Click here to load reader

Teor Pasirenkamos

  • View
    360

  • Download
    1

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Teor Pasirenkamos

Text of Teor Pasirenkamos

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 1 i 14

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 1 Lstels biologija Vert: 10 tak

    vertinimas:

    Fotosintezs bendroji lygtis uraoma taip:

    1. Akivaizdu, A nra tikras elementas i raid slepia kelis galimus variantus, kurie atlieka t pai

    funkcij. Uraykite dvi analogikas realiai vykstani fotosintezs pavyzdi lygtis. Lygtys turi bti

    ilygintos ir naudoti tik realiai aptinkamas molekules. (2 t.)

    1)

    2)

    2. Kuri molekul pateiktoje lygtyje yra reduktorius? (1 t.) ________________

    3. Deinje pavaizduota chlorofilo molekuls struktra. R ymi radikalus funkcines grupes, kurios

    skirtinguose organizmuose bna skirtingos. Kodl aptinkama tokia

    chlorofil vairov? (1 t.)

    _____________________________________________________

    _____________________________________________________

    4. Kodl igryninto chlorofilo tirpalas fluorescuoja? (1 t.)

    _____________________________________________________

    _____________________________________________________

    _____________________________________________________

    5. Kodl suadintas chlorofilas negali ikart panaudoti energijos ATP

    sintezei? (1 t.)

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    6. Kokiu pavidalu biologins sistemos saugo chlorofilo suadinimo energij, kol ji bus panaudota ATP

    sintezei? (1 t.)

    _________________________________________________________________________

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 2 i 14

    emiau pateiktas grafikas rodo, kaip stipriai vanduo sugeria vairi bangos ilgi vies.

    7. Kokie veiksniai lm, kad fotosintezei naudojama viesa i regimosios elektromagnetinio spektro

    srities? (2 t.) _______________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    8. Remdamiesi parodytu spektru sudarykite hipotez, kaip jrose turt bti isidst ali ir raudoni

    fotosintetinantys organizmai. (2 t.)

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 2 Botanika Vert: 10 tak

    vertinimas:

    Besirausdami senelio palpje vaikai rado keist evoliucijos plan, kuriame idstyta, kaip augalai

    prisitaik gyventi sausumoje. Deja, dalis plano buvo ulieta vandeniu, tad inyko paaikinimai apie tai, kas

    plane yra paymta skaiiais ir raidmis. Gal Js galite atskleisti plano paslapt?

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 3 i 14

    1. Paveiksle raidmis (A, B ir C) yra paymtos augal grups, kurios skiriasi savo evoliucine istorija bei

    prisitaikymais tarpti sausumos slygomis. Parinkite, kuri grup geriausiai atspindi emiau pateikti

    teiginiai. Nurodykite tik vien tinkam raid i paveikslo (raids gali kartotis). (2 t.)

    Dauguma i sausumos augal nemoka taupyti vandens, neturi trachj ar tracheidi.

    iai augal grupei bdingas triploidinis endospermas.

    Dauginasi sporomis, stiebuose turi apytakos indus.

    i augal sporofito karta neirado aknies, taiau geba skverbtis sav gametofit audinius, kad

    apsirpintu vandeniu.

    2. Paveiksle skaiiais (nuo 1 iki 7) yra paymti augal prisitaikymo gyventi sausumoje etapai. Parinkite,

    kok evoliucijos etap geriausiai atspindi emiau pateikti teiginiai. Prie kiekvieno teiginio nurodykite

    tik po vien teising skaii i plano (skaiiai gali kartotis). (7 t.)

    Plinta pirmieji iimtinai heterosporiniai augalai, kuri gametofitai nebesuformuoja anteridi.

    Pirm kart evoliucijos istorijoje vanduo gali judti tracheidmis, esaniomis sporofit stiebuose.

    Archegoni netek augalai imoko suformuoti riboto augimo glius, kurie spalvomis ir cheminiais

    junginiais komunikuoja su vabzdiais ir kitais gyvnais.

    Susiformuoja iotels, galinios usidaryti ir atsidaryti.

    Nuo io etapo visi gametofitai gyvena tik ant sporofito ir niekada jo nepalieka vieno...

