Download pdf - Teor Pasirenkamos

47-OJI LIETUVOS MOKINIŲ BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

PASIRENKAMOSIOS UŽDUOTYS

9-12 kl.

Puslapis 1 iš 14

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 1 Ląstelės biologija Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

Fotosintezės bendroji lygtis užrašoma taip:

→

1. Akivaizdu, A nėra tikras elementas – ši raidė slepia kelis galimus variantus, kurie atlieka tą pačią

funkciją. Užrašykite dvi analogiškas realiai vykstančių fotosintezės pavyzdžių lygtis. Lygtys turi būti

išlygintos ir naudoti tik realiai aptinkamas molekules. (2 t.)

1)

2)

2. Kuri molekulė pateiktoje lygtyje yra reduktorius? (1 t.) ________________

3. Dešinėje pavaizduota chlorofilo molekulės struktūra. R žymi radikalus – funkcines grupes, kurios

skirtinguose organizmuose būna skirtingos. Kodėl aptinkama tokia

chlorofilų įvairovė? (1 t.)

_____________________________________________________

_____________________________________________________

4. Kodėl išgryninto chlorofilo tirpalas fluorescuoja? (1 t.)

_____________________________________________________

_____________________________________________________

_____________________________________________________

5. Kodėl sužadintas chlorofilas negali iškart panaudoti energijos ATP

sintezei? (1 t.)

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

6. Kokiu pavidalu biologinės sistemos saugo chlorofilo sužadinimo energiją, kol ji bus panaudota ATP

sintezei? (1 t.)

_________________________________________________________________________



9-12 kl.

Puslapis 2 iš 14

Žemiau pateiktas grafikas rodo, kaip stipriai vanduo sugeria įvairių bangos ilgių šviesą.

7. Kokie veiksniai lėmė, kad fotosintezei naudojama šviesa iš regimosios elektromagnetinio spektro

srities? (2 t.) _______________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

8. Remdamiesi parodytu spektru sudarykite hipotezę, kaip jūrose turėtų būti išsidėstę žali ir raudoni

fotosintetinantys organizmai. (2 t.)

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 2 Botanika Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

Besirausdami senelio palėpėje vaikai rado keistą evoliucijos „planą“, kuriame išdėstyta, kaip augalai

prisitaikė gyventi sausumoje. Deja, dalis plano buvo užlieta vandeniu, tad išnyko paaiškinimai apie tai, kas

plane yra pažymėta skaičiais ir raidėmis. Gal Jūs galite atskleisti plano paslaptį?



9-12 kl.

Puslapis 3 iš 14

1. Paveiksle raidėmis (A, B ir C) yra pažymėtos augalų grupės, kurios skiriasi savo evoliucine istorija bei

prisitaikymais tarpti sausumos sąlygomis. Parinkite, kurią grupę geriausiai atspindi žemiau pateikti

teiginiai. Nurodykite tik vieną tinkamą raidę iš paveikslo (raidės gali kartotis). (2 t.)

Dauguma šių sausumos augalų nemoka taupyti vandens, neturi trachėjų ar tracheidžių.

Šiai augalų grupei būdingas triploidinis endospermas.

Dauginasi sporomis, stiebuose turi apytakos indus.

Šių augalų sporofito karta „neišrado“ šaknies, tačiau geba skverbtis į savų gametofitų audinius, kad

apsirūpintu vandeniu.

2. Paveiksle skaičiais (nuo 1 iki 7) yra pažymėti augalų prisitaikymo gyventi sausumoje etapai. Parinkite,

kokį evoliucijos etapą geriausiai atspindi žemiau pateikti teiginiai. Prie kiekvieno teiginio nurodykite

tik po vieną teisingą skaičių iš „plano“ (skaičiai gali kartotis). (7 t.)

Plinta pirmieji išimtinai heterosporiniai augalai, kurių ♂ gametofitai nebesuformuoja anteridžių.

Pirmą kartą evoliucijos istorijoje vanduo gali judėti tracheidėmis, esančiomis sporofitų stiebuose.

Archegonių netekę augalai „išmoko“ suformuoti riboto augimo ūglius, kurie spalvomis ir cheminiais

junginiais komunikuoja su vabzdžiais ir kitais gyvūnais.

Susiformuoja žiotelės, galinčios užsidaryti ir atsidaryti.

Nuo šio etapo visi ♀ gametofitai gyvena tik ant sporofito ir niekada jo nepalieka vieno...

Pagaliau atsiranda pirmieji sausumos augalai, savo ūgiu lenkiantys net Stelmužės ąžuolą.

Sporofitų fotosintetinančios struktūros susiformuoja iš pakitusių pirminių stiebų, šiems suplokštėjant.

