Transcript
Page 1: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

Elektrėnų savivaldybės

Kietaviškių pagrindinės mokyklos

Kraštotyros muziejus

(Saulės g. 3, LT-21411, Kareivonių k., Kietaviškių sen., Elektrėnų savivaldybė,

tel. (8-528) 644630, tel./faks. (8 528) 44617, el.p. [email protected])

Istorinė asmenybė Kietaviškių pagrindinės mokyklos

kraštotyros muziejuje

RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKAS

(1910 m spalio 9 d. – 2007 m. sausio 25 d.)

Page 2: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

2

Rašytojas, mokytojas, kraštietis...

Kas iš tiesų yra Juozas Kralikauskas ir kodėl jį galima įvardinti trejopai?

Atsakyti į šį ir kitus iškilusius klausimus apie Juozą Kralikauską galima apsilankius Kietaviškių

pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejuje.

Vos tik įeini į muziejaus klėtelę ir jau matai žodžius:

Ir iš karto kyla klausimas, o kodėl jį toks ilgesys apninka vos tik atsiminus saulėtekį

Kareivonyse?

Ir atsakymas čia pat. Visa muziejaus siena skirta šiam žmogui. Čia ir stendinis pranešimas,

pranešimas skaidrėmis, čia jo daiktai – lagaminas, radijo aparatas, klumpės, nuotraukos, du segtuvai

įvairios medžiagos apie jį, rašomoji mašinėlė, jam dovanoti suvenyrai, 5-to laipsnio ordinas, vardinė 90

– čio juosta ir dar daug kitų mažesnių, bet rašytojui brangių daiktų.

Tačiau apie viską nuo pradžių. Daugiausiai apie šį rašytoją žino muziejaus vadovė ir jaunieji

kraštotyrininkai. Apie rašytoją mokyklos mokytojai išgirdo tik apie 1985 – uosius metus. Kaišiadorių

muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius užklausė mokytojų ką jie žino apie kareivonietį rašytoją

Juozą Kralikauską. Aišku, atsakymas buvo neigiamas, nors Kietaviškėse ir buvo kalbama, kad

Kralikauskas Kajetonas turi giminių Amerikoj ir iš ten kartais gauna siuntinių.

Kaišiadorių muziejaus direktorius patarė kreiptis į „Santaros“ redakciją. Redakcija atsiuntė

rašytojo adresą Kanadoje. Prasidėjo laiškų rašymas į Torontą. Susirašinėjo mokytojai ir kraštotyros

būrelio nariai. Prieš Juozines ar rašytojo gimtadienį buvo net skelbiami konkursai gražiausiam

atvirukui nupiešti. Tik išrinktas gražiausiu atviruku, galėjo būti nusiųstas į Torontą.

Page 3: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

3

Taip atėjo 1990 metai, kai susirašinėti ir kalbėtis tapo laisviau. Jau ir J.Kralikausko giminaičiai

prasitarė, kad ir jis pats Lietuvoje buvojo ir gimines aplankė, o daugiausiai sužinojome iš rašytojo

dovanotų mokyklai knygų ir parašytų laiškų. Ypač iš knygos „Ąžuolai piliakalnyje“.

Juozas Kralikauskas gimė 1910 m spalio 9 d. (pagal senąjį kalendorių spalio 22 dieną) Trakų

apskrityje, Žiežmarių valsčiuje, Kareivonių kaime, vidutinio ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo 7 smėlėtos

žemės hektarus. Tai nebuvo daug, bet labai tvarkingiems tėvams užteko visko, kad išmaitintų savo

šeimą.

Namas ir ūkinis pastatas nėra išlikę, nes ruošiant vietą Kietaviškių šiltnamių kombinatui, šie

pastatai buvo nugriauti. Tuo metu dar nebuvo žinoma, kad tai rašytojo Juozo Kralikausko tėviškė.

Giminaičiai žinojo, bet nepasakojo. Šio namo ir ūkinio pastato nuotraukos išliko vien todėl, kad

pradėjus statyti Kietaviškių šiltnamius, mokyklos kraštotyrininkai stengėsi užfiksuoti senuosius

nugriaunamus namus (1987-04-08). Tada dar mokiniai nežinojo, kad tai rašytojo tėviškė.

