Jonas Mačiulis-(slapyvardis)Maironis 1862-10-21 - 1932-06-28
150 – gimimo metinės
Gimė 1862 m. spalio 21
dieną Pasandravio dvare
Šiluvos valsčiuje, Raseinių
apskritis. Jo šeima buvo
laisva nuo baudžiavos, dar
kartais pavadinamų
„karališkųjų“ valstiečių
šeimoje. Jono Mačiulio
tėvas buvo pasiturintis,
tačiau labai dideliais turtais
girtis negalėjo ir jam
neužteko to ką turėjo.
Pasiėmė paskolą ir nusipirko Pasandravio dvarą, kuriame ir
gimė J. Mačiulis. Vaikystėje Maironis buvo mokomas lietuvių
kalbos, kuria ir šnekėjo jo šeima, bei lenkų, nes teko daug
bendrauti su aplinkiniais, kurie kalbėjo lenkiškai.
Su motina ir sesrimis Su tėvu.
1873 m. mokslus pradėjo
krimsti Kauno gimnazijoje. Iš
pradžių jam reikėjo praeiti
parengiamąją klasę,
susipažinti su rusų kalba. Po
dviejų metų J. Mačiulis pateko
į gimnaziją, kurioje didelį
dėmesį skyrė mokslams.
Besimokydamas gimnazijoje
susipažino su Adomo
Mickevičiaus, J.Kraševskio,
J.Slovako ir kitų asmenybių
kūryba. Šios asmenybės darė
didžiulę įtaką vėlesnei
Maironio kūrybai. Pačius
pirmus eilėraščius parašė jau
šeštoje klasėje, tiesa lenkų
kalba.
•
1883 m. baigė gimnaziją ir tais
pačiais metais įstojo į Kijevo
universitetą, kur studijavo
literatūrą. Mokslus tęsė viso
labo tik metus, tačiau spėjo
susipažinti su Puškino ir kitų
rašytojų kūryba. Šiame
universitete pasireiškė
patriotiškumas. Tą byloją ir
Naujajame laike („Novoje
Vremia“) išspausdintas
Maironio straipsnis, kuriame
reikalaujama teisių lietuvių
kalbai.
1884 m. tėvų paragintas ir
įkalbėtas metė mokslus Kijevo
universitete ir įstojo į Kauno
kunigų seminariją bei
prisijungė prie lietuvių
nacionalinio judėjimo.
Seminarijoje vienas iš
dėstytojų buvo Antanas
Baranauskas, kuris tuo metu
dėstė lietuvių kalbą ir
literatūrą. A. Baranausko
paskaitos sužavėjo jaunąjį
poetą ir jis nusprendė
tolimesnius kūrinius rašyti
lietuvių kalba. Savo pirmąją
poema dedikavo būtent A.
Baranauskui
1885 m. pasirodė laikraštyje „Aušra“ jo pirmasis rimtas
kūrinys „Lietuvos vargas“. Šioje poemoje atsispindėjo
romantiškas susižavėjimas lietuvių senove. Beje
slapyvardis tą kartą buvo „Zvalionis“.
Pirmasis didelis Maironio
kūrinys yra poemėlė „Lietuva“,
kuri nebuvo išspausdinta poetui
gyvam esant, o parašyta ji
1888m. „Lietuvos“ rankraštis
yra saugomas Vilniaus
universiteto bibliotekoje.
Rankraštį sudaro 85 puslapiai
storame sąsiuvinyje švariai
autoriaus ranka perrašyto
teksto. Šį kūrinį jaunasis
klierikas, baigdamas Kauno
kunigų seminariją, įteikė savo
gerbiamam profesoriui,
„Anykščių šilelio“ autoriui
Antanui Baranauskui, jam ši
poema ir buvo dedikuota.
Po kelių mėnesių A. Baranauskas parašė, jog Jonui
Maculevičiui negalima nepripažinti talento...
Nemaža apie šią poemėlę yra rašęs Vaižgantas, vadinęs
„Lietuvą“ visos vėlesnės Maironio kūrybos gemalu ir
svarbiu savo epochos istoriniu dokumentu,
paliudijančiu ir anticarines to meto lietuviškos
moksleivijos nuotaikas, parodančiu, kad Maironis, dar
eidamas mokslus, jau buvo atsiradęs „tėvynės
atgaivintojų žvaigždyne“.
Poemėlė „Lietuva“ buvo spausdinta dalimis, o ištisai –
tik 1988 m. Maironio „Raštų“ antrajame tome.
1891 m. literato
susidomėjimas istorija
duoda vaisių. Tais metais
išleidžiama šios
asmenybės parašyta
Lietuvos istorija, arba
apsakymai apie Lietuvos
praeigą. Tais pačiais
metais priima kunigo
įšventinimus. 1888. -
1892m. mokėsi Peterburgo
universitete. Šiame
laikotarpyje pirmą kartą
pasinaudojo savo
slapyvardžiu Maironis.
1892m. grįžo į Lietuvą ir
profesoriavo Kauno kunigų
seminarijoje. Tai buvo
geriausi ir įdomiausi
Maironio metai.
1895m. pasirodo
garsiausias eilėraščių
rinkinys „Pavasario balsai“.
1900 m. prisidėjo kuriant
Lietuvos kalbos teisių
atkūrimo sąjungą, nors jos
nariu ir nebuvo. 1905 m.
tapo komisijos Lietuvos
kalbos programai Lietuvos
mokykloms parengti narys.
1909 m. tapo Kauno kunigų
seminarijos rektoriumi. Jam
pavyko kiek sulietuvinti ir
atnaujinti šią seminariją.
1917m. dalyvavo Berno
konferencijoje kaip Lietuvos
delegatas. Lietuvai paskelbus
nepriklausomybę, jis buvo
profesorius LU Teologijos-
filosofijos fakultete. 1922 m
profesoriavo Kauno universitete.
Taip pat dėstė ir pasaulietinę
literatūrą.
Tuo laikotarpiu pasirodo
“Raseinių Mgdė” ir drama
“Kęstučio mirtis”.
„Saulėtas vainikas“ – niekada
nepublikuotas originalus
Maironio tekstas iš rankraščio,
saugomo Maironio lietuvių
literatūros muziejuje. Parašytas
ant išplėšyto sąsiuvinio juodų
kolendorinių viršelių vidinės
pusės. Šiandieną neįmanoma
atsekti, ką dar poetas buvo rašęs
į tą sąsiuvinį, kaip ir neįmanoma
ištyrinėti rankraščio žanro,
paskirties ir parašymo metų. Kad
šis paslaptingas ir įdomus
tekstas turėtų pavadinimą, iš jo
parinkti du tinkamiausi
apibendrinimui žodžiai. Skyryba
netaisyta, rašyba keliose vietose
patikslinta.
1927 m. užpuolė ligos, nors
nesiskundė bloga sveikata.
1932 m. liepos 28 dieną mirė.
Palaidotas Kaune.
Maironio kapas
Slapyvardžiai
Zvalionis,
Stanislovas Zanavykas,
St. Garnis
Kūryba
Maironio kūryba buvo
tiesiogiai susieta su to
meto istorija. Jaučiamas
patriotizmas, tautiškumas,
bei religingumas.
Kūryboje buvo jaučiamas
kvietimas atgimti ir stoti į
kovą kartu su laisvės
idealais.
Ačiū už Jūsų dėmesį
Pateiktis parengė Bibliotekos vedėja Milda Serapinienė