Švietimo įstaigos kolektyvinė sutartis

Švietimo įstaigos kolektyvinė sutartis

Romas Turonis, LŠPS pirmininko pavaduotojasKęstutis Kačiušis, teisininkas

Seminaras, Visaginas

Seminaro temos:Seminaro temos: Kolektyviniai darbo santykiai; Teisės aktų hierarchija; Kolektyvinės sutartys, jų rūšys; Kolektyvinės sutarties sudarymo sritys ir turinys; Projekto rengimas, svarstymas ir derybos; Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė; Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė; Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas.

Seminaro medžiaga:

Kolektyviniai darbo santykiai::

Darbo kodekse didelis dėmesys skiriamas kolektyviniams darbo santykiams.

Taip yra dėl to, kad darbo santykių dalyviai nėra lygiaverčiai ir darbuotojas, kad ir koks kvalifikuotas bei išsilavinęs būtų, visada yra silpnesnioji pusė, lyginant su darbdaviu.

Kolektyvinių darbo santykių subjektai ir jų atstovai savo interesus derina ir ginčus sprendžia derybų būdu.

Socialinės partnerystės Socialinės partnerystės įgyvendinimas:įgyvendinimas:

Skatinti bendro sutarimo paieškas ir demokratinį pagrindinių suinteresuotų šalių dalyvavimą.

LR Darbo kodekso 39 straipsnis:

Darbo kodeksas ir kiti įstatymai, siekiant įtvirtinti socialinę partnerystę, nustato, kad ji įgyvendinama derybų ir susitarimų būdu.

Socialinės partnerystės Socialinės partnerystės formos:formos:

LR Darbo kodekso 43 straipsnis. Socialinės partnerystės formos:Socialinė partnerystė įgyvendinama:1) dalyvaujant dvišalių ar trišalių tarybų (komisijų, komitetų) veikloje;2) darbuotojų atstovams įgyvendinant informavimo ir konsultavimo teises bei kitas dalyvavimo darbdavio sprendimų priėmime teises;3) vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis.

Teisės aktai reglamentuojatys Teisės aktai reglamentuojatys darbo santykius:darbo santykius:

LR Konstitucija LR Darbo kodeksas LR Civilinis kodeksas Profesinių sąjungų įstatymas Darbo tarybų įstatymas LR Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai Kitų ministerijų ir valstybės institucijų priimti

teisės aktai Vietiniai, lokaliniai teisės aktai.

DK 4 str. DK 4 str. Darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai:

Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.

Tais atvejais, kai Darbo kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

DK 22 str. Darbuotojų atstovų DK 22 str. Darbuotojų atstovų teisėsteisės:

sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą;

teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje;

Profesinės sąjungos Profesinės sąjungos galios:galios:

Gauti informaciją ir konsultuotis; Teikti pasiūlymus; Derėtis ir susitarti; Kontroliuoti susitarimų ir įstatymų

vykdymą; Reikalauti ir protestuoti.

DK 23 str. Darbdavių pareigos ir teisės, DK 23 str. Darbdavių pareigos ir teisės, susijusios su darbuotojų atstovaissusijusios su darbuotojų atstovais (1)(1):

Darbdavys privalo: gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti

jiems veikti; nevilkinti kolektyvinių derybų; išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per

šiame Kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks nenustatytas - per vieną mėnesį, ir motyvuotai raštu į juos atsakyti;

DK 23 str. Darbdavių pareigos ir teisės, DK 23 str. Darbdavių pareigos ir teisės, susijusios su darbuotojų atstovaissusijusios su darbuotojų atstovais (2)(2):

Darbdavys privalo: sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti

savo funkcijas; vykdyti kitus kolektyvinių sutarčių nustatytus

įsipareigojimus;

Kolektyvinių sutarčių Kolektyvinių sutarčių rūšys:rūšys:

Kolektyvinė sutartis valstybės lygiu (nacionalinė);

Šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės) lygiu sudaryta kolektyvinė sutartis;

Įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu sudaryta kolektyvinė sutartis.

Socialinė partnerystė,kolektyvinės derybos

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

LR Seimas, Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija

Miestų, rajonų, savivaldybių susivienijimai

Miestų bei rajonų savivaldybės

Švietimo bei ugdymo įstaigų profesinės organizacijos

Švietimo bei ugdymo įstaigų administracijos

(direktoriai, vedėjai)

KKuouo naudinga įstaigos naudinga įstaigos kolektyvinė sutartis?:kolektyvinė sutartis?:

darbuotojams saugiau ir jaukiau jaustis darbo vietoje; formuojama tarimosi kultūra, užtikrinama teisė tartis dėl

krūvių ir darbo užmokesčio, įvertinant įstaigos finansines galimybes;

galima sklandžiau ir operatyviau spręsti iškilusius nesutarimus darbo santykiuose;

užtikrininamas efektyvesnis darbo organizavimas; puoselėjamas darbuotojų ir darbdavio bendradarbiavimas; gerinamas mikroklimatas įstaigoje; randasi poreikis didžiuotis savo švietimo įstaiga; formuojamas patrauklus įstaigos įvaizdis visuomenės akyse.

