Download pdf - PASIJIN¸ KRISTAUS IKONOGRAFIJA PAÞAISLIO KAMALDULIØ …litlogos.eu/L48/logos48_sinkunaite.pdf · LAIMA —INKÛNAIT¸ 166 LOGOS 48 2006 SPALIS Ł LAPKRITIS PASIJIN¸ KRISTAUS IKONOGRAFIJA

LAIMA Ð INKÛNAITË

166 LOGOS 482006 SPALIS � LAPKRITIS

PASIJINË KRISTAUS IKONOGRAFIJAPAÞAISLIO KAMALDULIØ VIENUOLYNE

The Iconography of the Passion in Paþaislis�Camaldolese Monastery

SUMMARY

The representations of the Passion originated in Byzantium, and became especially popular in the Gothicperiod. In the period of Baroque, thanks to the activities of the monastic orders, the Passion becameone of the most important Christological themes. In Paþaislis� Camaldolese monastery, the pictures ofthe Passion are in the Chapter House. These pictures are still not analyzed as an independent piece ofart. The article is intended to open the theme.

APIE KAMALDULIUS

RAKTAÞODÞIAI: ikonografija, Kristaus kanèios vaizdavimas, Paþaislio vienuolynas.KEY WORDS: iconography, representations of the Passion, Paþaislis monastery.

Gauta 2006 11 14

LAIMA ÐINKÛNAITËVytauto Didþiojo universitetas

Kapitulos patalpa kamalduliø tradi-cijoje buvo vadinama capitulum culparum(lot. �kalèiø skyrius�); á ðià patalpà vie-nuoliai eremitai rinkdavosi kartu skaity-ti martirologijos ir vieðai iðpaþinti nuo-dëmiø. Tad siekiant giliau suvokti ðiospatalpos interjero idëjinæ programà, iðpradþiø verta ðá tà suþinoti apie paèiuskamaldulius.

Kamalduliø vienuolija radosi XI a.pradþioje. Pirmàjá vienuolynà 1012 m.

ásteigë benediktinas ðv. RomualdasCampo Maldolyje prie Arezzo, Toska-noje.1 Ðv. Romualdas, ieðkodamas nau-jos vienuoliðko gyvenimo formos, rëmë-si tiek ðv. Benedikto regula, tiek Rytøkraðtø dykumos atsiskyrëliø sukauptapatirtimi, t. y. derino bendruomeninæ iratsiskyrëliðkà gyvensenà. Ilgainiui ka-malduliø ordino struktûra tapo gana su-dëtinga; ðtai XVII a. antroje pusëje vei-kë net penkios savarankiðkos kongrega-

KULTÛRA

167LOGOS 482006 SPALIS � LAPKRITIS

cijos, kiekviena turëjo savo centrà. Pir-majam kamalduliø vienuolynui arti-miausia laikoma Eremitarum Camaldulen-sium Montis Coronae kongregacija, kuriàpalaimintasis Paulius Giustiniani (1476�1528) ásteigë 1520 m. (pagrindinis Mon-tis Coronae vienuolynas veikia netoli Pe-rudþos)2. Ði kongregacija buvo pati gau-siausia; XVIII a. jà sudarë 32 eremai Ita-lijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Lenkijoje irLietuvoje3. Minëtosios kongregacijoscharizmà galima nusakyti taip: stipriaisbendruomenës akcentais paþenklintaseremitø gyvenimas jungiamas su atsi-skyrëliðkuoju: malda, darbu, lectio divi-na (Ðventojo Raðto skaitymu ir kitaisdvasiniais dalykais)4.

