2013 m. lapkritisNr. 2 (4)

veto.zurnalistai.euISSN: 2335-2329NEMOKAMAS ŽURNALISTŲ KLUBO LEIDINYS

STUDENTAI ŠNEKA APIE TOLERANCIJĄ

AMERIKIETIŠKAS HUMORAS IR RIMTOS ŽINIOS KU

STUDENTĖ DALIJASI ĮSPŪDŽIAIS IŠ JAV

ŠIAME NUMERYJE – NET DU KONKURSAI!

Daugiau informacijos – 8 ir 16 puslapiuose.

Draugai ir rėmėjai

RedakcijaVyriausioji redaktorė: Airida JanauskaitėKoordinatorius ir maketuotojas: Rytis SavickisKalbos redaktorės: Rūta JuozapaitytėFotografė: Gintarė Šimtininkaitė

Žurnalą leidžiaKlaipėdos universiteto studentų sąjungos Žurnalistų klubas bei Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga

Telefono numeris: 8 641 54444El. pašto adresas: veto@zurnalistai.eu

Žurnalą spausdinoUAB „Druka“Mainų g. 5, 94101, Klaipėda

2013 m. lapkritis / Nr. 2 (4)Platinamas Klaipėdos universiteteTiražas: 1500 egz.ISSN: 2335–2329

Viršelyje Kristos Baltrokos nuotrauka.Žurnale naudojamos Chris Thomson, Horia Varlan, Robert Couse–Baker, Gintarės Šimtininkaitės nuotraukos.

Dėkojame už įvairiapusišką pagalbą:Sigitui MikūtaiKristijonui Tamošaičiui Simonai PukyteiJustinui RakašiuiKristinai Kazlauskaitei

Šiame numeryje skaitykite...Sveiki!Jūsų rankose spalvingasis ir šypseną

priverčiantis išspausti „V.E.T.O!” numeris. Tikimės, kad Jūsų neužpuolė rudeninė depresija ir kol kas dar nebaugina nenumal-domai artėjanti sesija.

“V.E.T.O!” redakcija buvo maloniai nustebinta, sulaukusi gana nemažo Jūsų aktyvumo spalio mėnesio numeryje skelb-to konkurso metu. Todėl šiame numery-je siekiame nustebinti Jus, suteikdami galimybę ne tik prisidėti prie šio leidinio kūrimo, bet ir laimėti gausybę puikių prizų.

Šiame numeryje turėsime galimybę bent trumpam atsidurti daugelio jaunų žmonių tituluojamoje svajonių šalyje – Amerikoje. Na, bent jau akies krašteliu pažvelgti į ten verdantį gyvenimą, tiesiogiai pateiksime istorijas iš Majamio, Niujorko, Voldostos ir Argentinos. Pabuvoję anapus Atlanto, kelsimės į Slovėniją ir sužinosime, ką reiškia šokti Europos vyrų krepšinio čempionate. Taip pat, minint Tarptautinę tolerancijos dieną sužinosime, ką apie tai galvoja stu-dentai.

Palaikom ryšį el. paštu veto@zurnalistai.eu

„V.E.T.O!“ redakcija

4 / „Leader Dance“ šokėjos patirtis

6 / Amerika – dukart išsipildžiusi svajonė

8 / Fotografijų konkursas!

10 / Amerikietiškas humoras ir rimtos žinios Klaipėdos univer-sitete

12 / Klaipėdos universiteto tyrėjai vyks į mokslinę ekspediciją Argentinoje

14 / Studentai kalba apie toleranciją

Emilija Masnikaitė veto+Emilija@zurnalistai.eu

4 /

Turbūt kiekvienas iš mūsų norėtų papulti į žinomų laidų, konkursų, varžybų, čempionatų užkulisius. Šia galimybe pasinaudojo Klaipėdos universiteto studentė – Domantė. Ne per seniau-siai vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Slovėnijoje Domantė Lietuvos krepšininkus palaikė ne taip kaip daugelis – tribūnose ar prie televizorių ekranų. Ji buvo palaikymo komandos šokėja.

Gyvenimas ant parketoKlaipėdos universiteto studentė Domantė

Stankevičiūtė gali pasigirti neeiline patirtimi. Dau-giau nei 10 metų šokiams paskyrusi mergina nė kar-to nesigailėjo savo pasirinkimo. Kaip pasakojo pati Domantė, už tai, ką ji šiandien yra pasiekusi, gali dėkoti savo tėveliams, ypač mamai. „Mano šokėjos karjera prasidėjo mamos dėka. Mane, turbūt kaip kiekvieną vaiką, popamokine veikla sudomino

tėvai. Mama buvo tas žmogus, kuris nuvedė mane į pirmąjį pramoginių – sportinių šokių užsiėmimą“, –

pasakoja Domantė. Nuo pirmos šokių treniruotės mergina suprato, kad tai yra ta sritis, kurioje ji gali save realizuoti.