Vadovų vadybinės veiklos Vadovų vadybinės veiklos ir vertinimo kriterijai:ir vertinimo kriterijai:

Vadybinės veiklos srityje Žmogiškųjų išteklių valdymas vadovas turi gebėti:

– kurti veiksmingą mokyklos personalo politiką, užtikrinančią ugdymo kokybę ir demokratinio vadovavimo principus,

– išmanyti personalo darbą reglamentuojančius norminius teisės aktus ir jais vadovautis,

– gebėti konsultuoti, bendrauti ir bendradarbiauti, – skatinti darbuotojų profesinę raidą.

Vadovo veiklos faktai:Vadovo veiklos faktai: Darbuotojų funkcijų reglamentavimas ir saugumo

užtikrinimas: – Įgijo personalo valdymo srities žinių. Parengė visus

reikiamus darbuotojų darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovaujasi. (3 k.)

– Kartu su darbo grupėmis, komandomis, savivaldos institucijomis rengia, peržiūri ir koreguoja darbuotojųveiklą reglamentuojančius dokumentus, laiduojančius darbuotojų saugumą. (2 k.)

– Pasiekė, kad mokyklos bendruomenės nariai žino savo teises, pareigas ir suvokia atsakomybę. Sėkmingai sprendžia konfliktus, vykdo jų prevenciją. (1 k.)

Mokyklos veiklos rezultatai:Mokyklos veiklos rezultatai: Darbuotojų funkcijų reglamentavimas ir saugumo

užtikrinimas: – Mokyklos darbuotojai žino savo teises ir vykdo savo

pareigas. Mokyklos mikroklimatas palankus darbuotojams. (3 k.)

– Mokyklos veiklos dokumentai, saugi darbo aplinka ir palankus mikroklimatas leidžia darbuotojams veiksmingai išnaudoti savo gebėjimus. (2 k.)

– Darbuotojai palankiai vertina psichologinį mokyklos mikroklimatą. Mokyklos bendruomenės nariai žino savo teises, pareigas, jas vykdo, prisiima atsakomybę. Mokykloje įgyvendinamos konfliktų prevencijos priemonės. (1 k.)

Atstovavimas:Atstovavimas: Atstovas – asmuo, atstovaujantis

kieno nors interesams, veikiantis kieno nors vardu.

Atstovaujamieji atstovai. Vienas už visus, visi už vieną.

Darbuotojų atstovai ir Darbuotojų atstovai ir įstaigos savivalda:įstaigos savivalda: Atstovauja tik

darbuotojams; Įstatymais funkcijos

apibrėžtos darbo santykių srityje;

Veikia nuolatos; Teisės ir pareigos

apibrėžtos įstatymais ir kolektyvinėje sutartyje.

Dalyvauja tėvai ir mokiniai;

Įteisinta Švietimo įstatyme ir įstaigos įstatuose;

Renkasi retai (paprastai 2-3 kartus per metus);

Kompetencija apibrėžta įstaigos įstatuose.

Įmonės (įstaigos) Įmonės (įstaigos) kolektyvinė sutartis (1):kolektyvinė sutartis (1):

Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose. (DK 59 str. 1 d.).

Įmonės (įstaigos) Įmonės (įstaigos) kolektyvinė sutartis (2):kolektyvinė sutartis (2):

Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. (DK 59 str. 2 d.)

Pripažįstama kolektyvinių sutarčių viršenybė individualioms darbo sutartims, tačiau pripažįstamos galiojančiomis tos individualių sutarčių sąlygos, kurios yra palankesnės.

Įstaigos kolektyvinės Įstaigos kolektyvinės sutarties šalys (1):sutarties šalys (1):

yra įmonės darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas įmonėje veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos;

darbdavys, atstovaujamas įmonės vadovo arba įgaliotų administracijos pareigūnų. (DK 60 str. 1 d.)

Įstaigos kolektyvinės Įstaigos kolektyvinės sutarties šalys (2):sutarties šalys (2):

Abi derybų šalys yra lygiateisės, kiekviena iš jų gali inicijuoti kolektyvines derybas, jas organizuoti ir vesti, teikti pasiūlymus dėl kolektyvinės sutarties turinio.

Atstovavimas:Atstovavimas: Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės

sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys; (DK 60 str. 2 d.)

Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija); (DK 60 str. 3 d.)

Kolektyvinės sutarties Kolektyvinės sutarties turinys:turinys:

Kolektyvinės sutarties turinys – tai visuma sąlygų, apibrėžiančių jos šalių teises ir pareigas, taip pat sutarties sudarymo ir vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę. (DK 61 str. komentaras)

Kolektyvinės sutarties turinys ir struktūra nustatoma šalių suderinta valia. DK pateiktas pavyzdinis sąrašas sąlygų, dėl kurių šalys gali derėtis ir kurias gali nustatyti įmonės kolektyvinėje sutartyje.