Kamalduliø tikslas yra vienijimasissu Dievu per grieþtà kontempliatyvø gy-venimà. Priemonës ðiam tikslui pasiektiyra tokios: liturginë bendruomeninë mal-da, tyla, dvasiniai skaitymai ir darbas,kartu në kiek nenukrypstama nuo regu-los. Kamalduliø diena susideda ið trijøpagrindiniø elementø: bendruomeninësmaldos ðv. Miðiø liturgijoje ir Liturginiøvalandø metu, darbo, ypaè fizinio, beilectio divina, kitaip sakant, jau minëtødvasiniø, pirmiausia Biblijos, skaitymø.Montis Coronae kongregacijos regulà su-darë, viena vertus, bendruomeniniamgyvenimui bûdingi elementai � kaip ben-dram gyvenimui vadovaujanti regula,kita vertus � atsiskyrëliðkam, visiðkaiizoliuotam gyvenimui celës tyloje, bud-riai laikantis nustatytos tvarkos. Gretatrijø pagrindiniø vienuoliniø áþadø �skaistumo, nuolankumo, neturto � ka-malduliai duoda ir pastovumo áþadà pa-èioje kongregacijoje.

Svarbus kamalduliø dvasingumo ele-mentas yra ásipareigojimas gyventi celë-je, ið kurios jis gali iðeiti tik á Eucharis-tijà ir Liturgines valandas, taip pat ki-tais svarbiais tarnybos reikalais. Celë su-prantama kaip dvasinio gyvenimo, ku-pino nusiþeminimo ir kovos su ðëtonu,pavyzdys. Iðplëtota ir papildyta celësteologija kamalduliø eremitams yra vie-natvës ir tylos teologija, kurià apibrëþiakiekvieno jø ryðys su kitu asmeniu. Ty-lëjimas ir pokalbiø su broliais ribojimaspadeda susikaupti maldai ir meditacijai,o ðios veda prie atsivërimo Dievui. Kon-stitucijoje átvirtinta nuostata, kad kamal-duliai gali kalbëti tik ypatingais atvejais,nuoðalëje, trumpai ir pusbalsiu.

Dienos liturginis centras � ðv. Miðios,kurios privalo bûti koncelebruojamos.Kamalduliai kalba Liturgines valandaspagal nustatytà tvarkà, be jokio giedo-jimo. Politurginiame pamaldume svarbivieta tenka Ðvè. Mergelei Marijai, ypaèkalbant roþiná5. Liturginis kultas eremetaip pat apima Atgailos ir Sutaikinimosakramentà. Kamalduliai, kuriø pagrin-dinë nuostata yra susivienijimas su Die-vu, nevengia fizinio triûso. Tyloje atlie-kami darbai padeda ne tik pragyventi,bet ir yra dvasinës pusiausvyros sàlyga.Gyvenimas vienuolyne monotoniðkas,viena diena panaði á kità, niekas neati-traukia dëmesio nuo Dievo; pastovumaskaip sàlyga atsiverti Dievui èia labaisvarbus. Kamalduliø vienuoliai gyvenaatsiskyræ nuo pasaulio, jie neapaðtalau-ja. Ðiø vienuoliø dalia � Dievo Karalys-tës kûrimas pasitikint malda jau þemë-je6. Jø kredo � gyventi vienam paèiamsu Dievu ir dël paties Dievo7.



PASIJINIS KRISTAUS PAVEIKSLØ CIKLAS

dþiantis Jëzus sakë: �Aba, Tëve, tau vis-kas ámanoma. Atitolink nuo manæs ðitàtauræ! Taèiau tebûnie ne kaip að noriu,bet kaip tu�� (Mk 14, 36�37). Kiek vë-liau radæs mieganèius apaðtalus, jiemstarë: �Budëkite ir melskitës, kad nepa-tektumët á pagundà, nes dvasia ryþtin-ga, bet kûnas silpnas� (Mk 14, 38). Ðtaiðie Jëzaus iðtarti þodþiai ir yra aptaria-mosios patalpos idëjinës programos rak-tas. Apskritai programos autoriai pasi-rinko svarbiausius Jëzaus Kristaus Kan-èios momentus kaip ryðkiausià kanèiosávaizdá, kuris pamaþu atsiskleidþia perketurias paskliauèiø freskas: �Jëzaus nu-plakimas�, �Vainikavimas erðkëèiais�,�Ecce Homo�, �Jëzus neða kryþiø�. Ðiosfreskos grupuojamos ne nuoseklia pagalávykius, bet prieðprieðiais viena kitai:�Vainikavimas erðkëèiais� ir �Ecce Ho-mo�, �Jëzaus nuplakimas� ir �Jëzus ne-ða kryþiø�.