Justės ir Jono Kralikauskų šeimoje gimė daug vaikų, bet tik keli liko gyvi. „... Gimdė ir laidojo,

gimdė ir vėl į kalnelį. Ir verkdama įsižadėjo: kai dabar gandrelis apdovanos (vis tiek berniuku ar

mergaite), antraisiais metukais nusineš per Sekmines į Vilnių, apeis Kalvarijas, Katedrą, melsis Aušros

vartuose. Ir atnešė gandrelis kaip tik mane. Mama su tetule pasikeisdamos nunešė basos mane į Vilnių,

apėjo Kalvarijas, meldėsi Katedroje, Aušros vartuose... ir pasikeisdamos parnešė atgal į Kareivonių

kaimą...“- rašė rašytojas Juozas Kralikauskas knygoje „Ąžuolai Piliakalnyje“, p.54.

Mokyklos muziejuje yra jo tėvų nuotrauka prie vieno vaiko karsto:

Nežinoma – tiesa ar ne, bet nuo Juozo daugiau nemirė nei vienas gimęs vaikas. O buvo dar trys

broliai ir sesuo.

Page 4: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

4

Apie savo vaikystę rašytojas rašė knygos “Ąžuolai piliakalnyje” įvairiose vietose, skirtoje

devynių istorinių romanų problemoms. Knyga išleista Toronte 1984 metais 700 egzempliorių tiražu.

Viena knyga yra mokykloje.

Ištrauka iš J.Kralikausko knygos “Ąžuolai piliakalnyje”, p.7, 8,9:

“- - -Ir ėmė ten gyventi basas berniukas. Jis baugėjos girdėdamas, kad jei per dangų nusibraukia

ugninė šluota, ar pro kapines prabėga kruvinas vilkas, ar jei šaltinis pasrūva krauju, užeis didelė

nelaimė.

- Piliakalny gynėsi mūsiškiai, - sakė senelis.

- Nuo ko gynėsi?

- Nuo užpuolikų iš svetimos šalies.

- Tai kokių?

- Nuo niemčių, švedų, maskolių. Nuo piktųjų.

Ėmė darytis neramu, kad kažkur yra piktų žmonių. O dar ta pasaka apie Eglę, žalčio pačią; apie

vandenį tokį didelį, kad nė antro kranto nemayt...

- Nebūt Drebulė išdavus vardą, nebūt Žilvinas užkapotas, - sakė diedukas. – Tai ir saviškių

širdies aptemimas, apakimas, vaikeli.

Vėl – ir vėl užbūrimai, slėpiniai vandenyse, atvardavimai, užkeikimai – kokia žodžių galybė!...

Neapsikentęs bėgdavo pas antrą senelį, mamos tėvą. (Bėgti anuomet buvo lengviau negu iš lėto

eiti). Jo pirkia pačiame kaimo gale, paskendus senuose vaismedžiuose. Čia mama užaugo. Čirpia žiogai

prietamsiam sode. Ūžia bitės aviliuose po kriaušėm ir obelim. Patvoriai apėję avietėm, agrastais ir

serbentais...

Ir kur buvęs nebuvęs katinėlis su žaliom akim...

... Čia atsivėrė pasaulis. Sename sodžiuje, galbūt viename iš ilgiausių Lietuvoje. Plokščias

akmuo palei slenkstį, šiaudastogiai, Piliakalnis.

Žiemkenčio šiaudų grėblučiai ir paukštelė virš stalo. Žirgučių galvytės virš pirkios...

Eini maudytis, o prie kelio žydi žirniai margai. Grikiuose dūzgioja bitės, gal net iš mūsų avilių.

Rudos gelsvos lyg gvazdikėliai drebina kaitrą ...

Kasdien ir kasdien – Piliakalnis, apaugęs ąžuolais; iš trijų šalių apsuptas didžiulio raisto,

kuriame daugybė pempių ir laukinių ančių... Su saule išgindavom, nusileisdavom net iki Ąžuolijos...