Gali būti įtraukiamo šios Gali būti įtraukiamo šios sąlygos (1):sąlygos (1):

darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo; darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių,

pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo, išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);

darbo ir poilsio laiko; saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų

sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo.

Gali būti įtraukiamo šios Gali būti įtraukiamo šios sąlygos (2):sąlygos (2):

profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų, profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;

įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos; šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo; kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės

sąlygos bei nuostatos. (DK 61 str.)

Pasiūlymai kolektyvinei Pasiūlymai kolektyvinei sutarčiai (1):sutarčiai (1):

Šalys susitaria, kad ginčai, kilę tarp mokyklos vadovų ir darbuotojų (profesinės sąjungos narių), sprendžiami, dalyvaujant šios profesinės sąjungos atstovui. Prireikus derybose dalyvauja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai, teisininkai.


Vienai iš šalių paprašius, informaciją pateikti per 3 – 10 darbo dienų, atsižvelgiant į informacijos sudėtingumą.


Įstaigos vadovas, prieš priimdamas į darbą naujus mokytojus ir kitus darbuotojus, atsižvelgdamas į tos pačios specialybės kitų pedagogų darbo krūvius, informuoja profesinę sąjungą apie būsimo darbuotojo darbo krūvį, darbo apmokėjimo sąlygas ir derina priėmimą atsižvelgdamas į argumentuotas pastabas.


Su kolektyvine sutartimi priimamą darbuotoją supažindina profesinė sąjunga.


Visus darbo sutarčių sąlygų keitimo klausimus darbuotojui pageidaujant administracija derina su profesine sąjunga.


Pirmenybės teisė likti darbe nustatoma vadovaujantis DK 135 str. nuostatomis. Taip pat pirmenybės teisę likti darbe turi: – profesinės sąjungos nariai;


Darbdavys savo iniciatyva negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visa būtiną informaciją susijusią su atleidimu.


Prieš skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti tiriant nuobaudos pagrįstumą;

Skiriant drausminę nuobaudą darbdavys turi gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą.


Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už ne mažiau kaip 18 kontaktinių pedagoginių darbo valandų per savaitę.

Nepilnas darbo krūvis (mažiau nei 18 kontaktinių valandų) skiriamas tik gavus raštišką darbuotojo sutikimą.

Pasiūlymai kolektyvinei Pasiūlymai kolektyvinei sutarčiai (9sutarčiai (9ii):):

Auklėtojams, jų padėjėjams ir kitiems pedagoginiams darbuotojamssuteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku, t.y., vaikų miego metu.

Pasiūlymai kolektyvinei Pasiūlymai kolektyvinei sutarčiai (9i):sutarčiai (9i):

Auklėtojos dirba pagal slenkantį grafiką. Darbo grafikas sudaromas trim savaitėm. Per savaitę pedagogų darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 43,2 darbo valandos (alternatyva - 40 val.). Kasdieninė auklėtojos darbo laiko trukmė neturi viršyti dvylikos darbo valandų. Kitiems darbuotojams darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų.


Direktorius skirdamas mokytoją pavaduoti pamokas įsipareigoja apmokėti pavaduojančiam. Pavaduoti skiriama šalims susitarus. – Kai mokytojas vaduoja laisvu nuo savo

pamokų metu, jam mokama 100 proc. tarifinio atlygio priedas.

– Už darbą sujungtose klasėse mokamas 50 proc. priedas.???


Direktorius skirdamas auklėtoją pavaduoti kitą kolegą įsipareigoja apmokėti pavaduojančiam. Pavaduoti skiriama šalims susitarus.


Pamokų tvarkaraščius, darbo ir budėjimo grafikus, darbo poilsio ir švenčių dienomis bei kompensavimo už jį tvarką, darbo mokinių atostogų metu, darbo egzaminų metu tvarkaraščius sudaro mokyklos administracija prieš tris savaites iki jiems įsigaliojant, raštu suderina su profesine sąjunga ir skelbia mokytojų kambario informaciniame stende dvi savaites iki jų įsigaliojimo.


Darbo ir budėjimo grafikus, darbo poilsio ir švenčių dienomis tvarką ir kompensavimą, tvarkaraščius sudaro ikimokyklinės įstaigos administracija prieš dvi savaites iki jiems įsigaliojant raštu suderina su profsąjungos komitetu ir skelbia prieš savaitę.


Administracija iš anksto (prieš savaitę) raštiškai praneša apie mokyklos savivaldos institucijų posėdžius ir supažindina su jų darbotvarke.


Mokytojai išeidami atostogauti vasarą turi būti raštu informuoti apie kitais mokslo metais jiems numatomą pamokų krūvį.

Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, mokytojų darbo krūvis gali būti koreguojamas ne vėliau kaip iki .....................


Esant epideminei ligai, dėl šalčio moksleiviams neatėjus į mokyklą ar kitais atvejais prastova neskelbiama. Mokytojams leidžiama dirbti ne mokykloje, informavus administraciją. Darbo laikas apmokamas pagal pamokų ar papildomo ugdymo užsiėmimų tvarkaraštį.


