Klaipėdos rajono Gargždų „Minijos“ vidurinė mokykla

TEKSTINIAI UŽDAVINIAI 1 – OJE KLASĖJE

Parengė pradinių klasių

vyresnioji mokytoja

Rita Česnulevičienė

Mokant matematikos tekstinių uždavinių sprendimas užima svarbią vietą. Apie matematikos

mokymo sėkmingumą sprendžiama daugiausia pagal mokinių mokėjimą spręsti uždavinius. Kad

mokiniai galėtų sėkmingai spręsti uždavinius, jiems reikalingas tam tikras protinio išsivystymo

lygis, supratingumas, mokėjimas samprotauti, daryti išvadas, daugiau ar mažiau išplėtota vaizduotė.

Kad 1 – os klasės mokiniai geriau suvoktų gyvenimiškąjį ir matematinį aspektą, tekstinius

uždavinius reikėtų pateikti vaizdžiai. Tam ir skirta ši mokomoji priemonė – pateiktis.

Gargždai

- 2 -

TURINYS

Metodinio darbo kortelė…………………………………………………….......................................3

Įvadas……………………………………………………………………….......................................4

Mokomosios medžiagos ,,Tekstiniai uždaviniai 1 – oje klasėje” apžvalga.........................................6

Mokomoji priemonė - pateiktis………………………………………………………………………7

Išvados …………………………………………………………………….......................................13

Literatūros sąrašas ………………………………………………………….....................................14

- 3 -

ĮVADAS

Dabartinės Lietuvos mokyklos reformos strateginiuose dokumentuose apie matematikos

mokymo paskirtį rašoma: „Matematika – sudėtinga ir daugiaplanė žmogaus intelektualinė veiklos

sritis...“ matematika yra mokslo, technologijos ir kasdienio žmogaus gyvenimo įrankis, svarbi

žmonijos bendrosios kultūros dalis, sudėtinė šiuolaikinės bendravimo kalbos dalis.

Matematikos kaip mokomojo dalyko paskirtis yra dvejopa. Pirma, ji turi garantuoti visų

visuomenės narių matematinį raštingumą. Antra, mokyklinė matematika kiekvienam individui turi

sudaryti galimybę kuo plačiau ugdyti savo matematinius gabumus.

Mokant matematikos pradinėje mokykloje, siekiama didaktinių, auklėjamųjų, lavinamųjų ir

praktinių tikslų.

Didaktiniai tikslai – suteikti mokiniams įvairių žinių, suformuojant daug elementariųjų

matematikos sąvokų.

Matematikos mokymo auklėjamieji tikslai akcentuojami ir dabartinės mokyklos reformos

dokumentuose: „Matematika gali ir turi daug prisidėti ne tik prie bendros asmenybės raidos, bet ir

prie charakterio bei moralinių nuostatų formavimo. Norint išspręsti matematinį uždavinį, reikia

pastangų, ieškojimo, kartais – bendro darbo su kitais moksleiviais.

Matematika turėtų prisidėti ir prie estetinio pasaulio suvokimo tobulinimo. Mokant matematikos

reikia, kad moksleiviai patirtų džiaugsmą, rasdami gražią nelauktą idėją, rezultatą ar matematinio

uždavinio sprendimą.

Matematikos mokymo lavinamieji tikslai pasireiškia siekimu ugdyti mokinių protą, jų loginį

mąstymą. Spręsdamas bet kurį matematikos uždavinį, mokinys privalo logiškai mąstyti, reikšti savo

samprotavimus, mokosi formuoti klausimus – o tai yra praktiniai matematikos mokymo tikslai.

Mokant matematikos tekstinių uždavinių sprendimas užima svarbią vietą: jam skiriama apie 50

procentų visų valandų, kurios skirtos matematikai mokyti pradinėje mokykloje. Apie matematikos

mokymo sėkmingumą sprendžiama daugiausia pagal mokinių mokėjimą spręsti uždavinius.

Mokėjimas taip vertinamas dėl to, kad ši matematikos veiklos rūšis labai svarbi.

Per paskutiniuosius keletą dešimtmečių ir pas mus, ir svetur kur kas daugiau dėmesio skiriama

vienaveiksmiams, o mažiau - daugiaveiksmiams. Šia kryptimi daugiausia ir buvo plėtojama

aritmetikos didaktika. Tačiau dabar, kai pakito mokymo turinys bei tikslai, sumažėjo pradinių klasių

matematikai skirtų valandų skaičius ir atsisakoma namų darbų, reikalingas naujas ir ryžtingesnis

žingsnis.

Balčytis B., vardydamas uždavinių rūšis ir aprašydamas juos, nemažai dėmesio skiria vertinimui

pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokia pagrindinė nauda iš jų mokant aritmetikos teorijos; kokie

svarbūs esti uždaviniai mokant ir mokantis teoriją taikyti praktikoje; kuo jie reikšmingi plėtojant

- 4 -

vaiko psichines galias, pirmiausia – loginį mąstymą; kokia jų pažintinė vertė, ką mokiniai naujo ir

reikalingo sužino apie pasaulį, kuriame gyvena.

Siūloma orientuotis ir į šiuos pateikiamus uždavinių vertinimo kriterijus:

Uždavinio aktualumas.

Kai uždavinys susijęs su anksčiau nagrinėta tema, tai matyt jis duodamas kartojimo, gretinimo

ar kitais aiškiais didaktiniais sumetimais. Jei jis iš būsimos temos, tai tikriausiai teikiamas norint

parengti mokinius naujam mokymo etapui.

Uždavinio tikslingumas.

Tikslingumo kriterijai verčia mokytoją pasvarstyti, kurio dalyko pamokoje verta atlikti

reikiamus skaičiavimus.

Uždavinio sudėtingumas.

Tai santykinis kriterijus. Vieni kriterijai keliami temos mokymo pradžioje arba pabaigoje, kiti –

silpnesniems, stipresniems.

Uždavinio patrauklumas.

Uždavinys gali būti patrauklus mokiniams savo fabula. Palyginti patrauklios yra didaktinio

žaidimo būdu atliekamos užduotys. Tačiau tokiomis užduotimis netiktų grįsti viso mokymo

proceso. Vaikai turi pratintis atlikti ir „juodą“ darbą bei patirti iš jo malonumą.

Uždavinio originalumas arba naujumas.

Jei spęstume vien originalias ir naujas užduotis, sparčiai keliautume pirmyn, bet atsigręžę

pamatytume tik nykstančius pėdsakus. Vis dėlto dauguma uždavinių turi bent kažkuo skirtis nuo

ankstesnių, kad mokiniai negalėtų per daug remtis analogija.

Uždavinio tinkamumas numatomam mokinių darbui: kolektyviniam, grupiniam,

individualiam, savarankiškam.

Kolektyviniam darbui su klase tiktų bet kuri užduotis, tačiau realios naudos turėsime iš tų,

kurios skiriamos temos, sąvokos aiškinimo pradžiai. Individualiam savarankiškam darbui

parankios tik tokios, kurias mokinys gali įveikti, kad ir su nedidele mokytojo, klasės draugo ar tėvų

parama.

Uždavinių rūšių santykinis dažnumas.

Kiekvienos srities matematiniams gebėjimams ugdyti – skaičiavimo technikos, atitinkamo tipo

uždavinių sprendimo – skiriama uždavinių, kiek jų reikia tam tikram didaktiniam tikslui pasiekti.

Aritmetiniu tekstiniu uždaviniu paprastai vadiname tokią probleminę užduotį, kuri teikiama

mokiniams žodžiu, raštu, taip pat – kuria nors kita tekstą atstojančia forma: piešiniu, schema,

skaidrėmis ir yra sprendžiama vienu arba keliais aritmetiniais veiksmais.

- 5 -

Iki šiol mūsų mokyklos mokiniams dažniausia tekdavo spręsti išsamiai, glaustai ir aiškiai

pasakytus arba užrašytus uždavinius. Dabar to nepasakysi – kasdien skverbiasi vis naujos ir naujos

formos. Viena iš įdomesnių formų visam būriui tekstinių uždavinių pateikti yra paveikslėlio ir

žodinio teksto derinys.

Šios mokomosios medžiagos – pateikties tikslas - vaizdingai ir aiškiai pateikti tekstinius

uždavinius, supažindinti su jų sandara ir tipais.

Uždaviniai:

• Padėti įgyti žinių, sprendžiant įvairių tipų tekstinius uždavinius;

• Ugdyti bendruosius matematinius vaiko gebėjimus;

• Padėti išsiugdyti įgūdžius sprendžiant tekstinius uždavinius ir pritaikyti juos mus supančioje

socialinėje aplinkoje.

Vaikas, atėjęs į mokyklą, jei ir yra girdėjęs žodžius: „uždavinys“, „spręsti uždavinius“, tai vis

tiek nelabai suvokia jų prasmę. Tokie žodžių deriniai, kaip „uždavinio sąlyga“, „klausimas“,

„sprendimas“, jam dažniausiai negirdėti. Visus šiuos terminus reikia nuosekliai įtraukti į vaiko

kalbą ir išmokyti juos sąmoningai vartoti. Tam skirtos ir pirmosios šios pateikties skaidrės. Pats

uždavinys vaikui neturi atrodyti, kaip kažkas sugalvota, primesta iš šalies, o turi išplaukti iš jo

aplinkos, o dar geriau – iš jo poreikių, kaip gyvenimiškų, praktinių klausimų sprendimo rezultatas.

Norint išspręsti uždavinį, jį reikia suprasti, o suprasti vieno veiksmo uždavinį – tai pirmiausia

rasti sąryšį tarp uždavinio klausimo ir duotų duomenų. Tačiau tam vaikas turi mokėti skirti

uždavinio sąlygą nuo klausimo. Tai pasiekiama ne iš karto. Todėl per pirmąsias uždavinių

sprendimo pamokas reikėtų išmokyti vaikus suprasti, kad uždavinys susideda iš sąlygos ir

klausimo; pakartoti uždavinį – vadinasi, pasakyti ir sąlygą, ir klausimą; išspręsti uždavinį –

vadinasi, atlikti veiksmą: pridėti ar atimti; gautasis skaičius – uždavinio atsakymas. Visa tai

pasiekiama nelengvai, su padedamaisiais ar net pasakomaisiais klausimais. Skaidrių pagalba vaikas

gali vaizdžiai pats „pamatyti“ uždavinio sąlygą, klausimą, sprendimą.

Pirmoje klasėje sprendžiami 5 rūšių vienaveiksmiai tekstiniai uždaviniai:

• Dviejų skaičių sumai rasti.

• Liekanai rasti.

• Skaičiui padidinti keliais vienetais.

• Skaičiui sumažinti keliais vienetais.

• Skirtuminio palyginimo uždaviniai.

- 6 -

MOKOMOJI MEDŽIAGA - PATEIKTIS

Šioje pateiktyje supažindinimui su kiekvieno tipo uždaviniu sukurtos atskiros skaidrės.

S

k

a

i

d

r

ė

1

Tekstiniai uTekstiniai užždaviniai daviniai

1 1 ––oje klasoje klasėėje je

Rita Rita ČČesnuleviesnuleviččienienėė

GargGargžžddųų ““MinijosMinijos”” vidurinvidurinėės mokyklos pradinis mokyklos pradiniųų

klasiklasiųų vyr. mokytojavyr. mokytoja

S

k

a

i

d

r

ė

2

Tikslas – vaizdingai ir aiškiai pateikti tekstinius uždavinius, supažindinti su jų sandara ir tipais.

Uždaviniai:•Padėti įgyti žinių, sprendžiant įvairių tipųtekstinius uždavinius;

•Ugdyti bendruosius matematinius vaikogebėjimus;

•Padėti išsiugdyti įgūdžius sprendžiant tekstinius uždavinius ir pritaikyti juos mus supančioje socialinėje aplinkoje.

S

k

a

i

d

r

ė

3

11--klasklasėėje sprendje sprendžžiami 5 riami 5 rūūššiiųų

vienaveiksmiai tekstiniai vienaveiksmiai tekstiniai

uužždaviniai:daviniai:

•• Liekanai rasti;Liekanai rasti;

•• SkaiSkaiččiui padidinti keliais vienetais;iui padidinti keliais vienetais;

•• SkaiSkaiččiui sumaiui sumažžinti keliais vienetais;inti keliais vienetais;

•• DviejDviejųų skaiskaiččiiųų sumai rasti;sumai rasti;

•• SkirtuminioSkirtuminio palyginimo upalyginimo užždaviniai.daviniai.

S

k

a

i

d

r

ė

4

UŽDAVINIO SANDARA

•SĄLYGA

•KLAUSIMAS

•SPRENDIMAS

S

k

a

i

d

r

ė

5

Vaikai iš ryto

kieme nulipdė

10 besmegenių.

Uždavinio sąlyga

S

k

a

i

d

r

ė

6

Po pietųnulipdė dar

5

- 7 -

S

k

a

i

d

r

ė

7

Kiek iš viso besmegenių nulipdėvaikai?

Klausimas

S

k

a

i

d

r

ė

8

S

k

a

i

d

r

ė

9

Valio!Uždavinį išsprendei teisingai.