3. Parašykite, kaip mokslininkai lietuviškai vadina C raide pažymėtą augalų grupę. (1 t.)

_________________________________________________________________________



9-12 kl.

Puslapis 4 iš 14

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 3 Zoologija Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

1. Kokius žmogaus organus ir jų sistemas veikia angies nuodai?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

2. Kokiu būdu “mekena” perkūno oželis?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

3. Koks mūsų krašte gyvenantis graužikas yra didžiausias?

_________________________________________________________________________

4. Kokios Lietuvos paukščių rūšies sparnai turi nagučius?

_________________________________________________________________________

5. Kokia žuvis, gyvenanti Lietuvos vandenyse, suka lizdą iš vandens augalų?

_________________________________________________________________________

6. Kodėl begemotai neprakaituoja?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

7. Kaip elektrinės rajožuvės gamina elektrą?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

8. Kokie yra stambiausi pasaulio žinduoliai?

_________________________________________________________________________

9. Raskite tris bendrus slieko ir žmogaus sandaros bruožus.

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

10. Iš kur gauna deguonies kaspinuotis, gyvenantis žinduolio žarnyne?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________



9-12 kl.

Puslapis 5 iš 14

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 4 Žmogaus biologija Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

Žemiau esančiuose paveiksluose, vaizduojančiuose nugaros smegenų skerspjūvius, nupieškite ir

pažymėkite VISAS sudedamąsias reflekso lanko dalis.

1. Pavaizduokite nesąlyginio reflekso lanko komponentus, kurie dalyvauja žmogui prisiliečiant prie

karšto puodelio.

2. Pavaizduokite sąlyginio reflekso lanko komponentus, žmogui perkeliant karštą puodelį iš vienos

vietos į kitą.



9-12 kl.

Puslapis 6 iš 14

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 5 Genetika Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

Vienas iš pagrindinių mutacijų sukėlėjų žmogaus organizme, reikšmingas senėjimo ir vėžio genezės

procesuose, yra laisvieji radikalai. Tai molekulės, kurioms būdingas būdingas didelis cheminis aktyvumas – jie

yra labai nestabilūs ir linkę prisijungti arba atiduoti elektronus.

1. Kurioje DNR – branduolio ar mitochondrijų – laisvieji radikalai dažniau sukelia mutacijas? Pagrįskite.

(1 t.) _____________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

2. Kodėl mitochondrijų DNR mutacijos kaupiasi greičiau, nei branduolio? (1 t.)

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

3. Laisvieji radikalai yra svarbūs daugeliui ląstelės fiziologinių procesų. Pateikite tokių procesų

pavyzdžių. (1 t.) ____________________________________________________________

_________________________________________________________________________

4. Kaip su laisvaisiais radikalais susiję vitaminai? (1 t.) ___________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

5. Pateikite pavyzdį veiksnio, kuris sukelia laisvųjų radikalų susidarymą. (0,5 t.)

_________________________________________________________________________

6. Kiti junginiai geba interkaliuoti – įsiterpti dar DNR bazių. Kokio tipo mutacijas jie dažniausiai sukelia?

(0,5 t.) ___________________________________

Kai kurios azotinės bazės gali spontaniškai hidrolizuotis ir prarasti aminogrupę – tada jų nukleotidai

atpažįstami klaidingai ir įvyksta mutacija. Žemiau pateiktos citozino ir 5-metilcitozino skeletinės formulės.

Citozinas 5-metilcitozinas



9-12 kl.

Puslapis 7 iš 14

7. Parinkite, kurie teiginiai apie deamininimą teisingi (žymėkite T), o kurie – ne (žymėkite N). (4 t.)

A. Po deamininimo citozinas virsta timinu. ____

B. Po deamininimo 5‘-metilcitozinas virsta timinu. ____

C. Po deamininimo bet kokia bazė virsta uracilu. ____

D. Deamininimas gali būti nonsense mutacija. ____

E. 5-metilcitozino deamininimas gali vykti tik eukariotuose. ____

F. Deamininimas visada susilpnina DNR grandinių sankibą. ____

G. Adeninas taip pat gali deaminintis. ____

H. Timinas yra atsparus deamininimui. ____

8. Kodėl 5-metilcitozino deamininimas laikomas pavojingesne mutacija, nei citozino deamininimas? (1

t.) ______________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 6 Ekologija Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

Dvi Brachydanio rerio rūšies žuvys - kontrolinė (NR1) ir eksperimentinė (NR2) buvo penkioms

minutėms perkeltos į naujus gerai apšviestus akvariumus, o jų elgesys nufilmuotas. Eksperimento metu gauti

vaizdo įrašai buvo apdoroti naudojant judesių sekimo programinę įrangą, o rezultatai pateikti atitinkamai 2 ir

3 paveiksluose.