Esant epideminei ligai, dėl šalčio vaikams neatėjus į įstaigą ar kitais atvejais prastova neskelbiama. Auklėtojams ir jų padejėjams leidžiama dirbti ne darželyje, informavus administraciją. Darbo laikas apmokamas pagal grafiką.


Mokytojo darbo vieta .................. mokykla. Mokytojo darbo grafikas susideda iš dviejų dalių – kontaktinių ir papildomų valandų.

Kontaktines valandas – laiką, per kurį mokytojas dirba tiesiogiai su mokiniais (pamokos, neformalaus ugdymo valandos), mokytojas dirba pamokų tvarkaraštyje numatytuose kabinetuose.


Papildomas (nekontaktines) valandas, laiką skirtą netiesioginiam darbui su mokiniais (pasirengimas pamokoms, darbų taisymas, dokumentacijos tvarkymas ir kitus darbus), mokytojai tvarko savo nuožiūra ir gali dirbti jiems priimtinoje vietoje – bibliotekoje, interneto kavinėje, namuose ar kitur. Darbo laiko apskaitos tvarką nustato darbdavys, suderinęs su profesine sąjunga.


Ne kontaktines valandas (pasiruošimas užsiėmimams, planavimas, dokumentacijos tvarkymas ir kitus darbus) auklėtojas darbo laiką tvarko savo nuožiūra ir gali dirbti jiems priimtinoje vietoje – bibliotekoje, interneto kavinėje, namuose ar kitur. Darbo laiko apskaitos tvarką nustato darbdavys, suderinęs su profesine sąjunga.


Mokinių atostogų metu (rudenį, žiemą, pavasarį) darbo laiką pedagogai gali tvarkyti savo nuožiūra: kelti kvalifikaciją, vykdyti metodinę veiklą, šviestis, studijuoti dalykinę literatūrą, tvarkyti dokumentaciją. Apie darbo vietą mokytojas informuoja mokyklos ar kuruojantį vadovą. (šio sakinio galima ir nerašyti, nebent vadovai to norėtų). Mokinių atostogų metu negali būti įteisinama pedagogo darbo prastova.


Darbdavys įsipareigoja skirti papildomas poilsio dienas mokinių atostogų metu už darbus, nesusijusius su tiesioginėmis darbuotojo pareigomis (budėjimas pertraukų ir renginių metu, sekretoriavimas mokytojų tarybos posėdžiuose, vadovavimas metodinei grupei, kultūrinių ir sportinių renginių, kūrybinių stovyklų bei ekskursijų organizavimas, dalyvavimas miesto ir respublikos dalykinėse olimpiadose, varžybose bei konkursuose, kituose renginiuose ne darbo metu, darbas brandos bei bandomųjų egzaminų komisijose, PUPP vykdyme, pedagogų atestacinėje komisijoje, mokytojų metodinėje taryboje, mokyklos taryboje, įvairiose darbo grupėse ir kita), taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jei už jas negalima sumokėti. Konkrečius darbus ir papildomų poilsio dienų skaičių nustato administracija, suderinusi su profesine sąjunga.

LAISVŲ DIENŲ SUTEIKIMAS MOKYTOJAMS MOKINIŲ ATOSTOGŲ METU::Darbas Poilsio dienos

Už darbą Vaiko gerovės komisijoje 3 dienos

Metodinės tarybos pirmininkui 2 dienos

Mokytojams už budėjimą 2 dienas per savaitę 4 dienos

Už dalyvavimą rajono olimpiadoje šeštadienį 2 dienos

Už visuotinius tėvų susirinkimus ir tėvų dienas 0,5 dienos už kiekvieną susirinkimą


Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar seminarai vyksta po pamokų ir mokytojas tą dieną pravedė pamokas, tai už tą dieną mokytojui suteikiama laisva apmokama diena mokinių atstostogų metu. Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar seminarai vyksta šeštadienį, mokinių atostogų metu mokytojui suteikiamos dvi poilsio dienos.


Jei išvykusį į kvalifikacijos tobulinimo kursus ar seminarus auklėtoją savo laisvu laiku pavaduoja kitas kolega, tai už tą dieną pavaduojančiam auklėtojui suteikiama papildoma poilsio diena prie kasmetinių atostogų. Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar seminarai vyksta šeštadienį, auklėtojui prie kasmetinių atostogų suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos.


Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, pagal DK 214 str. kiekvieną mėnesį priklausančios papildomos poilsio dienos skiriamos šalims susitarus: arba derinamos kiekvieną mėnesį, arba susumuojamos ir skiriamos per mokinių atostogas ar prieš kasmetines vasaros atostogas.


Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, pagal DK 214 str. kiekvieną mėnesį priklausančios papildomos poilsio dienos skiriamos šalims susitarus: arba derinamos kiekvieną mėnesį, arba susumuojamos ir skiriamos prieš kasmetines vasaros atostogas.


