Click here to load reader

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios Karolinos

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios Karolinos

Recenzentas: Lekt. Dr. Rasa Svetikait
Vilnius
2018
2
Turinys
VADAS
REIKŠM PASAULYJE ..................................................................................................... 7
Kunigaikštystje ............................................................................................................. 10
RESPUBLIKOJE ............................................................................................................... 18
3. LOTYNIŠKASIS NOTARIATAS LIETUVOJE TARPUKARIU ............................ 30
3.1. Valstybinis notariatas Lietuvai esant Taryb Socialistinje Respublikoje ......... 39
4. LOTYNIŠKASIS NOTARIATAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE PO 1990
M. 42
Išvados ............................................................................................................................... 55
seniausi laik raštininkai laikyti autoritetinga veikla usiimaniais asmenimis. Jau
civilizacijose prieš ms er – Mesopotamijoje, Senovs Sirijoje, Senovs Egipte –
raštininkai urašinjo vairius vykius ir literatros krinius, surinko daug veikal ir
išgarsino mintas civilizacijas. Ši civilizacij raštininkai tapo profesionalaus raštininko
etalonu. Bgant laikui raštininko specialyb tobuljo, raštininkai pradjo usiimti
sudtingesniais darbais. Visuomeninje veikloje paddavo karaliams ir kunigaikšiams
bendrauti su kitais regionais ir šalimis, kas ilgainiui leido raštininkams uimti svarbias
pareigas visuomenje. Iš pradi raštininkams buvo keliami primityvs kvalifikaciniai
reikalavimai, atitinkantys to meto poreikius. Bgant laikui, tobuljant pasauliui,
reikalavimai raštinink sugebjimams didjo. Šiandienin notaro profesija yra viena iš
labiausiai gerbiam teisini profesij, o keliami aukšti reikalavimai notarams reikalauja iš
j daugiau ini ir kompetencij.
Raštinink istorija pasaulyje padjo pamatus ir Lietuvoje atsiradusiam lotyniškajam
notariatui, kuris susiformavo kartu su valstybs ištakomis. Šis magistro darbas aktualus
teiss istorijos mokslui, nes jame analizuojama lotyniškojo notariato raida skirtingais
Lietuvos istorijos laikotarpiais (Lietuvos Didioji Kunigaikštyst, Abiej Taut
Respublika, nepriklausoma Lietuvos valstyb Tarpukariu ir nepriklausoma ši laik
Lietuva). Darbe dmesys skiriamas Lietuvos valstybs notariato raidai, jos paveldui ir
kultrai. Gilinamasi notaro profesijos atsiradim, formavimsi, sklaid, evoliucij,
keliamus skirtingus kvalifikacinius reikalavimus ir kitus svarbius aspektus, kurie padar
tak dabartiniam notar darbui ir notariato susikrimui.
Darbe atliekamas lituanistinis tyrimas. Šis tyrimas yra vienas svarbiausi Lietuvos
mokslo ir Vilniaus Universiteto tyrim prioritet. Lituanistika – tai humanitarini ir
socialini moksl tyrimai, kuri objektas – Lietuvos valstybs, visuomens, kultros,
Lietuvi tautos, kalbos raida ir dabartis – tai humanitarini ir socialini moksl tyrimai,
kuri objektas – Lietuvos valstybs, visuomens, kultros, Lietuvi tautos, kalbos raida ir
dabartis1. Visame magistro darbe kalbama apie Lietuvos valstybs evoliucij nuo seniausi
laik iki dabar, pokyius ir raid, tiek jos visuomen, tiek jos ypa saugot ir vertint
identitet. Lietuvos Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. savo nutarime išaiškins,
kad pagal Konstitucijos 14 straipsn lietuvi kalba yra valstybin kalba. Konstitucinis
1 [interaktyvus]. [irta 2018 m. balandio 21 d.]. Prieig per internet: http://www.lituanistikadb.lt/lt
4
valstybins kalbos statuso tvirtinimas reiškia, kad lietuvi kalba yra konstitucin vertyb.