Svarbiausias pasijinis ávykis po mal-dos Alyvø kalne yra Jëzaus nuplakimas.Ðiam ávykiui áprasminti skirta to patiespavadinimo freska �Jëzaus nuplaki-mas�, nutapyta ðiaurinëje paskliautëje(1 pav.). Daugiafigûrës Jëzaus plakimoscenos, þinomos nuo ankstyvøjø vidu-ramþiø, tapo populiarios baroko laikais.Paþaislio freskoje pirmame plane, paèia-me kompozicijos centre, matome prieaukðtos, porfyrinæ primenanèios kolonospririðtà ir nuogai iðrengtà, tik su perizo-nijumi, lanksèià jauno Jëzaus figûrà, ku-rià plaka keturi já apsupæ kankintojai.Sudëtingais rakursais nutapytos gyvaijudanèios kankintojø figûros visam kû-riniui suteikia itin impulsyvø pobûdá.

Kapitulos salëje vyravusià atgailos irkanèios nuotaikà atitiko interjero puoðy-bos idëjinë programa � Jëzaus KristausKanèios atskleidimas, kitaip � jos prisi-minimas ir áprasminimas bei atpirkimoslëpinio atskleidimas8.

Ðios patalpos interjero dekorà galimaskaidyti á tris lygmenis: lubø skliautà,paskliautes ir sienas (prie rytinës buvæsaltorius). Tad áþengus á kapitulos salæ,pirmiausia turëjo bûti matomas ypaègerbtas altoriaus paveikslas �Nukry-þiuotasis�, kuris vainikavo Jëzaus Kris-taus pasijiná ciklà9. Vos paþvelgus aukð-tyn, freska �Jëzaus Kristaus malda Aly-vø kalne�, nutapyta aukðèiausiameskliauto iðilginës aðies taðke, ið karto su-gràþina mus á ðio ciklo pradþià (plg.freska �Paskutinë vakarienë� zakristijo-je). Paþymëtina, kad dabartinëje Roþiniomaldoje Kanèios slëpinys �Malda Aly-vø kalne� irgi bûna po Ðviesos slëpinio�Eucharistijos ásteigimas�, taigi akivaiz-dþiai parodo ir Paþaislio vienuolyneákûnytos ikonografinës programos ðiuo-laikiðkumà, ir jos gelmæ. Abu slëpiniøpaveikslai minëtose patalpose pavaiz-duoti skliauto virðuje kaip iðeities taðkaitolesnei vizualinio pasakojimo sklaidai.Èia temos skleidþiasi ið virðaus á apaèiàvisomis kryptimis (turima omenyje irstiuko lipdyba).

Deja, plafono paveikslas vos beatpa-þástamas dël iðtisais plotais prarastos ta-pybos, todël ne kaþin kà galima pasaky-ti apie jo plastinæ raiðkà. Taèiau kapitu-los salës ikonografijos poþiûriu tai, kaipminëta, labai svarbus kûrinys. Ðioje fres-koje nutapytas Alyvø kalne besimel-

KULTÛRA


Uþ ðios grupës toliau, antrame plane,stovi ginkluoti Romos kariai, tolimameplane, aukðèiau, uþ balkðvos baliustra-dos ðmëþuoja keletas ðià scenà stebinèiøþiûrovø. Tad freskoje pavaizduotas ávy-kis èia iðryðkinamas ir ágauna visuotinu-mo pobûdá: �Bet jis buvo suþalotas dëlmûsø nusiþengimø, ant jo krito kirèiaiuþ mûsø kaltes. Bausmë ant jo krito mû-sø iðganymui, mes buvome iðgydyti joþaizdomis� (Iz 53, 5).