Darbuotojo prašymu, darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems du ir daugiau vaikų iki 14 metų - dvi dienos per savaitę arba (sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).

Darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, skiriamos trys papildomos poilsio dienos mokinių atostogų metu.


Darbuotojo prašymu, darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems du ir daugiau vaikų iki 14 metų - dvi dienos per savaitę arba (sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).

Darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, skiriamos trys papildomos poilsio dienos prieš kasmetines vasaros atostogas.


Darbuotojams suteikiamos trys laisvos dienos jų vestuvių, artimųjų (tėvai, vaikai, sutuoktiniai, broliai, seserys) mirties atveju, mokant visą darbo užmokestį.


Nemokamos atostogos dėl šeimininių aplinkybių, ilgalaikės stažuotės ir kitų svarbių priežasčių suteikiamos suinteresuotoms šalims susitarus ir darbuotojui raštiškai prašant. Nemokamų atostogų trukmė priklauso nuo galimybės darbuotoją pavaduoti.


Mokykloje veikiančios profesinės sąjungos renkamų organų nariai atleidžiami nuo darbo šešioms dienoms per metus (profesinės sąjungos pirmininkas atleidžiamas devynioms dienoms) kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose, akcijose mokant už šias dienas vidutinį atlyginimą.


Švietimo įstaigos darbuotojų pareiginiuose nuostatuose bei instrukcijose negali būti nustatytos, o esant nustatytoms negalioja abstrakčios ir nekonkrečios darbuotojų pareigos.


Darbuotojui grįžtančiam į darbą po atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, darbdavys užtikrina darbuotojui grįžimą į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, atsižvelgiant į įstaigos finansinę situaciją.


Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi (studijuoja) savo iniciatyva, už suteikiamas mokymosi atostogas (pagal DK 181 str.), atsižvelgiant į įstaigos finansinę situaciją, moka ne mažesnį kaip minimalų mėnesinį darbo užmokestį, atitinkamai mokymosi dienų skaičiu.


Skirstant papildomas valandas (būrelius) privalu laikytis teisingumo ir proporcingumo principų. Diskriminacija pagal mokymosi dalykus neleidžiama.


Papildomam darbui atlikti turi būti įformintas darbo sutarties papildymas, kuriame aptariama darbo apimtis, darbo atlikimo terminas ir apmokėjimas už darbą.

Pasiūlymai kolektyvinei Pasiūlymai kolektyvinei sutarčiai (sutarčiai (330):0):

Įstaigos darbuotojams išdirbusiems toje įstaigoje .......metų, sulaukus pensinio amžiaus bei įgijusiems teisę į senatvės pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 str. 2 d.), išmokama .... vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa.


Kolektyvinė sutartis gali būti keičiama tik profesinės sąjungos ir mokyklos direktoriaus susitarimu. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip jos priedai. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai tvirtinami visuotiniame mokyklos susirinkime, kuriame atsiskaitoma apie kolektyvinės sutarties vykdymą.

Jei keičiama daugiau nei pusė kolektyvinės sutarties punktų, sutarties rengimas, svarstymas ir tvirtinimas daromi Darbo kodekse numatyta tvarka.


Prieš nutraukiant sutartį, šalis norinti nutraukti sutartį privalo inicijuoti derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties projekto rengimo.

Įteisinti švietimo įstaigos kolektyvinėje sutartyje::

Mokytojų tarifinių atlygių koeficientų nustatymo bei kitų sprendimų derinimo su profesine sąjunga procedūra.

Pamokų (ugdomojo proceso) stebėjimo ir vertinimo tvarka::

pamokas (ugdomąjį procesą) stebi ir vertina mokyklos administracijos atstovai arba pedagogai (metodinės grupės pirmininkas, aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintis to paties dalyko mokytojas) pagal su darbuotojų atstovais suderintą grafiką. Su pedagogais, kurie turės stebėti ir vertinti pamokas, turi būti sutarta. Sutartyje turi būti numatyta atlygio už papildomą darbą tvarka;


stebėjimas ir vertinimas ne pagal grafiką vykdomas esant raštiškiems tėvų, mokinių ar mokytojų skundams, su kuriais gali susipažinti darbuotojų atstovai;

apie būsimą pamokos stebėjimą ir vertinimą mokytojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš darbo dieną;


prieš stebėdami pamoką stebėtojai su mokytoju turi aptarti stebimos pamokos temą, planą, tikslus, uždavinius, mokinių vertinimo kriterijus ir kitus svarbius ugdymo procesui klausimus;

stebėtojai turi tik stebėti ugdomojo proceso eigą, jie negali būti ugdomojo proceso dalyviais;

stebėtojai negali pažeisti mokytojo orumo, turi stengtis sumažinti stebėjimo proceso mokiniams ir mokytojui sukeliamą įtampą;


po stebėtos pamokos stebėtojai ir mokytojas kartu aptaria stebėtą pamoką. Mokytojas turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę dėl pamokos vertinimo. Jei būtina, mokytojas su stebėtojais ir vertintojais kartu pasirašo pamokos stebėjimo protokolą (atestacijos, išorės vertinimo ar kitą), kuriame įrašoma mokytojo nuomonė dėl vertinimo.