Valstybin kalba saugo tautos identitet, integruoja pilietin taut, utikrina tautos
suvereniteto raišk, valstybs vientisum ir jos nedalomum, normal valstybs ir
savivaldybi staig funkcionavim2. 2006 m. gegus 10 d. nutarime jis dar kart pabr,
kad lietuvi kalba svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos pilieius
vienijantis, valstybin bendruomen – pilietin Taut integruojantis veiksnys, nes utikrina
visiems valstybs pilieiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šal, priimant
valstybins reikšms sprendimus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti valstybin
tarnyb3. Darbe nagrindama skirtingus laikotarpius ir lotyniškojo notariato institut,
mginsiu pagrsti teigin, kad Lietuvos Didiojoje Kunigaikštystje atsirads notariato
institutas turjo lotyniškojo notariato poymi ir juos skmingai pltojo. Taip pat šis
institutas buvo viena iš institucij, kurios saugojo valstybs identitet, tobuljo ir stengsi
utikrinti ger civilini santyki apyvart.
Darbo tikslas. Nustatyti, kada Lietuvoje atsirado notariato institutas ir ar jis atitiko
lotyniškj notariato model. Kada ir kaip Lietuvos notariatas tobuljo, kokios buvo jo
funkcijos. Ar visais Lietuvos gyvavimo laikotarpiais Lietuvos notariatas turjo lotyniškojo
notariato poymi, ar buvo nuo j nukryps.
Darbo udaviniai. Norint pasiekti usibrt darbo tiksl yra iškeliami šie
udaviniai:
1. Lietuvos Didioji Kunigaikštyst (XIII a. – 1569 m.). Lotyniško notariato
atsiradimas. Išnagrinti lotyniškojo notariato model, funkcijas, atsakomybes,
ssajas ir ryš su visuomene. vertinti lotyniškojo notariato raštinink atsiradimo
prieastis ir tuometin j svarb.
2. Abiej Taut Respublika (1569 – 1795 m.). Išnagrinti Abiej Taut Respublikos
(toliau – ATR) lotyniškojo notariato funkcijas, atsakomybes, ssajas ir ryš su
visuomene. Palyginti skirtumus tarp Lietuvos Didiosios Kunigaikštysts (toliau –
LDK) ir ATR notariato.
praradimo (1918 – 1940 m.). Lietuva, paskelbusi nepriklausomyb, kuria savo
teisin sistem iš naujo. Išnagrinti Tarpukario Lietuvos lotyniškojo notariato
2 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dl vard ir pavardi rašymo Lietuvos Respublikos
pilieio pase“.[interaktyvus]. [irta 2018 m. balandio 21 d.]. Prieig per internet:
http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta363/content 3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim
komisijos statymo 3 straipsnio 6 dalies (2003 m. balandio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos
konstitucijai“. [interaktyvus]. [irta 2018 m. balandio 21 d.]. Prieig per internet:
http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta209/content
5
notariato pokyt po Rusijos Imperijos priespaudos.
4. Lotyniškojo notariato padtis Lietuvai esant Rusijos Imperijos ir Taryb
Socialistini Respublik Sjungos (toliau – TSRS) sudtyje.
5. Nuo Lietuvos nepriklausomybs atkrimo (1990 m. kovo 11 d.) – iki dabar.
Išnagrinti nepriklausomos Lietuvos lotyniškojo notariato funkcijas, atsakomybes,
ssajas ir ryš su visuomene. vertinti lotyniškojo notariato evoliucij nuo LDK iki
dabar. vertinti notariato prisitaikym prie ši dien visuomens bei atsiradusi ir
tobulinam „eNotaras“ sistem, taip pat notariato vizijas, notar darb ir
kompetencij pltim.