Ðios patalpos vakarinës paskliautësfreska �Vainikavimas erðkëèiais� galbûtyra ir pati átaigiausia (2 pav.). Ir èia fres-kos vaizdas iðsiskiria gyvybingumu, oypaè figûrø modeliavimo plastiðkumu.Anot H. Kairiûkðtytës-Jacinienës, �gra-þiausia, plastiðkai suvokta ir iðradingai

modeliuota sëdinèio Kristaus figûra�10.Ir ðiame paveiksle Jëzø, suriðtomis ran-komis ir jau vainikuotà didþiuliu erðkë-èiø vainiku, supa keturios smarkiai ges-tikuliuojanèios kankintojø figûros (podvi ið abiejø pusiø): �Kareiviai, nupynævainikà ið erðkëèiø, uþspaudë jam antgalvos, � Ir dauþë jam á veidà� (Jn 19,2, 3). Paveiksle justi ryðki besiartinan-èios lemtingos atomazgos nuojauta, ku-rià sustiprina kontrastingas, dramatiðkaskoloritas (plg. nerimastingà dangausmëlá su ið po debesies iðnyranèio mënu-lio fragmentu).

Ecce Homo atvaizdai paplito X a.Ankstyviausiuose vaizduotos Evangeli-joje apraðytos scenos. Nuo XVI a. papli-to devocinio tipo atvaizdai, kuriuose ið-

1 pav. Mykolas Arkangelas Pallonis (1642�1711/13). Jëzaus nuplakimas. 1677�1685. Freska. Joanes Merli(1646�prieð 1695). Skulptûrinë kompozicija. 1674�1676. Stiukas. Kapitulos salë, Paþaislio kamalduliøvienuolynas



kyla vieniða Jëzaus figûra. Ðià temà ákû-nijanti Paþaislio freska vieniðà Kristausfigûrà pirmame plane vaizduoja gesti-kuliuojanèiø ir rëkianèiø vyrø fone; ðispaveikslas nutapytas rytø paskliautëje.Labai gaila, kad iðliko tik ðio kûriniofragmentai, taèiau ir jie leidþia numanytiankstesnio vaizdo plastikos jëgà: �TaigiJëzus iðëjo laukan su erðkëèiø vainiku irpurpurine skraiste. Pilotas tarë: Ðtaiþmogus! Aukðtieji kunigai ir jø tarnai,pamatæ já, ëmë ðaukti: �Ant kryþiaus já,ant kryþiaus!� Pilotas jiems sako: �Jûsimkite ir patys nukryþiuokite! Að neran-du jame kaltës� (Jn 19, 5�6). Geriausiaiiðliko ðaukianèiø þydø apsupto Jëzausfigûra � tai oraus, nors ir kenèianèio, betpirmiausia visiðkai nugalëjusio ásikûni-

jusio Þodþio, t. y. tapusio þmogumi, pa-veikslas. Kita vertus, tai ir Jo, kaip ka-raliaus ir Dievo, atmetimas.

Ketvirtoji, paskutinë pietinës pa-skliautës freska �Jëzus Kristus neða kry-þiø�11, taip pat iðliko fragmentais, taèiauiðliko tai, kas svarbiausia: neðanèio kry-þiø Jëzaus sulinkusi beveik visa figûra,pasiruoðusios jo veidà nuðluostyti baltu-tële skepeta jaunos moters figûros virðu-tinë dalis, veikiausiai jam kryþiø neðtipadedanèio Simono ið Kirenës ir kitø, ap-link já susispietusiø romënø kariø figû-rø fragmentai. Evangelijoje raðoma: �Jieprivertë vienà gráþtantá ið laukø praei-vá � Simonà Kirenietá, Aleksandro ir Ru-fo tëvà � panëðëti jo kryþiø� (Mk 15, 21).Tad ðio ávykio simbolinë prasmë atsklei-

2 pav. Mykolas Arkangelas Pallonis (1642�1711/13). Vainikavimas erðkëèiais. 1677�1685. Freska. Joa-nes Merli (1646�prieð 1695). Skulptûrinë kompozicija. 1674�1676. Stiukas. Kapitulos salë, Paþaislio ka-malduliø vienuolynas

KULTÛRA


dþia paprastà tiesà: mes padedame ki-tiems ne savo valia, bet bijodami artrokðdami ávertinimo. Ðiame paveiksleSimonas Kirenietis prieðinamas Veroni-kai � nesavanaudiðkos meilës pavyz-dþiui. Visi trys personaþai iðdëstyti pa-gal ástriþainæ: Jëzaus figûra nutapyta vi-duryje, uþ Jo nugaros neðamà kryþiø pri-laiko Simonas Kirenietis, o pasisukusi áKristø, su abiejose rankose laikoma ið-tiesta skarele stovi Veronika. Ji akimirkaitarsi sustabdo liûdnàjà eisenà.

