Tomas Moras- Utopija

7/26/2019 Tomas Moras- Utopija

1/169


2/169

Utopijos" leidinio Bazelyje titulinis lapas

(Holbeino gravira)


3/169

TOMAS

MORAS

UTOPIJA

VrLNIUS1968


4/169

ILLUSTRIS VIRI THOM AE MORI REG NI

BRITANNIARUM CANCELLARIIDE OPTIMO REIPUBLICAE STATU, DEOUE

NOVA INSULA UTOPIALIBRI DUO

1613

VERT

L. VALKNAS


5/169

AUKSO KNYGA,

tokia pat naudinga, kaip ir domi

apie geriausi valstybs santvark

ir apie naujj

Utopijos sal


6/169


7/169

TOMAS MORAS

SVEIKINA PETR EGIDIJ

Brangusis Petrai Egidijau1, man beveik gda vosno metams prajus sisti tau it knygut apieuLopiei valstyb, nes jos tu, be abejo, laukeipo pusantro mnesio, inodamas, jog itame dariu' nereikia ko nors igalvoti. Antra vertus, n

kiok negalvojau apie plan; turjau tiktai atpasakoti t Rafaelio kalb, kurios su tavimi klausiausi. Nebuvo n vargo, stengiantis grabyliauti:juk ir pasakotojo kalba negaljo bti mantri,nos buvo pasakyta be pasiruoimo, staiga; be to,kaip inai, kalbjo mogus, ne toks didelis loty-

ni|, U.iI f) graik kalbos mokovas, ir todl is manop.i|iako|imas kuo labiau priarts prie jo nerpes-

llngo paprastumo, tuo bus ariau tiesos, o ja vienu slamr darbe turiu rpintis ir rpinuosi.

Pi islpajstu, mielasis Petrai, ita paruota mediaga lok palengvino man tris, kad beveik jo


8/169

8

ir nebeliko. Aiku, kad ir mediagos igalvojimui

ir jos idstymui bt reikj nemenk gabum,

tam tikro isimokslinimo, be to, gerokai laiko irstropumo; o jeigu bt reikj dalyk idstytine tik teisingai, bet ir ikalbingai, tai man btneutek nei laiko, nei stropumo. O dabar, dingu , tiems rpesiams, dl kuri bt reikj tiek

daug paprakaituoti, liko man vienintelis udavinys paprasiausiai urayti tai, k girdjau, a

tas darbas buvo visai menkas. Taiau, iam visaimenkam dalykui, per kitus mano darbus beveikneliko n kiek laiko. Mat, man reikia nuolatosia po teismus bastytis (vienas bylas vedu, kit

klausausi, treiose tarpininkauju, ketvirtas sprendiu, kaip teisjas), ia lankyti vienus mones ipareigos, kitus i reikalo. Tuo bdu paskyrskitiems beveik vis dien, kit laik atiduodusavo artimiesiems, o sau, t. y. literatrai, nebepa-lieku nieko.

Tikrai, grus namo, reikia pasikalbti su mona, paplepti su vaikais, pasinekti su tarnais.iuos panekesius laikau darbais, kuriuos btinaireikia atlikti (btinai, jeigu nenori pasidaryti svetimas savo namuose). Apskritai, turi stengtis, kadbtumei itin malonus tiems, kuriuos, kaip tavo

gyvenimo palydovus, yra davusi arba prigimtis,arba atsitiktinumas, arba pats esi pasirinks, tik

tai nedera j gadinti meilikavimu ar atlaidumui tarn daryti ponus. Besisielojant mintais reikalais slenka dienos, mnesiai ir metai. Kada giia rayti? Tuo tarpu visai neminjau miego, taip


9/169

9

pat ir valgio, kuris daugeliui atima ne maiau lai

ko, kaip ir pats miegas, kuriam skiriama beveik

pus gyvenimo. O sau a nutveriu tik tiek valand, kiek nuvagiu nuo miego ir valgio; inoma, taimaa, bet vis is tas, todl, kad ir ltai, vis dltoubaigiau Utopij" ir pasiuniau tau, mielasisPetrai, kad j perskaitytum ir man primintum,

jeigu kas nors mano buvo praleista. Ties sakant,iuo atvilgiu a gerokai pasitikiu savimi ir net

noriau, kad mano gabumai ir inios bt neblogesns u atmint, bet, inoma, savim tiek nepasikliauju, kad manyiau, jog negaljau niekoumirti.

Be to, ir mano augintinis Jonas Klementas2,kuris, kaip inai, buvo drauge su mumis (a mie

lai leidiu jam dalyvauti kiekviename pokalbyje,i kurio gali bti naudos, nes tikiuosi puiki vaisi i augalo, musio aliuoti dl jo usimimgraik ir lotyn ratais), sukl man dideli abe

joni. Kiek atsimenu, Hitlodjas3 pasakojo, kadAmauroto4tiltas per Anidro5up yra penki im

t ingsni ilgumo, o mano Jonas tvirtina, kadreiki atmesti du imtus, kad ups platumas tojevietoje nevirijs trij imt ingsni. Praau ta-ve, pasistenk visk prisiminti. Jeigu ir tu taip

manai, tai a sutiksiu ir prisipainsiu klyds. Ojeigu tu pats neatsimeni, tai taip ir paliksiu, kaip

paraiau, btent, taip, kaip a atsimenu. Steng-Nluosi kiek begaldamas, kad knygoje nebtKokios apgauls, bet, antra vertus, abejotinais at-vojols veikiau mel pasakysiu6, negu smoningai


10/169

10

meluosiu, nes geriau noriau bti garbingas kaip

protingas mogus.I tikrj, itame varge lengva bus padti,

jeigu apie tai pats suinosi i Rafaelio arba paklausdamas, arba per laik; tai reikt padarytiir dl kitos bdos, mus itikusios, neinau ar dlmano, ar dl tavo, ar dl paties Rafaelio kalts.

Mat, nei mums neatjo galv paklausti, nei jam

pasakyti, kurioje Naujojo Pasaulio dalyje yra

Utopija. inoma, sutikiau ipirkti it praleidimnemenka pinig suma, nes man ir gda neinoti,kurioje jroje yra sala, apie kuri tiek daug kalbu, be to, prie ms yra vienas kitas mogus, o

ypa vienas, pamaldus vyras, teologas, degs trokimu aplankyti Utopij ne i tuio smalsumo argeidimo pamatyti nauj krat, bet kad galtugdyti ir skleisti taip skmingai ten ms pradt tikjim. Nordamas it udavin deramaiatlikti, jis nutar rpintis, kad j popieius tenai

pasist ir net bt irinktas utopiei vyskupu.Jis net nepabgo, kad to rango tursis maldaute

maldauti. Jis laiko, kad toks siekimas ne i garbs ar naudos apskaiiavim, bet i pamaldumo,yra ventas.

Todl praau tave, mielasis Petrai, kreipkis

Hitlodj pats, jei patogu, ar per laik ir padaryk, kad mano darb nesiskverbt apgaul

arba nebt praleista kokia tiesa. Pats neinau,gal geriau jam parodyti pai knyg. Be abejo,niekas kitas geriau u j nestengs pataisyti sibrovusios klaidos, o ir jis pats negals ito pada


11/169


12/169

12

sako graikai. ie jaunuoliai yra tiek nugluodinti

ir i vis pusi nuskusti, kad neturi garbingo

vyro n plaukelio, u kurio bt galima juos nutverti. Be to, kai kurie yra tiek nedkingi, kad,didiai prisidiaug kriniu, neima labiau myltikrjo. Jie tarsi nemandags sveiai, kurie pogausios ir skanios puotos sots traukia namo ne

padkoj kvietjui. Na, ir kelk savo lomis puot tokio ilepinto skonio, nepastovi nuotaik, beto, tokios nemarios ir dkingos irdies monms!

iaip ar taip, mielasis Petrai, sutvarkyk suHitlodju tai, apie k kalbjau. Po to visai laisvai galsiu iuo reikalu naujaip nusprsti. Beje,

ubaigs raymo darb, dabar, anot patarls, vlaiatgavau prot; todl, jeigu tai sutinka su Hitlo-

djo noru, ateityje dl knygos leidimo praysiudraug, o pirmiausia tavo patarim.

Likite sveiki, mielasis Petrai ir tavo puikiojimona, mylk mane, kaip paprastai, o a tave net

labiau, negu paprastai.


13/169

ymaus vyro

RAFAELIO HTTLODJO

panekesio

apie geriausi valstybs santvark

PIRMOJI KNYGA,

kuri atpasakojo lovingas vyras

Tomas Moras,garsusis Britanijos miesto Londono

pilietis ir vikontas


14/169


15/169

Nenugalimasis Anglijos karalius Henrikas, tuovardu vadinamas atuntasis, pasiyms visomisymaus valdovo dorybmis, turdamas gin suviesiausiuoju Kastilijos valdovu Karoliu7, pa

siunt Flandrij mane, kaip palydov ir draugnepalyginamam vyrui Kutbertui Tunstalui8, kur

neseniai, vis pasitenkinimui, karalius buvo paskyrs archyv virininku. Jam pagirti niekonepasakysiu, tik ne i baims, kad draugyst su

juo gali neparodyti mano tikro nuoirdumo, o

todl, kad a negaliu deramai iauktinti jo gabum ir mokslingumo: jis yra tiek inomas irvisur tiek lovinamas, kad, sumans j pagirti,mginiau vake saul apviesti", kaip sako palu ii.

Kaip buvo susitarta, Brugje9 susitiko su mu

mis visi valdovo atstovai, visi yms vyrai. Jv das ir galva buvo Bruges gubernatorius, o pa

siuntinybs lpomis ir irdimi Jurgis Temsici-|usll), Kaselio katedros valdytojas, mogus ikalbingas ne tik per darb, bet ir i prigimties. BeI, jis buvo puikus teiss inovas ir su savo ga


16/169

16

bumais, dideliu patyrimu mokjo puikiai vesti

derybas. Po keleto susitikim ne visai sutarm

kai kuriais klausimais, ir jie, atsisveikin su mumis, ivyko keletai dien Briusel suinoti valdovo valios. A tuo laiku, pasinaudojs aplinkybmis, nukeliavau Antverpen.

Ten mane bevieint m lankyti daug mo

ni, bet u kitus mielesnis sveias buvo Petras

Egidijus, pats kils i Antverpeno, susilauks didelio savj pasitikjimo ir pagarbos, o vertasdar didesns. Neinau, ar tas jaunuolis isiskiriai kit mokytumu, ar padorumu, nes jis yra irpuikus mogus, ir labai isilavins. Be to, jis yra

labai teisingas visiems, o draugams toks irdingas, toks meilus, toks itikimas, toks prieraius,

kad vargu rasi kit, kur draugysts poiriu galtum su juo lyginti. Jis kuklus, kaip retas kas;labiau nei kitiems jam svetimas apsimetimas, neiviename moguje nerasi tokio protingo paprastu

mo. Kalba jo tiek grai, smojus jo tiek neugaulus, kad malonus bendravimas su juo ir nepaprastai smags panekesiai palengvino man gimtins,nam idinio, monos ir vaik ilges, kuris manesmaugte smaug, nes jau daugiau kaip keturismnesius nebuvau buvs namie.

Kart usukau pasimelsti mergels Marijosventov, kuri yra labai puikus statinys ir visa

da prisikimusi moni. Pasibaigus pamaldoms,buvau begrts viebut, bet visai netiktai ivydau Petr, besikalbant su vienu jau senyvusvetimaliu, kurio veidas nudegs, jis pats ulei


17/169

17

ds barzd, o ant peties nerpestingai usimets

apsiaust: ivaizda ir apsirengimu atrod man

laivo savininkas. Pastebjs mane, Petras tuoj

prieina ir sveikinasi. Norjau jam atsakyti, betjis patraukia mane al ir klausia: Ar mataiit vyr?" (Kartu parodo t, su kuriuo maiau jkalbant.) Ketinau, pridr jis, tiesiai i ia

vesti j pas tave!" Jeigu btumt atj, man bt

buv labai malonu dl tavs",atsakiau. Ne,tar Petras, jeigu painotum t mog, tai tikdl ja bt malonu. Mat, nra pasauly kito tokiomogaus, kuris galt tau tiek pripasakoti apienematytus mones ir emes, o a inau, kad tu

baisus toki pasakojim mgjas."Vaidinasi,sakau, labai neblogai a atspjau. Mat, vos tik

pamats, tuojau supratau, kad jis jrininkas."O vis dl to, pareik Petras, tu labai suklydai. Tiesa, jis plaukiojo jromis, bet ne kaip Pa-linras11, o kaip Uliksas12, tiksliau sakant kaip

Platonas13. Mat, itas Rafaelis toks jo vardas,o pavard Hitlodjas imano lotyn kalb, o

graikikai moka puikiausiai: ios kalbos jis stropiau moksi negu romn, nes visikai buvo atsidavs filosofijai, o itoje srityje, kaip jis suinojo, lotynikai nra sukurta nieko reikmingo,

neminint kai kuri Senekos14 ir Cicerono15 krini. Paliks broliams paveldt turt, kuris jamnt lieko tvikje (jis luzitanietis), trokdamaspamatyti pasaulio, prisidjo prie Amerigo Ves-puio16 ir buvo nuolatinis jo palydovas paskutinse trijnscr kotionse- & keturi, apie kurias


18/169

18

jau visur mons skaito, bet i paskutins su juo

nebegro. Mat, Rafaelis labai stengsi ir i Ves-

puio igavo sutikim bti su tais dvideimt keturiais vyrais, kurie buvo palikti tvirtovje17 baigiantis paskutinei kelionei. Tuo bdu jis buvopaliktas pagal bd, labiau linkus klajoti, negudomtis piliakalniais tvynje. Mat, jis nuolatos

kartoja tokius posakius: Urnos kas neturi, t

dangus ukloja. " 18 ir I visur dang tiek pat

esti kelio19." Jei dievas nebt buvs palankus,tokios mintys jam bt daug atsijusios.

