Tarptautinių santykių studijų programa

Studijų programos aprašas: Studijų programos pavadinimas: Tarptautiniai santykiai Valstybinis kodas: 61202S101 Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Politikos mokslai Studijų pakopa: Pirmoji Studijų forma: Nuolatin÷s Studijų programos trukm÷ (metais): 3,5 Kreditai: 216 ECTS Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Politikos mokslų bakalauras Suteikiama profesin÷ kvalifikacija: ------

Pri÷mimo sąlygos ir reikalavimai:

Minimalus išsilavinimas – ne žemesnis kaip vidurinis. Pri÷mimo konkursinis balas formuojamas iš istorijos, lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos mokomųjų dalykų.

Studijų programos tikslas: Suteikti žinias ir suformuoti įgūdžius, būtinus politinių sistemų ir tarpvalstybinių santykių funkcionavimui suprasti, analizuoti ir vertinti.

Pagrindiniai laukiami studijų rezultatai:

Politikos mokslų bakalauras žino pagrindines politikos mokslų teorijas ir sąvokas, svarbiausius Lietuvos ir užsienio valstybių politikos ir istorijos faktus, išmano politinių institucijų ir tarptautinių organizacijų funkcionavimo principus ir taisykles; geba rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją; geba savarankiškai atlikti politinių reiškinių analizę ir vertinimą.

Tolimesnių studijų galimyb÷s: Turi teisę stoti į antrosios pakopos studijas.

Profesin÷s veiklos galimyb÷s:

Įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti tarptautin÷se, valstybin÷se bei nevyriausybin÷se organizacijose vidaus ir užsienio politikos analitikais, projektų vadovais, specialistais.

Baigiamasis darbas ir (arba) baigiamieji egzaminai: Studijos baigiamos bakalauro darbo gynimu.

Egzaminavimo ir vertinimo nuostatai:

Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Egzaminai vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1(labai blogai) iki 10 (puikiai) balų.

Studijų mainų koordinatorius: Doc. dr. Audron÷ Petrauskait÷ Programos komiteto pirmininkas: Prof. dr. Gediminas Vitkus

PATVIRTINTA Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2011 m. birželio d. įsakymu Nr.

Studijų programos struktūra

1 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Valstyb÷s ir kariuomen÷s istorija 6 48 Egz. LT 2. Ekonomika 8 64 Egz. LT 3. Filosofija 5 64 Egz. LT 4. Aukštosios matematikos pagrindai 3 64 Egz. LT 5. Informacin÷s technologijos 4 48 Egz. LT 6. Anglų kalba 1 4 96 Egz. LT VISO 30

2 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Lietuvos politin÷ sistema 6 64 Egz. LT 2. Teis÷s pagrindai 5 64 Egz. LT 3. Socialin÷ psichologija 5 48 Egz. LT 4. Moderniųjų technologijų pagrindai 3 48 Egz. LT 5. Kalbos kultūra ir akademinis rašymas 4 64 Egz. LT 6. Edukologija 3 32 Egz. LT 7. Anglų kalba 2 4 96 Egz. LT VISO 30

3 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Politinių id÷jų istorija 6 64 Egz. LT 2. Tarptautinių santykių įvadas 6 32 Egz. LT / EN 3. Vakarų Europos studijos 6 32 Egz. LT / EN 4. Rusijos ir NVS studijos 6 64 Egz. LT 5. Viešieji ryšiai 3 48 Egz. LT 6. Etika 3 32 Egz. LT VISO 30

4 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Politikos mokslų pagrindai 8 64 Egz. LT / EN 2. Saugumo studijų įvadas 6 32 Egz. LT / EN 3. Tarptautin÷ ekonomika 6 64 Egz. LT / EN 4. Tarptautin÷ teis÷ 6 64 Egz. LT 5. Logika 4 32 Egz. LT 8. Specialyb÷s praktika – 1 dalis (vyksta

vasarą po egzaminų sesijos) 6 - Tarp. vert. LT

VISO: 36

5 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Tarptautin÷s organizacijos 6 64 Egz. LT / EN 2. Lietuvos užsienio ir saugumo politika 6 48 Egz. LT / EN 3. Islamo šalių studijos 5 48 Egz. LT / EN 4. Humanitarin÷ teis÷ 5 48 Egz. LT 5. Konfliktai ir ekstremalios situacijos 5 48 Egz. LT 6. Laisvai pasirenkamas dalykas 3 48 Egz. LT VISO: 30

6 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Europos saugumas 5 48 Egz. LT / EN 2. JAV studijos 5 32 Egz. LT / EN 3. Terorizmo studijos 5 32 Egz. LT / EN 4. Karo teorija 6 48 Egz. LT 5. Bakalauro darbo seminaras 3 16 Proj. vert. LT 6. Laisvai pasirenkama užsienio kalba 3 64 Egz. LT 7. Laisvai pasirenkamas dalykas 3 48 Egz. LT VISO: 30

7 semestras

Eil. Nr.

Dalyko pavadinimas ECTS kreditai

Valandų skaičius

Atsiskaitymo forma

D÷stymo kalba

1. Specialyb÷s praktika – 2 dalis 9 - Atask. vert.

LT

2. Bakalauro darbo seminaras 3 16 Projekto vert.

LT

3. Laisvai pasirenkama užsienio kalba 3 64 Egz. LT 4. Bakalauro darbas 15 - Gynimas LT VISO: 30

Modulio pavadinimas Aukštosios matematikos pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 4 Atsiskaitymo forma Kontroliniai ir laboratoriniai darbai, egzaminas Modulio tikslas Aukštosios matematikos pagrindai yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi suteikti matematinių žinių, pakankamų bendrųjų techninių ir specialaus vadybinio išsilavinimo disciplinų studijoms, bei tolimesniam darbui.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Tiesin÷ algebra; 2) Vektorin÷s algebros ir analizin÷s geometrijos pradmenys; 3) Diferencialinis skaičiavimas;

4) Integralinis skaičiavimas Modulio sudarytojai A.Pincevičius Literatūra • Pincevičius A. et al., Aukštoji matematika.

Vadov÷lis ir pratybos su kompiuteriu, Vilnius: TEV, 1999;

• Pincevičius A., Domarkas A., Pakenien÷ V., Matematikos taikomieji uždaviniai. Naudojant kompiuterin÷s algebros paketą, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2007;

• Apynis A., Stonkus E., Matematika. Taikymai ekonomikoje ir versle, Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1995;

• Godvaiša B., Šimkūnas J., Matematika, Vilnius: „Žiburio“ leidykla, 1996 (1 ir 2 dalys).

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Ekonomika Modulio apimtis (kreditais): 8 Atsiskaitymo forma Egzaminas, testai, seminarai Modulio tikslas Ekonomika yra universitetinio lavinimo disciplina,

kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnai įsisavins mikro ir makro ekonomikos ryšius. Siekiant šio tikslo, kariūnai supažindinami su matų ir rodiklių sistema, ekonomikos sistemų tipais, gamybin÷s veiklos organizavimo principais ir efektyvumo rodikliais, atviros ekonomikos ir ekonomikos politikos principais, prekių ir finansų rinkomis.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Pagrindin÷s ekonomikos sąvokos, raida ir d÷sniai; 2) Verslo organizavimas; 3) Rinkos struktūra ir ekonominis efektyvumas; 4) Valstyb÷s ekonomikos politika.

Modulio sudarytojai Dalia Šiukštien÷ Literatūra • Wonnacott P., Wonnacott R., Makroekonomika,

Kaunas: Litera, 1994; • Wonnacott P., Wonnacott R., Mikroekonomika,

Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1997; • Jakutis A. et al., Ekonomikos teorija, Eugrimas,

2005. • Blanchard O., Makroekonomika, V.: Tyto Alba,

2007. • Steve Slavin, Ph.D. Economics. A Self-Teaching

Guide, N.Y, 1999. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Filosofijos įvadas Modulio apimtis (kreditais) 5 Atsiskaitymo forma Seminarai, kontroliniai darbai, rašto darbas,

egzaminas Modulio tikslas Filosofijos įvadas yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įgis tvirtus filosofijos mokslo pagrindus; ugdys pasaulio filosofinio mąstymo kultūros supratimą ir geb÷jimą savarankiškai analizuoti bei

vertinti filosofines problemas kintančiame visuomeniniame kontekste; išmoks kritiškai ir savikritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti daugiakultūrin÷je aplinkoje; savarankiškai mokysis, formuodami mokymosi visą gyvenimą nuostatą.

Modulio aprašas Dalyką sudaro aštuonios sud÷tin÷s dalys: 1) Filosofijos kilm÷, savitumas ir esm÷; 2) Filosofijos istorija – filosofinių sistemų, teorijų ir mokymų pradžia; 3) Filosofin÷ būties problema; 4) Pažinimo problema ir šaltinis; 5) Mokslo raida, metodas ir struktūra; 6) Determinizmo problema; 7) Tiesos problema; 8) Laisv÷s problema

Modulio sudarytojai Rolanda Kazlauskait÷ Markelien÷ Literatūra • Anzenbacher A., Filosofijos įvadas, Vilnius,

1992; • Aster E., Filosofijos istorija, Vilnius, 1995; • Filosofija. Mokomoji knyga, Kaunas:

Technologija, 2000; • Jasmontas A., Filosofavimo pamatai ir

pavyzdžiai, Vilnius: Litimo, 1999; • Kundrotas V., Filosofija ir metodologija,

Vilnius: Mokslo aidai, 2000; • Kuzminskien÷ V., Filosofijos įvadas,

Chrestomatija, 1-2 dalys. Vilnius, 1996; • Lietuvos filosofin÷ mintis. Chrestomatija.

