Mokomės visą gyvenimąŠ v i e t i m o m a i n ų p a r a m o s f o n d o i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s
2010 m. gegužės, Nr. 7
Grundtvig programa švenčia 10-ties metų jubiliejų – 2 psl.
Leonardo da Vinci programa – 15 metų Europoje! – 7 psl.
Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje – 8 psl.
Pažintiniai vizitai, kalbų ambasadoriaus projektas – 9 psl.
Renginių anonsas – 10 psl.
„Mokytis niekada nevėlu!“ ir „Nauji įgūdžiai geresniam darbui!” – tai Švietimo mainų paramos fondo dviejų administruojamų programų šū-kiai, kurie ypač dažnai skamba ir skambės šiais metais įvairiose Fondo iniciatyvose.Grundtvig ir Leonardo da Vinci programos šiemet švenčia 10-ties ir 15-os metų jubiliejus. Šis, septintasis Fondo laikraštis, skirtas pasi-džiaugti rezultatais, pasidalyti programoje dalyvavusių žmonių įspū-džiais ir pakviesti visus paminėti gražias sukaktis.Galime didžiuotis, kad per dešimt metų Lietuvoje finansuota daugiau nei 750 Grundtvig projektų, juose dalyvavo įvairios institucijos ir pa-vieniai asmenys iš visos Lietuvos. Leonardo da Vinci projektų teikia-momis galimybėmis mūsų šalyje pasinaudojo jau daugiau nei aštuoni tūkstančiai asmenų. Nuo 2000 metų Leonardo da Vinci programa su-laukė 1442 projektų pasiūlymų, finansavimas per minėtąjį laikotarpį suteiktas 620 projektų. Sveikiname visus programų dalyvius, dėkoja-me už malonų bendradarbiavimą ir linkime kūrybingų ir kupinų idėjų ateinančių metų.
Grundtvig suaugusiųjų švietimo progra-ma pavadinta Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo (1783–1872) vardu. Grundtvigas – danų dvasininkas, rašytojas, filosofas, po-litikas, vienas iš pirmųjų Europos švietėjų, praktiškai įrodęs, kad suaugusiųjų švietimas gali pažadinti pilietinį, tautinį sąmoningumą, kuris skatina spartų visos šalies ekonominį augimą. Grundtvigo sukurta liaudies aukšto-sios mokyklos koncepcija pagrįsta idėja, kad prasmingas mokymasis privalo būti prieina-mas paprastam žmogui visą gyvenimą ir turi apimti ne tik žinias, bet ir pilietinę atsakomy-bę, asmeninę ir kultūrinę raidą.
N. F. S. Grundtvigo asmenybė pasižymi
neįprastu, unikaliu įvairiapusiškumu. Jis – dvasininkas, žinomas kaip naujos religinės sampratos („Visų pirma žmogus, po to –Kris-tus“) ir originalios istorijos autorius, kūręs naują krikščionybės ir nacionalinės minties, istorijos ir poezijos sintezę.
Daugelis Grundtvigo idėjų tuomet atrodė anarchistinės dėl jo beribio tikėjimo, kad pa-prastas žmogus geba kontroliuoti save ir dirb-ti bendram reikalui, kai aplinka yra draugiška ir skatinanti. Jis pirmasis iškėlė mintį, kad rei-kia kurti liaudies mokyklas suaugusiesiems, kur jie pajustų didesnį pasitikėjimą savimi, įgytų orumo, kad mokykla pažadintų žmonių pasididžiavimą nacionaline kultūra, kad mo-
Įsimintiniausi Grundtvig 10-mečio įvykiaiPirmasis Lietuvoje organizuotas Grundtvig
kontaktinis seminaras „Intercultural Issues – Arts, music, culture – European dimension“ įvyko 2001 metais. Seminaras sukvietė ben-draminčius iš 15 Europos šalių, kurie kartu rengė naujus Grundtvig 1 ir Grundtvig 2 pro-gramų projektus.
Vilniuje 2006 m. organizuotas kontakti-nis seminaras suvienijo dalyvius iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Turkijos, Vengrijos ir Vokietijos. 48 būsimų projek-tų vykdytojai kūrė projektus tarpkultūrinio bendradarbiavimo tema („Intercultural com-munication for multilingual EU in Socrates/Grundtvig programme“).
Grundtvig mokymosi partnerystės kon-
taktinis seminaras „Creativity and Innovation in social inclusion“ 2009 m. vėl sukvietė daly-vius iš skirtingų šalių (Airija, Austrija, Belgija, Kroatija, Estija, Italija, Vokietija, Latvija, Lietu-va, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė) ir skatino juos domėtis kūrybiškumo ir socialinės inte-gracijos aspektais Grundtvig projektuose.
Lietuvos nacionalinė agentūra, skatin-dama projektų vykdytojus efektyviai naudoti projektų rezultatus, dalyvavo dviejuose temi-nio monitoringo projektuose:
– 2004 m. Lietuvos iniciatyva parengtas ir įgyvendintas projektas „Grundtvig decentra-lizuotos veiklos kultūrinio bendradarbiavimo sklaida“ („Dissemination of Grundtvig de-centralized actions cultural cooperation pro-jects“). Vilniuje organizuotos konferencijos
rezultatas – parodos ekspozicija – apkeliavo visas projekte dalyvavusias šalis: Austriją, Es-tiją, Graikiją, Ispaniją, Latviją ir Maltą.
– 2006–2007 m. vyko projektas „Švieti-mas, darbo rinka ir įsidarbinimas Minerva, Grundtvig, Lingua projektuose“. Projekto koor-dinatorės Rumunijos ir partnerių Bulgarijos, Portugalijos ir Lietuvos nacionalinės agentūros įgyvendino šiuos projekto tikslus: skatino dia-logo aplinką diskusijai apie įdarbinimo proble-mas centralizuotos Minerva, Grundtvig, Lingua veiklos projektuose; dalijosi vadybos patirtimi, padėjo projektų vykdytojams tobulinti ir įgy-vendinti valorizacijos strategiją; skatino kurti įdarbinimo tobulinimo ir pritaikymo švietimo institucijoms modelius ir šiuo pagrindu sufor-muluoti rekomendacijas politikams (sprendimų priėmėjams) ir švietimo institucijų vadovams.
Pagal Grundtvig programą nuo 2001 metų praturtinama Lietuvos suaugusiųjų švietimo patirtis: plečiama suaugusiųjų švietimo sam-prata ir pasiūla.
Grundtvig programa, pradėjusi įgyven-dinti savo tikslus, suaugusiesiems siūlė šias veiklas: dalyvauti tarptautiniuose mokymosi partnerystės projektuose ir parengiamuosiuo-se vizituose bei tobulinti kvalifikaciją kursuo-se užsienyje.
El. paštas [email protected]
Interneto svetainėwww.smpf.lt/grundtvig
Grundtvig parengiamieji vizitaiGrundtvig kvalifikacijos tobulinimas
Grundtvig darbuotojų vizitaiGrundtvig asistentų praktika
Grundtvig seminarų organizavimas
Šiandien Grundtvig programa kviečia tobulėti suaugusiųjų švietėjus ir besimokan-čiuosius tarptautiniu mastu dešimtyje forma-liojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi veiklos sričių.
Grundtvig programos ištakoskykla skatintų norą ir meilę mokymuisi, kuris nesustoja baigus formaliąją mokyklą.
Šios idėjos, perimtos Grundtvigo pasekė-jų ir mokinių, buvo įgyvendinamos praktikoje. Liaudies aukštųjų mokyklų reikmę Danijos vi-suomenėje atspindėjo jau 1849-ųjų metų Kons-titucija, kurios pataisas suaugusiųjų švietimo klausimu inicijavo pats N. F. S. Grundtvigas.
Šiandien danai sako, kad liaudies aukšto-sios mokyklos prikėlė Daniją tiek dvasiniam, tiek ekonominiam gyvenimui. Europos Sąjun-gos kontekste Grundtvig vardas siejamas su pagrindiniu, neformaliuoju ir savaiminiu su-augusiųjų švietimu.
Grundtvig programos veiklos formos
Grundtvig mokymosi partnerysčių projektai
Grundtvig senjorų savanorystės projektai
Grundtvig teminiai tinklaiGrundtvig daugiašaliai projektai
Grundtvig papildomos priemonės
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ2
Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro bendruomenė ir aš asmeniškai į Grundtvig programos veiklą įsitraukėme 2004 metais. Nuo tada įgyvendinome keturis Grundtvig mokymosi partnerystės projektus. Viename iš jų dalyvaujame ir dabar. Buvome veiklos koordinatoriai ir partneriai. Teko vykti į pa-žintinį vizitą pagal Arion programą, dalyvauti Grundtvig 2 mokymosi partnerystės projektų konferencijoje „Mo-kymosi džiaugsmas“. Jau septyneri metai esame Grundtvig pro-gramos šeimos nariai. Per šiuos metus vyk-dyta įvairiausia veikla, dalyvauta įvairiuose susitikimuose, sukur-ta nemažai vertingų produktų, sutikta daug naujų žmonių, surasta patikimų partnerių ir draugų.
Dažnai manęs pa-klausia, kodėl tu ten dalyvauji, ką šie pro-jektai tau ir institucijai duoda? Juk dalyvauda-mas neįsigijai naujos kompiuterinės techni-kos, nesuremontavai nė vieno kabineto…
Susimąsčiau, ką iš tikrųjų dalyvavimas Grundtvig programos veikloje davė ir duoda?
Drąsiai galiu teigti, kad gavome nepapras-tai daug: tiek daug, kad neįmanoma įvertinti jokia finansine išraiška.
Grundtvig programos įtaka profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui
Pirmiausia, buvo gera ir malonu bendrauti ir bendradarbiauti su nacionalinio Fondo dar-buotojais. Žavi jų profesionalumas, geranoriš-kumas, teikiamų konsultacijų operatyvumas ir kokybė. Kartais pagalvoju: „O, kad visos institucijos dirbtų nors šiek tiek panašiai kaip Fondas…“ Ačiū jiems.
Vertingas susipažinimas su kitų šalių su-
augusiųjų švietimo sistema. Įgyta andragogo patirtis, susirasta naujų draugų, užmegzti glau-desni ryšiai, susipažinta su kitų šalių kultūra, patobulintos užsienio kalbos žinios... Sukurti įvairūs prasmingi produktai, kūrybiškai pritai-kyta kolegų ir partnerių patirtis leidžia nuolat
tobulinti institucijos veiklą, skatina dalyvius tobulėti profesinėje srityje ir asmeniškai.
Manau, svarbiausia, kad dalyvavimas Grundtvig programos veiklose leido man, ti-kiu, ir kitiems dalyviams, tapti labiau pilietiš-kiems – dabar aš drąsiau galiu pasakyti savo nuomonę, ginti savo poziciją. Tapau toleran-tiškesnis kitoms kultūroms, kitai nuomonei,
požiūriui, pasirinktam gyvenimo būdui.
Dar niekur nema-čiau, kad naujausia technika, įranga, bal-dai tiek pagerintų dar-bo kokybę, motyvuotų darbuotojus, kiek tobu-lėjimas bendraujant ir bendradarbiaujant su žmonėmis. Grundtvig programos veikla kaip tik tą galimybę ir sutei-kia. Leidžia atrasti, ieš-koti, kurti bendraujant ir bendradarbiaujant. Šiai veiklai apibūdinti labai tinka Marselio Prusto žodžiai: „Tikras atradimų kelias – tai ne naujų vietovių ieš-kojimas, o regėjimas naujomis akimis.“
Puikiai vertinu Grundtvig programą, ją ad ministruojančių dar-buotojų profesionalumą.
Ačiū, kad esate.
Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro direktorius Dangiras Kačinskas
Grundtvig programos dalyvių atsiliepimai
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ 3
Vilniaus dizaino mokymo centras daly-vauja Grundtvig programoje nuo 2005 metų. Šiuo metu vykdome jau antrąjį projektą. Projektas „Sidabrinio amžiaus žmonių este-tinė ir meninė veikla“ (2005–2007) buvo mūsų pirmasis žingsnis išeinant į tarptau-tinę areną. Mes buvome šio projekto koor-dinatoriai, o partnerius turėjome iš Zelionos Guros Trečiojo amžiaus universiteto (Lenki-ja) ir Nikosijos Pagyvenusių žmonių rūpybos centro (Kipras). Pagrindinis projekto tikslas buvo kartu su kitų Europos šalių pana-šiomis organizacijomis or-ganizuoti vyresnio amžiaus žmonių meninį lavinimą ir jų kultūrinę veiklą, sudaryti sąlygas jų savirealizacijai, suteikti galimybę susitikti ir dalyvauti bendroje kūry-binėje veikloje, taip priside-dant prie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Ir tai mums kuo puikiausiai pavyko. Bendras kūrybinis darbas ir kultūrinė veikla susitikimų Lietuvoje, Lenkijoje ir Kipre metu ne tik suartino senjorus iš skirtin-gų šalių, bet ir suteikė jiems didelį kūrybos džiaugsmą, pasitikėjimą savimi, leido pajusti savo vertę. Dailės darbai, sukurti bendruose pleneruose, buvo ekspo-nuojami parodose ir projekto interneto pus-lapyje. Taip pat išleistas darbų katalogas „Sidabrinio amžiaus žmonių kūryba“.
2006 m. spalio mėn. dalyvavau Grundtvig konferencijoje Suomijoje, kur buvo suteikta puiki galimybė pristatyti kitų šalių bendraminčiams mūsų instituciją ir jos veiklą, supažindinti su vykdomu projektu, taip pat susipažinti su kitų konferencijos da-lyvių vykdomais projektais ir užmegzti naujų ryšių, naudingų būsimai veiklai.
