PAUKŠČIŲ TAKAS

sukūrė DARIUS JUKNEVIČIUS

IR KITOS GALAKTIKOS

GALAKTIKA KAS TAI?

Visatoje žvaigždės pasiskirsčiusios netolygiai. Jos sudaro milžiniškas įvairios formos sankaupas – galaktikas.

REIKIA ŽINOTI, KAD:

GALAKTIKA

Tai yra grupė, sudaryta iš daugybės žvaigždžių, kartu su įvairiomis dujomis, dulkėmis ir tamsiąja materija (medžiaga).

ARBA

Tai yra didžiulė, gravitacijos pagalba susieta, žvaigždžių, dujų ir kitų materijų sistema.

GRAVITACIJA

Tai jėga, kuri traukia kūną vieną prie kito, kurios dydis priklauso nuo jų masės.

Medžiaga, kuri, kaip manoma, sudaro didžiąją Visatos masės dalį.

ARBATai yra hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga, kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai medžiagai.

TAMSIOJI MATERIJA

Žodis galaktika yra kilęs iš graikų k. žodžio galaxias (γαλαξίας).

Pažodžiui išvertus reiškia pieniškas (angl. MILKY), užuomina apie mūsų galaktiką - Paukščių taką (angl. MILKY WAY).

KOKIODYDŽIO

YRAGALAKTIKA?

IŠ TIKRŲJŲ MANOMA, KAD GALAKTIKOSE YRA NUO KELIŲ TŪKSTANČIŲ (103) IKI ŠIMTO TRILIJONŲ (1014) ŽVAIGŽDŽIŲ BESISUKANČIŲ, APLINK GALAKTIKOS GRAVITACINĮ CENTRĄ.

103 = 10001014 = 100000000000000

KIEK JŲ YRA IŠ VISO?

Astronomai nustatė, kad stebimoje Visatos dalyje yra iki 170 milijardų įvairių formų ir dydžių galaktikų, susitelkusių į spiečius.

GALAKTIKŲ SPIEČIAITAI GALAKTIKŲ TELKINIAI, KURIŲ NARIUS TARPUSAVYJE SIEJA GRAVITACIJA.

Vidutinė galaktikų spiečių masė apytiksliai nuo 1014–1015 Saulės masių, skersmenys – 5–15 milijonų šviesmečių.

Galaktikų spiečiai susideda iš šimtų ar tūkstančių galaktikų.

Galaktikų spiečiai grupuojasi į galaktikų superspiečius, kurių skersmenys 200–600 milijonų šviesmečių.

KAIP GRUPUOJAMOS GALAKTIKOS?

Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal

formą.

YRA 4 RŪŠIŲ:

1. ELIPSINĖS Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės

arba ovalios formos. Tai rutulio arba elipsoido formos žvaigždžių kamuoliai.

2. SPIRALINĖSKiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas) ir skersėtos spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Tai gravitaciškai surišta žvaigždžių sistema, turinti spiralinį diską, su daugybe jaunų žvaigždžių vijose, besisukančiose apie masės centrą.

3. NETAISYKLINGOSIOSPriskiriamos tos galaktikos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos formos neturi, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių. Tai netaisyklingos formos galaktika, turinti daug tarpžvaigždinės medžiagos, dujų ir dulkių, turi daug jaunų žvaigždžių, kuriose negausu metalų.

4. AKTYVOSIOSTai galaktika, kurios šviesis keliuose ar visose elektromagnetinių spindulių diapazonuose yra didesnis nei normalus. Jos skirstomos į dar 3 tipus: kvazarai, radijo galaktikos ir Seiferto galaktikos. Jos turi po dvi didžiules į priešingas puses trykštančias elementariųjų dalelių , atomų branduolių ir fotonų čiurkšles

A. KVAZARAITai aktyvus galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija į juodąją bedugnę, esančią tos galaktikos centre.

B. RADIJO GALAKTIKOSRadijo galaktika skleidžia labai intensyvią radijo diapazono spinduliuotę, kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą.

C. SEIFERTO GALAKTIKAgalaktika, kurios branduolio spektre stebimos stiprios emisijos linijos, rodančios, kad ten esama jonizuotų dujų.

EMISIJOS LINIJOS - SPEKTRO LINIJOS

Akrecija Astrofizikoje yra terminas vartojamas porai reiškinių apibrėžti.

Pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis reiškinys yra masyvaus objekto didėjimas dėl gravitacinės sąveikos pritraukiant aplinkinius mažesnius kūnus.

Antrasis procesas vyksta žvaigždžių ir planetų formavimosi metu. Akrecija vadinamas mikroskopinių ledo ir dulkių dalelių susidūrimai ir susijungimai dėl elektrostatinės traukos.

JUODOJI SKYLĖ – sritis kosmose nuo kurios, niekas, net ir šviesa, negali pabėgti. Manoma, kad daugybė galaktikų turi savo juodąsias skyles savo centre.