Vilnius, 1996; • Nekrašas E., Filosofijos įvadas, Vilnius, 1993,

2004; • Pl÷šnys A,. Filosofijos įvadas, Vilnius, 1996; • Šliogeris A., Kas yra filosofija, Vilnius, Strofa,

2001. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Informacin ÷s technologijos Modulio apimtis (kreditais) 4 Atsiskaitymo forma Seminarai, testai, egzaminas Modulio tikslas Informacin÷s technologijos situacijos yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti kariūnams susipažinti su informacinių sistemų pagrindin÷mis sąvokomis, personalinių kompiuterių struktūra; MS Office programiniu paketu (pagal ECDL reikalavimus); kompiuterių tinklais, internetu, elektroniniu paštu, informacijos apsauga

Modulio aprašas Dalyką sudaro šešios sud÷tin÷s dalys: 1) Įvadas į informacines technologijas (IT); 2) Pateikčių rengimas; 3) Tekstų tvarkymas; 4) Skaičiuokl÷s; 5) Duomenų baz÷s; 6) Informacija ir komunikacija (Internetas)

Modulio sudarytojai Aušrius Juozapavičius

Literatūra • A. Juozapavičius, Dar vienas informatikos įvadas, Vilnius: LKA, 2004;

• Kompiuterinis raštingumas: ECDL pagrindai, Žara, 2001;

• D. Dzemydien÷, R. Naujikien÷, Informacin÷s sistemos. Duomenų struktūros ir valdymas, Vilnius: Lietuvos teis÷s universiteto Leidybos centras, 2004;

• V. Sekliuckis, S. Gudas, G. Garšva, Informacijos sistemos ir duomenų baz÷s: informacijos sistemų ir reliacinių duomenų bazių kūrimo pagrindai, Kaunas: Technologija, 2003.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Valstyb÷s ir kariuomen÷s istorija Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, seminarai, kontrolinis darbas Modulio tikslas Valstyb÷s ir kariuomen÷s istorijos kursas yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įgis kuo daugiau žinių iš svarbiausių Lietuvos bei jos kariuomen÷s istorijos momentų nei gaunama baigus vidurinę mokyklą, ypač akcentuojant geopolitinę situaciją ir santykius su kaimynais kiekviename istoriniame laikotarpyje. Tai labai aktualu dabar, kai įstojom į NATO ir ES bei intensyviai bendradarbiaujam su įvairių šalių kariškiais bei dalyvaujam mokymuose ir taikos palaikymo misijose kitose šalyse. Vienas svarbiausių tikslų, kad kariūnai gerai įsisavintų ir patys savarankiškai analizuotų bei vertintų svarbiausius Lietuvos istorijos momentus. Taip jiems lengviau būtų orientuotis ir šiuolaikiniame politiniame gyvenime bei ekstremaliose šaliai situacijose, pad÷tų priimti valstyb÷s interesus atitinkančius sprendimus, užtikrinančius jos ir piliečių saugumą

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvi sud÷tin÷s dalys: 1) Lietuvos valstyb÷s ir kariuomen÷s istorija iki XX a. pradžios; 2) Lietuvos valstyb÷s ir kariuomen÷s istorija iki XXI a. pradžios

Modulio sudarytojai Elmantas Meilus Literatūra • Kiaupa Z., Lietuvos valstyb÷s istorija, Vilnius,

2005; • Wandycz P.S., Laisv÷s kaina. Vidurio Rytų

Europos istorija nuo viduramžių iki dabarties, Vilnius, 1997;

• Kiaupa Z., Kiaupien÷ J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995 (2 leid. 1998, 3 leid. 2000);

• Čep÷nas R., Naujųjų laikų Lietuvos istorija, T. 1-2, Vilnius, 1992;

• Lietuva 1940-1990. Okupuotos Lietuvos istorija, vyr. red. A. Anušauskas, Vilnius, 2005; (VIII-XII temoms)

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Edukologija Modulio apimtis (kreditais) 3 Atsiskaitymo forma Egzaminas, seminarai, referatas Modulio tikslas Edukologijos kursas yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas supažins su edukologijos mokslo ištakomis ir raida, sistema, visuomenine paskirtimi; įgis edukologijos mokslo ir edukacin÷s veiklos žinių, formuojant ir pl÷tojant kariūnų geb÷jimus jas savarankiškai taikyti praktikoje; susiformuos mokymosi visą gyvenimą nuostatą, suvokiant ugdymą/si kaip permanentinį procesą.

Modulio aprašas Dalyką sudaro septynios sud÷tin÷s dalys: 1) Edukologija – permanentinis žmogaus ir grupių ugdymo/si mokslas; 2) Ugdymo mokslo metodologiniai pagrindai; 3) Ugdymo mokslo, ištakos ir raida; 4) Ugdymo proceso veik÷jai ir pedagogin÷ sąveika; 5) Didaktika – mokymo/si mokslas; 6) Hodegetika – aukl÷jimo/si mokslas; 7) Andragogika – suaugusiųjų ugdymo/si mokslas

Modulio sudarytojai Nijol÷ Janulaitien÷ Literatūra • Aramavičiūt÷ V., Ugdymo samprata: mokomoji

priemon÷, Vilnius: VU leidykla, 1998; • Akademin÷ edukologija, sud. A. Liekis, Vilnius:

Spauda, 2006; • Bitinas B., Hodegetika. Aukl÷jimo teorija ir

technologija, Vilnius: Kronta, 2004; • Bitinas B., Ugdymo filosofija, Vilnius:

Enciklopedija, 2000; • Dumčien÷ A., Bajoriūnas Z., Ugdymo pagrindai.

Vadov÷lis, Kaunas: LKKA, 2006; • Gedvilien÷ G., Zuzevičiūt÷ V., Edukologija:

mokomoji knyga studentams, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007;

• Janulaitien÷ N., Karin÷s pedagogikos įvadas, Vilnius: KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003;

• Jovaiša L., Edukologijos įvadas, Vilnius: VU leidykla, 2002;

• Jovaiša L., Hodegetika, Vilnius: Agora, 2003; • Jucevičien÷ P., Ugdymo mokslo raida: nuo

pedagogikos iki šiuolaikin÷s edukologijos, Kaunas: Technologija, 1997.

• Miller R., New Direction in Education: Selections from Holistic Education Review, Brandon –Vermont, 1991;

• Pečiuliauskien÷ P., Studento pedagogin÷s praktikos vadovas pamokoje, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008;

• Suaugusiųjų mokymasis. Andragogin÷s veiklos perspektyva: mokslo studija, sud. V. Zuzevičiūt÷, M. Teresevičien÷, Kaunas: Vytauto

Didžiojo universiteto leidykla, 2008; • Šiaučiuk÷nien÷ L., Visockien÷ O., Talijūnien÷

P., Šiuolaikin÷s didaktikos pagrindai: vadov÷lis, Kaunas: Technologija, 2008;

• Vaitkevičius J., Istorin÷ (lyginamoji) didaktika, Vilnius: VPU leidykla, 2001.

Prieš tai studijuoti dalykai Filosofija Socialin÷ psichologija

Modulio pavadinimas Kalbos kultūra ir akademinis rašymas Modulio apimtis (kreditais) 4 Atsiskaitymo forma Egzaminas, seminarai Modulio tikslas Kalbos kultūros ir akademinio rašymo kursas yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai išmoks rašyti mokslinį darbą, žinos kokie rašto darbai aukštosiose mokyklose, jų žanrai ir rūšys; gero rašto darbo kokyb÷s kriterijai, koks yra rašymo procesas, geras vadovas, kaip formuluoti problemą, kaip ieškoti literatūros, ją skaityti ir konspektuoti, kaip darbe naudoti literatūrą ir šaltinius. Studentai turi išmokti: tinkamai panaudoti teoriją, sąvokas ir metodus, argumentuoti rašto darbą, mok÷ti sudaryti darbo planą ir jo sudedamąsias dalys, mokslinę kalbą; susipažinti: su socialinių tyrimų kultūra ir darbo žanrui keliamais reikalavimais bei kokyb÷s kriterijais.

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvylika sud÷tinių dalių: 1) Rašto darbai aukštosiose mokyklose – žanrai ir rūšys; 2) Gero rašto darbo kokyb÷s kriterijai; 3) Rašymo procesas; 4) Rašymo negal÷; 5) Geras vadovas; 6) Problemos formuluot÷ – nuo temos prie esm÷s ir klausimo 7) Literatūros paieška, skaitymas ir konspektavimas; 8) Literatūra ir šaltiniai; 9) Teorija, sąvokos, empirija ir metodas; 10) Darbas – vienas argumentas: rašto darbo argumentacija; 11) Darbo planas ir sudedamosios dalys; 12) Kalba, apipavidalinimas, maketas.

Modulio sudarytojai Feliksas Žigaras Literatūra • Kardelis K., Mokslinių tyrimų metodologija ir

metodai, Kaunas: Judex, 2002; • Maslauskait÷ A. Mokslo tiriamojo darbo

metodologiniai pagrindai, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008;

• Novagrockien÷ J., Vitkus G., Politikos mokslų rašto darbų metodiniai nurodymai ir patarimai, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2002;

• Rienecker L., Jorgensen P.S., Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2002;

• Tamošiūnas T., Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra, Šiauliai: ŠU leidykla, 2003.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Lietuvos politin÷ sistema Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, rašto darbas, seminarai Modulio tikslas Lietuvos politin÷s sistemos kursas yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įsisavins vykdomosios, įstatymų leidžiamosios, teismin÷s ir savivaldos institucijų vidin÷s struktūros, personalin÷s sud÷ties, funkcionavimo ir tarpusavio sąveikos problematiką bei socialin÷s politikos kontekstą; bendras teorines, metodines žinias ir praktinius d÷stomojo dalyko įgūdžius, kurie leistų išsiugdyti kritišką ir analitinį mąstymą vertinant Lietuvos politinę praktiką.

Modulio aprašas Dalyką sudaro trys sud÷tin÷s dalys: 1) Lietuvos politin÷s sistemos samprata. Valdžios institucijos; 2) LR Konstitucinis teismas; 3) Socialinis politikos kontekstas

Modulio sudarytojai Virgilijus Pugačiauskas Literatūra • ,,Lietuvos politin÷ sistema: sąranga ir raida“, A.

