Click here to load reader

Pavasario šventės

  • View
    57

  • Download
    4

Embed Size (px)

Text of Pavasario šventės

  1. 1. Kr Augustinas Genutis, Gantas Liutkus, Rokas Barkeviius ir Riardas Mineikis 2014 lapkriio mnes
  2. 2. Jurgins tai lietuvika pavasario alumos vent, minima balandio 23 dien. Senovs Lietuvoje Jurgin s bdavo reikminga emdirbi ir arkliagani vent. Iki iol ilikusi tradicija vsti v. Jurgio atlaidus. Jurgins
  3. 3. Jurgini krikionikosios Lietuvos pavasario sutikimo vent. Dabartins Jurgini ventimo tradicijos turi daug bendra su pagonikoje Lietuvoje vsta Jors arba Jrs vente. Lietuvai apsikriktijus, dalis pagonik veni tradicij perjo naujas, krikionikas, ventes. Vienos i toki senovs veni yra Jurgins, kurios senovs baltams, vadinosi Pergubrio, Pergrdio vente. Atsiradimo istorija
  4. 4. Toji vent buvo veniama pavasar, sniegui nuo lauk nutirpus ir upi ledui ijus. Dar ir dabar galima igirsti sen moni pasakojimus, liudijanius buvusi senovje Jors vent. Pavyzdiui, kai pavasar blogi keliai ir orai, emaiiai sako: Dabar pats tas lapjurgis, o kai pavasar gyvuliai badauja, o darins tuios, mons dejuoja: Juratli, Juratli! Kada sulauksime olels?
  5. 5. Pagonikoje Lietuvoje Jor arba Joris buvo vadinamas pavasario Perknas, adinantis gyvybs jgas. Jor valdo ems raktus, prikelia augmenij, atrakina em ir siunia liet. Jor globoja arklius, gyvulius ir vrelius. Jors metu buvo aukojama gli, augal ir vis olyn dievui Pergubriui
  6. 6. Katalik banyia, atsivelgdama senovines pavasario alumo ventimo tradicijas, jas sutapatino su v. Jurgio, gyvuli globjo diena. Tikta, kad v. Jurgis gali nukreipti ir audros debesis, todl j garbino ne tik artojai, bet ir vejai. Senovje Jurgini vents trukdavo keliolika dien. Jurgins buvo skirtos apeigoms, susijusioms su pirmaisiais pavasario darbais. Pirm kart igenamus gyvulius apmudavo arba paglostydavo j nugaras ilviio aka su kaiukais, kad jie bt apvals, riebs, sveiki ir saugs nuo vilk. Taip pat t dien protviai aukodavo apeigin duon. Paprastai ji bdavo kepama maais kepaliukais, skirtais kiekvienam gyvuliui. Ikeptus kepalus suraikydavo pagal spaustus griovelius ir, nuve prie banyios, idalydavo elgetoms, praydami melstis u gyvulius. Jurgins krikionikoje Lietuvoje
  7. 7. Jurgini apeig paproiai susij su apeigins duonos kepimu , jos aukojimu ir ritualiniu valgymu. Apeigins duonos kepimas dar XX amiuje buvo inomas visoje Lietuvoje. Jurgini paproiu duona buvo neama apie laukus ir ukasama dirvoje. Duonos apeig metu emdirbys galjo geriau susikalbti su eme maitintoja. Duonos apeigos per Jurgines
  8. 8. Antai Dieveniki apylinkse per Jurgines eimininkas su apeigins duonos bandele nueidavo prie rugi, pasiddavo j ant ems, o pats klausydavo, k kalba rugiai. Jei derlius bus blogas rugiai tyldav, jei geras almdav Slinkis toliau, a ia ssiu. Paskui emdirbys apnedavo bandel aplink lauk, vliau nunedavo banyi ir paddavo ant v. Jurgio altoriaus.
  9. 9. Kadangi iki iol Jurgins tebelaikomos emdirbi ir gyvuli vente, i dien nieko su gyvuliais nedirbti, nearti, nevaiuoti. Jei kas to paproio nesilaiko, tam gyvuliai nuo lig igai arba vrys juos ipjaus. Sakoma, kad Jurgini ryt geriausiai sti rtas, nes jos tada graiai ir ilgai aliuosianios. Arkliaganiai v. Jurgio dien taip pat rengdavo vent. Jie i savo eiminink susirinkdavo vitos kiauini ir gamindavo sudtin arkliagani kiauinien. Kiti Jurgini paproiai
  10. 10. Panevio apskrityje, eduvos parapijoje, per Jurgines net buvo daomi ir ridenami marguiai, kaip per Velykas. Per Jurgines, kaip ir per kitas agrarines ventes, kaimynai lankydavo vieni kitus, linkdami gausaus derliaus, emdirbiams sveikatos. Kai kas t dien nevalgydavo msos ir tauk, tik uv. uvis ir duona buvo laikomi ventu Jurgini valgiu.
  11. 11. Verb sekmadienis Verb sekmadienis - pavasario vent, veniama paskutin sekmadien prie Velykas. Daugelyje Europos ali i vent vadinama Palmi sekmadieniu. Katalik banyios liturgijoje palmi ventinimas vestas V amiuje
  12. 12. Europoje tikta, kad i dien paventint anksiausiai pavasar spr ogstani augal akels adina jomis paliestos ems ir gyvuli vaisingum, padeda mogui ilaikyti sveikat, gausina derli, neleidia namus trenkti perknui, saugo paslius nuo led ir grauik. Tokio tikjimo esama ir lietuvi liaudies paproiuose. Verb sekmadienio ventimas su palmi akomis Saragosoje (Ispanijoje)
  13. 13. odis verba, giminingas lietuvikiems odiams virbas", virbalas", turjs lietuvi kalb patekti i slav kalb XII-XIV a. dar prie krikionyb. Lietuvi kalba verbos pirm kart minimos 1573 m. liuteron postilje kaip pagonybs ir popieysts paprotys. Suvalkijoje seniau tikrja verba buvo laikomas vien kadagys. Ryt Auktaitijoje prie kadagio dar priddavo isprogusio berelio ar ilviio akut su kaiukais", o senesns moterys ir pernyki uolo lap. Pavadinimo kilm
  14. 14. Pietryi Lietuvoje buvo mgstama ant medinio kotelio suriti vairiaspalvi popierini gli puokt. iauli apylinkse karpytomis popierinmis glytmis papuodavo kadagio akut. Paios puoniausios verbos seniau buvo paplitusios madaug 50 kilometr spinduliu aplink Vilni jos dabar plaiai inomos Vilniaus verb vardu. Tai ant sauso medinio kotelio i vienos puss ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykt, vairaus rato, madaug pusmetrio ilgio, vairaus storio.
  15. 15. Verb Paproiai Visoje Lietuvoje manyta, kad Verb sekmadien banyioje visi btinai turi laikyti po kadagio akel ar kitoki verbel". Moterys savo verbel susiridavo raudonu vilnoniu silu. Tikjo, jog tuo silu per rugiapjt apsirius juosmen, jo neskauds. Rykiausias Verb sekmadienio paprotys plakimas verba. Suvalkijoje, kur valstieiai i anksto nusipirkdavo kadagi i po kaimus juos veiojusi miko gyventoj ir laikydavo iki Verbini po sniegu, vaikai jau ivakarse isitrauk kadagio ak, stengsi kuo anksiausiai dar mieganius suaugusiuosius nuplakti nuverbyti". Plakdami sakydavo: ne a plaku, verba plaka! Ar adi margut?"
  16. 16. Lietuviai turjo daug paventintos verbos naudojimo paproi: ujus audrai su perknija j degindavo krosnyje ar bent pasmilkydavo, kad venti dmai nuvyt debes. Sdami javus, verbos sutrint spygli maiydavo pirmosios stuvs grdus. Verbos akut kidavo dirv, kad ledai neiguldyt ir neimut pasli. Sukirsdavo akele vaikams, kad jie greiiau augt. Parkydavo skaudam dant ar aus, kad skausmas liautsi. Aprkydavo verbels dmais dedamus po vita perti kiauinius ir j pai. Ddavo kopinjam bii avil, kad bits bt sveikos. Verbele paliesdavo ar pasmilkydavo pavasar pirmkart ganykl ivaromus gyvulius, kad per vasar sveiki isiganyt. bed abipus upelio po akut man, kad upelio vanduo nuo to bus sveikesnis, varesnis.
