Trys Trakų rajono bendruomenės sėmėsi patirties Austrijos

regione

Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“ Užugirių seniūnaitiją vienijanti, didelį dėmesį skirianti gyvenamosios aplinkos gražinimui, infrastruktūros gerinimui, „Genius loci“ ( lot. – vietos dvasia) kūrimui. Gyventojų aktyvumo, pastangų dėka Būdų kaimo kryžkelėje pastatytas akmeninis Švč. Mergelės Marijos koplytstulpis, įgyvendinami projektai: „Trakų rajono Būdos kaimo nuotekų ir vandens tiekimo sistemos statyba”, vietos ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, skatinantys bendruomenės kompetencijų plėtrą. Bendruomenės kaimų apylinkėse sukurta reikšminga tiek Trakams, tiek visai Lietuvai papuošta skulptūromis erdvė – Angelų kalva, kur ne tik puoselėjamas lietuvių tautinis kultūrinis paveldas, bet ir populiarinamos krikščioniškosios vertybės.

Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“Kodas: 301730514

Adr. Būdos k., Trakų sen., Trakų r., LT-21102El.paštas uzugiriai@yahoo.com

Svetainė http://www.uzugiriai.ltPirm. Dominyka Dubauskaitė Kairevičienė, tel. +370 698 27197

Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“ įsikūrusi Neries regioninio parko pradžioje, kur plati upė vingiuodama skalauja mitologinius akmenis, vaizdingas kalvas šalia Stirnių piliakalnio.

Bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, bendruo-menė atstovauja savo narių interesams, telkia juos bendrai veiklai, ieško tinkamiausių sprendimų ekonominei ir socialinei gerovei kelti, rūpinasi saugia, patogia gyvenamąja aplinka, puoselėja dvasines vertybes. Bendruomenėje yra daug menine ir kultūrine veikla užsiimančių žmonių – amatininkų, tautodailininkų, muzikantų, šokėjų. Kasmet bendruomenė rengia Valų kaimo šventę su sportinėmis žaidynėmis, turgeliu, vaikų kiemu, koncertu, tradicine sriuba ir šokiais prie laužo iki paryčių. Prie Stirnių piliakalnio rengiama tradicinė Rasos šventė, taip pat organizuojami įvairūs amatų ir kulinariniai mokymai. Vasarą kaimo vaikai laiką leidžia dienos stovykloje.

Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“Kodas 302500466

Adr. Valų k., Lentvario sen., Trakų r., LT- 1401El.paštas scitiene.elbieta@gmail.com

Svetaine http://www.valai.ltPirm. Elžbieta Ščitienė tel. +370 683 42299

Aukštadvario bendruomenė įkurta 2002 metais. Ją subūrė aktyvūs aukštadvariečiai. Ši organizacija atstovauja vietos gyventojų interesams, saugo ir puoselėja dvasines is-torines vertybes, šio krašto tradicijas ir unikalią gamtą. Ji taip pat siekia skatinti savivaldos plėtrą ir bendruomenės demokratėjimą, rūpinasi seniūnijos aplinkotvarka ir gyventojų gerove, kuria saugią ir patogią gyvenamąją aplinką. Kasmet Aukštadvario bendruomenės nariai organizuoja gražiausios sodybos rinkimus, švenčia Užgavėnes, Joninių šventes, kuria savas tradicijas.

Aukštadvario bendruomenėKodas 181629799

Adr. Technikumo g.1, Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r., LT-21254

El.paštas aukstadvariobendruomene@gmail.comSvetainė http://www.aukstadvaris.lt/

Pirm. Janė Stadalnykienė, tel. +370 618 12811

LEADER programos pagalba viešinama regiono savybių visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo

kitų, tai - turizmas, gamta ir atsinaujinanti energija

ELSBEERE WIENERWALD regionas yra tarp dviejų didelių mies-tų, negalinčių dalyvauti LEADER programoje, tačiau įtakojančių šį regioną. Vakarinėje ELSBEERE WIENERWALD regiono dalyje labiau išvystytas žemės ūkis, kaimai, o šiaurinė orientuota į paslaugas. Ieškoma galimybių, kaip parduoti žmogaus sukurtus produktus. Didelė šio regiono gyventojų dalis dirba miestuose, o savo gyvenamojoje vietoje tik nakvoja. Nežiūrint į tai, kad per ELSBEERE WIENERWALD regioną driekisi keliai, jungiantys Vieną ir kitą didelį miestą, šis regionas turi savo išskirtinį veidą. Šalia puikuojasi saugomas Vienos miškas, iš kitos pusės auga ypatingi medžiai – šermukšniai. Kiekvienas regiono miestelis, kaip ir šis, turi savo veiklos strategiją: jei geros žemės, kaip Neulengbache, vystomas žemės ūkis, kur derlingumas prastas – „stambinamos“ mažos įmonės, vystomas paslaugų sektorius. Visokiais būdais siekiama aktyvinti veiklas, kurti darbo vietas, kad žmonės neišskiletų kitur gyventi. ELSBEERE WIENERWALD regione yra 30 000 gyventojų, veikia 11 bendruomenių, kurių aktyvumas priklauso nuo žmogiškųjų išteklių. Kiekvienas narys kasmet moka 2,3 EUR , kaip savo indėlį į įgyvendinamus projektus. Vieno bendruomenės nario metinis 2,3 EUR mokestis atneša 13 EUR, t.y. kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau lėšų galima pritraukti į regioną.

Trakų rajono bendruomenių atstovai su Austrijos partneriais

D.Mockevičiaus nuotr.

Seminaro dalyvių prisistatymas Kasten savivaldybėje, Austrijoje

D.Mockevičiaus nuotr.

Bendruomenės centrą pristato meras Martin Michalitsch

Eichengrabeno miestelio (gyv. sk. 4400), kuriame nėra indus-trijos, gyventojai dirba Vienoje, tačiau jis labai tinkamas poilsiui. Ir čia visos veiklos organizuojamos, kad būtų pritraukta kuo daugiau poilsiautojų į šią vietą. Miestelyje yra bendruomenės namai su kavine, automobilių stovėjimo aikštele, parku, baž-nyčia, vaikų žaidimo aikštele, Vienos miško muziejumi, kuria-

Pasyvusis namas (vok. Passivhaus) - pastatas (paprastai - gyvenamasis namas), kurio šildymo ar vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios (maždaug apie 10 % įprastinių šiuolaikinių pastatų sąnaudų). Pasyviųjų namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, vokiškuoju Passivhaus standartu pastatų energijos vartojimo efektyvumui pagerinti ( šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pasyvus_namas, 2011-11-09)

me organizuojami kelių dienų seminarai. Bendruomenės centras – Pasyvus namas, minimaliai naudojantis energiją. Vienintelis dalykas už ką mokama – šaltas vanduo. Centre yra kolonėlė elektromobiliams, 2 elektros dviračiai. Daugiausia šiuo regionu domisi olandų turistai.

1

1

Böheimkirchen savivaldybėje šalia bendruomenės namų (A.Kazakevičiūtės nuotr.)

Paslaugų, produktų marketingui būtinos sąlygos

• geros kokybės nuotraukos, kurių dėka gaunama maksimaliai informacijos: ji atspindi istoriją, pabrėžia gyvenimo džiaugsmą (šeimą, vaikus).• tautiniai rūbai;• reklamuojamas produktas (butelis, medis) turi atkreipti turistų dėmesį, sudominti ir skatinti pirkti tą produktą, pritraukti į regioną turistų.Kuriant reklamą, reikalingi žmonės, rašantys tekstus. Austrijoje yra turizmo asociacijos, kurios pateikia reikiamą informaciją, tinkamą ir tikslią, būdingą tik tam regionui, pvz.: šiam regionui būdingi šermukšniai ir Vienos miškas, todėl reklamos turi būti labai daug: • informatyvūs plakatai visam regione;• vietos moksleivių įtraukimas į įvairius konkursus (fotoreportažų ir kt. )• akcijų organizavimas, pvz.: medžių sodinimas įv. vietovėse, medelių krikštatėvių rinkimai (sumokama už medį, rėmėjai gauna sertifikatą, kad yra medžio draugai). • paslaugų paketai turistams su kokybės ženklais (išky-los pėsčiomis, muziejai ir pan.)• rengiami žemėlapiai, o kad verslininkai atsirastų žemėlapyje, moka 350 EUR. Tai padengia dalį išlaidų ir padeda pritraukti papildomų lėšų.• tradiciniai renginiai, šventės, žygiai, pvz.: rugsėjo pa-baigoje rengiama miško diena, pirmas gegužės sekmadienis – šermukšnio diena.• turizmo atstovas, pardavinėjantis paketus 50 000 tiražu. Laukiama, kad būtų grįžtamasis ryšys ir žmonės pradės važiuoti į regioną.