Paskui, ivykus Vespuiui, jis su penkiaisdraugais, pasilikusiais tvirtovje, aplank daug

ali ir nuostabiu bdu pateko Taproban20, i

ten nukako Kalikvit21, kur, surads luzitanieilaiv, netiktai grta tvyn."

Po ito pasakojimo padkojau Petrui, kad buvoman toks paslaugus ir pasirpino, kad a pasidiaugiau to asmens kalba, su kuriuo pasine

kti, kaip jis tikjosi, man bus malonu. Po toatsigriu Rafael. Pasisveikin ir pasak pras

tinius odius, kuriuos visada sako pirm kartsusitik nepastami, traukiame mano namus irten, sode susd ant suolelio, ukloto velnomis,pradedam kalbtis.

Rafaelis mums papasakojo, kaip, Vespuiui ivykus, jis pats ir jo biiuliai, pasilik tvirtovje,susitikimais' ir meiliu elgesiu pamau siteik tosalies monms. Todl tarp j ne tik neskriau-diami gyveno, bet net su jais artimai susidraugavo. Pagaliau jie suartjo su vienu valdovu (tos


19/169


20/169

20

smailius dugnus, pagaliau laivus, visu kuo pana

ius ms. Jreiviai buvo gerai susipain su

jromis ir orais.Saksi, kad jis pasidars j tarpe nuostabiai

takingas mogus, imoks juos naudoti magnetin adat, apie kuri anksiau jie nieko neinojo,todl su baime irdav jr ir leisdavsi } j

tiktai vasar. Dabar, pasitikdami ituo akmeniu,

jie niekina iem. Dl to tie jreiviai tap veikiau nerpestingi, ka.p saugs; ir atsirads pavojus, kad tas daiktas, kuris, j nuomone, turjsteikti daug naudos, per j neprotingum gals bti dideli nelaimi prieastim.

Ipasakoti, k jis mats kiekvienoje alyje,

bt perdaug ilga ir visai netikt io veikalo sumanymui. Gal bt, apie tai pakalbsiu kitoje vietoje. inoma, vis pirma itin naudinga bus susipainti su tomis teisingomis ir imintingomis priemonmis, kurias jis pastebjo kai kuriose gerai

sutvarkytose tautose. Apie tai su didiausiu smalsumu j klausinjome, o jis labai mielai pasakojo.

Tuo tarpu ia neminime vis klausim apie pabaisas, nes tai nra jokia naujiena. I tikrj, suplriomis scilmis22, celenomis23, mones ryjaniais lestrigonais24 ir panaiomis nemonikomis

baidyklmis galima susidurti beveik visur, o piliei, iauklt sveikais ir protingais dsniais,bet kur nesurasi.

Tose naujose tautose Rafaelis pastebjs daugklaiding nutarim, bet paminjs nemaai ir toki, i kuri galima imti pavyzd, kaip reikt


21/169


22/169

22

Gerai sakai! tar Petras. Ir man atro

do, kad karaliams tu netarnausi, bet jiems patarnausi. Bet tai yra,atsak Rafaelis, vienu skie

meniu daugiau kaip tarnauti". O a, pareik Petras, taip galvoju: va

dink, kaip nori, t darb, bet jis vis tiek yra ke

lias, kuriuo gali padti ne tik atskiriems asmenims, bet ir visuomenei, o taip pat pagerinti savo

bkl. Ar ji gali pagerti, paklaus Rafaelis,

tuo keliu, kur netraukia irdis? Dabar gyvenukaip noriu, o tokia dalia, mano manymu, tik la

bai nedaugelio i purpuru dvini! Pakanka toki, kurie siekia valdov draugysts, todl argi

manai, kad bus didelis nuostolis, jeigu pastariejiturs isiversti be mans, ar vieno kito, panaaus mane?

Mielas Rafaeli, pasakiau, aiku, kad tu

netrokti nei turt, nei galios, o a, be abejo, tokio nusistatymo mog ne maiau gerbiu ir auktinu, kaip ir vien i t, kuri rankose didiausiturtai. Bet, man atrodo, gerai pasielgsi ir isaugositaurios, filosofikos savo irdies orum, jeigu savo gabumus ir veiklum, net su nuostoliais sau,

paskirsi visuomens reikalams; o to niekada nestengsi padaryti skmingiau, kaip taps didiovaldovo patarju ir kvpdamas jam tikrai inau, kad taip padarysi ger ir tauri mini.O i valdovo, lyg i kokio neisenkamo altinio, vis taut liejasi visokio grio ar blogio srov.


23/169


24/169

24

i sen laik jis skaits ar regjs kitose alyse,

tai klausytojai tok pairs taip, tarsi pasklidusi lov apie j imintingum atsidurt pavojuje

ir jie bt laikomi baisiausiais kvailiais, jeigunestengs ko nors sugalvoti, kas gals apjuodintikit imon. Jeigu trksta kit priemoni, tadagriebiasi tokios: tai, sako jie, patiko ms prose

neliams, o kad mes galtume prilygti jiems imintimi! Taip pasak ir nusiramina, tikdamiesi, jog

tokiais odiais bus puikiai apsigyn. Tarytumbt didelis pavojus, jei kas pasirodys imintingesnis u savo protvius, o jei kas anj galgale buvo labai gerai patvarkyta, tai ramia irdi

mi paliekame galioti. Bet jei kokiu reikalu galima buvo k protingesnio sugalvoti, tai nusitve-

riam tokio rodymo ir sikand jo laikoms. Su

tokiais ididiais, kvailais ir aiktingais sprendimais a nekart susidurdavau kitose vietose, oypa kart itai pastebjau ir Anglijoje.

Sakyk, susimildamas, klausiu a, buvai

ir ms aly? Taip, buvau!jis atsak. Ten igyvenau

kelet mnesi, netrukus po vakarini angl25pralaimjimo pilietiniame kare prie karali. Bettas maitas buvo numalintas, be gailesio sutriu

kinus sukillius. Tuo metu likau daug skolingasgarbingajam tvui Jonui Mortonui,26, Kenteberio

archivyskupui ir kardinolui, tuo metu ir Anglijos kancleriui. Sis vyras, mielasis PetTai (a kreipiuosi tave, nes Moras ino, apie k pasakysiu),vertas pagarbos ne tik savo autoritetu, bet ir pro


25/169

25

tingumu bei taurumu. Jis buvo vidutinio stoto,

nors ir senyvas, bet dar stiprus. Jo veidas kl

pagarb, o ne baim. Bendraudamas su kitais, jis

bdavo malonus, bet rimtas ir orus. Jam kartaisueidavo noras pasirodyti perdaug rsiam supraytojais, bet be alos jiems: tuo bdu tik nordavo suinoti, kiek kuris turi iradingumo ir

koki umoj. Kiekvieno drsumas, kuris buvo

tarsi gimtas ir jam paiam (tiktai be lumo), j

didiai diugindavo: tok mog jis pripaindavotinkamu tarnybinms pareigoms. Jo kalba bdavo daili ir iraikinga. Jis buvo didelis teiss inovas, pasiymjo nepalyginamu smojingumu,

nuostabia atmintimi. ias nepaprastas gimtas savybes jis irutuliojo besimokydamas ir besilavindamas.

Kol ten buvau, maiau, jog karalius visikaitikdavo jo patarimais, o valstyb daugeli atvej jais remdavosi. Beveik nuo paios jaunys

ts, tiesiog i mokyklos suolo, pateko jis rmus,per visa ami turjo svarbi reikal ir, nuolatos

plakamas aiktingo likimo, tarp daugybs pa vol sukaup didiul valstybin patyrim, kuris,tuo bdu gytas, nelengvai pradingsta.

Laimingai susiklosius aplinkybms, vien die

n teko man sdti su juo u stalo; ten pat sdto ir vienas pasaulietis, js statym inovas.Nebeinau, kokios dingsties paskatintas, jis radoprog isamiai girti tuos grietus statymus, kulio buvo tuo metu taikomi vagims: jis pasakojo,knd j kartais po dvideimt pakardavo vienose


26/169


27/169

27

prie Kornuelio, o ankstliau po mi Pranc

zijoje. U valstyb ar u karali netek snari,

nebegali dl luoumo imtis buvusi versl, o dl

amiaus nebestengia imokti nauj. Bet, sakau,i neminkime, nes karai bna tam tikrais laikotarpiais. Pavelkime tai, kas atsitinka kiekvien dien. ,

Pirmiausia yra daugyb kilmingj: jie tarytum tranai gyvena nieko neveikdami, maitinasikit trisu, didindami pajamas, savo dvar nuomotojams lupa devynis kailius. Tik tok taupumtepripasta itie mons, iaip ilaidus, kol tampa visiki elgetos. Dar reikia pridurti, kad iuos

aristokratus supa begalin dykinjani palydov minia, niekada nesimokiusi susirasti maisto.Bet vos tik ponas mirta arba patys tarnai suserga, tuoju imetami laukan. eimininkai mieliaumaitina dyknus, kaip ligonius, o. danai mirusiojo pdinis nestengia ilaikyti tvo eimynos.

Todl ir badmiriauja jie smarkiai, jeigu tik nepradeda baisiai plikaut. K gi darys? Juk,kai beklaidiodami nuplia drabuius ir netenkasveikatos, tai ligot ir skarmaluot priimti nebe-inalonja kilmingieji, nedrsta ir valstieiai. Pastarieji ino, kad mogus, velniai iaukltas dy-

kystje ir smagumuose, su paga prie ono irskydu rankoje prato rkanu veidu ididiai i-

iti visus kaimynus ir, lygindamas su savimi, visus niekinti, o netinka u skurd atlyginim irmunk maist tarnauti varguoliams su kastuvu irkauptuku.


28/169

28

tai mano panekovas pareik:

Betgi mums ir reikia pirmiausia palaikyti

io luomo mones: juose, kaip auktesnio ir tauresnio umojo monse, palyginus su amatininkais ir emdirbiais, jeigu tik kilt karas, ir slypi visa ms kariuomens jga ir stipryb.

Puiku, sakau a, tokiu paiu pagrindu

galtumei sakyti, kad karo dlei reikia remti ir

vagis, kuri, be abejo* niekada neatsikratysite,

kol tursite i rminink. Juk ir plikai galibti vikrs kariai, o i kitos puss kariai nra patys didiausi suglebliai tarp plik. Taigi abuie verslai puikiai dera. Ties sakant, i yda, kad

ir paplitusi tarp js, nra bdinga tik jums: ji

bendra beveik visoms tautoms. Pranczij niokoja kitas dar baisesnis maras: visa alis net taikosmetu (jeigu tai galima pavadinti taika) apspistair apgulta samdini kari, pakviest tokiu paiusitikinimu, kokiu js ryots ia maitinti dyk

nus tarnus. itie imintingieji kvailiai nusprend,

jog valstybs gerov priklauso nuo to, ar yra vis laik pasiruousi, stipri ir gerai ginkluota gula daugiausia i veteran: jie, mat, nepasitiki nau

jokais. Todl itiem politikam karas reikalingas,bent tuo tikslu, kad turt prityrusi kari, tu

rini u dyka smaugti mones, kad, kaip smojingai pasaks Salustijus27, per dykyst neimt

stingti j ranka ir dvasia.Pranczija pati i savo bd patyr, kokia bai

si pratis laikyti itokias biaurybes, t patrodo ir romn, kartaginiei, sir ir daugelio ki


29/169

29

t taut pavyzdiai. i vis taut kariuomens

sugriov viena ar kita proga ne tik j valstyb,

bet sunaikino j laukus ir paius miestus. O kad

nra didels btinybs kareivius telkti, aiku ito, kad net prancz kariai, kovose ugrdinti,susidr su js naujokais, ne danai gali pasigirti pergale. Plaiau apie tai nekalbsiu, kad ne

atrodyiau jums pataikaujs. Bet negalima manyti, kad js miestieiai, amatininkai arba paprasti

ir iurkts emdirbiai labai bijosi t dykinjani aristokrat palydov; gal tik dl kno sudjimo nepasiym jga ir drsumu arba kurinarsum palaus neturtas. Todl nra jokio pa

vojaus, kad stiprs ir sveiki mons (juk aristokratai tik rinktinius teikiasi tvirkinti), dabar nykstbedykindami, arba silpst beveik nuo moterik usimim, taps itiliais, jeigu tik bus parengti gyvenimui, imok nauding amat, ugrdinti vyrikais darbais. iaip ar taip, man atrodo,

valstybei nra naudinga, laukiant karo, kurio niekada nebus, jeigu tik nenorsite, laikyti didiultoki moni mini: jie kenkia taikai, kuria reikia daug labiau sielotis, negu karu.

inoma, tai ne vienintel prieastis vogti. Yrair kita, mano nuomone, labiau jums bdinga.

