VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS

VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/474/

Rengimasis kalbai

Visos oratoriaus jėgos ir gebėjimai yra suskirstyti į penkis etapus:

pirma, jis turi rasti temą savo kalbai;

antra, temą turi išdėstyti tam tikra tvarka, atsižvelgdamas į aplinkybes ir argumentus;

trečia, visa tai tarsi aprengti kalbinės raiškos priemonėmis;

paskui įtvirtinti atmintyje;

pagaliau oriai ir gražiai kalbą pasakyti.

Ciceronas

Rengimasis kalbai (2)

Kalbos pagal tikslus gali būti (1):

• informuoti / informacinės kalbos;

• įtikinti / įtikinimo kalbos;

• paskatinti veikti / skatinimo kalbos;

• sužadinti jausmus / šventinės ar proginės kalbos


Neužmirškite:

• adresato – kam skiriama kalba;

• vietos, kur esate;

• kalbos trukmės


Medžiagos rinkimas (1):

• “sąmonės srauto metodas”;

• planavimas:

√ apibrėžimas;

√ lyginimas;

√ priežastis ir padarinys

√ įrodymas

√ posakiai


Medžiagos rinkimas (2):

• išrašai;

• interviu

Kalbos struktūra arba kompozicija (1)

Būtinos trys kompozicinės dalys:

• įžanga;

• pasakojimas;

• pabaiga


ĮŽANGA

ja siekiama prikaustyti klausytojų dėmesį, sulaukti jų palankumo, kad jie pasirengtų priimti, o gal net pritarti tam sprendimui, kokį yra numatęs, pagalvojęs ir nori pasiekti kalbėtojas.

PADALIJIMAS

pagrindinė mintis suskirstoma smulkiau, t. y. iškeliama tezė ir ji padalijama į kelias dalis; arba iškeliamos kelios tezės.


Kur ji turėtų būti?


PASAKOJIMAS, kaip viskas vyko. ARGUMENTACIJA, tai įrodinėjimas,

pagrindžiamos aplinkybės, pasitelkiami loginiai ir retoriniai argumentai, tais argumentais siekiama atmesti priešingą nuomonę arba oponento argumentus.


PAKARTOJIMAS; išvardijami svarbiausi dalykai;

PABAIGA.


Įžanga (1)Retorikos teorija mini tris pagrindinius įžangos

tikslus:

1) intelektualiai parengti klausytojus, kad jie suprastų dalyko esmę;

2) patraukti klausytojų dėmesį;

3) įgyti klausytojų palankumą.


Įžanga (2)

Oratorius, norėdamas intelektualiai parengti klausytojus, t. y. turėdamas pirmą tikslą, renkasi įprastąją įžangą. Šia įžanga kalbėtojas iškart pristato klausytojams temą. Įprastoji įžanga – tiesi, atvira. Ja nusakomas visas kalbos pobūdis, nurodomos priežastys, paskatinusios kalbėti.


Įžanga (3)Štai tokios įžangos pavyzdys. Tema: Kalbos kultūros dalykai dabartinėje

publicistikoje. Įžanga: Pagrindinis visų kalbininkų rūpestis – siekti, kad

mūsų visuomenė kalbėtų kuo taisyklingiau. Todėl ypatingas dėmesys skirtinas kalbai, kuria bendraujame per viešosios informacijos priemones – televiziją, spaudą, radiją. Tik kasdien girdėdama taisyklingą kalbą, visuomenė pajėgs atsispirti iš pašalių plūstančioms svetimybėms. Deja, šiandien mūsų žurnalistų kalbėjimu dar negalime džiaugtis. Į vieną kitą itin krintantį į akis dalyką ir norėtųsi atkreipti dėmesį.


Įžanga (4)

Norint patraukti klausytojus, t. y. siekiant antrojo tikslo, pasirenkama paveikioji, arba patraukiančioji, įžanga. Šioje įžangoje reikėtų trumpai išdėstyti, kas bus šnekama, ypač jei tai nauji dalykai.