2007 m. lapkričio 1–4 d. Prahoje įvykęs kontaktinis seminaras buvo labai naudingas, nes padėjo rasti partnerių kitam Grundtvig projektui ir sukurti jo apmatus.
Naujasis mūsų projektas „Meninis mo-kymas ir kultūrinė veikla, kaip bendravimo tarp kartų pagrindas“ pradėtas vykdyti 2008 metais. Mūsų partneriai yra kolegos iš Airi-jos, Slovakijos, Italijos, Estijos, Lenkijos ir Turkijos. Šio projekto pagrindinis tikslas –
sukurti pagrindą vyresnės kartos ir jaunimo tarpusavio bendravimui, pasitelkiant meninį mokymą, kūrybą ir kultūrinę veiklą. Kiekvie-no susitikimo metu vyko bendri kūrybiniai užsiėmimai ir mokymai, kuriuose dalyvavo vyresnės ir jaunesnės kartų atstovai. Ir ši bendra kūryba bei prisistatymai labai suarti-no skirtingų tautų ir skirtingų kartų projekto dalyvius. Surengėme tris senjorų ir jaunimo temines dailės darbų parodas, organizavo-me mišrių grupių improvizuotus vaidinimus,
išleidome apie tai leidinuką. Nepaprastai didelį pasisekimą turėjo paroda „Prisimi-nimai“. Šioje parodoje buvo eksponuojami senjorų dailės darbai, kuriuose perteikti jų vaikystės ar jaunystės prisiminimai, ir jau-nimo sukurti šiuolaikiniai plakatai, kurių tematika – jų senelių papasakotos istorijos ir atsiminimai. Šis projektas visiems paro-dė, kad bendra meninė veikla – tai vienas geriausių būdų skirtingų kartų žmonių suar-
tėjimui ir vienas kito suprati-mui skatinti.
Labai daug naudos ir teigiamos patirties man davė dalyvavimas jubilieji-nėje Grundtvig programos konferencijoje Briuselyje 2010 m. vasario mėnesį. Ga-vau galimybę pristatyti kon-ferencijos dalyviams savo instituciją, jos veiklą ir šiuo metu vykdomą projektą. Be to, labai naudinga buvo ben-drauti su kitų šalių panašių organizacijų atstovais, keis-tis patirtimi.
Esame labai dėkingi šiai puikiai ir reikalingai progra-mai. Jos padedami galėjome aplankyti svečias šalis, susi-pažinti su tų šalių kultūra, jų žmonėmis, kartu dalyvauti bendroje kūrybinėje, meni-nėje ir kultūrinėje veikloje, pasimokyti iš kitų ir pasida-
lyti savo patirtimi. Dalyvavimas šioje pro-gramoje ypač didelę reikšmę turėjo patiems projekto dalyviams – senjorams. Jie pajuto savo vertę ir reikšmę šiuolaikinėje visuome-nėje ir Europos bendrijoje, susirado daug draugų bendraminčių kitose šalyse, pratur-tino savo akiratį ir patyrė begalę teigiamų emocijų.
Vilniaus dizaino mokymo centro direktorius Arvydas Bagočiūnas
Grundtvig programa – tai vartai į tarptautinę areną
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ4
Grundtvig programa pradėjo keisti mano gyvenimą, kai jai buvo jau penkeri metai. 2005 metais išvykau į kontaktinį seminarą ,,Suaugusiųjų švietimo skatinimas kaimo vietovėse“ Suomijoje, Laplandijoje. Sužavė-jo tas šiaurietiškas, skandinaviškas požiūris į mokymąsi, Suomijos suaugusiųjų švietimo
patirtis, tarptautinio bendravimo ir bendra-darbiavimo dvasia. Prasidėjo mokymo ir mo-kymosi atradimai.
Turėjau galimybę dalyvauti Grundtvig konferencijoje Lisabonoje, Portugalijoje. To-bulinau savo anglų kalbos metodikos žinias Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo kursuo-se Maltoje. Tačiau pats svarbiausias atra-dimas – Grundtvig mokymosi partnerystė.
Man Grundtvig programa – tai galimybės ir atradimaiPakruojo švietimo centras 2006 m. pradėjo įgyvendinti ir koordinuoti projektą ,,Naujos skatinimo mokytis užsienio kalbos strategi-jos nepalankiose vietovėse“. Suvokiau, kad kartu su partneriais iš Slovakijos, Latvijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos kuriame europinio masto mokymosi erdvę žmonėms iš kaimo
vietovių. Šis projektas tapo mūsų gyvenimo dalimi: gausėjo draugų, pažįstamų būrys, Europa darėsi artimesnė, suprantamesnė, institucijų veikla – spalvingesnė, patrau-klesnė. Partnerystė keitė ir mus pačius: da-rėmės vis tolerantiškesni kitoms kultūroms. Kalbu ,,mes“ vardu, nes iki tol nebuvau pa-jutusi tokio bendrumo jausmo, vienijančio mane su kolegomis, besimokančiais tiek
mūsų, tiek mūsų partnerių švietimo centruo-se. Tobulėjo ir mano gebėjimas organizuoti tarptautinius renginius, koordinuoti veiklą, įsiklausyti į poreikius, patarti.
Jeigu manęs kas nors paprašytų įvardy-ti pačius įsimintiniausius savo profesinės veiklos metus, neabejodama atsakyčiau,
kad tai yra tas penkerių metų laikotarpis, kai mokiausi ir tobulėjau su Grundtvig pro-grama. Laikotarpis, kai ieškota, pasinaudota teikiamomis galimybėmis ir netikėtai daug atrasta.
Rima Leimontienė, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimošvietimo centro metodininkė
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ 5
KAUN
O T
ECHN
OLO
GIJO
S UN
IVER
SITE
TAS
„Tec
hnol
ogija
s iš
man
antis
dės
tyto
jas“
Grun
dtvi
g pr
ogra
ma
šiai
s m
etai
s šv
enči
a 10
-ąjį
gim
tadi
enį.
Ji sk
irta
suau
gusi
ųjų
švie
timui
ir tę
stin
iam
mok
ymui
.Pe
r deš
imtį
met
ų Li
etuv
oje
buvo
fina
nsuo
ta d
augi
au n
ei 7
50 G
rund
tvig
pro
jekt
ų, ju
ose
daly
vavo
įvai
rios
inst
itucij
os ir
pavi
enia
i asm
enys
iš v
isos
Lie
tuvo
s.
Šiai
pro
gai p
amin
ėti Š
viet
imo
mai
nų p
aram
os fo
ndas
, ben
drad
arbi
auda
mas
su
Ukm
ergė
s m
iest
o sa
viva
ldyb
e, o
rgan
izav
o in
form
acijo
s sk
laid
os re
ngin
į „Gr
undt
vig
mie
stel
is“.