Na, kokia gi? paklaus kardinolas. Js avys28, sakau a, paprastai tokiosromios, patenkintos menkuiu maistu, dabar, sako, pasidar tokios drios, tokios nesutramdomos,kad ryja net mones, naikina ir niokoja laukus,namus ir miestus. Mat, tose karalysts vietose,


30/169

30

kur surenkama plonesn ir todl brangesn vil

na, kilmingieji aristokratai ir net keletas abat,

vent moni, nesitenkina tomis metinmis pajamomis ir nuoimiais, kuriuos paprastai susirinkdavo i dvar j protviai, jiems negana, kaddyk ir prabang gyvenim gyvena, kad visuomenei ne tik neduoda naudos, bet net kenkia; sa

vo dvaruose jie nepalieka ariam dirv, vis lauk uleidia ganyklom, nuveria namus, sugriauna miestus, palikdami tik ventyklas, kaip tvartusavims. itie gerieji mons veria dykumom visasgyvenvietes, kiekvien dirbamos ems pd, tarytum js krate maai bt ems prarandama

vri uvarams ir vrynams. Nuo to laiko kai

vienas rijnas, nepasotinamas ir baisus tvynsmaras, panaikino eias, aptvr kelet tkstanimarg viena tvora, metami laukan kai kurie nuomininkai, klasta ar prievarta atimamas net j pai turtas, arba, varginami ir skriaudiami, turi j

parduoti. Todl kraustosi kitur nelaimingieji: vyrai ir moterys, ved ir itekjusios, naliai ir nals, tvai su maais vaikais ir gausia, bet neturtinga eimyna, nes ems darbas reikalauja daugrank. Jie kraustosi, sakau, nuo gerai inom irprast idini ir neino, kur dtis. Visus pigios

verts rakandus, jeigu tik gali susilaukti pirkjo, parduoda pusdykiai, i reikalo juos ikiti. Okai beklaidiodami greitai ieikvoja t turt, taikas gi jiems belieka, turi vogti ir pelnytai patekti kartuves arba klajoti ir elgetauti. Bet ir tadajie, kaip valkatos, kiami kaljim u dyk


31/169


32/169


33/169

33

vagys. Jeigu nepasigydysite i it bd, veltui

didiuosits baudianiu u vagystes teisingumu,

tik atrodaniu graiu, o i tikro neteisingu. Jspuikiai aukljate mones, nuo pat maens palengva juos tvirkinate, o pripastate vertus bausmstik tada, kai jie jau suaug, pridaro toki piktybi, kuri galima buvo laukti nuo paios vaikys

ts. Taigi sakykite, js nieko kito neveikiate, kaiptik patys darote vagis ir patys baudiate?

Man taip bedstant, mintasis teiss inovaspasiruo atsakyti. Jis ryosi griebtis prastiniokalbos bdo, kada stropiau kartojami prieininkorodymai, negu atsakoma juos, vadinas, dau

giausia lovs laukiama i geros atminties. inoma, tar jisai, puikiai pasakei.Bet lengva suvokti, kad esi svetimalis, galjsveikiau t apie tuos dalykus igirsti, negu ktiksliai suinoti; tai keliais odiais rodysiu. Pirmiausia i eils iskaiiuosiu tavo rodymus: po

to paaikinsiu, kur suklydai, neinodamas mspadties; pagaliau sugriausiu ir paneigsiu visus

tavo tvirtinimus. Taigi, kaip adjau, pradsiunuo pirmojo, nes tu, kaip man pasirod, keturiaisatvejais...

Nutilk! nutrauk kardinolas. Jeigu taip

pradedi, vadinas, ketini atsakyti ne keliais odiais. Todl atleisime tave iuo metu nuo itovarginanio atsakymo, palikdami t pareig kitam susitikimui; noriau, kad jis bt rytoj, jeigu tik kas nesutrukdys nei tau, nei Rafaeliui. Odabar, gerasis Rafaeli, mielai pasiklausyiau, ko


34/169


35/169


36/169


37/169


38/169


39/169

39

sprukt? Bet ir tuo atveju j iduot piauta ausis.

Gali bt pavojus, kad jie nesudaryt suokalbio

prie valstyb. Tarytum kokia sritis gali puoselti

toki vilt, nepabandiusi prikalbinti daugelio srii verg. Juk vergai ne tik negali sudaryti suokalbio, bet jiems negalima net susitikti, pasikalbti ir sveikintis. Argi galima manyti, kad jie

patiks savo biiuliams tok sumanym, inodami,jog j nutylti pavojinga, o iduoti labai naudin

ga. Antra vertus, n vienas vergas neprarandavilties, kad, bdamas klusnus, kantrus ir rodydamas tikr nor pasitaisyti, gali atgauti laisv. Iri tikrj taip bna: kiekvienais metais paleidia

ma keletas verg u kantryb.tai k pasakiau ir pridriau: man rodosi, nra prieasties, dl ko itokios priemons negalt bti taikomos Anglijoje; jos duot net daugiaunaudos, negu tasai teisingumas, taip nepaprastaiIgirtas mintojo teiss inovo. Tas teiss inovas

atsaks: Nieko panaaus niekada negalima vestiAnglijoje, neutraukus valstybei didiausio pavojaus.

Taip sakydamas, jis pajudino galv, ikreipsu panieka lpas ir nutilo. O visi ten buv pri

tar jo nuomonei. Tada kardinolas pasak: Nelengva atspti, ar pasisekt toks dalykas ar ne, nepadarius joki bandym. Bet, jeigu,paskelbus mirties nuosprend, valdovas liept atidti bausms vykdym, tai galima bt taikyti irpolllerit bd, panaikinus priglobsio35 privile


40/169


41/169


42/169


43/169

43

vienas plikis, pajuto plikio kart, tai kok kar

t pajus vienas paaipnas i daugybs broli,

tarp kuri yra baisyb pliki? Be to, turim ir popieiaus bul, pagal kuri ekskomunikuojami visi, kurie aiposi i ms.

Kardinolas, pamats, kad toms kalboms nebusgalo, linkteljs galv, isiunt palain, skmin

gai nukreip kalb kitur, lukteljs pakilo i ustalo ir m tvarkyti savo valdini reikalus, o

mus atleido. tai, mielasis Morai, kokia ilga kalba tave prikankinau; man bt buvusi didi gdataip ilgai pasakoti, bet tu ir kartai to norjai, ir,atrod, klausei taip, tarsi nenortum nieko i to

pasakojimo praleisti. Bet a turjau visa tai, kadir daug glausiau, papasakoti, nes tie mons, ku

rie atmet mano skelbiamas mintis, vl jas gynigird kardinol j neniekinant. Jie tiek pataikavo kardinolui, kad net prim palaino isigalvojimus, kuri kardinolas neatmet, kaip juo

k, ir palaik juos beveik rimtais. I to galtumsprsti, koki vert rminink akyse tursiu a

ir mano patarimai. Be abejo, atsakiau, mielasis Rafaeli, su

teikei man didiausi malonum: tokia protingair grai buvo tavo kalba. Man pasirod, jog, tau

kalbant, a ne tik atsidriau tvynje, bet pasijutau vaikas, maloniai prisimins t kardinol, kuriormuose maas buvau aukljamas. Mielasis Rafaeli, nors apskritai tu esi man labai brangus, betnegali patikti, kiek pasidarei brangesnis tik dlt, kad paminjai t vyr. Taiau ligi iol nieku


44/169


45/169


46/169

46

planus, staiga a, menkas mogelis, atsistoiau ir

paliepiau pasukti bures, patariau palikti Italij

ir sakyiau, kad reikia sdti namie, kad viena

prancz karalyst per didel, kad vienas mogusgerai galt j tvarkyti, ir karalius tegu negalvoja apie kit emi prijungim, kaip manote,k jie pagalvot apie mane? Tada galiau pasi

lyti achoriei48 nutarimus, tautos, gyvenanios

pietryius nuo utopiei salos. Mat, itie achorie-

iai kitados kariavo kar, nordami savo karaliuigyti kit karalyst, kuri, kaip jis tvirtino, turjs paveldti dl senos giminysts.

Um pagaliau karalyst, achorieiai i karto

pamat, kad j ilaikyti ne maesnis vargas, kaip

ir sigyti: naujieji valdiniai buvo vis laik nepatenkinti achorieiais, maitavo ar buvo kit puolami, todl achorieiai turjo vis laik kariautiarba u juos, arba prie juos ir negaljo paleistikariuomens; tuo tarpu patys achorieiai buvo

pliami, j pinigai plauk usien, liejo jie krauj dl menkos ir svetimos lovs, taika nesidartvirtesn, karas sugadino dorus paproius karalystje, pilieius pagavo aistra plikauti; per udynes pasidar jie dar lesni; i statym pradta tyiotis, o karalius, sutelks dmes dvi

karalystes, negaljo rpintis nei viena, nei kita.Kai pamat achorieiai, jog j baisiems vargams

nebus galo, susirink pasitarim, labai mandagiai pasil karaliui pasirinkti katr vien karalyst, nes abiem valdyti neuteksi galios; j esper daug, kad juos galt valdyti pusinis karalius,


47/169


48/169


49/169

49

as, kur tiesa ir kur netiesa; o tada karaliui proga

aikinti statymus, kaip jam naudinga. Kiti prisideda prie tos nuomons arba i gdos, arba i

baims; ir taip drsiai i teismo tribnos skelbiamas sprendimas. Juk u valdov balsuoti dingstisvisada atsiras: utenka, kad jo pusj bt arbateisingumas, arba statym odiai, arba supai

niota rato prasm, arba tai, kas dievobaimingiems teisjams yra aukiau u visus statymus,neginijama valdovo pirmenyb. Visi pripastaKraso49 odius, jog niekad nebna per daugaukso valdovui, laikaniam kariuomen; be tokaralius, kad if kaip nordamas, negali niekada

pasielgti neteisingai; nes viskas, kas yra piliei,jam priklauso, netgi patys mons; o kiekvienas

mogus turi tik tiek, kiek i jo neatm karaliausmalon. Be to, karaliui labai svarbu, kad tos nuosavybs bt kuo maiau, mat, karaliaus valdiosramstis yra rpinimasis, kad mons neilept

nuo turt ir laisvs, nes turtingi ir laisvi pilieiainelabai pakenia grietus ir neteisingus sakymus,

o skurdas ir nepriteklius atbukina dvasi, imokokantrybs ir i prislgtj atima kiln nor maitauti. Ir vl atsistojs pradsiu rodinti, kad visiie patarimai karaliui yra ir negarbingi, ir pra

tingi, nes ne tik jo garb, bet ir saugumas yraveikiau tautos turtuose, negu jo paties ide. Po

to parodysiu, kad jie renka karali sau, o ne karaliui, vadinas, tam, kad per jo tris ir pastangasjie gyvent be varg ir nebt skriaudiami, taigivaldovui labiau dera rpintis, kad gera bt jo