Kaip buvo minëta, altoriaus paveiks-las �Nukryþiuotasis� vainikuoja JëzausKristaus pasijiná ciklà (3 pav.). Ðiame im-pozantiðkame paveiksle iðryðkinami abupagrindiniai, t. y. kanèios ir atgailos, mo-tyvai. Todël èia pavaizduotos tik dvi fi-gûros: nukryþiuotas Jëzus Kristus ir kry-þiø apglëbusi ðv. Marija Magdalietë. VirðKristaus galvos plevena prie kryþiausvirðûnës pritvirtinta juosta, kurioje heb-rajø, graikø ir lotynø kalbomis pakarto-jamas tas pats tekstas: �Jëzus Nazarietis,þydø karalius�. Kristus nutapytas dargyvas; rodos, girdi Já meldþiantis: �Tëve,atleisk jiems, nes jie neþino, kà darà�(Lk 23, 34); ðie þodþiai iðraðyti kitoje juos-toje; jà laiko skriejantis angeliukas12. Ðiepirmieji Jëzaus þodþiai nuo kryþiausBaþnyèios tradicijoje yra ágavæ simbolinæprasmæ; jie mums kalba apie Iðganytojogailestingumà. Taigi paèiu Nukryþiuoto-jo atvaizdu èia labiausiai pabrëþiamaskaip tik ðis aspektas. O ðv. Marijos Mag-

dalietës paveikslu iðryðkinama atgaila:sukniubusi prie pat þemës ji liudija nusi-þeminimà. Raudona, ðviesos blyksniais�iðtapyta� suknelë, viena vertus, yra ryð-kiausias tamsaus kolorito paveikslà at-gaivinantis akcentas, kita vertus, raudo-na jos spalva èia byloja atgailà ir ðventu-mà, ágytà per Kristaus malonæ.

3 pav. Mykolas Arkangelas Pallonis (1642�1711/13).Altoriaus paveikslas Nukryþiuotasis. 1677�1685.Drobë, aliejus. Paþaislio kamalduliø vienuolynas

SKULPTÛRINIS FRESKØ AKOMPANIMENTAS

Kapitulos salës skulptûrinis deko-ras13, pagal iðdëstymà atitinkantis zak-ristijos stiuko lipdinius, ne tik teikia pa-

talpai iðkilmingumo ir rimties, bet ir pa-pildo ar nuspalvina vienu ar kitu niu-ansu freskose pavaizduotus ávykius.



Svarbiausiàjà, lubø skliauto freskà �Jë-zaus Kristaus malda Alyvø kalne� su-pa puoðni dviejø rëmø (kiekvienas su-sideda ið trijø daliø) kompozicija14. Sta-èiakampio iðorinio rëmo pagrindas �sunkus lauro lapø vainikas, iðlankstytovidinio � aukðtesnio reljefo iðkilus àþuo-lo lapø vainikas, tankiai apvyniotasjuosta ir gausiai puoðtas smulkiomis gë-lytëmis. Abu rëmus tarpusavyje jungiaketurios groteskinës kaukës, vienu me-tu akcentuojanèios ir plafono freskos at-skirtumà nuo kitø paveikslø, ir jø tarpu-savio jungtá. Apaèioje keturiø freskøkartuðus ir kampines kompozicijas jun-gia susuktos verþlios voliutos ir sunkiosvaisiø girliandos. Kybanèios ant perdëmplonø gijø, jos, kaip ir skaistaus baltu-mo voliutø nerimas, viskà, kas èia yra,iðjudina ir tarsi suvynioja á vienà didelásûkurá, neleisdamos rasti galo.

Paskliauèiø freskø siuþetines sàsajasiðoriðkai pabrëþia, lygiai kaip zakristijo-je, ne tik prieðprieðiniø kartuðø kontûrøir kriaukliø pavidalo uþbaigø su skirtin-gai komponuotais gausybës ragais pana-ðumas (kriauklë èia pirmiausia suvokia-ma kaip Ðventojo Kapo simbolis), bet irfigûrinës angelø kompozicijos. Ið abiejøkiekvieno kartuðo pusiø yra po vienàsparnuoto angelo figûrà; kiekvienas an-gelas laiko vienà ið Arma Christi atribu-tø, susietà su greta esanèios freskos tu-riniu. Pavyzdþiui, abipus ðiaurinës fres-kos �Jëzaus Kristaus nuplakimas� kairy-sis angelas laiko plakimo áranká, panaðøá rimbà, o deðinysis � tris vinis, kuriomisJëzus buvo prikaltas prie kryþiaus. Gre-ta vakarinës freskos �Vainikavimas erð-këèiais� ðiaurinis angelas laiko plaktukà,

o pietinis � nendræ. Ðalia freskos �EcceHomo�, nutapytos rytø paskliautëje, kai-rëje pusëje angelas stovi abiem rankomisapkabinæs didþiulá kryþiø, o deðinëje ki-to angelo rankose � erðkëèiø vainikas,t. y. ðie lengvai atpaþástami simboliai darkartà prabyla skulptûros kalba apie Iðga-nytojo kanèios prasmæ. Abipus pietinësfreskos �Jëzus Kristus neða kryþiø� vie-nas angelas prieðais save turi iðkëlæs ste-buklingai skepetoje atsispaudusá Iðgany-tojo veidà, vadinamàjá veraikonà, kitas �svarstykles, áasmeninto Teisingumo atri-butà. Tarp visø ðiø freskø susiformuojaketurios kampinës kompozicijos, kuriøkiekviena gali bûti suvokta kaip atskiraskûrinys. Pavyzdþiui, ðiaurës rytinæ kam-pinæ kompozicijà sudaro dviejø jaunuo-liø dekoratyvinës figûros ir kryþiø bei vi-nis laikantys angelai. Ne tik aptartoji, betir kitos trys kampinës kompozicijos, bepuoðybinës, turi ir savarankiðkà seman-tinæ funkcijà. Taip ðiaurës vakarø kam-pinë kompozicija, kurià sudaro dviejøbarzdotø vyrø dekoratyvinës figûros irangelai, laikantys plaktukà bei rimbà,taigi kankinimo árankius, vis kitaip at-skleidþia Kanèios slëpiná (4 pav.). Visøketuriø kampiniø kompozicijø apaèiojepasklidæ smulkios skaistaus baltumovynmedþio ðakelës melsvo pagrindo fo-ne yra svarbus prasminis ir dekoratyvi-nis akcentas. Ðios ðakelës primena Jë-zaus Kristaus þodþius: �Að esu vynme-dis, o jûs ðakelës. Kas pasilieka manyjeir að jame, tas duoda daug vaisiø; nuomanæs atsiskyræ, jûs negalite nieko nu-veikti� (Jn 15, 5).

Kapitulos salës, kaip ir kitø Paþaisliovienuolyno patalpø, puoðyba pirmiausia

KULTÛRA


suvokiama kaip harmoningas visetas, ta-èiau ji gali bûti skaidoma ir á atskirus sa-varankiðkus kûrinius. Ikonografinës pro-gramos sumanytojai ir atlikëjai ðios pa-talpos puoðyboje atskleidþia ðvenèiau-siøjø krikðèioniðkøjø slëpiniø � Kanèiosir Atgailos � esmæ. Viena vertus, átaigus,aukðtos meninës kokybës Jëzaus pasijinispaveikslø ciklas, kurá kapitulos salëje ga-lëjo matyti tik nedaugelis iðrinktøjø, èiasusirinkusiems kamalduliø vienuoliamsturëjo padëti dar giliau iðgyventi Kris-taus kanèià, visapusiðkai jai atsiverti. Ki-ta vertus, ðis Jëzaus Kanèià ávairialypiaiatskleidþiantis baroko monumentaliosiosdailës ciklas, netgi nepaisant nebeatku-riamø nemaþø medþiaginiø praradimø,dabartinëje Lietuvos teritorijoje yra vie-nas iðsamiausiø ir meniniu poþiûriu ið-ties labai vertingas.

4 pav. Joanes Merli (1646�prieð 1695). Skulptûri-në kompozicija. 1674�1676. Stiukas. Kapitulos sa-lë, Paþaislio kamalduliø vienuolynas

SANTRAUKA

Jëzaus Kanèios atvaizdai, pirmiausiaatsiradæ Bizantijoje, ypaè paplito gotikoslaikais. Baroke Kristaus Kanèia tapo be-ne svarbiausia kristologine tema. Ðiostemos paplitimà skatino ávairios vienuo-lijos, taip pat ir kamalduliø ordinas. Pa-þaislio kamalduliø vienuolyne pasijinisJëzaus Kristaus paveikslø ciklas sukon-centruotas kapitulos salëje. Minëtasisciklas iki ðiol kaip savarankiðkas kûri-nys nëra analizuotas.

Ðiame straipsnyje, remiantis archyvi-niais dokumentais ir literatûriniais ðal-tiniais bei empirine medþiaga, atsklei-dþiama kapitulos salës interjero kaipvientiso kûrinio ikonografija, neatsiejantjos analizës nuo meninës raiðkos. Paro-

doma, kad ikonografinës programos su-manytojai ir atlikëjai ðios patalpos puo-ðyboje atskleidþia ðvenèiausiøjø krikð-èioniðkøjø slëpiniø � Kanèios ir Atgai-los � esmæ. Átaigus, aukðtos meninës ko-kybës Jëzaus pasijinis paveikslø ciklas,kurá kapitulos salëje galëjo matyti tik ne-daugelis iðrinktøjø, èia susirinkusiemskamalduliø vienuoliams turëjo padëtidar giliau iðgyventi Kristaus kanèià. Beto, ðis Jëzaus Kanèià ávairialypiai atsklei-dþiantis baroko monumentaliosios dai-lës ciklas, netgi nepaisant nebeatkuria-mø þenkliø medþiaginiø praradimø, da-bartinëje Lietuvos teritorijoje yra vienasiðsamiausiø ir meniniu poþiûriu iðtieslabai vertingas.



Literatûra ir nuorodos

11 T. Matus. Alle origini di Camaldoli. San Romu-aldo ci cinque fratelli. � Edizioni Camaldoli,1996.

12 Montis Coronae kongregacijos emblema � kry-þius su spinduliais, perkiðtas per karûnà ir ið-kylantis virð savotiðko pagrindo ið keturiø he-raldiniø apvaliø kalveliø (trys � apaèioje, vie-na � virðuje). Þr. Wacùaw Kolak, Józef Marec-ki. Leksykon Godeù Zakonnych. � Ùódz: Widaw-nictwo �ADI�, 1994, s. 39.

13 Lenkijoje bûta penkiø kamalduliø vienuolynø:pirmasis ir vienintelis ðiandien veikiantis � Bie-lianø prie Krokuvos, 1604 m. (Eremus MontisArgentini), antras � Rytvianø, 1637 m. (EremusSylv aurae), treèias � Bielianø prie Varðuvos,1641 m. (Eremus Montis Regii), ketvirtas � Be-niðevo, 1672 m. (Eremus S. S. Quique martyrum),penktas � Szancu, 1722 m. (Eremus Marchiona-lis). Lietuvoje, be Paþaislio, bûta vienuolynoVygriuose, 1667 m. (Eremus Insulae Wigrensis).

