172
Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 27-F-11-13 STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA VEIKSNIŲ ANALIZĖ, IR PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMO GALIMYBĖS“ Perkančioji organizacija: Valstybės tarnybos departamentas Paslaugų teikėjas: Viešoji įstaiga “PVC“ (Projektų vadybos centras) Ataskaita pateikta 2016 m. spalio 14 d. Ataskaitą teikia Projekto vadovas Vytautas Stankevičius Ataskaitą tvirtina _______________________________________

STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

  • Upload
    others

  • View
    5

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 27-F-11-13

STUDIJA-TYRIMAS

„PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA

VEIKSNIŲ ANALIZĖ, IR PASITIKĖJIMO

VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMO

GALIMYBĖS“

Perkančioji organizacija: Valstybės tarnybos departamentas

Paslaugų teikėjas: Viešoji įstaiga “PVC“ (Projektų vadybos centras)

Ataskaita pateikta 2016 m. spalio 14 d.

Ataskaitą teikia Projekto vadovas Vytautas Stankevičius

Ataskaitą tvirtina _______________________________________

Page 2: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

TURINYS

TRUMPINIAI ...................................................................................................................................... 4

PAGRINDINĖS SĄVOKOS ............................................................................................................... 5

ĮŽANGA .............................................................................................................................................. 6

1. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA MATAVIMO ESAMOS SITUACIJOS

ANALIZĖ ............................................................................................................................................ 7

1.1. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos

departamento tyrimų analizė ir vertinimas ................................................................................. 7

1.2. Valstybės tarnautojų etikos principų ir jų taikymo problemų analizė bei įtakos

pasitikėjimui valstybės tarnyba vertinimas ............................................................................... 19

1.3. Pasitikėjimo valstybės tarnyba bei naudojamų rodiklių valstybės tarnybos veiklos

efektyvumui vertinti užsienio valstybėse analizė ir vertinimas ............................................... 25

1.4. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba

identifikavimas bei atliktos reprezentatyvios visuomenės ir identifikuotų grupių apklausų

rezultatai ....................................................................................................................................... 38

1.4.1. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba

identifikavimas ............................................................................................................................. 38

1.4.2. Įvykdytų apklausų rezultatų analizė ................................................................................ 39

2. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA VEIKSNIŲ ANALIZĖ BEI ĮŽVALGOS DĖL

VALSTYBĖS TARNYBOS EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS TOBULINIMO ..... 104

2.1. Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė .......................................................... 104

2.2. Įžvalgos dėl Valstybės tarnybos efektyvumo vertinimo metodikos tobulinimo ........ 108

3. REKOMENDACIJOS DĖL PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMO

GALIMYBIŲ .................................................................................................................................. 109

4. VEIKSMŲ PLANAS PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMUI ................. 112

LITERATŪRA ................................................................................................................................ 115

PRIEDAI ......................................................................................................................................... 118

1 priedas. Teiginių tiriamiems reiškiniams matuoti sąvadas ....................................................... 119

2 priedas. Lietuvos visuomenės apklausos rezultatai .................................................................. 124

3 priedas. Anketinėmis apklausomis tiriamų reiškinių operacionalizavimas .............................. 126

4 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: anketinės apklausos ................................................ 128

4.1. Visuomenės apklausos klausimynas ............................................................................. 128

4.2. Politikų apklausos klausimynas .................................................................................... 130

4.3. Žiniasklaidos darbuotojų apklausos klausimynas ......................................................... 132

4.4. Socialinių mokslų srities ekspertų apklausos klausimynas ........................................... 135

Page 3: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

4.5. Verslo atstovų apklausos klausimynas .......................................................................... 137

4.6. Valstybės tarnautojų apklausos klausimynas ................................................................ 140

5 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: Interviu ................................................................... 143

5.1. Interviu su politikais klausimynas ................................................................................. 143

5.2. Interviu su žiniasklaidos darbuotojais klausimynas ...................................................... 145

5.3. Interviu su socialinių mokslų srities ekspertais klausimynas ........................................ 147

5.4. Interviu su verslo atstovais klausimynas ....................................................................... 150

6 priedas. Interviu dalyviai .......................................................................................................... 152

7 priedas. Statistinių testų rezultatai: visuomenės apklausos duomenys ..................................... 154

8 priedas. Etiškos organizacijos kultūros klausimynas ................................................................ 170

Page 4: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

TRUMPINIAI

DB – Duomenų bazė

EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EK – Europos Komisija

ESS – European social survey, Europos socialinis tyrimas

EVS – European value survey, Europos vertybių apklausa

JK - Jungtinė Karalystė

LR – Lietuvos Respublika

TI – Transparency International, Tarptautinis skaidrumas

VRM – Vidaus reikalų ministerija

VT – valstybės tarnyba

VTD – valstybės tarnybos departamentas

VTĮ – valstybės tarnybos įstatymas

Page 5: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Pasitikėjimas – tai vienos šalies požiūris į kitą kaip į patikimą, geranorišką partnerį

santykiuose, kuriuose yra rizikos ar pažeidžiamumo elementas (McAllister, 1995). Kadangi požiūris

yra psichologinis reiškinys, apimantis pažinimo/kognityvinį ir jausminį elementus (Fishbein ir

Ajzen, 1980), skiriamas a) kognityvinis ir b) emocinis pasitikėjimas.

Kognityvinis pasitikėjimas formuojasi patirties ir informacijos bei žinių pagrindu (pvz.,

jeigu praeityje viena šalis aptarnavo kitą kompetentingai, atsiranda racionalus lūkestis, kad ta šalis

elgsis taip pat ateityje). Kituose šaltiniuose įvardijamas kaip sąlygiškas pasitikėjimas, kadangi jis

yra ribotas kaip ir individo patirtis (Jones ir George, 1998).

Emocinis pasitikėjimas remiasi šalių abipusiu sąžiningo ir garbingo elgesio lūkesčiu

nereikalaujant ir neieškant įrodymų. Gali būti įvardijamas ir kaip besąlygiškas pasitikėjimas,

kadangi išreiškia požiūrį, jog visi žmonės ar institucijos vertos pasitikėjimo (Jones ir George, 1998).

Apibrėžtas (angl. particularized) pasitikėjimas – pasitikėjimas, suteikiamas žmonėms, kurie

yra panašūs į mus pačius (pvz., giminėms, pažįstamiems, draugams, „savo rato“ žmonėms,

asmenims, kurie panašūs savo charakterio savybėmis ar/ir vertybėmis į mus), priklauso nuo turimos

informacijos apie juos ir/ar patirties bendraujant (Uslaner, 2002). Logiškai susijęs su kognityviniu

pasitikėjimu.

Neapibrėžtas, bendrasis (angl. generalized) pasitikėjimas – optimistinis požiūris į svetimus

žmones kaip vertus pasitikėjimo (Uslaner, 2002). Išreiškia moralinę nuostatą į kitus žmones,

nepriklausančią nuo informacijos ar patirties, susijęs su optimistiniu požiūriu į pasaulį ir

geranorišką žmogaus prigimtį (Žiliukaitė ir kt., 2006). Sinonimiškas socialiniam pasitikėjimui,

susijęs su emociniu pasitikėjimu.

Institucinis pasitikėjimas – tai visuomenės pasitikėjimas institucijomis. Naudojamas

diferencijuojant tarpasmeninį (kuris yra neapibrėžto/bendrojo/socialinio pasitikėjimo lygmuo),

organizacinį (organizacijos darbuotojų ir vadovų tarpusavio pasitikėjimas), tarporganizacinį

(pasitikėjimas tarp organizacijų kaip pasitikėjimo šalių) pasitikėjimo tipus. Pasitikėjimas

valstybinėmis tarnybomis remiasi instituciniu lygmeniu.

Socialinis pasitikėjimas – sugebėjimas pasitikėti žmonėmis, kurių gerai nepažįstame

(Žiliukaitė ir kt., 2006).

Politinis pasitikėjimas – piliečių pasitikėjimas vyriausybe ir jos institucijomis, t.y. jų

požiūris, kad tai, ką daro šios institucijos, yra teisinga ir sąžininga ir suvokimas, kad jos pateisina jų

lūkesčius (EBPO, 2013).

Page 6: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

6

ĮŽANGA

Šį tyrimą-studiją atliko Viešoji įstaiga ,,PVC“ (Projektų vadybos centras) pagal Valstybės

tarnybos departamento užsakymą (sutarties Nr. 27-F-11-13) 2016 m. kovo – rugpjūčio mėn. Tyrėjų

komandą sudarė V. Stankevičius (projekto vadovas), I. Zykienė ir dr. R. Pučėtaitė (ekspertės) bei

dr. A. Novelskaitė (konsultantė). Pagal sutartį tyrimui-studijai keliamas tikslas – identifikuoti ir

išanalizuoti veiksnius, kurie lemia pasitikėjimo valstybės tarnyba pokyčius bei užsienio šalių patirtį

šioje srityje. Iš to išplaukiantys uždaviniai:

1) apžvelgti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos

departamento tyrimus, kuriuose buvo tiriamas (matuojamas) pasitikėjimas valstybės tarnyba arba su

pasitikėjimu valstybės tarnyba susiję elementai, ir įvertintas pasitikėjimo valstybės tarnyba ir

strateginio veiklos plano tikslo efekto vertinimo kriterijaus pokytis;

2) išanalizuoti valstybės tarnautojų etikos principai ir jų taikymo problemos, su

kuriomis susiduria visuomenė ir valstybės tarnautojai, bei įvertinta, kokia valstybės tarnautojų

elgesio laikantis/nesilaikant šių principų įtaka pasitikėjimo valstybės tarnyba rodikliui;

3) įvertintas užsienio valstybių (ne mažiau kaip penkių) pasitikėjimo valstybės tarnyba

lygio rodiklis, nurodant šio rodiklio pokytį nuo tada, kai jis buvo pradėtas skaičiuoti, veiksnius,

kurie galimai įtakoja pokytį, pasitikėjimo valstybės tarnyba rodiklį skaičiuojantį subjektą, rodiklio

skaičiavimo periodiškumą, rodiklio skaičiavimo metodikas ir t. t.;

4) apibendrinti įvertintų užsienio valstybių ar kitų užsienio valstybių arba tarptautinių

organizacijų naudojami rodikliai, kuriais yra vertinama ar valstybės tarnyba/valstybės tarnybos

tinkamai atlieka savo misiją, ir kuriais yra matuojamas valstybės tarnybos/valstybės tarnybų veiklos

efektyvumas, nurodant šių rodiklių privalumus, trūkumus, vertę;

5) identifikuotos visuomenės grupės, kurios daro didžiausią įtaką pasitikėjimui

valstybės tarnyba;

6) atlikta reprezentatyvi visos visuomenės bei identifikuotų grupių apklausa, focus

grupių diskusijos arba kokybiniai interviu ir nustatyti veiksniai, lemiantys pasitikėjimą valstybės

tarnyba bei galintys didinti šio rodiklio reikšmę;

7) pateiktas Lietuvos atvejo palyginimas su kitomis užsienio šalimis ir rekomendacijos

dėl kitų galimų rodiklių naudojimo Lietuvos valstybės tarnyboje matuojant ar valstybės tarnyba

tinkamai atlieka savo misiją /ar valstybės tarnyba yra efektyvi;

8) parengti rekomendacijas dėl pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo galimybių ir

konkrečių veiksmų, dėl identifikavimo svarbiausių vertybių, lemiančių pasitikėjimą valstybės

tarnyba ir dėl pasitikėjimo valstybės tarnyba tyrimo metodikos tobulinimo.

Studija-tyrimas struktūruota sekant šiais uždaviniais, kaip pagrindines dalis išskiriant:

1. Pasitikėjimo valstybės tarnyba matavimo esamos situacijos analizė:

1.1 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir valstybės tarnybos departamento

tyrimų pasitikėjimo valstybės tarnyba aspektu analizė ir vertinimas.

1.2 Valstybės tarnautojų etikos principų ir jų taikymo problemų analizė bei įtakos

pasitikėjimui valstybės tarnyba vertinimas.

1.3 Pasitikėjimo valstybės tarnyba bei naudojamų rodiklių valstybės tarnybos veiklos

efektyvumui vertinti užsienio valstybėse analizė ir vertinimas.

1.4 Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba

identifikavimas bei atliktos reprezentatyvios visuomenės ir identifikuotų grupių apklausų rezultatai.

2. Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė bei įžvalgos dėl valstybės tarnybos

efektyvumo vertinimo metodikos tobulinimo.

3. Rekomendacijos dėl pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo galimybių.

4. Veiksmų planas pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimui.

Page 7: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

7

1. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA MATAVIMO ESAMOS

SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos

departamento tyrimų analizė ir vertinimas

Šioje studijoje-tyrime apžvelgiami VRM ir VTD užsakymu atlikti tyrimai visuomenės

pasitikėjimo tema 2008-2015 m. Konkrečiai, 2008-2015 m. VRM užsakymu buvo atliekamos

visuomenės nuomonės apklausos, kuriomis nustatomas visuomenės pasitikėjimo valstybės ir

savivaldybės institucijomis ir įstaigomis (artimiausia šiai studijai-tyrimui) lygis. VTD užsakymu

2008 m. buvo atliktas Valstybės tarnybos įvaizdžio tyrimas, kuriame įvaizdis sietas su visuomenės

pasitikėjimu VT. Šių tyrimų rezultatų apžvalga pateikiama 1 lentelėje. Joje detalizuojama vykdytų

tyrimų metodologija ir vertinamų veiksnių metodikos trūkumai bei vertė.

Apibendrinant VRM užsakymu atliktus visuomenės nuomonės tyrimus, pažymėtina, kad

apklausoje VT išskirtinai nevertinama, o valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų samprata

respondentams nėra apibrėžta/paaiškinta, todėl negalima teigti, kad buvo vertinamas visų ar dalies

valstybės tarnautojų elgesys. Juo labiau, kad 2012 m. metodologiją atskleidžiančiuose prieduose –

kortelėje informantams valstybės tarnautojų ir politikų pareigybės pateikiamos po tos pačios

institucijos pavadinimu ir pan.

Page 8: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

8

1 lentelė. LR VRM užsakytų tyrimų visuomenės pasitikėjimo tema suvestinė

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

1. UAB “Baltijos

tyrimai”/VRM (2008).

Lietuvos gyventojų

nuomonės apie valstybės

institucijas tyrimas.

Prieiga internetu:

http://vakokybe.vrm.lt/inde

x.php?id=307

Metodas: apklausa, standartizuotas klausimynas (21 klausimas įskaitant

sociodemografinius), 2008 08 13-21.

Imtis: N=1013, reprezentatyvi imtis pagal amžių (18-29; 30-50; 50 m ir daugiau).

Paklaida 3,5%.

Be amžiaus naudotos sociodemografinės savybės: lytis, gyv. vieta (kaimas,

miestas, didmiestis) ir šeimos pajamos (Iki 1500 lt, 1501-2500 lt, 2501 lt ir

daugiau).

Klausimynas:

1. Ar jūs kreipėtės į šias valstybės ar savivaldybės institucijas per paskutinius 12

mėnesius? Nominalinė skalė. Iš VT atstovų minimi: savivald. seniūnijos,

savivaldybės institucijos ir įstaigos; kt. įstaigos yra politinės valdžios institucijos,

neįeinančios į VT apibrėžimą.

Nuo 2 klausimo analizuojama respondentų, kurie kreipėsi į kokią nors instituciją

per 12 mėnesių, atsakymų dalis (rezultatai pateikiami proc.)

2. Kokia forma jūs kreipėtės į šias valstybės ar savivaldybės institucijas per

paskutinius 12 mėnesių? (4 ats. variantai).

3. Kokiais klausimais kreipėtės į savivaldybės ar valstybės institucijas? (5 ats.

variantai).

4. Ar jus patenkino šių valstybės ar savivaldybės institucijų darbuotojų atsakymas

į jūsų kreipimąsi? Nominalinė skalė.

5. Ar per paskutinius 12 mėnesių jūs kreipėtės į valstybės ar savivaldybių

institucijas bei įstaigas su skundu? Nominalinė skalė.

6. Ar jus patenkino gautas atsakymas į jūsų skundą? Nominalinė skalė.

7. Ar jūs kreipėtės į kitą instanciją dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo?

Nominalinė skalė.

Kitame klausime analizuojama tik respondentų, kurie nebesikreipė į kt. instanciją,

atsakymų dalis.

8. Kodėl jūs nesikreipėte nė į vieną iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar

įstaigų per paskutinius 12 mėnesių? (5 ats. variantai, 3 iš jų susiję su pasitikėjimu,

1 formuluotė tiesiogiai: Netiki, kad problema būtų išspręsta; Nepasitiki valstybės

ar savivaldybių įstaigomis, institucijomis; Netiki, kad į jo/jos teikiamus

Naudingas dalinai esamai studijai-tyrimui VT

institucijų veiklos efektyvumo matavimo požiūriu (ribotas

VT institucijų spektras). Lyginimas su vėlesniais

rezultatais ribotas, nes 2009 m. kito klausimynas.

Su pasitikėjimu susiję klausimai matuoja bendrinį

pasitikėjimą.

Atsakymus į klausimus, detalizuojančius

ne/pasitikėjimo priežastis, galima grupuoti į etikos

principų ne-/taikymo kaip visuomenės pasitikėjimą

didinančių/ mažinančių veiksnių kategorijas (pvz.,

korupcija, biurokratizmas, nepotizmas).

Veiklos efekto pokytis matuojamas bendrinėmis,

subjektyviomis momentinėmis percepcijomis (gerėja-

blogėja-nesikeičia). Būtent kaip suvokiamas gerėjimas ar

blogėjimas (paslaugos kokybės ar kt. kriterijų pagrindu)

nėra išskirta ir toks klausimas vertintinas tik kaip bendrų

nuotaikų tendencija, neimplikuojanti jokių rekomendacijų,

ką daryti, kad vertinimai gerėtų, tuo įgyvendinant VRM

strateginius planus (pvz., didinti visuomenės pasitenkinimą

VT).

VT kaip atskira vertinamoji grupė neišskiriama.

Išskirtos VT institucijos ir įstaigos minimos tarp politinių

institucijų, kurių apklausos klausimyne yra dauguma, todėl

toks instrumentas turi apribojimą, kad neleidžia tiksliai

pamatuoti visuomenės pasitikėjimo VT, o gilina sampratų

maišatį, tapatinant ministerijų, prezidentūros, Seimo

atstovus etc. su valstybės tarnautojais.

Page 9: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

9

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

pasiūlymus būtų atsižvelgta)

9-13 klausimai matuoja visuomenės atstovų dalyvavimą nevyriausybinėje veikloje

ir viešajame gyvenime kaip demokratijos aspektą:

9. Ar jūs dalyvaujate nevyriausybinių ar kitų visuomeninių organizacijų(interesų

grupių) veikloje? Nominalinė skalė.

10. Kas jus galėtų paskatinti dalyvauti tokioje veikloje? (5 ats. variantai)

11. Ar jūs ieškote informacijos apie kokius nors valstybės ar savivaldybių

institucijų rengiamų sprendimų projektus? Nominalinė skalė.

12. Kur jūs ieškote informacijos apie valstybės ar savivaldybių institucijų

rengiamus sprendimų projektus? (5 ats. variantai: internete – spaudoje –

institucijose; rezultatai pateikiami procentine išraiška).

13. Kaip jūs manote, ar verta kreiptis į valstybės ar savivaldybių institucijas,

norint pateikti savo pasiūlymus dėl jų darbo ar jų rengiamų sprendimų?

Nominalinė skalė.

14-17 klausimai tiesiogiai susiję su valstybės pasitikėjimu valstybės ir

savivaldybės institucijomis.

14. Ar jūs pasitikite šiomis institucijomis ar įstaigomis? (iš 7 išvardintų variantų

tik seniūnijos ir savivaldybės institucijos ir įstaigos papuola į VT sampratą).

15. Ar jūs pasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis bendrai? Nominalinė

skalė.

16. Kodėl jūs pasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis / įstaigomis? (6

ats. variantai, 1 tiesiogiai susijęs su besąlygiška pasitikėjimo priežastimi

(pasitiki), 2 – kompetencija, paslaugumu ir teigiama emocija (spendžia įvairius

klausimus, padeda žmonėms; gerai dirba, teigiama patirtis), 1- etikos principu

(yra sąžiningų darbuotojų), kita (nes daugiau nėra kur kreiptis, patys išsirinkom;

neatsakė).

17. Kodėl jūs nepasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis/įstaigomis? (8

ats. var.: korumpuoti; nedirba paprastiems žmonėms; biurokratai; nepasitiki

valdininkais, politikais; netiki, kad gali padėti; trūksta kompetencijos; problemą

galima išspręsti tik turint pažįstamų; neigiama asmeninė patirtis; neatsakė).

18. Kaip jūs manote, ar pastaruoju metu valstybės tarnautojų veikla gerėja,

blogėja ar nesikeičia? (4 ats. variantai, įskaitant „neatsakė“).

Duomenų analizės metodas: deskriptyvi statistinė analizė. Atsakymai į

klausimus pradedant Nr. 2 lyginami su įvairios trukmės (1-4 metų) laikotarpiu,

tačiau komentuojama tik dinamika, nenaudojant statistinių analizės metodų

Page 10: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

10

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

statistiškai reikšmingiems atsakymų skirtumams atskleisti. Atsakymai į klausimus

tarpusavyje nekoreliuoti, nors tam pagrindas yra. Rezultatų diskusijoje rodiklių

pokyčių priežastys neanalizuojamos.

2. Visuomenės nuomonės ir

rinkos tyrimų centras

„VILMORUS“/VRM

(2009). Valstybės ir

savivaldybės institucijų

aptarnavimo kokybės

vertinimas. Vilnius.

Prieiga internetu:

http://vakokybe.vrm.lt/inde

x.php?id=307

Metodas: apklausa interviu būdu respondentų namuose, standartizuotas

klausimynas, 29 klausimai įskaitant sociodemografinius. Apklausos laikas: 2009

07 10-13, tyrimas vyko 21 mieste ir 54 kaimuose.

Imtis: N=1006, imties formavimo metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka

(respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų

vienodą tikimybę būti apklaustas), reprezentatyvi. Sociodemografinės savybės

papildytos lyginant su 2008 m. tyrimu: amžius (6 grupės: 18 - 29 m., 30 – 39 m.,

40 – 49 m., 50 – 59 m., 60 – 69 m., 70 m. ir vyresni), tautybė (3 gr.: lietuvis,

lenkas, rusas), išsilavinimas (3 gr.: nebaigtas vidurinis; vidurinis, aukštesnysis,

spec. vidurinis; aukštasis), šeimos pajamos (5 gr.: iki 400 litų, 401 – 600 litų, 601

– 800 litų, 801 – 1000 litų, 1001 litas ir daugiau), soc. padėtis (7 gr.: pensininkai;

namų šeimininkės/ motinos, auginančios mažus vaikus; moksleiviai/ studentai;

bedarbiai; specialistas; tarnautojas; darbininkas), gyvenamoji vieta (4 gr.: sostinė,

didmiestis, miestas, kaimas).

Klausimynas:

Naudoti daugelis 2008 m. klausimyno klausimų, teminiai blokai išlieka tie patys

(naudojimasis institucijų ir įstaigų paslaugomis, pasitikėjimas, veiklos kokybės

gerėjimo/blogėjimo tendencijos ir jų priežastys; informuotumas apie įstaigų

veiklą ir informacijos šaltiniai), tačiau atsiranda ir naujų teminių klausimų blokų

(Lietuvos institucijų vertinimas lyginant su analogiškomis institucijomis užsienio

šalyse; aptarnavimo kokybė; atviri klausimai, prašantys respondentus

spontaniškai įvardinti instituciją, kuria ne/pasitikima ir nurodyti to priežastis),

daugelis atsakymų variantų patikslinti/papildyti.

Pasitikėjimo požiūriu įtrauktas naujas klausimas, prašantis įvardinti institucijas,

kuriomis labiausiai nepasitikima ir išplėstas nepasitikėjimo priežasčių sąrašas

(pasigendama etikos principų taikymo kaip individualios savybės:

nesąžiningumas, melavimas, neatsakingumas, empatijos trūkumas,

savivaliavimas, amoralumas; kompetencijos; taip pat kaip atskiros priežastys

išlieka korupcija ir biurokratizmas).

Aptarnavimo kokybės klausimų blokas apima šių savybių: reikalingo skyriaus,

tarnybos, valstybės tarnautojo suradimo lengvumo, priėmimo laukimo trukmės,

aptarnavimo greičio, mandagumo, reikiamos informacijos suteikimo, suteiktos

informacijos aiškumo, problemos išsprendimo greičio, pasitenkinimo gautais

atsakymais ir aptarnavimo kokybe apskritai vertinimus. Naudojama ranginė,

Apklausos pavadinimas ir objektas konkretizuoti (nuo

bendro institucijų vertinimo pereita prie konkretesnio –

veiklos efektyvumo vertinimo), lyginant su 2008 m.

apklausa.

Ataskaitoje pateikiamas imties formavimo metodas

„daugiapakopė atranka“ socialinių tyrimų metodologijos

požiūriu yra daugiareikšmis – jis gali apimti klasterinį,

stratifikuotą imties sudarymo metodus, jų kombinaciją –

be išsamesnio aprašymo sunku įvertinti, kiek patikima

imties formavimo metodika. Tačiau kadangi tyrimą atliko

ilgametę patirtį socialiniuose tyrimuose turinti įmonė,

belieka pasitikėti, jog jos atstovai laikėsi ESOMAR

principų.

VT institucijų požiūriu, vertinamomis išlieka tos

pačios grupės: savivaldybės institucijos ir įstaigos,

savivaldybių seniūnijos.

Pasitikėjimo klausimas bendrinis (pasitikite ar

nepasitikite), išplėstas vertinamų institucijų sąrašas:

SODRA, VMI, policija, krašto apsauga, darbo birža,

valstybės kontrolė, žemėtvarka, paminklosauga, darbo

inspekcija – institucijos nelygiavertės savo dydžiu ir

funkcijomis; vardijamose institucijose savivaldybė ir

merija tapatinamos/ pateikiamos kaip vienas atsakymo

variantas; daugiau nei trečdalis respondentų vertinimų

nepateikė.

Išplėstas etikos principų kaip pasitikėjimo veiksnio

sąrašas: vertybės (sąžiningumas, dėmesingumas,

atsakingumas) pateikiamos kaip individualios

tarnautojo/pareigūno savybės greta kitų – psichologinių ir

nebūtinai dalykinių (nuoširdumas, pasiaukojimas darbui

[nekorektiška formuluotė etiniu požiūriu]).

Kitų pasitikėjimo veiksnių sąrašas taip pat išplėstas:

kompetencijos samprata papildyta variantais „suteikia

aiškią, suprantamą informaciją“, „operatyviai sprendžia

klausimus“, „yra aukštos kvalifikacijos“ ir pan., atsiranda

Page 11: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

11

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

Likerto (1-4) vertinimo skalė (ats. „nežinau“ įtrauktas).

Prie šio teminio klausimų bloko galima priskirti ir „vieno langelio“, papildomų

dokumentų teikimo kaip klientų aptarnavimo, rūpimų klausimų sprendimo greičio

vertinimus.

Duomenų analizės metodas: deskriptyvi statistinė analizė, krostabuliacinė

analizė. Atsakymų statistinio reikšmingumo vertinimas, koreliacijos ar regresijos

tarp pasitikėjimo valstybės ir savivaldybės institucijomis ar įstaigomis, etinių

principų taikymo ir aptarnavimo kokybės vertinimų neskaičiuotos. Rezultatų

diskusijoje rodiklių pokyčių priežastys neanalizuojamos, išskyrus tas, kurios

pateikiamos atsakymuose. Atsižvelgiant į respondentų aptarnavimo aspektų

valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose vertinimus apskaičiuoti:

1) administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo

efektyvumo koeficientas. Formulė:

kur ɑ1 yra teigiamai aptarnavimo aspektą įvertinusių skaičius, o - ∆-

besikreipusiųjų į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas per

paskutiniuosius 12 mėnesių skaičius.

2) Bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų

aptarnavimo efektyvumo koeficientas. Formulė:

Maksimali koef. K reikšmė = 1.

santykių tarp institucijos ir kliento kokybės kategorija,

nors atsakymų formuluotės yra grįstos subjektyviomis

percepcijomis, netgi įtarimą dėl etikos principų taikymo

keliantys santykių kriterijai (geri santykiai su žmonėmis,

dirba pažįstami žmonės, pasitikima vadovu ir pan.).

Užsienio šalių valstybės ir savivaldybės institucijų ir

įstaigų veiklos kokybė vertinama neužduodant kontrolinių

klausimų, ar sprendžiama iš patirties, viešajame diskurse

pateikiamos informacijos ar pan.

3. UAB “Baltijos

tyrimai”/VRM (2010).

Lietuvos gyventojų

apklausa apie valstybės ir

savivaldybės įstaigas.

Vilnius.

Prieiga internetu:

http://vakokybe.vrm.lt/inde

x.php?id=307

Metodas: Apklausa interviu būdu, standartizuotas klausimynas. 2010 m. birželio

mėn., 100 Lietuvos vietovių.

Imtis: N=1000 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų, analizėje naudojama

n=990. Rezultatų paklaida iki 3 proc. Sociodemografinės savybės: lytis, amžius

(3 gr.: 15-29; 30-49; 50-74 m.), išsilavinimas (4 gr.: nebaigtas vidurinis/pradinis;

vidurinis; spec. vidurinis, kolegija; aukštasis), gyvenvietės tipas (3 gr.: didmiestis;

miestas; kaimas/ vienkiemis), šeimos pajamos (4 gr.: iki 1200 litų; 1201 – 2000 lt,

virš 2000 lt; neatsakė), soc. struktūra (7 gr.: darbininkai/ ūkininkai; specialistai/

tarnautojai; vadovai/ turi savo verslą; pensininkai (nedirbantys); moksleiviai/

studentai; bedarbiai; namų šeimininkės).

Aptarnavimo efektyvumo matavimas naudojant 2009

m. ataskaitoje minimus koeficientus tęsiamas.

Klausimai apie pasitikėjimą ir nepasitikėjimą valstybės

ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis bei jo priežastys

formuluoti kaip atviri klausimai, nepateikiant respondentui

sąrašo. Viena vertus, spontaniškas vertinimas leidžia

identifikuoti daugiausia neigiamų ar teigiamų emocijų ar

patirčių sukėlusias institucijas. Kita vertus, toks vertinimas

subjektyvus ir momentinis, todėl vertinimų negalima

kategoriškai apibendrinti ar/ir reitinguoti institucijų.

Bendrieji klausimai apie valstybės ir savivaldybės

Page 12: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

12

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

Klausimynas: klausimyną sudarė 31 klausimas, neįskaitant sociodemografinių -

analogiškas 2009 m. klausimynas papildytas 2 kl. apie gyventojų apklausas kaip

būdą savivaldybei ar seniūnijai sužinoti aktualius gyventojų poreikius: Ar per

paskutinius 12 mėnesių jūs dalyvavote nors vienoje jūsų savivaldybės ar

seniūnijos organizuotoje apklausoje svarbiu klausimu (nominalinė skalė); ar

tokios apklausos reikalingos (ranginė Likerto skalė, 1-4; numatytas variantas

“nežinau”).

tarnautojų veiklos kokybės gerėjimą/blogėjimą ir to

priežastis išskirti į dvi grupes: atskirai klausiama apie

valstybės ir savivaldybės tarnautojus. Tačiau kituose

klausimuose pateikiamos valstybinės institucijos, kurias

logiškai turėtų atstovauti jų darbuotojai, yra politinės

institucijos, todėl atsakymų į šiuos klausimus patikimumas

abejotinas – klausiami apie valst. tarnautojus respondentai

galėjo galvoti apie politikus. Tarp veiklos gerėjimo ar

blogėjimo priežasčių išskirtos tik 3: kompetencija („gerai

išmano savo darbą“) ir etikos principai - pagarba žmogui

bei sąžiningumas („gerbia žmones“ ir „sąžiningai atlieka

savo pareigas“). Metodikoje neaiškinama, kodėl pasirinkti

tik šie etikos principai iš 8.

4. UAB „RAIT“/ VRM

(2011). Pasitikėjimo

valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis

ir aptarnavimo kokybės

vertinimas. Vilnius, RAIT.

Prieiga internetu:

http://vakokybe.vrm.lt/inde

x.php?id=307

Metodas: reprezentatyvi anketinė apklausa, Omnibuso tiesioginio interviu būdu,

naudojant standartizuotą klausimyną. Apklausos rezultatų paklaida iki 3%.

Apklausos laikotarpis: 2011 06 02-15.

Imtis: N=1016, apklausiant 15-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojus.

Sociodemografinės savybės: amžius (6 gr.: 15-24; 25-34; 35-44; 45-54; 55-64;

65-74 m.), lytis, gyvenamosios vietos dydis (4 gr.: iki 2000 gyventojų; 2000-

30000 gyv.; 30000-180000 gyv.; virš 180 000 gyv.), įvestas gyvenamosios vietos

priskyrimas apskritims (10), išsilavinimas (4 gr.: pradinis/ pagrindinis;

vidurinis/vidurinis su profesiniu parengimu; aukštesnysis, povidurinis; aukštasis),

pajamos 1 šeimos nariui (iki 600 Lt; 601-800 Lt; 801-1100 Lt; Daugiau nei 1100

Lt; atsisakė nurodyti; nežinau).

Klausimynas. 33 klausimai neskaitant sociodemografinių. Teminiu požiūriu ir

klausimų struktūra, vertinimo skalėmis analogiškas 2010 m., paskutinysis 2010

m. apklausos klausimas pakeistas į būdų, kuriais gyventojai būtų apklausiami dėl

poreikių išsiaiškinimo, klausimą: Koks vietos gyventojų nuomonės pareiškimo

būdas apie viešuosius vietos reikalus jums priimtiniausias?

Aptarnavimo efektyvumo matavimas naudojant 2009

m. ataskaitoje minimus koeficientus tęsiamas, rodikliai

lyginami.

Pasitikėjimo priežasčių analizė kaip ir ankstesnių metų

tyrime atliekama remiantis tik procentine respondentų

atsakymų į atviro pobūdžio klausimus išraiška.

Sofistikuotesnė statistinė analizė, leidžianti daryti mažiau

nuo respondento subjektyvumo priklausančias išvadas,

neatliekama.

5. UAB „Baltijos

tyrimai“/VRM (2012).

Pasitikėjimo valstybės ir

savivaldybių institucijomis

ir įstaigomis ir

aptarnavimo kokybės

vertinimas. Vilnius.

Prieiga internetu:

Metodas: reprezentatyvi anketinė apklausa, tiesioginio interviu būdu, naudojant

standartizuotą klausimyną. Apklausos rezultatų paklaida iki 3%. Apklausos

laikotarpis: 2012 m. birželio mėn., 100 Lietuvos vietovių.

Imtis: N=1007 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Rezultatų paklaida iki 3

proc. Sociodemografinės savybės: lytis, amžius (3 gr.: 15-29; 30-49; 50-74 m.),

išsilavinimas (4 gr.: nebaigtas vidurinis/pradinis; vidurinis; spec. vidurinis,

kolegija; aukštasis), gyvenvietės tipas (3 gr.: didmiestis; miestas; kaimas/

vienkiemis), šeimos pajamos (4 gr.: iki 1500 litų; 1501 – 2500 lt, virš 2500 lt;

Šiame tyrime pirmą kartą pateikiamas išplėstinis

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas, t.y.

apie kokias institucijas nukreipiamas galvoti respondentas.

Institucijos, kurios respondentui skaitomos prie, pvz.,

Ministerijų kategorijos, apima ir valstybės tarnautojus

(pvz., policija kaip pavaldi VRM minima prie

ministerijos), o tos institucijos, kurių atstovai galėtų būti

laikomi valstybės tarnautojai, apima ir politikus (pvz.,

Page 13: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

13

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

http://vakokybe.vrm.lt/inde

x.php?id=307

neatsakė), soc. struktūra (7 gr.: darbininkai/ ūkininkai; specialistai/ tarnautojai;

vadovai/ turi savo verslą; pensininkai (nedirbantys); moksleiviai/ studentai;

bedarbiai; namų šeimininkės).

Klausimynas. 34 klausimai neskaitant sociodemografinių. Teminiu požiūriu ir

klausimų struktūra, vertinimo skalėmis analogiškas 2010 m., pridėtas 1 kl: Jeigu

jūs dabar nuspręstumėte pateikti savo siūlymus jums svarbiu klausimu kuriai nors

valstybės ar savivaldybės institucijai / įstaigai, tai ar jūs žinotumėte, kokiu būdu

tai padaryti? (nominalinė skalė, „nežinau“ numatytas). 1 kl. pakeistas: Ar jūs

sutinkate su teiginiu, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų turima

neviešinamos informacijos dalis yra per didelė? – tai klausimas, kuriuo siekiama

įvertinti institucijos skaidrumą.

savivaldybės instancija apima meriją) ir pan. Kadangi

ankstesnių tyrimų ataskaitose tokia išplėstinė kortelė

nebuvo pateikiama, daroma prielaida, kad institucijų

išplėtimas naudojamas pirmą kartą. Tačiau valstybės

tarnautojų ir politikų kategorijų įtraukimas į bendrą

institucinę kategoriją neleidžia daryti apibendrintos

išvados, ar VT samprata (ir visuomenės pasitikėjimas ja)

nėra maišoma su politine valdžia.

