Click here to load reader

VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS

  • View
    152

  • Download
    7

Embed Size (px)

DESCRIPTION

VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS. dr. Ilona Čiužauskaitė. Rengimasis kalbai. - PowerPoint PPT Presentation

Text of VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS

  • VIEOSIOS KALBOS RENGIMAS

    dr. Ilona iuauskait

  • Rengimasis kalbai

    Visos oratoriaus jgos ir gebjimai yra suskirstyti penkis etapus: pirma, jis turi rasti tem savo kalbai; antra, tem turi idstyti tam tikra tvarka, atsivelgdamas aplinkybes ir argumentus; treia, visa tai tarsi aprengti kalbins raikos priemonmis; paskui tvirtinti atmintyje; pagaliau oriai ir graiai kalb pasakyti.

    Ciceronas

  • Rengimasis kalbai (1)

    Temos formuluot:

    tiesioginis dalyko pavadinimas;

    retorinis klausimas;

    intriguojantis, tem slepiantis pavadinimas

  • Rengimasis kalbai (2)

    Kalbos intencija ir tikslas (1):

    informuoti / informacins kalbos;

    tikinti / tikinimo kalbos;

    paskatinti veikti / skatinimo kalbos;

    suadinti jausmus / ventins ar progins kalbos

  • Rengimasis kalbai (3)

    Kalbos intencija ir tikslas (2)

    Suprasti kalbos intencij yra btina: jeigu ji neaiki, gali bti neaikus ir pats tikslas. Tikslas seka paskui intencij. Tikslas yra ipltota konkreti intencija. Tarkime, pamokslininko intencija yra tikinti ir teigti, o tikslas tikinti ir teigti klausytojams, kad Dievo valia yra teisinga.

  • Rengimasis kalbai (4)

    Kalbos intencija ir tikslas (3)

    Kaip nustatyti kalbos intencij ir tiksl?

    Pirmiausia pasirenkame tem. Pavyzdiui, kalbame apie vali. i tema labai plati. K kalbti? Taigi reikia nustatyti kalbos tiksl, atsivelgiant pasirinkt intencij.

  • Rengimasis kalbai (5)

    Kalbos intencija ir tikslas (4)

    Tikslo ir intencijos ssaja

    Tema. Valia.

    Intencija. tikinti.

    Tikslas. tikinti klausytojus, kad vali reikia ugdyti.

  • Rengimasis kalbai (6)

    Kalbos intencija ir tikslas (5)

    Tema. Valia.

    Intencija. Informuoti.

    Tikslas. Supaindinti su pagrindinmis valios savybmis.

    Tema. Valia.

    Intencija. Paskatinti veikti.

    Tikslas. Paraginti, kad klausytojai laikytsi dienotvarks.

  • Rengimasis kalbai (7)

    Kalbos intencija ir tikslas (6)

    Tema. Valia.

    Intencija. Suadinti jausmus.

    Tikslas. Papasakoti apie ymi moni valios jg.

  • Rengimasis kalbai (8)

    Kiti ikikomunikacins fazs elementai:

    adresatas;

    vieta;

    kalbos trukm

  • Rengimasis kalbai (9)

    Mediagos rinkimas (1):

    smons srauto metodas;

    planavimas:

    apibrimas;

    lyginimas;

    prieastis ir padarinys

    rodymas

    posakiai

  • Rengimasis kalbai (10)

    Mediagos rinkimas (2):

    iraai;

    interviu

  • Kalbos struktra arba kompozicija (1)

    Btinos trys kompozicins dalys yra ios:

    anga;

    pasakojimas;

    pabaiga

  • Kalbos struktra arba kompozicija (2)