Prieš ketverius metus Domantė Stankevičiūtė kolegės raginama pradėjo šokti Klaipėdos univer-siteto „Leader Dance“ šokėjų grupėje. „Reikėjo įdėti daug pastangų, nemokėjau net elementariau-sio špagato, o ką jau kalbėti apie dar sudėtingesnius pratimus, tačiau dabar viskas pasikeitė“, – teigia studentė.

Šiandien mergina gali pasigirti dalyvavusi ne vie-name čempionate ir iškovojusi prizines vietas. Per savo kaip šokėjos karjerą Domantei teko dalyvauti dviejuose Europos vyrų krepšinio čempionatuose: 2011 metais Lietuvoje ir šiemet Slovėnijoje. „Su „Leader Dance“ komanda dalyvaujame įvairiuose čempionatuose bei renginiuose, o asmeniškai man Europos čempionatas buvo jau antras“, – savo pa-tirtimi dalijasi Domantė.

Įtempta dienotvarkė ir optimizmasDalyvavimas Europos vyrų krepšinio čempionate

šokėjų grupei „Leader Dance“ reiškia ne tik pasirodymą prieš tūkstantinę minią, bet ir įtemptą treniruočių maratoną. „Keldavomės anksti ryte pusryčiauti, vėliau sekė ruošimasis varžyboms. Atvykus į areną turėdavome treniruotę, o po to prasidėdavo varžybos. Po varžybų būdavo kita treniruotė, kurios metu pasiruošdavome rytdienos varžyboms”, – apie savo kasdienybę čempionato metu pasakoja Domantė. Studentė pridūrė, kad grįžus pirmą valandą nakties, po tokios įtemtos dienos, norėdavosi tik gero poilsio ir miego.

Kalbant apie užsiėmimus, negalima pamiršti ir traumų. Jų patiria ne tik krepšininkai varžybų metu, bet ir šokėjos. Apie tai, kas nutinka neplanuotai, visada kalbama mažiausiai. Taip nutiko ir šį kartą. Šokėja į viską žiūri la-bai optimistiškai ir pabrėžia, kad uždegimai, sausgyslių ar raumenų patempimai yra men-kniekis. „Visada kartoju, kad sportas yra tarsi narkotikas, kurio kartą „paragavęs“ negali su-stoti ir menkos traumos negali sustabdyti siekti

savo tikslų“, – šypsodamasi pasakoja mergina.

Krepšininkai iš artiStudentė pasakoja, kad per porą savaičių

„Leader Dance“ šokėjos patirtis

Domantė dalyvavo ne viename čempionate ir yra iškovojusi prizinių vietų.

/ 5

čempionate prasilenkti su krepšininkais arenoje teko ne kartą. Tačiau jokių įvykių, kuriuos būtų verta papasakoti nenutiko. Kiekvienas dirbdavo savo darbą ir užsiimti pašaliniais dalykais tiesiog nebūdavo laiko. „Prieš varžybas palinkėdavome vieni kitiems sėkmės, o po jų pasidžiaugdavome pergale“, – priduria Domantė.

Čempionate tiek laiko tarp krepšininkų pra-leidusi ir su jais bendravusi šokėja į klausimą apie jos mėgstamiausią krepšininką atsakė, – „vie-no išskirtinio krepšininko, kuris patiktų neturiu. Mane labiau domina pats krepšinis, todėl vertinu tą krepšininką, kuris aikštelėje atiduoda visa save ir rodo gerą, gražų žaidimą“.

Čempionate gauta patirtis„Dalyvauti tokiame čempionate yra didelė

garbė ir atsakomybė, ypač, kai iš visų krepšinio palaikymo grupių Europoje išrenka būtent mūsų komandą“, – pasakojo Klaipėdos universiteto šokėjų grupės „Leader Dance“ šokėja, – „Kiekvie-noje kelionėje gauname naujos patirties. Pripran-tame prie didelių erdvių arenoje, kurios talpina tūkstantinę žmonių minią, taip pat pratintis tenka prie palaikymo, aplinkinių dėmesio, didelio sporti-nio krūvio“. Pasak Domantės, tai tik suteikia norą tobulėti bei žengti pirmyn.

Nuotraukos iš asmeninio albumo.Išvykos – proga susipažinti su garsiais sportininkais.