Kolektyvinės sutarties Kolektyvinės sutarties rengimas (1):rengimas (1):

profesinė sąjunga parengia sutarties projektą; galima surengti kolektyvo apklausas; jei reikia, galima paprašyti papildomos

informacijos ir surengti konsultacijas su darbdaviu;

sutarties projektas pateikiamas įstaigos vadovui (galima kreiptis ir raštu).

Derybos dėl kolektyvinės Derybos dėl kolektyvinės sutarties:sutarties:

prisistatymas deryboms; susitarimas dėl derybų laiko ir tvarkos; derybų protokolas; derybų menas.


sutarties projektui rengti šalys paritetiniais pagrindais sudaro komisiją;

komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia;

pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo parengimo terminus;


Jei nesusitariama dėl privalomos pateikti informacijos, projekto rengimo tvarkos, derybų terminų, įmonės kolektyvinės sutarties turinio, surašomas nesutarimų protokolas. Jame nurodomos šalių siūlomos priemonės, būtinos nesutarimų priežastims pašalinti, ir nustatomas derybų atnaujinimo terminas;


Sutarties rengimo ir derybų metu būtinas ryšys su visu kolektyvu:

– Nuolatos informuoti kolegas el. paštu apie derybas; – Sienlaikraštis ar derybų biuletenis;– Susirinkimai;– Kolektyvinės sutarties projektas ir jau susitarti punktai -

visiems prieinamoje vietoje.

Kolektyvinės sutarties Kolektyvinės sutarties svarstymas (1):svarstymas (1):

šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų susirinkimui (konferencijai);

jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui (konferencijai) svarstyti;


pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba inicijuoti kolektyvinį ginčą;

jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo.


pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba inicijuoti kolektyvinį ginčą;

jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo.

Darbuotojų Darbuotojų susirinkimas(1):susirinkimas(1):

darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės (struktūrinio padalinio) darbuotojų, o konferencijoje - ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų;

sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma


jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka nurodytas darbuotojų (delegatų) skaičius, tai ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti sušauktas pakartotinis darbuotojų susirinkimas (konferencija);

susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo ketvirtadalis darbuotojų, o konferencija - jeigu joje dalyvavo pusė delegatų.


Privalomas susirinkimo dalyvių sąrašas; Būtinas protokolas.

Susirinkimai padaliniuose:Susirinkimai padaliniuose:

įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbuotojų susirinkimas gali būti šaukiamas įmonės struktūriniuose padaliniuose;

balsavimų rezultatai nustatomi pagal šiuose susirinkimuose gautų balsų skaičių.

Informacijos sklaida:Informacijos sklaida:

įtraukti į sutartį: – su kolektyvine sutartimi priimamą darbuotoją

supažindina profesinė sąjunga (darbo taryba); kolektyvinės sutarties kopija turi būti visiems

darbuotojams prieinamoje vietoje; kartą metuose privaloma visuotiniame darbuotojų

susirinkime atsiskaityti kaip kolektyvinė sutartis vykdoma.

Įsigaliojimas ir galiojimo Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė:trukmė:

Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.

Įmonės kolektyvinė sutartis galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta terminuota įmonės kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.

Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio, sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį, kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.

Pakeitimai ir papildymai:Pakeitimai ir papildymai: Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo

tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati sutartis.

Sutarties nutraukimas:Sutarties nutraukimas: Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka

gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.

Vykdymo kontrolė:Vykdymo kontrolė: Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą

kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.

Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.

Ginčų sprendimas:: Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės

sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami Darbo kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

Darbo ginčai pagal subjektus::

kolektyviniai – kai viena šalis kolektyvas (profsąjunga) ir kita - darbdavys;

individualūs – kai darbo ginčas kyla tarp individualių subjektų (darbdavio ir darbuotojo).

Darbo ginčai pagal turinį(1)::

Ginčai dėl teisės – nesutarimas kilo dėl iš tikrųjų turimos ar tariamos subjektinės teisės pažeidimo, kai ginčo subjektas reikalauja, kad kitas subjektas atstatytų jo teises.

Darbo ginčai pagal turinį(2):: Ginčai dėl interesų – nesutarimas atsiranda ne dėl

pažeistos teisės, o dėl norimos teisės, dėl teisės kurią norima įgyti, ar dėl kitokių interesų patenkinimo (pvz. Jei darbdavys neišmoka sulygto darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad įvykdytų kas sulygta, - ginčas dėl teisės, o jei nepatenkintas dėl sutartyje sulygto darbo užmokesčio, nori, kad mokėtų daugiau, tačiau darbuotojas neturi teisės į kurią pretenduoja – ginčas dėl interesų). Ginčai dėl interesų labiau pasireiškia kolektyvinių ginčų srity – jie reguliuojami įstatymu.

