Sveikiname 47-osios REHVA Generalinës Asamblëjos ir 6-osiostarptautinës konferencijos „Energija pastatams“ dalyvius!

Welcome to 47th REHVA General Assembly and 6thConference “Energy for buildings”

Welcome to 47th REHVA General Assembly and 6thConference “Energy for buildings”

Sveikiname 47-osios REHVA Generalinës Asamblëjos ir 6-osiostarptautinës konferencijos „Energija pastatams“ dalyvius!

2004 M. SPALIO 7–9 D.

VILNIUS, LIETUVA

OCTOBER 7–9, 2004

VILNIUS LITHUANIA

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)2

UAB „Alfa Laval“M. K. Èiurlionio g. 66LT-03100 VilniusTel. (8~5) 215 00 92

ALSTOM Lietuva UABRaguvos g. 7LT-44275 KaunasTel. (8~37) 409 440

UAB „Anykðèiø ðiluma“Vairuotojø g. 11,LT-29107 AnykðèiaiTel. (8~381) 59 165

UAB„Ekotermijos“ servisasKaro Ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8~37) 424 514

UAB „E energija“Odminiø g. 8LT-01122 VilniusTel. (8~5) 2685 989

UAB „Grundfos Pumps“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8~5) 2395 430

UAB „Ignalinos šilumostinklai“Vasario 16-osios g. 41LT-30112 IgnalinaTel. (8~386) 52 701

AB „Jonavos ðilumostinkai“Klaipëdos g. 8LT-55169 JonavaTel. (8~349) 52 189

UAB „Kaiðiadoriø ðiluma“J. Basanavièiaus g. 42LT-56135 KaiðiadorysTel. (8~346) 51 139

AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8~37) 265 253

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8~46) 410 850

UAB „Lazdijø ðiluma“Gëlyno g. 10LT-67129 LazdijaiTel. (8~318) 51 839

TÛB „Limatika“Birutës g. 14LT-57175 KëdainiaiTel. (8~347) 60 909

UAB „Litesko“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8~5) 2667 500

UAB „Maþeikiø ðilumostinklai“Montuotojø g. 10LT-89101 MaþeikiaiTel. (8~443) 98 171

UAB „Molëtø ðiluma“Mechanizatoriø g. 7LT-33114 MolëtaiTel. (8~383) 51962

UAB „Pakruojo ðiluma“Saulëtekio al. 34LT-83133 PakruojisTel. (8~421) 61 139

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8~45) 463 525

UAB „Plungës ðilumostinklai“V. Maèernio g. 19LT-90142 PlungëTel. (8~448) 72 077

UAB „Radviliðkio ðiluma“Þironø g. 3LT-82143 RadviliðkisTel. (8~422) 60 872

UAB „Raseiniø ðilumostinklai“Pieninës g. 2LT-60133 RaseiniaiTel. (8~428) 51 951

UAB „Ðakiø ðilumostinklai“Gimnazijos g. 22/2LT-71116 ÐakiaiTel. (8~345) 60 588

AB „Ðiauliø energija“Pramonës pr. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8~41) 591 200

UAB „Ðilalës ðilumostinklai“Maironio g. 20 b,LT-75137 ÐilalëTel. (8~449) 74 491

LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐAS

LIETUVOS ÐILUMINËSTECHNIKOS INÞINIERIØASOCIACIJOSKOLEKTYVINIØ NARIØSÀRAÐAS

UAB „Agava“Gedimino g. 47LT-44242 KaunasTel. (8~37) 20 24 10

UAB „Litesko“ filialasAlytaus energijaPramonës g. 9 AlytusTel. (8~35) 7 72 72

UAB „Danfoss“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8~5) 210 57 40

UAB „Yglë“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8~5) 237 52 33

AB „Kauno energija“Raudondvario pl.84LT-47179 KaunasTel. (8~37) 26 52 50

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8~46) 41 08 50

AB „Lietuvos dujos“Aguonø g. 24LT-03212 VilniusTel. (8~5) 261 69 25

UAB „Mikroklimatas“Goštauto g. 12-421LT-01108 VilniusTel. (8~5) 262 01 70

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT- 44242 PanevëþysTel. (8~45) 46 35 25

UAB „Partek Paroc“Savanoriø pr. 124LT-03153 VilniusTel. (8~5) 213 31 44

AB „Ðiauliø energija“Pramonës g. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8~41) 59 12 00

UAB „Vilniaus energija“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8~5) 266 71 99

Ðildymo ir vëdinimokatedra Vilniaus Gediminotechnikos universitetasSaulëtekio al. 11LT-10223 VilniusTel. (8~5) 276 44 53

Šilumos ir atomoenergetikos katedraKauno technologijosuniversitetasDonelaièio g. 20LT-44239 KaunasTel. (8~37) 30 04 45

UAB „Ðilumos ûkioservisas“Savanoriø pr. 159a,LT-03150 VilniusTel. (8~5) 2781 877

UAB „Ðilutës ðilumostinklai“Klaipëdos g. 6aLT-99116 ÐilutëTel. (8~441) 62 144

UAB „Ðirvintø ðiluma“Vilniaus g. 49LT-19118 ÐirvintosTel. (8~382) 51 831

UAB „Ðvenèioniø energija“Vilniaus g. 16aLT-18123 ÐvenèionysTel. (8~387) 51 593

UAB „Tauragës ðilumostinklai“Prezidento g. 72LT-72238 TauragëTel. (8~446) 62 860

VðÁ Technikos prieþiûrostarnybaNaugarduko g. 41LT-03227 VilniusTel. (8~5) 2131 330

UAB „Utenos ðilumostinklai“Pramonës pr. 11LT-28216 UtenaTel. (8~389) 63 641

Viessmann UABGeleþinio Vilko g. 6BLT-03150 VilniusTel. (8~5) 2683 295

UAB „Vilniaus energija“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8~5) 2667 199

UAB „Vilniaus rajonoðilumos tinklai“Kranto g. 24LT-15177 NemenèinëTel. (8~5) 2381 275

AB „Vilniaus šilumostinklai“V. Kudirkos g. 14LT-03105 VilniusTel. (8~5) 2107 431

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 3

Tiesiog maþiau problemø…

Tinkamas ðildymo ir ðaldymo árangos parinkimas klientui – taidar ne viskas. Jums bûtinas tiekëjas, kuriuo galëtumëtepasitikëti. „Alfa Laval“ gamina didelá ðilumokaièiø asortimentà,galintá patenkinti visus Jûsø poreikius. Ne maþiau svarbu, kad„Alfa Laval“ pirmauja pasaulyje ðilumos perdavimo technologijøsrityje. Mes galime pasiûlyti Jums þinias, patirtá ir produktus,taikomus HVAC sistemose visame pasaulyje.

„Alfa Laval“ padës Jums iðlikti lyderiais.

UAB „Alfa Laval“, Tel: +370 5 2150091/ 2150092/ 2133566 www.alfalaval.com

ÐILUMINË TECHNIKA

4 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

ÐILUMOS TIEKIMO PASTATØÐILDYMUI

REGULIAVIMO MATEMATINISMODELIS

Mûsø ðalis priskiriama ðiaurës klimato zonai. Ðildymo sezonastæsiasi 6–7 mënesius, todël ðiluma visada labai svarbi Lietuvosþmoniø gyvenimui. Brangstant ðilumai mûsø noras siekti bûstomikroklimato komforto ir poreikis uþtikrinti higienos reikalavimusturi bûti derinamas su efektyviu var tojimu, taupymu, sistemøtechninëmis ir vartotojø ekonominëmis galimybëmis.

Pastatø bei jø ðilumos tiekimo ir vartojimo sistemø renovavi-mas ir diegiamos naujos technologijos sudaro prielaidas tobulintiðilumos var tojimo procesø valdymà, gerinti ðildomø patalpømikroklimatà kartu didinant ðildymo sistemø darbo efektyvumà irmaþinant ðilumos sànaudas.

Šiame straipsnyje pateikiami autoriaus pasiûlyti ðildymo sistemødarbo procesø valdymo matematinio modeliavimo metodai, kuriøtaikymo galimybës atsiranda tik dabar, kuomet pradëta ðilumosvartojimo árenginiuose naudoti ðiuolaikines technologijas ir árangà.

Temperatûriná ðildomos patalpos reþimà lemia klimato veiks-niai (temperatûra, vëjo greitis, kryptis, saulës spinduliuotë ir kita),ðilumos ðaltiniø (ðildymo sistemos, þmoniø, buitiniø prietaisø) po-veikis. Visø ðiø poveikiø (iðskyrus ðildymo sistemos) kitimas atsi-tiktinis, skirtingoms patalpoms nevienodas. Ið to iðplaukia, kadðildymo sistema kiekvienoje ðildomoje patalpoje keièiantis ðilumináreþimà formuojantiems veiksniams, turi atitinkamai reguliuoti ati-duodamos ðilumos kieká (srautà) taip, kad temperatûra ðildomojepatalpoje iðliktø pastovi. Tai galima pasiekti tik keièiant ðildymoprietaisø skleidþiamà ðilumos srautà kiekvienoje patalpoje atski-rai. Beveik visos, ypaè senos statybos pastatø, ðildymo sistemostam nepritaikytos, todël tenka reguliuoti visam pastatui tiekiamosðilumos kieká (srautà).

Ðildomø patalpø temperatûros stabilizavimo uþdavinyssprendþiamas centralizuotai, kada šilumos tiekimas reguliuojamasšilumos šaltinyje, ir decentralizuotai, kada – reguliuojamas atitin-kamais lygiais visoje šilumos tiekimo grandinëje. Ðiame straips-nyje nagrinëjamas ðildymui tiekiamos ðilumos kiekio reguliavimopastato ávade matematinis modelis.

Pastatø ðildymo sistemose daugiausia taikomas vadinamasiskokybinis reguliavimo bûdas. Jo esmë yra ta: ðildymo sistemosecirkuliuoja pastovus šilumnešio srautas, o perduodamas ðilumoskiekis (srautas) reguliuojamas keièiant á ðildymo sistemà tiekiamoðilumneðio temperatûrà pagal lauko oro temperatûrà.

Á ðildymo sistemà tiekiamo ðilumneðio temperatûros ir laukooro temperatûros priklausomybæ nusako (1) formulë:

⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

−−

⎟⎠

⎞⎜⎝

⎛ −+

+⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

−−

⎟⎠

⎞⎜⎝

⎛ −++=

enin

einn�n

,

enin

einin

n�nin

tt

tt�tt

tt

ttt

�tttt

2

2

23

750

23

3 (1)

Romaldas MorkvënasLietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

Ið ðildymo sistemos gràþinamo ðilumneðio temperatûros ir laukooro temperatûros priklausomybæ nusako (2) formulë:

⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

−−

⎟⎠

⎞⎜⎝

⎛ −−

−⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

−−

⎟⎠

⎞⎜⎝

⎛ −++=

enin

einn�n

,

enin

einin

n�nin

tt

tt�tt

tt

ttt

�tttt

2

2

23

750

23

2(2)

(1) ir (2) formulëje: t3n

– á ðildymo sistemà tiekiamo ðilumneðiotemperatûra norminëmis sàlygomis, ºC; t

3 – á ðildymo sistemà

tiekiamo ðilumneðio temperatûra kitu laiku, ºC; t2n

– ið ðildymosistemos gràþinamo ðilumneðio temperatûra norminëmissàlygomis, ºC; t

2 – ið ðildymo sistemos gràþinamo ðilumneðio

temperatûra kitu laiku, ºC; tin – skaièiuojamoji ðildomø patalpø oro

temperatûra, ºC; ten

– lauko oro temperatûra norminëmis sàlygomis,ºC; t

e – lauko oro temperatûra kitu laiku, ºC;

Patalpø vidaus oro temperatûrà nustato higienos normos.Pastatø ðildymo sistemos galia projektuojama taip, kad bûtø

uþtikrinama patalpø vidaus oro temperatûra tin

, esant norminiøsàlygø lauko oro temperatûrai (skaièiuojamajai temperatûraiðildymui) t

en.

Maksimali á ðildymo prietaisus tiekiamo ðilumneðio temperatûrastandartizuojama pagal higienos normø nustatytas leidþiamàsiasðildymo prietaisø pavirðiaus temperatûras t

špn. t

3n – tai á ðildymo

prietaisà tiekiamo ðilumneðio temperatûra esant ten

. Lietuvoje pa-sirinkta, kad gyvenamøjø patalpø t

3n turi bûti tokia, kad ðildymo

prietaiso pavirðiaus temperatûra tðp

≤ +95° CŠilumos kiekis Q, kurá ðildymo prietaisas atiduoda aplinkai, nu-

statomas pagal ðià formulæ:

( ) ⎟⎠

⎞⎜⎝

⎛ −+α=−= išpšp t�tt

FttcgQ2

23

23 (3)

èia c – šilumnešio savitoji šiluma, J/(kg×°C); g – šilumnešiokiekis, kg/s; α

ðp – šildymo prietaiso šilumos atidavimo koeficien-

tas, W/(m2×°C); Fšp

– šildymo prietaiso plotas, m2.Maksimali ið ðildymo prietaisø gràþinamo ðilumneðio

temperatûra tai pat yra normuojama. Pastatø ðildymo sistemosgalia (ðildymo prietaisø plotai) projektuojama taip, kad t

2n atitiktø

statybos reglamentø nustatytus dydþius. Lietuvoje pasirinkta, kadgyvenamosioms patalpoms t

2n = +70° C. Vadovaujantis (3) for-

mule galima rasti reikiamus ðildymo prietaisø plotus ir ðilumneðiokiekius.

