SUNKVEŽIMIŲ KONSTRUKCINIAI YPATUMAI

Sunkvežimiai užima antrą vietą pagal automobilių skaičių šalies keliuose. Jų skaičius su

kiekvienais metais didėja. Avaringiausi Lietuvos magistraliniai keliai (A9, A13, A15, A7, A1, A5)

yra tarptautiniai. Tai pagrindinės prekybos arterijos, kuriomis vykdomi tarptautiniai pervežimai –

kursuoja sunkieji vilkikai. Pagrindinė problema, kodėl būtina atkreipti dėmesį į šią transporto rūšį

tai įvykių pasekmės. Dažniausiai tokiose avarijose žūsta žmonės, išpilami vežami paprasti ir

pavojingi kroviniai. Pasitaiko atvejų, kai tokios transporto priemonės pakraunamos viršijant

maksimaliai leistiną normą, todėl pasikeičia sunkvežimio važiavimo, ir kas ypač svarbu, stabdymo

bei manevravimo dinamika.. Lengvajam automobiliui susidūrus su 40 ir daugiau tonų sveriančiu

vilkiku, pasekmės būna fatališkos, net jeigu greičiai yra nedideli. Sunkvežimių transporto avarijų

metu gali kilti pavojus ir gamtai. Tolimųjų reisų vilkiko kuro talpos yra didelės ir išsiliejęs kuras

gali sukelti ekologinę avariją. Susidūrimas su vilkiku ar kitu sunkvežimiu lengvajam automobiliui

yra toks pavojingas dėl kelių priežasčių:

1. didelis masių skirtumas;

1 pav. Sunkvežimio ir lengvojo automobilio masių skirtumas.

2. automobilių geometrijos skirtumai: prošvaistės ir pagrindinio rėmo (automobilis su

mažesne prošvaiste ir žemiau esančiu pagrindiniu rėmu palenda po sunkvežimiu ir būna

sutraiškomas);

2 pav. Sunkvežimio ir lengvojo automobilio klirensų skirtumai.

Transporto avarijos pasekmes lemia ir susidūrimų rūšis. Išskiriamos 7 pagrindinės

susidūrimų rūšys. Pagrindines susidūrimų rūšis pateikiame 1 lentelėje.

1 lentelė. Dažniausios susidūrimų rūšys.

Susidūrimas, kai judėjimo kryptis Susidūrimo schema Susidūrimų

statistika

Priešinga

sunkvežimio priekis su lengvojo

automobilio priekiu

30%

Priešinga

sunkvežimio priekis su lengvojo

automobilio šonu

5%

Vienoda

sunkvežimio priekis su lengvojo

automobilio galine dalimi

15%

Vienoda

lengvojo automobilio priekis su

sunkvežimio galine dalimi

12%

Sankryžoje

sunkvežimio priekis su lengvojo

automobilio šonu

15%

Sankryžoje

sunkvežimio šonas su lengvojo

automobilio priekiu

12%

Lenkiant

sunkvežimio šonas su automobilio

šonu

10%

Analizuojant avarijas galime teigti, kad dažniausios avarijos yra kai automobiliai susiduria

važiuoja priešprieša. Statistika teigia, kad tokių įvykių metu daugiausia nukenčia lengvųjų

automobilių keleiviai. Sunkvežimių gamintojai diegia papildomas saugumo priemones, kurios

padeda užtikrinti ne tik sunkvežimio vairuotojo, kuris sėdi sąlyginai saugesnėje nuo avarijų

3 pav. Lengvojo automobilio palindimo po sunkvežimiu

pasekmės

4 pav. Lengvojo automobilio palindimo po

sunkvežimiu pasekmės

5 pav. FUPS įrengimo sunkvežimiuose schema

6 pav. FUPS veikimo kinematinė schema

padėtyje negu lengvojo automobilio vairuotojas ir keleiviai. Tyrimai parodė, kad žmogiškosios

klaidos yra veiksnys, prisidedantis maždaug prie 70%, transporto eismo aplinka – 20%, o transporto

priemonių defektai ir gedimai – prie maždaug 10% visų eismo nelaimių. Bet dažniausiai tai būna tik

dominuojantis veiksnys. Avarijos priežastys dažniausiai būna kompleksinės, apimančios

dominuojantį ir papildomus veiksnius.

Skirtingas sunkvežimių ir lengvųjų

automobilių aukštis ir masės visada kėlė

žmonių, važiuojančių lengvajame

automobilyje saugumo problemų.

Susidūrimo metu lengvasis automobilis palenda po

sunkvežimiu ir pasekmės būna labai skaudžios.

Tačiau transporto priemonių kūrėjai sukūrė sistemą,

kuri gali dalinai sumažinti (sugerti) susidūrimo metu

susidariusias jėgas. Tai apsaugos nuo

priekinio susidūrimo sistema – FUPS

(Frontal Under run Protection System).

Apsaugos nuo priekinio susidūrimo sistema

įdiegta visuose šiuolaikiniuose

sunkvežimiuose. Be to priekabose ir

puspriekabėse įdiegtos tokios pat FUPS

sistemos, kurios susidūrimo metu neleidžia

lengvajam automobiliui palįsti po

sunkvežimiu ar jo priekaba. Todėl sumažėja

sunkių sužeidimų rizika bei padidėja

lengvųjų automobilių keleivių galimybė

išgyventi.

Apsaugos nuo priekinio susidūrimo

sistemos pagrindas – tvirtas, tiesiogiai prie

važiuoklės rėmų pritvirtinta plieninė arba

lengvesnio metalo sija, perduodanti susidūrimo energiją į gniuždomas smūgio akumuliacines dalis.

