122 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
TEISININKO PROFESIJA IR ETIKA: RIBA TARP TEISS IR MORALS
Egl Ruzgyt
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Viešosios teiss katedros doktorant Vilnius University Faculty of Law PhD student at Department of Public Law Saultekio al. 9, LT-10222 Vilnius El. paštas egle.ruzgyte@tf.vu.lt
Santrauka
Teisininko profesijos atstov statusas visuomenje – itin reikšmingas, reikalaujantis ne tik aukšto intelekto, puikaus teisinio išprusimo, veikimo visuomenini interes labui, bet ir etikos principus atitinkanio elgesio. Ne vien profesinis statusas savaime, bet ir nuostatos, tvirtintos teiss ak- tuose, teisininkus pareigoja laikytis etikos reikalavim. Vis dlto ana- lizuojant profesin teisinink etik neapsieinama be ribos tarp teiss ir morals klausimo, neretai jis lieka atviras.
Straipsnyje etikos poiriu keliama teisto profesionalaus teisininko elgesio pakankamumo abejon, siekiama pateikti teisininko profesijos ir etikos santykio analiz. Tam, kad bt paaiškinta teisins etikos iš- skyrimo reikšm, iš pradi nagrinjama etika bendrja prasme, vliau pateikiama profesins etikos samprata. Taip norima atskleisti bendr- ja prasme suprantamos etikos virsm teisin. Kaip vieni svarbiausi veiksni, darani tak teisinink profesinei etikai, nurodomos teisins ir moralins nuostatos, taip pat asmeninis ir visuomeninis interesai. Ši, danai vienas kitam prieštaraujani, dmen susidrimas vertinamas kaip galimyb atskleisti neetiško teisinink elgesio motyvus ir pasekmes.
TEIS
123M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
Reikšminiai odiai: teisininko profesija; teisin etika; moral; vi- suomeninis interesas; asmeninis interesas.
vadas
Pirmiausia, ndienos teisiniai santykiai vis sudtingja; problemos, su kuriomis susiduria teisininkai, nesprendiamos atsietai nuo aksio- logijos, socialini aspekt, o profesinis teisininko vaidmuo suponuoja ypating jo status visuomenje ir specifin etikos supratim, vertinim. Bt apmaudu manyti, kad iš teisininko profesijos atstov reikalauja- ma tik puikaus teisinio išprusimo, bet ne etiško elgesio. Toks ypatingas teisininko statusas leidia manyti esant visuomens priklausomyb nuo teisinink ir jiems perduotos teisingumo gyvendinimo funkcijos.
Tai, kad teisininko profesijos ir etikos analiz nra vien tik teoriniu arba filosofiniu lygmeniu susiformavusi polemika, ymi etini nuosta- t tvirtinimas kodeksuose, tai yra privalomumo aspekto joms suteiki- mas. Ir net jei etika teiss mokslinink, praktik yra pamirštama, deja, apie j neretai primena pasitaikantys teisinink nusiengimai etikai, kurie neabejotinai sumenkina pagarb ir pasitikjim jais.
Poreikis analizuoti teisinink etik akademiniu lygmeniu jauiamas dl vis didjanio asmen, siekiani gyti teisin išsilavinim, skai- iaus, kuris, inoma, lemia konkurencij, o ši – galimai neetišk elges. Taigi šiame straipsnyje kaip leitmotyvas intuityviai keliamas klausimas:
1 Posner, R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius: Eugrimas, 2004, p. 18.
124 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
ar teistas profesionalaus teisininko elgesys turt bti teisins etikos maksima? Straipsnio objektu nurodomas teisininko profesijos ir etikos santykis. Pavadinimas mena, kad šio darbo tikslas nukreiptas teisi- ninko profesijos ir etikos ssaj, ribos tarp teiss ir morals, danai tiesiogiai tapatinamos su etika, paieškas.
Diskusija apie teiss ir etikos ryš pirmiausia reikalauja teoriškai pagrsti klausim, kas yra etika bendrja prasme ir kokia yra skirsty- mo profesin bei teisin etik reikšm. Profesins ir teisins etikos identifikavimas svarbus dl teisinms ir etinms nuostatoms bdingo bendro – reflektyvumo – poymio. Kitas udavinys yra atskleisti teiss ir etikos tarpusavio palaikym, sveik ir galimus susikirtimus vertybi- ni nuostat kontekste. Teisininkui, siekianiam pamatins (ne tik tei- sins) vertybs – teisingumo, sunku priimti socialiai bendr moralin sprendim, nes jis gali bti nesuderinamas su asmeninmis nuostato- mis, o moralins nuostatos prieštarauti teisinms, ir atvirkšiai. Teiss knijamos vertybs yra persmelktos takoskyros tarp individo pripa- stam ir visuomens deklaruojam norm. Mokslinink diskusijos dl visuomeninio intereso sampratos dar tebesitsia, todl atrodo na- tralu, kad teisininkai visuomenin interes interpretuoja savaip ir kar- tais j paveria asmeniniu. Dl ši prieštar keliamos tokios abejons: ar teisininkai, laikydamiesi teisins etikos nuostat, gali bti morališ- kai nepriklausomi, ar moralins nuostatos danai nra tiesiog teisini nuostat turinys, kokia ssaja tarp teisininko moralini nuostat su- pratimo ir etiško elgesio pasirinkimo? Ši klausim analiz gali padti atskleisti teisininko profesij demoralizuojanias prieastis, vertinti (ne)etiško teisininko elgesio motyvus ir pasekmes.
Reikia pabrti, kad moksliniu aspektu Lietuvoje matoma teisins etikos analizs stoka, tik epizodiškai gvildenamos bendros teisinink etikos problemos. Štai Tomas Berkmanas ir Edita Gruodyt vienoje publikacijoje vertina teisinink etikos vertybi realumo ir modeliavi- mo aspektus. Julija Kiršien ir Charlesas F. Szymanski straipsnyje ap- taria vertybini nuostat, rengiant teisininkus universitete, galimybes,
125M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
o Giedr Lastauskien analizuoja prieštaring advokato profesijos po- bd2. Usienio šali doktrinoje teisinink etikos klausimai akademi- niu lygmeniu analizuojami gana sistemingai3. Atsivelgiant teisinink veiklos produkto visuomenei svarb, manytina, dmesys analizuoja- mai temai turt bti išskirtinis. Priešingu atveju, vyraujant nekintan- ioms etikos paeidim tendencijoms (pavyzdiui, daugyb teisjams ir advokatams iškeliam drausms byl), patys teisininkai veikiausiai rizikuoja savo autoriteto nykimu.
Etika bendrja prasme
Visuomens raidos procese yra susiformavusios ištisos norm siste- mos, nusakanios globaliai svarbius moni veiklos ir elgesio aspektus, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipianios moni elges tam tikras ver- tybes ir tikslus. Tas sistemas apibendrintai galima vadinti teiss, etikos, morals, rašyt ar nerašyt norm sistemomis4. Teis savo socialinius udavinius gyvendina remdamasi gretutinmis socialinio reguliavimo disciplinomis. Šiame straipsnyje teisei antrina etika.
2 Kiršien, J.; Szymanski, Ch. F. Vertybini nuostat ugdymo, rengiant teisininkus universitete, galimybs. Jurisprudencija. 2012, [t.] 19(4); Berkmanas, T.; Gruodyt, E. Teisinink etikos vertybi realumo ir modeliavimo problemos. Teiss problemos. 2014, Nr. 85; Lastauskien, G. Advokato profesija: prieštaringas jos pobdis ir kontrol. Jurisprudencija. 2013, [t.] 20(4). Pamintina ir tai, kad VDU Teiss fakulteto mokslinink kolektyvas 2016 m. pareng monografij „Teisinink etika: nuo status quo pavyzdinio modelio link“ 2012–2014 metais vykdyto projekto „Teisinink etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepcija“, finansuoto LMT, pagrindu.
3 Pearce, R. G. Revitalizing the Lawyer-Poet: What Lawyers Can Learn from Rock and Roll. Widener Law Journal, Vol. 14, 2005, p. 910; Pearce, R. G. Teaching Ethics Seriously: Legal Ethics as the Most Important Subject in Law School. Loyola University Chicago Law Journal, Vol. 29, No. 4, 1998; Gozon, M. Legal and Judicial Ethics, its Relevance Revisited. Arellano Law and Policy Review, Vol. 10, No. 1, 2009, p. 2–3.
4 Kuzmickas, B. Vertinimas, privalomyb, norma. Jurisprudencija. 2006, [t.] 9(87), p. 7.
126 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
Visuomenei vystantis kito vairi gyvenimo srii modeliai, taiau jie visada egzistavo kaip tam tikra morals norma. Manoma, kad mo- rals termin I a. pr. Kr. pirmasis pradjo vartoti romn politikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas, graikiškos kilms odiui ethos5 lotyn kalboje jis rado atitikmen – moralis6. Morals filosofijos termi- n pirmasis taip pat pavartojo Ciceronas, jam suteikdamas t prasm, kuri Aristotelis teik jo pasilytam etikos terminui7. Taigi dabartinje filosofijoje pagrstai morals terminas vartojamas ir tapatinamas su eti- kos terminu.
Lietuvi kalboje etikos svokai dar yra priskiriamas odio „dorov“ atitikmuo8. Vis dlto tokiam priskyrimui oponuojama dorovs apib- dinimu kaip objektyvios, pasiyminios visuomeniškumu, bendrumu. O moral suprantama priešingai – subjektyviai, individualiai9. Neabe- jotin reikšmini ssaj buvim rodo etikos, morals, dorovs svok tapati vartosena etimologiniu poiriu10. Atkreiptinas dmesys, kad greta odio dorov vartojamas doros terminas, nusakantis derjim, privaljim elgtis nustatytu bdu ir laikymsi toki, teisje esmini, 5 Etika (gr. ethos – paprotys, protis, bdas): 1. mokslas, tiriantis dorov (moral); 2. moni elgesio norm visuma. Vyriausioji enciklopedij redakcija. Tarptautini odi odynas [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.tzz.lt/e/etika>.
6 Moral (lot. moralis – dorovinis), dorov, moni elges reguliuojanios normos ir principai. Vyriausioji enciklopedij redakcija. Tarptautini odi odynas [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.tzz.lt/m/moral%C4%97>.
Moral dar suprantama kaip: atitinkanti priimtinus bendro elgesio standartus; gero ir blogo moni elgesio normos (morals normos), tinkamo ar netinkamo moni elgesio normos; kaip teiss ir pareigos, kurias sukuria morali teis; kaip normos, susijusios su dorybmis ar etika; kaip normos, sukelianios psichologin efekt, susijus su patikimai tinkamu elgesiu. Oxford English Reference Dictionary. Second Edition. Rivised. Oxford: Oxford University Press, 2003, p. 938.
7 Kanišauskas, S. Morals filosofijos pagrindai. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, p. 18, 30.
8 Lyberis, A. Sinonim odynas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2002, p. 93, 264. 9 Pirmasis morals ir dorovs terminus filosofijoje m skirti G. W. Hegelis. Hegel, G. W. Teiss filosofijos apmatai. Vilnius: Mintis, 2000, p. 83–91.
10 Graik kalboje sakoma etika, lotyn kalboje vartojamas odis moral, o lietuvi kalboje – dorov.
127M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
princip kaip teisingumas, siningumas, atsakingumas. Etikoje šie principai vadinami dorybmis, vertybmis, o teisje jie gij normin pobd. Dorybingumas, moralumas sietinas su vidiniu sins balsu ir su paprotinmis elgesio normomis. Šiuo aspektu morals normos yra nulemtos ne teiss, o moral daro tak tam tikros visuomens priim- toms konkreioms teisinms nuostatoms.
Etikos santykio su morale kontekste pabriama, kad moral yra filosofini etikos tyrim objektas. Moral yra vienas iš reikšmingiau- si visuomenini institut, normatyviojo moni elgesio reguliavimo bd11. Šioje srityje nagrinjamas mogaus elgesys, jo vertybs, kelia- mi aksiologiniai, deramo elgesio klausimai, priešinamos grio ir blo- gio sampratos. Viena vertus, moraliniai veiksniai yra ypa svarbs, jais grindiamos kitos, su pasauliros nuostat formavimu susijusios sritys, tokios kaip teis, politika, ekonomika ir kt. Antra vertus, moral yra socialinis reiškinys, danai pats savaime nepakankamas, stokojantis racionalaus paaiškinimo12. Btent etikos udavinys yra argumentuo- ti, pagrsti moralinius aspektus. Šiam udaviniui gyvendinti svarbus anksiau mintas slyginis etikos ir morals atskyrimo pagrindas – morals, kaip konkretaus mogaus individualaus poelgio ar veiklos matas, pasireiškiantis formaliai atliekant tam tikrus veiksmus, siekiant tiksl vairiose proi, paproi, gyvenimo bdo ar socialinse situa- cijose. Etika yra tarsi disciplinuota morals analiz, refleksija13, kuria siekiama kritiškai analizuoti, pateisinti moni santykius, taisykles.
Etikos apibrimo problematika (nevienalyt termino prigimtis), svarstymai apie etikos išsilaisvinim iš mokslinio mstymo rm kelia klausim, ar etika apima vis ini apie moral kompleks, ar ribojasi tik moralini reikalavim formavimu ir teigimu. Šiame darbe keliama
11 Pruskus, V.; Briedis, M. Etika: vadovlis. Vilnius: Technika, 2010, p. 8. 12 Boss, J. A. Analyzing Moral Issues. California: Mayfield Publishing Company, 1999, p. 5.
13 McCollough, E. The Moral Imagination and Public Life. Raising the Ethical Question. New Jersey: Chatham House, 1991, p. 10.
128 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
prielaida, kad realiai egzistuojani ir veikiani etikos pasireiškimo form analiz yra nagrinjamos disciplinos integracijos kitus mokslus pagrindas.
Filosofo Ludwigo Wittgensteino nuomone, etika kartais nepasi- duoda paveriama mokslu, nes bet kokios pastangos tai daryti yra ban- dymas mokslinio mstymo logik priskirti sriiai, kuri savo prigimtimi tam nra linkusi pasiduoti14. Visgi etikos nagrinjimo objektas lemia plaias jos veikimo ribas. Pragmatinis etikos pobdis gali bti atskleis- tas išskiriant etikos funkcijas:
- reguliavimo funkcija (etika, kaip visuomens savireguliacijos rankis, padeda išlaikyti ir kritiškai vertinti elgesio imperatyvus, profesinius standartus);
- orientacin funkcija (etikos mokslas ir teoriniai pagrindai, anali- zuojantys moni bendravimo normas, sipareigojimus, skatina tobulinti bendravimo gdius, priimti praktinius sprendimus);
- interpretavimo funkcija (privataus ir viešojo gyvenimo sferas etika ne tik aprašo, bet ir interpretuoja);
- švietimo funkcija (vienas iš etikos udavini – šviesti visuome- n, puoselti vertybes, atsaking bendravim).
Diskurse apie etik bendrja prasme svarbi vertybi kategorija15, nes etika nesivaizduojama be šio klausimo nagrinjimo16. Objektai ir reiškiniai tampa vertybmis tik dl to, kad jie traukiami moni visuomens bties sferas, todl vertybs paprastai yra tokie nuo visuo- mens priklausomi reiškiniai, kurie, tenkindami kokius nors mogaus poreikius ir interesus, turi teigiam reikšm. Manytina, kad vertyb savaime svarbi ne kaip tam tikras morals objektas, bet kaip paaiškini- mas, kodl mogus, vadovaudamasis savo nuostatomis, sitikinimais,
14 Wittgenstein, L. A Lecture on Ethics. The Philosophical Review I, 1965, p. 9. 15 Remley, P. Jr.; Herlihy, B. Ethical, Legal, and Professional Issues in Counseling. New Orleans: Pearson, 2013, p. 3.
16 Jokubaitis, A. Vertybi tironija ir politika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 68.
129M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
pasirenka atitinkam elgesio model. Vertybs per mogaus smon veikia jo priimamus sprendimus, sudaro slygas laikytis arba nesilai- kyti visuomens primetam nuostat.
Nors visuotinio sutarimo tiek dl pai vertybi, tiek dl j priim- tinumo nra, visgi egzistuoja tam tikras „vertybi karkasas“, dl kurio reikšms visuomen sutaria. Platono vertybi hierarchijos viršn- je – teisingumas. Pasak Platono, tai aukšiausias moralinio pasaulio taškas. Teisingumo svoka plati, todl joje galima išskirti savarankiš- k prasmi – teisin, socialin ir etin teisingum. Etinio teisingumo idja, manytina, yra susiformavusi anksiausiai, palyginti su kitomis (socialinio, teisinio teisingumo idjomis). Teisi ir pareig bendrumas, egzistuojantis kaip asmens vidinis sitikinimas, sipareigojimas veikti derinant savo ir kito asmens naud, yra išreikštas etinio teisingumo, garantuojamas laisvu apsisprendimu. Svarbu pabrti, kad su etiniu teisingumu artimai susijs teisinis. Pastarojo teisingumo atveju teisi ir pareig bendrumui suteikiama aiški taisykli forma, traukianti išorin privalomumo aspekt. Taigi etinis teisingumas yra pirmesnis u teisin: kai nepakanka laisvo apsisprendimo tinkamai elgtis, etinis teisingumas papildomas teisiniu17. Ši teisingumo idjos raid galima laikyti etikos integracijos teiss moksl pavyzdiu.
Etikos bendrja prasme apibdinimas pirmiausia prasideda nuo ry- šio su morals, dorovs svokomis. Nors etimologiniu poiriu ši trij termin bendr ssaj buvimas, plaios veikimo ribos neginijamos, etika pasireiškia svaresne praktinio pritaikymo galimybe. Pozityvizmas, silydamas vertybes palikti anapus mokslinio painimo rib, taip tik dar labiau sustiprino mint apie etinio mstymo išskirtinum ir jo pritaiky- m praktinse sferose. Svarbus yra kiekvieno mogaus santykis su ver- tybinmis reikšmmis, kurios yra tam tikras asmenybs išraiškos ir re- alizacijos gyvenime, visuomenje ar profesinje veikloje matmuo. XX a.
17 Gumbis, J. Teiss filosofija: probleminiai aspektai. Konspektas [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.tf.vu.lt/dokumentai/Viesoji_teise/Paskaitu_ medziaga/Teises_filosofija_probleminiai_aspektai.pdf>, p. 56.
130 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
etikos terminas imtas vartoti siekiant apibrti ir pagrsti elgesio normas konkreiose moni veiklos srityse18. Taip ir susiformavo teisinink, po- litik, medik, urnalist ir kit profesij atstov profesin etika.
Profesin etika
Bendrosios moralins nuostatos apima vairius gyvenimo santy- kius: asmeninius, visuomeninius ir profesinius. Poreikis profesionaliai sprsti moralinius klausimus skatina etikos pltr – ugdomas moks- linis poiris vertybes pasitelkiant profesin etik19, iš kurios ir kilo taikomasis20 etikos aspektas. Akivaizdu, kad profesin etika yra artima visuomeninei arba etikai bendrja prasme. Gali kilti profesins etikos išskyrimo prasms arba reikalingumo klausimas, nors laikomasi nuos- tatos, kad vyraujanios vertybs yra bendros. Kita vertus, nepaisant visuomeniškai suprantam vertybi, galimas j grupavimas, skirsty- mas konkrei profesij atvilgiu. Šiuo aspektu taip pat svarbu aptarti formalj21 poir profesin etik.
Svoka profesija22 (lot. professio) reiškia darbins veiklos rš, ku- riai reikia specialaus pasirengimo23. Suprantama, kad etik apibdinus
18 Kanišauskas, S. Morals filosofijos pagrindai. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, p. 21.
19 Profesin etika – tam tikros profesijos moni, ypa t, kuri darbas susijs su kitais monmis arba kuri veiklos produktas gali bti visuomenei moraliai reikšmingas, dorovs normos. Stonkus, S. Sporto termin odynas. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas: Lietuvos kno kultros akademija, 2002, p. 22.
20 Kalenda, . Taikomoji etika: iškilimas ir ypatybs Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2009, T. 20, Nr. 1, p. 56.
21 Jibril, A.; Adelahu, Z. Legal Profession and Ethics. Teaching material. Chilot wordpress, 2009, p. 6.
22 Vyriausioji enciklopedij redakcija. Tarptautini odi odynas [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.tzz.lt/p/profesija>.
23 Terminas „profesija“ dar gali reikšti gyjam specialyb – atitinkam mokslo ini ir praktini gdi visum, kuri sismonina mogus, rengdamasis konkreios profesijos darbui arba gydamas reikiam kvalifikacij. Bonz, B. Profesinis ugdymas ir kvalifikacija. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 1998, Nr. 1, p. 10.
131M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
kaip profesin jos sritis tampa kur kas siauresn, nes profesins etikos atveju daugiausia dmesio skiriama pavieni profesij atstov (teisi- nink, medik, pedagog ir kt.) elges formuojanioms nuostatoms ir paiam elgesiui. Profesin etik galima suprasti dvejopai: kaip tam tikr norm, standart visum, kuria turi vadovautis atskira profesin grup, ir etines problemas, kylanias praktinje veikloje, arba kaip pro- fesini etikos norm mokymsi.
Etik vertinant kaip universal abstraki taisykli rinkin, susidu- riama su profesins etikos reikalingumo dilema. Jeigu galima teigti, kad etika, susijusi su konkreia profesija, nra identiška visuomeninei, tuo- met svarbus tokios – profesins – etikos išskyrimo pagrindas. Tai, kad atskir profesij atstov etika yra kilusi iš bendrja prasme supranta- mos etikos, prastai neabejojama. Taiau vieni autoriai teigia, kad pro- fesijos atstovai, vykdydami jiems priskiriamas pareigas, turi vadovautis išskirtinai savo profesiniais interesais ir skirtingomis moralinmis nuos- tatomis, kiti autoriai oponuoja, kad utenka vadovautis visuomenje si- vyravusiomis dorovs normomis ir atskira profesin etika nereikalinga. Vis dlto profesinio moralinio principingumo siekimas nra paremtas vien tik asmeninmis ar visuomeninmis etinmis nuostatomis. ino- ma, n viena profesija negali iškelti toki nuostat, kurios šiurkšiai pa- eist bendras etikos normas. Šiuo atveju bet kuri profesija rizikuot savo paios autoriteto lugimu. Bandymas suvienyti abu pirmiau min- tus poirius leidia pateikti išgrynint profesins etikos vaidmen – j reikt suprasti kaip bendrosios suintensyvinim, teikiant išskirtin d- mes atskir profesij atstov elgesiui ir j reguliuojanioms nuostatoms.
Etikos taikymas konkreiai profesinei sriiai gali bti grindiamas keliais aspektais. Pirmiausia, bet kurios profesijos atstovams j etika yra aktualus praktinis klausimas, taiau tam tikroms profesijoms (pa- vyzdiui, teisininko, gydytojo) etins nuostatos yra viena iš svarbiau- si profesini charakteristik. Šis aspektas yra implikuotas esmini j profesijoje vertybi (toki kaip atsakomybs, teisingumo, siningu- mo ir kt.) ir vidinio moralinio siekio rpintis ne tik asmeniniais, bet ir
132 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
visuomeniniais interesais. Mint profesij atstov veiksmai tiesiogiai susij su visuomene, jos gerove, todl etini nuostat laikymasis danai yra lemiamas veiksnys galim neigiam padarini atvilgiu. Be kita ko, svarbu pabrti, kad profesins etikos specifik formuoja pai profe- sij skirtumai. Nors tam tikr profesij atstov elges lemia bendrai suprantama etini nuostat visuma, taiau ji kur kas labiau modifi- kuojama konkreioje profesinje veikloje. Tai lemia profesins veiklos reguliuojam santyki savitumas, skirtingumas, visapusiškesnis kon- krei moni sitikinim vertinimas, kvalifikaciniai reikalavimai.
Etikos taikymas taip pat grindiamas etikos institucionalizavimo element24 sistemos buvimu. Tokie elementai kaip etikos kodeksai, mokymai, galiot etikos tarnyb, komitet veikimas suponuoja taiko- mj etikos pobd konkreioje profesijoje. Taiau pernelyg formalus poiris etik – grietas profesins etikos sunorminimas, atskiroms profesijoms priskiriam moralini nuostat grupavimas25 – gali pa- neigti etikos, kaip vertybins kategorijos, buvim. Pritartina pozicijai, kad tiek profesinje, tiek kitose etikos srityse vertybs, perimtos inter- nalizacijos bdu, lemia priemoni ir tiksl pasirinkim siekiant teigia- m profesini rezultat. Etini nuostat nedert painioti su technin- mis, organizacinmis normomis, nes pastarj laikymasis nereikalauja asmens vidini vertybini nuostat patikrinimo.
Taigi profesin etika, bdama bendrja prasme suprantamos etikos tsa, pasireiškia konkrei, tam tikrai profesijai bding, vertybi sunor- minimu. Nors visuomenje vairios profesins grups vadovaujasi skirtin- gomis etinmis nuostatomis ir taip neišvengiamai susiduriama su toki nuostat pliuralizmu, bendroji etika veikia kaip j verifikavimo priemon.
24 Viena iš profesijos samprat, teigianti, kad profesija – tai statusas, kuris pasiekiamas pasitelkiant vairias veiklas. Šia samprata siekiama pagrsti formalj poir pro- fesin etik ir apibrti profesionalumui bdingus bruous (pvz., profesin asociacija, etikos kanonai, specials mokymai, kompetencijos tikrinimai ir kt.). Cotterrell, R. Teiss sociologija: vadas. 2-asis leidimas. Kaunas: Dangerta, 1997, p. 230.
25 Palidauskait, J. Etika valstybs tarnyboje: mokslin monografija. Kaunas: Technologija, 2010, p. 101–174.
133M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
Pamatiniai morals pagrindai orientuoja tam tikr profesij atstov vei- kl, kad bt pasiektas norimas praktinis rezultatas. Teisininko profesija yra kone daugiausia etini klausim nagrinjanti profesija, todl viena iš profesins etikos srii – teisin etika – reikalauja išskirtinio dmesio.
Teisin etika
Šiuolaikinje modernioje visuomenje teisininko profesijos vaid- muo yra ypatingas. Teisinje valstybje teisininkas yra tarsi morals puoseltojas – reguliacin struktra, gebanti upildyti sprag tarp vals- tybs sukurt statym ir socialinio gyvenimo faktini slyg26. Šiame kontekste teiss ir etikos tarpdalykinis pobdis itin ryškus – teisin eti- ka27 yra daugiausia problemini aspekt analizuojanti profesins etikos sritis. Vien tai, kad teisininko profesija yra pareigota tiek teisiškai, tiek morališkai siekti tiesos ir teisingumo28, suponuoja neišvengiam tarp- discipliniškumo btinyb, o norint j pagrsti btina atskleisti teiss ir etikos ryš pradedant nuo teisininko profesijos sampratos. Be to, svar- bu paaiškinti, kuo teisinink etika (ne)išsiskiria iš kit profesins eti- kos srii. Kitas klausimas, ar pagal pasirinktas etines pairas galima teisininko elges skirstyti atskirus vaidmenis.
Teisininko profesija demokratinje visuomenje laikoma itin ger- biama, nes reikalauja aukšto intelekto, stipri charakterio savybi ir noro veikti viešj interes labui, juos derinant su privaiaisiais. Teisi- ninko profesija29 yra apibdinama kaip nuolatin teisins veiklos ršis, 26 Cotterrell, R. Teiss sociologija: vadas. 2-asis leidimas. Kaunas: Dangerta, 1997,
p. 115. 27 Teisin etika šiame kontekste yra teisinink etikos sinonimas. 28 Kukaitis, M. Garbs negalima atimti, o tik prarasti. Justitia. 1999, Nr. 2(20), p. 18. 29 Pabrtina, kad teisininko profesija yra plat veiklos spektr apimanti profesin veikla (teisjo, advokato, prokuroro, notaro, antstolio, teisini paslaug teikjo ir kt.). Svoka „teisininkas“ nebtinai reiškia teiss norm taikytoj, tai gali bti ir teiss tyrintojas, teiss filosofas, teoretikas. Teisininku tampama gijus formal išsilavinim. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas „Dl teisini pareigybi srašo patvirtinimo“. Valstybs inios. 2002, Nr. 82-3524.
134 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
pagrsta atitinkamomis iniomis, sugebjimais, gdiais ir mokjimu30. Taigi esminis teisininko profesijos bruoas yra jo profesionalumas, api- bdinamas gerais profesiniais sugebjimais, aukšta veiklos kokybe. Pa- grindins teisins idjos, išplaukianios iš teisininko profesionalumo, yra teisins kvalifikacijos klimas, teisini paslaug kokyb ir profesi- ns teisins etikos puoseljimas. Vokiei teisininkas ir sociologas Ma- xas Weberis iškl poreik analizuoti profesines inias, teisinink verty- bes, pairas ir išsiaiškinti, kaip tai formuojama praktiškai ir profesijos aplinkoje31. Toks poreikis, anot mokslininko, pagrstas paia šios profe- sijos svarba teisei ir visuomenei. Svarbiausi teisininko bruo taip pat akcentuoja Jungtini Amerikos Valstij profesins etikos filosofas Mar- kas Davisas, jis teisin profesionalum apibdina kaip savo profesijos išklim pirm viet (angl. putting your profession first) ir kartu savo mint paaiškina, kad teisin profesija nra vien tik tam tikra bendrais in- teresais, bruoais apibdinta profesija. Jo sitikinimu, teigimas esant tei- sins profesijos atstovu nereiškia vien tik teisinio išmanymo ar didels patirties. M. Daviso manymu, bti teisininku reiškia laikyti save tokiu, kuris išpasta (angl. profess, satisfy) teis, sipareigoja laikytis etikos. Profesionalumo tvirtinimas, pirmiausia, reiškia moralin tvirtinim – teisinink saisto ne vien teisins priederms, nustatytos teiss aktuo- se, bet, svarbiausia – moralins – suvoktos ir sismonintos32. Galima teigti, kad etins nuostatos pasireiškia teisininko profesionalumu; savo veikloje teisins profesijos atstovas turi veikti laikydamasis teiss nor- m ir prisiimdamas atsakomyb; siekdamas teisingumo, privalo laikytis
30 Kalesnykas, R. Teisininko profesinis rengimas: standartas, kokyb ir perspektyvos [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.elibrary.lt/resursai/Konferencijos/ KSMK_konf_medziaga/STRAIPSNIAI/R. Kalesnykas.pdf>.
31 Tokios paios nuomons laiksi ir prancz sociologas E. Durkheimas. Jo teigimu, reikia išplsti profesins etikos sistemas, kad bt apimtos vairios gyvenimo sferos. Panaši pozicij išreišk R. Poundas ir K. Llewellynas, teigdami, kad teisin pro- fesija atlieka specifin vaidmen socialinje integracijoje, skatina teisines vertybes.
32 Davis, M. Professionalism Means Putting Your Profession First. The Georgetown Journal of Legal Ethics. Vol. 2, No. 1, 1998, p. 342.
135M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
etikos ir garantuoti reali teisin pagalb. Pradioje minta tarpdalykin teiss ir etikos ssaja gali pagrstai iškelti jdviej santykio problem33. Tiek teis, tiek etika (nors pastaroji yra laikoma seniausia socialins re- guliacijos forma) yra moni elges norminantys socialiniai reiškiniai. Etins nuostatos yra abstraktaus ir platesnio pobdio, o teisins – kon- kreios, oficialiai paskelbtos. Kitas aspektas yra visuotinis teisini nuos- tat privalomas paisymas, pagrstas galimu išoriniu valstybs sikišimu ir atsakomybs taikymu. Šiuo poiriu teiss ir etikos sveika išryšk- ja taip: etikos normomis formuojamas pageidaujamas elgesys, o teiss normomis jis paveriamas privalomu34. Visgi privalomumo aspekto su- teikimas etinms nuostatoms, reguliuojanioms konkrei profesij, j tvirtinimas teiss aktuose pašalina teiss ir etikos perskyr. Pabrtina, kad etini nuostat laikymasis utikrinamas abipuse nauda, vidiniu si- tikinimu. Taiau keliamas klausimas, ar teisins etikos laikymasis yra taip pat nulemtas vidinio sitikinimo, paskatos elgtis etiškai. Nors veiks- mas, atliktas tik iš pareigos jausmo, savaime nereiškia, kad jis yra geras, vis dlto teisin etik reikt vertinti kaip išeit formuojant smoning, motyvuot teisininko pasirinkim elgtis deramai35.
Teisins etikos reikalavimai gali bti traktuojami kaip vidi- nis savireguliacijos mechanizmas, kylantis iš smoningo vertybi
33 Šis santykis apibdinamas etikos, kaip dar neinkorporuotos etikos kodeksus, kontekste.
34 Atkreiptinas dmesys, kad ne visada etikos ir teiss normos sutampa. Pastarosios ne visada gali bti etiškos. Pvz., statymai gali skatinti lygias teises (nedarbing, negali moni teises) arba gali sumainti teisi apimt (patriot teises). Be kita ko, daugelis etikos kategorij, toki kaip gda, sin, atgaila ir kt., yra u teiss rib. Duquenoy, P.; Jones, S.; Blundell, B. G. Ethical, Legal and Professional Issues in Computing. London: Middlesex University Press, 2008, p. 6.
35 Teisingumas šiame kontekste suprantamas kaip universalus bendrasis teiss principas, reiškiantis moralin mogaus nuostat ir kriterij, pagal kur vertinami visi asmen poelgiai. Teisingumas ir neteisingumas nustatomi remiantis tokiais morals kriterijais kaip gris ir blogis, lygyb ir nelygyb, moniškumas ir nemoniškumas ir t. t. Teisingumo siekis – tai protingos skirting interes pusiausvyros siekis. Mikelnas, V.; Vileita, A.; Taminskas, A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Kn. 1, Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001, p. 75–76.
136 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
internalizavimo36. Vertinant teisiškai, asmenybs bruoai ir veiklos motyvai nra tokie svarbs, o etikos poiriu – priešingai – reikšmin- gas tiek teisininko elgesys, tiek ir jo asmenins savybs. Neretai va- dovavimasis teiss normomis yra prilyginamas etiškai veiklai, taiau pripastama, kad teistas elgesys yra etikos minimumas. Teisinink etika reikalauja ne tik teisto, bet ir aukštesnius standartus atitinkanio elgesio. Šis reikalavimas teisinink etik išskiria iš kit profesij etikos srii. Teisins etikos tyrintoja Christine Parker teisinink elges pa- gal pasirinkt vaidmen visuomenje silo skirstyti keturis modelius:
- rungtyniaujanio teisininko (angl. adversarial lawyer), kuris dirba išimtinai kliento interesais, dl kliento jis turt padaryti visk; šiam modeliui bdinga didesnis šališkumas klientui ir ma- esnis kitos šalies ar treij asmen interesams;
- atsakingo teisininko (angl. responsible lawyer), kurio esmin pareiga yra palaikyti teisingum, visos teiss sistemos integralu- m ir prireikus aukšiau kliento interes iškelti visuomens ge- rov; ia teisininko moralins nuostatos nra siejamos su kliento interesais ir jo vaidmuo yra tarsi socialins tvarkos visuomenje patiktinio, siningo ir teisingo, veikianio pagal statymus as- mens;
- moralinio aktyvisto (angl. moral activist), kuris yra socialiai aktyvus, kritiškas ir skatinantis teiss reformas atsivelgiant viešj interes; šiam modeliui svarbs teisininko asmeniniai sitikinimai, nes aktyviai siekiama teisingumo; norima paveikti advokatus, kad šie moralines nuostatas ir viešj interes iškelt aukšiau kliento interes;
- rpestingo teisininko (angl. ethics of care), kuris yra atsakingas monms, palaiko gerus tarpusavio santykius, bet kartu siekia gauti daugiau pajam; šis modelis grindiamas abipuse nauda, asmenine ir santyki etika, – teisininkas privalo bti atviras,
36 Palidauskait, J. Etika valstybs tarnyboje: mokslin monografija. Kaunas: Technologija, 2010, p. 43.
137M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
klientui išaiškinti galimas sprendimo pasekmes, alternatyvas ir leisti jam pasirinkti priimtiniausi variant; šiuo modeliu puose- ljamas abipusis bendravimas, komunikacija, siekiama išvengti alos37.
Kaip matyti iš pateikt modeli, galima teigti, kad etika veikia tei- sininko elges pagal pasirinktus vaidmenis visuomenje. Pastarieji trys modeliai leidia lanksiai modeliuoti teisinink etikos procesus. Bti- na akcentuoti kaitos visuomenje ir joje vyraujani nuostat aspekt, veikiant ir teisinink elgesio modelius, nes egzistuoja didel teisinink darbo, pair ir aplinkos vairov.
Teisins etikos neišskirtinumo aspektas yra tas, kad teisininkai, kurie laikosi vis sipareigojim (ir profesini), nra geresni negu pa- prasti (angl. ordinary) mons38. Kita vertus, galima š aspekt laikyti teisins etikos išskirtinumu. Bt apmaudu manyti, kad visuomen iš teisinink tikisi tik nepriekaištingo teiss išmanymo39. Teisininkai turi išskirtin privilegij etikos principais reguliuoti savo veikl ir kar- tu praktikuoti teis. Šios privilegijos pagrindas yra teisininko profesi- ja, kaip garantas visuomenei, kad teisininkai bus etiški40. Teistumo reikalavimas išskirtinai teisininkui turt bti savaime suprantamas. Edwardo A. Parsono poiriu, teisininko profesija – tai ne tik socia- linis veikimas, valdomas laisvo individ interes aismo, bet ir nor- miniai lkesiai, kuriuos lemia teisininko uimama pozicija visuome- nje. Anot jo, profesin elges lemia konkreios socialins vertybs ir
37 Parker, Ch. A Critical Morality for Lawyers: Four Approaches to Lawyers Ethics. Monash University Law Review. Vol. 30, No. 1, 2004, p. 56.
38 Davis, M. Professionalism Means Putting Your Profession First. The Georgetown Journal of Legal Ethics. Vol. 2, No. 1, 1998, p. 344.
39 Remiantis legalizmo teorija, iš esms vietoj etikos dominuoja tik teisins taisykls, o teisininkui nra pasirinkimo svarstymams, kokios moralins vertybs turt skatinti jo elges, teisininkas – taisykli išmanytojas ir vykdytojas. Berkmanas, T.; Gruodyt, E. Teisinink etikos vertybi realumo ir modeliavimo problemos. Teiss problemos. 2014, Nr. 85, p. 85.
40 Kiršien, J.; Szymanski, Ch. F. Vertybini nuostat ugdymo, rengiant teisininkus universitete, galimybs. Jurisprudencija. 2012, [t.] 19(4), p. 1329–1330.
138 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
normos, kurios ši profesij atskiria nuo kit ir pabria jos monopoli- j – atsakomyb – ir savaimin reguliavimsi41.
Apibendrintai galima vardyti tokius teisinink etikos ypatumus: - išpaindamas profesij (angl. profess), teisininkas savo veikloje
remiasi siningumu, pagarbiai elgiasi su kitais, laikosi savo o- dio, nesinaudoja negerbtinomis praktikomis;
- teisininkas turi oficial visuomens veikjo status, reiškiant jo nekvestionuojam ištikimyb profesinei etikai;
- savo darbe teisininkas tiesiogiai kuria materialins teiss vertybes. Profesin teisinink etika vertinama kaip pamatin teisins profe-
sijos viešojo ir savojo vaizdio išraiška42. Teisininko, kaip autoritetin- go subjekto, statusas paaiškintinas jam visuomens perduota esmine funkcija – teisingumo siekiu. Visgi pripastama, kad teisinis išsilavini- mas nra teisins etikos garantas, o etiški sprendimai priimami ieškant suderinamumo tarp vertybini ir teisini nuostat.
Teisins nuostatos versus moralins nuostatos
Teisini ir moralini nuostat susikirtimas – viena iš teisininko profesijos atstov sprendiam problem. Ndienos teisiniai santy- kiai darosi komplikuotesni, daugja „sudting byl“43 atvej, kurie
41 Cotterrell, R. Teiss sociologija: vadas. 2-asis leidimas. Kaunas: Dangerta, 1997, p. 229.
42 Šlapkauskas, V. Teiss sociologijos pagrindai: vadovlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004, p. 559.
43 Byla, reikalaujanti keli alternatyvi sprendim vertinimo, laikytina sudtinga. Tai bylos, kurias sprendiant reikia iš keli galim teiss norm pasirinkti vien ir išsamiai paaiškinti tikrj jos prasm arba rinktis iš keli vertybi, princip, aiškinimo alternatyv. Mikelnien, D.; Mikelnas, V. Teismo procesas: teiss aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 22–23.
F. A. Hayeko teigimu, kartais teisininkui, siekianiam išsiaiškinti teisingum, gali tekti apeliuoti egzistuojanias morals taisykles, tais atvejais, kai paios teiss normos eksplicitiškai apeliuoja morals kategorijas. Hayek, F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. T. 2, Socialinio teisingumo miraas. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 87.
139M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
danai nebra sprendiami izoliuotai nuo moralini nuostat. Šiuo poiriu teisininkui tenka nagrinti prioriteto klausim – ia susidu- ria dvi konkuruojanios pozicijos: pozityvioji, besiremianti moni protu, paaiškinamais, teiss kurtais postulatais, ir prigimtin, akcen- tuojanti vertybini nuostat svarb. Nagrinjant teisin etik, pozi- tyviosios ir prigimtins teiss teorij susikirtimo klausimo išvengti negalima, juolab kad riba tarp etini ir teisini nuostat praktikoje išnyksta. Teisininko poiris moral, jos vertinimas, lemia spren- dim. Lygiai taip, kaip teisininko poiris etik lemia atitinkam elgesio variant. Kitaip tariant, teisininko poiris etines nuostatas tiesiogiai veikia jo praktin pasirinkim ir yra susijs su jo kvalifika- cija, išsilavinimu. Suprantama, kad poiriai gali bti skirtingi, taiau taikomoji etika profesinje srityje remiasi anksiau aptartu profesio- nalumo poymiu.
Dualistin teiss prigimtis – jos normatyvumas ir vertybišku- mas – laikytina ryškiausia pozityvizmo ir prigimtins teiss teorij prieštara. Prigimtin teiss koncepcija išskiria teis ir statym. Pas- tarojo pamatas, anot šios doktrinos šalinink, yra prigimtin teis, kuriai negali prieštarauti pozityvioji teis. Šiame kontekste prigimti- n teis reikia suprasti šiuolaikiškai, tai yra jos nekildinant iš Dievo ir nelaikant kieno nors duota teise, o vertinant kaip fundamentaliuo- sius morals principus. Ronaldas Dworkinas teiss principus, etines nuostatas vertina kaip teiss esm, tai grsdamas teisj kuriamos teiss, aiškinant principus ir etines nuostatas, argumentu. Teiss aiš- kintojo tikslas yra rasti moralin pozityviosios teiss pagrindim44. Priešingai negu prigimtin teiss teorija, teisinis pozityvizmas pri- pasta rašytin, statutin, tai yra pozityvij, teis ir neigia jos mo- ralin prigimt. Reikia pabrti, kad esminiai teisini nuostat bruo- ai, išryškj dl teisinio pozityvizmo, yra j vidin logika, teisinis
44 Mikelnien, D.; Mikelnas, V. Teismo procesas: teiss aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 34–35.
140 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
apibrtumas, tikslumas. Taiau didiausias pozityvizmo trkumas – itin formalus poiris teis, eliminuojantis vertybines kategorijas ir visiškai nepagrindiantis teisini nuostat kilms, o kartu – j sa- vanoriško legitimumo45. Taigi matomas ryškus teisinio pozityvizmo poveikis teisininko profesijai: teiss mokslo išgryninimas, o verty- bi palikimas etikos mokslui tapo rimtu teisinink darbo trkumu. Lietuvoje pozityvizmo taka akivaizdi: teism sprendimuose vyrauja formals teiss aiškinimo metodai, o vertybini aiškinimo kriterij danai vengiama46.
Nepasitikjim prigimtine teiss teorija implikuoja nebaigtas jos pagrindimas. Esminiais šios doktrinos trkumais laikytini moralini nuostat neempiriškumas, ontologinis nepagrstumas. Kaip trkumas nurodomas ir moralini nuostat reliatyvumas, leidiantis jas traktuo- ti savaip, o tai suponuoja visuotini moralini nuostat neigim. Dar vienas moralei oponuojantis argumentas – mechanizmo, skatinanio subjekt laikytis moralins pareigos, nebuvimas. Nepaisant nurodyt trkum, vertintinas moralini nuostat lankstumas, leidiantis jas ana- lizuoti kaip teisinio ir etinio diskurso pltojimo galimyb. Teiss dok- trinoje pripastamas moralini nuostat pasireiškimas teiss princip pavidalu47.
Tai, kad teisini gin sprendimas nra vien tik login operaci- ja, per kuri pritaikomos teisins nuostatos, patvirtina esminis teiss
45 Grieti teisiniai imperatyvai, kuri laikymasis utikrinamas sankcij baime, konformistiniu elgesiu, atgrasaniu teisiniu pobdiu.
46 Bendrosios teiss tradicijos šalyse (pvz., Jungtinje Karalystje) teismai vadovau- jasi aukštesne teise nei statymas, – teisjas, matydamas, kad statymo negalima pritaikyti, nes šis prieštaraut bendrosioms vertybms, kurios yra aukšiau staty- mo, jo netaiko. O kontinentins teiss tradicijos šalyse, kurioms priklauso Lietuva, veikiama kitaip – ia vyrauja statutin teis ir teisjas iri, kaip tiksliau pritaikyti statym. Jekentait, L. Teisinio ir moralinio diskurs antitez. Jurisprudencija. 2006, [t.] 9(87), p. 14.
47 Barak, A. The Judge in a Democracy. New Jersey: Princeton University Press, 2006, p. 57–63.
141M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
siekis – teisingumas48. Teisingumo principo nepatikrinus moralinje dimensijoje, negali bti skmingai gyvendintas pagrindinis teiss tikslas. Kyla klausimas, ar teisinms nuostatoms reikalingas morali- nis pateisinimas. Anot R. Dworkino, kiekviena teiss norma, nusa- kanti, kokia yra teis konkreiu atveju, apima ir moralin sprendim, nes teisins nuostatos yra teisingos, kai jos kyla iš geriausiai morals poiriu teis pateisinani princip visumos. Pritariant tokiam po- iriui, galima teigti, kad principais, kaip moralinmis nuostatomis, verifikuojamos teisins nuostatos. Teisininkai, aiškindami (kurdami) teis, turi atsivelgti ne tik teiss normas, bet gali (danai privalo) atsivelgti ir moralines nuostatas49. Kita vertus, šiame kontekste pa- mintina btinyb apie teiss principus kalbtis su visuomens dali- mi, nepriklausania teisinink luomui50. Ndienos teisininkai neretai manipuliuoja mintais teiss princip trkumais, taip juos pavers- dami antivertybmis. Teiss principai, išreikšdami visuomenje si- vyravusias vertybes, turt bti teiss sistemos elementas, grandis, jungianti visuomen ir teisininkus. Taip galima tiktis teisingo prin- cip interpretavimo. Deklaruojamas moralini nuostat neobjekty- vizmas, reliatyvizmas yra viena iš teisinio nihilizmo, nepasitikjimo teise ir teisininkais prieasi.
Teiss principus neabejotinai galima vertinti kaip teisinio ir etinio diskurso pltojimo galimyb. Kai kalbama apie sudtingos bylos spren- dim, vien tik normos raids pateisinimo nepakanka. Š nepakanka- mum gali padti kompensuoti racionalus ir argumentuotas rmimasis teiss principais, o tai reiškia moralini nuostat teis sileidim. Nors egzistuoja skirtingas prigimtins teiss teorijos ir pozityvizmo verti- nimas teiss susaistymo moralinmis nuostatomis atvilgiu, vis dlto 48 Lastauskien, G. Teiss tikslai – spekuliacijos rankis ar argumentavimo priemon?
Teis. T. 77 (2010), p. 30, 32. 49 Spruogis, E. Teiss aiškinimo probleminiai aspektai. Jurisprudencija. 2006, [t.] 8(86), p. 58.
50 Lastauskien, G. Korektiško teiss princip taikymo prielaidos. Teis. T. 85 (2012), p. 47.
142 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
princip svarba pripastama. Tai ne kart patvirtino vadinamj tran- zitinio (istorinio) teisingumo byl nagrinjimas, ypa kai buvo verti- nama Vokietijos slaptj tarnyb informatori veikla ir suabejota tuo- mei pozityvizmo deklaruojam norm „teisingumu“51. Šiuo atveju Vokietijos teismai iš esms rmsi morals principais, apeliuodami siningum ir teisingum. inoma, rmimasis vien teiss principais sprendiant sudtingas bylas vertintinas kritiškai, nes taip gali bti pa- eisti asmen teisti lkesiai, teistumas. Todl teiss principai turt bti pasitelkiami kaip norm turinio nustatymo, patikrinimo ir teisi- nio argumentavimo stiprinimo, pltojimo priemon52. Visgi akivaizdu, kad teisinio pozityvizmo reikštas moralini nuostat izoliavimas yra nemanomas, – tai pagrindia kiekvienoje teiss sistemoje imanen- tiškai egzistuojani moralini nuostat visuma. Taigi teisininkams princip vertinimas kelia sudting uduot ir kartu pareig tinkamai interpretuoti ir gyvendinti moralines nuostatas praktikoje. ia svarbu pabrti, kad teisinink elgesys taip pat reglamentuojamas etikos prin- cip pavidalu, o vyraujanios teiss sampratos poymiai leidia pro- gnozuoti teisei reikšming veiksm rezultatyvum53, analizuojamos temos aspektu – teisinink (ne)etišk elges.
Apie teising teiss aiškinim ir teisininko priimam sprendim negalima kalbti j nepagrindiant tam tikromis moralinmis nuosta- tomis. Vis dlto, kad toks sprendimas bt paremtas abipusiškai – tei- sinmis ir moralinmis nuostatomis, btinas jdviej ryšys. Pozityvioji teis, nesveikaujanti su morale, veria teisinink priimti neteising, amoral sprendim. Šiuo poiriu, pasak V. Mikelno, neteisingumas galimas dl dviej prieasi: dl pozityviosios teiss neteisingumo
51 Simmonds, N. E. Law as a Moral Idea. Oxford: Oxford University Press, 2007, p. 37.
52 Lastauskien, G. Korektiško teiss princip taikymo prielaidos. Teis. T. 85 (2012), p. 59.
53 Lastauskien, G. Vertybiškai neutrali teiss samprata. Jos enklai Lietuvos teisinje mintyje ir praktikoje. Teiss problemos. 2006, Nr. 2(52), p. 8.
143M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
arba dl teisininko nekvalifikuotumo ar nesiningumo54. Gedimino Mesonio ir Kazimiero Meiliaus manymu, teisininkui, priimaniam teisinius sprendimus, rmimasis moralini vertybi sistema yra fun- damentalus, taip pat nepamirštant kvalifikacinio teisininko profesijai keliamo aspekto55. Galima teigti, kad teisininko profesionalumas yra pagrstas ir dalykine kompetencija, ir jo siningumu.
Teisinis ir etinis diskursas nemanomas be teisininko dmesio mo- ralinms nuostatoms, nes racionalus j taikymas praktikoje reikalauja smoningo supratimo56. Teisinink etika ir etiškumas akcentuoja prin- cip turjim ir j laikymsi. Moralumas šiame kontekste vertinamas kaip asmenin atsakomyb u pasirinktus principus ir kritiškas reiklu- mas tradiciniams principams bei prastiems elgesio standartams. Vis dlto išimtinai tik teisininkams pripainta teis sprsti, kas moralu ar nemoralu, suponuoja priklausomyb nuo teisinink ir j supratimo apie asmenini, visuomenini interes sveik.
Visuomeninis interesas versus asmeninis interesas
Teiss ir morals susidrimas neišvengiamas. Vis dlto kyla ir kita problema: kokiomis vertybinmis nuostatomis teisininkui reikt
54 Pasak D. Mikelniens ir V. Mikelno, bet kuris teisinis klausimas kartu yra morals klausimas, taiau etikas ir teisjas vadovaujasi ne visai tapaiais standartais. Nors abu remiasi morals nuostatomis, teisjui pirmiausia sprendim reikia grsti teiss normomis, o šios ne visuomet atitinka morals nuostatas, todl teisjai turi gyvendinti teisingum ir materialiuoju, ir formaliuoju aspektu. Mikelnien, D.; Mikelnas, V. Teismo procesas: teiss aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 44.
55 Mesonis, G.; Meilius, K. Morals normos konstituciniuose teisiniuose santykiuose. Jurisprudencija. 2002, [t.] 31(23), p. 10.
56 R. A. Posneris, klausdamas, k moral gali pasilyti teisei, kartu abejoja morals reikšme teisei ir teigia, kad kalbos apie moral suponuoja metadiskurs, nes, pasak jo, moralins inios pirmiausia yra patikrinamos intuicija, labiau linkusia nukrypti šon negu intuicija dl fizinio pasaulio. Veikiausiai galima tokiam poiriui oponuoti klausimais dl morals kilms ir teiss, kaip fizinio pasaulio objekto, tikrumo. Posner, R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius: Eugrimas, 2004, p. 292.
