Download pdf - ISM Libraristos 2012 ruduo

LIBRARISTOS Ruduo / 2012Nr. 4

KAIP DARYTI, KAD VISKAS ATSIDARYTŲ?Aniceto Suchockio kūrybiškumo pamokos

MENO OBJEKTAI IŠ LENTYNŲMenininkai, kurie kuria iš knygų

KUR IR KĄ SKAITYTI RUDENĮ? Kur ir ką skaito rudenį ISM žmonės

NUMERIO TEMA: Kūrybiškumas

Žmonės labai įvairiai interpretuoja kūrybiškumo sąvoką. Vieniems tai gebėjimas rasti netradicinius sprendimus, kitiems – vaizduotės laisvė. O kas iš tikrųjų yra kūrybiškumas?

O kur negali būti pritaikytas?

Kūrybiškumas plačiąja prasme nėra tik tai, ką suvokia dauguma – menas (dailė, architektūra ir pan.), nors kai kurie apibrėžimai pasakytų būtent taip. Kūrybą galima įžiūrėti daug kur: bendravime, darbe, moksle kitaip tariant atliekant įvairiausias užduotis. Kūrybą galima pamatyti ir pritaikyti labai įvairiose situacijose, tik kartais tai pavadinama kitu žodžiu. Kūrybiškumas gali duoti nemažai naudos, o taip pat perduoti tą naudą kitiems, tai yra kūrybiškas žmogus ir visus aplink save daro kūrybiškesniais. Labai sunku konkrečiai pasakyti, kas tas kūrybiškumas, nes tai labai plati sąvoka, o pats kūrybiškumas gali būti pritaikomas beveik visur.

Net nežinau. Turbūt labiausiai priklauso nuo žmogaus. Nenaudojamas kūrybiškumas negali būti pritaikytas niekur. Jei visi naudotų savo kūrybines galias vienodai, neliktų unikalumo ir originalumo.

ISM Libraristos

S

LIBRARISTOS

KAIP DARYTI, KAD VISKAS ATSIDARYTŲ?

Numerio tema

Aniceto Suchockio kūrybiškumo pamokos

2 Ruduo / 2012

Nesušalkite, o jei sušalote, atsiminkite, visada galite sušilti bibliotekoje!

Norint užkurti ugnį reikia degtukų ir skiautelės popieriaus ar sauso šapelio, kad ir vienintelio sudžiūvusio šiaudo... O ko reikia, jei kuriama ne ugnis? Kas yra tie degtukai ir tas šapelis, be kurio nerusena mūsų kūrybiškumas? Apie tai LIBRARISTOS kalbasi su ISM dėstytoju Anicetu Suchockiu.

Paaiškinti, kas yra kūrybiškumas nėra lengva, tada gal lengvesnė užduotis bus paaiškinti kūrybiškumo prigimtį? Dažnai sakoma, jog maži vaikai yra itin kūrybiški ir originalūs, tačiau augdami jie tampa vis labiau vieni į kitus panašūs ir netenka šių savybių. Kas lemia kūrybiškumą: prigimtis ar aplinka? O gal ir tai, ir tai?

O kai užaugam...turbūt daugumai žmonių kuriame nors gyvenimo etape prireikia kūrybiškumo?

Pažiūrėjus plačiau tai lemia labai daug įvairių faktorių: ir aplinka, ir žmonės, kurie yra šalia ir pats žmogus, jo fiziologija. Išmatuoti, ar kūrybiškumas yra įgimtas ar įgytas yra sunku. Be abejo, skatinama kūryba yra linkusi augti ir tobulėti. Tačiau labai svarbu ir tai, kaip aplinkiniai suvokia patį kūrybiškumą. Nebūtinai vaikas turi paišyti, kad atsiskleistų jo kūrybiškumas. Galima būti kūrybišku nieko negaminant ir nekuriant. Visi žmonės yra kūrybiški. Vieni tai žino, kiti – nepripažįsta ar nežino. Kai per pirmą paskaitą prašau pakelti rankas studentų, kurie laiko save kūrybiškais, pakyla vos kelios. Bet jie juk visi kūrybiški!

Turbūt norėjot pasakyti, kai jam pasakoma, kad jis turi būti kūrybiškas? Kūrybiškumas yra naudingas dalykas, tad jo tikrai prireikia dažnai. Jis padeda pamatyti daugiau ir plačiau. Tačiau kai kurie žmonės itin mėgsta akcentuoti poreikį kūrybiškumui. Tad geriau klausimą būtų formuluoti taip: „kai kiti pasako, kad reikia“.

veiki, spalvotais, ryškiais lapais ir pirmuoju sniegu besidžiaugiantys, įdomias knygas skaitantys, kvapnias arbatas geriantys, kietas, bet naudingas mokslo šaknis kremtantys, sulūžusius skėčius taisantys, šiltus šalikus apsivynioję skaitytojai. ISM Libraristos ir vėl jūsų ekranuose (arba rankose).

Libraristos, mokslo metams įsibegėjus, kviečia išmokti kūrybiškumo ugdymo triukų, susipažinti su menininkais kuriančiais iš knygų, susiplanuoti renginių kalendorių bei sužinoti, kokias naujas knygas galima rasti ISM Bibliotekoje ar įsigyti ISM Books internetiniame knygyne.

Be viso to, pristatome super naujieną - rubriką „Rašalynė“, kurioje rasite ISM bendruomenės narių (ir ne tik) kūrinius bei galėsite patys skelbti savo kūrybą. Puiki proga pasidalinti puikiais kūriniais, kuriuos slepiate stalčiuje!

O mes, kaip visada, laukiame Jūsų kritikos, patarimų, pagyrimų, pasiūlymų ir klausimų - [email protected]

LIBRARISTOS

3Ruduo / 2012

Numerio temaPuiku! Kai daromas spaudimas būti kūrybišku, iš kur semtis įkvėpimo? Kaip lavinti kūrybiškumo gyslelę? Gal yra kokių stebuklingų metodų?

Gal pasidalintumėte kokiu nors pratimu su studentu, kuriam reikia atlikti užduotį, surasti sprendimą, t.y. greitai atverti savo kūrybiškumo trečiąją akį.

Visų pirma tai reikia pažiūrėti į save ir į kitus. Kai kas iš mūsų nenori nei žiūrėti, nei matyti, nei kažką atrasti. Kai kam gal ir nereikia, užtenka tiek, kiek yra. Kuo daugiau matysi ir atrasi, tuo didesnė tikimybė surasti įvairių „kabliukų“ gyvenime, kurie gali būti ir nemalonūs, keisti, sudėtingi. Ne visi nori „išlaidauti“ tokiems atradimams. Visada yra pasirinkimas būti paprastu, tada už tave sukurs kas nors kitas.

Galima pradėti nuo bet kokio klausimo, kad ir „kas yra trečioji akis?“ ir ieškoti įvairių atsakymo galimybių. Šis būdas pats primityviausias. Pats paskaitose dažnai naudoju vieną klasikinį pratimą: imamas vienas daiktas, visiškai įprastas, dažnai sutinkamas ir naudojamas, ir ieškoma kuo daugiau jo pritaikymo galimybių. Per mano dėstymo laikotarpį 3-4 žmonių grupė per 15-20 minučių daugiausiai yra sugalvojusi per 80 skirtingų vieno daikto pritaikymo būdų. Grupių variantai skiriasi, tad kiekvieną kartą gauname apie 200 skirtingų vieno daikto panaudojimo būdų. Ir kas svarbiausia, kasmet išgirstu ką nors naujo.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete nemažai dėmesio skiriama kūrybiškumui. Kuo jis naudingas ISM studentui?

To ir linkime savo skaitytojams – matyti plačiai, gyventi kokybiškai ir niekada nepristigti degtukų kūrybiškumo liepsnai įžiebti.

Dėkojame Anicetui Suchockiui už pokalbį!

Kaip ir minėjau anksčiau, kūrybiškumas padeda matyti plačiau, gyventi kokybiškiau ir visa tai perduoti aplinkiniams. Jis atveria daugiau galimybių tiek moksle, tiek darbe, tiek bendravime, asmeniniame gyvenime ir net pagerina finansinę padėtį. Moksle kūrybiškumas gali būti pritaikomas ypatingai sėkmingai, kuriant kažką naujo, ruošiant pristatymus, rašant darbus ir pan. Kūrybiškumas augina ir brandina asmenybę. Jis kuria pridėtinę vertę ne tik individui, bet ir organizacijai, bendruomenei.

LIBRARISTOS

RUDENS KALENDORIUS

4 Ruduo / 2012

1999 metais startavęs festivalis „Mados infekcija“ per dvylika metų tapo ryškiausia mados ir kultūros fiesta, kurios logotipas – kaukolė ir žirklės, rinkodaros specialistų teigimu, yra vienas žinomiausių ir geriausiai atpažįstamų ženklų visoje Lietuvoje.Rezervuokit lapkričio 9-10 dienas. Daugiau informacijos: http://www.madosinfekcija.lt/

Europos šalių kino forumas SCANORAMA - kiekvienų metų lapkričio mėnesį keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykstantis festivalis, pripažįstamas ryškiausiu kultūriniu rudens įvykiu Lietuvoje.

Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – "ĮVAIRIALYPĖ ŠIAURĖ".Šiais metais ISM Bibliotekoje, kaip ir kasmet, vyks skaitymai, kuriuose dalyvaus ISM dėstytojai, darbuotojai bei studentai. Kada? Laukite informacijos jau greitai!

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bus rengiama penkioliktą kartą. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.

Daugiau apie Šiaurės šalių bibliotekų savaitę: http://www.bibliotek.org/lt/

Lapkritis

ISM Books knygynas nuolat atnaujina savo asortimentą. Mokslo metams įsibegėjus ir įvairių mokslo knygų poreikiui padidėjus, jame galima atrasti visus vadovėlius bei papildomus skaitinius, kuriuos atrinko ISM akademinės bendruomenės nariai.Susipažinti su visais geriausiais rudens - žiemos pasiūlymais galima elektroniniame kataloge:http://issuu.com/ismlibrary/docs/thebooksaleautumn

Jame rasite ir specialių pasiūlymų politikos knygoms, kurių nerasite ISM Books knygyne.