Strypas išlaiko dideles apkrovas – apie 8 tonų smūgio jėgą galuose ir 16 tonų smūgio jėgą viduryje.

Ši sija sąlyginai lengva, nes ji yra integruota kabinos konstrukcijos dalis. Ne mažiau svarbi apsauga

7 pav. Keleiviams vežti skirtas

sunkvežimis

8 pav. Sunkvežimių kabinų „Crash“ testas

nuo palindimo po sunkvežimiu iš galo. Ji diegiama kaip įprastinė (su fiksuotu strypu), arba su

įtraukiama sija. Apsauginė sija tvirtinama tokiame pačiame aukštyje, kaip ir lengvųjų automobilių

bamperis. Gniuždomoji dalis sujungta su sunkvežimio važiuokle. Žiūrint iš šono ši sistema primena

trikampį. Smūgio metu apsauginė sija neleidžia lengvajam automobiliui palįsti po sunkvežimiu, o

gniuždymo dalis sugeria priešpriešinį smūgį, taip sumažindama apkrovas, kurios veikia

nukentėjusiuosius. Tokios apsaugos nuo palindimo po sunkvežimiu sistemos neturi padidinti

pravažumo sunkvežimiai.

Sunkvežimiai dažniausiai naudojami krovinių

pervežimui, nors yra gaminamų sunkvežimių, skirtų

žmonių gabenimui. Sunkvežimių skirstymas gali būti

skirtingas: pagal krovinių pervežimo nuotolį į trumpojo

nuotolio ir ilgojo nuotolio, pagal kėbulo tipą į atviro ir

uždaro kėbulo, pagal ratų formulę į visų varančiųjų ir

galinių varančiųjų, pagal variklio išdėstymą į variklis po

kabina, variklis kabinos priekyje. Gali būti ir kiti skirstymai. Sunkvežimių skirstymas pagal

pervežimo nuotolį ugniagesiams gelbėtojams svarbus, nes trumpojo ir ilgojo nuotolio automobilių

kabinos skiriasi. Ilgojo pervežimo nuotolio sunkvežimių kabinose sudaromos sąlygos vairuotojams

pailsėti, tuo tarpu trumpojo pervežimo nuotolio sunkvežimiuose miegamosios vietos nenumatomos.

Įrengiant kabinas šiuolaikinių sunkvežimių visa įranga ir kabinos elementai daromi iš nedegių ir

sunkiai degių medžiagų, projektuojami taip, kad susidūrimo metu jie sugertų smūgio jėgą, o

deformacijos kiek galima mažiau pakenktų vairuotojui ir keleiviui. Be to, ilgojo vežimo nuotolio

sunkvežimiuose kabinos viduje laikomų reikmenų, pvz., mikrobangų krosnelės, kavos virimo

aparato konstrukcija yra tokia, kad juos būtų galima tvirtai pritvirtinti prie kabinos. Tai užtikrina,

kad susidūrimo ar avarinio stabdymo atveju jie liks savo vietoje.

Sunkvežimio kabinos

Dažniausiai pasitaikančios sunkvežimių avarijos susidūrimai su kitais automobiliais ir

sunkvežimių virtimai. Retesni transporto įvykiai, kai vairuotojo kabina patiria išorinį smūgį arba

atsitrenkia į žemę.

Didžiausias dinaminis

krūvis tuo metu tenka

vairuotojo kabinai. Ji turi

sumažinti transporto

avarijos pasekmes

sumažinant ir sugeriant

smūgio energiją, taip pat

deformacijos turi būti minimalios, kad kabinos viduje liktų pakankamai vietos reikalingos

vairuotojams ir keleiviams išgyventi.

Vertinant avarijų pasekmes ir atliktų testų rezultatus kabinos korpusas gaminamas iš ypač

stipraus plieno, o durys ir priekinė kabinos dalis papildomai stiprinami saugos lankais, kurie

susidūrimo metu išskaido smogio energiją ir perduoda ją į kitas deformuojančias kėbulo dalis.

Kabinos apvadai suprojektuoti taip, kad iki tam tikro laipsnio pasiduotų smūgio jėgai. Todėl kabina

gali būti pastumta smūgio kryptimi, taip sumažinant kabinos deformavimą ir pašalinių daiktų

patekimui į kabiną. Šiuolaikinio sunkvežimio kabina, tai ne tik vairuotojo darbo vieta. Tolimųjų

krovinių vežimo sunkvežimiai yra sukonstruoti taip, kad jie gali atstoti motelį. Kabinose įrengtos

lovos, kuriose vairuotojai gali ilsėtis sustojimo metu. Šiuo metu sunkvežimių gamintojai, įvertinę

vairuotojo poreikius, pateikia didelį jų pasirinkimą, įvertinant sunkvežimio eksploatacijos

ypatumus.

Žema miegamoji kabina

Tokio tipo kabinos

montuojamos automobiliuose,

kurie krovinius veža iki 600 km

atstumu. Kaip taisyklė, tokie

krovinio pervežimai apsiriboja

vienos dienos trukme į vieną

pusę ir tokį autotraukinį gali

aptarnauti vienas vairuotojas.

8 pav. Žema miegamoji kabina.

Paaukštinta miegamoji kabina su dviem gultais

Šio tipo kabinomis

dažniausiai aprūpinami

automobiliai, kurie veža

krovinius daugiau, kaip 600

km. atstumu. Šio tipo

kabinose numatytos dvi

miegamosios vietos

vairuotojams, kur jie gali

ilsėtis sustojimų metu.

9 pav. Aukšta dviejų lovų miegamoji kabina.

10 pav. Dieninė kabina, be miegamųjų vietų

11 pav. Prailginta dieninė kabina, be miegamųjų vietų

12 pav. Automobilinių traukinių ilgių palyginimas

Žema (dieninė) vairuotojo kabina be miegamosios vietos

Kabina be

miegamųjų lovų

komplektuojami

sunkvežimiai, kurie

važinėja trumpais

maršrutais. Tokie

sunkvežimiai per dieną

nuvažiuoja iki 600 km ir

sugrįžta į nuolatinę

stovėjimo vietą, todėl

priimama, kad vairuotojas miega namuose. Tokio tipo kabinos įrengiamos savivarčiuose,

specialiosios paskirties automobiliuose, vietines parduotuves aptarnaujančiuose sunkvežimiuose.

Prailginta (dieninė) vairuotojo kabina be miegamosios lovos

Šia kabina komplektuojami

automobiliai, važinėjantys miesto

ribose ir trumpais atstumais, iki 600

km. Dažniausiai tai įvairūs krovininiai

automobiliai ir autotraukiniai su

priekabomis. Prailgintoje kabinoje

daugiau vietos skirta daiktadėžėms,

arba montuojamos viena – dvi

papildomos sėdynės

Automobilio kabina su varikliu

prieš ją. Saugiausia kabina vairuotojo atžvilgiu. Tokio tipo kabinos labiausiai paplitusios Jungtinėse

Amerikos valstijose (JAV) ir krovininiuose automobiliuose. Tačiau Europos Sąjungoje tokio tipo

kabinos balniniai vilkikai

nenaudojami. Priežastis ekonominė.

Europos Tarybos direktyva

96/53/EB nustato maksimalų

privalomą visų, kroviniams gabenti

skirtų automobilių, priekabų ir

automobilių junginių, registruotų po

1997 m. rugsėjo 16 d., ilgį: 12 m –

14 pav. Dviguba kabina 15 pav. Dvigubos kabinos interjeras

automobiliui, 12 m – priekabai, 16,5 m – traukiamų automobilių (sunkvežimių) ir 18,75 m

automobilinių traukinių (balninis vilkikas su puspriekabe arba vilkikas su priekaba). Kadangi

ribotas bendras autotraukinio ilgis (18,75 m), tai kuo ilgesnis vilkikas, tuo trumpesnė bus priekaba

(puspriekabė). Amerikoje šių apribojimų nėra, todėl automobilinio traukinio ilgis gali būti ilgesnis,

negu apribota Europoje. Būtent dėl šios priežasties Europoje važinėja balniniai vilkikai, kurių

kabina konstruojama virš variklio, taip didinant pervežamo krovinio tūrį.

13 pav. Kabinos išdėstymas už variklio.

Dviguba kabina naudojama specialiosioms transporto priemonėms, kurioms į darbo vietą

reikia atvežti daugiau žmonių. Tai avarinių tarnybų (ugniagesių, elektros tinklų ir kt.) automobiliai.

Kaip taisyklė tai yra prailginta standartinio sunkvežimio kabina, kurioje papildomai sumontuotos

dvejos durys ir įrengtos keturios sėdimos vietos. Kai kurių gamintojų automobiliuose vietoje dviejų

galinių durų gali būti sumontuotos tik vienos durys, skirtos keleiviams išlipti tik į kelkraščio pusę.

Sunkvežimio kabinos durys gali būti atidaromos skirtingai. Italijoje buvo pagamintas

sunkvežimis, kurio durys buvo automobilio priekyje. 1954 metais italų firma ISO, Milane gamino

sunkvežimį ,,Isocarro". Tačiau vykdant gelbėjimo darbus tokios sunkvežimio durys būdavo

papildomas iššūkis gelbėjimo tarnyboms. Šiuo metu naudojamuose sunkvežimiuose gali būti

numatyta dviejų tipų durų konstrukcija: stumdomos ir atsidarančios.

16 pav. Stumdomos

automobilių durys

18 pav. Laipteliai 17 pav. Rankenos

Stumdomos kabinos durys krovininiuose automobiliuose

nėra itin populiarios, jos dažniausia sutinkamos tik specialios

paskirties automobiliuose – pašto, komunaliniuose ir kt. – tai yra

ten, kur vairuotojui tenka nuolatos įlipti ir išlipti.

Dažniausiai kabinose montuojamos atidaromos durys yra

didelės, kad vairuotojui būtų patogu įlipti ir išlipti. Durų

atsidarymo kampas gali būti iki 90°.

Didesniam patogumui įlipant ar išlipant iš

kabinos, įrengtos dvi tvirtos rankenos. Be to, vairą galima lengvai pastumti

link priekinio stiklo. Taip sudaroma didesnė judėjimo laisvė. Visi modeliai su

standartinio arba žemesnio

aukščio važiuokle gaminami su

dviem laipteliais, o modeliuose

su aukštesnės konstrukcijos

važiuokle įrengtas papildomas

atlenkiamas laiptelis. Aukštesnė

kabina visuomet gaminama su

trimis laipteliais. Įlipimas į

kabiną suprojektuotas taip, kad

būtų geras visų laiptelių matomumas išlipant iš kabinos. Tamsoje įlipimą apšviečia durų panelyje

esanti įdėtinė lemputė ir vidinis stogo plafonas. Vidinėje durų pusėje įtaisyta tvirta rankena.

