Download pdf - 2006 m. ruduo - European Commissionec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/archives/eb/...ruduo 2003 ruduo 2004 pavasaris 2004 ruduo 2005 pavasaris 2005 ruduo 2006 pavasaris 2006

EUROBAROMETRAS 66 VISUOMENĖS NUOMONĖ EUROPOS SĄJUNGOJE

2006 m. ruduo

ŠALIES ATASKAITA

LIETUVA

Sta

ndar

tinis

Eur

obar

omet

ras

66 /

Rud

uo 2

006

– TN

S O

pini

on &

Soc

ial

Šį tyrimą užsakė ir koordinavo Spaudos ir komunikacijos generalinis direktoratas Ši ataskaita buvo parengta Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje Šis dokumentas neatspindi Europos Komisijos požiūrio Jame pateiktos autoriaus interpretacijos ir nuomonės.

Standartinis Eurobarometras Europos Komisija

2

Tyrimas Lietuvoje atliktas TNS Gallup Ataskaitą parengė Dr. Mindaugas Degutis

Įvadas............................................................................................................. 3

1. Lietuva Europos Sąjungoje .................................................................... 4

1.1. Pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis .................................................... 6 1.2. Pasitikėjimas institucijomis................................................................................ 13 1.3. Narystės Europos Sąjungoje nauda ................................................................ 15 1.4. Svarbiausios problemos .................................................................................... 18 1.5. Europos Sąjungos poveikis įvairioms gyvenimo sritims............................... 20

2. Ekonomika ir darbo rinka...................................................................... 22

2.1. Globalizacija ........................................................................................................ 22 2.2. Europos ekonomika ........................................................................................... 23 2.3. Šalies situacijos įvairiose srityse vertinimas .................................................. 24

3. Europos politinė sąjunga ...................................................................... 27

3.1. Sprendimų priėmimo lygmenys........................................................................ 27 3.2. Europos Sąjungos politikos principai .............................................................. 28 3.3. Europos Sąjungos veiklos prioritetai ............................................................... 30 3.4. Europos Sąjungos konstitucija ......................................................................... 32 3.5. Europos Sąjungos pasiekimai .......................................................................... 34

4. Europos Sąjungos plėtra ...................................................................... 35

5. Europos piliečių vertybės ..................................................................... 40

6. Tapatumas su savo šalimi bei Europa ............................................... 45

Priedas Nr. 1. Techninė informacija........................................................ 46

Priedas Nr. 2. Klausimynas ...................................................................... 49

3

Įvadas 2006 m. rudenį visose 25 Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdytas standartinis Eurobarometro tyrimas. Ši ataskaita yra skirta pagrindiniams studijos rezultatams apžvelgti. Ataskaitoje yra analizuojami Lietuvos gyventojų atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus, taip pat šie atsakymai lyginami su visų 25 Europos Sąjungos narių atsakymų vidurkiais. Be to, ataskaitoje, ten, kur tai daryti prasminga, yra pateikiami palyginimai su ankstesniųjų tyrimų duomenimis bei analizuojami apklausos rezultatai įvairiose socialinėse ir demografinėse respondentų grupėse. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1000 respondentų, kuriems yra 15 ir daugiau metų. Respondentų atranka buvo vykdoma taikant atsitiktinės – tikimybinės atrankos metodą ir reprezentuoja visos Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausa buvo vykdoma personalinio interviu būdu respondento namuose naudojant CAPI (Computer Assisted Personal Interviews) sistemą. Apklausa vykdyta nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki spalio 2 d. Tyrimo klausimynas ir techninė informacija apie tyrimą pridedami kaip šios ataskaitos priedai.

4

1. Lietuva Europos Sąjungoje Per pastarąjį pusmetį Lietuvoje įvyko nemažai įvykių, veikusių Lietuvos gyventojų nuomonę bei požiūrį į Europos Sąjungą. Ko gero būtų galima iš jų išskirti tris svarbiausiuosius – Europos Komisijos sprendimas neleisti Lietuvai nuo 2007 m. įsivesti euro, nuo liepos mėnesio sumažintas gyventojų pajamų mokestis bei skandalų palydėta vyriausybės kaita. Ar tik nebus pirmasis iš šių įvykių tikroji padidėjusio palankumo Europos Sąjungai priežastis? Europos Komisija, neleidusi pakeisti lito visuomenės nelauktuoju euru, nusipelnė lietuvių simpatijų ir palankumas ES pasiekė beveik visų laikų buvusias aukštumas. Tačiau tuo pačiu, šis sprendimas atrišo diskusijų apie infliacijos grėsmes maišą. Sumažėjęs pajamų mokestis papildė beveik kiekvieno dirbančiojo kišenę, svarstomas 2007 m. nacionalinis biudžetas atrodo taip pat yra orientuotas į gyventojų perkamosios galios didinimą. O štai ekspertai, kaip susitarę, skambina infliacijos pavojaus varpais. Tiesa, Lietuvos gyventojų šie perspėjimai atrodo dar nepasiekė. Tokie patenkinti savo dabartiniu gyvenimu lietuviai dar niekada nebuvo. Per penkerius metus pasitenkinimas gyvenimu padidėjo daugiau nei 20 procentinių punktų. O ir optimizmo dėl ateities turime daugiau nei dauguma ES gyventojų. Tad ką gi reiškia šiame kontekste eilinis (ar neeilinis) skandalas dėl Seimo ar vyriausybės nario, politinės partijos vadovo, saugumo tarnautojo ar pilkojo kardinolo neva formuojančio visą valstybės politiką. Šių skandalų netrūksta jau ne vieneri metai, tad net ir vyriausybės ar kitų institucijų pasitikėjimo reitingų jie nebeveikia. Tiesa, pasitikėjimas vyriausybe per pastarąjį pusmetį net šiek tiek padidėjo. Galbūt naujasis premjeras sugebės užsitarnauti simpatijas ne tik sau, bet ir visai institucijai. Juolab, kad su naryste Europos Sąjungoje susijusių darbų ir sprendimų laukia labai daug. Ar pavyks ES paramą, kurios dydžiu visi sutartinai taip džiaugiasi, paskirstyti efektyviai ir, svarbiausia, skaidriai? Ar pasiseks laiku ir be problemų prisijungti prie Šengeno sutarties? Gal nebeturėdami sienos su kaimynais, Lietuvos gyventojai, galų gale, pasijus tikrais europiečiais. Nors turbūt tai atsitiks tik tada, kai gyvenimo lygis Lietuvoje bus toks, kaip ir Airijoje, kur dešimtys tūkstančių, neradusiųjų laimės Lietuvoje, šiuo metu traukia. Emigracija padėjo Lietuvai išspręsti nedarbo problemą, bet ar nestabdoma ji neatsigręš bumerangu: nutautėjimas visada buvo viena iš pagrindinių su ES susijusių Lietuvos gyventojų baimių. Galų gale, ar Europos Sąjunga parems Lietuvą sprendžiant energetikos ir santykių su Rusija klausimus? Palikti vieni, Lietuvos

5

gyventojai tikrai neims labiau tapatintis su Europa. Nuo šių klausimų sprendimo ateityje didžia dalimi priklausys Lietuvos gyventojų požiūris ne tik į Lietuvos vyriausybę, bet ir į Europos Sąjungą.

6

1.1. Pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis Palyginti su 2006 m. pavasariu, Lietuvos gyventojai tapo dar didesni optimistai vertindami įvairias šalies ir asmenines perspektyvas. Net 6 procentiniais punktais (toliau p.p.) iki 43 procentų padaugėjo manančiųjų, kad jų gyvenimas per artimiausius 12 mėnesių bus geresnis. Tiek pat išaugo (iki 37 procentų) ir manančiųjų, kad Lietuvos ekonominė padėtis bus geresnė. 5 p.p. padaugėjo galvojančiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis bus geresnė ir net 9 p.p. – kad įsidarbinimo galimybės bus geresnės. Visais šiais požiūriais Lietuvos gyventojai yra kur kas didesni optimistai nei vidutinis ES pilietis (žr. 1 lentelę). Šie Lietuvos optimizmo rodikliai yra patys didžiausi per visą Eurobarometro tyrimo Lietuvoje istoriją. Palyginamas dydis buvo pasiektas tik 2004 m. po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (žr. 1 diagramą), tačiau ir tada optimizmo buvo šiek tiek mažiau. Neabejotina, kad tokioms Lietuvos gyventojų nuostatoms įtakos turi tiek palanki šalies ekonominė situacija, kurios rezultatus, matyt, pajuto ir didelė visuomenės dalis, tiek ir reikšminga ES parama šalies plėtrai, suteikianti optimizmo ateičiai.

7

1 lentelė. Nuomonė apie artimiausius 12 mėnesių.

2006

ruduo

2006

pavasaris

2006

ruduo

2006

pavasaris

2006

ruduo

2006

pavasaris

2006

ruduo

2006

pavasaris

Jūsų gyvenimą bendrai

Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 43% 37% 12% 13% 42% 46% 3% 3%

ES - 25 34% 35% 12% 12% 51% 51% 3% 3%

Ekonominę padėtį Lietuvoje


Lietuva 37% 31% 16% 22% 42% 38% 5% 8%

ES - 25 20% 21% 35% 35% 40% 38% 5% 5%

Jūsų šeimos finansinę padėtį


Lietuva 39% 34% 11% 14% 48% 47% 2% 5%

ES - 25 24% 25% 19% 19% 55% 54% 2% 2%

Įsidarbinimo galimybes Lietuvoje


Lietuva 53% 44% 9% 14% 30% 32% 8% 9%

ES - 25 23% 21% 34% 38% 38% 36% 5% 6%

Jūsų asmenines galimybes rasti darbą


Lietuva 35% 31% 14% 15% 35% 37% 16% 17%

ES - 25 23% 22% 9% 9% 60% 61% 8% 8%

Klausimas: Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų

manymu, bus geresni, blogesni ar tokie pat, kalbant apie … ?

8

1 diagrama

Lūkesčių dinamika

23

3429

4035

38 37

43

17

24 24

3530 29 31

37

27

3439

10

5

15

3328

6

23

30

0

10

20

30

40

50

1999/2000žiema

2001ruduo

2003ruduo

2004pavasaris

2004ruduo

2005pavasaris

2005ruduo

2006pavasaris

2006ruduo

Proc

enta

s m

anan

čių,

kad

bus

ger

esni

Gyvenimas bendrai Ekonominė padėtis Lietuvoje Šeimos finansinė padėtis

KLAUSIMAS: Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų manymu, bus geresni, blogesni ar tokie patys, kalbant apie … ?

Didžiausi optimistai vertindami savo gyvenimo perspektyvas yra jaunesni bei didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Tačiau ekonomikos perspektyvas beveik vienodai gerai vertina visi gyventojai: skirtumai tarp amžiaus grupių yra ne tokie dideli, o mažesnių miestų ir kaimų gyventojai niekuo neatsilieka nuo didmiesčių (žr. 2 ir 3 diagramas).

9

2 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių gyvenimas bendrai bus geresnis

49%

38%

66%

54%

40%

21%

40%

40%

49%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+

Kaimiškos vietovės

Maži ir vidutiniai miesteliai

Dideli miestai

Taip manančiųjų procentas

Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

3 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje bus geresnė

40%

34%

42%

45%

36%

28%

34%

38%

38%

0% 20% 40% 60%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dydi

sA

mži

us

10

4 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių įsidarbinimo galimybės Lietuvoje bus geresnės

53%

52%

59%

63%

57%

36%

47%

53%

58%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dydi

sA

mži

us

5 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių šeimos finansinė situacija bus geresnė

44%

35%

64%

51%

37%

16%

33%

39%

45%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dydi

sA

mži

us

11

4 p.p. padaugėjo ir Lietuvos gyventojų teigiančių, kad jie yra patenkinti dabartiniu savo gyvenimu. Palyginti su prieš 5 metus, 2001 m. rudenį, atliktu tyrimu, patenkintųjų savo gyvenimu Lietuvoje padaugėjo net 23 p.p. ir šiuo metu beveik du trečdaliai lietuvių yra patenkinti savo padėtimi. Sunku pasakyti, kas šiam šuoliui turėjo didesnės įtakos: ar auganti ekonomika, sumažėję gyventojų pajamų mokesčiai, narystė ES ar tai, kad nepatenkintieji emigravo iš šalies. Tiesa, šis rodiklis išaugo ir visoje ES: šiuo metu vidutiniškai 90 procentų ES gyventojų yra patenkinti savo gyvenimu.