Teisinis darbo ginčo apibrėžimas::

DK 285 str. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisų ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyksta sureguliuoti derybomis.

Darbo ginčus nagrinėjantys organai::

Individualius darbo ginčus nagrinėja:1) darbo ginčų komisija prie VDI;2) teismas.

Kolektyvinėse sutartyse galima numatyti:– įmonės ar įstaigos darbo ginčų komisija;– teritorinė darbo ginčų komisija.

Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami Darbo kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

Individualus darbo ginčas::

Darbo ginčų komisijos sudarymas; Narių įgaliojimai; Kreipimosi terminas - 3 mėn.; Nagrinėjimo terminas per 1 mėn. nuo prašymo

padavimo; Sprendimų priėmimas; Sprendimo apskundimas; Sprendimų vykdymas ar nevykdymas.

Kolektyvinis darbo ginčas::

Reikalavimų iškėlimas; Nagrinėjimas; Taikinimo komisija: sudarymas, terminai,

sprendimas; Darbo arbitražas, trečiųjų teismas; Tarpininkai; Streikas. Įspėjamasis streikas.

Procedūros:Procedūros: Informavimas - informacijos (duomenų)

perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme;

Konsultacijos - pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas;

Derinimas – pritarimas ar nepritarimas pasiūlymui;

Derybos – tarimasis norint rasti bendrą sprendimą ar kompromisą.

Ginčas - nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų.

Derinimo klausimai (1)Derinimo klausimai (1):: Darbo grafikai ir pamokų tvarkaraščiai (jie

yra pagrindinė mokytojo darbo grafiko dalis) (DK 147 str.);

Darbo tvarkos taisyklės (DK 230 str.); Darbuotojų išrinktų į atstovaujamuosius

organus atleidimas ir drausminės nuobaudos jiems skyrimas (DK 134 str. ir 240 str.)

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė (DK 169 str.);

Derinimo klausimai (2)Derinimo klausimai (2):: Mokytojų tarifinių atlygių koeficientai (numatyta

Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1315 punktuose 24., 35.3., 41., 48.);

Valandų skaičius už vadovavimą klasei (aprašo 27.2., 44.)

Papildomų darbų valandų skaičius ir konkretūs darbai (aprašo 27.4, 27.5., 28., 29.);

Priedų skyrimas (aprašo 30., 31., 33., 35., 38., 39., 42., 43., 50., 51., 53., 70., 73., 75.);

Derinimo klausimai (3)Derinimo klausimai (3):: Trejų metų atestacijos programa (Atestacijos

nuostatų 28.2 p.. Derina – atestacijos komisija);

Kiti klausimai gali būti numatyti savivaldybės sprendimuose (pvz. tarifikacija) arba kolektyvinėje sutartyje (pvz. naujų darbuotojų priėmimas).

Derinimo procedūra (1)Derinimo procedūra (1):: parengtą sprendimo ar dokumento, kurį reikia suderinti

su darbuotojų atstovais, projektą švietimo įstaigos vadovas pateikia derinti profesinės sąjungos organizacijos pirmininkui;

profesinė sąjunga turi per sutartą terminą (pvz. 10 darbo dienų) apsvarstyti projektą ir pateikti įstaigos vadovui atsakymą;

dokumento projektą profesinė sąjunga svarsto komiteto posėdyje arba visuotiniame susirinkime;

jei būtina, profesinė sąjunga turi teisę (DK 22 str. 1 d. 7 p.) prašyti vadovo papildomos informacijos, taip pat ir apie finansinę įstaigos padėtį;

Derinimo procedūra (2)Derinimo procedūra (2):: jei priimant sprendimus, neišvengiamas darbuotojų

atlyginimų mažinimas ir profesinė sąjunga tam pritaria, vadovas tik po profsąjungos pritarimo įteikia darbuotojams įspėjimo lapelius dėl sutikimo dirbti kai mažinamas darbo užmokestis. Procedūra vyksta vadovaujantis DK 120 ir 203 straipsniais;

jei profesinė sąjunga nepritaria vadovo pasiūlymams, inicijuojamos kolektyvinės derybos, kurios vykdomo vadovaujantis LR Darbo kodekso 48 straipsniu.

Derinimo procedūros įteisinimasDerinimo procedūros įteisinimas::

Rekomenduojama derinimo procedūrą įteisinti švietimo įstaigos kolektyvinėje sutartyje;

Jei mokykloje nėra pasirašyta kolektyvinė sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 22, 23 ir 47 straipsniais, derinimo procedūrą galima aptarti konsultacijose ir pasirašyti susitarimą.

Mokytojo darbo ir poilsio Mokytojo darbo ir poilsio laikas (1):laikas (1):

LR Darbo kodekso 142 straipsnis:Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas:Kontaktinės valandos – laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais (pamokos, papildomojo ugdymo pamokos, pamokos neformaliojo švietimo įstaigoje). Papildomos valandos – laikas, skirtas netiesioginiam darbui su mokiniais (pasirengimas pamokoms, sąsiuvinių (kontrolinių darbų) taisymas, vadovavimas klasei ir kt.).