Šiuolaikinio krovininio automobilio kabinos vidaus saugumo detalės užtikrina vairuotojo

apsaugą ir sumažina sužalojimų riziką avarijos metu. Prie tokių sistemų galima priskirti:

mechaninę smūgio energiją absorbuojantis vairas;

reguliavimo mechanizmas, kuris priešpriešinio susidūrimo metu vairą saugiai nukreipia į

šoną.

kabinos A statramsčiuose smūgio energiją absorbuojanti medžiaga;

prietaisų skyde ir prieš kelius esanti minkšta, smūgio energiją absorbuojanti medžiaga;

vidinė apdaila iš nedegių medžiagų;

gaisrinė signalizacijos sistema – standartinė įrangos dalis visose miegamosiose kabinose;

gesintuvas.

Sustiprintos vairuotojo ir keleivio sėdynės turi integruotus stabilizatorius, kurie apriboja

sėdynės pasislinkimą į priekį avarijos atveju. Integruota galvos atrama kiekvienoje sėdynėje

įtaisyta, kaip standartinė saugos įranga. Trijų taškų saugos diržai, pritvirtinti prie sėdynių. Inertinė

saugos diržo ritė tvirtinama prie sėdynės galo arba kabinos sienos.

19 pav. Vairuotojo sėdynė

19 pav. Sunkvežimis, kurio

ratų formulė 6X4

Sunkvežimių klasifikavimas pagal važiuoklės tipą

Sunkvežimių važiuoklė būna pritaikyta toms kelių sąlygoms, kokiomis važinėja

sunkvežimiai. Jeigu balninis vilkikas skirtas krovinių pervežimui Europoje, kur puikiai išvystyta

kelių ir logistikos infrastruktūra, kai kroviniai gabenami nuo vieno logistikos centro iki kito, o

vėliau mažesni sunkvežimiai išvežioja krovinius užsakovams nėra prasmės naudoti automobilius su

visais varomaisiais ratais. Šiems tikslams naudojami sunkvežimiai su galiniai varomaisiais ratais.

Tuo tarpu jeigu būtina važiuoti žvyrkeliu, sunkiai pravažiuojamu

kelių arba sunkvežimis skirtas dirbti karjere, kur sudėtingos

važiavimo sąlygos, tokio sunkvežimio visi ratai bus varomieji, o

esant poreikiui, galima blokuoti diferencialus ir tada kiekvienas

ratas bus varantysis.

Važiuoklės ratų formulė žymima kaip sandauga, kurioje

pirmasis dėmuo – bendras ratų skaičius (galiniai dvigubi ratai

skaičiuojami, kaip vienas), antrasis dėmuo – varomųjų ratų

skaičius. Pvz., paveikslėlyje pateiktas vilkikas turi tris ašis ir

kurių dvi galinės ašys varomosios. Bendras ratų skaičius 10, bet, kaip buvo minėta, dvigubi ratai

skaičiuojami, kaip vieni ratai, todėl pirmasis dėmuo ratų formulėje bus 6. Kadangi tik galiniai tiltai

yra varomieji, tai antrasis dėmuo bus 4. Galutinė ratų formulė 6X4.

Padidinto pravažumo sunkvežimiai yra tokie, kurių visi tiltai yra, arba gali būti vedantieji.

Kaip taisyklė tokių sunkvežimių ratų formulės būtų: 4X4, 6X6¸ 8X8.

Sunkvežimių klasifikavimas pagal krovinių gabenimą

Balniniai vilkikai, tai sunkvežimių tipas, skirtas prisikabinti ir transportuoti sunkiasvores

puspriekabes. Balniniai vilkikai naudojami didelio kiekio krovinių pervežimui Lietuvoje ir už jos

ribų. Prie balninio vilkiko prijungiama puspriekabė. Puspriekabė, tai priekaba, kurios priekis

remiasi į vilkiko balną, esantį ant užpakalinio tilto arba tarp užpakalinių tiltų. Balniniai vilkikai turi

20 pav. Balninis vilkikas

21 pav. Automobilinis traukinys

skysčiams pervežti

23 pav. Automobilinis

traukinys su izotermine

puspriekabe

24 pav. Automobilinis traukinys

su tentine puspriekabe

dienines kabinas, o tolimųjų reisų – kabinas su miegamosiomis vietomis. Dienines kabinas turintys

vilkikai aptarnauja Lietuvoje esančias įmones ir jų dienos rida, kaip taisyklė neviršija 600 km. Tai

prekes į prekybos centrus išvažiojantys vilkikai, taip pat didelį kiekį kuro, skaldos arba kitų birių

produktų pervežantys vilkikai. Jeigu vilkikas važiuoja gerais keliais, jo ratų formulė bus 4X2, arba

6X4, arba 6X2. Jeigu vilkikas dirba karjeruose, kur sudėtingos važiavimo sąlygos, jo ratų formulė

bus 4X4, 6X6. Lietuvoje

populiariausi Volvo,

Mercedes-Benz ir Scania

balniniai vilkikai, dėl

gerai išvystytos jų

pardavimo ir aptarnavimo

infrastruktūros.

Balninis vilkikas su puspriekabe sudaro automobilinį traukinį. Puspriekabės gali būti

skirtingos paskirties kroviniams vežti. Lietuvoje 60 proc. krovinių pervežama bortinėmis,

tentinėmis ir izoterminėmis puspriekabėmis.

Skystiems kroviniams gabenti naudojamos cisternos.

Jos gali būti vientisos ir gali būti suskirstytos į dalis.

