ISSN

202

9–60

61

„Laikas.lt“ nuotraukų konkursas

TIk NIekam Nerodyk!

Nugalėtojų, kuriuos rinksime kartu su žurnalo / portalo „Laikas.lt“ skaitytojais, laukia malonios staigmenos bei foto-grafijos paslaugų firmos PROCENTRO dovanų čekis, kurį ga-lėsite panaudoti savo senoms nuotraukoms skenuoti, restau-

ruoti bei spausdinti.

„Laikas.lt“ skelbia nuotraukų konkursą „Tik niekam nerodyk!“ ir ragina siųsti nuotraukas, kurias iki šiol slėpėte kartu su savo dienoraščiu. Atsikratykite savo fobijos nuotraukose atrodyti kvailai, siųskite tokias fotografijas mums, o mes jų niekam nero-

dysime, tik publikuosime portale „Laikas.lt“, o verčiausias gėdos jausmo – ir žurnale.

Andrius Mamontovas, Andrius Užkalnis, Aleksandras Pogrebnojus ir kiti žymūs Lietuvos žmonės dalijasi savo slėptais atvaiz-dais, kad pamokytų pasijuokti iš savęs ir išspaustų kuo daugiau šypsenų! Jūsų šypsena su ironiška gaidele? Siųskite savo nuo-

trauką redakcija@laikas.lt ir atsikratykite jos.

Didelių formatų nuotraukų spausdinimas ant įvairių paviršių: tradicinio fotografijos popieriaus, fotokokybės popieriaus, plakatinio popieriaus, drobės, vinilo, tento, tapeto ir kitų medžiagų. Fotografijos dizaino darbai, senovinių fotografijų skai-tmeninis retušavimas, nuotraukų klijavimas ant kieto pagrindo (aliuminio kompozito, putų kartono, kartono), nuotraukų la-minavimas, rėminimas, fotografijos albumų gamyba.

Nuotraukas su komentarais, kodėl šios nuotraukos niekam

nenorite rodyti, siųskite adresu redakcija@laikas.lt iki

rugsėjo 21 dienos.

Konkurso „Tik niekam nerodyk!“ dalyvių bei žinomų žmonių nuotraukas rasite portale ww.laikas.lt.

Andrius Užkalnis

Andrius Mamontovas

Aleksandras Pogrebnojus

redakcIjoS žodIS

Vyr. redaktorė Dovilė RaustytėRedaktorius Karolis VyšniauskasŽurnalą ruošti padėjo: Reda Krušinskaitė, Karolina Paulonytė, Martina Danėlaitė, Justė Urbonavičiūtė, Aleksandras Rimdžius, Aina Kunigėlytė, Amelija Lučinskaitė, Aistė Ridikaitė ir kt.Kalbos redaktorė Edita MatonytėDizaineris Tomas MozūraViršelį kūrė Labàdienà

Su redakcija galite susisiekti:mob. +370 660 05 831el. p. redakcija@laikas.lt

Reklama:Jurgita Zuzevičiūtė,mob. +370 660 05 832,el. p. jurgita@laikas.lt

Direktorė Simona Matiukienė

Žurnalą leidžia:UAB „Baltic Net Media“, Geležinio vilko 18A, Vilnius

Žurnalą spausdino: UAB „Leidybos grupė“

Mėnesinis žurnalas „Laikas.lt“ leidžiamas pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį. Medžiaga, pateikta mėnesiniame žurnale, yra „Laikas.lt“ nuosavybė, ją kopijuoti ir platinti be redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį „Laikas.lt“ neatsako.

KAUNAS: verslo centrai, „Čili pica“, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, BO baras, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi Express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taver-na“, „Groovy“, alaus pub’as-krautuvėlė „Gyvas“, „Pjazz Oldtown“ „Cho-colaterie“, YZYbar, kavinė „Kultūra“, Kauno kamerinis teatras, „Radha-rane“, „101 Kepyklėlė“, „Pas Romano Paolo“, „Jums“, „Flamenco Cafe & Vino“, „Femina Bona“, grožio salonas „Tovera“, „Tamsta“, „Undinė“ „Ry-šių kiemelis“, „Džem’pub“ ir kt.

ŠIAULIAI: „Centro šokoladinė“, „Coffee Inn“.

VISA LIETUVA – „SPA Vilnius Sana“.

Naujas numeris pasirodys rugsėjo 3 dieną.

žurnalų rasite šiose vietose VILNIUS: verslo centrai, „Kibin inn“, „Walk to Wolk“, „Čili pica“, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, „Sotas“, „Bam-balynė“, „Orgazmus“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk Shake“, kino tea-trai „Pasaka“ ir „Skalvija“, ISM, VGTU, TVM, VIKO, LEU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, mokykla ELC, „Crustum“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „Take Way“, „Milkshake Bar“, „Guru“, „Li-vin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, Itališka vyninė, „Bun-te Gans“, „Gringo“, „Balti drambliai“, „Coco“, „Būsi trečias“, „Soul Box“, „Bix“, „Artistai“, „X club shop“, viešbutis „Adelita”, Menų spaustuvė, Užupio kavinės terasa, „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, vyninė „Vinchenzo Mimoza“, „Šviežia kava“, Daiktų viešbutis, „Mint Vinetu“, „Beer barell“, „Park Inn“, „Brandevino“, „Pitstoppizza“, „RawRaw“, „Žėrutis“, „Gaudos SPA namai“, „Alaus namai“, „Muskatas“, „Puntukas“, „Jalta“, grožio salonai: „Salon Plus“, „Figaro“, „Bolero“, „Eslauda“, „Performa“, „Perla“, „Art of Beauty“, „Šilkinė banga“, „Grožio ekspertas“, kinų masažo centras QI ANMO, „studio 9“, „The Room“, „Meat lovers Pub“, jo-gos centras „Shanti“, šokių studija „Orientalija“, „Dovilės rytietiškų šokių studija“, „Vasaros terasa“, „Vienuolyno kiemas“.

GykaI ne FrykaI

Visai neseniai „Facebook“ mačiau nuotrauką, kurioje vaizduojamas prie rašomojo stalo, stovinčio daugiabučių kiemo viduryje, į kompiuterio ekraną sulindęs jaunuo-

lis. Iliustracijos apačioje parašyta: „Mama liepė eiti pažais-ti į lauką.“ Nuo kompiuterių nesitraukiančius veikėjus visuo-menė linkusi vadinti gykais. Šis slengas neabejotinai – savo populiarumo viršūnėje. Girdime jį vis dažniau ir ne tik kom-piuterių entuziastams įvardyti, nors tam jis pirmiausia ir bu-vo sugalvotas. Žmonės, pamišę dėl vienokios ar kitokios vei-klos, taipogi atsiduria gykų gretose. Gykiškumo aktualumas lėmė rugpjūčio žurnalo temą, beje, apsiribojant šįkart kom-piuteriais.

Gali būti, kad programuotojo stereotipas: nekalbus, kartą per savaitę marškinius keičiantis, laisvalaikį prie kompiuterio su traškučiais, alumi ir, geriausiu atveju, draugu greta prie kito kompiuterio leidžiantis jaunuolis, žodžiui gykas suteikė nei-giamą atspalvį ir kone pavertė fryko sinonimu.

Šiek tiek palaužysime stereotipus su pasaulį pakeitusiu gy-kų dešimtuku, „TODO.txt“ gerbėju Linu Valiuku, Laimo-nu Zaku ir jo įtaka „Facebook“. Leisime padiskutuoti kūry-bininkams ir dažnai jų paslaugomis nepatenkintiems už-sakovams, virtuliai pakeliausime po Australijos, Didžio-sios Britanijos, Latvijos ir Lietuvos butikus, stengdamiesi išsiaiškinti, kokį pelną jie neša. Iškratysime karštų Vilniaus gatvių praeivių kišenes, ieškodami šiuolaikinių ir vinta-žu tapusių technologijų. Dar pristatysime unikalią stimpan-ko kultūrą. Taip pat supažindinsime su mūsų viršelio kūrė-jais Labàdienà, kurie gykus sugretino su laimę nešančiomis mistinėmis būtybėmis kaukais... Atsiverskite 30 puslapį ir pamatysite, kaip Rapolas su Petru kūrė jiems miškelį...

Taigi, jei kas Tave pavadins gyku, žinok – eini tinkama lin-kme.

Dovilė

Gykų olImpaS: jIe kurIa INTerNeTą mumS

karolis Vyšniauskaskarolis@laikas.lt

mokykloje jie buvo tie, kurie nežaisdavo beisbolo koman-doje ir nelaukė išleistuvių, nes neturėjo poros, su kuo į jas nueiti. komforto zoną jie susikurdavo prie kompiuterio, o ne diskotekoje. „kieti bičai“ iš jų juokėsi, jie kantriai spau-dė klaviatūrą toliau.

Šiandien jau juokiasi jie – interneto amžiu-je būtent programuotojai, kompiuterių gykai, aitišnikai savo rankose laiko pasaulio dabar-tį ir ateitį. Mes nebemokame gyventi be jų su-kurtų paslaugų, jie jas nuolat tobulina ir daž-nai atiduoda už dyką – interneto amžiuje ver-tybė yra ne pinigai, o laikas, kurį produktui ar paslaugai vartotojas skiria. Kas yra šie žmo-nės, sukūrę internetą, tokį, koks jis yra šian-dien? Surinkome 10 asmenybių, kurių iš pir-mo žvilgsnio neatpažįstame, tačiau jų virtua-lius kūrinius įsijungiame kasdien.

4

Mattas MullenwegasJis yra vienas iš tinklalapių turinio valdymo sistemos „WordPress“ kūrėjų. 15 proc. iš milijono lankomiausių pa-saulio tinklalapių yra sukurta naudojant šią sistemą. Dirbti prie „WordPress“ Mattas pradėjo būdamas vos devyniolikos. Dabar jam 28-eri, o jo sukurtą sistemą naudoja daugiau nei 70 milijonų tinklalapių pasaulyje.

Už ką jam paspaustume ranką? Kiekvienam bent pa-tenkinamą kompiuterinį raštingumą turinčiam internau-tui „WordPress“ leidžia susikurti tinklaraštį ar tinklalapį ir skleisti savo mintis visam pasauliui, už tai neprašydama nė cento.

Gykiškiausias faktas: Matto asmeninio tinklalapio adre-sas yra ma.tt

Drew HoustonJis yra internetinės failų talpyklos „Dropbox“ įkūrėjas ir kompanijos vadovas.

Už ką jam paspaustume ranką? Už tai, kad dabar mums nebaisu nei perdegęs hardas, nei namuose paliktas USB rak-tas. Svarbiausi mūsų dokumentai saugiai ir patogiai palikti „Dropbox“ debesyje ir pasiekiami iš bet kurio prie interneto prijungto kompiuterio.

Gykiškiausias faktas: prestižiniame Masačusetso techno-logijos institute studijuodamas kompiuterių mokslą, Drew nuolat pamiršdavo USB raktą su svarbiais dokumentais. Jis manė, jog geriau failus turėti ne fizinėje, bet skaitmeninėje laikmenoje. Neradęs jokios tinkamos programos failams in-ternete saugoti, jis susikūrė ją pats. Taip gimė „Dropbox“.

Larry Page Jis yra vienas iš dviejų „Google“ įkū-rėjų. Nuo praėjusių metų balandžio – šios kompanijos generalinis direkto-rius.

Už ką jam paspaustume ranką? 1996 m., siekdamas kompiuterių moks-lo daktaro laipsnio Stanfordo universi-tete Larry sukūrė algoritmą, pagal kurį veikia „Google“ internetinės paieškos sistema. Pernai gegužę šios sistemos vartotojų skaičius viršijo vieną milijar-dą per mėnesį. Larry taip pat aktyviai prisidėjo prie naujų „Google“ projek-tų, tokių kaip „Google“ knygų paieška ar pats save vairuojantis „Google“ au-tomobilis.

Gykiškiausias faktas: buvo pirma-sis vaikas mokykloje, namų darbus at-nešęs išspausdintus kompiuteriu, o ne parašytus ranka.

Kevinas SystromasJis yra nuotraukų dalijimosi progra-mos „Instagram“ kūrėjas ir kompani-jos generalinis direktorius.

Už ką jam paspaustume ranką? Re-daguoti nuotraukas ir jomis pasidalyti internete dar niekada nebuvo taip pa-prasta. Su „Instagram“ šis procesas už-trunka kelis išmaniojo įrenginio myg-tukų paspaudimus. Senieji fotografijos vilkai pyksta ir sako, kad „Instagram“ tik bergždžiai imituoja „juostinę“ foto-grafiją, tuo tarpu iPhone’ais nešinai jau-najai kartai tai nė motais: jie instagra-mina draugus, šuniukus, maistą ir vis-ką, kas tik pasitaiko kelyje.

Gykiškiausias faktas: mokykloje Ke-vinas užsienio kalbos pamokas iškeitė į papildomas programavimo pamokas.

Peteris Sunde Jis yra vienas iš populiariausios pa-saulyje failų dalijimosi paslaugos „The Pirate Bay“ įkūrėjų.

Už ką jam paspaustume ranką? Pa-radoksalu, bet jei ne ši, akivaizdžiai au-torių teises pažeidžianti, tačiau jau be-veik 10 metų sėkmingai veikianti siste-ma, daugelis interneto vartotojų tiesiog neturėtų galimybės susipažinti su nau-jausiais kino filmais, muzikos įrašais ar TV produkcija. Dėl to „The Pirate Bay“ tyliai naudoja ir jam gero linki milijo-nai pasaulio internautų.

Gykiškiausias faktas: 2008 m. Pete-ris, kartu su dar trimis „The Pirate Bay“ kolegomis buvo paduotas į teismą už intelektinės nuosavybės pažeidimus. Visi kartu jie yra kaltinami padarę ža-los už 30 milijonų Švedijos kronų (9,5 mln. Lt). Kol kas teismo sprendimas nėra priimtas.

6

Jackas DorseyJis yra mikrotinklaraščių paslaugos „Twitter“ įkūrėjas ir vadovas, šiuo me-tu taip pat plėtojantis ir kitą savo kom-paniją – elektroninių mokėjimų siste-mą „Square“.

Už ką jam paspaustume ranką? Vykstant pasaulinės reikšmėms įvy-kiams (Egipto revoliucijai, protes-tams Rusijoje ir kt.) „Twitter“ yra pir-mesnis už televiziją, radiją ir netgi in-terneto naujienų portalus. Informaci-ja ten sklinda milžinišku greičiu ir pa-teikiama kompaktiškai, nes kiekvie-nas pranešimas yra apribotas 140 žen-klų limito.

Gykiškiausias faktas: nors „Twit-ter“ yra tobulas laiko švaistymo įran-kis, Jackas geriau nei bet kas supranta laiko vertę ir kasdien laikosi griežtos disciplinos: per dieną dirba 16 valan-dų (aštuonios skiriamos „Twitter“, aš-tuonios – „Square“). Pirmadienis yra susitikimų diena, antradienis – pro-duktų tobulinimo, trečiadienis – rin-kodaros ir komunikacijos ir t.t. Taip ir ne kitaip.

Davidas KarpasJis yra trumpų tinklaraščių platfor-mos „Tumblr“ įkūrėjas ir kompani-jos vadovas.

Už ką jam paspaustume ranką? Jei „Wordpress“ tapo tinklaraščių kūri-mo įrankiu bent šiek tiek prakutusiems vartotojams, „Tumblr“ nusitaikė į tuos, kurie to daryti visiškai nemoka (ar tin-gi). Kartu su kolegomis Davidas sukū-rė itin paprastą tinklaraščių platfor-mą, kuri leidžia net ir visiškai interne-tinio dizaino žinių bei pojūčio neturin-čiam žmogui susikurti estetišką erdvę internete.

Gykiškiausias faktas: prieš pradėda-mas kurti „Tumblr“, Davidas dirbo pro-graminės įrangos konsultantu ameri-kietiškame „Supermamos“ forumo ati-tikmenyje „UrbanBaby“.