    Exordium, arba anga; ja siekiama prikaustyti klausytoj dmes, sulaukti j palankumo, kad jie pasirengt priimti, o gal net pritarti tam sprendimui, kok yra numats, pagalvojs ir nori pasiekti kalbtojas. Partitio, arba padalijimas; pagrindin mintis suskirstoma smulkiau, t. y. ikeliama tez ir ji padalijama kelias dalis; arba ikeliamos kelios tezs.
  • Kalbos struktra arba kompozicija (3)

    Narratio, arba pasakojimas, kaip viskas vyko. Probatio, arba argumentacija, tai rodinjimas, pagrindiamos aplinkybs, pasitelkiami loginiai ir retoriniai argumentai, tais argumentais siekiama atmesti prieing nuomon arba oponento argumentus.
  • Kalbos struktra arba kompozicija (4)

    Repetitio, arba pakartojimas; ivardijami svarbiausi dalykai; Peroratio, arba pabaiga.
  • Kalbos struktra arba kompozicija (5)

    anga (1)

    Retorikos teorija mini tris pagrindinius angos tikslus:

    1) intelektualiai parengti klausytojus, kad jie suprast dalyko esm;

    2) patraukti klausytoj dmes;

    3) gyti klausytoj palankum.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (6)

    anga (2)

    Oratorius, nordamas intelektualiai parengti klausytojus, t. y. turdamas pirm tiksl, renkasi prastj ang. ia anga kalbtojas ikart pristato klausytojams tem. prastoji anga tiesi, atvira. Ja nusakomas visas kalbos pobdis, nurodomos prieastys, paskatinusios kalbti.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (7)

    anga (3)

    tai tokios angos pavyzdys. Tema: Kalbos kultros dalykai dabartinje publicistikoje. anga: Pagrindinis vis kalbinink rpestis siekti, kad ms visuomen kalbt kuo taisyklingiau. Todl ypatingas dmesys skirtinas kalbai, kuria bendraujame per vieosios informacijos priemones televizij, spaud, radij. Tik kasdien girddama taisykling kalb, visuomen pajgs atsispirti i paali plstanioms svetimybms. Deja, iandien ms urnalist kalbjimu dar negalime diaugtis. vien kit itin krintant akis dalyk ir nortsi atkreipti dmes.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (8)

    anga (4)

    Norint patraukti klausytojus, t. y. siekiant antrojo tikslo, pasirenkama paveikioji, arba patraukianioji, anga. ioje angoje reikt trumpai idstyti, kas bus nekama, ypa jei tai nauji dalykai.

    Paprastai paveikioji anga yra ilgesn nei prastoji, joje nevengiama vartoti pirmojo asmens kreipiantis susirinkusiuosius.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (9)

    anga (5)

    tai paveikiosios angos pavyzdys:

    Gerbiamasis Teisme, ponia advokate, gerbiamieji proceso dalyviai. Esu prokuroras. Ginu asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus interesus. Esu ia, kad pateikiau Jums duomenis apie padarytus nusikaltimus. Kartu su manimi vertinsite iuos duomenis. Js, gerbiamoji teisja, tursite nusprsti, ar i duomen pakanka rodant kaltinamojo kalt.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (10)

    anga (6)

    Ikilmingja anga kalbtojas siekia emocionaliai nuteikti klausytojus. Paprastai tokia anga diktuojama koki nors prog jubiliej, minjim, neeilini vyki ir pasiymi akimirkos iskirtinumu, spdingumu. Ikilmingajai angai tinka pakilesnis tonas, akis krintanios ir pro ausis nepraslystanios stiliaus priemons (digresija, nustebimas, intriga) visa tai, kas i ties veikia jausmus, rodo kalbtojo imon. Ji ypa tinka proginei kalbai, kurios tikslas teikti estetin pasigrjim ir adinti taurius jausmus. Taiau nereikt visos imons sutelkti ang, nes kai aukiau pakilti nelieka jg, kalbtojo visada laukia kritimas.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (11)

    anga (7)

    tai ikilmingosios angos pavyzdys: Kovo 11-oji tai kalno virn su dviem laitais. Vienu laitu mes kopme, kad ikeltume Nepriklausomybs vliav, skaist enkl savo monms ir pasauliui: matykite ir supraskite, vl yra Lietuvos valstyb! Kitu laitu, apsidair nuo Kovo 11-osios virns, tebeeiname neitirtus XXI amiaus horizontus.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (12)

    Kaip atrodo, kurie ang tipai geriausiai tikt ioms kalb situacijoms:

    kalba, skirta apdovanojimo u viso gyvenimo nuopelnus laimtojui pristatyti;

    informacin kalba draugams apie tai, kaip pagerinti studijavimo gdius;

    kalba, perspjanti apie pavojus vairuojant igrus;

    kalba, kuria bus stiprinamas savanori rytas padti benamiams;

    kalba, skirta sitikinimams dl pasiprieinimo mirties bausmei pakeisti.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (13)

    anga (8)

    Kalbant apie ang, dar btina pasakyti, kas lemia ger ang, tiksliau, kokios yra angos taisykls. ia svarbiausi paminti dvi: nereikia nutolti nuo temos, nepradti nuo Adomos ir Ievos, taip pat nerekomenduotina sakyti: Nesu pasirengs, A ia gal ne visai imanau. Tas, kuris stovi prie auditorij, yra vadas ir turi imponuoti auditorij. ang patariama rayti paskiausiai.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (14)

    Pabaiga (1)

    Pabaiga kalb pabaiga turi bti grindiama ivada, kuri natraliai plaukia i viso oratoriaus kalbjimo. Pabaiga turi bti glausta, aiki, tarsi paskutinis svarbus akcentas, kur turi sidmti klausytojas. Atsivelgdamas tai, kokio tikslo siekia labiausiai, oratorius rinksis tam tikr pabaigos tip, priderint prie angos, apmstys ir pritaikys tinkamas retorines priemones.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (15)

    Pabaiga (2)

    Pabaigos tip lems vieosios kalbos ris, vieta, laikas ir aplinkybs. Todl pabaiga, kaip ir kiekviena vieosios kalbos dalis, turi bendruosius reikalavimus. Ji turi bti:

  • Kalbos struktra arba kompozicija (16)

    Pabaiga (3)

    1) trumpa (kiek trumpesn nei anga);

    2) natrali (apibendrinama, iplaukianti i visos kalbos mini ir odi, bendros oratoriais ir auditorijos nuotaikos); tai tarsi reziumuotos svarbiausios kalbos mintys.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (17)

    Pabaiga (4)

    3) spdinga (ir intelekto, ir emocij prasme stipriausia, originaliausia kompozicijos dalis nes pabaiga ilgiausiai lieka klausytoj atmintyje). Jei anga gali prasidti citata, tai ir pabaiga gali baigtis citata. Tik btina, kiek manoma, susieti citat su kalba.

  • Kalbos struktra arba kompozicija (18)

    Pabaiga (5)

    Kelios svarbios pabaigos taisykls: negalima dti pabaig tai, k umirote pasakyti. Nerekomenduotina sakyti: Tuo ir baigiu, Tai madaug ir viskas, Na, tai tiek ir pan.

  • Retorin argumentacija (1)

    Tez yra kalbtojo teiginys, kuris turi bti rodytas.

    inomi plaiai vartojami dedukcijos ir indukcijos metodai.

    tai prokuroras, vadovaudamasis principu Koks nusikaltimas, tokia ir bausm, papra teismo skirti maksimali bausm u padaryt nusikaltim. Ir kaip advokatas gali paneigti prokuroro teigin?

    Advokatas gali kontrargumentuoti sakydamas, kad nusikaltimas padarytas lengvinaniomis aplinkybmis ir rodinti tas aplinkybes.

    Taigi iuo atveju pasitelkiamas dedukcinis metodas, kai nuo ivados einama prie atskir rodym.

Search related