O kai iš juodųjų viršūnių tekėdavo raudonas dzievuliukas, ar neatsidūsės senelis: ”Jam danguj

ratą, mum žemėj sveikatą...”

Žinoma, galima surasti ir daugiau vietų, kur rašytojas aprašo vaikystę.

Jo brolis Kajetonas prisimena gana nedaug. Muziejuje yra užrašyti prisiminimai.

Page 5: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

5

O po to, kaip sekėsi būsimam rašytojui vėliau?

Pradžioje mokėsi Kareivonių kaimo mokykloje pas ūkininkus ir Kietaviškių klebonijos salėje,

vėliau Žiežmarių keturklasėje mokykloje ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Mokydamasis

gimnazijoje pagarsėjo kaip gerų rašinių autorius. Vėliau mokėsi Simono Daukanto mokytojų

seminarijoje, o ją baigęs – dirbo Veprių, Vaiguvos ir Žiežmarių pradinėse mokyklose, mokėsi karo

mokykloje ir dirbo pedagoginį bei literatūrinį darbą.

Kūrybinio kelio pradžia - žurnalo „Lietuvos mokykla“ redaktoriaus pavaduotojas, Marijos

Pečkauskaitės gimnazijos mokytojas, vadovėlio „Psichologijos įvadas“ autorius. Užklupo ir 1940-ieji.

Uždaroma M. Pečkauskaitės katalikiška gimnazija, mokytojas Juozas Kralikauskas lieka be darbo.

Padėtis sunki: du maži vaikai ir dirbančių šeimoje nėra. Gavo inspektoriaus darbą Vilkaviškio

gimnazijoje. Reikėjo važinėti į Vilkaviškį - buvo patogus susisiekimas traukiniais. Vos tik pasibaigė

mokslo metai, prasidėjo karas. Karo metu Juozas Kralikauskas dirbo Švietimo ministerijoje, vėliau

Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai.

Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona. Dirbo ir vienas augino antrąjį sūnų. Priartėjus frontui, Juozui

Kralikauskui, kaip ir daugeliui inteligentų, teko apsispręsti: likti ar trauktis. Likus grėsė tremtis arba

kalėjimas, o trauktis su mažu vaiku nebuvo galima. Kaip atrodė rašytojas tuo metu galima pamatyti

nuotraukose:

To meto išgyvenimus rašytojas knygos „Ąžuolai piliakalnyje“ p. 203 aprašys taip:

„... Jauteisi kaip žolė, girdėdama dalgio plakimą... Gūdus fronto dundėjimas vis stiprėjo...

Nejaugi bėgti? Negi iš namų ir tėvynės? O kur? Bet ko susilauktum likęs? Bene būtum užmiršęs

siaubingus ištrėmimus į Sibirą, kokių niekad mūsų istorijoje nėra buvę?..

Skaudžiame dvejojime užtrukęs, delsęs smaugiančiame kamuolyje iki paskutinės galimybės,

galop atsiplėšei nuo visko pradžios – nuo ištakų, šaknų, visumos, betgi ir nuo fronto žarų bei žemės

drebėjimo...

Bet niekur neišbėgai nuo bičių grikiuose, kregždžių blykčiojimo, arklio pievoje, nuo ąžuolų,

avietynų, ežero nendrių vėjyje, gandralizdžio...

Tik iš namų ir gimtosios žemės, bet ne iš tautos ir jos kultūros, ne iš jos likimo ir istorijos. Esi

svetur – bet ir TENAI, dabar – bet ir ANUOMET. Kanadoje, bet ir LIETUVOJE. Susyk dviejuose

žemynuose, esamajame ir būtajame laike...“

1944 metų liepos mėnesį Juozas Kralikauskas, palikęs sūnų motinai, išvyksta iš Lietuvos,

žadėdamas greitai sugrįžti...