6 /

Monika Žukauskytė veto+Monika@zurnalistai.eu

Amerika – dukart išsipildžiusi svajonė

Ko gero, daugelis svajoja aplankyti bent vieną iš kelių garsiausių pasaulio vietų – niekada nemiegantį Niujorką, populiarųjį San Franciską, prekybos uostą Bostoną ar rojaus kampeliu va-dinamus Havajus. Būtent šiose ir dar keliose vietose dvejus metus iš eilės lankėsi Klaipėdos Universiteto ketvirto kurso studentė Agnė Dirginčiūtė, pasinaudojusi Work&Travel progra-ma. Dvi vasaras Amerikoje praleidusi pašnekovė neišdildomų įspūdžių ir prisiminimų parsivežė visam gyvenimui.

Nemiegančio Niujorko didybėJau nuo mažens svajojusi aplankyti Ameriką,

Agnė pirmąjį žingsnį žengė paraginta draugo, kuris taip pat lankėsi JAV šios programos dėka. Praėjusią vasarą mergina dirbo Meino valsti-joje, aplankė Portlandą, Bostoną, Niujorką, o šią vasarą dirbo Džordžijos valstijoje Taibio saloje bei aplankė Džeksonvilį, San Franciską ir Honolulu (O'ahu salą Havajuose).

Agnės teigimu, kiekvienas jos aplankytas Amerikos miestas yra labai savotiškas, kiekviena-me iš jų galima atrasti kažką išskirtinio. Vienas labiausiai jos atmintyje įstrigusių miestų yra Niu-jorkas – įdomus, niekada nemiegantis miestas, kuriame bet kuriuo paros metu gali atrasti vei-klos. Maisto ar rūbų parduotuvės ten dirba net iki vidurnakčio, o barai ir užkandinės – kiaurą parą! Tik spėk bėgti, žiūrėti, linksmintis – veiklos ten pilna. Tačiau kartu šis miestas yra triukšmingas ir labai varginantis. Pašnekovė prisipažino, jog tokiame mieste kaip Niujorkas gyventi niekada nenorėtų, bet pamatyti kiekvienam rekomen-duoja. Dvi savaites Niujorke praleidusi Agnė, jau norėjo vykti iš ten, nes jautė didelį nuovargį nuo visur skubančių ir lekiančių turistų. Tačiau jį

aplankiusi mergina tikrai nesigailėjo ir kažin kas gailėtųsi pabuvęs mieste, kurį daugelis mato tik televizijos ekranuose. Mergina neslepia, kad šią vasarą nuvykusi į Ameriką ji ir vėl norėjo sugrįžti į didingąjį Niujorką. „Ten dar liko daug neaplankytų vietų ir norisi vėl patirti tą jausmą, kai bandant pamatyti milžiniškų dangoraižių viršūnę, reikia užversti galvą iki pat dausų. O pačiame „Time Square“ naktis atrodo kaip diena, nes ten tieeek šviesų!“ – savo įspūdžiais apie Niujorką dalinosi Agnė.

Havajais kvepiantis rojusSan Franciskas – kiek mažesnis ir jaukes-

nis miestas. Jame Agnė perėjo Auksinių vartų tiltą (Golden Gate Bridge), lankėsi Sausalite – europietiško stiliaus miestelyje bei įvairiuose renginiuose. Tačiau, kai mūsų pašnekovė

Šviesų pilnas „Time Square“.

/ 7

apsilankė Havajuose, jai atrodė, kad tai net ne ta pati Amerika, nes viskas ten visiškai kitaip. Ten nuvykusi mergina jautėsi lyg atsidūrusi rojaus kampelyje.

„Mažuose Amerikos miesteliuose, ten kur dirbau, gana draugiškai elgiamasi su aplinkiniais. Pavyzdžiui, jeigu ten prasilenkiant su amerikiečiu susitinka akys, jis dažniausiai nusišypsos ir pa-sakys: „Hello! How are you?“ (liet. Labas, kaip gyveni?). Buvo ne viena situacija, kai pamatęs mane amerikietis, jau iš tolo šaukia: „Hey lady! Where are you from?“ (liet. Sveika panele, iš kur esate?) arba „You have very beautiful eyes!“ (liet. Jūsų labai gražios akys), – apie Amerikos žmones pasakojo Agnė.

Amerika – šypsenos ir nuoširdumasAnot pašnekovės, linksmybės Amerikoje ir

Lietuvoje beveik nesiskiria – bariukai, klubai, vakarėliai ir pan. Ko gero, ne vienas per filmus esame matę, kaip keli muzikos instrumentais grojantys ir dainuoti mokantys draugai susiburia į grupę, nueina į mažai kam žinomą bariuką ir visą vakarą groja. Pasirodo, Amerikoje tai įprasta ir Agnė tai matė savo akimis. Kadangi Amerikoje gausu skirtingų kultūrų ir stiliaus žmonių, kiek-viena grupė atranda savo klausytojus.

Paklausta, kuri aplankyta vieta Agnei labiau-

siai įstrigo atmintyje, ji nusišypsojo ir užtikrintai atsakė, jog nors ir sunku išskirti kažkurį vieną miestą, tačiau jai labiausiai patiko Havajai. Kiekviena vietovė jai paliko daug įspūdžių, tačiau Honolulu – daugiausiai.

Mūsų pašnekovė be galo džiaugiasi, jog turėjo galimybę patirti tai, ką patyrė JAV, ir pa-baigai, „V.E.T.O!“ skaitytojams pataria keliauti ir gyvenime pamatyti kaip įmanoma daugiau. Pri-durdama mergina sakė: „Jei kada nors lankysitės Amerikoje, kuo daugiau šypsokitės, keliaukite ir pasisemkite kuo daugiau naujų įspūdžių. Ameri-ka ne vien tik „McDonald‘s“ ir „Coca Cola“, tai kur kas daugiau.“

Agnė turėjo progą su vietiniais Havajų šokėjais sušokti hula šokį.

Diamondhead – krateris Havajuose, skirtas kopinėjimui.

Nuotraukos iš asmeninio albumo.

8 /

F O T O G R A F I J ŲK O N K U R S A S !

V.E.T.O! redakcija kviečia visus žurnalo skaitytojus dalyvautis žiemos fotografijų konkurse! Geriausios nuotraukos autoriui atiteks ne tik Klaipėdos universiteto įsteigti

prizai – KU puodelis, rašiklis bei užrašinė, tačiau Jūsų nuotrauką pamatys daugybė žmonių. Geriausia nuotrauka taps kito V.E.T.O! numerio viršeliu!

Kokios nuotraukas galiu siųsti?Kito numerio viršelio tema – žiema. Nuotrauka privalo būti aukštos raiškos, atspindinčios minėtą temą. Nuotrauka privalo būti autorinė, t. y. daryta Jūsų pačių. Visa kita – Jūsų rankose!

Kaip vyks konkursas?Nuotraukas konkursui galima siųsti iki 2013 metų gruodžio 15 dienos. Savo geriausią nuotrauką siųskite el. pašto adresu veto@zurnalistai.eu. Nepamirškite nurodyti savo kontaktinių duomenų. Vienas dalyvis gali pateikti vieną autorinę nuotrauką. Nuotraukos autorius siųsdamas fotografiją į konkursą sutinka, kad ji laimėjimo atveju bus panaudota kaip V.E.T.O! (nr. 5) viršelis. Nuotraukas vertins ir geriausią išrinks speciali komisija, sudaryta iš Klaipėdos universiteto studentų sąjungos bei KUSS Žurnalistų klubo atstovų. Laimėtojas bus išrinktas bei paskelbtas gruodžio 16 dieną tinklalapyje zurnalistai.eu, taip pat informuotas asmeniškai.

Ką galiu laimėti?Geriausios nuotraukos autoriui bus įteikti KU įsteigti prizai – KU puodelis, rašiklis bei užrašinė, o taip pat laimėtojo nuotrauka bus panaudota kaip kito V.E.T.O! numerio viršelis!

Kur galima rasti daugiau informacijos?Daugiau informacijos bei technines rekomendacijas nuotraukoms rasite adresu zurnalistai.eu/foto–konkursas/

/ 9

Sveikiname paskutinio V.E.T.O! numerio galvosūkio konkurso laimėtoją!

Trečiajame V.E.T.O! numeryje buvo paskelbtas konkursas, kurio metu teisingai išsprendę galvosūkį galėjote laimėti Klaipėdos universiteto įsteigtus prizus –

firminį KU puodelį bei rašiklį.

Redakcija buvo nustebinta konkurso dalyvių aktyvumu. Iš viso atsakymus atsiuntė net 40 žmonių, iš jų teisingi buvo 36. Teisingas atsakymas buvo

„HELOVINAS“.

Laimėtoja jau aiški. Ja tapo Eglė Žmuidinavičiūtė, kuriai jau įteikti prizai!

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir tikimės, kad nelaimėjusiems laimė nusišypsos kituose V.E.T.O! konkursuose!

H E L O V I N A S

Gražiausio KU bendrabučio kambario rinkimai!Ei, kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patikusį Klaipėdos univer-

siteto bendrabučio kambarį! Laimėtojas bus paskelbtas ir apdovanotas jau gruodžio 12 dieną per

KUSS Kalėdinį padėkos vakarą!

Gražiausią kambarį galite rinkti čia: http://www.kuss.lt/?p=1442

Iš viso konkurse dėl gražiausio kambario titulo varžosi 6 kambariai!

10 /

Gabija Rakauskaitė veto+Gabija@zurnalistai.eu

“Yes, we Americans are lazy and fat. Sorry for that, but it’s true”, – nestandartinė frazė iš amerikiečio lūpų, tačiau šį semestrą Klaipėdos universitete viešintis profesorius Frank Barnas toks ir yra – neįprastas ne tik lietuviams, bet ir tikriausiai pa-tiems amerikiečiams.

F. Barnas – žurnalistas ir dėstytojas iš Valdostos, Džordžijos valstijos. Kiekvieną rudens semestro savaitę amerikietis savo šmaikštumu ir profe-sionalumu stebina Socialinių mokslų fakulteto žurnalistikos studentus. Tie, kurie turi galimybę studijuoti pas jį, neretai sulaukia klausimų „Tai kaip ten? Koks jis? Įdomu?“ V.E.T.O! nusprendė pasikalbėti su dėstytoju ir pristatyti jį savo skaitytojams.

Jaukioji KlaipėdaPaklaustas, ar Klaipėda, palyginus su visuomet ūžiančiais ir „gyvais“ Amerikos miestais, nėra nuobodi – Frankas tai neigia: „Man ir vai-kams Klaipėda tikrai patinka. Šis mies-tas – raminantis. Be to, ir restoranų čia netrūksta, dalykų, kuriuos galima pamatyti“. Nors kiti pasaulio univer-

Amerikietiškas humoras ir rimtos žinios Klaipėdos universitete

sitetai F. Barnui galėtų pasiūlyti ge-resnes sąlygas, dėstytojas neslepia sprendimą vykti į Klaipėdą priėmęs Komunikacijų katedros vedėjos Daivos Janavičienės atkaklumo dėka. Atvyk-damas į Lietuvą jis labiausiai bijojo šalto oro, nes paskutinį kartą sniegą jam teko matyti tik prieš 20 metų.

Daugiausiai „F“„Studentai čia – tiesiog puikūs! Aš labai patenkintas darbų, kuriuos jie privalo

/ 11

atlikti, kokybe“, – F. Barnas, kaip tikras žurnalistas, „kabliuko“, kuris priverstų pasakyti ir blogų studentų savybių, neprarijo. Paklaustas, kuo gi studen-tai Lietuvoje skiriasi nuo studentų jo mieste, Valdostoje, F. Barnas per daug skirtumų negalėjo išskirti ir pats sau stebėjosi, kad studentai net la-bai panašūs: „Kiekviename mieste studentai mokosi ir bando dirbti, tačiau smagu, kad jie vistiek randa laiko studijuoti žurnalistiką.“ Nors dėstytojas Lietuvoje savo studen-tams retai parašo prastesnį pažymį, pripažįsta, kad Amerikoje jo dalyko neišlaiko daugiausiai studentų.

Pingvinai ir ledkalniaiNors F.Barnas susipažinęs tik su Rusi-jos ir Lietuvos studentais, profeso-rius yra dalyvavęs daugybėje kitokių projektų: „Buvau ir El Salvadore, Antarktidoje, Vokietijoje, Čilėje ir

panašiai. Kiekviena šalis – labai įdomi. Dėstyti man labiausiai patinka Lietu-voje, tačiau Antarktidą aplankyti buvo neapsakomai smagu. Žinoma, ten nusigauti labai sunku, tačiau pingvi-nai ir ledkalniai – tiesiog nuostabūs“, – savo patirtimi su V.E.T.O! dalinosi dėstytojas.

Frankas Barnas neslepia, kad jam nepatinka Lietuvos šaltis ir kartais kei-sti lietuvaičių įpročiai, tačiau atskleidžia planus į Klaipėdos universitetą grįžti ir 2015 metais. Ir ne vienas, kartu su savo studentais iš Valdostos universiteto. O kol kas, profesorius paskaitose dali-nasi savo patirtimi ir žiniomis apie re-porterio darbą paskaitoje „Naujienų rašymas“. V.E.T.O! komandai taip pat teko sudalyvauti minėtoje paskai-toje, tad patvirtiname – 1,5 valandos prabėga labai greitai ir smagiai.

Profesorius savo mintimis dalijosi neseniai įvykusioje akademinėje diskusijoje „Medijos ir tolerancija“.

R. Gorodeckienės ir R. Savickio nuotraukos

12 /

Ieva Liškevičiūtė veto+IevaL@zurnalistai.eu

Klaipėdos universitete (KU) dirban-tys veržlūs ir inovatyvūs mokslininkai neapsiriboja vien Lietuvos mokslinių tyrimų erdve. Pavyzdžiui, geologinių tyrimų specialistai ruošiasi keliauti į Argentiną. 2014 metų vasario 26–tą dieną keturių tyrėjų komanda išvyksta tirti Byglio sąsiaurio dugno reljefo. Apie būsimą kelionę pasakoja vienas iš ekspedicijos narių, KU „Elektros inžinerijos” absolven-tas, „Pramonės elektros įrangos ir automatikos“ magistrantas Audrius Knolis. Šiuo metu vaiki-nas dirba Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute (BPATPI), todėl turi galimybę prisidėti prie ekspedicijoje dalyvausiančių mokslininkų komandos.

