Ekonomika EKO0201
(Mikroekonomika + Makroekonomika)
Doc., dr. Mindaugas DAPKUS
http://fcim.vdu.lt/[email protected]
Atsiskaitymai20%- I kontrolinis darbas (Savarankiškas darbas- priede)30%- II kontrolinis- koliokviumas (testas 20 užduočių- uždaro testas 20 užduočių- uždaro
tipo klausimai ir uždavinėliaitipo klausimai ir uždavinėliai Mikro)50%- egzaminas (testas 20 užduočių- uždaro tipo klausimai ir testas 20 užduočių- uždaro tipo klausimai ir
uždavinėliai, uždavinėliai, 1 atviras klausimas1 atviras klausimas MAKRO)
LiteratūraPUKELIENĖ V. ir kt. (9 bendraautoriai). Ekonomika: mokomoji
knyga/ Vytauto Didžiojo universitetas. Ekonomikos ir vadybos fakultetas. - Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006.
SNIEŠKA, V. ir kt. Mikroekonomika: Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Antrasis ir papildytas leidimas. Kaunas: Technologija, 1997-2003.
WONNACOTT, P.,WONNACOTT, R. Makroekonomika. Moksl. red. Z.Lydeka. Kaunas: Litterae universitatis, 1993.
Mikroekonomika• 0. Įvadas: Ekonomikos tyrimo objektas ir metodai• 1. Paklausos ir pasiūlos analizės pagrindai• 2. Paklausos ir pasiūlos elastingumas• 3. Vartotojo elgsena • 4. Firmos gamybos kaštai• 5. Firmos veikla tobulosios konkurencijos rinkoje• 6. Monopolija• 7. Oligopolinė rinka
• 30%30% koliokviumas koliokviumas (testas (testas ~~20 užduočių- uždaro 20 užduočių- uždaro tipo klausimai ir uždavinėliai: tipo klausimai ir uždavinėliai: 00--77 temos) temos)
ĮVADAS• Ekonomika (economics)- tai mokslas, padedantis iš
visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią
• 3 pagrindiniai ekonomikos klausimai:– Ką? (vartotojo poreikių pažinimas)– Kaip? (gamybos veiksnių naudojimas)
• Kapitalas, darbas, žemė
– Kam? (pardavimo būdų parinkimas)
• Mikroekonomika (microeconomics)- nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgseną, bei tai, kaip šių elementų sąveika įtakoja kainas, gamybą ir pajamas
Modelių taikymas ekonomikoje
• Teorija arba modelis – tai supaprastintas tikrovės atvaizdas– Racionalaus elgesio prielaida– “Ceteris paribus” prielaida...........................– Modeliai
• aprašomieji modeliai• Grafiniai• Matematiniai
• Priminimas– Matematiniai veiksmai– Procento skaičiavimas
Grafinio modelio pavyzdys: GGK
• GGK pasislinks nuo kooord.pradžios.........................
• GGK pasislinks link kooord.pradžios.........................
• GGK pasislinks asimetriškai.................................
QP, vnt.
QS, vnt.0
Gamybos galimybių
kreivėQP1
QS1 QS2
QP2
I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS PAGRINDAIPAGRINDAII.1 Paklausa
Paklausa (Demand)- prekės kiekio (Q), kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina (P), už kurią ši prekė perkama (ceteris paribus)
I.1.1 Paklausos dėsnis ir jos kreivė
QD=b - a·PD
PD= m - k·QD
P, Lt/vnt.
Q, vnt.
D
1 2 3 4 5 6 7 80
10
20
30
40
50
60
D1
•
•n
c
I.1.2 Paklausos veiksniaiPaklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti
pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.
Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės kainos pokyčio poveikyjekainos pokyčio poveikyje.
Paklausos pokyčius (change in demand) atspindi paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje nekainos veiksniųnekainos veiksnių poveikyje.
Ne kainos veiksnių įtaka paklausai:1. Pirkėjo pajamos ir jų kitimasNormalios kokybės prekeNormalios kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama
daugiau, kai pajamos didėja (ceteris paribus). BlogesnėsBlogesnės kokybėskokybės prekepreke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama
mažiau, kai pajamos didėja.2. Kitų prekių kainos ir jų kitimasJei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant,
jos vadinamos pakaitaispakaitais (substitutes). PapildančiosPapildančios (complementary) viena kitą prekės vartojamos kartu kaip
komplektas. 3. Vartojo lūkesčiaiJei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto.
Tai padidina paklausą.
I.2 Pasiūla
Pasiūla (Supply) - tai prekės kiekio Q, kurį gamintojas siūlo parduoti rinkoje, ryšys su kaina P, už kurią prekė parduodama.
I.2.1 Pasiūlos dėsnis ir jos kreivėPasiūlos kreivė (supply curve) - tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir
pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas.
QS=b + a·PS
arba
PS= m + k·QS
P, Lt/vnt.
Q, vnt.
S
1 2 3 4 5 6 7 80
10
20
30
40
50
60
S1
•
•c
n
I.2.2 Pasiūlos veiksniaiPasiūlos kiekis (quantity supplied) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pateikti
pardavėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.
Pasiūlos kiekio pokyčiai (change in quantity supplied) - gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, ceteris paribus.
Pasiūlos pasikeitimą (change in supply) rodo pasiūlos kreivės padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas nekainos veiksnių poveikyje: pasiūlai didėjant - į dešinę, pasiūlai mažėjant - į kairę.
Ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai :1. Gamybos veiksnių kainų pokyčių įtaka pasiūlai. Didėjant g.veiksnių kainoms, pasiūla ............................ Mažėjant g.veiksnių kainoms pasiūla .................................2. Pažangių technologijų naudojimasPažangių technologijų taikymo efektas gamybos kaštams..........
3. Prekių gamybos ryšių įtaka pasiūlaiJei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys
ištekliai (žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti). Jei A ir B prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant A prekę kaip
šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prekė.
I.3 Rinkos pusiausvyra: Maršalo kryžius
I.3.1 Rinkos pusiausvyros susidarymas Jei rinkoje susidaro pusiausvyra (market equilibrium), kai
nusistovi tokia prekės kaina, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.
Lt/vnt.
P2
PE
P1
QS
QE
Q
D
dc
E
ba
Q, vnt./mën.
Perteklius:S>QD
Pusiausvyra:D=Q S
Trûkumas:D >Q
S
S
0
P,
Q
Q
Q
Q1
Q1 D
2SD2
I.3.2 Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui
Lt/vnt.
PE
PE1
Q E1 Q E
D1
D
S
E
E1
Pasiûlosperteklius
Q, tûkst. vnt.0
P,
Lt/vnt.
PE1
PE E
E1
S1
S
QE1
QE
D
Q, tûkst.vnt.
Paklausosperteklius
0
P,
I.3.3 Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant minimaliąją ir maksimaliąją kainas
Vyriausybės nustatyta minimalioji kaina (price floors) reiškia, kad negalima parduoti žemiau šios kainos lygio. Minimalioji kaina paprastai nustatoma aukščiau pusiausvyros kainos lygio.
Vyriausybės nustatyta maksimalioji kaina (price ceilings), vadinamosios kainų lubos, reiškia, kad gamintojas savo prekes gali realizuoti žemiau šios kainos lygio, bet viršyti jos negalima.
P, Lt/vnt.
Q, vnt.
S
1 2 3 4 5 6 7 80
10
30
50
60
•
•
………………….. kaina
D
40
20
•
•
c f
g h
e•
………………….. kaina
II. II. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMASPAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS
Elastingumu bendru atveju ekonomikos kurse vadinsime rinkos subjektų reakcijos intensyvumą reaguojant į kurio nors ekonominės aplinkos veiksnio (kainos, pajamų, ...) pasikeitimą.
II.1 Paklausos elastingumas: kainų atžvilgiuPaklausos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of demand)
matuoja norimo pirkti prekių kiekio reakciją į kainos pokyčius:
(normalioms prekėms Ed<0).
Kainos padidėjimas 1 Lt tai daug ar mažai?
Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga;
kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga.
EQPdd
%%
II.1.1 Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai
1. Santykinis paklausos elastingumas (|Ed|>1), kai | Qd | > | P |
2. Santykinis paklausos neelastingumas (|Ed|<1), kai | Qd | < | P |.
3. Vienetinis paklausos elastingumas (|Ed|=1), kai | Qd | = | P |.
4. Absoliutusis paklausos elastingumas (|Ed|=) - kai be galo mažas prekės kainos procentinis pokytis (P%=0) sąlygoja didelį perkamų prekių
kiekio procentinį pokytį | Qd | >> | P |.
5. Absoliutusis paklausos neelastingumas (|Ed|=0)- kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje (Q%=0),
t.y. kai | Qd | << | P |P P P P PD
D
QQ Q Q Q0 0 0 0
D
D D
0
II.1.2 Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai1. Analizuojamų prekių tarpusavio ryšys: prekės pakaitai
(substitutai). Jeigu prekės turi daug pakaitų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų.
Paklausos kreivė vertikalesnė ar horizontalesnė? 2. Prekės reikalingumo žmogui laipsnis. Būtiniausių prekių paklausa
santykinai neelastinga: kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes, pvz., maistą, drabužius, avalynę, elektrą, dujas, kurą ir t.t. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Priešingai, prabangos prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą (paklausa elastinga kainų atžvilgiu).
3. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Didėjant biudžeto daliai skirtai analizuojamai prekei įsigyti elastingumas paklausos didėja.
4. Laikas. Jei vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savo elgseną, jie gali elastingiau (jautriau) reaguoti į kainos pasikeitimą. Vadinasi, trumpu laikotarpiu kai nespėjama prisitaikyti prie kainos pokyčių paklausa yra santykinai neelastinga, o ilgu laikotarpiu vartotojų paklausa tampa elastinga.
II.4 Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiuPasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of Supply) –
rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą:
kai 0<ES<∞.
II.4.1 Pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai1. Santykinis pasiūlos elastingumas (ES>1), kai |∆P | < | ∆Q |2. Santykinis pasiūlos neelastingumas (ES<1), kai | ∆P | > | ∆Q |3. Vienetinis pasiūlos elastingumas (ES=1), kai | ∆P | = | ∆Q |4. Absoliutusis pasiūlos elastingumas (ES=), kai | ∆P | << | ∆Q |5. Absoliutusis pasiūlos neelastingumas (ES=0), kai | ∆P | >> | ∆Q |
EQ
PSS
%
%
0
P P
0Q Q Q0 0 Q 0 Q
PS
S
P P S
SS
II.4.2 Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai 1. Laiko tarpsnis.
Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: ES>0. Ilgasis laikotarpis yra tada, kai įmonės padidina gamybos pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti (arba palikti) šaką (ES>>0).
2. Prekių pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos pačius išteklius galima naudoti kelių rūšių prekių gamybai, vienos iš šių prekių kainos padidėjimas sąlygos išteklių perkėlimą jos gamybai, mažinant kitos prekės gamybą. Pakaitai gamyboje didina pasiūlos elastingumą kainų atžvilgiu.
3. Prekių saugojimo galimybės. Jeigu prekių negalima saugoti ilgą laiką, tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis.
P
P2
P1
Q1
Q
D1
D2
SM P
P2
P1
Q1 Q 2
SSR
D2
D1
P
P2
P1
Q 1Q Q 2
D1
D 2
SLR
Q0 0 0
II.5 Elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimas
1. Paklausos (pasiūlos) elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas intervale:
arba
2. Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu bet kuriame paklausos tiesės D taške nustatymas geometriškai: bet kuriame paklausos tiesės D taške yra lygus tiesės D atkarpos, esančios žemiau šio taško, ilgiui, padalytam iš tiesės D atkarpos, esančios aukščiau šio taško, ilgio:
EQ
QP
Pd
d
vid vid
:
2
:
212
12
12
12
PP
PP
QQEd
)(
)(
BA
BGE B
d
0
1
2
3
4
5
1 2 3 4 5 Q
P
G
A
B
CH
F
KB
B
B
BBd Q
PP
PE max
max
II.6 Elastingumas ir kreivės nuolydisP
0
1
2
3
4
5
10 20 30 40 50 Q00 0
DC
B
A
P PP D
=0 =begalybeiD
6
5
4
3
2
1
10
A
B
C
F
20 30 40 50 60 QHD
Ed=begalybei
Ed >1
Ed=1
Ed <1
E d=0
Q
Ed =1=const E d E d
a) b) c) d)P
S P
Q0
2
4
8
10
E = 0,418
6
2
5
01 20 30 40 50
S
3
10 20 8001
3
56
9
7
1S2
S3
Es=1=const
1
4
7
30 40 50 60 70 90
s
Es=3,4
Q
C
F
A
B
C
F
A
B
a) b)
II.7 Praktinis elastingumo teorijos taikymas
1. Prognozuojant prekių pardavimus
2. Valstybės pajamų gaunamų iš mokesčių prognozavimui
3. Prognozuojant valstybės poveikio priemonių įtaką ekonomikos pusiausvyrai
II.7.1 Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamos
a) kai |Ed| >1 b) kai |Ed| <1
P P
Q Q0 02 4 6 8
5
8
9
2 4 6 7 8
D
2
4
678
11
S1
S
E1
E
A
B C
A
B C
E
E
S1
S
D
Akcizomokestis4 Lt/vnt.
Akcizo
4 Lt/vnt.2 mokestis
II.7.2 Pasiūlos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamoms
c) kai ES>1 d) kai ES<1
78
11
02 4 6 8 10 2 4 6 7 8
5
89
10
PP
7
E1
E
Akcizomokestis4 Lt/vnt.
S1
S
D
A
B C
Q 0 Q
Akcizomokestis4 Lt/vnt.A
B C
E2
E
D
S1 S
II.1.3 Paklausos elastingumo reikšmė įmonių sprendimams
TR=QPPirmas atvejis. Kai |Ed|<1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos taip pat
mažėja, o kainos didėjimo atveju pajamos didėja.
Antras atvejis. Kai |Ed|>1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja, o didėjant kainai, bendrosios pajamos mažės.
Trečias atvejis. Kai paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai (mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties.
0
5
10
P P
10
5
0
20
15
5
10
D
D D
15
P
1612 4 8Q Q Q0
E
F
A
B
C G
E
F
A
B
C G8 12
E
F
A
B
C G
III. III. VARTOTOJO ELGSENVARTOTOJO ELGSENOS ANALIZĖOS ANALIZĖ
III.1 Naudingumo funkcija. Vienos prekės modelisBendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas
bendruoju naudingumu (Total Utility):
Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu (Marginal Utility):
Mažėjančiojo ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad didėjant vartojamos prekės ar paslaugos kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą.
TU f Q ( )
MUTUQ
n
n n
n n
MU TU TUQ Q
1
1
TUnTU
4TU
3
TU2
TU1
0
A 1
A 2
A 3
A 4 B1
Q
Q
TU
MU
0Q1 Q 2 Q 3 Q 4 Q n
B
A' A''A''' A''''
'
b)
a)
III.2 Dviejų prekių vartotojo elgsenos modelisIII.2.1 Vartotojo abejingumo kreivės
Įvairių prekių rinkinys, apimantis atitinkamą prekių kiekių derinį, vadinamas vartotojo prekių krepšeliu.
Kreivė, rodanti du pasirenkamų prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas teikia vienodą bendrąjį naudingumą, vadinama vartotojo abejingumo kreive (Indifference curve).
Abejingumo kreivių žemėlapis (kartograma) (indifference map) - susistemintų abejingumo kreivių rinkinys, grafiškai rodantis, kad suvartojęs didesnį prekių kiekį vartotojas gauna didesnę naudą.
QA
Q B0
C4
C1
I1I 2
I 3
I 4
Vartotojų abejingumo kreivių atvejai:
1) dalinių pakaitalų (hiperbolė )
2) visiškų pakaitų (tiesės )
3) pilnų komplektų
QA
Q B1 2 3 4 5
1
2
3
4
5
I
I
IIIII
IV
0
I
0 Q B
QA
I
0
QA
Q B
AB
Q TUQ
A BQ TU Q
Abejingumo kreivių nuolydis ir ribinis naudingumas
Vienos rinkinio prekės kiekis, kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį rinkinio naudingumą, vadinamas ribine pakeitimo norma (Marginal Rate of Substitution):
QA IA,B
10
0
3
6
4 6 8 10
QA=6
QB=2
M 1
M 2
M 3
M 4
Q B
)()( UMQUMQ BBAA
ABMRSQ
Q
MU
MU
B
A
A
B
III.2.2 Vartotojo biudžetas ir naudingumo maksimizavimas
Piniginės pajamos, skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudžetu (consumer budget):
Biudžeto tiesė rodo prekių derinius, kuriuos gali įsigyti vartotojas esant duotam pajamų ir kainų lygiui (budget line):
Biudžeto tiesės nuolydžio
koeficientas M=
M Q P Q PA A B B ( ) ( )
QA
QB
? ?
?
QBmax QB1 QB2
QAmax QA2
MX
MY
MZ
M
P
PQ
Q
Q
Q
A
B
B
A
B
A
max
max
III.2.3 Vartotojo naudingumo maksimizavimas
Abejingumo kreivės ir biudžeto tiesės lietimosi taškas, kuriame maksimizuojama vartotojo nauda, vadinamas vartotojo pusiausvyros tašku (consumer Equilibrium):
Vartotojo pusiausvyros sąlyga:
Ribinė pakeitimo norma = Biudžeto tiesės nuolydžio koef.
arba arba
QA
QB QBmax
QAmax
? E
I1 I2
I3 I4
I5 QAE
QBE 0
?
?
?
?
K M
Y X
MMRSABA
B
A
B
P
P
MU
MU
A
A
B
B
P
MU
P
MU
Recommended