Page 6: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

6

Pradžioje patenka į pabėgėlių stovyklą, vėliau į aukso kasyklas Kanadoje, Toronte prie Ontario

ežero. Po dviejų metų sunkaus darbo aukso kasyklose, vėl grįžta prie rašytojo veiklos išeivijoje. Dirba

buhalteriu, referentu ir ... Kanadoje vėl sukuria šeimą, įsigyja namą, jau turi gerą darbą, sėkmingai

kuria, pripažintas kaip puikus rašytojas. Visko ir neišvardinsi.

“- Kanadoje man tolydžio šalta, atgrubu, drėgna. Ir kada tik atsimenu saulėtekį Kareivonyse,

Viešpatie, koks ilgesys apkrinta! Gi neapsakomai graži ir slėpinga būdavo naktigonių daina mėnesienoj

ten, kur Piliakalnis ir Didelis akmuo.

Nė lyginti neišeina! Buvo toks ąžuolų ošimas-nors užmik! Gi toks buvo šlamėjimas-regis tikėk,

kad tai niekad nesibaigs, Tiktai ten buvo švenčiausios mano gyvenimo valandos. Ir tos, kai svaigdamas

klaidžiojau Vilniaus gatvių ir skersgatvių labirinte.” (J.Kralikauskas, “Ąžuolai piliakalnyje”, p.66)

Būdamas išeivijoje, Juozas Kralikauskas susirašinėjo su Kietaviškių mokyklos mokytojais ir

mokiniais. Daug puikių laiškų gavo mokykla. Dalis korespondencijos yra mokyklos kraštotyros

muziejuje. Žodžiai visus šildė ir leido pažinti šį istorinių romanų rašytoją kaip žmogų, pasiilgusį savo

Tėvynės, žmonių ir gimtojo krašto, nors tuo metu mokyklos mokiniai ir mokytojai nepažinojo jo kaip

žmogaus, nes rašytojo adresą Kanadoje buvo gavę iš “Santaros” redakcijos ir asmeniškai niekas

nebuvome matę. O kur dar jo atsiųstos knygos mokyklos bibliotekai? Dauguma knygų – išeivijos

rašytojų kūriniai, išleisti svetur, Lietuvoje retai sutinkami, labai praturtino mokyklos bibliotekos

fondus. Šis neįkainojamas turtas buvo ir yra didi mokyklos vertybė . Kiekviena rašytojo dovanota

knyga pažymėta specialiai rašytojui nupieštu ekslibrisu, kuriame vaizduojama ąžuolo lapai, šiaudinė

namo pastogė ir taip rašytojo mėgstami dvyniai žirgeliai.

Tačiau ne kiekvienas, greičiau mažai kas pažįsta rašytojo rašyseną ir yra skaitę jo laiškus.

Sakoma, kad iš rašto galima daug pasakyti apie žmogų. Štai sveikinimo atvirukai, rašyti 1992 ir 1995

metais.

Page 7: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

7

Skaitant mokaisi pagarbos ir kultūringumo, o kartu pagalvoji – ar moki pats taip sveikinti savo

artimą žmogų - giminaitį, draugą, pažįstamą, ar žinai tuos paprastus ir kartu tokius stebuklingai

malonius žodžius.

Rašytojas išeivijoje išbuvo 52 metus.

Į Lietuvą 1996 m. kovo 7 d. sugrįžo jau garsus istorinių romanų rašytojas Juozas Kralikauskas.

Grįžti ten, kur buvo šaknys, kur rytais tekanti saulė apšviesdavo medžių viršūnes, kur girdi visų

saviškių balsus, apsispręsti padėjo antrosios žmonos mirtis.

Mokyklos muziejuje šiam rašytojui skiriama visa klėtelės siena.

Page 8: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

8

23 knygos – tai mokytojo ir rašytojo Juozo Kralikausko kraitis. 7 premijuoti romanai: „Titnago

ugnis“ – Justės Bičiūtės slapyvardžiu (jo motinos), „Mindaugo nužudymas“ – Miko Būgos

slapyvardžiu, „Įkaitę Vilniaus akmenys“ – Spenglos slapyvardžiu (upeliukas N.Kietaviškių kaime),

„Vaišvilkas“, „Tautvila“, „Martynas Mažvydas Vilniuje“...