Ðilumneðiø temperatûros t2 ir t

3 esant atitinkamai lauko oro

temperatûrai te randamos ið (1) ir (2) formulës jose áraðius atitin-

kamas t3n

, t2n

, tin, t

en reikšmes.

Ðios lauko oro temperatûros ir tiekiamo ðilumneðio temperatûrøpriklausomybës teisingos tik stacionariosiomis sàlygomis, kai sta-

ÐILUMINË TECHNIKA

52004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

bilizuojasi ðilumos mainø pereinamieji procesai atitvarose. Ðie pro-cesai didelës ðiluminës talpos atitvarose (sienos, stogas) trunkadeðimtis valandø, maþos ðiluminës talpos atitvarose (langai, infil-tracija) – kelias valandas. Tuo tarpu lauko oro temperatûros kitimogreitis skaièiuojamas valandomis. Jeigu tiekiamo ðilumneðiotemperatûra kiekvienu laiko momentu pagal (1) formulæ atitiktølauko oro temperatûrà, tai dël ðilumos mainø procesø inercijos,oro temperatûra ðildomose patalpose nuolat keistøsi. Maþëjantlauko oro temperatûrai patalpø oro temperatûra didëtø, o didëjant –maþëtø. Svyravimø amplitudë bûtø tuo didesnë, kuo didesnis bûtølauko oro temperatûros kitimo greitis ir kuo didesnë atitvarøðiluminë talpa.

Šilumos tiekimo sistemose ðis neatitikimas (inercija) dalinaikompensuojamas diskreèiai, tik kelis kartus per parà, keièiant tie-kiamo ðilumneðio temperatûrà pagal praëjusio laikotarpio laukooro temperatûrø vidurká, be to, tam tikrà laikà uþtrunka ðilumneðiotiekimas vamzdynais. Ðildymo sistemos ávade automatiniais re-guliatoriais reguliuojant tiekiamo ðilumneðio temperatûrà,nustatomà pagal lauko oro termometro rodmenis, bûtina ávertintianksèiau minëtus procesus ir kiekvieno pastato charakteristikas.

Automatiniai reguliatoriai gali uþtikrinti stabilià ar pagal varto-tojo poreikius keièiamà patalpø temperatûrà tik juose modeliuo-jant ir reguliuojant tiekiamo ðilumneðio temperatûrà tikruoju laiku,ávertinus pastate vykstanèius ðilumos mainø procesus nestacio-nariosiomis sàlygomis. Vienas ið pastatø nestacionaraus ðilumosmainø procesø reþimo analizës ir valdymo tikruoju laiku bûdø yramatematinis modeliavimas ir tokio modelio naudojimasðiuolaikinëmis aukðtosiomis technologijomis sukurtuose regulia-vimo prietaisuose. Naudojantis matematiniu modeliu galima ne tikteoriðkai tyrinëti procesus, bet ir sukurti patalpos (reguliuojamoobjekto) modelá, parinkti reguliavimo schemà, reguliatoriø progra-mavimui.

Pastatas arba jo patalpa, kaip automatinio reguliavimo objek-tas, yra tam tikras tûris, apribotas sienomis, langais, pertvaromis,jis turi ðilumos ðaltiná (ðildymo sistema, buitiniai prietaisai,apðvietimas, þmonës), taip pat ðilumà akumuliuojanèius daiktus(baldai). Ðildoma patalpa yra sudëtingø dinaminiø savybiø objek-tas. Gaunama ðiluma nuolat prarandama per iðorines atitvaras,vëdinimo sistemà. Paþeidus pusiausvyrà tarp ðilumos srauto irnuostoliø keièiasi patalpø oro temperatûra. Padidinus ðilumossrautà á patalpà perteklinë ðiluma padidina oro temperatûrà. Tamtrukdo ðilumos akumuliavimas atitvarinëse konstrukcijose ir ki-tuose daiktuose, esanèiuose patalpoje. Sumaþinus ðilumos srautàsumaþëja oro temperatûra, tam trukdo akumuliuotos ðilumosiðsiskyrimas. Nestacionariøjø ðilumos mainø patalpose procesaiapibûdinami nepertraukiama energijos kaita tarp atskirø talpø(atitvarø, baldø, ðildymo sistemos ir t. t.).

Nestacionaraus patalpos temperatûrinio reþimo diferencialinëlygtis yra tokio pavidalo:

( ) ( ) ( ) ( )

( ) ( )( )∑

∑ ∑−−

−−α−−α−

−τ+τ+−α=ττ

eiff

sn.l.iisn.l.isnl.isnv..iisn.v.isnv..i

SBišpšpšpi

iiiC

ttFK

ttFttF

QQttFd

dtρV

èia: αðp

, αsnv.i

, αsnl.i

– atitinkamai šildymo prietaiso ir vidaus beilauko atitvarø vidinio pavirðiaus ðilumos atidavimo koeficientai,W/(m2×°C); K

f – oro infiltracijos koeficientas, W/(m2×°C); F

ðp ,

Fsnv.i

, Fsnl.i

, Ff – atitinkamai ðildymo prietaiso, vidiniø ir iðoriniø

atitvarø bei infiltracijos pavirðiø plotai, m2; ci – patalpos oro savi-

toji šiluma, J/(kg×°C); Vi – patalpos oro tûris, m3; ρ

i – oro tankis,

kg/m2 QB(τ) – ið buitiniø ðilumos ðaltiniø gaunamas ðilumos srau-

tas, W; QS(τ) – saulës spinduliuotës atneðamas ðilumos srautas,W.

Oro temperatûros ti kitimo greitis priklauso nuo atitvariniø

konstrukcijø temperatûrinio reþimo. Jei þinomas ðildymo prietai-so iðorës pavirðiaus ir atitvarø vidiniø pavirðiø temperatûrø t

ðp ,

tsnv.i

, tsnl.i

, kitimo dësnis (laiko funkcija) (4) lygties sprendimasmatematiniu poþiûriu nesudëtingas. Atitvariniø konstrukcijøpavirðiaus temperatûrinis reþimas priklauso nuo patalpos ir laukooro temperatûrø t

i bei t

e ir oro judëjimo (infiltracijos). Atitvarø vidi-

nio pavirðiaus temperatûros kitimui nustatyti bûtina þinoti ðilumosperdavimo per atitvaras ir masës pernaðos (infiltracijos)dësningumus keièiantis patalpos oro temperatûrai t

i , lauko oro

temperatûrai te , gretimø patalpø temperatûrai, vëjo greièiui ir

krypèiai, saulës spinduliuotei, taip pat buitiniø ðilumos ðaltiniøpoveiká.

Sudaryti matematiná modelá, kuris ávertintø visø anksèiau minëtøparametrø kitimà vienu metu, gana sudëtinga ir reguliavimo pro-cesui modeliuoti tai nebûtina. Sudarant tiekiamo ðilumneðiotemperatûros reguliavimo modelá pastoviai ðildomø patalpø orotemperatûrai palaikyti tariama, kad ðilumos mainai tarp patalpøoro ir vidiniø atitvarø ir patalpose esanèiø daiktø nevyksta (idea-laus reguliavimo sàlyga), kad ðilumos kiekiai gaunami ið buitiniøðaltiniø ir saulës spinduliuotës yra pastovûs dydþiai, todël vertin-tini tik nestacionarûs ðilumos mainø procesai, vykstantys pastatoiðorës atitvarose ir ðildymo sistemoje. Tai gali bûti tik tada, kaikiekvienu laiko momentu tenkinama ði sàlyga:

( ) ( )( )∑

∑−+

+−α=−α

eiff

sn.l.iisnl..isnl..iišpšpšp

ttFK

ttFttF (5)

Ávertinus minëtas prielaidas ir (5) formulæ galima teigti, kadkokybinio reguliavimo atveju tiekiamo ðilumneðio temperatûra turibûti keièiama tikruoju laiku pagal pastato iðorës atitvarø vidiniopavirðiaus temperatûros kitimo, vykstanèio dël lauko orotemperatûros pokyèio, dësná.

Taigi tiekiamo ðilumneðio temperatûros reguliavimo pagal lau-ko oro temperatûrà nestacionariosiomis sàlygomis matematinismodelis gali bûti sudaromas turint iðorës atitvarø vidinio pavirðiaustemperatûros kitimo, esant pastoviai patalpø temperatûrai ir pri-klausomai nuo lauko oro temperatûros kitimo, ðilumos mainø ne-stacionariosiomis sàlygomis modelá.

Atitvarø konstrukcijas sudaro plokðèia sienelë, kurios storisdaug kartø maþesnis uþ jos plotà. Todël ðilumos perdavimo pro-cesus gana tiksliai galima nusakyti vienmate Furjë lygtimi, esantatitinkamoms kraðtinëms ir pradinëms sàlygoms:

2

2

x

ta

t

∂∂=

∂τ∂

(6)

Pradines sàlygas apibrëþia temperatûros pasiskirstymas kûnoviduje pradiniu laiko momentu:

t (x,0) = f (x) (7)

Tariama, kad temperatûros pasiskirstymas pradiniu laiko mo-mentu yra vienodas:

( ) 00 0 == tx;t (8)

(4)

ÐILUMINË TECHNIKA

6 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

Kraðtinës sàlygos nustato supanèios aplinkos ir kûno pavirðiaussàveikos dësningumà:

( )snapx

δx

ttλx/

t −α−=∂

∂==0

(9)

Atitvaros turi keletà sluoksniø su skirtingais ðiluminiais para-metrais, todël pavirðiaus temperatûros kitimui nustatyti reikiaiðspræsti lygèiø sistemà, kai kraðtinës sàlygos tarp sluoksniøreiðkiamos ðitaip:

11

21

2

1

∂=∂= ∂∂

=∂

∂⋅

xxx/

t

x/

t

λ

λ (10)

Visas diferencialines lygtis ir jø sistemas su atitinkamomiskraðtinëmis sàlygomis, nusakanèiomis nestacionariuosius ðilumosmainø procesus patalpoje, ir jø sprendimo bûdus galima rastimokslinës literatûros ðaltiniuose.

Vienas ið minëtø lygèiø sprendimo bûdø ir matematinio modelia-vimo metodø yra vadinamøjø perdavimo funkcijø aparatas. Perda-vimo funkcijas galima gauti sprendþiant diferencialines lygtis,nusakanèias ðilumos ir masës mainø procesus Laplaso integralinëstransformacijos metodu. Autorius yra gavæs ir paskelbæs perdavi-mo funkcijas, nusakanèias pastato ir atskirø patalpø nestaciona-riuosius ðilumos mainø procesus ir apibûdinanèias parametrø tar-pusavio ryðá. Perdavimo funkcijø aparatas plaèiai taikomasautomatinio reguliavimo teorijoje tyrinëjant reguliuojamojo objekto,visos automatinës reguliavimo sistemos dinamines charakteristi-kas, lengvai panaudojamas programuojant šiuolaikinius reguliato-rius.

Ðiame straipsnyje pateikiamas tik tiekiamo ðilumneðiotemperatûros reguliavimo pagal lauko oro temperatûrà nestacio-nariosiomis sàlygomis matematinis modelis, sukurtas remiantisLaplaso operaciniu transformacijos metodu, panaudojus gautasperdavimo funkcijas bei jø aparato galimybes. Ðis metodas nesu-teikia galimybës turëti diferencialinæ lygtá, tiesiogiai siejanèià lau-ko oro temperatûrà, ðilumneðio temperatûrà ir laikà, bet susiejaðiø dydþiø kitimo dinamikà ir rodo, kaip tai gali bûti panaudotaðilumos tiekimo procesui reguliuoti.

Ðilumos ir masës mainus nusakanèiø pradiniø diferencialiniølygèiø ávairumas ir sudëtingumas, daugybë veiksniø (ir vidiniø, iriðoriniø), maþas pradinës informacijos patikimumas ir tikslumasvisà matematiná modelá daro gana sudëtingà, netinkamàskaièiavimams analizuoti, taip pat naudoti reguliuojant ðilumos tie-kimo procesà.

Ávertinus gana maþà pradinës informacijos tikslumà ir atskirøprocesø nedidelá poveiká sprendimø rezultatams siûlomas supap-rastintas, bet gana tikslus praktiniam naudojimui ðiuolaikiniuosereguliavimo prietaisuose tinkantis ðilumos tiekimo reguliavimo ne-stacionariosiomis sàlygomis matematinis modelis:

( ) ( ) ( ) ( )( ) ( ) ( )τ=τ+ττ′′

τ−=τ+ττ′

e

e

tKσtd

dtT

tσKtd

dtT

3

3

3

3

3

31 (11)

èia σ – pastato ástiklinimo (langø) ir infiltracijos plotø sumossantykis su jo bendru iðorës atitvarø plotu.

(11) lygèiø sistema buvo gauta iðsprendus (4) ir (6)÷(10) lyg-tis operaciniu metodu esant sàlygai t

i = const. Sprendþiant gau-

tos hiperbolinës funkcijos buvo iðskleistos eilute ir pasirinkti pir-mieji jø nariai.

Koeficientas K skaièiuojamas pagal tokià formulæ:

e∆t

∆tK

3= (12)

èia ∆t3 – tiekiamo ðilumneðio temperatûros pokytis, kai lauko

oro temperatûros pokytis ∆te , jie nustatyti pagal (4) formulæ.