Virtualų knygyną galima aplankyti adresu:htttp://books.ism.lt

Rezervuokit laiką geram kinui!V i ln iu je lapkr ič io 8 -18 dienomis.Kaune lapkr i č io 15-25 dienomis. Daugiau informacijos: www.scanorama.lt

5Ruduo / 2012

LIBRARISTOS

LIBRARISTOS

R ŪŠIAVIMAS

Šiukšliadėžės, stovinčios ne tik bibliotekoje, bet ir universiteto koridoriuose skirtos mesti:

PLASTIKĄ: gėrimų pakuotes ir skardines, plastikines pakuotes su PET, LDPE ir PP ženklais, p l a s t i k i n i u s b u t e l i u s ( p r i e š m e t a n t rekomenduojama suspausti ir užsukti kamštelį, itin nešvarius praplauti), polietileno maišelius, aliuminio lėkšteles ir kepimo skardas, metalinius dangtelius, dėžutes.

Daugiau informacijos apie rūšiavimą ieškokite: http://www.zaliasistaskas.lt/

Nedidelė pastanga, kuri gali pakeisti daug

Limonadas, šokoladas, sausainių maišelis, traškučių pakelis – visa tai kasdien galima pamatyti ISM studentų rankose. LIBRARISTOS pastebėjo, kad nuolat skubantys ir mokslo reikaluose paskendę studentai, ne visada atkreipia dėmesį ir pasinaudoja skiriamaisiais lipdukais pažymėtomis šiukšlių dėžėmis.

POPIERIŲLaikrašč ius, žurna lus i r k i tus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele), lankstinukus, vokus, skrajutes, spaudos, rašomąjį ir pakavimui skirtą popierių, knygas, kartonines, gofruoto kartono dėžes.

Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad servetėlės, popierinės nosinės, tapetai, picos dėžutės, daugiasluoksnės (popierius su celofanu, folija, bitumu) pieno ir sulčių produktų pakuotės popieriaus perdirbimui netinka.

PLASTIKĄ

Ar žinote, kad:

60%

500016%

50%

80%

- gali būti perdirbama iki šiukšlių, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę. - vidutinėje šiukšliadėžėje esantis neišlaisvintos energijos kiekis kiekvienais metais galėtų sukurti tiek elektros energijos, kad jos užtektų standartiniam televizoriui veikti val. - vidutiniškai plataus vartojimo prekių kainos sudaro su įpakavimu ar jo gamyba susiję kaštai. - iki vidutinės šiukšliadėžės atliekų gali būti kompostuojamos. - iki transporto priemonių dalių ir detalių gali būti perdirbamos.

Būk socialiai atsakingas! Prieš mesdamas šiukšlę, prisimink, kad prie rūšiavimo bei švaresnės ateities gali prisidėti ir tu, tereikia teisingai pasirinkti šiukšlių dėžę. Jei taip elgsiesi Tu, galbūt ir tavo draugas prisijungs. Ir štai, mes tai darysime visi kartu!

6 Ruduo / 2012

7Ruduo / 2012

LIBRARISTOS

MENO OBJEKTAI IŠ LENTYNŲ

Įdomybės

Menininkai, kurie kuria iš knygų

Ką veikti su knyga? Skaityti, pasisemti žinių, išmokti. O ką veikti su knygomis, kurios prarado turinio vertę? Yra žmonių, kuriems tokios knygos – meno objektas. Įspūdingo, žavinčio, užburiančio ir stebinančio meno... Šie žmonės savo darbais prikelia knygas antram gyvenimui ir sukuria gilią prasmę.

Viena žinomiausių knygų meno atstovų - . JAV, Teksaso valstijoje gyvenanti ir kurianti menininkė „lipdo“ knygų skulptūras ir jas fotografuoja. Idėja, kad knygos gali tapti meno objektu jai gimė pamačius, gatvėje gulinčią, sulytą storą, geltoną telefonų-informacijos knygą.

Cara Barer

Visus Caros Barer darbus galite peržiūrėti jos asmeninėje svetainėje: http://www.carabarer.com

Knygų transformacijos fotografė objektų nuotraukoms dažniausiai ieško išparduotuvėse ar sendaikčių turgeliuose. Jos pasirinktos knygos dažniausiai yra netekusios savo pagrindinės vertės (pvz.: „ “). Tačiau kiekviena knyga yra išskirtinė: vienose svarbiausias yra turinys, kitose - dydis ar puslapių spalvos. Kartais galutinį Caros kūrybos rezultatą nulemia atsitiktinumas, o kartais ilgas pasiruošimas: valandų valandas trunkantis knygos mirkymas, puslapių sukimas plaukų suktukais, džiovinimas plaukų džiovintuvu ir kompozicijos paieškos.Cara sako, jog jos „nuotraukos atspindi fizinę evoliuciją“ - objektas tampa kažkuo kitu nei buvo anksčiau. Tai glaudžiai siejasi su kita evoliucija - informacijos paieškos. Menininkės tikslas - kuo garsiau kalbėti apie spausdintos knygos ateitį ir informacijos paieškos pokyčius.Iš tiesų, į jos fotografijas galima žiūrėti ilgai. Kiekviena iš jų perduoda stiprią žinutę.

Windows 95

8 Ruduo / 2012

LIBRARISTOS

LIBRARISTOS

9Ruduo / 2012

Dar vienas menininkas, kuriantis iš knygų -. Kanadietis kuria jau 30 metų, tačiau knygų

meną atrado tik 1999 metais, įrankių parduotuvėje pamatęs šlifavimo aparatą. Tada per kelias sekundes Guy galvoje gimė visas peizažų knygų paviršiuje projektas, kuris buvo pristatytas po 13 metų darbo. Šiuo metu menininko kolekcijoje jau keletas projektų iš knygų, iš kurių garsiausi – „Biblios“ ir „The Great Wall“.