Krupavičius, A. Lukošaitis sud., Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004;

• Lukošaitis A., Parlamento institucionalizacija ir teis÷kūros procesas: Lietuvos atvejis, VUL, Vilnius, 2005;

• Politologija, 1989–2011. T. 1- 62; • Politin÷ kultūra ir visuomen÷s kaita, Vilnius:

VUL, 2002. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Moderniųjų technologijų pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 3 Atsiskaitymo forma Egzaminas Modulio tikslas Moderniųjų technologijų pagrindai yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui įgyti bendrųjų žinių apie moderniųjų technologijų raidos tendencijas. Šios žinios bus reikalingos tolimesn÷ms studijoms, kadangi jos įgalins objektyviau vertinti ir suprasti visuomen÷je vykstančius socialinius ir politinius procesus, bei giliau suprasti naujų technologijų įtaką karyboje.

Modulio aprašas Dalyką sudaro devynios sud÷tin÷s dalys: 1) Įvadas; 2) Judesio kinematika ir jud÷jimas; 3) Skysčių ir dujų kinetin÷ teorija; 4) Šiluminiai reiškiniai; 5) Bangos; 6) Elektra ir elektromagnetizmas;

7) Optika; 8) Lazerių ir šviesos technologijos; 9) Branduolys

Modulio sudarytojai Evaldas Maldutis Literatūra • Bandzaitis A. R. et al., Fizika, 2002;

• Tamašauskas A., Fizika, I d., Vilnius, 1987; • Tamašauskas A., Vosylius J., Fizika, II d., 1989; • Tamašauskas A., Vosylius J., Č.Radvilavičius,

Fizika, III d., 1992; • Tamašauskas A., Vosylius J., I.Požela, Fizika, IV

d., Vilnius, 1995. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Socialin÷ psichologija Modulio apimtis (kreditais) 5 Atsiskaitymo forma Egzaminas Modulio tikslas Socialin÷ psichologija yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui įgyti bendrąjį akademinį išsilavinimą, ugdytų asmenybę, pilietinę brandą, geriau pažintų save ir kitus žmones, mok÷tų juos vertinti, reikalui esant, - keisti savo ir ugdytinių elgesį, įsisavintų pagrindinius savireguliacijos ir sveikos gyvensenos principus, ugdytų grupių pažinimo ir bendravimo geb÷jimus, žinotų minios, masių ir tautų psichologinių ypatumų ir elgsenos pagrindus, politinio gyvenimo socialinius psichologinius aspektus, suvoktų karininko, kaip vado ir grup÷s lyderio asmenybei keliamus reikalavimus, pritaikytų įgytas žinias gyvenime ir profesin÷je veikloje.

Modulio aprašas Dalyką sudaro aštuonios sud÷tin÷s dalys: 1) Socialin÷s psichologijos objektas, šio mokslo istorin÷ raida ir dabartis; 2) Socialiniai pažinimo psichologijos aspektai; 3) Jausmai, emocin÷s būsenos, valia, socialinio elgesio motyvacija; 4) Asmenyb÷ socialinių santykių sistemoje; 5) Žmonių grup÷s ir jų psichologin÷s ypatyb÷s; 6) Žmonių bendravimo psichologija ir problemos; 7) Veiklos psichologin÷s ypatyb÷s; 8) Masių, minių ir tautų psichologiniai ypatumai

Modulio sudarytojai Bronius Puzinavičius Literatūra • Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai,

pirmoji ir antroji dalys, sud. B. Puzinavičius, Vilnius, 2001;

• Myers D. G., Psichologija, Vilnius, 2000; • Asmenyb÷s ir grup÷s psichosocialin÷

diagnostika, sud. B. Puzinavičius, Vilnius. 2005; • Handbook of Social Psychology, fift edition,

Volume one and two, ed. Susan T. Fiske, Daniel T. Gilbert, Gardner Lindzey, 2009;

• Michael W. Eysenck, Psychology. A student’s handbook, 2000;

• Military Psychology, ed. Carrie H. Kennedy, Eric A Zillmer, 2006;

• Suslavičius A., Socialin÷ psichologija studentams, Vilnius, 2006;

• Jusien÷ R., Laurinavičius A., Psichologija, Vilnius, 2007;

• Bendravimo psichologija, Vilnius, 2005; • Psichologijos žodynas, Vilnius, 1993; • Suslavičius A., Valickas G., Socialin÷

psichologija teis÷tvarkos darbuotojams, Vilnius, 1994.

Prieš tai studijuoti dalykai Filosofija Ekonomika Valstyb÷s ir kariuomen÷s istorija Anglų kalba Informacin÷s technologijos

Modulio pavadinimas Teis÷s pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 5 Atsiskaitymo forma Egzaminas, seminarai Modulio tikslas Teis÷s pagrindai studijos yra sud÷tin÷

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui perprasti teis÷s, kaip žmonių visuomeninio gyvenimo reguliavimo sistemos, pagrindinius bruožus ir specifiką. Šis kursas suteikia žinių apie teis÷s teorijos pagrindus, sukuria būtiniausias prielaidas toliau susipažinti su konstitucin÷s, administracin÷s, civilin÷s ir baudžiamosios teis÷s bei teisin÷s atsakomyb÷s pagrindais, gilintis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos veiklos ir karo tarnybos teisinio reguliavimo klausimus.

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvidešimt septynios sudedamosios dalys: 1) Bendroji teis÷s teorijos charakteristika: teis÷s teorijos dalykas ir studijavimo metodai; 2) Valstyb÷: valstyb÷s sąvoka, požymiai ir funkcijos, valstyb÷s formos, valstyb÷s mechanizmas; 3) Teis÷s samprata, teis÷s normos, teis÷s sistema; 4) Teis÷s šaltiniai, teis÷s aiškinimas; 5) Teis÷s aktų galiojimas, teis÷s realizavimas, teisinis reguliavimas ir teis÷kūra; 6) Teisiniai santykiai, teis÷s pažeidimai ir teisin÷ atsakomyb÷, teis÷tas elgesys; 7) Konstitucin÷s teis÷s pagrindai: sąvoka, principai ir sistema; 8) Pagrindin÷s žmogaus teis÷s, laisv÷s ir pareigos; 9) Lietuvos konstitucin÷s santvarkos pagrindiniai bruožai, valstyb÷s valdžių sistema, valdžių padalijimas; 10) Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentas; 11) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷, Prokuratūra; 12) Teismų sistema; 13) Administracin÷s teis÷s pagrindai: sąvoka, principai ir sistema; 14) Administracin÷ atsakomyb÷ ir administracin÷s

nuobaudos; 15) Valstyb÷s tarnyba; 16) Baudžiamosios teis÷s samprata ir principai, nusikaltimas ir jo požymiai; 17) Bausmių sistema, samprata ir rūšys, baudžiamoji atsakomyb÷ už kai kuriuos nusikaltimus; 18) Civilin÷s teis÷s pagrindai: sąvoka, principai ir sistema; 19) Sandoriai, fiziniai ir juridiniai asmenys; 20) Prievolių teis÷; 21) Šeimos teis÷; 22) Paveld÷jimo teis÷; 23) Darbo teis÷s samprata ir principai; 24) Darbo sutartis; 25) Karių drausmin÷ atsakomyb÷; 26) Kario statusas, kario teisin÷ pad÷tis, pareigos, socialin÷s garantijos; 27) Krašto apsaugos sistemos teisinis reglamentavimas

Modulio sudarytojai Saulius Pikturna Literatūra • Petras Čiočys, Teis÷s pagrindai. (Trečiasis

papildytas ir atnaujintas leidimas), Vilnius: VVK leidykla, 2002;

• Stasys Vansevičius, Valstyb÷s ir teis÷s teorija, Vilnius: Justitia, 2000;

• LR Konstitucija, Administracinis, Civilinis, Baudžiamasis kodeksai.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Etika Modulio apimtis (kreditais) 3 Atsiskaitymo forma Rašto darbas, egzaminas, seminarai Modulio tikslas Etika yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios

studijavimas turi pad÷ti studentui suteikti etikos mokslo žinias, kurios pad÷tų analizuoti šiuolaikin÷s visuomen÷s dorovines problemas ir formuoti asmenines dorovines vertybines orientacijas

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Etikos mokslo samprata; 2) Etikos istorijos apžvalga; 3) Dorov÷ ir žmogus; 4) Profesin÷s etikos samprata

Modulio sudarytojai Audron÷ Petrauskait÷ Literatūra • Anzenbacher A., Etikos įvadas, Vilnius: Aidai,

1995; • Kunzmann P., Burkard F. P., Wiedmann F.,

Filosofijos atlasas, Vilnius: Alma littera, 1999; • Maclntyre, Alasdair C., Trumpa etikos istorija:

dorov÷s filosofijos istorija nuo Homero iki XX a., Vilnius: Charibd÷, 2000;

• Vasiljevien÷ N., Organizacijų etika: institucin÷s etikos vadybos sistemos, Vilnius: Vilniaus Universitetas, 2006;

• Palidauskait÷ J., Viešojo administravimo etika,

Kaunas: Technologija, 2001; • G÷rio kontūrai, Vilnius, Mintis, 1989; • Grožio kontūrai, Vilnius: Mintis, 1980; • Žemaitis, V., Etikos žodynas, Vilnius, 2005; • Military Ethics, Washington DC: National

Defense University press, 1987; • Micewski E.R., Annen H., Military Ethics in

Professional Military Education, Revisited, Frankfurt: Peter Lang Publishing House of Science, 2005.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Politinių id÷jų istorija Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, seminarai Modulio tikslas Politinių id÷jų istorijos kursas yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su visuomen÷s žinių apie politiką bei valstybę raidą nuo Antikos iki šių dienų. Daugiausia d÷mesio bus sutelkta aiškinantis svarbiausius politin÷s raidos etapus, iškiliausių mąstytojų teorijų genezę bei poveikį.