2 lentelė. Pasitenkinimas gyvenimu.

Lietuva 2006 ruduo

Lietuva 2006 pavasaris

ES – 25 2006 ruduo

ES – 25 2006 pavasaris

Patenkintas 63% 59% 90% 81%

Nepatenkintas 36% 40% 10% 19%

N/N 1% 1% 0% 0%

KLAUSIMAS: Apskritai Jūs esate labai patenkinta(s), labiau patenkinta(s), labiau nepatenkinta(s) ar visiškai

nepatenkinta(s) gyvenimu, kurį dabar gyvenate?

Šiek tiek labiau patenkinti savo gyvenimu yra jauni žmonės bei gyvenantieji dideliuose miestuose (žr. 6 diagrama).

12

6 diagrama

Pasitenkinimas gyvenimu

64%

62%

84%

68%

55%

53%

56%

64%

68%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai

Patenkintųjų procentas

Lytis

Viet

ovės

dyd

isA

mži

us

13

1.2. Pasitikėjimas institucijomis Lietuvos gyventojai jau ne vienerius metus yra linkę nepasitikėti beveik visomis valstybės institucijomis. Labiausiai lietuviai nepasitiki politinėmis partijomis (net 82 proc. gyventojų), Seimu (77 proc.), Vyriausybe (67 proc.) bei teisėsaugos sistema (64 proc.). Daugiau nei pusė lietuvių pasitiki Europos Sąjunga, apie pusę – Jungtinėmis Tautomis. Valstybės institucijomis lietuviai linkę nepasitikėti labiau nei vidutinis ES pilietis; ypač šis atotrūkis didelis kalbant apie pasitikėjimą parlamentu (atitinkamai 77 proc. ir 58 proc.) bei šalies teisėsaugos sistema (64 proc. ir 48 proc.). Tačiau lietuviai labiau nei europiečiai vidutiniškai pasitiki Europos Sąjunga.

3 lentelė. Pasitikėjimas įvairiomis institucijomis.

Lietuva ES - 25

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėtiN/N

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėti N/N

Spauda 58% 37% 6% 44% 49% 6%

Televizija 71% 26% 4% 53% 42% 5%

Internetu 34% 20% 45% 34% 35% 30%

Lietuvos teisėsaugos

sistema

24% 64% 12% 46% 48% 6%

Prekybos sąjungomis 32% 31% 37% 38% 46% 16%

Politinėmis partijomis 8% 82% 10% 17% 76% 7%

Lietuvos Vyriausybe 25% 67% 8% 30% 62% 8%

Lietuvos Respublikos

Seimu

16% 77% 7% 33% 58% 9%

Europos Sąjunga 60% 22% 18% 45% 40% 14%

Jungtinėmis Tautomis 51% 20% 29% 51% 34% 15%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar linkęs/usi

nepasitikėti? (SKAITYTI)

14

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas institucijomis išliko panašus kaip ir 2006 m. pavasarį, tik šiek tiek padidėjo pasitikėjimas Lietuvos Vyriausybe (skirtumas – 4 p.p.) bei Jungtinėmis Tautomis (4 p.p). Pasibaigusi Vyriausybės krizė suteikia viltį, kad Lietuvos gyventojų požiūris į valstybės institucijas ir toliau keisis palankia kryptimi. Natūralu, kad tiek valstybinėmis institucijomis, tiek ir Europos Sąjunga ar Jungtinėmis Tautomis labiau pasitiki tie, kurie mano, kad narystė Europos Sąjungoje yra naudinga šaliai. Ypač šis skirtumas ryškus kalbant apie pasitikėjimą ES: net 73 procentai manančiųjų, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai, pasitiki šia organizacija ir tik 27 procentai tų, kurie neįžvelgia naudos Europos Sąjungoje, pasitiki ja. Be to, kur kas labiau visomis institucijomis pasitiki tie Lietuvos gyventojai, kurie atsakė esą patenkinti savo gyvenimu. 7 diagrama

Pasitikėjimas institucijomis

23

10

2114

57

47

24

8

25

16

60

51

0

10

20

30

40

50

60

Lietuvosteisėsaugos

sistema

Politinėmispartijomis

LietuvosVyriausybe

LietuvosRespublikos

Seimu

EuroposSąjunga

JungtinėmisTautomis

Proc

enta

i pas

itiki

2006 pavasaris 2006 ruduo

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęsja pasitikėti, ar linkęs nepasitikėti? (SKAITYTI)

15

1.3. Narystės Europos Sąjungoje nauda Lietuvos gyventojai yra vieni palankiausiai nusiteikusių narystės ES atžvilgiu – 77 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai, ir šiuo požiūriu Lietuva gerokai lenkia kitas ES valstybes: tik šiek tiek daugiau nei pusė visų ES piliečių mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai.

4 lentelė. Nuomonė apie narystės ES naudą.

Lietuva ES - 25

Naudinga 77% 54%

Nenaudinga 13% 34%

N/N 10% 12%

KLAUSIMAS: Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra

naudinga, ar ne?

16

17

Palankumas ES 2006 m. rudenį pasiekė beveik tą patį lygį, kuris buvo Lietuvai ką tik įstojus į Sąjungą (žr. 8 diagramą). 8 diagrama

Požiūris į narystę ES

4353 54

6958

78 72 70 72 77

0

20

40

60

80

100

1999žiema

2001ruduo

2002ruduo

2003ruduo

2004pavasaris

2004ruduo

2005pavasaris

2005ruduo

2006pavasaris

2006ruduo

Proc

enta

s m

anan

čių,

kad

nar

ystė

na

udin

ga

KLAUSIMAS: Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra naudinga, ar ne?

Požiūryje į ES beveik nėra jokių reikšmingų skirtumų demografinėse visuomenės grupėse. Tik šiek tiek palankiau nei likusieji į ES žiūri jauniausieji Lietuvos gyventojai (žr. 9 diagramą). 9 diagrama

Ar Lietuvai naudinga narystė Europos Sąjungoje

77%

77%

89%

79%

78%

67%

75%

76%

79%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai

Procentas manančiųjų, kad naudinga

Lytis

Viet

ovės

dydi

sA

mži

us

18

1.4. Svarbiausios problemos Kaip ir daugelį pastarųjų metų, taip ir šiuo metu lietuviams svarbiausios problemos yra susijusios su nusikalstamumu ir ekonomika (5 lentelė). Taip pat į svarbiausių problemų penketuką patenka su sveikatos apsaugos sistema susijusios problemos. Europos Sąjungoje ir toliau išlieka viena dominuojanti problema – nedarbas. Ją paminėjo vidutiniškai 40 procentų ES gyventojų. Tiesa, šią problemą palyginti su pavasario periodu mini 9 p.p. mažiau respondentų. Lietuvoje šios problemos aktualumas taip pat sumažėjo 8 p.p. (žr. 5 lentelę). Kita vertus, Lietuvoje vis aktualesne tampa kylančių kainų, infliacijos problema (padidėjimas – 7 p.p.). Diskusijos susijusios su euro įvedimu, Europos Komisijos priekaištai Lietuvai dėl didėjančios infliacijos turėjo įtakos ir visuomenės nuomonei apie šią problemą. Kaip ir anksčiau, Lietuva labai skiriasi nuo ES terorizmo ir imigracijos problemų suvokimu. ES šios problemos vidutiniškai yra vienos aktualiausių: imigraciją kaip problemą mini 21 procentas apklaustųjų, o terorizmą - 15 procentų. Lietuvoje - atitinkamai 10 ir 1 procentas.

19

5 lentelė. Svarbiausios problemos Lietuvoje.

Lietuva

2006 ruduo

Lietuva 2006 pavasaris

ES – 25 2006 ruduo

ES – 25 2006 pavasaris

Kylančios kainos, infliacija 41% 34% 16% 13%

Nusikalstamumas 37% 43% 23% 24%

Ekonominė padėtis 22% 22% 23% 23%

Sveikatos apsaugos sistema 20% 18% 16% 18%

Nedarbas 16% 24% 40% 49%

Mokesčiai 13% 12% 7% 7%

Pensijos 13% 11% 10% 10%

Imigracija 10% 12% 21% 14%

Aprūpinimas būstu 7% 5% 5% 6%

Švietimo sistema 6% 4% 7% 7%

Energetika 5% - 3% -

Aplinkos apsauga 2% 1% 4% 3%

Terorizmas 1% 1% 15% 10%

Gynyba, užsienio politika 0% 0% 2% 1%

Viešasis transportas - 1% - 3% Kita 2% 4% 1% 2%

KLAUSIMAS: Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvai?

Kaip ir pernai, vyriausio amžiaus gyventojams svarbiausios problemos yra susiję su sveikatos apsauga bei pensijomis, taip pat su nusikalstamumu. Jaunesniems, 15 – 39 m. amžiaus, respondentams kur kas labiau rūpi problemos, susijusios su ekonomika: kylančios kainos, infliacija, nedarbas, imigracija, švietimo sistema, mokesčiai.

20

1.5. Europos Sąjungos poveikis įvairioms gyvenimo sritims Lietuvos gyventojų nuomone, Europos Sąjunga daro didesnį teigiamą nei neigiamą poveikį visoms sritims. Didžiausią teigiamą poveikį, Lietuvos gyventojų manymu, ES daro šalies ekonominei padėčiai (77 proc.) bei saugumui (81 proc.). ES vidurkis šiais aspektais yra gerokai žemesnis, išskyrus nuomonę apie Sąjungos poveikį šalies įtakai pasaulyje (žr. 6 lentelę). Du trečdaliai tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos gyventojų sutinka, kad ES turi teigiamo poveikio jų šalių įtakai pasaulyje.

6 lentelė. Europos Sąjungos poveikis įvairioms sritims.

Lietuva ES - 25

Teig

iamą

pove

ikį

Nei

giam

ą po

veikį

N/N

Teig

iamą

pove

ikį

Nei

giam

ą po

veikį

N/N

Šalies saugumui 81% 7% 12% 66% 24% 10%

Šalies ekonomikai 77% 13% 10% 56% 36% 8%

Pragyvenimo lygiui 72% 18% 10% 52% 38% 10%

Žemės ūkiui 67% 20% 12% 43% 44% 13%

Šalies įtakai pasaulyje 67% 12% 21% 65% 23% 12%

Įsidarbinimo galimybėms 70% 17% 13% 38% 51% 10%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną, ar, Jūsų manymu, Europos Sąjunga daro teigiamą poveikį,

neigiamą poveikį ar nei teigiamą, nei neigiamą poveikį šiems dalykams Lietuvoje?