„G
rund
tvig
mie
stel
is“
savo
var
tus
atvė
rė š
. m. g
eguž
ės 2
9 d.
Ukm
ergė
s m
iest
o šv
entė
s m
etu.
Pag
rindi
nis
reng
inio
tiks
las
– pa
vieš
inti
Grun
dtvi
g pr
ogra
moj
e da
lyva
vusi
ų pr
ojek
tų re
zulta
tus
ir sk
leis
ti m
intį,
kad
mok
ytis
nie
kada
nev
ėlu.
Ren
gini
o ko
ncep
cija
– m
iest
elis
, kur
iam
e ve
rda
eduk
acin
is g
yven
imas
. Dė
koja
me
visi
ems
Grun
dtvi
g pr
ogra
mos
dal
yvia
ms,
teik
usie
ms
para
iška
s ir
išre
išku
siem
s no
rą d
alyv
auti
šiam
e re
ngin
yje.
Ta
ip p
at d
ėkoj
ame
Ukm
ergė
s m
iest
o Co
men
ius
ir Le
onar
do d
a Vi
nci p
roje
ktų
daly
viam
s, p
risid
ėjus
iem
s pr
ie re
ngin
io o
rgan
iza-
vim
o. A
trink
ti ge
riaus
i pro
jekt
ai, k
urie
mie
sto
šven
tės
daly
vius
ska
tino
įsili
eti į
bes
imok
anči
o m
iest
elio
gyv
enim
ą ir
kvie
tė
daly
vaut
i įva
irios
e ed
ukac
inės
e ve
iklo
se. M
iest
elyj
e sk
ambė
jo d
aino
s, b
uvo
taik
oma
prak
tinės
muz
ikos
tera
pija,
pa
grįs
ta li
audi
es m
uzik
a, a
tliek
ami t
eatra
lizuo
ti šo
kiai
, vai
dina
mos
dra
mos
, įsi
kūrė
men
ų di
rbtu
vės,
kur
iose
bu
vo g
alim
a iš
band
yti s
avo
kūry
bini
us g
ebėj
imus
, lie
josi
dis
kusij
os p
iliet
išku
mo
tem
a, b
uvo
orga
ni-
zuoj
amos
vik
torin
os. Š
is re
ngin
ys –
tai p
uiki
gal
imyb
ė ne
tik
susi
paži
nti s
u m
iest
o gy
vent
o-ja
is ir
sve
čiai
s, b
et ir
įsiti
kint
i, ka
d m
okyt
is n
ieka
da n
evėl
u.
Leonardo da Vinci programa – 15 metų Europoje!
„Stažuotė užsienyje tapo puikia galimy-be išbandyti savo jėgas darbe, kurio prieš tai dėl patirties stokos nebūčiau drįsusi ap-siimti. Naudos tikrai buvo, tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu... Garantuoju:)“. Šie įvertinimai puikiai įrodo reikalingumą Leonardo da Vinci programos, kuri 2010 m. švenčia 15 metų veiklos Europos Sąjungoje sukaktį. Ką mano tie, kurie jau pasinaudojo Leonardo da Vinci programos teikiamomis galimybėmis?
Leonardo da Vinci www.smpf.lt
Leonardo da Vinci mobilumo pro-jekto „Tarptautinė praktika audio-vizualiniame sektoriuje“ dalyvio atsiliepimai
„Aplinkui tiek daug šviesos – sulig žiū-rint pro lėktuvo langą skrydžio metu. Sunku rasti pavėsį, labai daug žmonių, šurmulio, judesio... Taip pirmosiomis valandomis atro-dė Barselona. Dar šiek tiek ir prie tos minios imi priprasti. Kompanija, kurioje stažavausi, buvo įsikūrusi ramesniame šio miesto rajone. Ji egzistavo tarsi šalia visko. Neįtemptas me-tas kompanijoje – mažesnė praktikos metu
Leonardo da Vinci mobilumo pro-jekto „Europos virtuvė – be sienų“ dalyvio atsiliepimai
„Europos virtuvė be sienų? Kodėl gi ne? Ypač, jei Romoje nespėji į lėktuvą, kuris turi nuskraidinti tave į pasiilgtus namus. Tada mielai autobusu perskrieji visą Europą, ir tik-rai jau be sienų.
Stažuotė Sicilijoje – daugeliui iš mūsų pirma kelionė užsienin ir pirmas skrydis lėk-tuvu. Pirmas tikras, o ne iš paveikslėlių „susi-
tikimas“ su jūros gyventojais, kurie ant mūsų stalo tampa jūros gėrybėmis... Vieną dieną mūsiškiams teko sudoroti 800 didžiulių kre-večių. Išgyvenom ...
Nauda? Naujos kalbos sužinojimas. Kal-ba yra pats vertingiausias žmogaus turtas, kurio už jokius pinigus nenupirksi, be to, įgytos praktinės žinios virtuvėje man suteikia daugiau jėgų ir pasitikėjimo drąsiai save pri-statyti būsimiems darbdaviams. Mano asme-niniam bei profesiniam gyvenimui tai turės labai daug įtakos, padės tvirtai įleisti šaknis Olandijoje, kur ir ketinu gyventi ateityje. Visa tai man padės žymiai lengviau rasti darbą ir galėsiu gyventi ir išgyventi.
Kitiems, kas vyks po mūsų, patariu vado-vautis savo galva ir širdimi. Būti nuoširdžiam ir atviram. Priimti viską, ką siūlo (kiekvienas žinojimas praverčia). Pamiršti įprastą lietu-višką „ne, ačiū, nereikia“. Daugiau šypsotis. Mąstyti pozityviai, įsilieti į bendrą etnosą...“
sukaupta patirtis, tačiau pasiruošimo perio-das filmo gamyboje – labai svarbus etapas. Bendravimas vien tik darbo klausimais su kompanijos darbuotojais konfrontavo su už kompanijos ribų sutiktų ispanų energija ir gyvenimo ritmu. Kolektyvas, kurį sudarė vos keturi žmonės, stebino savo uždarumu. Jie ty-liai analizavo mane skaitydami mano mintis, išsakytas mano recenzijose apie kompanijos vystomus projektus. Tai buvo gana keista bendravimo forma, tačiau įdomi ir profesiniu požiūriu naudinga.