Pasitikėjimo arba nepasitikėjimo konkrečiomis

valstybės ar savivaldybės institucijomis priežastys (kaip

atsakymai į atviro pobūdžio klausimus) yra pakankamai

plačios ir leidžia formuoti galimus standartizuotus

atsakymus būsimiems tyrimams, kuriuose būtų naudojami

statistiniai metodai ne/pasitikėjimo veiksnių modeliui

tikrinti.

Atnaujintas klausimas apie institucijos skaidrumą ir

papildymas apie galimybes visuomenei rasti informaciją

dera su demokratinių valstybių siekiu reformuoti viešąjį

valdymą, sudarant daugiau sąlygų piliečiams dalyvauti

priimant sprendimus ir su išaugusiu visuomenės lūkesčiu

informuotumui. Be to, kai kurie mokslininkai (Brown ir

kt., 2014) nustatė, kad skaidrumas didina visuomenės

pasitikėjimą valst. institucijomis tik iki tam tikro

momento: patenkinus visuomenės informuotumo poreikį,

gaunamas atvirkščias rezultatas – visuomenės

nepasitikėjimas dėl per didelio informacijos kiekio ir

(riboto) gebėjimo jį apdoroti. Tai vadinama apverstos U

kreivės efektu; jis šiame tyrime netikrintas.

6. Visuomenės nuomonės ir

rinkos tyrimų centras

„VILMORUS“/VRM

(2013). Pasitikėjimo

valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis

ir aptarnavimo kokybės

vertinimas.

Prieiga internetu:

http://vakokybe.vrm.lt/inde

Metodas: reprezentatyvi anketinė apklausa, tiesioginio interviu respondento

namuose būdu, naudojant standartizuotą klausimyną. Apklausos rezultatų

paklaida iki 3%.Laikotarpis: 2013 10 4–14.

Imtis. N=1002. Apklausti 18-74 m. Lietuvos gyventojai 19 miestų ir 30 kaimų.

Sociodemografinės savybės: lytis, amžius (metodologinėse pastabose minimos 3

grupės: 18 - 39 m., 40 – 59 m., 60 m. ir vyresni, tačiau krostabuliacijų lentelėse

amžiaus grupės smulkesnės ir apima 6 gr., dešimties metų tarpsniais),

išsilavinimas (3 gr.: nebaigtas vidurinis; vidurinis, aukštesnysis, spec. vidurinis/

aukštesnysis kolegijos; aukštasis), šeimos pajamos 1 nariui (4 gr.: iki 600 litų

(rezultatų lentelėse išskiriama iki 400; 401-600 lt), 601 – 800 litų, 801 – 1000

Tarp sociodemografinių savybių minimas kolegijos

išsilavinimas vis dar priskiriamas aukštesniajam, kai

kolegijos seniai teikia aukštąjį išsilavinimą (netikslumas

skirstant grupes).

Aptarnavimo kokybės koeficientas toliau naudojamas.

Page 14: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

14

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

x.php?id=307 litų, 1001 litas ir daugiau), soc. padėtis (6 gr.: pensininkai; namų šeimininkės;

studentai; bedarbiai; specialistas/tarnautojas; darbininkas), gyvenamoji vieta (4

gr.: sostinė, didmiestis, miestas, kaimas).

Klausimynas. 34 klausimai neskaitant sociodemografinių. Teminiu požiūriu ir

klausimų struktūra, vertinimo skalėmis analogiškas 2010 m. Analizės metodas –

deskriptyvi statistinė analizė.

7. UAB „RAIT“/ VRM

(2014). Pasitikėjimo

valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis

ir aptarnavimo kokybės

vertinimas. Viešai

neprieinamas.

Metodas. Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa Omnibuso ir

tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtą standartizuotą klausimyną,

kuriame apklausų atlikėjai fiksuoja respondentų atsakymus. Apklausos rezultatų

paklaida neviršija 3,2 proc. Laikotarpis: 2014 09 11–26 d.

Imtis: N= 1004, 15–74 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Sociodemografinės

savybės: amžius (6 gr.: 15-24; 25-34; 35-44; 45-54; 55-64; 65-74 m.), lytis,

gyvenamosios vietos dydis (4 gr.: iki 2000 gyventojų; 2000-20000 gyv.; 20000-

150000 gyv.; virš 150 000 gyv.), apskritis (10), tautybė (4 gr.: lietuvis; rusas;

lenkas; kita) išsilavinimas (5 gr.: pradinis/ pagrindinis; vidurinis/vidurinis su

profesiniu parengimu; povidurinis; aukštesnysis; aukštasis), pajamos 1 šeimos

nariui (iki 600 Lt; 601-800 Lt; 801-1100 Lt;

Daugiau nei 1100 Lt; atsisakė nurodyti); užsiėmimas (8 gr.: vadovas/įmonės

savininkas; tarnautojas; specialistas; darbininkas; pensininkas; bedarbis;

moksleivis; kita).

Klausimynas nepakitęs lyginant su praėjusiais laikotarpiais.

Duomenų analizės metodas. Deskriptyvi statistinė analizė; vertinimų

priklausomybė ir statistinis reikšmingumas priklausomai nuo respondento

sociodemografinių savybių analizuota chi kvadrato testu.

Pirmą kartą per šio tipo apklausų vykdymo laikotarpį

naudota įvairesnių statistinės analizės metodų: skaičiuotas

atsakymų statistinis reikšmingumas, naudojant chi

kvadrato testą.

Kokybiniai duomenys – atsakymai į atviro pobūdžio

klausimus apie ne/pasitikėjimą konkrečia įvardinta

institucija visiškai neanalizuoti skirstant į kategorijas

(kurias būtų galima panaudoti kituose tyrimuose tikrinant

pasitikėjimo veiksnius).

Aptarnavimo kokybės koeficientas naudojamas.

8. UAB „RAIT“/ VRM

(2015). Pasitikėjimo

valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis

ir aptarnavimo kokybės

vertinimas.

Viešai neprieinamas.

Metodas. Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa Omnibuso ir

tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtą standartizuotą klausimyną,

kuriame apklausų atlikėjai fiksuoja respondentų atsakymus. Apklausos rezultatų

paklaida neviršija 3,2 proc. Laikotarpis: 2015 09 09-23 d.

Imtis: N= 1012, 15–74 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Sociodemografinės

savybės: analogiškos 2014 m. tyrimui, išskyrus (pakeitimai kursyvu): pajamas

eurais 1 šeimos nariui per mėn. (iki 180 Eur; 181-240 Eur; 241-330 Eur; daugiau

nei 330 Eur; atsisakė nurodyti); papildytas užsiėmimų grupes (9 gr.:

vadovas/įmonės savininkas; tarnautojas; specialistas; darbininkas/ūkininkas;

pensininkas; paslaugų sektoriaus darbuotojas, pardavėjas; bedarbis; moksleivis/

Aptarnavimo kokybės koeficientas naudojamas.

Šiame etape įvestas naujas klausimas leidžia

identifikuoti įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės ir

savivaldybių institucijomis ir įstaigomis darančias

visuomenės grupes: žiniasklaidos atstovus (spauda,

internetas, TV [reikšmingiausia iš grupės], radijas),

autoritetingus asmenis (kadangi metodikoje neminima, kas

jais buvo laikoma/nurodoma kaip pvz., šio atsakymo

naudingumas vertinant grupių įtaką visuomenės

pasitikėjimui abejotinas), ekspertus (politologai ir politikos

Page 15: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

15

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

studentas; kita).

Klausimynas nepakitęs lyginant su praėjusiais laikotarpiais, išskyrus 1 naują

klausimą: Kokie informacijos šaltiniai apie valstybės ar savivaldybių institucijų /

įstaigų veiklą Jums atrodo patikimiausi? (renkamasi 1 iš 10 var.: asmeninė

patirtis; artima aplinka (draugai, pažįstami, giminės, šeimos nariai); kolegos,

bendradarbiai; televizija; radijas; laikraščiai, žurnalai; internetas; autoritetą

visuomenėje turinčių asmenų pasisakymai; politologai, politikos apžvalgininkai;

kita).

Duomenų analizės metodas. Deskriptyvi statistinė analizė; vertinimų

priklausomybė ir statistinis reikšmingumas priklausomai nuo respondento

sociodemografinių savybių analizuota chi kvadrato testu.

apžvalgininkai). Pastarąsias 2 grupes kaip reikšmingus

nuomonės formuotojus įvardina 14-15 proc. respondentų.

9. Visuomenės nuomonės ir

rinkos tyrimų centras

„VILMORUS“/VTD

(2008). Valstybės tarnybos

įvaizdžio tyrimas.

Prieiga internetu:

http://www.vtd.lt/index.ph

p?-953244154

Metodai. 1) Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa (numanoma)

Omnibuso būdu, naudojant iš anksto parengtą standartizuotą klausimyną

(sukurtas 2003 m.), kuriame apklausų atlikėjai fiksuoja respondentų, atrinktų

pagal daugiapakopės, tikimybinės atrankos principąus, atsakymus. Apklausos

rezultatų paklaida ataskaitoje nepateikta. Duomenų rinkimo laikotarpis: 2008 07

10-15 d.

Imtis: N=1000, vyresni nei 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Sociodemografinės savybės: lytis, amžius, išsimokslinimas, pajamos šeimos

nariui, tautybė, gyvenamoji vieta (miestas/kaimas), partinės preferencijos bei

socialinė padėtis.

Klausimynas Įvaizdis matuojamas visuomenės požiūriais, kiek palankiai

vertinama VT ir ar ji dirba gerai/blogai; blogą vertinimą apibūdina korumpuotas

pareigūnų elgesys, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, giminių ir draugų

protegavimas; ar norėtų, kad valstybės tarnautojo profesiją rinktųsi respondento

vaikai; išskirtos teigiamą įvaizdį lemiančios valstybės tarnautojų (individualios)

savybės – kompetencija, atsakomybė, sąžiningumas.

Duomenų analizės metodas. Deskriptyvi lyginamoji statistinė analizė.

2) kiekybinis ekspertinis spausdintos ir internetinės žiniasklaidos tyrimas, atliktas

2006 01 01-2008 06 30.

Imtis: Lietuvos ryto ir Lietuvos žinių dienraščiai bei internetinis žinių portalas

Delfi. Analizuota po 10 spausdintų denraščių numerių, naudojant prasmės vienetą

– valstybės tarnybos arba/ir tarnautojų temą, iš viso 191 straipsnis; visi straipsniai

iš portalo Delfi skyriaus – temos „Dienos naujienos Lietuvoje“, kuriuose

valstybės tarnyba ir valstybės tarnautojai buvo pagrindinė tema, iš viso 84

Tyrimui atlikti ir rezultatams analizuoti skirtas

protingas laikotarpis: ataskaitoje teigiama, kad tyrimas

vykdytas nuo 2008 01 01-2008 06 30, ataskaita rengta

2008 07 01-10 30.

Metodologija leido palyginti 2003 ir 2008 m.

visuomenės požiūrius į VT ir jos įvaizdį. Kokybiniai

duomenys pateikė vertybines VT asociacijas, jos įvaizdžio

paaiškinimus ir taisytinus veiklos aspektus. Kadangi iki

2016 m. VTD atliko keletą reformų (Žmogiškųjų išteklių

vadybos modelio, darbuotojų priėmimo į VT tvarkos ir

pan.), būtų naudinga artimiausiu laikotarpiu – panaudojant

tą patį klausimyną – atlikti (longitudinį) analogišką tyrimą

ir fiksuoti tiek VT veiklos, tiek įvaizdžio kaitą, apie kurią

būtų galima komunikuoti visuomenei.

Spausdintų dienraščių tekstų analizė pakartotinai

atliekant tyrimą ateityje yra kur kas mažiau aktuali nei

elektroninių žinių portalų ir skaitytojų komentarų analizė.

Spausdintų tekstų analizė gali būti atliekama regioninių ir

apie kaimui aktualias problemas rašančių dienraščių (pvz.,

„Ūkininko patarėjas“) atveju, kurie šiame tyrime nebuvo

analizuoti.

Ataskaitoje nepagrįsta, kodėl atliekant kiekybinę

ekspertinę spausdintos žiniasklaidos tyrimą pasirinkti 1,5

m. laikotarpio tekstai.

Literatūros šaltiniais pagrįsta, kad visuomenės

Page 16: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

16

Eil.

Nr. Šaltinis

Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)

Pastabos

straipsniai (tekstai).

Duomenų analizės metodas. Teminė turinio analizė, tik centriniam vykdomosios

valdžios lygmeniui priklausančių valstybės tarnybos struktūrų veiklos vertinimai.

3) kokybinė radijo laidų turinio analizė

Imtis: 4 radijo laidos, transliuotos per nacionalines radijo stotis Lietuvos radiją ir

Žinių radiją.

Duomenų analizės metodas. ekspertinė kiekybinė turinio analizė.

pasitikėjimas ir VT įvaizdis turi abipusę priklausomybę,

kurią veikia grįžtamasis ryšys, tačiau statistiškai šis ryšys

netikrintas (t.y. neatlikta koreliacinė ar regresinė ryšių tarp

kintamųjų analizė). Atsižvelgiant į kitus šioje studijoje-

tyrime apžvelgtus tyrimus, grįžtamasis ryšys nėra

vienintelis aukšto pasitikėjimo ar teigiamo įvaizdžio

formavimo veiksnys.

Page 17: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

17

Remiantis esamais duomenimis ir traktuojant savivaldybės institucijas ir seniūnijas kaip

valstybės tarnybos atstoves, visuomenės pasitikėjimo jomis tendencijos fiksuojamos procentine

išraiška (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Pasitikinčios ir nepasitikinčios valstybės tarnybos institucijomis ir įstaigomis gyventojų

dalies dinamika, % Pasakykite, ar jūs labai

pasitikite, greičiau

pasitikite,

greičiau nepasitikite ar

labai nepasitikite šiomis

valstybės ar savivaldybių

institucijomis / įstaigomis?

(% nuo visų gyventojų)

2015

N=1012

2014

N=1004

2013

N=1002

2012

N=990

2011

N=1016

2010

N=1000

2009

N=1006

2008

N=1013

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Pas

itik

i

Nep

asit

iki

Savivaldybės institucijomis ir

įstaigomis

51 28 40 36 43 43 51 49 39 61 46 54 44 56 49 51

Savivaldybės seniūnijomis 61 28 51 36 48 34 52 33 48 40 46 38 44 33 50 36

Remiantis atliktų tyrimų ataskaitomis ir lyginant pasitikėjimo ir nepasitikėjimo šiomis

įstaigomis dinamiką, pažymėtina, kad visuomenės pasitikėjimas savivaldybės seniūnijomis visais

laikotarpiais augo, o savivaldybės institucijomis ir įstaigomis augo nežymiai (+2 proc. – 2014 m.)

arba išvis neaugo (2013 m.). Tą logiškai būtų galima aiškinti tuo, jog bendrasis pasitikėjimas

Lietuvoje, remiantis EVS ar ESS rezultatais, yra žemas, todėl kognityvinis pažinimo elementas yra

labai svarbus pereinant nuo kategorijos „svetimas/nepažįstamas asmuo“ ir „pažįstamas“, kurio

pagrindu formuojasi požiūris/ priimamas sprendimas pasitikėti. Kadangi seniūnijų darbuotojai

dažnai padeda išspręsti einamuosius, aktualius gyventojams klausimus, konsultuoja juos,

formuojasi įvertinimas, kad ten dirba kompetentingi darbuotojai, kuriais galima pasitikėti. Ir

priešingai, kadangi atitinkamus savivaldybių institucijų ar/ir įstaigų tarnautojus, informaciją apie jų

teikiamas paslaugas gali būti netgi sunku surasti, formuojasi painumo, neaiškumo įspūdis,

mažinantis pasitikėjimą institucija. Taigi pasitikėjimo augimą šiuose dviejuose institucijų tipuose

galima aiškinti individualiais veiksniais – visuomenės narių patirtimi.

Remiantis VTD užsakymu 2008 m. atliktu VT įvaizdžio tyrimu, pažymėtina, kad teigiamas

VT įvaizdis siejamas su aukštu visuomenės pasitikėjimu VT įstaigomis ir atvirkščiai – neigiamas

įvaizdis su žemu pasitikėjimu. Tarp veiksnių, darančių įtaką teigiamam VT įvaizdžiui, išskirtos VT

įstaigų naudojamos informacinių technologijų ir komunikacijos priemonės, paslaugų

elektronizavimas, didinantis paslaugų prieinamumą visuomenei ir užtikrinantis sąveiką tarp jos ir

valstybinių įstaigų, taip pat grįžtamąjį ryšį iš visuomenės. Be to, kaip teigiamą poveikį VT

įvaizdžiui ir visuomenės pasitikėjimui ja darantys veiksniai buvo išskirtos valstybės tarnybnoje

vykdomos reformos, gerai dirbančių tarnautojų skatinimas ir jų kvalifikacijos kėlimas, tarnautojų

kompetencija, viešojo intereso gynimas. Neigiamą poveikį šiems reiškiniams daro etinių principų

pažeidimai - piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, neracionaliai (neskaidriai) naudojamos lėšos

(turtas), neskaidrūs konkursai į VT. Lyginant su 2003 m. tyrimu, 2008 m. buvo identifikuotas labai

nedidelis valstybės tarnautojo profesijos prestižo padidėjimas. Šis tyrimas taip pat pagrindžia, kad

žiniasklaidos atstovai ir tradicinės žiniasklaidos priemonės (TV, radijas) yra vieni pagrindinių

visuomenės nuomonės apie VT formuotojai.

Vertinant apklausų dalyvių atsakymus apie pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės

institucijomis bei įstaigomis 2008-2015 m. ir VT įvaizdį 2008 m., pažymėtina, kad galima

analizuoti tik tendencijas. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, respondentų atsakymai apie

Page 18: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

18

ne/pasitikėjimą konkrečiomis institucijomis grindžiami atviro pobūdžio klausimais, jos minimos

spontaniškai, todėl nors ir padeda identifikuoti galimai labiausiai ir mažiausiai patikimas institucijas

(tokį tikslą greičiausiai ir turėjo VRM užsakydama tyrimą), trečdalio respondentų išsakytos

institucijos neleidžia daryti apibendrinimo apie visos populiacijos nuomonę, nuosekliai sekti

visuomenės pasitikėjimo pokyčio požiūrio lygmenyje ir kontroliuoti jo veiksnių, kadangi šie taip

pat pateikiami spontaniškai ir kiekvienais metais gali skirtis. Taip pat tyrimų ataskaitose nėra

pateikta, kodėl naudojami tam tikri pajamų šeimos nariui dydžiai, kurie tos pačios apklausos

atlikėjos-įmonės naudojami nepakitę (pvz., RAIT 2011 ir 2014 m.) arba kodėl skirtingos agentūros

naudoja skirtingus pajamų dydžius.

Antra, remiantis tyrimų ataskaitomis, pažymėtina, kad iki šiol nebuvo atliekama koreliacijos

ar regresijos duomenų analizė, leidžianti nustatyti statistiškai reikšmingas sąsajas ar/ir

priklausomybes tarp tiriamų reiškinių. Pavyzdžiui, tyrimo instrumentas ir juo surinkti duomenys

leidžia įvertinti, kaip respondentų suvokimas, jog valstybės tarnautojai savo pareigas vykdo

sąžiningai ar gerbia žmones veikia jų požiūrius į valstybės ir savivaldybės tarnautojų veiklos

kokybės gerėjimą ir atvirkščiai. Atliekant sofistikuotesnę statistinę analizę šį apribojimą būtų

galima eliminuoti.

Trečia, tyrimuose analizuojama valstybės ir savivaldybės paslaugų kokybė bei jos

efektyvumas (kuris vertinamas koeficientu ir sudaro sąlygas nuosekliam longitudiniam kokybės

ir/ar efektyvumo pokyčio tyrimui) yra vertingas siekiant sekti ir vertinti klientų aptarnavimo

kokybę. Tačiau efektyvumas vertinamas tik individualiame lygmenyje: anketos klausimai

suformuluoti taip, kad atsakomybė už mažesnį aptarnavimo ar problemos išsprendimo greitį,

mandagumą ir pan. numanomai tenka individui – tarnautojui, o institucinės/organizacinės priežastys

(instituciniai procesai, vadybos praktikos), lėmusios kliento nepasitenkinimą, yra nevertinamos. Tas

nesudaro prielaidų korekciniams/tobulinimo veiksmams procesų lygmenyje. Šį apribojimą siūloma

spręsti vykdant apklausas tarp valstybės tarnautojų, kurie būdami savo veiklos ekspertai gali

įvardinti organizacijos lygmens priežastis, lemiančias aptarnavimo kokybės bei efektyvumo

didėjimo ar mažėjimo priežastis. Tai padėtų išvengti ir nekorektiškų formuluočių visuomenės

apklausose. Pavyzdžiui, 1 lentelės 2 eilutės pastabose pateikta pastaba apie valstybės tarnautojo

aukojimąsi atliekant darbą kaip nekorektiška. Pirmiausia, ji yra nekorektiška etiniu požiūriu: jokia

institucija iš individo negali reikalauti aukojimosi darbui kaip dalykinės savybės institucinio

vertinimo lygmenyje (buitiniame lygmenyje, asmeninio gyvenimo sferoje tokie vertinimai galimi) ir

taip formuoti visuomenės lūkestį, jog valstybės tarnautojas privalo besąlygiškai vykdyti kliento

reikalavimus, dirbti viršvalandžius, aukoti asmeninį gyvenimą. Valstybės tarnautojas privalo

profesionaliai, kokybiškai, sąžiningai atlikti savo darbą, išsaugodamas Darbo kodekso, Tarptautinės

darbo organizacijos, Visuotinių žmogaus teisių jam garantuojamas teises į asmeninį gyvenimą,

fiziškai ir psichologiškai sveiką ir saugią aplinką, kurioje neegzistuoja aukos ar heroizmas atliekant

darbą. Aukojimasis darbui viešojo intereso požiūriu yra netgi (finansiškai) žalingas, kadangi

pervargęs ar net psichologiškai perdegęs darbuotojas nebegali efektyviai ir našiai dirbti, o tai yra

papildomi ekonominiai kaštai.

Ketvirta, kaip rodo kitų šaltinių analizė, visuomenės pasitikėjimas (ypač bendrinis ir

emocinis), VT priklauso ir nuo makro veiksnių: suvokiamo korupcijos lygio, ekonominės situacijos

šalyje, teismų veiklos kokybės. Šie veiksniai atliktuose tyrimuose nebuvo vertinami ir/ar

kontroliuojami.

Penkta, akademiniai šaltiniai apie etikos principų taikymo ir visuomenės pasitikėjimo ryšį (žr.

sk. 1.2.) vienareikšmiškai akcentuoja etikos principų ir vertybių (pvz., integralumo, sąžiningumo,

Page 19: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

19

empatijos, nešališkumo ir pan.) percepcijas (tiek individo, tiek institucijos lygmenyje) kaip

reikšmingą visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnautojais ir institucijomis priežastį. Tačiau VRM

atliktuose tyrimuose apie visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės institucijomis bei

įstaigomis ir jų veiklos kokybės vertinimus etikos principai išskiriami tik dalinai (pagarba žmogui,

sąžiningumas), neatskleidžiant viso jų spektro netgi pagal LR Vyriausybės nutarimą Dėl valstybės

tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo.

Atlikus analizę galima reziumuoti, kad Vidaus reikalų ministerijos užsakymu vykdytų

visuomenės pasitikėjimo tyrimų – visuomenės nuomonės apie pasitikėjimą valstybės ir

savivaldybės institucijomis apklausų kontekste pažymėtina, kad nuo 2008 m. vykdomose

kasmetinėse apklausose naudojami tie patys ir beveik toks pats skaičius teiginių, kuriais VT

išskirtinai nevertinama, o valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų samprata nėra detalizuota.

Todėl negalima teigti, kad buvo vertinamas visų ar dalies valstybės tarnautojų elgesys. Todėl

ateityje tyrimuose vertinant visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybomis arba/ir tarnautojais,

būtina respondentams apibrėžti VT sampratą bei konkretizuoti jos įstaigas.

1.2. Valstybės tarnautojų etikos principų ir jų taikymo problemų analizė bei įtakos

pasitikėjimui valstybės tarnyba vertinimas

Siekiant įvardinti etikos principų poveikio visuomenės pasitikėjimui valstybinės tarnyba,

svarbu akcentuoti bendrą sociologų, filosofų, psichologų (Fukuyama, 1995; Hosmer, 1995)

pastebėtą dėsningumą, kad pasitikėjimas priklauso nuo sistemingo tų pačių etinių principų bei

vertybių laikymosi: „Pasitikėjimas yra vieno asmens, grupės ar organizacijos lūkesčiai kitam

asmeniui, grupei ar organizacijai, kad šie bendruose reikaluose ar ekonominiuose mainuose elgsis

pagal etikos principus ir priims moraliai teisingus sprendimus“ (Hosmer, 1995: 399).

J. Palidauskaitė ir R. Didžiulienė (2002), analizuodamos etikos principų poveikį visuomenės

pasitikėjimui valdžia ir politine sistema išskiria valstybės tarnautojų elgesį kaip šio pasitikėjimo

veiksnį: „Demokratinėje visuomenėje labai svarbu pasitikėjimas eiliniais valstybės tarnautojais.

Piliečių bendravimas su viešojo administravimo tarnautojais [straipsnio publikavimo metu šis

terminas buvo naudojamas kaip sinonimas valstybės tarnautojui – aut. past.] formuoja jų požiūrį į

visą valdžią ir visą politinę sistemą. Todėl labai svarbu, kad viešojo administravimo tarnautojai

dirbtų visuomenės interesams, puoselėtų visuomenėje pripažįstamas vertybes, gerbtų piliečių teises

ir atsižvelgtų į jų lūkesčius. Kartais valstybės tarnautojų sąžiningumas, dorumas vertinamas

labiau nei jų kompetencija“ (ibid.: 62, paryškinimas studijos aut.).

Konkrečių tyrimų, kurie analizuotų etikos principus kaip visuomenės pasitikėjimo veiksnį

valstybės tarnybos kontekste išskirtinai, nėra atlikta. EK (2015) Viešojo administravimo kokybės

vadove praktikams pabrėžia pagarbos įstatymui, integralumo, nešališkumo, atvirumo, efektyvumo ir

atskaitingumo vertybes kaip visuomenės (bendrinio, politinio, institucinio) pasitikėjimo (at)kūrimo

veiksnius. Todėl galima daryti prielaidą, kad tos pačios ar panašios vertybės gali daryti įtaką ir

visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba (kaip instancija apskritai) ir jos konkrečiomis

institucijomis.

Pavyzdžiui, EBPO (2013) išskiria tokias vertybes, kurių laikymasis kuria pasitikėjimą

vyriausybės struktūromis:

patikimumas, kuris apibrėžiamas ir gali būti operacionalizuojamas šioje studijoje-

tyrime kaip VT gebėjimas sumažinti ekonominę, socialinę ir politinę nežinomybę piliečiams ir

elgtis nuosekliai bei numatomai. Pastarojo principo taikymo problema yra biurokratizmas

Page 20: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

20

(Palidauskaitė, 2011), kuris ir mažina sprendimo priėmimo greitį, ir silpnina paslaugos kokybės

suvokimą, kurie matuojami VRM užsakymu atliekamame tyrime.

atliepimas – kaip prieinamų ir efektyvių, į pilietį orientuotų bei jo poreikius ir

lūkesčius atliepiančių viešųjų paslaugų teikimas. Pastarasis principas glaudžiai susijęs su LR

Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatytais pokyčiais valstybės tarnyboje ir sekusia

viešojo sektoriaus reforma, orientuojantis į vadybinių elementų diegimą, skaidresnį ir dalyvavimu

grįstą valdymą, paraleliai kuriant skaidrumu ir aiškumu apibūdinamą VT aplinką.

atvirumas ir įtrauktis: sisteminga, institucionalizuota visose tarnybose dvikryptė

komunikacija su suinteresuotosiomis šalimis; tarnybos suteikia piliečiams aktualią, naudingą

informaciją ir sąveika su jais palaikoma kaip būdas garantuoti skaidrumą, atskaitingumą ir

į(si)traukimą. Pastaruosius principus buvo siekta matuoti VRM užsakymu tyrimuose (žr. sk. 1.1.)

klausimais, kuriais respondentų buvo teiraujamasi apie jų informuotumą apie valstybės ir

savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą ir dalyvavimą reiškiant nuomonę (30-35 klausimai

RAIT/VRM 2015 m. apklausoje naudotame klausimyne).

integralumas: nuoseklus valstybės tarnybų etinių principų ir elgesio normų

laikymasis, tenkinant viešąjį interesą ir užkertant kelią korupcijai. Transparency International

ekspertų nuomone, ši vertybė yra esminė antikorupcinėse praktikose. J. Palidauskaitė ir R.

Didžiulienė (2002) išskiria korupciją kaip vieną iš visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir

kitomis valstybinėmis bei politinėmis institucijomis mažinančių veiksnių. Korupcijos sąvoka apima

ir interesų konfliktą bei piktnaudžiavimą – problemas, kurias kaip tipiškas valstybės tarnybai

išskiria Palidauskaitė (2011). Taip pat šio principo taikymo problemos yra kyšiai, vagystės,

iššvaistymai (Salminen, Ikola-Norrbacka, 2009). Šios etikos principų taikymo problemos tiriamos

LR Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu, naudojant Transparency International instrumentus

(korupcijos paplitimo klausimyną ir pan.).

sąžiningumas/ teisingumas – procedūriniu požiūriu nuoseklus elgesys su piliečiais

(ir verslu) kuriant ir įgyvendinant valstybės politiką. Pastarosios savybės matuojamos ir VRM

užsakymu atliekamame tyrime, naudojant formuluotę „tarnautojas sąžiningai atlieka savo pareigas“.

Sąžiningumo principo taikymo problema valstybės tarnyboje yra apgavystė (pvz., kai nuslepiama ar

iškreipiama informacija klientui). Šią problemą matuoja ir VRM užsakymu atliekamas tyrimas.

pagarba įstatymui – tai yra ir rezultato, ir proceso vertinimo matas, reiškiantis, kad

niekas, įskaitant ir aukščiausio lygio valstybės tarnautojus (politikus) nėra aukščiau įstatymo,

piliečių pagrindinės teisės apgintos ir teisingumas yra prieinamas visiems. Ši vertybė glaudžiai

susijusi su pasitikėjimu vyriausybe ir teismais, tačiau taikytina ir valstybės tarnybai. Lietuva kaip

posovietinė visuomenė, ko gero, stipriausiai kenčia nuo šio principo taikymo trūkumo

visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Jis susijęs ir su kita, iš tarybinių laikų „paveldėta“ etikos

principų taikymo problema – nepotizmu („švogerizmu“) ir įvairiomis jo formomis: favoritizmu,

kronizmu, „senų berniukų tinklu“, kuriame be pažinties kriterijaus įtraukiama ir diskriminacija

lyties pagrindu (Palidauskaitė, 2011; Salminen, Ikola-Norrbacka, 20091), kurį eliminuoti siekiama

1 Empirinis tyrimas atliktas 2008 m. kovo-balandžio mėn. Suomijoje, naudojant anketinę apklausą. Klausimynas iš trijų

teminių dalių (viešojo administravimo etika, viešųjų paslaugų etika; geras administravimas – vertybių realizavimas

valstybės tarnyboje, atskaitingumas; politinės sistemos etika ir etinių vertybių pokyčiai visuomenėje) buvo išsiųstas

paštu 5000 respondentų (25-65 m. amžiaus), pasiektas 40,4% grįžtamumas, pilnai užpildyta virš 2000 anketų.

Respondentams buvo pateiktas 19 institucijų sąrašas, kurios priskiriamos viešojo administravimo subjektams.

Atsižvelgiant į VT sampratą Lietuvoje, Suomijos tyrime vertintos tik kelios valstybės tarnybos/jų atstovai: policija,

armija, SODRA (KELA), Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai, užduodant klausimą Kaip jūs vertinate šių

Suomijos institucijų ir organizacijų patikimumą? ir naudojant 1-5 Likerto skalę vertinimui (1- labai nepatikima, 5 –

labai patikima). Problemos buvo matuojamos užduodant klausimą Prašome įvertinti etinį tarnybos lygį, atsakymuose

išvardijant 7 etikos principų taikymo problemas: kyšių ėmimas/davimas; vagystės; apgavystės; „senų berniukų tinklai“;

Page 21: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

21

pirmiausia reformavus žmogiškųjų išteklių vadybos praktikas (pvz., konkursų užimti valstybės

tarnautojo vietą organizavimo, atestacijos tvarkų keitimas ir pan.).

Remiantis tarptautinių organizacijų ir mokslininkų rekomendacijomis, kaip skatinti etikos

principus valstybės tarnyboje ir viešojo administravimo institucijose (EK, 2015; Palidauskaitė,

2011; Vasiljevienė, 2004; 2006), galima išskirti etikos vadybos priemones (etikos kodeksus, etikos

mokymus, etikos komisijas, etinį-socialinį auditą etc.) kaip etikos principų taikymą užtikrinančius

veiksnius. Kaip dar 1979 m. teigia Cariño ir De Guzman, procedūrizmo (pvz., standartinių veiklos

procedūrų, tvarkų, taisyklių ir jų įgyvendinimo monitoringo) įvedimas į valstybės tarnybos veiklą,

padeda ir mažinti korupcijos raišką, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir kitomis

viešojo administravimo institucijomis.

Vertinant etikos principų taikymo empirinius tyrimus, tarp žinomiausių akademinėje srityje

pažymėtinas 2008 m. olandų mokslininko M. Kaptein valstybinės tarnybos institucijoje (policijoje)

validuotas etiškos organizacijos kultūros tyrimas, kuris remiasi 8 etinių vertybių (aiškumo,

aukščiausių ir tiesioginių vadovų, įgyvendinamumo, organizacijos paramos vertybių įgyvendinimui,

skaidrumo, diskusijų kultūros, skatinimo ir sankcijų taikymo), kurios atitinka ir etikos principų

sampratą, ir jų vadybos organizacijoje vertinimu. Klausimyną sudaro 58 teiginiai 1-6 Likerto

skalėje, kurioje 1 reiškia „visiškai nepritariu“, 6 – „visiškai pritariu“. Šis instrumentas buvo

validuotas viešojo sektoriaus organizacijose Suomijoje (Huhtala ir kt., 2011), JAV (Kaptein, 2009)

ir Lietuvoje (Novelskaitė, Pučėtaitė, 2014), taip pat naudotas tyrimuose Kinijoje (Nie, 2016),

Ugandoje (Ntay ir kt., 2011) ir Estijoje (Kooskora, Virkoja, 2015). Klausimynas dėl apimties

pateikiamas 7 priede. Remiantis A. Novelskaitės ir R. Pučėtaitės (2014) atliktu jo validavimu, šį

klausimyną yra galimybių sutrumpinti (pvz., žr. DeBode et al., 2013). Tačiau bet kokiu atveju šis

klausimynas turėtų būti naudojamas tiriant etikos principų taikymą valstybės tarnautojų požiūriu:

kaip pastebi ir viešojo sektoriaus reformą tyrusi E. Visockytė (2012), svarbu įtraukti visuomenę į

sprendimų priėmimą ir skatinti jos dalyvavimą tobulinant valstybės tarnybos paslaugas, veiklos

rodiklius, tačiau nekreipiant dėmesio į valstybės tarnautojų nuostatas į reformą, neatsižvelgiant į jų

argumentus apie kliūtis diegiant įvairius reformos aspektus, negalima tikėtis, kad reformos vyks

sklandžiai ir strateginiai tikslai bus įgyvendinti laiku ir pagal jų dvasią (ne tik formaliai, pagal

raidę).

Remiantis M. Kaptein (2008) konceptualiu modeliu ir validuotu klausimynu, aiškumo vertybė

yra susijusi su tiksliais ir aiškiais organizacijos lūkesčiais etiškam darbuotojų elgesiui. Dažniausiai

organizacijose ši vertybė/etinis principas įgyvendinamas etikos ar elgesio kodeksu, bet apima ir

įvairias politikas įvairovės vadybos, socialinės integracijos, bendravimo su klientais klausimus, šios

politikos įgyvendinimo priemonių ir pažangos matavimo rodiklių taikymą. Aukščiausių ir

tiesioginių vadovų integralumo vertybė susijusi su elgesio modeliais, kuriuos kaip pavyzdį supranta

organizacijos darbuotojai. Organizacijos, kuriose ši vertybė įgyvendinama, vadovai nebijo vartoti

etinių terminų, vertinti savo pačių elgesio, organizacijos strategijos ir taktikos atsakomybės bei

sąžiningumo kategorijomis, skatina į šias vertybes atsižvelgti savo darbuotojus. Įgyvendinamumo

vertybė apibūdina organizacijos savybę skirti išteklius, dalytis su darbuotojais informacija apie joje

vykstančius procesus – įgalinti juos elgtis profesionaliai ir perfekcionistiškai (pagal LR Vyriausybės

nutarime Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo (2002) apibrėžtus etikos

principus – pavyzdingai), neleidžiant patekti į tokias situacijas, kuriose jie turėtų spręsti etines

dilemas/problemas. Įgyvendinamumo vertybės taikymą organizacijoje parodo ir tai, ar organizacija

nepotizmas; blogas ir atsainus elgesys su piliečiais; gausūs ryšiai su verslu ir prašant jas įverti 1-5 Likerto skalėje, kur 1

reiškia „vyksta/pastebima labai retai“, o 5 – “vyksta/pastebima labai dažnai”.