    Pagaliau atsiranda pirmieji sausumos augalai, savo giu lenkiantys net Stelmus uol.

    Sporofit fotosintetinanios struktros susiformuoja i pakitusi pirmini stieb, iems suploktjant.

    3. Paraykite, kaip mokslininkai lietuvikai vadina C raide paymt augal grup. (1 t.)

    _________________________________________________________________________

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 4 i 14

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 3 Zoologija Vert: 10 tak

    vertinimas:

    1. Kokius mogaus organus ir j sistemas veikia angies nuodai?

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    2. Kokiu bdu mekena perkno oelis?

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    3. Koks ms krate gyvenantis grauikas yra didiausias?

    _________________________________________________________________________

    4. Kokios Lietuvos pauki ries sparnai turi naguius?

    _________________________________________________________________________

    5. Kokia uvis, gyvenanti Lietuvos vandenyse, suka lizd i vandens augal?

    _________________________________________________________________________

    6. Kodl begemotai neprakaituoja?

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    7. Kaip elektrins rajouvs gamina elektr?

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    8. Kokie yra stambiausi pasaulio induoliai?

    _________________________________________________________________________

    9. Raskite tris bendrus slieko ir mogaus sandaros bruous.

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    10. I kur gauna deguonies kaspinuotis, gyvenantis induolio arnyne?

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 5 i 14

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 4 mogaus biologija Vert: 10 tak

    vertinimas:

    emiau esaniuose paveiksluose, vaizduojaniuose nugaros smegen skerspjvius, nupiekite ir

    paymkite VISAS sudedamsias reflekso lanko dalis.

    1. Pavaizduokite neslyginio reflekso lanko komponentus, kurie dalyvauja mogui prisilieiant prie

    karto puodelio.

    2. Pavaizduokite slyginio reflekso lanko komponentus, mogui perkeliant kart puodel i vienos

    vietos kit.

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 6 i 14

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 5 Genetika Vert: 10 tak

    vertinimas:

    Vienas i pagrindini mutacij suklj mogaus organizme, reikmingas senjimo ir vio genezs

    procesuose, yra laisvieji radikalai. Tai molekuls, kurioms bdingas bdingas didelis cheminis aktyvumas jie

    yra labai nestabils ir link prisijungti arba atiduoti elektronus.

    1. Kurioje DNR branduolio ar mitochondrij laisvieji radikalai daniau sukelia mutacijas? Pagrskite.

    (1 t.) _____________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    2. Kodl mitochondrij DNR mutacijos kaupiasi greiiau, nei branduolio? (1 t.)

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    3. Laisvieji radikalai yra svarbs daugeliui lstels fiziologini proces. Pateikite toki proces

    pavyzdi. (1 t.) ____________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    4. Kaip su laisvaisiais radikalais susij vitaminai? (1 t.) ___________________________________

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    5. Pateikite pavyzd veiksnio, kuris sukelia laisvj radikal susidarym. (0,5 t.)

    _________________________________________________________________________

    6. Kiti junginiai geba interkaliuoti siterpti dar DNR bazi. Kokio tipo mutacijas jie daniausiai sukelia?

    (0,5 t.) ___________________________________

    Kai kurios azotins bazs gali spontanikai hidrolizuotis ir prarasti aminogrup tada j nukleotidai

    atpastami klaidingai ir vyksta mutacija. emiau pateiktos citozino ir 5-metilcitozino skeletins formuls.

    Citozinas 5-metilcitozinas

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 7 i 14

    7. Parinkite, kurie teiginiai apie deamininim teisingi (ymkite T), o kurie ne (ymkite N). (4 t.)

    A. Po deamininimo citozinas virsta timinu. ____

    B. Po deamininimo 5-metilcitozinas virsta timinu. ____

    C. Po deamininimo bet kokia baz virsta uracilu. ____

    D. Deamininimas gali bti nonsense mutacija. ____

    E. 5-metilcitozino deamininimas gali vykti tik eukariotuose. ____

    F. Deamininimas visada susilpnina DNR grandini sankib. ____

    G. Adeninas taip pat gali deaminintis. ____

    H. Timinas yra atsparus deamininimui. ____

    8. Kodl 5-metilcitozino deamininimas laikomas pavojingesne mutacija, nei citozino deamininimas? (1

    t.) ______________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    _________________________________________________________________________

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 6 Ekologija Vert: 10 tak

    vertinimas:

    Dvi Brachydanio rerio ries uvys - kontrolin (NR1) ir eksperimentin (NR2) buvo penkioms

    minutms perkeltos naujus gerai apviestus akvariumus, o j elgesys nufilmuotas. Eksperimento metu gauti

    vaizdo raai buvo apdoroti naudojant judesi sekimo programin rang, o rezultatai pateikti atitinkamai 2 ir

    3 paveiksluose.

    1. Inagrinj eksperimento rezultatus palyginkite dvi uvis pagal emiau ivardintus elgesio parametrus.

    Tam lentelje 1 raykite matematinius simbolius: daugiau >, maiau

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 8 i 14

    2. Kok elges demonstruoja uvis NR2? Teising atsakym apibraukite:

    Nerim Smalsum Nuovarg Hiperaktyvum Dauginimosi elges

    3. Lentelje pirmame stulpelyje paymkite kryeliu tuos parametrus, kuriais remdamiesi atsakte

    2 klausim. Pildymo pavyzdys:

    X Parametras uvis 1 arba 0 uvis 2

    Vliau su abejomis uvimis buvo atliktas socialinio elgesio eksperimentas (1 pav.). Jo metu kiekviena

    uvis buvo keliama skirtingus akvariumus: su nepermatomomis sienelmis, su viena permatoma sienele ir

    akvarium, kur alia buvo kita uvis. 5 minutes buvo fiksuojamas uvies buvimas akvariume.

    1 pav. Socialinio elgesio eksperimentas

    4. Kok elges demonstruoja uvys iame eksperimente? Apibraukite teising atsakym.

    Apsaugin Poravimosi Bendruomenin Maitinimosi Agresyv

    5. raykite, kuris elgesio raas (A ir B) atitinka kuri uv (NR1 ar NR2) i pirmosios eksperimento dalies?

    Elgesio raas A uvis NR___________ Elgesio raas B uvis NR ___________

    6. Kuo remdamiesi taip manote?

    _______________________________________________________________________________

    _______________________________________________________________________________

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 9 i 14

    2 pav. uvies NR1 judjimo aktyvumo duomenys (Trial4)

    3 pav. uvies NR2 judjimo aktyvumo duomenys (Trial3)

    Terminai paveiksluose: velocity greitis; bottom dugnas; rotation apsisukimas; duration trukm;

    frequency danis; mean vidutinis.

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 10 i 14

    PASIRENKAMOJI UDUOTIS 7 Biosistematika Vert: 10 tak

    vertinimas:

    Tyrindami gilius vandenyno sluoksnius mokslininkai aptiko iki tol nematyt gyvn, nepanai

    jokius kitus jiems inomus ir pavadino juos sktukininkais. Isamiau ityrus iuos gyvnus buvo aprayta j

    kno sandara ir vairs poymiai, pagal kuriuos galima atskirti ris. Sandara ir poymiai pateikti 1 pav.

    1 pav. Sktukinink kno sandara

    Mokslininkai aptiko ir artim sktukininkams gyvn, kuriuos pavadino sinukais (2 pav. A).

    Manoma, kad sinukai galjo bti sktukinink protviais. Nordami isiaikinti, kurie i sktukinink yra

    artimiausi protviniam tipui, o kurie isivyst vliausiai, turime sugrupuoti juos pagal bendrus poymius. Tai

    atlikti galima emiau ivardinta seka.

    1. 1 lentelje surayta 11 poymi, kuriais gali skirtis sktukinink ir sinuk rys. Kiekvieno poymio bkls

    turi bti binarins, t.y. tik dviej prieing bsen: yra/nra, auktas/emas, didelis/maas ar pan. Apraant

    poymio bkles 0 turi bti ymima ta bkl, kuri aptinkama protvinje grupje, ms atveju sinukuose

    (A). Pavyzdiui, sinukai (A) ir sktukininkai (B) skiriasi skio buvimu. sinukai skio neturi, todl tai bt

    bkl 0, o visiems sktukininkams, turintiems skt, turt bti priskirta reikm 1.

    1 lentelje visiems 11-kai poymi raykite, kurias poymi bkles ymsite 0 , o kurias 1. Pavyzdiui, 0 =

    skio nra, 1 = sktis yra.

    2. Lentelje suymkite vis poymi visas bsenas sinukams ir visiems sktukininkams. Pradkite nuo A ir

    suraykite vis 11-os poymi bkles (0 ar 1). Pakartokite tai visiems kitiems organizmams (B1 - B7).

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 11 i 14

    2 pav. Septynios sktukinink rys (B1-B7) ir viena sinuk ris (A).

    3. Pirmoje lentelje reikm 1 rodo, kad poymis tame organizme pasikeit lyginant su jo protviais. Tokia

    paveldta poymio bkl yra vadinama sinapomorfija. Ji rodo, kad jei du organizmai turi tokius bendrus

    poymius, jie yra artimai susij. Kuo maiau yra sinapomorfij, tuo du organizmai yra labiau vienas nuo kito

    nutol. Sukurkite duomen matric, parodani, kiek sinapomorfij turi kiekviena i organizm por. 1

    lentelje suskaiiuokite, kiek yra bendr laukeli su reikme 1 tarp B1 ir B2 organizm, ir raykite reikm

    2 lentel. Pakartokite tai visoms organizm poroms.

    4. Naudodami 2 lentels duomenis galite sudaryti kladogram. Irinkite du organizmus, kurie turi daugiausia

    sinapomorfij. Jie bus labiausiai susij tarpusavyje. Uduoties gale esaniame laukelyje uraykite j

    pavadinimus ir sujunkite Y formos linijomis. Suraskite kit organizm, kuris labiausiai panaus k tik atrinkt

    por. Gali bti ir kita pora, kuri labiau susijusi tarpusavyje nei su dviem pirmais js sujungtais organizmais.

    Bandykite sudlioti visus organizmus taip, kad turintys daugiau bendr sinapomorfij bt ariau vienas kito

    nei organizmai, turintys tik 1 ar 2 sinapomorfijas.

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 12 i 14

    5. Kladogramos patikrinimui uraykite pagrindinius morfologinius poymius (raykite tik poym atitinkant

    skaii) ant kiekvienos i jungiani ak, kaip pavaizduota 3 pav. Morfologiniai poymiai turi bti bdingi

    kiekvienam organizmui ant konkreios medio akos ir NEBDINGI organizmams, kurie nra ant tos akos. Jei

    toks patikrinimas neskmingas, js kladogram reikia perdaryti.

    3 pav. Poymi ymjimas ant medio ak.

    6. Galutin kladogram su visomis atuoniomis organizm rimis (A, B1-B7) ir ant ak suymtais 11

    poymi nupiekite tam skirtame laukelyje paskutiniame uduoties puslapyje.

    sktukininkai sinukai

    1

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 13 i 14

    1 lentel. sinuk ir sktukinink poymi bkls

    Poymis Bkls A B1 B2 B3 B4 B5 B6 B7

    1. Sktis 0 =

    1 =

    2. Spygliai 0 =

    1 =

    3. ereliai 0 =

    1 =

    4. Takeliai 0 =

    1 =

    5. Siurbtukas 0 =

    1 =

    6. Sklids 0 =

    1 =

    7. Kiauids 0 =

    1 =

    8. sai 0 =

    1 =

    9. Skrandio forma 0 =

    1 =

    10. Irklai 0 =

    1 =

    11. Skio dryuotumas 0 =

    1 =

    2 lentel. Sinapomorfij tarp sktukinink ri skaiius

    Sktukininkas B1 B2 B3 B4 B5 B6 B7

    B1

    B2

    B3

    B4

    B5

    B6

    B7

  • 47-OJI LIETUVOS MOKINI BIOLOGIJOS OLIMPIADA 2014 m. kovo 20-22 d., Alanta

    PASIRENKAMOSIOS UDUOTYS

    9-12 kl.

    Puslapis 14 i 14

    Juodratin vieta kladogramoms pieti:

    Galutin kladograma: