RADVILIŠKIO R. POCIŪNĖLIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2018–2019 M. M. UGDYMO PLANAS

2018

TurinysI SKYRIUS 3BENDROSIOS NUOSTATOS 3UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 3I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 3II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS 5III. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS 6IV. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS 6V. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 6VI. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 6VII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 6VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 6IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 6X. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 6XI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 6XII. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 6XIII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 6XIV. ADAPTACINIS LAIKOTARPIS 6XV. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 6XVI. LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 6XVII. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ AR JOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 6II SKYRIUS 6PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 6III SKYRIUS 6PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 6IV SKYRIUS 6MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 6V SKYRIUS 6BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 6

3

RADVILIŠKIO R. POCIŪNĖLIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2018–2019 M. M. UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinės mokyklos 2018–2019 mokslo metų ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 „Dėl 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ ir 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 metų birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 „Dėl 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“.

2. Mokyklos 2018–2019 m. m. ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

3. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir

kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

4. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.5. Mokslo metų trukmė:5.1. Mokslo metai prasideda 2018 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d.5.2. Ugdymo procesas prasideda 2018 m. rugsėjo 3 d. 5.3. Ugdymo proceso trukmė: 1–4 klasių mokiniams 175 ugdymo dienos; 5–10 klasių

mokiniams – 185 ugdymo dienos.5.4. Ugdymo procesas baigiasi:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis1–4 06-07 355–10 06-21 37

4

6. Mokinių atostogos 1–10 klasių mokiniams:

Atostogos Prasideda BaigiasiRudens 2018-10-29 2018-11-02Žiemos (Kalėdų) 2018-12-27 2019-01-02Žiemos 2019-02-18 2019-02-22Pavasario (Velykų) 2019-04-23 2019-04-26Vasaros:1–4 kl.5–10 kl.

2019-06-102019-06-25

2019-08-312019-08-31

7. 1–10 klasėms mokslo metai skirstomi trimestrais:7.1. trimestrų datos:7.1.1. I trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.;7.1.2. II trimestras: gruodžio 1 d. – kovo 15 d.;7.1.3. III trimestras: 1–4 klasių mokiniams kovo 15 d. – birželio 7 d.; 5–10 klasių mokiniams kovo 15 – birželio 21 d.8. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė:8.1. 1 klasėje – 35 min.8.2. 2–10 klasėse – 45 min.9. Pamokų laikas:9.1. Pamokų laikas 1 klasei:

Pamokos Pamokų laikas1 pamoka 8.15 – 8.50 val.2 pamoka 9.10 – 45 val.3 pamoka 10.05 – 10.40 val.4 pamoka 11.10 – 11.45 val.5 pamoka 12.15 – 12.50 val.

9.2. Pamokų laikas 2–4 klasėms:

Pamokos Pamokų laikas1 pamoka 8.15 – 9.00 val.2 pamoka 9.10 – 9.55 val.3 pamoka 10.05 – 10.50 val.4 pamoka 11.10 – 11.55 val.5 pamoka 12.15 – 13.00 val.6 pamoka 13.10 – 13.55 val.

9.3. Per dieną 1–4 klasių mokiniams vyksta ne daugiau kaip 5 pamokos. 9.4. Pamokų laikas 5–10 klasėms:

Pamokos Pamokų laikas1 pamoka 8.15-9.00 val.2 pamoka 9.10-9.55 val.3 pamoka 10.05-10.50 val.4 pamoka 11.10-11.55 val.5 pamoka 12.15-13.00 val.6 pamoka 13.10-13.55 val.7 pamoka 14.05-14.50 val.

9.5. Per dieną 5–10 klasių mokiniams vyksta ne daugiau kaip 7 pamokos.10. Mokyklos direktorius iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei,

ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus

5

sprendimus mokyklos direktorius informuoja mokyklos tarybą, rajono savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10 klasių mokiniai. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

13. Mokykloje 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus yra skiriamos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai:

1–4 klasėse

Eil.Nr.

Ugdymo dienos Data

1. Mokslo ir žinių diena 2018-09-03 ( pirmadienis)2. Dėdė derlius-2018 m.‘ 2018-10-26 (penktadienis)3. Kalėdinis karnavalas 2018-12-21(penktadienis)4. Sporto šventė 2019-01-15 (antradienis)5. Išvyka į mišką 2019-02-21 (ketvirtadienis)6. Aš širdyje myliu savo mamą 2019-05-03 (penktadienis)7. Tiriamoji veikla 2019-06-03 (pirmadienis)8. Tiriamoji veikla 2019-06-04 (antradienis)9. Tiriamoji veikla 2019-06-05(trečiadienis)10. „Sveika, vasarėle“ 2019-06-06(ketvirtadienis)

5–10 klasėse

Eil.Nr.

Ugdymo dienos Data

1. Mokslo ir žinių diena 2018-09-03 (pirmadienis)2. Aplinkos tvarkymo diena 2018-10-25 (ketvirtadienis)3. Meninės raiškos diena 2018-12-20 (ketvirtadienis)4. Kalėdinis karnavalas 2018-12-21 (penktadienis)5. Akcija „Darom“ 2019-04-17 (trečiadienis)6. Tiriamoji veikla 2019-06-04 (antradienis)7. Tiriamoji veikla 2019-06-05 (trečiadienis)

6

Eil.Nr.

Ugdymo dienos Data

8. Tiriamoji veikla 2019-06-03 (ketvirtadienis)9. Edukacinė pažintinė veikla 2019-06-20 (ketvirtadienis)10. Padėkos diena 2019-06-21(penktadienis)

14. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nustatytas 5 ugdymo dienų organizavimo laikas:

Eil. Nr.

Ugdymo dienos Data

1. Kraštotyros diena, skirta Radviliškio krašto pažinimui

2018-09-28 (penktadienis)

2. Savanorystės diena 2018-12-05 (trečiadienis)3. Ekologinio ugdymo diena, skirta Žemės dienai 2019-03-20 (trečiadienis)4. Pilietiškumo diena, skirta Pasaulio lietuvių

metams2019-05-16(ketvirtadienis)

5. Sveikatos ugdymo diena 2019-06-07 (penktadienis)

15. 2017–2018 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įsivertinimas.Mokslo metų pabaigoje 1–10 klasėse mokėsi 79 mokiniai:1–4 klasėse mokėsi 26 mokiniai. Mokslo metus mokykloje aukštesniuoju lygiu baigė 11,5%,

aukštesniuoju pagrindiniu lygiu – 26,9%, aukštesniuoju/ pagrindiniu / patenkinamu lygiu – 19,2%, pagrindiniu – 15,4%, pagrindiniu / patenkinamu lygiu – 23,2%, nepatenkinamu lygiu – 3,8%. (20162017 m. m. aukštesniuoju lygiu baigė 7,1%, aukštesniuoju pagrindiniu lygiu – 17,9%, aukštesniuoju pagrindiniu / patenkinamu lygiu – 17,9%, pagrindiniu – 7,2%, pagrindiniu / patenkinamu lygiu – 43,6%, padarė pažangą 6,3% mokinių). Padidėjo mokinių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, kurie mokosi aukštesniuoju lygiu, aukštesniuoju / pagrindiniu. Mokinių mokymosi rezultatai geresni negu praėjusiais mokslo metais.

5–10 klasėse mokėsi 53 mokiniai. Mokslo metus 9–10 balais baigė 0% (2015-2016 m.m. – 1,5%, 2017–2018 m. m. – 0% ), 10–7 balais – 17,5 %  (13,6%), 10–4 balais – 82,5% (84,9%) mokinių, nepatenkinamų įvertinimu turėjo 0 % (0%) mokinių.