Page 22: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

22

skiria lėšų etikos tarnautojo pareigybei išlaikyti, komiteto darbui užtikrinti. Organizacijos parama

vertybėms išreiškia organizacijos pastangas skatinti darbuotojus laikytis etikos kodekse ar kituose

dokumentuose įvardytų etinių elgesio normų bei taisyklių. Organizacijos paramą kaip organizacijos

vertybę individas suvokia tada, kai pastebi, jog visi organizacijos nariai laikosi apibrėžtų elgesio

normų, atsižvelgia į etikos kodeksą (ar – valstybės tarnautojų atžvilgiu – valstybės tarnautojų

veiklos etikos principus) priimdami veiklos sprendimus, juos argumentuodami, išdėstydami

prioritetus. Skaidrumo vertybę apibūdina komunikacija ir informacijos apie organizacijos reakciją į

vadovų ir darbuotojų nusižengimus etinėms vertybėms sklaida joje. Su šia vertybe glaudžiai siejasi

etinis auditas, kurio funkcija – nustatyti piktnaudžiavimus, žmogiškųjų išteklių vadybos, rizikos

vadybos ar kitų funkcinių sričių paliktas spragas, sudarančias sąlygas neatsakingam,

oportunistiškam elgesiui, ir pasiūlyti korekcines priemones, taip siekiant užkirsti kelią šių problemų

pasikartojimui ateityje. Diskusijų kultūra kaip etinė vertybė realizuojama darbuotojų dalyvavimo

priimant sprendimus praktikomis. Ji apima etikos mokymus, „karštosios“ etikos linijas ar jų

analogus, skirtus etinių problemų keliamos rizikos (reputacijos, pasitikėjimo praradimo)

prevencijai. Ši vertybė sudaro galimybes darbuotojams būti atviriems ir nuoširdiems tuomet, kai jie

susiduria su etikos principų taikymo problemomis. Ji taip pat reiškia, kad etikos principų taikymo

problemos organizacijoje nenutylimos, o keliamos į viešumą savo skyrių ar kitų valdymo vienetų

lygmenyje. Sankcijų arba skatinimo taikymas apima priemones, kurios taikomos siekiant

organizacijos darbuotojus paskatinti už etišką elgesį arba skirti sankcijas už jų pažeidimus (pvz.,

etiniams principams nusižengęs darbuotojas praranda galimybes artimiausius dvejus–trejus metus

tikėtis paaukštinimo). Dar svarbu tai, kad ši vertybė realizuojama tada, kai tiek skatinimas, tiek

nuobaudos taikomos tiek eiliniams darbuotojams, tiek vadovams – t.y. laikantis nuoseklumo ir

integralumo principų.

Aptartos etinės vertybės arba etikos principai siejasi su LR Vyriausybės nutarime Dėl

valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo (2002) išdėstytais etikos principais ir jų

atitinkamu išaiškinimu, kuris leidžia formuluoti atitinkamus teiginius, kurie gali būti įtraukti

visuomenės apklausų klausimynuose ir vertinami:

pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas gerbia žmogų, jo teises ir

laisves; valstybės tarnautojas gerbia valstybę, jos institucijas ir įstaigas; valstybės tarnautojas laikosi

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų; valstybės tarnautojas tinkamai

atlieka savo funkcijas; valstybės tarnautojas elgiasi politiškai neutraliai; valstybės tarnautojas vykdo

savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus),

teisingumas (valstybės tarnautojas vienodai tarnauja visiems žmonėms,

nepaisydamas tautybės, lyties, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų;

valstybės tarnautojas elgiasi teisingai nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus; valstybės

tarnautojas nepiktnaudžiauja jam suteiktomis galiomis; valstybės tarnautojas naudoja savo tarnybos

valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams),

nesavanaudiškumas (valstybės tarnautojas tarnauja visuomenės interesams;

valstybės tarnautojas nesinaudoja valstybės ar savivaldybės nuosavybe asmeniniams tikslams;

valstybės tarnautojas nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdamas naudos sau, savo šeimai,

artimiesiems; valstybės tarnautojas savo veikloje vadovaujasi visuomenės interesais)2,

2 Šis etikos principas yra susilaukęs etikos specialistų-mokslininkų kritikos, kadangi neigia žmogaus prigimtį: visi

individai psichologiniu požiūriu yra savanaudžiai, nes tai jiems užtikrina išlikimą, saugumą, savirealizaciją, tačiau

etiniu požiūriu moka suderinti savanaudišką (asmeninį) interesą taip, kad jis nekenktų kitiems visuomenės nariams (t.y.

viešajam interesui). Todėl klausimyne galima vertinti interesų derinimą, pareiginių funkcijų naudojimą viešajam

interesui apsaugoti, o ne buvimą nesavanaudžiu – asmeninio gyvenimo, vertybių ar materialinės gerovės atsisakymą

kaip etikos principą, nes tokio ir būti negali – atvirkščiai, jo reikalavimas yra laikomas neetišku, pažeidžiančiu žmogaus

teises (žr. Vasiljevienė, 2006: 217-218).

Page 23: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

23

nešališkumas (priimdamas sprendimus valstybės tarnautojas neturėjo išankstinio

nusistatymo; elgėsi nešališkai; nesinaudojo kliento nežinojimu ar klaidomis; pateikė informaciją,

kuri padėjo man priimti tinkamiausią sprendimą),

padorumas (valstybės tarnautojas savo elgesiu nedemonstravo, jog tikisi iš jūsų

atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų mainais); buvo paslaugus; valstybės tarnautojas gina

visuomenės interesą nuo pažeidimų),

atsakomybė (valstybės tarnautojas atsako už naudojamos informacijos, dokumentų

tinkamą naudojimą ir konfidencialumą),

viešumas (valstybės tarnautojas užtikrina priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą;

valstybės tarnybos visuomenei pateikia savo sprendimų priėmimo motyvus),

pavyzdingumas (valstybės tarnautojas yra mandagus; valstybės tarnautojas/

tarnybos savo pareigas/funkcijas atlieka laiku; efektyviai; profesionaliai; tolerantiškas; taktiškai

atmeta neteisėtus prašymus; suteikia žmonėms informaciją apie jų teises; suteikia informaciją apie

jų sprendimų galimas pasekmes, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams;

konfliktinėmis aplinkybėmis elgiasi objektyviai ir nešališkai; išklauso abiejų pusių argumentus ir

ieško objektyviausio sprendimo; pripažįsta savo klaidas; jas operatyviai ištaiso).

Remiantis LR VRM užsakymu atliekamos apklausos klausimynu, daugelis šių etikos principų

aspektų įtraukti į valstybės ir savivaldybės institucijų efektyvumo vertinimą, pvz., paslaugų

suteikimo kokybė (aptarnavo greitai, mandagiai, suteikė visą reikiamą informaciją; suteikė aiškią ir

suprantamą informaciją etc.) kaip pavyzdingumo principo aspektas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad etikos principų taikymo vertinimas remiantis etikos

principų aprašymais nutarime orientuojamas į valstybės tarnautojų elgesio vertinimą iš visuomenės

požiūrio (t.y. požiūrį iš išorės), o etikos principų taikymas pagal M. Kaptein klausimyną –

orientuojantis į valstybės tarnautojų požiūrius (t.y. vidinius požiūrius). Todėl rengiant klausimus,

kuriais būtų matuojamas etikos principų taikymo išreikštumas/paplitimas ar/ir identifikuojamos jų

taikymo problemos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad platūs klausimynai mažina grįžtamumo procentą

ir yra brangūs, rekomenduojama pasinaudoti ir VRM užsakymu atliktose apklausose naudotais

klausimais tam tikroms vertybėms identifikuoti (pvz., pagarba žmogui, teisingumas/sąžiningumas,

kompetencija kaip pavyzdingumas), ir M. Kapteino (2008) klausimyno teiginiais (arba sutrumpinta

jo versija – DeBode et al., 2013).

Atskirai apžvelgiant etikos principų taikymo problemas, su kuriomis susiduria visuomenė,

išskirtinas empiriniuose tarptautinės organizacijos Transparency International (toliau – TI) plačiai

tirta korupcijos problema (apie jos ryšį su visuomenės pasitikėjimu rašyta 1.1. sk.). Lietuvoje jau

daugiau nei 20 m. kasmet vykdomas korupcijos suvokimo tyrimas, matuojamas indeksu. Tačiau

išsamiau korupcijos situaciją atskleidžia Lietuvos korupcijos žemėlapis3. Šioje studijoje vertinama

2014 m. atlikto tyrimo metodika, siekiant atsižvelgti į klausimyno atnaujinimus. Tyrimo metu buvo

apklausti 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai (N=1000) akivaizdiniu interviu respondento namuose

būdu. Imties formavimui buvo taikyta daugiapakopė, tikimybinė atranka. Valstybės tarnautojų imtis

(N=508) formuota proporcinės atrankos būdu, respondentai apklausti interviu būdu jų darbo

3 Remiantis TI svetainėje http://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/ pateikiamais duomenimis, tyrimas

Lietuvoje vykdomas nuo 2001 m. Iki 2014 m. iš viso buvo atliktos 8 reprezentatyvių apklausų bangos: 2001 m., 2002

m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2011 m. ir 2014 m. Iki 2008 m. buvo vykdomos tik Lietuvos gyventojų ir

verslininkų apklausos, o nuo 2008 m. atliekamos ir valstybės tarnautojų apklausos. 2001-2008 m. šį tyrimą inicijavo

Transparency International Lietuvos skyrius (TILS), o 2011-2014 m. – Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tyrimus įvairiais

metais atliko Baltijos tyrimai, TNS Gallup, RAIT, VISEO, Vilmorus.

Page 24: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

24

vietose. Įmonių vadovų imčiai (N=510) formuoti taikyta sisteminė tikimybinė atranka, jų apklausa

vykdyta telefonu. Geografinis gyventojų pasiskirstymas užtikrintas apskrities (10) pagrindu.

Tyrimas vyko 2014 04-05 mėn. Pažymėtina, kad apklausoje valstybės tarnautojai apibrėžti kaip

„valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos

įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas

valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi

administracinius įgaliojimus“ (Transparency International, 2014). Taigi samprata platesnė nei šioje

studijoje-tyrime naudojama valstybės tarnautojo samprata (t.y. tik pareigūnai/tarnautojai, kuriuos

apibrėžia VTĮ). Duomenys analizuoti naudojant deskriptyvinės statistinės analizės būdą.

Visuomenės apklausos rezultatai parodė, kad korupcinogeninių situacijų (valstybės tarnautojas

paima piniginį atlygį už paslaugos atlikimą ar atlikimo pagreitinimą, asmuo duoda piniginį atlygį,

dovaną valstybės tarnautojui norėdamas, kad jam reikalinga paslauga būtų suteikta geriau ir

greičiau, valstybės tarnautojai naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, asmuo

pasinaudoja pažintimis įsidarbinant į valstybės instituciją) paplitimas vis dar dažnas valstybės

tarnyboje, nors lyginant su 2011 m. visuomenės apklausos rezultatais, gyventojų dalis, dalyvavusi

korupcinogeninėse situacijose, sumažėjo 10-15 proc. Tyrimo ataskaitoje pateikiama korupcijos

mastų dinamika, vertinant gyventojų požiūrį, ar korupcijos mastai išaugo/sumažėjo 5 balų skalėje

(lyginant 2005, 2007, 2008, 2011 ir 2014 m. gyventojų atsakymų procentinę dalį, manančią, kad

korupcija išaugo, šis rodiklis mažėjo, tačiau dalis, mananti, kad korupcija sumažėjo, taip pat beveik

nepakito (visomis bangomis buvo 0%, 2014 m. paaugo iki 1%), tačiau nuolat auga dalis

respondentų, manančių, jog korupcijos mastai išliko tokie patys). Kita vertus, lyginant visuomenės

narių pasirengimą duoti kyšį, kad išspręstų problemą nuo 2005 m., kai beveik 70% į šį klausimą

atsakė teigiamai, 2014 m. tokių respondentų sumažėjo 20%. Šioje apklausoje taip pat matuojami

gyventojų kyšininkavimo (konkrečiose institucijose) indeksai, tačiau jų skaičiavimo metodika

neatskleidžiama. Į šiuos dydžius galima atsižvelgti analizuojant ir interpretuojant šios studijos-

tyrimo duomenis, gautus visuomenės, verslo ir valstybės tarnautojų apklausos būdu. Taip pat į šį

klausimyną būtų galima įtraukti 1-2 teiginius, kuriais respondento teiraujamasi nuomonės apie

korupcijos paplitimo vertinimą valstybės tarnyboje (kaip analogija bendriniam pasitikėjimui) (pvz.,

Kiek, Jūsų nuomone, paplitusi korupcija valstybės tarnyboje?, Likerto skalė, labai paplitusi –

beveik nepaplitusi) ir patirties bent vienoje iš su korupcija susijusių praktikų (pvz., visuomenės ir

verslo atstovų apklausoje: Ar per pastaruosius 5 m. teko duoti kyšį valstybės tarnautojui? Valstybės

tarnautojų: Ar per pastaruosius 5 m. Jūs savo darbinėje aplinkoje pastebėjote nepotizmo atvejų?).

Transparency International atliekamų tyrimų kontekste svarbu išskirti Pasaulinį korupcijos

barometrą (Global Corruption Barometer, 2013), kurio duomenys renkami 107 šalyse

reprezentatyvios visuomenės apklausos būdu. Juo vertinamas korupcijos paplitimas viešojo

sektoriaus organizacijose, kaip atskirą instanciją išskiriant ir valstybės tarnybą. Kadangi apklausos

duomenų pagrindu šiame tyrime skaičiuojamas kiekvienos šalies indeksas konkrečiu klausimu, ja

galima naudotis lyginamojoje Lietuvos ir užsienio šalių analizėje, vertinant, pvz., ryšį tarp EVS ar

kitomis vertybių apklausomis matuojamą bendrinį pasitikėjimą ir VT korupcijos supratimą.

Klausimas, kuris naudojamas Pasauliniame korupcijos barometre matuojant visuomenės supratimą

apie valstybės tarnybos korumpuotumą, formuluojamas: Kuris iš išvardintų sektorių, Jūsų

nuomone, yra labiausiai paveiktas korupcijos? (išvardinta 12 sektorių, vienas iš jų – viešojo

administravimo pareigūnai/valstybės tarnautojai – public officials/civil servants, kiekvieno

sektoriaus korumpuotumas vertinamas 1-5 skalėje (beveik nekorumpuotas – labai korumpuotas).

Tarp etikos principų taikymo problemų, svarbių valstybės tarnautojų kaip kokybiškos

paslaugos visuomenei teikėjų atžvilgiu, pažymėtina empiriniuose tyrimuose per mažai analizuota,

tačiau pototalitarinėms, posovietinėms visuomenėms labai aktuali – paternalizmo, autoritarinio

Page 25: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

25

vadovavimo problema (Otken, Cenkci, 2012; Vasiljevienė, 2006; 2015), pasireiškianti išoriškai

rūpestingu, tačiau psichologiniu ir institucijos vadybos požiūriais destruktyviu – darbuotojų

kompetencijas ir nuopelnus menkinančiu, galia piktnaudžiaujančiu ir darbuotojų pataikavimą,

nekritišką paklusnumą skatinančiu vadovų elgesiu. Vienas plačiausiai empiriniuose tyrimuose

naudojamų apklausos klausimynų šiai problemai identifikuoti yra Cheng ir kt. (2004) sukurtas ir

validuotas klausimynas. Jo teiginiai (vertinami 1-6 Likerto skalėje, kurioje 1 reiškia „visiškai

nesutinku“, 6 – „visiškai sutinku“) pateikiami žemiau (vertimas iš anglų k. aut.):

1. Mano vadovas/-ė reikalauja visiškai paklusti jo/-s nurodymams.

2. Mano vadovas/-ė priima visus – svarbius ar nelabai svarbius sprendimus

organizacijoje.

3. Mano vadovo/-ės žodis susirinkimuose visada paskutinis.

4. Mano vadovas/-ė darbuotojams/-oms matant elgiasi dominuojančiai ir įsakmiai.

5. Jaučiu spaudimą, kai dirbu su savo vadovu/-e.

6. Mano vadovas/-ė taiko griežtas drausmines priemones darbuotojų atžvilgiu.

7. Mano vadovas/-ė mus bara, kai negalime atlikti užduočių.

8. Mano vadovas/-ė pabrėžia, kad mūsų grupės veiklos rezultatai privalo būti geriausi

lyginant su visais kitais padaliniais (skyriais, tarnybomis ir pan.).

9. Atlikdami darbą turime laikytis jo/jos taisyklių. Priešingu atveju būsime griežtai

nubausti.

Šiuos teiginius galima svarstyti kaip klausimyno valstybės tarnautojams dalį, siekiant

išsiaiškinti etikos principų taikymo problemas ir tikrinant paternalistinio vadovavimo kaip

kintamojo ryšį su visuomenės pasitikėjimu valstybės tarnyba (tarnautojais).

Atlikus literatūros, kurioje problematizuojamas etikos principų bei jų taikymo problemų ir

visuomenės pasitikėjimo ryšys, apžvalgą, išskirti šie etiniai principai, kurių taikymas gali daryti

poveikį visuomenės pasitikėjimui VT: viešojo intereso tenkinimas (nešališkumas arba padorumo

principas remiantis LR Vyriausybės nutarimu Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių

patvirtinimo (2002)), pagarba piliečiams (klientams) ir įstatymui, sąžiningumas, integralumas,

atvirumas, atskaitingumas, procedūrų laikymasis. Jie greta valstybės tarnybos ir tarnautojų veiklos

efektyvumą matuojančių dedamųjų buvo įtraukti į šiam tyrimui sukonstruotą modelį.

1.3. Pasitikėjimo valstybės tarnyba bei naudojamų rodiklių valstybės tarnybos

veiklos efektyvumui vertinti užsienio valstybėse analizė ir vertinimas

Lyginamajai analizei visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir jos veiksnių tema siūlomos

užsienio šalys: Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, JK. Pirminis veiksnys, nulėmęs šių šalių

pasirinkimą yra europietiška kultūra bei krikščionybė, remiantis mokslinės literatūros šaltinių

apžvalgos rezultatais. Kiti kriterijai, taikomi atrenkant šalis lyginamajai analizei:

šiose šalyse taikoma ta pati siaura valstybės tarnybos samprata. Tik viešojo

administravimo specialistai ir profesionalai, turintys administracinių valstybės įgaliojimų (policija,

muitinė ir kt.), turi valstybės tarnautojo statusą (European Principles for Public Administration,

1999).

skirtingi valstybės tarnybos modeliai: Lietuva, Latvija, Lenkija – taiko mišrų VT

modelį, Estija, Čekija, JK – postų. Tai leis palyginti visuomenės pasitikėjimo VT skirtumus

priklausomai nuo VT modelio.

skirtingas visuomenės pasitikėjimas VT remiantis EVS (2008) tyrimu: valstybių

išsidėstymas pagal visuomenės pasitikėjimą VT svyruoja nuo 34 (Čekija) iki 59 (Estija). Šio

Page 26: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

26

kriterijaus pagrindu galima išskirti veiksnius, kuriuos stiprinant/silpninant gali kisti visuomenės

pasitikėjimas VT, taikomi korekciniai veiksmai.

Papildomai į lyginamąją analizę gali būti įtraukiamos Austrija, Vokietija, Danija, Italija,

naudojančiose siaurą valstybės tarnybos sampratą. Artimiausia pagal VT modelį Lietuvai yra Italija

(hibridinė), pagal modelio suponuotą saugumą dėl darbo garantijų VT panašios su Lietuva yra ir

Austrija, Vokietija, kur taikomas karjeros VT modelis. Religiniu/vertybiniu požiūriu šios valstybės

taip pat yra panašios.

Atlikus visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba užsienio šalyse (EUPAN tinklo narių,

Estijos, Latvijos) rezultatų analizę (žr. 3 lentelę), galima teigti, kad tyrimus, kuriais siekiama

nustatyti visuomenės pasitikėjimą VT ir jo veiksnius, atlieka įvairios tarptautinės organizacijos

(pvz., Europos Komisijos, Eurostat ar EBPO vykdomos Eurobarometer, gyvenimo kokybės

apklausos), viešosios nuomonės tyrimų agentūros (pvz., Ipsos MORI Jungtinėje Karalystėje) ar

akademinės institucijos, sujungiančios savo išteklius į bendrai vykdomus projektus-apklausas (pvz.,

EVS, International Social Survey programme).

Tarptautiniai indeksai sugeneruojami respondentams ranginėje skalėje išreiškus pasitikėjimo

VT stiprumą. Kai kurios apklausų agentūros ir tyrimų projektai (pvz., Ipsos MORI, International

Social Survey Programme, ISSP – tarptautinė socialinio tyrimo programa) pasitikėjimą vertinančius

teiginius klausimynuose formuluoja nurodydamos ir pasitikėjimo priežastį/veiksnį. Pvz., Ipsos

MORI į Teisingumo indeksą įtraukia pasitikėjimą ir jį matuojantį teiginį formuluoja sekančiai: Kiek

Jūs pasitikite, kad valstybės tarnautojas sako tiesą? Pasitikėjimas sukonkretinamas ir susiejamas su

tiesos sakymo vertybe atsiribojant nuo kitų galimai pasitikėjimą sąlygojančių veiksnių.

Pasitikėjimas sukonkretinamas ir susiejamas su tiesos sakymo vertybe atsiribojant nuo kitų galimai

pasitikėjimą įtakojančių veiksnių. Respondentų imtis sudarant Teisingumo indeksą 2015 m. – 1116,

apklausti asmenys, vyresni nei 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Šis indeksas skaičiuojamas nuo

1997 m. Ipsos MORI tiria visuomenės pasitikėjimą skirtingomis profesijomis, viena iš kurių yra

valstybės tarnautojai, kurie išskaidomi į smulkesnes profesijas. Jų pagrindu įmanomas JK ir

Lietuvoje vykdomų tyrimų rezultatų palyginimas, jeigu apklausose būtų naudojama paragrafe

aukščiau įvardinta klausimo formuluotė. Pasitikėjimą profesijomis vertinantis klausimas susijęs su

bendruoju pasitikėjimu, prašant atsakyti, ar respondentas tiki, kad konkrečios profesijos atstovas

sako tiesą. Atsakymams taikoma nominalinė skalė.

Prie ISSP Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, JK prisijungė 1984 m., atitinkamos tyrimo

teminės dalys jose vykdomos nuo 1990 m. JK prie šio projekto prisidėjo kaip viena iš keturių

pagrindinių tyrimą vykdančių valstybių (kitos – Vokietija (pagr. sumanytoja), JAV, Australija). JK

socialinės nuostatos (taigi ir pasitikėjimas politinėmis struktūromis) plačiau vertinamos Britų

socialinių nuostatų tyrimu, kurį vykdo agentūra NatCen. International Social Survey Programme

klausimyne pasitikėjimo klausimas formuluojamas prašant nurodyti, kiek respondentas sutinka su

teiginiu Galima pasitikėti, jog dauguma valstybės tarnybų daro tai, kas geriausia šaliai. Teiginiui

vertinti naudojama 6 balų skalė įtraukiant atsakymus „nei sutinku, nei nesutinku“ ir „nežinau“. ISSP

tyrimo klausimyne pasitikėjimo klausimas inkorporuotas į tyrimą tema Pilietiškumas (Citizenship),

kuriame vertinamas politinis pasitikėjimas (konkrečiai – vyriausybe). Pasitikėjimas valstybės

tarnyba tiesiogiai nevertinamas, tačiau vertinamos pasitikėjimo prielaidos – funkcijų vykdymas,

atsakingas elgesys ir korumpuoto elgesio raiška, t.y. kiek respondentas pasitiki, kad VT tarnauja

tautai; kad padariusi rimtas klaidas jas ištaiso ir kiek šiame sektoriuje yra paplitusi korupcija.

Pažymėtina, kad pirmojo klausimo formuluotėje inkorporuotas etikos principas – viešojo intereso

įgyvendinimas, kuris pagal LR Vyriausybės nutarime pateikiamus etikos principų apibrėžimus

Page 27: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

27

atitinka ir pagarbos valstybei, ir nesavanaudiškumo (neatsižvelgiant į kontroversišką jo kaip termino

vertinimą) aspektus, o trečiajame klausime įvardijamas valstybės tarnautojų etikos principo -

padorumo principo taikymas.

Pilietiškumo nuostatos buvo tiriamos 2004 ir 2014 m., Lietuvoje – 2014 m., Latvijoje – 2004

m., Čekijoje, Lenkijoje ir JK – abu kartus, Estijoje – nė karto. 2004 m. beveik pusė (63%) Latvijos

respondentų nesutiko, kad VT yra įsipareigojusi tautai, Čekijos ir Lenkijos – didesnė pusė

(atitinkamai 79 ir 71%), JK daugiau nei pusė respondentų (69%) sutiko su šiuo teiginiu. Panaši

situacija buvo įvardinta ir teiginio apie rimtų klaidų ištaisymą atžvilgiu posovietinio bloko šalyse,

tačiau JK taip pat didesnė dalis respondentų nepritarė šiam teiginiui. Taip pat posovietinėse

valstybėse buvo labiau pritariama teiginiui, jog daugelis valstybės tarnautojų yra korumpuoti (50-

70% respondentų), o didesnė pusė britų su šiuo teiginiu nesutiko. 2014 m. buvo vertinami tik pirmi

du teiginiai ir Lietuvos rezultatai nesiskyrė nuo kitose posovietinėse valstybėse gautų rezultatų.

Dar vienas tarptautinis tyrimas, kuriame vertinamas visuomenės pasitikėjimas VT, yra

Europos vertybių tyrimas – European Value Survey, EVS. Vertinama valstybės tarnyba apskritai,

neišskiriant konkrečių institucijų.

Apibendrinus tarptautinių organizacijų atliekamus tyrimus visuomenės pasitikėjimo VT tema,

pažymėtina, kad pasitikėjimui matuoti dažniausiai naudojamas vienas teiginys: „Kuria iš šių

institucijų Jūs pasitikite labiausiai?“, pateikiant institucijų sąrašą, arba matuojamas bendrinis

pasitikėjimas, prašant respondentų pateikti vertinimą tam tikroje (pvz., 1-4, 0-10) Likerto skalėje

(žr. 3 lentelę). Šie vertinamieji teiginiai nesudaro sąlygų atsižvelgti į pasitikėjimo – kognityvinį ar

emocinį – pobūdį. Realybėje gali būti taip, kad piliečiai (ne)pasitiki valstybės tarnybomis labiau

emocijų pagrindu, neturėdami tiesioginės patirties su jomis, remdamiesi žiniasklaidos formuojama

viešąja nuomone ar pažįstamų patirtimi. Kita vertus, neigiama ar teigiama patirtis su viena valstybės

tarnyba gali lemti kognityvinio pasitikėjimo peraugimą į emocinį ne/pasitikėjimą kitomis. Tai gali

būti dėl skirtingų pasitikėjimo priežasčių, kurios bendrinį pasitikėjimą vertinančiu klausimu

neatskleidžiamos.

Kita pasitikėjimo vertinimo klausimynų savybė ir tuo pačiu trūkumas – siekiant atlikti

tarpkultūrinę tarptautinę lyginamąją analizę, klausimai, kuriais matuojamas pasitikėjimas

valstybinėmis institucijomis, yra dviprasmiški, t.y. angliškuose teiginio variantuose naudojami

žodžiai ir trust, ir confidence. Jie į lietuvių k. gali būti verčiami taip pat – pasitikėjimas. Tačiau šie

terminai turi subtilų skirtumą: confidence implikuoja pažinimu – įrodymais, užtikrinimais - grįstą

tikėjimą kažkuo, o trust savo reikšme yra platesnis, apima ir emocinį, jokiais įrodymais nepagrįstą

pasitikėjimą, ir pažinimu/įrodymais grįstą jo tipą.

Trečias tarptautinių tyrimų ypatumas tas, kad vertinant valstybės tarnybą, šis terminas nėra

aiškinamas ir respondentai savo nuomonę reiškia neatsižvelgiant į tai, kokias institucijas praktikoje

ši tarnyba apima: kai kuriose valstybėse public/civil service apima ir, pvz., švietimo, sveikatos

priežiūros institucijas, ir savivaldybes, ir ministerijas etc. Todėl pagrindas tokių rezultatų

palyginamumui su Lietuva, kurioje naudojama siaura VT samprata (t.y. neapimanti švietimo,

sveikatos priežiūros ir kt. institucijų), yra nepakankamas.

Ketvirtas tarptautinių apklausų kritinis aspektas tas, kad pasitikėjimo vertinimai remiasi

respondentų suvokimu (percepcijomis) grįstomis matavimo skalėmis, kurie subjektyvūs ir gali

atspindėti momentinę nuotaiką. Todėl jų patikimumas turi apribojimų, nors tą ir mažina didelis (virš

1000) respondentų skaičius.

Page 28: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

28

Visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba lemiantys veiksniai dažnai nustatomi atliekant

koreliaciją su skirtingais socio-ekonominiais rodikliais. Dėl to mokslinėje literatūroje dažnai

nesutariama dėl konkretaus veiksnio poveikio pasitikėjimui. Dažniausiai analizuojama pasitikėjimo

VT sąsaja su respondentų išsilavinimu, gaunamomis pajamomis, korupcijos suvokimu.

Moksliniuose straipsniuose analizuojamas ryšys tarp pasitikėjimo VT ir respondentų gyvenamosios

vietos (miesto/kaimo), lyties, užimtumo.

Bjørnskov (2006) apžvelgdamas visuomenės apklausų pasitikėjimo tema tyrimus, kritikuoja

bendrinio pasitikėjimo matavimą vienu klausimu: “Kuriam teiginiui labiau pritartumėte: dauguma

žmonių galima pasitikėti ar kad su žmonėmis reikia būti labai atsargiems?” Pasaulio, Europos ir kt.

vertybių apklausose, teigdamas, jog iš formuluotės respondentui nėra aišku, kuo pasitikėti,

kokiomis aplinkybėmis ar situacijoje tai daryti. Pasitikėti – atitinkamai žiūrėti į kitą šalį –

išmokstama vaikystėje ir paauglystėje bei ankstyvuoju suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiu,

todėl pasitikėjimas priklauso nuo kultūrinių savybių ir gali būti kaip gebėjimas perduodamas iš

kartos į kartą. Šio autoriaus teigimu, bendrinį pasitikėjimą visuomenėje lemia šie veiksniai:

1) visuomenės narių religija: katalikai ir musulmonai mažiau pasitiki valstybinėmis

institucijomis nei protestantai. Religinės instancijos, pasižyminčios hierarchine struktūra ir

skirtingomis pareigomis visuomenėje, socialiniu požiūriu labiau skiria nei jungia visuomenės

narius, kurie linkę individualiai, nepriklausomai nuo aukštesnės vadovybės prisiimti atsakomybę,

kas gali lemti vertybių skirtingumą ir todėl nepakankamą pagrindą pasitikėti kitais visuomenės

nariais;

2) BVP, tenkantis 1 asmeniui: kuo turtingesnė visuomenė (kuo aukštesnis BVP), tuo

visuomenės nariai linkę labiau pasitikėti vienas kitu, nes praradimo rizika mažesnė;

3) išsilavinimas: išsilavinusi visuomenė yra labiau informuota, kritiškiau vertina viešai

prieinamą informaciją, sąmoningesnė apie savo veiksmų pasekmes savo ir kitų atžvilgiu.

Tan ir Tambyah (2011) straipsnyje pateikiami kitokiame sociokultūriniame kontekste surinkti

empiriniai duomenys, tačiau literatūros apžvalgoje yra pateikiami visuomenės pasitikėjimo veiksnių

analizės rezultatai, susiję su sociodemografinėmis respondentų savybėmis:

a) išsilavinimas (kuo aukštesnis, tuo didesnis bendrinis ir institucinis pasitikėjimas);

b) amžius (vyresni visuomenės nariai pasitiki labiau valstybės institucijomis, ypač

gerovės valstybėse kaip Šiaurės šalys; taip pat jauniausių žmonių grupė apklausose pasižymi

aukštesniu bendriniu pasitikėjimu);

c) profesinis statusas (kuo aukštesnis, tuo bendrinis pasitikėjimas didesnis);

d) pajamos (kuo aukštesnės, tuo bendrinis pasitikėjimas didesnis);

e) religija (protestantai linkę pasitikėti labiau).

Hamm ir kt. (2016) tyrimo apie visuomenės pasitikėjimo valdžia ir valstybinėmis

institucijomis rezultatų pagrindu išskiria šiuos veiksnius:

a) instancijų ir institucijų veiklos kokybę, kuri daugiausia tirta santykyje su visuomenės

pasitikėjimu. Ši operacionalizuojama kaip:

organizacijos efektyvumas,

visuomenę tenkinančios institucijų paslaugos/jų kokybė,

nuosekliai įgyvendinama politika,

skaidrumas/korupcijos nebuvimas,

piliečių interesų atliepimas (responsiveness – pastarasis ypač veikia pasitikėjimą

savivalda, ne vyriausybe)

paslaugų prieinamumas ir

Page 29: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

29

šalies ekonominis vystymasis/plėtra/stabilumas.

b) institucijų struktūrą (pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis didesnis tose

visuomenėse, kuriose veikia piliečių dalyvavimo mechanizmai);

c) etikos principais grįstą valstybės tarnautojų elgesį (etiškas elgesys, integralumas,

kompetencija ir geranoriškumas daro teigiamą įtaką instituciniam ir politiniam pasitikėjimui),

procedūrinis/proceso teisingumą (pastarasis turi tendenciją daryti daug stipresnį poveikį

pasitikėjimui valst. institucijomis nei veiklos kokybė arba veiklos rezultatai – tą nustatė van Ryzin

(2011), atlikęs lyginamąją šalių analizę tarptautinių indeksų (International Social Survey

Programme, Pasaulio banko Valdysenos (Governance) ir Jungtinių Tautų Žmogiškojo Vystymosi)

pagrindu) ir tarnybų atstovų sąžiningumą; pagarbų elgesį su visuomenės nariais;

d) politinę aplinką (politinis stabilumas teigiamai veikia pasitikėjimą valstybės

tarnyba);

e) pasitikinčiosios šalies sociodemografines savybės (išsilavinimas, amžius, prof.

veikla, religija).

Page 30: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

30

3 lentelė. Tarptautinių organizacijų atliekamos apklausos visuomenės pasitikėjimo tema

Apklausos

pavadinimas

Vykdymo

dažnumas

Matavimo

objektas* Matavimo skalė Klausimų formuluotės

Vykdymas

Lietuvoje/

analizuotas

laikotarpis

Komentaras metodikai

Pasaulio Gallup

apklausa

Kasmet nuo 2005

m.

Pasitikėjimas

nacionalinėmis

vyriausybėmis

ir kai kuriomis

tarnybomis

Nominalinė: taip/ne Ar šioje šalyje

pasitikima nacionaline

vyriausybe?

Nuo 2006 m. Matuojamas politinis

pasitikėjimas/ pasitikėjimas

valdžia, ne VT; išskirtinai

vertinamos karinės pajėgos

Pasaulio vertybių

apklausa (World

Value Survey)

Nuo 1981 ciklais:

2010-2014; 2005-

2009; 1999-2004;

1995-1998; 1990-

1994; 1981-1984

Institucinis

pasitikėjimas

4 balų: labai

pasitikiu, pasitikiu,

nelabai pasitikiu,

visiškai nepasitikiu

Prašome pasakyti, ar Jūs

labai pasitikite,

pasitikite, nelabai

pasitikite ar labai

nepasitikite kiekviena iš

čia išvardintų institucijų.

Nuo 1990 m. Pateikiamos sąraše institucijos

grindžiamos plačiu VT

supratimu

Tarptautinė

socialinio tyrimo

apklausa

(International

Social Survey

Programme)

Nuo 1984 ciklais

kas 5-10 metų

(priklauso nuo

temos)

Bendrinis,

politinis

pasitikėjimas;

pasitikėjimo

VT prielaidos

Bendrinis, politinis

pasitikėjimas - 6

balų: labai sutinku,

sutinku, nei sutinku,

nei nesutinku,

nesutinku, visiškai

nesutinku, negaliu

atsakyti; pasitikėjimo

VT prielaidos – 5

balų (nėra „nei

sutinku, nei

nesutinku“ varianto)

Dažniausiai galime

pasitikėti, kad

vyriausybės nariai daro

tai, kas teisinga

(geriausia tautai).