Koeficientai 3T ′ ,

3T ′′ , atitinkamai nusakantys didelës ðiluminës

talpos atitvarø (sienø, stogo) ir maþos ðiluminës talpos atitvarø(langø, infiltracijos) ðiluminæ inercijà, skaièiuojami pagal formulæ:

R

CT

snl.isnl.esnl.isnl.e αα+α+α=

3(13)

èia αsnl.e

– lauko atitvarø iðorinio pavirðiaus ðilumos atidavimokoeficientas; R – lauko atitvarø ðiluminë varþa; C – lauko atitvarøðilumos imlumo koeficientas.

Lauko atitvarø ðiluminë varþa ir ðilumos imlumo koeficientasskaièiuojami pagal ðias formules:

λδR = (14)

δcρC = (15)

èia δ – atitvaros storis, m; λ – atitvaros šilumos perdavimokoeficientas, W/(m×°C); ρ – atitvaros medþiagos tankis, kg/m3;c – atitvaros medþiagos šilumos imlumo koeficientas, J/(kg×°C).

Atskirais atvejais (11) diferencialiniø lygèiø sistemà patogu pa-keisti diferencialiniø lygèiø sistema, apibrëþianèia momentinës irmenamos lauko oro temperatûrø pokyèiø ir laiko τ sàsajà:

( ) ( ) ( ) ( )( ) ( ) ( )τ=τ′+ττ′′′

τ−=τ′+ττ′′

ee

e

e

ee

e

tσtd

tdT

tσtd

tdT 1 (16)

èia t’e – menama lauko oro temperatûra, kurios kitimo laiko

atþvilgiu dësningumas pakitus te atitinka t

3 kitimo dësningumà ir

yra lygi te pasibaigus pereinamajam procesui;

eT ′

,

eT ′′ – koefi-

cientai atitinkamai nustatomi pagal (13) formulæ.

Siûlomas ðilumos tiekimo pastatams ðildyti reguliavimo mate-matinis modelis gali bûti naudojamas á ðildymo sistemà tiekiamoðilumneðio temperatûros pagal lauko oro temperatûrà automati-nio reguliavimo sistemose. Automatinis reguliatorius turi palaikytitiekiamo ðilumneðio temperatûrà pagal (1) formulæ. Reguliavimoproceso metu pasikeitus lauko oro temperatûrai, tiekiamoðilumneðio temperatûrà reguliatorius turi keisti laiko atþvilgiu pa-gal (11) formulæ arba ávertinti lauko oro temperatûros kitimà pagal(16) formulæ. Maþesnio tikslumo automatinio reguliavimo siste-mose galima nevertinti maþos ðiluminës talpos atitvarø (langø,infiltracijos) ðiluminës inercijos ir (11) arba (16) formulëse lygèiøatitinkamus koeficientus T ′′ prilyginti nuliui. Pastatams, kuriuoselauko atitvaros yra daugiasluoksnës, koeficientai C ir R randaminaudojant juos atitinkanèias vieno sluoksnio atitvaros charakte-ristikas, apskaièiuotas pagal ðiluminës fizikos formules.

ÐILUMINË TECHNIKA

72004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

PREVENCINËS PRIEÞIÛROS TAIKYMOÐILUMOS TIEKIMO TINKLAMS ÁVERTINIMAS

GYVAVIMO CIKLO POÞIÛRIUdr. Artur Rogoþa

Vilniaus Gedimino technikos universitetasÐildymo ir vëdinimo katedra

Esama padëtis, problema ir jos sprendimo tvarkaŠiuo metu centralizuotas šilumos tiekimas (CÐT) laikomas

ekologiðkai patraukliu ðilumos tiekimo bûdu, kuriam nesudëtingaipritaikomos naujos technologijos, t. p. jis siejamas su kogenera-cija. Per palyginti trumpà centralizuoto ðilumos tiekimo gyvavimolaikà labai sparèiai plëtojosi ðios sistemos komponentø technolo-gija. Sàlyginai suskirsèius CÐT sistemà á dalis: ðilumos ðaltiná,ðilumos tiekimo tinklus ir ðilumos vartotojus, galima pastebëti,kad kiekvienas ið ðiø komponentø per minëtà laikotarpá gerokaipatobulëjo. Ðilumos tiekimo tinklas yra sunkiausiai renovuojamasCÐT sistemø komponentas, nes yra sunkiai prieinamas, be to, jisuþima didelius þemës plotus. Nors tinklo atnaujinimo sparta nëradidelë, naujos technologijos plëtojasi gana sparèiai. Kanaliniaiðilumos tiekimo vamzdynai palengva keièiami bekanaliais ið ankstoizoliuotais vamzdynais, kuriø gamybos ir klojimo technologijostobulëja – vietoj dviejø atskirai izoliuotø vamzdþiø klojami „twin“(„dvyniø“) tipo vamzdþiai su bendra izoliacija. Siekiant sumaþintiðilumos nuostolius vamzdynuose tobulinama jø ðilumos izolia-cija – maþinamas jos ðilumos laidumo koeficientas ir storis. Nau-jos technologijos naudojamos keièiant senus tinklo elementus nau-jais, bet tai daþniausiai atliekama esant bûtinybei, pvz., tinkloavariniø remontø atveju. Vakarø ðalyse prevencinë prieþiûra yralabiau iðtobulinta ir jai skiriamas ypatingas dëmesys. Ðiame straips-nyje siekiama atskleisti prevenciniø remontø naudà, kuri, be sau-gumo uþtikrinimo, avarijø sànaudø maþinimo, vartotojø poreikiøneper traukiamo tenkinimo, siejama su spar tesniu naujøtechnologijø taikymu praktikoje.

Deja, ðiuo metu Lietuvos CÐT ámonës nepakankamà dëmesáskiria prevencinei ðilumos tinklø prieþiûrai. CÐT vamzdynai seni,susidëvëjæ, todël juose padidëjæ ðilumos nuostoliai, sumaþëjæsðilumos tiekimo jais patikimumas ir saugumas. Ðie veiksniai le-mia didesná energijos iðtekliø naudojimà, aplinkos tarðà bei ðilumoskainos didëjimà. Sprendþiant ðià problemà buvo numatyta nusta-tyti priimtiniausià CÐT tinklø prieþiûros valdymo bûdà, kuriuo re-miantis bûtø atliekami prevencinio remonto darbai atsiþvelgiant áenerginá, ekonominá ir ekologiná metodo patrauklumà.

Iðkeltas tikslas sukurti CÐT tinklo gyvavimo ciklo modelá, ku-riuo vadovaujantis bûtø galima vertinti CÐT tinklo prieþiûros darbøefektyvumà per skaièiuojamàjá jo gyvavimo laikotarpá ir nustatytipriimtiniausià ðio tinklo remonto darbø kartotinumà ir naudotinàvamzdynø tipà.

Ðiam tikslui pasiekti buvo sudarytas veiksmø planas:·parengti metodikà ir surinkti duomenis CÐT tinklui ávertinti gy-

vavimo ciklo poþiûriu;·remiantis parengta metodika sukurti CÐT tinklo gyvavimo cik-

lo modelá;·iðbandyti modelá atliekant realiø CÐT tinklø skaièiavimus;

·ávertinti gautus rezultatus.Duomenys

Pagrindinius duomenis, reikalingus CÐT tinklui ávertinti gyvavi-mo ciklo poþiûriu, galima suskirstyti á tris grupes:

1. Duomenys apie tiriamàjá tinklà (klimatinis rajonas, vamzdynøruoþø ilgis, amþius, skersmuo, temperatûrinis grafikas, kuro rûðis,avaringumas);

2. Duomenys apie tinklo elementø sukûrimà (energijos porei-kiai, iðlaidos, aplinkos tarša);

3. Papildomi duomenys apie tinklo elementus (medþiagø kie-kiai ir charakteristikos).

Skaièiavimams buvo naudojami ðie ðilumos tinklø elementøgyvavimo trukmiø intervalai (variantai):

Kanaliniams tinklams:·šilumos izoliacijos keitimo kartotinumas – nuo 10 iki 20 metø;·vamzdþiø su izoliacija keitimas – nuo 25 iki 45 metø;·kanalo su vamzdþiais ir izoliacija keitimas – nuo 50 iki 70 metø.Bekanaliams tinklams:·vamzdynø keitimo kartotinumas nuo 20 iki 50 metø.Visi variantai buvo skaièiuojami 50 metø CÐT tinklo gyvavimo

laikotarpiui.Variantø skaièiavimas

Naudojant skir tingà remonto darbø kar totinumà buvoskaièiuojami pirminës energijos poreikiai, iðlaidos ir iðsiskirianèioanglies dioksido CO

2 kiekiai, tenkantys:

·prevencinei prieþiûrai;·šilumos nuostoliams vamzdynuose;·avarijoms tinkle šalinti.Vertinant prevencinæ prieþiûrà buvo tariama, kad vamzdynai ar

jø elementai keièiami naujais pasibaigus jø gyvavimo trukmei,ðilumos nuostoliai vamzdynuose buvo skaièiuojami atsiþvelgiant áðilumos izoliacijos susidëvëjimà, avarijos ruoþuose skaièiuojamosvertinant vamzdþiø amþiø pagal vidutiná avaringumà Lietuvos CÐTtinkluose (1 pav.).

Buvo tiriami trijø Lietuvos miestø CÐT tinklai, kuriø bendrosioscharakteristikos pateiktos 1 lentelëje.Rezultatai

Kanalinio tinklo skaièiavimas buvo atliktas variantams, kuriuosatitinka tam tikrø vamzdyno elementø keitimo deriniai: kompleksi-nis ruoþo keitimas-vamzdyno su izoliacija keitimas-izoliacijos kei-timas (2 lentelë). Lentelëje pateikti geriausi energiniu, ekonominiuir ekologiniu poþiûriu vamzdynø elementø keitimo deriniai ir juosatitinkantys rodikliai, kurie nustatyti ðildomø pastatø ðildomo plo-to vienetui. Analogiðki rodikliai buvo nustatyti ir bekanalio tinklovariantui (3 lentelë), tik ðiuo atveju vamzdynø ruoþai keièiami tikkompleksiðkai, nes jie neardomieji.

ÐILUMINË TECHNIKA

8 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

IšvadosRemiantis sukurtu modeliu buvo atliktas trijø Lietuvos miestø (Lentva-

rio, Kaiðiadoriø ir Zarasø) CÐT tinklø prevencinës prieþiûros ávertinimasenerginiu, ekonominiu ir ekologiniu poþiûriu. Priimtiniausi kanaliniø tinkløelementø keitimo deriniai, atitinkamai kanalø/vamzdþiø/izoliacijos, gautiintervaluose (68–70)/(25–26)/(14–15), o bekanaliø tinklø vamzdynø kei-timo kartotinumas 24 ir 34 metai. Lyginant priimtiniausiu apskaièiuotukartotinumu atnaujintus ir neatnaujintus CÐT tinklus matyti, kad atnauji-nus tinklus per metus galima sutaupyti nuo 17% iki 35% energijos, nuo37% iki 74% iðlaidø, nuo 15% iki 30% sumaþinti iðsiskirianèio CO

2 kieká.

Nustatyta, kad bekanalis tinklas yra efektyvesnis uþ kanaliná – já naudojantgalima sutaupyti apie 31% pirminës energijos, apie 17% sumaþinti iðlaidasir apie 35% sumaþinti iðsiskirianèio CO

2 kieká. Sukurtas CÐT tinklø gyva-

vimo ciklo modelis gali bûti naudojamas planuojant ðilumos tiekimo ámonëstinklø prieþiûrà bei naujø technologijø taikymà. Kadangi gautos vamzdynøbei jø elementø keitimo kartotinumo skaitinës reikðmës panaðios, sukur-to modelio skaièiavimo rezultatai galëtø bûti naudojami ruoðiant normi-nius dokumentus, reglamentuojanèius objektø ir jø elementø gyvavimotrukmæ. Pagal nustatytas metines iðlaidas, tenkanèias pastatø ðildomoploto vienetui, bûtø galima áver tinti ðilumos kainos dalá, atitinkanèiàprieþiûros iðlaidas, tai savo ruoþtu gali bûti sietina su ðilumos kainos nu-statymo metodika.

salknitTÐCsigliolkniT

)m(

)mm(oumsrekS øtatsaPsamodliðm(satolp 2)

ølknitsinitudiV)iatem(suiþma

oinitlaðsomuliÐ)WM(ailag

saruksinidnirgaPoun iki

TTÐCotseimøirodaiðiaK 99851 52 004 000751 31 36 sojudsënitmaG

TTÐCotseimoiravtneL 5728 23 003 392661 41 61 sojudsënitmaG

TTÐCotseimøsaraZ 6885 52 002 338011 12 02 satuzaM

salknitTÐC synireD m/hWk 2 m/tL 2 OC 2 m/gk 2

øirodaiðiaK 41-52-96 3,34 1,01 2,9

oiravtneL 51-62-86 7,02 4,5 4,4

øsaraZ 41-52-07 3,91 0,4 4,5

salknitTÐC samunitotraK m/hWk 2 m/tL 2 OC 2 m/gk 2

øirodaiðiaK 43 9,92 3,8 0,6

oiravtneL 43 3,41 3,4 9,2

øsaraZ 42 1,31 5,3 5,3

1 pav. Satistinis avaringumas

Lietuvos CŠT tinkluose

1 lentelë. Bendrieji tiriamøjø CÐT tinklø duomenys

2 lentelë. Kanalinio klojimo bûdu pakloto tinklo rodikliai

3 lentelë. Bekanalio klojimo bûdu pakloto tinklo rodikliai

ÐILUMINË TECHNIKA

92004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

Ðá kartà norëèiau ðiek tiek daugiau panagrinëti karðto vanden-tiekio specifikà. Nors tai nelabai sudëtinga inþinerinë sistema,taèiau ji turi savø ypatumø. Á juos derëtø atsiþvelgti projektuojantkarðtà vandentieká ir vëliau já naudojant, tada jis nekels rûpesèiø.

Beveik visos karðto vandentiekio sistemos (ir naujos, ir seniauárengtos) turi cirkuliacines linijas, kurios skirtos reikiamai vandenstemperatûrai palaikyti visame karðto vandentiekio kontûre, taip patðilumai tiekti á rankðluosèiø dþiovintuvus ir vonios patalpomspaðildyti. Jei nesinaudojama karðtu vandentiekiu, vanduo, stovin-tis vamzdyne, greitai (tai priklauso nuo vamzdynø ðilumos izolia-cijos, jei tokia árengta) atauðta iki aplinkos temperatûros. Jei van-dentiekio vamzdynai ilgi, toliau nuo ðilumos centro esantisvartotojas turëtø iðleisti daug geriamojo vandens ir gerokai pa-laukti, kol ið èiaupo vël pradës tekëti karðtas vanduo. Gerai vei-kianti cirkuliacinë linija iðsprendþia ðià problemà.

Cirkuliacinei sistemai reikia siurblio. Kadangi vandentiekio van-duo yra geriamasis ir turi atitikti higienos normø reikalavimus, taiir cirkuliaciniai siurbliai turi bûti pagaminti ið nekoroduojanèiømedþiagø, pavyzdþiui, þalvario arba nerûdijanèio plieno. Beje, toreikalauja ir Europos Sàjungos normos, todël karðto vandentiekiosistemø cirkuliacijai yra skirti specialûs siurbliai. Vokieèiø siurbliøgamintojas „Wilo AG“ tokio tipo siurblius þymi indeksu „Z“.

Wilo-Z – kietam vandentiekio vandeniui atsparûs siurbliaiLietuvoje beveik visas geriamasis vanduo iðgaunamas ið

giluminiø græþiniø, todël jis turi daug kalcio junginiø – yra kietas.Jiems skylant kalcio druskos sëda ant karðtesniø pavirðiø, ðie

kalkëja ir taip gadinama ávairiáranga, todël jà bûtina apsaugotinuo þalingo kalkiø poveikio. WILOkompanijos inþinieriams pavykoðià problemà sëkmingai iðspræsti.Karðtam vandentiekiui skirti, pvz.,TOP-Z serijos siurbliai (1 pav.),ypatingi tuo, kad gali sëkmingai

CIRKULIACINIAI SIURBLIAI KARÐTOVANDENTIEKIO SISTEMOMS

Mag. Mantas KreivysUAB „Wilo Lietuva“ inþinierius

dirbti iki 20 dH kietumo vandenyje ir neuþkalkëti. Taip yra dël ypa-tingos siurblio variklio konstrukcijos. Specialus vidinis sandariklisir atbulinis voþtuvëlis siurblio veleno kiaurymëje riboja vandenstekëjimà pro siurblio variklá tiek, kad pavojingas kalkiø kiekisnenusëstø ant siurblio detaliø, bet vandens uþtektø bûtinam varik-lio auðinimui (2 pav.). Maþesnëms karðto vandentiekiocirkuliacinëms sistemoms skirti maþesni nekoroduojanèio korpu-so siurbliai, pvz., Star-Z, kuriø variklio konstrukcija neleidþia jiemsuþkalkëti (3 pav.).

Teisingas siurbliø parinkimas karðto vandentiekio sistemomsKarðto vandentiekio sistemos cirkuliacinis siurblys yra svar-

bus jos elementas, nes dirba iðtisus metus, daþniausiai 24 val.per parà. Optimaliai parinkus toká siurblá galima sutaupyti elektrosenergijos ir ðilumos. Dël per didelës cirkuliacijos sistema atiduo-da daugiau ðilumos, o siurblys vartoja daugiau elektros energijos.Be to, per didelis siurblys sistemoje gali sukelti erzinanèius hid-raulinius triukðmus. Ávertinæ kiek tokiø cirkuliaciniø siurbliø yra gy-venamuosiuose namuose suprasime, kokios taupymo galimybësèia slypi, todël vis daþniau ir karðto vandentiekio sistemoms nau-dojami siurbliai su elektroniniais sukimosi greièio reguliatoriais,pvz., Wilo-Star-ZE ar naujasis Stratos-Z su ECM technologijos va-rikliu (4 pav.).

Koks turëtø bûti cirkuliacinës sistemos debitas? Kai kurliteratûroje raðoma, kad vanduo cirkuliacinëje sistemoje turëtø „ap-sisukti“ 6 kartus per valandà. Tai gana sudëtinga apskaièiuoti, reiktøáver tinti visø vamzdynø tûrá, todël praktikoje skaièiuojamapaprasèiau. Tariama, kad sistemoje cirkuliuoja vandens kiekis, ly-gus 25–30% maksimalaus karðto vandens debito. Ðá recirkuliacinádebità galima apskaièiuoti pagal ðià formulæ:

G = 0,25 x (P/(1,16 x ∆t));èia G – recirkuliacinis debitas, P – šiluminë galia karðtam van-

deniui ruoðti kW (momentinë), ∆t – ðalto ir paðildyto vandenstemperatûrø skirtumas (paprastai apie 48–50 K)

Taigi pasirenkant siurblá karðto vandentiekio sistemai reikianepamirðti, kad jam teks dirbti ypatingomis sàlygomis kietamevandentiekio vandenyje iðtisus metus 24 val. per parà. Teisingai

pasirinkæ reikiamos konstrukcijos ir kokybësgaminá galësime pamirðti apie paèià sistemà, tiknaudosimës jos teikiamais patogumais.

Vidinis

sandariklis

Papildomas

voþtuvëlis

1 pav.

2 pav. 3 pav. 4 pav.

ÐILUMINË TECHNIKA

10 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

THANKS! AÈIÛ!Nuoðirdþiai dëkojame finansiðkai parëmusioms

47-osios REHVA Generalinës Asamblëjos ir 6-osios tarptautinës konferencijos„Energija pastatams“ organizavimà ðioms firmoms ir organizacijoms

PAGRINDINIS RËMËJAS:

AUKSINIS RËMËJAS:

47-osios REHVA Generalinës Asamblëjos (2004 m. spalio 8–9 d.) rëmëjai:

Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 ~ 5) 266 71 99Faks. (8 ~ 5) 266 73 39El. p. info@dalkia.ltwww.dalkia.lt

UAB „Alfa Laval“M. K. Èiurlionio g. 66LT-03100 VilniusTel. (8 ~ 5) 215 00 92Faks. (8 ~ 5) 215 00 93El. p. lithuania.info@alfalaval.comwww.alfalaval.com

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 ~ 46) 41 08 59Faks. (8 ~ 46) 41 08 70El. p. klenergija@klenergija.ltwww.klenergija.lt

AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 ~ 37) 26 52 59Faks. (8 ~ 37) 36 14 91El. p. info@kaunoenergija.ltwww.ke.lt

UAB „Yglë“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 ~ 5) 237 52 33Faks (8 ~ 5) 237 52 34El. p. info@ygle.ltwww.ygle.lt

UAB „Dusmenëliai“Pievø g. 8ALT-4580 AlytusTel. (8 ~ 315) 785 50Faks. (8 ~ 315) 772 38El. p. info@dusmeneliai.ltwww.dusmeneliai.lt

UAB „Danfoss“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 ~ 5) 210 57 40Faks. (8 ~ 5) 233 53 55El. p. danfoss@danfoss.lthttp://sildymas.danfoss.lt/

VðÁ „Respublikinis energetikømokymo centras“Jeruzalës g. 21LT-08420 VilniusTel. (8 ~ 5) 237 45 77Faks. (8 ~ 5) 269 71 66El. p. info@remc.lthttp://www.remc.lt

ÐILUMINË TECHNIKA

112004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

THANKS! AÈIÛ!Pagrindiniai 6-osios tarptautinës konferencijos

„Energija pastatams“ (2004 m. spalio 7–8 d.) rëmëjai:

Rëmëjai:

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8 ~ 45) 46 35 25Faks. (8 ~ 45) 50 10 85El. p. bendrove@pe.ltwww.pe.lt

UAB „Dusmenëliai“Pievø g. 8ALT-4580 AlytusTel. (8 ~ 315) 785 50Faks. (8 ~ 315) 772 38El. p. info@dusmeneliai.ltwww.dusmeneliai.lt

UAB „AMALVA“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 ~ 5) 230 08 54Faks. (8 ~ 5) 230 05 88El. p. info@amalva.ltwww.amalva.lt

KAMSTRUP A/SIndustrivej 288660 Skanderborg, DenmarkTel. +45 89 93 10 00Faks. +45 89 93 10 01El. p. info@kamstrup.comwww.kamstrup.com

AB „LIETUVOS DUJOS“Aguonø g. 24LT-03212 VilniusTel. (8 ~ 5) 236 04 04Faks. (8 ~ 5) 236 02 00El. p. ld@lietuvosdujos.ltwww.lietuvosdujos.lt

VÁ „ENERGETIKOS AGENTÛRA“Gedimino pr. 38/2LT-01104 VilniusTel. (8 ~ 5) 262 97 31Faks. (8 ~ 5) 262 68 45El. p. eainfo@ukmin.ltwww.ena.lt

LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IRSTUDIJØ FONDASGoštauto g. 12-407LT-2001 VilniusTel. (8 ~ 5) 263 91 52Faks. (8 ~ 5) 263 91 53El. p. asta@ktl.mii.lt www.vmsfondas.lt

ÐILUMINË TECHNIKA

12 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

Pagrindinis Baltijos pra-moniniu bûdu izoliuotøvamzdynø gamintojas„POLIURS“ Lietuvojeágyvendina plataus mastoprojektà – tiekia iš poliu-retano putø pagamintusapvalkalus ámonës „Visa-gino Energija“ šilumineitrasai izoliuoti. Iki šiol kom-panija „POLIURS“ buvoþinoma kaip pagrindinisBaltijos ðaliø pramoniniubûdu izoliuotø vamzdynøgamintojas. Ðis projektasárodë, kad ámonë galipasiûlyti labai ávairiøðiluminës trasos izoliavi-mo bûdø.

„Visagino Energija“ yrapalyginti jauna ámonë. Jiásteigta prieð dvejus me-tus. Sukurta ið vieno Igna-linos AES cecho. Ðiuo me-tu „Visagino Energija“ yravalstybinë Lietuvos ámonë,kuri priklauso Ûkio ministerijai. Planuojant ðiluminio tiekimo sistemos pagerinimà ámonë atliko magistraliniø vamzdynø patikras, po kuriønuspræsta vamzdynus rekonstruoti. Bendras rekonstruojamos 720 mm trasos ilgis sudaro 7 kilometrus, lëðos ðiam projektui skiriamos iðIgnalinos AES uþdarymo fondo. Prie ðio magistralinio vamzdyno prijungtas visas Visagino miestas, kuriame yra 30 000 gyventojø (13-asispagal dydá Lietuvos miestas) ir apie 500 ámoniø.

Rekonstruoti vamzdynus naudojant ið poliuretano putø pagamintus apvalkalus nuspræsta todël, kad ði medþiaga yra labai patogi irkokybiðka, be to, jà naudojant labai samaþëja trasos ðilumos nuostoliai. Ámonë planuoja tæsti ðilumos tiekimo sistemos gerinimà gavusiEuropos Sàjungos fondø bei savivaldybiø lëðø. Taip pat numatoma statyti naujà apie 250–300 MW galios katilinæ.

Ðiais metais „POLIURS“ stengiasi plësti savo veiklà Baltijos ðaliø rinkoje, todël galima tikëtis, kad ðiais ir kitais metais Lietuvoje busparduodama dar daugiau ámonës produkcijos. Daugelis savivaldybiø tikisi sutvarkyti savo ðilumos tiekimo sistemas gavusios lëðø iðEuropos Sàjungos fondø. Tas lëðas bus ámanoma pradëti naudoti tik nuo kitø metø. Jau ðiais metais kompanija „POLIURS“ yra pristaèiusiuþsakytus vamzdynus ðilumos tinklams rekonstruoti Akmenëje, Ukmergëje, Prienuose, Šiauliuose ir kitur. Per pirmuosius ðeðis ðiø metømënesius „POLIURS“ produkcijos tiekimas Lietuvoje padidëjo daugiau kaip 2 kartus. Pagrindiniai kompanijos bendradarbiavimo partneriaiLietuvos rinkoje yra UAB „Energijos Taupymo Centras“ iš Panevëþio ir UAB „Aitra“ ið Ðiauliø.

Adresas: Saules iela 8, OzolniekiJelgavos raj., Latvija, LV 3018Tel. +371 3026033; +371 3050600Tel./Faks. +371 3050230Mob. tel. +371 9421971El. paštas: info@poliurs.lvwww.poliurs.lv

POLIURS ÁGYVENDINA PLATAUS MASTOPROJEKTUS LIETUVOJE

Zigmas Jurgutavièius„Visagino Energija“ generalinis direktorius

Ignalinos atominë elektrinë

ÐILUMINË TECHNIKA

132004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

Siurbliai yra bet kurios cirkuliacinës sistemos ðirdis. Siurbliaiveikia daugelio sistemos daliø efektyvumà ir bendrà sistemos vei-kimà. Modernios ðildymo, oro kondicionavimo ar kitos sistemosypaè priklauso nuo siurbliø savybiø, todël siurbliams daþnai kelia-mi labai aukðti reikalavimai, kuriuos savo iðskirtinëmis savybëmispuikiai tenkina GRUNDFOS TP siurbliai.

Pasinaudodamas sukaupta patirtimi bei ištekliais GRUNDFOSsukûrë neprilygstamo asortimento ir charakteristikø TP siurbliøserijà. GRUNDFOS TP – vienpakopiai linijiniai siurbliai. Ðiø siurbliøasortimentas platus: maþiausi TP25-50/2 siurbliai su 0,12 kWstandartiniu varikliu, o patys didþiausi TP400-760/4 modelio siur-bliai su standartiniu 630 kW varikliu gali uþtikrinti iki 4 500 m3/hdebità. Didþiausias siurbliø iðvystomas slëgio aukðtis siekia 168 m.

GRUNDFOS TP siurbliø charakteristikos:- Siurbliø naðumas nuo 1 iki 4 500 m3/h;- Siurbliø sukuriamas slëgio aukðtis iki 168 m;- Standartiniai varikliai nuo 0,12 kW iki 630 kW galios (ið

viso 35 skirtingø dydþiø varikliai);- Iki 22 kW galios varikliai gali bûti su integruotais daþnio

keitikliais;- 2, 4 ir 6 poliø varikliai;- 50 ir 60 Hz;- Flanðø matmenys nuo DN25 iki DN400;- Temperatûrø diapazonas nuo –25° C iki +150° C;- Slëgio klasës 10/16/25;- Viengubi, sudvejintieji siurbliai.

TP siurbliai gali bûti tiekiami su EFF1 – efektyvumo klasës va-rikliais. Efektyvesni varikliai uþtikrina þemesná triukðmo lygá ir su-naudoja maþiau elektros energijos. Jie iðskiria maþiau ðilumos,todël ðie siurbliai gali dirbti esant aukðtai aplinkos oro temperatûrai(iki +60° C)

Visø GRUNDFOS TP siurbliø sukimosi greitá galima valdyti elek-troniniu bûdu. Elektroninis valdymas leidþia siurbliui automatiðkaiprisiderinti prie esamø sàlygø. Tokie siurbliai konkreèiomis darbosàlygomis sunaudoja maþiausiai energijos. Automatiðkai reguliuo-jant GRUNDFOS TP siurbliø sukimosi greitá galima taip reguliuotidebità, kad jis tiksliai atitiktø sistemos bûsenà. Iki 22 kWGRUNDFOS TP siurbliuose elektroninis sukimosi greièio valdy-mas yra visiðkai integruotas. Visø kitø dydþiø siurbliams siûlomoskintamojo daþnio pavaros.

Didelis GRUNDFOS TP siurbliø asortimentas leidþia parinkti TPsiurblá, kuris uþtikrina geriausià ámanomà darbo taðkà, kar tupatikimà ir efektyvø visos sistemos veikimà. Pastato sistemos,

GRUNDFOS TP – DIDÞIAUSIAS LINIJINIØSIURBLIØ PASIRINKIMAS

Mag. Saulius ZulonasUAB „Grundfos pumps“ inþinierius konsultantas

pvz., oro kondicionavimo, gali bûti lanksèios ir visiðkai optimizuo-tos naudojant GRUNDFOS TPE siurblius (su integruotu daþnio kei-tikliu). Modernioms cirkuliacinëms sistemoms reikia moderniøsiurbliø – juos rinkitës ið GRUNDFOS TP siurbliø.

GRUNDFOS TP siurbliø taikymo galimybës gana plaèios. Juosgalima puikiai pritaikyti

- Šildymo- Centralizuotojo ðilumos tiekimo ir vësinimo- Oro kondicionavimo- Vandens tiekimo- Pramoniniø technologiniø procesø sistemose.

Naujieji TP siurbliai jau veikia Ignalinos AE, „Vilniaus energi-jos“ objektuose, ávairiose pramonës ámonëse ir komerciniuose pa-statuose.

1 pav. Didþiausias linijiniø siurbliø pasirinkimas

ÐILUMINË TECHNIKA

14 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

„PANEVËÞIO ENERGIJAI“ –GERIAUSIO STENDO TITULAS Daiva Paulauskienë

atstovë spaudaiAB „Panevëþio energija“

AB „Panevëþio energija“, centralizuotai tiekianti ðilumos energijàgyvenamiesiems namams, pramonës ámonëms ir visuomeninëspaskirties objektams, jau ketvirtus metus ið eilës dalyvavo miestoparodoje „EXPO Aukštaitija 2004“ savo stende lankytojams vëlprimindama, jog „ðiluma sugráþta rudená...“.

Tradicinë tarptautinë paroda vyko rugsëjo 2–4 dienomis.Verslininkø susidomëjimas paroda ðiais metais buvo didþiulis –parodoje dalyvavo net 119 firmø. Parodos organizatoriai –Panevëþio prekybos, pramonës ir amatø rûmai – dþiaugësi, kadparodoje dalyvavo ne tik miesto verslo ámonës, bet ir kitøAukðtaitijos regiono ámonës bei sveèiai ið uþsienio.

AB „Panevëþio energija“, viena ið stambiausiø miesto ámoniø,pristatë savo ekspozicijà parodoje suteikdama galimybæ lankyto-jams susipaþinti su ámonës veikla, teikiamomis paslaugomis.Bendrovë dalyvaudama parodoje sustiprino savo prestiþà, pageri-no ávaizdá atskleisdama savo darbus ir kuriamus rimtus ateitiesplanus. Ðiais metais bendrovës specialistai lankytojams pristatëinformacijà apie pastatø ðilumos ûkio paruoðimà naujam ðildymo

sezonui, apie vartotojøðilumos ûkio prieþiûrospaslaugø teikimà, apieekonomiðkà ðilumosenergijos naudojimà ir,þinoma, informavo, kaipárengti automatizuotàðilumos punktà pastate.

Bendrovës specialistø parengta informacinë medþiaga suteikëgalimybæ ið arèiau susipaþinti su ámonës veikla. Bendrovës sten-de pastatytame kompiuterio monitoriuje parodos lankytojai galëjopamatyti, kiek ðilumos energijos suvartojama pastatuose, suprastimodernizuotø ðilumos punktø ekonomiðkumo naudà, buvo pa-teiktos diagramos apie ðilumos energijos sutaupymà moderniza-vus namo ðilumos punktà.

Parodoje buvo galima suþinoti apie pavyzdinæ termofikacinæelektrinæ. Buvo pateikta principinës veikimo schemos paaiðkinimoelektroninë versija.

Atnaujintas bendrovës pagamintas ðilumos punktas, skirtasekonomiðkam ðilumos energijos reguliavimui pastate, vël sulaukëlankytojø susidomëjimo. Abejojantiems dar kartà buvo aiðkintagyvenamøjø namø ðilumos punktø modernizavimo nauda.

Atnaujintas bendrovës stendas, traukæs parodos lankytojussaulëta nuotaika ir þydinèiomis saulëgràþomis, buvo pripaþintasgeriausiu.

ÐILUMINË TECHNIKA

152004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

ENERGIJA PASTATAMS –DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

Prof. habil. dr. Vytautas MartinaitisVilniaus Gedimino technikos universitetas

Ðildymo ir vëdinimo katedra

Ðiuolaikinis darnios plëtros poþiûris ir mokslas energetikà su-vokia kaip pirminës energijos transformavimo, tiekimo ir vartoji-mo sistemø veikimà ir plëtrà visuomenei apsirûpinant energija pri-imtinomis ilgalaikëmis ekonominëmis, socialinëmis ir aplinkosapsaugos sàlygomis. Ðis Jungtiniø Tautø visokeriopai remiamaspoþiûris svarbus ir pasaulinës ekonomikos lyderiams, ir visiemspaþangos siekiantiems kraštams. Pasaulinë Energijos Tarybapaskelbë tris apsirûpinimo energija tikslus [1]. Tinkamumas (Avai-lability) apima energijos paslaugø kokybæ ir patikimumà. Prieina-mumas (Accessibility) – tai moderniø ir patikimø energijospaslaugø pasiûla, uþ kurià mokama ekonomiškai pakeliamomiskainomis. Priimtinumas (Acceptability) atspindi aplinkos tausoji-mo tikslus ir bendras visuomenës paþiûras. Deja, energetika dardaþnai suvokiama tik kaip pirminiø energijos iðtekliø transforma-vimas, reikalingos energijos rûšies (daþniausiai elektros ir šilu-mos) gamyba ir tiekimas.

Šiame straipsnyje aptariami keli energetikosir kai kuriø jos sàsajø su pastatais plëtros klausi-mai. Priimant ðios srities valstybinio lygio spren-dimus svarbu vadovautis integralumo, raciona-lumo ir efektyvumo principais. Aprûpinimoenergija sistema (visø energijos rûðiø visuma)turëtø bûti nagrinëjama remiantis integralumoprincipu – t. y. jà laikant esamø ir galimø pirminësenergijos ásigijimo (gavybos), energijos genera-vimo (transformavimo), tiekimo, vartojimo ir ap-linkos posistemiø visuma. Nors energetikos sis-temos atskiro komponento investicinë programaekonomiðkai gali bûti optimali, integralumopoþiûriu ji matyt nebus priimtina. Ypaè tada, kaienergijos generavimo, tiekimo sektoriaus inves-ticijos ið dalies optimizuojamos netinkamaiávertinus energijos poreikio sumaþinimo galimy-bes galutinio vartojimo sektoriuje. Racionalusenergetikos sistemø valdymas (ir planavimas) turiremtis maþiausiø ekonominiø sànaudø kriterijais (taikant iðtekliønaudojimo tiesiogines ar/ir poveiká aplinkai ávertinanèias iðorineskainas). Racionalumo principas realizuojamas taikant Integruotàjáiðtekliø planavimà (IIP). IIP alternatyvose iðlaidos ir pajamos dëlvartojimo ir tiekimo pusëms reikalingø iðtekliø vertinamos kartu,siekiant rasti sprendiná pagal maþiausiø sànaudø (bendriems abiejøpusiø iðtekliams) kriterijø. Be tradiciniø pirminës energijos gene-ravimo, tiekimo, vartojimo alternatyvø, siekiama apimti ir energi-jos perdavimo/tiekimo/paskirstymo sistemø þalà aplinkai ir rentabiløenergijos efektyvumà bei atsinaujinanèios energijos alternatyvas.Ðiø principø taikymui svarbûs palyginti nauji bendri energetiniø irpastatø sistemø gyvavimo ciklo vertinimai.

Naujausiø energetiniø ir gretutiniø technologijø savalaikisádiegimas yra svarbus uþdavinys. Jas planuojant ir tikrinant jø

priimtinumà racionalumo poþiûriu svarbu patikimai apibûdinti tøtechnologijø termodinaminá ilgalaiká reþiminá efektyvumà. Ðis efek-tyvumo principas turi ávertinti ne tik nominaliuosius energinius ro-diklius, bet ir nominaliuosius termodinaminius (ekserginius) ro-diklius, poreikiø, gamybos kiekiø momentinius, paros, savaitës irsezoninius jø svyravimus, rodikliø „senëjimà“.

Pirminë energija ir technologijos

Pirminës energijos poreikis pasaulyje per praëjusiuspenkiasdeðimt metø iki ðiol patrigubëjo, o per ateinanèiuspenkiasdeðimt metø turëtø dar padvigubëti. Energetikos technolo-ginei paþangai poveikio turi pirminiø energijos iðtekliø prieinamu-mas. Jø istorinë raida ir perspektyvos parodytos 1 paveiksle [2].Apie tai reiktø plaèiai diskutuoti, bet paliekama savarankiðkomsskaitytojo studijoms.

Atsinaujinantys ir dujiniai (gamtinës dujos dabar ir vandenilisateityje) energijos iðtekliai ðiuo metu laikomi perspektyviausiais,o ðiø energijos iðtekliø naudojimo priimtiniausi technologiniai spren-dimai tobulinami, naujø ieðkoma gana intensyviai. Energetikai taippat neatsisako saugaus branduolinës energijos naudojimo. Van-deniliui gauti galës bûti naudojami ðie pirminës energijos iðtekliai –saulë, vëjas, biomasë, technologijos – fotokonversija, elektrolizë.Esamos dujø saugojimo ir transportavimo technologijos bus pri-taikytos vandeniliui. Tolimais atstumais suskystintas vandenilis bustiekiamas vamzdynais, maþais atstumais ir kiekiais – suspaustosbûsenos ar metalø hidridø pavidalu. Didelio kiekio ilgalaikiam sau-gojimui skirtos poþeminës terpës, maþam kiekiui ir trumpalaikiamsaugojimui – suspaustas oras, metalø hidridai ar anglies nano-vamzdeliai. Nanotechnologijos jau dabar taikomos energetikoje.

1 pav. Globalûs energetikos pokyèiai 1850–2150 m. laikotarpiu [2]

ÐILUMINË TECHNIKA

16 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

Anglies nanovamzdeliai leis akumuliuoti vandenilá kuro keitikliams,vandenilio automobiliams. Nanodalelës padidins ðilumneðiøðilumos laidumà. Ðios technologinës naujovës pagerins apðvietimoðaltinius ir saulës elementus, varikliø nuolatiniø magnetø, elektrosakumuliatoriø savybes. Nanokristalai apðvietimo sistemose pa-keis nuodingas dujas. Nanoapvalkalai pagerins izoliacines árenginiøsavybes [2].

Jau antrà ðimtmetá ðiluma gaunama deginant iðkastiná kurà ka-tiluose, papildomai naudojant varikliø ciklus gaminama ir elektra.Ðá bûdà kuo greièiau turi pakeisti gana seniai þinomi, bet nelabaiplaèiai naudojami kiti technologiniai sprendimai. Termodinaminioefektyvumo didëjimo ir technologinio tobulumo seka bûtinapaminëti kogeneracines jëgaines ir kuro keitiklius (elementus), taippat esant tam tikroms iðorinëms ekonominëms ir technologinëmssàlygoms – ðilumos siurblius. Svarbûs ðiø technologiniø sprendimøir tiesiogiai geofizinæ (vëjo, saulës, vandens, geoterminæ) beibiomasës energijà naudojanèiø ðilumos ir elektros generatoriø de-riniai. Ateities ðilumos ir elektros generavimo stotis – tai gana de-centralizuotas (esantis netoli vartotojo ar jø grupës) ávairiø ðiøtechnologiniø sprendimø derinys, optimaliai atitinkantis regioniniøir bendrøjø energijos poreikiø reþimus.

Energija ir pastatai

Europos Sàjunga (ES) dalyje savo direktyvø pabrëþia energeti-kos ir pastatø sàveikos, energijos taupymo pastatuose svarbà. ESgyvenamøjø namø ir paslaugø sektorius, kurio didþiausià dalá su-daro pastatai, galutinai suvartoja daugiau kaip 40% ES suvartoja-mos energijos ir toliau pleèiasi. Paslaugø sektoriaus 52% energi-jos poreikio sudaro pastatø ðildymas, o 9% – karðtas vanduo.Gyvenamøjø namø sektoriaus 57% energijos poreikio sudaro šil-dymas, o 25% – karštas vanduo. Europos Taryba savo iðvadoseparëmë Komisijos efektyvaus energijos vartojimo planus. Energi-jos taupymo potencialas ES pastatø sektoriuje vertinamas 20%iki 2010 metø. Kokios prieþastys verèia ES skatinti energijostaupymà? Visø pirma tai pirminës energijos tiekimo saugumas –ðiandien energetikos priklausomybë nuo iðoriniø tiekëjø siekia 70%ir turi tendencijà didëti. Antra prieþastis – aplinkos apsaugosbûtinybë, nes energijos gamyba ir vartojimas (áskaitant transportà)lemia 94% á aplinkà iðmetamo anglies dioksido CO

2 kiekio. Treèia –

ribotas paèios ES poveikis energijos tiekimui ir ji tokiai situacijaigali daryti poveiká skatindama energijos vartojimo efektyvumà. Kitavertus, efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbià strategi-jos ir veiksmø, reikalingø, kad bûtø laikomasi ES aktyviai palaiko-mo Kioto protokolo, dalá. Energijos efektyvumo siekimo Veiksmøplane, kuris grindþiamas Europos Komisijos Praneðimu apie ener-gijos efektyvumà, iðdëstoma Europos Bendrijos strategija ðiuo klau-simu iki 2010 metø [3,4,5,6,7]. Jis numato Bendrijos politikosgaires energijos vartojimo efektyvumui didinti, esamai politikai stip-rinti, naujoms priemonëms kurti, iðkelia bendros suderintos poli-tikos iniciatyvà. Ðiuo metu ðis planas svarstomas Europos Parla-mento komitetuose. Naujos Direktyvos dël pastatø energiniøsavybiø pagrindinës nuostatos [6] turës poveikio energijos efek-tyvumo ágyvendinimo politikai ir priemonëms Lietuvoje.

Lietuvoje šios problemos ypaè aštrios, nes paveldëta energetinësistema – nuo pirminiø energijos iðtekliø importo iki galutinës ener-gijos panaudojimo, ypaè pastatuose – gali bûti pertvarkyta tik nu-oseklios, kruopðèios, profesionalios anksèiau minëtas paþiûras

pripaþástanèios kasdieninës veiklos dëka. Lietuvos galutinës ener-gijos 2001 m. balanse (t. y. vartojimo) 46% sunaudotos energijostenka namø ûkio, prekybos ir paslaugø sektoriaus pastatams (ne-skaitant transporto tektø 67%) – apie 22 TWh. Poreikis ið tikrøjøbûtø didesnis, nes dalies patalpø ðildymas nepriklausomai nuoðildymo bûdo yra nepatenkinamas. 3,8 TWh ðio kiekio tenka elek-trai ir likæs kiekis – tai ðildymui ir karðtam vandeniui skirta ðiluma.Ið ðio kiekio vos maþiau kaip pusë ðilumos suvartojama per cen-tralizuoto ðilumos tiekimo sistemas. Daugiau kaip ketvirtadalis ben-dro ðilumos suvar tojimo (apie 3,65 TWh) tenka prekybos irpaslaugø sektoriaus (visuomeniniams) pastatams. Lietuvos namøûkis orientaciniais skaièiavimais uþ ðilumà sumoka iki dviejømilijardø litø, o uþ elektrà – arti 0,5 mlrd. Lt per metus. Visuomeniniøpastatø savininkai – daugiausia savivaldybës – uþ ðildymà permetus sumoka apie 0,5 mlrd. litø, dar apie 0,5 mlrd. litø uþ elektrà.Taigi ðie energijos vartojimo efektyvumo sàlygojami dydþiai yrasvarbûs ðalies ekonominei, socialinei bei aplinkos tausojimobûsenai ir raidai.

Apibendrinus Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir re-gistro valstybës ámonës duomenis Lietuvos visø gyvenamøjøpastatø fondas 2000 m. pradþioje turëjo 75,85 mln. m2 naudingo-jo ploto. Iš jo apie 44 mln. m2 – daugiabuèiuose pastatuose, priekuriø priskiriami ir maþaaukðèiai daugiabuèiai namai. Gyvenamøjøpastatø skaièius – daugiau kaip 408 tûkstanèiai ,ið kuriø beveik4/5 yra vieno ir dviejø aukðtø gyvenamieji namai. Populiariøjøpenkiaaukðèiø – beveik 9 tûkstanèiai. Per penkerius metus nuo1995 metø naudingasis plotas padidëjo daugiau negu 2,5 mln.m2, didesnæ jo dalá sudarë maþaaukðèiai pastatai. Autoriaus verti-nimais metinis ðilumos poreikis daugiabuèiø pastatø komfortosàlygas atitinkanèiam ðildymui sudaro 6,5 TWh, karðtam vande-niui ruoðti – 3,0 TWh, vieno ir dviejø aukðtø pastatø ðilumos po-reikis – 12,1 ir 1,8 TWh. Bendrasis ðilumos poreikis ðildymui yra18,6 TWh, karðtam vandeniui ruoðti – 4,8 TWh [8].

Iki 2000 metø pastatytø ir renovacijos reikalaujanèiødaugiabuèiø (3-jø ir daugiau aukðtø) gyvenamøjø pastatø bendra-sis plotas Lietuvoje yra beveik 36,7 mln. m2 (sudaro apie 47%visø gyvenamøjø namø bendrojo ploto). Jø vidutinis metinisðilumos poreikis leidþiamosiomis komfortinëmis sàlygomis verti-namas 6,5 TWh ðilumos ðildymui ir 3,0 TWh ðilumos buitinio karðtovandens ruoðimui. Tai sudaro apie 20% visos Lietuvos galutinësenergijos poreikiø. Daugiau kaip 85% ðiø namø apðildoma ið cen-tralizuoto ðilumos tiekimo tinklø. Jei visi ðie pastatai atitiktø dabarnaujai statomiems pastatams taikomus ðilumosaugos reglamen-tus, tai reikëtø apie 3,9 TWh ðildymui ir apie 1 TWh buitinio karðtovandens ruoðimui maþiau ðilumos – taigi toks ðiø pastatø ðilumostaupymo potencialas. Tai – ribiniai rodikliai. Deja, dabar tiniøekonominiø ir techniniø reikalavimø neatitinkanèioms visø ðiøpastatø inþinerinëms sistemoms, statybinëms konstrukcijoms at-naujinti iki ðiuolaikinës statybos lygio prireiktø apie 10 mlrd. litø.Tokio masto atnaujinimai ekonomiðkai nepagrásti, to nesiekë nëviena turtinga Vakarø valstybë savo energijos taupymo progra-mose. Tokiose programose paprastai pateikiami siektino taupy-mo kontroliniai skaièiai ir jø pasiekimo teisinis, organizacinis irekonominis skatinimo mechanizmas. Jais valstybë iðreiðkia savopolitiná poþiûrá á efektyvø energijos vartojimà. Lietuva kas penkerimetai atnaujina Nacionalinæ energijos vartojimo efektyvumo didi-nimo programà, kurios aktuali redakcija patvirtinta 2001 metø pa-baigoje [8].

ÐILUMINË TECHNIKA

172004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

Tarptautinës energetikos agentûros tyrimø strategijospastatams

Tarptautinë energetikos agentûra (angl. IEA) skelbia tyrimø irplëtros strategijas pastatams [9]. Kai kurios jau pakankamai pa-plitusios moksle ir vis daþniau sutinkamos praktikoje sàvokos pa-teikiamos ir anglø kalboje. Deja dël straipsnio apimties plaèiau josneaiðkinamos, o labiau susidomëjus tektø matyt pastudijuoti, pa-sigilinti savarankiškai. Taigi minëtø tyrimø ir plëtojimo veikla at-spindi energijos taupymo technologines galimybes ir ðalina naujøenergijos taupymo technologijø taikymo kliûtis. Šios veiklos po-veikis pastatams ir statybai bus trejopas:

• Projektavimo ir verslo aplinkai;

• Statybø technologijoms ir sistemoms;

• Plëtrai ir komercializacijai.

Tyrimø ir plëtros strategijos projektavimo ir verslo aplinkai:

- Sukur ti integruotà sprendimø priëmimo procesà,ávertinantá energijos taupymo priemones sveikiems ir darniemspastatams (angl. healthy and sustainable buildings)ir jø grupëms.

- Sukurti projektavimo árankius, prognozavimo metodusir bûdus, laiduojanèius energijos taupymà ir gyventojø gerovëskilimà.

- Taikyti moksliðkai pagrástus gyvavimo ciklo analizës(angl. LCA) metodus ávertinant pastatus ir jø grupes energetiniu iraplinkos apsaugos poþiûriu.

Tyrimø ir plëtros strategijos statybos gaminiams:- Kur ti naujas medþiagas ir kaupti informacijà apie

statybiniø medþiagø ir pastatø atitvarø poveiká aplinkai.- Pagerinti pastatø atitvarø energetines savybes (angl. ther-

mal performance) maþinat vësinimo ir ðildymo poreiká, ieðkantintegruotø sprendimø grupei pastatø.

- Gerinti ðildymo, vëdinimo ir oro kondicionavimo sistemø(angl. HVAC) eksploatacines savybes, gerinti energijos suvartoji-mo efektyvumà, optimizuoti integruotus sprendimus.

- Sukur ti ir ádiegti moksliðkai pagrástus metodus,laiduojanèius vëdinimo poreikiø maþëjimà, vidaus oro kokybësgerëjimà.

- Kur ti, demonstruoti ir ádiegti: paþangø ir var totojøreguliuojamà energijos valdymà, „protingus“ pastatus (angl. in-telligent buildings), kontrolës sistemas su paþangiomis jutikliøtechnologijomis, bevieles technologijas, vartotojo aplinkà, kitusvartotojø poreikius.

- Vadovautis pastatø atnaujinimo efektyviø sànaudø kon-cepcija taikant naujausias energijà taupanèias technologijas.

- Pasiekti energijos poreikio þemo lygio koncepcijoságyvendinamumà ir optimizuoti bendradarbiavimà dëlatsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimo pastatuose (angl. SolarHeating and Cooling).

- Kurti ir demonstruoti naujas koncepcijas ir sistemas:vietinëms integruotoms elektros, vësinimo ir ðildymo, tiekimo sis-temoms pastatuose ir jø grupëse, (pvz., energijos saugojimas,centralizuotas šildymas ir poveikio valdymas).

Plëtros ir komercializacijos strategijos:

- Kurti vartotojo kontroliuojamas ir efektyvaus energijosvar tojimo technologijas taikantis prie galutinio var totojoreikalavimø.

- Remiantis realiais eksperimentais demonstruotinaujoviðkas, energijos naudojimo poþiûriu efektyvias, aplinkosneterðianèias, sveikas ir suderintas technologijas.

Efektyvesnio energijos vartojimo galimybës gyvenamuosiuosepastatuose

Šiame ir kituose tolimesniuose skyriuose pateikiami kai kurie šil-dymo ir vëdinimo katedroje atliktø pastatø ir energetikos sàsajostyrimø rezultatai. Pastatai yra techninës sistemos, kuriø energijosvartojimo efektyvumas iðreiðkiamas lyginamaisiais rodikliais, pvz.,anksèiau pateiktø skirtingo aukðèio pastatø ðilumos suvartojimukWh/m2. Esama ðilumos vartojimo padëtis susiformuoja vos neðimtmetá trunkanèio statybø proceso metu, o jo rodiklius lemiastatybos normatyviniai dokumentai. 2 paveiksle [8] visas stulpe-lio aukðtis rodo daugumos iki 1993 metø pastatytø gyvenamøjøpastatø ðilumos poreiká ðildymui kWh/m2. Visuotinës energijos var-tojimo maþinimo tendencijos atsispindi naujuose Lietuvos staty-bos techniniuose reglamentuose, visø pirma Statybos irarchitektûros institute parengtame STR 2.05.01:1999 „Pastatøatitvarø ðiluminë technika“. Ðio reglamento nustatytas ribinisðilumos poreikis ðildymui (2 pav.) reikalauja statyti pastatus, ku-riems tas poreikis maþdaug 63% maþesnis negu esamas.

Šiame paveiksle parodyti ir rekomenduotini efektyvesnio ener-gijos vartojimo orientyrai:

– iki 2005 metø ðilumos poreiká ðildymui sumaþinti 25%, karðtovandens ruoðimui – 25%;

– iki 2010 metø ðilumos poreiká ðildymui sumaþinti 35% 2000metø ðilumos vartojimo.

Investuoti á likusio skirtumo tarp rekomenduojamø reikðmiø irnaujø normatyvø reikalavimø sumaþinimà ekonominiu poþiûriu ne-apsimoka. Beje, rekomenduojamoms reikðmëms pasiekti taikyti-nos energijos taupymo priemonës turi bûti parinktos ir ávertintosatliekant kvalifikuotà energetiná audità. Èia kalbama apie apiben-drintas galimybes, o kiekvienas pastatas turi ypatumø, dël kuriøtos galimybës gali bûti ir didesnës, ir maþesnës.

Kiti Ðildymo ir vëdinimo katedros atlikti ir Nacionalinëje energi-jos vartojimo efektyvumo didinimo programoje pateikti ávertinimai

2 pav. Metinis lyginamasis esamas, siektinas ir ribinis ðilumos

poreikis skirtingo aukðèio gyvenamøjø pastatø ðildymui

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)18

Ðiø metø liepos 19 d. staiga mirë Kæstutis MindaugasJUOZAITIS, AB „Kauno energija“ generalinis direktorius.

Kæstutis Mindaugas Juozaitis gimë 1949 m.rugsëjo 4 d. Paviemuoniø k., Veiveriø vls., Marijampolësaps. 1956–1967 m. mokësi Veiveriø vidurinëje mokyklo-je, 1967–1972 m. – Kauno politechnikos institute.1972 m. pradëjo dirbti Pramoninës statybos projektavi-mo institute inþinieriumi. Netrukus buvo paðauktas á armijàir 1972–1973 m. tarnavo kariuomenëje. 1973–1975 m.dirbo Kauno termofikacinëje elektrinëje budinèiuojuðaltkalviu, paskui kuro ir transporto ceche pamainosvirðininku, vëliau 2-ajame katilø ir turbinø ceche katilinësvyresniuoju maðinistu. 1977 m. buvo paskir tas 2-ojokatilø ir turbinø cecho turbinø salës vyresniuoju maðinistu.1980–1982 m. buvo kuro transporto cecho virðininko pa-vaduotojas, 1982–1983 m. – katilø ir turbinø cechovirðininko pavaduotojas. 1983–1996 m.– katilø ir turbinøcecho virðininkas, 1996–1997 m. – „Kauno energijos“filialo Kauno elektrinë vyriausiojo inþinieriaus pavaduoto-jas, 1997–2000 m. – technikos direktoriaus pavaduoto-jas, 2000–2002 m. – technikos direktorius. Nuo 2002 m.buvo AB „Kauno energija“ generalinis direktorius.

Kæstutis Mindaugas Juozaitis aktyviai dalyvavo Lietu-vos ðilumos tiekëjø asociacijos veikloje nuo pat josásikûrimo, o nuo 2002 m. tapo ir Tarybos nariu. Buvoapdovanotas LR Seimo Pirmininko padëkos raðtu.

Ðviesus Kæstuèio Mindaugo Juozaièio atminimas vi-

sada iðliks visø já paþinojusiø þmoniø ðirdyse.

Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija, kolegos,artimiausi bièiuliai

rodo, kad ekonomiðkai priimtinomis sàlygomis Lietuvos mastuesamuose daugiabuèiuose pastatuose investavus 4,5 mlrd. Lt ga-lima sutaupyti 3,5 TWh ðilumos. Daugiabuèiuose pastatuose 1,5TWh ið 3,5 TWh nurodyto taupymo potencialo gali bûti sutaupyta,investuojant vidutiniðkai 10 Lt/m2, t. y. tam reikëtø apie 370 mln.Lt. Siekiant sutaupyti papildomai 1 TWh ið nurodytø 3,5 TWh, rei-kia investuoti papildomai dar apie 30 Lt/m2, t. y. dar beveik 1 100mln. Lt. Visam nurodomam taupymo potencialui pasiekti reikiadar maþdaug 3 mlrd. Lt. Tokios programos ágyvendinimas galëtøuþtrukti 10 metø. Jos ágyvendinimas leistø 7,3% sumaþinti ðaliesgalutinës energijos poreikius. Tokiai programai ágyvendinti reikëtø5 tûkst. darbo vietø deðimèiai metø. Artimiausiu laiku tikslingaparengti didesniø nei 10 tûkst. gyventojø miestø daugiabuèiø namøatnaujinimo programas ir, matyt, savivaldybëms palaikant imtis jøágyvendinimo.

Darnaus plëtros proceso planavimas reikalauja ávairialypiotechniniø sistemø vertinimo. Atlikti tyrimai [10] leido sudaryti sta-tybos ir energetikos technologiniø procesø sàveikos termodinaminámodelá, tinkantá vertinti ðias sritis siejanèius strateginio mastosprendimus, juose numatomus iðtekliams imlius procesus. Tokiovertinimo tikslas ir praktinë nauda akivaizdi – galima nustatyti vi-sos nagrinëjamos sistemos didþiausià termodinaminá efektyvumà,árodyti galimybæ gauti energetiniu poþiûriu geriausius rezultatus.Ðis modelis susieja sisteminës analizës, pastato gyvavimo ciklofizinës vertës ir ekserginës analizës metodus. Buvo sprendþiamipastatø energijos poreiká lemianèiø sistemø struktûros nustaty-mo, termodinaminiø parametrø ir ekserginiø kriterijø parinkimouþdaviniai, pateikiamas pastato gyvavimo ciklo termodinaminismodelis. Pastato gyvavimo ciklo modelis vaizduojamas kaip dau-giaetapis termodinaminis ciklas; jis parodytas 3 paveiksle.

Tæsinys kitame þurnalo numeryje.

3 pav. Pastato gyvavimo ciklas, kaip daugiaetapis termodinaminis ciklas

SKAUDINETEKTIS

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 19

Oficialûs svarbiausiø Lietuvos miestø klimato parametrai – laukooro temperatûra, santykinë drëgmë, ðildymo sezono trukmë ir kt.yra paveldëti ið SSSR statybos normø (SNiP). Tai natûralu, betnegerai tai, kad klimato parametrø vertëms jau apie keturiasdeðimtmetø. Per tà laikotarpá ið esmës pasikeitë meteorologiniø stebëjimøkaupimo ir apdorojimo technika, projektiniø parametrø reikalavimai,o pasaulá apraizgë bendras hidrometeorologiniø duomenøperdavimo tinklas.

Ðilumos tiekëjai þino, kad projektinë lauko oro temperatûraðaltuoju metu Vilniuje yra –23° C, Kaune –22° C ir t. t. [1]. Pagalapibrëþimà ði temperatûra yra paskutiniøjø 50 metø 8 ðalèiausiøþiemø 5 paeiliui einanèiø ðalèiausiø parø temperatûrø vidurkis.Aiðku, kad ðiuo metu –23° C tikrai ne paskutiniøjø 50 metø vidurkis,yra ir daugiau abejoniø dël oficialiø ðildymo, taip pat dël vasarosoro kondicionavimo projektiniø temperatûrø. Kol neatlikti iðsamesniskaièiavimai, oficialiø projektiniø temperatûrø, be abejo, reikialaikytis, taèiau specialistams gali bûti naudingi ir kai kurie naujesniduomenys.

Linkstama á tai, kad visose ðalyse projektinës lauko orotemperatûros bûtø skaièiuojamos pagal tà paèià metodikà. Vienasvariausiø pasaulyje ðildymo ir vëdinimo specialistø organizacijøASHRAE (American Society of Heating, Refrigeration and AirConditioning Engineers) nustato tikëtinà jos trukmæ per metus –0,4%, 1,0%, 2,0% ir t. t. (atitinkamai 35, 88 ir 175 val. per metus).

Tai reiðkia, kad, pvz., 0,4 % tikëtinumo temperatûra (ir þemesnëþiemà arba ir aukðtesnë vasarà) trunka per daugelá metø vidutiniðkaipo 35 valandas per metus. Kadangi naktys vësesnës, vasarà tokiatemperatûra dienomis lauktina apie deðimt dienø (tiksliø duomenønëra), 1% tikëtinumo temperatûra – atitinkamai ilgiau, ypaè mieste.Miestas yra ðilta sala tarp laukø ir miðkø. Jame oro temperatûraaukðtesnë uþ uþmiesèio meteorologinëse stotyse iðmatuotas, tadtarp ákaitusiø statiniø oro temperatûra aukðtesnë nei þalumynøapsuptyje.

Ruoðiant naujà STR 2.09.02 „Ðildymas, vëdinimas ir orokondicionavimas“ redakcijà kilo abejoniø dël projektiniø lauko oroparametrø. Aplinkos ministerijos pavedimu Lietuvoshidrometeorologijos tarnyba apskaièiavo bûdingø Lietuvos miestøtemperatûrà ir santykinæ oro drëgmæ (1, 2 lent.) [3]. Ðios lentelëssudarytos pagal deðimties paskutiniøjø metø duomenis(kompiuterizuotame duomenø banke yra 1994–2003 metøduomenys). Gauti rezultatai verti dëmesio, nors tai per trumpasstebëjimo laikotarpis projektiniø parametrø keitimui.

Sprendþiant pagal RSN 156-94 [1] –23° C ir þemesnës laukooro temperatûros Vilniuje metinë tikimybë yra maþesnë negu 0,3%.

PastabaLentelëje pateikta vidutinë santykinës oro drëgmës vertë esant

nurodytai lauko oro temperatûrai. Tai dar nereiðkia, kadprojektuojant oro kondicionavimà reiktø imti tokià santykinësdrëgmës vertæ.

ASHRAE pateikia ávairesniø duomenø. Pagal ASHRAE þiemoslauko oro temperatûra Kaune (ið Lietuvos vietoviø apskaièiuota tik

SVARBESNIØJØ LIETUVOS MIESTØ LAUKOORO TEMPERATÛRA TIKIMYBINIU POÞIÛRIU

Egidijus JuodisVilniaus Gedimino technikos universitetas

Ðildymo ir vëdinimo katedra

Kaunui) yra panaði kaip Hidrometeorologijos tarnybos nustatytoji:tikëtinumas 0,4% – –19,9° C, 1% – –15,9° CVasaros temperatûros pagal ASHRAE yra 1,5° C þemesnës uþ

Hidrometeorologijos tarnybos apskaièiuotas. Pagal ASHRAEkarðèiausia vasaros savaitë yra rugpjûèio 3–9 d.d., tadaaukðèiausiø temperatûrø vidurkis 28,6° C, ðalèiausia savaitë þiemàvasario 10–16 d.d., jos þemiausiø temperatûrø vidurkis – 19,1° C.Tipinë rudens savaitë, kai lauko oro temperatûra artimiausia rudensmënesiø vidurkiui (6,7° C) – spalio 13–19 d.d., tipinë pavasariosavaitë kovo 29–balandþio 4 d.d. (pavasario mënesiø vidurkis6,6° C). Daugiau duomenø yra internete [2].Išvados

1. Tikimybinis projektiniø lauko oro parametrø nustatymasnaudingas ir ðilumos tiekëjui, ir var totojui. Tai apibrëþiaatsakomybës ribas – tiekëjas ir var totojas þino, kiek laikovidutiniðkai patalpø oro temperatûra lauktina þemesnë ar aukðtesnëuþ projektinæ.

2. ASHRAE ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenøsutapimas rodo, kad lauko oro temperatûros reikðmæ orokondicionavimui verta imti aukðtesnæ uþ paveldëtà ið SNiP’o.

Šaltiniai1. RSN 156-94. Statybinë klimatologija.2. http://www.eere.energy.gov/buildings/energyplus/

weatherdata/international/LTU_Kaunas_/WEC.stat3. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2004.05.31 raštas

Nr. 07-07-785.

satseiM %4,0 %1 %2

sanuaK 7,81– 2,51– 9,11–

adëpialK 8,31– 3,11– 8,8–

iajidzaL 7,81– 3,51– 1,21–

syþëvenaP 3,91– 8,51– 7,21–

iailuaiÐ 9,71– 1,51– 1,21–

iaiðleT 1,61– 5,31– 0,11–

suinliV 1,91– 2,61– 9,21–

1 lentelë. Temperatûra (°C), þemiau kurios lauko oras þiemà vidutiniðkai bûna0,4%, 1% ir 2% metø laiko.

satseiM%4,0 %1 %2

.pmeT ëmgërd.S .pmeT ëmgërd.S .pmeT ëmgërd.S

sanuaK 4,82 34 9,62 44 3,52 64

adëpialK 5,62 15 8,42 35 9,22 65

iajidzaL 4,82 04 0,72 24 3,52 54

syþëvenaP 7,82 34 2,72 44 5,52 64

iailuaiÐ 0,82 54 4,62 64 8,42 84

iaiðleT 3,72 54 7,52 64 1,42 94

suinliV 3,82 83 9,62 14 3,52 24

2 lentelë. Temperatûra (°C), aukðèiau kurios lauko oras vasarà vidutiniðkai bûna0,4%, 1%, 2% metø laiko ir ðià temperatûrà atitinkanti santykinë oro drëgmë, %.

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)20

BIOKURO NAUDÀ LEMIA TINKAMASPARUOÐIMAS

Juozas Stancevièius

Svarbus kuro ruoðëjø vaidmuo

Lietuvoje vis didëjant susidomëjimui vietinio biokuro naudoji-mo galimybëmis ðilumos ir elektros gamyboje specialistai patariaið anksto susipaþinti su pagrindinëmis problemomis ir numatyti jøsprendimo bûdus.

