1

PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA

VII-a paskaita

2

Aprašomasis tyrimas

Aprašomojo tyrimo tikslas - surinktiinformaciją apie esama situaciją. Tokstyrimas paprastai kelia tokius klausimus:

Kas? Kada? Kaip? Kur? Kiek?….

Pvz., nustatoma, kiek laiko vaikas galiišlaikyti dėmesį, kokie asmenybės bruožaiasmeniu būdingiausi ir t.t.

2

Aprašomieji tyrimai

Aprašomojo tyrimo (angl. descriptive studies)tikslas - gauti empirinius duomenis, suteikiančiusišsamesnį tiriamų reiškinių, jų struktūriniųelementų vaizdą.

Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama neįvertinti ryšį tarp atskirų veiksnių ar savybių, bettiesiog įvertinti situaciją dominančių požymiųatžvilgiu.

Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezesanalitiniams tyrimams – koreliaciniams,eksperimentiniams.

Aprašomieji tyrimai

Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodytijokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų.

Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamoshipotezės apie priežastinius ryšius tarpkintamųjų tik remiantis tuo, ką pavykopastebėti.

Aprašomieji tyrimai dažniausiai naudojamipradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį,kad susidarytų įspūdis, kokie kintamieji galibūti svarbūs.

Aprašomieji tyrimai Kontroliuojamuose ir natūraliuose eksperimentuose yra

nepriklausomi kintamieji, bet tokių kintamųjųaprašomuosiuose tyrimuose nėra.

Abiejų formų eksperimentuose nepriklausomas kintamasisturi vienokią ar kitokią iš anksto parinktą reikšmę, irstebima, kaip jis įtakoja priklausomą kintamąjį, kai tuo tarpuaprašomuosiuose tyrimuose vyksta sistematiniai stebėjimaivisų svarbių kintamųjų.

Kontroliuojamuose eksperimentuose galima rastipriežastinius ryšius. Natūraliuose eksperimentuosevienomis ar kitomis priemonėmis galima sustiprinti tikimybę,kad buvo gauti funkciniai ryšiai.

3

Aprašomųjų tyrimų rūšys

Stebėjimas

Nestruktūrizuotas interviu

Kokybiniai interviu

Vieno atvejo tyrimas

STEBĖJIMO METODAS

Stebėjimas kaip technika

Stebėjimas gali būti naudojamas kaiptechnika per tradicinį eksperimentą.

Pavyzdžiui: Banduros eksperimentaihttp://www.youtube.com/watch?v=vdh7MngntnI

Robinowic tyrimai

Pavyzdžiui: Hurnik, Johnson (1997) tyrimenaudotas stebėjimo metodas tam, kad būtųišmatuotas priklausomas kintamasis.

4

Stebėjimo metodas

Stebėjimas – tai tyrimas, kai, specialiainemanipuliuojant kintamaisiais,užrašomos ar kaip nors kitaipfiksuojamos visos dominančių kintamųjųreikšmės

Stebėjimo metodas dažnai taikomas, kaireikia preliminariai patikrinti kokios norsneseniai iškeltos teorijos teiginius.

Mokslinis stebėjimas

Stebėjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkosdaiktų ir reiškinių suvokimas.

Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet kokssuvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimosubjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos.

Stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus,jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuotistebint kitus asmenis. Toks savistabos būdas neretaiapibūdinamas terminu introspekcija (lot. — žiūrėjimas įvidų).

Reikalavimai moksliniamstebėjimui Stebėjimas turi turėti konkretų tikslą (kuo siauresnis ir

konkretesnis tikslas, tuo lengviau registruoti stebimusreiškinius)

Stebimų požymių skaičius turėtų būti minimalus ir tiksliaiapibrėžtas; aiškūs turėtų būti ir vertinimo kriterijai

Stebėjimas turi vykti pagal iš anksto sudarytą planą, ką irkaip stebėti

Duomenis, gautus stebėjimo metu, turi būti įmanomapalyginti, todėl čia turėtų būti taikomi vienodi kriterijai(pavyzdžiui, mokinių žinias reikia vertinti vienoda balųsistema)

5

Klasifikacijospagrindas

Klasifikacija ir charakteristika

Pagal stebėtojopozicijas

Įtrauktas (respondentai neįtaria, kad juos stebi);

Neįtrauktas (stebėtojas matomas);

Savęs stebėjimas.

Pagal procedūrosstandartizacijos lygį

Formalizuotas arba standartizuotas;

Nestandartizuotas (laisvas);

Iš dalies standartizuotas.

Pagal vietą Lauko (natūralios sąlygos);

Laboratorijos (eksperimentinės sąlygos);

Laboratoriniai – lauko.

Pagalreglamentacijos lygįlaiko atžvilgiu

Sisteminiai (ilgai trunkantys);

Epizodiniai (su tam tikru periodiškumu);

Atsitiktiniai.

Pagal techninioaprūpinimo lygį

Stebėjimas naudojant duomenų registravimopriemones;

Stebėjimas nenaudojant tokių priemonių.

Mokslinio stebėjimo metodoprivalumai:

stebima tiesiogiai;

yra galimybė analizuoti grupės elgesį;

elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytųpats asmuo;

stebėjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos;

galimybė vienu metu aprėpti daugiau savybiųstebimų reiškinių;

stebėti reiškinius galima ne tik natūralioje jųvyksmo aplinkoje, bet ir ją dirbtinai sukuriantbei darant įtaką stebimiems procesams;

Mokslinio stebėjimo metodotrūkumai:

Stebėtojo daroma įtaka, kuri gali pasireikšti bet kokiaisstebėtojo veiksmais, turinčiais neigiamą poveikį renkamųduomenų reprezentatyvumui arba patikimumui.

Norimo rezultato tendencija. Tai arba formuoja išankstinętyrėjo nuomonę pagal kokią nors hipotezę, arba jeigutiriamieji žino apie stebėjimą, nulemia nenatūralų jų elgesįir įtakoja gaunamus rezultatus;

Stebėtojo šališkumas, kurį nulemia jo asmeniniai bruožai

Galimos įvairios klaidos, susijusios su tiriamųjų elgesiovertinimu.

6

STEBĖJIMO METODAS

Dalyvaujantis stebėjimas

Tyrėjas atlieka stebėjimą būdamasstebimos grupės viduje:

Pilnas dalyvavimas (full participant)

Dalyvis kaip stebėtojas (participant asobserver)

Stebėtojas kaip dalyvis (observer asparticipant)

Pilnas stebėtojas (full observer)

Dalyvaujantis stebėjimas

Užmaskuotasdalyvaujantisstebėjimas (dalyviainežino, kad yra stebimi)

Apgaulės problema

Neužmaskuotasdalyvaujantisstebėjimas (dalyviaižino, kad yra stebimi)

7

Dalyvaujančio stebėjimostipriosios vietos Lankstumas

„ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kuriųnet nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiauatlikęs tyrimą tik interviu metodu“ (Whyte)

Santykis su stebima grupe

Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laikodalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimoaplinkoje tarp grupės narių, kuriems yraatskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnėgalimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ariškraipys stebimų žmonių elgesį

Dalyvaujančio stebėjimosunkumai

Stebėtojo buvimas grupėje galipakeisti dalyvių elgesį

Neigiama įtaka objektyviomsišvadoms

Negalėjimas užsirašinėti stebėjimorezultatų stebėjimo metu

Netiesioginis stebėjimas

Naudojami archyvų duomenys.

Iš esmės tai galima būtų pavadintistatistinių duomenų apžvalga.

8

STEBĖJIMO METODAS

Nedalyvaujamieji stebėjimai:

Struktūrizuoti

Kontroliuojami

Struktūruoti stebėjimai

Elgesio kategorijos, kurios busstebimos, turi būti nustatytos priešpagrindines stebėjimo sesijas.

Elgesys turi būti tiriamas nuosekliaipasitelkiant vieną iš modelių.

Stebėtojai turi būti apmokyti naudotiskodavimo sistema ir tarpusavyje sutartisiekiant išlaikyti duomenų patikimumą.

9

Stebint slapta naudojamibūdai Filmavimas paslėpta televizijos ar kino

kamera.

Stebėjimas iš kambario pro langą,praleidžiantį šviesą tik į vieną pusę.

Savo dalyvavimo paaiškinimas kitanatūralia priežastimi.

Stebėjimas dalyvaujant grupės veikloje.

Duomenų rinkimo priemonės

Vaizdo įrašai;

Garso įrašai;

Ranka rašyti užrašai,įvertinimai

Kodavimas

(iš anksto reikia apgalvoti,koks elgesys busstebimas, ir tada tikžymimas pasireiškimas)

Duomenų rinkimo būdai

Stebėtojai dažnai naudojasi specialiomislentelėmis, kuriose nurodomos elgesiokategorijos, jų pasirodymo laikas,trukmė, kontekstas

10

Struktūruoti stebėjimai

Kritika Stebėjimas nelankstus

Kas yra smulkiausias, mažiausias duomuo?

Duomenys gali būti patikimi, bet neišsamūs

Holistų, fenomenologų kritika

Stebėjimo patikimumas

Priklauso nuo to, kiek skirtingų stebėtojųduomenys tarpusavyje sutampa.Skaitinė šio sutapimo išraiška yrakoreliacija.

Galimos klaidos ir tam tikri elgesioaspektai nepastebimi.

Problemos su skalėmis – neaiškumas irdviprasmiškumas.

Stebėjimo technikųpatikimumas Reiškinio, stebimo kelių tyrėjų,

vertinimas yra patikimas.

Tyrėjų grupė turi būti nuosekli.

Tyrėjo šališkumas kenkia tyrimui.