Pamokų lankomumas. Per 2017–2018 mokslo metus išviso praleistos 4 707 pamokos (vienam mokiniui tenka

59,58 pamokos). 2016–2017 praleistos – 5 652 (vienam mokiniui tenka 60,8 pamokos).Dėl ligos praleista 2017–2018 m. m. - 3 410 pamokų (vienam mokiniui tenka 43,16), 2016–

2017 m.m. - 2602 pamokų (vienam mokiniui tenka 28).Dėl kitų priežasčių 2017–2018 m.m. praleista 1 161 (vienam mokiniui tenka 14,7), 2016–

2017 m.m. – 2 690 (vienam mokiniui tenka 28,9).Nepateisintos 2017–2018 m.m. - 136 pamokos (vienam mokiniui tenka 1,72), 2016–2017

m.m. - 360 pamokos (vienam mokiniui tenka - 3,9). Geriausiai 2017–2018 m.m. mokyklą lankė pirmos ir devintos klasių mokiniai (vienam

mokiniui tenka 19,8 ir 21,83 praleistos pamokos), 2016–2017 m.m. - 5 ir 8 klasės mokiniai (vienam mokiniui tenka 27,5 ir 28 praleistos pamokos). 2017–2018 m.m. daugiausiai pamokų pradinėse klasėse praleido 3 klasės mokiniai (vienam mokiniui tenka 35,2), 2016–2017 m.m. - 4 klasės mokiniai (vienam mokiniui tenka 44) . 2017–2018 m.m. vyresniųjų mokinių grupėje daugiausiai pamokų praleido 10 klasės mokiniai (vienam mokiniui tenka 125,58), 2016–2017 m.m. - 7 klasės mokiniai (vienam mokiniui tenka 125).

Lankomumas 2017–2018 m. m. lyginant su praėjusiais mokslo metais pagerėjo dėka klasės auklėtojų, mokyklos administracijos, mokyklos vaiko gerovės komisijos darbo. Po kiekvieno trimestro buvo analizuojama mokinių lankomumas, mokiniai, kurie daugiausiai praleido pamokų dėl nepateisinamos priežasties, buvo kviečiami į mokyklos vaiko gerovės komisiją. Klasių

7

auklėtojai kalbėjo su mokinių tėvais apie jų vaikų lankomumą. Geriausiai lankantys mokiniai mokslo metų pabaigoje buvo apdovanojami padėkos raštais.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 11 (2016–2017 m.m. 11) 10 klasės mokinių. Vienas mokinys (2016–2017 m.m. 1 mokinys) pasiekimų patikrinime nedalyvavo, nes buvo atleistas.

Lietuvių kalbos (gimtosios) patikrinimo rezultatai (žodžiu ir raštu): „9“ – 1, „8“ – 1, „7“ – 2, „6“ – 3, „5“ – 1, „4“ – 3. Įvertinimų vidurkis 6. (2015–2016 m. m. pasiekimų rezultatai: „8“ – 1, „7“ – 2, „5“ – 2, „4“ – 2. Įvertinimų vidurkis 5,7; 2016–2017 m. m. „8“ – 2, „7“ – 1, „6“ – 2, „5“ – 3, „4“ – 3. Įvertinimų vidurkis 5,6). Aukštesnis lygis – 9,1 %, pagrindinis lygis – 27,3%, patenkinamas lygis – 63,6% (2015–2016 m. m. pagrindinis lygis – 42,9%, patenkinamas lygis – 57,1%, 2016–2017 m. m. pagrindinis lygis – 54,5%, patenkinamas lygis – 46,5%). Lietuvių kalbos patikrinimo rezultatai geresni negu mokinių metiniai įvertinimai.

Matematikos patikrinimo rezultatai: „8“ – 1, „7“ – 1, „5“ – 3, „4“ – 6. Įvertinimų vidurkis 4,91 (2015–2016 m. m. pasiekimų rezultatai: „8“– 1, „7“ – 1, „5“ – 2, „4“ – 3. Įvertinimų vidurkis 5,28, 2016–2017 m.m.: „9“ – 1, „6“ – 2, „5“ – 5, „4“ – 3. Įvertinimų vidurkis 5,27). Pagrindinis lygis – 18,18%, patenkinamas lygis – 81,82% (2016 m. – pagrindinis lygis – 28,6%, patenkinamas lygis – 71,4%, 2017 m. aukštesnysis lygis – 9,1%, pagrindinis lygis – 18,2%, patenkinamas lygis – 72,7% ). Matematikos patikrinimo rezultatai atitinka mokinių metinius įvertinimus ir, palyginus su 2016–2017 mokslo metais, rezultatai žemesni.

Nacionalinio mokinių pasiekimo patikrinimo rezultatai. Šiais mokslo metais NMPP dalyvavo 32 mūsų mokyklos mokiniai: 2 kl.– 7, 4 kl.– 8, 6 kl. –

9, 8 kl.– 8.Diagnostiniai testai 2 klasėje parodė, kad 14,3 % mokyklos antrokų iš matematikos

priklauso trečiai grupei, antrai grupei priklauso 57,1 %, o pirmai – 28,6 %. Skaitymo ir rašymo rezultatai geresni: skaitymo trečiai grupei priklauso 28,6 %, antrai grupei – 71,4 % antrokų. Rašymo 1 dalies trečiai grupei priklauso 14,3 %, antrai – 86,7 % mokinių. Rašymo 2 dalies trečiai grupei priklauso 0%, antrai grupei 80 %, pirmai grupei 20 % antrokų. Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokinių aukštesniųjų mąstymo gebėjimų, komunikavimo ir bendrųjų problemų sprendimo strategijų ugdymui, taip pat didesnį dėmesį reikia skirti raštingumui, išvadų darymui, žinioms ir supratimui.

Ketvirtos klasės mokiniai atliko matematikos, skaitymo, rašymo ir pasaulio pažinimo testus. Mokinių vidutiniškai surinktų taškų dalis iš skaitymo ir pasaulio pažinimo yra aukštesni negu šalies vidurkis.

Matematikos aukštesniojo pasiekimų lygio nepasiekė nė vienas mokinys, pagrindinį pasiekė 87,5%, patenkinamą –12,5% mokinių. Pagal veiklos sritis geriausiai sekėsi atlikti užduotis iš reiškinių, lygčių ir nelygybių. Sunkiausiai sekėsi komunikavimo ir bendrosios problemų strategijos srityje. Pagal kognityvinių gebėjimų grupes geriausiai sekėsi žinios ir supratimas, blogiausiai- aukštesnieji mąstymo gebėjimai.

Skaitymas: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0%, pagrindinį – 50%, patenkinamą – 50% mokinių.

Rašymas: aukštesnįjį lygį pasiekė 0% mokinių, pagrindinį – 11,1%, patenkinamą – 88,9% mokinių.

Pasaulio pažinimas: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 37,5% mokinių, pagrindinį – 62,5%, patenkinamą –0% mokinių.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokinių rašymui, teksto kūrimui ir skaitymui, teksto suvokimui (pagal kognityvinių gebėjimų grupes – aukštesniesiems mąstymo gebėjimams).