50/169


51/169

51

neapykant. Valdovas turi gyventi niekam ne

kenkdamas i savo l, derinti ilaidas su pajamomis, paaboti piktadarystes, teisingu piliei

mokymu veikiau ubgti piktiems darbams uaki, negu leisti jiems isikeroti, kad paskui reikt u tai bausti. Nereikia atnaujinti paproiatmainyt statym, ypa toki, kurie jau prie

kiek laiko paseno ir niekada nebuvo pageidaujami. Niekada u pabaud nedera imti daikto, kuriojoks teisjas neleist paimti n vienam asmeniui,kaip neteisingai ir klastingai gyto turto. Pagaliauia galiau pasilyti netoli nuo Utopijos gyvenani makarieii51 statym. J karalius t pa

i dien, kuri sda sost, po ikilming aukojimo apeig prisiekia niekada neturti vienu metuide daugiau kaip tkstant svar aukso arba sidabro, prilygstanio verte auksui. Sako, jog tstatym ileids vienas labai geras karalius, kurislabiau rpinsis tvyns gerove, negu savo tur

tais. is statymas yra tarsi utvanka, neleidiantisukaupti toki didiuli pinig, kuri trkt mo

nse. Karalius mat, jog t pinig uteksi, jeigujam prireikt kovoti su sukilliais arba jo karalystei tekt atremti prieus, bet ta suma per maa,kad kelt trokim pulti svetimas valdas. ita ir

buvo svarbiausia statymo ileidimo prieastis,antroji, karaliaus nuomone, buvo rpinimasis,

kad kasdieninj apyvartoj monms nepritrktpinig; o kadangi karalius turi imokti visk,kas ide susikaup vir teisto dydio, tai jis neiekosis progos skriausti valdini. Toks karalius


52/169

52

ir piktadariams kels baim, ir gerj bus myli

mas. Jeigu itokius dalykus silyiau visikai

prieingo nusistatymo monms, tai ar nebt tik

pasakos kurtiems? Be abejo, sakau a, kurtiems i kur

ij. I tikrj, visai tuo nesistebiu ir, ties sakant, man atrodo, jog neverta pradti toki kalb

ir duoti toki patarim, kurie, kaip esi sitikins,

niekada nebus priimti. Kokia nauda, kokia taka

gali bti i tokios neprastos kalbos visai prieing sitikinim monms? Draugikai besikalbantiems biiuliams itokia scholastin filosofija nranemaloni. Bet valdov tarybose, kur svarstomi di

deli ir svarbs reikalai, nra tokiems dalykamsvietos.",,Cia ir yra tai, pareik jis, apie k

a kalbjau: prie valdov nra filosofijai vietos."inoma, atsakau, scholastinei, kuri taria, jog ji tinkanti visur ir bet kada. Bet yra ir

kita filosofija, daug gyvenimikesn, inanti savo

veikimo viet ir, prie jos prisitaikydama dramoje,kuri yra jos rankose, darniai ir garbingai apgina

savo vaidmen. ita filosofija tu ir turi remtis.Kitaip, sakykim, yra vaidinama Plauto52 komedija, kur vargingi vergai niekus taukia, o tufilosofo rbais ieisi scen ir padeklamuosi i

Oktavijos"53 t viet, kur Seneka kalbasi suNeronu; argi ne geriau pabti nekalbaniu vei

kju, negu, deklamuojant netinkam vaidmen,sukurti toki tragikomedij? I tikrj, sugadinsiir ikreipsi i dram, pyns visai prietaringosmediagos, net jeigu tie priedai ir bt tinka


53/169


54/169

54

Tikrai, mano kalba spja apie pavojus ir juos

nurodo: ji gali bti nemaloni tik pasiryusiems

eiti prieingu keliu ir su savimi bedugn traukti

kitus. Kitaip sakant, kas gi buvo mano odiuose,ko nedert ar nereikt sakyti visur? I tikrj,

jeigu reikia praleisti, kaip svetimus ir kvailus dalykus, visa tai, kas dl sugedusi moni paproi

atrodo neprasta, taip ir krikioni tarpe btinai

turtume slpti daug k, ko mok Kristus ir net

udraud slpti, o liep net vieai nuo stogskelbti, k buvo saviesiems panibdjs aus.Didel dalis ito mokslo yra svetimesn i dien paproiams, negu kad buvo mano kalba. Tiesa,

pamokslininkai, gudrs mons, manau, tavo patarimo paklaus ir pamat, kaip sunku moni paproius pritaikyti prie Kristaus norm, pritaikKristaus moksl, tarsi vinin liniuot prie paproi, matyt, tam, kad bent kiek juos susiet. Kaipmatau, iuo bdu jie tik tiek pasiek, kad blogi

mons dabar gali nerpestingiau gyventi; inoma, valdov tarybose ir a tiek pat pasieksiu.Mat, arba a bsiu prieingos nuomons, negupareikta, o tai tas pat, kaip kad jokios nuomons neturiau, arba manysiu t pat ir tapsiu,tariant Terenijaus Mikiono54 odiais, j beproty

bs pagalbininku. Ties sakant, nesuprantu, kokstas aplinkinis kelias, kuriuo, tavo nuomone, rei

kia eiti, kad negalint visko pakreipti gera, bentvisk taip sutvarkyti, kad kuo maiau bt blogio. Ten nra kur pasislpti ar irti pro pirtus; reikia atvirai pritarti pikiausiems sumany-


55/169

55

mams ir pasirayti pratingiausius nutarimus. Bet

ir menkai pagyrs blogus sumanymus, bus tarytum nipas ir kone idavikas.Be to, pateks tarp toki biiuli, kurie leng

viau ives i kelio ir geriausi vyr, negu kadpatys pasitaisys, tu niekur negalsi duoti naudos.Toki moni suged proiai arba tave sugadins,

arba, liks nesugadintas ir nekaltas, pridengsi kit

piktyb ir kvailum; neverta n kalbti, kad tuoaplinkiniu keliu galima ko nors pasiekti. TodlPlatonas labai graiu palyginimu parodo, kad gerai iminiai daro, nesikidami valstybs reikalus. Filosofai mato, jog mons, pasipyl po gat

ves, pateko smarkiausi lit, bet negali jkalbti slptis nuo lietaus, eiti pastog. inoda

mi, jog, ij laukan, nieko nelaims, tik patyskiaurai perlaps, jie i nam n kojos nekelia irbna patenkinti, kad, negaldami pagydyti kitkvailysts, bent patys jos nekliudyti lieka.

inoma, mielasis Morai (jeigu i ties sakysiusavo nuomon), man atrodo, jog kur tik yra pri

vati nuosavyb, kur visi visk pinigais matuoja,

ten vargu ar teisingai ir gerai gali bti tvarkomivalstybs reikalai, antraip tursi pripainti, jogteisingai elgiamasi, jei kas geriausia atitenka blo-

giausiems, kad tikra laim, jeigu viskas padalintakeletui moni, kurie taip pat gauna toli grau

nepakankamai, o kiti skurste skursta.Todl vienas pats galvoju, jog imintingiausi

ir veniausi nuostatai yra utopiei, kurie, ileid nedaug statym, taip gerai tvarko valstyb,


56/169

56

kad ir doryb yra vertinama, ir, neirint turto

lygybs, visi visko pertek. Antra vertus, lyginu

su j paproiais toki daugyb kit taut, kurios

vis kuria savo krate tvark, bet niekada jos nepasiekia; ten k kiekvienas sigyja, t ir laikosavo nuosavybe; jose kiekvien dien leidiamadaugyb statym, bet jie negali apsaugoti, kas

mogaus pasiekta, n atskirti nuo kit tai, k

kiekvienas vadina privaia nuosavybe. Kad taip

yra, rodo niekada nesibaigi teismai. Taigi, sakau,pats vienas taip galvodamas, pasidarau teisingesnis Platonui ir ne labai besistebiu, kad jis nesutiko duoti statym atmetusiems statymus, pagal

kuriuos visos grybs turt bti skirstomos po

lygiai. itas didysis iminius lengvai numat, kadvienintelis kelias visai visuomenei gerov yrapaskelbimas turt lygybs, kuri vargu ar galimagyvendinti ten, kur kiekvienas turi nuosavyb.Mat, jeigu kiekvienas, remdamasis tam tikrais

pagrindais, stengiasi kuo daugiau pasisavinti, tai,kad ir kiek bt lobi, juos pasidalins nedaugelis

moni ir kitus paliks skursti, o paprastai pirmiejilabiausiai verti, kad juos itikt antrj likimas,nes jie gobs, nedori ir niekam tik, o antriejikukls ir paprasti mons, kasdieniniu darbu tei

kiu daugiau naudos visuomenei, negu patys sau.Todl a sitikins, kad paskirstyti turtus lygiaiir teisingai ar gerai sutvarkyti moni reikalusgalima tiktai panaikinus privai nuosavyb. O

jeigu ji pasiliks, tai vis laik didiausi ir geriausi moni dal slgs iauri ir neivengiama


57/169

57

skurdo ir varg nata. Sutinku, kad i nat ga

lima palengvinti, bet tvirtinu, kad visai panaikinti jos negalima. Pavyzdiui, galima padaryti,

kad niekas neturt ems daugiau, negu nustatyta, arba statymais apriboti pinig sum; galimaileisti statymus, kad valdovas nerodyt neribotos galios, o tauta negalt per daug savavaliauti,

kad tarnybos nebt perkamos ar parduodamos,

arba kad jose nebt ilaid, nes bsianti proga

apgaule ir plimais atsiimti iuos pinigus ir reiks skirti ias pareigas turtinguosius, o jasdaug geriau gali atlikti protingi mons. Taigi,sakau, tokie statymai gali suvelninti ir paleng

vinti ias negandas, kaip nuolatiniai kompresai

palaiko beviltik ligon. Bet, kol tebra privatinuosavyb, nra n maiausios vilties, kad visuomen pasitaisyt ir atgaut savo ger sveikat.Be to, begydydamas vien jos dal, aitrini aizdaskitose dalyse. Tuo bdu vienur gydydamas, su

keli lig kitur, nes negalima nieko vienam pridti, neatmus tiek pat i kito." O man, sakau a, prieingai atrodo, ne

galima turtingai gyventi ten, kur viskas yrabendra. I kur gali atsirasti gausyb daikt, jeigukiekvienas vengia darbo, nes jo neskatina pelno

viltis, o pasitikdamas kit darbtumu, ima tinginiauti. O kada mones skatins skurdas ir statym nebus saugoma, k kiekvienas turi sigijs,tai ar mons nekents nuo nuolatini udyni irsmyi? Juo labiau, kad dings pagarba ir paklusnumas valdiai; negaliu net sivaizduoti, kokia


58/169

58

vieta gali bti pareigno tarp toki moni, tarp

kuri nra jokio skirtumo. A nesistebiu, atsak Rafaelis, kad tau

taip atrodo, nes negali sivaizduoti tokios padties arba sivaizduoji neteisingai. Bet jeigu btumpabuvs su manimi Utopijoje ir pats pamats tenykius paproius ir sutvarkym, kaip kad pa

dariau a, pragyvens ten daugiau kaip penkerius

metus, ir niekada nebiau i ten ivyks, jeigu

nebt atsirads noras papasakoti apie t naujpasaul, tai, be abejo, sutiktum, jog niekur nesimats geriau susitvarkiusi moni kaip ten.

inoma, pasak Petras Egidijus, tu sun

kiai pajgsi mane tikinti, kad geriau susitvarkiusi 'tauta yra tame naujame pasauly, negu itame, mums inomame; a manau, kad ia n kiekneblogesns galvos ir senesns valstybs, neguten; be to, ilga patirtis irado ia labai daug patogum monms; nenoriu dar minti atsitiktini

atradim, kuri igalvoti nebt stengusi jokiagalva.

Kai dl valstybi senumo, pasak Rafaelis, tai teisingiau galtum kalbti, perskaits topasaulio istorij; jeigu galima ja tikti, tai jkrate buvo kurti miestai anksiau, negu ms

aly apsigyveno mons. O ties sakant, ir ten,ir ia galjo atsirasti, k ligi iol yra igalvojs

mogaus protas arba davs atsitiktinumas. iaipar taip, a sitikins, kad jeigu juos ir pranoksta-me gabumais, tai mes atsilik uolumu ir darbtumu. Pagal j metraius, iki ms atplaukimo


59/169

59

j al, apie mus (jie vadina mus gyvenaniais

anapus atogr") jie nieko niekada nra girdj.

Tiesa, kadaise, prie tkstant du imtus met,

vienas laivas, audros ten nubloktas, sudus prieUtopijos salos. Buv imesti krant kain kokieromnai ir egiptieiai, kurie niekada i ten nebe-gr. Pairk, kaip sumaniai i prog jie i

naudojo savo darbtumu. Romos imperijoje nebuvo tokio naudingo amato, kurio utopieiainebt imok i imest svetimali arba, susipain 6U t amat uuomazgomis, nebt naujirad. Tiek i to buvo gero, kad vien kart keletas msiki pateko pas juos. O jeigu kas nors

per atsitiktinum atkeliavo i ten pas mus, tai tasvykis idilo visai i atminties, kaip gal ateinan

ios kartos umir, jog a ten esu buvs. Ir kaiputopieiai po vieno susitikimo sisavino msnaudingus iradimus, taip, manau, praeis dauglaiko, kol suinosime, kas j geriau sugalvota,

negu ms. Svarbiausia prieastis, manau, yra ta,

kad nors mes ir nenusileidiam jiems nei gabumais, nei priemonmis, taiau j valstyb protin-giauvvaldoma ir laimingiau klesti.