Svarbiausias dalykas – tinkamas biokuro paruošimas degini-mui.

„Svarbiausia – kuras turi bûti susmulkintas ir paruoðtas taip,kad já á katilà galëtø tiekti automatizuotai veikiantys árenginiai, jisturi bûti be jokiø priemaiðø, kurios gali sugadinti mechanizmus,todël ðiuo atveju labai svarbø vaidmená atlieka biokurà ruoðianèioskompanijos“,– sako „Rubicon group“ priklausanèiø bendroviø,gaminanèiø ir tiekianèiø biokurà, valdybos narys Remigijus La-pinskas.

„Rubicon group“ bendrovës „Medvija“ ir „Skiedrynë“ yra vie-nos aktyviausiø ðalyje biokuro tiekëjø – jos vien per 2004 metusplanuoja paruoðti apie pusæ milijono erdmetriø ávairiø rûðiø bioku-ro. Ámoniø grupei taip pat priklauso ir specializuotà biokurukûrenamø katiliniø árangà gaminanti bendrovë „Kazlø Rûdos me-talas“.

Bûtina vengti priemaiðø

Svarbiausia sudedamoji biokuru kûrenamos katilinës dalis yrane pats katilas, o pakura – mechanizmas, skirtas kurui sudeginti.

Šiuo metu Lietuvoje naudojamos biokuro tiekimo dviejø tipøpakuros – ardyninë ir verdanèiojo sluoksnio.

Labiausiai ðalyje yra paplitusios ardyninio tipo pakuros, kurio-se kuras á katilà tiekiamas ant specialaus ardyno.

Tokias pakuras gaminanti bendrovë „Kazlø Rûdos metalas“ yraapskaièiavusi, kad ðiai technologijai naudojamo susmulkintomedþio kuro frakcijos daleliø matmenys turi bûti ne didesni kaip6 cm, o drëgnis – 30–55%. Tokiose pakurose temperatûra pasie-kia 900–1 100° C, naudingumo koeficientas yra ne maþesnis kaip85 proc.

Anot „Kazlø Rûdos metalo“ generalinio direktoriaus MeèislovoDaugialos, kure gali bûti tik minimalus kiekis priemaiðø –dirvoþemio, smëlio, akmenø, metalø ir kita. Dirvoþemis ir smëlissumaþina kuro ðiluminæ vertæ, spartina kuro tiekimo ir pelenøðalinimo mechanizmø susidëvëjimà, labai padidina peleningumà,sudaro apaugimus ðilumos iðëjimo angoje. Tuo tarpu akmenimsir metalo gabalams patekus á kuro tiekimo, ardyno judinimo arpelenø ðalinimo mechanizmus, jie gali paprasèiausiai sulûþti.

Šiaudai – iki 3–5 cm ilgio

Nutarus deginti biokurà energetikai turi tinkamai parinkti katilusir gerai sureguliuoti degimo procesà. Katilinës operatoriai taip patturi bûti pasiruoðæ nuolat keisti katilinës árangos parametrus, jeigutik ðiek tiek keièiasi kuro sudëtis.

„Iš principo katilinëse galima deginti labai ávairø biokurà – smul-kintas medþio atliekas, vadinamuosius medþio „èipsus“, pjuve-nas, smulkintus ðiaudus, áprastas arba granuliuotas durpes. Vis-kas priklauso tik nuo tinkamo biokuro paruoðimo ir tikslaus katilinësárangos suderinimo“, – sako „Rubicon group“ valdybos narysR. Lapinskas.

Pasak jo, ðiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitæs medþio atliekødeginimas, taèiau vis daugiau katiliniø pradeda deginti ðiaudus,spalius. Didþioji ðiø þemës ûkio atliekø dalis anksèiau bûdavo pa-liekama laukuose, pûdoma.

Iki ðiol, norint panaudoti ðiaudus energetikoje, daugiausiaproblemø këlë ðiaudø paruoðimas – jø smulkinimas. Pasak R. La-pinsko, tik po ilgø ieðkojimø buvo rasta tinkama áranga – „Rubi-con group“ narë „Medvija“ ásigijo labai brangià ðiaudø smulkini-mo árangà, kuri buvo dar patobulinta bendrovëje „Kazlø Rûdosmetalas“.

„Ði áranga susmulkina ðiaudà maþesniais kaip 3–5 cm ilgiogabaliukais – tada kuras tampa birus, já lengvai paima automati-zuoti kuro padavimo árenginiai, jie neuþsikemða“, – sakë R. La-pinskas. Jis tikisi, kad galbût ateityje pavyks smulkintus ðiauduspradëti presuoti á nedidelius briketus, vadinamuosius „meduolius“ –taip paruoðti ðiaudai yra idealus katiliniø kuras.

Katilinëje – kaip valgykloje

Jau ne pirmi metai „Medvija“ tiekia biokurà – medþio „èipsus“ir smulkintus ðiaudus – ðilumos tiekimo ámonës „Litesko“ filialui„Kelmës ðiluma“.

Buvæs „Kelmës ðilumos“ technikos direktorius RemigijusJakûbauskas, ðiuo metu ðias pareigas einantis kitame „Litesko“filiale „Birþø ðiluma“, pasakoja, kad 2001 metais Kelmëje, pirma-jame ið „Litesko“ filialø, buvo pastatytas 5 MW instaliuotosiosgalios prancûziðkas katilas „Compakt“. Beje, jau geresniøparametrø katilus ðiuo metu gamina ir „Kazlø Rûdos metalas“.

Pasak R. Jakûbausko, ne ðildymo sezono metu katilinei visiðkaipakanka ðiaudø, bet ðaltaisiais metø mënesiais ðiaudus jau reikiamaiðyti su medþio „èipsais“, itin ðaltomis þiemos dienomis „èipsai“turi sudaryti net iki 75% kuro.

Lygindamas medþio èipsø ir ðiaudø panaudojimà katilinëjeR. Jakûbauskas sako, kad, deginant ðiaudus sumaþëja pelenø kie-kis, taèiau intensyviau dirba kuro tiekimo áranga, nes á katilà reikiapaduoti daugiau kuro.

Svarbiausia – tinkamas ðiaudø smulkinimas. Be to, rapsøðiaudai yra pranaðesni uþ kitø kultûrø ðiaudus, yra degesni, matjuose yra likæ rapsø aliejaus.

„Kai deginame rapsus, visa katilinë maloniai kvepia keptaisblynais“, – sako R. Jakûbauskas.

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 21

SPALIS

IKK 2004: Forumas „Paþangus ðaldymas, oro kondicionavimas ir vëdinimas“, spalio 13–15 d. Nurnberg (Vokietija)Informacijai: http://www.nuernbergmesse.de

ISH North America. Tarptautinë prekybos mugë:vonios, virtuvës áranga, vamzdynai, sklendës, armatûra, ðildymas ir oro kondicionavimas, spalio 14–16 d. Bostonas, JAVInformacijai: http://www.usa.messefrankfurt.com

XXI konferencija ir paroda „MASKVA – EFEKTYVIOS ENERGETIKOS MIESTAS“IV Tarptautinis simpoziumas „DIDÞIØJØ MIESTØ ENERGETIKA“, spalio 27–29 d. Maskva (Rusija)Informacijai: http://www.abok.ru/party/?2004/meeg/index1

I tarptautinë specializuota paroda “ÑÒÐÎÉÝÊÑÏÎ - ÎÑÅÍÜ 2004”, spalio 26–29 d. Minskas (Baltarusija)Informacijai: http://www.greenexpo.by/exhibition.asp?lang=ru&ID=76

LAPKRITIS

VI metinë konferencija „Airijos energetika“, lapkrièio 3–4 d. Dublinas (Airija)Informacijai: www.smi-online.co.uk/irish.asp

“BTE Moscow”(Building Technologies & Engineering/Statybinës technologijos ir inþinerinës sistemos), lapkrièio 10–13 d. Maskva, RusijaInformacijai: http://www.bte.ru/

III metinë konferencija „EUROPOS ENERGETIKA“, lapkrièio 15–16 d. Berlynas (Vokietija)Informacijai: http://www.marketforce.eu.com

GRUODIS

35-ASIS TARPTAUTINIS ÐILDYMO, VËDINIMO, ORO KONDICIONAVIMO KONGRESAS, gruodþio 1–3 d. Belgradas (Serbija)Informacijai: Branislav Todorovic todorob@eunet.yu

2005 METAI

VASARIS

11 tarptautinë specializuota paroda „ENERGETIKA“: Energetinës technologijos ir áranga. Elektroninës maðinos, prietaisai iraparatûra, elektros ir ðilumos tiekimo sistemø valdymo rëþimai, dujotiekio sistemos, áranga prietaisai, energijos taupymas,vasario 8–11 d. Samara (Rusija)Informacijai: http://www.expo-volga.ru

AQUA-THERM – 2005, vasario 28–kovo 3 d. Maskva (Rusija)Informacijai: http://www.msiexpo.ru/aquatherm/index.html

KOVAS

Pasaulinës darnios energetikos dienos 2005, kovo 2–3 d. Wels (Austrija)Informacijai: http://www.esv.or.at

ISH Frankfurt am Main. Tarptautinë prekybos mugë:pastati ir energetinë technologijos, oro kondicionavimo ir vëdinimo áranga, kovo15–19 d. Frankfurtas (Vokietija)Informacijai: http://ish.messefrankfurt.com/frankfurt/en/home.html

KONFERENCIJOS, PARODOS, MUGËSP L A N U O D A M I S A V O I Ð V Y K A S P E R Þ V E L K I T E Ð I À I N F O R M A C I J À

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)22

Tarptautinë centralizuotoðilumos tiekimo,ðaldymo ir kombinuotosðilumos bei elektrosenergijos gamybosasociacija Euroheat&Power2004 m. rugsëjo 28 d.mini 50 metøjubiliejaus sukaktá.

Euroheat&Power vienija

32 Europos valstybiø

organizacijas, tarp jø ir

Lietuvos ðilumos tiekëjø

asociacijà

(nuo 2001 m. liepos 23 d.)

ÐILUMINË TECHNIKA

2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 23

TURINYS –– CONTENT

Pastatø ðildymui ðilumos tiekimo reguliavimomatematinis modelis 4R. Morkvënas /Mathematical model of heat supply control forheating of buildings/

Prevencinës prieþiûros taikymo ðilumos tiekimo tinklamsávertinimas gyvavimo ciklo poþiûriu 7A. Rogoþa /Life cycle assessment of preventive regulatory use fordistrict heating networks/

Cirkuliaciniai siurbliai karšto vandentiekio sistemoms 9M. Kreivys /Circulation pumps for hot water systems/

POLIURS ágyvendina plataus masto projektus Lietuvoje 12Z. Jurgutavièius /POLIURS implements a wide range projects in Lithuania/

Grundfos TP – didþiausias linijiniø siurbliø pasirinkimas 13S. Zulonas /Grundfos TP – wide choice of line pumps/

„Panevëþio energijai“ – geriausio stendo titulas 14D. Paulauskienë /The best mount title awarded to “Panevëþys energy”/

Energija pastatams – dabartis ir perspektyvos 15V. Martinaitis /Energy for buildings – present and future/

Svarbesniøjø Lietuvos miestø lauko oro temperatûratikimybiniu poþiûriu 19E. Juodis /Probability approach of outside air temperaturein the major Lithuanian cities/

Biokuro sëkmæ lemia tinkamas kuro paruoðimas deginimui 20J. Stancevièius /Success in biofuel depends onfuel preparation for burning/

Konferencijos, parodos, mugës 21/Conferences, Exhibitions, Fairs/

Lietuvos ðilumos tiekëjø (LÐTA) ir

Lietuvos ðiluminës technikos inþinieriø (LÐTIA)

Asociacijø þurnalas

Nr. 3 (21) – 2004

THERMAL TECHNOLOGY

Magazine of

Lithuanian District Heating Association (LDHA) and

Lithuanian Thermotechnical Engineer’s Society (LITES)

Leidþiamas nuo 1998 m. birþelio mënesio

Steigëjas – Lietuvos ðiluminës

technikos inþinieriø asociacija

Leidëjas – redakcinë kolegija:

Redaktorius doc. dr. E. Tuomas

Atsakingoji sekretorë R. Kmieliauskaitë

Korektorë A. Krutinienë

Red. kolegijos nariai:

inþ. R. Cicënas

inþ. A. Citvaras

inþ. P. Diksa

inþ. S. Karèiauskas

inþ. V. Petrulis

doc. dr. P. Ðvenèianas

inþ. M. Zakrevskij

Redakcijos ir straipsniø autoriø

nuomonës gali nesutapti.

Smolensko g. 12

LT-03200 Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 235 60 45

Faksas (8 ~ 5) 235 60 44

El. p. ldha@ldha.lt

www.lsta.lt

ÞURNALE„ÐILUMINË TECHNIKA“

Vienas puslapis –– 1 000 Lt

Pusë puslapio –– 600 Lt

Ketvirtis puslapio –– 350 Lt

Tiraþas 700 egz.

Maketavo ir spausdino UAB „Baltijos kopija“

Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

REKLAMOS KAINOSReklamos pirmame viršelio puslapyjekaina didinama 2 kartus,ketvirtajame – 1,5 karto.Asociacijø nariams uþ reklamà taikoma25% nuolaida.Dël reklamos kreiptistel.: (8 ~ 5) 235 60 45, (8 ~ 37) 32 38 28