SUNKVEŽIMIŲ KONSTRUKCINIAI YPATUMAI
Sunkvežimiai užima antrą vietą pagal automobilių skaičių šalies keliuose. Jų skaičius su
kiekvienais metais didėja. Avaringiausi Lietuvos magistraliniai keliai (A9, A13, A15, A7, A1, A5)
yra tarptautiniai. Tai pagrindinės prekybos arterijos, kuriomis vykdomi tarptautiniai pervežimai –
kursuoja sunkieji vilkikai. Pagrindinė problema, kodėl būtina atkreipti dėmesį į šią transporto rūšį
tai įvykių pasekmės. Dažniausiai tokiose avarijose žūsta žmonės, išpilami vežami paprasti ir
pavojingi kroviniai. Pasitaiko atvejų, kai tokios transporto priemonės pakraunamos viršijant
maksimaliai leistiną normą, todėl pasikeičia sunkvežimio važiavimo, ir kas ypač svarbu, stabdymo
bei manevravimo dinamika.. Lengvajam automobiliui susidūrus su 40 ir daugiau tonų sveriančiu
vilkiku, pasekmės būna fatališkos, net jeigu greičiai yra nedideli. Sunkvežimių transporto avarijų
metu gali kilti pavojus ir gamtai. Tolimųjų reisų vilkiko kuro talpos yra didelės ir išsiliejęs kuras
gali sukelti ekologinę avariją. Susidūrimas su vilkiku ar kitu sunkvežimiu lengvajam automobiliui
yra toks pavojingas dėl kelių priežasčių:
1. didelis masių skirtumas;
1 pav. Sunkvežimio ir lengvojo automobilio masių skirtumas.
2. automobilių geometrijos skirtumai: prošvaistės ir pagrindinio rėmo (automobilis su
mažesne prošvaiste ir žemiau esančiu pagrindiniu rėmu palenda po sunkvežimiu ir būna
sutraiškomas);
2 pav. Sunkvežimio ir lengvojo automobilio klirensų skirtumai.
Transporto avarijos pasekmes lemia ir susidūrimų rūšis. Išskiriamos 7 pagrindinės
susidūrimų rūšys. Pagrindines susidūrimų rūšis pateikiame 1 lentelėje.
1 lentelė. Dažniausios susidūrimų rūšys.
Susidūrimas, kai judėjimo kryptis Susidūrimo schema
Susidūrimų
statistika
Priešinga
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio priekiu
30%
Priešinga
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio šonu
5%
Vienoda
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio galine dalimi
15%
Vienoda
lengvojo automobilio priekis su
sunkvežimio galine dalimi
12%
Sankryžoje
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio šonu
15%
Sankryžoje
sunkvežimio šonas su lengvojo
automobilio priekiu
12%
Lenkiant
sunkvežimio šonas su automobilio
šonu
10%
Analizuojant avarijas galime teigti, kad dažniausios avarijos yra kai automobiliai susiduria
važiuoja priešprieša. Statistika teigia, kad tokių įvykių metu daugiausia nukenčia lengvųjų
automobilių keleiviai. Sunkvežimių gamintojai diegia papildomas saugumo priemones, kurios
padeda užtikrinti ne tik sunkvežimio vairuotojo, kuris sėdi sąlyginai saugesnėje nuo avarijų
3 pav. Lengvojo automobilio palindimo po sunkvežimiu
pasekmės
4 pav. Lengvojo automobilio palindimo po
sunkvežimiu pasekmės
5 pav. FUPS įrengimo sunkvežimiuose schema
6 pav. FUPS veikimo kinematinė schema
padėtyje negu lengvojo automobilio vairuotojas ir keleiviai. Tyrimai parodė, kad žmogiškosios
klaidos yra veiksnys, prisidedantis maždaug prie 70%, transporto eismo aplinka – 20%, o transporto
priemonių defektai ir gedimai – prie maždaug 10% visų eismo nelaimių. Bet dažniausiai tai būna tik
dominuojantis veiksnys. Avarijos priežastys dažniausiai būna kompleksinės, apimančios
dominuojantį ir papildomus veiksnius.
Skirtingas sunkvežimių ir lengvųjų
automobilių aukštis ir masės visada kėlė
žmonių, važiuojančių lengvajame
automobilyje saugumo problemų.
Susidūrimo metu lengvasis automobilis palenda po
sunkvežimiu ir pasekmės būna labai skaudžios.
Tačiau transporto priemonių kūrėjai sukūrė sistemą,
kuri gali dalinai sumažinti (sugerti) susidūrimo metu
susidariusias jėgas. Tai apsaugos nuo
priekinio susidūrimo sistema – FUPS
(Frontal Under run Protection System).
Apsaugos nuo priekinio susidūrimo sistema
įdiegta visuose šiuolaikiniuose
sunkvežimiuose. Be to priekabose ir
puspriekabėse įdiegtos tokios pat FUPS
sistemos, kurios susidūrimo metu neleidžia
lengvajam automobiliui palįsti po
sunkvežimiu ar jo priekaba. Todėl sumažėja
sunkių sužeidimų rizika bei padidėja
lengvųjų automobilių keleivių galimybė
išgyventi.
Apsaugos nuo priekinio susidūrimo
sistemos pagrindas – tvirtas, tiesiogiai prie
važiuoklės rėmų pritvirtinta plieninė arba
lengvesnio metalo sija, perduodanti susidūrimo energiją į gniuždomas smūgio akumuliacines dalis.
Strypas išlaiko dideles apkrovas – apie 8 tonų smūgio jėgą galuose ir 16 tonų smūgio jėgą viduryje.
Ši sija sąlyginai lengva, nes ji yra integruota kabinos konstrukcijos dalis. Ne mažiau svarbi apsauga
7 pav. Keleiviams vežti skirtas
sunkvežimis
8 pav. Sunkvežimių kabinų „Crash“ testas
nuo palindimo po sunkvežimiu iš galo. Ji diegiama kaip įprastinė (su fiksuotu strypu), arba su
įtraukiama sija. Apsauginė sija tvirtinama tokiame pačiame aukštyje, kaip ir lengvųjų automobilių
bamperis. Gniuždomoji dalis sujungta su sunkvežimio važiuokle. Žiūrint iš šono ši sistema primena
trikampį. Smūgio metu apsauginė sija neleidžia lengvajam automobiliui palįsti po sunkvežimiu, o
gniuždymo dalis sugeria priešpriešinį smūgį, taip sumažindama apkrovas, kurios veikia
nukentėjusiuosius. Tokios apsaugos nuo palindimo po sunkvežimiu sistemos neturi padidinti
pravažumo sunkvežimiai.
Sunkvežimiai dažniausiai naudojami krovinių
pervežimui, nors yra gaminamų sunkvežimių, skirtų
žmonių gabenimui. Sunkvežimių skirstymas gali būti
skirtingas: pagal krovinių pervežimo nuotolį į trumpojo
nuotolio ir ilgojo nuotolio, pagal kėbulo tipą į atviro ir
uždaro kėbulo, pagal ratų formulę į visų varančiųjų ir
galinių varančiųjų, pagal variklio išdėstymą į variklis po
kabina, variklis kabinos priekyje. Gali būti ir kiti skirstymai. Sunkvežimių skirstymas pagal
pervežimo nuotolį ugniagesiams gelbėtojams svarbus, nes trumpojo ir ilgojo nuotolio automobilių
kabinos skiriasi. Ilgojo pervežimo nuotolio sunkvežimių kabinose sudaromos sąlygos vairuotojams
pailsėti, tuo tarpu trumpojo pervežimo nuotolio sunkvežimiuose miegamosios vietos nenumatomos.
Įrengiant kabinas šiuolaikinių sunkvežimių visa įranga ir kabinos elementai daromi iš nedegių ir
sunkiai degių medžiagų, projektuojami taip, kad susidūrimo metu jie sugertų smūgio jėgą, o
deformacijos kiek galima mažiau pakenktų vairuotojui ir keleiviui. Be to, ilgojo vežimo nuotolio
sunkvežimiuose kabinos viduje laikomų reikmenų, pvz., mikrobangų krosnelės, kavos virimo
aparato konstrukcija yra tokia, kad juos būtų galima tvirtai pritvirtinti prie kabinos. Tai užtikrina,
kad susidūrimo ar avarinio stabdymo atveju jie liks savo vietoje.
Sunkvežimio kabinos
Dažniausiai pasitaikančios sunkvežimių avarijos susidūrimai su kitais automobiliais ir
sunkvežimių virtimai. Retesni transporto įvykiai, kai vairuotojo kabina patiria išorinį smūgį arba
atsitrenkia į žemę.
Didžiausias dinaminis
krūvis tuo metu tenka
vairuotojo kabinai. Ji turi
sumažinti transporto
avarijos pasekmes
sumažinant ir sugeriant
smūgio energiją, taip pat
deformacijos turi būti minimalios, kad kabinos viduje liktų pakankamai vietos reikalingos
vairuotojams ir keleiviams išgyventi.
Vertinant avarijų pasekmes ir atliktų testų rezultatus kabinos korpusas gaminamas iš ypač
stipraus plieno, o durys ir priekinė kabinos dalis papildomai stiprinami saugos lankais, kurie
susidūrimo metu išskaido smogio energiją ir perduoda ją į kitas deformuojančias kėbulo dalis.
Kabinos apvadai suprojektuoti taip, kad iki tam tikro laipsnio pasiduotų smūgio jėgai. Todėl kabina
gali būti pastumta smūgio kryptimi, taip sumažinant kabinos deformavimą ir pašalinių daiktų
patekimui į kabiną. Šiuolaikinio sunkvežimio kabina, tai ne tik vairuotojo darbo vieta. Tolimųjų
krovinių vežimo sunkvežimiai yra sukonstruoti taip, kad jie gali atstoti motelį. Kabinose įrengtos
lovos, kuriose vairuotojai gali ilsėtis sustojimo metu. Šiuo metu sunkvežimių gamintojai, įvertinę
vairuotojo poreikius, pateikia didelį jų pasirinkimą, įvertinant sunkvežimio eksploatacijos
ypatumus.
Žema miegamoji kabina
Tokio tipo kabinos
montuojamos automobiliuose,
kurie krovinius veža iki 600 km
atstumu. Kaip taisyklė, tokie
krovinio pervežimai apsiriboja
vienos dienos trukme į vieną
pusę ir tokį autotraukinį gali
aptarnauti vienas vairuotojas.
8 pav. Žema miegamoji kabi