Modulio aprašas Dalyką sudaro trisdešimt dvi dalys: 1) Įžangin÷ paskaita; 2) įžanginis seminaras; 3) Politinių id÷jų ištakos Antikoje; 4) Platonas; 5) Politin÷ mintis Antikoje (po Platono); 6) Aristotelio politin÷s teorijos ir įnašas į tolimesnę politin÷s minties raidą; 7} Politin÷ mintis Romoje; 8) Ciceronas ir Seneka; 9) Politin÷s id÷jos viduramžiais: 10) Iškiliausi Viduramžių politikos mąstytojai; 11) Politin÷s id÷jos Naujųjų amžių pradžioje I; 12) Politin÷s id÷jos Naujųjų amžių pradžioje II; 13) N. Machiavelis ir protestantizmas; 14) Rojalistin÷s ir antrojalistin÷s teorijos Naujaisiais laikais; 15) Visuomen÷s sutarties teorijos Naujųjų amžių pradžioje; 16) T. Hobbes ir J. Locke‘as; 17) Politinių id÷jų bruožai Švietimo epochoje; 18) Švietimo sąjūdis: I. Montsquieu, pažangos samprata, Rousseu: laisv÷, teis÷, valdžių samprata; 19) Švietimo id÷jos JAV; 20) Pagrindiniai XVIII a. pabaigos JAV politiniai veik÷jai ir mąstytojai; 21) Konservatizmo susiformavimas ir raida; 22) Konservatizmo esm÷ ir pagrindiniai atstovai; 23) Liberalizmo susiformavimas ir raida; 24) Liberalizmo esm÷; 25) Marksizmo klasikai; 26) Marksizmo esm÷; 27) Nacionalizmas; 28) Skirtingos nacionalizmo atsiradimo bei esm÷s teorijos;

29) Fašizmas ir nacionalizmas; 30) Fašizmo esm÷; 31) Naujos politin÷s teorijos XX–XXI a.; 32) Feminizmas, religinis fundamentalizmas ir aplinkosauginis jud÷jimas.

Modulio sudarytojai Feliksas Žigaras Literatūra • Sabine G.H., Politinių teorijų istorija. Peržiūr÷jo

ir patais÷ Th. L. Thorson, Vilnius: Pradai, 2008; • Kuliesza W.T., Mūsų laikų ideologijos, Vilnius:

Alma litera, 1998; • Heywood A., Political Ideologies. An

Introuction, New York: Palgrave, 1998; • Tannenbaum D.G., Schultz A., Inventors of

Ideas. An Introduction to Western Political Philosophy, New York: Palgrave, 1998;

• Politin÷s minties enciklopedija, Vilnius: Mintis, 2005;

• Žigaras F., Politologija. Mokomoji knyga, Vilnius: Gimtin÷, 2001.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Rusijos ir NVS studijos Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, rašto darbas, seminarai Modulio tikslas Rusijos ir NVS studijų kursas yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai įgis bendrą supratimą apie Rusijos Federacijos ir NVS šalių politines sistemas; išmoks nagrin÷ti valstybių vykdomosios, įstatymų leidžiamosios, teismin÷s ir savivaldos institucijų vidin÷s struktūros, personalin÷s sud÷ties, funkcionavimo ir tarpusavio sąveikos problematiką bei suprasti socialin÷s politikos (politin÷s partijos ir partin÷ sistema, politin÷ kultūra, interesų grup÷s) kontekstą; įgis bendras teorines, metodines žinias ir praktinius d÷stomojo dalyko įgūdžius, kurie leistų išsiugdyti kritišką ir analitinį mąstymą vertinant Rusijos Federacijos ir NVS šalių politinę praktiką

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Posovietin÷s erdv÷s transformacijos problematika 2) Rusijos Federacijos politin÷ sistema; 3) Rusijos Federacija ir Lietuva; 4) Nepriklausomų valstybių sandrauga

Modulio sudarytojai Virgilijus Pugačiauskas Literatūra • Sakwa R., Russian politics and Society, fourth

edition, London: Rouledge, 2008. • Contemporary Russian Politics. A reader, Edited

by Archie Brown: Oxford University Press, 2001;

• G. Vitkus, Diplomatin÷ aporija: tarptautin÷ Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva, Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2006;

• Lietuvos metin÷ strategin÷ apžvalga 2002–2011, Vilnius, 2002–2011;

• McFaul M., Petrov N., and Ryabov A., Between dictatorship and democracy, Washington:Carnegie Endowment for international Peace, 2004.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Tarptautini ų santykių įvadas Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Rašto darbas, egzaminas Modulio tikslas Tarptautinių santykių įvadas yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui įgyti bendrą supratimą apie tarptautinę sistemą, tarptautinę politiką ir jos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, sužinoti pagrindinius tarptautin÷s sistemos raidos etapus ir išmokti juos charakterizuoti.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Teorin÷s tarptautinių santykių analiz÷s perspektyvos; 2) Svarbiausi tarptautiniai konfliktai ir karai; 3) Globalizacija ir jos padariniai; 4) Globalin÷s ir valstybių problemos bei jų valdysena

Modulio sudarytojai Gediminas Vitkus Literatūra • Baylis J., Smith S., eds., The Globalization of

World Politics. An Introduction to International Relations, 2nd ed., Oxford, 2001 (1st edition – 1997; 2nd edition – 2001; 3rd edition – 2004; 4th edition – 2007; 5th edition - 2010).

• Jackson R., Sorensen G., Introduction to International Relations. Theories and Approaches, 2nd ed., Oxford, (1st edition – 1999; 2nd edition – 2003; 3rd edition – 2006; 4th edition - 2010).

• Mingst K. A., Essentials of International Relation, 3rd ed., New York & London: Norton and Company, 2004. (1st edition - 1999, 2nd edition – 2002, 3rd edition – 2004, 4th edition – 2008, 5th edition – 2010)

• Nau H. R., Perspectives on International Relations: Power, Institutions and Ideas, Washington D.C.: CQ Press, 2007 (1st edition - 2007, 2nd edition – 2009, 3rd edition – 2011).

• Weber C., International Relations Theory: A Critical Introduction, London and New York, Routledge (1st edition – 2001; 2nd edition – 2005; 3rd edition – 2009).

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Vakarų Europos studijos Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, rašto darbas, seminarai Modulio tikslas Vakarų Europos studijų kursas yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su šiuolaikinių V. Europos

valstybių politinių procesų po II –jo pasaulinio karo analize. Kurso tikslas – išanalizuoti ir kritiškai įvertinti V. Europos valstybių politinių institucijų, jų vidaus ir užsienio politikos raidos tendencijas ir perspektyvas. Studijos tur÷tų pad÷ti kariūnui įgyti teorinius ir praktinius lyginamosios politikos analiz÷s geb÷jimus; orientuotis V. valstybių politin÷s kultūros ir politin÷s sąrangos ypatyb÷se; argumentuotai analizuoti ir vertinti V. Europos valstybių užsienio ir saugumo politikos tendencijas.

Modulio aprašas Kursą sudaro dvi dalys: 1) Vokietijos, Prancūzijos, Jungtin÷s Karalyst÷s, Italijos ir Švedijos politin÷ kultūra ir politin÷ sąranga, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teisin÷s valdžios institucijų evoliucija ir jų tarpusavio sąveika, politin÷s partijos ir rinkimų sistemos bei aktualūs vidaus politikos klausimai; 2) Globalizacijos bei Europos integracijos poveikis šių valstybių ir viso regiono politiniams procesams. Ypatingas d÷mesys skiriamas naujausių užsienio ir saugumo politikos tendencijų V. Europos valstyb÷se analizei. Taip trumpai apžvelgiamos ne tik Švedijos bet ir kitų Šiaur÷s valstybių (Norvegijos, Danijos, Suomijos) pagrindin÷s užsienio ir saugumo politikos kryptys.

Modulio sudarytojai Liudas Zdanavičius Literatūra • Gabriel A. Almond et. al., Comparative

Politics Today: A World View, New York: Longman, 2004;

• K.E. Smith, European Union Foreign Policy in a Changing World, Cambridge: Polity press, 2003 [EUFP];

• M.Donald Hancock et al., Politics in Europe, Palgrave MacMillan, 2002;

• Paul Heywood, Eric Jones, Martin Rhodes (eds.), Developments in West European Politics, Palgrave, 2002.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Viešieji ryšiai Modulio apimtis (kreditais) 3 Atsiskaitymo forma Egzaminas, testai, seminarai Modulio tikslas Viešieji ryšiai yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnai įsisavintų pagrindines viešųjų ryšių sąvokas, senųjų ir naujųjų informacijos sklaidos priemonių derinimo būdus, pagrindinius programų ir kampanijų planavimo žingsnius, interneto galimybes, civilių-kariškių komunikacijos principus ir vykdytojų atsakomybę visose šiuolaikin÷s kampanijos stadijose.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Viešųjų ryšių esm÷, strategija ir taktika; 2) Reputacija, jos valdymo technikos; 3) Politin÷ komunikacija, interesų atstovavimas;

4) Kariškių-civili ų ir krizių komunikacijos ypatumai.

Modulio sudarytojai Dalia Šiukštien÷ Literatūra • Baršauskien÷ V., Dalykin÷ komunikacija:

mokomoji knyga, Kaunas: KTU: Technologija, 2002;

• Wilcox Dennis L. et al., Ryšiai su visuomene: Strategija ir taktika, Poligrafija ir informatika, 2006;

• Scott David M., Naujosios rinkodaros ir viešųjų ryšių taisykl÷s, VŽ., 2008;

• Anderson A.H., Kleiner D., Public Relations//Effective Marketing Communications: a skills and activity-based approach, London: Blackwell Business, 1995.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Logika Modulio apimtis (kreditais) 4 Atsiskaitymo forma Egzaminas, kontroliniai darbai Modulio tikslas Logikos kursas yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai išmoks taisyklingai mąstyti, formuoti kritinį požiūrį į savo ir kitų teiginius, taip pakeliant bendrą intelektualinį būsimųjų karininkų lygį, leisiantį praktin÷je veikloje priimti reikalingus teisingus sprendimus, logiškai formuluoti nurodymus bei įsakymus.

Modulio aprašas Dalyką sudaro šešios sud÷tin÷s dalys: 1) Logikos objektas. Sąvoka; 2) Sprendinys; 3) Teiginys; 4) Logikos d÷sniai; 5) Samprotavimai; 6) Įrodymai

Modulio sudarytojai Algirdas Povilas Ažubalis Literatūra • Ažubalis A., Logikos pratimai, Vilnius, 2001;

• Ažubalis A., Logika ir mokyklin÷ matematika, Vilnius, 2009. [Elektroninis variantas];

• Eidukien÷ D., Logika, Vilnius, 2009; • Petrauskait÷ A., Logika, Vilnius, 1998; • Plečkaitis R., Logikos pagrindai, Vilnius, 2009.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Politikos mokslų pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 8 Atsiskaitymo forma Egzaminas, rašto darbas, seminarai Modulio tikslas Politikos mokslų pagrindai yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui susipažindinti su politikos mokslo objektu, struktūra, vieta kitų socialinių mokslų sistemoje, pagrindiniais disciplinos raidos etapais, teorinio ir empirinio tyrimo kryptimis bei metodais, pagrindin÷mis kategorijomis. Šiuo baziniu kursu

siekiama pad÷ti kariūnams įsisavinti politikos mokslo terminologiją, ugdyti savarankišką mąstymą, įgūdžius tirti, aiškinti ir interpretuoti politikos pasaulį teoriniame ir empiriniame lygmenyse bei paruošti juos gilesn÷ms kitų politikos mokslo disciplinų studijoms.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Politikos mokslo metodologija; 2) Pagrindin÷s politikos mokslo kategorijos; 3) Valstybin÷s valdžios institucijos ir politinis procesas; 4) Socialinis politikos kontekstas

Modulio sudarytojai Jūrat÷ Novagrockien÷ Literatūra • Heywood A., Politics, London: Macmillan,

1997; • Novagrockien÷ J., Politikos mokslo pagrindai,

V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2001; • Politikos mokslo pagrindai. Privalomų skaitinių

sąvadas (papildoma pagal poreikį); • Putnam R., Kad demokratija veiktų, V.: Margi

raštai, 2001; • Sartori G., Lyginamoji konstitucin÷ inžinerija,

Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001; • Lane J.E., Viešasis sektorius, V.: Margi raštai,

2001. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Saugumo studijų įvadas Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, rašto darbas, seminarai Modulio tikslas Saugumo studijų įvadas yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui susipažinti su pagrindin÷mis saugumo teorijomis, kurios yra pasitelkiamos sprendžiant aktualias tarptautinio ir nacionalinio saugumo problemas ir įgyti geb÷jimą apibr÷žti saugumo problemas dabartin÷s tarptautin÷s sistemos struktūros kontekste bei jas kūrybiškai analizuoti.

Modulio aprašas Dalyką sudaro šešios sud÷tin÷s dalys: 1) Saugumo studijų ištakos; 2) Tradicin÷s saugumo studijos; 3) Alternatyviosios (kritin÷s) saugumo studijų mokyklos; 4) Klasikin÷s saugumo problemos; 5) Kolektyvinis saugumas; 6) "Naujosios" saugumo problemos

Modulio sudarytojai Gediminas Vitkus

Literatūra • Buzan B., Žmon÷s valstyb÷s ir baim÷: tarptautinio sagumo studijo spo Šaltojo karo, Vilnius: Eugrimas, 1997;

• Collins A. ed., Contemporary Security Studies, 2nd ed., Oxford, 2009;

• Paulauskas K., "Saugumo studijų būkl÷ ir raidos tendencijos", Lietuvos metin÷ strategin÷ apžvalga 2006, p. 193-216;

• Tickner A., „You just don‘t understand: Troubled Engagements between Feminists and IR” // International Studies Quarterly, Vol. 41, No. 4. (Dec., 1997), pp. 611-632;

• Williams P.D. ed., Security Studies: An Introduction, Routledge, 2008.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Tarptautin ÷ teis÷ Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Egzaminas, seminarai Modulio tikslas Tarptautin÷ teis÷ yra sud÷tin÷ universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti kariūnui susipažinti su svarbiausiais tarptautin÷s teis÷s klausimais ir išmokti suprasti esminius tarptautin÷s teis÷s klausimus bei analizuoti tarptautinių santykių problemas teisiniu aspektu.

Modulio aprašas Kursą sudaro dvylika sud÷tinių dalių: 1) Tarptautin÷s teis÷s samprata ir sistema; 2) Tarptautin÷s teis÷s šaltiniai; 3) Tarptautin÷s teis÷s subjektai; 4) Pagrindiniai tarptautin÷s teis÷s principai; 5) Žmogaus teis÷s; 6) Valstyb÷ – pagrindinis tarptautin÷s teis÷s subjektas; 7) Tarptautin÷s organizacijos; 8) Jungtinių Tautų Organizacija; 9) Atsakomyb÷ tarptautin÷je teis÷je; 10) Tarptautin÷ humanitarin÷ teis÷; 11) Tarptautin÷ baudžiamoji teis÷; 12) Tarptautin÷ oro teis÷.

Modulio sudarytojai Darius Sauliūnas Literatūra • Vilenas Vadapalas, Tarptautin÷ teis÷: bendroji

dalis, Vilnius: Eugrimas, 1998; • Michael Akehurst, Peter Malanczuk, Šiuolaikinis

tarptautin÷s teis÷s įvadas, Vilnius: Eugrimas, 2000;

• Pranas Kūris, Mykolas Požarskas, Tarptautin÷s teis÷s apybraižos, Vilnius: Mintis, 1985.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Tarptautin ÷ ekonomika Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Seminarai, testai, egzaminas Modulio tikslas Tarptautin÷ ekonomika yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas pad÷s kariūnui įsisavinti tarptautin÷s ekonomikos

terminologiją, suprasti ekonomin÷s integracijos procesą, tarptautin÷s prekybos ir pinigų politikos priemones bei metodus. Siekiant šio tikslo, kariūnams išd÷stoma pasaulin÷s ekonomikos raida, apibūdinama ekonominių veiksnių įtaka jos transformacijai.

Modulio aprašas Dalyką sudaro trys sud÷tin÷s dalys: 1) Tarptautin÷s prekybos teorija ir politika; 2) Valiutų kurso pagrindai; 3) Tarptautin÷ pinigų sistema ir užsienio investicijos.

Modulio sudarytojai Dalia Šiukštien÷ Literatūra • Dubauskas G., Tarptautiniai finansai, Vilnius,

LKA, 2001; • Kvainauskait÷ V., Tarptautinių ekonominių

santykių pagrindai, KTU, 2004; • McGrath P. T., Tarptautin÷s ekonomikos

pagrindai, V., 1999; • Gilpin R., Tarptautinių santykių politin÷

ekonomija, „Algarv÷“, 1998; • Salvatore D. International Economics, John

Wiley and Sons, Inc., 2001. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Humanitarin ÷ teis÷ Modulio apimtis (kreditais): 5 Atsiskaitymo forma Seminarai, egzaminas Modulio tikslas Humanitarin÷ teis÷ yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti kariūnams įgyti bendrą supratimą apie tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s taisykles, supažindinti su pagrindiniais tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s principais ir įpareigojimais bei užtikrinti, kad kiekvienas karys žinotų, kokia pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę už įvairius veiksmus numatyta asmens atsakomyb÷.

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvylika sud÷tinių dalių: 1) Tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s šaltiniai, raida, principai; 2) Tarptautin÷ humanitarin÷ teis÷ ir žmogaus teis÷s ginkluoto konflikto metu; 3) Ginkluotas konfliktas ir tarptautin÷ teis÷; 4) Karinis neutralitetas; 5) Tarptautinis karo tribunolas; 6) Ginkluoto konflikto dalyvių teisinis statusas; 7) Karo nelaisv÷s teisinis režimas; 8) Tarptautin÷ Raudonojo kryžiaus organizacija; 9) Civilių gyventojų apsauga ginkluoto konflikto metu; 10) Karin÷s okupacijos režimas; 11) Kariavimo priemon÷s ir metodai; 12) Atsakomyb÷ už tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s pažeidimus

Modulio sudarytojai Saulius Pikturna Literatūra • Petras Algirdas Čiočys, Tarptautin÷

humanitarin÷ teis÷, Vilnius 2002. Stasys Vansevičius, Valstyb÷s ir teis÷s teorija, Vilnius: Justitia, 2000;

• Ginkluoto konflikto teis÷s vadov÷lis ginkluotosioms paj÷goms, Kova pagal taisykles, Vilnius, LK Mokymų ir doktrinų valdyba Petras Čiočys, Teis÷s pagrindai. (Trečiasis papildytas ir atnaujintas leidimas), Vilnius: VVK leidykla, 2002;

• 1949 m. Ženevos konvencijos. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Islamo šalių studijos Modulio apimtis (kreditais) 5 Atsiskaitymo forma Pirmasis tarpinis egzaminas, antrasis tarpinis egzaminas Modulio tikslas Islamo šalių studijos yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui įgyti bendrą supratimą tiek apie islamo religiją, tiek apie musulmoniškų kraštų istoriją ir šiandieninę situaciją bei suformuoti įgūdžius savarankiškai vertinti socialinius procesus islamo kraštuose.

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvi sud÷tin÷s dalys: 1) Islamo istorija ir teorija; 2) Sociopolitin÷ islamo kraštų istorija XX amžiuje.

Modulio sudarytojai Egdūnas Račius Literatūra • Račius, Egdūnas. Islamo žinynas, Vilnius: VUL,

2007; • Hameen-Anttila, Jaakko. Islamo vadovas, Versus

aureus, 2010; • Schimmel, Annemarie. Islamo įvadas, Regnum,

2001; • Armstrong, Karen. Islamas: trumpa istorija,

Tyto alba, 2003; • Calvocoressi, Peter. Pasaulio politika, Briedis,

2001; • Račius, Egdūnas ir Egidijus Gailiūnas.