Taigi, mielasis Rafaeli, sakau, maldauju

tave, apsakyk mums apie t sal; nesistenk kalbti trumpai, bet i eils papasakok apie jos emes, upes, miestus, mones, j paproius ir staigas, statymus ir pagaliau visk, kas, tau atrodo,mums reikia inoti, o turi suprasti, kad norimeinoti, ko neinome.


60/169

60

Mieliausiai itai padarysiu, atsak jis,

nes viskas tebra* man prie akis, bet tam reikia

laisvo laiko. Na, tai einam namo, papietausime, o po

to sutvarkysim laik, kaip norsime. Gerai, pasak jis.Parj namo, mm pietauti.

Pavalg grom t pai viet, atsisdom ant

to paties suolo ir sakme tarnams, kad mums

niekas netrukdyt. Po to a ir Petras Egidijuskalbinjome Rafael testi savo paad. Jisai, pamats mus susitelkusius, troktanius klausytis,pasdjs tylomis ir susimsts, pradjo itaip.


61/169

RAFAELIO HITLODJOpanekesio apie geriausi

valstybs santvark

ANTROJI KNYGA,

kuri atpasakojo Tomas Moras,Londono pilietis ir vikontas


62/169


63/169

Utopiei sala per vidur, kur ji plaiausia, yradviej imt myli, toliau per didel salos ilgum tas plotis kiek maesnis, o galuose i abiejpusi visai susiaurja. Jeigu bt galima tuos ga

lus apvesti skriestuvu, tai susidaryt aplinkuipenki imtai myli. Nuo t gal sala atrodo kaip

jaunas mnulis. Jo ragus skira didiulis madaug11 myli ploio ssiauris, i vis pusi supamassausumos ir ginamas nuo vj, panaus didiuleer, veikiau stovinio kaip audringo vandens;

beveik visa vidin tos alies dalis yra prieplauka,i kur visomis kryptimis plaukia laivai, teikdami

didel naud monms. Ssiaurio iotys yra labaipavojinga vieta, i vienos puss dl seklum, oi kitos dl uol. Beveik vidury ito tarpostkso uola, kyanti i vandens ir todl nepavo

jinga. Ant ios uolos pastatyt bokt saugo sargyba. Kitos uolos slypi po bangomis ir pavojingos. Kelias tarp j inomas tiktai utopieims, irtaip viskas taisyta, kad svetimalis gali patekti ssiaur tik vedamas utopieio, bet ir jiems nevisai saugus jimas, jeigu jis nebt nuymtas


64/169

64

enklais, rodaniais keli krant. Perklus iuos

enklus kitas vietas, galima praudyti ir labai

gaus prie laivyn. Kitoje salos pusje gausu

prieplauk. Ilipti sausum ir. dl gamtos, ir dl

mogaus padaryt sutvirtinim taip sunku, kadkeletas gynj gali atremti didiul kariuomen.

Pagal padavimus ir i paios vietovs matyti,

kad ita em kitados nebuvo supama jros. Bet

Utopas, kurio, kaip nugaltojo, vardu sala ir vadinama (anksiau jos vardas buvo Abraksa55), tikatplauks ir pasieks pergals, tuojau pat prakas penkiolika myli toje vietoje, kur alis jungsi su emynu, ir apved jr aplink em,

iurki ir laukin gent pakl iki tokio kultros ir isilavinimo lygio, kad dabar ji beveik pralenkia visus mirtinguosius. Nenordamas, kadmons tris laikyt gda, Utopas trauk tuosdarbus ne tik gyventojus, bet ir savo kareivius.Darbas, padalintas tarp tokios daugybs moni,

buvo ubaigtas nepaprastai greitai, ir tas pasisekimas didiai nustebino ir igsdino kaimynus,kurie pradioje juoksi i tuios umaios.

Saloje penkiasdeimt keturi56 miestai, visi erdvs ir didingi; kalba, paproiai, statymai, staigos juose vienodos. Miestai visi taip pat vienodai

idstyti; visur t pati j ivaizda, kiek leidiavietov. Patys artimiausi i j yra u dvideimt

keturi myli vienas nuo kito. N vienas miestasnra toks atsiskyrs, kad i jo per dien negalimabt psiomis pasiekti kito. I kiekvieno miestokasmet renkasi po tris senus ir prityrusius pilie-


65/169

65

ius Amaurote57 bendr salos reikal aptarti.

Mat, tas miestas yra laikomas pirmu ir pagrindiniu, nes, bdamas paiame alies vidury, yra patogus vis srii atstovams. Laukai tarp miesttaip gerai padalinti, kad n vienas bet kuria kryptimi neturi maiau kaip dvideimt myli, o ivienos puss net ir daugiau, btent, i tos, i kur

miestai yra atokiausiai vienas nuo kito. Bet nvienas miestas netrokta praplsti savo rib, nes

jo gyventojai save laiko veikiau emdirbiais, negu t vald savininkais.

Kaimuose namai patogiai istatyti, juose sukrauti emdirbiui reikalingi padargai.

ituose namuose gyvena pilieiai, persikl imiesto kaimus. N viena kaimiei eimyna ne

turi maiau kaip keturiasdeimt moni vyrir moter, neskaiiuojant dviej priskirtini verg. Visiems eimynykiams vadovauja eimynostvas ir motina, gerbiami pagyven mons, o

trisdeimiai toki eimyn skiriamas vienas fi-larchas. I kiekvienos eimynos kasmet vl gr

ta miest dvideimt moni, pragyvenusi kaime dvejet met. J viet uima i miesto tiekpat nauj; jie mokysis i t, kurie kaime prabuvo

jau metus ir todl labiau prityr ems kyje; ie

ateiviai po met turs mokyti kitus, kad dl nepatyrimo nepritrkt duonos, jeigu visi bus naujokai ir nenusimanys emdirbystje. itas papro-lys atnaujinti emdirbius yra prastas, kad niekasnebt veriamas i eils perdaug ilgai gyventirsiomis slygomis, taiau atsiranda nemaai


66/169

66

moni, kurie i prigimties mgsta kaimo gyve

nim ir isiprao, kad bt ilgiau palikti.emdirbiai dirba em, augina gyvulius, prisitaiso malk ir vea miest sausuma ir jra, kaippatogiau. Viiuk jie priaugina be galo daug irnuostabiai moka t darb. Mat, jie netupdo vitos ant kiauini, bet, j daugyb vienoda iluma

ildydami, iperina ir iaugina. Ir viiukai, vos

tik isikal, bgioja paskui mones, tarsi paskui

perekles, ir juos pasta. Arkli jie laiko labainedaug ir tik eiklius, kad jaunuomen galt pasimanktinti jodindama. em dirba ir visk veioja jauiais. Kaip patys utopieiai pripasta, j

jauiai smarkumu neprilygsta irgams, bet pastaruosius pralenkia patvarumu. Be to, j nuomone,jauiai neserga tokia daugybe lig, j ilaikymasreikalaujs maiau triso ir ilaid, o netinkdarbui panaudojami maistui.

Jav sja tiktai duonai. Geria vynuogi, obuo

li ar kriaui vyn, kartais gryn vanden, danai medaus arba gausiai auganio j krate saldymedio nuovir. Nors jie nustato (ir apskaiiuoja labai tiksliai), kiek duonos suvartoja mietas ir jo apylink, taiau jav sja ir gyvuliiaugina daug daugiau, negu kad jiems reikia,

ketindami likuiu pasidalinti su kaimynais. Jeiprisireikia, ko nra kaime, jie kreipiasi miest

ir labai lengvai gauna i njto valdios, be jokimain. Mat, jie susirenka f miest kiekvieno mnesio ventadien. Artjant pities dienai, emdirbi filarchai pranea miesto valdiai, kiek


67/169


68/169


69/169


70/169


71/169


72/169

72

kysts, i dalies mokykloje susipaindami su

emdirbyste, i dalies laukuose, prie paties miesto, kur vaikai, ivesti neva aisti, ne tik stebi kit

darb, bet, nordami pasimanktinti, ir dirba.Be emdirbysts, kuria, kaip minjau, veriasi

visi, kiekvienas dar mokosi kokio nors savo amato; vilnas verpti arba linus doroti, akmenskal

dio, kalvio, metalisto ar staliaus darbo. Galima

sakyti, kad, be pamintj, j krate nra kito

amato, kuris bt reikmingas ir vertas paminti.J drabuiai, nors ir skirtingi kiekvienai lyiai,vieniiems ir vedusiems monms, bet visada vienodai sukirpti ir per vis gyvenim nesikeiia:

jie malons akiai, patogs kno judesiams ir pritaikyti aliui ir kariui. iuos drabuius kiekviena eimyna pati sau siuvasi. Jie kiekvienasmokosi kokio nors amato, ir ne tik vyrai, bet irmoterys. Taiau pastarosios, bdamos silpnesns,dirba lengvesnius darbus: jos paprastai verpia

vilnas ar linus, o vyrams pavedami kiti sunkesniamatai. Daniausiai kiekvienas augdamas mokosi

tvo amato, daugel i prigimties traukia toksdarbas. Bet jeigu kas turi polink kitam verslui,tas snijamas ir perkeliamas eimyn, kuriosdarb mgsta, ir ne tik tvas, bet ir valdia rpi

nasi, kad jis patekt rimto ir garbingo eimynostvo rankas. Be to, jeigu kas, imoks vieno aniar

to, panori mokytis kito, tokiam leidiama tkipat bdu. Imoks abiej, veriasi tuo daljkuriuo nori, jeigu valstyb labiau nepageidaujikurio nors vieno. Svarbiausias ir beveik vienoj


73/169

73

telis sifogrant verslas rpintis ir stebti, kad

niekas nesdt be darbo, o uoliai verstsi savo

amatu, bet kad nesivargint nuo auros ligi tamsios nakties, lyg koks gyvulys. Toks baisus trisaspranoksta net ir verg jgas, taiau beveik visuritoks yra darbinink gyvenimas, iskyrus tik uto-pieius, kurie dien, priskaiiuodami ir nakt, da

lina dvideimt keturias lygias valandas, o darbuiskiria tiktai eias: tris prie pietus, po to eina

pietauti, o po piet, pailsj dvejet valand, vldirba tris valandas ir darbo dien ubaigia vakariene. Kadangi jie skaiiuoja pirm valand nuovidurdienio, tai apie atunt eina miegoti: miegui

skiria atuonias valandas. Kiek tik lieka laiko podarbo, miego ir valgio valand, kiekvienas gali

praleisti, kaip nori, taiau draudiama jas pralbauti ar pratinginiauti; laisvas nuo savo amatovalandas turi skirti darbui, kur irdis traukia. itaspertraukas daugelis skiria mokslui. Be to, yra pa

protys kasdien dar neiauus klausytis viepaskait, kuriose privalo dalyvauti tik irinktieji

mokslui. Be i dar daugyb visoki luom moni, vyr ir moter, suplaukia klausytis i paskait, vieni vien, kiti kit, kur k irdistraukia. Jeigu kas nori skirti t laik savo ama

tui, o tai daro daugelis nelink gilintis kurnors moksl, tokiam niekas nedraudia; jis net

pagiriamas, kaip valstybei naudingas mogus.Po vakariens jie praleidia vien valand

aisdami vasar soduose, o iem tose salse,

kur kartu valgo. Ten jie arba kokiuo muzikos.