Šeštos klasės mokinai atliko matematikos, skaitymo ir rašymo testus.Matematika: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 25%, pagrindinį – 62,5%, patenkinamą –

12,5% mokinių. Pagal veiklos sritis geriausiai sekėsi stochastika. Sunkiausiai sekėsi užduotys problemų sprendimo srityje. Sunkiausiai mokiniams sekėsi atlikti užduotis iš geometrijos, matų ir matavimų. Pagal kognityvinių gebėjimų grupes geriausiai sekėsi žinios ir supratimas, sunkiausiai- aukštesnieji mąstymo gebėjimai.

8

Skaitymas: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0%, pagrindinį – 55,6%, patenkinamą – 33,3% , nepasiekė patenkinamo 11,1% mokinių.

Rašymas: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0% mokinių, pagrindinį – 44,4%, patenkinamą – 33,3%, nepasiekė patenkinamo 22,2% mokinių.

Dirbantiems šioje klasėje pedagogams reikia daugiau dėmesio skirti mokinių raštingumo ugdymui. Reikia rengti mokinius analizavimui, žinioms ir supratimui, atkreipti dėmesį į aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą.

Aštuntos klasės mokiniai atliko matematikos, skaitymo, rašymo, gamtos mokslų ir socialinių mokslų standartizuotus testus.

Matematika: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0% mokinių (2016 m. – 8,3%, 2017 m. – 20%), pagrindinį – 62,5% (2016 m. – 91,7 %, 2017 m. – 28,6%), patenkinamą – 37,5% (2016 m. – 0%, 2017 m. – 71,4%). Pagal veiklos sritis geriausiai sekėsi atlikti užduotis iš problemų sprendimų. Labiausiai nesisekė su reiškiniais, lygtimis, nelygybėmis, sąryšiais ir funkcijomis. Pagal kognityvinių gebėjimų grupes sunkiausiai mokiniams sekėsi taikymas.

Skaitymas: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0% mokinių (2016 m. – 27,3%, 2017 m. – 0% ), pagrindinį – 37,5% (2016 m. – 36,4%, 2017 m. – 28,6%), patenkinamą – 62,5% mokinių (2016 m. – 36,4 % , 2017 m. – 57,1%), nepasiekė patenkinamo lygio 0% mokinių (2016 m. – 0% , 2017 m. – 14,3%). Pagal veiklos sritis geriausiai mokiniams sekėsi išvadų darymas), o sunkiausiai sekėsi interpretavimas bei vertinimas. Pagal kognityvinių gebėjimų grupes geriausiai sekėsi žinios ir supratimai.

Rašymas: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0% mokinių (2016 m. – 0%, 2017 m. – 0 % ), pagrindinį – 0% (2016 m. – 18,2 %, 2017 m. – 71,4%), patenkinamą – 37,5% (2016 m. – 72,7%, 2017 m. – 28,6%), nepasiektas patenkinamas – 62,5%. Teksto kūrime geriausiai mokiniams sekėsi turinys ir struktūra, blogiausiai – raštingumas.

Gamtos mokslai: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0% mokinių (2016 m. – 0%, 2017 m. – 0% ), pagrindinį – 87,5% (2016 m. – 70%, 2017 m. – 85,7% ), patenkinamą – 12,5% mokinių (2016 m. –30 %, 2017 m. – 14,3%). Pagal veiklos sritis geriausiai mokiniams sekėsi atlikti užduotis iš srities medžiagų ir jų kitimų (2016 m. geriau sekėsi atlikti biologijos užduotis, 2017 m. – gamtos tyrimus), o sunkiausiai sekėsi fizikinių reiškinių srityje. Pagal kognityvinių gebėjimų grupes mokiniams trūko aukštesniųjų mąstymo gebėjimų.

Socialiniai mokslai: aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 0% mokinių (2016 m. – 0%, 2017 m. – 0% ), pagrindinį – 75% (2016 m. – 45,5%, 2017 m. – 100% ), patenkinamą – 25% (2016 m. – 36,4%, 2017 m. – 0%). Geriausiai mokiniams sekėsi atlikti užduotis pagal visuomenės pažinimo veiklos sritis (2016 m. ir 2017 m. – visuomenės pažinimas). Sunkiausiai mokiniams sekėsi istorinės raidos supratimo srityje. Pagal kognityvines sritis žemiausiai įvertinta taikymo sritis.

Mokinių vidutiniškai surinkta procentinė dalis iš visų testų yra aukštesnė negu šalies vidurkis (išskyrus rašymo testų rezultatą).

PUPP ir NMPP lygio rezultatai aptarti metodinėse grupėse. Su rezultatais supažindinti mokiniai ir jų tėvai.

16. Mokyklos įsivertinimo rezultatai. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui 2017–2018 m. m. buvo pasirinktas rodiklis 2.3.1.

„Mokymasis“ (2 sritis, tema 2.3. „Mokymosi patirtys“). Buvo siekiama nustatyti stipriąsias ir tobulintinas mokyklos veiklos puses šioje srityje.

Išvados. Stipriosios pusės:1. Mokytojai rūpinasi, kad visi mokiniai, turintys mokymosi sunkumų, laiku gautų reikiamą

pagalbą.2. Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese, mokslo

metų eigoje aptariama individuali mokinių pažanga ir pasiekimai, patariama, kaip siekti geresnių ugdymo(si) rezultatų.

3. Informacija tėvams apie vaikų mokymosi pasiekimus, daromą pažangą, mokymosi spragas pateikiama laiku ir tinkamai; mokykloje, klasėse vykstantys vaikų pasiekimų aptarimai

9

organizuojami tinkamai (vaikų pasiekimai nėra lyginami su kitų klasės mokinių pasiekimais, palyginami ankstesni vaiko pasiekimai su dabartiniais).

4. Mokyklos mokytojai jaučia atsakomybę už ugdymo rezltatus.5. Mokytojų rašomi įvertinimai (už atsakinėjimą pamokų metu, už kontrolinius ir

savarankiškus darbus, už namų darbus) yra objektyvūs ir pelnyti.Tobulintinos veiklos pusės:Nepakankamas dėmesys skiriamas ugdymo individualizavimui: ne visada skirtingų

gebėjimų mokiniams skiriamos skirtingos užduotys, mažokai skiriama užduočių, kurias reikėtų atlikti kartu su draugu ar grupėje, mokiniai ne visada gali pasirinkti jiems patogesnį ar priimtinesnį užduoties atlikimo būdą (raštu ar žodžiu) ar užduočių, pratimų kiekį, kurį mokinys sugebėtų atlikti per pamoką.

Nepakankamas mokytojų bendradarbiavimas ugdymo procese: ne visada derinamas namų darbų skyrimas tos pačios klasės mokiniams, ne visada tariamasi tarpusavyje dėl geresnio ugdymo turinio pritaikymo mokinių poreikiams.

Mokiniai nepakankamai įtraukiami į aktyvų mokymąsi.Renginiai ir mokinių pasiekimai.Rugsėjo 12 d. 5 – 10 klasių mokiniai, lydimi mokytojų Jurgitos Goscevičienės ir Dariaus

Kilio, vyko į Vilnių. Atvažiuoti į sostinę, aplankyti Lietuvos Respublikos Seimą juos pakvietė Seimo narė Asta Kubilienė, bendraudama su mokyklos direktoriumi Anatolijumi Gailiūnu. Lankydamiesi Seimo rūmuose, mokiniai susipažino su istoriškai svarbiomis patalpomis, domėjosi Seimo narių darbo specifika, stebėjo posėdį. Mokiniai lankėsi Valdovų rūmuose. Edukacinėje programoje vaikai kūrė pakabukus su senoviniais simboliais.