Kaip tvirtina pašnekovas, kelionės tikslas – ištirti Byglio sąsiaurio dugno reljefą ir nuosėdas. „Paprastai kalbant, bandysime atkurti Byglio sąsiaurio geologinės raidos istoriją per pastaruosius 12–13 tūkstančių metų. Tai turėtų suteikti vertingos informacijos apie geologinius procesus, kurie vyko poledynmečiu“, – aiškina A. Knolis. Vienas jauniausių

ekspedicijos narių bus atsakingas už darbą su tyrimams būtinais prietaisais: „Kadangi bus tiriamas dugno reljefas, į kelionę paimtas „Side–scan“ sonaras. Tai prietaisas, kuris garso bangų pagalba gali sukurti didelio ploto jūros dugno nuotraukas. Jos padeda nustatyti dugno medžiagų frakcijų bei reljefo pasikeiti-mus, aptikti nuskendusius objektus. Taip pat vežamės ir echolotą, su kuriuo matuosime gylį. Su šia bei kita įranga Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio

aplinkos tyrimų ir planavimų insti-tute aš ir dirbu. Manau, būtent dėl šios priežasties ir buvau pasirinktas koman-dos nariu“, – aiškina vaikinas.

Tyrėjas džiaugiasi būsima kelione, esą ji ypatinga tuo, kad pirmą kartą teks

Klaipėdos universiteto tyrėjai vyks į mokslinę ekspediciją Argentinoje

Vienas jauniausių ekspedicijos narių A. Knolis (kairėje) bus atsakingas už darbą su tyrimams būtinais prietaisais.

/ 13

dirbti taip toli nuo Lietuvos krantų. „Tai visai kitokia aplinka, kitoks dugno relje-fas ir visiškai nauja patirtis mano gyve-nime“, – pabrėžia elektros inžinierius ir priduria, – „iš šios kelionės, visų pirma, tikiuosi įgauti patirties, vykdant tarptau-tinius projektus. Taip pat tikiuosi, kad pavyks surinkti originalių duomenų, ku-rie vėliau bus naudojami tyrimuose bei pristatomi tarptautinei mokslo visuo-menei. Na ir, žinoma, noriu iš arčiau susipažinti su Argentinos kultūra bei kraštovaizdžiu“.

Anot Audriaus Knolio, ši ekspedicija – puiki galimybė jauniems mokslininkams padirbėti tarptautinėje erdvėje. „Kokia raida vyko poledynmečiu mes negalime spręsti ištyrę tik vieną lokalią vietą. Rei-kalingas duomenų surinkimas iš įvairių pasaulio baseinų, o vėliau ir jų palygini-mas. Todėl vienas iš tyrinėjamų objektų Pietų platumose yra Byglio sąsiauris. Tokios kelionės taip pat duoda naujos patirties bei žinių, kurios vėliau gali būti panaudotos, grįžus namo. Na, o tarpdiscipliniškumas, mano nuomone, kai kuriose srityse yra tiesiog būtinas. Kelionė į Argentiną puikus to pavyzdys. Šiuo požiūriu bendradarbiaujame su Argentinos Mokslinių tyrimų pietiniu centru (CADIC)“, – nurodo Elektros inžinierius.

Apie mokslininkų atradimus bei nuo-tykius, patirtus kelionės metu, turėsime galimybę sužinoti jiems grįžus iš eks-pedicijos, t.y. kitų metų kovo 20–tąją.

ARGENTINOS RESPUBLIKA

Šis straipsnis buvo pub-likuotas mokomajame

naujienų ir aktualijų portale „Sociumas“.

Argentina, oficialiai vadinama Argen-tinos Respublika – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė ir aštunta pa-gal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto van-denyno.

Sostinė: Buenos AirėsPrezidentas: Cristina Fernández de KirchnerValiuta: Argentinos pesasGyventojų skaičius: 41,09 milijonų (2012 m.)Valstybinė kalba: Ispanų kalbaVyriausybė: Prezidentinis valdymas, Federacinė respublika, Konstitucinė respublika, Atstovaujamoji demokrati-ja

Nuotraukos iš asmeninio albumo.

14 /

Ieva Augytė veto+Ieva@zurnalistai.eu

Lapkričio 16–oji – Tarptautinė tolerancijos diena. UNESCO sprendimu ji yra minima nuo 1995–ųjų metų. Nors paties termino tolerancija variacija reikšmėmis yra itin plati, šiandien jis daugiausia sietinas su lygiomis teisėmis, pakan-tumu kitiems, pripažįstant esminius skirtumus.

Romanas Plečkaitis savo monografi-joje „Tolerancija“ teigia, kad tolerancija yra ankstesnė už civilizaciją. Senovėje žmonės su-prato, kad kokybiški santykiai yra tie, kurie grįsti ne „nervinančiais skirtumais“, o tarpusavio panašumais. „Pakantumas formavosi kartu su viso žmogiškojo ethos sklaida“ (R. Plečkaitis). Žmonės suprato, kad į kito žmogaus elgesį iki tam tikros ribos privalo reaguoti neagresyviai.

Nors tolerancija ir būtinybė elgtis tolerantiškai atsirado labai seniai, šiandien dažnai yra stokoja-ma pakantos. Etninių tyrimų institutas Lietuvoje kasmet atlieka visuomenės nuomonės apklau-sas. 2012 m. duomenimis romai Lietuvoje išlieka nemėgstamiausia etnine grupe. Taip pat lietuviai be jokios aiškios priežasties nemėgsta neįgaliųjų, homoseksualų, geriau gyvenančių žmonių, lenkų, musulmonų ir kitų.

Mūsų visuomenėje itin gaji ir pažiūrų ne-tolerancija. Tą puikiai galėjote pastebėti iš šiandieninių ideologinių konfliktų. Homoseksualų ir tautininkų paradai, padalinę šalį į dvi ideo-logines stovyklas, neliko nepastebėti tiek žiniasklaidos, tiek internautų. Žinoma, abejose ideologijose esti minusų, tačiau net ir žiniasklaida išliko šališka ir tik kartais „prigaudavo“ save žiūrint į situaciją ne taip objektyviai, kaip turėtų. Tačiau, viskas gali ir turi keistis.

Nenumaldomai artėjant tolerancijos dienai, domimės, ką apie toleranciją mano Lietuvos ate-itis – studentai.

Adomas Šimkus, VU žurnalistikos 3 k. studen-tas:

„Šiaip Lietuvoje yra visokių. Pats esu iš kaimo, dabar gyvenu mieste – matau skirtumus. Ir jie priklauso ne tik nuo geografinių priežasčių.

Amžius ir išsilavinimas – daro savo. Nors turbūt la-biau sakyčiau, kad lietuviams tolerancijos trūksta. Apskritai yra netoleruojama viskas, kas yra nefor-matas: pradedant gėjais, baigiant kitokiu supra-timu apie gyvenimą. Esi veganas – sudegei. Kiti verks, kad nevalgai to, kas yra „teisinga“. Esi ban-glas – irgi sudegei, nes nešioji kelnes žemu klynu. Nes „dauguma“ nešioja „teisingas“ kelnes. Esi lenkas – irgi negerai. Net neatsižvelgus į tai, kad esi iš Varšuvos ir niekada net į galvą tau nešovė

Jaume Plensa skulptūra, esanti JAV Hiustone, pavadinta „Tolerancija“.

Studentai kalba apie toleranciją

/ 15

mintis pasisavinti Vilniaus. Taip kad telieka tik vardinti ir vardinti. Apie politines pažiūras išvis galima patylėti. Nors vėlgi. Viskas turbūt priklau-so nuo aplinkos, kurioje esi. Labiausiai netoleruo-jami dalykai? Gėjai ir spalvotieji. Kiek nuvalkiota, bet taip ir yra. Lietuvių kalboje žodis tolerantiškas yra kiek netinkamas. Aš galiu toleruoti gėjus, bet netoleruoti nusikalstamumo ar politinio žmonių abejingumo. Ar dėl to aš tampu netolerantišku? Reikia tiksliau apibrėžti, kas ta netolerancija ir kas tie netoleruojamieji. Dažniausiai, kai kas pa-klausia „ar esi tolerantiškas“, pradedi galvoti apie tai, ar tau gėjai trukdo, ar ne. Čia gal geriau tiktų žodis priimtinumas ar kažkas panašaus. Man pri-imtina tai, kas man ir kitiems nekenkia. Vienaip ar kitaip tolerancija turėtų būti svarbi visiems. Visi esame skirtingi. Vienodų nėra. Tai gal pradėkime netoleruoti vienas kito už tai? Gėjai ar vegetarai paprasčiausiai yra radikalesni individai nei daugu-ma. Ir daug kam tai nepatinka. O kam nepatinka ir kam per mažai mūsų planetoje vietos būti su kitokiais, tai tegul eina sau“.

Aušrinė Červinskytė, KVK buhalterinės ap-skaitos 2 k. studentė:

„Manau, kad lietuviai yra netolerantiški ir ypač nepakantūs kitataučiams. Mes neesame pratę sau pasilaikyti savo nuomonės ir labai dažnai ją išreiškiame kaip tam tikrą neapykantą. Manau, kad kiekvieną žmogų privalome gerbti taip pat kaip save“.