Labai svarbu suvokti savo tautinį identitetą: kas auga, kodėl auga ir ką galima iš to padaryti. Žmonės turi

patikėti tuo, ką daro.

Egon Schiele identitetas: tapyba, gamta ir E. Schiele namas

Egon Schiele, (1890 - 1918) austrų tapyto-jas, Gustavo Klimto globotinis. Darbai pasi-žymėjo intensyvumu, buvo sukurta daug menininko autoportretų. Ankstyvą ekspres-ionizmą rodo darbuose dažna kūno formų ir išraiškingų linijų tapyba. Dailininko vardas naudojamas Neulengbach miestelio, kuriame jis gyveno, tautiniam identitetui sukurti. Pvz.: jo paveikslų paroda turistams pritraukti, o kad pasiūlymas taptų maršrutu, įtraukiami šermukšniai (produktai, kaimo turizmo sodyba). Taip kuriamas kelių dienų maršrutas. Šiuo metu sumanyta į paslaugų paketą įtraukti ir elektrodviračius. Dėl to vie-tos veiklos grupė rengia projektą, kviečia da-lyvauti verslininkus: tikimasi, kad verslinin-kai įsigys iki 20 dviračių (vieneto kaina ~ 2000 EUR). VVG dirba, kad verslininkų paslaugos būtų pasiūloje, o projektui, kuris skatins naudoti elektrodviračius reikalingas 30-50 proc. bendrafinanasvimas. Anot strategijos įgyvendinimo vadovo M. Zawichowski, sun-kiausias vietos veiklos grupės įgyvendinamų projektų uždavinys – politikos ir kapitalo suderinimas.Projektu reklamuojant maršrutą svarbus šriftas, kokiu rašė, pats E.Schiele – taip sukuriamas vietos ženklas – logotipas. Kadangi dailininkas dėl tapytų nuogybių buvo uždarytas, paroda surengiama, kur jis buvo kalinamas. Įtraukiamas mokslas: mokslininkams pasiūloma išanalizuoti, kodėl 1912 m., kalėdamas vienutėje, nupiešė ryškų tašką ant lovos. Yra versijų, kad tai yra apelsinas, kurį atnešė jį lankęs žmogus. Prašoma paramos ir iš verslininkų. Šie skirstomi į pagrindinius rėmėjus (remia 10 000 EUR) ir rėmėjus (remia 3000 EUR).

Energijos gavimo koncepcija

Austrai už energetinius išteklius nenori mokėti kitom dujas, naftą, kitą kurą tiekiančioms šalims, todėl iki 2020 m. numatyta 100 proc. naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tuo tarpu Lietuvoje 2020 m. planuojama pasiekti 23 proc. Šiuo metu šalyje yra elektrinių, kur, naudojant biomasę, gaminama elektra, o ant kiekvieno gyvenamojo namo stogo yra saulės kolektoriai, elektros baterijos. Gyventojai naudojasi programomis, skatinančiomis gyventojus statytis elektros ir šilumos įrenginius, naudojančius natūralius energijos šalti-nius (saulę, orą, vėją ir pan.). Įstatymu bandoma suderinti, kad gyvenamajam namui, negaunančiam jokių pajamų, galima būtų gauti 40 proc. paramos sumos, įrengiant alternatyvius energijos gavybos šaltinius, o jei savininkas nori parduoti perteklių – reikia įsirengti savo lėšomis.Pagal atliktus paskaičiavimus už energetinius išteklius kitoms šalims yra išleidžiama 16,6 mln. EUR, o 2020 m. naudojant 100 proc. savo atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, bus išleidžiama 6,6 mln. EUR. Įgyvendinami projektai ir su vėjo malūnais. Šiuo metu dirbama su gyvenamosiomis vietovėmis, kur renkamos lėšos apsimo-kėti planavimo dokumentams, statyti vėjo malūnus, o paramos bus prašoma iš ES.