Kasmet rugsėjo 26–ąją švenčiama Europos kalbų diena. Mokyklos jaunųjų kūrėjų būrelis (vadovė Roma Buivydienė) paminėjo šią dieną. Rugsėjo 29–ąją mokykloje organizuota Kraštotyros diena. Ji skirta susipažinti su Radviliškio kraštu. Spalio 5–ąją mokykloje organizuota Saviraiškos diena. Spalio mėnesį mokyklos bendruomenė įsijungė į akciją „Apibėk mokyklą!“. Spalio 21–ąją minėta Pasaulinė obuolio diena. VšĮ „Kretingos maistas“ ta proga organizavo piešinių konkursą „Sveika ir skanu – daržoves, vaisius valgau ir piešiu!“. Konkurse aktyviai dalyvavo mūsų mokyklos 1–2 ir 3–4 klasių mokiniai. Piešinių konkursu buvo ugdoma vaikų sveikos mitybos kultūra, formuojamas teigiamas požiūris į vaisius ir daržoves.

Mokykla tęsia draugystę su kaimynine Lenkija. Spalio 28 d. Pociūnėliuose lankėsi lenkų literatai, atvykę iš Cechanovo miesto. Mokiniai pasakojo lenkų poetams apie Pociūnėlių pagrindinę mokyklą. Jie taip pat praplėtė žinias apie lenkų grožinę literatūrą: klausėsi lenkų poetų sukurtų eilėraščių. Mokyklai svečiai padovanojo poezijos rinkinių.

Lapkričio mėnesį vyko pilietinė akcija „Žvakutė ant nelankomo kapo“. Vėlinių dieną mokyklos mokiniai, mokytojai rinkosi senosiose Pociūnėlių kapinėse, kur buvo pagerbti mirusieji. Per Vėlines mokyklos bendruomenės atstovai lankė partizanų ir savanorių kapus, jiems pastatytus paminklus. Aplankyta keliolika kapų, paminklų ne tik Radviliškio, bet ir Joniškio krašte. Baisogalos senosiose kapinėse uždegtos žvakutės prie paminklo dvylikai Lietuvos partizanų, žuvusių pokario metais.

Lapkričio mėnesį penktokai baigė rengti fotomontažą respublikiniam edukaciniam projektui „Kultūrų ratas“. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, organizavo ir vykdė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, bendradarbiaudamas su Tautinių mažumų departamentu prie LRV, Romų visuomenės centru, Visagino kultūros centro Etninės kultūros ir edukacijos skyriumi. Projektas buvo naudingas: mokiniai supažindinti su tautų, gyvenančių Lietuvoje, savitumu, tradicijomis, kultūrų įvairove; projekto veikla puoselėjo tautinę toleranciją daugiakultūrėje erdvėje. Gruodžio 13 d. baigiamasis renginys vyko Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūriame centre. Į šį projektą įsijungė moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Raseinių rajonų. Mūsų mokyklos penktokai turėjo galimybę pasirodyti mokiniams bei mokytojams, susirinkusiems iš visos Lietuvos. Parengę karaimų tautinės mažumos pristatymą, jie atskleidė savo kūrybinius bei komunikacinius gebėjimus, stiprino viešojo kalbėjimo

10

įgūdžius. Apie mūsų mokyklos penktokų aktyvų dalyvavimą respublikiniame projekte „Kultūrų ratas“ rašė Kėdainių laikraštis „Rinkos aikštė“.

Lapkričio 7 d. mokykloje vyko 5–8 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. 1–5 klasių mokiniams ir Pociūnėlių vaikų dienos centro „Spindulėlis“ vaikams lapkričio 16 d. pamokos vyko Kaune. Ikimokyklinės grupės vaikučiai lapkričio 28 d. dalyvavo piešinių konkurse „Mano mėgstamiausia daržovė, vaisius”. Puikius piešinius nupiešė Ema Baužaitė, Danielius Kruzas ir Rūtenis Jučas. Vaikučius konsultavo auklėtoja Aušra Sadzevičienė.

Lapkričio 17 d. mokiniai ir mokytojai dalyvavo koncerte – pamokoje „Klasika kitaip“. Šią netradicinę muzikos pamoką mūsų mokykloje surengė Ramūnas Styra – iš Danijos Karalystės atvykęs muzikos pedagogas. Pamokos tikslas – pristatyti klasikinę ir estradinę muziką – buvo pasiektas. Mokiniai klausėsi Johano Štrauso, Karlo Celerio ir kitų kompozitorių kūrinių, supažindinti su sekraline, krikščioniška muzika.

Jaunieji sportininkai dalyvavo Lietuvos moksleivių rajoninėse kaimo vietovių mokyklų mokinių kvadrato varžybose Baisogaloje. Pradinių kalsių ir 5–6 klasių mokiniai iškovojo antrąsias vietas.

Gruodžio 1 d. 6–10 klasių mokiniai, direktorius Anatolijus Gailiūnas bei muzikos mokytoja Kristina Valčiukienė dalyvavo susitikime – prevenciniame renginyje – vakaronėje „Jaunimo kūrybiškumo skatinimas ir bendradarbiavimo formos“. Renginį organizavo Tauragės r. Pagramančio pagrindinė mokykla. Mūsų mokyklos mokiniai, bendraudami su bendraamžiais iš Tauragės, Kelmės, Jurbarko, pristatė savo programą. Šis susitikimais skatino mokinių kūrybiškumą, ugdė mokėjimą bendrauti.

Gruodžio pradžioje respublikiniame konkurse „Odė Lietuvai“ dešimtokė Loreta Novogrodskytė laimėjo III vietą. Konkursą organizavo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

9–10 klasių mokiniai, lydimi direktoriaus pavaduotojo ugdymui Zigmo Kačinausko ir mokytojos Jurgitos Goscevičienės, gruodžio 7 d. pabuvojo AB „Radviliškio mašinų gamykla“ bei vagonų depe. Mokiniai susipažino su šaltkalvio, stakliaus, suvirintojo, geležinkeliečių profesijomis.

Gruodžio 15–ąją mūsų mokyklos mokiniams organizuota Emocinio ugdymo diena. Šios dienos tikslas – ugdyti teigiamas emocijas, mokyti valdyti neigiamas. 1–4 klasių mokiniai aiškinosi, kas yra emocijos, kas jas sukelia, vaidino emocijas. Vaikai žaidė žaidimus „Autobusas“, „Draugystė“, kūrė kompoziciją „Žiemos fantazija“. 5–10 klasių mokiniams mokytojai organizavo pokalbius per emocijas, kūrė emocijų eglutes, viktorinas.