Nuo 2010 m. Tiesiogiai (minint pasitikėjimo

sąvoką) matuojamas politinis

pasitikėjimas/ pasitikėjimas

valdžia, ne VT; pasitikėjimas

VT veikla tiesiogiai

nematuojamas, tačiau vertinami

jo veiksniai – darbas šalies

labui, klaidų ištaisymas ir

korumpuotas elgesys

Eurobarometras Kas dvejus metus

nuo 2003 m.

Pasitikėjimas

vyriausybe ir

parlamentu

2 balų: linkęs

pasitikėti/nelinkęs

pasitikėti

Kiek Jūs esate linkęs

pasitikėti ir nepasitikėti

kiekviena iš žemiau

išvardintų institucijų

Nuo 2004 m. Matuojamas politinis

pasitikėjimas/ pasitikėjimas

valdžia, ne VT

Edelmano

pasitikėjimo

Kasmet nuo 2001

m.

Pasitikėjimas

vyriausybe

9 balų: 1 – visiškai

nepasitikiu, 9 – labai

Žemiau išvardintos

institucijos. 9 balų

Nevykdoma

Page 31: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

31

* Žymima, kai pasitikėjimas valstybės tarnyba yra išskiriamas. Šaltiniai: EBPO, 2013: 23; EVS, 2008; ESS, 2002-2014

barometras pasitikiu skalėje, pažymėkite,

kiek pasitikite kiekviena

iš jų.

Europos vertybių

apklausa (EVS)

Ciklais kas 9 m.,

1981-2008 m.

Institucinis

pasitikėjimas*

4 balų: labai

pasitikite, pasitikite,

nelabai pasitikite,

labai nepasitikite

Prašome pasakyti, ar Jūs

labai pasitikite,

pasitikite, nelabai

pasitikite ar labai

nepasitikite kiekviena iš

čia išvardintų institucijų

ir organizacijų.

Nuo 1990 m.

Pilietinės

visuomenės

institutas vykdė

papildomai 2005

m. (Žiliukaitė ir

kt., 2006)

N=1020, imties formavimo

kriterijai: amžius (nuo 18 m.),

lytis, išsilavinimas, teritorinis

pasiskirstymas. Imties atranka

daugiapakopė, stratifikuota

atsitiktinė. Apklausos tipas –

interviu pagal parengtą

klausimyną iš 250 klausimų,

interviu trukmė 70 min./asm.

Europos

socialinis tyrimas

(ESS)

Nuo 2001 m. kas

dvejus metus

Politinis

pasitikėjimas

11 balų, 0-10: 0 -

visiškai nepasitikiu,

10 – visiškai

pasitikiu, 5,5 – nei

pasitikiu, nei

nepasitikiu (pagal

institucijų sąrašą)

Vertinimo skalėje nuo 0

iki 10, kiek Jūs

asmeniškai pasitikite

kiekviena iš šių

institucijų?

Nuo 2008 m. Pateikiamos sąraše institucijos

grindžiamos plačiu VT

supratimu

Europos

Gyvenimo

kokybės apklausa

(European

Quality of Life

Survey)

Nuo 2003 m. kas

ketverius metus

Institucinis

pasitikėjimas

(savivaldos

institucijomis).

10 balų, 1-10:

1 - visiškai

nepasitikiu, 10 -

visiškai pasitikiu

(išskiriant

vyriausybę, teisinę

sistemą, policiją ir

savivaldos

institucijas)

Vertinimo skalėje nuo 1

iki 10, kiek Jūs

asmeniškai pasitikite

kiekviena iš šių

institucijų?

Nuo 2003 m. 2012 m. apklausa vykdyta 27 ES

šalyse ir 7 ES nepriklausančiose

šalyse. N=1000 mažiausiose

šalyse, N=3000 didžiausiose

šalyse (bendras respondentų

skaičius – 43 636), imties

formavimo kriterijai: amžius

(nuo 18 m.), teritorinis

pasiskirstymas.

Page 32: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

32

Atlikus visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba užsienio šalyse (EUPAN tinklo narių,

Estijos, Latvijos) rezultatų analizę galima teigti, kad didžioji dalis tyrimų, kuriais siekiama nustatyti

visuomenės pasitikėjimo VT veiksnius, atliekami naudojant tyrimų organizacijų (Eurobarometer),

viešosios nuomonės tyrimų agentūrų (Ipsos MORI), ar tarptautinių apklausų (EVS, International

Social Survey programme), Europos gyvenimo kokybės) susistemintus rodiklius. T.y. visuomenės

pasitikėjimą valstybės tarnyba lemiantys veiksniai dažnai nustatomi atliekant koreliaciją su

skirtingais socio-ekonominiais rodikliais. Dėl to mokslinėje literatūroje dažnai nesutariama dėl

konkretaus veiksnio poveikio pasitikėjimui. Dažniausiai analizuojama pasitikėjimo VT sąsaja su

respondentų išsilavinimu, gaunamomis pajamomis, korupcijos suvokimu. Moksliniuose

straipsniuose analizuojamas ryšys tarp pasitikėjimo VT ir respondentų gyvenamosios vietos

(miesto/kaimo), lyties, užimtumo.

Viena reikšmingiausių tarptautinių institucijų, pateikiančių (nors ir netiesiogiai) valstybės

tarnybos efektyvumo vertinimus, yra Pasaulio banko grupė. Ji vertina tiek politinės valdžios ir

valdysenos, tiek valstybės tarnybos kaip viešojo sektoriaus dalies efektyvumą.

Vienas iš VT efektyvumo vertinimo klausimynų pasiekiamas adresu:

http://www1.worldbank.org/publicsector/toolkitscivilservice.pdf. Šiame klausimyne naudojama

civil service samprata yra plataus pobūdžio ir apima sveikatos priežiūros, švietimo, policijos,

karinių pajėgų, valstybinių įmonių administracijos, socialinių paslaugų ir kultūros įstaigų

darbuotojus. Atskirų tarnybų veiklos efektyvumas nematuojamas. Klausimynas leidžia įvertinti

viešojo sektoriaus dydį (pvz., laikinų ir nuolatinių darbuotojų skaičių, jų karjeros galimybes, pensijų

kaupimą), struktūrą (pvz., ministerijų, savivaldybių ir kitų VT priskiriamų įstaigų funkcijas,

darbuotojų pareigines nuostatas, joms skiriamą biudžetą), agentavimo problemas (pvz., įstaigų ir jų

atstovaujamo sektoriaus atskaitingumą, piliečių dalyvavimą, paslaugų standartus, veiklos rezultatus,

organizacijos kultūrą), bendras problemas (pvz., atlyginimo dydį, politinį patronažą, korupcijos

suvokimą ir visuomenės pagarbos lygį, lėtą reagavimą į besikeičiančius visuomenės prioritetus

etc.). Šioje vertinimo metodikoje VT veiklos efektyvumas tiesiogiai vertinamas per agentavimo ir

bendras problemas. Šios metodikos rezultatų pagrindu nuo 2000 m. buvo finansuojami centrinės

administracijos ir valstybės tarnybos (administrative and civil service) reformų projektai Afrikoje,

Centrinėje ir Rytų Europoje, Pietų Amerikoje.

Kitas Pasaulio banko grupės naudojamas instrumentas, iš dalies matuojantis VT efektyvumą,

pasiekiamas adresu: http://info.worldbank.org/governance/wgi/pdf/ge.pdf. Tai rodiklis, susidedantis

iš kelių, daugiausia su valstybinio sektoriaus skaidrumu, demokratiniais procesais, biurokratijos

efektyvumu susijusių indeksų, kuriuos skaičiuoja tarptautinės komercinės ir nevyriausybinės

organizacijos tokios kaip:

EIU (Economist Intelligence Unit Riskwire (žurnalo The Economist analitinis

padalinys) nustatomas Demokratijos indeksas matuoja biurokratijos kokybę/ institucinį efektyvumą;

perteklinę biurokratiją. Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija priskiriamos ydingoms,

deformuotoms demokratijoms (http://www.yabiladi.com/img/content/EIU-Democracy-Index-

2015.pdf). 2015 m. Demokratijos indekse Lietuvos 38 poziciją sąraše lėmė politinis aspektas –

vyriausybės veikla, politinis dalyvavimas ir kultūra, o rinkimų laisvė ir pilietinės laisvės buvo

vertinamos aukštai. Estijoje (29 pozicija) silpniau nei kiti rodikliai buvo vertinamas politinis

dalyvavimas; Čekijoje (25 pozicija) – politinis dalyvavimas ir politinė kultūra; Latvijoje (42

pozicija) – politinis dalyvavimas ir vyriausybės veikla; Lenkijoje (48 pozicija) – ypač žemai

Page 33: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

33

vertinama politinė kultūra ir vyriausybės veikla. JK atveju žemiausiai iš visų rodiklių buvo

vertinamas politinis dalyvavimas, tačiau ši valstybė pagal bendrą rodiklį priskirta visiškos

demokratijos valstybėms.

PRS (Political Risk Services - tarptautinės politinės rizikos paslaugos) skaičiuojamo

valstybės rizikos vadovo (http://epub.prsgroup.com/products/international-country-risk-guide-icrg)

vienas iš 22 kintamųjų – biurokratijos kokybė – susijęs su VT ir sudaro vieną iš trijų šiais

kintamaisiais matuojamų indeksų – politinę riziką. Aukšta biurokratijos kokybė – tai valstybinių

institucijų nepriklausomybė nuo pokyčių politinėje valdžioje, turi savo darbuotojų atrankos ir

priėmimo į darbą tvarkas bei mokymo praktikas. Išsamesnę informaciją apie valstybes reikia pirkti.

GII (Global Integrity Index – Pasaulinio integralumo/sąžiningumo indeksas,

skaičiuoja nevyriausybinė organizacija Global Integrity) vertinamas valstybės tarnybos

integralumas (sąžiningumas); viešoji vadyba; verslo aplinka ir infrastruktūra; gerovė; sveikatos

priežiūra ir švietimas. Šis indeksas pirmiausia siejamas su antikorupcinėmis praktikomis, tačiau

teikia informaciją ir apie viešojo sektoriaus – taip pat ir VT – veiklos efektyvumo aspektus. Šioje

studijoje-tyrime aktualūs integralumo/sąžiningumo matavimas, verslo aplinkos ir infrastruktūros

rodikliai (ypač dėl verslo pasitikėjimo VT), gerovė (visuomenės pasitikėjimui VT). Nevisos analizei

pasirinktos šalys vertinamos kiekvienais metais. Pavyzdžiui, Latvijos GII matuotas 2007 m.

(https://www.globalintegrity.org/research/reports/global-integrity-report/global-integrity-report-

2007/gir-scorecard-2007-latvia/), Čekijos – 2010 m., Lenkijos – 2008 ir 2010 m., Lietuvos – 2008

m. (https://www.globalintegrity.org/research/reports/global-integrity-report/global-integrity-report-

2008/gir-scorecard-2008-lithuania/) Lietuvos GII dalis, vertinanti VT reguliavimą, pranešimų apie

pažeidimus (whistleblowing)/ vidaus informavimo priemones, viešuosius pirkimus ir privatizaciją,

buvo silpna; Latvijos ir Lenkijos – stipri, išskyrus Lenkijos atveju VT reguliavimą, kuris buvo

vertinamas kaip silpnas (2008, 2010 m. ir pranešėjų apie pažeidimus/informatorių apsaugą (2010

m.), Čekijos – silpna, išskyrus viešuosius pirkimus, kurie buvo vertinami vidutiniškai

(https://www.globalintegrity.org/research/reports/global-integrity-report/global-integrity-report-

2010/gir-scorecard-2010-czech-republic/). Estija ir JK GII nereitinguojamos. JK ir Lenkija

dalyvauja kitame Global Integrity vykdomame tyrime Money, Politics and Transparency (pradėtas

vykdyti nuo 2014 m.), kuris vertina partijų finansavimo skaidrumą ir nustato sąžiningumo atotrūkio

indeksą, t.y. įvertina, kiek įstatymais apibrėžtos tvarkos (de jure) skiriasi nuo faktinių praktikų (de

facto).

Prie VT efektyvumo vertinimo indeksų priskirtinas ir Pasaulio banko grupės sudaromas

Doing Business indeksas:

http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Annual-

Reports/English/DB16-Full-Report.pdf. Nors jis susijęs su verslu, tačiau remiasi verslo reguliavimo

kokybės ir našumo vertinimu – tuo, ką tiesiogiai administruoja VT įstaigos. Indeksą sudaro 10

pagrindinių rodiklių (verslo pradžia, statybų leidimų išdavimas, elektros tiekimas, nuosavybės

registravimas, kredito prieinamumas etc., plačiau žr. - http://www.doingbusiness.org/methodology),

įvertinančių procesus, laiką ir kaštus, patiriamus siekiant (atitinkamai) įregistruoti verslą, statyti

sandėlį, prisijungti prie elektros tinklo, perduoti turtą, gauti kreditą etc. 2016 m. Lietuva užėmė 20

vietą, Čekija – 36, Estija – 16, Latvija – 22, Lenkija - 25, JK – 6.

Šis indeksas kritikuojamas keletu aspektų (Acemoglu et al., 2013):

i) duomenys nėra informatyvūs (t.y. jiems trūksta paaiškinimų, kokybinės informacijos);

Page 34: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

34

ii) duomenys yra tendencingi (t.y. matuojamos oficialios taisyklės, tvarkos, įstatymai, o

ne reali praktika; vertinamos smulkios/vidutinės įmonės, kurios besivystančios ekonomikos šalyse

dažnai yra neįteisintos; nematuoja korupcijos; netiesiogiai stiprina poziciją, kad verslo apskritai

nereikia reguliuoti; verslo interesas iškeliamas virš visuomenės; individo lygmens indeksai –

mokesčių mokėjimas ir įdarbinimas yra skirtingo analitinio lygmens lyginant su kitais);

iii) duomenys klaidinantys ir iškraipo politikos formavimą (šis indeksas neatsižvelgia į

socialinį stabilumą, aplinkosaugos reguliavimą, makroekonominę politiką, kurie irgi svarbūs

vertinant verslo aplinką).

Tačiau šiai kritikai yra kontrargumentuojama (Acemoglu et al., 2013), jog visi indekso

paaiškinimai pateikiami tekste, metodologija skaidri ir pakartotinai atliekant tyrimą nuosekliai jos

laikomasi. Atotrūkį tarp formalizuotų tvarkų bei įstatymų ir realių praktikų, korupcijos lygį vertina,

atitinkamai, Pasaulio banko Įmonių apklausa, Tarptautinis skaidrumas, todėl šis indeksas papildo

juos kitais aspektais. Nors Doing Business nevertina verslo, kuris nėra įteisintas, jis vertina sąlygas

(taip pat politines), skatinančias verslą įteisinti savo veiklą tam tikra juridine forma, valdyti turtą,

laikytis įstatymų. Vertinimais neskatinama panaikinti verslo reguliavimą, o įvertinti jo liberalumą.

Jis skatina lygias galimybes visiems rinkos žaidėjams ir kuria saugumą visuomenei. „Darbuotojų

įdarbinimas“ atskleidžia darbo rinkos lankstumą, o „mokesčių mokėjimas“ – mokesčių sistemos

sudėtingumo lygį (kuo sudėtingesnis, tuo mažiau motyvacijos mokėti mokesčius) ir paskatas vengti

jų mokėti (dažniausiai tai – mokesčių dydis). Šiuo indeksu taip pat nevertinamas šalies

patrauklumas užsienio investuotojams – tą vertina kiti indeksai. Kritika dėl politikų klaidinimo

atremiama tuo, kad kiekvienas rodiklis susideda iš kelių kintamųjų – gilinantis į juos galima

susidaryti gana tikslų vaizdą, ką reikia koreguoti šalyje.

Vis dėlto, nors Doing Business indeksas netiesiogiai vertina VT įstaigų veiklos rezultatus, jis

yra politinio lygmens rodiklis ir VT departamentas juo vadovautis galėtų tiek, kiek į jį

orientuojantis pokyčius inicijuoja VRM ar kitos ministerijos.

Šio tyrimo išvados sutampa su užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais. Pvz., Saltelli ir

kt. (2011) taip pat nustatė, kad informacijos apie tarnybos veiksmus sklaida, visuomenės

informavimas sumažina tikimybę, kad visuomenėje atsiras prielaidos dėl tarnautojų netinkamo ir

neskaidraus elgesio, didina žinojimą apie tam tikrų poelgių priežastis ir jų argumentus ir skatina

visuomenės pasitikėjimo augimą. Tai leidžia teigti, kad visuomenės narių dalyvavimas valstybės

gyvenime, informuotumas apie valstybės institucijų, VT veiklą daro teigiamą poveikį visuomenės

pasitikėjimui. Informuotumo aspektas įtrauktas į VRM užsakymu atliekamas apklausas, todėl jį

galima būtų naudoti ir apklausose ateityje, matuojant visuomenės pasitikėjimo VT veiksnius.

Ankstesnių tyrimų rezultatų analizės pagrindu ir vadovaujantis atliktų tyrimų visuomenės

pasitikėjimo ir valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybės bei efektyvumo

temomis rezultatais, siekiant rezultatų palyginamumo ir apibendrinamumo, siūloma įtraukti šias

sociodemografines savybes į visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba tyrimo klausimyną:

amžius (prašoma įvardinti amžių metais arba sudaromos 6 amžiaus grupės (UAB

„RAIT“/VRM vykdyti tyrimai);

lytis (vyras/moteris);

išsilavinimas (4 gr.: aukštasis; nebaigtas aukštasis, spec. vidurinis; vidurinis;

nebaigtas vidurinis);

Page 35: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

35

šeiminis statusas (vedęs/ištekėjusi, gyvenu partnerystėje, išsiskyręs/-usi, vienišas/-a,

našlys/-ė);

auginamų vaikų skaičius (0; 1; 2; daugiau nei 2) (šį klausimą siūlome įvesti todėl,

kad turinčio vaikų gyventojo percepcijas apie VT veiklos kokybę gali veikti jo patirtis sprendžiant

šeimos problemas/ klausimus SODROJE, savivaldybėje ar seniūnijoje ir pan. institucijose);

etninė grupė (lietuvis/-ė; rusas/-ė; lenkas/-ė; kita);

gyvenamoji vieta (didmiestis; miestas; kaimas);

šeimos pajamos vienam nariui / mėn. („ant popieriaus“: iki 350 Eur; 350-500 Eur;

501-750 Eur; 751 Eur ir daugiau) (siūlome grupuoti pajamas taip, kad jos apimtų gyventojus, kurie

gyvena su minimaliomis pajamomis – didesniu nei vidutinis šalies DU);

ekonominis užimtumas/aktyvumas (dirbantis / darbo rinkos dalyvis/-ė; studentas/-ė;

pensininkas/-ė; savanoris/-ė; neįgalus/-i; bedarbis/-ė).

Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais, tokios respondentų savybės kaip amžius, lytis,

išsilavinimas, etninė grupė, šeiminis statusas ir kt. susijusios su gyvenimiška, profesine patirtimi,

etinių problemų atpažinimu, jų refleksijos gilumu, emocinėmis reakcijomis susidūrus su įvairiomis

gyvenimiškomis problemomis, todėl gali lemti skirtumus vertinant etikos principų taikymą,

valstybės įstaigų bei tarnautojų veiklą ir pasitikėjimą jomis/jais.

Pažymėtina, kad atlikus paiešką mokslinės literatūros duomenų bazėse (EBSCO,

Taylor&Francis, Wiley Online), visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir jos veiksnių tema,

nebuvo rasta tyrimų, kurių objektas tiesiogiai sietųsi su šios studijos-tyrimo objektu. Dauguma

mokslininkų, tirdami visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos, kaip jo adresato, neišskiria;

analizuojamas arba institucinis, arba politinis pasitikėjimas veiksniais laikant tarptautinių

organizacijų tyrimų pagrindu skaičiuojamus indeksus; tyrimai apie pasitikėjimą konkrečiomis

viešojo administravimo institucijomis koncentruojasi į sveikatos apsaugos, švietimo ir pan.

sistemas, kurių valstybės tarnybos samprata Lietuvoje neapima. Tačiau tai nereiškia, kad jų išskirti

veiksniai nedaro poveikio visuomenės pasitikėjimui VT kaip siauros sampratos instancija.

Remiantis empirinių tyrimų apie visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis

rezultatų analize, pažymėtina, kad jeigu tyrime nėra naudojamas reprezentatyvios apklausos būdas,

dažniausi kiti tyrimo metodai yra ekspertų fokus grupės arba interviu (Bartuškaitė, Žilys, 2011;

Transparency International tyrimai; Vysockaitė, 2012).

Remiantis užsienio valstybių pasitikėjimo valstybės tarnyba lygio tyrimais, pasitikėjimas

siejamas su daugeliu makro rodiklių: gyvenimo kokybės indeksu, palankiomis sąlygomis verslui,

korupcijos indeksu ir kt. Šiuos rodiklius pateikia tarptautinės organizacijos (korupcijos indeksą –

Transparency International, pasitikėjimo lygį vertina ekspertai tarptautinėmis ciklais vykdomomis

apklausomis European Value Survey ar International Social Survey, sąlygas verslui – Pasaulio

bankas (Doing Business ataskaitos) ir t.t.). Šie rodikliai matuojami ir viešai skelbiami kartą metuose

(Doing Business) arba dažniau (visuomenės pasitikėjimą atskiromis profesijomis/pareigūnais, tarp

jų ir valstybės tarnautojais JK matuoja Ipsos MORI du kartus per metus). Tarptautinės vertybių

apklausos vykdomos ciklais kas keleri metai (2, 4-5, 9).

Visuomenės pasitikėjimo vertinimo metodika yra gana nesudėtinga, dažniausiai jį vertinant

užduodamas 1 klausimas (Kiek [atitinkamoje skalėje] pasitikite šiomis institucijomis [vardijamas

sąrašas] arba kiek specifiškesnis Ipsos MORI vykdomoje apklausoje - Kiek Jūs pasitikite, kad

[pvz., valstybės tarnautojas] sako tiesą?). Dėl to ši metodika susilaukia kritikos iš mokslininkų,

teigiant, kad sudėtingas reiškinys matuojamas perdėtai simplifikuotai (tai išliko aktualiu klausimu ir

Page 36: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

36

šioje studijoje-tyrime, kur konceptualiai sudėtingi reiškiniai taupant respondentų laiką buvo

matuojamos 1-2 teiginiais). Be to, tarptautinis rodiklio palyginamumas turi apribojimų ir dėl

vertimo subtilybių (pvz., kai kuriose kalbose trust ir confidence, naudojami originaliame

klausimyne nacionaliniu lygmeniu vykdomose apklausose verčiami vienu žodžiu/sąvoka). Be to,

šiose apklausose retai išskiriama VT (išskyrus EVS) dėl skirtingos šios instancijos sampratos

įvairiose visuomenėse.

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad visuomenės nuomonės apklausos yra įvairių išteklių imlios ir

siekiant užsitikrinti atsakymų grįžtamumą, šio reiškinio matavimas tarptautiniu lygiu išliks

nepasikeitęs.

Apibendrinus Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktus tyrimus, suformuotas tyrimo modelis,

apimantis dvi pagrindines – individualių ir institucinių – veiksnių grupes, darančias įtaką

visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba (žr. 1 pav.). Abi grupės operacionalizuotos į dvi

smulkesnes kategorijas – etikos principų taikymą ir veiklos kokybę. Individualių veiksnių grupės

atveju šios kategorijos pasireiškia individų - valstybės tarnautojų elgesiu, su kuriuo susiduria

visuomenės nariai; institucinių – valstybės tarnybos įstaigų veikla, kuri pasireiškia per taikomas

standartų sistemas, vykdomus/organizuojamus procesus, procedūras ir pan., kuriose yra dalyvavę

visuomenės nariai. Šie pogrupiai suskaidyti į smulkesnius veiksnius – konkrečius etinius principus,

vertybes, procesus. Modelis taip pat apima mikro veiksnius - visuomenės narių charakteristikas,

kurios gali daryti įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba ir makro aplinkos veiksnius –

korupcijos indeksą, verslo aplinką, konkurencingumo, gyvenimo kokybės indeksus, kurie gali būti

naudojami kaip kontroliniai kintamieji kartojant šį tyrimą ateityje.

Page 37: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

37

1 pav. Tyrimo modelis

Page 38: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

38

1.4. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės

tarnyba identifikavimas bei atliktos reprezentatyvios visuomenės ir identifikuotų

grupių apklausų rezultatai

1.4.1. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba

identifikavimas

Kaip didžiausią įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba darančios visuomenės grupės išskirti

žiniasklaidos atstovai, politikai, ekspertai/akademikai (viešojo administravimo bei valdymo,

politologijos, sociologijos, dalykinės/organizacijų etikos tyrėjai, dėstytojai), verslo atstovai ir

valstybės tarnautojai (darbuotojai visuomet yra organizacijų „ambasadoriai“, nuomonės apie įstaigą

formuotojai).

Žiniasklaidos atstovai: Žiniasklaida yra vienas iš įtakingiausių visuomenės nuomonę

formuojančių šaltinių. Valstybės tarnautojai dažnai siejami su politikais, kuriais pasitikėjimas

visuomenėje labai žemas, todėl neigiamas požiūris perkeliamas ir jiems. Vaidelytės ir Žvaliausko

(2010) atliktame tyrime teigia, kad valstybės tarnautojai žiniasklaidoje pateikiami daugiau

neigiamai negu teigiamai.

Politikai: Viešajame Lietuvos diskurse dažnai tapatinami su valstybės tarnautojais.

Mokslininkų nustatyta (Christensen, Lægreid, 2005), kad aukštas visuomenės pasitikėjimas

atskiromis politinėmis struktūromis: vyriausybe, parlamentu, politinėmis partijomis daro poveikį ir

kitoms su valstybės valdymu ir administravimu susijusioms tarnyboms, taigi ir valstybės tarnybai.

Jų viešai reiškiamas požiūris į visuomenei aktualius klausimus gali formuoti visuomenės supratimą

apie valstybės tarnautojus. Kita vertus, politikų vieši pasisakymai apie valstybės tarnybos įstaigas,

ypač rezonansinių įvykių atvejais, gali daryti įtaką visuomenės pasitikėjimui jomis.

Verslas: kadangi visuomenės pasitikėjimas VT priklauso nuo makro ekonominių rodiklių

(užimtumo, ekonominės pažangos etc.), kuriems tiesioginę įtaką daro verslo organizacijos, jų

požiūriai į valstybės tarnybos veiklą pasitikėjimo aspektu padės identifikuoti taisytinas sritis,

sukurti priemones, kuriomis didinamas ir šios visuomenės grupės, ir visuomenės bendrai

pasitikėjimas VT.

Ekspertai (politologai, viešojo administravimo specialistai, dalykinės etikos ekspertai,

sociologai, vykdantys tyrimus visuomenės pasitikėjimo, viešojo administravimo, etikos principų

vadybos srityse): jų akademinės publikacijos daro įtaką aukštąjį išsilavinimą įgijusiam visuomenės

elitui, pasisakymai viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje formuoja visuomenės požiūrius, taip pat ir

pasitikėjimą VT.

Valstybės tarnautojai: jų nuomonė apie institucines vidines VT sistemas, patirtis jas

naudojant/taikant yra vertingas informacijos šaltinis siekiant sukurti priemones, didinančias

visuomenės pasitikėjimą VT. Valstybės tarnautojai Lietuvoje nėra dažnai apklausiama respondentų

grupė (Vysockaitė, 2012). Vienoje iš 2011 m. atliktų apklausų, kurioje buvo vertinamas valstybės

tarnautojų požiūris į VT reformas, sudaryta reprezentatyvi 1000 respondentų imtis iš generalinės 48

444 tarnautojų imties, respondentai apklausti telefonu ir siunčiant klausimynus el. paštu,

grįžtamumas – 40 proc. (400 užpildytų anketų; Vysockaitė, 2012; referuojamas LMT finansuotas

projektas „Valstybės tarnybos reforma gero administravimo (dalyvaujamojo valdymo)

perspektyvoje“, sut. Nr. MIP-33/2010).

Page 39: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

39

Apibendrinant anksčiau atliktus tyrimus galimi kiekybinėse apklausose naudoti teiginiai

tiriamiems reiškiniams matuoti pateikiami 1 priede.

1.4.2. Įvykdytų apklausų rezultatų analizė

Reprezentatyvi visuomenės apklausa: visuomenės apklausos tyrimo metodologija

Reprezentatyviai Lietuvos gyventojų apklausai buvo sukurtas klausimynas, kurio pagrindas –

anksčiau Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktų visuomenės pasitikėjimo tyrimų metodologiniai

ypatumai bei VT specialistų pastabos ir komentarai. Klausimyną (žr. 4.1 Priedą ) sudaro keli

tematiniai blokai:

i) Pasitikėjimo VT įstaigomis įvertinimas, kuris apima:

a. naudojimosi VT įstaigų paslaugomis dažnumą (2 klausimai: uždaras su 1

atsakymo pasirinkimo galimybe ir atviras individualiai įvardinti VT įstaigą(as));

b. valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimą (11

teiginių vertinamų nuo 1 balo, reiškiančio „visiškai nesutinku“, iki 10 balų, reiškiančių „visiškai

sutinku“);

c. institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimą (9 teiginiai vertinami

nuo 1 balo, reiškiančio „visiškai nesutinku“, iki 10 balų, reiškiančių „visiškai sutinku“);

d. bendrojo visuomenės pasitikėjimo VT įvertinimą (klausimas nr. 24, vertinimai nuo

1 balo, reiškiančio „visiškai nepasitikiu“, iki 10 balų, reiškiančių „visiškai pasitikiu“).

ii) Socio-demografiniai klausimai, kuriais renkama informacija apie respondenčių/-tų

lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, gyvenamąją vietą bei ekonominį užimtumą.

Statistiniai sukonstruotų matavimo skalių (b ir c punktai) įvertinimai yra beveik maksimaliai

aukšti: atitinkamai, Cronbach‘o alfa = 0,97 ir 0,94.

Reprezentatyvią tyrimo imtį suformavo ir duomenis surinko UAB Vilmorus (žr. 2 priedą).

2016 m. birželio mėn. vykdytoje Lietuvos visuomenės apklausoje dalyvavo 1004 Lietuvos

gyventojai. Šių respondentų socio-demografinės charakteristikos pateiktos 2 priede.

Kaip pateikta 2 priede, apklausoje dalyvavo beveik vienodas skaičius (t.y., atitinkamai, 518 ir

486) moterų ir vyrų, kurių jauniausiai/-iam buvo 18 metų, vyriausiai/-iam 96 metai. Daugiausiai

apklausos dalyvių turėjo vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai, 27 proc. ir 26 proc.);

mažiausiai – pagrindinį ir pradinį (atitinkamai, 7 proc. ir 2 proc.). Nors vidutinės visų apklausos

dalyvių pajamos yra 385,7 € (std. nuokr. = 304,37), visgi daugiau nei pusė (63 proc.) respondenčių/-

tų nurodė, kad jų asmeninės pajamos yra iki 350 €. Tik nepilno dešimtadalio (t.y. 8 proc. visų)

respondenčių/-tų asmeninės pajamos apklausos metu viršijo 751 €. Pastebėtina ir tai, kad 120 (12

proc. visų) respondenčių/-tų tiesiog nenurodė savo asmeninių pajamų. Taip pat atkreiptinas

dėmesys ir į faktą, jog daugiau nei trečdalis (t.y. 359 asmenys (35,9 proc. visų)) apklausos dalyvių

buvo pensininkės/-ai (nedirbančios/-tys), neįgaliosios/-ieji; apie dešimtadalį apklausos dalyvių

sudarė aukščiausio ar vid. lygio specialistės/-ai (t.y. 130 asmenys (13 proc. visų), kvalifikuotos/-i

darbininkės/-ai (t.y. 127 asmenys (12,7 proc. visų)) bei aptarnaujančios/-tys, techninės/-iai

darbuotojos/-ai (t.y. 108 asmenys (10,8 proc. visų)). Tuo tarpu verslininkės/-ai, įmonės savininkės/-

ai, aukščiausios ar vid. grandies vadovės/-ai, ūkininkės/-ai tesudarė vos po kelis proc. apklausos

dalyvių tarpe (t.y., atitinkamai, 4 proc., 2 proc., 1 proc. visų). Pagal gyvenamąją vietą, daugiausiai

apklausos dalyvių gyveno didžiuosiuose Lietuvos mietuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje – 445 asmenys (44 proc. visų)).

Gauti duomenys analizuojami naudojantis SPSS 17.0. Duomenų analizės struktūra seka

klausimyno struktūrą: pirmiausiai analizuojami naudojimosi VT įstaigų paslaugomis rodikliai

Page 40: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

40

(klausimai nr. 1 ir nr. 2), toliau – valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo

(klausimai Nr. 3-14) bei institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai; galiausiai –

bendro visuomenės pasitikėjimo įvertinimas. Pastarasis įvertinimas analizuojamas atskirose

respondenčių/-tų grupėse, suformuotose socio-demografinių charakteristikų pagrindu. Atitinkamai,

kiekvienas iš išvardintų elementų analizuojamas pirmiausiai paskaičiuojant statistines aprašomąsias

charakteristikas – dažnius ir procentinius pasiskirstymus, kur tinkama – vidurkius bei std.

nuokrypius. Tai leido identifikuoti dažniausias praktikas, įstaigas, kt. bei aukščiausius/žemiausius

vertinimus. Sekančiame analizės žingsnyje atliekamas statistinis skirtumų tarp vidurkių lyginimas

taikant skirtingų arba suporuotų imčių T-testus. Šių testų rezultatai leido nustatyti statiškai

reikšmingus skirtumus tarp skirtingų veiksnių įvertinimų. Be to, siekiant nustatyti tarpusavio sąsajas

tarp atskirų (tikėtinai) pasitikėjimą sąlygojančių požiūrio į VT elementų, buvo atlikta koreliacinė

analizė (Pearson r). Galiausiai, siekiant nustatyti, kokį poveikį bendrajam pasitikėjimo valstybės

tarnautojais įvertinimui daro valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo bei

institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai, buvo atlikta tiesinė regresinė analizė

(pažingsninis (stepwise) metodas).

Lietuvos visuomenės apklausos rezultatai

Svarbu pažymėti, kad beveik pusė (45 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad valstybės

tarnybos įstaigų paslaugomis naudojosi per pastaruosius 12 mėn. Tačiau net penktadalis (21 proc.)

respondenčių/-tų nurodė, kad tokių įstaigų paslaugomis niekada nesinaudojo (žr. lentelę 4).

4 lentelė. Prieš kiek laiko paskutinį kartą naudotasi valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis

Iš viso %

Per pastaruosius 12 mėn. 456 45,4

Daugiau nei prieš 1 metus 139 13,8

Nepamenu kada, bet naudojausi 200 19,9

Niekada nesinaudojau 209 20,8

Iš viso 1004 100,0

Lyginant gautus duomenis verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaraisiais 12 mėn. daugiausiai

respondenčių/-tų naudojosi VMI (33 proc. visų paminėjimų), Sodros (25 proc. visų) ir Seniūnijų

paslaugomis (18 proc. visų). Pastarosios įstaigos (kartu su policija (11 proc. visų)) dominuoja ir

nepamenančių, kada naudojosi jų paslaugomis, tarpe. Pastaruoju atveju pirmiausiai turėtų būti

išskiriama Sodra (29 proc. visų paminėjimų), toliau – Seniūnijos (24 proc. visų) ir VMI (15 proc.

visų).

5 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigos, kurių paslaugomis naudojosi apklausos dalyvės/-iai per

pastaruosius 12 mėn.

Įstaigos pavadinimas Paminėjimų skč. %

VMI 219 33,4

Sodra 165 25,2

Seniūnija 120 18,3

Policija 59 9,0

Savivaldybė 22 3,4

Urėdija 13 2,0

Darbo birža 10 1,5

Migracijos tarnyba/ pasų poskyris 7 1,1

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 7 1,1

VšĮ Registrų centras 7 1,1

Nacionalinė mokėjimo agentūra (žemėtvarka) 4 0,6

Page 41: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

41

Nacionalinio parko direkcija 3 0,5

Regitra 3 0,5

Socialinių išmokų skyrius (savivaldybės administracija) 3 0,5

Teismai 3 0,5

Nacionalinė mokėjimo agentūra (žemėtvarka) 2 0,3

Civilinės metrikacijos skyrius (savivaldybės administracija) 1 0,2

FNTT 1 0,2

SĮ Susisiekimo paslaugos4 1 0,2

Valstybės tarnybos departamentas 1 0,2

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 1 0,2

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 1 0,2

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 1 0,2

Nežino/ neatsakė 1 0,2

Iš viso 655 100,0 N.B. Pastebėtina, kad apklausos dalyvės/-iai VT įstaigoms priskyrė ir SĮ Susisiekimo paslaugos. Toks įstaigų

painiojimas nurodo žinių stoką visuomenės narių tarpe.