Daugybė muziejų, galerijų, įvairių meno centrų, renginių yra tai, ką Barselonos miestas siūlo kiekvieną dieną, todėl laisvu nuo darbo laiku būdavo sunku atsirinkti. Daug skirtingų žmonių, kuriuos sutikau, daug miestų, ku-riuos aplankiau įvairiuose Ispanijos regionuo-se, kėlė klausimą – ar tai ta pati Ispanija, ku-rios vaizdą buvau nusipiešęs prieš stažuotę? Čia ir intelektualu, ir tuščiai rėksminga, gausu ryškių spalvų, kurių kartais per daug – tuomet norisi užsidėti akinius nuo „per ryškios sau-lės“, kad spalvos sušvelnėtų, supanašėtų. Nuo per stipraus šurmulio dar labiau apsau-godavo molas, kurį pavyko atrasti tik iš dalies tapus vietiniu. Čia gatvių ūžesį pakeisdavo jūros šniokštimas, iš uosto išplaukiančių lai-vų signalai. Šie keli mėnesiai situacijų, įvykių gausumu prilygstantys vieniems metams, prabėgo greitai, tačiau tai buvo pakankamas laikas pažinti Ispanijos audiovizualinį sekto-rių, Ispaniją.“
Gal ir jūs dalyvavote Leonardo da Vinci programojeir norite pasidalyti savo įspūdžiais, nuotraukomis ar įgyta patirtimi?
Švietimo mainų paramos fondas, minėdamas Leonardo da Vin-ci programos gyvavimo Europos Sąjungoje 15 metų sukaktį, skelbia esė „Leonardo da Vinci – nauji įgūdžiai geresniam darbui!“ kon-kursą. Šiame konkurse gali dalyvauti Leonardo da Vinci programos visų tipų projektų dalyviai. Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas rasite 2010 m. rugsėjo mėnesį Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje adresu www.smpf.lt/leonardo/ese_konkursas.
Kviečiame visus norinčius aktyviai dalyvautiir linkime kūrybinės sėkmės!
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ 7
Švietimo mainų paramos fondas kartu su kitomis 16 nacionalinių institucijų, administ-ruojančių Erasmus Mundus programą, daly-vauja Europos Komisijos finansuojamame pro-jekte „Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje“ (angl. Erasmus Mundus Active Participation, EMAP). Šis projektas finansuo-tas iš Erasmus Mundus 3 programos veiklos biudžeto. Projekto trukmė – vieni metai.
Šio projekto tikslas yra paskatinti universi-tetų bendruomenes aktyviau dalyvauti kuriant ir organizuojant tarptautines jungtines magis-trantūros studijų programas universitetuose iš mažiau Erasmus Mundus programoje dalyvau-jančių ES šalių narių. Taip pat šiuo projektu buvo siekiama suteikti išsamią informaciją apie tinkamą jungtinės magistrantūros progra-mos parengimą ir įgyvendinimą.
Projekto įgyvendinimo metu numatyti du mokomieji seminarai Europos aukštojo mokslo institu-cijų atstovams, rengiantiems arba jau parengusiems jungtines ma-gistrantūros studijų programas ir besiruošiantiems dalyvauti Eras-mus Mundus programoje.
Mokomieji seminarai 2010 m. vasario mėnesį vyko Čekijos Res-publikoje ir Kipre.
Mokomajame seminare Čeki-jos Respublikoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kartu su Italijos, Slovėnijos ir Vengrijos aukštosiomis moky-klomis organizuojančio jungtinės magistran-tūros studijų programą „The Interdisciplinary Master’s in East European Research and Stu-dies – MIREES“, atstovė, tarptautinių progra-mų koordinatorė Žyd rūnė Žemaitytė. Ji taip atsiliepia apie EMAP projektą:
„LLP Erasmus Mundus programos paraiš-kų teikėjų mokymai Prahoje buvo puiki pro-ga susipažinti su Erasmus Mundus projektų paraiškų teikimo gairėmis, įstatymine baze kiekvienoje ES šalyje narėje, svarbiausiais
Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje
projekto įgyvendinimo, informacijos sklaidos, projekto tęstinumo principais bei gerosios praktikos pavyzdžiais. Turint omenyje, kad ir partnerinių universitetų atstovai galėjo da-lyvauti seminare, šis susitikimas padėjo su-stiprinti konsorciumą ir suformuluoti pagrin-dines projekto idėjas. Mokymų metu gauta informacija yra labai naudinga ir leis parengti kokybišką projekto paraišką ateityje. Dėkoju EMAP projekto partneriams ir mokymų orga-nizatoriams už atsakymus į visus iškilusius klausimus ir komentarus“.
Į mokomąjį seminarą Kipre vyko Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fa-
kulteto atstovas prof. Konstantinas Pileckas. Jis vyko kartu su kolegomis iš Portugalijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų aptarti šiuo metu kuriamos jungtinės magistrantūros studijų programos „Mathematics for multi-scale mo-delling in science and technology“ rengimo. Dalyvio atsiliepimai apie seminarą:
„Mūsų konsorciumas susideda iš keturių šalių (Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos ir Por-tugalijos) universitetų matematikos fakulte-tų. Prieš metus mes pradėjome kurti bendrą magistrantūros programą, skirtą matematikos taikymams hemodinamikoje arba, plačiau,
medicinoje. Ši tematika yra labai populiari ir aktuali, egzistuoja dideli moksliniai projek-tai, jungiantys daugelio šalių mokslininkus, Italijoje organizuojama doktorantūros studijų programa, t. t. Tačiau nėra mokymo progra-mos, kuri ruoštų atitinkamos srities specialis-tus magistrantus. Mūsų grupei buvo visiškai aišku, kaip turi atrodyti magistrantūros pro-grama, kokie dalykai ir kaip turi būti dėstomi, bet mes neturėjome supratimo, kaip paruoš-ti sėkmingą paraišką, į kokius dar aspektus reikia atkreipti dėmesį, kaip organizuoti už-sienio studentų priėmimą, kaip juos kuruoti, apgyvendinti ir t. t. Manau, kad seminaras
atsakė į visus mūsų klausimus. Po pasitarimo su Erasmus Mundus nacionalinėmis struktūromis ir vykdančiosios agentūros atsto-vais mūsų konsorciumas priėmė sprendimą, kad koordinuojanti institucija turėtų būti Vilniau uni-versitetas, kadangi kitos „senos Europos“ šalys jau koordinuoja daug panašių projektų. Labai svar-bu, kad pranešimus skaitė ir Eras-mus Mundus darbuotojai, ir atsto-vai universitetų, kurie jau vykdo Erasmus Mundus projektus. Taigi, mes gavome atsakymus į organiza-cinius klausimus, susipažinome su „geros praktikos“ patirtimi ir gavo-me vertingus patarimus iš žmonių,
vykdančių EM projektus.Verta pabrėžti, kad seminaras buvo labai
gerai organizuotas: šalia naudingų pranešimų ir ekskursijos į Larnaką, buvo paliktas laikas neformaliam dalyvių bendravimui. Neabejoju, kad visi dalyviai yra dėkingi seminaro organi-zatoriams.“
Tokio pobūdžio projektinė veikla buvo pirmoji iniciatyva, skirta skatinti mokyti pro-jektų koordinatorius ir potencialius Erasmus Mundus programos dalyvius aktyviau daly-vauti šioje programoje ir teikti kokybiškesnes paraiškas.