Gruodžio pradžioje paskelbti respublikinių edukacinių konkursų „Olympis 2017 – Rudens sesija“ rezultatai. Vaikai dalyvavo anglų kalbos konkurse: laimėtojais tapo visi septyni dalyviai. Lukas Kirjanovas (8 kl.) laimėjo I laipsnio diplomą ir medalį. I laipsnio diplomai įteikti šeštokams Klaudijai Rutkauskaitei, Kornelijai Kriaučiūnaitei ir Titui Turskiui, septintokei Monikai Rutkauskaitei, aštuntokams Almantui Braziui ir Faustai Novogrodskytei. Gerai sekėsi lietuvių kalbos konkurse: apdovanojimus pelnė nemažai dalyvavusiųjų. I laipsnio diplomai ir medaliai atiteko Titui Grigorenkai (3 kl.), Ovidijui Buivydui (9 kl.), Faustai Turskytei (10 kl.) ir Loretai Novogrodskytei (10 kl.), pirmokei Miglei Malinauskaitei, antrokei Gabijai Koryznaitei, II laipsnio diplomai – antrokams Godai Jučaitei ir Tautvydui Lipskiui, ketvirtokei Ivonai Banevičiūtei, penktokui Minvidui Cilinginui, šeštokei Klaudijai Rutkauskaitei, septintokei Jovitai Novogrodskytei, devintokui Dariui Dargevičiui, III laipsnio diplomai – ketvirtokams Titui Andrijauskui ir Karinai Čižauskaitei, penktokams Nedui Bilevičiui ir Laurynui Jučui, šeštokei Kornelijai Kriaučiūnaitei, septintokei Monikai Rutkauskaitei, aštuntokams Faustai Novogrodskytei, Almantui Braziui ir Lukui Kirjanovui. Matematikos konkurse Fausta Turskytė (10 kl.) laimėjo I laipsnio diplomą ir medalį, šeštokas Titas Turskis – II laipsnio diplomą, antrokas Tautvydas Lipskis – III laipsnio diplomą. Fizikos konkurse septintokė Monika Rutkauskaitė apdovanota III laipsnio diplomu. Biologijos, pasaulio pažinimo konkurse I laipsnio diplomai skirti antrokėms Godai Jučaitei ir Gabijai Koryznaitei, II laipsnio diplomas – penktokui Nedui Bilevičiui, III laipsnio diplomai – septintokėms Jovitai Novogrodskytei ir Monikai Rutkauskaitei. Geografijos konkurse II laipsnio diplomais apdovanoti šeštokas Titas Turskis ir devintokas Ovidijus Buivydas, III laipsnio diplomais – šeštokė Klaudija Rutkauskaitė, septintokės Jovita Novogrodskytė ir Monika

11

Rutkauskaitė, dešimtokė Loreta Novogrodskytė. Istorijos konkurse III laipsnio diplomas skirtas devintokui Ovidijui Buivydui.

9 klasės mokinys Ovidijus Buivydas dalyvavo Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vykdomame projekte „Senųjų Radviliškio rajono kaimo kapinių apskaita (inventorizavimas) ir istoriniai tyrimai“ ir laimėjo I vietą už rašinį „Senosios Pociūnėlių kapinės – unikali miestelio vieta“.

Mokykla prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“: sausio 12 d. aštuntą valandą ryto dešimčiai minučių uždegtos žvakelės mokyklos languose, prisimenant 1991 m. sausį.

Mokyklos sportininkai rajoninėse kaimo mokyklų krepšinio varžybose „3×3“, kurios vyko sausio 9 d. Sidabravo gimnazijoje, iškovojo III vietą!

Vasario mėnesį Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio proga technologijų mokytoja Diana Masiliūnienė mokykloje surengė karpinių parodą „Lietuva karpiniuose“.

Kovo 2 d. Šiaulių universiteto gimnazijos skelbtame respublikinio rašinio konkurse „Ar gera būti lietuviu?“ 10 kl. mokinė Loreta Novogrodskytė B kategorijoje (IX–XII klasės) tapo laureate.

Mokyklos bendruomenė kovo 9 d. dalyvavo nacionalinėje pilietinėje iniciatyvoje „GYVASIS TAUTOS ŽIEDAS“. Iniciatyva organizuota minint 28-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – 1990 metų kovo 11-osios – metines ir šiemet švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100 metų jubiliejų.

Socialinė pedagogė Svetlana Elenauskienė kovo 19–23 d. mokykloje organizavo veiksmo savaitę „Be patyčių 2018“.

Penktokai balandžio 12 d. dalyvavo paskaitoje „Rūkai – save žudai“. 5 klasės mokinių tėvų komiteto pirmininkė Danguolė Bilevičienė vaikams įdomiai ir vaizdžiai kalbėjo apie aktyvaus ir pasyvaus rūkymo pasekmes žmogaus organizmui.

Balandžio pradžioje paskelbti edukacinių konkursų „Olympis 2018 – Pavasario sesija“ rezultatai. Mokiniai, dalyvavę septyniuose konkursuose, užėmė 35 prizines vietas. Geriausių rezultatų pasiekta anglų kalbos konkurse: septintokai Simas Laužikas, Lukas Macijauskas, Monika Rutkauskaitė, Lukas Jučas ir aštuntokas Almantas Brazys laimėjo I vietas. III vietas iškovojo ketvirtokas Titas Paukštelis ir dešimtokė Fausta Turskytė. Lietuvių kalbos konkurse I vietos bei medaliai skirti pirmokei Miglei Malinauskaitei ir devintokui Ovidijui Buivydui. I vietą užėmė ketvirtokė Karina Čižauskaitė. II vietų laimėtojai: antrokės Gabija Koryznaitė ir Goda Jučaitė, penktokai Nedas Bilevičius ir Lukas Kryžanauskas, devintokas Darius Dargevičius ir dešimtokė Fausta Turskytė. III vietas užėmė ketvirtokai Ivona Banevičiūtė, Titas Andrijauskas, septintokai Lukas Jučas ir Monika Rutkauskaitė, aštuntokė Ugnė Važgauskaitė. Matematikos konkurse II vietas iškovojo antrokė Goda Jučaitė, ketvirtokas Ugnius Krasauskas, dešimtokė Fausta Turskytė, o III vietą – septintokė Monika Rutkauskaitė. Biologijos (pasaulio pažinimo) konkurse I vietas laimėjo pirmokė Miglė Malinauskaitė, antrokė Goda Jučaitė, penktokas Lukas Kryžanauskas. Geografijos konkurse I vietas užėmė septintokai Lukas Jučas ir Monika Rutkauskaitė, o III – septintokas Lukas Macijauskas ir devintokas Ovidijus Buivydas. Istorijos konkurse II vietas laimėjo penktokai Lukas Kryžanauskas ir Nedas Bilevičius, devintokas Ovidijus Buivydas.

Šaškininkų komanda balandžio 18 d. dalyvavo Radviliškio rajono mokyklų žaidynių šaškių varžybose. Nugalėję Šeduvos gimnazijos ir Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos komandas, mūsiškiai iškovojo I vietą!

Mokyklos mokinių seimelis, vadovaujamas direktoriaus Anatolijaus Gailiūno, kartu su Pociūnėlių visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Danguole Garuckiene balandžio 18-ąją organizavo akciją „Tylos diena“. Gebėjimas visą dieną sklandžiai dirbti ir mokytis be skambučio parodė mokyklos bendruomenės narių supratingumą bei atsakingumą. Akcija atkreipė dėmesį į triukšmo problemą, priminė, kad savo sveikata turime rūpintis visi ir tai daryti svarbu nuolat.

Balandžio 23-iąją mokykloje paminėta Pasaulinė knygos diena. Vaikai, lankantys būrelį „Kompiuteris – mano draugas“, balandžio mėnesį dalyvavo

kompiuterinio atviruko ir filmuko konkurse „Tau, mamyte“. Konkursą organizavo Rokiškio r. savivaldybės švietimo centras ir Rokiškio r. Obelių gimnazija.

12

Balandžio 26 d. mokyklos bendruomenė dalyvavo akcijoje „Darom“, balandžio 28 d. dalyvavo Nacionalinėje miškų sodinimo šventėje „Lietuvai 100“.

Balandžio pabaigoje mokyklą pasiekė padėkos iš respublikinio piešinių ir fotografijos darbų konkurso „Trijų spalvų istorija“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Konkursą organizavo Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubas „Saulutė“.