21

22

2. Ekonomika ir darbo rinka 2.1. Globalizacija Šiame tyrime Europos Sąjungos gyventojai buvo klausiami ir apie tai, kokią, jų manymu, įtaką įvairioms sritims turi globalizacijos procesai. Lietuvos gyventojai į globalizacijos procesus žiūri ganėtinai palankiai. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad globalizacija daro teigiamą poveikį tiek ekonomikai, tiek mokslo pažangai, solidarumui, užimtumui bei demokratijos kokybei. Tik šiek tiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų galvoja, kad globalizacija yra palanki aplinkai bei sveikatai. Vidutinis Europos Sąjungos gyventojas su lietuviais palyginamas tik vienu aspektu: beveik tiek pat jų galvoja, kad globalizacija yra gerai mokslo ir technikos pažangai (žr. 7 lentelę). Visose kitose srityse globalizacijos įtaka vertinama ne taip palankiai, kaip Lietuvoje, nors vis tik daugiau europiečių mato teigiamo nei neigiamo globalizacijos poveikio. Tik vertindami poveikį užimtumui jų šalyse, 49 procentai ES gyventojų mato neigiamą įtaką ir 27 procentai – teigiamą. 7 lentelė. Globalizacijos poveikis įvairioms gyvenimo sritims

Lietuva ES - 25

Gan

a te

igia

mas

Gan

a ne

igia

mas

Joki

o po

veik

io

N /

N

Gan

a te

igia

mas

Gan

a ne

igia

mas

Joki

o po

veik

io

N /

N

Ekonomikos augimui mūsų

šalyje 53% 13% 7% 27% 41% 37% 8% 15%

Solidarumui tarp šalių 57% 8% 6% 28% 44% 29% 12% 15%

Mokslinei ir techninei pažangai 65% 4% 4% 27% 62% 15% 8% 16%

Demokratijai pasauliniu lygiu 59% 6% 5% 29% 44% 24% 14% 18%

Viešųjų paslaugų kokybei 59% 5% 6% 31% 37% 26% 18% 18%

Skirtumams tarp šalių 47% 12% 7% 34% 35% 34% 13% 19%

Užimtumui mūsų šalyje 52% 12% 7% 29% 27% 49% 10% 14%

23

Aplinkai 47% 17% 6% 29% 38% 33% 13% 16%

Sveikatai 48% 13% 10% 29% 36% 28% 19% 17%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti, ar Jūsų manymu globalizacija turi greičiau teigiamą ar greičiau neigiamą

poveikį kiekvienai iš šių sričių? 2.2. Europos ekonomika Tyrimas rodo, kad skiriasi ir Lietuvos bei vidutinio Europos Sąjungos gyventojo nuomonė dėl to, kaip būtų galima pagerinti Europos ekonomikos veiklą. Daugiau nei dviejų trečdalių Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai pagerinti Europos ekonomiką padėtų išsilavinimo ir profesinio mokymo tobulinimas: šią priemonę kaip veiksmingą nurodė 71 procentas Lietuvos gyventojų ir 65 procentai ES gyventojų. Be žmogiškųjų investicijų, respondentai veiksminga priemone laiko ir investicijas į mokslinius tyrimus bei naujoves: už jas pasisako 49 proc. lietuvių bei 47 proc. visų ES piliečių. Mažiausiai tinkama priemonė visiems atrodo teisėtų darbo valandų ilginimas, tačiau ES vidutiniškai tam pritaria 10 procentų apklaustųjų, o Lietuvoje – tik 1 procentas. Taip pat daugiau Europos Sąjungos gyventojų (36 proc. palyginti su 27 procentais Lietuvoje) tinkamesne priemone laiko veiksmingesnį energijos panaudojimą.

24

8 lentelė. Europos ekonomikos pagerinimo veiksniai. Lietuva ES - 25

Gerinti išsilavinimą ir profesinį mokymą 71% 65% Investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves 49% 47%

Lengvinti įmonių įsteigimą 39% 43% Veiksmingiau panaudoti energiją 27% 36%

Investuoti į transporto infrastruktūrą (greitkeliai, geležinkeliai ir kt.) 20% 27%

Ilginti teisėtas darbo valandas 3% 10% Kita 2% 1% N/N 8% 6%

KLAUSIMAS: Kuriems iš šių teiginių Jūs teiktumėte pirmenybę, kad būtų pagerinta Europos ekonomikos

veikla? Jaunesni bei gyvenantys dideliuose miestuose respondentai dažniau mano, jog Europos ekonomikos pagerinimui būtina gerinti išsilavinimą ir profesinį mokymą bei investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves, o 40-54m. amžiaus respondentai bei gyvenantys mažuose ar vidutinio dydžio miestuose pirmenybę dažniau teikia įmonių steigimo lengvinimui. 2.3. Šalies situacijos įvairiose srityse vertinimas Lietuvos gyventojai geriau nei vidutiniškai europiečiai vertina padėtį savo šalyje įvairiose

srityse. 49 procentai lietuvių mano, kad ekonomikos padėtis Lietuvoje yra gera; taip apie

savo šalis mano vidutiniškai 46 procentai europiečių. Lietuviai taip pat žymiai geriau

vertina padėtį darbo rinkoje (ji gera 49 procentų apklaustųjų manymu; ES vidurkis – 27

proc.). Prasčiau nei europiečiai lietuviai vertina socialinio gerbūvio padėtį (33 procentai

mano, kad padėtis gera; ES vidurkis – 49 procentai).

9 lentelė. Lietuvos padėtis įvairiose srityse. Pateikiamas procentas atsakiusiųjų, jog padėtis gera.

2006 ruduo 2006 pavasaris

Lietuva ES - 25 Lietuva ES - 25

Lietuvos ekonomikos padėtis 49% 46% 41% 41%

Europos ekonomikos padėtis 81% 58% 53% 73%

Lietuvos darbo rinkos padėtis 49% 27% 24% 37%

25

Aplinkos padėtis Lietuvoje 57% 54% 52% 48%

Socialinio gerbūvio padėtis Lietuvoje 33% 49% 48% 29% KLAUSIMAS: Kaip Jūs įvertintumėte padėtį kiekvienoje iš sričių?

26

27

3. Europos politinė sąjunga 3.1. Sprendimų priėmimo lygmenys Lietuvos gyventojai visas sritis išskyrus mokesčių dydžio, pensijų ir švietimo sistemos

yra linkę perleisti Europos Sąjungos kompetencijai (žr. 11 lentelę). Tai tik dar kartą

patvirtina, kad lietuviai yra stipriai nusivylę Lietuvos valstybės institucijomis. Tiesa, ES

gyventojai vidutiniškai taip pat daugelį sričių, ypač tokių, kuriose vienos šalies pastangos

yra bevertės, yra linkę priskirti ES kompetencijai. Daugiausiai taip manančiųjų yra

kalbant apie kovą su terorizmu (79 proc.), mokslo ir technikos tyrimus (70 proc.),

gynybos ir užsienio politiką bei aplinkosaugą (po 64 proc.) ir energetiką (60 proc.).

Tačiau Lietuvos gyventojai beveik be išimčių dažniau nei visi ES piliečiai mano, kad

sprendimai dėl kiekvienos iš paminėtųjų sričių (išskyrus aplinkosaugos sritį) turi būti

priimami kartu Europos Sąjungoje.

Kaip ir Lietuvoje, ES vidutiniškai šalies kompetencijai dažniausiai priskiriamos sritys yra

pensijos, mokesčių dydis ir švietimo sistema. Šie tyrimo rezultatai rodo, kad Europos Sąjunga turi iš tiesų didelę reikšmę europiečių gyvenime ir ta reikšmė yra pripažįstama bei priimama ES piliečių. Visose 16 išvardintų sričių vidutiniškai 59,6

procento Lietuvos piliečių ir 50,3 procento ES piliečių kompetenciją priskiria visų pirma

Europos Sąjungai, o ne šalies valdžiai. Taigi, jei taikyti šį paprastą matematinį kriterijų,

Sąjungos institucijų svarba vidutiniam jos piliečiui yra didesnė nei jo šalies valdžios.

28

11 lentelė. Sprendimų priėmimas

Lietuva ES - 25 Šalies

valdžios Bendrai Europos

Sąjungoje

N/N Šalies valdžios

Bendrai Europos

Sąjungoje

N/N

Kova su nusikalstamumu 30% 66% 4% 38% 59% 3% Mokesčių dydis 52% 43% 6% 69% 27% 4%

Kova su nedarbu 47% 49% 4% 59% 38% 3% Kova su terorizmu 9% 87% 4% 18% 79% 3%

Gynybos ir užsienio politika 22% 72% 5% 32% 64% 5% Imigracija 27% 65% 8% 39% 57% 4%

Švietimo sistema 52% 42% 5% 68% 29% 3% Pensijos 55% 41% 4% 73% 23% 3%

Aplinkosauga 37% 58% 5% 32% 64% 3% Sveikatos ir socialinė

apsauga 45% 50% 4% 68% 29% 3%

Žemės ūkis ir žuvininkystė 37% 58% 6% 45% 49% 5% Vartotojų teisės 39% 49% 12% 49% 46% 5%

Mokslo ir technikos tyrimai 16% 78% 7% 26% 70% 4% Pagalba regionams,

turintiems ekonominių sunkumų

19% 75% 6% 38% 57% 5%

Energetika 30% 64% 6% 36% 60% 4% Konkurencija 29% 57% 13% 37% 54% 9%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš sričių, ar sprendimai dėl jų turėtų būti priimami šalies valdžios, ar

bendrai Europos Sąjungoje?

3.2. Europos Sąjungos politikos principai

Dauguma Lietuvos bei visų ES piliečių pasisako už bendrą ES narių gynybos ir saugumo politiką (žr. 12 lentelę). Taip pat daugiau nei pusė lietuvių pritaria bendrai ES narių užsienio politikai kitų šalių atžvilgiu, naujų valstybių narių priėmimui, ES Konstitucijai ir Europos pinigų sąjungai. Lietuvai negavus leidimo įsivesti eurą, požiūris į jį šiek tiek pagerėjo. 2006 metų pavasarį už bendrą valiutą pasisakė 46 procentai Lietuvos gyventojų, o rudenį, jau žinant Europos Komisijos sprendimą, - 55 procentai. Nutolęs euras Lietuvos gyventojams atrodo nebe toks baisus. Tiesa, vidutiniškai ES piliečiai vis tik labiau remia eurą (60 proc.).

29

Tačiau Lietuvos gyventojai yra palankiau nei vidutinis europietis nusiteikę tolesnės Europos Sąjungos plėtros atžvilgiu. Vidutinio ES gyventojo nuomonė dėl visų bendrųjų ES politikų liko beveik nepakitusi, o Lietuvos gyventojų pritarimas padidėjo joms visoms.

12 lentelė. Nuostatos dėl svarbiausių Europos Sąjungos reikalų. Lentelėje pateikiami pritariančių konkrečiam teiginiui procentai

Lietuva2006 ruduo

Lietuva2006

pavasaris

ES – 25 2006 ruduo

ES – 25 2006

pavasarisBendrai Europos Sąjungos narių gynybos ir

saugumo politikai 85% 75% 75% 75%

Bendrai Europos Sąjungos narių užsienio politikai kitų šalių atžvilgiu 73% 63% 68% 67%

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra numato kitų šalių priėmimą ateityje 68% 60% 46% 45%

Europos Sąjungos Konstitucijai 68% 58% 63% 61%

Europos pinigų Sąjungai, turinčiai vieną bendrą valiutą- eurą 55% 46% 60% 59%

Spartesnis Europos kūrimo tempas vienoje grupėje šalių nei kitose šalyse 47% 38% 40% 38%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui, ar ne?