Paprastai paveikioji įžanga yra ilgesnė nei įprastoji, joje nevengiama vartoti pirmojo asmens kreipiantis į susirinkusiuosius.


Įžanga (5)Štai paveikiosios įžangos pavyzdys:Gerbiamasis Teisme, ponia advokate,

gerbiamieji proceso dalyviai. Esu prokuroras. Ginu asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Esu čia, kad pateikčiau Jums duomenis apie padarytus nusikaltimus. Kartu su manimi įvertinsite šiuos duomenis. Jūs, gerbiamoji teisėja, turėsite nuspręsti, ar šių duomenų pakanka įrodant kaltinamojo kaltę.


Įžanga (6)Iškilmingąja įžanga kalbėtojas siekia emocionaliai nuteikti

klausytojus. Paprastai tokia įžanga diktuojama kokių nors progų – jubiliejų, minėjimų, neeilinių įvykių – ir pasižymi akimirkos išskirtinumu, įspūdingumu. Iškilmingajai įžangai tinka pakilesnis tonas, į akis krintančios ir pro ausis nepraslystančios stiliaus priemonės (digresija, nustebimas, intriga) – visa tai, kas iš tiesų veikia jausmus, rodo kalbėtojo išmonę. Ji ypač tinka proginei kalbai, kurios tikslas – teikti estetinį pasigėrėjimą ir žadinti taurius jausmus. Tačiau nereikėtų visos išmonės sutelkti į įžangą, nes kai aukščiau pakilti nelieka jėgų, kalbėtojo visada laukia kritimas.


Įžanga (7)Štai iškilmingosios įžangos pavyzdys: Kovo 11-oji – tai kalno viršūnė su dviem šlaitais.

Vienu šlaitu mes įkopėme, kad iškeltume Nepriklausomybės vėliavą, skaistų ženklą savo žmonėms ir pasauliui: matykite ir supraskite, vėl yra Lietuvos valstybė! Kitu šlaitu, apsidairę nuo Kovo 11-osios viršūnės, tebeeiname į neištirtus XXI amžiaus horizontus.


Įžanga (8) Kas lemia gerą įžangą?

Nereikia nutolti nuo temos,nepradėti nuo Adomos ir Ievos.

Nerekomenduotina sakyti: „Nesu pasirengęs“, „ Aš čia gal ne visai išmanau“.

Tas, kuris stovi prieš auditoriją, yra vadas ir turi imponuoti

auditoriją. Įžangą patariama rašyti paskiausiai.


Pabaiga (1)Turi būti grindžiama išvada, kuri

natūraliai plaukia iš viso oratoriaus kalbėjimo.

Turi būti glausta, aiški, tarsi paskutinis svarbus akcentas, kurį turi įsidėmėti klausytojas.


Pabaiga (3)

1) trumpa (kiek trumpesnė nei įžanga);

2) natūrali (apibendrinama, išplaukianti iš visos kalbos minčių ir žodžių, bendros oratoriais ir auditorijos nuotaikos); tai tarsi reziumuotos svarbiausios kalbos mintys.


Pabaiga (4)

3) įspūdinga (ir intelekto, ir emocijų prasme – stipriausia, originaliausia kompozicijos dalis nes pabaiga ilgiausiai lieka klausytojų atmintyje). Jei įžanga gali prasidėti citata, tai ir pabaiga gali baigtis citata. Tik būtina, kiek įmanoma, susieti citatą su kalba.


Pabaiga (5)

Svarbios pabaigos taisyklės: negalima dėti į pabaigą tai, ką užmiršote

pasakyti; nerekomenduotina sakyti: „Tuo ir

baigiu“, „Tai maždaug ir viskas“, Na, tai tiek“ ir pan.

Patarimas

Įsitikinkite, ar TEZĖ

kalbėtojo teiginys, buvo įrodyta.

Documents

VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS