16
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA ARCHITEKTŪROS IR DIZAINO FAKULTETAS KLAIPĖDOS VIZUALIOJO DIZAINO KATEDRA Baigiamasis darbas: / Visual Identity of „Tema“ Bakalaurantas: Henrikas RIŠKUS Klaipėda 2010

TEMA teorija

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Bakalauro darbas

Citation preview

Page 1: TEMA teorija

1

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJAARCHITEKTŪROS IR DIZAINO FAKULTETASKLAIPĖDOS VIZUALIOJO DIZAINO KATEDRABaigiamasis darbas: / Visual Identity of „Tema“Bakalaurantas: Henrikas RIŠKUS

Klaipėda 2010

Page 2: TEMA teorija

2Šis bakalauro darbas yra tiesiogiai susijęs su konkrečiu kūrybiniu menininkų susivienijimu VšĮ „Tema“. „Tema“ („Tarp-tautinė Eksperimentinė Meno Akcija“) - 2009 -ųjų rudenį įsteigta nekomercinė organizacija, įsikūrusi Liepų g. 83 indus-trinėje aplinkoje. Įvairių sričių menininkus vienijanti organizacija vykdo įvairius meninius projektus, patalpose turi savo dirbtuves, studijas, kuria ir dalijasi idėjomis. „Temos“ branduolį sudaro džiazo muzikantas Kęstutis Sova, dainų atli-kėja ir autorė Akwili, eksperimentinis teatras „Dėžutė“, šviesos objektų ir interjerų kūrėjas Linas Kutavičius, skulp-torius Dovydas Klimavičius, architektas Andrius Skiezgelas, iliustratorė Viktorija Dambrauskaitė ir kiti.

Nariai kūrybines idėjas vysto tiek indi-vidualiai, tiek aktyviai prisideda prie bendros „Temos“ veiklos. Tai, jog kiekvienas turi tarsi atskirą savo „temą“, lemia kūrybinių projektų, renginių įvai-rovę, o kūrybinės dirbtuvės, ekspe-rimentai, performansai, koncertai ir kitokia veikla yra pritaikoma prie renginio tematikos.

Organizacijos renginiai atspindi naujas kultūrines tendencijas: laisvo laiko praleidimas siejamas su pažinimu, saviraiška, menais ir kitomis, žmogų dvasiškai ugdančiomis terpėmis, į kurias gali įsitraukti kiekvienas, apsilankęs ir įsijungęs į veiksmą.

Tikslingai išnaudojama visa teritorija - „Temos“ kolektyvas tvarko, įrenginėja aplinką ir patalpas savo jėgomis iš to, ką turi ar randa joje. Visi vienijasi į bendrą grupę, kurios tikslas - veikti kartu. Šitaip sukuriama unikali erdvė generuoti naujas idėjas, plėtoti kultūrinį gyvenimą ir praleisti laiką ne tik patiems meninin-kams, bet ir kitiems žmonėms, kurie lankosi renginiuose.

Kūrybinių iniciatyvų bendruomenė akty-viai veikia tiek už savo teritorijos, tiek ir už Klaipėdos ribų: bendradarbiauja įvairiuose renginiuose ir projektuose, pavyzdžiui, „Kultūrpolio“ organizuoja-mame projekte „Daugiau informacijos“ (balandžio 19 - 24 dienomis), Vilniuje vykusiame „Dizaino savaitgalyje 2010“ ir pan.

VšĮ „Tema“ šiemet buvo nominuota Klai-pėdos miesto savivaldybės už geriausią praėjusiųjų metų alternatyvą.

Page 3: TEMA teorija

3

Iš šio plataus organizacijos aprašymo paaiškėja, jog „Tema“ - unikalus, savitas, netradicinis susivienijimas, kurio vizua-linio identiteto sukūrimas yra itin aktu-alus, kadangi kuriamas konkrečiai, iš tikro egzistuojančiai ir veikiančiai organi-zacijai bei yra jai reikalingas. Taip atsi-randa darbo temos aktualumas.

Pagrindinė problema, iškilusi kuriant „Temos“ identitetą yra šios organiza-cijos nevienalytiškumas, kadangi ją, kaip minėta, sudaro skirtingų sričių meni-ninkai, vykdantys ne tik bendrą, bet ir savitą individualią veiklą. Kita problema, sunkinanti identiteto kūrimą yra ta, jog organizacijos veikla yra sunkiai apibrė-žiama bei netradicinė.

Mano darbo tikslas - sukurti VšĮ „Tema“ vieningą vizualų stilių. Siekiant tikslo, iškelti šie uždaviniai:1. Sukurti logotipą;2. Rasti tinkamiausią modulinį grafinį elementą;3. Rasti spalvinį sprendimą;4. Rasti tinkamiausią šriftą;5. Rasti galimybę individualizuoti stilių;6. Rasti pigų reklamos ir atributikos sprendimą;

Prototipų ir analogų lyginamajai analizei atlikti nebuvo rasta panašių organizacijų, kadangi „Temos“ veikla nesidubliuoja su jokio kito kūrybinio susivienijimo.

Kadangi „Temos“ erdvėje lankosi visų amžiaus grupių žmonės - potenci-alus kūrybinio susivienijimo lankytojo portretas nėra vientisas, o apima tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Tačiau orientuojamasi į platesnės pasaulėžiūros asmenis.

Page 4: TEMA teorija

4

Page 5: TEMA teorija

5Raktiniai žodžiai:kūrybinė bendruomenė,industrinė zona,alternatyva,kontrastas,funkcija,konstruktyvumas.

Page 6: TEMA teorija

muzikantai

ir kiti

dailininkaiteatralai

6Skubiai reikėjo ženklo, kuris reikštų organizaciją, nes jos veikla prasidėjo dar prieš „Temai“ susikuriant oficialiai. Pagal organizacijos sudėties konceptinį modelį sukurtas tinklelis, o pagal tinklelį -logotipas.

Per pusmetį logotipas pakito kelis kartus ir ateityje gali dar kisti. Logotipas keičiamas pagal tą patį tinklelį, kad būtų išlaikytas atpažįstamumas.

Page 7: TEMA teorija

7Grafinis elementas sukurtas pagal tą patį tinklelį kaip ir logotipas, todėl juos patogu kombinuoti. Grafinis elemtas yra „tiltas“, kuris jungia horizontaliai išsidės-čiusias raides su horizontalių neturinčiu logotipu ir horizontalių gausia aplinka.

Kai į formą įvedamas papildomas stačia-kampis - atsiranda horizontalės.

Forma paverčiama dėme teksto skai-tomumui pagerinti ir padaryti grafinį elementą lengviau įsiminenamą.

Page 8: TEMA teorija

8

Page 9: TEMA teorija

9Kadangi aplinka urbanistinė - joje domi-nuoja pilka spalva, tačiau yra ir įvairias-palvių objektų bei detalių. Organiza-cijos turinys ir veikla taip pat ganėtinai „margi“. Dėl šių priežasčių pasirinkti konkrečią spalvą netikslinga, nes ji dingtų aplinkoje. Pagrindinės pasirinktos spalvos yra neutralios, nes tik tokios spalvos derėtų ir jungtų visą spalvų mišinį. Siekiant maksimalaus chaotiškos aplinkos ir išgrynintos grafikos kontrasto, pasirinktos juoda ir balta spalvos. Esant reikalui galima naudoti aplinkoje randamas spalvas.

Didelę įtaką organizacijai daro aplinka (kuriama iš to, kas randama ir pan.), vadovaujamasi prinipu: „Tai, ko negali paslėpti - parodyk“.

Šriftas turi būti funkcionalus ir neužgožti fono, todėl pasirinktas šriftas „Helvetica“.

Page 10: TEMA teorija

10„What it‘s all about is the interrelationship ofthe negative shapethe figure-ground relationship,the shapes between characters and withincharacters,with the black if you like, with the inkedsurface.And the Swiss pay more attention to thebackground,so that the counters and the spacebetween characters just hold the letters.l mean you can‘t imagine anything moving;it is so firm.

(Iš filmo „Helvetica“, rež. Gary Hustwit, 2007).

Page 11: TEMA teorija

11

Page 12: TEMA teorija

12„Temos“ biudžetas labai mažas, todėl kuriama savo jėgomis iš to, kas turima ar randama aplinkoje - pasitelkiami gabumai. Nariai vienijasi į bendrą grupę, kurios tikslas - veikti kartu.

Analogiškas principas taikomas ir infor-macinėje atributikoje, reklamoje, organi-zacijos stilistikoje.

Grafinė stilistika - konstruktyvi, kontras-tinga, kintanti, nėra apribojama griež-tomis taisyklėmis (galima keisti foną, šriftą arba spalvą), kurios įspraustų į rėmus, paliekama erdvė stiliaus indivi-dualizavimui, nes šalia bendros „temos“, kiekvienas turi tarsi atskirą savo “temą” - tai lemia kūrybinių projektų, renginių įvairovę.

Įvairių sričių menininkus vienijančios netradicinės organizacijos reklamai netaikomi reklaminių stendų standartai . Kaip jau minėta, dėl mažo biudžeto kuriama iš to, kas turima ar randama. Lipdukai, trafaretai, plakatai orientuojami į gatvės meną, veikia „iš lūpų į lūpas“ reklama - taip sklinda žinia apie organi-zacijos veiklą ar renginį. Tokia reklama padeda suburti tikslingą auditoriją - platesnės pasaulėžiūros žmones.

Page 13: TEMA teorija

13

Page 14: TEMA teorija

14Logotipas (atspindi organizaciją): susi-vienijusios atskiros raidės į vieną žodį, darnus, nepanašus į kitų organizacijų ženklus, be „dekoro dėl dekoro“.

Grafinis elementas - konstruktyvus ir aiškus. Logotipas, grafinis elementas ir spalvos dera tarpusavyje ir aplinkoje. Šriftas yra paprastas, neužgožiantis fono ir funkcionalus.

Organizacijos veikla yra sunkiai apibrė-žiama bei netradicinė. Informacijai skleisti naudojami plakatai, trafaretai ir lipdukai, pasitelkiamos turimos ar

„Temos“ aplinkoje randamos medžiagos ir daiktai, nebijoma prastos kokybės, nes svarbiausia yra turinys.

Bendra „Temos“ stilistika atrodo lako-niška, bet tuo pačiu yra sunkiai apibrė-žiama, nuolat kintanti, lengvai individua-lizuojama. Ji nėra apribojama griežtomis taisyklėmis, kurios įspraustų į rėmus, apribotų laisvę.

Bendras „Temos“ stilius yra tik pagrindas: jungiant jį su individualiu, gimsta tikrasis

„Temos“ stilius.

„Temos“ stilistika kaip ir pati organizacija -nekorporatyvinis organinis darinys,nevaržantis laisvės.

Page 15: TEMA teorija

15

Literatūra:„Helvetica“, rež. Gary Hustwit, 2007http://ffffound.com

Page 16: TEMA teorija

16