144 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
vadovautis – ar asmeninmis, ar visuomeninmis? Atsakym galima pagrsti teiss, kaip visuomenines vertybes knijanio reiškinio, argu- mentu. Teisjo profesijos atstov atvilgiu konkretesn atsakym patei- kia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 4 dalis, kurioje tvirtinta, kad teismas priima sprendim valstybs, tai yra visuomens, vardu. Taiau teisjas pirmiausia turi inoti, kas yra visuomeninis inte- resas57 ir j teisingai suprasti, todl labai svarbus asmeninio ir visuome- ninio interes atpainimas.
Visuomeninis interesas socialiniu poiriu yra konstitucin ver- tyb58. Šis teiginys suponuoja visuomenin interes esant ir moraline, visuotinai svarbia, ir teisine vertybe. Vadinasi, teisinink dmesys aptariamai vertybei turi bti išskirtinis. Nei teiss teorija, nei teis- m praktika iki šiol nepateik aiški objektyvi normini kriterij, nusakani visuomenin interes, todl nra keistas ir subjektyvus elementas, leidiantis visuomenin interes vertinti labiau kaip so- cialin negu teisin kategorij. Šiuo poiriu Konstitucinis Teismas savo išaiškinimuose pabria, kad viešojo intereso gyvendinimas yra viena svarbiausi visuomens egzistavimo ir raidos slyg59, ir vieš- j interes traktuoja kaip visos visuomens ar jos dalies interes (taip pat ir individualaus asmens), grindiam pamatinmis visuomens vertybmis, kurios yra tvirtintos, saugomos ir ginamos Konstituci- jos. Konstitucinis Teismas vardija tokias visuomenines vertybes kaip visuomens atvirumas, darna, teisingumas, asmens teiss ir laisvs,
57 Vartojama svoka „visuomeninis interesas“ yra svokos „viešasis interesas“ sinonimas. Svok tapatum pripasta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegus 13 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos mediokls statymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dali, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dali atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybs inios. 2005, Nr. 63-2235.
58 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos valdinink statymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybs inios. 1997, Nr. 40-977.
59 Ibidem.
145M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
teiss viešpatavimas ir kita60. Antra vertus, Konstitucinis Teismas taip pat paymi, kad atskiro asmens interesas taip pat yra konstitucin vertyb, todl visuomeninis interesas, kaip bendrasis, turi bti sude- rintas su individualiu61. Analizuojant visuomeninio intereso svarb teisininko profesijai, aktualus 2004 m. gegus 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame nurodoma, kad Konstitucija yra grin- diama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybmis, tarp kuri išskiriamos pagarbos teisei, valdios gali ribojimo, valdios staig priederms tarnauti monms, atsakomybs visuomenei, teisingumo,
60 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), 139 straipsnio 2, 3 dali (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija), 308 straipsnio (2006 m. birelio 1 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 448 straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5, 6 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 460 straipsnio 4, 5 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 285 straipsnio 2, 5 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 288 straipsnio 4 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 289 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 320 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 325 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 358 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl pareiškjo – Seimo nari grups prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teism statymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio (2003 m. sausio 21 d. redakcija) 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dl apygardos teismo teisjo galiojim pratsimo“, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birelio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dl apygard teism skyri pirminink skyrimo“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisjas Konstantas Ramelis skiriamas šio teismo civilini byl skyriaus pirmininku, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybs inios. 2006, Nr. 102-3957.
61 Ibidem.
146 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
teisins valstybs ir pagarbos mogaus teisms vertybs62. Sprendiant iš Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikt išaiškinim galima teigti, kad: pirma, vertybs pripastamos kaip visuomenins; antra, visuomeninis interesas yra išreikštas kaip vertybin konotacija, gau- nanti normin pobd; treia, asmeninis interesas – taip pat vertyb, taiau turinti derti su visuomeniniu; ketvirta, teisininkas šiame kon- tekste turt bti suprantamas kaip visuomenini vertybi sergtojas ir gynjas. Remiantis šiais apibendrinimais, visuomeninio ir asmeni- nio interes susidrim galima vertinti kaip teisinio ir etinio diskurso pltojim.
Teisinje valstybje teisininko profesijos atstovo vaidmuo yra vie- šas, taiau tuo paiu metu teisininkas nenustoja bti privatus asmuo. Tai reiškia galim interes konflikt, kai susiduria suinteresuotumas tinkamai atlikti visuomenines pareigas su privaiomis (pavyzdiui, ekonominmis) intencijomis. Kitaip tariant, interes konfliktas kyla dl teisininko netinkamo santykio su visuomeniniu interesu arba nau- dos siekiu visuomens intereso sskaita paeidiant teisines arba etines nuostatas63. Pabrtina, kad viena iš profesins etikos nesilaikymo prie- asi yra konflikto tarp viešj ir privai interes neidentifikavimas. Asmeninio ir visuomeninio interes konfliktas pasireiškia šališkumu, subjektyviu ir nesiningu sprendim primimu, konfidencialumo sipareigojim, lojalumo paeidimu ir kitokiu netinkamu pareig atli- kimu ir tiesiogiai siejasi su teisininko atsakomybe, jo bendrja ir pro- fesine etika. Teisinink etika visuomeniniu poiriu svarbi dl keli prieasi. Pirmiausia, demokratin teisin valstyb remiasi pasitik- jimu – visuomen iš teisinink tikisi prioritetinio rpesio Konstitu- cijoje tvirtintomis vertybmis. Kita svarbi prieastis yra susijusi su 62 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybs inios. 2004, Nr. 85-3094.
63 Moore, A.; Cain, D. M.; Loewenstein, G.; Bazerman, H. M. Conflicts of Interest. Cambridge: Cambridge University Press, 2005, p. 1–15.
147M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
aukštesni (negu eilini piliei) moralini standart laikymusi tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime64.
Teisininko profesij iš kit profesij išskiriantis bruoas yra jo konstitucinis sipareigojimas puoselti ir ginti visuomenines vertybes. Akivaizdu, kad analizuojama problema reiškia ne tik teisin ir etin, bet taip pat visuomenin ir asmenin konfliktus. Asmeninio intereso iškli- mas virš visuomeninio arba netinkamas pastarojo identifikavimas su- ponuoja neetišk elges ir visuomens nepasitikjim teisininkais. Taigi visuomeninio intereso kategorija turt bti suprantama kaip poten- ciali suvarymo doktrina, ribojanti viešosios ir privaios galios eksce- sus65, nurodanti esmines vertybes ir sauganti demokratinius lkesius.
Išvados
1. Etimologiškai etika pagrstai tapatinama su morale, vertybin- mis kategorijomis, taiau bendrja prasme suprantamos etikos pri- taikymas tokioje praktinje sferoje kaip profesija lemia etikos turinio kitim, jos rib siaurjim ir suponuoja etines nuostatas esant viena iš svarbiausi profesini charakteristik. Teisin etika, kaip profesins etikos sritis, yra siejama su teisininko profesionalumu, kompetencija, teistu elgesiu, – šie aspektai leidia objektyviai vertinti teisininko profesijos atstov elges.
2. Pagrindiniais veiksniais, daraniais tak teisininko profesinei etikai, laikytini teisins ir moralins nuostatos, asmeninis ir visuo- meninis interesai. Prioriteto pasirinkimas ši, danai vienas kitam oponuojani, element atvilgiu gali lemti galutin išvad, kad elge- sys laikytinas (ne)etišku. Teisininko profesijos ir etikos kontekste as- meninis interesas, kaip subjektyvusis, labiau grindiamas vidinmis
64 Campos, P. Lawyers and Spoiled Identity. The Georgetown Journal of Legal Ethics, 2014, Vol. 73, p. 25.
65 Belinien, L., et al. Viešojo intereso atpainimo problema Lietuvos teisje: kriterijai ir prioritetai. Vilnius: Lietuvos teiss institutas, 2015, p. 41.
148 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
moralinmis nuostatomis, sitikinimais, o visuomeninio intereso, kaip objektyviojo, paisym lemia sipareigojimas elgtis teistai. Teisini ir moralini nuostat bei asmeninio ir visuomeninio interes susidri- mas vertintinas kaip galimyb plsti teisinio ir etinio diskurso ribas.
3. Nors teisini ir moralini nuostat susikirtimo problematikos klausimas danai lieka atviras, teisininko profesijos ir etikos santykio analiz suponuoja neišvengiam teiss priklausomyb nuo morals. Nepaisant pozityvistinio poirio, abu dmenys – teis ir etika – yra suvienyti kaip socialiniai elgesio reguliatoriai. Teisininko profesijos at- stovas, praktikuojantis teis, yra imanentiškai priverstas susidurti su etinmis nuostatomis, pareigojaniomis ir morališkai, ir teisiškai.