Objektas. Lotyniškojo notariato institutas Lietuvos teisje – nuo jo ištak iki ši
dien.
keturis skirtingus laikmeius juose aptariant notaro profesij. Aprašomasis metodas
naudojamas aptarti konkreias situacijas, tokias kaip algos mokjimas, funkcij atlikimas
ir kita kas priklaus raštininkams, notarams, lotyniškajam notariatui. Teleologinis metodas
pasitelktas aiškinant, kas takojo statym ar akt primim, kuo buvo jais siekiama
konkreiu laikmeiu ir kok indl šie dokumentai dav notaro profesijai. Lyginamasis
metodas naudojamas palyginimams su Rusijos Imperija, nes paskelbus Lietuvos
nepriklausomyb 1918 m., iš Rusijos imperijos buvo perimti statymai, turj takos notaro
institutui. Lyginamasis metodas taip pat naudojamas palyginti valstybin notariat su
lotyniškuoju notariatu.
Darbo originalumas. Studentai, iki šiol raš mokslinius darbus notariato tematika,
kalbjo apie ši dien notaro funkcij atlikim vairiose teisiniuose santykiuose. Šio
magistro darbo tema yra skirtinga nuo ankstesniuose student moksliniuose darbuose
aptart tem – darbo savitumas yra tas, kad norima pagrsti fakt, jog lotyniškasis
notariatas, per laik kisdamas nuo primityvaus, išlaik pamatines raštinink funkcijas.
Funkcijas, kurios padjo pagrindus lotyniškajam notariatui ir notaro specialybei. Nepaisant
okupacijos met, atkrus Lietuvos nepriklausomyb, notaro specialyb atgaivino anksiau
buvusias pradines savo funkcijas ir reformavo save itin greitai bei skandiai. Šiandien
notaro specialyb yra paklausi tarp teisin išsilavinim turini asmen.
6
literatra, kurioje randami išsams ar pavieniai šaltiniai nagrinjama tema. Taip pat
analizuojami moksliniai straipsniai ir statymai. Pagrsti iškelt hipotez labiausiai padjo
Jolantos Karpaviiens knyga „Lietuvos notariato istorija“. Notariat tarpukariu išsamiai
savo straipsniuose aptar Vilhelmas Burkeviius, kuris suteik galimyb susidaryti aišk
vaizd apie Lietuvos Tarpukario lotyniškj notariat ir notaro profesij.
Informacijos apie notariat galima rasti Notar rm leidiamame urnale
„Notariatas“, kur vairiomis temomis pasisakantys teiss mokslininkai kalba tiek apie
notariato istorij, tiek apie ši dien aktualijas.
Darbo struktra. Rašto darbas sudarytas iš keturi dstomosios dalies skyri,
kurie išskirti pagal skirting laikmet. Pirmajame skyriuje aptariamas primityvus notariatas
LDK laikotarpiu. Antrasis skyrius analizuoja notariat ATR laikais. Treiasis skyrius yra
skirtas Tarpukario notariatui. Paskutinis, ketvirtasis skyrius, kalba apie notariato institut
šiandien – atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.
J REIKŠM PASAULYJE
brkšneli, tapo vis vairesnis, sudtingesnis ir ilgainiui išsivyst ši dien rašt. Senovs
civilizacijoms, gyvavusioms prieš ms er, raštas buvo reikalingas urašyti religines
apeigas, informacij apie valdovus, mokslinius j išsiaiškintus faktus ir vairi groin
literatr. Rašto ir raštinink atsiradimas pakeit istorij, nes raštingi mons galjo
fiksuoti informacij ir vis tobulinti jos atvaizdavim. Galime teigti, kad raštininko profesija
yra viena seniausi profesij pasaulyje. Bagnt laikui ir tobuljant raštui, raštininkai gavo
teis savo parašytus dokumentus pasirašyti. Btent tai tapo teisingumo garantija. Vienoje
iš turtingiausi to meto civilizacij – Senovs Egipte – raštininkai buvo ypa gerbiami, jie
turjo ne tik juos saugant Diev, bet ir pareig daug met mokytis tam, kad tapt
raštininkais. Susiformavus privaiai nuosavybei, raštininko vaidmuo pasidar itin svarbus:
savininkui ir jo pdiniams buvo reikalingi dokumentai – nuosavybs aktai, turintys viešj
reikšm. Ilgainiui toki rašt krjai tapo pirmaisiais mums inomais notarais4.