6 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigos, kurių paslaugomis naudojosi apklausos dalyvės/-iai

neapibrėžtu laikotarpiu

Įstaigos pavadinimas Paminėjimų skč. %

Sodra 77 28,5

Seniūnija 64 23,7

VMI 41 15,2

Policija 30 11,1

Savivaldybė 9 3,3

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 6 2,2

Urėdija 6 2,2

Nacionalinė mokėjimo agentūra (žemėtvarka) 5 1,9

VšĮ Registrų centras 4 1,5

Migracijos tarnyba/ pasų poskyris 3 1,1

Teismai 3 1,1

Darbo birža 2 0,7

Notarai 2 0,7

AB Lietuvos draudimas5 1 0,4

Civilinės metrikacijos skyrius (savivaldybės administracija) 1 0,4

Nežino/ neatsakė 16 5,9

Iš viso 270 100,0

771 (77 proc. visų) respondentės/-ai įvertino visus teiginius, pateiktus įvertinti nuomonę apie

valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir tai, kaip jie laikosi etikos principų (žr. 7 lentelę). Atsižvelgiant į

naujosios viešosios vadybos koncepciją ir lyginant tokį tarnautojų kvalifikacijos vertinimą verslo

organizacijų kontekste, tai reikštų, jog darbuotojai arba turi būti keičiami, arba skiriama reikšmingai

daugiau investicijų žmogiškajam kapitalui didinti.

4 Pagal VT sampratos apibrėžtį nepriklauso šiai tarnybai, tačiau buvo įvardita respondento. 5 Ibid.

Page 42: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

42

7 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijos, to, kaip jie laikosi etikos principų, ir institucinių

visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai

Teiginiai Iš viso Vidurkis Std.

nuokrypis

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą

profesionaliai 792 6,2 2,146

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus 789 6,0 2,270

3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-as),

jie į jas reaguotų dalykiškai 791 5,9 2,366

4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į

jas reaguotų jautriai 793 5,1 2,481

5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)

atžvilgiu 793 6,2 2,249

6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją 789 6,2 2,209

7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją,

reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą 792 6,1 2,213

8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano

kaip kliento (piliečio) lūkesčius 793 6,0 2,295

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys 792 6,0 2,289

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi

siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 791 5,0 2,552

11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš

manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

793 6,3 2,593

12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras

nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus 792 6,4 2,220

13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų

savo klientų (piliečių) interesus 788 6,2 2,265

14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė 787 6,0 2,288

15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai 786 5,6 2,384

16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta 793 6,1 2,367

17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje

lengvai randu atsakymus į man rūpimus klausimus 791 6,0 2,297

18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia sprendimų

argumentus 790 5,7 2,165

19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė,

žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota 792 5,6 2,487

20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją

ištaiso 788 5,3 2,370

21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus 793 4,5 2,439

7 lentelėje paryškinti vidutiniai teiginių vertinimai, į kuriuos vertėtų atkreipti daugiau dėmesio

vadybos požiūriu, kadangi būtent šie vertinimai yra susiję su etinių principų taikymu (arba jų

pažeidimu): empatija/ atliepiamumu (jautrus reagavimas į išsakomas problemas) ar interesų

derinimu/ padorumu (nesinaudojimas tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais). Pirmieji du etinius

principus nusakantys teiginiai glaudžiai siejasi ir su emociniu pasitikėjimo aspektu darbu, kuris yra

Page 43: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

43

ilgalaikio ir aukšto pasitikėjimo prielaida. Čia išryškėja ir kokybės vadybos principas: nors paslauga

ir formaliai suteikta, emocinio aspekto trūkumas lemia tai, kad klientas išlieka nepatenkintas. T.y.

tarnautojas kaip ir idealiai vykdo savo pareigines nuostatas – atsako į kliento klausimus, dirba

vadovaudamasis įstatymais ir kt. teisiniais aktais, tačiau jei klientui nėra pasiūlomi ir kiti sprendimo

variantai, apie kuriuos tarnautojas nepagalvojo dėl patirties, žinių ar informacijos trūkumo, tai

kliento pasitikėjimas įstaiga greičiausiai nedidės.

Kitas pažymėtinas aspektas, atsižvelgiant į teiginių vertinimo vidurkius yra tas, kad

žemesnius įvertinimus kiekybės požiūriu pelnė ne tarnautojų (t.y. individų) elgesys, bet įstaigų

veikla. Tai rodo, kad sisteminiu lygmeniu nėra sukurta praktikų (pvz., savireguliacijos principo

taikymo, grįžtamojo ryšio teikimo, pagarbaus požiūrio į klientą (klaidų ištaisymas nedelsiant, kuris

gali būti algoritmizuotas, nelaukiant, kol klaidą pastebės klientas), sprendimų argumentavimas, kaip

skaidrumo praktika) arba, respondentų nuomone, toleruojamos neetiškos praktikos (pvz.,

nepotizmas – per įsidarbinamumo kriterijus), etinių principų (pvz., integralumo – visuomenės

poreikių atliepimas) taikymo trūkumas.

Suporuotų imčių testo rezultatai rodo, kad teiginio nr. 1 vertinimas statistiškai reikšmingai

skiriasi nuo teiginių nr. 2-4, teiginių nr. 7-10, teiginių nr. 14 ir nr. 15, teiginių nr. 17-21 vertinimų.

Nedetalizuojant visų statistiškai reikšmingų skirtumų (detaliau žr. 7 priedo, 7-1 lentelę), teiginio nr.

12 „Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami prašymus, skundus,

pareiškimus“ vertinimas (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,220)) nurodo, kad daugiausiai apklausos

dalyvių išreiškė sutikimą su teiginiu Teiginio nr. 21 „Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus“ vertinimas (vidurkis = 4,5 (std. nuokr. = 2,439)) nurodo priešingai –

daugiausiai apklausos dalyvių su teiginiu buvo linkę nesutikti. Be to, šiuo atveju gana stiprūs

koreliaciniai ryšiai tarp visų teiginių (žr. 7 priedo, 7-2 lentelę) ne tik patvirtina studijoje naudotos

matavimo skalės patikimumą, bet ir matuoto požiūrio tendencingumą: t.y., nuosekliai visi teiginiai

yra vertinami arba aukščiau, arba žemiau; nėra tendencijos atskiriems teiginiams skirti išskirtinai

aukštus/žemus įvertinimus.

Vertinant instrumentą, kuriuo buvo siekiama matuoti visuomenės pasitikėjimui įtaką

darančius veiksnius, buvo atlikta faktorinė analizė. Esminis faktorinės analizės tikslas buvo

patikrinti, ar atskiri teiginiai (veiksniai) gali būti taikomi konceptualiai skirtingų reiškinių (principų,

pažeidimų, veiklos kokybės ir pan.) matavimui. Nustatyta (žr. 8 lentelę), kad vertinimui pateiktus

teiginius galima grupuoti tik į dvi-tris pagrindines kategorijas, kaip tas ir buvo užmanyta kuriant

duomenų rinkimo instrumentą.

8 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijas ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, matuojančių

teiginių konstruktai

Teiginiai

Komponentai

Tarnautojų

kompetencija

Įstaigų

demokratinė

komunikacija

Tarnavimas

piliečiams

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo

darbą profesionaliai ,810 ,320

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus ,817 ,381

3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,769 ,371

4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemas, jie į jas reaguotų jautriai ,654 ,442

5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų

(piliečių) atžvilgiu ,823 ,378

Page 44: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

44

Teiginiai

Komponentai

Tarnautojų

kompetencija

Įstaigų

demokratinė

komunikacija

Tarnavimas

piliečiams

6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją ,822 ,386

7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią

sprendimą ,803 ,395

8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė

tenkina mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,822 ,395

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio

pavyzdys ,807 ,427

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems

,540 ,517

sąlyginis

11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų)

mainais už suteikiamą paslaugą ,654 ,278

12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus,

pareiškimus ,759 ,406

13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,733 ,471

14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų

klientus (piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,694 ,521

15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,637 ,573 sąlyginis

16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią

konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos

būtų atsakyta

,337 ,783

17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,410 ,768

18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,579 ,662

sąlyginis

19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį

būtų sureaguota

,223 ,840

20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga

nedelsdama ją ištaiso ,532 ,643

21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus ,458 ,599

Pastaba. Ekstrakcijos metodas: Principinė komponentinė analizė; Rotacijos metodas: Varimax su Kaiser

normalizacija. Rotacija sugeneruota 3 iteracijomis.

Interpretuojant gautus rezultatus, pirmieji 14 teiginių gali būti įvardinti kaip tarnautojų

(akcentas – individai) gebėjimai, kurie apima kvalifikaciją, atsakomybę priimant sprendimus,

gebėjimus spręsti klientų problemas laikantis įstatymų ir kt. teisinių aktų bei normų, teisingumo

principo ir tuo pačiu su deramu rūpestingumu ir empatija atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Teiginių

grupę nuo 16 iki 21 galima įvardinti kaip valstybės tarnybos įstaigų komunikaciją su piliečiais –

sprendimų argumentavimą, grįžtamąjį ryšį, skaidrumo ir atvirumo principų taikymą veikloje. Tai

demokratija, dalyvavimu grįstam bendradarbiavimui (o ne autokratine visažinyste) su piliečiais

būdingos praktikos, kurių, remiantis atsakymų į šiuos teiginius vidurkiais, trūksta. Kaip rodo ir

anksčiau atliktų tyrimų rezultatai, tokia tendencija būdinga posovietinių visuomenių valstybės

tarnybos įstaigoms. Atskiri 10, 15 ir 18 teiginiai gali būti priskirti kategorijai “tarnavimas

Page 45: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

45

piliečiams”: mokslininkai (Sztompka, 1999; Uslaner, 2002; Vasiljevienė, 2006), analizuojantys

visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis posovietiniame kontekste, pabrėžia, kad

„valdžios karalienės“ metafora, suponuojanti hierarchiškas struktūras, mažina visuomenės

pasitikėjimą institucijomis, o suvokiamas „valdžios tarnaitės“ vaidmuo įgalina piliečius būti

reiklesniems, tikėtis kokybės – tai lemia didesnį pasitenkinimą socialinėmis struktūromis (t.y.

valstybinėmis įstaigomis) ir didina pasitikėjimą jomis.

Iš viso 792 (79 proc. visų) apklausos dalyvės/-iai įvertino savo pasitikėjimą valstybės

tarnautojais: 10 balų skalėje jis siekė beveik 6 balus (vidurkis = 5,86; std. nuokr. = 2,165).

Statistinių testų rezultatai rodo, kad šis įvertinimas yra susijęs su kai kuriomis respondenčių/-tų

socio-demografinėmis charakteristikomis. Konkrečiau, vidutinis moterų pasitikėjimo įvertinimas

yra aukštesnis nei vyrų (plg., atitinkamai: vidurkis = 6 (std. nuokr. = 2,129) ir vidurkis = 5,7 (std.

nuokr. = 2,194); t = 2,223, p < 0,05); apklausos dalyvių, kurių asmeninės pajamos yra 501-750€,

pasitikėjimo įvertinimas yra aukštesnis (vidurkis = 6,7 (std. nuokr. = 1,917), nei tų, kurių pajamos

apklausos metu buvo mažesnės nei 350€ (vidurkis = 5,8 (std. nuokr. = 2,129); t = 3,492 p < 0,01),

svyravo 351-500€ ribose (vidurkis = 5,8 (std. nuokr. = 2,129); t = 3,177 p < 0,01) ar viršijo 751€

(vidurkis = 5,8 (std. nuokr. = 2,129); t = 2,559 p < 0,05) (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Apklausos dalyvių pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo lygis pagal asmeninių

pajamų grupes

Asmeninių pajamų

grupė

Vidutinis

įvertinimas

Std.

nuokrypis

Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo

grupės

Iki 350 € 5,8 2,169 501-750 €

351-500 € 5,8 2,167 501-750 €

501-750 € 6,7 1,917 Iki 350 €; 351-500 €; 751 € ir daugiau

751 € ir daugiau 5,8 2,110 501-750 €

Nefiksuojant statistiškai reikšmingų skirtumų, aukščiausiai savo pasitikėjimą valstybės

tarnautojais vertina studentės/-ai ir moksleivės/-iai (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,009)) (žr. 10

lentelę). Tuo tarpu apklausoje dalyvavusių aukščiausios ar vid. grandies vadovių/-ų pasitikėjimas

valstybės tarnautojais yra žemiausias (vidurkis = 4,9 (std. nuokr. = 2,434) lyginant su kitokius

užsiėmimus turinčiomis respondentėmis/-ais ir statistiškai reikšmingai skiriasi nuo studenčių/-tų ir

moksleivių (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,009); t = 2,155 p < 0,05) bei aukščiausio ar vid. lygio

specialisčių/-tų (vidurkis = 6,1 (std. nuokr. = 1,916); t = 2,202 p < 0,05) įvertinimų.

10 lentelė. Apklausos dalyvių pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo lygis pagal užsiėmimą

Užsiėmimas Vidut.

įvertinimas

Std.

nuokrypis

Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo

grupės

Bedarbis, laikinai

nedirbantis 5,2 2,053

Pensininkas (nedirbantis), neįgalusis;

Studentas, moksleivis; Aukščiausio ar vid.

lygio specialistas; Aptarnaujantis, techninis

darbuotojas

Namų šeimininkė 5,5 2,175

Pensininkas

(nedirbantis),

neįgalusis

6,0 2,217

Bedarbis, laikinai nedirbantis

Studentas,

moksleivis 6,4 2,009

Bedarbis, laikinai nedirbantis;

Aukščiausios ar vid. grandies vadovas

Verslininkas, įmonės

savininkas 5,6 2,572

Ūkininkas 5,0 3,162

Aukščiausios ar vid.

grandies vadovas 4,9 2,434

Studentas, moksleivis; Aukščiausio ar vid.

lygio specialistas

Page 46: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

46

Užsiėmimas Vidut.

įvertinimas

Std.

nuokrypis

Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo

grupės

Aukščiausio ar vid.

lygio specialistas 6,1 1,916

Bedarbis, laikinai nedirbantis;

Aukščiausios ar vid. grandies vadovas

Aptarnaujantis,

techninis darbuotojas 6,1 2,164

Bedarbis, laikinai nedirbantis

Kvalifikuotas

darbininkas 5,7 2,118

Nekvalifikuotas

darbininkas 5,6 2,100

Panašiai ir bedarbių ar laikinai nedirbančių vidutinis pasitikėjimo valstybės tarnautojais

įvertinimas (vidurkis = 5,2 (std. nuokr. = 2,053)) statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pensininkių/-ų

(nedirbančiųjų) ar neįgaliųjų įvertinimo (vidurkis = 6,0 (std. nuokr. = 2,217)); anksčiau minėtų

studenčių/-tų ir moksleivių įvertinimo (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,009)); aukščiausio ar vid.

lygio specialisčių/-tų įvertinimo (vidurkis = 6,1 (std. nuokr. = 1,916)) bei aptarnaujančių, techninių

darbuotojų įvertinimo (vidurkis = 6,1 (std. nuokr. = 2,164)). Bedarbių ar laikinai nedirbančiųjų

įvertinimas tiesiog yra žemesnis nei kitų išvardintų grupių.

Apklausos duomenys rodo, kad Vilniaus gyventojų pasitikėjimas valstybės tarnautojais

(vidurkis = 6,6 (std. nuokr. = 1,940)) yra aukštesnis, nei kitų miestų, rajonų ir kaimo gyventojų (žr.

11 lentelę).

11 lentelė. Apklausos dalyvių pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo lygis pagal

gyvenamąją vietą

Gyvenamoji vieta Vidutinis

įvertinimas

Std.

nuokrypis Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo grupės

Vilnius 6,6 1,940

Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys;

kaimas

Kaunas, Klaipėda,

Šiauliai,

Panevėžys

5,5 2,259

Vilnius; rajono centras

Rajono centrai 6,2 2,347

Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys;

kaimas

Kaimas 5,4 1,852 Vilnius; rajono centras

Detalizuojant 11 lentelėje pateiktus duomenis svarbu pastebėti, kad vidutinis Vilniuje

gyvenančių apklausos dalyvių pasitikėjimo įvertinimas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų

miestų gyventojų (vidurkis = 5,5 (std. nuokr. = 2,259); t = 4,571 p < 0,001) ir nuo kaimo gyventojų

(vidurkis = 5,4 (std. nuokr. = 1,852); t = 5,781 p < 0,001) pasitikėjimo įvertinimo. Taip pat Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų pasitikėjimo tarnautojais įvertinimas statistiškai

reikšmingai skiriasi nuo rajono centrų gyventojų įvertinimo (vidurkis = 6,2 (std. nuokr. = 2,347); t =

2,858 p < 0,01), o pastarųjų – nuo kaimo gyventojų įvertinimo (t = 3,691 p < 0,001).

Vertinant pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo rodiklius svarbu atkreipti dėmesį, kad

jie stipriai siejasi su valstybės tarnautojų kvalifikacija ir gebėjimais bei tai, kaip jie laikosi etikos

principų, vertinimais: statistiškai reikšmingi koreliacijos koeficientai svyruoja tarp 0,566 ir 0,769

(p<0,01) ( žr. 7 priedo, 7-2 lentelės, paskutinį stulpelį) ir rodo, kad detalizuoti valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, vertinimai gali turėti įtakos bendrajam

pasitikėjimui valstybės tarnyba. Pastarąją prielaidą patikrinus atliekant regresinę analizę (žr. 12

lentelę) nustatyta, kad teiginiais nr. 8 „Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano

kaip kliento (piliečio) lūkesčius“ ir nr. 21 „Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

Page 47: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

47

pagal gebėjimus“ išreiškiamos nuostatos turi stipriausią teigiamą poveikį bendrajam pasitikėjimui

(t.y. padidina įvertinimą apytiksliai 2 balais).

12 lentelė. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo bei institucinių

visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimų poveikis pasitikėjimo valstybės tarnautojais

įvertinimui

R2Adj. = 0,739

Nestandarti-

zuoti

koeficientai

Standarti-

zuoti

koeficientai t Reikšmingu-

mas

B Std.

paklaida Beta

(Konstanta) ,434 ,131 3,302 ,001

8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina mano kaip kliento (piliečio)

lūkesčius

,190 ,035 ,203 5,427 ,000

21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus ,171 ,023 ,192 7,423 ,000

13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,

kad patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,131 ,032 ,137 4,074 ,000

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus ,088 ,040 ,093 2,217 ,027

19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo

darbo kokybė, žinau, kur išreikšti

nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota

,074 ,021 ,084 3,561 ,000

5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų

(piliečių) atžvilgiu ,121 ,036 ,126 3,411 ,001

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka

savo darbą profesionaliai ,104 ,038 ,104 2,703 ,007

15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių

poreikiai ,074 ,030 ,081 2,498 ,013

Atlikus visuomenės apklausą, nustatyta, kad visuomenės pasitikėjimui VT įtaką daro

tarnautojų atsakomybės ir pagarbos klientui principai (individualaus lygmens veiksniai) ir VT

įstaigų darbo santykiuose taikomas nešališkumo ir objektyvumo principai, institucinė

savireguliacija ir integralumas (institucinio/sistemos lygmens veiksniai).

Atlikus atskirų visuomenės grupių apklausą, išskirti šie etiniai principai kaip darantys įtaką

šių grupių pasitikėjimui VT: pagarba piliečiui, atsakomybė (individo lygmens veiksniai),

integralumas, skaidrumas, nešališkumas ir objektyvumas darbo santykiuose, suinteresuotųjų

(socialinių) grupių įtrauktis ir jų informavimas, padedantis priimti sprendimus (institucinio/sistemos

lygmens veiksniai).

Taigi tiek visuomenės apskritai, tiek konkrečių jos grupių nuomone, etiniai principai, darantys

įtaką visuomenės pasitikėjimui VT: pagarba, atsakomybė, nešališkumas ir objektyvumas darbo

santykiuose (nepotizmas kaip šių principų taikymo pažeidimas) ir integralumas (tarnavimas

visuomenės interesui – funkcijų pagal paskirtį atlikimas).

Apklausų rezultatų kontekste pažymėtina, kad individualių veiksnių aspektu reikšmingesnį

poveikį visuomenės pasitikėjimui VT turi profesinė valstybės tarnautojų kvalifikacija, o etikos

principų svarba labiau pasireiškia instituciniame/ sistemos lygmenyje.

Page 48: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

48

Išvados:

1. Dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi VT įstaigų paslaugomis; dažniausiai – tai yra

VMI, SODRA, Seniūnija. Tačiau statistinis faktas, kad apie penktadalis gyventojų tokių įstaigų

paslaugomis niekada nesinaudojo nurodo galimą suvokimo, kas yra VT įstaiga, stoką. Taigi VT

būtų tikslinga teikti visuomenei daugiau ir įvairesnės informacijos akcentuojant institucines

priklausomybes ir atsakomybes.

2. Nors valstybės tarnautojų kvalifikacijos, to, kaip jie laikosi etikos principų, ir

institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai svyruoja nuo 1 iki 10 balų, vidutiniai

vertinimai yra apie 5-6 balus. Tai nurodo poreikį tobulinti institucinės veiklos sritis.

3. Vidutinis pasitikėjimo VT įstaigomis rodiklis yra beveik 6 balai iš dešimties. Svarbi

tendencija, kad bendrąjį pasitikėjimo VT įstaigomis lygį sąlygoja atskiros požiūrio į skirtingas VT

įstaigų veiklos sritis, dedamosios. Remiantis apklausos rezultatais, dėmesio sukoncentravimas į tai,

kad, viena, VT tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkintų piliečių lūkesčius ir kad būtų suvoktas

VT įstaigų rūpestis piliečių poreikiais, kad VT įstaigos tobulintų savo veiklą tikslingai tenkinant

piliečių interesus; antra – kad VT tarnautojai atsakingai priimtų sprendimus ir elgtųsi pagarbiai

klientų atžvilgiu, būtų kvalifikuoti ir atliktų savo darbą profesionaliai; trečia – kad būtų žinoma, kur

išreikšti nepasitenkinimą ir kad į jį būtų sureaguota tokiais atvejais, kai netenkina valstybės

tarnautojo darbo kokybė, ir kad būtų suvokiama, jog į VT įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus – leistų reikšmingai padidinti vyraujantį pasitikėjimo lygį tarp Lietuvos gyventojų.

4. Remiantis statistiniais duomenų rinkimo instrumento (t.y. Valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir etikos principų taikymo bei institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių

vertinimų skalių) patikimumo rodikliais, instrumentas laikytinas patikimu ir todėl rekomenduotinas

naudoti tolimesnėse reiškinio tyrimuose.

Page 49: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

Socialinių grupių apklausos ir interviu: metodologinės pastabos

Tikslinę tyrimo populiaciją sudaro kelios respondentų grupės (stratos), kuriose, įvertinus

informacijos apie respondentus prieinamumą, buvo suformuotos tyrimo dalyvių grupės (imtys)

vadovaujantis skirtingais metodologiniais principais.

Politikų (įskaitant ministrus ir viceministrus, merus, jų pavaduotojus ir tarybos

narius, europarlamentarus, seimo narius) stratą sudaro 1712 asmenų. Sąrašas sugeneruotas renkant

informaciją iš viešų institucinių tinklalapių (www.lrs.lt,

http://www.europarl.europa.eu/meps/lt/search.html?country=LT, kt.). Vykdant tyrimą,

pasinaudojant sugeneruotu tyrimo imties sąrašu, SPSS programinio paketo pagalba suformuota

reprezentatyvi politikų imtis (n=652, +/-3 proc. paklaida) naudojant tikimybinės atsitiktinės imties

formavimo metodą.

Verslo atstovų stratą sudaro 1586 organizacijos, priklausančios regioniniams

Prekybos, pramonės ir amatų rūmams (toliau – PPAR; iš viso LR Statistikos departamento

duomenimis 2016-05-01 Lietuvoje buvo įregistruota 99200 įmonių). Analogiškai aukščiau aprašytai

procedūrai, naudojantis PPAR sąrašu, vykdant tyrimą buvo suformuota reprezentatyvi verslo

organizacijų imtis (n=587, +/-3 proc.) naudojant tikimybinės atsitiktinės imties formavimo metodą.

Ekspertų (sociologų, viešojo administravimo ir politologų) stratą sudarė apie 150

asmenų (75 Lietuvos sociologų draugijos nariai ir daugiau nei 70 Lietuvos Politologų asociacijos

nariai, remiantis viešai skelbiama informacija asociacijų svetainėse). Tačiau išsiuntus kvietimus

dalyvauti apklausoje, 35 laiškai grįžo nepasiekę adresato. Todėl visuminė imtis buvo patikslinta:

115.

Žurnalistų stratą sudaro 122 asmenys (101 Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos

narys ir 21 Žurnalistų sąjungos narys).

Šiame tyrime pasirinktos būtent tokios stratos (asociacijų nariai), kadangi nėra galimybės

sugeneruoti pilnus potencialių respondentų sąrašus. Šiose stratose vykdyta ištisinė apklausa

siunčiant el. klausimynus visiems stratų atstovams ir per fiksuotą laiką (2 sav.) laukiant, jog bus

užpildyti el. klausimynai. Siekiant užsitikrinti maksimaliai galimą atsakomumo lygį, kvietimas

dalyvauti apklausoje buvo siunčiamas 2 kartus visiems visoms grupėms priklausantiems

respondentams.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo eigoje buvo pasiektas išskirtinai žemas grįžtamumo procentas

iš verslo atstovų, kvietimai dalyvauti apklausoje buvo siunčiami VšĮ „PVC“ duomenų bazėje

esančioms 8790 įmonėms, naudojant ištisinės apklausos metodą. Taip susidarė 9377 visuminė

verslo atstovų imtis. Esant žemam grįžtamumui ir iš žiniasklaidos atstovų imtis buvo didinama

siunčiant patogios atrankos (viešai skelbiamų el. pašto adresais) būdu nacionaliniams ir

regioniniams dienraščiams/elektroniniams portalams. Dėl to visuminė žiniasklaidos atstovų imtis -

216.

Papildomai, siekiant užsitikrinti maksimaliai galimą informacijos išsamumą, buvo numatyta

atlikti fokus grupių apklausas ir individualius interviu su visų aukščiau išvardintų stratų atstovais.

Informantai atrenkami vadovaujantis ekspertinės atrankos (t.y. kontaktuojant su žinomai geriausiai

išmanančiais tyrimo tematiką asmenimis) ir sniego gniūžtės atrankos (t.y. informantų klausiant apie

jiems žinomus ekspertus) principais.

Klausimynai atskiroms respondentų grupėms suformuluoti atlikus ankstesnių nacionalinių ir

tarptautinių visuomenės pasitikėjimo tyrimų apžvalgą bei vadovaujantis su VTD suderintu

klausimynu visuomenei, siekiant tyrimo rezultatų palyginamumo. Šiame dokumente pridėti arba

modifikuoti (lyginant su visuomenės klausimynu) klausimai pažymėti raudonai.

Page 50: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

50

Apklausos būdai: elektroninė anketinė apklausa, naudojant standartizuotus skirtingoms

respondentų grupėms adaptuotus klausimynus (pateikiama prieduose); fokus grupių ir individualūs

interviu, naudojant pusiau struktūruotus klausimynus ir informaciją fiksuojant audio įrašais arba

fiksuojant informantų atsakymus kompiuteriniu teksto redaktoriumi.

Duomenų paruošimas analizei, analizės metodai ir prieigos:

anketinės apklausos metodu kaupiami duomenys analizei fiksuoti SPSS programinės

įrangos laikmenoje. Sukaupti kiekybiniai duomenys analizuoti taikant matematinius statistinės

analizės metodus: pradedant statistinių aprašomųjų charakteristikų palyginimu atskirų grupių

viduje, vėliau – siekiant nustatyti vertinimų sąsajas su respondentų charakteristikomis – atliekant

klasifikacijas ir taikant dispersinės, koreliacinės, regresinės analizės metodus; analogiški

palyginimai atlikti ir tarp skirtingų respondentų grupių. Anketinės apklausos metodu sukaupti

tekstiniai duomenys klasifikuoti ir koduoti, siekiant juos įtraukti į aukščiau aprašytą bendrąją

statistinę analizę.

fokus grupių ir individualių interviu metodais sukaupta informacija analizuota

perklausant įrašus ir atrenkant analizei reikalingus informacijos masyvus (parengiant santraukas,

atspindinčias probleminius aspektus ir aiškinant apklausos būdu nustatytus ryšius tarp įvairių

visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių); toliau vykdyta medžiagos analizė

vadovaujantis prasmės kondensavimo principais.

13 lentelė. Dalyvavimo anketinėje apklausoje rezultatai pagal stratas

Eil.

Nr. Strata

Imtis/

grupė

(N)

Peržiūrė-

ta anketa

sistemoje

(kartai)

Užpildyta

anketų (n)

Atsakomu-

mo lygis

(proc.)*

Imtis/

grupė

(N)**

Atsakom

umo lygis

(proc.)**

Pasikliovi

mo

intervalas

(proc.)**

1. Politikai 1712 364 142 8 (21) 652 16 (50) 8,75 (3,85)

2. Verslo

įmonės

9377 194 110 1,17 (2) 587 19 (33) 9,29 (8,4)

3. Ekspertai 115 98 46 40 (85) 150 19 (49) 16,25 (8,1)

4. Žurnalistai 216 76 33 15 (35) 122 10 (42) 26,4

(10,45) * Skliausteliuose pateiktas atsakumumo lygio rodiklis skaičiuojant peržiūrėtas (ne užpildytas) anketas.

** Pirminiai (iki papildomo kvietimo dalyvauti apklausoje siuntimo) dalyvavimo apklausose rodikliai pateikti pilka spalva.

13 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad visose išskirtose respondentų stratose buvo gana

aktyviai domimasi apklausa (t.y. apytiksliai pusė asmeniškai apklausoje dalyvauti pakviestų

respondentų peržiūrėjo anketą), tačiau savo nuomonę išsakė gerokai mažesnis skaičius.

Metodologine prasme šis rezultatas sąlygojo tai, kad toliau pateikiama sukauptų duomenų analizė

SPSS atlikta taikant neparametrinius statistinės analizės metodus.

Sekant išankstiniu metodologiniu planu, buvo atlikti tiek individualūs, tiek fokus grupių

interviu. Dalyvių skaičius pagal stratas, interviu tipą bei geografinę vietą pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Dalyvavimo interviu rezultatai pagal stratas

Eil.

Nr. Strata Interviu skč. Interviu tipas Geografinė padėtis

1. Politikai 4 Individualūs Alytus, Vilnius

2. Verslo įmonės 8 Individualūs, Fokus grupės Šiauliai, Alytus, Kaunas

3. Ekspertai 7 Individualūs Vilnius, Kaunas

4. Žurnalistai 7 Individualūs Vilnius, Kaunas, Alytus,

Klaipėda * Interviu dalyvavusių ekspertų sąrašai pateikti 6 priede.

Page 51: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

51

Vertinant 14 lentelėje pateiktus rezultatus svarbu atkreipti dėmesį į kelis faktus, su kuriais

buvo susidurta renkant duomenis ir kurie iš esmės nulėmė interviu skaičius. Viena, nors (ypatingai

ekspertai bei žurnalistai) buvo atrenkami labai kruopščiai tikrinant jų (mokslinių, žurnalistinių)

interesų sritis, santykinai dažnai interviu buvo pradedamas nuo paaiškinimo, kad „tai nėra mano

tiesioginių (profesinių) interesų sritis“. Kita, gana didelis skaičius kviestų dalyvauti interviu

numatytų ekspertų tiesiog atsisakė teikti informaciją nurodydami laiko ar tų pačių ekspertinių žinių

stoką. Taigi nors negalima konstatuoti, kad buvo kontaktuojama su visais galimais Lietuvoje

esančiais valstybės institucijų sektoriaus ekspertais 100 proc., vis dėlto duomenų rinkimo eigoje

susidariusi situacija verčia pripažinti, kad tyrime yra įmanoma padidinti tik politikų ir verslo įmonių

atstovų skaičių. Tačiau pastarasis veiksmas nebūtų visiškai tikslingas, kadangi nesant konkrečių

ekspertų, galinčių atskleisti tyrimo objekto gilumas, tai tik replikuotų visuomenės bei atskirų grupių

anketinės apklausos rezultatus.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išsiuntus kvietimus politikams užpildyti anketą, 814

elektroninių laiškų, siųstų miestų tarybų nariams ir Seimo nariams grįžo su automatiniu atsakymu

apie perpildytas dėžutes, o susisiekus su savivaldybių administracijos atstovais ir paprašius

paraginti Tarybų narius pildyti anketas, buvo gautas atsakymas, kad respondentai dažniausiai

neskaito į oficialius pašto adresus gaunamų laiškų, o naudojasi asmeniniais pašto adresais.

Atsižvelgiant į literatūros apžvalgoje iškeltas prielaidas, kad visuomenės pasitikėjimas priklauso

nuo to, kaip greitai (ir ar iš viso) reaguojama į piliečių poreikius (skundus, prašymus ir pan.),

atkreiptinas dėmesys, kad šita prielaida netenkinama iš anksto. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje

valstybės tarnautojai (VT įstaigos) painiojami su politikais, priskiriant juos tai pačiai profesinei

kategorijai, ribotos galimybės pasiekti Seimo ar miesto tarybų narius oficialiais el. adresais taip pat

gali mažinti visuomenės pasitikėjimą VT įstaigomis (toliau mąstant „valdininkų“ kategorija).

Apklausų rezultatai

Visi apklausų duomenys analizuojami sekant viena nuoseklia analizės struktūra: pirmiausiai

aprašomos pagrindinės socio-demografinės ir ekspertinio pobūdžio tyrimo dalyvių charakteristikos;

toliau analizuojami vertinimui pateikti veiksniai ir aspektai; vėliau – bendri pasitikėjimo rodikliai;

galiausiai nagrinėjama, kokie veiksniai yra tarpusavyje susiję ir kaip jie lemia pasitikėjimo VT

vertinimus.

Internetinės anketinės apklausos rezultatai

Politikai

Iš viso į kvietimą dalyvauti apklausoje sureagavo 364 politikai; 142 politikai sudalyvavo

apklausoje atsakydami visus ar dalį anketoje pateiktų klausimų. Šių politikų tarpe buvo 84 vyrai ir

34 moterys (t.y., atitinkamai, 71 proc. ir 29 proc. visų nurodžiusiųjų lytį); 24 (17 proc.)

atsakinėjusiųjų nenurodė savo lyties. Jauniausiajam apklausos dalyviui buvo 27 metai, vyriausiam –

74 metai (vidurkis = 52 metai, std. nuokr. = 10,718). Taip pat veiklos trukmė politikoje apklausos

dalyvių tarpe varijuoja nuo 1 metų iki 36 metų (vidurkis = 11 metų, std. nuokr. = 8,53). Apklausos

dalyvių pasiskirstymas pagal pareigas pateiktas 15 lentelėje.

15 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų pasiskirstymas pagal pareigas

Pareigos Iš viso Procentas

Europos parlamento narys/-ė 1 ,7

Seimo narys/-ė 8 5,6

Ministras/-ė, viceministras/-ė 4 2,8

Page 52: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

52

Savivaldybės tarybos narys/-ė, meras/-ė 105 73,9

Iš viso: 118 83,1

N.i. 24 16,9

Iš viso: 142 100,0

Apibendrinant 15 lentelėje pateiktus duomenis svarbu atkreipti dėmesį į politikų pasyvumą:

buvo išsiųsta beveik 2000 asmeninių kvietimų dalyvauti apklausoje. Aukščiausio lygio politikų (EP

narių, LR Seimo narių, kt.) pasyvumas šiuo atveju tiesiogiai nurodo politinio dėmesio stoką

valstybės tarnybos veiklai. Apklausoje dalyvavusių politikų vertinimai valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba

sąlygojančių veiksnių vertinimai siekia 6 balus (žr. 16 lentelę).

16 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų vertinimai: Valstybės tarnautojų kvalificijos ir etikos

principų taikymas ir Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys

veiksniai

Veiksniai Iš viso

Žemiau-

sias

vertinimas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidurkis Std.

nuokrypis

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimas

Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir

atlieka savo darbą profesionaliai

142 1 10 6,8 1,784

Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus

142 1 10 6,3 1,949

Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai

politikų, kaip klientų, atžvilgiu

142 1 10 7,1 1,926

Paprastai valstybės tarnautojai politikams

suteikia aiškią informaciją

142 1 10 6,9 2,023

Paprastai valstybės tarnautojai politikams

suteikia išsamią informaciją, reikalingą

priimti tinkamiausią politinį sprendimą

142 1 10 6,7 2,007

Valstybės tarnautojai yra geras etiško

elgesio pavyzdys

142 1 10 6,5 1,840

Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos sau,

savo šeimai ar artimiesiems

142 1 10 5,9 2,220

Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų,

kai valstybės tarnautojas siekė mano

palankumo tikėdamasis mainų į geresnę

tarnybos vietą

142 1 10 3,6 2,942

Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės

aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių

prašymus, skundus, pareiškimus, kt.