Pagaliau 1996 metais rašytojas lankosi Kietaviškių mokykloje, su kurios mokiniais ir

mokytojais susirašinėjo. Susitikimo metu daug pasakojo apie save ir gyvenimą bei veiklą išeivijoje,

lankėsi mokyklos bibliotekoje, mokyklos kraštotyros muziejuje, apžiūrėjo jam skirtą ekspoziciją,

susitiko su giminaičiais. Tuo metu jis gyveno Kėdainiuose pas gimines.

Page 9: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

9

Yra išlikusi šio susitikimo įrašo video juosta, galima pasiklausyti rašytojo pasakojimo,

pasižiūrėti, kaip jis vaikšto po mokyklą ir jos aplinką ir atrodo džiaugiasi kiekvienu kad ir mažiausiu

daikteliu.

O iki to Kietaviškių mokyklos mokiniai ir mokytojai nuveikė tikrai daug. Rašytojo

J.Kralikausko gimtinė yra ten, kur šiuo metu yra Kietaviškių šiltnamių kombinatas. Visi gimtinės

trobesiai nugriauti, iškirstas sodas, likęs tik šulinys, bet ir jis šiltnamio teritorijoje. Dar kurį laiką

stovėjo išdžiūvusi liepa, bet kai ir tos nebeliko, mokytojai nutarė įamžinti rašytojo gimtinę. Pasitarę su

Kaišiadorių rajono architektais, Kareivonių kaime, netoli kelio parinko simbolinį kalniuką ir įruošė

simbolinę gimtinę.

Pradžioje Kietaviškių seniūnas Henrikas Petrauskas išsirūpino, kad būtų skirtas žemės sklypas.

Page 10: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

10

Vėliau, Kaišiadorių muziejaus direktorius iš urėdijos gavo ąžuolą koplytstulpiui ir patarė

kreiptis į tautodailininką rumšiškietį Algirdą Šalkauką, kuris ir padirbo koplytstulpį. Dar vėliau buvo

surastas Kareivonių laukų riedulys, kuriame iškalti žodžiai “Mažvydas, Mindaugas mano kūrybos

esmė. Juozas Kralikauskas“ ir ąžuolo lapas su gile. Tekstą parinko mokytoja Danutė Gudelienė, o visa

kita suderino su dar Kanadoje gyvenusiu rašytoju. Riedulį padovanojo Kareivonių kaimo gyventojas,

bendrapavardis Vytas Kralikauskas.

Kalnelis buvo apsodintas medžiais. Tuo rūpinosi šiltnamių kombinato direktorius A. Rukša.

Vėliau, jau pačiam rašytojui paprašius, koplytstulpis ir akmuo buvo aptverti kaldinta metaline tvorele,

pasodintos daugiametės gėlės, kad žydėtų lyg tikrame darželyje.

Iki 2007 – ųjų sausio 25 rašytojas gyveno Vilniuje, Gerantologijos centre. Mokyklos mokiniai ir

mokytojai lankėsi įvairių paminėjimų proga, sveikino rašytoją, su juo bendravo. Rugsėjo 1-ąją

visuomet sveikindavo gražiausiomis gėlėmis, nes puokštė buvo sudaroma iš rinktinių gėlių. Į Juozines

(kovo 19 –ąją) kartą atvyko net pilnas autobusiukas, o šiaip vykdavo 3-4 žmonių grupė, kad rašytojo

nenuvargintų. Žinoma, gimtadienis buvo švenčiamas kiekvienais metais. Rašytojas atvykusius

Page 11: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

11

kietaviškiečius visiems pristatydavo kaip savo žemiečius ir labai jais didžiavosi, gerbė mokyklos

mokytojus labiau negu savo gimines. Juo rašytojas ėjo senyn, tuo sentementalesnis jis darėsi. Jam

patikdavo mokytojų apranga, ypač liaudiški motyvai, nuolat klausinėdavo apie pasikeitimus mokykloje

ir kaime, o vėliau jis vėl lankėsi Kietaviškėse, bet jau Kietaviškių klebonijoje. Tą kartą buvo

atidengiama bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptūra. Tuomet niekas ir neįtarė, kad šioje vietoje bus

laidojamas rašytojas ir kad tai bus jo prašymas. Tai paaiškėjo tik rašytojui mirus.