Helenistinje civilizacijoje (323 m. pr. m. e. – 146 m. pr. m. e.) odiniai susitarimai
m prarasti reikšm. Justiniano I valdymo laikais (VI a.) praktiškai išnyko odiniai
senosios romn teiss aktai. Tai stipriai paveik profesionali notar, vadinam
tabbeliones, institucijos atsiradim. Sever valdymo laikais (III m. e. a.) jie tapo viešo
pobdio pareignais, kontroliuojamais valstybini staig, o Justiniano valdymo
laikotarpiu (VI m. e. a.) – profesionaliais notarais, kuriems veiklos leidim išduodavo
imperatorius savo aktu5. Šis palikimas išliks iki šiol – notarai yra laisvosios specialybs
atstovai, skiriami Teisingumo ministro. Romn notariato atstovai Markas Tulijus
Ciceronas ir Liucijus Anjus Seneka reikšmingai prisidjo prie lotyniškojo notariato
atsiradimo ir jo sklaidos, turjo daugyb mokini, kurie keliavo po Europ ir skleid
lotyniškojo notariato idj.
Vienas iš svariausi net ir su Banyia nesusijusio rašytinio dokumento – galiojimas
buvo j udti ant altoriaus. Taiau lygiagreiai galiojo ir vadinamojo laisvo antspaudo
teis6. Jei antspaudo autentiškumas nekl abejoni, jis turjo teisin gali.
Taigi Italijoje notaro institutas vystsi itin spariai ir jau X a. buvo sigaljusi tvarka,
kad visi teisiniai aktai turi bti surašyti ir anspauduoti notaro pareigas einanio asmens, o
4 GAIVENIS, V. Nuo raštininko iki notaro. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 17. 5 Notariato raida Europoje. [interaktyvus]. [irta 2018 m. balandio 20 d.]. Prieig per internet:
http://www.notarurumai.lt/index.php/lt/notar-rmai/notariato-raida/item/32-notariato-raida-europoje 6 GAIVENIS, V. Nuo raštininko iki notaro. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 22.
8
galutinai viešasis lotyniškasis notariatas sitvirtino XII a. vid. kuomet ir banyia ir valstyb
pripaino, jog notariškai patvirtintas dokumentas yra viešasis aktas7. XII a. sigali tradicija
notaro atliktus teisinius veiksmus trumpai aprašyti imbreviatirose (imbreviaruta), t. y.
vidurami notarinio registro knygose8. Šios knygos turjo teisin gali, iki XIV a. buvo
surašomos tik lotyn kalba. Informacija jose galjo bti papildoma, daromi egzemplioriai
ir jos buvo paveldimos pdini, kurie ts notaro darb. Ši praktika išlikusi iki šiol, nes
teisnius veiksmus notarai fiksuoja registruose.
Notarais Senovs Romoje buvo siningi pilieiai, turintys tokiam darbui
reikaling ini. U tam tikr atlyg jie surašydavo teisin dokument arba pareiškim
teismui. Pagrindinis j darb reglamentuojantis statym rinkinys buvo Justiniano
kodeksas. Vliau, tobuljant visuomenei ir Pranczijai sukrus savo notaro institut,
notar kompetencijos lauk pateko daug daugiau veikl – pradedant mogaus gimimu,
baigiant mirtimi. Tai yra: dokument pasirašymas, gin sprendimas, rinkim rengimas,
komunikavimas raštu su kit valstybi valdovais ar galiotais atstovais, svarbi vyki
ufiksavimas (pavyzdiui, Popieiaus ar kardinolo išrinkimas), posdi protokolavimas,
turto aprašymas ir dalinimas, santuokos sudarymo faktas, testamento surašymas.