LR Darbo kodekso 147 straipsnis:Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.


LR Darbo kodekso 147 straipsnis:Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.


LR Darbo kodekso 143 straipsnis:1. Į darbo laiką įeina:1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;


LR Darbo kodekso 143 straipsnis:1. Į darbo laiką įeina:5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;8) prastovos laikas;9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Mokytojo darbo ir poilsio Mokytojo darbo ir poilsio laikas:laikas:

LR Darbo kodekso 146 straipsnis:1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.


Mokytojo darbo krūvis:- Mokytojo maksimalus darbo krūvis (su visomis papildomomis valandomis) - 36 val./sav. - Mokytojo maksimalus dienos krūvis - 8 val.- Jei mokytojas turi didesnį nei 32 val. krūvį, jis privalo dirbti 5 d./sav.- Jei mokytojas turi 32 val. ar mažesnį darbo krūvį, jis gali dirbti 4 d./sav.- Jei mokytojas turi 24 val. ar mažesnį darbo krūvį, jis gali dirbti 3 d./sav.

Mokytojo darbo laiko Mokytojo darbo laiko skaičiavimas:skaičiavimas:

Pavyzdys:Mokytojas pirmadienį pradeda dirbti 8.00 val.Antros pamokos neturi. (šią pamoką mokytojas taiso sąsiuvinius, ruošiasi pamokoms ir ji įskaitoma į dienos darbo laiką.) Išeiti iš mokyklos negalima, jei nesusitarta kitaip ir yra tinkamai įrengta darbo vieta. Nuo 11.35 iki 12.05 –pertrauka pavalgyti ir pailsėtiPo to turi visas pamokas iki 15.35 val.Skaičiuojame: 15 val. 35 min.- 8 val 00 min. 30 min. ___________ 7 val. 05 min. (darbo laiko pirmadienį trukmė)

Mokytojo savaitės darbo laiko Mokytojo savaitės darbo laiko skaičiavimas:skaičiavimas:

Pavyzdys:

Pirmadienis 7 val. 5 min.

Antradienis 7 val. 25 min.

Trečiadienis 6 val. 30 min.

Ketvirtadienis 5 val. 25 min.

Penktadienis Diena kai nėra pamokų.

________________________

Iš viso 26 val. 25 min.

Mokytojo savaitės darbo laiko Mokytojo savaitės darbo laiko skaičiavimas:skaičiavimas:

1 variantas: Likusias 5 val. dirbti penktadienį (tai būtų ne pamokos, o kiti pasiruošimo, darbų taisymo darbai).

2 variantas: Likusias 5 val. išdėstyti per pirmas 4 darbo dienas pailginant visų dienų ar tik kelių darbo laiką. Svarbu, kad per dieną nesusidarytų daugiau kaip 8 darbo valandos.

- Šis variantas tinka tik tiems, kurie turi ne daugiau, kaip 32 tarifikuotas valandas.


Dėmesio!Jei mokytojas dirba 4 d./sav. ar mažiau ir turi poilsio dieną pvz. penktadienį, jo darbo tabelyje penktadienis žymimas POILSIO DIENA.Jei per tą poilsio dieną mokytojas susirgo ar patyrė traumą, jam už tą dieną nemokama. Jei mokytojas iš eiles turi 2 poilsio dienas (pvz. Pr. ir A), tai už tas dienas ligos ar traumos atveju taip pat nemokama.

Mokytojo darbovietė ir darbo Mokytojo darbovietė ir darbo vieta:vieta:

LR Darbo kodekso 95 straipsnis:

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

LR Darbo kodekso 261 straipsnis:Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Krūvių skirstymas:Krūvių skirstymas: LR Darbo kodekso 22 straipsnis. Darbuotojų

atstovų teisės:Gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio) veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai.

LR Darbo kodekso 23 straipsnis. Darbdavio teisės ir pareigos, susijusios su darbuotojų atstovais:Darbdavys privalo prieš priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais - gauti jų sutikimą.

Pietų pertrauka:Pietų pertrauka: LR Darbo kodekso 158 straipsnis:

Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Nekontaktinės valandos ir darbas Nekontaktinės valandos ir darbas moksleivių atostogų metu:moksleivių atostogų metu:

LR Darbo kodekso 147 straipsnis:Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.

LR Darbo kodekso 4 straipsnis:Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atlyginimas už įvairius Atlyginimas už įvairius darbus:darbus:

LR Konstitucijos 48 straipsnis:Priverčiamasis darbas draudžiamas.Priverčiamasis darbas draudžiamas.

LR Darbo kodekso 119 straipsnis:Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.

Geroji derybų praktika:Geroji derybų praktika:

Klausimai, diskusija:Klausimai, diskusija:

Papildoma informacija:Papildoma informacija:

Jei norite pateikčių:[email protected]

Dėkui už dėmesį, iki pasimatymoDėkui už dėmesį, iki pasimatymo

Documents

Švietimo įstaigos kolektyvinė sutartis