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ8
2010 m. kovo 3–5 dienomis Panevėžio Jaunuolių dienos centras organizavo pažintinį vizitą tema „Galimybė proto negalios žmo-nėms mokytis visą gyvenimą“.
Šis tarptautinis pažintinis vizitas, į kurį atvyko švietimo ir socialinių įstaigų vadovai iš Anglijos, Airijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olan-dijos, Bulgarijos ir Škotijos, buvo organizuo-jamas pagal švietimo ir profesinio rengimo specialistams ir politikos kūrėjams skirtą Pa-žintinių vizitų programą, kurią Lietuvoje admi-nistruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Galimybė mokytis visą gyvenimą proto negalios žmogui – dar labai nauja ir aktuali tema Lietuvai. Įstaigų steigimas, sistemų kūri-mas, metodikų mokymasis, gerosios patirties paieška prasidėjo tik atkūrus nepriklausomy-bę, 1990 metais. Specialiojo ugdymo pedago-gų, socialinių darbuotojų mokymosi procesas buvo intensyvus, įdomus, kūrybingas, kupinas atradimų ir nusivylimų. Išmokome pritaikyti geriausius kitų šalių pavyzdžius, atsisakėme daugelio tarybinių laikų stereotipų. Šiandien jau turime rezultatus, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis. Tai naujos įstaigos, specialios adaptuotos ir modifikuotos programos, aukš-tos kvalifikacijos specialistai, nuolat taiko-mos inovacijos, individuali prieiga, pritaikyta mokymosi aplinka... Daugelis vakarų Europos šalių pedagogų nežino, kokios yra proto ne-galios žmonių mokymosi visą gyvenimą gali-mybės Lietuvoje.
Minėtojo vizito metu specialistai susipa-žino su galimybėmis ir perspektyvomis proto negalios žmonėms Lietuvoje mokytis visą gyvenimą. Buvo nagrinėjamos pažangios me-todikos, naudojamos proto negalios žmonių formaliajame ir neformaliajame ugdymo pro-cese. Aptarėme ugdymo, užimtumo ir integra-cijos sistemą, veikiančią Lietuvoje.
Ugdymo procese labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti siekiant keistis patirtimi ir
idėjomis, taikyti naujus metodus kasdienia-me darbe. Bendradarbiavimas tarptautiniu aspektu gerina proto negalios žmonių moky-mosi visą gyvenimą kokybę. Todėl aplankėme keletą švietimo įstaigų, kad galėtume palygin-ti specialųjį ugdymą Lietuvoje ir užsienyje.
Vizito dalyviai susitiko su Panevėžio mies-to valdžios atstovais, miesto meru V. Satkevi-čiumi ir mero pavaduotoja G. Umbraziene, diskutavo apie specialiojo ugdymo galimybes Lietuvoje ir kitose šalyse, turėjo galimybę pa-lyginti švietimo sistemas. Svečiai iš užsienio lankėsi Vyturio vidurinėje mokykloje, kurioje susipažino su mokykloje taikomais mokymo metodais vedant užsiėmimus integruotose klasėse, bendravo su specialiaisiais peda-gogais, stebėjo ugdymo procesą pamokose.
Taip pat jie kalbėjosi su Panevėžio specia-liosios mokyklos administracija apie žmonių su proto negalia ugdymą Lietuvoje, bendravo su pedagogais ir mokiniais, dalijosi patirtimi švietimo sistemos inovacijų srityje, aptarė požiūrį į proto negalios žmonių integracijos ir socializacijos procesą.
Visi dalyviai pagal pažintinio vizito pro-gramą turėjo pristatyti atstovaujamos šalies edukacinę sistemą, jos privalumus ir proble-mas. Dalyviai diskutavo apie skirtumus ir pa-našumus kiekvienoje šalyje.
Svečiams buvo pristatyti specialiojo ug-dymo Sovietų Sąjungoje ir šiandienos Lietu-voje skirtumai. Vizito dalyviai galėjo pajusti ir pamatyti tą skirtumą dalyvaudami eduka-cinėje ekskursijoje „Išgyvenimo drama sovie-tiniame bunkeryje“. Dviem valandoms panirę į įtampos ir socialistinių keistenybių kupiną SSRS piliečio gyvenimą, penkių metrų gylyje po gelžbetonio plokštėmis jie buvo vedami labirintais. Pamatė 1984-ųjų televizijos laidas ir parduotuves, buvo tardomi KGB kabinete, mokėsi SSRS himno, girdėjo anų laikų muzi-ką ir valgė tikrus sovietinius pietus. Taip buvo suteikta unikali galimybė patirti istorines so-vietinės santvarkos realijas.
Pažintinio vizito metu dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Lietuvos tradicijomis, papročiais, kultūra. Jie aplankė Lietuvos sos-tinę, grožėjosi besipuošiančiomis tradicinei Kaziuko mugei gatvėmis, vyko į Trakus, kitas žymias Lietuvos vietas. Vakarieniaudami ga-lėjo paragauti lietuviškos virtuvės patiekalų, paklausyti lietuviškos muzikos ir dainų, pa-žaisti liaudies žaidimų.
Pažintinio vizito tikslas – keistis gero-sios praktikos pavyzdžiais tarp vizito organi-zatorių ir dalyvių. Šio vizito dalyviai paruošė grupės ataskaitą, kurią rasite Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje adresu www.smpf.lt/pazintiniaivizitai ir kurioje api-bendrinama viso vizito mokymasis ir diskusi-jos. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie dalyvių lūkesčių įgyvendinimą. Dalyvių nuomone, visų šalių, kurių atstovai dalyvavo pažintiniame vizite, edukacinės sistemos turi bendrų iššūkių ir vis labiau panašėja. Mano-ma, kad yra problemų įgyvendinant naujoves švietimo sistemoje, susijusių su politika ir finansinėmis galimybėmis. Kartu siūloma į edukacinių sistemų reorganizavimą kuo dau-giau įtraukti tėvus, pilietinę visuomenę, fon-dus ir kt.
Galimybė proto negalios žmonėms mokytis visą gyvenimą
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ 9
Renginių anonsas
2010 lapkritisŠvietimo mainų paramos fondas orga-
nizuoja tarptautinę konferenciją „Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas švietimo sri-tyje: dabartis ir perspektyvos“.
Renginyje planuojama pristatyti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo kryptis, is-toriją ir ateities perspektyvas, didelį dėmesį skiriant švietimo sričiai. Taip pat joje bus pri-
Tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas švietimo srityje: dabartis ir perspektyvos“
statyti geros Šiaurės ir Baltijos šalių bendra-darbiavimo praktikos pavyzdžiai – sėkmingai įgyvendinti Nordplus programos projektai.
Nordplus – Baltijos ir Šiaurės šalių švieti-mo sektoriaus bendradarbiavimo programoje Lietuvos švietimo institucijos pradėjo dalyvau-ti nuo 2008 metų. Konferencijoje pristatomi projektai apims tokias švietimo pakopas kaip suaugusiųjų švietimas, bendrasis ugdymas ir
aukštasis mokslas bei įvairius šių sričių ben-dradarbiavimo modelius.