AnonimasJis ( ji?) yra interneto haktyvistas (ha-keris + aktyvistas), virtualiai protestuo-jantis prieš Vatikaną, „Sony“ korpora-ciją, interneto cenzūrą, FTB ir kitas ga-lios struktūras. Jo tikslas – laisvė tiek online, tiek offline.

Už ką jam ( jai) paspaustume ran-ką? Nors šis interneto Robinhu-das dažnai veikia ne pačiais gražiau-siais metodais (nulaužia Sirijos gyny-bos ministro tinklalapį, pavagia ir pa-viešina NATO duomenų bazės duome-nis ir pan.), jis ( ji) yra svariai prisidė-jęs prie Arabų pavasario judėjimo, vi-somis išgalėmis kovojo prieš interneto laisvę apriboti besikėsinusį SOPA įsta-tymą ir kt.

Gykiškiausias faktas: niekas, net patys Anonymous nariai nežino, ko-kie žmonės yra jų grupuotėje ir kiek jų yra. Veikti išvien jiems pakanka idėjos, kompiuterio ir interneto.

Markas ZuckerbergasJis yra socialinio tinklo „Facebook“ kūrėjas.

Už ką jam paspaustume ranką? Niekas kitas pasaulio isto-rijoje nesugebėjo suburti tiek žmonių į vieną bendruomenę, nors ir virtualią. „Facebook“ vartotojų skaičius birželį siekė 955 milijonus ir jis toliau auga. Nepaisant visų šio tinklo mi-nusų, jis visiems laikams pakeitė mūsų suvokimą apie ben-dravimą ir informacijos sklaidą internete.

Gykiškiausias faktas: jau nuo mažų dienų Markas buvo ži-nomas kaip programavimo genijus, tačiau kartu buvo ir ga-bus humanitaras. Stodamas į Harvardą jis jau mokėjo pran-cūzų, hebrajų, lotynų ir senovės graikų kalbas, o studijų me-tais pagarsėjo kaip vaikinas, gebantis atmintinai cituoti Ho-mero „Iliadą“.

Jimmy WalesasJis yra atviros interneto enciklopedijos „Wikipedia“ su-manytojas ir bendraautoris.

Už ką jam paspaustume ranką? Už tai, kad dabar greitai ir nemokamai galime sužinoti praktiškai bet ką apie šį pasaulį – pradedant antikiniu pupelių dievu Cyamites, baigiant Rūta Meilutyte. Jūsų universiteto dėstytojai vis dar sako, kad „Wi-kipedia“ informacija nėra patikima, nes šią enciklopediją ga-li redaguoti bet kas, net ir jūs, tačiau ja kasdien pasitiki patys.

Gykiškiausias faktas: skaitomiausia Jimmy knyga vaikys-tėje buvo enciklopedija „Britannica“.

8

Reklamą dažnai užsa-kantis didelės įmonės rinko-daros specialis-tas savęs idio-tu nepavadintų: „Paprašius pa-taisymų arba pa-aiškinus, kad šis variantas nepri-imtinas, neveiks-mingas, remian-tis atliktais rinkos tyrimais, praside-da tragedija. Kūry-bininkai labai jau-trūs žmonės“, – iro-nizuoja nenorėjęs savo vardo minė-ti vyras.

„Reikėjo vakar“Kalbėdami užsakovai didžiausiu trūkumu įvardijo būtent kūry-bininkų nesugebėji-mą laikytis terminų. „Joks užsakovas nėra toks skūpus, kad nesu-tiktų sumokėti daugiau už greitį ir kokybę. Kai skambinu tartis dėl ter-minų, visada sakau, kad reikėjo vakar“, – pasako-jo užsakovas įprastai pa-liekantis papildomą sa-vaitę atsargos. „Žinau, kad vėluoja visi ir visada, nėra nė vieno dizainerio, nė vie-no kūrybininko, kuris dar-bą atlieka laiku. Tai ypač

reda krušinskaitėreda@laikas.lt

karolina paulonytėredakcija@laikas.lt

atsiverskite bet kurį interneto puslapį (rekomenduojame www.laikas.lt, žino-ma), o dabar panaršykite socialiniuose tinkluose, lėtu žingsniu paėjėkite gatve, įsijunkite radijo imtuvą, televizorių. ką galite rasti bendro? Informacijos srau-tą, o jame dar ir šūsnį reklamos, kurią neabejotinai kūrė žmonės, sėdintys prie kompiuterių.Šiame numeryje kalbame apie tuos, kurie kuria ateitį, verslą ar meną spaudinėdami klavišus ir pelę. Žinoma, kad jiems tenka susidurti ir su kitoje barikadų pusėje sto-vinčiais verslininkais, projektų vadovais bei vadybinin-kais, juos mes vadiname užsakovais.

juntama didelėse agentūrose, kurios linkusios vėluoti, jeigu gauna finan-siškai naudingesnį projektą. Jos pa-prasčiausiai nesilaiko terminų, pada-ro nuolaidą ir nesijaudina“, – kalbėjo rinkodaros specialistas.

Kūrybininkai apie laiko tempimą turi savo nuomonę, kuri paaiškina, kodėl deadline’ai neretai pasislen-ka: „Kai klientas neįsivaizduoja idė-jos, bet pradeda ją generuoti, tai at-siranda daug nereikalingo darbo, daug pakeitimų, „pažaidimų“ su spalvomis, šriftais, elementų „pa-tampymo“, – kalbėjo kūrybinin-kas Aleksandras. Jam antrina ir programuotojas (taip pat „jūrų pėstininkas“ bei „gražių mote-rų mylėtojas“) Marius Sprunkas. „Pikčiausia būna tada, kai klien-tas nusprendžia jog jam nebe-reikia kažkokio sistemos func-kionalumo, nors jau nemažai į tai buvo įdėta darbo,“ – apie neretai užsitęsiančius užsaky-mus pasakoja IT specialistas.

„Briefą, pasidarykite gerą briefą“!Tiek užsakovai, tiek kūrybi-ninkai sutinka, kad konflik-tų išvengimo pagrindas yra tikslingas ir išsamus pirmi-nis susitarimas, vadinama-sis briefas (angl. briefing – sąvoka, apibrėžianti kū-rybinės užduoties apra-šymą, išanalizavus klien-to poreikius). „Pagrindi-nis tikslas yra kuo geriau suprasti klientą ir jo si-

Kalbėdamas tiek su vienais, tiek su kitais, nenorom imi šypsotis, nes iš skirtingų lū-pų girdi lygiai tas pačias fra-zes: „Pasitaiko klientų idi-otų, kurie kelia neadekva-čius reikalavimus, nori mi-

lijono nereikšmingų pakei-timų, kabinėjasi „pastum-kite šią raidę 0,5 mm į kairę, o tą žalią spalvą padarykite žalesnę“, – pasakoja vilnie-tis reklamos dizaineris Alek-sandras.

10

tuaciją. Visų pirma aptaria-ma logotipo anketa. Vėliau – papildomi klausimai. Kar-tais būtina užduoti net ir ne-patogių bei provokuojan-čių klausimų“, – apie pirmą-jį pokalbį su klientu pasako-ja nenorėjęs prisistatyti di-zaineris. Jam pritaria ir in-terneto reklamos agentū-ros „smartAD“ direktorė Re-da Markevičiūtė: „Pritaikant turimą patirtį iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos bei infor-maciją iš atiliktų tyrimų, pa-siūlomi veiksmai – planas, kuris aptariamas su klien-tu ir prieinama prie bendro sutarimo.“ Tiek programuo-tojas, tiek grafikos dizaine-ris bei kūrybininkų paslaugų užsakovai visiškai sutinka su šia nuomone.

Kūrybinės užduoties apra-šymas svarbus ne tik jos pra-džiai, bet ir tolesnei eigai. Vienos įmonės rinkodaros specialistas pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai briefas išgelbėja nuo projekto nesė-kmės ar perdėto laiko tem-pimo, kūrybininkams perne-lyg atsipalaidavus: „Yra tekę skambinti ir klausti, ar brie-fas buvo skaitytas. Jeigu su-laukiu teigiamo atsakymo, nors rezultatai rodo prie-šingai, tai prašau briefą man paskaityti garsiai. Tokio-se situacijose nesupranti, ar čia tiek daug kūrybos, ar tiek

daug netakto, ar tiek daug chaltūros.“

„Ekspertas“ ir „padavėjas“Kalbinti pašnekovai sutinka, kad norint išvengti konflikto reikia ne tik susidaryti tei-singą projekto aprašymą, bet ir pasirinkti tinkamą kūry-bininką. Dizaineris kūrybi-ninkus skirsto į „ekspertus“ ir „padavėjus“. „Vienu atve-ju klientas vertina dizaine-rį kaip ekspertą, pavyzdžiui, daktarą. Kitu atveju klientas vertina dizainerį kaip resto-rano padavėją. Pirmu atve-ju kliento komentarai ir pas-tabos yra naudinga informa-cija – būtina sėkmingo pro-jekto sąlyga. Antruoju atveju klientas tiesiog pateikia nu-rodymus, o dizaineris juos įvykdo“, – sąvokas paaiškina pašnekovas.

Visi sutinka, kad tam ti-krose situacijose, įmonės vadovo žodžiais, „kai reikia greitai, tiksliai ir už protingą kainą“, pasirenkamas „pada-vėjas“, tačiau užsakovai, ne-paisydami didesnių sąnau-dų, sudėtingesnio derinimo ir ilgesnio projektui skiria-mo laiko, noriai bendrauja ir su „ekspertais“. „Geriau pa-sikankinti bei numesti dar kelis plaukus nuo savo jau ir taip plinkančios galvos ir vė-liau didžiuotis darbu, kurį

užsisakei ir suderinai. Esi at-sakingas už projektą, tai kar-tu ir tavo paties veidas“, – apie kompromisų ieškojimą su gabiais, tačiau dažnai įno-ringais kūrybininkais kalba rinkodaros specialistas. Vy-ras pabrėžia, kad inovatyvūs ir meniški sprendimai yra „toleruojami“, tačiau profe-sionalas visada privalo ieš-koti kompromiso ir įsiklau-syti į užsakovo žodžius: „Su-tikimas daryti pakeitimus parodo, kiek žmogus su-brendęs. Suvokimas ateina bėgant laiku. Dizaineris turi apginti ir paaiškinti, kodėl jo menas reikalingas, priešingu atveju – jis nekuria meno, o tik bando išsišokti.“

„Laikytis savojo išskirtinumo“Interneto reklamos agentū-ros „smartAD“ direktorė Re-da Markevičiūtė pabrėžia, kad kūrybininkams svarbu išlaikyti savo braižą, kadan-gi „ilgalaikėje perspektyvo-je tai daug tikslingiau“. Ži-noma, „padavėjų“ arba rin-kodaros specialisto „kepė-jais“ įvardytų profesionalų, kuriančių neypatingą, tačiau funkcionalų ir paprastą pro-duktą, taip pat reikia, tačiau Redai Markevičiūtei antri-nantis dizaineris teigia: „Il-galaikėje perspektyvoje „pa-davėjo“ modelis yra daug mažiau dėkingas tiek klien-

Dizaineris turi pagrįsti, kodėl nedarys pakei-timų, kitaip jis nekuria meno, o tik bando iš-

sišokti.

tui, tiek kūrybininkui.“

Užsakovai nėra linkę taip rimtai vertinti išskirtinio kūrybininkų braižo, kadangi jie, visų pirma, rūpinasi par-davimu, o pernelyg sudėtin-gas ar gilesnio meno pajau-timo reikalaujantis dizainas gali būti nepriimtinas pa-prastam pirkėjui. „Kartais matosi, kad žmogus uždė-jo šūdinos spalvos filtrą ir sa-ko, jog čia menas. Negali sau leisti susigadinti reputacijos dėl dizainerio, kuris mano, jog kuria meną. Toks žmo-gus gali būti neskaitęs nė vieno rinkos, kurioje dirba, tyrimo, turėti lygiai nulį išsi-lavinimo ir manyti, kad pa-žįsta visą pasaulį“, – aštrios kritikos susireikšminusiems kūrybininkams negaili rin-kodaros specialistas.

Kadangi įrašas bus šiek tiek specifi-nis, reikia šiokio tokio įvado.

Pasaulyje galioja tokia tvarka: jei no-ri, kad apie tave žinotų, pirktų ta-vo produkciją ar už tave balsuotų - reikia reklamuotis. Reklamas kuria žmonės. Dažniausiai - dirbantys re-klamos agentūrose. Įprastas mode-lis būtų toks: klientas samdo rekla-mos agentūrą, kurie sugalvoja idėją jų reklamai. Tada ta agentūra sam-do žmones galinčius ir mokančius tą reklamą pagaminti (nufilmuoti, nu-fotografuoti, nupiešti ir t.t.). Rober-tas sumodeliavo darbo su statistine lietuviška reklamos agentūra pavyz-dį, sudėliotą iš kelių tikrų patirčių ir pasakojimų. Įsivaizduokite, kad tai emeilai.

AGENTŪRA: Sveiki, žinome, kad esate puikus iliustratorius ir mokate puikiai piešti namus. Mums reikia, kad nupieš-tumėte namą vienai reklamos kampa-nijai. Atlyginimas - 100 litų. Bet reikia labai greitai. Ar galėtumėte?

ILIUSTRATORIUS: Sveiki, mielai nu-pieščiau Jums namą. Kokio būtent rei-kia?

AGENTŪRA: Bet kokio, gali būti juo-dai baltas, kreivom linijom. Klientas nėra reiklus, bet nori pamatyti namą jau rytoj.

ILIUSTRATORIUS: Gerai, šiandien at-siųsiu.

ILIUSTRATORIUS: (šiek tiek vėliau) Prikabinu namo paveikslėlį.

AGENTŪRA: Dėkui. Labai neblogai. Padarysime susitikimą ir iki rytojaus atsiųsime savo komentarus.

AGENTŪRA: (po keletos valandų) 1) Stogas turi būti lygesnis. 2) Kaminas turi būti dešinėje pusėje. Kairėj pusėj jis atrodo kvailai. 3) Reikia durų ranke-nos. 4) Kam lange tas kryžius? Reika-lingas namas, o ne bažnyčia… Laukiam pataisyto namo.

ILIUSTRATORIUS: Prikabinu pataisytą.

AGENTŪRA: Dėkui. Štai bendri mū-sų kliento, mūsų kūrybos direktoriaus ir visų aštuoniolikos kūrybininkų ko-mentarai: 1) Daug geriau buvo, kai ka-minas buvo kairėj pusėj. Dabar atro-

do išvis idiotiškai. Dar iš jo turi rūk-ti dūmai. 2) Langas turėtų būti mėly-nas, nes atsispindi dangus. Padary-kim, kad atsispindėtų dangus su debe-simis. 3) Pats namas turi būti raudo-nas, o ne baltas. Baltas namas yra nuo-bodus ir kvailas.

ILIUSTRATORIUS: Na, galėjote viską ir anksčiau surašyti, būčiau viską vienu ypu pataisęs… Prikabinu pataisytą.

AGENTŪRA: Nemokykite mūsų kaip dirbti. Mes reklamos sferoje dirbame jau šešis šimtus metų ir mūsų pavadi-nimas yra tarptautinis. Beje dedlainas buvo vakar, vėluojame… O rezultatas dar toli nuo patenkinamo. Šiandien darome skubų susitikimą ir po pietų atsiųsime naujus komentarus. Būtų gerai, kad per šiandien jau pabaigtu-me…

ILIUSTRATORIUS: Gerai… Laukiu ko-mentarų.

AGENTŪRA: Stogas

ILIUSTRATORIUS: Ką „stogas“?

AGENTŪRA: Nereikia jo. Nuimam stogą.

„Manau, kad sėkmingas pro-jektas susideda iš 100 proc. kliento ir 100 proc. kūrybi-ninko pastangų. Tiesiog pa-stangos yra skirtingo tipo“, – teigia dizaineris.

„Nėra sistemos. Gali bū-ti 90 proc. kūrybininkas ir 10 proc. klientas, bet net jei kli-entas tiksliai žino, ko nori, nemanau, kad kūrybininko dalis nusileidžia iki mažiau

nei 40–50 proc.“, – svars-to reklamos dizaineris Alek-sandras.

„Manau, tai labai priklauso nuo konkretaus projekto. Bet sakyčiau 50/50“, – mano di-rektorė Reda Markevičiūtė.

„Priklauso nuo projek-to pobūdžio. Jeigu projektas yra verslas, kurio pagrindinė funkcija padėti uždirbti pini-

Dedlainas buvo vakar

„100 proc. ir 100 proc.“Atrodytų, straipsnyje išsiaiškinome, jog esant dialogui, konstruktyviam pirmi-niam susitarimui ir profesionaliam ben-dravimui projekto metu, konfliktas iš-tirpsta virsdamas diskusija. Pabaigoje kiekvieno specialisto paklausėme, kiek procentų darbo į projektą įdeda kūrybi-ninkas, o kiek – užsakovas. Atsakymai skiriasi, tačiau, jie, matyt, vėl priklau-so nuo dialogo, o nuo jo priklauso ne tik kūrybininkų ir užsakovų santykiai...

Tekstas netaisytas

12

Kartais klien-tas vertina di-

zainerį kaip ekspertą, o

kartais – kaip restorano pa-

davėją.

ILIUSTRATORIUS: Rimtai?

AGENTŪRA: Jei tiek pat laiko, kiek skiriate klausinėjimams skirtumėte darbui, procesas vyktų gerokai greičiau…

ILIUSTRATORIUS: Ok… Štai namas be stogo. Bet man atrodo, kad Jūsų ko-mentarai darosi nelogiški…

AGENTŪRA: Tiek mes tiek klientas esam labai nepatenkinti mūsų bendra-darbiavimu… Išimkim tas baisias duris. Ir mūsų kūrybos direktoriui šiandien atrodo, kad namas turi būti geltonas.

ILIUSTRATORIUS: Nemanau, kad mūsų namas išvis bus panašus į namą, bet tiek to… Štai be durų ir geltonas.

AGENTŪRA: Iš kliento gavome dar tris dienas užbaigti šiam projektui. Todėl

šiandien nieko nekomentuosime, dvi dienas tylėsime, o paskui prieš pat de-dlainą atsiųsime komentarus, kad Jums tektų per naktį dirbti.

AGENTŪRA: (po dviejų dienų) Štai mūsų komentarai: Dabar tas langas at-rodo labai kvailai ir ne vietoje. Ir tie de-besys jame atrodo durnai, neaišku ar ten debesys ar kokie tai balti šūdai. Iš-imkim debesis, o langą pastatykim į vi-durį. Ir tegul jis atkartoja kvadratinę namo formą. Ir pataisykim visas lini-jas, kad būtų lygios. Jūs gal Parkinso-nu sergat, kad negalit lygių linijų nu-brėžti? Ryt iš pačio ryto laukiam finali-nio varianto.

ILIUSTRATORIUS:….

Agentūra tyli keturias dienas.

ILIUSTRATORIUS: Nesulaukiau jokių komentarų, tai spėju, kad „namas“ tiko.

AGENTŪRA: Klientas namą patvirti-no, bet mums jis nepatinka, todėl mo-kėsime puse sumos. T.y. 50 litų. Atsiųs-kite savo rekvizitus.

ILIUSTRATORIUS: Jūs turbūt juo-kaujat…

AGENTŪRA: Nejuokaujam. Ar panašu, kad mes turėtume humoro jausmą?… Štai prikabiname finalinį namo varian-tą, kad žinotumėte kaip daryti kitą kar-tą. Mūsų kūryba jį užbaigė patys su sa-vo MacBook’ais.

ILIUSTRATORIUS: Prašau, niekada gyvenime man daugiau nerašykit.

PabaigaRobertas supranta, kad reklamos agen-tūros dažnai būna nelaimingos, nes jas dulkina klientai. Visą šį procesą gali-ma vadinti „šūdų kaskadom“. Klientai drebia ant agentūrų (galvoja, kad gali tą daryti nes pinigus moka), o tos nuo sa-vęs stengiasi kuo daugiau nudrėbti ant gamintojų. Kaip toj pasakoj. „– Gaide-li, kodėl tu Vištytei akeles išmušei? – O kodėl man lazdynas kelneles suplėšė?“.

Belieka agentūroms palinkėti geresnių klientų. Ir didesnių kiaušų, kad galė-tų atsisakyti dirbti su prastais. Nors gal problema ir ne tame, kas čia žino…

gų, tai 90 proc. projekto auto-rystės tenka idėjos sumanyto-jui, dizaineriai ir programuo-tojai yra tik įrankiai, skirti tą idėją pateikti naudotojams. Jeigu projektas yra reprezen-tacinio pobūdžio, labdaringas, meninis ar kt., 90 proc. pro-jekto autorystės galima pri-skirti kūrėjams. Žinoma, nega-lima pamiršti, jog tie 10 proc. autorystės nemažai reiškia – ant kortos visada yra pastaty-

Tadas Vidmantas, roberto.blogas.lt

ta reputacija“, – sako progra-muotojas Marius Sprunkas.

„Įvairai. Dalis projektų tu-ri didžiąją mintį, šūkį, o vaiz-das tik nupaišomas. Kartais net pats nupieši ir paprašai pagražinti, o tai tėra make-tuotojo darbas. Lietuvos rin-koje, jeigu nori greitai, tai kū-rybinę idėją sugalvoji pats, o dizaineris, turintis gerą akį ir gerai valdantis pirštus ją

tik padaro atraktyvią“, – ko-mentuoja rinkodaros speci-alistas.

„Dažniausiai pagrindinę mintį pasiūlome patys, daug kartų komentuojame, deri-name ir deramės, kol gauna-me mus tenkinantį rezulta-tą. Kartais leidžiame žmo-nėms eksperimentuoti, būna visaip“, – pasakoja įmonės di-rektorius.

„Facebook“ klaIdoS – laImoNo Zako ekSpoNaTaIVieni laimoną Zaką vadina šiuolaikiniu menininku, kiti – skaitmeniniu grafiti-ninku, dar kiti – „Facebook’o“ ar net viso interneto maištautoju. pats jis nei smerkia, nei perša kurią nors nuomonę apie virtualiojoje erdvėje vykdomą savo veiklą, pavadintą „Glitchr“. Tik palieka laisvės interpretacijoms...

plačiai žinomu projektu „Glitchr“?

Vieną dieną tiesiog paste-bėjau neįprastai atrodantį tekstą „Facebook“, pradėjau domėtis, eksperimentuoti ir rezultatus skelbti „Glitchr“ puslapyje.

Papasakok skaitytojams, kurie nieko negirdėjo arba

turi klaidingą informaci-ją, kas yra tas „Glitchr“?

Tai projektas, kuriame eks-perimentuoju su unikodo („Vikipedija“ tai aiškina kaip standartą, apibrėžiantį be-veik visų kalbų abėcėlių bei papildomų simbolių koda-vimą kompiuteriuose – aut. past.) ir „Facebook“ infras-truktūros klaidomis bei trū-

Prieš pradedant pokalbį bū-tina paminėti, kad visos straipsnio iliustracijos yra jokiais efektais nepagražin-ti, nekoreguoti, autentiški screenshotai. Dėl ko ir kaip – žemiau.

Kokia buvo pradžia vi-sų, pavadinsiu, išdai-gų, kurios galiausiai ta-po ir už Lietuvos ribų gan

dovilė raustytėdovile@laikas.lt

14

kumais. Juos pateikiu kaip eksponatus.

Ar kurdamas gličus galvo-ji apie jų meninį vaizdą? Ar svarbus tik pats atlik-tas veiksmas?

Svarbus ir meninis vaizdas. Tam turiu slaptą puslapį, kur viską išbandau dar prieš keldamas į „Glitchr“.

Ar „Glitchr“ duoda tau pi-niginį pelną?

Kol kas ne.

Apskritai „Glitchr“ susi-jęs su neigiamu požiūriu į „Facebook“ arba apskri-tai į socialinių tinklų už-kratą?

Kurdamas „Glitchr“ tikrai

nemąsčiau apie tai. Darau tai daugiau iš smalsumo, nei iš no-ro sugriauti socialinius tinklus.

Sirgai, sergi „Facebook“ li-ga – komentuoji savo nuo-taikas, keli pusryčių nuo-traukas, kvieti draugauti „draugų draugų draugus“, o jų įkeltoms nuotraukoms prireikia kelių sekundžių sulaukti tavo komentaro...

Tarp „Glitchr“ gerbėjų yra

net mygtuko „Like“ kūrėjas ir vystytojas.

Nemanau, jog sergu „Face-book“ liga. Dažniausiai jį naudoju kaip elektroninio pašto dėžutę, kartais iš savo neišmaniojo telefono įkeliu nuotraukų, tačiau tikrai ne-skelbiu, kai valgau pusryčius ar sėdžiu tualete.

Kiek teko girdėti, iš pra-džių „Facebook“ darbuoto-jams „Glitchr“ nelabai pa-tiko, jie netgi buvo pašalinę jo profilį iš tinklo. Tiesa?

Dar pačioje „Glitchr“ gyvavi-mo pradžioje (2011 m. vasa-rą) pastebėjau, kad projek-to „Facebook“ profilyje tarp gerbėjų yra ne vienas šio so-cialinio tinklo darbuoto-jas. Galiausiai tų pačių metų gruodį, matyt, įsiutinau kurį nors iš jų ir „Glitchr“ tiesiog dingo iš „Facebook“ be jo-kio įspėjimo. Atsidaręs kelių dienų senumo viešai priei-namą „Google“ kopiją, ne-tikėtai joje radau ir gerbėjų sąrašą. Jame susiradau ketu-ris „Facebook“ programuo-tojus ir susisiekiau su kie-kvienu asmeniškai. Kiek nu-stebau, gavęs atsakymus iš visų. Visi teigė mėgstantys

„Glitchr“ veiklą ir nematan-tys joje nieko neleistino. Jau kitą dieną puslapis buvo at-kurtas, tik su pakeistu vardu (iki tol ir vardas buvo užgli-čintas). Pasak vieno iš pro-gramuotojų, būtent dėl var-do puslapis ir buvo užda-rytas.

„Facebook“ kūrėjai siū-lė tau dirbti išvien? Ar tai tik gandas?

Ne, išties gavau pasiūlymą iš „Facebook“ ieškoti jų saugu-mo spragų (už kiekvieną su-rastą spragą būtų išmokama premija), tačiau mano at-skleidžiamos spragos neda-ro žalos saugumui, nebent tik bendram vaizdui.

Dar pakamantinėsiu, ti-kėjaisi tokio projekto po-puliarumo?

Tikrai nesitikėjau tokios re-akcijos ir populiarumo. Tarp „Glitchr“ gerbėjų yra net mygtuko „Like“ kūrėjas ir vystytojas.

Galima tave vadinti hake-riu? Turbūt daugeliui iš-

16

„Facebook“ spragos nuolat taisomos ir dauguma „Glitchr“ darbų dėl to

pasikeičia arba tiesiog išnyksta. Todėl nuolat darau

„screenshotus“ ir vaizdo įrašus.

kils klausimas, kur vi-so to išmokai – studi-jos, daugybė valandų prie kompiuterio, sekimas ko-kiu nors autoritetingu asmeniu, kita?

Nelaikau savęs hakeriu. Niekur nesimokiau progra-muoti, tačiau beveik į visus klausimus ar neaiškumus atsako „Google“. O tai, ką darau su „Glitchr“, – labai specifinė sritis, kurioje esu pasikaustęs.

Esi pavojingas? Susilau-ki grasinimų, kritikos dėl gličų? Internete juk ne-trūksta piktų žmonių...

Nesu pavojingas. Ko gero, yra daugiau nesuprantan-čių žmonių nei nepaten-kintų.

Markas Zuckerbergas susikrovė ne vieną mili-joną. Gal ir tu turi inter-netinio verslo planą, pa-dėsiantį susikrauti krū-vas pinigų?

Kartais pasvajoju, bet rim-čiau dar nieko nemąsčiau.

prekyba VINTažINIaIS daIkTaIS INTerNeTu. ar TaI pelNINGa?

Vintažo mylėtojai žino, ką reiškia valandų valandos, praleistos blusturgiuose ar padėvėtų drabužių, sendaikčių parduotuvėse. Tačiau šioms paieškoms ne visada reikia palikti namus, dabar internete įsigyti vienetinius senelio laikų marškinėlius yra taip pat paprasta, kaip atimti iš vaiko čiupačiupsą, – tereikia užsukti į vieną iš daugelio vintažinių prekių parduotuvių internete.

18

Nuotr

auko

s: „S

tellar

Bout

ique“

, „Vin

tage D

eli“,

„OffO

n“

prekyba VINTažINIaIS daIkTaIS INTerNeTu. ar TaI pelNINGa?

martina danėlaitėredakcija@laikas.lt

Pakalbinome sendaikčių prekeivius internetu iš Lie-tuvos, Didžiosios Britani-jos, Latvijos ir netgi Aus-tralijos. Paklausėme, ar įmanoma užsidirbti iš vin-tažo virtualioje erdvėje...

Lietuvos internetinio vinta-žinių prekių butiko „OffOn“ atstovai Simona ir Paulius sakosi esą nepataisomi sva-jotojai ir, sukaupę gana di-delį žinių bagažą apie dra-bužių industriją, sugalvo-jo įgyvendinti savo svajones interneto tyruose. Parduo-tuvėlė – tai itin daug įdir-bio ir marių laiko pareika-lavęs judviejų darbo rezul-tatas, o tiems, kurie galvoja, kad internetinė prekyba yra svajonių darbas, leidžiantis dirbti ir drybsant spalvota-me Bahamų paplūdimio ha-make, duetas griauna iliuzi-

jas: „Neminint to, kad dra-bužių gauti yra sunkiausia darbo dalis, laisvo savaitga-lio neturėjome nuo neatme-namų laikų. Ir mes dar tik pradėjome. Kad pasiektume tai, ko norime, laukia milži-niškas darbas.“ Žinoma, tu-rint internetinę parduotu-vę nereikia vargintis tokio-mis smulkmenomis, kaip šil-dymas ir nuoma, bet Lietu-voje iš tokios „avantiūros“ Simonai ir Pauliui išgyventi dar ganėtinai sunku dėl įvai-rių priežasčių. Tačiau jie ti-ki, kad internetinė preky-ba Lietuvoje po truputį įsi-bėgės ir žmonės pradės jais pasitikėti užuot norėję žūt-būt pasimatuoti bei palies-ti drabužius prieš juos pirk-dami (nors „OffOn“ tokią ga-limybę suteikia): „Tam ti-kra prasme dar ir dabar lau-kiame, kol reikalai pajudės iš vietos ir žmonės pradės at-skirti mūsų prekės ženklą, bet „OffOn“ yra vienareikš-miškai prasmingiau, nei sė-dėti biure ir laukti, kada at-eis darbo dienos pabaiga, o iš ryto vėl daryti tą patį.“

Šiuolaikinės internetinio verslumo tendencijos rodo, kad ir toks brangus hobis ga-li netrukus pradėti nešti pel-ną. Britų „Stellar Boutique“ – taip pat tik internete egzis-tuojantis verslas, ir pati-sau-viršininkė Stella tikina, kad nors ir teko kelerius metus kantriai laukti, iš savo inter-

netinės parduotuvės galinti sumokėti visas savo sąskai-tas: „Tai tikrai ne pomėgis, o pagrindinis pajamų šal-tinis. Nesiryžčiau atidaryti paprastos parduotuvės, nes manau, kad tai jau atgyve-na. Beje, prekyba internete sparčiai auga visame pasau-lyje ir tiesiog dievinu siųsti savo vienetinius, kruopščiai atrinktus drabužius po vi-są pasaulį.“ Tiesa, sėkmė ne-nukrito iš dangaus – Stellos 10 metų patirtis mados in-dustrijoje, didžiulis ryžtas ir „gera akis“ nepamaišė. Dra-bužių iš jos butiko yra įsigi-jusi netgi Kate Moss ir Stella McCartney, tad dabar ji gali leisti sau šiek tiek atsipalai-duoti, užsikelti kojas ant sta-lo savo namuose Ispanijos kaime ir pasidžiaugti, kad sugebėjo pakinkyti interne-to vėjus: „Atrodytų, kad kai turi savo verslą, viskas ro-žėmis klota, bet tai netie-sa. Dirbu daug ir ilgai, tačiau randu laiko savo partneriui, katinams, šunims, vištoms, ožkoms, avims ir netgi vinta-žinių prekių paieškoms Ma-

roke. Gyvenimas per trum-pas, kad praleisčiau kiekvie-ną jo minutę dirbdama prie kompiuterio.“

Net 30-ies nesulaukusi bri-tė Katy taip pat ne visą dieną praleidžia dirbdama savo in-ternetiniame butike „Vinta-ge Deli“, nes jau gali sau leis-ti įdarbinti porą žmonių, o jos atrastus drabužius kas-dien ir ant Kanų raudonojo kilimo dėvi įžymūs žmonės. Jusdama didžiulę meilę vin-tažiniams drabužiams, Ka-ty pati „užaugino“ savo par-duotuvėlę internete ir pri-siekia, kad niekada neužsi-sakytų didmeninės padėvė-tų drabužių siuntos iš Ame-rikos: „Kiekvienas drabu-žis yra mano rastas, pačiu-pinėtas ir apžiūrėtas prieš perkant. Būtent dėl to mū-sų kainos yra šiek tiek di-desnės nei kitur, bet ga-li būti, kad teks jas mažin-ti, nes neseniai girdėjau pra-nešimą apie artėjančią an-trą recesijos bangą ir ne juo-kais dėl to susirūpinau.“ Ka-ty spėja, kad mažoms vinta-

20

nėje svetainėje, todėl daug vintažo mylėtojų susirenka ir bendruose tinklalapiuose (tokiuose kaip „Etsy“) pasi-žvalgyti, parduoti, nusipirkti įdomių rankdarbių bei senų apdarų. Tokie internetiniai „prekybos centrai“ reikalau-ja mažiau darbo ir priežiū-ros, nors nuo kiekvieno par-davimo šis bei tas nukapsi ir pačiam „Etsy“.

Kim iš Australijos sa-vo „Etsy“ krautuvėlę „Ne-ver-Never Traders“ atida-rė šiais metais ir mano, kad vintažinių daiktų preky-ba internetu yra puikus bū-das naujam gyvenimui pri-kelti puošniausias praėju-sių dekadų sukneles, minkš-čiausias prancūziškas palai-dines ir keisčiausius buities rakandus. „Nė vieno vers-lo neišskirčiau kaip žavin-go. Kiekvienoje srityje lau-kia daug sunkaus darbo ir tik keletas laimingų akimir-kų. Tačiau kai turi interne-to parduotuvę, bent jau ga-li pats pasirinkti darbo va-landas, o jos kartas būna la-

bai labai ilgos.“ Nors kartais protas atbunka ir rankos nu-tirpsta nuo besaikių paieškų vokiškuose, prancūziškuo-se bei vengriškuose drabu-žių turguose, Kim interne-to parduotuvėlė labai brangi jos širdžiai: „Neplanuoju jo-kios masinės gamybos, kaip kad dariau kadaise, kai tu-rėjau savo juvelyrikos vers-lą. Noriu, kad ši veikla išliktų asmeniška, graži ir įdomi.“

Dar viena prekeivė „Etsy“ platybėse – Marta iš Rygos, kuri prekiauja vintažiniais drabužiais, gintariniais bei karoliukų papuošalais ir taip pajėgia išlaikyti tris savo pa-daužas. Jos inventoriaus ra-dybos neapsieina be reidų į močiučių spintas bei ropšti-mosi ant apokaliptinių dra-bužių kalnų dideliuose san-dėliuose. Žinoma, ne visada Marta randa dėmesio vertų apdarų ir ne kiekvieną dieną jos parduotuvėlė krauna tur-tus, bet Marta net ir sunku-mo akimirką neabejoja, kad jeigu ir toliau taip sunkiai dirbs bei ieškos būdų, kaip pritraukti naujų klientų, – sulauks ir savo mažos per-galės. Moteris yra turėjusi ir parduotuvėlę Rygos centre. Lygina ją su kūdikiu, reika-laujančiu nežmoniškai daug laiko, energijos bei rūpesčio. Be to, turistai labiau pirkda-vo karoliukus ir vintažinius drabužius negu vietiniai, to-dėl Marta nusprendė kraus-tytis į internetą, kur neegzis-tuoja valstybių sienos ar ne-žmoniškos prestižinės vie-tos nuomos kainos. O tiems, kuriems galbūt kirba mintis atidaryti ir savo interntinį butiką, Marta pataria: „Ne-lauk, jeigu tau patinka vinta-žas ir žinai, kad širdis prade-da greičiau plakti, kai užsuki į padėvėtų drabužių parduo-tuvę ir pamatai šūsnį senie-nų. Mane tiesiog žavi pats faktas, kad kiekvienas vin-tažinis drabužis yra viene-tinis, turi ilgą istoriją ir kad po daugelio metų tu jį suran-di, apsivelki ir... jis tau idea-liai tinka!“

Internetinė prekyba nėra

svajonių darbas, leidžiantis

dirbti drybsant paplūdimio

hamake.

žinėms parduotuvėlėms kuo toliau, tuo bus sunkiau, nes žmonės dažniau renkasi pi-gesnius vintažo stiliaus ma-sinės gamybos apdarus. Bet net ir neseniai tapusi mama ji neskuba apleisti „Vintage Deli“. „Tikrai ilgai užtrunka kiekvieną dieną atnaujinti tinklalapį, bet lietingi Angli-jos orai turbūt mane paver-čia dar labiau užsispyrusia vintažo mylėtoja – velniop guminius batus.“

Kita vertus, kai kurie ne-nori izoliuoti savęs asmeni-

vių kalbos žodyno skaitme-ninę versiją („Kuriu žodyno programą kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams. Ji veiks visose operacinėse sis-temose – „Windows“, „Mac OS X“ ir „Linux“. Tai gal net-gi bus pirmoji lietuviška ko-mercinė programa, suderin-ta su „Linux“ sistema“, – sa-ko jis) ir antrus metus iš ei-lės dalyvauja tarptautinė-je „Google Summer of Code“ programoje.

Linas „Laikui“ nufoto-grafavo savo darbo stalą ir papasakojo apie progra-

karolis Vyšniauskaskarolis@laikas.lt

akiniai, nutrintas išmanusis rankoje, kurį įsigijo tuomet, kai lietuvoje turėti tokį telefoną dar buvo nepadoru, makintošas kuprinėje – linas Valiukas atrodo kaip tipinis aitišnikas, tik mūvi raudonas kelnes. Tačiau lai išvaizda neapgauna: priešingai nei tipinis aitišnikas, linas domisi tuo, kas vyksta offline, žino obamą ir netgi merkel, ir gerbia merginas, vadindamas jas damomis.

Nuo 14-os programuojančio, 15-os pirmąjį atlygį už šį dar-bą gavusio vaikino portfo-lio – Vilniaus viešojo trans-porto tvarkaraščių svetainė, mobiliosios aplikacijos in-terneto portalams ir žody-nams, „įvairūs tinklalapiai Šaraškino kontoroms“ ir tai tik pradžia.

Šiuo metu Linas laukia ga-lutinio atsakymo dėl dar-bo vietos „Wikimedia Foun-dation“ – organizacijoje, ku-riančioje didžiausią pasau-lyje interneto enciklopedi-ją „Wikipedia“. Su San Fran-

ciske (JAV) įsikūrusiais po-tencialiais darbdaviais jis jau paplepėjo „Skype“ ir atli-ko bandomąją užduotį. Tie-sa, pats Linas dėl šio fak-to nėra toks entuziastin-gas kaip jį supantys aplinki-niai: „Šansas, kad „Wikipe-dia“ galiausiai mane pakvies yra 1/10000. Čia tarsi nuva-ryčiau prie Neries su meške-re ir sakyčiau: „Gaudau ry-klį“. Tokia pati sėkmės gali-mybė.“

Kad per daug laiko nepra-leistų gryname ore, Linas programuoja Didžiojo lietu-

Dabar tėvai pernelyg

nesiskundžia sūnumi

programuotoju. Arba džiaugiasi, arba pasidavė.

Reikės paklausti.

22

muotojo darbo kasdienybę. Prielaida, kad programuo-tojas prie kompiuterio pra-leidžia visą laiką, kai nemie-ga beveik pasitvirtino. Lai-mei, Linas dar randa minu-tę kitą išeiti į miestą ir su-plauti buto draugių indus.

Linai, kaip atrodo tipinė tavo darbo diena?Dušas, cigariukas, kava, ba-nanas, feisbukas. Tuomet at-sidarau „TODO.txt“ ir prade-du jį pamažu braukyti.

Rašau, rašau, užstringu kur nors. Tada plaunu indus (kambariokės pasirūpina, kad jų visada būtų) ir galvoju kokias penkiolika minučių.

Jeigu geras oras, einu sė-dėti su kompu į kokią kavinę. Bibliotekos ir skaityklos irgi visai nieko.

Kiek laiko per dieną pra-leidi prie kompiuterio?Oi, turbūt visą laiką, ku-rį nemiegu ir nesiblaškau po miestą. Bet man nei gė-da, nei ką.

„Kompiuterastai pasaulio toli gražu nevaldo, nors algos ir neblogos. Pasaulį valdo Merkel su Obama. Man ramiau, kol taip yra.“

Kaip išmokai programuo-ti? Kodėl apskritai to ėmeisi? Juk galėjai žaisti „Doom’ą“ kaip visi kiemo vaikai ir nesukti galvos.Mažas būdamas labai norė-jau kompo. Tėvams gana tei-singai atrodė, kad sūnus su kompu gali truputį nuva-žiuoti nuo bėgių (neruoš na-mų darbų, nebeskaitys kny-gų, atsikalbinės ir panašiai), tai jie nelabai skubėjo man tą kompą pirkti.

Galų gale pavyko. Šeimos konglomerato (teta plius tė-vai plius aš) pastangomis ra-dome tokio gamintojo „Oli-vetti“ kompiuterį. Prastas buvo, visi klasiokai turėjo geresnius, bet tai vėliau išėjo tik į gera, nes žaidimai jame neveikė, tad teko pramogau-ti su „Turbo Paskaliu“.

Kažkur radau programos, kuri piešė Hilberto krei-vę, tekstą. Čia toks frakta-las („Vikipedija“ rašo, kad „fraktalas yra sudėtinis ge-ometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai yra pa-našūs ar identiški visumai arba kitiems fragmentams“ – K. V.). Tą programą šiaip ne taip per kelias dienas nu-rašiau į kompiuterį, kažkaip paleidau, ir kompiuteris nu-piešė man tą fraktalą. Tada sužinojau, koks puikus jaus-mas, kai elektroninė maši-na daro tai, ko tu užsinori.

Taigi, nebeturėjau kito pa-sirinkimo ir iki šiol gaudau tą „kaifą“.

Ar tėvai vaikystėje saky-davo, kad per daug sėdi prie kompiuterio?Sakydavo, bet Justiniškės niekada nebuvo kultūros ži-dinys, tad nelabai buvo kuo užsiimti.

Aš ir pats pagalvodavau, kad gal reikėtų būti labiau pasaulietiniam, todėl eida-vau į diskotekas, kviesdavau damas į pasimatymus, bet galiausiai vis tiek grįždavau prie kompiuterasto ištakų.

Dabar tėvai pernelyg ne-siskundžia sūnumi progra-muotoju. Arba džiaugia-si, arba pasidavė. Reikės pa-klausti.

Programuotojas – koks tai žmogus?Kristupas Sabolius iš „Pra-vdos“ buvo genialiai pagavęs „aitišniko (visagalio tinkli-ninko)“ personažą. Yra in-ternete tekstas. Aš geriau ne-pavarysiu.

Galiu tik truputį pridė-ti nuo savęs ir užstumti ant kolegų, kad pernelyg daž-nai programuotojai ber-nai būna išvešėję giluminiai seksistai. Įsitikinti nesun-ku – atsidarykite pirmą pa-sitaikiusį forumą ir suras-kite merginos užduotą „o kaip padaryti tai?“ klausi-mą. Tai yra labai neteisinga, žema, šlykštu ir šitaip netu-rėtų būti.

Būna, pasitaiko ir norma-lių žmonių tarp jų, bet ne-daug (mirkteli).

Antrą vasarą iš eilės paski-ri „Google Summer of Co-de“ programai. Papasakok plačiau, visgi „Google“.„Google Summer of Code“ yra vasaros programa, ku-rios metu visų pakopų stu-dentai gali už „Google“ mo-kamą stipendiją kurti atvi-rojo kodo programas. Šitaip jie daug ko išmoksta, gauna galimybę pabendrauti su in-dustrijos lyderiais, sužino, kokiu būdu keli šimtai pro-gramuotojų nuotoliniu bū-du sugeba sukurti kokį nors ten „Firefox“ arba VLC, dar ir pinigų gauna ( jeigu labai

Lino daRbo viEta

SENAS MAKINTOŠAS. „Palūžęs truputį, bet puikiai veikia, į kuprinę telpa, nukritęs ant že-mės nesiskundžia, kažkada net gražiai atrodė“

PERSIKAI. Pirkti be

nuolaidos

MELIONAS. Gali būti pra-

rūgęs

„Kažkoks ale

maistas“

Pernelyg dažnai programuotojai

bernai būna išvešėję giluminiai seksistai. Tai yra labai neteisinga, žema, šlykštu ir šitaip neturėtų

būti.

24

nenugrybauja). CV irgi ge-rai atrodo.

Tik kažkodėl kasmet lie-tuvių tame „GSoC“ būna vos du ar trys, nors vien MIF’e (Vilniaus universiteto Mate-matikos ir informatikos fa-kultete – K. V.) studentų vie-name programų sistemų kurse yra apie 120. Yra tarp jų tokių, kurie vasarą lošia badmintoną arba tranzuoja į Transilvaniją – su šiais vis-kas gerai, bet pasitaiko visus karščius „prageiminančių“ vietoje to, kad ką nors krūto padarytų. Šitų aš nesupran-tu. Kolegos, prie darbo!

Aną vasarą gaminau to-kį neblogą projektą: kai kom-

piuterastas kuria programą, jis ( ji) labai mėgsta, kai pro-grama suveikia keliose po-puliariose operacinėse sis-temose tuo pačiu metu, pa-vyzdžiui, „Windows“, „Mac OS X“ ir „Linux“. Šiam tiks-lui yra skirta tam tikra pro-graminė įranga, kuri leidžia pasiekti tą „parašiau vieną kartą, paleidau visur“ tikslą. Taigi, aš vienam iš tokių pro-jektų pavadinimu „wxWid-gets“ kūriau galimybę, kad vieną ir tą pačią programą kompiuterastas galėtų pa-leisti kartu ir per „iPhone“ (su nedideliais pakeitimais).

Šiais metais dar painiau. Vienas iš universitetų tu-ri tokį hobį: siunčiasi beveik

visą internetinę žiniasklai-dą ir tinklaraščius (tekstus) anglų kalba, tuomet juos iš-skirsto po sakinį, tada dar po žodį, viską sumeta į vie-ną vietą ir atiduoda dokto-rantams.

Doktorantai iš visų šių duomenų gali išsiaiškinti, pavyzdžiui, iš kur (iš profesi-onaliosios žiniasklaidos ar iš tinklaraščių) atsirado viena ar kita naujiena, kaip ji plė-tėsi, kas pirmas apie ką para-šė, kokius tendencingus žo-džius vieniems arba kitiems dalykams aprašyti naudo-ja įvairios žiniasklaidos prie-monės, apie kurias užsienio valstybes žiniasklaida rašo daugiausia ir taip toliau, ir panašiai.

Šitam universiteto „ho-biui“ atlikti aš kuriu progra-minę įrangą, galinčią veik-ti ne tik su anglų, bet ir su ki-tomis kalbomis. Visai įdo-mu – sužinojau daug nerei-kalingų dalykų apie statisti-ką ir kalbas apskritai, pavyz-džiui, kad kinai tarp žodžių nededa tarpų, o hebrajų kal-boje žodžiai rašomi iš deši-nės į kairę.

Ar jauti, kad dabar bū-tent kompiuterastai, pra-dedant Zuckerbergu, bai-giant tavimi valdo pasau-lį, nors kažkada jie tebuvo moksliukai, į kuriuos ne-žiūrėdavo damos?Kompiuterastai pasaulio toli gražu nevaldo, nors algos ir neblogos. Pasaulį valdo Mer-kel su Obama. Man ramiau, kol taip yra.

Absoliuti dauguma IT žmonių nepriima strate-ginių sprendimų, o sėdi prie kompo ir brauko „TO-DO.txt“, taigi neatlieka jo-kio valdymo klasikine pras-me ir neturi jau tiek daug tos įtakos. Merginas prie tokių traukia nebent trys basei-

Servetelės, dantų pas-ta, kambariokės kompo

tašė: „Kažkodėl“

ŽIEBTUVėLIS iš Ženevos. Pavogtas iš studijų draugės

CIGARETėS. „Ne-rekomenduoju nie-

kam rūkyt ever“

nai viloje ir „SL 600“ garaže arba faktas apie paskaitinė-tą Hesse (atsižvelgiant į da-mos skonį).

O Zuckerbergas jau seniai nebe kompiuterastas, bet ne-nuostabu, nes Harvardo ab-solventai tinkami viskam ir greitai keičia kontekstus.

Profesijos svarba ir reikš-mingumas yra laikini. Va, pavyzdžiui, 2007 m. labai hot buvo būti statybininku. Gal jie pasaulio ir nevaldė, bet čiliakus ir cancanus tai tikrai. Kažkada Kalifornijoje gerai sekėsi aukso ieškoto-jams. Kol auksas baigėsi.

Visada vieni dalykai atsi-randa, kiti dingsta, ir nerei-kia čia labai susireikšminti.

pačia plačiausiąja prasme stimpankas yra „retrofuturistinė“ mokslinės bei maginės fantastikos atmaina, kurios išskirtiniai bruožai – anachronistinės technologijos ir nežabotos fantazijos pagimdyti išradimai.

26

„Stimpankas – tai mokslinė fantastika mokslininkams“ – štai Jums iš pažiūros painus apibrėžimas, kurį savo vei-klai apibūdinti vartoja labai rimtai savo misijai atsidavęs stimpanko mokslininkas, di-zaineris, kuratorius ir kny-gų apie stimpanką sudaryto-jas Joey Marsocci, dar žino-mas Dr. Grymm Laborato-ries vardu. Ponas J. Marsoc-ci tikrai turi kuo didžiuotis. Pavyzdžiui, įkvėptas legen-dinio Mary Shelley gotikinio romano „Frankenšteinas“ motyvų jis sukūrė groteskiš-ką mums visiems iki skaus-mo pažįstamo „iPod“ grotu-vo modifikaciją su veikian-čiu valdymo skydeliu ir gar-siakalbiu. Savo darbe šis „pa-mišęs“ mokslininkas panau-dojo pačias įvairiausias me-džiagas: seną rašomąją ma-šinėlę, taip pat žalvario, plie-no, odos bei kvarco krista-lų elementus. Rezultatas gali šokiruoti prie sterilios este-tikos įpratusius „iPod“ apo-logetus – vietoj klaviatūros į naudotoją vėpso milžiniška akis ir ekraną simuliuojantis „kristalas“, o įprastą garsia-kalbį pakeičia ragas. Nuos-tabiausia, kad pats „Steam-punk victrola“ grotuvo vei-kimas liko nepakitęs, pavyz-džiui, be jokių problemų ga-lima valdyti dainų sąrašą.

Stimpankas kine, literatūroje, muzikoje...Nors pats terminas, pačiais optimistiškiausiais skaičia-vimais, mini savo trisdešim-tmetį, stimpanko idėjų gijos

nusitęsia iki pat XIX a. an-trosios pusės. Ir tai ne tik to-kių fantastų, kaip Herbert George Welles ar Jules Ver-ne, arba siaubo romanų ra-šytojų Edgar Allan Poe ir tos pačios Mary Shelley įta-kos spinduliuose tarpstan-tis reiškinys – ne mažiau už plunksnos virtuozus stim-panką paveikė ir tokie žmo-nės, kaip genialusis išradėjas bei inžinierius Nikola Tesla.

Stimpanką šiandien pa-laiko galbūt ir ne pats di-džiausias, tačiau tikrai ne-mažas entuziastų būrys. Te-miniai vakarėliai, festivaliai, mugės, koncertai, maskara-dai, arbatos vakarėliai ir me-no parodos – tai anaiptol ne

viskas. Ši subkultūra pama-žu smelkiasi į kolektyvinę vaizduotę, po stimpanko vė-liava išsitenka tokie filmai, kaip „Ekstraordinarių džen-telmenų lyga“, „Van Helsin-gas“, „Laukiniai laukiniai va-karai“ ar „Stebuklingi Šihi-ros nuotykiai Dvasių pasau-lyje“, melomanams puikiai žinoma „steampunk“ muzi-kos žanro vėliavnešiais vadi-nama grupė iš Sietlo (JAV) „Abney Park“, kuri vos prieš gerą mėnesį pasauliui pri-statė naujausią savo albumą „Ancient Worlds“.

Na, o jei tik Žemės nepra-žudys gruodį link mūsų pla-netos neva grėsmingai pri-artėsiantis Nibiru, kitąmet

šia subkultūra besidomin-tieji galės leistis į savaitės trukmės pirmąjį stimpan-ko kruizą maršrutu Naujasis Orleanas–Karibai.

Stimpankas LietuvojeNa, o kaip su mūsų šalimi, mūsų kūrėjų santykiu su specifiška stimpanko esteti-ka, ar turime potencialo kuo nors apstulbinti stimpanko pasaulį? Tai mums padės at-skleisti du kūrybingi ir kom-petentingi pašnekovai: teo-rinę dalį patikėjome baigia-mąjį darbą apie stimpanko juvelyriką rašiusiam kalviui Pauliui Navickui, o apie visą kūrybinę virtuvę savo patir-timi sutiko pasidalyti pirmo-sios stimpanko kolekcijos vienas bendraautorių Dai-nius Bendikas.

Kalviui P. navickui stimpankas perduotas su genaisP. Navickas savo vykdytų ty-rinėjimų sritį apibrėžia taip: „Mažo mastelio meno objek-tai, kuriuose akcentuojama mechanika arba meno ir me-chanikos simbiozė. Dažniau-siai tai – akiniai, laikrodžiai, USB raktai, kaukės, skulp-tūros, skaičiuotuvai ir t. t. Stimpanko juvelyrikoje gali būti naudojamos pačios įvai-riausios medžiagos: žalvaris, bronza, ketaus liejiniai, va-ris, ready made medžiagos: krumpliaračiai, įvairios me-chaninės dalys, sendaikčiai, gyvūnų kaulai.“

Paulius turi susikūręs sa-vitą stimpanko apibrėžimą: „Stimpanko stilius yra XIX–XX a. mechanikos „revoliu-cijos“ padarinys. Manau, kad mechanikos perversmai įau-go į žmonių pasąmonę ir persidavė jų vaikams su ge-nais. Tada šie, patys to nesu-vokdami, pradėjo kurti stim-panko objektus ar bent jau žavėtis mechaninėmis funk-cijomis. Aš pats pirmiausia sukūriau darbą, priklausan-tį stimpankui, o tik paskui iš draugų sužinojau, kad yra toks atskiras stilius.“

aleksandras rimdžiusaleksandras.rimdzius@gmail.com

Mūsų šalyje stimpankas vis dar tūno užrakintas,

laukia progos su trenksmu

išlįsti į dienos šviesą.

Foto

graf

as Vi

svald

as M

orke

vičius

. Mod

elis i

š D. B

endik

o ir B

. Staš

kaus

ko ko

lekcij

os „I

nfiltr

uoti“

Kaip teigia pašnekovas, Lietuvos vieta stimpanko kontekste gana prieštaringa. Iš vienos pusės, vargu ar ra-si kokį kalvį, kuris nežinotų apie stimpanką ir nesižavėtų šiuo stiliumi, iš kitos pusės – atrodo, kad mūsų šalyje jis vis dar tūno užrakintas, lau-kia progos su trenksmu išlįs-ti į dienos šviesą.

Pirmieji akmenėlį į bai-giantį nusistovėti vandenį

susių žmonių Lietuvoje yra.“

dizainerio d. bendiko stimpankiška mada Vienas iš šio mažyčio, bet pa-veikaus proveržio „kaltinin-kų“ Dainius Bendikas tarsi pakartoja P. Navicko mintį, kad dauguma pradeda kur-ti stimpankui priskirtinus darbus nieko anksčiau apie jį net negirdėję: „Dar kolek-cijai gulant ant popieriaus 2008 metų vasarą Sereikiš-

prieš ketverius metus svie-dė du jauni dizaineriai Be-nas Staškauskas ir Dainius Bendikas. Šio kūrybinio due-to kolekcija „Infiltruoti“ su-laukė dėmesio ne tik iš me-no aplinkos žmonių, bet ir iš žiniasklaidos. Pauliaus nuo-monė apie šį įvykį viena-reikšmė: „Pribloškianti, mis-tiška, labai daug jėgos turinti kolekcija. Labiausiai sužavė-jo keliamos emocijos, kurių nebuvo galima iki galo su-prasti, nes jos nebuvo įpras-tos – nebuvo neigiamos, bet ir nebuvo teigiamos – jos bu-vo keistos, nepažįstamos, dėl to žadino smalsumą. Gaila tik menko meninio suprati-mo tų žmonių, kurie visų ko-lekcijos keliamų emocijų ne-sugebėjo pajusti – jiems tai buvo per daug neįprasta, ne tai, ką jie pratę matyti. Bet visgi džiaugiuosi, kad išpru-

kių parke, iš pirmų eskizų nebuvo aišku, kokio rezulta-to siekiu, ieškojau savos es-tetinės išraiškos. Stimpanko subkultūra tuomet man bu-vo visiškai negirdėtas daly-kas. Su Benu kruopščiai su-dėliojome kolekcijos stilisti-nių detalių, objektų kompo-zicijas, aptarėme medžiagų ir techninio realizavimo gali-mybes. Kartu pamažu dėlio-josi kolekcijos idėja, kolek-cijos istorija, jos laikas ir er-dvė. Rezultatas – apie žmo-gaus išlikimą bei prisitaiky-mą pasakojanti istorija.

Kaip žinia, stimpanko ju-dėjimui svarbus technologi-nis perversmas XIX amžiuje, o mes turėjome mintį, jog di-džiąja dalimi kolekcijos per-sonažai grįžta prie asketiš-kesnio gyvenimo būdo kartu neignoruodami praeities kul-

28

StimPanKaS – tai tarsi technologinių stebuklų kupinas žaidimų kambarys suaugusiesiems, kuriuos riboja nebent auksinė stimpanko taisyklė: estetikos atžvilgiu išsitekti sąlygiškose karalienės Viktorijos valdymo metų ribose ir nepamiršti semtis įkvė-pimo iš to meto literatūros šedevrų lobynų. Galima sakyti, kad tai ta pati gotų subkultūra, tik vietoj juodos čia domi-nuoja ruda spalva.

tūros. Tad estetika šiek kiek susiliečia tokiame konteks-te. Pats stimpanko stilius dra-bužiuose, išskyrus estetinius elementus, mažai pakitęs nuo Viktorijos laikų kostiumų, to-dėl visas projektas „Infiltruo-ti“ buvo puiki patirtis paly-ginti ir suvokti rezultatą stim-panko stiliaus kontekste.“

Beno ir Dainiaus kolekcija sulaukė ne vien pagyrų ir su-sižavėjimo šūksnių, bet ir kri-tikos – pavyzdžiui, neįsigili-nusiems į darbo problemati-ką užkliuvo kolekcijoje domi-navusios natūralios spalvos. „Abejojau, ar dėl tokios išraiš-kos būsime suprasti“, – nesle-pia Dainius, tačiau džiaugiasi visą kūrybinį procesą jaunuo-sius dizainerius palaikiusiais kolegomis ir kūrybiškų žmo-nių bendruomene.

Nebūtina turėti istorijos mokslų daktaro laipsnio, kad žinotum, jog tuo metu, kai anglosaksiškame pasau-lyje karaliavo daugybę įsta-bių pokyčių bene į visas gy-venimo sferas atnešusi Vik-torijos era, mes, lietuviai, nešėme carinės Rusijos jun-gą. Turint omeny tolesnę mūsų šalies istoriją ir kolek-cijoje „ Infiltruoti“ stebint tam tikrus militaristinius bei apokaliptinius moty-vus, iškyla klausimas – gal-būt taip ir atrodytų pagaliau gimęs lietuviškas stimpan-kas? „ Projektas „Infiltruo-ti“, be abejonės, pretenduoja į potencialią tokios subkul-tūros pakraipą, turinčią ke-letą naujų esminių progre-syvių elementų“, – šitokios plėtros krypties neatmetė pašnekovas.Fo

togr

afas

Visv

aldas

Mor

kevič

ius. M

odeli

s iš D

. Ben

diko i

r B. S

taška

usko

kolek

cijos

„Infi

ltruo

ti“

Foto

graf

as G

edma

ntas

Krop

is

labàdIeNà jumS Sako peTraS Ir rapolaSlabàdienà tariame grafikos dizaineriams petrui ir rapolui iš Vilniaus. kas jie tokie? jauni, nestokojantys entuziazmo ir itin pozityvaus mąstymo vaikinai, kuriems, ko jau ko, bet fantazijos tikrai nestinga. Tuo įsitikinti galite atsivertę mistiškiausią „laikas.lt“ istorijoje, jų kurtą žurnalo viršelį.

30

Nuot

rauk

os iš

Labà

dienà

arch

yvo

Uždavėme vaikinams kele-tą žemiškų klausimų, kad išsiaiškintume, kas jie yra iš tiesų.

Ką jums reiškia Labàdienà? Rapolas: gražus lietuviškas žodis, tapęs pozityvia inicia-tyva, kurios kūrybinę ašį su-daro teigiamos lietuviškos vertybės.

Petras: iniciatyva, skatinan-ti pozityvų požiūrį, pasitel-kiant vizualias priemones,

kurios paremtos lietuviško-mis vertybėmis.

Esate filologai? Kodėl Labàdienà?Rapolas: mes mandagūs žmonės. Abu baigėme Vil-niaus dailės akademijos gra-finio dizaino studijas. Ma-nau, kad Labàdienà įkūnija daugiausia pozityvių asoci-acijų. Šiuo žodžiu užsimez-ga naujos pažintys, nauji po-kalbiai...

Petras: ne, mums tik graži lietuvių kalba.

Kadangi Labàdienà labai gražus ir teigiamas lietuviš-kas žodis, pasisveikinimas, visų pažinčių užmezgimo pradžia.

Kaip gimė idėja įkurti Labàdienà?Rapolas: idėja „užaugo“ na-tūraliai ir palaipsniui. Vis dažniau pastebėdavome di-dėjantį negatyvumą kasdie-nėje aplinkoje, todėl norė-josi ko nors pozityvaus, gra-

žaus ir mandagaus.

Petras: kilo iš natūralaus poreikio kurti ką nors naujo ir pozityvaus. Taip pat visuo-met buvo smalsu patyrinė-ti savo paties dar neištyrinė-tą media, kaip antai, drabu-žių dizainą.

Ką veikiate gyvenime? Rapolas: kuriame ir bando-me įsirengti studiją. Laisva-laikiu važinėjame dviračiais ir pramogaujame.

Petras: daugiausia laiko su-eikvoja kūryba, bet laisvalai-kiu stengiuosi aktyviai ati-trūkti nuo realybės ir skirti laiko įvairioms veikloms, to-kioms kaip snieglenčių spor-tas, dviračiai, futbolas ir t. t.

Kuo norite būti „užaugę“? Rapolas: vaikystėje norėjau būti kosmonautas, dabar irgi norėčiau. Tikriausiai...

Petras: vaikystėje labai no-rėjau būti robokopas, bet kol kas neišsipildė šis noras. Da-

bar labiau norisi grįžti į vai-kystę.

Grafikos dizainas – ho-bis, gyvenimo būdas, o gal ateitis? Rapolas: grafikos dizainas labai platus dalykas, šiuo metu mums tapęs tikriausiai visu tuo, ką jūs išvardijote.

Petras: hobis + gyvenimo būdas + ateitis.

Kokį netikėčiausią užsa-kymą buvote gavę? Rapolas: greičiausiai tai vamzdžių firmos kalendo-rius. Nesunkus, ne crazy, tie-siog šiaip nesąmonė...

Petras: šarvojimo salės vizu-alizacija.

Trumpai papasakokite apie žurnalo „Laikas.lt“ viršelio koncepciją? Ko-dėl kaukai? Rapolas: numerio te-mos herojus gykus stengė-mės susieti su mistiniais su-tvėrimais kaukais, kažko-

karolina paulonytėredakcija@laikas.lt

taip buvo kuriamas „Laikas.lt“ viršelio miškelis...32

dėl mums jie labai susisiejo. Nors gykus ir kaukus skiria daugybė metų, technologijų, įvairių tikėjimo jais periodų, bet savo bruožais jie yra la-bai panašūs.

Petras: viskas prasidėjo nuo miško maketo kūrimo, vė-liau vyko fotosesija, kurios fotografas buvo Karolis Mi-laševičius. Po fotosesijos tę-sėsi montažo darbai, ilius-travimas. Viskas vyko tar-si žaidimas ir taip gimė vir-šelis.

Jei leistų padailinti Vil-nių, kurią vietą rinktumė-tės ir ką darytumėte? Rapolas: Vilniuje daug gra-žių, bet nerenovuotų parkų, būtų smagu šiuolaikiškai at-kurti žaliąsias zonas mies-to centre.

Petras: sutvarkyčiau Vil-niaus miškus.

Kai pritrūksta idėjų...Rapolas: visada reikia šiek tiek atsiriboti nuo darbo,

kad grįžęs galėtum į jį pa-žiūrėti šviežiu protu. Žiemą važinėju snieglente, vasa-rą BMX dviračiu – fizinė iš-krova padeda perkrauti sme-genis.

Petras: kai pritrūksta idė-jų, pailsėk arba pastovėk ant galvos.

Kas esate vienas kitam?Rapolas: Petras man yra ge-ras draugas ir bendramintis.

Petras: Rapolas man yra se-nas draugas. Niekuomet ne-įsivaizdavau, jog teks su juo dirbti. Džiaugiuosi, kad su-sipynė keliai siekiant ben-drų tikslų.

Darbas, kurio niekada ne-dirbtumėte?Rapolas: kasdienio darbo prie to paties stalo, tarp dau-gybės popierinių blankų su daug įvairių skaičiukų.

Petras: tokio, kuris neleis-tų savęs realizuoti taip, kaip norisi.

taip buvo kuriamas „Laikas.lt“ viršelio miškelis...

Manau, kad Labàdienà įkūnija daugiausia pozityvių asociacijų. Šiuo žodžiu užsimezga naujos pažintys, nauji pokalbiai...

Nuot

rauk

os iš

Labà

dienà

arch

yvo

Savo vardą slėpusiai merginai telefonas labai patogus, to jai ir užtenka.

Lina (28 m.) patenkinta telefono daugiafunkcionalumu.

Brigita (19 m.) telefoną ką tik nusipirko ir la-bai džiaugiasi, nes jis tikrai patogus naudoti.

Anastasija (17 m.) savo naują telefoną paskandino, tad grįžo prie senojo.ST

IlING

ų žmo

NIų

STIlI

NGoS

Tech

Nolo

GIjo

S

Išsiuntėme Ainą Kunigėlytę į Vilniaus gatves su fo-toaparatu patikrinti praeivių kišenes. Štai ką ji sako: „Daug įvairių prietaisų vilniečiams nereikia, daugu-ma jų apsiriboja išmaniaisiais telefonais, kurie leidžia ne tik bendrauti, bet ir fotografuoti ar klausytis mu-zikos. Kai kuriems net tiek nereikia: jie ir toliau sė-kmingai naudojasi savo jau vintažu tapusiais prietai-sėliais. Sutikau ir tokių, kurie apskritai telefonu nesi-naudoja...“ Ainos nuotraukų reportažas.Nuotr. – Aina Kunigėlytė

34

Jono (25 m.) telefone yra priminimas pasižiūrėti apie amžinąjį variklį.

Rolandas (24 m.) telefoną rado, bandė jį grąžinti, tikisi, kad savininkas neatsiras, išspausdinus šią nuotrauką.

Indrė (19 m.) mano, kad iphone yra tobuliausias telefonas iš visų.

Seržas (24 m.) nekenčia touchscreen’ų.

Rūtai (23 m.) nepatinka jos MP3 grotuvas, nes yra per didelis ir jame telpa mažai muzikos.

Karolis (24 m.) telefonu naudojasi labai mažai, dažniausiai tik savaitgaliais.

Linos (21 m.) telefone yra viskas, ko jai reikia – galimybė rašyti laiškus ir klausytis muzikos.

Hama (21 m.) neišeina iš namų be ipado ir ausinių, nes yra įpratęs, kad jį visur lydi muzika.

Laurai (26 m.) telefonas labai brangus, nes jį jai padovanojo sužadėtinis.

Barborai (20 m.) telefoną padovanojo senelis.

Roberto (28 m.) telefonas srongest and cheapest, tad jam atstoja visus iphonus.

Karoliui (24 m.) labai patinka jo telefonas, nes gali nuolat tikrinti, kiek like’ų sulaukia jo „Facebook“ profilis.

36

„drakono ženklo“ vadovas:

„lietuvių tatuiruotės drąsėja“Vasarą, kai megztinius pakeičia maikės trumpomis ranko-vėmis ir plačiais kaklais, o kelnes – šortai, gatvėse pamatai vis daugiau savo kūną piešiniais papuošusių žmonių. Ste-reotipas, kad tatuiruotės – „tik kaliniams“ seniai nebea-dekvatus. Jau 10 metų veikiančiame, Vilniuje ir Marijam-polėje įsikūrusiame tatuiruočių ir auskarų vėrimo centre „Drakono ženklas“ tatuiruotes kasdien pasidaro apie 10 žmonių, kurių amžius – nuo 14 iki 74 metų.

„Kiekvienais metais lietuviai darosi drąsesni. Jų tatui-ruotės didėja, atsiranda spalvos, įdomios idėjos. Vis dau-giau klientų atsineša savo eskizus, kuriuos mums reikia tik pakoreguoti“, – džiaugiasi „Drakono ženklo“ vadovas To-mas Bitinaitis. Jis taip pat pastebi, kad vieną tatuiruotę iš-drįsę pasidaryti žmonės į saloną sugrįžta, kartu atsivesda-mi draugus, šeimos narius, kartais ir kaimynus.

Kitas stereotipas apie tatuiruotes – kad jų padarymas la-bai brangus. Tačiau viskas priklauso nuo pačios tatuiruo-tės. Nedidelį piešinį „Drakono ženkle“ galima pasidaryti ir už 30 Lt. Žinoma, šiam malonumui galima paskirti ir 4500 Lt, kaip padarė vienas salono klientas, per visą nugarą išsi-tatuiravęs keltų stiliaus užrašus ir ženklus.

Žūtbūt sutaupyti norintys avantiūristai ryžtasi ir to-kiems eksperimentams, kaip tatuiruotės darymasis na-muose, o ne salone. T. Bitinaitis jiems primena folkloro iš-mintį: skūpus moka du kartus.

„Su tuo susiduriame labai dažnai. Po „namudinių“ ban-dymų klientai ateina ir prašo, kad pakoreguotame jų pasi-darytas tatuiruotes“, – sako „Drakono ženklo“ vadovas ir primena, kad tatuiruotčių meistras salone padaro tik pu-sę darbo. Naujai padarytą tatuiruotę klientas turi prižiūrė-ti dar bent 1-2 savaites, tepdamas ją specialiu kremu, sau-goti nuo fizinio kontakto, atsargiau praustis ( jūroje mau-dytis nepatartina).

„Drakono ženklo“ salonus galima rasti Vilniuje (Vil-niaus g. 45) ir Marijampolėje (Vytauto g. 12). Be naujų ta-tuiruočių darymo ir senų korekcijos salonas taip pat užsi-ima auskarų vėrimu visose kūno vietose, piešimu ant kū-no (bodyart), permanentiniu makiažu, kasyčių ir „drako-niukų“ pynimu, dredų vėlimu, avangardinių šukuosenų da-rymu.

Daugiau informacijos – „Drakono ženklo“ svetainėje inter-nete www.tattoo.lt, „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/DrakonoZenklas ir el. paštu info@tattoo.lt.

reklama

kompIuTerIų klaVIšuS deGINaNTyS GykaI kINe

dažnas iš mūsų nors kartą matėme filmą, kuriame informaci-nių technologijų ir kompiuterių genijai magiškai laviruoja tarp paslaptingų programų ir virtualiajame pasaulyje, atlieka iš pirmo žvilgsnio neįmanomus dalykus, o galiausiai vienu klavi-šo paspaudimu įsilaužia į slaptos informacijos prigrūstą cžV ar kitos organizacijos duomenų bazę.

Socialinis tinklalapis / The Social Network (2010)

paprastam Harvardo stu-dentui gimė iš tiesų geniali idėja sukurti svetainę, kurio-je galima būtų ne tik virtua-liai bendrauti, tačiau ir keis-tis nuotraukomis, rašyti ko-mentarus, peržvelgti asme-ninę informaciją ar sužino-ti socialinį žmogaus statusą. Iš pirmo žvilgsnio paprasta, studentų bendrabutyje gi-musi idėja transformavosi į šiandien populiariausią so-cialinį tinklą „Facebook“.

Tris „Oskarus“ (geriau-sia muzika, montažas, adap-tuotas scenarijus) į savo ki-

šenę susižėręs filmas iško-vojo tris BAFTA apdovano-jimus (geriausias režisie-rius, montažas, adaptuotas scenarijus), keturis „Auk-sinius gaublius“ (geriausias filmas (drama), režisierius, garso takelis, scenarijus), pelnė „Cezarį“ kaip geriau-sias užsienio filmas, leido pažvelgti į populiariausio pasaulyje socialinio tinklo kūrimo istoriją ir tapo įkvė-pimo šaltiniu ne vienam pradedančiam programuo-tojui – juk stipriam projek-tui tereikia geros idėjos ir žmonių jį įgyvendinti.

amelija lučinskaitėamelija.lucinskaite@gmail.com

Apie Marką Zuckerbergą (akt. Jesse Eisenberg), gar-sųjį socialinio tinklo „Face-

book“ įkūrėją, girdėjo net ir šnairuojantieji į socialinius tinklus. Sunku paneigti, jog

38

mergina su drakono tatuiruote / The Girl with the Dragon Tattoo (2011)

tronas / TRON (1982)

matrica / The Matrix

Kai Henriko Vagnerio (akt. Christopher Plummer) bio-grafijai rašyti pasamdytas žurnalistas Mikaelis (akt. Daniel Craig) atvyksta į ma-žą miestelį, vyras sužino pri-valąs ištirti prieš keturis de-šimtmečius nutikusį įvykį, kuomet mįslingomis aplin-kybėmis dingo Henriko duk-terėčia Harieta (akt. Moa Garpendal). Matydamas prieš jį esančią, atrodytų, neįveikiamą užduotį, į pa-galbą Mikaelis pasitelkia ta-tuiruotą programišę Lisbet

Salander (akt. Rooney Ma-ra), tapusia atsakymo raktu paslaptingo nusikaltimo la-birintuose.

Šaltų, kiek elfiškų veido bruožų mergina, išdailinusi kūną auskarais ir tatuiruotė-mis, meistriškai valdo kom-piuterį, sugebėdama išgau-ti bet kokią jai reikalingą in-formaciją, kaitina Mikae-lio kraują ir atskalūnišku gy-venimo būdu kelia pagarbią baimę ne vienam potencia-liam moterų skriaudikui.

grūstą naujos informaci-jos ir modernių technologi-jų, o jos metu jiedu suvokia, jog pasaulis tėra kompiute-rinis modelis, sukurtas pasi-telkus technologijas ir žmo-gaus protą.

Neegzistuojančią realy-bę valdo mašinos, privertu-sios žmones gyventi amži-nų haliucinacijų pasaulyje ir besimaitinančios jų teikia-ma energija. Saujelė tikrą-ją realybę suvokiančių žmo-nių tiki, jog Neo gali juos iš-laisvinti ir įveikti mašinų ar-miją, o šis, vos stojęs į ko-vą, demonstruoja neįtikė-

tinus šaudymo gebėjimus, proto galimybes ir įspūdin-gus triukus.

Keturis „Oskarus“ laimė-jusį filmą (geriausias monta-žas, specialieji efektai, garso efektai, garsas) net ir šian-dien galima pavadinti kulti-niu ir padariusiu didelę įta-ką gykų kultūrai. Sukėlu-si atgarsį ne tik kino, infor-macinių technologijų, bet ir mados pasaulyje, „Matrica“ kai kurių kompiuterių geni-jų net vadinama Biblija, at-vėrusia jiems duris į naują pasaulį.

čiau pasiryžęs įrodyti tiesą Kevinas imasi ieškoti failo, galinčio patvirtinti Edo va-gystę ir apgaules.

Bandydamas įsilaužti į įmo-nės kompiuterinį tinklą, Ke-vinas atsitiktinai tampa skai-tmeninis ir patenka į naują virtualų pasaulį, kur kompiu-terines programas valdo to-talitarinis režimas. Palaiky-tas jų gelbėtoju, vyras privalo įveikti daugybę išbandymų ir rasti programą „Tronas“, ga-linčią padėti išgelbėti virtua-lią visatą bei nugalėti ją kan-kinantį šeimininką...

1982-ais metais sukurtas „Tronas“ turėjo įtakos CGI

technologijos (angl. compu-ter-generated imagery, liet. kompiuteriu sugeneruo-ti paveikslai) plėtrai ir pri-sidėjo prie panašaus žan-ro filmų išpopuliarėjimo. O, anot Džono Lassetero, stu-dijų „Walt Disney Animati-on“ ir „Pixar Animation“ kū-rybos vadovo, jeigu ne „Tro-nas“, pasaulis galbūt taip ir nebūtų išvydęs „Žaislų isto-rijos“ filmų.

Dviem „Oskarams“ (ge-riausias kostiumų dizainas, geriausias garsas) nominuo-tas filmas nusipelnė kiekvie-no tikro gyko dėmesio ir vie-tos mėgstamiausių filmų są-rašuose.

Daugelio puikiai žinomas ir lengvai atpažįstamas kom-piuterių įsilaužėlis Neo (akt. Keanu Reeves) ir jo kolega,

savo srities legenda Morfė-jas (akt. Laurence Fishbur-ne) leidžiasi į naujas galimy-bes atveriančią kelionę, pri-

Už geriausią montažą „Os-karu“ apdovanotas filmas stebina ne tik meistrišku ak-torės Rooney Mara persikū-nijimu į bauginančios išvaiz-

dos programišę, bet ir dar kartą įrodo, kad apdovano-tas talentu ir pašonėje turė-damas kompiuterį gali tapti itin pavojingas visuomenei.

Jaunas ir talentingas pro-gramuotojas, novatoriškų kompiuterinių žaidimų kū-rėjas Kevinas Flynas (akt. Jeff Bridges) darbuojasi mil-žiniškoje įmonėje „Encom“. Deja, vieną dieną perspek-

tyvaus programuotojo ke-lią į sėkmę užtemdo naujasis bendradarbis Edas Dilinže-ras (akt. David Warner), ne tik pasisavinęs Kevino au-torinius kūrinius, bet ir juos paaukštintas. Atleistas, ta-

Silicio slėnio piratai / Pirates of Silicon ValleyNiekam ne paslaptis, kad in-formacinių technologijų pa-

saulyje revoliuciją sukėlė du genijai, ilgus metus valdę kompiuterinių technologijų pasaulį. Tai a. a. Styvas Job-

sas (akt. Noah Wyle) ir Billas Gatesas (akt. Anthony Mi-

chael Hall), aštuntajame de-šimtmetyje karjeras pradėję

kaip niekam nežinomi pro-gramuotojai, garsėję fanta-

zijomis pramuštomis galvo-mis. Visuomet svajoję, jog

apie tai, kas šią akimirką at-rodo neįmanoma, kada nors sužinos visas pasaulis, vieną

dieną kvailomis ir utopinė-mis aplinkinių laikytas idė-

jas jaunuoliai pavertė realy-be, o informacinių techno-

logijų pasaulyje iškilo tokios milžinės, kaip Apple“ ir „Mi-crosoft“, daugelio gykų šian-dien laikomos svajonių dar-

bovietėmis.

Nors televizijai skirtas fil-mas nepretenduoja į jokias kino aukštumas, jis leidžia

pažvelgti į šiandien legendo-mis tapusių vyrų pirmuosius žingsnius kuriant kompani-

jas „Apple“ ir „Microsoft“.

„Tronas. Palikimas“ – prieš tai minėto 1982-ais metais sukurto filmo „Tronas“ tę-sinys, kuriame žiūrovas ste-bi be tėvo užaugusio ir nega-linčio su tuo susitaikyti Se-mo Flyno (akt. Garrett He-dlund) istoriją. Mįslingomis aplinkybėmis prieš du de-šimtmečius dingęs talentin-gas programuotojas ir kom-piuterinių žaidimų kūrėjas Kevinas (akt. Jeff Bridges) atsiunčia sūnui žinią iš vir-tualiojo pasaulio.

Nepabūgęs sunkumų, Se-mas leidžiasi į pavojingą ke-

lionę, kurioje tikisi išgelbė-ti tiek metų nematytą tėvą. Tačiau lengva nebus – juk jį įkalinusį virtualųjį pasau-lį sukūrė pats Kevinas, ap-gyvendinęs jį stipriomis vir-tualiomis būtybėmis ir su-kūręs aibę užkardų, nelei-džiančių ištrūkti.

Vienas įspūdingiausių to-kio žanro filmų, prisodrintas įspūdingos virtualiojo pasau-lio architektūros ir kompiu-terinės grafikos, spalvingų mašinų ir kovose naudojamų mirtinų ginklų, neabejotinai atras savo gerbėjų būrį.

Lietuvių kilmės režisieriaus Roberto Zemeckio režisuo-ta filmo „Atgal į praeitį“ tri-logija kino ekrane ne tik pa-rodė keliones laiku, bet ir už-minė mįslę apie laiko maši-nos egzistavimą. Pagrindi-niu filmo herojumi tapęs pa-auglys Martis (akt. Micha-el J. Fox) ir jo draugas profe-sorius Emetas Braunas (akt. Christopher Lloyd), sukūręs automobilį-laiko mašiną, jau pirmojoje filmo dalyje bloš-kia Martį trimis dešimtme-čiais atgal, kur jis sutinka pa-auglius savo tėvus ir jaunąjį Emetą Brauną. Antroji filmo dalis herojus perkelia į ateitį,

o trečiojoje nuotykių ištroš-kęs Martis nė neketina leis-ti įvykiams tekėti sava vaga ir keliauja į 1885-ųjų Laukinius Vakarus, kur gelbėja Emeto kailį nuo lemtingo jo gyveni-mo įvykio. Nė viena bičiulių kelionė neapsieina be kvapą gniaužiančių nuotykių, įspū-dingų kompiuterinių progra-mų, dar nematytų mašinų ir, žinoma, bandymų grįžti at-gal. Kadaise kultiniai buvę filmai iki šių dienų kine už-ima ypatingą vietą, o ištiki-miausi juostos gerbėjai atgal į ateitį keliauja 2010-aisiais pasirodžiusiame kompiuteri-niame žaidime.

tronas. Palikimas / TRON: Legacy (2010)

atgal į ateitį / Back to the Future (1985; 1989; 1990)

40

didžiojo sprogimo teorija / The Big Bang Theory (2007)

it Chebra / The IT Crowd (2006)

itališkas apiplėšimas / The Italian Job (2003)

„Didžiojo sprogimo teorija“ – vienas populiariausių te-

levizijos serialų apie gykus, kuriame pasakojama dvie-jų genialių fizikų, IT speci-

alistų, išradėjų ir aukštu in-telekto koeficientu galin-

čių pasigirti vyrukų Leonar-do (akt. Johnny Galecki) bei

Šeldono (akt. Jim Parsons) istorija. Deja, gražūs epite-

tai apie jaunuolių gebėji-mus baigiasi sulig akimirka, kai tenka bendrauti su žmo-nėmis, o ypač su moterimis.

Tačiau vieną dieną kaimy-

nystėje apsigyvenus gražuo-lei Penei (akt. Kaley Cuo-

co), nieko nenutuokiančiai apie mokslinius tyrimus, si-

tuacija ima keistis... Gykiš-ko humoro prisodrinta situ-acijų komedija, kurioje ver-

da diskusijos kompiuterinė-mis, mokslinėmis ir socia-

linėmis temomis, gykų kul-tūrą pavertė paskutiniu ma-

dos klyksmu, o filme skam-bančias citatas girdėjo net ir

tie, kuriems tokios temati-kos kino filmai toli gražu ne

prie širdies.

nai JAV dolerių. Už kolegos nužudymą keršijantis Čar-lis (akt. Mark Wahlberg) su-buria profesionalų grupuo-tę, kuri seka žudiko (akt. Edward Norton) pėdomis ir ketina pamokyti jį kartą ir vi-siems laikams. Į pagalbą ilga-pirščiams ateina nužudytojo Džono (akt. Donald Suther-land) dukra Stela (akt. Char-lize Theron) – seifų atidary-mo meistrė, kuri, nepaisyda-ma nuolatinio bendradarbia-vimo su policija, ryžtasi pa-dėti atkeršyti už tėvo mirtį.

Lėkimas beprotišku grei-čiu, pasikinkius stilinguo-

sius „Mini Cooper“ automo-bilius, ištisas aktorių žvaigž-dynas ir sumanusis jiems talkinantis gykas Lailas (akt. Seth Green) suteikia fil-mui modernaus ir vėjavai-kiško prieskonio. Pasirodo, net ir sudėtingiausi nusikal-timai tampa įmanomi, į pa-galbą atskubėjus kompiute-rių genijui.

Na, o tiems, kas jaučia ne-pasotinamą trauką filmams apie gykus, rekomenduočiau pasinerti į televizijos serialų kuriamą realybę, kuri į vir-tualųjį pasaulį nukelia net keliems sezonams.

Filmo veiksmas vyksta išgal-votoje Didžiosios Britanijos kompanijoje „Reynholm In-dustries“, įsikūrusioje Lon-dono centre. Pagrindine „IT chebros“ ašimi tampa ap-leistame rūsyje įsikūrusio Informacinių technologijų

Avantiūrizmu alsuojančio kriminalinio trilerio kūrėjai pasakoja, regis, klasikinę api-plėšimo istoriją – meistriš-

kumu garsėjanti nusikaltė-lių grupuotė ryžtasi pagrob-ti aukso luitų prikimštą sei-fą, kurio vertė net 35 milijo-

pagalbos ir palaikymo sky-riaus darbuotojai Rojus (akt. Chris O’Dowd) ir Maurici-jus (akt. Richard Ayoade) bei apie kompiuterines techno-logijas ne itin daug išmanan-ti jų vadovė Džen (akt. Kat-herine Parkinson). Istorijai apie keistuolius IT specialis-tus, dirbančius, švelniai ta-riant, smarkiai kuoktelėju-

siame kolektyve, netrūksta aštrių britų humoro gaidų

ir, žinoma, kompiute-rinių temų – kokia gi gykų kasdienybė be nepatogių situa-

cijų, tik jiems supran-tamo žargono ir ai-bės nesusipratimų?

Modesta nuo pat mažų dienų augo sportuojančioje šeimo-je. Jos tėtis – ilgametis burlenčių ir jėgos aitvarų varžybų dalyvis ir nugalėtojas, vienas iš pirmųjų, legendinių atle-tų. Taigi, ekstremalusis sportas, užsispyrimas ir savotiš-kas „gykiškumas“ siekiant tikslo Modestai – ne naujiena. Tačiau savo pirmąja ir svarbiausia sporto šaka mergina vadina lengvąją atletiką.

Aloha! Havajiečių kalba šis žodis reiškia meilę, taiką, užuojautą ir laimę. Vos tik paminėjus Havajus, iškyla įdegusio, nuo saulės nušviesėjusiais plaukais, vien maudymosi kostiu-mėliu ar šortais prisidengusio ir po pažastimi banglen-tę pasikišusio surferio vaizdas. Taip, Havajai – banglen-tininkų rojus ir gimimo lopšys, o „Aloha“ – atsipalaidavi-mo, amžinos vasaros ir gyvenimo džiaugsmo filosofija. Klausiate, kuo tai susiję su šiandiene tema – gykais? Ogi tuo, kad ekstremalų pasaulyje – viskas įmanoma. Net ir banglentininkai būna gykai. Viskas priklauso nuo požiū-rio. Pristatome vieną iš jų – snieglentininkę, jėgos aitva-rų sportininkę, lengvosios atletikos prizininkę Modestą Morauskaitę.Skaitykite, o po to – marš dūkti!

Peace :)„Adrenalino“ komanda

adreNalINo Gykė

lėti, palaikome ir sergame vieni už kitus“, – pasakoja Modesta.

Pagrindinis merginos tiks-las – 2016 m. Rio de Žaneire

vyksiančios vasaros olim-pinės žaidynės. Jau da-bar ji turi kvietimą į 2014 m. Sočio žiemos olimpi-adą, tačiau galvoja, kad snieglentės gali palauk-ti. „Jėgos aitvarai, snie-glentės kol kas yra antra-planiai dalykai. Žinau, kad tikslų reikia siekti po tru-putį ir susikaupus. Todėl pirmiausia noriu dalyvau-ti olimpiadoje kaip lengva-atletė, o paskui – žiūrėsi-me“, – žavi septyniolikme-tės pasiryžimas.

Teks

tas ir

nuot

r. – Ai

stė R

idika

itė

„Draugė, atsivedusi ma-ne į maniežą, jau nebespor-tuoja. Na, o aš atradau čia ne tik sportą, ne tik norą dirbti ir siekti, bet ir antrą šeimą. Visi padedame tobu-

Nė minutės negalėčiau

išsėdėti nieko neveikdama ir turbūt vis tiek imčiausi kokios nors

nutrūktgalviš- kos veiklos

42

rugpjūčio mėnesį „adrenalinas“ rekomenduoja apsilankyti Rugpjūčio 25–26 d. vyks trečiasis „Downhill Cup“ eta-

pas. Jei praleidote pirmąsias ir antrąsias varžybas, turi-te dar vieną progą pamatyti turbūt ekstremaliausią dvi-račių sporto šaką „in action“. Panašu, kad varžybos vėl vyks Liepkalnio atnaujintose trasose, tačiau sekite visą informaciją www.dhcup.lt;

Liepos 4–12 d. visi vėjo ir burių mė-gėjai privalo būti Tarptautinėje Kur-šių marių regatoje. Bus visko: naktinių plaukimų, lenktynių, saulės ir atsipa-laidavimo… Marios, pilnos baltų burių, laukia Jūsų!

adreNalINo Gykė

Paklausta apie mokyklą, laisvalaikį, ar draugams ir jaunystės linksmybėms lieka bent kiek laisvo laiko, Mo-desta nusijuokia. „Taip, kar-tais norėčiau laisvalaikio tu-rėti šiek tiek daugiau. Daž-nai būna sunku. Dažnai bū-nu pavargusi. Bet po to pa-galvoju, ką tada veikčiau... Nė minutės negalėčiau iš-sėdėti nieko neveikdama ir turbūt vis tiek imčiausi ko-kios nors nutrūktgalviškos veiklos, tarkim, tokios, kaip jėgos aitvarai. Mano draugai

supranta mane ir priima to-kią, kokia esu. Be to, su jais kartu Svencelėje ( jėgos ai-tvarų ir burlenčių rojus Lie-tuvoje) praleistos vasaros yra tūkstantį kartų smages-nės nei trinant asfaltą“, – pa-sakoja Modesta.

Štai Jums, mielieji adre-nalino mėgėjai, naujas gy-ko apibrėžimas. Tai žmogus, kuris nenustygsta vietoje ir yra visa galva pasinėręs į tai, ką mėgsta. Kartais juos dar vadina talentais.

Lietuvaitės iš „Chicks GW“ žavi pasaulio ekstremalusNa, tiesiog negalime susilaikyti ir neparodyti, kaip dūksta mer-ginos iš ekstremalių mokyklos „Chicks GW“. Ši fotosesija gar-siai nuskambėjo visuose pasauli-niuose jėgos aitvarų ir burlenčių forumuose bei žurnaluose. Pa-garba drąsuolėms!

Bilietai

bIlIeTaI į dIdžIauSIą šVeNTę jau prekyboje!mūsų publikos jau pamėgtų ledo šou organizatorius lietuvoje „SeVeN live“ į Vilnių atveš naujausią, nuotaikingiausią ir šventiškiausią „disney on Ice“ šou „šventė!“. daugiau nei 50 klasika tapusių ir naujausių „disney“ pasaulio herojų šou metu pristatys gražiausias ir populiariausias pasaulio šventes.

Naujasis „Disney On Ice“ kūrinys „Šventė!“ – tai di-džiausia ir nuotaikingiau-sia visų laikų šventė, kada nors vykusi vienoje areno-je. Visi, dideli ir maži šou žiūrovai, vedami garsiojo peliuko Mikio, keliaus per didžiausias metų šventes, švenčiamas įvairiuose pa-saulio kampeliuose. Pasi-rodyme netrūks ne tik my-limiausių „Disney“ herojų atliekamų nuostabių čiuo-žimo numerių, užburian-

čių kostiumų, bet ir siur-prizų.

Valentino dieną švęs-ti kvies naujausia „Disney“ princesė Tiana, džiaugsmin-go gimtadienio linkės Ali-sa ir Skrybėlius, į šiurpų He-lovino karaliaus Džeko Ske-lingtono vakarėlį kvies „Dis-ney“ piktadariai, o į tradici-nį Havajų festivalį nukels Li-lo ir Stičas. Šou žiūrovai nu-keliaus ir į tolimąją Kiniją, kur pasitiks kinų Naujuosius

metus, ir į egzotiškąją Brazi-liją, kur dalyvaus siautulin-game bei spalvingame kar-navale.

Kiekvienai scenai, kiekvie-nai šventei buvo kuriamos atskiros detalės. Japoni-jos vyšnių žydėjimo šventei pažymėti scenoje pasirodo gausiai žiedais pasidabinusi japoniška vyšnia sakura, žie-mos stebuklui sukurti iš vir-šaus krinta snaigės, ant ledo akį traukia didžiulės dova-nos, nuostabą kelią milžiniš-kos rogės, Helovino nuotai-kai sustiprinti aikštelėje pa-sirodo didžiuliai geležiniai vartai ir milžiniškas voras, o gimtadienio fiestą ženklina gigantiškas tortas.

Iš viso šioje švenčių šven-tėje dalyvaus herojai iš 16 gražiausių „Disney“ istori-jų: „Snieguolės ir septynių nykštukų“, „Pinokio“, „Pe-lenės“, „Alisos stebuklų ša-lyje“, „Piterio Peno“, „Mie-gančiosios gražuolės“, „101 dalmatino“, „Džiunglių kny-gos“, „Mažosios undinė-lės“, „Gražuolės ir Pabaisos“, „Aladino“, „Žaislų istori-jos“, „Lilo ir Stičo“, „Prince-sės ir varliaus“, „Auksaplau-kės“ ir kt.

Sausio 29–30 d. Kaina – nuo 81 Lt

Šį kartą amerikiečių trupė Vilniuje surengs tik du pasi-rodymus, todėl bilietų skaičius labai ribotas. „Disney On Ice“ šou „Šventė!“ bus rodomas 2013 metų sausio 29 ir sausio 30 dienomis Vilniaus „Siemens“ arenoje.

renginių gidas

renginių gidas

Bilietai

NepamIršTamaS šėlSmaS kuboS rITmu

Prieš pat gražiausias me-tų šventes savo turą per di-džiausias Lietuvos arenas surengs nepailstanti kubie-čių trupė „Pasion de Buena Vista“. Temperamentingieji atlikėjai žada ne tik atskleis-ti Kubos šokio ir muzikos kultūros grožį, bet ir per sa-vo šokį bei muziką papasa-koti šių atsiradimo istoriją.

Tik „Pasion de Buena Vis-ta“ rengiamuose pasirody-muose galima pamatyti iš tiesų originalių, visame pa-saulyje išpopuliarėjusių iš

Kubos kilusių šokių žingsne-lių, išgirsti autentiškų me-lodijų ir pamatyti bei pa-justi tik Kuboje sklandan-čią aistrą.

Pasirodymo metu skam-ba Kuboje gimusios mam-bos melodijos, iš ispanų ir afrikiečių kultūros sąveikos Kuboje atsiradusi rumba, iš mambos taip pat Kuboje gi-męs čia čia čia bei afrokubie-čių sukurta populiarioji sal-sa. Artistai žada savo žiūro-vus supažindinti ir su popu-liariosios salsos prototipu – kubietiškuoju sonu.

Aistringą gyvos muzikos ir šokių fiestą kuria „Pasion de Buena Vista“ trupei priklau-santys geriausi Kubos artis-tai: šeši talentingi šokėjai, du užburiančio balso daini-ninkai, dešimt muzikantų ir trys pritariantys atlikėjai.

Sakoma, kad „Pasion de Buena Vista“ pasirodymas – geriausias būdas per po-rą valandų pabuvoti, pama-tyti ir susipažinti su egzotiš-kąja Karibų jūros sala – nuo-dėmingąja Kuba ir jos ga-tvių šėlsmu. Karšti ir aistrin-gi ritmai, subtilūs ir tempe-

ramentingi šokiai, egzotiš-kas grožis ir melodijos – tai nepamirštamos Kubos nak-tys, kurias savo žiūrovams dovanoja „Pasion de Bue-na Vista“.

„Pasion de Buena Vis-ta“ kuriamas ir skleidžia-mas Kubos karštis gruodžio 20 d. persikels į Klaipėdos „Švyturio“ areną, gruodžio 21 d. trupė lankysis Panevė-žio „Cido“ arenoje, gruodžio 22 d. kaitins žiūrovus Kauno „Žalgirio“ arenoje, o gruo-džio 23 d. kelionę per Lietu-vą baigs Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Gruodžio 21–23 d. Kaina – nuo 39 Lt

Niekada nebuvai nuodėmingoje kuboje, bet svajoji ten nukeliauti? o gal buvai ir tave taip sužavėjo karštos kubos naktys, jog su malonumu tai pakartotum? kubos karštis, aistra, užburiantis ritmas, šokiai ir muzika patys atkeliaus pas tave!

46

renginių gidas

Bilietai

„karklė 2012 lIVe muSIc beach“„Karklė 2012 Live Music Beach“ – tai trečius metus vykstantis gyvos muzikos festivalis ant jūros kranto. Šiais metais renginys vyks rugpjūčio 17–19 dienomis tarp Klaipėdos ir Palan-gos įsikūrusiame viename seniausių žvejų ir gintaro gaudytojų kaimelyje. Įsta-bi gamta, geriausia muzi-ka, originalūs menai, festi-vališkos pramogos ir, svar-biausia – nerealiausia pu-blika į Karklę suvažiuos Žolinės savaitgalį.

Po praeituose festivaliuose matytų linksmų veidų, po-

zityviai nusiteikusių žmo-nių jūros, draugiškos ir lais-vos atmosferos skelbia-me: KARKLĖ 2012 – PEA-CE, LOVE & MUSIC! Būki-me laisvi, mylėkime ir būki-me draugiški prisimindami hipių laikus. Nesvarbu, kas esate – studentas ar direkto-rius, statybininkas ar anglų kalbos mokytoja – „Karklė-je 2012“ būsime viena dide-lė šeima.

Šiais metais festivalyje bus penkios scenos, kurio-se pasirodys per 30 geriau-sių Lietuvos ir užsienio atli-kėjų. Didelėje festivalio teri-torijoje mus džiugins per 50

įvairių pramogų, meninin-kų dirbtuvių, atrakcionų ir „perfomensų“, o skrandžius lepinsime įvairių pasaulio šalių virtuvių gardumynais.

Festivalis vyksta Pajū-rio regioniniame parke, to-dėl privalome būti dėmesin-gi aplinkai ir saugoti gam-tą. Dauguma festivalio sve-čių, vos pasibaigus „Karklei 2011“, vėl norėjo dar kartą grįžti į šį užburiantį „pasau-lį“. Todėl šiais metais tikrai negalėsime priimti visų no-rinčių. Siūlome mažiau skai-tyti ir galvoti – griebkite bi-lietą ir atvykite pas mus, kur laisvė, meilė ir muzika!!!

FeSTIValyje „karklė 2012“ GroS:

„MUMIY TROLL“ (RU) „SEL“ ANDRIUS MAMONTOVAS MARIJONAS

MIKUTAVIČIUS LEON SOMOV IR JAZZU „CARPARK NORTH“ (DK) MANTAS AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ

IR GRUPĖ „SKYLĖ“ „DEEP INSIGHT“ (FI) ALINA ORLOVA „SKAMP“ „THE HOBOS“ (LV) KEISTUOLIŲ TEATRAS:

„PASKUTINIAI BRĖMENO MUZIKANTAI“

„LEMON JOY“ „PeR“ (LV) „LOW ROAR“ (IS) „ŽALVARINIS“ „ATIKA“ ANDRIUS KULIKAUSKAS IEVA NARKUTĖ MARKAS PALUBENKA „THE ARTRACE“ „Jama&W“

JAGER CLUB stage: Ignas / Mario Basanov & Vidis / Manfredas / Partyzanai / Jo-vani / St. Stereo / Rolandas Mackevičius / Recoco.

ROKO KLUBAS: Katedra – „Metalica Tribute“ / AC/DC Project / My Favourite Gun / Atittude.

LABAS SMOGIKAI Stage: Donatello / Kastis Torrau / Mindaugelis / Dj sun / Luke / Tuscany / Body Heat / Santa-no / Samanta & Darren K.

Rugpjūčio 17 d.Kaina – 95 Lt

renginių gidas

Bilietai

J. Didžiulis specialiai šiam koncertui ketina paruošti ir dar niekur negirdėtą, Lotynų Amerikos ritmais parem-tą bei Kolumbijos dvasia alsuojančią koncertinę progra-mą. Neatmetama ir Lietuvos bei Kolumbijos atlikėjų due-to galimybė.

SceNoS GraNdaI Iš SkIrTINGų paSaulIo kampelIų SuSITIkS VIeNoje SceNoje

rudenį pirmą kartą lietuvoje koncertuosianti kolumbijos populiariosios muzikos žvaigždė juanesas savo gerbėjams mūsų šalyje pranešė, jog jo koncertą Vilniaus „Siemens“ arenoje apšildys muzikantas ir atlikėjas jurgis didžiulis, kuriam taip pat labai artima kolumbijos kultūra.

„Juanesas, ko gero, yra ge-riausias iš visam pasauliui puikiai pažįstamų šių die-nų Kolumbijos atlikėjų. Savo kūryboje jis sugeba meistriš-kai suderinti ilgamečių Ko-lumbijos tradicijų priesko-nius“, – sakė J. Didžiulis.

Be to, J. Didžiuliui patikė-tos ir Juaneso koncerto Vil-niuje ambasadoriaus parei-gos. Lotynų Amerikos mu-

zikos superžvaigždė Juane-sas tiki, jog šis atlikėjas bus kaip tik tas žmogus, kuris mūsų šaliai parodys tikrąją Kolumbiją, padės skleisti jo taip mylimą ir puoselėjamą vietos kultūrą.

Kolumbietiškų šaknų tu-rintis J. Didžiulis iki lap-kričio mėnesio žada Lietu-vos visuomenę supažindin-ti su mažai kam pažįstama

Kolumbijos kultūra, gyveni-mo ypatybėmis, atskleisti ne vieną paslaptį, intriguojan-čią asmeninio gyvenimo de-talę ir pasidalyti Kolumbijo-je darytais kadrais iš asme-ninio nuotraukų archyvo. Pirmasis žingsnis jau buvo žengtas, kai viename sosti-nės restoranėlyje J. Didžiu-lis pristatė savo Kolumbijoje darytų nuotraukų parodą ir pasiūlė paskanauti tradici-nių šios šalies užkandžių.

„Man buvo suteikta garbė apšildyti lapkričio mėnesį į Vilnių atvyksiančio Kolum-bijos atlikėjo Juaneso kon-certą. Pats Juanesas per sa-vo atliekamą muziką yra Ko-lumbijos ambasadorius, ša-

lies kultūros skleidėjas vi-same pasaulyje. Jis labai ge-rai atspindi ne tik Kolumbi-jos, bet ir visos Pietų Ameri-kos išskirtinumą. Kolumbija nėra vien tik narkotikai. Joje gyvena gražūs žmonės, šalis turi turtingą istoriją ir kul-tūrą, gali pasigirti įspūdin-gu kraštovaizdžiu. Ši pažin-tis su šalimi, kurioje augau, truks kelis mėnesius. Ją pra-dedu nuo fotografijų paro-dos“, – per parodos atidary-mą kalbėjo J. Didžiulis. Lapkričio 7 d. Kaina – nuo 101 Lt

48

Agnės fotografijų nepatar-tina žiūrėti vaikams, kurie tiki Kalėdų senelio egzis-tavimu, o prieš miegą girdi jiems skaitomas pasakas apie Snieguolę ir septynis nykštukus. Fotografė de-konstruoja pasakų pasau-lį ir perkelia jį į šiandie-nos realybę. Rezultatas – Snieguolės grožis perauga į anoreksiją, Alisai stebu-

klai vyksta tik paragavus kvaišalų, Undinėlė yra iš-mesta į krantą tarp šiukš-lių ir apleistų sienų.

Kodėl Agnė taip elgiasi? „Norėjau paliesti socialinę potekstę, tačiau tai pavaiz-duoti netradiciškai“, – sa-ko ji. – Kilo mintis remtis literatūros kūrinių sufor-muotais stereotipais, kal-bėti per visiems gerai žino-

mas ikonas. Pasakas žino dauguma, jas gana nesu-dėtinga interpretuoti ir jos visiems kažką reiškia. Dėl to jas ir pasirinkau.“

Pateikiame įdomiausias Agnės pasakų fotografijas (modelių visažistė - Ais-tė Garjonytė) ir trumpus pačios autorės paaiškini-mus, ką kiekviena foto-grafija norėta pasakyti.

atsinaujinęs „talentų bankas“ pristato:

paSakaS dekoNSTruojaNTI aGNėPer pusantrų „Laikas.lt“ „Talentų banke“ sukaupta jau 140 talentų: dailininkai, poetai, dainininkai, kompiuterinės animacijos, popierinių lėlių, kaleidoskopų (!), bumerangų (!!) kūrėjai ir dar šūsnis kitų. Visus juo rasite „Laikas.lt“ portalo skil-tyje „Talentų bankas“, o vieną laimingąjį – atsinaujinusioje žurnalo skiltyje. Nuo šio numerio „Talentų bankui“ skiriame du, o ne vieną puslapį. Dvigubai daugiau vietos – dvigubai daugiau darbų, vertų būti išspausdintais ne tik internete, bet ir ant blizgaus žurnalo popieriaus.

Pirmoji atsinaujinusiame „talentų banke“ vieši portale jau matyta fotografė agnė Solovjovaitė

„Norėjau paliesti socialinę potekstę, tačiau tai pavaizduoti netradiciškai“

PINOKIS: „Šioje nuotraukoje Pinokis yra korupcijos simbolis. Jis atspindi nesąžinin-gus žmones, kurie apgaule siekia pasipel-nyti. Pinokis slepiasi prietemoje, kaip ir tie, kurie užsiima nelegalia pogrindine veikla.“

50

paSakaS dekoNSTruojaNTI aGNė

„Laikas.lt“ „Talentų bankas“ laukia, kol galės pranešti pasauliui ir apie Jus. Kreipkitės adresu redakcija@laikas.lt, pristatykite save,

prisekite savo darbus, o mes pasirūpinsime, kad jie būtų publikuoti „Laikas.lt“ portale arba žurnale.

DAUGIAU PORTALO „LAIKAS.LT“ TALENTų RASITE ČIANemokamą „UpCode“ programą savo mobiliam telefonui galite parsisiųsti www.upcode.fi

ALISA STEBUKLų ŠALYJE. „Šioje pasako-je mergaitei nutinka įvairūs stebuklingi da-

lykai. Nuotraukos idėja ta, kad visi stebu-klai, tėra tik iliuzija, kilusi nuo svaigalų.

Norėjau, kad tai asocijuotųsi su šių laikų opiomis problemomis: priklausomybe nuo

alkoholio, narkotikų, tabako.“

AUKSAPLAUKė. „Tai pasaka apie bokšte įkalintą princesę, lau-kiančią kol ją išvaduos princas. Nuotraukoje Auksaplaukė vaizduo-jama pasikorusi. Taip norėta atkreipti dė-mesį į didelį savižudy-bių skaičių Lietuvoje. Žmonės, kurie atima sau gyvybę, prieš tai užsidaro savo proble-mose, laukia kol juos kas nors išvaduos. Ap-linkiniai dažnai nema-to, kad draugai ar arti-mieji nesusitvarko su iškilusiais sunkumais ir nepadeda jiems iš-trūkti iš „bokšto“.

UNDINėLė. „Vietoje gėlo vandens rojaus, Undinėlė gyvena užteršta-me nuotekų tunelyje, tarp betono ir šiukšlių. Šia nuotrauka norėta pa-rodyti, kad gyvename nuostabia-me pasaulyje, mus supa daugybė gamtos stebuklų, tačiau mes viską niokojame.“

SNIEGUOLė. „Snieguolė yra labai liekna, bet žvelgdama į veidrodį mato stambią mer-giną. Fotografija atkreipia dėmesį į medijų brukamą stereotipų pasaulį, niokojantį jau-nų panelių realybės suvokimą.

PELENė: „Pelenė, pabėgusi iš va-karėlio be vieno batelio, stotelė-je laukia autobuso. Moliūgas ne-virsta karieta. Pelenė grįžta tro-leibusu, kaip ir paprasti žmonės.“

Švaistyk laiką turiningai portale

www.laikas.lt!

Iliustr

acija

– Ju

stė U

rbon

aviči

ūtė.

Flick

r.com

/mar

melad

e-fir

es