  17. 17. Verb sekmadienis reikia irdi atvrimo Kristui vent. namus parsineta paventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verb dien paventintais kadagiais, ilviiais gintis nuo galim nelaimi iliko iki ms dien. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Senoji verba i prajusi met yra pagarbiai sudeginama. Jokiu bdu jos negalima bet kur imesti. Tradicija yra virt verb turgs ventoriuose, banyi prieigose. vents reikm
  18. 18. Sekmins veniamos prajus septynioms savaitm nuo Kristaus Prisiklimo dienos Velyk. XIX a. pab. XX a. pr. senovs kultroje sekmins siejamos su ganymo paproiais. T dien piemenys puodavo karves, o kerdius bulius ber ak vainikais. Pargyn namo vainikuotus gyvulius piemenys buvo vaiinami gyvulins kilms produktais sriu, pienu, kiauiniais. Sekmins
  19. 19. Tokiose vaise daniausiai vyraudavo skaiius septyni, jis turjo atneti mogui laim ir diaugsm. Piemenys i eiminink gaudavo dovan, o kas neduodavo, to gyvulius apkaiydavo kaulais ir akomis. Vakare prasiddavo ikilmingos vais su dainomis ir okiais, kur piemenys psdavo medinius lumzdelius, o kerdius orag. Dovanos
  20. 20. Antr vents dien piemenims leisdavo ilgiau pamiegoti, gyvulius igindavo merginos, prie j vliau prisiddavo bernai, tad ganymas virsdavo jaunimo pasilinksminimu su vaimis, dainomis, okiais ir aidimais. sismagins jaunimas gyvuli nepriirjo, net buvo nuganomi pasliai. inodami kuo gali baigtis tokie ganymai, kininkai patys saugodavo, kad galvijai neuklyst j paslius. Linksmybs
  21. 21. Lithuanians had to use a lot of the pussy willow mores: when the thunder with storm burnt her in the oven or at least, that withered holy smoke cloud. Getting cereals palms crushed spikes mixed into the first stuvs grain. Pussy willow fork inserted into the soil, and that ice cream dont bend crops didn't knocked crop. blowed by twig kids that they grow faster. Smoke a sore tooth or ear that the pain ceases. Verbely smudge smoke is under the hen to hatch eggs and herself. Used to put to remove honey from a hive bee hive, the bees are healthy. Verbely touched or fumigate the spring for the first time put out to pasture cattle that isiganyt healthy over the summer.Stuck on both sides of the stream after the fork thought that the water from the stream to be healthier, cleaner.
  22. 22. Celebrations importance On Palm Sunday means opening up the hearts for the Lord's Christ. The home brings consecrated Willow must protect them from all evil. Tradition Palm day consecrated juniper, willow defend against potential disasters survived until our days. It pasmilkomi rooms, a circumvention of the fields. Old Willow from last year is respectfully combusted.It cannot be discarded anywhere. Tradition has turned into palm markets churchyards, churches approaches.
  23. 23. Pentecost Pentecost is celebrated seven weeks from the day of the Resurrection of Christ on Easter. The nineteenth century. end. - Twentieth century. pr. Whitsunday ancient culture associated with the grazing customs. On that day the shepherds decorated cows and herd - Bull birch twigs wreaths. Shepherd home crowned cattle herders were treated animal products - cheese, milk, eggs.
  24. 24. Gifts Such banquet usually Prevail number seven, he had to bring happiness and joy to man. The shepherds of the hosts received gifts, but who withhold the animals showed bones and branches. In the evening began wit

Search related