Mūsų mokyklos pradinukai Miglė Malinauskaitė (1 kl.), Goda Jučaitė (2 kl.), Titas Grigorenka (3 kl.) ir Titas Andrijauskas (4 kl.) gegužės 7 d. dalyvavo rajoninėse „Šviesoforo“ varžybose, kurios vyko Radviliškyje, Gražinos pagrindinėje mokykloje. Užimta antra vieta.

Mūsų mokykla įsijungė į septintąją pilietinę visuomeninę akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuri Lietuvoje organizuota gegužės 21–27 d. Šia akcija kviesta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą mūsų valstybei ir asmeniškai kiekvienam jos gyventojui.

Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondas gegužės mėnesį paskelbė respublikinio projekto „Kalbų Kengūra“ rezultatus. Mūsų mokyklos mokiniai atliko lietuvių kalbos užduotis. Penki mokiniai tapo nugalėtojais. „Auksinės Kengūros“ diplomai skirti dešimtokei Faustai Turskytei ir devintokui Ovidijui Buivydui, „Sidabrinės Kengūros“ – trečiokui Titui Grigorenkai ir devintokui Dariui Dargevičiui, „Oranžinės Kengūros“ – trečiokei Samantai Nevedomskaitei. Mokinius projektui rengė pradinių klasių mokytoja Danguolė Kavaliauskienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Roma Buivydienė.

Birželio 2-ąją Pociūnėliuose viešėjo daugiau kaip 300 svečių iš Lenkijos Respublikos. Jie pas mus sustojo keliaudami lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Henriko Senkevičiaus romano „Tvanas“ herojų keliais.

Birželio 1–8 d. pradinių klasių mokiniai leido laiką vaikų vasaros poilsio stovykloje „Gerumo spindulėlis“. Daug nepamirštamų įspūdžių paliko stovykloje praleistos dienos!

III. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS

17. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia Mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. V-319 redakcija).

18. Įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“, mokykloje pasirinkta ir į visų klasių dalykų ugdymo turinį integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.

19. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

20. Mokykloje sudarytos sąlygos mokiniui kasdien turėti fiziškai aktyvią pertrauką tarp pamokų, ne trumpesnę kaip 20 minučių.

13

IV. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

21. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis, pažintinėmis ir kultūrinėmis, skatinančiomis pilietiškumą ir vertybių ugdymą.

22. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma ir integruojama į ugdymo turinį. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose.

23. Socialinė-pilietinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma. Mokiniai, vykdo socialinę pilietinę veiklą ir pildo mokyklos patvirtintą formą (formoje nurodoma data, laikas, veiklos trukmė, veikla, pasirašo atsakingas asmuo).

24. Mokykla numato šią veiklą: mokyklos aplinkos tvarkymas, akcija „Žvakutė ant nelankomo kapo“, akcija „Darom!“, pagalba draugui, pagalba bibliotekoje ir kt.

25. Pradinių klasių mokiniams socialinei veiklai skiriamos 5 valandos. 26. 5–10 klasių mokiniams pilietinei veiklai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo

metus; socialinė-pilietinė veikla fiksuojama elektroniniame dienyne; socialinės-pilietinės veiklos atlikimas vertinamas mokslo metų pabaigoje – įskaityta / neįskaityta.

V. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

27. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

28. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, skiriamos ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

29. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų ir po šventinių dienų per pirmą dalyko pamoką. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką, namų darbų skyrimą, vertinimą reglamentuoja mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.

30. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygas juos atlikti mokykloje arba jie nukreipiami į Pociūnėlių miestelio dienos centrą.

31. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

32. Mokymosi pagalbai skiriamos trumpalaikės konsultacijos. Mokytojai, suderinę su klasių auklėtojais, mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuoja apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

33. Mokyklos direktorius užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai).

VI. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

34. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Pradinio ugdymo, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, „Radviliškio rajono Pociūnėlių pagrindinės mokyklos mokinių pažangos vertinimo ugdymo procese tvarkos aprašu“, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. VI-32 (1.3), paskelbtu mokyklos internetinėje svetainėje, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

35. Apie ugdymo turinį ir 1–10 klasių mokinių pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja ugdantys mokytojai, klasių auklėtojai per mokyklos elektroninį dienyną. žinutėmis telefonu, elektroniniais laiškais, per individualius pokalbius, klasių tėvų

14

susirinkimus, po trimestro atspausdindami suvestinę apie mokinio padarytą pažangą.36. Pradinių klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:36.1. pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Mokiniai

vertinamis individualios pažangos (idiografiniu) vertinimu – vertinimo principas, pagal kurį lyginami dabartiniai mokinio pasiekimai su ankstesniaisiais, stebima ir vertinama daroma pažanga.1–4 klasių mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas apibendrintas mokinio ugdymo dalykų pasiekimų lygis („patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“). Mokiniui, nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

36.2. mokytojas numato mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Numatydamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba, parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie vaiko pasiekimus;

36.3. vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis, aprašomasis vertinimas;

36.4. formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y., parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, pasiekimus ar nesėkmes;

36.5. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą padėtį, kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

36.5.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslas), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt.;

36.5.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) teikiama mokiniams ir tėvams (globėjams);

36.5.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo aprašas);

36.6. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje; mokinių trimestro pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius;

36.7. taikomas aprašomasis vertinimas, kai mokytojai parašo mokinio pasiekimų lygį, įvertina mokinio įgytas žinias, pasiekimus. Daug dėmesio yra skiriama mokinio pastangoms ir darbo įgūdžiams vertinti, mokytojai įvardina, ką mokinys jau daro gerai, o kur dar reikia pasistengti;

36.8. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.37. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą:

37.1. vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą užtikrinama vertinimo formų dermė (ypatingai mokytojams, dirbantiems su toje pačioje klasėje ugdomais mokiniais);

37.2. mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją;

37.3. mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas;

37.4. formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus;

15

37.5. mokykloje įdiegta ir naudojama individualios mokinio pažangos stebėjimo sistema (patvirtinta mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.V1-70(1.3)) ir tam naudojami turimi duomenys, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt.;

37.6. individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; reikia ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą;

37.7. individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis;

37.8. diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami (fiksuojama pažymiais ir kaupiamaisiais balais). Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus;

37.9. mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

37.10. trimestrų, metų pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į atitinkamai ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais Bendrosiose programose. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su Bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam.

38. jeigu mokinys: 38.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo), darbas

parašomas blogai, mokytojas nurodo laiką ir suderinęs su mokinio tėvais (rūpintojais) suteikia mokiniui reikiamą mokymosi pagalbą ir duoda jį perrašyti; jei mokinys neatsiskaitė iki nurodyto laiko ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami vienetui;

38.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“; tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, ugdantis mokytojas suteikia reikiamą mokymosi pagalbą;

38.3. mokinio NMPP rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro) įvertinimą;

39. dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas:39.1. 5–10 klasėje – dorinis ugdymas – „įskaityta“/“neįskaityta“, žmogaus sauga –

„įskaityta“/ „neįskaityta“; 39.2. 6 klasėje – dailė, muzika – „ įskaityta“/“neįskaityta“;39.3. kiti dalykai – balais.

VII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

40. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų. Mokykloje parengta ir 2016 m. spalio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI 25 (1.3) patvirtinta „ Švietimo pagalbos mokiniams teikimo sistema“.

41. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

16

42. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:42.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;42.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;42.3. ugdo atkaklumą mokantis;42.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;42.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos, ir teikia ją

mokiniams, ypatingai esantiems iš tų šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka;

42.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) Vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

42.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą.

43. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai teikti mokiniams skiriamos konsultacijos (teikiant pagalbą žinių spragoms šalinti, namų darbų užduotims atlikti, taip pat aukštesnius pasiekimus demonstruojantiems). Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

44. Neformaliojo švietimo veiklos tikslas – ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.

45. Neformaliojo švietimo uždaviniai:45.1. ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;45.2. spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš

kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių) ir gabių vaikų įtraukimas, socialinių problemų sprendimas;

45.3. į neformaliojo švietimo veiklą įtraukti ne mažiau kaip 75 procentų mokinių.46. Neformaliojo švietimo veiklą mokiniai renkasi laisvai. Mokykloje ji įgyvendinama

organizuojant būrelių veiklą.47. Neformaliojo vaikų švietimo grupės dydis ne mažiau kaip 7 mokiniai.

48. Mokykloje neformaliojo švietimo pagrindinės kryptys: meninė, sportinė, technologinis ugdymas.

49. Neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti:

Būrelis Klasės Valandos

„Jaunieji gamtininkai“ 1–4 1

„Kompiuteris mano draugas“ 1–4 1

„Spalvų pasaulis“ 1–4 1

„Judrieji žaidimai“ 1–4 1

„Matematikos bičiuliai“ 9–10 1

„Muzikos garsai“ 5–10 2

„Sportinių žaidimųmylėtojai “

5–10 2

„Jaunieji programuotojai“ 5–10 1

„Raiškusis skaitymas“ 5–8 1

17

„Darbštuoliai“ 5–8 1

„Jaunieji kūrėjai“ 5–8 1

50. Mokyklos neformalusis švietimas koncertine, kūrybine, projektine veikla nuolat pristatomas mokyklos bendruomenei.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

51. Į mokyklos ugdymo turinį integruojamos šios programos:51.1. žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159: 51.2. 1–4 klasėse į lietuvių kalbą, pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas, klasės

valandėles, 5–10 klasėse: į etiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką, fiziką, biologiją, chemiją, istoriją, geografiją ir kūno kultūrą;

51.3. sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa – į visų dalykų programų turinį ir neformalųjį švietimą;

51.4. ugdymo karjerai programa – į dalykų programas, neformalųjį švietimą bei klasių valandėles.

51.5. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa 5–10 klasėse – į etiką, tikybą, lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, pilietiškumo pagrindus, geografiją, dailę, muziką ir neformalųjį švietimą. 1–4 klasėse integruojama į neformalųjį švietimą.

52. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa – į visų dalykų programų turinį ir klasių valandėles.

53. Prevencinė programa „Įveikiame kartu“: 3, 4 klasėse ir į klasės valandėles.54. Integruojamųjų dalykų turinys numatomas rengiamuose trumpalaikiuose ar

ilgalaikiuose dalykų planuose. 55. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:55.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji

programa integruojama į dalyko turinį; 55.2. jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų

dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.

56. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

57. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą integruojamąją programą pasirinktu būdu ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

X. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

58. Žmogaus saugos programos turinys, skirtas 9–10 klasėms, intensyvinamas ir įgyvendinamas 9 klasėje.

XI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

59. Diferencijavimas taikomas:59.1.mokiniui individualiai;59.2.mokinių grupei:59.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas;59.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai), sudarant

mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

18

60. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

XII. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

61. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas: 61.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės

ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą;

61.2. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

62. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms, galima:

62.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos mokinį, turintį elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų;

62.2. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais - iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti - pagal Bendrųjų ugdymo planų 150.1 papunktyje išvardytus sutrikimus;

62.3. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

62.4. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 124 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti.

63. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

64. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti, specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse - po 0,5 pamokos mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti.

65. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos specialistai.

66. Mokiniams, atvykusiems iš užsienio, pradinių klasių mokytojai parengia individualų planą iš matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, pasaulio pažinimo, 5–10 klasių mokytojai – iš matematikos, fizikos, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos.

19

XIII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

67. Mokykla:67.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą; organizuojami du tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų bendri susirinkimai po pirmojo ir antrojo trimestro;

67.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija;67.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, kartu

su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

67.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.

68. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

68.1. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;68.2. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;68.3. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už

jos ribų.

XIV. ADAPTACINIS LAIKOTARPIS

69. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (5 klasė) mokykla skiria adaptacinį vieno mėnesių laikotarpį. Adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) mokiniams pažymiai nerašomi. Pasiekimai fiksuojami aprašomuoju būdu. Į kitas klases (1–4, 6–10) mokytis naujai atvykusiems mokiniams mokykla skiria dviejų savaičių adaptacinį laikotarpį, kurio metu mokinių pasiekimai pažymiais nevertinti.

70. Mokiniams, atvykusiems iš užsienio, skiriamas 6 mėnesių adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokiniai vertinami aprašuomuoju būdu.

XV. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

71. Ugdymas karjerai integruojamas į dalykų ugdymo programas ir klasių valandėles.72. už ugdymo karjerai veiklos organizavimą mokykloje atsakingi klasių auklėtojai ir

dalykų mokytojai.

XVI. LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

73. Laikinosios grupės dydis 5–12 mokinių. 74. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos

laikinosios grupės doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

XVII. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ AR JOS

DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

75. Mokykla priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo (1-os dalies) dalį ar pradinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa) mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą, informuoja Radviliškio rajono Švietimo kultūros ir sporto skyrių apie atvykusį mokinį ir kartu su juo numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, kurios tikslas:

75.1. veiksmingai reaguoti į atvykusių mokytis asmenų poreikius ir, bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ar teisėtais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą;

20

75.2. išklausyti atvykusiųjų asmenų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

75.3. aptarti mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus, mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus.

76. Mokykla vaikui, atvykusiam iš užsienio, parengia įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą:

76.1. nustato mokinio užsienio šalies įgytų mokymosi pasiekimų lygį (individualus pokalbis, testai);

76.2. atsižvelgdama į mokinio (tėvų) pageidavimus numato būdus ir formas dalykų programų skirtumui ir atsilikimui likviduoti;

76.3. teikia logopedinę pagalbą mokiniui, nemokančiam lietuvių kalbos;76.4. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę; 76.5. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis; 76.6. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais); 76.7. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti; 76.8. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį; 76.9. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis; 76.10. esant poreikiui sudaro galimybes intensyviai mokytis lietuvių kalbos iki vienerių

metų (išimtinais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas ne mažiau kaip dvejiems metams.

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

77. Ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Klasių jungimas, jungtinei klasei skiriamų valandų skaičius, jungtinės klasės veiklos organizavimas:

KlasėDalykas

1 1/2 jungtinė

2 3 3/4 jungtinė

4

Dorinis ugdymas (tikyba) - 1 - - - -Dorinis ugdymas (etika) - - - - 1 -Kalbos:Lietuvių kalba 3 5 2 2 4 2Anglų kalba - - 2 1 1 1Matematika 1 3 2 2 3 1Pasaulio pažinimas - 2 - - 2 -Meninis ir technologinis ugdymasDailė ir technologijos - 2 - - 2 -Muzika - 2 - - 2 -Kūno kultūra 1 2 - - 3 -Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

22 17 23 24 18 22

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

- - - - - -

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

28 - 28 24 - 24

21

KlasėDalykas

1 1/2 jungtinė

2 3 3/4 jungtinė

4

Neformalusis švietimas 2 2

78. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:78.1. dorinis ugdymas:78.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą; 78.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą; 78.4. kalbinis ugdymas: pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma antraisiais–

ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;78.5. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 78.5.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skirto laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.);