Terorizmo žinynas, Žara, 2005. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Konfliktai ir ekstremalios situacijos Modulio apimtis (kreditais) 5 Atsiskaitymo forma Seminarai, rašto darbas, egzaminas Modulio tikslas Konfliktai ir ekstremalios situacijos yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti kariūnams suprasti, kokie psichologiniai procesai vyksta konfliktų bei ekstremalių situacijų metu, kas nulemia atskirų žmonių ar jų grupių elgesį konkrečiais atvejais; geb÷ti analizuoti konfliktus, praktiškai pritaikyti įvairius konfliktų analiz÷s modelius; žinoti pagrindinius konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus, geb÷ti juos taikyti praktikoje; žinoti pagrindinius ekstremalių situacijų valdymo principus bei išmokti planuoti jų panaudojimą praktikoje; įgyti žinių bei įgūdžių reikalingų

neigiamoms ekstremalių situacijų metu kylančio streso pasekm÷ms sušvelninti

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvi sud÷tin÷s dalys: 1) Konfliktai; 2) Ekstremalios situacijos

Modulio sudarytojai Žygimantas Grakauskas Literatūra • Furlong G.T., The conflict resolution toolbox.

Models &maps for analyzing, diagnosing and resolving conflict, Mississauga, John Wiley & Sons, 2005;

• Hodgkinson P. E., Stewart M., Coping with Catastrophe. A Handbook of Post-Disaster Psychosocial Aftercare, London and New York: Routledge, 1998;

• Human adaptation to extreme stress: From the Holocaust to Vietnam, ed. By J.P.Wilson, Z.Harel, B.Kahana, New York: Plenum Press, 1988;

• Principles and practice of stress management, ed. By Lehrer P.M., Woolfolk R.L. The Guilford Press, 1993;

• The Handbook of conflict resolution: theory and practice, ed. by Morton Deutsch, Peter T.Coleman. Jossey-Bass Publishers, San Francisco, 2000.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Europos Sąjungos studijos Modulio apimtis (kreditais) 3 Atsiskaitymo forma Seminarai, kolokviumai Modulio tikslas Europos Sąjungos studijų kursas yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su Europos Sąjungos kilme, struktūra, jos institucijomis, viešosiomis politikomis.

Modulio aprašas Dalyką sudaro trylika sud÷tinių dalių: 1) Europos rekonstrukcija, priešininkų susitaikymas ir integracija po Antrojo pasaulinio karo 1945 - 1957 m.; 2) De Gaulle dešimtmetis ir Europos integracija 1958 - 1972 m.; 3) Europos Bendrijos permainos 1973 - 1984 m.; 4) Nuo Europos Bendrijos iki Europos Sąjungos 1985 – 1993 m.; 5) Pl÷tra 1994 – 2005 m.; 6) ES Konstitucija ir Lisabonos sutartis; 7) Europos Vadovų Taryba; 8) Europos Sąjungos taryba; 9) Europos Komisija; 10) Europos Parlamentas; 11) Europos Teisingumo Teismas ir Europos teis÷; 12) Europos Sąjungos pl÷tros politika; 13) Europos užsienio ir saugumo politika ir Europos saugumo ir gynybos politika

Modulio sudarytojai Egl÷ Elena Šatait÷

Literatūra • Dinan D., Europe Recast. A History of European Union, Palgrave McMillan, 2004;

• D. Dinan, Ever Closer Union? An Introduction to the European Integration, third Edition, London, etc: Macmillans, 2005;

• N. Nugent, The Government and Politics of the European Union, fourth edition, London, etc: Macmillan, 2003.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Lietuvos užsienio ir saugumo politika Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Seminarai, tarpinis atsiskaitymas, egzaminas Modulio tikslas Lietuvos užsienio ir saugumo politika yra

universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti kariūnui susipažinti su pagrindin÷mis užsienio ir saugumo politikos analiz÷s tradicijomis tarptautinių santykių teorijose; įgyti bendrą supratimą apie užsienio ir saugumo politikos sprendimų pri÷mimo procesą; argumentuotai įvertinti tarpukario ir šiuolaikin÷s Lietuvos užsienio ir saugumo politikos raidos ypatybes bei jos tolimesnes perspektyvas ir iššūkius; ugdyti savarankiškos užsienio ir saugumo politikos analiz÷s įgūdžius.

Modulio aprašas Kursą sudaro dvi sud÷tin÷s dalys. 1) Tarpukario Lietuvos užsienio ir saugumo politika nuo valstyb÷s atkūrimo 1918 metais iki jos okupacijos 1940 metais. 2) Šiuolaikin÷ Lietuvos užsienio ir saugumo politika. Joje nagrin÷jamos užsienio ir saugumo politikos formulavimo, pagrindimo bei įgyvendinimo ypatyb÷s Lietuvos euroatlantin÷s integracijos procese.

Modulio sudarytojai Gražina Miniotait÷ Literatūra • Hudson M., Foreign Policy Analysis: Classic

and Contemporary Theory, New York: Rowman & Littlelfield Publishers, 2007;

• Laurinavičius Č., Politika ir Diplomatija : Lietuvių tautin÷s valstyb÷s tapsmo ir raidos fragmentai, Studijų šaltiniai 5, Kaunas, 1997;

• Eidintas A., Žalys V., Lithuania in European politics (1918-1940), Vilnius: Vaga publishers, 2003;

• Sirutavičius V., E. Nekrašas, R. Lopata (sud), Svarbiausios Lietuvos respublikos tarptautin÷s sutartys 1918-1995, Studijų šaltiniai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997;

• Žalys V., Lietuvos diplomatijos istorija (1925-1940), I tomas, Vilnius: Versus Aurius, 2007;

• Žurnalų Lietuvos metin÷ strategin÷ apžvalga, Politologija, Lithuanian Foreign Policy Review straipsniai.

Prieš tai studijuoti dalykai ------

Modulio pavadinimas Tarptautin ÷s organizacijos Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Seminarai, kolokviumai Modulio tikslas Tarptautinių organizacijų kursas yra universitetinio

lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su pagrindin÷mis tarptautin÷mis organizacijomis ir jų aktualia darbotvarke: įgis žinių apie nagrin÷jamų organizacijų istoriją, institucijas ir aktualius klausimus; susipažins su pagrindin÷mis tarptautinių organizacijų darbotvark÷je naudojamomis sąvokomis; įgis geb÷jimų savarankiškai formuluoti problemas ir jas analizuoti.

Modulio aprašas Dalyką sudaro trys sud÷tin÷s dalys: 1) Jungtin÷s Tautos; 2) Regionin÷s tarptautin÷s organizacijos; 3) NATO

Modulio sudarytojai Egl÷ Elena Šatait÷ Literatūra • Moore J. A., Pubantz J., The new United

Nations, Prentice Hall, 2006; • The United Nations. Confronting the Challenges

of a Global Security, Ed. by J. E. Krasno, Lynne Rienner Publishers, London, 2004;

• Kaplan L. S., NATO Divided, NATO United. The Evolution of an Alliance, Praeger, 2004;

• Dinan D., Ever Closer Union? An Introduction to the European Integration, London, etc: Macmillans, 3rd Edition, 2005;

• European Security and Defence Policy. The First 10 Years 1999 - 2009 // http://www.iss.europa.eu/uploads/media/ESDP_10-web.pdf.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Bakalauro seminaras Modulio apimtis (kreditais): 3 Atsiskaitymo forma Bakalauro seminaro metu pristatyto darbo projekto

ir jau parengto darbo antrojo varianto vertinimas, kurį atlieka katedros sudarytas d÷stytojų komitetas

Modulio tikslas Bakalauro seminaro tikslas – suteikti maksimalią metodinę ir dalykinę pagalba bakalauro darbą rengiantiems studentams ir nustatyti ar jų parengti darbai yra tinkamą gynimui komisijoje.

Modulio aprašas Dalyką sudaro dvi sud÷tin÷s dalys: 1) Bakalauro darbo projekto pristatymas; 2) Bakalauro darbo teksto antro varianto pristatymas.

Modulio sudarytojai Gediminas Vitkus

Literatūra Pagrindin÷ ir papildoma literatūra priklauso nuo pasirinktos darbo temos. Rengiant ir apipavidalint bakalauro darbą rekomenduojama susipažinti ir vadovautis šia Politikos mokslų katedros parengta metodine priemone: • Novagrockien÷ J., Vitkus G., Politikos mokslų

rašto darbų metodiniai nurodymai ir patarimai, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2002;

• Naujausia metodin÷s priemon÷s versija talpinama LKA interneto svetain÷je. Žr. http://www.lka.lt/index.php/lt/139332/.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Specialyb÷s praktika Modulio apimtis (kreditais): 15 Atsiskaitymo forma Praktikos dienoraštis, praktikos ataskaita Modulio tikslas Praktika – tai tarptautinių santykių studijų proceso

dalis, kurios metu studentai pagal specialybę dirba praktikos institucijoje. Praktikos metu studento universitetinio išsilavinimo žinios tikrinamos, taikomos bei tobulinamos praktin÷je profesin÷je veikloje. Taip siekiama pagilinti studijų metu įgytas specialyb÷s žinias, įgauti savarankiškos profesin÷s veiklos įgūdžių bei susipažinti su praktikos institucijos struktūra, funkcijomis bei teikiamomis įsidarbinimo galimyb÷mis, o taip pat suteikti valstybin÷ms ir nevyriausybin÷ms organizacijoms didesnes galimybes pasirinkti kvalifikuotus darbuotojus.