142 1 10 7,2 1,830

Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių vertinimas

Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,

kad patenkintų savo klientų interesus

127 1 10 6,8 1,947

Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu,

kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų

politiniuose dokumentuose įvardintas gaires

127 1 10 6,7 2,116

Page 53: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

53

Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

visuomenės poreikiai

127 1 10 6,3 2,062

Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina visuomenės lūkesčius

127 1 10 5,6 1,898

Valstybės tarnybos įstaigos dažnai

biurokratiškai įgyvendina politinius

sprendimus

127 1 10 7,0 2,198

Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina

politinius sprendimus

127 1 10 6,3 1,728

Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai

bendradarbiauja su politikais

įgyvendindamos suformuotą politiką

127 1 10 6,4 1,823

Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus,

potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai

tariasi su valstybės tarnautojais

128 2 10 7,0 1,986

Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo

sprendimų argumentus

127 1 10 6,9 2,119

Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga

nedelsdama ją ištaiso

127 1 10 6,0 2,330

Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus

127 1 10 5,3 2,559

Detalizuojant 16 lentelėje pateiktus duomenis svarbu pažymėti, kad žemiausias (vidurkis = 4

balai, std. nuokr. = 2,9) tokio teiginio kaip „Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų, kai valstybės

tarnautojas siekė mano palankumo tikėdamasis mainų į geresnę tarnybos vietą“ vertinimas nurodo į

tai, kad nors tokių atvejų ir pasitaiko – jie gana reti. Aukščiausi vertinimai (vidurkis = 7 balai)

nurodo, kad apklausos dalyviai buvo labiausiai linkę sutikti su teiginiais, kad „Valstybės tarnautojai

elgiasi pagarbiai politikų, kaip klientų, atžvilgiu“ ir kad „Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės

aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus, pareiškimus, kt.“. Pastarasis

vertinimas gali paaiškinti aukštus biurokratizmo aspekto vertinimus organizacinių veiksnių grupėje.

Apklausoje dalyvavusių politikų organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba

sąlygojančių veiksnių vertinimai taip pat gana nuosaikūs: žemiausiai (vidurkis =5 balai, std. nuokr.

= 2,6) buvo įvertintas teiginys „Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus“, kas sąlyginai nurodo į 1 iš 2 tokių atvejų dažnumą. Taigi, nežiūrint VT pastangų

reformuoti žmogiškųjų išteklių vadybos modelį VT, konstatuotina, jog šio pokyčio rezultatas nėra

suvoktas/pastebimas tarp politikų. Aukščiausiai (vidurkis = 7 balai) įvertinti teiginiai „Valstybės

tarnybos įstaigos dažnai biurokratiškai įgyvendina politinius sprendimus“ ir „Priimdami naujus

įstatymus, teisės aktus, potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai tariasi su valstybės tarnautojais“

nurodo, kad apklausoje dalyvavusių politikų tarpe vyrauja požiūris į valstybės tarnybos įstaigas kaip

į biurokratines institucijas. Tuo tarpu antrojo teiginio vertinimas verčia atsigręžti į pačius politikus:

nors ir dažnai, tačiau ne visais atvejais politikai pakankamai tariasi su valstybės tarnybų

darbuotojais.

Atlikus statistinius testus nustatyta, kad teiginių, kuriais buvo matuoti valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimai, vidutiniai įverčiai, ir teiginių, kuriais buvo

vertinami organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai,

vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi (atitinkamai, neparametriniai statistiniai kelių

susijusių imčių Friedman‘o ir Kendall‘o testų rezultatai: Chi2=211,6 p<0,001 ir Chi2=147,4

p<0,001). Faktorinė analizė sudaro pagrindą teoriniam vertintų veiksnių ir aspektų pergrupavimui

(žr. 17 lentelę).

Page 54: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

54

17 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš

politiko pozicijos, ir valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo

iš dalyvio pozicijos vertinimai – apklausoje dalyvavę žiniasklaidos atstovai. Faktorinė analizė

Teiginiai (veiksniai)

Valstybės

tarnautojų

profesio-

nalumas

Soc. grupių

įtrauktis į

sprendimų

priėmimą

VT įstaigų

veiklos

kokybė

Korup-

cija VT

įstaigose

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir

atlieka savo darbą profesionaliai ,784 ,206 ,206 -,044

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus ,839 ,135 ,226 ,008

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai

politikų, kaip klientų, atžvilgiu ,813 ,181 -,054 -,199

4. Paprastai valstybės tarnautojai politikams

suteikia aiškią informaciją ,765 ,309 ,171 -,032

5. Paprastai valstybės tarnautojai politikams

suteikia išsamią informaciją, reikalingą

priimti tinkamiausią politinį sprendimą

,811 ,200 ,249 -,032

6. Valstybės tarnautojai yra geras etiško

elgesio pavyzdys ,736 ,302 ,246 -,195

7. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos sau,

savo šeimai ar artimiesiems

,575 ,119 ,454 -,090

9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės

aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių

prašymus, skundus, pareiškimus, kt.

,716 ,312 -,024 -,085

10. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,

kad patenkintų savo klientų interesus ,620 ,421 ,299 ,221

11. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu,

kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų

politiniuose dokumentuose įvardintas gaires

,658 ,282 ,398 ,178

12. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

visuomenės poreikiai ,660 ,214 ,501 ,222

13. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina visuomenės lūkesčius ,593 ,318 ,467 ,101

19. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga

nedelsdama ją ištaiso ,547 ,331 ,406 ,052

15. Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina

politinius sprendimus ,528 ,448 ,462 ,059

14. Valstybės tarnybos įstaigos dažnai

biurokratiškai įgyvendina politinius

sprendimus

,076 ,174 -,704 ,410

20. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus

,272 ,138 ,662 ,122

16. Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai

bendradarbiauja su politikais

įgyvendindamos suformuotą politiką

,365 ,650 ,420 -,044

Page 55: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

55

17. Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus,

potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai

tariasi su valstybės tarnautojais

,160 ,878 -,041 -,030

18. Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo

sprendimų argumentus

,427 ,797 ,077 ,014

8. Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų,

kai valstybės tarnautojas siekė mano

palankumo tikėdamasis mainų į geresnę

tarnybos vietą

-,152 -,047 -,014 ,891

Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.

Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.

Statistinės (faktorinės) analizės rezultate išryškėję 17 lentelėje pateikti komponentai nurodo,

kad korupcijos atvejai Valstybės tarnybos įstaigose turėtų būti traktuojami kaip visiškai atskiras

veiklos elementas vertinant iš politikų pozicijos. Kiti 2 komponentai siejami tiek su individualia,

tiek su institucine veiklos kokybe, apimančia kitus aspektus – atsakomybę, klientų interesų

atliepimą, empatiją (tarnautojų kaip individų atžvilgiu); savireguliaciją, integralumą (institucijų

atžvilgiu). Tuo tarpu išsiskyręs komponentas sąlyginiu pavadinimu „Politinis VT įstaigų

bendradarbiavimas“ nurodo į kasdienėje realybėje vykstančius procesus ir patvirtina duomenų

rinkimo instrumento validumą.

126 apklausoje dalyvavę politikai visuomenės ir savo pasitikėjimą vertino gana skirtingai (t.y.

nuo 1 iki 10 balų), vidurkiai atitinkamai siekia 5 ir 7 balus (žr. 18 lentelę)) ir rodo, kad politikų

pasitikėjimas valstybės tarnybos įstaigomis yra aukštesnis nei, jų nuomone, esantis visuomenės

pasitikėjimas šiomis įstaigomis (Vilkokson‘o susietų rangų testas: Z = -8,332 p < 0,001).

18 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų nuomonė apie pasitikėjimą valstybės tarnyba

Iš viso Žemiausias

vertinimas

Aukščiausias

vertinimas

Vidur-

kis

Std. nuo-

krypis

Visuomenė pasitiki valstybės tarnyba 126 1 10 5,4 1,712

Politikas pasitiki valstybės tarnyba 126 1 10 6,9 1,991

Regresinės analizės rezultatai rodo, kad 65 proc. apklausoje dalyvavusių politikų nuomonę

apie tai, kiek visuomenė pasitiki valstybės tarnyba, sąlygoja trys veiksniai: tai, kiek, politikų

nuomone, valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius; tai, kiek

valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus; ir tai, kiek

valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų nuomonę apie tai, kiek visuomenė pasitiki valstybės

tarnyba, sąlygojantys veiksniai

R2Adj. = 0,650

Nestandartizuoti

koeficientai

Standarti-

zuoti

koeficientai t

Stat.

reikšmingu

mas

B

Std.

paklaida Beta

(Konstanta) ,106 ,372 ,284 ,777

Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė

tenkina visuomenės lūkesčius

,342 ,066 ,378 5,194 ,000

Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų interesus

,311 ,064 ,355 4,888 ,000

Page 56: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

56

Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio

pavyzdys

,197 ,065 ,207 3,006 ,003

Tuo tarpu 80 proc. pačių apklausoje dalyvavusių politikų pasitikėjimo valstybės tarnyba

vertinimo galima paaiškinti didesniu skaičiumi ir tiesiogiai su politikų darbu susijusiais veiksniais

(žr. 20 lentelę).

20 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai

R2Adj. = 0,80

Nestandartizuoti

koeficientai

Standartizuoti

koeficientai t

Stat.

reikšmingum

as B

Std.

paklaida Beta

(Konstanta) -,354 ,345

-

1,027

,307

Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka

savo darbą profesionaliai

,432 ,064 ,390 6,775 ,000

Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų

teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose

dokumentuose įvardintas gaires

,276 ,053 ,294 5,233 ,000

Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo

sprendimų argumentus

,162 ,049 ,173 3,274 ,001

Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus

,090 ,036 ,116 2,516 ,013

Paprastai valstybės tarnautojai politikams

suteikia aiškią informaciją

,141 ,062 ,143 2,254 ,026

Detalizuojant 20 lentelėje pateiktus duomenis verta atkreipti dėmesį, kad stipriausiai

(atitinkamai, Beta = 0,4 ir Beta = 0,3) politikų pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygoja tai, kad

valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai, ir tai, kad valstybės

tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose

įvardintas gaires. Taigi šis rezultatas nurodo, kad vertinimas tiesiogiai remiasi praktine

bendradarbiavimo patirtimi ir leidžia tvirtinti, kad pastarųjų (kartu su kitais išvardintais 20 lentelėje)

veiksnių stiprinimas valstybės tarnyboje sąlygotų politikų pasitikėjimo valstybės tarnyba augimą.

Pabaigiant apklausoje dalyvavusių politikų pateiktos informacijos analizę svarbu atkreipti

dėmesį į baigiamuose komentaruose išsakytas 15-os politikų mintis. Konkrečiau, vieni jų (2

politkai) vardino problemas ir rašė, kad „Rajonuose per aukšti įdarbinimo į valstybės tarnybą

reikalavimai ir priėmimo metodika. Trūksta kadrų!“ arba priešingai, kad [čia ir toliau kalba

netaisyta]:

„...mokyklos, ruošiančios atskirus v. tarnybos tarnautojus, ypač savivaldoje, nėra.

Ruošiami "po truputį apie viską" - "Vadzybininkai". Kol pramoksta daro nemažai klaidų,

taisymas prailgina terminus, kolektyve kelia įtampas, mažina pasitikėjimą institucija. Įgavę

praktinių žinių per tris-penkis metus dažnai užriečia nosį, subiurokratėja neigiama šio

žodžio prasme. Visa tai dėl to, kad neruošiami konkrečios srities specialistai ir kas svarbu

- psichologiškai savęs suvokimui ir bendravimui kolektyve bei su klientais.“

Kiti apklausos dalyviai (5 politikai) tiesiog nurodė, kas, jų nuomone, turėtų būti vykdoma.

T.y. „Būtina griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę už priimtus sprendimus“, „Būtina mažinti

valstybės tarnautojų skaičių, [kadangi] žmonių Lietuvoje mažėja, [o] tarnautojų daugėja“,

Page 57: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

57

„Reikalinga reforma valstybės tarnybos; reikia daugiau skirti dėmesio piliečiams, bei nepamiršti

žodžio ,,tarnauti" - mūsų tarnautojai pamiršta, kad jie privalo tarnauti Lietuvos piliečiams“. Ir

apskritai:

„Manau, kad dar labai daug reikia dirbti su valstybės tarnautojų įvaizdžio gerinimu.

Valstybės tarnautojas daugumai žmonių yra politinis asmuo. Jeigu atsirastų pagarba,

pasitikėjimas jais, žmonės taip pat imtų geriau vertinti pačius politikus. Apie miestų

Tarybas, seniūnus, Seimo narius yra susidariusi labai bloga nuomonė ir viskas tik blogėja.

Žmonės matydami, kokia situacija Lietuvoje rinkimuose ima daryti nesąmoningus

sprendimus. Aš manau, kad pyktis ir "nusispjovimas" dėl ateities, ant politikų, nes jų

turime tikrai gerų, gali pridaryti nemažai žalos.“

Kadangi, jei „Nebus pasitikėjimo, bendradarbiavimo - nebus visuomenei palankių

sprendimų. Pasitikime tik tais, kuriuos gerbiame, o pagarbos tarp vienų ir kitų kol kas ne

itin daug.“ Tuo tarpu „Valstybės tarnyba turi būti mūsų šalies pavyzdys: garbinga,

kompetentinga; joje dirbantys tarnautojai turi būti pavyzdžiu kitiems: mylintys savo krašto

žmones.“

Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį, kad apklausos pabaigoje 6 apklausos dalyviai ne tik reiškė

padėką: „Ačiū, kad Jums rūpi atgalinis ryšys su žmonėmis“, bet ir prašė viešinti apklausos

rezultatus: „norėtųsi sulaukti tyrimo rezultatų pristatymo ir siūlymų, kaip gerinti esamą situaciją

valstybės valdyme tiek respublikiniu, tiek ir savivaldybės lygmeniu, kitaip sakant, grįžtamojo ryšio

vienokia ar kitokia forma , bent jau nuorodos, kur susipažinti su rezultatų apibendrinimu“.

Išvados:

1. Apklausoje dalyvavę politikai santykinai daugiau pasitiki valstybės tarnybos įstaigomis

nei nepasitiki. Esamą pasitikėjimo lygį apklausos dalyvių tarpe sąlygoja keli veiksniai: a) valstybės

tarnautojų kvalifikacija ir profesionalumas – pastarojo veiksnio poveikis suponuoja būtinybę toliau

vykdyti žmogiškųjų išteklių vadybos reformą VT, viešinti jos procesą ir rezultatus; b) integralumas

– paslaugų kokybės atitikimas politiniuose dokumentuose įvardintoms gairėms; c) valstybės

tarnybos įstaigų veiklos skaidrumas, ypač sprendimų argumentavimas visuomenės grupėms,

įsidarbinimo skaidrumas bei atsižvelgimas į kandidatų gebėjimus šiame procese, ir suteikiamos

informacijos aiškumas.

2. Apklausoje dalyvavusių politikų nuomone visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba

yra gana žemas. Tokią politikų nuomonę didžiąja dalimi nulemia valstybės tarnautojų teikiamų

paslaugų kokybė ir visuomenės lūkesčių bei interesų tenkinimas taikomomis procedūromis; ir

valstybės tarnautojų etiškas elgesys.

3. Metodologine prasme, svarbu atkreipti dėmesį, kad pateiktus apklausos rezultatus

būtina vertinti atsižvelgiant į tai, kad juose atspindima ne aukščiausiame (EP, LR Seime), bet

žemesniuose (savivaldybės tarybos) politikos lygmenyse veikiančių asmenų nuomonė.

4. Bendrosios visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba metodologijos tobulinimo

prasme, be sukauptos (neigiamos, tačiau visai Lietuvos visuomenei būdingos) patirties formuoti

politikų imtis bei įtraukti juos į tyrimus, atlikta faktorinė analizė nurodo kryptis, sekant kuriomis

ateityje gali būti tobulinamas (nors ir statistiškai patikimas (Cronbach‘o alfabendra = 0,92)) duomenų

rinkimo instrumentas įtraukiant papildomus teorinius-praktinius aspektus.

Žiniasklaidos atstovai

Iš 33 apklausoje dalyvavusių masinės informacijos priemonėse dirbančių žurnalistų, 14

nepateikė informacijos apie save. Iš 19 pateikusiųjų informaciją, 11 buvo moterys ir 8 vyrai. 18 iš jų

turėjo aukštąjį, 1 – nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Žurnalistų amžius varijuoja nuo 24 iki 61 metų

Page 58: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

58

(vidurkis = 38 metai, std. nuokr. = 10,27). Tų pačių 19 žurnalistų tarpe buvo 7 dirbantys

internetinėse žiniasklaidos priemonėse, 6 – spaudoje (dienraščiuose), 1 radijuje; 5 dirbo keliose

žiniasklaidos priemonėse: spaudoje ir internetinėje erdvėje. 1 metai darbo žiniasklaidoje – tai

trumpiausias apklausos dalyvių stažas, 35 metai – ilgiausias (vidurkis = 14 metai, std. nuokr. =

9,95). Taigi natūraliai susiformavusi žiniasklaidos atstovų imtis yra gana heterogeniška socio-

demografinių charakteristikų prasme. Tai leidžia tikėtis, kad toliau pateikiamuose apklausos

rezultatuose atsispindės įvairios nuomonės.

Iš 33 apklausoje dalyvavusių žurnalistų 22 (67 proc. visų) yra rengę publikacijas, reportažus,

TV ir radijo laidas valstybės tarnybos veiklos klausimais; 10 iš jų tai darė bent kartą per

pastaruosius 12 mėn. Tai buvo tokios valstybės tarnybos įstaigos kaip Susisiekimo, Sveikatos

apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, Žemės ūkio, Energetikos, kt. ministerijos, Kūno

kultūros ir sporto departamentas, Vyriausybė; Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinės žemės

tarnyba, Vaikų teisių apsaugos tarnyba; VST, NTAKD, kariuomenė, policija, priešgaisrinė tarnyba,

prokuratūra; atskiruose rajonuose – Tauragės rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių

miesto savivaldybė, Vilniaus savivaldybės viešojo saugumo tarnyba, kitos savivaldybės. Taigi

apytiksliai 1/3 apklausos dalyvių buvo susipažinę su (bent atskirais) tyrimo problematikos

aspektais.

Iš visų apklausoje dalyvavusių žurnalistų, 13 vertino valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų

kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių procesų

stebėtojo pozicijos, ir 2 vertino valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos

principų taikymą iš dalyvio pozicijos (žr. 21 lentelę).

21 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš

žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos, ir valstybės tarnybos įstaigų ir

tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš dalyvio pozicijos vertinimai – apklausoje

dalyvavę žiniasklaidos atstovai.

Teiginiai

Vertinimą

pateiku-

siųjų

skaičius

Žemiau-

sias

vertini-

mas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidur-

kis

Std.

muokr.

Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimas iš

žurnalisto kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos.

Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka

savo darbą profesionaliai 13 2 9 5,9 2,060

Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus 13 1 9 5,4 2,329

Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių

atžvilgiu 13 1 9 5,7 2,463

Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar

žiniasklaidos atstovus/-es tenkina jų teikiamų

paslaugų kokybė

13 1 10 5,2 3,140

Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,

kad patenkintų visuomenės interesus 13 1 10 5,5 2,817

Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės

poreikiai 13 1 9 5,2 2,641

Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga

nedelsdama ją ištaiso 13 2 9 5,0 2,121

Už padarytas klaidas valstybės tarnybos

įstaiga atsiprašo 13 1 10 4,9 2,794

Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio

visuomenei pavyzdys 13 1 8 5,2 2,522

Page 59: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

59

Teiginiai

Vertinimą

pateiku-

siųjų

skaičius

Žemiau-

sias

vertini-

mas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidur-

kis

Std.

muokr.

Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo

šeimai ar artimiesiems

13 1 7 4,1 1,977

Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus

ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.

13 4 8 6,1 1,441

Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus 13 1 8 4,2 2,421

Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių

politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems 13 4 10 6,2 1,787

Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimas iš

dalyvio pozicijos.

Iškilus klausimams apie valstybės tarnybos

veiklą, man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei,

yra aišku, į ką konkrečiai kreiptis, kad būtų

pateikta valstybės tarnybos institucijos

nuomonė

12 2 10 5,9 3,088

Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man,

kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, rūpimus

klausimus

12 1 8 4,2 2,552

Žiniasklaidos priemonės dažnai gauna

pranešimus iš valstybės tarnybos įstaigų apie

aktualijas ir naujienas jos veikloje

12 2 10 6,7 2,462

Valstybės tarnybos įstaigos bendradarbiauja su

žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės

informavimo apie savo sprendimus

12 3 10 5,8 2,050

Valstybės tarnybos įstaigos žiniasklaidai

pateikia savo sprendimų argumentus 12 1 8 4,6 2,466

Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos įstaigų

darbo kokybę 12 1 10 3,3 3,284

Paprastai valstybės tarnautojai man, kaip

žiniasklaidos atstovui/-ei, suteikia aiškią

informaciją

12 1 9 5,3 2,270

Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man, kaip žiniasklaidos

atstovui/-ei, kuo objektyviau pateikti

informaciją visuomenei

12 1 9 4,9 2,193

Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina mano, kaip žiniasklaidos

atstovo/-ės, lūkesčius

12 1 9 4,9 2,275

Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę,

jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo

viešajame diskurse mainais už jų suteikiamą

paslaugą

12 2 10 7,1 2,610

Pateiktos lentelės (žr. 21 lentelę) duomenys rodo, kad tiek valstybės tarnybos įstaigų ir

tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių

procesų stebėtojo pozicijos, vertinimai, tiek valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir

etikos principų taikymą iš dalyvio pozicijos, vertinimai varijuoja nuo 4,1 (taigi labiau nesutikimą su

teiginiu, kad „Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo

Page 60: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

60

šeimai ar artimiesiems“ rodančio) iki 6,2 balų įvertinto (taigi labiau sutikimą su teiginiu, kad „Į

valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems“ rodančio)

valstybės tarnybos įstaigų politizavimo. Neparametriniai statistiniai kelių susijusių imčių

Friedman‘o ir Kendall‘o testai rodo, kad šio aspekto vertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi

(Chi2=28,8 p<0,01).

Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš dalyvio

pozicijos vertinimai apima platesnes ribas: žemiausiai (3 balai) čia vertintas žurnalistų įsitraukimas į

VT įstaigų vertinimo procesus (t.y. „Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę“);

aukščiausiai (7 balai) įvertintas korupcijos, interesų konfliktų kontekstas (t.y. „Valstybės tarnautojai

savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo viešajame diskurse mainais už jų

suteikiamą paslaugą“). Analogiškai, neparametriniai statistiniai kelių susijusių imčių Friedman‘o ir

Kendall‘o testai rodo, kad šio aspekto vertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi (Chi2=24,04

p<0,01).

Faktorinė analizė leido išryškinti atskirus vertinimų aspektus VT veikloje (žr. 22 lentelę).

22 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš

žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos, ir Valstybės tarnybos įstaigų ir

tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš dalyvio pozicijos vertinimai – apklausoje

dalyvavę žiniasklaidos atstovai. Faktorinė analizė

Teiginiai

Komponentai

Organizaci-

jų socialinė

atsakomybė

Profesi-

nė VT

etika

Informuo-

tumas

Etikos

palei-

dimai

VT

VT

veiklos

kokybė

6. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

visuomenės poreikiai ,779 ,293 ,310 -,149 ,378

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos

sau, savo šeimai ar artimiesiems ,800 ,071 ,377 -,218 ,293

11. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal

teisės aktus ir procedūras nagrinėdami

piliečių prašymus, skundus,

pareiškimus, kt.

,784 ,417 -,169 ,042 ,193

12. Į valstybės tarnybos įstaigą

įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus ,810 ,373 ,013 -,352 ,159

16. Žiniasklaidos priemonės dažnai gauna

pranešimus iš valstybės tarnybos įstaigų

apie aktualijas ir naujienas jos veikloje ,708 ,137 ,175 ,460 ,185

17. Valstybės tarnybos įstaigos

bendradarbiauja su žiniasklaida,

siekdamos savalaikio visuomenės

informavimo apie savo sprendimus

,871 -,035 ,325 ,058 -,271

18. Valstybės tarnybos įstaigos

žiniasklaidai pateikia savo sprendimų

argumentus ,739 ,182 ,527 -,080 -,279

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir

atlieka savo darbą profesionaliai ,569 ,760 ,140 -,176 -,064

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško

elgesio visuomenei pavyzdys ,594 ,584 ,266 ,010 -,404

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus ,329 ,776 ,183 -,197 ,056

Page 61: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

61

Teiginiai

Komponentai

Organizaci-

jų socialinė

atsakomybė

Profesi-

nė VT

etika

Informuo-

tumas

Etikos

palei-

dimai

VT

VT

veiklos

kokybė

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai

piliečių atžvilgiu ,213 ,836 ,366 ,103 -,072

7. Padariusi klaidą valstybės tarnybos

įstaiga nedelsdama ją ištaiso ,114 ,932 ,200 ,049 ,140

8. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos

įstaiga atsiprašo ,026 ,672 ,329 ,487 -,119

4. Valstybės tarnybos įstaigoms yra

svarbu, ar žiniasklaidos atstovus/-es

tenkina jų teikiamų paslaugų kokybė

,191 ,590 ,312 -,040 ,690

5. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina

veiklą, kad patenkintų visuomenės

interesus ,578 ,265 ,308 ,034 ,608

19. Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos

įstaigų darbo kokybę -,029 ,166 -,020 -,047 -,842

22. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina mano, kaip

žiniasklaidos atstovo/-ės, lūkesčius ,523 ,515 ,608 ,062 ,138

15. Valstybės tarnybos įstaigų viešai

skelbiamoje informacijoje lengvai

randu atsakymus į man, kaip

žiniasklaidos atstovui/-ei, rūpimus

klausimus

,056 ,482 ,754 ,303 ,106

20. Paprastai valstybės tarnautojai man,

kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, suteikia

aiškią informaciją

,337 ,316 ,874 -,053 ,111

21. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia

išsamią informaciją, reikalingą man,

kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, kuo

objektyviau pateikti informaciją

visuomenei

,268 ,214 ,899 ,066 ,117

13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių

politiniai įsitikinimai palankūs

valdantiesiems

-,020 -,229 -,284 ,799 -,118

14. Iškilus klausimams apie valstybės

tarnybos veiklą, man, kaip žiniasklaidos

atstovui/-ei, yra aišku, į ką konkrečiai

kreiptis, kad būtų pateikta valstybės

tarnybos institucijos nuomonė

-,114 -,087 ,243 ,937 ,037

23. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra

parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo

atsiliepimo viešajame diskurse mainais

už jų suteikiamą paslaugą

-,042 ,336 ,100 ,782 ,118

Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.

Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.

Konkrečiau, 22 lentelėje pateikti duomenys verčia atkreipti į tokius koncentruotus VT veiklos,

kaip organizacijų socialinė – VT įstaigų – atsakomybė, profesinė VT etika, informuotumas

(žurnalisto darbo atvejis), etikos pažeidimai VT ir VT veiklos kokybė. Be to, gali būti, kad kai

kuriais atvejais organizacijų socialinė atsakomybė ir profesinė VT etika gali persidengti viena su

Page 62: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

62

kita – tai normalu, kadangi individualių funkcijų vykdymas suponuoja institucijų praktikų vykdymo

kokybės sampratas ir atvirkščiai.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pasitikėjimą valstybės tarnyba vertino 22 apklausos

dalyviai. Konkrečiau, kaip žiniasklaidos atstovų, apklausos dalyvių pasitikėjimas valstybės tarnyba

svyruoja 1-9 ribose (maksimalus galimas 10 balų) ir vidutiniškai yra 4 balai (std. nuokr. = 2,108).

Šių žurnalistų nuomone, visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba yra analogiškas (t.y. 1-9

ribose, vidutiniškai 4 balai, std. nuokr. = 2,028). Be to, analogiškas yra ir žurnalistų vertinimas to,

kiek politikų veikla daro poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba (t.y. poveikio

stiprumas 1-9 balai, vidurkis = 4, std. nuokr. = 2,194). Taigi pagrindinės išvados yra tokios, kad,

viena, žiniasklaidos atstovų pasitikėjimas valstybės tarnyba yra žemas; antra – jie mano, kad

visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba taip pat yra žemas; trečia – šių žurnalistų nuomone,

politikai daro labai silpną poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba.

Tiesinė regresinė analizė (pažingsninis metodas) atskleidė, jog apklausos dalyvių, kaip

žurnalistų pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis iš esmės sąlygoja vienintelis veiksnys

(R2Adj=0,842) – etinė vertybė/ principas: valstybės tarnautojų pagarba klientams – piliečiams (t.y.

„Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių atžvilgiu“, Beta=0,925); visi kiti veiksniai šiuo

atveju išlieka statistiškai nereikšmingais. Tuo tarpu žurnalistų vertinimas to, kaip stipriai visuomenė

pasitiki valstybės tarnybos įstaigomis, statiškai paaiškinamas silpniau (R2Adj=0,524), tačiau taip pat

sąlygojamas tik vieno veiksnio: teisingumo principo, įžvelgiamo valstybės tarnautojų elgesyje (t.y.

„Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.“, Beta=0,753).

Išvados:

1. Apklausoje dalyvavę žiniasklaidos atstovai labiau nepasitiki valstybės tarnybos

įstaigomis nei pasitiki; tokį pasitikėjimo lygį sąlygoja žurnalistų nuomonė apie tai, kiek pagarbiai

valstybės tarnybos įstaigų tarnautojai elgiasi su piliečiais.

1.1. Galimai stipriausiai neigiamai apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų

pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis veikia tai, kad į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių

politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems, kad už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga

neatsiprašo, kad valstybės tarnautojai naudojasi savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo

šeimai ar artimiesiems, kad į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama neskaidriai ir ne pagal

gebėjimus ir kad valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami

atsakymai į žiniasklaidos atstovui/-ei rūpimus klausimus. Taigi, VT institucijų skaidrumas,

integralumas, visuomenės informavimas, pagarba. Pastaroji svarbi ir stiprinant individų požiūrį į

VT įstaigas kaip vertas pasitikėjimo.

1.2. Galimai stipriausiai teigiamai apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų

pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis veikia tai, kad valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės

aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus, pareiškimus, kt. (teisingumo,

nešališkumo principų vykdymas) ir tai, kad VT įstaigos informuoja žiniasklaidos priemones apie

aktualijas ir naujienas jos veikloje bei žiniasklaidos atstovų korupcinogeninė patirtis (tiksliau - jos

nebuvimas) santykyje su VT (t.y. valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog iš jų tikisi

teigiamo atsiliepimo viešajame diskurse mainais už jų suteikiamą paslaugą). Taigi, tokie vertinimai

rodo pozityvius pokyčius VT – silpnas (ar neegzistuojančias) korupcinio elgesio apraiškas

santykyje su žiniasklaidos atstovais. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad anketą pildę žurnalistai

nėra tiek įtakingi, kad gautų tokius užsakymus; ir jie galėjo nepripažinti korumpuotos praktikos

atvejų.

2. Apklausoje dalyvavę žiniasklaidos atstovai mano, jog visuomenė labiau nepasitiki

Valstybės tarnybos įstaigomis nei pasitiki. Nuomonę, kad visuomenės pasitikėjimo lygis yra žemas,

Page 63: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

63

žurnalistų tarpe sąlygoja tai, kad, numanoma, jog valstybės tarnautojai (ne visada?) elgiasi pagal

teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus, pareiškimus, kt.

3. Metodologine prasme, apklausos rezultatų patikimumas ir validumas gali būti laikomas

santykinai aukštu.

3.1. Viena vertus, apklausoje dalyvavo nedidelis skaičius Lietuvos žiniasklaidos atstovų;

kita vertus – socio-demografinės apklausos dalyvių charakteristikos nurodo, kad susiformavo

heterogeniškai, taigi – nuomonių įvairovę potencialiai atspindi apklausos dalyvių imtis.

3.2. Du trečdaliai apklausos dalyvių turėjo profesinės patirties valstybės tarnybos įstaigų

pažinimo srityje; taigi jie turėjo pagrindą profesionaliai vertinti šių įstaigų veiklą. Tuo tarpu

vertinimų palyginimas tarp rengusiųjų ir nerengusiųjų pranešimus žiniasklaidoje apie valstybės

tarnybos įstaigas nėra galimas, kadangi pastarieji savo vertinimų tiesiog nepateikė tuo išreikšdami

sąžiningumą.

4. Bendrosios visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba metodologijos tobulinimo

prasme, be sukauptos (neigiamos, tačiau visai Lietuvos visuomenei būdingos) patirties formuoti

žiniasklaidos atstovų imtis bei įtraukti juos į tyrimus, atlikta faktorinė analizė nurodo kryptis, sekant

kuriomis ateityje gali būti tobulinamas (nors ir statistiškai patikimas (Cronbach‘o alfabendra = 0,93))

duomenų rinkimo instrumentas įtraukiant papildomus teorinius-praktinius aspektus.

Ekspertai (socialinių mokslų atstovai – viešojo administravimo, politologijos, sociologijos,

organizacijų etikos, kt.)

Iš visų 98 sociologų, politologų, viešojo administravimo, kitų socialinių mokslų (pvz.,

organizacijų etikos) sričių atstovų, kurie atkreipė dėmesį į kvietimą dalyvauti apklausoje, 46 pateikė

savo atsakymus į visus (ar dalį) anketos klausimų. Dalyvavusiųjų apklausoje tarpe buvo 13 vyrų ir

26 moterys; 7 socialinių mokslų srities ekspertai savo lyties nenurodė. Jauniausiam apklausos

dalyviui buvo 29 metai, vyriausiam – 60 (vidurkis = 42 metai, std. nuokr. = 8,131).

Žvelgiant iš ekspertinės veiklos perspektyvos, 30 (77 proc. iš visų nurodžiusiųjų) apklausos

dalyvių profesiniai interesai apima viešojo administravimo ir/ar valdymo sritį. Šioje srityje jie/jos

dirba nuo 1 iki 53 metų (vidurkis = 13 metų, std. nuokr. = 10,135). Be to, 22 (56 proc. visų

nurodžiusiųjų) apklausos dalyvių profesiniai interesai apima pasitikėjimo temą, kuria jos/jie domisi

nuo 2 iki 21 metų (vidurkis = 9 metai, std. nuokr. = 4,919). Taip pat 17 (44 proc. visų

nurodžiusiųjų) apklausoje dalyvavusių ekspertų buvo paskelbę bent vieną publikaciją, davę interviu

žiniasklaidai valstybės tarnybos veiklos vertinimo tema. Tai buvo tokie internetiniai portalai ir

dienraščiai, kaip www.alfa.lt, www.15min.lt, www.kaunozinios.lt, www.kauno.diena.lt, www.delfi.lt,

www.alkas.lt, www.veidas.lt, Savivaldybių žinios, Mokslo Lietuva, Valstybės tarnybos aktualijos kt.

bei radijo interviu (pvz., Žinių radijuje). Dažniau šiomis temomis apklausos dalyviai publikavo

mokslinius straipsnius nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose: Socialiniai tyrimai,

Viešoji politika ir administravimas Politika ir administravimas, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir

perspektyvos, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, kt. (pvz., recenzuojamuose tokiose

duomenų bazėse, kaip Elsevier) ar mokslinių tyrimų ataskaitose. Taigi iš viso 32 (70 proc. visų

nurodžiusiųjų) apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai nurodė, kad apibendrinant jų

ekspertinių žinių sritį bei patirtį, jie/jos turite žinių, galinčių tyrėjams padėti įvertinti visuomenės

pasitikėjimui valstybės tarnyba darančius veiksnius.

Vidutinis valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir valstybės tarnybos

veiklos vertinimas apklausoje dalyvavusių ekspertų nuomone, yra nuo 5 iki 8 balų (žr. 23 lentelę).

Page 64: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

64

23 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų vertinimai: valstybės

tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymas ir valstybės tarnybos veikla

Teiginiai Iš

viso

Žemiau-

sias

vertinimas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidurkis Std.

nuokrypis

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos

principų taikymo vertinimai

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka

savo darbą profesionaliai

31 3 10 6,6 1,542

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus

31 2 9 6,2 1,990

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų

atžvilgiu

31 2 9 6,5 1,841

4. Paprastai valstybės tarnautojai klientams

suteikia aiškią informaciją

31 4 9 6,5 1,458

5. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia

išsamią informaciją, reikalingą piliečiui priimti

tinkamiausią sprendimą

31 2 9 6,1 1,832

6. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina klientų lūkesčius

31 1 9 5,1 2,172

7. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio

pavyzdys

31 1 9 5,5 2,142

8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo

šeimai ar artimiesiems

31 1 9 4,9 2,232

9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus

ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.

