Transcript
Page 1: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

1.2 prioritetas: “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą

gyvenimą”

Rimantas DumčiusViešosios politikos ir vadybos institutas

Page 2: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Svarbiausieji klausimai

• Kuo remiantis išskirtos prioriteto veiksmų/intervencijų grupės?

• Kokius veiksmus/intervencijas planuojama finansuoti pagal 1.2 prioritetą?

• Kokie susiję veiksmai/intervencijos planuojami finansuoti pagal kitus prioritetus?

Page 3: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Kuo remiantis išskirtos prioriteto veiksmų/intervencijų grupės?

Page 4: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Rengiant prioriteto aprašymą vadovautasi:

• Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa;

• Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa;

• Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija;

• Kitomis strategijomis, programomis ir planais;

• Esamos situacijos ir tendencijų analize;• Darbo grupės narių pasiūlymais.

Page 5: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Svarbiausi esamos situacijos ir tendencijų analizės teiginiai

• Lietuvoje didesnė jaunimo dalis nei vidutiniškai ES baigia bendrojo lavinimo įstaigas, mažesnė dalis anksti nustoja mokytis. Baigę bendrojo lavinimo įstaigas jaunuoliai ypač aktyviai stoja į aukštąsias mokyklas. Beveik visi profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų absolventai įsidarbina. Tačiau:

• Švietimo sistema yra pernelyg perdaug uždara, per lėtai mokosi ir prisitaiko prie kintančių poreikių. Tik pradėta kurti nacionalinė kvalifikacijų sistema (apimanti formaliai, neformaliai ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą, kreditų akumuliavimo sistemą), kokybės užtikrinimo sistemos netobulos. Neracionalus švietimo įstaigų tinklas, įstaigos stokoja gebėjimų ir silpnai bendradarbiauja tarpusavyje ir su socialiniais partneriais, finansavimo sistema neskatina konkurencijos ir iniciatyvos.

• Mokymo kokybės problemos: nepakankama švietimo personalo kvalifikacija, trūksta šiuolaikiškų metodikų, susidėvėjusi arba morališkai pasenusi švietimo infrastruktūra ir prastas aprūpinimas mokymo priemonėmis. Visuose švietimo lygmenyse pernelyg mažai dėmesio skiriama pagrindinių kompetencijų ugdymui, kūrybiškumo ir pilietiškumo skatinimui.

• Mokymo prieinamumo problemos: švietimo paslaugos nėra tolygiai prieinamos visoms visuomenės grupėms, ypač žemas galimybes mokytis turi visų amžiaus grupių specialiųjų poreikių, socialinės rizikos asmenys, darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų gyventojai. Nepakankamai išvystyta paramos besimokantiems sistema, daliai norinčiųjų mokymosi paslaugos nėra prieinamos dėl lėšų ir informacijos trūkumo.

Page 6: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Analizės rezultatai: problemų medis

Žemas mokymasis visą gyvenimą

Uždara, nelanksti, nesimokanti sistema

Prasta paslaugų kokybė Žemas prieinamumas

Centralizuotas įstaigų valdymas,

netobula finansavimo sistema

Nacionalinės kvalifikacijų

sistemos trūkumai

Kokybės užtikrinimo

sistemų trūkumai

Mokymo personalo

kvalifikacijos stoka

Nepritaikyta, pasenusi infrastruktūra, mokymo

įrangos ir priemonių trūkumas

Pasenusios metodikos, programos

Neoptimalus įstaigų tinklas

Geografinio prieinamumo

problemos

Nepakankamas informacinis

prieinamumas

Pagalbos besimokantiems sistemos trūkumai (ypač

socialinės atskirties ir specialiųjų poreikių

asmenims).

Įstaigos stokoja

gebėjimų, nebendra-darbiauja

Page 7: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Netolygumų lentelė

Netolygumas Metai Lietuva ES Skirtumo įvertinimas

4 metų amžiaus vaikų dalyvavimas švietime, %

2003 53,1 86 didelis

Jaunuolių, po vidurinės mokyklos pasirenkančių profesinį mokymą, dalis tarp vidurinio mokymo pakopos asmenų (ISCED 3) %

2003 26,1 56 didelis

Studijuojančiųjų matematikos, gamtos ir technologijų mokslus dalis visų aukštojo mokslo studentų %

2002 25,7 25.8 mažas

25-64 metų asmenų, dalyvavusių bet kokiame švietime per metus, dalis %

2003 28 42 didelis

Page 8: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Kokius veiksmus/intervencijas planuojama finansuoti pagal 1.2

prioritetą?

