KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJAVERSLO FAKULTETAS

Studijų programa: BUHALTERINĖ APSKAITA

Dėl didėjančio moterų, siekiančių karjeros skaičiaus, mažėja gimstamumasTaikomųjų tyrimų metodologija

Darbą atliko: BA11-1 gr. stud........................XXX.......................XXX2009-05-18

Darbą tikrino:.......................XXX2009________

Klaipėda, 2009

Turinys:

Įvadas.....................................................................................................................................................31. Teorinė dalis..................................................................................................................................5

1.1. Pagrindinės sampratos...........................................................................................................51.2. Gimstamumo mažėjimo priežastys.......................................................................................71.3. Moters karjeros siekimo įtaka gimstamumui.............................................................................7

2. Empirinė dalis..............................................................................................................................112.1. Gimstamumo mažėjimo sąsajos su moters karjeros siekimu tyrimas.................................11

2.1.1. Tyrimo metodologija, eiga, respondentai....................................................................112.1.2. Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija...........................................................................12

Išvados.................................................................................................................................................20Literatūros sąrašas...............................................................................................................................211 Priedas..............................................................................................................................................222 Priedas: Anketa.................................................................................................................................23

2

Įvadas

Tema buvo parinkta naudojant „Saulutės“ metodą (1 pav. 1 priede).

Aktualumo pagrindimas:

Gyventojų gimstamumas yra svarbiausias veiksnys atskirų valstybių gyventojams gausėti, o

globaliniu mastu – vienintelė galimybė žmonijai išlikti. Vis plačiau pripažįstama, kad pasaulis

išgyvena demografinio nuosmukio laikotarpį, prasidėjusį 1968 m. Pagal statistikos duomenis jau 20

metų pastebima gimstamumo mažėjimo tendencija daugelyje išsivysčiusių šalių – Šiaurės ir Vakarų

Europoje, Kanadoje, Jungtinėse valstijose, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje – apima

vis daugiau besivystančių šalių Pietų ir Rytų Europoje, Azijoje ir Karibų jūros regione.

XX-XXI a. Lietuvoje prasidėjo demografinių procesų pokyčiai. Pradėjo staigiai mažėti

gimstamumas ir didėti mirtingumas. Visa tai vedė į demografinę krizę, kurios išraiška - gyventojų

depopuliacija. Ji prasidėjo 1994 m. jau atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Tais metais

mirusiųjų buvo 4,1 tūkst. daugiau nei gimusiųjų. Dar didesnė depopuliacija dėl sumažėjusio

gimstamumo prasidėjo XXI a. pirmaisiais metais, kai gimstamumas sumažėjo iki mažiau nei 10

gimimų 1000 - iui gyventojų.

Labai svarbus gimstamumo rodiklis yra tas skaičius vaikų, kurį vidutiniškai pagimdo moteris per

savo vaisingumo laikotarpį. Didžiausias moterų vaisingumas buvo 1923 m., kai viena ištekėjusi

moteris pagimdydavo vidutiniškai po 4 vaikus. Tačiau nuo trečiojo dešimtmečio vidurio

vaisingumas pradėjo mažėti ir tebemažėja iki šiol. Pagal demografijos metraštį moterų vaisingumo

lygis 1970 m. buvo 2,39, 1980 m. – 1,99, 2000 m. – 1,39, o 2003 m. nukrito iki 1,26. Taigi galima

sakyti, kad per paskutinį šimtmetį moterų vaisingumas sumažėjo daugiau kaip 3 kartus. Miestų

moterų vaisingumas buvo ir lieka mažesnis nei kaimų. 1971 m. viena miesto moteris gimdė

vidutiniškai po 2,14, o kaimo – 2,85 vaikų. 2003 m. šie rodikliai sumažėjo atitinkamai iki 1,08 ir

1,75. Toks mažas gimstamumo lygis jau nebeužtikrina kartų kaitos. Demografiniu požiūriu

dabartinis moterų vaisingumas, kurio tendencijos yra ilgalaikės, gali vesti prie dramatiškų tautos

išnykimo pasekmių.

Įvairios statistinės medžiagos analizė rodo, kad gimstamumo mažėjimas yra ilgalaikė tendencija.

Todėl ji kelia susirūpinimą ne tik demografams, bet ir kitų specialybių mokslininkams. Jie ieško

gimstamumo mažėjimo priežasčių ir būdų jam didinti. Priežastis nustatyti yra sudėtinga, nes

gimimas yra individualus moters arba sutuoktinių susitarimo reikalas.

Tyrimo problema: ar gimstamumas mažėja dėl to, kad vis daugiau moterų siekia karjeros?

3

Tyrimo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir empirikai ištirti, kokią įtaką gimstamumui turi karjeros

siekimas.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti pagrindinės gimstamumo, karjeros, populiacijos, depopuliacijos, demografijos, darbo,

šeimos sampratas, atskleisti jų esmę ir išsiaiškinti gimstamumo mažėjimo priežastis.

2. Ištirti ar karjeros siekimas turi įtakos gimstamumui.

3. Palyginti vyrų ir moterų požiūrį į moters karjeros galimybes.

Darbo objektas: gimstamumo mažėjimas, siekiant karjeros.

Hipotezė: moterys, atsisakydamos karjeros galimybių, galėtų padidinti gimstamumą.

Nepriklausomas kintamasis: karjeros siekimas

Priklausomas kintamasis: gimstamumo mažėjimas

Metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Anketinė apklausa.

3. Lyginamoji analizė.

4

1. Teorinė dalis

1.1. Pagrindinės sampratos

Gimstamumas - svarbiausias veiksnys atskirų valstybių gyventojams gausėti, o

globaliniu mastu – vienintelė galimybė žmonijai išlikti.

Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, susijusi su saviraiška

ir individualiu profesiniu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją, stilių. Lotyniška

karjeros („carraria“) samprata reiškia žmogaus gyvenimo kelią, „bėgimą“. Žmogaus gyvenime ji

vaidina svarbų vaidmenį, žmogus pats ją kuria, vertina ir ne tik nuo tada, kai pasirinko profesiją, bet

visą darbingą gyvenimo dalį. Profesinės karjeros planavimo žinios yra itin svarbios ugdant karjerą,

jų tikslas – padėti asmeniui rasti savąjį kelią į profesiją, į būsimąją veiklą, vėliau – į karjerą, jos

projektavimą, ne tik kaip tobulėjimą profesinėje veikloje, bet ir savo, kaip asmenybės, augimą.

Karjera yra nuolatinio asmenybės tobulėjimo ir profesinės saviraiškos procesas. Žmogus vysto savo

karjerą tiek individualioje, tiek socialinėje sferoje, todėl karjera priklauso tiek nuo individualių

pastangų, asmeninių sugebėjimų, tiek nuo aplinkos, kuri jį supa ir veikia.

Populiacija - visi Žemės organizmai skirstomi į daugybę rūšių. Rūšis- tai panašių ir

galinčių tarpusavyje kryžmintis individų visuma. Ši individų visuma yra izoliuota nuo kitų panašių

visumų ir kryžmintis su jomis negali. Kiekviena rūšis gyvena didesnėje ar mažesnėje teritorijoje,

kuri nėra visiškai vienoda įvairių sąlygų atžvilgiu. Dėl prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos,

rūšies užimamoje teritorijoje susidaro tam tikros tos pačios rūšies grupuotės, vadinamos populiacija

(lot. populato; populus- liaudis, minia). Paprastai rūšis susideda iš daugelio populiacijų, kurios

skiriasi įvairiomis savybėmis ar užima tik tam tikrą rūšies arealą, t.y. gyvena tik tam tikroje rūšies

teritorijos dalyje.

Biologinėje literatūroje pirmasis populiacijos terminą pavartojo V.Johansenas

(1903m.) genetiškai nevienodiems vienos rūšies individams pažymėti. Kiekviena populiacija turi

savitą genų fondą ir tos pačios populiacijos individai labiau kryžminasi tarpusavyje negu su kitų

populiacijų individais. Tos pačios rūšies skirtingų populiacijų individai kryžmintis gali, bet

palikuonys dažnai skiriasi tam tikromis savybėmis, kaip vislumas, atsparumas, gyvybingumas. Ir tai

įtakoja prisitaikymo laipsnį. Pasikeitus aplinkybėms, atskiros populiacijos, prisitaikydamos prie

labai specifinių gyvenimo sąlygų, įgyja tam tikrą pranašumą, kuris leidžia populiacijai išgyventi, o

tuo pačiu ir rūšiai išlikti. Taigi, populiacija - tai vienos rūšies individų grupė, užimanti tam tikrą

5

teritoriją arba erdvę, kurioje jie keičiasi genetine informacija, palaiko atitinkamą gausumą ir turi tai

grupei būdingus požymius.

Depopuliacija - gyventojų skaičiaus mažėjimas. Jis būdingas ekonomiškai stiprioms

šalims. Depopuliacija atsiranda šalyse, kuriose natūralusis gyventojų prieaugis tapo neigiamas,

nevyksta natūrali kartų kaita, gyventojai nyksta. Tokios šalys skiriamos prie penktos demografinės

raidos pakopos.

Demografijos mokslas – tai mokslas apie gyventojų reprodukciją kaip nepertraukiamą

jų skaičiaus ir struktūrų atsinaujinimą, vykstantį keičiantis kartoms, ir jį valdančius dėsnius.

Apskritai demografiją galima apibūdinti kaip mokslą, tiriantį gyventojus, jų skaičių, sudėtį, teritorinį

išsidėstymą, jų kaitą ir šios kaitos priežastis bei padarinius, ryšius tarp socialinių-ekonominių

veiksnių, gyventojų skaičiaus ir kt.

Žodis „demografija“ kilęs iš graikiškų žodžių „demos“, t. y. liaudis, ir „grapho“ –

aprašymas. Šį terminą pirmą kartą pavartojo A. Gijaras (Achile Guillard, 1855 m.). Demografijos,

kaip mokslo šakos, pradininku laikomas XVII a. anglų statistikas Džonas Grauntas (John Graunt),

kuris pirmasis apibrėžė jos objektą, tikslus ir metodus (plačiau 1.2 skyriuje).

Demografija, kaip savarankiškas mokslas, nagrinėja gimstamumo, mirštamumo,

santuokų ir skyrybų, sutuoktinių porų ir šeimų kūrimo, gyventojų reprodukcijos dėsningumo ir

socialinio sąlygotumo procesų vienybę. Ji tiria lyties, amžiaus, vedybinių ir šeiminių struktūrų

pokyčius, demografinių procesų ir struktūrų tarpusavio ryšį, taip pat bendro gyventojų skaičiaus

kitimo dėsningumus ir šeimų, kaip šių reiškinių sąveikos, rezultatą. Demografija turi objektą,

apibrėžtą veiklos sritį, kurios nenagrinėja kiti mokslai, – žmonių kartų atsinaujinimo, t. y.

gimstamumo, mirštamumo, taip pat santuokų, skyrybų bei gyventojų reprodukcijos apskritai

sąveikos procesus. Tačiau būtina pabrėžti, kad šis mokslas nagrinėja ne konkretaus asmens

gyvenimo įvykius, bet žmonių, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, visumos arba jų demografinių

požymių (skaičiaus, sudėties pagal amžių ir lytį ir kt.) kaitą.

Darbas – tai fizinė ar protinė veikla, dirbimas, paprastai duodantis tam tikrus

rezultatus.

Šeima – tai unikali socialinė institucija , susidedanti iš šeimos narių : drauge

gyvenančių tėvų ir vaikų , kartais ir kitų giminaičių , pagrįsta santuoka arba kraujo ryšiais. Jos nariai

tvarko bendrą ūkį , o tarpusavio santykius grindžia dorovine atsakomybe , savitarpio supratimu ir

pagarba. Šeima –svarbiausioji vaikų ugdymo institucija , svarbiausia aplinka , kurioje vykdoma

6

vaikų socializacija . Šeimoje pateikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios

žmogiškosios vertybės. Šeimai būdinga savita gyvenimo organizacija , papročiai bei tradicijos.

Mūsų visuomenėje, kai santuoka kuriama laisva valia, šeimoje visų pirma siekiama tenkinti

esminius poreikius: meilės, fizinio ir psichologinio saugumo, savęs vertinimo, saviraiškos.

1.2. Gimstamumo mažėjimo priežastys

I. SPECIFINĖS:

1. Ekonominė socialinė transformacija/nestabilumai:

• Perėjimas prie rinkos santykių

• Ekonominės raidos nestabilumai/krizės

• Smukęs gyvenimo lygis per pirminį transformacijų etapą ir krizių metu

• Pajamų diferenciacija, skurdo plitimas

• Nedarbas

• Masinė nebegali/laikina emigracija

2. Socialiniai praradimai (prarastos socialinės garantijos):

• Užimtumo

• Išsilavinimo

• Minimalių (nors ir ribotų) pajamų

• Būsto ir pan.

II. FUNDAMENTALIOSIOS:

1. Individualizacija

2. Emancipacija

3. Individo laisvė

4. medicinos technologinė pažanga: modernioji kontracepcija

1.3. Moters karjeros siekimo įtaka gimstamumui

Nuo senų laikų moters vaidmuo buvo prilyginamas vergui,moteris neturėjo

pilietinių,nuosavybės teisių,buvo priklausoma nuo vyro. Socialinis ekonominis moters vaidmuo

sparčiau ėmė keistis tik tada, kai pačios moterys suvokė savo žeminančią padėtį ir ėmė aktyviai

kovoti dėl savo teisių. Šiomis dienomis moters socialinis ekonominis statusas radikaliai kinta. Jau

nieko nestebina moteris – verslininkė, moteris politikė. Moterys, nepaisant vis dar pasitaikančios

7

diskriminacijos ir atsainaus požiūrio, vis aktyviau reiškiasi įvairiose visuomenės gyvenimo srityse ir

įrodo, jog jos gali dirbti ir kurti nė kiek neblogiau negu vyrai.

Karjera – tai su darbu susijusios patirties procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą.

Vilijos Stanišauskienės knygoje ,, Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai” yra

išanalizuota , kad karjeros studijos paskutiniu metu ypač populiarios dėl to, kad gilesnis karjeros

suvokimas gali paaiškinti svarbiausius santykius tarp žmogaus ir darbo, santykius tarp žmonių

darbe, žmogaus gebėjimus ne tik pažinti save, bet ir gebėjimus pateikti save šiuolaikinei aplinkai.

Šiandieną, nuolat kalbama apie karjerą. Kažkada, žmonės, kurie atsidėdavo savo

darbinei veiklai, buvo vadinami karjeristais, o šis žodis ilgainiui buvo įgavęs neigiamą atspalvį, ir

niekas nesusimąstydavo, kad ateityje, karjera taps žmogaus būties pagrindu apie kurią bus tiek

kalbama ir kuria bus taip rūpinamasi nuo vaikystės, kadangi pradedami ugdyti individualūs ir

bendrieji gebėjimai, kurie neretai gali nulemti visą darbinę veiklą. Tačiau net ir intensyviai vykstant

pokyčiams mūsų socialinėje aplinkoje, žmogus turi teisę ir laisvę pasirinkti: ar jis renkasi

suplanuotą, ar stichišką gyvenimo karjerą.

Ypatingą reikšmę šiuolaikinėje karjeroje įgijo saviugda bei nuolatinis mokymasis:

žmogiškojo kapitalo kaupimas. Kuo didesnį kapitalą sukaupsi studijų metais, tuo geresnės sąlygos

savarankiškai startuojant gyvenime . Šią būtinybę padiktavo mūsų dienų karjeros reikalavimai

nuolat būti aktyviems, spėti kartu su sparčiai besivystančiomis technologijomis, mokėti jas taikyti

bei kurti naujas.

Karjeros sėkmingumą sąlygoja šie veiksniai:

Vidiniai:

1. išsilavinimas

2. tikslai

3. nuostatos

Išoriniai:

1. šeima, tėvų užsiėmimai

2. ekonominė situacija

3. visuomenė.

Priklausomai nuo individualių asmens savybių, šie veiksniai daugiau ar mažiau įtakoja

karjerą. Vienas svarbesnių veiksnių- tai tikslo turėjimas ir siekimas. Juk žmogus be tikslo- tai ribotos

galimybės karjeroje, tiek apskritai gyvenime. Užsibrėžto tikslo siekimas, noras įsitvirtinti

visuomenėje ir joje užimti deramą padėtį- viena iš daugelio galimybių, kurias suteikia karjera.

Galimybė ne tik patenkinti elementariausius poreikius, bet realizuoti ir atskleisti save, pakeisti

esamą socialinę padėtį- visa tai aktyvina žmogų ir yra vienas stipriausių veiklos motyvatorių.

8

Karjeros valdymas yra visą gyvenimą trunkantis mokymosi procesas apie save , darbus

ir organizacijas; tai individualus karjeros tikslų nustatymas; tikslų siekimo strategijų kūrimas; darbo

ir gyvenimo patirtys; pagrindinių tikslų peržiūrėjimas.

Karjeros valdymas gali būti apibrėžiama kaip procesas, kurio metu individas plėtoja,

įgyvendina ir kontroliuoja karjeros tikslus bei strategijas. Tai procesas, kurio metu individas:

Renka informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su juo ir su darbo pasauliu;

Formuoja tikslus;

Kuria savo svajonių, talentų, domėjimosi sričių, vertybių ir norimo gyvenimo stiliaus

paveikslą;

Svarsto apie darbo srities, specializacijos ir organizacijos alternatyvas;

Remdamasis žinoma informacija ir asmenine patirtimi, sudaro karjeros planus;

Rutulioja ir realizuoja susikurtą karjeros strategiją , kad pasiektų išsikeltus tikslus;

Renka grįžtamąją informaciją apie karjeros strategijos efektyvumą ir tikslų svarbą bei

aktualumą.

Atliekant šiuos veiksmus yra sugaištama daug laiko, reikia nemažai pastangų. Žmonės

siekiantys karjeros turi atsisakyti kitos veiklos, visą dėmesį sutelkti į karjeros galimybes. Visa tai

atima ne tik daug laiko, bet ir sukelia psichologinę įtampą bei stresą.

Nijolės Petkevičiūtės knygoje ,,Karjeros valdymas“ yra teigiama, kad seniau moterys

rinkosi profesijas, kurios buvo ne tokios prestižinės kaip vyrų. Tačiau tyrimais nustatyta, kad

netradicines karjeras pasirinkusios moterys labiau rizikuoja, neskuba kurti šeimos, norėtų turėti

mažiau vaikų. Pasirenkančių tokias specialybes moterų sparčiai daugėja., ir tai įtakoja gimstamumo

mažėjimą.

Mūsų valstybėje demografinės politikos veiksmingumą šiuolaikiniame etape lemia

santuokos ir šeimos santykių būklė. Šeima – tai viena pagrindinių mūsų visuomenės ląstelių, kurioje

bręsta asmenybė ir prasideda socializacijos procesas. Todėl vis svarbesnę teorinę ir praktinė reikšmę

įgyja kuo efektyviausias socializmo galimybių panaudojimas toliau ugdant šeimą ir didinant jos

vaidmenį formuojant jaunąją kartą. (CHARČEVAS,A.,Vilnius,1982m.,).

Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio pradžios, pasikeitus Lietuvos politinei situacijai,

prasidėjus ekonominėms ir socialinėms transformacijoms, demografinė šalies raida keitėsi iš esmės.

Visų demografinių procesų (gimstamumo, šeimos kūrimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai yra

labai dinamiški, prieštaringi ir negatyvūs. Demografinė jų pasekmė – gyventojų mažėjimas,

demografinės pusiausvyros praradimas išryškina socialines, ekonomines problemas, siekiui ją

atgauti reikia tikslinių veiksmų.

Gyventojų gimstamumas yra svarbiausias veiksnys atskirų valstybių gyventojams

gausėti, o globaliniu mastu – vienintelė galimybė žmonijai išlikti. Todėl šiam veiksniui pasaulio

9

mokslininkai skiria ypač didelį dėmesį, ieškodami būdų ir priemonių, kaip apsaugoti tautų ir

tautelių išnykimą, kaip reguliuoti racionalų gimstamumą, ilginti gyvenimo trukmę, mažinti

mirtingumą ir pan. Gimstamumo demografinis tyrimas yra siejamas su gyventojų atsinaujinimu arba

reprodukcija. Gimstamumas tai masinis procesas, kurį reikia skirti nuo moterų individualaus vaikų

gimdymo šeimoje arba be jos.

Demografijoje gyventojų gimstamumas ir mirtingumas vadinamas natūraliu gyventojų

judėjimu. Natūralusis gimstamumas tradiciškai suprantamas kaip vaikų gimimas santuokoje, moters

ir vyro bendrame gyvenime be pašalinio dirbtinio įsikišimo.

Įvairios statistinės medžiagos analizė rodo, kad gimstamumo mažėjimas yra ilgalaikė

tendencija. Todėl ji kelia susidomėjimą ne tik demografams bei kitų specialybių mokslininkams. Jie

ieško gimstamumo mažėjimo priežasčių ir būdų jam didinti. Priežastis nustatyti yra sudėtingas, nes

gimimas visada yra labai individualus moters arba sutuoktinių susitarimo reikalas. Daugelis

sociologinių apklausų rodo didžiulį apklaustųjų nuomonės ir realybės neatitikimą. Vyrai ir moterys

apklausų metu paprastai pasisako už didesnį vaikų skaičių, kaip labai svarbią šeimos vertybę, bet

patys nesiruošia turėti to „idealaus“ skaičiaus, kurį patys nurodo. Socialinės statistikos duomenų

analizė, jų lyginimas iš dalies parodo pagrindines priežastis, kodėl mažėja

gimstamumas.

Šiuolaikinėje visuomenėje ypač yra svarbu turėti gerą išsilavinimą bei siekti karjeros

ir tai tiesiogiai įtakoja gimstamumo mažėjimą, kadangi karjeros siekimas yra ilgai užtrunkantis

procesas, vis mažiau laiko yra skiriama vaikų auginimui, stipriai mažėja daugiavaikių šeimų. Yra

apsiribojama ties 1-2 vaikais.

10

2. Empirinė dalis

2.1. Gimstamumo mažėjimo sąsajos su moters karjeros siekimu tyrimas

2.1.1. Tyrimo metodologija, eiga, respondentai

2009 metų balandžio mėnesį buvo vykdoma apklausa, kurios tikslas - teoriškai

išanalizuoti ir empirikai ištirti, kokią įtaką gimstamumui turi karjeros siekimas.

Tyrimo uždaviniai, objektas, hipotezė ir kintamieji, metodai yra pateikti įvadinėje

dalyje (žr. 3,4 psl.).

Tyrimas buvo vykdomas pagal tokią tyrimo proceso schemą: pirma – pasirinktas

duomenų rinkimo metodas – anoniminė apklausa raštu, kuri leido per palyginti trumpą laiką

apklausti tiek studentus, tiek moksleivius; antra – duomenų rinkimas; trečia – gautų duomenų

apdorojimas ir jų interpretavimas; ketvirta – išvadų formavimas.

Respondentai buvo atrinkti atsitiktinės atrankos būdu iš skirtingų mokymosi įstaigų:

Klaipėdos Universiteto Socialinių mokslų fakulteto, Lietuvos Žemės Ūkio universiteto, Klaipėdos

verslo ir technologijų kolegijos Verslo fakulteto ir Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos. Iš viso jų

buvo 60. Atlikus studentų ir moksleivių apklausą raštu ir susumavus duomenis, pateikiami gauti

tyrimo rezultatai.

11

2.1.2. Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija

Respondentai pagal lytį buvo pasiskirstę nevienodai (žr. pav.1):

65%

35%

Moterys

Vyrai

Pav. 1 Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, procentais.

35 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių ir studentų sudarė vyrai, o 65 proc. – moterys.

Šitokį pasiskirstymą pagal lytį lėmė tai, jog iš 60 respondentų 30 buvo Klaipėdos verslo ir

technologijų kolegijos, Lietuvos Žemės Ūkio universiteto buhalterinės apskaitos studentai. Žinoma,

kad šią specialybę labiau yra linkusios rinktis moterys, kadangi šis darbas reikalauja tokiu asmeninių

savybių, kuriomis labiau pasižymi moteriškos lyties atstovės. Pvz.: kruopštumas, kantrumas ir

sėslumas.

Pagal amžių respondentai pasiskirstė taip (žr. pav. 2):

75%

25%

iki 20

21 - 25

12

Pav. 2 Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, procentais.

Iš anketinėje apklausoje pateiktų trijų amžiaus grupių daugiausia respondentų buvo iki

20 m., kurie sudarė 75 proc., o nuo 21 m. iki 25 m. – 25proc. Diagramoje nėra pateikti duomenys

apie respondentus vyresnius negu 25 m., kadangi buvo apklausti gimnazijoje besimokantys mokiniai

bei universitete besimokantis dieninių studijų pirmakursiai studentai, kurie yra jaunesni nei 25 metų.

Respondentų pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą (žr. pav. 3):

17%

32%

18%17%

5%11%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Vidurinė mokykla Kolegija Universitetas

Moterys

Vyrai

Pav. 3 Respondentų pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą, procentais.

Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje besimokančių moksleivių vyrų ir moterų

skaičius pasiskirstė po lygiai – 17 proc., kadangi klasėje, kurioje buvo atliekama anketinė apklausta,

mokėsi vienodas skaičius vyrų ir moterų. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje studijuojančios

moterys sudarė – 32 proc., o vyrai – 5 proc. Šie duomenys pasiskirstė taip dėl anksčiau minėtos

priežasties, kad šia specialybę labiau linkusios rinktis moterys. Klaipėdos Universiteto Socialinių

mokslų fakulteto, Lietuvos Žemės Ūkio universiteto studentų duomenys pasiskirstė taip – 18 proc.

moterų ir 11 proc. vyrų. Šias specialybes taip pat labiau linkusios rinktis moterys.

Anketoje buvo pateiktas klausimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, ar respondentai

siekia karjeros (žr. pav .4).

13

90%

10%

90%

10%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip Ne

Moterys

Vyrai

Pav. 4 Ar jūs siekiate karjeros, procentais.

Iš diagramos duomenų paaiškėjo, kad moterys siekia karjeros lygiai taip pat kaip ir

vyrai (90 proc.). Tokį jų pasirinkimą gali įtakoti tai, kad jos nori atsikratyti ilgus metus vyraujančių

stereotipų, būti finansiškai nepriklausomos nuo vyrų, nepaisant to, kad išanalizavus moterų ir vyrų

galimybes darbo rinkoje, matyti, kad vyrų galimybės darbo rinkoje dėl įvairių priežasčių yra kur kas

geresnės. Jie greičiau kyla profesinės karjeros laiptais, užima aukštesnes pareigas ir gauna didesnius

atlyginimus.

Kadangi buvo išsiaiškinta, jog dauguma vyrų ir moterų siekia karjeros, norėjome

sužinoti kokie yra jų karjeros planai (žr. pav. 5).

85%

15%

76%

24%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Ilgalaikiai Trumpalaikiai

Moterys

Vyrai

Pav. 5 Respondentų nuomonė apie jų karjeros planus, procentais.

14

Atsakymai į šį anketinės apklausos klausimą pasiskirstė taip – 85 proc. moterų ir 76

proc. vyrų pasisakė už ilgalaikį karjeros planavimą. Tai parodo jog dabar jaunimas planuoja savo

būsimos profesijos perspektyvą, stengiasi įžvelgti būsimas darbo rinkos kaitos tendencijas, siekia

maksimaliai realizuoti savo prigimtinius gabumus bei sėkmingai konkuruoti nuolat kintančioje

darbo rinkoje.

Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti ar respondentai turi vaikų (žr. pav. 6).

100% 100%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

Ne

Moterys

Vyrai

Pav. 6 Ar jūs turite vaikų, procentais.

Iš pateiktų duomenų pastebime, kad 100 proc. moterų ir vyrų dar nėra turėję vaikų.

Šitokią situaciją įtakoja tai, kad respondentai yra gan jauno amžiaus ir dar neturi pastovaus

gyvenimo draugo, su kuriuo norėtų susilaukti vaikų, o tie, kurie turi, naudoja įvairias apsisaugojimo

priemones. Taip pat jie rūpinasi savo ateitimi ir pirmenybę skiria mokslams.

Kadangi visi respondentai neturi vaikų, todėl atsakymų į 7 klausimą nėra.

Anketinėje apklausoje buvo pateiktas klausimas, kuriuo buvo norima išsiaiškinti, ar respondentai planuoja ateityje turėti vaikų (žr. pav. 7).

15

100%

86%

14%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip Ne

Moterys

Vyrai

Pav. 7 Ar planuojate ateityje turėti vaikų, procentais.

Paklausus respondentų ar jie planuoja ateityje turėti vaikų, dauguma atsakė teigiamai:

moterų 100 proc., vyrų 86 proc. Neigiamai atsakė tik 14 proc. vyrų. Kadangi daugumos respondentų

karjeros planai yra ilgalaikiai, iš to galime spręsti, kad vaikų jie norėtų susilaukti ne artimiausioje

ateityje, o tada, kai pabaigs studijas ar bus daug pasiekę savo užsiimamoje veikloje.

Kadangi išsiaiškinome, jog dauguma respondentų norėtų turėti vaikų, todėl norėjome

sužinoti kiek vaikų jie norėtų turėti (žr. pav. 8).

21%

58%

21%

6%

67%

27%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1 2 3 ir daugiau

Moterys

Vyrai

Pav. 8 Respondentų atsakymai į klausimą kiek vaikų jie norėtų turėti, procentais.

Paklausus respondentų kiek vaikų jie norėtų turėti, dauguma atsakė, kad 2 vaikus ( 58

proc. moterų, 67 proc. vyrų). Mažiausiai respondentų norėtų turėti 1 vaiką (21 proc. moterų ir 6

proc. vyrų). Kiek daugiau respondentų norėtų turėti 3 ir daugiau vaikus (21 proc. moterų ir 27 proc.

16

vyrų). Tai parodo, jog dabar jauni žmonės labiau yra linkę rinktis statistiškai vidutinę šeimą. Šitokį

jų pasirinkimą įtakoja tai, jog dabar žmonės yra labai užsiėmę ir jie galvoja apie tai ar galėtų suteikti

pakankamai dėmesio ir laiko savo vaikui, taip pat atsižvelgia ir į finansinę būklę, kadangi mažesnę

šeimą lengviau išlaikyti. Dauguma renkasi 2 vaikus, todėl, kad tada tarp vaikų labai sumažėja

konkurencija, jie tampa itin draugiški vienas kitam ir iš tiesų labai vienas kitą myli. Jie nėra tokie

savanaudžiai kaip vaikas, augantis vienas šeimoje.

Gimdymas, kūdikio auginimas dažnai tampa moterišku rūpesčiu ir verčia moterį

spręsti dilemą: vaikai ar karjera, todėl atliekant apklausą, buvo užduotas klausimas, norint

išsiaiškinti, ar respondentai pasirinktų karjerą, ar vaikų auginimą (žr. pav. 9).

36%

64%

86%

14%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Karjera Vaikų auginimas

Moterys

Vyrai

Pav. 9 Jeigu jums tektų rinktis tarp karjeros ir vaikų auginimo, ką pasirinktumėte, procentais.

Iš diagramos duomenų matome, jog dauguma vyrų pasirenka karjerą (86 proc.), o

dauguma moterų (64 proc.) renkasi vaikų auginimą. Šie duomenys parodo, jog dabar vis dar tebėra

laikomasi stereotipų, kurie teigia, kad šeima, buitis, rūpinimasis vaikais bei vyresniais giminaičiais,

žmonėmis su negalia yra moters priedermė. Kad ir kaip būtų keista, net 14 proc. vyrų taip pat

rinktųsi vaikų auginimą ir tai parodo, jog vyriškos vaiko auginimo atostogos po truputį prigyja ir

vyrai pradeda galvoti apie tokią galimybę.

Anketinėje apklausoje buvo pateiktas klausimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti

respondentų nuomonę dėl Lietuvos valstybės paramos auginančioms vaikus moterims (žr. pav. 10).

17

7%

87%

6%10%

57%

33%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Pakankamai Nepakankamai Nežinau

Moterys

Vyrai

Pav. 10 Ar Lietuvos valstybė pakankamai remia auginančias vaikus moteris, procentais.

Remiantis šia diagrama, pastebime, jog dauguma respondentų atsakė, kad

nepakankamai (87 proc. moterų ir 57 proc. vyrų) ir tik 7 proc. moterų bei 10 proc. vyrų atsakė, kad

pakankamai. Iš šių atsakymų galime spręsti, kad ši priežastis gali įtakoti gimstamumo mažėjimą

Lietuvoje. Jeigu valstybė suteiktų jauniems žmonėms geresnes garantijas, tada gal tai galėtų juos

paskatinti turėti didesnę šeimą.

Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti ar vaikai trukdo moterims siekti karjeros (žr.

pav. 1).

31%

56%

13%

57%

29%

14%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip Ne Nežinau

Moterys

Vyrai

Pav. 11 Respondentų nuomonė, ar vaikai trukdo moterims siekti karjeros, procentais.

Į šį klausimą, dauguma moterų (56 proc.) atsakė neigiamai, o dauguma vyrų atsakė teigiamai (57

proc.). Taigi galime spręsti, kad dauguma moterų neatsisako motinystės ir mano, jog net turėdamos

vaiką(-ų) sugebėtų suderinti karjerą ir vaikų auginimą, nors dauguma vyrų mano, kad karjera ir

18

vaikų auginimas moteriai nėra suderinama, kadangi pasitraukus iš darbo rinkos, moterų žmogiškasis

kapitalas (sukauptos žinios) greitai nusidėvi ir netenkama dalies darbo užmokesčio.

19

Išvados

1. Išanalizavus karjeros sampratą paaiškėjo, jog karjera žmogaus gyvenime vaidina svarbų

vaidmenį, žmogus pats ją kuria, vertina ir ne tik nuo tada, kai pasirinko profesiją, bet visą

darbingą gyvenimo dalį. Profesinės karjeros planavimo žinios yra itin svarbios ugdant karjerą, jų

tikslas – padėti asmeniui rasti savąjį kelią į profesiją, į būsimąją veiklą, vėliau – į karjerą, jos

projektavimą, ne tik kaip tobulėjimą profesinėje veikloje, bet ir savo, kaip asmenybės, augimą.

2. Šiame tyrime pateikti duomenys atskleidė, kad karjeros siekimas neturi didelės įtakos

gimstamumui, kadangi didesnė dalis moterų yra pasiryžusios atsisakyti karjeros dėl vaikų.

3. Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad vyrų ir moterų nuomonė apie tai ar moterims vaikai trukdo siekti

karjeros labai skiriasi. Vyrų nuomone, vaikai moterims trukdo siekti karjeros, o moterų –

atvirkščiai, todėl negalime prieiti vieningos išvados.

20

Literatūros sąrašas

1. Nijolė Petkevičiūtė „Karjeros valdymas“ ,VDU leidykla, Kaunas 2006

2. http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/20440.html

3. http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/gimstamuma-1.html

4. http://www.biteplius.lt/lt/2content.content_view_club/1738052-=(609687329?

PHPSESSID=913a5996a1fbe29b1882b0bcedf2aac0

5. Rasa Račiūnaitė ,, Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje“ , Vytauto Didžiojo universitetas,

Kaunas 2002

6. Vilija Stanišauskienė ,, Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai“, leidykla

TECHNOLOGIJA, Kaunas 2004

21

1 Priedas

Valstybė nepakankamai

remia nėščias moteris

Didėja medikamentų Didėja nedarbas

vartojimas

Daugėja moterų, Didėja emigracija

siekiančių karjeros

Padidėjo tėvų atsakomybė

už vaikų ateitį

22

Lietuvoje mažėja gimstamumas,

nes:

Pav. 12 "Saulutės" metodas

2 Priedas: Anketa

Gerbiami respondentai, KVTK studentės Kristina Vasytė ir Kristina Silkauskytė šiuo

metu atlieka tyrimą, kurio tikslas yra nustatyti ar karjeros siekimas turi įtakos gimstamumui.

Respondentams garantuojamas atsakymų anonimiškumas. Pildydami anketą apibraukite teisingą

atsakymą.

1. Jūsų lytis:

1. Moteris

2. Vyras

2. Jūs mokotės:

1. Vidurinėje mokykloje

2. Profesinėje mokykloje

3. Kolegijoje

4. Universitete

3. Jūsų amžius:

1. iki 20

2. 21-25

2. 25 ir daugiau

4. Ar jūs siekiate karjeros?

1. Taip

2. Ne

5. Jūsų karjeros planai:

1. Ilgalaikiai

2. Trumpalaikiai

6. Ar jūs turite vaikų?

1. Taip

2. Ne

Jeigu jūsų atsakymas Ne, tęskite nuo 8 klausimo.

23

7. Kiek vaikų turite?

1. 1

2. 2

3. 3 ir daugiau

8. Ar planuojate ateityje turėti vaikų?

1. Taip

2. Ne

Jeigu jūsų atsakymas Ne, tęskite nuo 10 klausimo.

9. Kiek vaikų planuojate turėti?

1. 1

2. 2

3. 3 ir daugiau

10. Jeigu jums tektų rinktis tarp karjeros ir vaikų auginimo, ką pasirinktumėte?

1. Karjerą

2. Vaikų auginimą

11. Jūsų nuomone, Lietuvoje valstybė pakankamai remia auginančias vaikus moteris?

1. Pakankamai

2. Nepakankamai

3. Nežinau

12. Kaip manote, ar vaikai trukdo moterims siekti karjeros?

1. Taip

2. Ne

3. Nežinau

Dėkojame už atsakymus!

24