1. Išnagrinėję eksperimento rezultatus palyginkite dvi žuvis pagal žemiau išvardintus elgesio parametrus.

Tam lentelėje 1 įrašykite matematinius simbolius: daugiau „>“, mažiau „<“ arba „0“, jeigu pagal konkretų

požymį nebuvo pastebėta skirtumų. (Pildymo pavyzdys 3 klausime).

1 lentelė

1. Vidutinis judėjimo greitis Žuvis 1 Žuvis 2

2. Judėjimo prie dugno trukmė Žuvis 1 Žuvis 2

3. Apsisukimų skaičius Žuvis 1 Žuvis 2

4. Laikas viršutinėje akvariumo dalyje Žuvis 1 Žuvis 2

5. „Šuoliukai“ į šonus Žuvis 1 Žuvis 2

6. Sustingimų skaičius Žuvis 1 Žuvis 2

7. Greičio pasikeitimų skaičius Žuvis 1 Žuvis 2

8. Oro įkvėpimų skaičius Žuvis 1 Žuvis 2

9. Poilsis ant dugno Žuvis 1 Žuvis 2



9-12 kl.

Puslapis 8 iš 14

2. Kokį elgesį demonstruoja žuvis NR2? Teisingą atsakymą apibraukite:

Nerimą Smalsumą Nuovargį Hiperaktyvumą Dauginimosi elgesį

3. Lentelėje pirmame stulpelyje pažymėkite kryželiu tuos parametrus, kuriais remdamiesi atsakėte į

2 klausimą. Pildymo pavyzdys:

X Parametras Žuvis 1 <, > arba 0 Žuvis 2

Vėliau su abejomis žuvimis buvo atliktas socialinio elgesio eksperimentas (1 pav.). Jo metu kiekviena

žuvis buvo įkeliama į skirtingus akvariumus: su nepermatomomis sienelėmis, su viena permatoma sienele ir į

akvariumą, kur šalia buvo kita žuvis. 5 minutes buvo fiksuojamas žuvies buvimas akvariume.

1 pav. Socialinio elgesio eksperimentas

4. Kokį elgesį demonstruoja žuvys šiame eksperimente? Apibraukite teisingą atsakymą.

Apsauginį Poravimosi Bendruomeninį Maitinimosi Agresyvų

5. Įrašykite, kuris elgesio įrašas (A ir B) atitinka kurią žuvį (NR1 ar NR2) iš pirmosios eksperimento dalies?

Elgesio įrašas A – žuvis NR___________ Elgesio įrašas B – žuvis NR ___________

6. Kuo remdamiesi taip manote?

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________



9-12 kl.

Puslapis 9 iš 14

2 pav. Žuvies NR1 judėjimo aktyvumo duomenys (Trial4)

3 pav. Žuvies NR2 judėjimo aktyvumo duomenys (Trial3)

Terminai paveiksluose: velocity – greitis; bottom – dugnas; rotation – apsisukimas; duration – trukmė;

frequency – dažnis; mean – vidutinis.



9-12 kl.

Puslapis 10 iš 14

PASIRENKAMOJI UŽDUOTIS 7 Biosistematika Vertė: 10 taškų

Įvertinimas:

Tyrinėdami gilius vandenyno sluoksnius mokslininkai aptiko iki tol nematytų gyvūnų, nepanašių į

jokius kitus jiems žinomus ir pavadino juos skėtukininkais. Išsamiau ištyrus šiuos gyvūnus buvo aprašyta jų

kūno sandara ir įvairūs požymiai, pagal kuriuos galima atskirti rūšis. Sandara ir požymiai pateikti 1 pav.

1 pav. Skėtukininkų kūno sandara

Mokslininkai aptiko ir artimų skėtukininkams gyvūnų, kuriuos pavadino ūsinukais (2 pav. A).

Manoma, kad ūsinukai galėjo būti skėtukininkų protėviais. Norėdami išsiaiškinti, kurie iš skėtukininkų yra

artimiausi protėviniam tipui, o kurie išsivystė vėliausiai, turime sugrupuoti juos pagal bendrus požymius. Tai

atlikti galima žemiau išvardinta seka.