Sprendimas

10 + 5 ═ 15

S

k

a

i

d

r

ė

1

0

UUžždaviniai daviniai

dviejdviejųų

skaiskaiččiiųų

sumai rastisumai rasti

S

k

a

i

d

r

ė

1

1

Kaime linksmai slidinėjo

5 drambliukai.

S

k

a

i

d

r

ė

1

2

Prie jų prisijungė

3 besmegeniai.

- 8 -

S

k

a

i

d

r

ė

1

3

Kiek slidinėtojų yra dabar?

S

k

a

i

d

r

ė

1

4

5 + 3 ═ 8

S

k

a

i

d

r

ė

1

5

Teisingai

Pasiplokite sau.

Jūs skaičiavote puikiai!

S

k

a

i

d

r

ė

1

6

UUžždaviniai daviniai

liekanai liekanai

rastirasti

S

k

a

i

d

r

ė

1

7

Pievoje skraidė10 bitučių.

S

k

a

i

d

r

ė

1

8

Pakilo vėjas ir 3 bitutės nuskrido.

- 9 -

S

k

a

i

d

r

ė

1

9

Kiek bitučių liko pievoje?

10 - 3 ═ 7

Valio. Suskaičiavai teisingai.

S

k

a

i

d

r

ė

2

0

UUžždaviniai daviniai

skaiskaiččiui iui

padidinti padidinti

keliais keliais

vienetaisvienetais

S

k

a

i

d

r

ė

2

1

Pavasarį parskrido 5 gandrai.

S

k

a

i

d

r

ė

2

2

O ančių - 3 daugiau.

S

k

a

i

d

r

ė

2

3

Kiek parskrido ančių?

S

k

a

i

d

r

ė

2

4

5 + 3 ═ 8

Puiku

- 10 -

S

k

a

i

d

r

ė

2

5

Uždaviniai skaičiui

sumažinti keliais

vienetais

S

k

a

i

d

r

ė

2

6

Gytis išmargino 5 kiaušinius.

S

k

a

i

d

r

ė

2

7

O Rasa – 4 mažiau.

S

k

a

i

d

r

ė

2

8

Kiek kiaušinių išmargino Rasa?

S

k

a

i

d

r

ė

2

9

5 – 4 ═ 1

Valio

S

k

a

i

d

r

ė

3

0

SkirtuminioSkirtuminio

palyginimo palyginimo

uužždaviniaidaviniai

- 11 -

S

k

a

i

d

r

ė

3

1

Onutė pagavo 10 drugelių.

S

k

a

i

d

r

ė

3

2 Jonukas pagavo 15 drugelių.

S

k

a

i

d

r

ė

3

3

Kiek drugeliųdaugiaupagavo Jonukas?

S

k

a

i

d

r

ė

3

4

15 – 10 ═ 5

Puiku.Uždavinį išsprendei teisingai.

S

k

a

i

d

r

ė

3

5

SSĖĖKMKMĖĖS SPRENDS SPRENDŽŽIANTIANT

TEKSTINIUS UTEKSTINIUS UŽŽDAVINIUSDAVINIUS

S

k

a

i

d

r

ė

3

6

Naudoti informacijos Naudoti informacijos ššaltiniai:altiniai:

BalBalččytis B., ytis B., VaiVaiččiulieniulienėė A. (2002). I klasA. (2002). I klasėės matematikos pamoks matematikos pamokųų

planavimas.Kaunasplanavimas.Kaunas

http://www.heathersanimations.com/children1.htmlhttp://www.heathersanimations.com/children1.html

- 12 -

IŠVADOS

Mokomoji medžiaga padės kūrybingai, nuosekliai pateikti užduotis, mokant spręsti tekstinius

uždavinius.

Pateiktys supažindins su tekstinių uždavinių sandara, jų tipais ir kūrybiškai ugdys bendruosius

matematinius gebėjimus.

- 13 -

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ažubalis A., Kiseliovas A. (2002). Bendroji pradinės matematikos didaktika. Šiauliai.

2. Balčytis B. (1983). Matematikos mokymo pradinėse klasėse turinys ir metodai.

Vilnius.

3. Balčytis B. (2000). Aritmetinių tekstinių uždavinių sprendimas I – IV klasėse. Kaunas.

4. .Balčytis B. (2002). I klasės matematikos pamokų planavimas. Didaktiniai patarimai

mokytojams. Kaunas.

5. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. (2008). Švietimo aprūpinimo

centras. Vilnius.

6. http://www.heathersanimations.com/children1.html