Dažniausiai į dalis būna suskirstytos cisternos,

kuriose pervežami degalai. Tokioje cisternoje vienu

metu galima pervežti iki trijų tipų degalus. Biriems

kroviniams pervežti naudojamos bortinės puspriekabės. Greitai

gendančius krovinius

vežama izoterminėse

puspriekabėse. Šios

puspriekabės turi

šiluminės izoliacijos

sluoksnį ir

nepriklausomą nuo

vilkiko šaldymo sistemą. Šaldymo sistema dažniausiai būna

užpildyta šaldymo reagentu – freonu, kuris yra nuodingas žmogui. Izoterminės puspriekabės gali

turėti ne tik galines duris, bet ir šonines. Todėl vykdant gelbėjimo darbus į tai reikia atkreipti

dėmesį. Kroviniams, kurių pervežimui netaikomi jokie papildomi reikalavimai vežami tentinėse

puspriekabėse.

25 pav. Vietinio krovinių išvežiojimo

sunkvežimis

26 pav. Sunkvežimis, kurio ratų formulė 6X2

26 pav. Savivartis

Automobiliams pervežti skirtos puspriekabės sukonstruotos taip, kad galėtų pervežti iki 10

lengvųjų automobilių. Konteineriams pervežti skirtos puspriekabės turi specialius tvirtinimo taškus,

prie kurių pritvirtinami jūriniai konteineriai, kurie vėliau vežami automobiliniais keliais.

Vietinio pervežimo sunkvežimiai

Šio tipo sunkvežimiai dažniausiai

naudojami miestų ir miestelių infrastuktūros

aptarnavimui. Jų pagrindinė užduotis – pristatyti

krovinius į parduotuves ir ofisus. Per dieną jie

nuvažiuoja iki 400 km, todėl turi dieninę kabiną.

Šių sunkvežimių dažniausia ratų formulė – 4X2.

Ant važiuoklės montuojamas kietas arba tentinis

antstatas, gali būti įrengtas šaldytuvas. Antstato

tipas priklauso nuo krovinio vežimo ir jo

išsaugojimo reikalavimų. Šio tipo sunkvežimiai

yra manevringi, nedidelių gabaritų. Gali vežti iki

10 t krovinį.

Tarpmiestinio pervežimo sunkvežimiai

Šio tipo sunkvežimiai naudojami prekių pervežimui iš logistikos centrų į nutolusias darbo

vietas visoje Lietuvos teritorijoje. Per dieną jie nuvažiuoja iki 600 km, todėl komplektuojami dienine

arba dienine prailginta kabina. Šių sunkvežimių dažniausia ratų formulė – 6X4 arba 6X2. Antstatas

gali būti kietas, tentinis arba įrengtas šaldytuvas. Dažnai tokie sunkvežimiai komplektuojami

priekaba.

Sunkvežimiai statybos ir kitiems sudėtingiems darbams

Tai padidinto pravažumo sunkvežimiai, kurių ratų

formulė 6X6 6X4 turintys dieninę kabiną ir kėbulą biriems

kroviniams vežti. Kėbulas turi hidraulinę pavarą kroviniui

išversti į tris puses: galinę ir dešinę arba kairę puses.

Aukštos konstrukcijos važiuoklė skirta padidinti šių

sunkvežimių pravažumą blogais keliai, pagrindinių

automobilių, tame tarpe ir variklio, papildoma apsauga.

27 pav. D formos kuro talpykla

Sunkvežimių degalų talpyklų tipai ir jų išdėstymas

Sunkvežimiams, pervežantiems krovinius Lietuvos ir Europos Sąjungos keliais,

naudojamos talpios ir patvarios kuro talpyklos. Naujieji

sunkvežimiai gaminami su naujos serijos aliumininiais kuro

talpyklomis. Kuro talpyklos gali būti dviejų aukščių: žemos – 560

mm aukščio ir aukštos – 710 mm aukščio. Pagal formą gali būti

apvalūs, D formos ir stačiakampio formos. Kuro talpyklos

gaminamos skirtingų ilgių, todėl gamintojas gali parinkti kuro

talpyklą pagal gaminamo automobilio matmenis. Kuro talpyklų

ilgio žingsnis yra lygus 100 mm.

Dėl automobilio konstrukcinių ir kuro talpyklų montavimo

ypatumų D formos kuro talpykla talpina daugiau kuro nei to paties

ilgio ir aukščio apvalūs ar stačiakampio formos bakai. Efektyvus

talpumas, palyginus su stačiakampio formos baku, padidėjo apie

2.4%. Žemos kuro talpyklos montuojamos į žemas ir statybinių sunkvežimių važiuokles. Aukšta

kuro talpykla montuojama į vidutines ir aukštas važiuokles.

Sunkvežimio vairuotojo pusėje gali būti montuojamos kuro talpos su įleistais pakilimo

laipteliais. Priklausomai nuo užsakovo poreikių automobilio kuro talpyklos gali būti montuojamos

kaip kairėje, taip ir dešinėje automobilio pusėje. Lentelėje pateikiame kuro talpų tūrius,

priklausomai nuo išmatavimų.

1 lentelė Automobilių talpyklų išmatavimai ir tūriai

Kuro talpyklos aukštis 710 mm Kuro talpyklos aukštis 560 mm

talpyklos talpyklos

ilgis tūris ilgis tūris ilgis tūris ilgis tūris

210 530 650 1630 160 530 505 1630

330 830 690 1730 255 830 540 1730

405 1030 730 1830 315 1030 570 1850

480 1220 750 1900 380 1230 600 1950

610 1530 810 2030 415 1330 630 2030

Žemiau pateiksiu dažniausius kuro talpyklų ir akumuliatorinių baterijų montavimo

variantus.

2.8 Balniniai vilkikai

Tai automobiliai tolimiems didelių puspriekabių pervežimams. Tokie automobiliai gali

vykti ne vieną tūkstantį kilometrų.

Akumuliatorinės baterijos tvirtinamos ant rėmo už vairuotojo kabinos specialioje

dėžėje. Kuro talpos gali būti, kaip kairėje, taip ir dešinėje bei iš abiejų pusių.

Naujesniuose sunkvežimiuose yra įrengiami du tvirti laipteliai -patogesniam priekinio stiklo

valymui. Viena rankena įtaisyta grotelėse, o po priekiniu stiklu įrengtos dar dvi rankenos

pasilaikymui. Tai gali būti panaudota avarijos atveju patogesniam patekimui į kabina ar pjaustymo

darbus atliekant.

Oro pagalvės

Pirmasis sunkiasvorių sunkvežimių gamintojas Volvo naudoti vairuotojo oro pagalves

pradėjo 1994 metais. Oro pagalvė - tai dujomis užpildyta maišas, kuris, įvykus susidūrimui su

priekyje esančia kliūtimi, labai greitai prisipildo dujų, taip apsaugodamas vairuotoją nuo priekinio

smūgio jėgos poveikio.

Automobiliuose gali būti viena ar daugiau oro pagalvių. Taip pat jos gali būti daugiapakopės

(dviejų pakopų –smūgio metu suveikia pirma oro pagalių pakopa, o įvykus antram smūgiui suveikia

antroji). Galimos oro pagalvių išdėstymo vietos:

1. vairo rate,

2. prietaisų panelėje,

3. priekinių sėdynių nugarinėje,

4. statramsčiuose,

5. duryse.

Šiuolaikinių automobilių saugos oro pagalvių sistemos susideda iš kontrolinių prietaisų, oro

pagalvių dangtelių, pačių oro pagalvių, dujų generatorių, elektros energijos kaupiklių.

Kontroliniai prietaisai - tai specifiniai ir skiriasi priklausomai nuo automobilių modelių.

Tačiau pagal paskirtį juos galima skirstyti į susidūrimo ir saugumo daviklius (jutiklius),

diagnostinius – valdomuosius modulius.

Susidūrimo davikliai išdėstomi greičiausiai deformuojamuose automobilio vietose. Jų

paskirtis – perduoti valdymo signalą pagalvės išsiskleidimui. Dažniausiai montuojami penki

susidūrimo davikliai: du prie radiatoriaus tvirtinimo; du prie dešinio ir kairio priekinių sparnų

tvirtinimo elementų; vienas prie prietaisų lentos. Tačiau limuzino klasės modeliuose susidūrimo

daviklių gali būti iki dvylikos.

Saugumo davikliai yra jungiami nuosekliai su susidūrimo davikliais ir skirti apsaugoti nuo

klaidingų oro pagalvių išsiskleidimų.

Diagnostiniai – valdomieji moduliai nuolat vertina oro pagalvių sistemų būklę ir esant

gedimams perspėja vairuotojus (šviesos indikatoriais ar garso signalais ). Pagal daviklių parodymų

rezultatus iš modulių persiunčiamas impulsas pagalvės išsiskleidimui.

Oro pagalvės dangtelis uždengia ir apsaugo oro pagalves ir dujų generatorius nuo aplinkos

poveikio. Avarijos metu jie per kelias milisekundes skyla ir sudaro oro pagalvės išsiskleidimo

kreipiančiąsias .

Oro pagalvės yra montuojamos virš dujų generatorių. Šiuo metu oro pagalvės gaminamos iš

nailono medžiagos, padengtos neoprenu. Juose yra keturios juostos, kurios užtikrina teisinga

išsiskleidimą visomis kryptimis, ir išleidimo angos, pro kurias išleidžiamos dujos. Dujų išleidimas

užtikrina žmogaus amortizacija susidūrimo su oro pagalvę metu. Visas procesas, nuo pagalvės

išsiskleidimo ir žmogaus amortizacijos iki jos subliūškimo, trunka apie 150 iki 200

milisekundžių.

Dujų generatorius - tai pirotechninis užtaisas kurio darbo metu pagaminamas reikiamas

pagalvės išsiskleidimui dujų kiekis. Dujų generatoriuje montuojama uždegimo kapsulė kuri avarijos

metu, gavusi elektrinį impulsą, užsiliepsnoja ir uždega pagrindinį užtaisą. Pagrindinio užtaiso

degimo metu išsiskiria reikalingas kiekis dujų(pagrinde azoto ). Dujos pratekėdamos pro specialius

filtrus, ataušta ir patenka į oro pagalvės vidų.

Elektros energijos kaupikliai - įsikrauna nuo automobilių akumuliatorinių baterijų ir skirti

užtikrinti oro pagalvių sistemų darbą net tuo atveju, kai įvyktų įvykio metu sugadinami pagrindiniai

elektros šaltiniai. Daugelis elektros kaupiklių gali net 30 min. po akumuliatorinių baterijų išjungimo

išlaikyti krūvį.

Išsiskleidusios autoįvykio metu oro pagalvės paprastai nesudaro didelių rūpesčių

gelbėtojams, kadangi būna subliūškusios ir jas galima nustumti į vieną ar kitą pusę. Tačiau jų

negalima pjauti ar kirpti, nes oro pagalvių viduje gali būti nuodingų pirotechninių užtaisų, medžiagų

liekanų. Aplink išsiskleidusią pagalvę aptinkami nepavojingi “Talko” milteliai, kurie naudojami

apsaugai nuo sulipimo, o taip pat dalelės nesudegusios pirotechninės medžiagos, kurios gali

pasižymėti dirginančiomis savybėmis.

Oro pagalvių pirotechniniai užtaisai gaisro atveju nesprogsta, bet dega labai spontaniškai.

Paprastai pakanka apie 200 C, kad užsiliepsnotų pirotechninis užtaisas.

Pagrindinai oro pagalvės yra skirtos apsaugoti žmones susiduriant priekiu ir tik nedaugelis

modelių turi oro pagalves apsisaugojimui šoninių susidūrimo metu. Todėl dažnai, kai automobilis

susiduria šonu, apsiverčia, smūginio susidūrimo davikliai nesuveikia ir oro pagalvės neišsiskleidžia.

Tokiais atvejais gelbėtojams iškyla grėsmė patiems susižeisti.

Oro pagalvė esanti vairo rate: ji yra įmontuota vairo vidurinėje dalyje, centriniame jutiklyje

yra integruota ir registruota tam tikra greitėjimo (pagreičio) vertė. Viršijus atitinkamas ribas

suveikia oro pagalvė. Uždegimo patronas, esantis dujų generatoriuje, gauna uždegimo įtampos iš

oro pagalvės valdymo įrenginio, susidariusios dujos išsiskiria į oro pagalvę.

Oro pagalvė esanti panelėje: yra įmontuota prietaisų skydelyje virš dėklės. Tam, kad esant

susidūrimui, be reikalo neišsiskleistų oro pagalvė jei nesėdi keleivis yra montuojamas jutiklis

priekinėje sėdynėje. Jutikliai bei oro pagalvės valdymo įrenginio duomenų vertinimo sistema gali

atpažinti svorį ant priekinės sėdynės nuo 12 kilogramų.

Šone esanti oro pagalvė: ji yra montuojama už durų apdailos, užrakto srityje. Esant smūgiui

į šoną jutiklių bei valdymo įrenginio elektrinių sensorių pagalba yra išmatuojama, ar nėra viršyta

greitėjimo riba. Jei riba yra viršyta, oro pagalvių valdymo įrenginys duoda signalą, kad suveiktų

šonuose esančios oro pagalvės.

Oro pagalvė apsauganti galvą: oro pagalvės apsaugančios galvą IST (Inflatable Tubural

Structure) yra įmontuotos iš keleivio bei vairuotojo pusės, išilgai priekinio statramsčio ir stogo

rėmo. Jos suveikia kartu su šoninėmis oro pagalvėmis. Oro pagalvė apsauganti galvą skiriasi nuo

kitų oro pagalvių. Skirtingai nuo priekyje bei šonuose esančių oro pagalvių, kurios subliūkšta gana

greitai, apsauganti galvą pagalvė dar kurį laiką būna išsipūtusi ir suteikia papildomą apsaugą

automobilio apsivertimo atveju.

21 pav. Suveikusi sunkvežimio oro pagalvė.

2.3.4 veiksmai esant neišsiskleidusioms oro pagalvėms

Ugniagesiai – gelbėtojai aptikę neišsiskleidusias oro pagalves, turi:

1. išjungti akumuliatorių,

2. išjungti degimą ir ištraukti užvedimo raktelį iš spynos. Kai kuriuose automobiliuose prie

vairo kolonėlės būna specialios oranžinės ar geltonos spalvos elektrinės movos, skirtos

oro pagalvių sistemų išjungimui,

3. užtikrinti, kad oro pagalvės išsiskleidimo kryptimi nebūtu talpinami jokie įrankiai ar

įranga bei žmogaus kūno dalys,

4. kuo skubiau stabilizuoti automobilį, nes jo bet koks judesys gali aktyvuoti oro pagalvių

sistemas,

5. nekirpti jokių elektrinių laidų,

6. nekirpti vairo veleno ar vairo rato pagrindo,

7. nestumti varo kolonėlės,

8. būti pasiruošusiems netikėtiems oro pagalvių išsiskleidimams, nes tuo metu sklindantis

garsas gali viršyti 120 decibelų.

2.3.5.Saugos diržų papildomi įtempėjai

Dažniausiai yra sutinkamos dvi saugos diržų įtempimo avarijos atveju sistemos.

Mechaninėje sistemoje naudojimas suspaustos spyruoklės, kurios įvykio metu

atpalaiduojamos ir diržas įtempiamas 6 – 12 cm. Įtempimo atstumas priklauso nuo žmogaus dėvimų

rūbų storio.

Pirotechninio užtaiso sistemos, priklausomai nuo išdėstymo, gali būti dviejų rūšių: užtaisas

automobilių statramstyje; užtaisas saugos diržo sagties tvirtinime prie sėdynės. Abi sistemos veikia

analogiškai. Smūgio metu suveikia davikliai ir pasiunčiamas elektrinis impulsas į pirotechninį

užtaisą, kuriam veikiant diržas įtempiamas 6-18cm.

Trijų fazių saugos diržas – jis kaip ir anksčiau yra pagrindinis saugos įrenginys. Dabar

visuose automobiliuose yra sumontuoti automatiniai diržai abiem priekinėms sėdynėms ir galinėms

šoninėms sėdynėms. Galiniai vidurinei sėdynei yra įmontuotas rankiniu būdu reguliuojamas vienos

fazės diržas, bet kai kuriuose modeliuose – trijų fazių diržas.