30

3.3. Europos Sąjungos veiklos prioritetai Tiek kalbant apie kylančias problemas, tiek ir dėstant veiklos prioritetus, Lietuvos ir vidutinio ES piliečio nuomonės šiek tiek skiriasi. Kaip ir prieš metus, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad ES pirmiausia turėtų kovoti su skurdu, socialine atskirtimi. 4 iš 10 apklaustųjų mano, kad prioritetas turi būti kova su nedarbu (beje, šis rodiklis sumažėjo 10 p.p. palyginti su 2006 m. pavasariu), o beveik kas trečias mano, kad prioritetas turi būti palaikyti taiką ir saugumą Europoje (žr. 13 lentelę). Šie veiklos prioritetai atrodo svarbiausi ir vidutiniam ES piliečiui. Tiesa, toliau lietuvio ir vidutinio europiečio prioritetai išsiskiria. Lietuvos gyventojai labiau akcentuoja kovą su nusikalstamumu, o vidutinis europietis – kovą su terorizmu (šis prioritetas palyginti su praeitu tyrimo periodu įgavo dar daugiau svarbos), gamtosaugą ir kovą su nelegalia imigracija.

13 lentelė. Europos Sąjungos veiklos prioritetai.

Lietuva 2006 ruduo

Lietuva 2006

pavasaris

ES – 25 2006 ruduo

ES – 25 2006

pavasaris

Kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi 64% 66% 43% 43%

Kovoti su nedarbu 41% 51% 40% 43%

Palaikyti taiką ir saugumą Europoje 28% 23% 29% 27%

Kovoti prieš organizuotą nusikalstamumą ir narkotikų kontrabandą 21% 33% 12% 23%

Sėkmingai įvesti bendrą Europos valiutą, eurą 19% 15% 11% 10%

Kovoti su organizuotu nusikalstamumu 17% - 12% -

Saugoti gamtą 14% 13% 22% 19%

Užtikrinti individo teises ir pagarbą demokratijai Europoje 11% 11% 12% 12%

Tapti artimesne Europos piliečiams, pavyzdžiui, suteikiant jiems daugiau

informacijos apie Europos Sąjungą, jos politiką ir institucijas

11% 9% 18% 19%

Apsaugoti vartotojus ir garantuoti kitų produktų kokybę 8% 5% 11% 7%

Kovoti su terorizmu 7% 11% 27% 18%

31

Įtvirtinti Europos Sąjungos politinę ir diplomatinę svarbą pasaulyje 5% 4% 5% 6%

Reformuoti Europos Sąjungos institucijas ir jų veiklą 4% 3% 6% 6%

Kovoti su nelegalia imigracija 4% 2% 19% 15%

Ruoštis naujai ES plėtrai 4% - 2% -

Naujų šalių narių priėmimas 3% 5% 2% 5%

Kita 1% 0% 1% 15%

KLAUSIMAS: Dabar aš perskaitysiu sąrašą veiksmų, kurių galėtų imtis Europos Sąjunga. Kokiems 3

veiksmams Jūs teiktumėte pirmenybę?

Šiame tyrime respondentų taip pat buvo klausiama, kas būtų naudingiausia Europos ateičiai. Jiems buvo pateikiamas galimų atsakymų sąrašas. Tiek visi ES, tiek ir Lietuvos piliečiai, visų pirma, akcentavo panašų gyvenimo lygį visose šalyse. Pasiektas vienodas pragyvenimo lygis būtų naudingas dalykas Europos ateičiai 75 procentų Lietuvos gyventojų ir 55 procentų ES gyventojų manymu (žr. 14 lentelę). Bendra konstitucija ir euras – toliau sekantys naudingi ateičiai sprendimai. Mažiausiai reikalinga, europiečių manymu, yra bendra kariuomenė.

14 lentelė. Dalykai, naudingiausi Europos ateičiai Lietuva ES - 25

Bendra kalba 16% 20%

Aiškiai nustatytos išorinės ES sienos 15% 20% Euro įvedimas visose ES valstybėse

narėse27% 23%

Panašūs pragyvenimo lygiai 75% 55%

Bendra kariuomenė 9% 10%

Bendra konstitucija 28% 30%

KLAUSIMAS: Kurie du iš šių dalykų, Jūsų manymu, būtų naudingiausi Europos ateičiai?

Jaunesni respondentai labiau nei vidutiniškai akcentavo euro įvedimą bei panašų pragyvenimo lygį visose šalyse.

32

3.4. Europos Sąjungos konstitucija Nepaisant to, kad Konstitucija Europai vis dar yra neratifikuota, ES piliečių požiūris į ją yra gana palankus. Dauguma ES piliečių mano, kad ši Konstitucija būtų naudinga ES: jos veikla taptų demokratiškesnė, efektyvesnė, ES sustiprėtų pasaulyje, taptų ekonomiškai labiau konkurencinga. Konstitucija užtikrintų netgi tai, kad ES veikla taptų labiau sociali ir skaidresnė (žr. 15 lentelę). Lietuvos gyventojų požiūris į Konstituciją Europai yra dar palankesnis nei vidutinio ES gyventojo. 15 lentelė. Europos Konstitucijos poveikis Europos Sąjungai. Priėmus sutartį, nustatančią Konstituciją Europai, ES veikla bus …

Lietuva ES - 25

Sutinku Nesutinku N/N Sutinku Nesutinku N/N

Demokratiškesnė 75% 10% 15% 65% 19% 16%

Efektyvesnė 74% 9% 17% 64% 20% 16%

Stipresnė pasaulyje 74% 11% 15% 68% 17% 15%

Ekonomiškai konkurencingesnė

72% 10% 17% 64% 20% 16%

Labiau sociali 71% 10% 19% 57% 26% 17%

Skaidresnė 70% 13% 17% 58% 24% 18%

KLAUSIMAS: Prašome pasakyti, ar Jūs visiškai sutinkate, greičiau sutinkate, greičiau nesutinkate, ar

visiškai nesutinkate su kiekvienu iš toliau pateikiamų teiginių. Jei visos šalys narės priims Sutartį,

nustatančią Konstituciją Europai, Europos Sąjungos veikla bus…

65 procentai Lietuvos piliečių ir 61 procentas visų ES piliečių mano, kad Konstitucija Europai yra būtina norint užtikrinti gerą ES institucijų veiklą. Todėl 23 procentų europiečių (22 procentų lietuvių) manymu Konstitucijos ratifikavimo procesas turi būti tęsiamas. 48 procentų europiečių manymu (50 procentų lietuvių) Konstitucijos tekstas turi būti peržiūrėtas, ir tik 13 procentų ES ir 8 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad Konstitucijos turi būti atsisakyta.

33

34

3.5. Europos Sąjungos pasiekimai Europiečiai labiausiai naudingu ES pasiekimu mano esant galimybę laisvai keliauti be patikrinimų pasienyje: šį aspektą naudingu mano esant 59 procentai ES gyventojų (žr. 16 lentelę). Lietuviai, visų pirma, mini didesnę prekių iš kitų ES šalių įvairovę (76 procentai; ES vidurkis – 52 proc.). Toliau Lietuvos gyventojai mini galimybę dirbti ir mokytis kitose ES šalyse bei galimybę laisvai keliauti. Lietuvos gyventojai mato daugiau asmeninės naudos iš narystės ES nei vidutinis europietis. Ypač didelis skirtumas palyginti su kitais ES piliečiais suvokiant teisės kreiptis į ES Teisingumo Teismą naudą: trūkstant teisingumo jausmo savoje valstybėje, jo ieškoma Europoje. Tik eurą mažesnis procentas lietuvių supranta kaip asmeniškai naudingą ES pasiekimą.

16 lentelė. Europos Sąjungos pasiekimų nauda

Lietuva ES - 25

Nau

ding

a

Nen

audi

nga

N/N

Nau

ding

a

Nen

audi

nga

N/N

Bendroji valiuta euras 32% 54% 14% 34% 61% 5% Didesnė prekių iš kitų ES šalių

įvairovė 76% 20% 5% 52% 42% 6%

ES piliečio teisės 60% 29% 11% 36% 52% 12% Jokių / mažiau patikrinimų

pasienyje keliaujant 64% 26% 10% 59% 34% 7%

Darbas ar mokymasis kitoje ES šalyje 65% 27% 8% 38% 54% 8%

Vartotojų teisės 59% 25% 16% 37% 50% 13% Teisė kreiptis į ES Teisingumo

Teismą 58% 29% 13% 31% 56% 13%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti, ar Jums buvo naudingas kiekvienas iš šių Europos Sąjungos pasiekimų, ar

nebuvo?

Visi pasiekimai, išskyrus didesnę prekių iš kitų ES šalių įvairovę bei teisę kreiptis į ES Teisingumo tesimą dažniau atrodo naudingesni jaunesniems, gyvenantiems dideliuose miestuose respondentams. Kitaip tariant, tiems žmonėms, kurie šiais pasiekimais daugiausiai ir naudojasi.

35

4. Europos Sąjungos plėtra 4.1. Požiūris į Europos Sąjungos plėtrą Lietuvos gyventojai yra vieni palankiausiai Europos Sąjungoje nusiteikusiųjų tolesnės plėtros atžvilgiu: 68 procentai apklaustųjų palaiko naujų šalių priėmimą į ES. Už Lietuvos gyventojus palankiau plėtros atžvilgiu nusiteikę tik Lenkijos, Slovėnijos, Graikijos ir Slovakijos gyventojai. Visos ES gyventojų vidurkis – tik 46 procentai. Šis rodiklis beveik nepakitęs palyginti su ankstesniais tyrimais. Dauguma senųjų ES narių gyventojai į tolesnę plėtrą vis dar žiūri ganėtinai skeptiškai. Lietuvoje, kaip ir mūsų kaimyninėse šalyse, palaikančiųjų plėtrą padaugėjo palyginti su 2006 m. pavasario tyrimu (žr. 15 diagrama). 15 diagrama

o Požiūris į ES plėtrą

60 54 5068 63 59

020406080

100

Liet

uva

Latv

ija

Est

ijaProc

enta

s pr

itaria

nčių

2006 pavasaris 2006 ruduo

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui, ar ne? Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

Palankiausiai plėtros atžvilgiu yra nusiteikę jaunesnio amžiaus respondentai (žr. 17

lentelę). Kitos demografinės grupės nesiskiria nuo bendro vidurkio.

36

37

17 lentelė. Nuostatos dėl Europos Sąjungos plėtros. Lentelėje pateikiami palankiai nusiteikusiųjų procentai

Lietuva ES - 25 Vyrai 69% 48%

Moterys 66% 44%

15-24 82% 58%

25-39 67% 51%

40-54 71% 45%

55+ 57% 38%

Kaimiškos vietovės 69% 43%

Maži ir vidutiniai miesteliai 66% 45%

Dideli miestai 68% 51%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui ar ne? Tolimesnė Europos

Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis Lietuviai taip pat labiau kaip naujoms ES narėms simpatizuoja visoms galimoms kandidatėms. Lietuviai palankiausiai žiūri į ekonomiškai stiprių šalių – Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos – priėmimą. Lietuvių vertinimai labai panašūs į ES vidurkį, išsiskiria tik Islandijos vertinimas. Kur kas labiau teigiamos nei ES vidurkis lietuvių nuostatos Rytų šalių atžvilgiu: žymiai daugiau lietuvių neprieštarautų, jei į ES įstotų Ukraina (skirtumas tarp lietuvių vertinimo ir ES vidurkio – 30 p.p.), Bulgarija (skirtumas – 24 p.p.) ar Rumunija (skirtumas – 18 p.p.). Tik 3 šalys – Serbija, Albanija ir Turkija – negavo daugiau nei pusės Lietuvos gyventojų paramos jų narystei ES (žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Nuostatos dėl Europos Sąjungos plėtros

Lietuva ES - 25

Šveicarija 82% 78%

Norvegija 80% 78%

Bosnija ir Hercegovina 51% 39%

Kroatija 62% 50%

Buvusios Jugoslavijos Respublika

Makedonija 54% 40%

38

Serbija 49% 37%

Juodkalnija 51% 40%

Islandija 78% 69%

Albanija 46% 32%

Bulgarija 70% 46%

Rumunija 59% 41%

Ukraina 71% 41%

Turkija 35% 28%

KLAUSIMAS: Ar Jūs būtumėte palankiai, ar priešiškai nusiteikęs (-usi), kad šios šalys ateityje taptų Europos Sąjungos

dalimi?