Pranczij daugel tradicij perm iš itališkojo notariato, bet j vis tobulindama
suteik notarams daug daugiau teisi nei jie turjo ankšiau, bet taip pat reikalavo ir
daugiau kompetencij iš j, jie turjo nepertraukiamai dirbti šešerius metus kontoroje, prieš
tampant pilnateisiu notaru. XV a. išryškjo kita tendencija: vis daugiau notar m
studijuoti universitetuose9. Galutinai iki dabar egzistuojanius notar darbo principus
suformavo 1803 m. Napoleonas, pirmasis Pranczijos respublikos konsulas, suteik
notarams status, kurio pagrindai ir svarbiausi principai liko nepakit iki šiol. Tai buvo
patvirtinta XI respublikos met vanzonto (pranc. ventôse) mnesio dienos statyme. Šis
statymas turjo takos daugelio šali notariato statym leidybai10.
Italija buvo lotyniškojo notariato lopšys, j sukurtas ir tobulintas notariato institutas
buvo pavyzdys kitoms susiformavusioms valstybms, ne išimtis buvo ir Lietuva.
Pagrindiniai lotyniškojo, kartais dar vadinamo laisvuoju notariatu bruoai, tai, kad valstyb
notarini funkcij atlikim yra perdavusi išsilavinusiems privatiems asmenims, jie vykdo
privatini teisini santyki teistumo utikrinimo funkcija nebdamas valstybs
7 GAIVENIS, V. Nuo raštininko iki notaro. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 23. 8 KERSKEN, N. Viešasis notariatas vidurami Europoje. Iš Lietuvos notariato istorija. Vilnius: R. Paknio
leidykla, 2012, p. 11 9 KERSKEN, N. Viešasis notariatas vidurami Europoje. Iš Lietuvos notariato istorija. Vilnius: R. Paknio
leidykla, 2012, p. 14. 10 GAIVENIS, V. Nuo raštininko iki notaro. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 24.
9
tarnautoju11. Jiems nra mokamas atlyginimas, j pajamos priklauso nuo atliekamo darbo
kokybs, jie dirba savo sskaita ir darb organizuoja patys bei moka mokesius valstybei.
Valstyb kontroliuoja notar darb, bet u padaryt al, atlikdami notarinius veiksmus,
notarai atsako patys. J pasirašytas dokumentas yra viešo pobdio aktas. Be lotyniškojo
notariato modelio pasaulyje dar egzistuoja valstybinis ir anglosaksiškasis. Valstybinio
notariato modelio paplitimas dabar itin menkas. Jis vyravo tuomet, kai populiari valstybs
valdymo forma buvo totalitarinis valstybs valdymas. Valstybinio notariato modelis
pasiymi tuo, kad notaras yra etatinis valstybs tarnautojas, gaunantis nustatyt atlyginim
iš valstybs biudeto ir neturi asmenins atsakomybs. Dirbanteji viešosiose staigose
neturi teiss konkuruoti, skirtingai nei lotyniškojo modelio atstovai. Pastaruosius
konkurencija skatina savo veiksmus atlikti kuo kruopšiau ir veiksmingiau. J skirtingum
lemia ne vienodas notar funkcij suvokimas (nes abiem atvejais notariato paskirtis
suvokiama panašiai), o nevienodas poiris tai kaip utikrinti notar darbo veiksmingum,
spart ir kokyb12. Anglosaksiško notariato modelyje notarai vykdo labai paprastas
funkcijas, nes bendrosios teiss sistemoje teisin gali turi liudytoj parodymai, o ne
rašytinis patvirtintas dokumentas. Norint bti notaru teisinio išsilavinimo nereikia, vietos
savivaldos institucijos u tam tikr mokest jiems laikinai suteikia teis naudotis antspaudu
tvirtinant nesudting veiksm, kaip antai asmens parašo ar liudytoj parodym
tvirtinimas, atlikim13.
11 MEDEIKYT, L. Notariato ršys. Iš Notariatas, 2007, Nr. 3, p. 12. 12 NEKROŠIUS, V. Notarai. Iš Lietuvos teisins institucijos. Vilnius: Valstybs mon Registr centras, 2011,
p. 624. 13 NEKROŠIUS, V. Notarai. Iš Lietuvos teisins institucijos. Vilnius: Valstybs mon Registr centras, 2011,
p. 630.
Kunigaikštystje
Nuo pirm kart 1009 metais paminto Lietuvos, kaip valstybs, vardo Kvedlinburgo
analuose iki valstybs, turinios savo rašt, prajo daugiau nei 200 met. vairs istoriniai,
socialiniai, ekonominiai veiksniai lm, kad lietuviai tapo pirmaisiais iš vis balt geni,
kurie sukr savo valstyb – LDK. Susiformavus valstybei, intensyvjant viešajam
gyvenimui, pleiant valdymo bei administravimo aparat, vis didesn svarb gavo raštas.
Rašto reikjo išors komunikacijai, taip pat kaip tam tikro santyki reguliavimo
instrumento, todl rašto kultra tapo labai svarbia valstybs gyvavimo dalimi. Karalius
Mindaugas buvo neraštingas, todl po krikšto ir karnavimosi Lietuvos karaliumi (1251 –
1253 m.), jis sutelk ma raštinink patarnautoj grup. Tai katalik dvasininkai –
Lietuvoje sikr atvykliai iš Vokietijos, gerai išmanantys rašto subtilybes. Šios raštinink
grups sutelkimas rodo, kad Mindaugo valdymo laikais krsi lotyniškojo notariato
uuomazgos. Kaip ir Senovs Romoje, taip ir LDK, raštininkai tapdavo grups nariais,
kurie turdavo atlikti deleguotas funkcijas. Mindaugo valdymo laikais nemaa dalis
asmen jau buvo raštingi.
Rašto dokumentai buvo reikalingi santykiams su kitomis šalimis vykdyti.
Pavyzdiui, pirmasis plaiai inomas dokumentas – Mindaugo 1253 m. liepos 6 d.
privilegija Livonijos pirkliams, kuri buvo surašyta to meto raštinink. Valstybs viduje XIII
a. rašytin kalba dar nebuvo naudojama, Karalius arba kunigaikšiai vis informacij
perduodavo per galiotus pasiuntinius – iš lp lpas.
Daugiau informacijos apie rašytini dokument sklaid jau yra Gediminaii
valdymo laikais. Visi laiškai, tarptautins sutartys ir kitokie raštai išeidav iš didiojo
kunigaikšio kanceliarijos bdavo susij arba su atitinkamai vykiais ir j aminimu arba
su asmeniškais vadovo reikalais. Gedimino ir jo snaus Algirdo valdymo laikais laiškai
pasiekdavo daugel svarbi pasaulio tašk. Gedimino 1322 – 1324 m. laiškai popieiui,
Hanzos miestams, Saksonijos pranciškonams bei domininkonams, Algirdo 1371 m. laišk
Konstantinopolio patriarchui14. domus faktas: laiškai buvo laikomi ypa vertingais ir
svarbiais daiktais – 1385 m. kunigaikštis Skirgaila gautus laiškus visada nešiojosi su
savimi. Skirgailos krepš iškrt kaip grob vokieiai kartu su raštais jame rado sidabrini
tauri, lkšteli ir dubenli15. Analizuojant vairi istorin literatr, kurioje kalbama apie
Europoje esani rašto sklaid, galima teigti, kad rašto sisavinimas LDK buvo puikus ir
14 NARBUTAS, S. Lietuviškoji raštija. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai”, 2001,
p. 277. 15 DUBONIS, A. Raštininkas. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai“, 2001, p. 574.
11
aukšto lygio, mat16 nepalankios sutarys (pavyzdiui, Vilniaus – Radomo aktai bei vlesni
j patvirtinimai) buvo surašomi taip, kad valdovas išlaikyt tam tikr interpretacijos ir
diplomatinio manevro galimyb. Lemiami poslinkiai Lietuvos Vidurami raštijoje susij
1387 m. su krikštu ir tolimesniais vykiais: Vilniaus (1387 m.) ir emaii (1417 m.)
vyskupij steigimu, pirmj mokykl krimu (1387 m.), nuolatins valdov kanceliarijos
atsiradimu (XIV a. pab.), taip pat Krokuvos universiteto krimu (1400 m.), keliant nauj
tiksl – tvirtinti katalik tikjim Kunigaikštijoje17. Po vis ši vyki raštij mes galime
vardinti kaip plai svok, kuri apima banyios tekstus, valdovo kanceliarijos
dokumentus, atitinkamus teiss aktus bei statymus, piliei laiškus, literatr. Jau 1447 m.
didiojo kunigaikšio Kazimiero privilegijose LDK bajorams rašyta: „Visa, kas vyksta
laike, su laiku ir išnyksta iš moni atminimo, ir negali pasiekti bsimj kart inios,
nebent bt urašyta raštuose.“18 Tai rodo rašto ir raštinink atsiradimo svarb valstybs
mechanizme. Iki tuomet raštas, jo subtilybs ir rašytiniai dokumentai turjo menk
lotyniškojo notariato uuomazg, bet su kiekviena išleidiama valdovo privilegija, kuri
buvo viešojo pobdio aktas, vis stiprjo.
Iki Vytauto Didiojo valdymo laikotarpio (XIV-XV a.) nei profesionali raštinink,
nei raštins nebuvo. Vytauto epoch ymjo dramatiški kiniai, socialiniai, politiniai ir
kultriniai liai, todl staiga prireik didelio kiekio raštinink19. Jis buvo pirmasis, kuris
sukr profesionali t laik raštin. Teisiniai valdovo raštins pagrindai sukurti 1413 m.
Horodls sutartimi, kuria Lietuvoje numatyta steigti tokias kaip Lenkijoje valstybs rm
institucijas. Valdovo raštin sudar du padaliniai (lotyn-vokiei ir rusn), joje buvo
rašoma ir totoriškai. Vien lotyn kalbos naudojim galime susieti su Romos imperija ir
lotyniškojo notariato ištakomis. Lotyn kalba buvo pagrindin kalba, iš kurios mokytasi
akt surašymo ir sudarymo subtilybi. Tiesa, Vytauto Didiojo laikais dar nebuvo
numatytas konkretus raštins vadovas-kancleris, kuris vykdyt bendr raštins produkcijos
kontrol, redagavim ir antspaudavim. Šias funkcijas atlikdavo vyresnieji sekretoriai:
Mikalojus Cebulka, Mikalojus Maldikas20. Valdovo raštinje buvo sutelktos 15 – 17
asmen pajgos raštams rašyti. Taip pat jie Vytaut ir kelionse lyddavo vertjai bei
raštininkai, mokantys vairi kalb21. XV a. diplomatijos ir rašytini priemoni arsenalas
16 NARBUTAS, S. Lietuvos raštija. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai“, 2001, p.
278. 17 NARBUTAS, S. Lietuvos raštija. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai“, 2001, p.
277. 18 VALIKONYT, I. Notariato instituto genez ir sklaida Lietuvos Didiojoje Kunigaikštystje; iki XVI
amiaus antrosios puss. Iš Lietuvos notariato istorija. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012, p. 38 19 DUBONIS, A. Raštininkas. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai“, 2001, p. 575. 20 DUBONIS, A. Raštininkas. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai“, 2001, p. 576. 21 KONDRATAS, M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija, Vilnius: „Leidybos centras“, 1994, p. 320.
12
jau daugma atitiko kit Europos valstybi lyg. Rašto kultra vis labiau skleidsi Lietuvos
visuomenje22. Vytauto paliepimu visi svarbiausi aktai arba j nuorašai (tam, kad prauvus
dokumentui, bt jo kopija) jau buvo saugomi, taigi pradtas formuoti seniausias ir
pagrindinis Lietuvos archyvas – vadinamas Lietuvos Metrika (j sudaro 644 knygos).
Btent ši metrika padjo pamatus šiuolaikiniam notariatui. Remdamiesi šia išlikusia
informacija, galime pagrsti, kad akt ir nuoraš archyvavimas bei saugojimas yra panašus
Senovs Romoje egzistavusi akt tvirtinimo ir saugojimo sistem.
Miestuose, kuriems buvo suteikta Magdeburgo teis23, privaiuose santykiuose
spariai formavosi raštas, todl raštinink poreikis stipriai išsaugo, jie tapo reikalingi ne tik
valdovams, bet ir kitiems valstybje gyvenantiems laisviesiems asmenims. Labiausiai tai
skatino privati nuosavyb ir turtini santyki raida. Jau 1529 m., išleidus I Lietuvos Statut,
buvo nustatyta, kas yra teisinis subjektas ir kas gali juo bti. Juo laikomas buvo laisvas
asmuo, bet nelaisvas juo nelaikomas. Valstiei veiksnum ribojo luomin valstiei
priklausomyb, moter – lytis, nepilnamei – amius, sutrikusio intelekto moni – liga,
nekrikšioni ir eretik – tikjimas24. Tai reiškia, jog notarai, fiksuodami tam tikrus
veiksmus, pirmiausia privaljo išsiaiškinti asmen veiksnum. Šis poymis buvo svarbus
visais laikais, ne tik lotyniškojo notariato gyvavimo metu Lietuvoje. Asmens neveiksnumas
daro notaro patvirtin dokument negaliojaniu. Rašytiniais dokumentais grsti susitarimai
sivyravo teisins praktikos rodym sistemoje. Paveldjimo teiss sferoje m
funkcionuoti testamentas (ši reiškin teiss istorijos tyrintojai sieja su Kanon teiss
recepcija). Btina santuokos instituto dalimi tapo ikivedybini sutari sudarymas25.
Pradti kaupti vairs atskir šeim archyvai, XV a. sitvirtino ir kitos raštins: Vilniaus
Vyskupo raštin bei Vilniaus ir Kauno raštins, jos buvo atskaitingos valdovo Kanceliarijai.
Magdeburgini miest gyventojai turjo teis paveldti turt, galjo disponuoti savo namu,
kiniais pastatais, sklypais, darais ir valak eme – „duoti, dovanoti, keisti, nuomoti ir
aminai parduoti“26. Taip pat fiksuojami gyventoj ieškiniai, daromi turto apyrašai,
skiriami nepilnamei bei j turto globjai, asmen veiksnumo nustatymas. Visa tai buvo
registruojama miest raštinse ir urašoma lotyn, lenk, rus bei vokiei kalbomis. XIV
a. pab. galima laikyti lietuviškos rašysenos pradia. Tuomet atrasti vairs odiai, frazs
ir tekstai. Taip pat raštininkai dar kinius patikrinimus, registruodavo mokesius, kurie
22 PETRAUSKAS, R. algirio mšis ir raštini kultra Lietuvoje. Iš Notariatas Nr. 10/ 2010, Vilnius 2010,
p. 60. 23 Magdeburgo teis – miesto teiss sistema, kuri atleisdavo miestus nuo valstietišk prievoli. 24 GUDAVIIUS, E. Teis. Iš Lietuvos didiosios kunigaikštijos kultra, Vilnius: „Aidai“, 2001, p. 705. 25 KARPAVIIEN, J. Lietuvos Didioji kunigaikštyst Europos teisins kultros erdvje: istorijos
diskursas, Notariatas Nr. 13/ 2012, p. 21. 26 KRYEVIIUS, V. Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius: „Mokslas“ 1981, p. 62.
13
mokti valstybs id. Raštai,…

Search related