31 4 10 7,6 1,587

Valstybės tarnybos veiklos vertinimai

1. Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia

inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų

veikla patenkintų klientų interesus

30 2 10 6,0 1,712

2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų

klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė

30 1 10 6,2 2,340

3. Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai

tobulina savo veiklos kokybę

30 1 9 5,6 1,976

4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės

poreikiai

30 2 10 5,8 2,036

5. Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į

kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad

būtų gauti atsakymai

30 2 9 5,1 2,083

6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje piliečiai lengvai randa atsakymus į

jiems rūpimus klausimus

30 2 9 5,5 1,717

7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai

bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos

savalaikio visuomenės informavimo apie savo

sprendimus

30 1 9 5,3 2,054

8. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei

pateikia savo sprendimų argumentus

30 1 9 4,7 2,196

Page 65: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

65

9. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga

nedelsdama ją ištaiso

30 1 9 4,5 2,145

10. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos

įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta

klaida

30 1 9 4,6 2,191

11. Valstybės tarnybos įstaigos jautriai reaguoja

į klientų poreikius

30 1 10 4,6 2,092

12. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus

30 1 9 4,6 2,094

13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių

politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems

30 1 10 6,2 2,437

Konkrečiau, žemiausiai (vidurkis = 5 balai, std. nuokr. = 2,2) įvertintas teiginys, kad

„Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems“ reiškia dažnesnį nesutikimą, nei sutikimą su teiginiu. Tuo tarpu aukščiausiai (vidurkis

= 8 balai, std. nuokr. = 1,6) įvertintas teiginys, jog „Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus

ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus, skundus, pareiškimus, kt.“ nurodo nešališkumo

principo įgyvendinimą. Tačiau nesant gilesnio teisingumo principo matavimo jis gali atspindėti ir

neigiamas – biurokratizmo realijas, pvz., sprendimų vilkinimą. Visi kiti valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimai, svyruoja apie 5-6 balus, kas reiškia, kad tirta

valstybės tarnautojų įvaizdžio dedamoji nėra vertinama aukštai.

Santykinai dar žemiau apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai vertino atskiras

valstybės tarnybos veiklos dedamąsias. T.y., čia žemiausio (vidurkis = 4,5 balo, std. nuokr. = 2,1)

įvertinimo sulaukęs teiginys, kad „Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją

ištaiso“, verčia galvoti, kad dauguma ekspertų mano, kad tai dažniau nevyksta, nei vyksta. Be to,

nors ekspertai linkę labiau sutikti nei nesutikti (vidurkis = 6 balai, std. nuokr. = 2,3) su teiginiu, kad

„Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė“, vis

dėlto jie daugiau (vidurkis = 6 balai, std. nuokr. = 2,4) linkę galvoti, kad „Į valstybės tarnybą

įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems“. Taigi įsidarbina į įstaigas

nebūtinai visiškai skaidriai ir/ar pagal gebėjimus.

Faktorinė analizė pateikė papildomus galimus sprendimus matuojant valstybės tarnybos

įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir valstybės tarnybos veiklos

vertinimus socialinių mokslų srities ekspertų tarpe (žr. 24 lentelę).

24 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš

socialinių mokslų srities eksperto, pozicijos ir valstybės tarnybos veiklos vertinimai – apklausoje

dalyvavę socialinių mokslų srities atstovai. Faktorinė analizė

Komponentai

Teiginiai

Valstybės

tarnautojų ir

VT įstaigų

veiklos kokybė

VT įstaigų

operatyvus

reagavimas į

vartotojų

lūkesčius

VT veiklos

skaidru-

mas/viešu-

mas

VT

tarnautojų

etika

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir

atlieka savo darbą profesionaliai ,862 ,234 ,233 ,092

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus ,885 ,090 ,055 ,183

Page 66: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

66

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai

klientų atžvilgiu ,787 ,425 -,142 ,238

4. Paprastai valstybės tarnautojai klientams

suteikia aiškią informaciją ,757 ,382 ,014 -,043

5. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia

išsamią informaciją, reikalingą piliečiui

priimti tinkamiausią sprendimą

,846 ,135 ,246 ,004

6. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė tenkina klientų lūkesčius ,769 ,314 ,240 ,279

2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu,

ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų

kokybė

,750 ,371 ,313 -,072

3. Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai

tobulina savo veiklos kokybę ,689 ,477 ,262 ,000

4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

visuomenės poreikiai ,623 ,470 ,151 ,220

7. Valstybės tarnautojai yra geras etiško

elgesio pavyzdys ,544 ,462 ,061 ,553

8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos sau,

savo šeimai ar artimiesiems

,534 ,307 ,044 ,645

9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės

aktus ir procedūras nagrinėdami klientų

prašymus, skundus, pareiškimus, kt.

,471 ,443 ,068 -,035

1. Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia

inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų

veikla patenkintų klientų interesus

,590 ,481 ,051 -,109

8. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei

pateikia savo sprendimų argumentus

,173 ,863 ,171 ,163

9. Padariusi klaidą valstybės tarnybos

įstaiga nedelsdama ją ištaiso

,310 ,862 ,112 ,157

10. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos

įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta

klaida

,345 ,709 ,214 -,128

11. Valstybės tarnybos įstaigos jautriai

reaguoja į klientų poreikius

,420 ,692 ,301 ,260

12. Į valstybės tarnybos įstaigą

įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus

,279 ,483 ,301 ,626

13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių

politiniai įsitikinimai palankūs

valdantiesiems

,223 ,166 ,059 -,733

Page 67: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

67

5. Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į

kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis,

kad būtų gauti atsakymai

,370 ,219 ,662 ,363

6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai

skelbiamoje informacijoje piliečiai lengvai

randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus

-,009 ,066 ,940 -,110

7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai

bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos

savalaikio visuomenės informavimo apie

savo sprendimus

,252 ,408 ,624 ,084

Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.

Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.

Faktorinė socialinių mokslų srities ekspertų vertinimų analizė leido vertinimų matavimo

instrumente išryškinti tokius veiksnius, kaip tiek valstybės tarnautojų, tiek įstaigų veiklos kokybė

(individo ir institucinio aspekto susiejimas ekspertų požiūriu gali reikšti, jog nedaroma perskyra

šiuose vertinimuose); VT įstaigų operatyvus reagavimas į klientų poreikius, pasireiškiantis

pagarbiu, dalyvavimo principais grindžiamu elgesiu; VT veiklos viešumas ir valstybės tarnautojų

etika. Tikėtina, kad pastarieji veiksniai nurodo ryškesnius apklausoje dalyvavusių ekspertų, kaip

tyrėjų, mokslinių tyrimų dėmesio centrus.

Panašiai kaip ir apklausoje dalyvavę politikai, socialinių mokslų srities ekspertai pasitiki

valstybės tarnyba labiau nei jie mano, kad tarnyba pasitiki visuomenė (Plg.: atitinkamai, vidurkis =

6,4 balo ir vidurkis = 4,6 balo). Kaip rodo neparametrinis Vilkokson‘o susietų rangų testas, šie

vertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi (Z = -4,541 p < 0,001) (žr. 25 lentelę).

25 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų nuomonė apie pasitikėjimą

valstybės tarnyba

Teiginiai Iš viso

Žemiau-

sias

vertinimas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidurkis Std.

nuokrypis

Visuomenė pasitiki valstybės tarnyba

39 1 8 4,6 1,632

Ekspertas pasitiki valstybės tarnyba kaip

politikos/ viešojo administravimo ekspertas

ar sociologas

39 2 9 6,4 1,756

Politikų veikla daro įtaką visuomenės

pasitikėjimui valstybės tarnyba

39 1 10 4,5 2,522

Regresinės analizės rezultatai rodo, kad socialinių mokslų srities ekspertų nuomonę apie tai,

kiek visuomenė pasitiki valstybės tarnyba, sąlygoja tik vienas iš vertinimui pateiktų veiksnių: t.y.

tai, kiek, ekspertų nuomone, valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą

profesionaliai. Nors pastarojo teiginio vertinimai ekspertų nuomonę apie visuomenės pasitikėjimą

valstybės tarnyba padidina beveik 60 proc. (Beta = 0,579), visumoje šiuo veiksniu tegalima

paaiškinti apie 30 proc. ekspertų nuomonės apie šio veiksnio poveikį visuomenės pasitikėjimui

(R2Adj = 0,312). Tuo tarpu pačių ekspertų pasitikėjimo valstybės tarnyba lygį statistiškai sąlygoja

keli veiksniai: t.y. ne tik aukščiau minėtas įsitikinimas, kad valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir

atlieka savo darbą profesionaliai, bet ir valstybės tarnybos veiklos viešumas („Valstybės tarnybos

įstaigos pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės

Page 68: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

68

informavimo apie savo sprendimus“) (žr. 26 lentelę). Daugiau nei 70 proc. ekspertų pasitikėjimo

valstybės tarnyba įvertinimo galima paaiškinti būtent šių dviejų veiksnių įvertinimais (R2Adj =

0,737).

26 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų pasitikėjimą valstybės tarnyba

sąlygojantys veiksniai

R2Adj. = 0,737

Nestandartizuo-

ti koeficientai

Standartizuoti

koeficientai t

Stat.

reikšmin-

gumas B

Std.

paklaida Beta

(Konstanta) ,123 ,769 ,159 ,874

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir

atlieka savo darbą profesionaliai

,608 ,134 ,514 4,548 ,000

7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai

bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos

savalaikio visuomenės informavimo apie

savo sprendimus

,429 ,102 ,476 4,213 ,000

26 lentelėje pateikti duomenys taip pat rodo, jog apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities

ekspertai mano, kad politikų veikla daro tik labai menką poveikį visuomenės pasitikėjimui

valstybės tarnyba (vidurkis = 4,5 balo, std. nuokr. = 2,5). Tokią ekspertų nuomonę statistine prasme

galima aiškinti keliais veiksniais: t.y. tuo, kaip ekspertai suvokia, kad valstybės tarnybos įstaigoms

rūpi visuomenės poreikiai (integralumo vertybė/ principas) ir kad valstybės tarnautojai nesinaudoja

savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems (pirmiausia –

nešališkumo principo taikymas; metodologiniu požiūriu jį galėtų papildyti ir perfekcionizmo,

padorumo principai (žr. 27 lentelę).

27 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų nuomonę apie politikų

veiklos poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai

R2Adj. = 0,382

Nestandartizuoti

koeficientai

Standartizuoti

koeficientai t

Stat.

reikšmin-

gumas B

Std.

paklaida Beta

(Konstanta) 1,883 1,172 1,607 ,120

4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

visuomenės poreikiai

1,084 ,245 ,846 4,431 ,000

8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo

tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo

šeimai ar artimiesiems

-,733 ,226 -,619 -3,245 ,003

Svarbu paviešinti kelių (papildomus komentarus apklausos anketoe pateikė 6 ekspertai) iš

apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų baigiamuosius komentarus:

„Valstybės tarnybos autoriteto kūrimas ir pačios tarnybos profesionalumo stiprinimas

yra esminė valstybės sėkmės sąlyga. Lietuvoje tai nepakankamai suprantama ir netgi

nuvertinta. Politinio sluoksnio veiksmai beveik visai palieka nuošalėje profesionalios ir

kompetentingos VT poreikį, nėra pastangų viešojoje nuomonėje "biurokratų" įvaizdį

pakeisti VT kaip viešosios paslaugos ir viešojo gėrio supratimu.“

Page 69: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

69

„Nuomonė dėl pasitikėjimo: žiniasklaidai yra pigiau informaciją rinkti iš politikų -

visada atsiras 2 priešingos nuomonės. Tuo tarpu tarnautojams sunku būti proaktyviems

su žiniasklaida, nes jie negali prieštarauti politinėms programoms, kurias aptarnauja.

Dabar politikai šia padėtimi labai piktnaudžiauja ir VT sąskaita siekia savų

trumpalaikių tikslų. Reikia labai aktyviai siekti, kad politinis elitas suvoktų ir aiškiai tai

deklaruotų visuomenei, jog VT diskreditavimas kenkia visai politinei sistemai; tokia

veikla užsienyje – atakuoti savo pačių pavaldinius VT yra daugiau marginalių politikų

užsiėmimas; Lietuvoje tai yra didelis mūsų viešojo diskurso trūkumas. Dėl asmeninio

pasitikėjimo VT, vėlgi įvairovė labai didelė. Šiuo metu išskirtinio talento žmonėms VT

nėra itin patraukli ir ilgainiui aukščiausios ekspertinės kvalifikacijos 'nuteka' į privatų

sektorių arba politiką. Tuo pačiu pripažįstu, kad reformos dėl talentų vadybos neturėtų

mažinti tarnautojų kolegiškumo (šio tarp kitko mano galva irgi trūksta - tarnautojai

prisiima labiau įstaigos nei tarnautojo tapatybę).“

Be to, ekspertai (visi 6) komentavo patį duomenų rinkimo instrumentą bei procedūrą: viena

vertus, buvo teigiama, kas „Pateikti klausimai įrodo, kad apklausos rengėjai gerai susipažinę su

situacija valstybės tarnyboje“, kad „įdomu, sėkmės toliau“; kita vertus, buvo nurodoma, kad

„Reikia detaliau nurodyti kam ši anketa skirta, koks tyrimas, kas potencialūs respondentai“ (nors

apklausos užvadinime buvo įvardinti ekspertai), kad „Klausimyne nėra klausimo apie vietovę,

kurioje dirba respondentas“ (nors ekspertų koncentracija yra visiškai aiški – Kaunas (KTU, VDU)

ir Vilnius (VU, ir kt.)), kad „Klausimynas parengtas ne visiškai kvalifikuotai: yra dviprasmiškų ir

tendencingų formuluočių“ (tačiau pastabų konkrečių formuluočių koregavimui ekspertas/-ė

nepateikė).

Išvados:

1. Apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai labiau nepasitiki valstybės

tarnybos įstaigomis nei pasitiki; santykinai žemą pasitikėjimo lygį sąlygoja ekspertų nuomonė apie

valstybės tarnautojų kvalifkaciją bei profesionalumą ir Valstybės tarnybos įstaigų

bendradarbiavimas su žiniasklaida, siekiant savalaikio visuomenės informavimo apie sprendimus.

2. Visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba ekspertų nuomone yra dar žemesnis nei jų

pačių. Tokią nuomonę sąlygoja vienintelis valstybės tarnybos veiklos aspektas – tai, kiek valstybės

tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai. Kitaip sakant, jei pastarasis aspektas

būtų tobulinamas, tai, ekspertų nuomone, visuomenės pasitikėjimas didėtų.

3. Ekspertų nuomone, politikų veikla daro tik labai menką poveikį Lietuvos visuomenės

pasitikėjimui valstybės tarnyba. Viena vertus, toks rezultatas nurodo galimą politikų

indiferentiškumą valstybės tarnybos statusu visuomenei (ką patvirtintų ir pasyvus politikų

dalyvavimas apklausoje). Kita vertus, kadangi tokią ekspertų nuomonę sąlygoja tai, kiek stipriai

tikima, kad valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai ir tai, kad valstybės tarnautojai

nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems

(nešališkumo principas), nurodo ir nepakankamą politinį dėmesį valstybės tarnyboms teisinių aktų

prasme (t.y., kiek valstybės tarnybos, kaip biurokratinės struktūros veikla yra reglamentuojama

įstatymais, tiek tarnyba ir rūpinasi visuomenės poreikiais; jei nėra pakankamai įstatymiškai

apibrėžtos valstybės tarnautojų atsakomybės, tiek egzistuoja spragos naudotis savo padėtimi).

4. Vertinant rezultatus iš metodologinės patikimumo perspektyvos, svarbu atkreipti dėmesį

į kelis faktus:

4.1. Apklausoje socialinių mokslų srities ekspertai dalyvavo savanoriškai; taigi nebuvo

pagrindo pateikinėti melagingą nuomonę. Tą patį patvirtina ir tai, jog atskirus valstybės tarnybos

veiklos aspektus vertino tik tie apklausos dalyviai, kurie nurodė, jog jų tyrimų laukas apima

valstybės tarnybos veiklos sritis.

4.2. Nors valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo

ir valstybės tarnybos veiklos vertinimų matavimo skalė yra statistiškai patikima (Cronbach‘o alfa =

Page 70: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

70

0,95), atlikta faktorinė analizė pateikia pagrindą tolimesniam duomenų rinkimo instrumento

tobulinimui įvedant naujus teorinius konceptus, klasifikuojant vertinimui teikiamus teiginius.

Verslo atstovai

Iš viso į pateiktus klausimus anketoje atsakė 110 verslo atstovų, iš kurių 35 buvo vyrai ir 26

moterys (atitinkamai, 57 proc. ir 43 proc. visų nurodžiusiųjų); 49 apklausos dalyviai savo lyties

nenurodė. Jauniausiam apklausoje dalyvavusiam verslo atstovui buvo 27 metai, vyriausiam – 63

metai (vidurkis = 43 metai, std. nuokr. = 8,77). Beveik visi (56 asmenys arba 92 proc. iš

nurodžiusiųjų) turėjo aukštąjį išsilavinimą; 3 iš visų turėjo nebaigtą aukštąjį, 2 – specialųjį vidurinį

išsilavinimą.

Toliau pateiktų rezultatų vertinimo prasme yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didžioji jų

dauguma (t.y. 77 proc. visų) valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis naudojosi bent kartą per

pastaruosius 12 mėn.

28 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasiskirstymas pagal tai, kada paskutinį kartą

buvo naudojamasi valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis

Iš viso Procentas

Per pastaruosius 12 mėn. 85 77,3

Daugiau nei prieš metus 10 9,1

Nepamenu kada, bet naudojausi 10 9,1

Niekada nesinaudojau 5 4,5

Iš viso 110 100,0

Dažniausiai tarp valstybės tarnybos įstaigų, į kurias apklausos dalyviai kreipėsi paskutinį

kartą, buvo minimos valstybinė mokesčių inspekcija (16 paminėjimų) ir savivaldybės (Kaišiadorių

m. savivaldybė, Marijampolės m. savivaldybė, Vilniaus m. savivaldybė, Klaipėdos m. savivaldybė,

Panevėžio m. savivaldybė, kitos savivaldybės ir jų skyriai (pvz., Architektūros sk., Urbanistikos sk.)

iš viso 14 paminėjimų). Santykinai rečiau buvo minimos Registrų centras (9 paminėjimai),

Valstybinis socialinio draudimo fondas (Sodra) (8 paminėjimai) ir Nacionalinė žemės tarnyba (4

paminėjimai). Visos kitos valstybės tarnybos įstaigos – Migracijos tarnyba, Muitinė, Centrinė

pirkimų organizacija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas, LR

Užsienio reikalų ministerija, Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba (ne teritorinė), Valstybinė

automobilių kelių direkcija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas,

LR Darbo birža, policija, seniūnija, urėdijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Nacionalinis vėžio institutas – buvo minimos po 1-2

kartus. Kaip toliau pateikta 30 lentelėje, šie asmenys gana žemai (dažniausiai – 5 balais ir mažiau)

vertina atskirus valstybės tarnybos įstaigų veiklos aspektus.

Page 71: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

71

29 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų vertinimai: Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir

etikos principų taikymas ir Organizaciniai visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys

veiksniai

Teiginiai Iš viso

Žemiau-

sias

vertinimas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidurkis Std.

nuokrypis

Valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir etikos principų

taikymo veikloje vertinimas

Valstybės tarnautojai yra

kvalifikuoti ir atlieka savo darbą

profesionaliai

65 1 10 5,9 2,297

Valstybės tarnautojai atsakingai

priima sprendimus

65 1 10 5,4 2,336

Jeigu valstybės tarnautojams

išsakyčiau savo verslo problemą(-

as), jie į jas reaguotų dalykiškai

65 1 10 5,0 2,176

Jeigu valstybės tarnautojams

išsakyčiau savo verslo problemas,

jie į jas reaguotų jautriai

65 1 9 4,0 2,395

Valstybės tarnautojai elgiasi

pagarbiai verslo atstovų, kaip

klientų, atžvilgiu

65 1 10 5,7 2,255

Paprastai valstybės tarnautojai

suteikia aiškią informaciją verslui

65 1 10 5,3 2,307

Paprastai valstybės tarnautojai

suteikia išsamią informaciją,

reikalingą man, kaip verslo atstovui,

priimti tinkamiausią sprendimą

65 1 10 5,3 2,166

Valstybės tarnautojų teikiamų

paslaugų kokybė tenkina mano,

kaip verslo atstovo, lūkesčius

65 1 10 5,1 2,397

Valstybės tarnautojai yra geras

etiško elgesio pavyzdys

65 1 10 5,3 2,329

Valstybės tarnautojai nesinaudoja

savo tarnybine padėtimi siekdami

naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems

65 1 10 5,2 2,705

Valstybės tarnautojai savo elgesiu

nėra parodę, jog tikisi iš manęs,

kaip verslo atstovo, atlygio

(dovanos, pinigų, paslaugų,

paramos) mainais už suteikiamą

paslaugą

65 1 10 6,4 2,871

Page 72: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

72

Valstybės tarnautojai elgiasi pagal

teisės aktus ir procedūras

nagrinėdami mano, kaip verslo

atstovo, prašymus, skundus,

pareiškimus, kt.

65 1 10 6,9 2,142

Organizacinių visuomenės

pasitikėjimą valstybės tarnyba

sąlygojančių veiksnių vertinimas

Valstybės tarnybos įstaigos tobulina

veiklą, kad patenkintų verslo

atstovų interesus

59 1 10 5,8 2,237

Valstybės tarnybos įstaigoms yra

svarbu, ar verslo atstovus tenkina

teikiamų paslaugų kokybė

59 1 10 5,5 2,153

Valstybės tarnybos įstaigos sudaro

palankią aplinką verslo veiklai

59 1 8 4,8 2,200

Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

verslo poreikiai

59 1 10 4,5 2,388

Iškilus klausimams, man, kaip

verslo atstovui, yra aišku, į kokią

konkrečią valstybės tarnybos įstaigą

kreiptis, kad į juos būtų atsakyta

59 1 9 5,6 2,435

Valstybės tarnybos įstaigų viešai

skelbiamoje informacijoje lengvai

randami atsakymai į verslui rūpimus

klausimus

59 1 9 5,2 2,175

Valstybės tarnybos įstaigos

argumentuoja savo sprendimus,

susijusius su verslo veiklos

reglamentavimu ir administravimu

59 1 10 5,2 2,258

Valstybės tarnybos įstaigų

skelbiami viešųjų pirkimų

konkursai yra atviri visoms

organizacijoms

59 1 10 5,1 2,558

Jeigu manęs kaip verslo atstovo

netenkina valstybės tarnautojo

darbo kokybė, žinau, kur išreikšti

nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

59 1 10 5,0 2,688

Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs

(pvz., apklausose) vertinant

valstybės tarnybos įstaigų darbo

kokybę

59 1 10 3,0 2,957

Padariusi klaidą valstybės tarnybos

įstaiga nedelsdama ją ištaiso

59 1 10 4,4 2,846

Page 73: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

73

Už padarytas klaidas verslo

subjektų atžvilgiu valstybės

tarnybos įstaiga jų atsiprašo

59 1 10 4,1 2,582

Į valstybės tarnybos įstaigą

įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus

59 1 9 3,7 2,233

Detalizuojant 29 lentelėje pateiktus duomenis svarbu pastebėti, kad vidutiniai įvertinimai

rodo, jog dažniausiai apklausos dalyviai buvo linkę sutikti (vidurkis = 7 balai, std. nuokr.= 2,14) su

teiginiu, jog valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami verslo atstovų

prašymus, skundus, pareiškimus, kt.; rečiausiai verslo atstovai buvo linkę sutikti (vidurkis = 4, std.

nuokr. = 2,4) su teiginiu „Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo verslo problemas, jie į jas

reaguotų jautriai“, kuriuo matuojama VT įstaigų empatija, gebėjimas ne tik nešališkai priimti

sprendimus, bet ir atsižvelgti į konkrečius, galimai išimtinius, beprecedentinius atvejus,

sukuriančius prielaidas pokyčiams ir veiklos tobulinimui. Vertinant organizacinius visuomenės

pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančius veiksnius, verslo atstovai dažniausiai buvo linkę sutikti

(vidurkis = 6, std. nuokr. = 2,24) su tuo, kad „Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų verslo atstovų interesus“; rečiausiai jie buvo linkę sutikti (vidurkis = 3, std. nuokr. =

2,96) su tuo, kad „Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs (pvz., apklausose) vertinant valstybės

tarnybos įstaigų darbo kokybę“. Kaip ir žiniasklaidos atstovų požiūriai, pastarieji nurodo, jog

suinteresuotųjų vadyba, dalyvavimu grįstas sprendimų priėmimas, kuris neatsiejamas nuo brandžios

demokratinės visuomenės koncepto, nėra įgyvendintas arba įgyvendintas tik dalinai.

Faktorinė apklausoje dalyvavusių verslo atstovų valstybės tarnybos veiklos dedamųjų

vertinimų analizė parodė, kad 2 vertinimui pateiktų teiginių grupės gali būti skaidomos į didesnį

skaičių – t.y. 5 dimensijas (žr. 30 lentelę).

30 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos

principų taikymo ir Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksnių

vertinimai. Faktorinė analizė

Teiginiai

Komponentai

Valstybės

tarnautojų ir

įstaigų veiklos

kokybė

VT

santykių su

suintere-

suotosiomis

grupėmis

kokybė

Etiškas

tarnau-

tojų

elgesys

Infor-

muotu-

mas apie

VT

veiklas

VT

dėmesin-

gumas

(interesų

atliepi-

mas)

verslui

1. Valstybės tarnautojai yra

kvalifikuoti ir atlieka savo darbą

profesionaliai ,708 ,310 ,139 ,395 ,107

2. Valstybės tarnautojai atsakingai

priima sprendimus ,635 ,440 ,214 ,472 ,114

3. Jeigu valstybės tarnautojams

išsakyčiau savo verslo problemą(-

as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,733 ,223 ,295 ,287 ,233

4. Jeigu valstybės tarnautojams

išsakyčiau savo verslo problemas, jie

į jas reaguotų jautriai ,629 ,018 ,249 ,337 ,385

5. Valstybės tarnautojai elgiasi

pagarbiai verslo atstovų, kaip

klientų, atžvilgiu ,804 ,210 ,348 ,125 ,108

Page 74: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

74

Teiginiai

Komponentai

Valstybės

tarnautojų ir

įstaigų veiklos

kokybė

VT

santykių su

suintere-

suotosiomis

grupėmis

kokybė

Etiškas

tarnau-

tojų

elgesys

Infor-

muotu-

mas apie

VT

veiklas

VT

dėmesin-

gumas

(interesų

atliepi-

mas)

verslui

6. Paprastai valstybės tarnautojai

suteikia aiškią informaciją verslui ,816 ,354 -,011 ,254 ,200

7. Paprastai valstybės tarnautojai

suteikia išsamią informaciją,

reikalingą man, kaip verslo atstovui,

priimti tinkamiausią sprendimą

,793 ,395 ,092 ,209 ,162

8. Valstybės tarnautojų teikiamų

paslaugų kokybė tenkina mano, kaip

verslo atstovo, lūkesčius ,790 ,394 -,010 ,244 ,239

9. Valstybės tarnautojai yra geras

etiško elgesio pavyzdys ,714 ,247 ,494 ,067 ,061

12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal

teisės aktus ir procedūras

nagrinėdami mano, kaip verslo

atstovo, prašymus, skundus,

pareiškimus, kt.

,623 ,274 ,376 ,040 -,309

15. Valstybės tarnybos įstaigos sudaro

palankią aplinką verslo veiklai ,717 ,357 ,145 ,146 ,381

16. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi

verslo poreikiai ,600 ,393 ,178 -,065 ,478

13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina

veiklą, kad patenkintų verslo atstovų

interesus ,609 ,555 -,126 ,137 ,271

19. Valstybės tarnybos įstaigos

argumentuoja savo sprendimus,

susijusius su verslo veiklos

reglamentavimu ir administravimu

,503 ,627 ,091 ,308 ,177

11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu

nėra parodę, jog tikisi iš manęs, kaip

verslo atstovo, atlygio (dovanos,

pinigų, paslaugų, paramos) mainais

už suteikiamą paslaugą

,480 ,501 ,359 ,040 -,082

18. Valstybės tarnybos įstaigų viešai

skelbiamoje informacijoje lengvai

randami atsakymai į verslui rūpimus

klausimus

,330 ,614 ,177 ,181 ,189

17. Iškilus klausimams, man, kaip verslo

atstovui, yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis,

kad į juos būtų atsakyta

,232 ,572 ,182 ,582 -,049

23. Padariusi klaidą valstybės tarnybos

įstaiga nedelsdama ją ištaiso ,274 ,802 ,233 ,129 ,111

24. Už padarytas klaidas verslo subjektų

atžvilgiu valstybės tarnybos įstaiga

jų atsiprašo

,250 ,788 ,182 ,129 ,253

Page 75: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

75

Teiginiai

Komponentai

Valstybės

tarnautojų ir

įstaigų veiklos

kokybė

VT

santykių su

suintere-

suotosiomis

grupėmis

kokybė

Etiškas

tarnau-

tojų

elgesys

Infor-

muotu-

mas apie

VT

veiklas

VT

dėmesin-

gumas

(interesų

atliepi-

mas)

verslui

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja

savo tarnybine padėtimi siekdami

naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems

,497 ,427 ,516 -,025 ,039

20. Valstybės tarnybos įstaigų skelbiami

viešųjų pirkimų konkursai yra atviri

visoms organizacijoms

,103 ,205 ,648 ,500 ,163

25. Į valstybės tarnybos įstaigą

įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus

,152 ,134 ,793 ,089 ,272

21. Jeigu manęs kaip verslo atstovo

netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti

nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,278 ,115 ,077 ,775 ,106

14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra

svarbu, ar verslo atstovus tenkina

teikiamų paslaugų kokybė

,325 ,433 ,037 -,009 ,643

22. Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs

(pvz., apklausose) vertinant

valstybės tarnybos įstaigų darbo

kokybę

,109 ,090 ,239 ,153 ,720

Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.

Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.

Kaip ir socialinių mokslų ekspertų (sociologų, politologų, viešojo administravimo specialistų)

atveju, verslo atstovų požiūriu VT institucijų ir jas atstovaujančių individų elgesys, etinių principų

taikymas joje laikomas nedalomu, t.y. vienas kitą papildančiais to paties reiškinio – valstybės

tarnautojų ir institucijų veiklos kokybės – aspektais. Atitinkamai, tarp naujai išskirtų Valstybės

tarnybos veiklos dedamųjų atsiranda VT santykių su verslu aspektai – interesų atliepiamumumas,

įtraukimas į sprendimų priėmimą, pagarbus (partneriškas) elgesys dvišaliuose santykiuose (klaidų

ištaisymas, atsiprašymas ir pan. – emocinės pasitikėjimo prielaidos).

Visumoje, apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasitikėjimas valstybės tarnyba yra 4,8 balai

(std. nuokr. = 2,2). Jų vertinimu visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba nors ir nežymiai, bet

siekia 4,5 balus (std. nuokr. = 1,97) (žr. 31 lentelę).

31 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų nuomonė apie pasitikėjimą valstybės tarnyba

Iš viso

Žemiau-

sias

vertinimas

Aukščiau-

sias

vertinimas

Vidurkis Std.

nuokrypis

Visuomenė pasitiki valstybės tarnyba 61 1 9 4,5 1,972

Verslo atstovas pasitiki valstybės tarnyba 61 1 9 4,8 2,156

Page 76: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

76

Atlikus regresinę analizę nustatyta, kad apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasitikėjimui

valstybės tarnyba didžiausią poveikį (beveik 80 proc. – R2Adj. = 0,799) daro keli veiksniai (žr. 32

lentelę). Tai: Valstybės tarnautojų atsakomybė, pasireiškianti priimant sprendimus, kurie daro įtaką

verslo atstovams (Beta = 0,4); informacijos išsamumas (Beta = 0,434); ir verslo atstovų įtraukimas į

VT įstaigų veiklos kokybės vertinimą (Beta = 0,217). Šie veiksniai ir atspindi verslo santykius su

valstybės tarnybomis vykdant verslą.

32 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys

veiksniai

R2Adj. = 0,799

Nestandartizuo-

ti koeficientai

Standarti-

zuoti

koeficientai t

Stat.

reikšmin-

gumas

B

Std.

paklaida Beta

(Konstanta) -,002 ,343 -,005 ,996

Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus ,377 ,111 ,400

3,40

9 ,001

Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man, kaip verslo atstovui,

priimti tinkamiausią sprendimą ,414 ,106 ,434

3,89

1 ,000

Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs (pvz.,

apklausose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų

darbo kokybę

,166 ,050 ,217 3,31

0 ,002

Verslo atstovų nuomonę apie tai, kiek visuomenė pasitiki valstybės tarnyba, sąlygoja kitokie

veiksniai (žr. 33 lentelę) – t.y. tarnybos veiklos aspektai, kurie, tikėtina, dažniausiai iškeliami į

viešumą pačių verslo atstovų. Konkrečiau: Valstybės tarnybos įstaigos sudaro palankią aplinką

verslo veiklai (Beta = 0,35); Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus

(Beta = 0,308); ir Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs, kaip verslo

atstovo, atlygio (dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą (Beta =

0,285).

33 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų nuomonę apie visuomenės pasitikėjimą valstybės

tarnyba sąlygojantys veiksniai

R2Adj. = 0,537

Nestandarti-

zuoti

koeficientai

Standarti-

zuoti

koeficientai t

Stat.

reikšmin-

gumas

B

Std.

paklaida Beta

(Konstanta) ,735 ,487 1,509 ,137

Valstybės tarnybos įstaigos sudaro

palankią aplinką verslo veiklai ,310 ,105 ,350 2,950 ,005

Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus ,270 ,086 ,308 3,145 ,003

Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra

parodę, jog tikisi iš manęs, kaip verslo

atstovo, atlygio (dovanos, pinigų,

paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą

paslaugą

,194 ,080 ,285 2,430 ,018

Page 77: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

77

Apžvelgiant pateiktus komentarus (juos pateikė 7 apklausoje dalyvavę verslininkai),

pastebėtina, kad viena vertus, komentaruose buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad, „Pvz., VMI per

mažai dėmesio skiria šviečiamajam darbui, nemokamiems seminarams, supažindinimui su

naujovėmis, pakeitimais mokesčių sistemoje ir pan., [todėl] verslui reikia ieškoti mokamų seminarų,

nes trūksta informacijos“. Kita vertus, buvo pastebima, kad „kol valstybės tarnautojai bus politinių

žaidimų statistai - nieko nebus - pasaulyje yra posakis: valdiškas pyragas mažesnis, bet saugesnis;

Lietuvoje tai labiau primena sūrį pelėkautuose“ ir buvo rašoma:

„Nors veiklą vykdau Kaune, didžiausi nesusipratimai vyksta valstybės tarnautojų

centriniuose padaliniuose – Vilniuje: VMVT, VVKT, Vartotojų teisių gynimo tarnyboje

(dabar kitaip lyg vadinasi). Kaip keista, bet pokalbis su Alkoholio ir narkotikų kontrolės

tarnyba dar šiais metais vyko labai sklandžiai. Tobulai. VMVT - melagiai. Per

seminarą ar telefonu pakalbi, suderini, išsiaiškini, lyg viskas gerai... Raštas ateina - ne,

negalima, ne taip darai, prašau paaiškinti... Dar baisūs yra VMVT inspektoriai, kurie

tikrina importo dokumentus iš trečiųjų šalių. Pasikartosiu - bijome skųstis, nes suės

gyvus ir verslui bus amen.“

Šiame kontekste buvo pastebima, kad „tikrai yra labai didelis skirtumas tarp verslo įmonės

darbuotojų ir valstybės tarnautojų valstybės institucijose“ – „Turi pasikeisti kelios kartos, kad

kažkas pasikeistų ir valdininkais dirbtų žmonės išauklėti kitoje aplinkoje“ ir „labai linkėčiau, kad

situacija verslo naudai (palengvinant biurokratizmą) keistųsi sparčiau“.

Išvados:

1. Apklausoje dalyvavę verslo atstovai mažai pasitiki Valstybės tarnybos įstaigomis; žemą

pasitikėjimo lygį sąlygoja verslo atstovų nuomonė apie tai, kiek Valstybės tarnautojai atsakingai

priima sprendimus; kiek Valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą jiems priimti

tinkamiausią sprendimą; ir tai, ar apklausos dalyvis kaip verslo atstovas buvo dalyvavęs (pvz.,

apklausose, audituose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę. Pastarasis veiksnys gali

būti įvardintas kaip grįžtamasis ryšys ar dvišalė/diadinė komunikacija, užtikrinanti skaidrumą ir

pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigomis augimą.

2. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų nuomone, visuomenės pasitikėjimas VT yra dar

mažesnis nei jų pačių. Tokią nuomonę nulemia tai, kiek valstybės tarnybos įstaigos sudaro palankią

aplinką verslo veiklai; kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus; ir

kiek valstybės tarnautojai savo elgesiu parodo, jog tikisi iš verslo atstovo atlygio (dovanos, pinigų,

paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą.

3. Metodologine prasme vertinant šios apklausos rezultatų patikimumą svarbu atkreipti

dėmesį į tai, kad:

3.1. Apklausoje verslo atstovai dalyvavo savanoriškai ir dauguma iš jų turėjo nesenos

patirties bendraujant su skirtingomis valstybės tarnybos įstaigomis. Tai nurodo sukauptos

informacijos savalaikiškumą/aktualumą.

3.2. Apklausoje naudoto Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir

Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių vertinimų

matavimo instrumento patikimumas yra aukštas (Cronbach‘o alfa = 0,96). Be to, atliktos faktorinės

analizės rezultatai matavimo instrumentą leidžia tobulinti įvedant papildomus teorinius konceptus,

tačiau kurie esamu momentu reikalauja papildomo teorinio pagrindimo.