4.2. Turkija kaip būsima Europos Sąjungos narė Lietuvos gyventojų nuostatos į Turkijos narystę yra labai panašios į visos ES gyventojų nuostatų vidurkį. 35 procentai apklaustųjų remia Turkijos narystę Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 28 procentai). Pagrindiniai reikalavimai Turkijai norint tapti ES nare – pagarba žmogaus teisėms bei žymus ekonomikos būklės gerėjimas. Ir nors dauguma apklaustųjų pritaria, kad Turkija geografiškai priklauso Europai, kartu bijomasi, kad kultūriniai skirtumai yra pernelyg dideli, kad ši šalis galėtų sėkmingai įsilieti į ES. Taip pat visoje Europoje ir Lietuvoje bijomasi, kad Turkijos narystė ES gali sukleti didelę imigracijos bangą. Taigi, europiečiai turi daug abejonių dėl šios šalies galimos narystės Europos Sąjungoje, todėl Turkijos stojimo procesas bus tikrai komplikuotas ir visuomenės nuomonės požiūriu.

19 lentelė. Turkijos įvaizdis

Lietuva ES - 25

Sut

inku

Nes

utin

ku

N/N

Sut

inku

Nes

utin

ku

N/N

Turkija iš dalies priklauso Europai geografiniu atžvilgiu 54% 23% 23% 56% 32% 12%

Turkija iš dalies priklauso Europai 41% 29% 30% 40% 44% 16%

39

istoriniu atžvilgiu

Turkijos įstojimas į Europos Sąjungą sustiprintų saugumą šiame regione

34% 40% 26% 33% 51% 16%

Kultūriniai skirtumai tarp Turkijos ir Europos Sąjungos šalių narių yra perdaug dideli, kad jai būtų leista prisijungti prie ES

22% 23% 61% 27% 13% 22%

Turkijos įstojimas padėtų atjauninti senėjančius Europos gyventojus

22% 50% 27% 29% 50% 21%

Turkijos įstojimas galėtų sukelti didesnės imigravimo galimybės į labiau išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis riziką

55% 19% 25% 66% 20% 14%

Kad įstotų į Europos Sąjungą po maždaug dešimties metų, Turkija turės sistemingai gerbti žmogaus teises

75% 7% 18% 85% 6% 9%

Kad įstotų į Europos Sąjungą po maždaug dešimties metų, Turkija turės žymiai pagerinti savo ekonomikos būklę

72% 7% 20% 77% 9% 14%

40

5. Europos piliečių vertybės Nors Lietuvos gyventojų nuostatos įvairiais klausimais savo pritarimo toms nuostatoms eiliškumu beveik visiškai sutampa su vidutinio europiečio nuostatomis, vis tik kai kurios iš jų Lietuvoje yra išreikštos stipriau arba mažiau nei vidutiniškai ES. Tiek Lietuvos, tiek ir ES gyventojai labai pritaria teiginiui, kad šiais laikais yra per daug tolerancijos, ir nusikaltėliai turėtų būti baudžiami griežčiau (žr. 20 lentelę). Su šiuo teiginiu sutinka vidutiniškai 85 procentai ES gyventojų ir netgi mažiausiai pritariančioje šalyje – Danijoje – šią nuostatą palaiko 71 procentas gyventojų. Lietuvos gyventojai žymiai labiau nei vidutinis europietis pritaria nuostatai, kad laisva konkurencija yra ekonominės gerovės garantija. Atrodo, kad laisvos rinkos idėjos jau galutinai prigijo lietuvių sąmonėje ir idėja apie kokį nors ekonomikos reguliavimą yra visiškai svetima. Skeptiškiausi laisvos konkurencijos atžvilgiu yra prancūzai, ispanai ir portugalai. Tiesa, tiek lietuvių, tiek ir europiečių vertybės yra šiek tiek nenuoseklios, nes du trečdaliai jų taip pat sutinka, kad reikia daugiau lygybės ir teisingumo, net jei tai reikštų mažiau laisvės individui. Baltijos šalys visoje Europos Sąjungoje turi mažiausiai priekaištų dėl valstybės per didelio vaidmens jų gyvenime. Lietuvoje tik 42 procentai mano, kad valstybė per daug kišasi į jų gyvenimą, ES vidurkis – 62 procentai. Gerokai mažiau Lietuvos gyventojų nei ES vidurkis sutinka ir su teiginiu, kad laisvalaikis turėtų būti svarbesnis už darbą. Labiausiai šį teiginį palaiko Kipro (68 proc.), Estijos (67 proc.), Graikijos (67 proc.) ir Ispanijos (66 proc.) gyventojai, mažiausiai – Vokietijos (27 proc.) gyventojai. Gerokai mažiau nei vidutiniškai ES Lietuvos gyventojų palaiko homoseksualių santuokų ir kanapių asmeniniam vartojimui auginimo legalizavimą. Kaip ir būtų galima tikėtis, tolerantiškiausi šiuo požiūriu Europoje yra Olandijos gyventojai (82 procentai palaiko homoseksualių santuokų, o 49 procentai – kanapių auginimo legalizavimą).

41

20 lentelė. Asmeninės nuostatos

Lietuva ES - 25

Sut

inku

Nes

utin

ku

N/N

Sut

inku

Nes

utin

ku

N/N

Mūsų laikais yra per daug tolerancijos. Nusikaltėliai turėtų būti griežčiau baudžiami.

87% 10% 3% 85% 12% 3%

Laisva konkurencija yra geriausia ekonominės gerovės garantija

80% 8% 12% 64% 24% 12%

Mums reikia daugiau lygybės ir teisingumo, net jei tai reikštų mažiau laisvės individui

65% 27% 9% 64% 30% 6%

Valstybė per daug kišasi į mūsų gyvenimą

42% 52% 6% 63% 33% 5%

Religijos vieta mūsų visuomenėje yra per daug svarbi

41% 52% 7% 46% 48% 6%

Laisvalaikis turėtų būti svarbesnis nei darbas

35% 61% 4% 48% 45% 7%

Imigrantai daug duoda Lietuvai 20% 69% 11% 40% 52% 8% Homoseksualių santuokų leidimas visoje Europoje

17% 77% 7% 44% 49% 7%

Kanapių asmeniniam naudojimui legalizavimas visoje Europoje

16% 78% 7% 26% 68% 6%

Leidimas homoseksualioms poroms įsivaikinti vaiką visoje Europoje

12% 82% 6% 32% 61% 7%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti, ar su kiekvienu iš šių teiginių Jūs…?

Lietuvoje jaunesnio amžiaus respondentai dažniau linkę palankiai žiūrėti į homoseksualias santuokas bei leidimą tokioms poroms įsivaikinti vaikus. 25-54m. amžiaus respondentai, gyvenantys mažuose ar vidutiniuose miestuose dažniau mano, jog valstybė per daug kišasi į žmonių gyvenimą, pritaria laisvai konkurencijai bei teikia didesnę svarbą laisvalaikiui negu darbui.

42

43

44

45

6. Tapatumas su savo šalimi bei Europa Lietuvos gyventojai taip pat dažnai kaip ir vidutinis europietis save tapatina su Europa.

Pusė apklaustųjų teigia, kad jie bent kartais apie save galvoja kaip apie europietį.

Dažniausiai apie save kaip europiečius galvoja Liuksemburgo (33 procentai taip mano

dažnai), Maltos (29 proc.) ir Graikijos (27 proc.) gyventojai. Daugiausiai niekada taip

negalvojančių yra Didžiojoje Britanijoje (67 proc.) ir Slovėnijoje (50 proc.).

24 lentelė. Savęs matymas europiečiu/-e

Lietuva ES - 25

Dažnai 15% 16%

Kartais 38% 38%

Niekada 46% 43%

N/N 1% 2%

Klausimas: Ar kartais pagalvojate apie save ne tik kaip apie lietuvį/lietuvę, bet ir europietį/europietę? Ar tai

nutinka dažnai, kartais ar niekada?

Tačiau gerokai daugiau Lietuvos gyventojų didžiuojasi tuo, kad yra lietuviai nei tuo, kad yra europiečiai. Tas pats pasakytina ir apie vidutinį Europos gyventoją.

Labiausiai būdami europiečiais didžiuojasi slovėnai (80 proc.) ir lenkai (75 proc.),

mažiausiai – vėlgi britai (33 proc.) ir lietuviai.

25 lentelė. Ar Jūs didžiuojatės, būdamas…

Lietuva ES - 25

Did

žiuo

juos

i

Nes

idid

žiuo

ju

N/N

Did

žiuo

juos

i

Nes

idid

žiuo

ju

N/N

Lietuvis 80% 18% 1% 85% 13% 2%

Europietis 49% 29% 3% 59% 19% 5%

Klausimas: Ar Jūs labai didžiuojatės, didžiuojatės, nesididžiuojate ar visiškai nesididžiuojate tuo, kad

esate…

46

Priedas Nr. 1. Techninė informacija

TECHNICAL SPECIFICATIONS Between the 6th of September and the 10th of October 2006, TNS Opinion & Social, a consortium created between Taylor Nelson Sofres and EOS Gallup Europe, carried out wave 66.1 of the EUROBAROMETER, on request of the EUROPEAN COMMISSION, Directorate General Communication, “Public Opinion and Media Monitoring”. The EUROBAROMETER “Standard” is part of wave 66.1 and covers the population of the respective nationalities of the European Union Member States, resident in each of the Member States and aged 15 years and over. The EUROBAROMETER “Standard” has also been conducted in the two acceding countries (Bulgaria and Romania) and in the two candidate countries (Croatia and Turkey) and in the Turkish Cypriot Community. In these countries, the survey covers the national population of citizens of the respective nationalities and the population of citizens of all the European Union Member States that are residents in those countries and have a sufficient command of one of the respective national language(s) to answer the questionnaire. The basic sample design applied in all states is a multi-stage, random (probability) one. In each country, a number of sampling points was drawn with probability proportional to population size (for a total coverage of the country) and to population density. In order to do so, the sampling points were drawn systematically from each of the "administrative regional units", after stratification by individual unit and type of area. They thus represent the whole territory of the countries surveyed according to the EUROSTAT NUTS II (or equivalent) and according to the distribution of the resident population of the respective nationalities in terms of metropolitan, urban and rural areas. In each of the selected sampling points, a starting address was drawn, at random. Further addresses (every Nth address) were selected by standard "random route" procedures, from the initial address. In each household, the respondent was drawn, at random (following the "closest birthday rule"). All interviews were conducted face-to-face in people's homes and in the appropriate national language. As far as the data capture is concerned, CAPI (Computer Assisted Personal Interview) was used in those countries where this technique was available.

47

ABBREVIATIONS COUNTRIES INSTITUTES N° INTERVIEWS FIELDWORKDATES POPULATION

15+

BE Belgium TNS Dimarso 1.003 6/09/2006 1/10/2006 8.650.994 CZ Czech Rep. TNS Aisa 1.091 7/09/2006 26/09/2006 8.571.710 DK Denmark TNS Gallup DK 1.003 9/09/2006 10/10/2006 4.411.580 DE Germany TNS Infratest 1.525 8/09/2006 4/10/2006 64.361.608 EE Estonia Emor 1.000 8/09/2006 2/10/2006 887.094 EL Greece TNS ICAP 1.000 6/09/2006 3/10/2006 8.693.566 ES Spain TNS Demoscopia 1.003 6/09/2006 5/10/2006 37.024.972 FR France TNS Sofres 1.007 6/09/2006 30/09/2006 44.010.619 IE Ireland TNS MRBI 1.000 6/09/2006 10/10/2006 3.089.775 IT Italy TNS Abacus 1.006 7/09/2006 5/10/2006 48.892.559 CY Rep. of Cyprus Synovate 503 6/09/2006 1/10/2006 596.752

CY(tcc) Turkish Cypriot Comm. KADEM 500 7/09/2006 30/09/2006 157.101 LV Latvia TNS Latvia 1.015 8/09/2006 9/10/2006 1.418.596 LT Lithuania TNS Gallup Lithuania 1.000 6/09/2006 2/10/2006 2.803.661 LU Luxembourg TNS ILReS 500 6/09/2006 4/10/2006 374.097 HU Hungary TNS Hungary 1.005 6/09/2006 25/09/2006 8.503.379 MT Malta MISCO 500 7/09/2006 4/10/2006 321.114 NL Netherlands TNS NIPO 1.018 6/09/2006 5/10/2006 13.030.000 AT Austria Österreichisches Gallup-Institut 1.016 6/09/2006 5/10/2006 6.848.736 PL Poland TNS OBOP 1.000 9/09/2006 4/10/2006 31.967.880 PT Portugal TNS EUROTESTE 995 6/09/2006 2/10/2006 8.080.915 SI Slovenia RM PLUS 1.031 6/09/2006 5/10/2006 1.720.137 SK Slovakia TNS AISA SK 1.023 13/09/2006 26/09/2006 4.316.438 FI Finland TNS Gallup Oy 1.000 7/09/2006 4/10/2006 4.348.676 SE Sweden TNS GALLUP 1.013 7/09/2006 2/10/2006 7.486.976 UK United Kingdom TNS UK 1.308 6/09/2006 7/10/2006 47.685.578 BG Bulgaria TNS BBSS 1.035 6/09/2006 20/09/2006 6.671.699 RO Romania TNS CSOP 1.047 7/09/2006 29/09/2006 18.173.179 HR Croatia Puls 1000 7/09/2006 27/09/2006 3.722.800 TR Turkey TNS PIAR 1005 6/09/2006 4/10/2006 47.583.830

TOTAL 29.152 6/09/2006 10/10/2006 444.406.021

48

For each country a comparison between the sample and the universe was carried out. The Universe description was derived from Eurostat population data or from national statistics offices. For all countries surveyed, a national weighting procedure, using marginal and intercellular weighting, was carried out based on this Universe description. In all countries, gender, age, region and size of locality were introduced in the iteration procedure. For international weighting (i.e. EU averages), TNS Opinion & Social applies the official population figures as provided by EUROSTAT or national statistic offices. The total population figures for input in this post-weighting procedure are listed above. Readers are reminded that survey results are estimations, the accuracy of which, everything being equal, rests upon the sample size and upon the observed percentage. With samples of about 1,000 interviews, the real percentages vary within the following confidence limits:

Observed percentages 10% or 90% 20% or 80% 30% or 70% 40% or 60% 50%

Confidence limits ± 1.9 points ± 2.5 points ± 2.7 points ± 3.0 points ± 3.1 points

49

Priedas Nr. 2. Klausimynas

QA1(150)

1234

QA2

(151)12345

QA3

(152)12345

QA4

(153) 1(154) 2(155) 3(156) 4

(157)5

QA5

(158) 1(159) 2 Europos Sąjungoje 1

3 42 3 4

Nei taip, nei ne

(NESKAITYTI)

N/N

Lietuvoje 1 2

(SKAITYTI) Reikalai krypsta į gerąją pusę

Reikalai krypsta į blogą ją

pusę

Bendrai kalbant, ar, Jūsų manymu, šiuo metu reikalai krypsta į gerąją pusę, ar į blogą ją pusę…?

(VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

EB65.2 QA4

Jūsų asmenines galimybes rasti darbą 13 4

2 3 4

3 4Įsidarbinimo galimybes Lietuvoje 1 2

3 4Jūsų šeimos finansinę padėtį 1 2

3 4Ekonominę padėtį Lietuvoje 1 2

Tokie patys

N/N

Jūsų gyvenimą bendrai 1 2

Kokius lūkesč ius Jūs siejate su artim iausiais 12 mėnesių: ar artim iausi 12 mėnesių, Jūsų manymu, bus geresni, blogesni ar tokie pat, kalbant apie …?

(SKAITYTI) Geresni Blogesni

N/N

EB65.2 QA3

Labiau nepatenkinta(s)Visiškai nepatenkinta(s)

Labai patenkinta(s)Labiau patenkinta(s)

Apskritai Jūs esate labai patenkinta(s), labiau patenkinta(s), labiau nepatenkinta(s) ar visiškai nepatenkinta(s) gyvenimu, kurį dabar gyvenate?

(SKAITYTI)

N/N

EB65.2 QA2

RetaiNiekada

DažnaiKartais

Ar turėdamas (a) tvirtą nuomonę kokiu nors klausimu, Jūs stengiatės įtikinti savo draugus, gim ines ar bendradarbius savo nuomonės teisingumu? Ar jūs tai darote ...?

(SKAITYTI)

N/N

EB65.2 QA1

KartaisNiekada

Ar dažnai Jūs kalbate apie politiką, kai susitinkate su draugais?

Dažnai

50

QA6

(160) 1(161) 2(162) 3(163) 4(164) 5(165) 6(166) 7(167) 8(168) 9(169) 10(170) 11(171) 12(172) 13(173) 14(174) 15

QA7a

(175)1234

QA8a

(176)123N/N

Taip, naudingaNe, nenaudinga

EB65.2 QA11a

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra naudinga ar ne?

Nei taip, nei neN/N

Teigiamas dalykasNeigiamas dalykas

Bendrai kalbant, ar jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra …?

(SKAITYTI)

EB65.2 QA10 (punktai 5, 11-14) - EB64.2 QA7 (punktai 1-3, 6-10)

NEKLAUSTI KLAUSIMŲ NUO QA7a IKI QA9a BG, RO, TR, HR IR CY (TCC) - ŠIOSE ŠALYSE KLAUSTI QA7b

Vartotojų asociacijomis 1 2 3Jungtinėmis Tautomis 1 2 3Europos Sąjunga 1 2 3Lietuvos Respublikos Seimu 1 2 3Lietuvos Vyriausybe 1 2 3Politinėmis partijomis 1 2 3Profsąjungomis 1 2 3Religinėmis institucijomis 1 2 3Kariuomene 1 2 3Policija 1 2 3Teisingumu / Lietuvos teisėsaugos sistema 1 2 3Internetu 1 2 3Televizija 1 2 3Radiju 1 2 3Spauda 1 2 3

(SKAITYTI) Linkęs pasitikėti

Linkęs nepasitikėt

i

N/N

QA6: NEKLAUSTI PUNKTŲ 5, 11 ir 12 KIPRE (TURKIJOS KIPRIEČIŲ BENDRUOMENĖJE)

Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar linkęs/usi nepasitikėti?

EB65.1 QA14

51

QA9a

(177) 1(178) 2(179) 3(180) 4(181) 5(182) 6

QA10

(191)123456

QA11(192)

123N/N

UžPrieš

EB65.2 QA13

Jūs esate už ar prieš ėjimą link Europos politinės sąjungos?

Labai neigiamąN/N

NeutralųGana neigiamą

Labai teigiamąGana teigiamą

Bendrai kalbant, Europos Sąjunga Jums sukuria labai teigiamą, greičiau teigiamą, neutralų, greičiau neigiamą ar labai neigiamą įvaizdį?

KLAUSTI VISŲ

2

KLAUSIMUS NUO QA7b IKI QA9b KLAUSTI TIK BG, RO, TR, HR IR CY (TCC) - KITŲ KLAUSTI QA10

3 4 5

EB64.2 QA10a KRYPTIS PAKEISTA

Užimtumas mūsų šalyje 12 3 4 5Mūsų įtaka pasaulyje 12 3 4 5Mūsų žemės ūkis 12 3 4 5Mūsų gyvenimo lygis 12 3 4 5Mūsų ekonomika 12 3 4 5Mūsų šalies saugumas 1

Gana geras

poveikis

Gana blogas

poveikis

Labai blogas

poveikis

N/N

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

(SKAITYTI) Labai geras

poveikis

Dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje privalumų ir trūkumų žmonių nuomonės skiriasi. Aš perskaitysiu keletą sričių ir norėčiau, kad pasakytumėte ar kiekvienai iš jų Lietuvos narystė Europos Sąjungoje turi labai gerą, gana gerą, gana blogą ar labai blogą poveikį?

EB65.2 QA12a

52

QA12

(193)1

(194) 2

(195)3

QA13a

QA13b

(196) (197)

QA14

(198-199)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

11N/N

RODYTI KORTELĘ SU SKALE

VISIŠKAI NIEKO NEŽINO

LABAI DAUG ŽINO

EB64.2 QA17a&b

Prašau pasakyti, ar, Jūsų manymu, Jūs labai daug žinote apie Europos Sąjungą, jos politiką ir jos institucijas? Vertinimui naudokite skalę nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia “visiškai nieko nežinau”, o 10 - “ labai daug žinau”?

7 7N/N 8 8Vyksta pilnu greičiu

5 56 6

3 34 4

1 12 2

Stovi vietoje

QA13a QA13bDABARTINIS

GREITISPAGEIDAUJAM

AS GREITIS

SKAITYTI

O kuris skaičius geriausiai atitinka greitį, kurio pageidaujate jūs? (RODYTI TĄ PAČIĄ KORTELĘ SU SKALE)

RODYTI KORTELĘ SU SKALE

EB64.2 QA15 - EB64.2 QA16 KRYPTIS PAKEISTA (PUNKTAS 3)

Koks, jūsų manymu, yra dabartinis Europos kūrimo greitis? Prašau pažiūrėti į šiuos skaičius (RODYTI KORTELĘ SU SKALE). „1“ reiškia, kad stovi vietoje, “7” – vyksta pilnu tempu. Pasirinkite skaičių, kuris geriausiai atitinka jūsų nuomonę apie dabartinį Europos kūrimo greitį?

Jaučiuosi labai įsitraukęs / -usi į Europos reikalus 1 2 3Aš suprantu, kaip veikia Europos Sąjunga 1 2 3

Europos Sąjungoje atsižvelgiama į mano nuomonę 1 2 3

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar jūs linkęs/usi su juo sutikti, ar linkęs/-usi nesutikti?

(SKAITYTI) Linkęs sutikti

Linkęs nesutikti

N/N

EB64.2 QA12

53

QA15

(200)12345

QA16

(201)12345

QA17

(202)12Ne

Taip

Ar žinojote, kad Jūs turite teisę prašyti leidimo susipažinti su neskelbtais Europos Sąjungos institucijų dokumentais?

N / N

NAUJAS

Pakankamai sunkuLabai sunku

Labai lengvaPakankamai lengva

Ar Jums lengva rasti informaciją apie Europos Sąjungą, jos politiką ir institucijas?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

NAUJAS

NiekadaN / N

KartaisRetai

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Dažnai

Ar Jūs ieškote informacijos apie Europos Sąjungą, jos politiką ir institucijas... ?

EB65.2 QA19

54

QA18

(203) 1(204) 2(205) 3(206) 4(207) 5(208) 6(209) 7(210) 8

(211)9

QA19

(212) 1(213) 2(214) 3(215) 4(216) 5(217) 6(218) 7(219) 8

(220)9

QA20

(221)1

(222)2

(223)3 Kas šešis mėnesius vis kita valstybė narė perima

pirmininkavimą ES1 2 3

Europos Sąjungos Parlamento narius tiesiogiai renka Europos Sąjungos piliečiai

1 2 3

Europos Sąjungą šiuo metu sudaro 15 valstybių narių

1 2 3

(SKAITYTI) TEISINGAS

KLAIDINGAS

N/N

EB65.2 QA25 (ITEMS 1-4, 6) - EB64.2 QA27 (ITEMS 5, 7-9)

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį apie Europos Sąjungą, ar jis, Jūsų manymu, yra teisingas ar klaidingas?