Guy Laramee

Menininko darbai susilaukia didelio dėmesio. Panorę papuošti namus vienu iš Guy Laramee kurtų peizažų, mokėtumėte virš 20 tūkst. dolerių. Menininko darbus galite apžiūrėti virtualiai, asmeninėje autoriaus interneto svetainėje: http://www.guylaramee.com/

Kanadietis kūrybos objektais dažniausiai renkasi enciklopedijas, žinynus, kurių ieško naudotų knygų parduotuvėse. Nors, kaip pats teigia, dažniau domisi knygų išore nei turiniu, neretai prieš imdamasis darbo, perverčia knygą, taip pajausdamas, kokiu kūriniu jai lemta tapti. Kartais tik po 4 mėnesių sunkaus darbo, enciklopedija ar visas jų rinkinys tampa nuostabiu peizažu. Paklaustas, ką atsakytų knygų naikinimu jį kaltinantiems žmonėms, menininkas teigia, kad knygų nenaikina, o aukoja naujam prisikėlimui. Jo nuomone, šiandien informacijos yra per daug ir neretai žinodami mažiau, mes žinome daugiau. Viskas, kas parašyta knygoje nėra taip jau vertinga, jei pasiklysta informacijos gausoje. O išorė gali atskleisti tai, ko perskaityti galbūt ir neįmanoma.

LIBRARISTOS

ISM BIBLIOTEKOS LENTYNA

10

Naujienos

Ruduo / 2012

Perskaitykite pirmieji!

Šios knygos apie statistiką autoriai atsigręžė į vaiskystėje galiojusią pagrindinę knygų kritikos taisyklę – kuo mažiau paveikslėlių, tuo blogesnė knyga. Juodai balti karikatūrinio tipo piešiniai, pasitelkti iliustruoti statistikos teoriją, suteikia jai įdomumo ir palengvina įsiminimo procesą.Šioje knygoje į kertines statistikos ašis žvelgiama kūrybiškai, tačiau nenukenčia ekspertiškumas. Autoriai apima daug esminių šiuolaikinės statistikos sąvokų: hipotezių tikrinimą, atsitiktinius dydžius, tikimybes ir kt. The Cartoon Guide to Statistics tikrai palengvins statistikos mokymąsi ir suteiks gerų emocijų. Ir, žinoma, ji jau ISM bibliotekos lentynoje!

Knyga, kuri padės suprasti kaip suvaldyti sudėtingą šeimos ir verslo dinamiką. Tai nėra tik dar viena knyga apie verslumą. Tai knyga, kuri atskleis sėkmingo šeimos verslo paslaptis ir įkvėps tokį verslą kurti. Čia sužinosite ne tik tai ko nežinojote apie verslą, bet ir tai ko nežinojote apie šeimą. Kaip įkurti šeimos įmonę, kaip ją valdyti, šeimos verslo gyvavimo ciklai, šeimos gyvenimo etapai, nuosmūkiai ir pakilimai, valdymo įrankiai ir patarimai ir dar daugybė svarbių dalykų vienoje knygoje. Ji būtinai turi būti perskaityta visų, kuriems bent giliausioje minčių kertelėje kirba idėja apie šeimos verslą.

The Cartoon Guide to Statistics Larry Gonick, Woollcott Smith. New York : HarperCollins, 2005. 230 p. ISBN 9780062731029.

Entrepreneurial family firmsFrank Hoy, Pramodita Sharma.

Upper Saddle River, N.J. : Prentice Hall, 2010. 267 p. ISBN 9780131577114

ISM Bibliotekos lentynose galima rasti ne tik studijoms reikalingų, bet ir grožinės literatūros knygų. Viena naujausių - Paulo Coelho "Prie Piedros upės - ten aš sedėjau verkdama". Romane pasakojama apie du jaunus žmones, buvusius vaikystės draugus, susitikusius po ilgo išsiskyrimo. Jūdviejų trumpa kelionė per Pirėnų kalnus tarsi simbolizuoja visą žmogaus gyvenimą su jo dvasiniais klaidžiojimais, ieškojimais ir atradimais. Tai knyga apie meilę ir gyvenimo prasmę.

Išleista prieš beveik 50 metų, ši knyga yra austrų filosofo Karlo Popper'io paskaitų, kalbų ir darbų apie mokslo filsofiją rinktinė. Popper'is teigė, jog mokslas yra grįstas hipotezėmis ir paneigimais. Mokslininkai kuria hipotezes siekdami paaiškinti, ką jie stebi ir tyrinėja. Kadangi patvirtinti tų hipotezių neįmanoma, mokslininkams belieka stengtis jas paneigti. Jei teorija "atlaiko" kelis paneigimus, ji tampa patikimesnė, bet ne tikresnė. Jei norite apie šią teoriją, gyvuojančią jau puse amžiaus, sužinoti daugiau, ieškokite storos, bet mažos knygos ISM Bibliotekoje!