74/169

74

instrumentu groja, arba ilsisi nekuiuodami. Kau

liuk ir kit panai kvail ir pragaiting aidim utopieiai net neino. Taiau jie ypatingai

mgsta du aidimus, panaius akes58: vienas skaii kova, kur skaiius skaii grobia, antras toks, kuriame karine tvarka ydos grumiasisu dorybmis. iame aidime itin sumaniai yra

parodomas ir yd nesutarimas tarp savs ir j

santarv kovojant su dorybmis, o taip pat, kurios ydos kurioms dorybms prietarauja, kokiomis jgomis jos atvirai prieinasi, kokiomis gudrybmis puola i pasal, kokiomis priemonmisdorybs palauia yd jgas, kokiais bdais iven

gia j puolimo, pagaliau, kaip viena ar kita pus

pasiekia pergals.Bet ioje vietoje, kad ivengtumte klaid, tu

rime atidiau pavelgti vien klausim. Jeigujie dirba tiktai eias valandas, tai galt trktireikalingiausi daikt. Taiau toli grau taip

nra; itokio darbo laiko ne tik utenka sudarytiiteklius gyvenimo poreikiams ir patogumams,

bet net bna pertekliaus. Tai suprasite paskaiiav, kokia didel moni dalis kitose tautose gyvena nieko neveikdama: pirmiausia, beveik visosmoterys pus bendro gyventoj skaiiaus, o

jeigu kur moterys ir dirba, tai ten j vietoje vyrai drybso. Prie j prisideda didiul dykn,ventik ir vadinamj atsiskyrli" minia. iadar pridk visus turtinguosius dvar savininkus, kuriuos mons paprastai vadina auktuomene, ir kilminguosius, prie i dar priskaiiuok j


75/169

75

tarnus, vis t livrjuot dykn sampld; pri-

durk pagaliau sveikus ir stiprius elgetas, kurie i

tinginysts dedasi serg, tikrai pamatysi, jog

daug maiau, negu manei, yra t, kurie darbu sukuria mirtingj naudojamas grybes. Pasvarstykdabar vienas pats, koks maas skaiius i j dirba nauding darb. Todl jeigu visk matuojame

pinigais, tai turi rastis daugyb tui ir nereikaling versl, kurie tarnauja tik prabangai irgeiduliams. Jeigu it dirbani mini paskirsty-tume tuos negausius amatus, kurie reikalinginedideliems prigimties poreikiams patenkinti, tai,esant tokiai gausiai gamybai, kuri btinai turi su

klestti, be abejo, atlyginimas u darb bt maesnis, negu reikia darbininkui pragyventi. Betjeigu visi dirb nenaudingus darbus, pridjus darvis i tingjimo ir dykaduoniavimo suglebusimini moni, i kuri kiekvienas sunaudoja tiekkit rankomis pagamint daikt, kiek utenka

dviem t daikt gamintojam, taigi jeigu visiitie mons bt veriami dirbti, ir nauding

darb dirbti, tai lengvai pastebtum, kiek nedauglaiko reikia, kad utenkamai ir net su kaupu btpateikta, ko reikia naudos ar patogum dlei(pridurk taip pat ir malonumo, bet tiktai tikro

ir natralaus).Kad taip yra, parodo Utopijoje pati tikrov.

Tonai visame mieste su apylinkmis i vis vyrIi moter, galini dirbti pagal ami ir jgas,vos penki imtai yra atleidiami nuo darbo. J(arpe sifograntai, nors pagal statymus turi teis


76/169

76

nedirbti, taiau patys nepasitraukia i darbo, no

rdami savo pavyzdiu kitus labiau paskatinti

darb. Tomis lengvatomis naudojasi tie, kuriuos

tauta, ventikams pasilius ir slaptai sifogran-tams nubalsavus, visam laikui atleidia moksleiti; nepateisin juos dedam vili, grinami amatinink tarp. Bet neretai bna, kad koks

darbininkas taip stropiai mokosi aukiau mintomis laisvomis valandomis ir tiek savo uolumu

pasiekia, kad bna atleidiamas nuo savo amatoir priskiriamas mokslininkams.

I ito mokslinink luomo utopieiai renkapasiuntinius, ventikus, traniborus ir pagaliau pat

valstybs valdov, kur senja kalba vadina bar-zanu59, o naujja ademu. Kadangi daugyb

moni nedykinja, o dirba nauding darb, nesunku paskaiiuoti, kiek daug ger darb jie padaro per tas kelias valandas. Prie vis mint

ger dalyk prisideda dar vienas: daugelis bti

niausi versl reikalauja i j maiau darbo, negukitose tautose. Vis pirma nam statymas arba

taisymas reikalauja visur daugybs moni nuolatinio darbo, nes netaupus pdinis leidia pamau griti tvo pastatytiems namams. Tuo bdu,k galima buvo labai pigiai isaugoti, paveldto

jas turi i naujo statyti didiulmis ilaidomis. Odanai koks lepnas nepriiri namo, kuris kitam

atsijo didelius pinigus, o kai tas greitai sugriva,jis statosi kitoje vietoje nemaesnmis ilaidomis,o tarp utopiei, kur viskas suderinta ir valstybsutvarkyta, labai retai reikia rinkti nauj viet


77/169


78/169


79/169


80/169


81/169


82/169

82

kornors j bna nedaug ir retai), bet atvykusiems

pataiso tam tikrus gerai sutvarkytus bstus.

iuos rmus paskirtomis valandomis piet ir vakariens susirenka visa sifograntija, pakviestavarins ddos garsais. Iimt sudaro tik ligoniai,kurie guli arba ligoninse, arba namie. Tiesa, niekas nedraudia, patenkinus rm poreikius, pra

ytis maisto i turgaviets namo: utopieiai ino,kad niekas to nedarys be reikalo. Nors niekam

nedraudiama pietauti namie, bet n vienas tonedaro su dideliu noru, nes laikoma ir negarbinga, ir kvaila vargti ir gamintis sau blogesn valg,kai rmuose, esaniuose ia pat, yra pataisyta

tokio puikaus ir gausaus maisto. iuose rmuosenevaresn ar sunkesn darb dirba vergai. Taiau

virti, gaminti maist, pietus taisyti vien moterpareiga: jos dirba paeiliui i kiekvienos eimynos.Piet sdasi prie trij ar daugiau stal, pagal valgytoj skaii. Vyrai uima vietas prie sienos,

o moterys prieais, kad, jeigu atsitikt kokiastaigi bda (kaip kartais atsitinka nioms), jos

galt, nesuardydamos eili, atsikelti ir ieiti pasindyves. Pastarosios sdi atskirai su indomaiskdikiais tam tikslui skirtame valgomajame, kurvisada krenasi idinys, yra varaus vandens, kar

tais ir keletas lopi, kad bt galima kdikiuspaguldyti ir panorjus prie ugnies ivystyti, kad

jie pasilst, laisvai aisdami. Kiekviena motina|&ti maitina savo vaik, jeigu nesukliudo ar mir-fcs, ar liga. Kai itai atsitinka, sifogrant monosskubiai ieko indyvs, ir surasti j nesunku:


83/169


84/169


85/169

85

A p i e u t o p i e i k e l i o n e s

Jeigu kas nori aplankyti draugus, gyvenanius kitame mieste, apirti pai vietov, taslengvai gauna leidim i savo sifogrant ir trani-bor, inoma, jeigu kas netrukdo. Jie ivyksta sukunigaikio laiku, kuriame paymta, jog leista

keliauti ir grimo diena. Jie gauna veim irvalstybin verg, turint varyti ir priirti jau

ius. Bet jeigu tarp keleivi nra moter, tai veimas, kaip sunkus kliuvinys, pasiuniamas atgal.Nors kelionei jie nieko nepasiima, taiau niekojiems ir netrksta: visur namie. Jeigu keleiviai

utrunka ilgiau kaip vien dien, tai kiekvienasveriasi savo amatu, o to paties amato biiuliai

labai iltai juos sutinka. Jeigu kas simans imaklaidioti toliau, negu leista, tai, nutvertas be kunigaikio rato, susilaukia bdos: jis, kaip bg-lys, grinamas atgal ir iauriai baudiamas. Antr

kart pamgins taip pasielgti, tampa vergu.Jeigu kas usinori paklaidioti po savo miestoapylinkes, tai niekas jam nedraudia, jeigu tikleidia tvas ir sutinka mona ar vyras. Bet atjs kaim, negaus valgyti, jeigu neatliks puss dienos darbo (arba, aplamai, kiek mons nudirba

ligi vakariens). Tokiomis slygomis gali keliauti,kur nori, po savo miesto apylink. Toks keliau

tojas miestui bus tiek pat naudingas, kaip ir mieste bdamas.

Dabar matote, kad jiems nra jokios galimybs dykinti, nra progos tinginiauti: nra ten n


86/169

86

vienos vynins, n aluds; niekur nra viej

nam, nra progos itvirkauti, n vienos lindyns, n vienos neleistinos sueigos; bdami vis

akyse, jie yra priversti arba dirbti prastin darb, arba garbingai ilstis.

Dl tokios tvarkos ioje tautoje btinai turiatsirasti visoki daikt perteklius, o kadangi jis

vienodas visiems, tai nieko nuostabaus, kad tarp

j nebna n vieno nuskurdlio ar elgetos. Kaitik amaurotiei senate, kur, kaip minjau, kasmetai sudaro i kiekvieno miesto trejetas atstov,paaikja, kur ir koki dalyk yra ypatingai daugir kur ir koki vaisi uderjo itin maai, tuojau

stok vienoje vietoje upildo perteklius kitoje.Ir jie tai daro veltui, nieko neimdami i t, ku

riems dovanoja. Bet k jie duoda i savo atsargkokiam miestui, nieko nereikalaudami i jo atgal,t gauna, bdos itikti, i kito miesto, nieko nemokdami. iuo bdu visa sala yra tarytum vie

na eimyna.Apsirpin savimi (o tai, j nuomone, pasiekiama tada, kai sukaupiama atsarg dvejiems metams, nes neinia, koks bus kit met derlius), ivis atliek utopieiai ivea kitas alis daugyb jav, medaus, viln, lin, medienos, amaro ir

purpuro, kaili, vako, laini, od, be to, dar gyvuli. Vis t daikt septintj dal dovanojaneturtingiesiems to krato gyventojams, o visuskitus parduoda u vidutinik kain. Varydamitoki prekyb, jie sivea ne tik tas prekes, kuritvynje trksta (toki beveik nra, neminint ge


87/169

87

leies), bet taip pat daug aukso ir sidabro. Ka

dangi tas paprotys jau senas, utopieiai brangenybi turi visur ir daugiau, negu kad galima bt

tikti. Todl jie nepaiso, kaip parduoti: u grynuspinigus, ar skolon, o didiausi j pinig dal sudaro skoliniai pasiadjimai, kuriuos pasiraydami, po visoki paproi reikalaujam formalum,

niekada nereikalauja atskir asmen, bet tiktaiviso miesto laidavimo. O miestas, atjus mokji

mo dienai, i atskir asmen pasiskolina pinig,nea juos id ir naudojasi tos sumos procentais, kol utopieiai pareikalaus grinti skol, ojie daniausiai niekada ir neprao. Mat, j nuo

mone, neteisinga yra atimti jiems visai nereikaling daikt i t, kuriems jis reikalingas. Apskritai, jie reikalauja paskolos tik tuo atveju, kai turikapitalo dal duoti kitai tautai arba kada reikiakariauti. iam atvejui jie ir saugo visus lobius,laikomus namie, kad rimto ir staigaus pavojaus

valand bt jiems parama, o svarbiausia, kadgalt u bet koki kain nusisamdyti svetim

kari, kuriuos jie mieliau siunia kov, negusavo pilieius. Utopieiai ino, jog labai danaiu didelius pinigus galima nupirkti net paiusprieus, kurie yra link iduoti ir pradti atvir

kov vienas su kitu. Dl itos prieasties jie irsaugo nevertinam lob, bet ne kaip lob, su juo

taip elgiasi, kad papasakoti man i tikro gda;be to, bijau, kad niekas nepatiks mano odiais. itas mano baiminimasis juo tikresnis,nes inau, jog ir a pats sunkiai biau patikjs,


88/169

88

jeigu savo akimis nebiau mats, o tik girdjs

i kit. Bet taip ir turi bti; juo svetimesnis yra

klausytoj paproiams toks reikinys, tuo maiau

juo pasitiki. Tas, kas protingai vertina padt, turbt, maiau stebsis, jog ir kiti j proiai didiaiskiriasi nuo msiki, tad ir aukso bei sidabronaudojimas veikiau yra priderintas prie j, kaip

prie ms paproi. I tikrj, jie patys pinig

nenaudoja, o saugo juos tiktai mintiem reikalam,

kuri gali atsirasti, bet gali ir niekada nebti.Tuo tarpu auks bei sidabr, i kuri kalami

pinigai, jie vertina tik tiek, kiek jie i esms naudingi. Kas nemato, jog jie daug prastesni u ge

le? Be jos ifions negali gyventi, kaip be ugniesir vandens; gamta auksui ir sidabrui nedav t

savybi, be kuri negaltume lengvai isiversti,ir tik moni paikumas dav jiems vert dl jretumo. Be to, gamta, kaip velniausioji motina,visk, kas geriausia, kaip or, vanden, net pai

em padjo visiems prie akis, o tai, kas tuiair nenaudinga, paslp labai giliai.

Jeigu tie metalai bt slepiami kokiame bokte, tada, kaip linkusi isigalvoti kvaila minia, galt bti tariamas kunigaiktis ir senatas, jognor klasta apgauti taut ir patys turti naudos.Sakykime, kad jie ims i t metal kaldinti taures

ir kitus dailius dirbinius, o vliau, prireikus, tursvl juos sulydyti, kad galt sumokti kareiviamsalgas, tada galima numanyti, kaip sunkiai jie at

sisakyt, k buvo jau pamg.


89/169

89

Nordami tam pasiprieinti, jie igalvojo prie

mon, atitinkam j paproiams, bet visikai svetim mums, kurie auks didiai vertiname ir uoliai

saugome. Bet tuo gali patikti tik savo akimismat. Mat, utopieiai valgo ir geria i prastuimolio ar stiklo ind, tiesa, labai daili, bet pigi,o visur, ne tik visuomeniniuose rmuose, bet ir

atskir moni butuose naudojami aukso ir sidabro naktiniai puodai ir kiti indai nevarybms.Be to, i t pai metal dirbdina grandines irkitus storus panius, kuriais rakina vergus. Pagaliau visiems, kurie usitrauk gd kokiunusikaltimu, ausyse verti auksiniai iedai, j pir

tai apipinti auksu, kaklas apjuostas aukso grandine, galva aukso lanku. Tuo bdu, utopieiaivisaip stengiasi, kad auksas ir sidabras j alybt laikomi per niek. Jei i kit taut tuosmetalus galima atimti su tokiu pat skausmu, kaipir vidurius iplti, tai utopiei alyje, jeigu pri

reikt atiduoti juos visus, atrodo, niekas nesijaust n u skatik nuskriaustas.Be to, jros pakrantse jie renka perlus, o

vienur kitur prie uol deimantus ir karbunkulus,taiau j neieko, tik rastus nudailina. itais akmenimis utopieiai puoia kdiklius, kurie pir

maisiais vaikysts metais tokiomis puomenomisdiaugiasi ir didiuojasi, bet kai paaug pastebi,

kad tokiais niekniekiais naudojasi tik vaikai, irtv neraginami, pajut gd, meta tuos papuoalus, kaip ir ms vaikai vos paaug meta rieutus, amuletus ir lles60. Tokie skirtingi nuo kit


90/169

90

taut paproiai sukuria ir skirting j pasaul

ir, itai man paaikjo i to, kas atsitiko ane-

molij61 pasiuntiniams.Atvyko jie Amaurot, kai a ten buvau, ka

dangi jie keliavo svarbiais reikalais, tai prie jpasirodym tarsi trejetas piliei i kiekvienomiesto. Bet visi kaimyn pasiuntiniai, atvykdav

tenai seniau, bdavo kuo kukliausiai apsireng,

nes gerai inojo utopiei paproius, suprato, kad

jie visikai nevertina prabangi apdar, ilk laiko per niek, o auks net lyktybe. Bet nemo-

lijai gyveno labai toli ir maai bendravo su uto-pieiais. Todl j pasiuntiniai, suinoj, jog visi

utopieiai vaikto apsireng vienodu ir iurkiu

apdaru, paman, jog jie ir neturi to, kuo nesinaudoja; bdami veikiau pasipt kaip imintingi, jieir nutar varg utopiei akis utemdyti savoapdar blizgesiu, pasirodydami isipust lyg kokie dievai. Todl eng trys pasiuntiniai su imtu

palydov, visi apsitais margais drabuiais, dauguma ilkais. Patys pasiuntiniai, priklaus tvynje kilmingiesiems, buvo apsivilk auksu siuvintus apsiaustus, usidj dideles grandines, siseg auksinius auskarus, apsimov aukso iedus, beto, kepures nukabinj aukso vriniais, kurie

vilgjo nuo perl ir brangakmeni. Taigi jiebuvo pasidabin tokiomis puomenomis, kuriomis

utopieiai bausdavo vergus, jos bdavo arba gdos enklu, arba vaik aislais. Todl buvo kopairti, kaip anemolijai kl skiauteres, lygindami savo puomenas su pasipylusi aiktes


91/169

91

utopiei apdarais. I kitos puss, ne maesnis

smagumas buvo stebti, kaip smarkiai jie apsigavo, puoseldami savo viltis ir kain ko gero

laukdami ir kaip toli jie buvo nuo tos pagarbos,kurios tikjosi sulauksi. Mat, iskyrus tik nedaugel lankiusi kitas tautas dl rimtos prieasties, vis utopiei akimis irint, visos ios

vilganios puomenos atrod tikra gda, ir todl,pagarbiai kaip ponus sveikindami kiekvien men

kut mogel, paius pasiuntinius su aukso grandinmis jie palaik vergais ir su jais elgsi be

jokios pagarbos. Kad btum mats, kaip vaikaimt deimantus ir brangakmenius, pamat juos

prie pasiuntini kepuri, ir, kumtelj motinai on, taip kalbjo:

Mama, irk, koks didelis bernas, o terliojasi su perlais ir blizganiais akmenukais, kaipmaiulis 1

O gimdytoja taip pat rimtai jam atsak:

Tylk, sneli, matyt, koks juokdarys i pasiuntini!Kiti peik tas aukso grandines, kad i j nes

naudos, jos tokios plonos, jog vergas gali jaslengvai sulauyti, ir tokios laisvos, kad panorjsgali jas nusimesti ir pabgti kur nori.

Bet kai pabuv dien kit, pasiuntiniai pamat baisyb nevertinamo aukso, ir suprato, jogutopiei krate auksas tiek pat niekinamas, kiekjj aly gerbiamas, ir kad vieno pabgusio vergograndinms ir paniams buvo ieikvota daugiauaukso ir sidabro, negu kad kainavo j vis trij


92/169

92

puomenos, nuleido jie sparnus ir susigd nume

t visas tas gramenas, kuriomis taip ptsi ir

didiavosi, ypa kada biiulikiau pasikalbjo su

utopieiais ir suinojo j paproius ir nuomones.Juk ie stebisi, kaip gali atsirasti mogus, kurisdiaugtsi menko perliuko ar akmenuko abejotinu vilgesiu, galdamas stebti koki nors vaig

d arba pai saul; arba kas gali bti toks neprotingas, kad tartsi ess kilmingesnis dl plo-

nesnio vilnos silo, nors it viln, kad ir kaipplonai ji bt suverpta, kadaise neiojo avis, otuo metu ji nebuvo niekas kitas, kaip avis. Stebisi utopieiai ir tuo, kad auksas, toks nenaudin

gas daiktas, dabar visur pasauly tiek vertinamas,kad pats mogus, per kur ir kurio naudai jis gi-

jo"toki garb, yra vertinamas daug maiau, neguauksas. Juk bna ir taip, kad koks kietagalvis,turs proto ne daugiau kaip stuobrys, ne tik didiausias begdis, bet ir kvailys, taiau turi savo

rankose daug verg, iminting ir ger vyr, tikdl to, kad jam atiteko didel aukso monet kr

va, o jei likimas ar koks statym straipsnis (kuris kaip ir likimas gali visk apversti auktynkojom) atims krv i to pono ir atiduos didiausiam pastumdliui i vis jo tarn, tada eiminin

kas nueis tarnauti savo tarnui, kaip priekaba beipriedas prie pinig. Bet daug didesn nusistebji

m ir neapykant kelia t moni neprotingumas,kurie vos ne dievik pagarb rodo turtuoliams,kuriems nieku neskolingi ir nuo kuri visai nepriklauso, tiktai dl t turtingumo, nors ir ino,


93/169

93

jog itie turtuoliai yra tokie gods ir ykts, kad

galima tikr tikriausiai tikti, jog i tos pinig

krvos niekam niekada nenurieds n skatikas,kol jie bus gyvi.

itokias mintis utopieiai pasisavino i daliesbeaukljami, nes iaugo tokioje alyje, kuriossantvarka yra labai toli nuo mintj kvailybi,

i dalies besimokydami ir beskaitydami knygas.Tiesa, kiekviename mieste nedaug tra atleist

nuo kit darb ir skirt mokslui, tiktai tie, kuriei maens turi nepaprastus gabumus, didel talent ir polink tauriesiems menams, taiau vaikaivisi mokosi, ir didel tautos dalis, vyrai ir mote

rys, per vis gyvenim mokymuisi skiria tris valandas, kada, kaip minjome, bna laisvi nuo darb. Atskir dalyk jie mokosi savo kalba. Ji nraskurdi odi, maloni ausiai ir raikumu pranoksta kitas kalbas. Ta pati kalba, tiktai sudarkytavienur vienaip, kitur kitaip, yra paplitusi dide

lje to pasaulio dalyje.Ligi ms atvykimo jie nieko nebuvo girdjapie visus tuos filosofus, kuri vardai yra ymsiame, mums inomame pasaulyje, bet muzikoje,dialektikoje, skaiiavimo ir matavimo moksle jieirado beveik t pat, k ir ms senieji filosofai.

Nors seniesiems beveik visais atvilgiais prilygsta, taiau atsilik nuo naujj dialektik atradim. Mat, jie nra irad n vienos taisykls it smojing isigalvojim, kuri ia visur mokosi vaikai i vadinamosios Maosios logikos"62,apie susiaurinimus, apibendrinimus ir supozicijas.


94/169

94

Vadinamj antrj intencij"63 utopieiai ne

tik deramai netyrinjo, bet niekas i j nepajg

pamatyti vadinamojo ,mogaus apskritai" nors,

kaip inote, itas padaras yra didiulis, didesnis

u bet kur milin, ir galime j net pirtu parodyti. U tai utopieiai gerai nusimano apie vaigdi sukimsi, apie dangaus viesuli judjim.

Tam reikalui jie sumaniai igalvojo net vairiausi form prietais, kuri padedami labai tiksliai

suino sauls, mnulio ir kit j horizonte matom viesuli judjim ir padt. Taiau jie nsapne nesvajoja apie planet biiulyst ir nesutarim ir apie kvail ateities spjim i vaig

di. I kai kuri per ilg laik stebt enkl jieatspja litis, vjus ir kitas or atmainas. Bet apie

vis t reikini prieastis, apie jros potvynius,jos vandens srum, apie dangaus ir pasaulio kilm ir prigimt jie samprotauja lygiai kaip ir mssenieji filosofai; i dalies, kaip anieji, nesutaria

vienas su kitu, taip ir utopieiai, atrasdami naujas reikini prieastis, ginijasi ne visur sutardami.

Toje filosofijos dalyje, kur kalbama apie moral, j nuomons sutampa su ms: jie samprotauja apie dvasios, kno ir iorines grybes ir ar

dera grybs vardas ioms visoms ar tik dvasinms ypatybms. Jie svarsto apie doryb ir malonumus. Bet svarbiausias ir pagrindinis j ginasyra tas, ar mogaus laims altinis vienas ar daug

j. Taiau iuo klausimu jie, atrodo, link labiau,negu dera, palaikyti nuomon, ginani malonu-


95/169

95

mrkuris pagal juos svarbiausias mogaus laims

altinis. Ir juo nuostabiau, kad toki opi nuomon stengiasi paremti religija, kuri yra rimta irrsti, beveik niri ir grieta. Ir utopieiai niekada nesvarsto klausimo apie laim, nesusiedamikai kuri i religijos paimt teigini su filosofija,besiremiania proto rodymais, be kuri klausi

mo apie tikrj laim nagrinjimas, j nuomone,yra menkas ir nepakankamas. O tie teiginiai taikokie: mogaus siela esanti nemirtinga ir i dievomaloningumo gimusi laimei; u ms dorybes irgerus darbus po ito gyvenimo laukis atlyginimas, o u kaltes kanios. Nors tai ir religijos

sritis, taiau, j manymu, ir protu galima prieititokias tiesas. Jas atmetus, utopieiai nesuabejojskelbia, jog niekas negals bti toks kvailas, kadnesiekt malonum leistinomis ir neleistinomispriemonmis; tiktai reiki irti, kad maesnissmagumas nesutrukdyt didesnio, ir nereiki siek

ti tokio malonumo, u kur prisieina atsilygintiskausmu. Jie mano, kad kvailiausiai elgiasi tie,kurie vaikosi rsios ir sunkios dorybs ir ne tikatsisako gyvenimo saldumo, bet netgi patys usikrauna skausm, i kurio negali laukti jokiosnaudos; kokia gi gali bti nauda, jeigu po mir

ties nieko nebepasieksi, o it vis gyvenim praleisi be smagum, tai yra vargingai. O laim, jmanymu, ne kiekvienas smagumas, bet tik garbingas ir taurus. j, kaip aukiausi gr, msprigimt traukianti pati doryb, kuriai prieingapartija64 ir tepriskiria laim. Mat, doryb jiems


96/169

96

gyvenimas pagal prigimt; itokiam gyvenimui

dievas mus paskyrs. Ir mogus turs paisyti to

prigimties potraukio, kuris klauso proto, kai reikia sprsti klausim, ko siekti ir ko vengti. Pirmiausia, protas monse udegs meil ir pagarbdievikajai didybei, kuriai turime dkoti ir u tai,kad esame gyvi, kad galime justi laim. Antra,

protas mus skatinte skatins, kad ir patys kiek

galdami ramiau ir diaugsmingiau gyventume ir

visiems kitiems, kurie prigimties saitais susieti sumumis, padtume'to paties siekti. Tikrai, nebuvoniekada n vieno tokio niraus ir grieto dorybssekjo ir smagum niekintojo, kuris patart tau

vargus, budjimus ir skausmus ir nepasakyt, kadtu, kiek stengdamas, turs lengvinti kitiems skur

d ir varg, kad toks elgesys ess pagirtinas vardan monikumo; n viena kita doryb nesantibdingesn mogui: mogus turs mogui patarnauti, j guosti, padti varguose, sunaikins li

des, grinti jam gyvenimo diaugsm, tai yramalonum. Jeigu taip i tikro yra, tai kodl pri

gimtis negali skatinti, kad kiekvienas daryt saut pat? I tikrj, arba malonus, t. y. smagumteikis, gyvenimas yra blogyb; jeigu taip, tai tune tik niekam neturi padti sulaukti tokio gyve

nimo, bet, kiek stengdamas, turi nuo jo, kaipkenksmingo ir pratingo, visus vaduoti, arba,

jeigu ne tik gali, bet ir turi patarti tok gyvenimkitiems, tai kodl pirmiausia sau paiam nepamginus? Sau paiam juk dera rodyti ne maesnpalankum, kaip kitiems. Juk jeigu prigimtis ska-


97/169

97

tina, kad btumei geras kitiems, tai vlei ji ne

silo, kad sau paiam btumei rstus ir negailestingas. Todl pagal juos pati prigimtis mums nurodo malon gyvenim, tai yra smagum, kaipvis ms veiksm galutin tiksl; o doryb gyvenimas pagal prigimt. Prigimtis gi kvieiamirtinguosius remti vienas kit, kad gyvenimas

bt linksmesnis. Ir teisingai daro: mat, nra nvieno, kuris bt ikils tiek vir moni gimins

lemties, kad juo ypatingai rpintsi gamta, kurivienodai gobia visus, duodama t pai ivaizd.Todl ta pati gamta nuolatos tau liepia irti,kad, savo labu besisielodamas, kitiems nelabo

nedarytum.Vadinas, utopiei manymu, btina laikytis netik sutari, sudaryt tarp atskir asmen, bet irvisuomenini statym, kuriuos pagal teisingumpaskelb gerasis valdovas arba patvirtino visuotinu nutarimu tauta, neprislgta tironijos ir nesu

viliota klastos, statym apie gyvenimo grybi, tai yra malonum paskirstym. Rpintis savogerove, nelauant it statym, yra protingumas,o paisyti ir visuomeninio labo tavo pareiga.Grobstyti svetimus malonumus siekiant savj skriauda, o k nors atimti i savs ir pridti ki

tiems yra monikumo ir irdingumo pareiga, kuriniekada tiek naudos neatima, kiek prideda. Juk

ita nauda yra atlyginama abipusmis geradarystmis, o pats geradarysts suvokimas ir prisiminimas apie meil ir palankum t, kam padareigera, tavo ird labiau diugina, negu knikas


98/169

98

malonumas, nuo kurio susilaikei. Pagaliau, reli

gija lengvai tikina ms smon, kad vietoj

trumpalaikio ir menko smagumo dievas atlygina

didiuliu ir nesibaigianiu diaugsmu. Tuo bduvisk kruopiai apsvarst ir apmst, jie pripasta, kad ms veiksm ir pai dorybi galutinis tikslas ir laim malonumas.

O malonumu jie vadina kiekvien kno ir sielos judes ir bkl, kada pagal prigimties nurodymus jauiame diaugsm. Pastab apie prigimties siekim jie priduria ne be pagrindo. Jmanymu, i prigimties malonu yra tai, ko monssiekia ne skriaudos keliu; kai, ko siekdami, jie ne

praranda kito, didesnio malonumo; tai, kas neteikia vargo, tai, ko ieko ne tik pojiai, bet ir

sveikas protas. Antra vertus, yra malonum, nesiderinani su prigimtimi, juos mirtingieji pagalkok tui susitarim vaizduojasi saldiais, tarytum mons galt kaitalioti tiek daiktus, tiek ir

j pavadinimus. Utopiei sitikinimu, tokiuosemalonumuose n kiek nra laims. Prieingai, net

j nutolina: kur kart jie leidia savo aknis, tennebra vietos tikriems ir nuoirdiems diaugsmams, o irdis apsalsta nuo netikro smagumo.

Yra daug dalyk, kurie patys savaime neturi

jokio malonumo, geroka j dalis net slepia savydaug kartybs, taiau dl nelab trokim ir ap

gauling vilioni yra laikomi ne tik didiausiais

smagumais, bet net pripastami gyvenimo pagrindu.

Prie i netikr diaugsm utopieiai priskiria


99/169

99

anksiau mano pamintus, kuo kas geresn ap

dar vilki, tas tariasi geresnis ess. Juk jie klysta

dvigubai. Ne maiau apsigauna manydami, jog japdaras geresnis, kaip jie patys. I tikrj, jeiguirsi apdaro naudingumo, tai kodl plonesnisil vilnonas geresnis u storesn? Bet itie mons skiauteres rieia, sakytum, jie bt ikil

pagal prigimt, o ne per klaid, ir yra sitikin, jognuo to ir jie patys vertingesni; tarytum visai pa

grstai jie reikalauja prabangesniam apdarui pagarbos, kurios blogiau apsivilk net nebt drstiktis, ir piktinasi, jeigu kas juos neatsukaaki.

Ar nra to paties neimanymo ym ir siekimas tuios ir nenaudingos garbs? Argi gali btinatralus ir tikras diaugsmas, kai kitas prie taveapnuogina pakau ar sulenkia pakinklius? Galitai pagydys tau pakinkli skaudjim? Arbaivary kvailyb tau i galvos? itame netikro

diaugsmo reginy nuostabiausia yra tai, kaip smagiai kvailioja besiav ir besididiuoj savo kilmingumu, kad jie kilo i toki protvi, kuri ilgavirtin buvo laikoma turtinga, ypa turjusi dideli dvar, juk dabar kilmingumas ir yra niekas kitas. J manymu, n per plauk nesumas

tas kilmingumas, jeigu j protviai nebus jiemspalik jokio turto arba jeigu palikim jie patys

bus pra.Prie it moni utopieiai priskiria ir tuos,

kurie avisi perlais ir brangakmeniais ir tariasivos ne dievai es, jeigu pavyksta gauti koki


100/169


101/169


102/169

102

kinr jog jie neturi nieko bendro su tikru malo

numu. Jeigu itie reikiniai teikia ir pojiams

kok malonum (o toks ir yra pasitenkinimo udavinys), tai utopieiai vis vien nekeiia savo nuomons, nes prieastis esanti ne pats reikinys,bet ikryps mirtingj pratimas, kai mons kartum laiko saldumu, visai taip, kaip nios mo

terys, sugedus skoniui, derv ir lainius taria sal-

desnius esant ir u med. Taiau, inoma, jokio

mogaus sprendimas, ikryps dl ligos ar proio,negali pakeisti nei kit dalyk, nei malonumo esms.

Utopiei nuomone, smagum, kuriuos jie pri

pasta tikrais, yra visokiausi ri; vienus jie

priskiria dvasiai, kitus knui. Dvasios malonumas tiesos suvokimas ir tas saldumas, kur teikia jos stebjimas. Be to, prisideda ir malonustauriai pragyvento gyvenimo prisiminimas ir neabejotina busimosios palaimos viltis. Kno malo

numai es dvejopi. Vieni teikia pojiams tikrpasitenkinim, kai yra atstatoma tai, k yra sunai

kins mumyse esantis kartis, o tai padaroma valgant ir geriant. Kitas atvejis, kada yra paalinama tai, kas apsunkina kn, kai tutiname vidurius, gimdom vaikus, trinam ar kasom nietim

kno dal.Kartais atsiranda smagumas, neatstats, ko pageidauja ms kno nariai, ir nenuims skausmo,bet kuris rykiais virpesiais kutena, skatina irtraukia ms pojius kain kokia slapta jga;taip, pavyzdiui, veikia mus muzika.


103/169

103

Antra knik malonum ris, j manymu,

esanti rami ir gera kno bkl, tai yra kiekvienomogaus sveikata, netrikdoma jokio skausmo. I

tikrj, jeigu jos nekankina skausmas, ji pati isavs digauja, nors jos ir neskatina iorinissmagumas. Tiesa, sveikata nra tiek pastebima ir

jusles ne tiek ugauna, kaip nenumaldomas val

gio ar grime* trokimas, bet vis dl to daugelismano, kad gera sveikata yra didiausias malonu

mas. Beveik visi utopieiai pripasta, jog sveikata yra didelis smagumas ir tarsi visko pamatas beiatrama: ji viena gali sukurti ramias ir geidaujamas gyvenimo slygas, o jeigu jos trksta, nelie

ka vietos jokiam smagumui. Bkl, kada visai nra skausmo, bet trksta sveikatos, utopieiai vadina nejautrumu, o ne malonumu. Gyvai apsvarstklausim, utopieiai jau seniai atmet nuomont, kurie sil tvirtos ir netrikdomos sveikatosnelaikyti malonumu, nes, es, jos buvim galima

suvokti tik iorinio pojio takoje. Bet prieingai, dabar beveik visi jie sutaria, kad sveikata

yra malonumo altinis. Jeigu su liga es susijsskausmas, kuris yra toks nepermaldaujamas malonumo prieas, kaip ir liga sveikatai, kodl negalt, malonumas bti gera sveikata? J many

mu, visai nesvarbu sakyti, kad ar liga yra kentjimas ar kad kentjimas slypi ligoje, nes ir vienu,ir kitu atveju pasekme ta pati. Todl, jeigu sveikata yra arba pats malonumas arba btinai teikiamalonum, kaip ugnis kad skleidia ilum, taiIr vienu, ir kitu atveju negali trkti malonumo


104/169


105/169


106/169

106

kit gyv btybi, kurios suvokia pasaulio gro

ir puikum, jauia malonius kvapus (vrys skiria tik maisto kvap) ir skiria gars ir ton derm

ir nedarnum. Visais atvejais jie laikosi taisykls,kad menkesnis malonumas neturi trukdyti didesniam, kad i jo niekada neturi kilti skausmo, kuris btinai atsiranda, jeigu malonumas ess ne

garbingas. Bet jie laiko didiausia kvailyste, nepaprastu iaurumu sau, didiausiu nedkingumu

prigimiai, jeigu kas paniekina dovanot jam gro, eikvoja jgas, valum paveria tingumu, sekina kn pasninkais, kenkia savo sveikatai ir atmeta kitas prigimties malones. Iimtis gali bti

tik viena: jeigu kas nors nebepaiso i savo patogum, pradjs kariau rpintis kitais ir visuomene, laukdamas u tuos vargus i dievodidesnio diaugsmo. iaip gi visai kvaila savekankinti be naudos kam nors, dl tuio dorybselio, arba troktant vieno dalyko, kad ne taip

sunkiai bt galima paksti nelaimes, kurios niekada, gal bt, jo ir neitiks. Vadinas, toks mogus tarytum paniekina pareigas prigimiai ir atsisako vis jos geradarysi.

Tokia utopiei nuomon apie doryb ir malonum. Jeigu mogui nekvps ko nors ventes

nio i dangaus sista religija, tai jo protas ir negals nieko tikresnio surasti. Svarstyti, ar teisinga ta nuomon, ar ne, mums neleidia laikas, beto, nra ir reikalo. Mat, mme pasakoti apie utopiei santvark, o ne ginti j.

Kad ir kokie bt j patvarkymai, esu sitiki


107/169

107

ns, kad niekur nra toki puiki moni ir to

kios laimingos valstybs. Utopieiai yra vals

ir mikls, pasiymi didesne jga, negu atrodo pagal gi, ties sakant, neem. Ir nors j ems nevisur derlingos, klimatas ne labai sveikas, taiau,saikingai maitindamiesi, jie taip usigrdina prieoro atmainas, o em taip gerai dirba, kad n

vienoj tautoj nebna gausesnio derliaus ar gyvuli prieauglio. mons, labai gyvybingi ir serga

nedaugeliu lig. Todl tenai pirmiausia pastebsi, kaip uoliai jie dirba prastinius ems darbus,kaip stengiasi imone ir rpestingumu pagelbtine tokiai derlingai emei.

Be to, pamatysi mones rankomis vienoje vietoje raunanius mik ir sodinanius kitoje. iuo

atveju irima ne ems derlingumo, o iveimopatogumo, kad bt malk ariau jros, prieupi ar pai miest. Mat, sausumos kli tolesnes vietoves lengviau atveti jav, negu mal

k. mons smags, smojingi, sumans, mgst ramyb, prireikus nebij sunki darb. Kitaisatv

Documents

Tomas Moras- Utopija