Stebėjimas su intervencija gali vyktilaboratorijoje, tačiau tai sukuria dirbtinę,varžančią atmosferą.

Jei tiriamieji žino, kad yra stebimi, galielgtis nenatūraliai. Tai iškreipia tyrimoduomenis.

11

Kontroliuojami stebėjimai

Kontrolė galima ne tik struktūrizuojant, betir kontroliuojant aplinką.

Tai įmanoma atliekant stebėjimąlaboratorijoje.

Kritika – laboratorija sukuria dirbtinę arvaržančią aplinką.

Natūralistiniai stebėjimai – atliekaminamuose, darželyje ar darbo vietoje.

Dalyvių reaktyvumas – pašalinamas, kaityrėjas tampa pažįstama aplinkos dalimi.

STEBĖJIMAS

32

Vaidmenų atlikimas stebint

Tyrimas gali pareikalauti aktyvausvaidmens atlikimo.

Dalyviai gali atlikti specifinę rolę.Pavyzdžiui, būti grupės, priimančiusrizikingus sprendimus, pirmininku.

Elgesys gali būti filmuojamas tam, kadvėliau būtų atlikta detali analizė.

12

Neaktyvus vaidmuo

Dalyvių gali būti prašoma pažiūrėtisituacijas, kuriose paskirstyti vaidmenys,bei apibūdinti savo jausmus, reakcijas,pasiūlymus, kaip vaizduojama scenagalėtų pasibaigti.

Iš esmės tai yra klausimų uždavimometodas.

Vaidmenų atlikimo minusai:

Vaidmens atlikimas gali būti nespontaniškas arba pasyvus.

Žmonės gali elgtis kitaip nei realiamegyvenime.

Žmonės gali atlikti pageidaujamussocialinėje aplinkoje veiksmus.

STEBĖJIMO METODAS

13

Stebėjimo modeliai:

Laiko modelis (Time sampling).

Vieno individo stebėjimas atliekamas perkelis trumpus periodus.

Tikslo modelis (Point sampling).

Susitelkiama ties vienu individu grupėje tiek,kad būtų galima užfiksuoti jo elgesį.

Įvykio modelis (Event sampling).

Atliekami stebėjimai tam tikro įvykiokiekvieną kartą kai jis pasireiškia.

Atvaizdavimo būdai

Atvaizduoja, aprašo stebėjimo metodugautą informaciją.

G. Fassnachtas skiria 4 Stebėjimometodu gautos informacijosatvaizdavimo būdus:

Verbaliniai

Nominaliniai

Dimensiniai

Struktūriniai

Verbaliniai atvaizdavimobūdai Dienoraščiai yra seniausias duomenų rinkimo ir

pateikimo būdas, priklausąs verbalinėms sistemoms.

Šia forma dažniausiai pateikiami ilgai trunkančių,longitudinių tyrimų duomenys.

Reikia skirti kitų asmenų stebėjimo dienoraščius nuoautobiografinio pobūdžio užrašų.

Pavyzdžių užrašai – visas tiriamojo elgesys kuriuo norslaikotarpiu arba iš anksto numatytas stebėtojądominantis jo aspektas yra labai išsamiai aprašomas

Kritinių epizodų aprašymo technika – kai kurie įvykiaiaprašomi kasdiene kalba pagal numatytą planą.

14

Nominaliniai atvaizdavimobūdai Duomenų atvaizdavimo kalbos ženklais

forma, tačiau, užuot duomenisnuodugniai aprašius, jie pateikiamipožymių arba kategorijų sistemomis.

Skirstomos į skiriamųjų požymių beikategorijų sistemas.

Netiesioginis stebėjimas:

Naudojami archyvų duomenys.

Iš esmės tai galima būtų pavadinti tam tikrasocialinių duomenų apžvalga

Dimensinis būdas

Duomenys pateikiami kiekybine forma.

Skiriami keturi stebėjimo objektųdimensinio nusakymo būdai:

dažnio,

trukmės,

intensyvumo,

visybinės charakteristikos

Struktūriniai atvaizdavimobūdai:

Medžio pavidalo diagramos

Šį būdą galima taikyti, jei žinoma,kurioms elgesio klasėms priklauso vieniar kiti elgesio aktai.

15

Stebėjimo klaidos

Centrinės tendencijos klaida – vertinant stimulų seriją,įvertinimai turi tendenciją pasislinkti serijos vidurio link. Mažistimulai – pervertinami, dideli – įvertinami nepakankamai.

Atlaidumo klaida – tendencija per daug palankiai vertintistebimojo objekto ypatybes.

Pirmo įspūdžio klaida – pasireiškia iškreipiamąja pirmojoįspūdžio jėga vėliau renkamiems duomenims.

Nimbo efektas – stebėtojas, vertindamas tam tikrą asmenybėsbruožą, negali išsilaisvinti iš bendro įspūdžio.

Kontrasto klaida – tendencija pabrėžti priešingas savybes.