78.5.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje;

78.6. matematinis ugdymas: organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi Bendrosios programos matematikos dalyko programa ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;

78.7. kūno kultūra:78.7.1. 2 klasėje kūno kultūrai skirtos 2 ugdymo valandos per savaitę;78.7.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo

veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

79. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę:

Klasė /Dalykas

5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo

programosI dalyje

(5–8 klasė)

9 10 Pagrindinio ugdymo

programoje (iš viso)

Dorinis ugdymasDorinis ugdymas (etika) 1;1 1;1 4 1;1 6KalbosLietuvių kalba ir literatūra 5;5 5;5 20 4;5 29Užsienio kalba (1-oji) 3;3 3;3 12 3;3 18Užsienio kalba (2-oji) 0;2 2;2 6 2;2 10Matematika ir informacinės technologijosMatematika 4;4 4;4 16 3;4 23

Informacinės technologijos 1;1 1;0 3 1;1 5Gamtamokslinis ugdymasGamta ir žmogus 2;2 - 4 - 4Biologija - 2;1 3 2;1 6Chemija - 0;2 2 2;2 6

22

Klasė /Dalykas

5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo

programosI dalyje

(5–8 klasė)

9 10 Pagrindinio ugdymo

programoje (iš viso)

Fizika - 1;2 3 2;2 7Socialinis ugdymasIstorija 2;2 2;2 8 2;2 12Pilietiškumo pagrindai - - - 1;1 2Geografija 0;2 2;2 6 2;1 9Ekonomika ir verslumas - - - 1;0 1Meninis ugdymasDailė 1;1 1;1 4 1;1 6Muzika 1;1 1;1 4 1;1 6Technologijos, kūno kultūra, žmogaus saugaTechnologijos (...) 2;2 2;1 7 1,5;1 9,5Kūno kultūra 3;2 2;2

92;2 13

Žmogaus sauga 0;1 0;1 2 0:0,52,5Informacinių technologijų

modulis(pasirenkamasis); .informacini

0;0,5 0,5Pažintinė ir kultūrinė veikla Integruojama į ugdymo turinįIš viso: 26 ; 28 29 ; 30 31,5 ; 31

2,580. Dorinis ugdymas: dorinio ugdymo dalyką (tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14

metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. 81. Lietuvių kalba:

81.1. mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas skiriant trumpalaikes konsultacijas, sudarant individualius mokymosi planus;

81.2. integruoja lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

82. Užsienio kalbos:82.1. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi

kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;82.2. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės; 82.3. baigiant pagrindinio ugdymo programą 10 klasėje organizuojamas anglų kalbos

pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS;

82.4. pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas; keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą; gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

82.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

82.4.2. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo, mokinys nukreipiamas tos kalbos mokytis į mokyklą, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia

23

savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu; skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu.

83. Organizuojant matematikos mokymąsi:83.1. vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis;83.2. vadovaujamasi NEC parengtomis matematinio raštingumo užduotimis;83.3. remiamasi standartizuotų testų rezultatais;83.4. gabių mokinių ugdymui naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“

užduotys ir kt.; 83.5.teikiama pagalba mokiniams, kurių pasiekimai žemi (konsultacijos).

84. Informacinės technologijos:84.1. informacinių technologijų pradedama mokyti nuo 5 klasės;84.2. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos;84.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklapių kūrimo pradmenų modulių; 10 klasėje, mokinių pasirinkimu, įvestas tinklapių kūrimo modulis.

85. Socialinis ugdymas:85.1. pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų.

Šiai programai skiriama 70 pamokų, jos organizuojamos 9–10 klasėse;85.2. per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis;

85.3. dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose), naudojamasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis;

85.4. mokyklos 9–10 klasių mokinių gebėjimams ugdyti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus galima skirti projektiniam darbui (tyrimas, kūrybiniai darbai, socialinė veikla);

85.5. į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojama: Lietuvos ir pasaulio realijos, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais; nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos, tokios kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, kitos panašios temos.

86. Gamtamokslinis ugdymas:86.1. organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą vadovaujamasi nacionalinių ir

tarptautinių tyrimų rekomendacijomis ir standartizuotų testų rezultatais;86.2. mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis,

mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

86.3. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, edukacinėmis erdvėmis;

86.4. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

87. Meninis ugdymas: meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

88. Technologijos:88.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

24

88.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso; 9 klasėje mergaitės mokomos mitybos, berniukai – konstrukcinių medžiagų technologijos; šio kurso programos įgyvendinimo intensyvinimui vyksta ekskursijos į įmones, mokymo centrus, susitikimai su verslininkais.

89. Kūno kultūra:89.1. kūno kultūrai 6–10 klasėse skiriamos 2 valandos per savaitę, 5 klasėje – 3;89.2. sudarytos sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias

aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje; 89.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus;89.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė

rinktis fizinį aktyvumą; mokykla numato, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą; rekomenduojama mokiniams sudaryti galimybę rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

89.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

89.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

89.4.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę; neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą; dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

89.4.4. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūloma kita veikla (pavyzdžiui, stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, veikla kompiuterių klasėje, žaidimų kambaryje, bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla).

90. Žmogaus sauga: žmogaus saugai skiriamos atskiros pamokos 5, 8 ir 9 klasėse.

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

91. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

92. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:

92.1. formaliojo švietimo programą;92.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;92.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių

vertinimo išvadas, vykdydama švietimo pagalbos specialistų, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);

92.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

93. Mokykla įgyvendina individualizuotas ir pritaikytas mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams Bendrąsias programas.

94. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias bei specialiojo pedagogo ir / ar Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

25

95. Pritaikant ugdymo planą mokinio reikmėms vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte.

96. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrąją programą, išlaikomas bendruosiuose ugdymo planuose nurodytas minimalus pamokų skaičius ugdymo programai įgyvendinti.

97. Formuojamos nuolatinės ar laikinos grupės iš tos pačios klasės ar skirtingų klasių mokinių, su kuriais dirba specialusis pedagogas.

98. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 107–110 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

99. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą ugdymo programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę.

100. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis ir mokyklos „Specialiųjų poreikių mokinių mokymo pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo“ redakcija, patvirtinta direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VI-50 (1.3).

101. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

102. 5–9 klasių mokinio mokymosi pasiekimai vertinami atsižvelgus į jo daromą asmeninę pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais, o pagrindinės programos baigiamosios (10) klasės mokinio mokymosi pasiekimai įvertinami, palyginus ir su bendrosiose programose numatytais tikslais.

103. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitarta mokykloje. Susitarimai priimti, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir mokyklos „Specialiųjų poreikių mokinių mokymo pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo“ redakciją, patvirtintą direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VI-50 (1.3).

104. Mokykla taiko formalųjį ir neformalųjį vertinimo būdus (vertinimo įrašai). Mokiniui, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami balais, taikant 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, taikomi vertinimo įrašai įsk. („įskaityta“), neįsk. ( „neįskaityta“), pažymiai.

105. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

106. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

107. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama Vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

108. Ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes; siekiant įtraukti į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai; specialiųjų pratybų forma: individualios, mažoms grupelėms (2–4

26

mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai); mokiniams, turintiems didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

109. Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinės mokyklos ugdymo planą 2018–2019 m. m. parengė darbo grupė, sudaryta direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V1-196 (1.3).

_____________________

PRITARTARadviliškio r. Pociūnėlių pagrindinės mokyklostarybos 2018-08-31 posėdžio nutarimu (protokolas Nr. 18)