Konferencijoje tikimasi sulaukti dalyvių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Baltijos ir Šiaurės šalių švietimo institucijų.Daugiau informacijos apie renginį bus pa-skelbta Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje adresu www.smpf.lt/nordplus.
2010 spalio 29 d.Švietimo mainų paramos fondas ir Vil-
niaus universitetas organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą jungtinių magistrantūros ir doktorantūros studijų programų adminis-travimo procedūrų, finansinio tvarumo, socia-linio ryšio, paslaugų ir organizavimo kokybės klausimams aptarti.
Tarptautinė konferencija skiriama projek-to JOIMAN, finansuojamo pagal ES Mokymosi visą gyvenimą programos Erasmus struktūri-nių priemonių veiklą, pabaigai.
Projekte JOIMAN dalyvauja 15 Europos aukštojo mokslo institucijų – Utrechto tinklo partnerių ir trys nacionalinės agentūros. Jo koordinatorius yra Italijos Bolonijos univer-sitetas. Projektas vyksta dvejus metus, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Jį įgyvendinant buvo atliekami tyrimai ir analizuojamos ma-gistrantūros ir doktorantūros pakopų jungti-
Švietimo mainų paramos fondas kartu su Švietimo ir Mokslo Ministerija, įgyvendinda-mas Europos pažymėjimo programą, organi-zuoja Metų kalbų ambasadoriaus rinkimus. Europos pažymėjimo programą koordinuoja Europos Komisija, ji skirta įvertinti novato-riškiems kalbų mokymo ir mokymosi projek-tams. Metų kalbų ambasadoriaus iniciaty-vos tikslas – išrinkti žmogų, kurio profesinės karjeros sėkmė neatsiejama nuo užsienio kalbų mokėjimo. Metų kalbų ambasadorius – Lietuvoje gyvenanti žinoma ir charizma-tiška asmenybė, be lietuvių kalbos mokanti keturias užsienio kalbas. Viešas balsavimas vyks DELFI portale paskutinę šių metų rug-pjūčio savaitę. Nepraleiskite progos išsakyti savo nuomonė ir išrinkti metų kalbų amba-sadorių. Metų kalbų ambasadorius bus pa-skelbtas ir apdovanotas per Europos kalbų dienos renginius rugsėjo mėnesį. Daugiau informacijos apie Metų kalbų ambasado-riaus rinkimus rasite www.smpf.lt.
Tarptautinė konferencija„Jungtinės studijų programos:šiandieninės problemos ir ateities iššūkiai“
nių studijų programų organizavimo sėkmės ir nesėkmės priežastys, nagrinėjami Europos aukštojo mokslo institucijų partnerystės ir partnerystės su ne Europos aukštojo mokslo institucijomis bendradarbiavimo pavyzdžiai, rengiamos bendros jungtinių studijų progra-mų gairės ir atrenkami gerosios praktikos pa-vyzdžiai.
Baigiamojoje konferencijoje, kuri vyks Vilniuje, bus pristatomi projekto metu atlikto tyrimo rezultatai, jį įgyvendinant sukurta me-todinė priemonė – jungtinių studijų programų valdymo vadovas, išanalizuoti ir įvertinti kaip sėkmingi šiuo metu veikiančių Jungtinių stu-dijų programų gerosios praktikos pavyzdžiai.
Registracija į konferenciją bus paskelbta JOIMAN projekto tinklalapyje www.joiman.eu 2010 m. rudenį.Daugiau informacijos apie JOIMAN projektą www.joiman.eu
Metų kalbųambasado riaus rinkimai
Leonardo da Vinci programos 15 metų Europoje minėjimo renginys
2010 m. lapkričio 9 d. Briuselis, BelgijaLeonardo da Vinci programa Europoje
gyvuoja jau 15 metų. Šventinis renginys skirtas šiai sukakčiai paminėti.
Leonardo da Vinci programos dalyvių esė konkursas 2010 m. rugsėjo mėn. Lietuva
2010 m. rugsėjo mėnesį startuos Leonardo da Vinci programos dalyvių esė konkursas. Visi
programos dalyviai bus kviečiami rašyti esė apie savo dalyvavimo projekte įspūdžius. Įdomiausių
kūrinių autorių laukia puikūs prizai.
Tarptautinis seminaras „A journey of skills”2010 m. lapkričio 8 d. Briuselis, BelgijaSklaidos projekto „New skills network“
rėmuose organizuojamas seminaras, skirtas Erasmus ir Leonardo da Vinci programų
tarptautinėms stažuotėms ir mainams bei jų metu įgytiems įgūdžiams įvertinti ir pripažinti.
CV pildymo mokymai2010 birželis Vilnius
Mokymai Darbo biržų Jaunimo darbo centrų konsultantams apie karjeros
planavimą, darbo paiešką, CV pildymą, prisistatymą darbdaviui.
Kvietimas teikti pasiūlymusorganizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje
Galutinis paraiškų teikimo terminas –2010 spalio 15 d. www.smpf.lt
Įvairios Lietuvos švietimo, profesinio rengimo ar socialinių partnerių organizacijos kviečiamos teikti
pasiūlymus organizuoti 3–5 dienas trunkančius teminius vizitus į vieną iš programoje dalyvaujančių
šalių. Šių vizitų tikslas yra pasidalyti gerąją patirtimi, žiniomis ir idėjomis.
Kvietimas teikti paraiškasPažintinių vizitų programos konkursuiGalutinis paraiškų teikimo terminas –
2010 spalio 15 d. www.smpf.ltPažintinių vizitų programa skirta švietimo ir profesinio
rengimo specialistams, sprendimų priėmėjams ir politikos kūrėjams, kurie nori pasidalyti patirtimi,
idėjomis ir žiniomis tam tikra švietimo ar profesinio rengimo tema. Konkurso sąlygas rasite Švietimo mainų
paramos fondo interneto svetainėje.
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ10
Švietimo mainų paramos fondas kasmet kviečia įvairias švietimo, profesinio rengimo ir socialinių partnerių organizacijas teikti pasiūlymus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje pagal administruojamą Pažintinių vizitų programą. Ši programa skirta švietimo, profesinio rengimo ir mokymo specialistams, sprendimų priėmėjams, politikos kūrėjams bei socialinių partnerių atstovams dalytis gerąja patirtimi, žiniomis ir informacija tarp Europos šalių ir skatinti bendradarbiavimą.
Viena iš praėjusiais metais skelbto kon-kurso laimėtojų Nacionalinė mokyklų verti-
Įgyvendinant Švietimo mainų paramos fondo koordinuojamą projektą Euroguidan-ce, išleista metodinė praktinė knyga profe-sinio informavimo specialistams „PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga profesinio in-formavimo specialistui“.