Bendruomenės lankosi bio dujų elektrinėje A. Kazakevičiūtės nuotr.

Biodujų elektrinė

HABERT Smitas, inžinierius-ekspertas, biodujų elektrinės sa-vininkas nuo 1990 užsiima alternatyviąja energija. Nuo 1995 m. organizavęs elektrinės statymo darbus, 1997 m. pradėjo veiklą. Elektrinė aptarnauja 500 namų ūkių. Ši sistema išpopuliarėjo, kai 1978 m. Austrijoje vykusio referendumo metu žmonės nusprendė, kad atominės elektrinės nereikia.Technologija: Anksčiau atliekas maitino kiaulėms, dabar

perdirba į elektros energiją. Žemės plo-tas, kuriame stovi elektrinė – 45 ha, pati elektrinė užima 1,19 ha, perdirbama 950 tonų likučių, paga-minama 42 mln. kWh. Elektrinę aptarnauja 22 darbuotojai, iš kurių 16 vairuotojų, 4 dirbantys nepilną darbo dieną. Atliekos specializuotu trans-portu surenkamos iš Vienos kavinių, kurios

jas kaupia konteineriuose. Atvežti ir ištuštinti konteineriai plaunami, dezinfekuojami, o atliekos smulkinamos, surenkami aliejaus likučiai. Vėliau atliekos verdamos, paliekamos fer-mentuotis, kad greičiau supūtų. Dviejų įrenginių, kuriuose tai vyksta, tūris – 150 m3. Fermentacijos temperatūra talpoje – 38-50oC laipsnių. O 1500m3 talpoje fermentacija vyksta dar 60 d. Dujos pereidamos per spec. įrangą verčiamos į elektrą. Kas liko pagaminus du-jas – išvežama į laukus, tręšiami ~ 300 ha plotai. Procesas val-domas kompiuterio pagalba iš spec. patalpos. Verslo atsipirkimas: Šiuo metu 14 metų veikianti biodujų elektrinė 10 metų buvo nuostolinga, o pastarieji 4 jau yra pelno metai. Austrijoje tokios biodujų elektrinės yra: 7 privačios, 7 valstybinės, kurių veiklą subsidijuoja valstybė.Žmogus – atliekos- dujos - laukai – derlius – duona - žmogus- elektra.

Bio dujų elektrinės technologiniai įrenginiai D.Mockevičiaus nuotr.

Kaimo turizmo sodyba

2007 m. įkurta sąjunga, kuri rūpinasi naujų šermukšnių medžių sodinimu. Sodybos savininkai – šeima: 2 vaikai mokosi, vyras dirba, moteris ūkininkauja.Šalia Vienos miško augantys šermukšniai pavasarį pui-kuojasi baltais žiedais, rudenį – keičiančiais spalvą lapais. Medis auga lėtai – pirmieji vaisiai gaunami, kai medžiams būna apie 20 metų. Uogas labai mėgsta paukščiai, medžio žievė iki 30 metų būna lygi, vėliau sluoksniuojasi. Jų yra per 40 rūšių, kaimo turizmo sodyboje auga keturios:

Sorbus aucuparia – paprastasisi šermukšnisSorbus aria – miltingasisi šermukšnis

Sorbus domestica – naminis šermukšnisSorbus torminalis – grūstinis šermukšnis

Iš šermukšnio uogų gaminami šie produktai: sultys, džiovinti vaisiai su medumi, saldainiai. Mediena naudojama instrumentams, ratams, rateliams.

Maišeliai, DVD, plakatai reikalingi produktų viešinimui. Iš LEADER projekto lėšų ūkininkai įsigijo etiketes, pakuotes, plakatus, siekdami pateikti produktus potencialiems varto-tojams. Taip pat dalyvavo projekte „GENUS REGION“, kurio rezultatas – Austrijos regiono skonis – ne masinės gamybos. Skonio kokybė vadinama „SLOW FOOD“ ( vert. iš angl. lėtai pagaminamas maistas)Nepakanka sukurti produkto, reikia jį paleisti į rinką.

LEADER pagalba kaime veikiantys verslininkai mokomi pateik-ti savo produktą, dirbti su juo.Turizmas, turizmo marketingas ir kaip pritraukti turistus į regioną? Kaip saugoti žemę, gamtą ir gauti pinigus?

Marketingo komponentai: personalas, valdymas, reklama, darbas su visuomene, kokybės sistema, 3 metai veiklos.

Kaimo turizmo sodybos šeimininkė pristato šermukšnio produktus

A. Kazakevičiūtės nuotr.

Kaimo bendruomenės mokosi šermukšnių rinkimo

D.Mockevičiaus nuotr.

Žemės ūkio kolegija Pyhroje

Mokykloje mokosi 150 mokinių. 165 ha teritoriją užima: 70 proc. miškas, 15 proc. pievos, 15 proc. dirbamoji žemė. Mokymosi trukmė – 3 metai. Studijas sudaro teorija ir praktika, bandomoji/eksperimentinė veikla. Mokoma tik to, ką galimą panaudoti gyvenime. Pagaminami produktai naudojami mokykloje, parduodami kaimo gyventojams, tai: varškė, sūris, sūreliai, jogurtai su įv. priedais (kriaušės, imbieras, kmynai, gvazdikėliai, kt. džiov. vaisiai). Mokinių gaminamas ir obuolių sidras, anot mokyklos direktoriaus, taip ugdomos jaunimo alkoholio vartojimo tradicijos, kultūra.Mokiniai rengia produktų gamybos pristatymus: vieną kartą per mėnesį organizuojami mokymai, kaip kepti kaštonus, tradicinį meduolį. Produktai parduodami parduotuvėje, kuri veikia vieną kartą per savaitę ir tai tik 3 val. Čia galima įsigyti ir Kamemberto su abrikosais. Parduotuvėje produktus gali parduoti ir 18 kaimyninių ūkių savininkai, jų prekės: saldumynai, vynas, duona ir pan.Mokykla organizuoja 3-4 d. seminarus kaimo plėtros daly-viams. Mokykloje auginami kalėdiniai medeliai, sodinami bandomieji karklų laukai. Mokykloje naudojama technika: traktoriai, keltuvai, kulti-vatoriai, senesnė jų – mokyklos nuosavybė, naujesnė – gamintojų duota, neatlygintinai naudojama technika. Įgudę naudotis nauja technika ir studijas baigę mokiniai nori tokią ir įsigyti. Technikos skyriuje remontuojama mokyklos technika, galima remontuoti asmeninius automobilius, mokant už medžiagas ir priemones. Įranga perkama kasmet, sena parduodama, daž-niausia mokinimas.Gauti įrengimų, technikos, padaryti mokyklą patrauklia – mokyklos vadovybės rūpestis. Formuojama ir tautinė savimonė, organizuojamos derliaus šventės, tautinių rūbų diena.Ne daugiau kaip 35 kiaulės atvirame ore, kurioms per 4 metus neprireikė veterinaro, vyksta nuolatinė kaita: vienos skerdžiamos, kitos papildomos (perkami ~ 30 kg. paršeliai) Per dieną priauginama ~ 70g. , auginama iki 100 kg. Šėrimas: 1 kg svorio – 2,5-3 kg mišinio. Baltų kiaulių mėsa liesa, deglų

Žemės ūkio kolegija atvira 3 ūkininkams, kurie čia augina 220 karvių A. Kazakevičiūtės nuotr.

riebesnė. Jų lašiniai rūkomi. Įprastas vieno ūkininko tvartas apie 40 karvių, tvarkomas tris kartus per dieną. Problema, kad ūkininkų palikuonys nenori perimti ūkių ir jie žlunga. Išeitis, kai kooperuojasi keli ūkininkai, pvz. 12 metų 3 ūkininkai augina 220 karvių. Viena karvė duoda 40 l / dieną.

Prie žemės ukio kolegijos, Phyra D.Mockevičiaus nuotr.