14 Apie kamalduliø dvasingumà þr. P. T. Luga-no. La Congregazione Camaldolese degli Eremiti diMonte Corona. � Frascati, 1908; J. Leclercq. Il Ri-chiamo del Deserto. La Doctrina del Beato PaoloGiustiniani. � Edizioni Paoline, 1977; B. Lo-ziñski. Leksykon zakonow w Polsce. Informator oêyciu konsekrowanym. � Warszawa: KatolickaAgencja Informacyjna, 1998.

15 Apie kamalduliø pamaldumà plaèiau þr. Coro-na Domini Nostri Salvatoris Jesu Christi iuxta ri-tum et usum Patrium Eremitarum Camaldulen-sium S. Romualdi. � Kraków, 1728. Druk. Aka-demicka 12 E. XIV 412.

16 Kamalduliø vienuoliai vilki balta tunika (ji sie-kia iki kulnø), ant jos � baltas ðkaplierius sugobtuvu ir baltas apsiaustas. 1998 m. duome-nimis, pasaulyje meldësi (buvo) 75 kamaldu-liø vienuoliai.

17 A. O. Bujak, A. Bialucha, EC. Tajemnica Kame-dulow. Krakow: Bialy Kruk, 2000. s. 9.

18 Kapitulos salë, palyginti su zakristija, yra gero-kai daugiau nukentëjusi; be to, ðioje patalpojerestauruotas tik skliauto dekoras: penkios fres-kos ir stiuko lipdiniai. Visos freskos, iðskyrus

�Jëzaus Kristaus vainikavimà erðkëèiais� ir �Ec-ce Homo�, yra praradæ iki 50 % ir net daugiautapybos sluoksnio. Jos visos baigtos restauruo-ti 1986 m. (restauravimas pradëtas 1982 m.,darbø vadovas � Kæstutis Andziulis, pats res-tauravæs kelias freskas, pavyzdþiui, �Ecce Ho-mo� ir �Jëzaus Kristaus maldà Alyvø kalne�.Þr. 1986 m. kovo 5 d. freskø konservavimo�res-tauravimo darbø priëmimo aktai. L. Ðinkûnai-tës asmeninis archyvas.

19 Kaip minëta, ðis Nukryþiuotojo paveikslas, nu-tapytas kapitulos salës altoriui ir jame ilgai bu-væs, dabar laikinai pakabintas Ðv. Kristupokoplyèioje ant sienos, 1832 m. staèiatikiø sunai-kinto senojo barokinio altoriaus vietoje. Nukry-þiuotojo paveiksle yra tapytojo Mykolo Arkan-gelo Pallonio signatûra: MICHAEL ARCHAN-GELUS PALLONI / FLORENTINUS INVENIT/ ET PINGEBAT (Mykolas Arkangelas Pallo-nis Florentietis sukûrë ir nutapë). Artimiausiumetu ðis kûrinys bus sugràþintas á sutvarkytàkapitulos salæ ir pakabintas ant sienos ankstes-nëje vietoje.

10 H. Kairiûkðtytë-Jacinienë, p. 217.11 Visø penkiø freskø autorius � tas pats jau mi-

nëtasis tapytojas ið Florencijos Mykolas Arkan-gelas Pallonis.

12 Originalus áraðas: PATER IGNOSCE ILLISQVIA NESCIVNT QVID FACIVNT.

13 Kapitulos salës skulptûrinio dekoro medþiagi-niø praradimø bûta dideliø. Restauravimo dar-bai su pertraukomis truko nuo 1982 m. iki1988 m. Skliauto lubø stiuko lipdinius neprie-kaiðtingai restauravo Irenijus Paðkevièius. Priepaskliauèiø freskas árëminanèiø stiuko kompo-zicijø dirbo Daiva Jakelaitytë ir D. Butvilaitë,kampiniø kompozicijø figûras atkûrë K. Mor-kûnas. Ðiose atkurtose dekoratyviniø atlantø fi-gûrose akivaizdþios anatomijos klaidos, taippat baroko plastinës raiðkos nesupratimas.

14 Kapitulos salës skulptûrinius lipdinius ið stiu-ko 1674�1676 m. sukûrë Jonas Merlis (JoannesMerli, 1646�prieð 1695) ið Lombardijos Alboga-sio miestelio prie Luganos eþero.