Šiame leidinyje pateikiama profesinio informavimo specialistų – 2008 m. Švieti-mo mainų paramos fondo rengto Kokybės konkurso laureatų – patirtis. Čia ne tik apra-
PIT geroji patirtis
Pažintinio vizito pagalba bus siekiama tobulinti švietimo kokybę mokyklose
nimo agentūra 2010 m. rugsėjo 27 – spalio 1 dienomis rengs pažintinį vizitą Lietuvoje tema „Vidaus ir išorės vertinimo poveikis tobuli-nant švietimo kokybę mokyklose“. Šio vizito tikslai yra skleisti vertingą mokyklų vidaus ir išorės vertinimo patirtį ir plėtoti diskusijas apie mokyklų vertinimo rezultatų panaudo-jimą ir spendimų priėmimą nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, ir vadybos kultūros kaitą.
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, kurios misija – padėti užtikrinti švietimo koky-bę, plėtojant švietimo institucijų įsivertinimą
bei vertinimą ir įgalinant mokyklų vadovus ir steigėjus priimti sprendimus panaudojant duomenis, turi sėkmingos ir skleistinos patir-ties, kuria ketina pasidalyti su vizito dalyviais.
Europos Komisija, siekdama paskatinti politikos formavimo lygmens atstovus daly-vauti pažintiniuose vizituose, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamą vizitą išrinko kaip gerosios patirties vizitą, skirtą aukšto lygio politikos kūrėjams bei sprendimų priėmėjams mokytis bendradar-biaujant ir taip prididėti prie švietimo ir profe-sinio rengimo sistemų tobulinimo Europoje.
Š v i e t i m o m a i n ų p a r a m o s f o n d a s
PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga
profesinio informavimo specialistui
Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g 12, 01112 VilniusTel. (8 5) 2610592, faksas (8 5) 2497137El. paštas [email protected]
© Švietimo mainų paramos fondas, 2010 Visos teisės saugomos. Naudojant būtina nurodyti šaltinį.
MuMs svarbI jūsų nuoMonė!Komentarus ir pastabas apie leidinį prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]
104
Eurogu
idan
ce
Eurogu
idan
ce
šomi naudojami darbo metodai, pristatomi projektai, psichologinio įvertinimo pagrindu parengtos priemonės, kurias galima naudoti savo veikloje pasirinktinai, bet kartu leidi-nio struktūra leidžia apibendrintai pažvelgti, kaip galima planuoti ir vykdyti veiklą skirtin-go dydžio skirtinguose regionuose esančiose ugdymo institucijose.
Medžiagą leidiniui parengę profesinio in-formavimo specialistai dirba Kupiškio Laury-no Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos ir Kužių vidurinės mo-kyklos profesinio informavimo taškuose (PIT).
Leidinyje medžiaga pateikiama taip, kad ją būtų patogu naudoti: pirmiausia pateikia-mas atskiro PIT veiklos aprašymas ar strate-ginis veiklos planas, po jo aprašomos svar-biausios šiame PIT naudojamos priemonės, metodai, išdėstomi požiūriai. Leidinio rengė-jai informaciją pateikė pabrėždami tam tikrus PIT veiklos aspektus: Kupiškio Lauryno Stuo-kos-Gucevičiaus gimnazijos PIT veiklos apra-še labiausiai akcentuojamos psichologinio įvertinimo pagrindu parengtos priemonės, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos PIT veiklos
pristatyme pabrėžiamas praktinės veiklos, projektų, mokymo programų aspektas, tuo tarpu Kužių vidurinės mokyklos PIT veikla pristatoma per šiame PIT taikomą sisteminį požiūrį į profesinį informavimą.
Taigi leidinio skaitytojas gali ne tik pasi-rinkti atskirus metodus, projektus, informaci-ją savo veiklai iš viso leidinio, bet ir įvertinti veiklos galimybes atskirose institucijose tai-komų pagrindinių priemonių požiūriu.
Euroguidance projekto leidinį parengė patyrę PIT specialistai: Kupiškio Lauryno Stuo-kos-Gucevičiaus gimnazijos PIT profesinio in-formavimo specialistė Kristina Jackevičienė, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos PIT profesinio informavimo specialistė Vilma Paulauskienė ir Kužių vidurinės mokyklos PIT profesinio in-formavimo specialistė Edita Brasienė.
Rengėjai ir leidėjai tikisi, kad šis leidinys, kuriame per praktinės veiklos pavyzdžius pristatomos sistemiškos, metodologiškai pa-grįstos PIT veiklos galimybės, bus naudingas darbo vadovas kiekvienam konsultantui – ir pradedančiam veiklą, ir jau pažengusiam šio-je srityje.
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ 11
Po darbų
Mokomės visą gyvenimąŠ v i e t i m o m a i n ų p a r a m o s f o n d o i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s
2010 m. gegužės, Nr. 7
Leidėjas: Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel. (8 5 ) 2610592, faksas (8 5 ) 2497137El. paštas [email protected], www.smpf.lt Tiražas 1000 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2010 m.Rengėjas: Švietimo mainų paramos fondasMaketavo UAB „Sapnų sala“Spausdino UAB „Sapnų sala“
Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
A G H G E M I N E V Y G Į J L M A
J S D F K O P A R D A N G U O L N
O D K A P K A D P N S G S I A N J
U A S U A Y L B P V O F H Y Ū P I
T L P Z R T O K I Ų D R L K Ž G K
S A Ž E A I N L A D K U O M N T A
I S A B M S E A K N Į Y I I D F N
Z P K R U H L K D H G A L J L A T
G V Ų U L O M D G P U A H A P F R
E R C O K I R O V N K F K S D O U
E K R M A F H L A I S D H I U R O
D M E A T U A E E B E K T S A A H
I O L S O L A R A N K U M Ų P M S
Grun
dtvig
Leonardo da Vinci
Grun
dtvig
Leonardo da Vinci:Nauji įgūdžiai
gersniam darbui
Grundtvig:Mokytis
niekada ne vėlu
Grundtvig miestelis
Apsilankyk
Sugimtadieniu
Švietimo mainų paramos fondas
Mieli skaitytojai,
šiame leidinyje pristatome Švietimo mainų paramos fondo darbuotojų sukurtą „Raidžių labirintą“, kuriame paslėpta danų dvasininko ir rašytojo Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo edukacinė tezė „Mo-kytis tokių dalykų, kurie egzistuoja ir reika-lingi gyvenime“. Raskite ir išbraukykite šios tezės žodžius. Iškirpkite paskutinį leidinio puslapį ir atsiųskite adresu Geležinio vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, arba nuskenuokite jį ir atsiųskite elektroniniu paštu [email protected]. Burtų keliu bus išrinkti trys dalyviai, tei-singai išbraukę edukacinę tezę, ir apdovanoti specia liais ŠMPF prizais.
Tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo!
Recommended