Rašytojas kalbasi su mokine Vida Binkulyte Kietaviškių bažnyčios šventoriuje, skulptūros atidengimo

metu.

O taip atrodė rašytojas Juozas Kralikauskas ir jo kabinetas Vilniuje, Gerantologijos centre.

Vėliau, kai rašytojui jau buvo sunku vaikščioti, jis vis vien surasdavo jėgų sutikti savo svečius stovint,

su jais bendrauti, juokauti, skleisti visiems susirinkusiems gerą nuotaiką.

Page 12: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

12

Rašytoją gimtadienio proga sveikina Kietaviškių seniūnas Henrikas Petrauskas. Nuotraukoje matosi ir

Rašytojų sąjungos nariai.

Rašytojas tikėjosi sulaukti 100 – to metų, tačiau mirė eidamas 97 – uosius.

Page 13: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

13

Page 14: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

14

Page 15: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

15

„...Per ilgus dešimtmečius mano kūnas gyveno tolimoje šiaurės pašvaisčių Kanadoje, bet

dvasia, širdis – tėvynėje. Aš tikiu į pomirtinio gyvenimo tęsinį ir, jeigu būčiau nusipelnęs dangaus,

melsčiau tikrosios laimės – leisti man amžinai būti TĖVIŠKĖJE: medeliu, krūmu, paukšte, vėjeliu,

erškėtrože, tulpe, laumžirgiu, kregžde ar kitaip. Kareivonyse, Piliakalnyje, Kietaviškėse ar Aujėdo

ežero nendrėse...“– rašė dar Kanadoje gyvendamas savo laiške mokytojams Juozas Kralikauskas.

Rašytojo, mokytojo ir kraštiečio Juozo Kralikausko kapas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.

Page 16: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

16

Rašytojo Juozo Kralikausko palikimas mums:

1937m.- apsakymų knyga “Septyni kalavijai”.

1954m.- romanas “Urviniai žmonės”.

1960m.-romanas “Šviesa lange”.

1962m.- romanas “Titnago ugnis”.

1964m.- romanas “Mindaugo nužudymas”.

1971m.-romanas “Vaišvilkas”.

1973m.- romanas “Tautvidas”.

1976m.- romanas “Martynas Mažvydas Vilniuje”.

1979m.- apysaka “Įkaitę Vilniaus akmenys”.

1980m.- romanas „Po ultimatumo”.

1984m.- „Ąžuolai piliakalnyje”.

1988m.- apysaka “Vėlinės”.

1991m.- apysaka “Įkaitę Vilniaus mūrai”.

1993m.- “Psichologijos įvadas”.

1993m.- trilogija “Titnago ugnis”.

1998m.- romanas “Mažvydas”.

1998m.-romanas“Mindaugas”.

1999m.- romanas “Tautvila”.

2000m.- romanas “Mindaugo kapas”.

2002m. Romanas “Dinastijos žūtis”.

Šimtasis rašytojo Juozo Kralikausko gimtadienis Kietaviškių pagrindinėje mokykloje 2010-10-08.

.

100-asis gimtadienis, 2010-10-08

Page 17: RAŠYTOJAS JUOZAS KRALIKAUSKA...Kauno 9-oje ir 10-oje gimnazijose, buvo 10 – osios gimnazijos direktorius. Taip atėjo ir 1944 metai. Karo metu mirė jo vienas sūnus ir žmona

17

„Ir tegyvenai tik kai rašei. Ko nespėjai, vargu ar jau spėsi...“ J.Kralikauskas, „Ąžuolai piliakalnyje“, p.203.

2019-05-27

Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus vadovė Danutė Gudelienė ir jaunieji

kraštotyrininkai (6 klasės mokiniai)


Recommended