1. 1 lentelėje surašyta 11 požymių, kuriais gali skirtis skėtukininkų ir ūsinukų rūšys. Kiekvieno požymio būklės

turi būti binarinės, t.y. tik dviejų priešingų būsenų: yra/nėra, aukštas/žemas, didelis/mažas ar pan. Aprašant

požymio būkles „0“ turi būti žymima ta būklė, kuri aptinkama protėvinėje grupėje, mūsų atveju – ūsinukuose

(A). Pavyzdžiui, ūsinukai (A) ir skėtukininkai (B) skiriasi skėčio buvimu. Ūsinukai skėčio neturi, todėl tai būtų

būklė „0“, o visiems skėtukininkams, turintiems skėtį, turėtų būti priskirta reikšmė „1“.

1 lentelėje visiems 11-kai požymių įrašykite, kurias požymių būkles žymėsite „0“ , o kurias „1“. Pavyzdžiui, 0 =

„skėčio nėra“, 1 = „skėtis yra“.

2. Lentelėje sužymėkite visų požymių visas būsenas ūsinukams ir visiems skėtukininkams. Pradėkite nuo A ir

surašykite visų 11-os požymių būkles (0 ar 1). Pakartokite tai visiems kitiems organizmams (B1 - B7).



9-12 kl.

Puslapis 11 iš 14

2 pav. Septynios skėtukininkų rūšys (B1-B7) ir viena ūsinukų rūšis (A).

3. Pirmoje lentelėje reikšmė „1“ rodo, kad požymis tame organizme pasikeitė lyginant su jo protėviais. Tokia

paveldėta požymio būklė yra vadinama sinapomorfija. Ji rodo, kad jei du organizmai turi tokius bendrus

požymius, jie yra artimai susiję. Kuo mažiau yra sinapomorfijų, tuo du organizmai yra labiau vienas nuo kito

nutolę. Sukurkite duomenų matricą, parodančią, kiek sinapomorfijų turi kiekviena iš organizmų porų. 1

lentelėje suskaičiuokite, kiek yra bendrų laukelių su reikšme „1“ tarp B1 ir B2 organizmų, ir įrašykite reikšmę į

2 lentelę. Pakartokite tai visoms organizmų poroms.

4. Naudodami 2 lentelės duomenis galite sudaryti kladogramą. Išrinkite du organizmus, kurie turi daugiausia

sinapomorfijų. Jie bus labiausiai susiję tarpusavyje. Užduoties gale esančiame laukelyje užrašykite jų

pavadinimus ir sujunkite Y formos linijomis. Suraskite kitą organizmą, kuris labiausiai panašus į ką tik atrinktą

porą. Gali būti ir kita pora, kuri labiau susijusi tarpusavyje nei su dviem pirmais jūsų sujungtais organizmais.

Bandykite sudėlioti visus organizmus taip, kad turintys daugiau bendrų sinapomorfijų būtų arčiau vienas kito

nei organizmai, turintys tik 1 ar 2 sinapomorfijas.



9-12 kl.

Puslapis 12 iš 14

5. Kladogramos patikrinimui užrašykite pagrindinius morfologinius požymius (rašykite tik požymį atitinkantį

skaičių) ant kiekvienos iš jungiančių šakų, kaip pavaizduota 3 pav. Morfologiniai požymiai turi būti būdingi

kiekvienam organizmui ant konkrečios medžio šakos ir NEBŪDINGI organizmams, kurie nėra ant tos šakos. Jei

toks patikrinimas nesėkmingas, jūsų kladogramą reikia perdaryti.

3 pav. Požymių žymėjimas ant medžio šakų.

6. Galutinę kladogramą su visomis aštuoniomis organizmų rūšimis (A, B1-B7) ir ant šakų sužymėtais 11

požymių nupieškite tam skirtame laukelyje paskutiniame užduoties puslapyje.

skėtukininkai Ūsinukai

1



9-12 kl.

Puslapis 13 iš 14

1 lentelė. Ūsinukų ir skėtukininkų požymių būklės

Požymis Būklės A B1 B2 B3 B4 B5 B6 B7

1. Skėtis 0 =

1 =

2. Spygliai 0 =

1 =

3. Šereliai 0 =

1 =

4. Taškeliai 0 =

1 =

5. Siurbtukas 0 =

1 =

6. Sėklidės 0 =

1 =

7. Kiaušidės 0 =

1 =

8. Ūsai 0 =

1 =

9. Skrandžio forma 0 =

1 =

10. Irklai 0 =

1 =

11. Skėčio dryžuotumas 0 =

1 =

2 lentelė. Sinapomorfijų tarp skėtukininkų rūšių skaičius

Skėtukininkas B1 B2 B3 B4 B5 B6 B7

B1

B2

B3

B4

B5

B6

B7



9-12 kl.

Puslapis 14 iš 14

Juodraštinė vieta kladogramoms piešti:

Galutinė kladograma: