Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūn
Te stiprybę semia.
Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės
Tegul dirba Tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.
Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.
Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!
Lietuvos Himnas
Lietuvos Himnas Turinys
Įžanga…………………………………………………………………………….4
Lietuvos partizaninis karo tikslas…………………………………….6
Lietuvos partizaninis karo ginklai…………………………………..7
Lietuvos partizaninis karo taryba………………………….………..9
Lietuvos partizaninis kova su kolchozų kūrimu……………….10
Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas……………...11
Esu Edgaras Giga, mokausi Klaipėdos „Žemynos“ gim-
nazijoje. Einu į 10klasę. Sumąsčiau daryti informacinių
technologijų kūrybinį darbą apie partizaninį karą.
Mano tema :Lietuvos partizaninis karas SSRS.
etapas 1946m. pavasaris 1948m. pabaiga.
Mėginsiu jumis sudominti, supažindinti su partizaniniu
karu SSRS III Etapas. Vertinkite mano darbą , kas jums
jame patiko, ką keistumeisi.
Įžan
ga
Kovos tikslai.,....Kokių tikslų siekė partizanai? Jie turėjo vieną pagrindinį
tikslą — nepriklausomos valstybės atkūrimą. Šis tikslas nepasikeitė nuo
pat okupacijų pradžios 1940m., jis deklaruojamas Lietuvos Laisvės Armi-
jos (LLA) programoje, o vėliau — visuose partizanų dokumentuose, prade-
dant pirmaisiais statutais ir baigiant vieningos partizaninės vadovybės —
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija. LLKS statute
suformuluotos užduotys, siekiant pagrindinio tikslo.
Lietuvos partizaninis karo tikslas
Lietuvos partizaninis karo ginklai
Jau prieš pirmus rinkimus į SSRS Aukščiausiąją tarybą 1946m.
vasario mėn. kovotojams buvo nurodyta aiškinti gyventojams,
kad jie neitų balsuoti Apie rinkimų boikotą rašė partizanų spau-
da, buvo išplatintas kreipimasis į tautą. Partizanai skelbė, kad
balsavusius savo noru jie traktuos kaip tautos priešus. Ypač ka-
tegoriška buvo Didžiosios Kovos apygardos nuostata- štabo di-
rektyvoje Nr2 buvo nurodyta: "Pirmus balsavimo dalyvius sulai-
kyti, gaudyti, apklausti ir išaiškinti, kaip jie balsavo. Visus, kas
balsavo savo valia, šaudyti vietoje kaip tautos priešus."
Lietuvos partizaninis karo taryba
Rinkimų boikotas buvo vykdomas visoje Lietuvoje - tai rodo, kad
1946m. pradžioje partizanų kovos strategija ir taktika buvo vie-
ninga, o judėjimas pakankamai organizuotas (nors vieningos Vy-
riausios vadovybės dar nebuvo pavykę sudaryti). Štai Dzūkijos
partizanai rinkimų boikotą traktavo kaip plačią sovietinės val-
džios nepripažinimo akciją. A apygardos štabo įsakyme buvo ra-
šoma: "Dabar prieš partizanus stovi svarbiausias uždavinys vado-
vauti visai tautos kovai, boikotuoti ne tik bolševikų rinkimus, bet
ir dezorganizuoti visą sovietinį aparatą. (...) Visi turi drąsiai sabo-
tuoti ir boikotuoti bolševikines priemones. (...) Atimti ir sunaikinti
namų knygas, surinkti iš gyventojų bolševikinius pasus, visose
mokyklose sunaikinti portretus ir visą bolševikinę literatūrą. Pa-
gal galimybes organizuoti antirinkiminis mitingus."
Okupantas irgi rimtai ruošėsi rinkimams. Nors balsavusiųjų
skaičius — ne mažiau kaip 90 proc. — buvo nurodytas iš anksto,
tačiau reikėjo imituoti, kad rinkimai vyksta iš tikrųjų.
"Okupantai klasta, grasinimais ir jėga organizuoja rinkimus, pa-
laikant kariniams daliniams ir tankams", — rašė partizanai8.