Page 9: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Uždavinių medis

Išplėsti mokymąsi visą gyvenimą

Stiprinti MVG institucijų sistemą ir tobulinti jos veiklą

Gerinti paslaugų kokybę

Didinti paslaugų prieinamumą

Optimizuoti įstaigų tinklą

Kelti įstaigų gebėjimus,

stiprinti bendra-

darbiavimą

Decentralizuoti įstaigų valdymą,

tobulinti finansavimo sistemas

Sukurti nacionalinę

kvalifikacijų sistemą

Sustiprinti kokybės

užtikrinimo sistemas

Tobulinti mokymo personalo

kvalifikaciją

Įsisavinti naujas

metodikas, atnaujinti programas

Sustiprinti pagrindinių kompeten-

cijų ugdymą

Atnaujinti, pritaikyti švietimo infrastruktūrą (įrangą, pastatus) (3.2 prioritetas)

Stiprinti pagalbos (finansinės, psichologinės, specialiosios ar socialinės

pedagoginės ir kt.) besimokantiems sistemą.

Tobulinti profesinio

orientavimo sistemą

Didinti mokymosi prieinamumą ypač

kaimo vietovėse

Aprūpinti įstaigas

šiuolaikiška mokymo

medžiaga ir priemonėmis

Diegti lanksčias, individuali-zuotas mokymosi formas

Page 10: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Uždaviniai

• Stiprinti MVG institucijų sistemą ir tobulinti jos veiklą.

• Gerinti MVG paslaugų kokybę.• Didinti MVG prieinamumą.

Page 11: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

• Nacionalinės kvalifikacijų sistemos, apimančios formaliai, neformaliai ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą, kreditų akumuliavimo sistemą kūrimas.

• Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų (įsk. mokinių pasiekimų formalaus švietimo sistemoje vidinį ir išorinį vertinimą) stiprinimas.

• Švietimo įstaigų tinklų pertvarkymas, optimizavimas.

• Švietimo įstaigų valdymo decentralizavimas, finansavimo sistemų tobulinimas.

• Geros MVG organizavimo praktikos pavyzdžių pristatymas, sklaida ir diegimas, siekiant paskatinti reformas.

Stiprinti MVG institucijų sistemą ir tobulinti jos veiklą

Page 12: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

• Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas (įsisavinant šiuolaikiškas mokymo metodikas ir technologijas), mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas.

• Profesijos, profesinio rengimo standartų ir studijų reglamentų rengimas ar atnaujinimas, studijų turinio pertvarka.

• Naujų mokymo ir studijų programų, atitinkančių ūkio plėtros poreikius, rengimas ir jų išbandymas, tarptautinių mokymo ir studijų programų rengimas ir jų išbandymas.

• Lanksčių ir individualizuotų mokymosi formų diegimas (neformalaus švietimo, nuotolinio mokymosi plėtra).

• Švietimo įstaigų aprūpinimas šiuolaikiškais vadovėliais ir kita mokymo medžiaga, informacijos šaltiniais, elektroninėmis mokymosi priemonėmis (mokomąja programine įranga, elektroninėmis simuliacinėmis priemonėmis ir pan.).

• Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystimosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje.

• Ypatingai gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje.

Gerinti MVG paslaugų kokybę

Page 13: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

• Profesinio orientavimo sistemos tobulinimas ir plėtra.

• Privalomo priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas ypač kaimo vietovėse.

• Mokymosi finansinės, psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems sistemos pertvarka, didinant MVG prieinamumą.

• Viešųjų bibliotekų ir kitų įstaigų, asociacijų ir bendruomenių aprūpinimas informacijos šaltiniais, reikalingais skatinti ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą.

Didinti MVG paslaugų prieinamumą

Page 14: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Prielaidos ir rizikos:

• Aukštas mokymosi visą gyvenimą paklausos lygis;

• Sėkmingas visų lygių švietimo įstaigų bendradarbiavimas, socialinių partnerių pasirengimas bendradarbiauti.

Page 15: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Rodikliai: poveikis (nacionalinės strategijos lygiu)

Tipas Rodiklis Skaitmeninė išraiška

Poveikis (nacionalinės strategijos lygiu)

25-64 metų gyventojų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje, dalis %

15% -2012(6.3%- 2005)

Page 16: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Rodikliai: rezultatai (nacionalinės strategijos lygiu)

Rodiklis Skaitmeninė išraiška

Rezultatai (prioriteto lygiu)

Švietimo įstaigose ugdomų 1-6 metų vaikų dalis %

60% - 2012 m.(44% - 2002 m.)

Bent vidurinį išsilavinimą (arba šį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją) įgijusių 20-24m. asm. dalis %

90% - 2012 m.(85,2% - 2005m.)

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių, kurie toliau mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3) dalis

50% - 2012m.(25,4% - 2004m.)

Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30-34 m. asmenų dalis %

60% - 2012(25% - 2003m.)

Page 17: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Rodikliai: pasiekimai (prioriteto lygiu)

Rodiklis Skaitmeninė išraiška

Pasiekimai (prioriteto lygiu)

Parengtų, atnaujintų profesinių /profesinio rengimo standartų, studijų reglamentų skaičius

Naujų, atnaujintų ugdymo, mokymo ir studijų programų skaičius

Apmokytų naudos gavėjų skaičius

Įsigytų, išleistų vadovėlių ir kitos mokymo medžiagos skaičius

Įsigytų programinės įrangos, elektroninių simuliacinių priemonių licenzijų skaičius

Page 18: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Preliminarus finansinis planas

Intervencijų grupė Preliminarus finansinis svoris

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo gerinimas

13,5 %

Švietimo paslaugų bendrojo lavinimo mokyklose prieinamumo ir kokybės gerinimas

21 %

Profesinio rengimo prieinamumo ir kokybės gerinimas

30 %

Aukštojo mokslo sistemos modernizavimas

35,5 %

Page 19: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Kokie susiję veiksmai/intervencijos planuojami finansuoti pagal kitus

prioritetus?

Page 20: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Kiti ESF veiksmų programos prioritetai

Svarbiausieji poreikiai Dabartinė būklė

1.1 Kokybiškas užimtumas ir socialinė įtrauktis (SADM)

Socialinių paslaugų plėtrą derinti su švietimo paslaugų plėtra, ypač kaimo vietovėse

Socialių paslaugų kūrimas ir plėtra;Numatyta skatinti kaimiškų vietovių darbuotojų motyvaciją, mokymą, profesinį orientavimą.

1.2 Mokymosi visą gyvenimą sistema (ŠMM)

Planuojama finansuoti mokymosi visą gyvenimą institucijų sistemos tobulinimo, kokybės gerinimo veiksmus, prieinamumo didinimo veiksmus

1.3 Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų stiprinimas (ŠMM)

Parama mokslo ir studijų institucijoms rengiant specialistus; parama mokslininkams, tyrėjams, studentams mokslinės veiklos, studijų, mobilumo srityje; vertinimas, populiarinimas ir techninė pagalba.

1.4 Administracinių gebėjimų stiprinimas (VRM)

Bendrojo lavinimo, profesinio rengimo tinklų optimizavimas;Aukštojo mokslo plėtros plano įgyvendinimas.

Nėra numatytas bendrojo lavinimo, profesinio rengimo tinklų optimizavimas;Pažymėti aukštojo mokslo reformos poreikiai (viešųjų politikų ir paslaugų reformos kryptyje);

Page 21: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Kiti ERPF veiksmų programų prioritetai

Svarbiausieji poreikiai Dabartinė būklė

2.1 Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms (ŪM)

Aukštos kompetencijos centrų ir tinklų infrastruktūros kūrimas ir plėtra (įranga ir priemonės);

Numatyta parama tik bendrų verslo ir mokslo tyrimų centrų (kompetencijos centrų) kūrimui/stiprinimui (nenumatytas atskiras uždavinys/priemonė kompetencijos centrams);

2.2 Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms (ŪM)

Įvairūs palankios aplinkos MTEP ir inovacijoms veiksniai

Bendros įmonių ir mokslo institucijų iniciatyvos, įvairi paramos infrastruktūra, finansinės inžinerijos priemonės

2.5 Informacinė visuomenė visiems (IVPK)

Įvairių švietimo įstaigų kompiuterizavimas, prieiga prie interneto;

Numatyta prieiga per plačiajuosčius tinklus, numatyta plėtoti bibliotekų turinio valdymo sistemas (švietimo institucijų kompiuterizavimo poreikiai gali būti finansuojami naudojant “kryžminį finansavimą” visuose ESF programos prioritetuose);

Page 22: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Kiti ERPF veiksmų programų prioritetai

Svarbiausieji poreikiai Dabartinė būklė

3.2 Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra (SADM dalis)

Profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros pritaikymas ir modernizavimas;Derinti socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrą su universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse plėtra.

Numatytas profesinio mokymo infrastruktūros pritaikymas ir modernizavimas;

Toks derinimas numatytas, nors mechanizmas nėra visiškai aiškus.

3.3 prioritetas: Sanglaudos fondo aplinka (AM)

Efektyvesnis energetinių išteklių panaudojimas.

Numatytas viešosios paskirties pastatų atnaujinimas ir jų energetinio efektyvumo didinimo priemonės.

Page 23: 1.2  prioritetas :  “Mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą ”

Ačiū už dėmesį!


Recommended