Literatra
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos valdinink statymo 16 straips- nio pirmosios dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konsti- tucijai“. Valstybs inios. 1997, Nr. 40-977.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Kons- titucijai“. Valstybs inios. 2004, Nr. 85-3094.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegus 13 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos mediokls statymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dali, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dali atitikties Lietuvos Respublikos Kons- titucijai“. Valstybs inios. 2005, Nr. 63-2235.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas „Dl Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos
149M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
statymo 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), 139 straipsnio 2, 3 dali (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), Lietuvos Res- publikos baudiamojo proceso kodekso 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija), 308 straipsnio (2006 m. birelio 1 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 448 straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5, 6 dali (2002 m. kovo 14 d. re- dakcija), 460 straipsnio 4, 5 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), Lie- tuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 285 straipsnio 2, 5 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 288 straipsnio 4 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 289 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straips- nio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 320 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 325 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. va- sario 28 d. redakcija), 358 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl pareiškjo – Seimo nari grups prašymo ištirti, ar Lietuvos Respubli- kos teism statymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio (2003 m. sausio 21 d. redakcija) 1 punktas (2002 m. sau- sio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dl apygardos teismo teisjo galiojim prat- simo“, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birelio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dl apygard teism skyri pirminink skyrimo“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisjas Konstantas Ra- melis skiriamas šio teismo civilini byl skyriaus pirmininku, neprieš- tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybs inios. 2006, Nr. 102-3957.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas „Dl teisini pareigy- bi srašo patvirtinimo“. Valstybs inios. 2002, Nr. 82-3524.
150 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
Barak, A. The Judge in a Democracy. New Jersey: Princeton Univer- sity Press, 2006.
Berkmanas, T.; Gruodyt, E. Teisinink etikos vertybi realumo ir modeliavimo problemos. Teiss problemos. T. 85 (2014).
Bonz, B. Profesinis ugdymas ir kvalifikacija. Profesinis rengimas: ty- rimai ir realijos. 1998, Nr. 1.
Belinien, L., et al. Viešojo intereso atpainimo problema Lietuvos teisje: kriterijai ir prioritetai. Vilnius: Lietuvos teiss institutas, 2015.
Boss, J. A. Analyzing Moral Issues. California: Mayfield Publishing Company, 1999.
Campos, P. Lawyers and Spoiled Identity. The Georgetown Journal of Legal Ethics, 2014, Vol. 73.
Cotterrell, R. Teiss sociologija: vadas. 2-asis leidimas. Kaunas: Dangerta, 1997.
Davis, M. Professionalism Means Putting Your Profession First. The Georgetown Journal of Legal Ethics. 1998. Vol. 2, No. 1.
Duquenoy, P.; Jones, S.; Blundell, B. G. Ethical, Legal and Pro- fessional Issues in Computing. London: Middlesex University Press, 2008.
Hayek, F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. T. 2. Socialinio teisingu- mo miraas. Vilnius: Eugrimas, 1998.
Hegel, G. W. Teiss filosofijos apmatai. Vilnius: Mintis, 2000. Jekentait, L. Teisinio ir moralinio diskurs antitez. Jurisprudenci-
ja. 2006, [t.] 9(87). Jibril, A.; Adelahu, Z. Legal Profession and Ethics. Teaching materi-
al. Chilot Wordpress, 2009. Jokubaitis, A. Vertybi tironija ir politika. Vilnius: Vilniaus univer-
siteto leidykla, 2012. Jokubaitis, A. Ronaldo Dworkino filosofins revoliucijos neskm.
Problemos. T. 86 (2014). Kalenda, . Taikomoji etika: iškilimas ir ypatybs Lietuvoje. Filoso-
fija. Sociologija. 2009, [t.] 20, Nr. 1.
151M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
Kanišauskas, S. Morals filosofijos pagrindai. Vilnius: Mykolo Ro- merio universitetas, 2009.
Kiršien, J.; Szymanski, Ch. F. Vertybini nuostat ugdymo, ren- giant teisininkus universitete, galimybs. Jurisprudencija. 2012, [t.] 19(4).
Kukaitis, M. Garbs negalima atimti, o tik prarasti. Justitia. 1999, Nr. 2(20).
Kuzmickas, B. Vertinimas, privalomyb, norma. Jurisprudencija. 2006, [t.] 9(87).
Lastauskien, G. Vertybiškai neutrali teiss samprata. Jos enklai Lietuvos teisinje mintyje ir praktikoje. Teiss problemos. 2006, Nr. 2(52).
Lastauskien, G. Teiss tikslai – spekuliacijos rankis ar argumenta- vimo priemon? Teis. T. 77 (2010).
Lastauskien, G. Korektiško teiss princip taikymo prielaidos. Teis. T. 85 (2012).
Lastauskien, G. Advokato profesija: prieštaringas jos pobdis ir kontrol. Jurisprudencija. 2013, [t.] 20(4).
Lyberis, A. Sinonim odynas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2002.
McCollough, E. The Moral Imagination and Public Life. Raising the Ethical Question. New Jersey: Chatham House, 1991.
Mesonis, G.; Meilius, K. Morals normos konstituciniuose teisi- niuose santykiuose. Jurisprudencija. 2002, [t.] 31(23).
Mikelnien, D.; Mikelnas, V. Teismo procesas: teiss aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Kn. 1, Bendro- sios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001.
Moore, A.; Cain, D. M.; Loewenstein, G.; Bazerman, H. M. Conf- licts of Interest. Cambridge: Cambridge University Press, 2005.
Oxford English Reference Dictionary. Second Edition. Rivised. Oxford: Oxford University Press, 2003.
152 Parlamento studijos 23 | 2017 M o k s l o d a r b a i
t e i s
Palidauskait, J. Etika valstybs tarnyboje: mokslin monografija. Kaunas: Technologija, 2010.
Pearce, R. G. Teaching Ethics Seriously: Legal Ethics as the Most Important Subject in Law School. Loyola University Chicago Law Jour- nal, Vol. 29, No. 4, 1998.
Pearce, R. G. Revitalizing the Lawyer-Poet: What Lawyers Can Le- arn from Rock and Roll. Widener Law Journal, Vol. 14, 2005.
Parker, Ch. A Critical Morality for Lawyers: Four Approaches to Lawyers Ethics. Monash University Law Review. Vol. 30, No. 1, 2004.
Posner, R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius: Eugrimas, 2004. Pruskus, V.; Briedis, M. Etika: vadovlis. Vilnius: Technika, 2010. Remley, P. Jr.; Herlihy, B. Ethical, Legal, and Professional Issues in
Counseling. New Orleans: Pearson, 2013. Simmonds, N. E. Law as a Moral Idea. Oxford: Oxford University
Press, 2007. Spruogis, E. Teiss aiškinimo probleminiai aspektai. Jurisprudenci-
ja. 2006, [t.] 8(86). Stonkus, S. Sporto termin odynas. 2-asis pataisytas ir papildytas
leidimas. Kaunas: Lietuvos kno kultros akademija, 2002. Šlapkauskas, V. Teiss sociologijos pagrindai: vadovlis. Vilnius: My-
kolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004. Wittgenstein, L. A Lecture on Ethics. The Philosophical Review I, 1965. Gozon, M. Legal and Judicial Ethics, its Relevance Revisited. Arella-
no Law and Policy Review, Vol. 10, No. 1, 2009. Gumbis, J. Teiss filosofija: probleminiai aspektai. Konspektas [in-
teraktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.tf.vu.lt/dokumentai/ Viesoji_teise/Paskaitu_medziaga/Teises_filosofija_probleminiai_as- pektai.pdf>.
Kalesnykas, R. Teisininko profesinis rengimas: standartas, ko- kyb ir perspektyvos [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http:// www.elibrary.lt/resursai/Konferencijos/KSMK_konf_medziaga/ STRAIPSNIAI/R. Kalesnykas.pdf>.
153M o k s l o d a r b a i Parlamento studijos 23 | 2017
t e i s
Vyriausioji enciklopedij redakcija. Tarptautini odi odynas [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.tzz.lt/p/profesija>.
THE LEGAL PROFESSION AND ETHICS: THE LINE BETWEEN LAW AND MORALITY Egl Ruzgyt
Summary
Keywords: the legal profession; legal ethics; morality; public interest; personal interest.
Lawyer’s profession status in soci- ety – particularly significant, requiring not only high intelligence, deep legal edu- cation, operating in the interests of the public, but also the ethical behavior. Not only the professional status itself but also norms enshrined in the law obliges law- yers to follow the ethical rules. Analyzing the professional ethics of the lawyer it is important to be considered the bound- ary between the question of legality and morality which often remains open. From the ethical point of view, the article poses the question of the adequacy of the lawful-
ness of a lawyer’s behavior. The beginning of this article explains relations between lawyer’s profession and ethics. In order to justify the exclusion of legal ethics, initial- ly analysing ethics in general and profes- sional ethics. As one of the key factors of the lawyer professional ethics, identifying legal and moral, and personal and public interests intersections. These components are often conflicting between each other and this confrontation allows to explain unethical behavior motives and conse- quences.
teikta 2017 m. rugsjo 8 d.