Rinkiminių būstinių apsaugai buvo pasitelkta NKVD
kariuomenė9. Pvz. 1947 02 09 rinkimų į LSSR Aukščiausiąją ta-
rybą vykdymui be jau esančių MVD dalinių, ginkluotų aktyvistų
papildomai buvo pritraukta 18 tūkst. raudonosios armijos karei-
vių ir stribų, patruliavo šarvuoti traukiniai, kiekvieną rinkiminę
būstinę jau savaitė iki rinkimų saugojo 8-12 ginkluotų kariškių
grupės. Nepaisant tokių pastangų, patys čekistai nurodė kai ku-
riose apskrityse (Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Tauragės) , kad
Ir mus sunaikintų?" — rašė partizanų spauda10.
Lietuvos partizaninis kova su kolchozų kūrimu
1947m. okupacinė valdžia įvykdė pinigų reformą, po kurios atpigo maisto
produktai. Tačiau žemės mokesčiai ūkininkams buvo padidinti. Taip ūki-
ninkai buvo varu varomi į kolchozus, kitaip grėsė ūkio nacionalizacija ir
tremtis. Tačiau žmonės į kolchozus nėjo. Ir ne todėl, kad matė, kokie ap-
skurę elgetos plūsta iš Rytų. Tam priešinosi visa lietuviška gyvenimo san-
kloda, pagrįsta meile gimtajam kampui ir pagarba privačiam ūkininkavi-
mui Į kolchozus nestojo net vargingieji kelių hektarų savininkai, gyvenę
pusbadžiu ir terorizuojami stribų. 1948m. už prievolių neatidavimą apra-
šytas 12,9 tūkst. skolininkų turtas, daugelis iš jų buvo nuteisti.Kaip atsa-
ką į šiuos šiurpius trėmimus, partizanai įvykdė keletą akcijų, iki šiol verti-
namų kontraversiškai Jau prieš tai partizanai buvo išleidę keletą įsakymų,
draudžiančių šiuo tautos gedulo metu bet kokius pasilinksminimus, ypač
organizuojamus okupacinės valdžios. Valdžia, priešingai, nuolat
Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas
Šio etapo metu frontui atėjus į Lietuvą, 1941 m. LLA pagrindu įkurti ir
pradėti dislokuoti pasipriešinimo daliniai miškuose, o taip pat pradėjo
kurtis atskiros partizanų apygardos.
1944 m. birželio 24 d. paskelbtas gen. P. Kubiliūno pareiškimas dėl Ap-
saugos komandų (30-40 vyrų) prie apskričių vietos komendantūrų sudary-
mo; tuo legalizuotas balandžio mėn. pradėtas daugiau nei 20 tūkst. Lietu-
vos jaunimo savanorių, įsijungusių į Vietinę rinktinę savigynos kūrimas.
1944 m. liepos 9 d. vienintelis Lietuvoje likęs VLIK'o Karo tarybos narys
gen. M. Pečiulionis per sukarintą pogrindinę organizaciją LLA ėmėsi orga-
nizuoti pasipriešinimą krašto okupacijai.
1944 m. liepos 17 d. Šiauliuose gen. M. Pečiulionis-Miškinis pasirašė di-
rektyvą Nr 1: jei Raudonosios Armijos nepavyks sustabdyti, LLA karinėms
pajėgoms įsakoma slėpti ginklus ir pereiti į pogrindį; liepos 20 d. įsakymu
Nr. 21 LLA perskirta į 2 sektorius: veikiantį (VS ir organizacinį (OS) - rezer-
vą, VS vadu paskirtas kpt. A. Karalius, LLA vado pavaduotoju - A. Eidim-
tas.
Jono Žemaičio-Vytauto vadovavimas
Ši organizacija, vadovaujama partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto(4-asis Lietuvos Prezidentas), parengė karinius-politinius dokumentus, įteisi-nančius Sąjūdį kaip organizaciją, vadovaujančią politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai bei atstovaujančią nepriklausomos Lietuvos idėjai oku-puotame krašte. Suvažiavimo metu - vasario 16 d. - buvo priimta politinė deklaracija, galutiniu partizanų kovos tikslu paskelbusi nepriklauso-
mos Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimą. Deklaraciją pasirašė aštuoni visas partizanų sritis atstovavę vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas,
Lietuvos partizaninis karo taryba
1945 m. pradėti organizuoti trėmimai tautiniu pagrindu. Pirmiausia iš-
tremti Lietuvoje gyvenę vokiečiai vykdant bendras visai Sovietų Sąjungai
direktyvas dėl vokiečių trėmimo į Kazachstaną ir Sibirą. Ištremti 1048
žmonės, kurie nebuvo įrašomi į Lietuvos tremtinių sąrašus. Prie tremtinių
sąrašų sudarymo ir trėmimų vykdymo aktyviai prisidėjo vietiniai kolabo-
rantai - stribai, LKP(b) apskričių komitetų pirmieji sekretoriai, vykdomųjų
komitetų pirmininkai, įgaliotiniai, kiti sovietų valdžios pareigūnai. Didžiau-
sio masto trėmimai organizuoti daugelį MVD funkcijų perėmus MGB. 1945
-1948 m. pradžioje lietuviai buvo tremiami kaip įkaitai, t. y. „atsakant į
Lietuvos partizaninis karo taryba
Karo padariniai
Karas dirbtinai padalino Korėją. Civilių asmenų nuostolius sunku suskai-čiuoti, nes skirtingi šaltiniai juos skirtingai ir skelbia. Deja istorikai negali
laisvai patekti į Šiaurės korėja ir Kinijosarchyvus.
Pagal amerikiečių skaičiavimus, žuvo apie 600 tūkstančių korėjiečių karei-vių. Pietų Korėjoj žuvo apie 1 milijoną gyventojų, iš kurių 85 % buvo civi-liai. Tarybiniai šaltiniai kalba apie 11,1 % Šiaurės Korėjos žmonių nuosto-lių, kas sudaro apie 1,1 milijono. Pietų ir Šiaurės Korėjose kartu sudėjus žuvo apie 2,5 milijono gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pra-monės ir apie pusė gyvenamųjų pastatų. Kinaineteko apie 400000 karei-vių, o 500000 buvo sužeisti. JTO nuostoliai: JAV– 33629 užmuštų ar din-gusių be žinios, 107000 sužeistų; 1263 užmuštų ir 4817 sužeistų Tautų Sąjungos; 1800 užmuštų ir 7000 sužeistų iš kitų valstybių, kovojusių po
JTO veliava
Po Karoprasidėjo Pietų ir Šiaurės Korėjų gigantiškų sugriovimų atstatymo darbai. Ekonominiu padarinius jautė ir JAV, nes Karasjoms kainavo apie 17,2 milijardus dolerių, ir Kinija kuri karui išleido apie 10 milijardų dole-rių. Kinijos ūkiui sunkūs laikai, nes po Stalino mirties nauji TSR vadovai nesutiko nubraukti skolų už karinius tiekimus, kas tik pagilino ideologinį konfliktą tarp Kinijosir TSRS. KLD Rpolitinė-ūkinė situacija buvo labai komplikuota. Kinai negalėjo padėti KLDR nes turėjo savų sunkumų. Kinų „savanoriai“ dalimis buvo išvesti iš Šiaurės Korėjaiki 1958 m. rusaiiš pra-džių nenorėjo padėti Šiaurės korėjiečiams, nes nežinojo, kokį kelią pasi-rinks Kim ir senas – prorusišką ar prokinišką. Vidaus politikoje Kim Ir Se-nui karas buvo geras pretekstas likviduoti opoziciją, militarizuoti valstybę
ir kurti savo asmens kultą .
Tuo pat laiku, padedant vakarams, prasidėjo Pietu korėjaatstatymo darbai.
Korėjos karas darė įtaką pasaulinei plitikaiVisų pirma atsirado didelė ato-minio karo baimė. Korėjos karas padidino amerikiečių įtaką Europoja JAV tris kartus padidino išlaidas gynybai ir pradėjo bendradarbiauti su sąjun-gininkais nato rėmuose. JAVužėmė vadovaujančią poziciją tarp vakarų
bloko valstybių.
Recommended