Conjectures and refutations : the growth of scientific knowledge Karl Raimund London ; New York : Routledge, 2002. 582 p. ISBN 9780415285940

Popper

Prie Piedros upės - ten aš sėdėjau verkdamaPaulo

Vilnius : Vaga. 178 p. ISBN 5415018239

Coelho

Daugiau knygų ieškokite: aleph.library.lt/ism

Spalio 22-28 dienomis visame pasaulyje buvo minima atviros prieigos savaitė. Lietuvos bibliotekos taip pat kasmet jungiasi prie šios iniciatyvos ir įvairiais kanalais skatina naudotis atviros prieigos šaltiniais. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete spalio pabagoje vyko diskusija, kurioje dalyvavo aktyviausi atviros prieigos šalininkai Lietuvoje ir svečiai iš užsienio. Ta proga nusprendėme kiekviename numeryje pristatyti kelis atviros prieigos šaltinius, kurie gali ne tik suteikti naudingos informacijos atverti kelią į daugelį kitų leidinių laisvai prieinamų internete.

Jei žodis mokslas siejasi su nuobodž ia , daug pas tangų reikalaujančia veikla. Jei žodis mokslas siejasi su įdomia ir niekada nenusibostančia veikla.Jei mėgstate skaityti naudingai.Jei esate studentas.Jei širdyje esate studentas.Netradiciškas žurnalas „I' science“, leidžiamas Imperatoriškojo koledžo studentų, yra skirtas būtent Jums! Tris kartus per metus leidžiamame leidinyje į mokslo sritis žvelgiama kūrybiškai, originaliai, patraukliai ir labai stilingai.Prieiga internete:http://issuu.com/iscience

LIBRARISTOS

11Ruduo / 2012

ISM BIBLIOTEKOS LENTYNAvirtuali

Domitės žmonių elgsena darbe? Tuomet jus turėtų sudominti žurnalas apie darbą, ir žmones darbe − Personnel Psychology.

Žmogiškųjų išteklių valdymas ir organizacinė elgsena.

darbo analizės, atrankos, įdarbinimas ir mokymas, veiklos vertinimas bei grįžtamasis ryšys, kompensacijos ir nauda, karjera, strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas, motyvaci ja, komandinis darbas, lyderystė ir pan.

Analizės atliekamos įvairiais pjūviais: individo, grupės ir organizacijos lygmenimis. Aprašomi psichologiniai empiriniai tyrimai, pagrįsti teorijomis, įvairių autorių nuomonėmis, literatūros apžvalgomis. Prieiga internete per EBSCO ir

Temų spektras?

Pavyzdžiai:

Kokybė?

http://www.wiley.com/WileyCDA/

Nežinote, kur rasti aktualių praktinių ir mokslinių taikomosios vadybos straipsnių? O galbūt norite publikuoti savo straipsnį ar atvejį tarptautiniame žurnale? Rekomenduojame Journal of Behavioral and Applied Management – internetinį elgsenos ir taikomosios vadybos leidinį.Šis žurnalas buvo sukurtas Institute of Behavioral and Applied Management (IBAM), siekiant viename leidinyje sutelkti vadybos srities specialistų veikalus, aktualius mokslininkams, akademikams, studentams, specialistams ir praktikams. Pirmasis numeris išleistas 1999 metais ir kasmet tiražą papildo dar 3 leidiniai, kuriuos sudaro tik aukšto meistriškumo reikalavimus atitinkantys straipsniai bei atvejai.Plačiau apie šį žurnalą skaitykite:

interneto puslapyje.Analogišką paiešką taip pat galite atlikti ir EBSCO duomenų bazėje.

http://www.ibam.com

RAŠALYNĖ – tai nauja ISM LIBRARISTOS skiltis, kurioje rasite aktualią informaciją apie kultūros renginius, kritikos straipsnių, interviu su menininkais, kūrinių ištraukų ir visko, kas susiję su kultūrinio, literatūrinio gyvenimo naujienomis ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir už jo durų.RAŠALYNĖ – tai tribūna Jūsų kūrybai. Drąsiname Jus traukti iš stalčių savo eilėraščius, esė, kitus kūrinius ir publikuoti juos čia. Juk kūrinys nėra sukurtas, kol jis neturi skaitytojo. Sukurkite savąjį iki pabaigos – raskite jam skaitytoją ISM LIBRARISTOSE!Pavyzdį rodo dėstytojas Linas Turauskas.

DEDIKACIJA

Svajojau parašyti vieną tekstą.Viename puslapyje. Tau.Visgi, esu priklausomas nuo to, ko nebemėgstu, Tad rezultatas – prikeverzojau kiek daugiau.

RAŠALYNĖliteratūrai, teatrui, dailei

PAUZĖ

Tėra tai pauzė(Be datos ir be vietos),Kad popierių ir vėlei terštum Mintim šiom apgailėtinom.

O ji pasakė – „tobulai sukurta“.Na, kaip krebždenta, man nėra svarbu.Tikiu, nesu aš koks el-ei mankurtas,Tai vien tik pauzė, pasitraukti dar neketinu.

Štai taip ir liejasi raudonas (tamsiai raudonas) tekstasTarsi sultys,Čia mielės, pektolazė ir fermentasĮgauna kitą gyvastį ir prasmę.Išduosiu paslaptį: myliu šio miesto žmones,Žingeidžiai spoksančius į mano dokųMENTĄ.Duokdie, kad jie suvoktų esmę.

AR...

...Tu girdėjai naktį, kaipObuolys nuo obels krenta.Ar pastebėjai, kaip paskutinysis orlaivis į dangų slenka,Ar dar norėtumei pramušti savo tylą,Ar taip ir liksime.Nebylūs?