Diržų su automatika veikimas – diržas sukas ant ratuko, kuris yra pritvirtintas prie kėbulo. Jį

automatiškai susuka spyruoklinis mechanizmas. Lėtai traukiamas diržas juda laisvai, tačiau

patraukus jį su jėga jis užsiblokuoja. Tokiu būdu smūgio metu diržo ištraukimas sustabdomas.

Užsisegus diržą jį reikia šiek tiek sutraukti. Spyruoklinė ištraukimo automatika įveržia diržą, bet

nepakankamai stipriai jei pvz.: keleivis vilki storus rūbus. Krūtinės ir klubų srityje diržas turi būti

gerai įveržtas. Važiavimo metu diržas nuolat turi būti teisingai perjuostas. Klubų srityje jis turi

gulėti žemiau. Jei jis juos pilvą, tai gali sukelti dar didesnių traumų.

Ne visada tiksliai galima nustatyti, kuriuose automobiliuose yra įrengti papildomi saugos

diržų įtempėjai. Todėl yra svarbu atsegti saugos diržus kaip galima greičiau, o esant blogam sagties

pasiekimui, juos perkirpti dvejose vietose: ties statramsčiu ir sėdynės pagrindu. Esant mechaninei

diržo įtempimo sistemai, jokiais būdais nekirpti sėdynių pagrindo. Esant pirotechninio veikimo

diržų įtempimo sistemai, elgtis taip kaip neišsiskleidusios oro pagalvės atveju. Nekirpti tose vietose

kur yra sumontuotas pirotechninis užtaisas. Daugumoje automobilių pirotechninis užtaisas būna

statramsčio apačioje. Tačiau “VOLVO S70” ir “VOLVO V70” pirotechninis užtaisas yra viršutinėje

statramsčio dalyje.

Kai kurie gamintojai greta diržų įtempėjų komplektuoja dar ir papildomą įrenginį, kuris per

kelias sekundės dalis truputi atleidžia keleivio atramą tam, kad sumažinti diržo apkrovą kūnui.

VOLVO modeliuose su oro pagalvėmis – S40 ir V40 diržas taip priglunda prie kūno, kad gaunamas

panašus efektas kaip oro pagalvė.

Apsauga nuo prasmegimo – vis daugiau automobilių gamintojų paskutiniais metais

sėdynėse montuoja apsaugą nuo “submarining” efekto, t.y. nuo prasmegimo po saugos diržu ties

juosmens linija. Tai paprastai būna skersinis arba paspara, kurių pagalbą keleivis neišsineria iš

diržo.

Aukščio reguliavimas – daugelio automobilių diržo pozicija tiek priekinėse sėdynėse, tiek

galinėse reguliuojama rankiniu būdu. Kiekvienam vairuotojui ir keleiviui reikia individualiai

nureguliuoti diržą. Kai kuriuose automobiliuose priekinėse sėdynėse, o rečiau galinėse saugos diržų

aukščio nustatymas vyksta automatiškai. Nuo 1991 metų VOLVO montuoja priekinėse sėdynėse

automatinį viršutinės diržo pozicijos reguliatorių, kuris yra serijinės įrangos dalis VOLVO 440/460,

S40/V40 ir S70/V70 modeliuose.

2.4. Kitos saugumo priemonės

2.4.1 apsauginė kamera

Saugi kamera –sektorius aplink keleivius turi būti kiek galima stiprus. Sijų ir vamzdžių

sistema aplink keleivius paprastai vadinama apsaugine kamera. Jei ji sukonstruota gerai, tai įvairių

situacijų atveju užtikrina keleiviams saugumą. Ši saugos kamera susideda iš durų slenksčių,

nešančių skersinių, tarp slenksčių, iš stogo atramų ir kartais iš stogo nešančių sijų, kurios saugo

keleivius automobiliui verčiantis.

2.4.2 sutvirtintos durys

Durų konstrukcija-yra neatskiriama autoįvykių apsaugos sudėtinė dalis. Durys turi būti taip

sukonstruotos, kad avarijos metu neatsidarytų ir nesideformuotų, tam kad galėtume jas atidaryti.

Tuo tikslu daugelis gamintojų duryse įrengia išilginius sutvirtinimus iš plieno, kurie įvairių tipų

priešakinio susidūrimo metu saugo dureles nuo didelių sulamdymo.

2.4.3 apsauga nuo gaisro

Gaisrinė siena-ši sienelė yra tarp keleivių kabinos ir variklio skyriaus. Ji dar vadinama

“gaisro užtvara” arba “atkirtinė siena”. Šie įvairūs apibrėžimai nusako šios sudėtinės dalies

funkciją. Ji saugo keleivius nuo ugnies, o taip pat yra užtvara nuo šilumos, garsų ir kvapų.

Apsaugos vystymas – apsaugos sistemos praeityje nebuvo svarbus aspektas, bent jau didelių

serijų gamintojams. Buvo keletas saugumo priemonių gerinimo laikotarpių, tačiau tai niekad

nebuvo nuosekliai tęsiama, nes nebuvo didelio poreikio.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, praėjus 100 metų po automobilio sukūrimo atsirado

priešinga tendencija. Žodis “saugumas” tapo esminiu. Nuo šiol automobilių rinkoje svarbiausiu

aspektu tapo eismo saugumas. Tačiau labai dažnai tarp marketingo retorikos ir realių žingsnių

saugumo link būna didelė praraja.

http://www.autoreviu.lt/portal/categories/21/1/0/1/article/17624/keliu-automobilinio-transporto-

klasifikacija

http://ec.europa.eu/transport/road_safety/specialist/knowledge/vehicle/safety_design_needs/cars_en

.htm

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1996L0053:20020309:LT:PDF

http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/p/puspriekabe