Raminta Antanavičiūtė, KU kultūros ir medijų filosofijos 2 k. studentė:

„Lietuvoje netolerantiškų žmonių yra mažuma. Tikriausiai ta netolerancija priklauso nuo auklėjimo. Juk jau nuo mažens vaikai yra mokomi tolerantiškumo, pakantumo kitiems. Mūsų šalyje labiausiai netoleruojami, deja, yra kitų tautybių žmonės. Asmeniškai man toleran-cija yra labai svarbi. Neveltui yra sakoma: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“.

Agnė Budreikaitė, VU ekonomikos 4 k. studentė:

„Lietuviai tikrai nėra tolerantiški. Vien jau

savo aplinkoje matau itin daug netolerancijos pavyzdžių. Sunku pasakyti, ko lietuviai netoleruo-ja labiausiai, bet, manau, niekas nepasiginčys, kad labiausiai nemėgstami visuomenėje atrodo seksualinių mažumų atstovai. Pati tolerancija man yra ypač svarbi. Juk augant tolerancijos lygiui, lengvėja bendravimas su kitais, o kitiems tampa lengviau su tavimi“.

Rytis Savickis, KU žurnalistikos studentas 4 k., KUSS Žurnalistų klubo prezidentas:

„Lietuviai yra tolerantiški tik iš dalies. Daugiau-sia tai lemia tradicijos, jei taip galima įvardinti. Pavyzdžiui, toleranciją kitų tautybių žmonėms lemia tai, kad nuo senovės lietuviai kaimynystėje gyvendavo su lenkais, rusais, žydais, vokiečiais ir t.t. Tokios tolerancijos gal kiek mažiau tarp jaunimo. Sovietiniais laikais nulemta, kad lietuviai iki šiol tolerantiški moterims, tačiau ne homo-seksualams, dėl tuomet nusistovėjusių normų. Šiandien labiausiai į akis krenta auganti netoler-ancija kitų tautybių žmonėms ir įsivešėjusi netol-erancija seksualinėms mažumoms. Asmeniškai man tolerancija yra labai svarbi. Pastebėjau, kad žmonės, itin dažnai susiduriantys su netoleran-cija, yra patys įdomiausi, o dažnai ir patys geriausi draugai. Kartais atrodo, kad netolerancija atsiran-da vien dėl to, kad žmonės nesupranta ir prisibijo už save įdomesnių, protingesnių, sąmojingesnių, turinčių keistą stiliaus jausmą“.

Lietuvą, tokią, kokią turime, kuriame mes patys. Ir tik nuo mūsų priklauso, čia gyventi gera, ar ne. Tolerancija tik padeda priimti sprendimus, tinkamus daugeliui. Savaime su-prantama, universalios tiesos nėra ir būti ne-gali, tačiau jei mes patys būsime tolerantiški ir sugebėsime demokratiškai bei korektiškai susitarti, priimti sprendimus, gyventi čia bus kur kas paprasčiau ir maloniau.

J. W. Sherman nuotrauka.

Šis straipsnis buvo pub-likuotas mokomajame

naujienų ir aktualijų portale „Sociumas“.

Spręsk ir laimėk!AFRODIZIAKASAKVARIUMASAŠTUNKOJISAUTOSERVISASBUHALTERĖBULDOZERISBŪGNAIČIULPINUKASDRAKONASDUJOKAUKĖFAKULTETASGEOGRAFIJAGRAMOFONASHUMANITARINISKALENDORIUSKALKULIATORIUSKAMŠČIATRAUKISKOMPIUTERISLAISTYTUVASMIKROFONASORGANIZACIJAPRECEDENTASPROJEKTAVIMASRANKŠLUOSTISSAKSOFONASSAVIVALDYBĖŠIKŠNOSPARNISSKRUZDĖLYNASSPAUSDINTUVASSUNKVEŽIMISŠVIESOFORASTEMPERATŪRAUŽTRAUKTUKASVADYBININKASVĖJASŽIEBTUVĖLIS

www.zurnalistai.eu

Atsakymas:

Braukimo variantai:

Galvosūkį sudarė Airida Janauskaitė.Prizą įsteigė DnB bankas.

ATRASK MUS : facebook .com/KuZurnal istuKlubas

Siųsk teisingą galvosūkio atsakymą su savo kontaktiniais duomenimis el. pašto adresu veto@zurnalistai.eu ir galbūt Tu tapsi laiminguoju, kuris gruodžio 16 dieną burtų keliu laimės firminius DnB banko prizus – rašiklį bei automatinį pieštuką.

Taisyklės: Dalyvauti konkurse galite iki gruodžio 15 dienos. Laimėtojas burtų keliu 2013 metų gruodžio 16 dieną bus išrinktas naudojant random.org įrankį. Su laimėtoju bus susisiekta asmeniškai, jis bus paskelbtas zurnalistai.eu

tinklalapyje.

KONKURSAS!