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu

1 2 3Europos Sąjungos Regionų komitetu 1 2 3Europos Audito Rūmais 1 2 3Europos Centriniu Banku 1 2 3Europos Ombudsmenu 1 2 3Europos Bendrijų Teisingumo Teismu 1 2 3Europos Sąjungos Taryba 1 2 3Europos Komisija 1 2 3Europos Parlamentu 1 2 3

(SKAITYTI) LINKĘS PASITIKĖ

TI

LINKĘS NEPASITI

KĖTI

N/N

EB65.2 QA23 (1-4, 6) - EB64.2 QA26 (5, 7-9)

Prašau pasakyti apie kiekvieną, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar ne?

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą

1 2 3Europos Sąjungos Regionų komitetą 1 2 3Europos Audito Rūmus 1 2 3Europos Centrinį Banką 1 2 3Europos Ombudsmeną 1 2 3Europos Bendrijų Teisingumo Teismą 1 2 3Europos Sąjungos Tarybą 1 2 3Europos Komisiją 1 2 3Europos Parlamentą 1 2 3

Ar Jūs esate girdėjęs/usi apie?

(SKAITYTI) TAIP NE SUNKU PASAKYTI

NAUJAS

55

QA23

(252-267)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,N/N

Klausimai, susiję su energijaKita (NESKAITYTI)

PensijosAplinkos apsauga

Sveikatos apsaugos sistemaŠvietimo sistema

Aprūpinimas būstuImigracija

TerorizmasGynyba / Užsienio politika

Mokesčių sistemaNedarbas

Ekonominė padėtisKylančios kainos / infliacija

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - MAKSIMUM 2 ATSAKYMAI )

Nusikalstamumas

KLAUSTI VISŲ

Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvai?

EB65.2 QA26 KRYPTIS PAKEISTA

NUO QA21c IKI QA22d KLAUSTI TIK DE GYVENTOJŲ

QA21a IR QA21b KLAUSTI TIK FI GYVENTOJŲ

56

QA24

(268) 1(269) 2(270) 3(271) 4(272) 5(273) 6(274) 7(275) 8(276) 9(277) 10(278) 11(279) 12(280) 13

(281)14

(282) 15(283) 16

QA25

(284)1

(285)2

(286)3

(287)4

(288) 5

(289)6 3Spartesnis Europos kūrimo tempas vienoje grupėje

šalių, nei kitose šalyse1 2

Konstitucija Europos Sąjungai 1 2 3

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

1 2 3

Bendra gynybos ir saugumo politika tarp Europos Sąjungos šalių narių

1 2 3

Bendra Europos Sąjungos šalių narių užsienio politika kitų šalių atžvilgiu

1 2 3

Europos Piniginė Sąjunga su vieninga valiuta Euru 1 2 3

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui ar ne?

(SKAITYTI - ROTUOTI) UŽ PRIEŠ N/N

3

EB64.2 Q31 KRYPTIS PAKEISTA

Konkurencija 1 2Energetika 1 2 3

Parama regionams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais

1 2 3Moksliniai ir technologiniai tyrimai 1 2 3Vartotojų apsauga 1 2 3Žemės ūkis ir žuvininkystė 1 2 3Sveikatos ir socialinė apsauga 1 2 3Aplinkos apsauga 1 2 3Pensijos 1 2 3Švietimo sistema 1 2 3Imigracija 1 2 3Krašto apsauga ir užsienio reikalai 1 2 3Kova su terorizmu 1 2 3Kova su nedarbu 1 2 3Mokesčių sistema 1 2 3Kova su nusikalstamumu 1 2 3

Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių sričių, ar sprendimus šioje srityje turėtų priimti išimtinai Lietuvos valdžia, ar kartu su Europos Sąjunga?

SKAITYTI - ROTUOTI IŠIMTINAI LIETUVO

S VALDŽIA

KARTU SU

EUROPOS

SĄJUNGA

N/N

EB65.2 QA28a KRYPTIS PAKEISTA

57

QA26

(290-307)1,2,

3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,17,18,

QA27

(308)12345N/N

Europos SąjungaKita (NESKAITYTI)

Nacionalinės vyriausybėsNATO

Jūsų nuomone, ar sprendimus dėl Europos gynybos politikos, turėtų priimti nacionalinės vyriausybės, NATO ar Europos Sąjunga?

(TIK VIENAS ATSAKYMAS)


Kita (NESKAITYTI)N/N

Kovoti su terorizmuKovoti su nelegalia imigracija

Palaikyti taiką ir saugumą Europoje Užtikrinti individo teises ir pagarbą demokratijai Europoje

(PADALINTAS B) Kovoti prieš organizuotą nusikalstamumąĮtvirtinti Europos Sąjungos politinę ir diplomatinę svarbą pasaulyje

Reformuoti Europos Sąjungos institucijas ir jų veiklą (PADALINTAS A) Kovoti prieš organizuotą nusikalstamumą ir narkotikų kontrabandą

Apsaugoti vartotojus ir garantuoti produktų kokybę Kovoti su nedarbu

Kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi Saugoti aplinką

Tapti artimesne Europos piliečiams, pavyzdžiui, suteikiant jiems daugiau informacijos apie Europos Sąjungą, jos politiką ir institucijas Sėkmingai įvesti bendrą Europos valiutą, eurą

(PADALINTAS A) Priimti naujas šalis nares(PADALINTAS B) Parengti naują ES plėtrą

Prašau pasakyti, kurių trijų iš šių veiksmų Europos Sąjunga turėtų imtis pirmiausia?

(RODYTI KORTELĘ- SKAITYTI - NE DAUGIAU 3 ATSAKYMŲ)

EB65.2 QA30

58

QA28

(309)12345678

QA29a

(310) 1(311) 2(312) 3(313) 4(314) 5

QA29b

(315) 1(316) 2(317) 3(318) 4(319) 5 3 4

3 4Aplinkosauga 1 2

3 4Kova prieš skurdą pasaulyje 1 2

3 4Pasaulio ekonomikos augimas 1 2

3 4Kova prieš terorizmą 1 2

NEI VIENĄ,

NEI KITĄ

N/N

Taika pasaulyje 1 2

Ar jūsų nuomone, Europos Sąjunga vaidina labiau teigiamą, labiau neigiamą ar nei teigiamą nei neigiamą vaidmenį kiekvienoje iš šių sričių?

(SKAITYTI) TEIGIAMĄ NEIGIAMĄ

3 4

EB64.2 QA38a

3 4Aplinkosauga 1 2

3 4Kova prieš skurdą pasaulyje 1 2

3 4Pasaulio ekonomikos augimas 1 2

3 4Kova prieš terorizmą 1 2

NEI VIENĄ,

NEI KITĄ

N/N

Taika pasaulyje 1 2

(SKAITYTI) TEIGIAMĄ NEIGIAMĄ

EB64.2 QA37

Ar jūsų nuomone, JAV vaidina labiau teigiamą, labiau neigiamą ar nei teigiamą nei neigiamą vaidmenį kiekvienoje iš šių sričių?

Kita (NESKAITYTI)N/N

Užsienio politikai ir paramai šalims ne Europos Sąjungos narėmsAdministracinėms ir personalo išlaidoms, pastatytų išlaikymui

Moksliniams tyrimamsRegioninei pagalbai

Užimtumui ir socialinėms reikmėmsŽemės ūkiui

Kam iš išvardintų, Jūsų manymu, Europos Sąjunga skiria didžiausią biudžeto dalį?

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

EB64.2 QA35

59

QA30

(320)1234

QA31

(321)12345

QA32

(322)123456

Aš nesijaučiu europiečiu / -eN/N

Nelabai didžiuojuosiVisiškai nesididžiuoju

Labai didžiuojuosiDidžiuojuosi

Ar Jūs labai didžiuojatės, didžiuojatės, nesididžiuojate ar visiškai nesididžiuojate tuo, kad esate europietis / europietė?


N/N

EB64.2 QA41

Nelabai didžiuojuosiVisiškai nesididžiuoju

Labai didžiuojuosiDidžiuojuosi

Ar Jūs labai didžiuojatės, didžiuojatės, nesididžiuojate ar visiškai nesididžiuojate tuo, kad esate ……… (pagrindinė pilietybė nurodyta pirmame klausime) pilietis / pilietė?

(VIENAS ATSAKYMAS, TAUTYBĖ, KAIP NURODYTA KLAUSIME 1)

N/N

EB64.2 QA39

KartaisNiekada


Dažnai

Ar kartais pagalvojate apie save ne tik kaip apie lietuvį/lietuvę, bet ir europietį/europietę? Ar tai nutinka dažnai, kartais ar niekada?

EB64.2 QA38b

60

QA33

(323) 1(324) 2(325) 3(326) 4(327) 5(328) 6(329) 7(330) 8(331) 9(332) 10(333) 11(334) 12(335) 13 Turkija 1 2 3

Ukraina 1 2 3Rumunija 1 2 3Bulgarija 1 2 3Albanija 1 2 3Islandija 1 2 3Juodkalnija 1 2 3Serbija 1 2 3Buvusios Jugoslavijos Respublika Makedonija 1 2 3Kroatija 1 2 3Bosnija ir Hercegovina 1 2 3Norvegija 1 2 3Šveicarija 1 2 3

(KEISTI EILIŠKUMĄ)

(SKAITYTI) Palankiai Priešiškai N/N

EB64.2 QA42

Ar Jūs būtumėte palankiai, ar priešiškai nusiteikęs, kad šios šalys ateityje taptų Europos Sąjungos dalimi?

61

QA34

(336)

1

(337)2

(338)

3

(339)

4

(340)

5

(341)

6

(342)

7

(343)

8 5Kad įstotų į Europos Sąjungą po maždaug dešimties metų, Turkija turės žymiai pagerinti savo ekonomikos būklę

1 2 3 4

2 3 4 5Kad įstotų į Europos Sąjungą po maždaug dešimties metų, Turkija turės sistemingai gerbti žmogaus teises

1

2 3 4 5Turkijos įstojimas galėtų sukelti didesnės imigravimo galimybės į labiau išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis riziką

1

2 3 4 5Turkijos įstojimas padėtų atjauninti senėjančius Europos gyventojus

1

2 3 4 5Kultūriniai skirtumai tarp Turkijos ir Europos Sąjungos šalių narių yra perdaug dideli, kad jai būtų leista prisijungti prie ES

1

2 3 4 5Turkijos įstojimas į Europos Sąjungą sustiprintų saugumą šiame regione

1

2 3 4 5Turkija iš dalies priklauso Europai istoriniu atžvilgiu

1

2 3 4 5Turkija iš dalies priklauso Europai geografiniu atžvilgiu

1

Greičiau sutinku

Greičiau nesutinku

Visiškai nesutinku

N/N

(RODYTI KORTELĘ)

Visiškai sutinku


Prašome pasakyti, ar Jūs visiškai sutinkate, greičiau sutinkate, greičiau nesutinkate ar visiškai nesutinkate su šiais teiginiais

62

QA36

(345) 1(346) 2(347) 3(348) 4

(349)5

(350) 6

QA37

(351)

1234

Europos Konstitucija turėtų būti atmestaN/N

Europos Sąjungos šalys narės turėtų tęsti Europos Konstitucijos ratifikavimo procesąTurėtų būti atnaujintos derybos dėl Europos Konstitucijos

Konstituciją Europos Sąjungai jau ratifikavo 15 šalių, tačiau Prancūzija ir Nyderlandai balsavo prieš. Kuris iš šių teiginių geriausiai atspindi Jūsų nuomonę?

(SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

KLAUSIMĄ QA37 KLAUSTI TIK ES25 - KITŲ KLAUSTI QA38

4 5

EB65.2 QB3 (PUNKTAI 1-3) EB65.2 QB4 (PUNKTAI 4-6)

Labiau sociali 1 2 3

41 2 3 5Ekonomiškai konkurencingesnė

2 3 4 5Stipresnė pasaulyje 12 3 4 5Skaidresnė 12 3 4 5Efektyvesnė 12 3 4 5Demokratiškesnė 1

Greičiau sutinkate

Greičiau nesutinkat

e

Visiškai nesutinkat

e

N/N(SKAITYTI) Visiškai sutinkate

Prašome pasakyti, ar Jūs visiškai sutinkate, greičiau sutinkate, greičiau nesutinkate, ar visiškai nesutinkate su kiekvienu iš toliau pateikiamų teiginių. Jei visos šalys narės priims Sutartį, nustatančią Konstituciją Europai, Europos Sąjungos veikla bus…


KLAUSTI VISŲ

NEKLAUSTI KLAUSIMO QA35 ES, EL, IT, SI, HU, LU, CY, MT, SK, LV, AT, DE, LT, BE ir EE - ŠIOSE ŠALYSE KLAUSTI QA35


63

QA38

(352)

1

23

QA39

(353) 1(354) 2(355) 3(356) 4(357) 5(358) 6(359) 7(360) 8(361) 9(362) 10

QA40

(363)123456

Nei teigiama, nei neigiama (NESKAITYTI)N/N

Gana neigiamaLabai neigiama

Labai teigiamaGana teigiama

Bendra rinka padidino konkurenciją tokiose srityse kaip transportas, telekomunikacijų paslaugos, bankų paslaugos ir draudimas. Bendrai kalbant, ar jūs pasakytumėte, kad tai yra … įtaka?


EB64.2 QA53

Naujų įmonių kūrimas 13 4

2 3 4

3 4Kova su diskriminacija 1 2

3 4Kova su bedarbyste 1 2

3 4Kova su socialine nelygybe 1 2

3 4Švietimas 1 2

3 4Sveikatos apsaugos sistema 1 2

3 4Novatoriškos technologijos 1 2

3 4Aplinkos apsauga 1 2

3 4Medicinos tyrimai 1 2

To paties lygio

N/N

Moksliniai tyrimai 1 2

(SKAITYTI) Lenkia Atsilieka

Prašau pasakyti, ar kiekvienoje iš šių sričių Europos Sąjunga lenkia, atsilieka ar yra to paties lygio, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos?

(RODYTI KORTELĘ - VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

EB64.2 QA50

Europos Konstitucija nėra būtina geram Europos institucijų darbui užtikrinti

N/N


Europos Konstitucija reikalinga geram Europos institucijų darbui užtikrinti

Kuris iš šių dviejų teiginių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį?

EB65.2 QB5 KRYPTIS PAKEISTA

KLAUSTI VISŲ

64

QA41

(364)1234

QA42

(365) 1(366) 2(367) 3(368) 4(369) 5(370) 6

(371)7

QA43

(372)

123N/N

Globalizacija suteikia gerų progų Lietuvos bendrovėms dėl atsiveriančių rinkųGlobalizacija sukelia grėsmę užimtumui ir bendrovėms Lietuvoje

Kuris iš šių dviejų teiginių yra artimiausias Jūsų nuomonei apie globalizaciją?


NAUJAS

Teisė kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą

1 2 3Vartotojų teisės 1 2 3Darbas ar mokymasis kitoje ES šalyje 1 2 3Jokių / mažiau patikrinimų pasienyje keliaujant 1 2 3ES piliečio teisės 1 2 3Didesnė prekių iš kitų ES šalių įvairovė 1 2 3Bendroji valiuta euras 1 2 3

(SKAITYTI) Taip Ne N / N

Prašau pasakyti, ar Jums buvo naudingas kiekvienas iš šių Europos Sąjungos pasiekimų, ar nebuvo?


NAUJAS

Toks patN / N

GeresnisBlogesnis

Lyginant su padėtimi prieš 10 metų, ar manote, kad dėl bendros rinkos tarptautinis Lietuvos įmonių konkurencingumas dabar yra geresnis, blogesnis ar toks pat?


EB64.2 QA54

65

QA44

(373) 1(374) 2(375) 3(376) 4(377) 5(378) 6(379) 7(380) 8(381) 9

QA45a

(382)12345N/N

Greičiau nesutinkateVisiškai nesutinkate

Visiškai sutinkateGreičiau sutinkate

Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: Europos Sąjunga padeda apsaugoti mus nuo neigiamo globalizacijos poveikio?

(SKAITYTI – TIK VIENAS ATSAKYMAS)

KLAUSIMĄ QA45a KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS A - KITŲ KLAUSTI QA45b

NAUJAS

Sveikatai 13 4

2 3 4

3 4Aplinkai 1 2

3 4Užimtumui mūsų šalyje 1 2

3 4Skirtumams tarp šalių 1 2

3 4Viešųjų paslaugų kokybei 1 2

3 4Demokratijai pasauliniu lygiu 1 2

3 4Mokslinei ir techninei pažangai 1 2

3 4Solidarumui tarp šalių 1 2

Jokio poveikio

(NESKAITYTI)

N / N

Ekonomikos augimui mūsų šalyje 1 2


(SKAITYTI) Gana teigiamas poveikis

Gana neigiamas poveikis

Prašau pasakyti, ar Jūsų manymu globalizacija turi greičiau teigiamą ar greičiau neigiamą poveikį kiekvienai iš šių sričių?

EB65.1 QA17

66

QA45b

(383)12345

QA46

(384-391)1,2,3,4,5,6,7,8,N/N

Investuoti į transporto infrastruktūrą (greitkeliai, geležinkeliai ir kt.)Kita (NESKAITYTI)

Lengvinti įmonių įsteigimąVeiksmingiau panaudoti energiją

Gerinti išsilavinimą ir profesinį mokymąInvestuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves

(SKAITYTI - NE DAUGIAU 3 ATSAKYMŲ)

Ilginti teisėtas darbo valandas

KLAUSTI VISŲ

Kuriems iš šių teiginių Jūs teiktumėte pirmenybę, kad būtų pagerinta Europos ekonomikos veikla?

N / N

NAUJAS

Greičiau nesutinkateVisiškai nesutinkate

Visiškai sutinkateGreičiau sutinkate

Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: Europos Sąjunga suteikia Europos piliečiams galimybę gauti daugiau naudos iš teigiamo globalizacijos poveikio?


KLAUSIMĄ QA45b KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS B - KITŲ KLAUSTI QA46

EB64.2 QA56 FILTRAS + KRYPTIS PAKEISTA

67

QA47

(392)1

(393)

2

(394)

3

(395)

4

(396)5

(397)

6

(398)

7

(399)

8

(400)

9

(401)

10

(402)11

(403)

12

(404)13 5Laisvalaikis turėtų būti

svarbesnis, nei darbas 1 2 3 4

2 3 4 5Leidimas homoseksualioms poroms įsivaikinti vaiką visoje Europoje

1

2 3 4 5Homoseksualių santuokų leidimas visoje Europoje

1

2 3 4 5Kanapių asmeniniam naudojimui legalizavimas visoje Europoje

1

2 3 4 5Religijos vieta mūsų visuomenėje yra per daug svarbi

1

2 3 4 5Laisva konkurencija yra geriausia ekonominės gerovės garantija

1

2 3 4 5(PADALINTAS B) Lietuva turėtų teikti pirmenybę aplinkos apsaugai, net jei tai paveiktų ekonomikos augimą

1

2 3 4 5(PADALINTAS A) Lietuva turėtų teikti pirmenybę ekonomikos augimui, net jei jis paveiktų aplinką

1

2 3 4 5Imigrantai daug duoda Lietuvai

1

2 3 4 5Piliečiai turėtų aktyviau dalyvauti Lietuvos politikoje

1

2 3 4 5Mūsų laikais yra per daug tolerancijos. Nusikaltėliai turėtų būti griežčiau baudžiami.

1

2 3 4 5Mums reikia daugiau lygybės ir teisingumo, net jei tai reikštų mažiau laisvės individui

1

2 3 4 5Valstybė per daug kišasi į mūsų gyvenimą

1

Greičiau sutinkate

Greičiau nesutinkat

e

Visiškai nesutinkat

e

N / N

(RODYTI KORTELĘ SU SKALE - VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

(SKAITYTI) Visiškai sutinkate

Prašau pasakyti, ar su kiekvienu iš šių teiginių Jūs…?

EB65.2 QC5

68

QA48a

(405-418)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,

QA48b

(419-432)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,N / N

Pagarba kitoms kultūromsNei viena iš šių (NESKAITYTI)

ReligijaSavirealizacija

Solidarumas, parama kitiemsTolerancija

TaikaLygybė

Asmens laisvėDemokratija

Pagarba žmogaus gyvybeiŽmogaus teisės

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - NE DAUGIAU 3 ATSAKYMŲ)

Teisėtumas

Kurios trys iš šių vertybių geriausiai atstovauja Europos Sąjungą?

N / N

EB60.1 Q36a

Pagarba kitoms kultūromsNei viena iš šių (NESKAITYTI)

ReligijaSavirealizacija

Solidarumas, parama kitiemsTolerancija

TaikaLygybė

Asmens laisvėDemokratija

Pagarba žmogaus gyvybeiŽmogaus teisės


Teisėtumas

Kurios trys vertybės iš šio sąrašo yra svarbiausios Jums asmeniškai?

EB60.1 Q37 KRYPTIS PAKEISTA

69

QA49

(433)12345

QA50

(434-442)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

QA51

(443)1

(444)2

(445)3

(446) 4

(447)5 4 5Socialinio gerbūvio padėtis

Lietuvoje1 2 3

41 2 3 5Aplinkos padėtis Lietuvoje

2 3 4 5Lietuvos darbo rinkos padėtis

1

2 3 4 5Europos ekonomikos padėtis

1

2 3 4 5Lietuvos ekonomikos padėtis

1

GANA GERAI

GANA BLOGAI

LABAI BLOGAI

NNSKAITYTI LABAI GERAI

Kaip Jūs įvertintumėte esamą padėtį kiekvienoje iš šių sričių?

RODYTI KORTELĘ

N/N

EB65.1 QA11

Nė viena (NESKAITYTI)Kita (NESKAITYTI - PATIKSLINTI)

Bendra kariuomenėBendra konstitucija

Euro įvedimas visose ES valstybėse narėsePanašūs pragyvenimo lygiai

Bendra kalbaAiškiai nustatytos išorinės ES sienos

Kurie du iš šių, Jūsų manymu, būtų naudingiausi Europos ateičiai?


NAUJAS

Labai nutolę viena nuo kitosN / N

Gana artimos viena kitaiGana nutolę viena nuo kitos


Labai artimos viena kitai

Kalbant apie bendras vertybes, Jūsų manymu, ar Europos Sąjungos valstybės narės yra…?

EB60.1 Q36b KRYPTIS ŠIEK TIEK PAKEISTA

70

QA52

(448) 1(449) 2 4 5

EB65.1 QA24

Europos reikalais 1 2 341 2 3 5Šalies reikalais

Pakankamai domitės

Nelabai domitės

Visiškai nesidomite

N/N(SKAITYTI) Labai domitės

Ar Jūs labai domitės, pakankamai domitės, nelabai domitės ar visiškai nesidomite …?


EB63.4 QD1 KRYPTIS PAKEISTA