Modulio aprašas Dalyką sudaro praktika paskirtoje institucijoje Modulio sudarytojai Gediminas Vitkus Literatūra Praktika vyksta vadovaujantis Politikos mokslų

katedros parengtais tarptautinių santykių specialyb÷s specialyb÷s praktikos nuostatais. Naujausia metodin÷s priemon÷s versija talpinama LKA interneto svetain÷je. Žr. http://www.lka.lt/index.php/lt/139332/

Prieš tai studijuoti dalykai ------

Modulio pavadinimas Europos saugumas Modulio apimtis (kreditais): 5 Atsiskaitymo forma Kolokviumai, seminarai Modulio tikslas Europos saugumas yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnai susipažins su Europos saugumo sistemos formavimusi, jos veikimu per pagrindines institucijas – ES ir NATO

Modulio aprašas Dalyką sudaro šešios sud÷tin÷s dalys: 1) Europos saugumo sistemos formavimasis po Antrojo pasaulinio karo; 2) NATO Šaltojo karo metais; 3) NATO po Šaltojo karo; 4) Europos užsienio ir saugumo politika ir Europos saugumo ir gynybos politika;

5) Europos saugumo ir gynybos politikos formavimasis; 6) ESGP formavimo ir įgyvendinimo procesas. ESGP veikla

Modulio sudarytojai Egl÷ Elena Šatait÷ Literatūra • Bajarūnas E., „NATO organizacin÷ struktūra“,

NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999; • Dinan D., Ever closer Union. 3rd edition, Palgrave

MacMillan, 2005. • Gheciu A., NATO in the „New Europe“,

Stanford University press, 2005; • Kay S., “NATO after the Cold War”, NATO and

the Future of European security, 1998; • Kay S., “The Formative Period”, NATO and the

Future of European security, 1998; • Kay S., “Who Put “O” in NATO?”, NATO and

the Future of European security, 1998; • Kaplan L. S., NATO Divided, NATO United. The

Evolution of an Alliance, Praeger, 2004; • Laurinavičius Č., Lopata R., „NATO Šaltojo karo

metais“. NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999;

• Lindley-French J., The North Atlantic Treaty Organization. The Enduring Alliance, Routledge, 2007;

• Petrauskas Z., „NATO po Šaltojo karo“, NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999;

• Vitkus G., „NATO susikūrimas“, NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas JAV studijos Modulio apimtis (kreditais): 5 Atsiskaitymo forma Ezaminas, rašto darbas, seminarai Modulio tikslas JAV studijos yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas turi suteikti studentams išsamias žinias apie Jungtines Amerikos Valstijas. Šio kurso metu studentai susipažins su JAV politin÷s sistemos funkcionavimo principais; JAV užsienio ir vidaus politikos formavimo mechanizmu ir darbotvarke; pagerins prezentacijų rengimo ir akademinio rašymo įgūdžius.

Modulio aprašas Dalyką sudaro trys pagrindin÷s dalys: 1) JAV politin÷s sistemos funkcionavimo pagrindai (pagrindiniais politin÷s sistemos formavimosi istoriniais etapais, Konstitucija, pagrindiniai politin÷s sistemos žaid÷jai, jų funkcijos bei tarpusavio santykiai); 2) Pagrindiniai JAV vidin÷s politin÷s darbotvark÷s klausimai; 3) JAV užsienio ir gynybos politika.

Modulio sudarytojai Liudas Zdanavičius Literatūra • Storey W., US Government and Politics,

Edinburgh: Edinburgh University Press, 2007;

• Jillson C., American Government: Political change and institutional development, New York: Routledge, 2008;

• McKay D., American Politics and Society, Blackwell, 2005;

• Sapolsky H.M., Gholz E., Talmaidge C., US Defence politics, New York: Routledge, 2009.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Karo teorija Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Pranešimas, rašto darbas, egzaminas Modulio tikslas Karo teorija yra sud÷tin÷ universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti kariūnui susipažinti su karin÷s minties raida nuo antikos laikų iki šių dienų. Užsi÷mimų metu kariūnai susipažins su pagrindiniais karo teoretikų darbais, karo teorijomis bei bandymais jas įgyvendinti praktiškai.

Modulio aprašas Dalyką sudaro devynios sud÷tin÷s dalys: 1) Karo teorijos atsiradimas ir raida. Antikos kariniai mastytojai; 2) Karo teorijos renesansas: Frydrichas Didysis: Pamokymai generolams; 3) Karo teorijos vystymosi prielaidos XIX a. Napoleono ir Sun Tzu įtaka karo teorijos raidai; 4) C. von Clausewitzo ir A.H. Jomini karo teorijos, jų interpretacija ir tarpusavio sąveika; 5) Karo jūrose ir ore teorijos: A. T. Mahano, S.G. Gorškovo ir Dauhed id÷jos; 6) Pirmasis pasaulinis karas: operacinio meno sampratos vystymasis. Karo mechanizacija. C. Fullerio, L. Harto karybos id÷jos; 7) Mažųjų valstybių gynybos problematika: mjr. V. Bulvičiaus id÷jų aktualumas; 8) Branduolinis ginklas ir riboto karo teorijos atgimimas XX a.; 9) Revoliucijos karybos srityje (RMA) id÷ja ir kritika; 10) Naujausieji kariniai konfliktai: praeities pamokos ateities iššūkiams.

Modulio sudarytojai Gintautas Jakštys Literatūra • Azat Gat, A History of Military Trought, Oxford:

Oxford university press, 2001; • Carl von Clausewitz, Apie karą, 1-2 t., Vilnius:

Lietuvos karo akademija, 2009-2010; • Carl von Clausewitz, On War, Princeton

University Press, 1989; • Cezaris G. J., Galų karo užrašai, Vilnius, 1998; • gen. št. mjr. Bulvičius V., Karinis valstyb÷s

rengimas, Vilnius, 1994; • Gorškov S.G., Mošč morkovo gosudarstvo,

Vejenizdat, 1979; • Hittle J. D. Jomini‘s, Art of War, Military

classic, 1965;

• John A. Warden III, ,,Success in modern war: A response to Robert Pape‘s bombing to win“ . Security Studies, 7, no. 2 (winter 1997/98);

• Mendell G.H. ir Craighill W.P., The art of War by baron de Jomini, West Point: U.S. Military Academy, 1862;

• Peret P., Makers of Modern Strategy from Machiavelli to the Nuclear Age, Princeton, 1986;

• Sun Tzu, Karo menas, Kaunas: Obuolys, 2007. Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Terorizmo studijos Modulio apimtis (kreditais) 5 Atsiskaitymo forma Teksto pristatymas, teksto įsisavinimo patikrinimai,

žiniasklaidos monitoringas, žiniasklaidos teksto analiz÷ (pranešimas)

Modulio tikslas Terorizmo studijos yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad÷ti studentui įgyti bendrą supratimą tiek apie terorizmo kilmę ir genezę apskritai, tiek apie musulmonišką jo atmainą konkrečiai bei suformuoti įgūdžius savarankiškai vertinti socialinius procesus, kuriuos iššauk÷ bei veikia terorizmas nūdienos pasaulyje.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios dalys: 1) Smurtas ir politika; 2) Terorizmo tipologija; 3) Terorizmas ir religija; 4) Musulmonų terorizmas

Modulio sudarytojai Egdūnas Račius Literatūra • Račius E. ir E. Gailiūnas, Terorizmo žinynas,

Vilnius: Žara, 2005; • EBSCO duomenų baz÷je esantys straipsniai

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Bakalauro darbas Modulio apimtis (kreditais): 15 Atsiskaitymo forma Bakalauro darbas Modulio tikslas Bakalauro darbas – tai pagrindinių universitetinių

studijų baigiamasis darbas, skirtas aktualiam politikos mokslų problematikos klausimui arba konkrečiam uždaviniui spręsti. Tai neatskiriama universitetinio išsilavinimo dalis, kuri padeda labiau įsigilinti į kurią nors vieną studijuojamo dalyko problemą ir tuo pačiu suvokti viso dalyko specifiką. Bakalauro darbo rašymo metu siekiam formuoti ir įtvirtinti pradinius mokslinio darbo analitinius ir metodologinius atlikimo ir rašymo politikos mokslų srityje įgūdžius bei parengti studentą tęsti studijas antroje universitetinių studijų pakopoje. Parašytas ir apgintas bakalauro darbas ir įvykdyta studijų programa yra pagrindas patvirtinti įgyjamą akademinį bakalauro laipsnį

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturios sud÷tin÷s dalys: 1) Bakalauro darbo objekto pasirinkimas, vadovo

paskyrimas, darbo rengimo strategijos numatymas; 2) Bakalauro darbo teksto rengimas ir tobulinimas – bakalauro seminaras; 3) Galutinio teksto varianto rašymas ir apipavidalinimas; 4) Bakalauro darbo gynimas

Modulio sudarytojai Gediminas Vitkus Literatūra Pagrindin÷ ir papildoma literatūra priklauso nuo

pasirinktos darbo temos. Rengiant ir apipavidalint bakalauro darbą rekomenduojama susipažinti ir vadovautis šia Politikos mokslų katedros parengta metodine priemone: • Novagrockien÷ J., Vitkus G., Politikos mokslų

rašto darbų metodiniai nurodymai ir patarimai, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2002.

• Naujausia metodin÷s priemon÷s versija talpinama LKA interneto svetain÷je. Žr. http://www.lka.lt/index.php/lt/139332/

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Anglų kalba Modulio apimtis (kreditais) 8 Atsiskaitymo forma Galutinio testo, rašymo užduoties (es÷), pokalbio

(atsakin÷jimo žodžiu) ir darbo kiekvieno semestro metu pažymių vidurkiai

Modulio tikslas Anglų kalba yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įgis ne žemesnį negu antrą anglų kalbos mok÷jimo lygį pagal Karinį standartą (KS) STANAG 6001 visose kalbin÷s veiklos rūšyse, leidžiantį laisvai bendrauti kasdieniniame gyvenime ir tenkinti pagrindines profesines reikmes.

Modulio aprašas Dalyką sudaro penkiasdešimt devynios sud÷tin÷s dalys: 1) Kario uniforma ir ekipuot÷; 2) Žvalgų patrulis; 3) P÷stininkų būrys: pagrindin÷ sud÷tis; 4) Grįžimas į štabą: slapuko pareigos; 5) Informacijos postas ir jo funkcijos; 6) Pratybos poligone; 7) Naudojimosi ginklu taisykl÷s/ procedūra; 8) Fizinis pasiregimas; 9) Tankas; 10) Išgyvenimas kovos lauke; 11) Vardai, stereotipai ir tautyb÷s; 12) Žiniasklaida; 13) Humoro jausmas; 14) Sveikata ir medicina; 15) Mokslas ir technologijos; 16) Žalingi įpročiai; 17) Rizika ir pavojus; 18) Istorija ir politika; 19) Mada; 20) Žmonių apibūdinimas; 21) Moterys ir vyrai. Lyčių panašumai ir skirtumai;

22) Namai ir jų interjerai; 23) Kambarių patikrinimas batalione; 24) Karo belaisviai; 25) Būrys gynyboje; 26) Apšaudymas ir kariniai manevrai; 27) Situacijos įvertinimas; 28) Skyrius puolime; 29) Instruktažas prieš pratybas; 30) Instruktažas po pratybų; 31) Atmintis; 32) Nusikaltimas ir bausm÷; 33) Tiesa ir melas. Kūno kalba; 34) Verslas. Prekiniai ženklai; 35) Amerikos įtaka; 36) Skirtingas gyvenimo būdas; 37) Komandiruot÷ į užsienio šalį: Nauji paskyrimai; Orientacinis instruktažas; Kariniai laipsniai: karininkai ir puskarininkiai; 38) Karin÷ tarnyba: Naujokų kvietimas ir stojimas į karo tarnybą; Karin÷ karjera; Įsimintini įvykiai kariuomen÷je; Šauktinių ar profesionalų kariuomen÷?; 39) Humanitarin÷ pagalba: Gamtos stichijos; L÷ktuvų ypatyb÷s; Bendradarbiavimas tarp civilių ir kariuomen÷s; 40) Poligone: Patikrinimo punktai; Darbas su vert÷ju; Greitos pagalbos suteikimas; Kariavimo lygiai; 41) Karo vadai ir vadovavimas: Vadovavimo savyb÷s; Taktin÷s užduotys; karo istorija; Vadų sprendimai; 42) Asmenyb÷s apibūdinimas; 43) Nacionaliniai stereotipai. Keliavimas l÷ktuvu; 44) Audringas oras. Rizika; 45) Miestas jūroje: karinio jūrų laivyno laivai; Karinio jūrų laivyno komandos, posakiai; Įsakymai laive; 46) Karin÷s pratybos; pratybų planavimas; 47) Instruktažas žiniasklaidai; 48) Nusikaltimai ir nusikalt÷liai; 49) Sraigtasparnių dalinys; 50) Pirmoji pagalba; 51) Taikos palaikymo operacijos; 52) Patikrinimo postai; 53) Gyvenimas užsienyje; 54) Turizmas; 55) Karališkieji inžinerijos daliniai: Karin÷s baz÷s pastatai ir statiniai; Inžinerijos dalinių užduotys ir įranga; Uniformų tipai; Tradicijos kariuomen÷je; 56) Žiniasklaidos operacijos: Pratybos priešiškoje aplinkoje; Korespondentas keliaujantis su kariniu daliniu; Kariškių ir žiniasklaidos atstovų bendravimas; 57) Karinių konfliktų įstatymai, probleminiai atvejai, klaidos; 58) Specialiosios oro paj÷gos: Specialios operacijos;

Atranka; Moterys Specialiose paj÷gose; 59) Daugiataut÷ koalicija: Humanitarin÷ kriz÷; JT taikos palaikymo operacijos; Keturių kartų karas.

Modulio sudarytojai Aušra Bučait÷ Literatūra • Arnold J., Sacco R., Command English,

Longman, 1988; • New Headway Intermediate, 1996, Upper-

Intermediate, 1998, Liz and John Soars, OUP (1996–2006);

• Mellor-Clark S., Campaign 2, 3. English for the Military , MacMillan, 2005, 2006;

• New English File Upper-Intermediate, ed. Clive Oxendent, Christina Latham-Koenig, 2008;

• Mokomasis anglų – lietuvių ir lietuvių – anglų kalbų karybos žodynas, sud. G. Laugalien÷, M. Mironait÷, 2008;

• English Discoveries. Revolutionary Multimedia Software for Learning English, Edusoft Ltd., 1999.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Laisvai pasirenkama užsienio kalba (anglų

kalba) Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Testo, rašymo užduoties, pokalbio ir darbo semestro

metu pažymių vidurkis. Modulio tikslas Anglų kalba yra universitetinio lavinimo disciplina,

kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įgis ne žemesnį negu antrą anglų kalbos mok÷jimo lygį pagal Karinį standartą (KS) STANAG 6001 visose kalbin÷s veiklos rūšyse, leidžiantį laisvai bendrauti kasdieniniame gyvenime ir tenkinti pagrindines profesines reikmes.

Modulio aprašas Dalyką sudaro dešimt sud÷tinių dalių: 1) Verslas: Pasaulio bankas; Loterijos; Reklama (visame) pasaulyje; Besikeičiančios pasaulio rinkos; Neviešinama informacija; 2) Taikos palaikymas: Paliaubų steb÷jimas; Vadovavimas taikos palaikymo paj÷goms; Įkaitų pad÷tis; Slaptos informacijos rinkimas; 3) Kultūra: Kultūrinis šokas. Skirtingų kultūrų suartinimas, taikant karin÷s kultūros principu; Feng Shui; Asmenyb÷s bruožai; 4) Migracija ir terorizmas: Imigracija ir emigracija; Rasin÷ diskriminacija; Terorizmas; Raudonojo Kryžiaus tarptautinis komitetas; Beginkliai kariai; 5) Sveikata: Ligų protrūkiai pasaulyje; Filantropija, aukojimas, labdara; Stebuklingas išgijimas. Natūralaus sveikatingumo centras. 6) Bendravimas ir naujos tendencijos: bendravimas socialiniame tinkle, lyčių skirtumai, priklausomyb÷s; 7) Švietimas: mokymo metodų privalumai ir trūkumai, raštingumo svarba 21 amžiuje; 8) Aplinka; Mus supantis pasaulis, miestų ir kaimų

pl÷tra; 9) Kasdien÷s problemos paslaugų sektoriuje; 10) Karjera ir darbas: darbo pobūdis, darbdavių ir darbuotojų santykiai.

Modulio sudarytojai Erika Morozien÷ Literatūra • North Star. Focus on Reading and Writing,

Intermediate, ed. Betta L., DuPaquier Sardinas C., 1998;

• North Star. Listening and Speaking, Advanced, Preiss Sh., 2004;

• At Ease in English. English for Peacekeeping, Lonergan J., Williams R., 2003;

• IELTS. Testbuilder, McCarter S., Ash J., 2007; • English Discoveries. Revolutionary Multimedia

Software for Learning English, Edusoft Ltd., 1999.

Prieš tai studijuoti dalykai ------ Modulio pavadinimas Laisvai pasirenkama užsienio kalba (vokiečių

kalba) Modulio apimtis (kreditais) 6 Atsiskaitymo forma Testo, rašymo užduoties, pokalbio ir darbo semestro

metu pažymių vidurkis. Modulio tikslas Vokiečių kalba yra universitetinio lavinimo

disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas pasieks vokiečių kalbos lygį, leidžiantį bendrauti kasdieniniame gyvenime ir dalinai (tam tikromis temomis) profesin÷je veikloje.

Modulio aprašas Dalyką sudaro keturiasdešimt trys sud÷tin÷s dalys: 1) Prisistatymas: biografiniai duomenys, veikla; 2) Budinčiojo raportas; 3) Mano/ mūsų šeima; 4) Mano draugas/ draug÷; 5) Mūsų gyvenamoji vieta/ namas/ butas; 6) Daiktai namuose/ baldai; 7) Baldų parduotuv÷je/ kainos; 8) Kariūnų gyvenimo sąlygos LKA; 9) Pasaulio šalys ir tautyb÷s; 10) Vokietija žem÷lapyje/ geografiniai duomenys; 11) Lietuva žem÷lapyje/ geografiniai duomenys; 12) Mano gimtasis miestas; 13) Profesijos, jų pavadinimai ir veikla; 14) Karininko profesija; 15) Maistas, valgymo įpročiai; 16) Tradiciniai vokiečių pusryčiai, pietūs, vakarien÷; 17) Kavin÷je, meniu, LKA valgykloje. Pokalbis su padav÷ju; 18) Maisto produktų parduotuv÷je. Pokalbis su pardav÷ju; 19) Maisto produktų savyb÷s; 20) Maisto paruošimas/ pirkimas šventei; 21) Lietuvos karo akademija; 22) Laisvalaikis/ laisvalaikio užsi÷mimai; 23) Dienotvark÷/ dienos planavimas;

24) Kariūnų diena LKA; 25) Laiškas/ atvirukas; 26) Mano svajonių namas/ butas; 27) Namo/ buto įrengimas/ apstatymas; 28) Būsto rinkoje; 29) Gyvenimas viešbutyje; 30) Kaimynyst÷. Gražaus bendravimo taisykl÷s; 31) Atostogos pajūryje; 32) Sveikata/ ligos; 33) Žmogaus kūno dalys; 34) Ligų simptomai/ nusiskundimai; 35) Pri÷mimas pas gydytoją; 36) Vaistin÷je, pokalbis su vaistininku; 37) Dienos režimas susirgus; 38) Medicinos punktas/ tarnyba Karo akademijoje; 39) Nelaimingi atsitikimai. Pirmoji pagalba; 40) Sveikatos problemos kariuomen÷je; 41) Karininko profesija: pranašumai ir trūkumai; 42) Kariniai laipsniai; 43) Karin÷s uniformos.

Modulio sudarytojai Birut÷ Gaidelien÷ Literatūra • Schritte E., Verlag M. H., D-85737 Ismaning,

2006; • Themen 1 aktuell Kursbuch, Verlag M. H., D-

85737 Ismaning, 2009; • Themen 1 aktuell Arbeitsbuch, Verlag M. H., D-

85737 Ismaning, 2009; • Themen 1 aktuell Lehrerhandbuch, Teil A und

Teil B, Verlag M. H., D-85737 Ismaning, 2009; • Deutsch im Alltag, Šubik B. und Kurdinovsky

H., München, 1992; • Lernziel Deutsch, Grundstufe 1, Verlag M. H.,

München, 1983; • Gaidelien÷ B., Vokiečių kalba kariūnams,

Vilnius, 1995; • Vokiečių–lietuvių kalbų karybos žodynas, sud.

Gaidelien÷ B., Vilnius, 2005; • Lietuvių–vokiečių kalbų karybos žodynas, sud.

Gaidelien÷ B., Vilnius, 2007. Prieš tai studijuoti dalykai ------