NEŽINOMAM STUDENTUI

Baigtinė aibė.Ir imtis baigtinė.Ir atrankinė visuma – taip pat.Baigtinė.Kam viso šito reikia man?Kuriems galams man tai – Kad aš galėčiau susivokt,Kai noriu tik pastudijuot epochą? (na, tiesą sakant, tai nėra prioritetas).---------------------------------------------------------Baigtinė aibėIr imtis baigtinė.Tai kas gi aš esu?---------------------------------------------------------Žmogutis. Vienetinis.

„Rembrandtas nutapė Cezario autoportretą.“(Iš studentų rašto darbų)

PASIRINKIMAS

Lyja.Anot prognozės – „trumpalaikis“. Tiktai be perstojo.Tyliai.Sau sėdi batraiščius nesugebėdamas suvarstyti.

Sėdi, ir apie nieką nemąstai.

O gi norėtum, betgi smegenys išbrinkoUž lango, tarytum klevo pumpurai.Tik anaiptol ne nuo vandens.Norėtumei sugauti tąją mintį, Kurią lašai bematant užteškens.

Matai?..

Lyja.Vis lyja, lyja, lyja.Lengvai lašeliai krenta, negi kils?Tikrai negarsiai – tyliaiSuvarstai batraiščius,Atsikeli nuo sofos Ir užveri kažkamDuris.(..)

TRYS ŽVAIGŽDUTĖS

Na, ... Nežinau, ar prirašiau eilėraščių.Ir... Iš tikrųjų – koks gi skirtumas čia tau?Taip... Kartais mano mintys liejasi.Į Tavo klausimą ar atsakiau?

12 Ruduo / 2012

Justinas Krasuckas, Žvilgsnis link Aleksoto. Popierius, tušas. 2011. 14x21 cm

Rimvydas MulevičiusIliustracija

LIBRARISTOS

LIBRARISTOS

13Ruduo / 2012

Kiekviename ISM LIBRARISTOS numeryje stengsimės nugnybti bent gabalėlį pačių naujausių, pačių įdomiausių ir originaliausių lietuvių rašytojų kūrinių. Pažadame, kad turėsite galimybę susipažinti net su tais kūriniais, kurie dar tik pakeliui į spaustuves. Šiame numeryje pateikiame Jums tikrą saldainį – debiutinio Andriaus Tapino romano „Vilko valanda“ ištrauką ir trumpą autoriaus komentarą.

Autoriaus klausėme:Kaip gimė romano idėja?


Nepretenduoju į didelę literatūrinę vertę ir tikrai nerašiau jo sau ar vardan meno. Jis rašomas skaitytojui, norinčiam pailsėti po dienos darbų, norinčiam nuklysti į kitą realybę ir atsipalaiduoti su knyga rankose. Tai komercinė literatūra taip, kaip naujasis „Tadas Blinda“ yra komercinis filmas, sukurtas žiūrovams. Tikiuosi, kad mano knyga skaitytojams taps irgi smagia pramoga. O labiausiai norėčiau, kad jį perskaitytų tie, kurie neskaito − kurie gyvena filmų, kompiuterinių žaidimų ir "World of Warcraft" pasaulyje. Perskaitytų ir pasakytų − žiūrėk, beveik kaip žaidimas.

Noras parašyti knygą brendo jau seniai, tačiau vis lūkuriavau, kol galvoje gims TA idėja. Nesinorėjo prisišlieti prie dabar knygas apie bet ką ir bet kaip kepančių žinomų žmonių, už kuriuos kartais apskritai rašo kiti. Po šių metų Vilniaus knygų mugės galutinai susikaupiau, tada gimė ir mintis − išbandyti visiškai naują žanrą, sukurti tikrą, greitą ir gan įžūlų nuotykinį romaną bei kartu su skaitytoju pažvelgti į mano mylimą Vilniaus miestą tarsi per kitokios spalvos akinius.

Kodėl steampunk stilius, toks „šviežias“ ir negirdėtas Lietuvoje?

Būtent todėl, kad jis „šviežias“ ir negirdėtas. Nesinorėjo kurti dar vieno Dano Browno klono apie kokį nors Čiurlionio kodą, – šypsosi autorius. Steampunk'as − tai alternatyvioji realybė, tarsi fantastika, tačiau tuo pačiu ir pakankamai realūs dalykai, kurie XIX amžiaus pabaigoje vyko industrinėje Europoje. Man labai patinka steampunk'o estetika − garas, alyva, dirižabliai, prisukami mechanizmai, kelionės, nuotykiai ir išradimai. Tikiuosi, kad klajonės po steampunk'inį Vilnių − tokį, koks jis galėjo būti, bus įdomios.

Ar rašydamas galvojate apie būsimus skaitytojus? Kam šis romanas skirtas? Kas norėtumėte, kad jį skaitytų?

Taigi, kas būtų buvę, jeigu Universiteto alchemikų atradimas būtų aukštyn kojom apvertęs Europos gyvenimą? Jei Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir praėjusio amžiaus pradžioje tapęs Laisvuoju Miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?