Juodoji skylė nėra begalinė. Įtraukus tam tikrą kiekį objektų iš juodosios skylės išsiveržia didelis energijos pliūpsnis vadinamas Kveizaru.

Juodosios skylės yra nepaprastos tuo, kad jos sugeba įtraukti net šviesą ir prie pat jų laikas sulėtėja arba visiškai sustoja.

Traukos jėga lėtina laiką

Pagal bendrą reliatyvumo teoriją, tai yra rezultatas išlinkimo kosminio laiko, sukelto labai tankios masės.

Objektas nebūtinai turi būti didelis: suspaudus Žemę į kelių milimetrų skersmens kamuoliuką, ji taip pat pavirstų mažajuodąja skyle.

PAKALBĖKIME APIE MŪSŲ GALAKTIKĄ.

JI VADINASI PAUKŠČIO TAKAS.

Ši juosta Paukščių Taku buvo pavadinta dėl to, kad rudens ir pavasario vakarais driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius - maždaug sutampa su kryptimi, kuria rudenį išskrenda, o pavasarį parskrenda paukščiai.

Blyškiai švytinti juosta nakties danguje, ypač gerai matoma tamsiomis, be Mėnulio naktimis. 

Šiuo vardu taip pat yra vadinama spiralinė galaktika su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra Saulė.

Kaip dar vadinamas PAUKŠČIŲ TAKAS?

Daugelyje šalių vadinamas Pieno Taku (angl. Milky Way, graik. Galaxia Kuklos).

Šaltiniai nurodo ir kitokius senovinius lietuviškus pavadinimus:

Gervių Takas, Žąsų Takas, Vėlių Takas

DIDŽIOJO SPROGIMO TEORIJA

Didysis Sprogimas (angl. Big Bang)

Sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.

Modernioji fizika mums sako, kad Visata atsirado iš milžiniško sprogimo. Tas sprogimas sukėlė materijos plėtimąsi, matomą dabar. Pavyzdžiui, galaktikos – tai debesys, kuriuos sudaro šimtai milijardų žvaigždžių, ir jos tolsta vienos nuo kitų, pradinio sprogimo jėgos stumiamos. Pati sprogimo teorija grindžiama prielaida, jog galaktikos tolsta viena nuo kitos.

Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis, aprašomas Hablio dėsniu. Remiantis šiuo dėsniu galima nesunkiai apskaičiuoti, jog visos galaktikos prieš maždaug 13,7 milijardų metų buvo vienoje vietoje.

Kadangi nei erdvės, nei laiko, nei juose egzistuojančios mums įprastos materijos prieš Didįjį Sprogimą nebuvo, jie turėjo atsirasti Didžiojo sprogimo metu. Be šių sąvokų šiuolaikinės fizikos teorijos negali aprašyti pačios ankstyviausios Visatos raidos. Jos gali būti taikomos tik po Planko epochos – 10-43 s. 

Hablio dėsnis teigia, kad visos galaktikos tolsta vienos nuo kitų tuo didesniu greičiu, kuo didesnis atstumas tarp jų:

v=HRH-Hablio konstanta R-Nuotolis v-greitis

Pavadinimas Big Bang buvo juokais vartotas teorijos kritikų, norint paversti idėją ad absurdum.

Šis ironiškas, bet vaizdingas žodžių junginys prigijo ir tapo šiuolaikiniu kosmologijos terminu.

http://www.boreme.com/posting.php?id=12282#.VVeC6vnhCUl

„Visata yra užburtas ratas“

PAUKŠČIŲ TAKO SUSIDARYMAS

Paukščių Takas susidarė, po Didžiojo Sprogimo praėjus kokiems 5 milijardams metų.

Didžiulis vandenilio ir helio debesis dėl traukos jėgos poveikio pradėjo spaustis. Dujos centre telkėsi krūvon, kol sutankėjo tiek, kad galėjo pradėti formuotis žvaigždės.

Ši progalaktika pradėjo suktis, o greičiui didėjant, išorinė zona susiplojo ir įgijo disko formą. Palaipsniui susiformavo pagrindiniai Paukščių Tako dariniai, kaip antai kuokštuotos, į sruogas panašios vijos.

2005 metais Spitzerio teleskopu gauti duomenys patvirtino dar 1980 metais keltas hipotezes, kad Paukščių Takas nėra tiesiog spiralinė galaktika, o yra skersinės spiralinės formos. 

Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių Taką aprašė 150 m. Ptolemėjas iš Aleksandrijos, vienas Antikos astronomų ir matematikų.

"Pieno kelias - rašė Ptolemėjas, - tai ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip pienas; dėl to ji taip ir vadinama“.

PALYGINIMAS

Kad būtų galima geriau įsivaizduoti mūsų Galaktikos dydį, reiktų ją sumažinti santykiu 1:1017.

Tada 10 šviesmečių prilygtų maždaug 1 metrui. Visos Galaktikos skersmuo būtų maždaug 10 km, o aukštis vidutiniškai 1 km. Kiekviename kubiniame metre būtų vidutiniškai 3 žvaigždės. (Žvaigždes būtų galima įsivaizduoti kaip snaiges pūgos sūkuryje.)

Mūsų Saulė būtų 10 nm dydžio, taigi, mažesnė už virusą. Plutono orbitos skersmuo būtų maždaug 0,1 mm. Taigi, ji būtų ties regėjimo riba. 

10 nm = 10-6 mm = 0,000001 mm

AR ŽINOJOTE, KAD...

MŪSŲ GALAKTIKA YRA 1 000 000 000 000 000 000 KM IŠILGAI

JEI SAULĖ BŪTŲ DULKELĖS DYDŽIO,

PAUKŠČIŲ TAKAS BŪTŲ JAV DYDŽIO.

Jei galėtume keliauti

šviesos greičiu, pereiti mūsų galaktiką išilgai užtruktų

100 000 metų.

C = 3 000 000 00 m/s

2. JI JUDA

PAUKŠČIŲ TAKAS, KAIP IR VISKAS KITKAS KOSMOSE, JUDA PO VISATĄ. ŽEMĖ SUKASI APLINK SAULĘ, SAULĖ – APLINK PAUKŠČIŲ TAKĄ, O PAUKŠČIŲ TAKAS PRIKLAUSO VIETINEI GRUPEI, KURI JUDA PADEDANT KOSMINĖS MIKROBANGŲ FONO RADIACIJOS – PALIKTOS PO IDŽIOJO SPROGIMO. APSKAIČIUOTA, KAD VIETINĖ GRUPĖ IŠVYSTO APIE 600 KM/S GREITĮ (2,200,000 KM/H).

Tai yra klausimas, kurį daktaras Roland Diehl ir astronomų komanda bandė atsakyti per daug metų. Po daug laiko tyrinėjimų, jie nustatė, kad Paukščių take susidaro po septynias žvaigždes kasmet.

3. KAIP DAŽNAI MŪSŲ GALKTIKOJE ATSIRANDA NAUJA ŽVAIGŽDĖ?

4. Mūsų galaktikoje yra apie 100-200 milijardų planetų.

4. YRA MILIJARDAI Į ŽEMĘ PANAŠIŲ PLANETŲŠimtas milijardų planetų, techniškai kalbant, yra daug, bet kiek iš jų yra panašių į Žemę?

Iš tiesų: nedaug. Tačiau, nesenai studijavimo rezultatai atskleidė, kad galėjo būti daugiau, negu mes anksčiau įsivaizdavome.

Nesenai tyrėjai paėmė pavyzdį iš 42 000 žvaigždžių, kurios buvo panašios į mūsų Saulę, paskui ieškodami planetųlegendinėje “Auksaplaukėje Zonoje” (pavadino pasakos garbei, nes ne per karšta, ne per šalta, bet kaip tik).

Jie atrado 603 planetas aplink tas žvaigždes, ir 10 iš jų tiko.

Duomenų iš žvaigždžių analizavimasleido mokslininkams patvirtinti egzistavimą milijardų panašių planetų, kurias mes turime dar atrasti. Teoriškai, šitos planetos gali palaikyti tinkamą temperatūrąskystame vandenyje.

5. GALAKTIKŲ SUSIDŪRIMAS

Prognozuojama, jog Andromedos ir Paukščių Tako galaktikos susidurs. Tai turėtų įvykti maždaug po 4 mlrd. metų.

SPAGETIFIKACIJATai procesas vykstanti su kūnu, esant labai didelei traukos jėgai. Jos metu kūnas ištįsta ir pasidaro siauras ir ilgas, dėl šios priežasties jis ir vadinamas žodžiu susijusiu su siaurų ir ilgų makaronų pavadinimu. Dažniausiai šis reiškinys vyksta kai juodoji skylė traukia į save tam tikra objektą.

KAIP ATSIRADO GALAKTIKOS?

1. Pirminio didžiojo sprogimo Visatos materijos plėtimasis (iki 300 000 metų).

2. Medžiaga ir spinduliuotė išsiskyrė, atvėsus Visatai iki 900-400 K, joje pasidarė tamsu.

3. Po 1 mlrd. metų - atsiradę medžiagos tankio netolygumai susigrupavo į progalaktikas, užsižiebė žvaigždės, formavosi kvazarai.

4. Dujų ir plazmos debesys, žvaigždės pradėjo spiestis apie Kvazarų centrus, sudarydamos mažas galaktikėles.

5. Vis labiau formuojantis žvaigždžių kiekiui, palaipsniui mažėjo dujų ir dulkių koncentracija erdvėje. Smulkios galaktikos jungėsi į stambias.