14 Ruduo / 2012

LIBRARISTOS

Romano ištrauka:

Balandžio pavakarė pasitaikė neįprastai giedra. Vilniaus Universiteto Dominijos katedros, auditorijos ir cechai jau senokai buvo ištuštėję, mat studentai skubėjo mėgautis pavasariška šiluma. Triukšmingo Nekrikštų rajono, esančio už Vilnelės, smuklininkai iš rūsių ritino alaus statines, mikliai nešė į lauką staliukus, kuriuos kaipmat aptūpdavo žmonės. Katedros aikštėj išdygo šapito ir norintieji patekti į vakarinį cirko pasirodymą grūdosi ilgoje eilėje, nusidriekusioje iki pat Šventaragio slėnio. Šurmuliuojantys miestelėnai dalijosi paskutinėmis paskalomis apie artėjantį Viršūnių susitikimą – itin svarbų Aljanso renginį,− tai vienas, tai kitas pamodavo mikliems prekeiviams žydukams, aplink zujantiems vienračiais pedalminiais su didelėmis pintinėmis priekyje, prikrautomis ledinukų, sumuštinių su dešra, keptų bulvyčių ir vilniečių itin pamėgtų alaus šaltskardžių, kurias bulvarinis laikraštis „Vilniaus teisybė“ pavadino „didžiausiu visų laikų Aljanso ir Universiteto Dominijos alchemikų išradimu“. Šaltskardės buvo puodelio dydžio, o jose teliūskavo garu atšaldytas alus.

Ūmai iš už Katedros išniro pulkas juodai apsirengusių vyrų. Katedros aikštėje besibūriuojantys žmonės nuščiuvo ir paniuro. Gerą nuotaiką it vėjas nupūtė. Katedros riteriai. Dvylika vyrų ėjo rikiuotėje po tris, kariškai mušdami koją, o vėjas plaikstė žemę siekiančius juodus apsiaustus. Kiekvienas riteris ant kaklo buvo pasikabinęs po didelį baltą kryžių, visų galvos buvo nuskustos plikai. Pulko priekyje žengė augalotas vyras didele lenkta nosimi. Jis sukiojo galvą į visas puses lyg vanagas, ieškantis aukos. Žmonės aikštėje skubiai nudelbė akis ir apsimetė, kad juos labai domina grindinys. Žydukai ant pedalminių kaipmat išgaravo.

– Alkoholis – tai nuodėmė! – nelėtindamas žingsnio riktelėjo priekyje žengiantis riteris, visų žinomas kaip prelatas Masalskis. Jo skardus balsas nuaidėjo per aikštę tarsi varinio varpo dūžis. – O girtavimas šventoje vietoje – dar ir nusikaltimas.

LIBRARISTOS


Pirmasis lietuviškas steampunk stiliaus romanas „Vilko valanda“ – fantastinė „kas būtų, jeigu…“ istorija, kurioje persipina neįtikėtini mokslo išradimai, politinės intrigos, tamsi mistika ir didžiojo karo nuojautos.Romanas turėtų pasirodyti 2013 metų vasarį!**Dalis informacijos ir nuotrauka paimta iš www.tapinas.lt

Šio numerio RAŠALYNĖS uždanga nusileidžia. Laukiame Jūsų kūrybos ar pasiūlymų, pageidavimų apie ką parašyti, ką išspausdinti kitame numeryje elektroniniu paštu [email protected]

Šaltskardės akimirksniu pradingo vilniečių kišenėse. Ir tik du uniformuoti vyrai, stovintys netoli šapito, įžūliai spoksojo į Katedros riterių vadą. Tai buvo Vilniaus legionieriai, tvarkos saugotojai ir amžini Katedros riterių priešai.

Prelatas Masalskis nudavė nematąs legionierių, tad šįsyk maišaties nekilo. Baltakryžiai kirto aikštę ir nužygiavo Šventosios Onos bažnyčios pusėn. Vis dėlto Katedros riterių vadą legionieriai, regis, įsiutino, mat būrys tyčia užkirto kelią antrojo maršruto tramvajui. Susinervinęs, kad tenka laukti, tramvajaus mašinistas odiniu šalmu taip sušvilpė gariniu švilpuku, kad garsas užgožė net varpinės laikrodį, pradėjusį mušti šeštą valandą. Tačiau švilpukas greitai pritrūko garo ir Senamiesčio gatvėse liko karaliauti varpų dūžiai.

Universiteto Dominijos Alchemikų katedros vadovas Jonas Basanavičius žvilgtelėjo į garometro ciferblatą ir palingavo galvą. Garometrą jis buvo gavęs jubiliejaus proga, labai juo didžiavosi ir nepamiršdavo pabrėžti, jog tikslų laiką rodo tik šitas prietaisas, o varpai – jau atgyvena, galbūt tikusi miestelėnams Stepono Batoro laikais, bet jokiu būdu ne dabar ir ne čia – laisvajame Vilniuje. Dabar garometras rodė, kad iki šeštos valandos dar liko kelios minutės, o varpai štai jau baigia išsikvėpti. Basanavičius seniai mėgino įtikinti Vilniaus tarybą pavesti Mechanikų gildijai sukurti didžiausią Europoje garometrą ir įtaisyti jį Katedros varpinėje, tačiau tam pasipriešino Katedros riterių vadas ir Dvasios tarėjas prelatas Masalskis. Mokslas ir tepaluoti išradimai yra viena, pareiškė jis, o amžinos dvasinės vertybės – visai kas kita.

– Netikslu, netikslu, – sumurmėjo Basanavičius ir, spragtelėjęs gaubtu, įsikišo garometrą į specialiai tam prisiūtą surduto kišenę.

15Ruduo / 2012

Ką tinka skaityti rudenį?

Kur tinka skaityti rudenį?

Knygas. Dabar skaitau Budos istorijas.

Skaitau namuose, lovoje. Ypatingai rudenį tai pati tinkamiausiai vieta!

Žmonės KUR IR KĄ SKAITYTI RUDENĮ?

Vaida VisockaitėTarptautinių studijų koordinatorė

Eimantas KazlauskasStudentas



Labiausiai tinka skaityti, ką nors apie vasarą. Taip pat galima ruoštis šventėms ir skaityti knygas apie kalėdinių dovanų pakavimą, margučių dažymą ar megztinių mezgimą.

Ant suoliuko, mieste. O jeigu lyja – kavinėj, po stogu. Bet vis tiek smagiausia tai daryti lauke!

Linas TurauskasISM dėstytojas



Aš labiau mėgstu skaityti ne atskiras knygas ar tekstus, bet

mėgstamus autorius, tai rudeniškiausias autorius man yra

Hermanas Hesse. Visiškai nepriklausomai, ką iš jo kūrybos

skaitysi, ar „Stepių vilką“, ar „Paskutinę Klingzoro vasarą“ ar

tuos pačius „Stiklo karoliukų žaidimus“. Galbūt tokios emocijos

kyla todėl, kad kai pats pradėjau studijuoti, patį pirmą studijų

rudenį susipažinau su Hessės kūryba.

Kadangi su skaitymu savo gyvenime nesu susipykęs, tai

skaitau bet kur, kai tik pavyksta nugvelbti laisvą minutę. Bet jei

romantizuoti šią krištolinio rudens elegiją, tai geriausia vieta

skaitymui būtų jauki, kur yra daug karštos arbatos su pienu ir kokiais nors skanėstais. Ir,

žinoma, ten, kur esi vienas.

Ar kada susimąstėte, kodėl atvirutėse, fotografijose, paveiksluose, kuriuose vaizduojamas ruduo taip dažnai matome knygą? Jai randama vietos ir ant lapais užsiklojusio parko suoliuko, ir greta židinio, arbatos puodelio, šiltų mezginių krepšyje ar net sulytoje žolėje… Gal iš tiesų lėtas ir melancholiškas ruduo yra tinkamiausias metas skaityti knygas? ISM LIBRARISTOS teiravosi universiteto bendruomenės narių kur ir ką jie skaito rudenį.

Aistė MackelaitėAdministratorė



Depresiškai. Yra viena tokia knyga - Jano Gijaus “Blogis”.

Tamsoj, kai esi vienišas ir žiauriai liūdna. Ypatingai tokia atmosfera tinka minėtai knygai. Rudeniškiausia, ką galima būtų įsivaizduoti.

Donatas VarnasStudentas



Priklauso nuo pomėgių, poreikių ir įpročių. Knyga turi įtraukti.

Šiltai, patogiai, atsisėdus. Svarbiausia – jaustis komfortiškai.

16 Ruduo / 2012

LIBRARISTOS



Kelionių gidus į šiltus kraštus.

Namuose, šiltoj lovoje. Originaliau?

ISM Library?

LIBRARISTOS

Daiva DovydėnienėVyr. Buhalterė

Simona DaugėlaitėStudentė



Mano atveju labiausiai tinka skaityti straipsnius, kurie atitinka mano bakalaurinio darbo temą. Šiuo metu visi mano skaitiniai yra apie socialinę atsakomybę. Labai įdomu!

Ten, kur labai jauki aplinka. Man tai būtų namai, ant palangės, šiltai įsitaisius, kur matosi nuostabus vaizdas pro langus. Svarbiausia, kad būtų graži aplinka. Viltė Auruškevičienė

ISM studijų dekanė



National geography žurnalą, kuriam nerandu laiko vasarą.

Prie židinio.

Neabejojame, kad tiek šiltų ir jaukių minčių įkvėps į rankas paimti knygą tuos, kurie dar šį rudenį jos nepaėmė. O skaitymo gerbėjams, linkime rasti vis įdomesnių kūrinių ir vis jaukesnių vietų skaitymui. Šilto rudens su knyga!

Diana Alionienė Personalo vyriausioji vadybininkė

Ką tinka skaityti rudenį?Kur tinka skaityti rudenį?

Jeigu lyja ir pučia stiprus vėjas, geriausia skaityti detektyvą šiltai

užsiklojus lovoje ir gerti karštą arbatą.

Jeigu šviečia saulė ir gražiai krenta lapai, reikia skaityti romanus arba

rimčiau – poeziją.

Karolina DegutytėStudentė



Grožinę literatūrą, bet nebūtinai. Viskas priklauso nuo to, kas patinka ir ko tuo metu labiausiai reikia. Pati šiuo metu rašau bakalaurinį darbą ir skaitau daug įvairių knygų, kad parašyčiau jį kuo geriau.

Namuose. Smagiausia ir patogiausia prie židinio.

Rūta JūrėnaitėStudijų vadybininkė



Tokį nostalgišką metą? Hmm...priklauso nuo to, kuo užsiimi.

Namuose, prie židinio arba lauke, po klevu raudonu.

Mantas RimkusFinansų vadovas



Knygas.

Žiemos sode.

17Ruduo / 2012

LIBRARISTOS

www.ism.lt/[email protected]