Interviu rezultatai

Interviu medžiagos analizė pirmiausiai atliekama atskirose interviu dalyvių grupėse sekant

vientisa analizės struktūra: pirmiausiai analizuojami bendri pasitikėjimo vertinimai siekiant

Page 78: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

78

praplėsti aukščiau pateiktų statistinių vertinimų interpretacinį supratimą bei išskiriant nurodytas

labiausiai pasitikėjimo vertas/nevertas Valstybės tarnybos institucijas; toliau medžiaga

analizuojama siekiant nustatyti bendruosius kontekstus, kuriuose vardinamos konkrečios Valstybės

tarnybos įstaigos, apibūdinami jų veiklos aspektai, kt.; galiausiai koncentruojamasi į pasitikėjimą

sąlygojančius veiksnius ir priemones.

Politikai

Skalėje nuo 1 iki 10 balų politikai apibūdino visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba

skirtingai. Mažiausias vertinimas – tai 3 balai, kadangi „įvairūs kyšininkavimai, skandalai neleidžia

žmonėms pasitikėti valstybės tarnybomis“: „kaip žmonės politikais nepasitiki, taip ir valstybės

tarnyba [nepasitiki]“. Be to, „jau požiūris keičiasi“ – „atsiranda tam tikros sistemos, atsiranda vieno

langelio principas (savivaldybėse), atsiranda kitose įstaigose elektroninė sistema, ... yra nustatyti

terminai gaunant kažkokį raštą, pritarimą“. Taigi „kuo toliau, tuo mažiau leidžiama valstybės

tarnautojui piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi“, kai tuo tarpu anksčiau „viskas priklausė nuo

pažinčių“.

Vidutinis įvertinimas – 5 balai – grindžiamas tuo, kad „žmonės nepatenkinti viešojo

administravimo tarnybomis dėl jų biurokratinių procedūrų, terminų, požiūrio į jį [žmogų], atstumo“.

Tai susiję su etikos principų taikymu – žmogus neturėtų eiti į valstybės tarnybą kaip prašytojas;

valstybės tarnybos įstaigos turėtų teikti paslaugą, bet ne žiūrėti iš aukšto į jas besikreipiančius

piliečius.

Aukščiausias politikų vertinimas – tai „drąsiai galima rašyti kokius 8 balus, kadangi valstybės

tarnyboje nustatyti aiškūs kriterijai, aiškios taisyklės pagal kuriuos žmonės dirba ir atlieka

kompetentingas paslaugas gyventojams“, „valstybės tarnautojas dirba visuomenei, padeda

žmonėms“.

Šių vertinimų kontekste, labiausiai vertos visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigos

yra priešgaisrinės apsaugos tarnyba, kuri yra „arti žmonių ir padeda ištikus didėlėms nelaimėms“,

„ugniagesiai kasdien rizikuoja savo gyvybe“, „kiek teko matyti, girdėti iš kitų žmonių, tai

pakankamai kompetentingi žmonės, [kurie] žino ką daro ir gelbėja mūsų turtą“; taip pat policija,

kuri (kartu su priešgaisrine tarnyba) „yra labiausiai matomi“. Be to, nemažą visuomenės

pasitikėjimą turi ir „operatyviai veikiančios“ SODRA, VMI, FNTT, socialinės tarnybos, kurios

atsakingos už „sunkumus turintį žmogų“, kurios „jautresnės“. Pastarosiose įstaigose „keičiasi

požiūris į klientą, atsiranda elektroninė sistema; [tarnautojai] pataria, konsultuoja, atsiranda

partnerystė tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo“. Apskritai, „daugiau mažiau visos institucijos šiandien

vertos visuomenės pasitikėjimo“, „nes jos visos neatsiejamos nuo valstybės ir yra skirtos atlikti

įvairias funkcijas, reikalingas visuomenei“. Todėl vardinti mažiausiai vertos visuomenės

pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigas politikams buvo gana sunku.

Politikai teigė, kad „net neįsivaizduoju...“, „čia sunku atsakyti... bijau imtis tokio vertinimo, ...

gal tas žmogus ir turėtų vertinti, kuris asmeniškai susiduria su tomis įstaigomis.“ Tačiau visgi

„dabar gal pirma mintis iškyla apie urėdijas, ... nes ... iš bendros „opinijos“ [pasijaučia] ..., kad tai

labai uždaros organizacijos iš kurių [nėra] [pakankamo] komunikavimo, bent, čia aš taip

subjektyviai vertinu...“ Taigi, viena, urėdijų komunikacija turėtų būti platesnė, „kad ir eiliniai

žmonės galėtų žinoti, kokias jie paslaugas siūlo, teikia“. Antra – tai savivaldybės, kuriose matomas

„sprendimų nelogiškumas, nenuoseklumas“. Trečia „viskas, kas susiję su žemės reikalais ir teismai,

apskritai teisėsauga“, todėl, kad jos „daugiausiai minimos“ skandalų kontekstuose, jau anksčiau

susikompromitavo ir iki šiol problemos nesibaigia. Visos kitos įstaigos, interviu dalyvavusių

politikų nuomone, „dirba skaidriai ir patikimai“.

Page 79: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

79

Teiginio, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys, kontekste politikai

pirmiausiai pabrėžė, kad „valstybės tarnautojas privalo būti etiško elgesio pavyzdys“, „taip ir turi

būti“ (ir yra), kadangi „žmogus ateidamas į valstybės tarnybą jau įsipareigoja, jog jis jau turi elgtis

etiškai, jis jau yra viešas asmuo, jis yra matomas ir tas etikos kodeksas, [kurio] reikia laikytis ne tik

darbo metu, bet ir nedarbo metu“ – „reikia suprasti, kad į tą valdininką eilinis pilietis žiūri kaip į

tam tikrą valstybės simbolį/atstovą, jis reprezentuoja valstybę, reprezentuoja tam tikrą įstaigą ir jo

elgesys tiesiogiai įtakoja nuomonę apie tą įstaigą/organizaciją“.

Tačiau kitų politikų nuomone, teiginys ne visiškai atitinka realybę, kadangi visgi VT įstaigos

ir jas atstovaujantys tarnautojai stokoja jautrumo, demokratiškumo. Be to, pavyzdžiui, lyginant

valstybės tarnautojus ir verslininkus pastebima, kad „verslas labiau persiorientavęs į bendravimą su

klientais: žmogus išėjo ir jam [verslininkui] svarbu, kad jis grįžtų pas jį, o valstybės tarnyboje

žmogus vykdo valstybės funkcijas ir jam tas pats“. Tokios situacijos priežastis įžvelgiama tame, kad

„valstybinės institucijos dažniausiai teikia nekonkurencingas paslaugas ir žmogus nori-nenori

naudosis jų paslaugomis, net jeigu ir bus blogai aptarnautas“. Tačiau pokyčiai valstybės tarnautojų

profesionalumo ir kvalifikacijos požiūriu vyksta: „dauguma institucijų įsidiegė kokybės vadybos

sistemas“, sukurtos „bendros sistemos su kitomis institucijomis“ („kuomet žmogui nereikia bėgoti

po visas institucijas, o reikiamą paslaugą gali gauti vienoje vietoje“), „profesionalumas ir

kvalifikacija auga“, „į valstybės tarnybą ateina vis daugiau jaunų asmenų“. Tai skatina „atsivėrusios

galimybės mokytis ir semtis tarptautinės patirties“ („ES atsirado daugiau mokymosi galimybių

valstybės tarnautojams“) ir tai, kad „reikalavimai, norint patekti į valstybės tarnybą, didėja, vyksta

objektyvesnė, skaidresnė atranka“ – taigi „atranka (ne pažinčių ratas ar panašiai) daug kam padaro

savo“ – „žmonės ateina pasiruošę su tam tikra kvalifikacija, su tam tikrais išsilavinimais“. Ir nors

pokyčiams „reikia laiko – atėjęs jaunas žmogus tiesiogiai pokyčio neatneš“, visgi kaitą skatina ir

„natūralus visuomenės poreikis“ – tai, kad „kiekvienas žmogus, mokesčių mokėtojas, natūraliai nori

gauti tinkamas paslaugas, kokybiškas paslaugas“. Kitaip sakant, „jeigu mes reikalaujam kaip

klientai tinkamų ir kokybiškų paslaugų iš verslo, verslas savo kartelę taip pat kelia – ... iš mūsų

tikisi kokybiškų paslaugų“. Be to, „visuomenė modernėja ir mato, kad gali gauti kokybiškas

paslaugas ir to reikalauja“ (pvz., „atsiradę nauji komunikacijos su klientais būdai – bendravimas ir

paslaugų teikimas nuotoliniu būdu“).

Papildomai, aiškiausi pokyčiai kai kurių politikų matomi tarp statutinių valstybės tarnautojų,

kurie yra „geresni valstybės tarnautojai – jei žmogus kreiptųsi, jis gautų išsamesnę, konkretesnę

[informaciją]“. Tačiau šiuo atveju „geresnis“ nereiškia „labiau etiškas“.

Šiame kontekste išsakyti interviu dalyvavusių politikų lūkesčiai valstybės tarnautojų elgesiui

(kad šis didintų visuomenės pasitikėjimą tarnautojo atstovaujama įstaiga ir valstybės tarnyba

apskritai), apibendrintai buvo tokie: „Valstybės tarnautojas turi stengtis kuo geriau atlikti savo

tarnybą, stengtis įsigilinti į visus kliento poreikius ir suteikti profesionalią pagalbą, elgtis mandagiai

ir sąžiningai“. Taigi „svarbiausiai, gauti kokybiškas paslaugas ... ir greitai“, ir jautrumo diegimas

mažinant biurokratiškumą. Kita vertus, kalbant apie lūkesčius valstybės tarnybos įstaigų atžvilgiu,

politikai atkreipė dėmesį į tai, kad „valstybės tarnautojams labai trūksta mokėjimo bendrauti su

klientais, o patiems institucijų vadovams trūksta supratimo, kokį krūvį turi atlaikyti ... valstybės

tarnyba ir ... žmonės, kurie dirba su tiesioginiu klientu“. Be to, valstybės tarnybos įstaigų vadovams

(ir darbuotojams) reiktų psichologijos kursų, nes tam tikrais atvejais „pašvietus pilnačiai“ atsiranda

žmonių, kurie mėgsta/nori rašyti bet kokius skundus ir apie bet ką ir visa tai turi atlaikyti eilinis

tarnautojas“. Be to, institucijų vadovai „turi būti lyderiai ir rodyti pavyzdį savo darbuotojams savo

pavyzdžiu“, reguliariai komunikuoti su savo darbuotojais apie esmines institucijos problemas –

„tiek pavaldiniai turi gauti informaciją apie tai kas vyksta aukščiausiuose institucijos reikaluose,

tiek pats vadovas turi žinoti apie nusiskundimus iš klientų ir darbuotojų“. Taigi apskritai „žmogus,

Page 80: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

80

tiesiogiai bendraujantis su klientu, turi būti profesionalas, nes žmogus mato, jeigu ko paklausia ir

jam negali atsakyti ten, klausia kažkur kitur; pasitikėjimas tokiu valstybės tarnautoju mažėja iš

karto“. Svarbu paminėti, kad šiame kontekste fragmentiškai atsiranda ir įstaigų funkcionalumo

tema. T.y. tai, kad „kartais nėra išlaikomas santykis tarp paslaugų poreikio: pavyzdžiui, kažkur

taupoma teisininkams, ... o investuojama į paslaugas, kurios nėra labai reikšmingos konkrečioje

institucijoje“. Šalia to turėtų būti pabrėžta ir funkcijų nevykdymo bei perkėlimo kitoms

institucijoms tema – kai valstybės tarnybos įstaigos (pvz., miesto meras) neatlieka savo funkcijų ir

tai verčia piliečius ieškoti kitų sprendimų (pvz., kreiptis į žurnalistus (TV pagalbą ir pan.), Seimo

narius, kurie neturi įgaliojimų svarstyti tuos klausimus, kt.).

Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė

Interviu dalyvavę politikai pastebi pokyčius valstybės tarnybos įstaigų aptarnavimo kokybėje:

„paslaugos suteikiamos greičiau ir efektyviau“ – tai „turėtų labiau tenkinti visuomenės lūkesčius“.

Konkretesni pavyzdžiai – tai vieno langelio principas, kuris „supaprastina paslaugų prieinamumą“,

bet nepaverčia valstybės tarnybos įstaigų uždaresnėmis. T.y., „žmogui ir nereikia klaidžioti tais

koridoriais – jis atėjęs į įstaigą (jeigu „vieno langelio“ principas funkcionuoja įstaigoje gerai) prie to

vieno langelio prisėdęs turi gauti visas paslaugas vienoje vietoje“. Papildomai, įstaigų internetiniai

puslapiai tampa labiau suprantami, prieinami; įdiegtos ir dirba „įvairios informacinės, paslaugų

teikimo sistemos, kada nereikia niekur eiti, gali daug paslaugų atlikti namuose ar darbe“. Kita

vertus, atsižvelgiant į tai, kad „gal šiek tiek sudėtingiau vyresnio amžiaus žmonėms įsigilinti į tokias

naujoves“, vienas iš sudėtingesnių pavyzdžių – tai Registrų centro elektroninių paslaugų sistema,

kuri „neretai sudėtinga ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesnio amžiaus žmonėms“. Tačiau

optimistiškai nuteikia tai, kad „sistemos tobulinamos ir einama link paslaugų gerinimo“.

Teigiami aspektai, santykiuose tarp politinių institucijų ir valstybės tarnybos įstaigų, politikų

buvo vardinami tokie: „Vyksta nuolatinis bendravimas, aptariamos iškilusios problemos ir

stengiamasi rasti sprendimo būdus“, o „tarp-institucinis bendradarbiavimas svarbus užtikrinant

paslaugų kokybę“. Tačiau politikai su valstybės tarnybos institucijomis bendrauja gana ribotai –

„mes atliekame kontrolės funkciją“, kuri realizuojama iškilus probleminiam atvejui. Kita vertus, kai

kurie politikai mano, kad, apskritai, nors „nuo valstybės tarnautojų sprendimų parengimo labai

priklauso tiek miesto klausimai, tiek valstybės klausimai“, „politikai turėtų nesikišti į tam tikrus

priimamus sprendimus“, kadangi jie tikrai turi pakankamai kvalifikacijos ir gebėjimų ne visiems

klausimams spręsti (t.y., „nes kai politikas „supranta“ apie viską, tai priėmus sprendimą paaiškėja,

kad jis nelabai ką supranta“). Taigi „jeigu kokybiškai dirbs valstybės tarnyba, [tai ir] politikai

priiminės kokybiškus sprendimus“.

Tai, kad reguliariai skelbiamose apklausose apie visuomenės pasitikėjimą politinėmis

institucijomis ir kai kuriomis valstybės tarnybos įstaigomis jų reitingai yra panašūs – žemi, yra

svarstoma kaip problema politikų pasitarimuose, bendruose susitikimuose tarp politinių ir valstybės

tarnybos įstaigų vadovų ir ieškoma galimų sprendimų, „nes visi suinteresuoti, kad paslaugų kokybė

gerėtų“. Tačiau, kaip pastebėjo politikai, „tuos reitingus reiktų vertinti ... gan subjektyviai, nes

jaučiasi, kad kartais tose apklausose respondentai išsako savo nuomonę net nesusidūrę su tom

įstaigom ir organizacijom. Taigi abejojama viešai skelbiamos ir visuomenės nuomonę tiesiogiai

formuojančios informacijos patikimumu“. (juokiasi)

Kita vertus, apsvarstant visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis buvo

pereinama prie pasitikėjimo konkrečiais asmenimis klausimo: „yra gal pavienių vadovų darbo

problemų“. Ši informacija taip pat diskutuojama politikų susitikimuose, kadangi visumoje teikiamų

paslaugų kokybe turėtų „ypatingai rūpintis valstybinių įstaigų patys vadovai: kiekviena institucija

Page 81: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

81

sau turi kelti aukščiausius aptarnavimo kokybės standartus ir jų siekti, o vadovai turi tą stebėti, tuo

būti suinteresuoti“.

Interviu dalyvavusių politikų nuomone, tam, kad didėtų įstatymų, politinių sprendimų

įgyvendinimo efektyvumas bei visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba, turi/gali būti atliekami

tokie valstybės tarnybos įstaigų veiksmai:

Aiškūs, stabilūs sprendimai, nes „daugeliui gyventojų atrodo, jog pas mus priimami

įstatymai nėra aiškiai suprantami, nėra aiškiai pateikiami visuomenei“. Pavyzdžiui, verslo atveju,

verslininkas turi žinoti, ar mokestinė politika nesikeis. Vyriausybė ištransliuoja žinią, kad „mūsų

kadencijos metu mokestinė politika keisis minimaliai ar kad mes pasiruošę ją labai stipriai keisti“ –

tai jau aiškus atsakymas, kuris leidžia žmogui žinoti, kaip jam projektuoti savo ateitį.

Iniciatyvumas, lankstumas, kadangi valstybės tarnautojai yra tarsi „atidirbau, išėjau,

uždariau duris – penktą valandą užsikiša įstaigų durys – jie nenori likti ilgiau, nenori nei kažką

padaryti daugiau, nenori nei kažkur tai eiti. Atidirbau – viskas.“ Politikai abejojo, ar apskritai yra

skatinamas valstybės tarnautojų iniciatyvumas, kadangi „viskas parengta pagal įstatymo raidę,

sausai ir dažniausiai pasigendama pasiūlymų, komentarų, būtent iš tų žmonių, kurie tiesiogiai dirba

su konkrečioms problemomis konkrečiose srityse“.

Žmogiškumas, kuris biurokratinėse struktūrose visiškai nunyksta. Pavyzdžiui,

„pavėlavo dešimt minučių žmogus kažką pateikti ir jau viskas ... Būtent tokiais atvejais ir prasideda

naudojimasis pažintimis, kad, galbūt tam tikras procesas eitų greičiau“.

Pastarasis aspektas turi rizikos aspektą – procedūrizmas į viešojo valdymo institucijas įvestas

tam, kad neliktų piktnaudžiavimo ir išimčių darymo, kurie prasilenkia su teisingumo principu.

Tačiau užtikrinus valstybės tarnautojų profesionalumą ir apibrėžus diskretiškumo ribas būtų

sukurtos prielaidos ne tik teisingumo, bet ir empatijos principo – emocinės pasitikėjimo prielaidos -

įgyvendinimui. Tą galima būtų pasiekti, pavyzdžiui, įvedus į elektronines sistemas smulkių

nukrypimų nuo standarto (kaip aukščiau minėtame atvejyje) ir įspėjimo pateikimo fiksavimą.

Pasikartojus panašiems atvejams, valstybės tarnautojas – tokio kliento vadybininkas matytų, jog

vėlavimas ar kiti nukrypimai kartojasi ir yra sistemiški/dėsningi, todėl tokiu atveju būtų priežastis

bausti – galimybė pasitaisyti jau buvo suteikta. Tam tik reikėtų paruošti tarnautojus, kad šie

atsakingai taikytų diskretiškumo principą ir užtikrinti jo kontrolę. Smulkių nusižengimų „sąskaitos

kaupimas“ ir pažeidėjų baudimas, kai nuobaudos išieškojimas pasiteisina ekonominiu požiūriu,

taikomas JK: per brangu išieškoti smulkias baudas, todėl veiksmų imamasi tik joms susikaupus.

Kai kurie iš interviu dalyvavusių politikų laikėsi kategoriškos nuomonės, kad valstybės

tarnybos įstaigos pakankamai komunikuoja apie savo strategijas, veiksmus ir pasiekimus (arba jų

nepasiekimą ir to priežastis) ir tai „daro tinkamai, kaip priimta teisės aktų tvarka“. Kiti politikai

laikėsi nuosaikesnės nuomonės ir teigė, kad tai „labai priklauso nuo įstaigų: vienos aiškiai pasako,

iškomunikuoja žinias visuomenei, kitos nelabai“. Tuo tarpu „kuo daugiau atvirumo, tuo mažiau

vietos interpretacijoms, nes kuo mažiau informacijos pateikiama, tuo blogesnės interpretacijos iš

visuomenės pusės“. Čia taip pat dėmesys atkreipiamas į institucijų vadovų nusižengimų įtaką

institucijų prestižui, kadangi „vadovas – tai kiekvienos institucijos vėliava, ... pavyzdys ir savo

darbuotojams“ ir „pats vadovas sau turi taikyti pačius aukščiausius etikos, skaidrumo standartus,...

nes ir apskritai jį gal visuomenė griežčiau vertina“.

Tačiau dar kiti politikai tvirtino, kad nors „visos institucijos turi savo strategijas, viskas tėra

tik popierius – dauguma institucijų jas parašo ir pamiršta – tai yra tik privalomas popierius“. Be to,

kai kurių politikų nuomone, „pats blogiausias dalykas Lietuvoje – bijojimas pripažinti, kad

suklydau“. Atsakomybės, atskaitingumo vengimas labai prisideda prie visuomenės pasitikėjimo

mažinimo.

Page 82: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

82

Galiausiai, kai kurie įvardinti politiniai sprendimai, potencialiai galintys padėti didinti

visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba, skambėjo retoriškai: „Paskatinimas valstybės

tarnautojus kuo daugiau gilintis į visuomenės problemas ir galimus sprendimo būdus“, tokie

politiniai sprendimai, „kurie naudingi visuomenei, naudingi žmonėms, sprendimai turi būti gerai

išdiskutuoti, laiku priimti“ - sprendimai, kurie užtikrintų, kad įsitvirtintų saugumo ir teisingumo

jausmas visuomenėje. Tačiau šiame kontekste buvo ir labiau praktiškų siūlymų: skirti pinigų

valstybės tarnautojų mokymui, komandiruotėms, stažuotėms ir pan.; diegti gerąją patirtį (tame tarpe

įvertinant užsienio šalių patirtis: „nereikia išradinėti dviračio iš naujo ar kažko kurti, galima

pasižiūrėti į kaimynines šalis, kaip ten yra, koks ten žmonių įtraukimas į tą patį valdymą“).

Žiniasklaidos atstovai

Žiniasklaidos atstovų interviu metu išsakyti visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba

vertinimai svyravo nuo 4 balų iki 6-7 balų. Tokį vertinimą sąlygojo dėmesio atkreipimas į korupciją

ir tai, kad „valstybės tarnyba yra pernelyg užsivėrusi nuo visuomenės ir žmonių, ji atstovauja

valdžiai, į kurią akivaizdžiai dominuoja neigiamas požiūris“, joje vyrauja biurokratizmas ir į

viešumą iškyla nusiskundimai valstybės tarnautojais. Tačiau „dalis tarnybų sulaukia labai gero

įvertinimo – ugniagesiai, miškininkai ir pan., o dalis, kurioje žmonės susiduria su biurokratija, yra

vertinama prastai“. Be to, „viešoji opinija labai atsargi“, kadangi pasitaiko atvejų, kai valstybės

tarnybų paslaugomis besinaudojantys žmonės susiduria su tarnautojų nedėmesingumu (pvz.,

„neparodė tiesiog tokio noro padėti“) ir tuomet jau kalba pasisuka apie komunikavimą, bendravimą,

susidomėjimą ir norą tarnauti žmogui. Apskritai apibendrinant šiuos vertinimus:

„Negalima sakyti, kad visuomenė nepasitiki valstybės tarnyba, bet pasitikėjimas nėra

didelis. Jis nėra patenkinamas ir jį reikia kelti. Viena visuomenės dalis (... mažesnioji)

iš viso nepasitiki valstybės tarnautojais, o kita dalis pasitiki iš dalies. Stebint

visuomenės reakciją, galima teigti, kad visiškai pasitikinčių nėra daug. Pasitikėjimas

tokio lygio ... dėl to, kad patys valstybės tarnautojai deda per mažai pastangų ir ne

visada tinkamai atlieka savo pareigas, kartais nepagarbiai elgiasi su piliečiais, taip pat

krenta ir korupcijos šešėlis, o kartais trūksta profesionalumo. Priežasčių daug, bet

viena pagrindinių – biurokratizmas ir pagarbos žmogui stoka.“

Sekant interviu medžiaga, viena vertus:

„Nėra tokios [valstybės tarnybos įstaigos], kuria absoliučiai pasitikėtų [visuomenė].

Žurnalistai ir redakcijos turi daug kontraversiškos informacijos, kuri leidžia daryti

tokią išvadą. Tarkime, ugniagesių-gelbėtojų tarnyba, kuria apklausose labiausiai

pasitiki gyventojai, taip pat turi negatyvių bruožų (girtuokliavimas, abejingumas

žmonėms, jų turtui, įtartini viešieji pirkimai ir t.t. – garbės ir orumo gynimo bylose apie

šią tarnybą sunkiai įrodoma informacija, bet žurnalistai būtent tokios jos turi).“

Kita vertus, labiausiai vertomis pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigomis gali būti laikomos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, VMI, FNTT, policija. Šios įstaigos tokiomis

laikomos todėl, kad, nuolatos matoma informacija apie šių įstaigų veiksmus, jos „nevengia

viešumo, skelbia apie bylas, žurnalistams labai paprasta gauti reikalingus komentarus, ko anksčiau

nebūdavo“ (policija), „gerai vykdo komunikaciją, įdiegia naujoves, supažindina žmones“ (VMI),

„ypač retai įsivelia į korupcijos skandalus ... atvira visuomenei – deda pastangas

bendradarbiaudama su žiniasklaida, stengiasi nušviesti savo veiklą“ (priešgaisrinė tarnyba). Be to,

kai kurios iš tarnybų (policija, ugniagesiai) „dėl savo atliekamos funkcijos visuomenei atrodo

geradariai“, „jie sugebėjo susikurti patikimų, atsidavusių tarnautojų įspūdį“ (ugniagesiai). Taigi šiuo

Page 83: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

83

atveju kelios vyraujančios temos, nusakančios pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigomis prielaidas:

viešumas ir profesionalaus funkcijų vykdymo su(si)formuotas įvaizdis.

Nežiūrint į tai, tos pačios valstybės tarnybos buvo įvardinamos ir kaip mažiausiai vertos

pasitikėjimo. Pavyzdžiui, policija – „nes nėra mėnesio, kad nebūtų sugaunamas neblaivus

policininkas, arba paėmęs kyšį, arba ignoravęs pažeidimą“. Tačiau buvo minimos ir kitos, pvz.,

SODRA, kuri yra „dirbtinai išpūsta institucija su dešimtmečiais nesubalansuojamu biudžetu ir

kasmet generuojanti šimtus milijonų siekiantį deficitą“; Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra „nuolat

į korupcijos skandalus įsivelianti institucija“, kur „įtarimų šešėliai krenta tiek ant žemiausios

grandies specialistų, tiek ant institucijos vadovų“ ir kurios atveju „Daivos Gineikaitės skandalas

parodė, kaip skirstomi aukšti vadovų postai ir kokia abejotina vadovų moralė“ („ne kartą esame

atlikę žurnalistinius tyrimus ir demaskavę akivaizdžias korupcijos apraiškas“); Nacionalinė

mokėjimo agentūra, pasižyminti ypatingu biurokratiškumu; Savivaldos institucijos (išskiriant

savivaldybės administraciją), ministerijos, teismai „dėl tam tikrų neskaidrių dalykų, kurie ten

vyksta“, kadangi „ten priimami sprendimai ir vis dar vyrauja tokia nuostata visuomenėje, jog tam

tikri sprendimai gali priklausyti nuo vieno ar kito asmens, o ne nuo kažkokios realios situacijos“.

Taigi pagrindinė visuomenės pasitikėjimą griaunanti priežastis – skaidrumo stoka.

Nežiūrint į tai, žiniasklaidos atstovai atskiria, kad būtent statutiniai tarnautojai gerina savo

įvaizdį reikšmingiau ir sparčiau nei nestatutiniai – tiek vykdant funkcijas, tiek keičiant veiklos

standartus.

Su teiginiu, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys, interviu dalyvavę

žiniasklaidos atstovai iš esmės nesutinka. Viena vertus, „yra pavyzdingų darbuotojų, kurie labai

stengiasi elgtis būtent taip“, „valstybės tarnyboje yra etika besivadovaujančių, garbingų, padorių

žmonių ... tačiau tai yra veikiau išimtys“. Apskritai, „yra dalis sąžiningų, dalis nesąžiningų, o

dauguma yra toje „pilkojoje zonoje“ – pasiduoda tiems, kurie aktyvesni, kurie dominuoja“. Taigi

visumoje valstybės tarnautojas „galėtų būti geras pavyzdys, tačiau ar dabar toks yra – sunku vertinti

bendrai, nes, kaip minėjau, jų įvaizdis skiriasi“.

Užuomina apie „pilkąją zoną“ implikuoja poreikį formuoti tokias sistemas, kurios motyvuotų

tarnautojus elgtis pagal etinius principus ir baustų tuos, kurie elgiasi negarbingai ir neprofesionaliai

– taip sumažėtų spaudimas individui aukoti savo principus arba aukotis korumpuotai ar netinkamai

veikiančiai sistemai; galimai tokia sistema eliminuotų ir netinkamai besielgiančius tarnautojus, ir

naikintų prielaidas valstybės tarnautojo kaip pasitikėjimo nekeliančio valdininko

įvaizdžiui/reputacijai.

Žymiai stipriau buvo akcentuojama nuomonė, kad „nemažai tarnautojų bendrauja neetiškai

tiek su žiniasklaida, tiek su likusia visuomenės dalimi“, o „etiško elgesio stoka mažina pasitikėjimą

valstybės tarnyba“. Apskritai, „daugumos tarnautojų vertė yra labai abejotina ... institucijos

paprastai tekuria dekoratyvų įvaizdį, tačiau jų viduje dominuoja arba formalizmas, arba

merkantiliniai interesai, kuriems pridengti ir reikalinga ta institucinė etika“. Taip vertinama situacija

yra dėl to, kad „daug tarnautojų dar netarnauja žmogui ir dėl to ta nepasitikėjimo nuostata ... yra ir

tas pavyzdys negali būti geras“, kad šiose tarnybose yra daug interesų konfliktų (atskiriant

statutinius tarnautojus). Kaip sakė vienas iš žiniasklaidos atstovų, „faktas čia tik tas, kad tarnautojai

iš tiesų stengiasi elgtis su interesantais mandagiai, bet ne visada tai būna nuoširdu, nes jų

savimonėje daugiau yra kitų, labiau praktinių interesų“.

Taigi šiame kontekste valstybės tarnautojų elgesio aspektai, kurie susilaukia žiniasklaidos

dėmesio, ir yra vertinami kaip mažinantys visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis,

yra tokie:

Page 84: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

84

bėgimas nuo problemos, nenoras suteikti informacijos nepatogia tema, tiesiog

„blogosios informacijos neteikimas“ arba net „veidmainystė, apsimetinėjimas, tampantis melu“.

Viena vertus, tokiu atveju žiniasklaidos atstovai apie tai praneša ir visuomenė sužino. Tačiau, kita

vertus, dažnai tiesiog trūksta visapusiško paaiškinimo konkrečios situacijos ir todėl „kyla abejonių

organizacijos skaidrumu ir kyla įtarimų, kad kažkas slepiama“. Pastarieji pastebėjimai atkreipia

dėmesį į VT įstaigose veikiančių komunikacijos skyrių/darbuotojų veiklos tobulinimo –

profesionaliai pateikiant oficialią poziciją neigiamai visuomenės pasitikėjimą veikiančių,

skandalingų įvykių atžvilgiu, imantis priemonių užkertant kelią tokio elgesio raiškai ateityje ir pan.

- ar tokio skyriaus/pareigybės steigimo būtinybę.

korupciniai atvejai.

pavienių pažadų įgyvendinimas, sistemingo politinių sprendimų, įstaigos strategijos

įgyvendinimo trūkumas.

biurokratija – perteklinės procedūros, kurios atitolina konkrečios žmogaus problemos

sprendimą. Pavyzdžiui, interviu metu buvo paminėta, kad „ypač dažni atvejai, kai žmonių reikalus

tarnautojai apskritai pradeda tvarkyti tik įsikišus žiniasklaidai, kuri čia tarsi atlieka cerberio

funkciją, nors taip iš esmės neturėtų būti“.

neetiškas bendravimas su žiniasklaida. Tokio bendravimo pavyzdžiu buvo konkreti

situacija: žurnalistas susitarė su tarnautoju, kad šis pateiks atsakymus į klausimus pirmadienį, nes

prieš savaitgalį esą neturi laiko (penktadienį jam anksčiau baigiasi darbo laikas). Pirmadienį

tarnautojo referentė paskambinusiam žurnalistui pranešė, kad jis išėjo kasmečių atostogų.

kai politikai į valstybės tarnybos postus „sukiša“ savo draugus, gimines.

Korupciniai, biurokratijos atvejai ar nepotizmas tik pakartoja anketinėmis

apklausomis fiksuotus probleminius (pasitikėjimą VT mažinančius) veiksnius.

Žiniasklaidos santykiuose su valstybės tarnautojais teigiamai vertinami aspektai:

„didžiausia teigiamybė“ – operatyvus ir išsamus informacijos pateikimas;

operatyvumas, tikslumas, geranoriškumas. Tai yra, „sektinas pavyzdys, kai informacija gaunama po

pirmo paklausimo, kadangi žiniasklaida informaciją rengia čia ir dabar, todėl lėtas valstybės

tarnautojų tempas atsakant į paklausimus trukdo žurnalistų darbą“, „tiek tarnautojai, tiek

žiniasklaida turi bendrų interesų – informacijos sklaida, jos vertinimas“.

kvietimas į diskusijas, kas žiniasklaidos atstovų laikoma tobulėjimu, poslinkiu į

gerąją pusę.

tarpusavio komunikavimas - bet tik konkrečiais atvejais - su atskirais specialistais, su

kuriais komunikuojama išlaikant bendražmogiškas ir etikos normas. Be to, platesniame kontekste

buvo pastebima, kad „matyti šiokios tokios pastangos orientuotis į viešumą, akivaizdus siekis bent

išoriškai būti mandagiais, vis dar jaučiama pagarba žiniasklaidai“, kitaip sakant, „valstybės tarnybos

darbuotojai mokosi bendrauti su žiniasklaida, atsiranda struktūriniai pokyčiai, taip pat supratimas,

kad gera komunikacija padeda žmonėms, visuomenei lengviau priimti sprendimus ir palengvina jų

pačių darbą“.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tobulintinus aspektus: pirmiausia, naudojimasis

viešųjų ryšių specialistų kvalifikacija ir gebėjimais, nes „labai daug kas priklauso nuo viešųjų ryšių

specialisto, jo darbo efektyvumo, jo noro pateikti, kitą kartą gal atrodo ir neįdomią informaciją

žiniasklaidai“: nes tai yra ir „vidinė komunikacija, [ir] išorinė komunikacija atsirandant naujiems

socialiniams tinklams“. Šiame kontekste išskirtinis dėmesys skiriamas savivaldos institucijoms,

kuriose reikėtų „kad būtų daugiau viešai komunikuojančių asmenų, aiškiai nusimanančių, apie ką

komunikuoja“, nes buvo pastebima, kad:

„Viešųjų ryšių skyrius gali pasakyti tai, ką pasakė kažkoks specialistas, bet komentuoti

ar detalizuoti jis tikrai negali, natūraliai. ... turėtų būti daugiau tų žmonių, galinčių

Page 85: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

85

komunikuoti ir ... tai būtų pliusas ir valstybės tarnybos darbuotojo kvalifikacijai didinti,

nes gebėti kalbėti, gebėti išsakyti mintis ir paaiškinti apie situaciją ... duotų teigiamą

rezultatą bendraujant ir sprendžiant problemas.“

Taigi apibendrinant:

„... turėtų būti maksimaliai stiprinama orientacija į viešumą ir žiniasklaidą, pradedant

leidimu visų lygių tarnautojams bendrauti su žurnalistais, baigiant nuostata pateikti

visą prašomą, nors ir nemalonią informaciją (pavyzdžiui, apie atlyginimų priedus,

kalėdines išmokas ir t.t.), nesidangstyti komercinių paslapčių statusais, kai kalbama

apie viešuosius pirkimus, atskleisti išorinių interesų šaltinius, kurie atakuoja institucijas

viešųjų pirkimų srityje, investitorius, siekiančius valdyti viešąjį turtą ir pan.“

Interviu dalyvavusių žiniasklaidos atstovų nuomone, labiausiai pasitikėjimą valstybės

tarnautojais ir jų įstaigomis griaunantys (mažinančius) komunikacijos atvejai bendraujant su

valstybės tarnautojais yra tokie:

Melavimas arba netikslios informacijos pateikimas – „melagingos informacijos

pateikimo faktas labai greitai išryškėja, ir nuo to blogiau tik pačiai institucijai“.

Tyčinis žiniasklaidos atstovų klaidinimas, bandant nuslėpti nepatogią informaciją,

vertinama kaip „pati grubiausia komunikacijos klaida“.

Lėtos tarnautojų „apsukos“ teikiant informaciją.

Išankstinis neigiamas valstybės tarnautojų nusistatymas žiniasklaidos atstovų

atžvilgiu: „kai kreipiesi kaip žurnalistas, ... neretai vis dar iššauki priešiškumą [ir] turi įtikinti, kad

visai neturi blogų kėslų, o tiesiog nori gauti informacijos, kurios nerandi internete ar pan.“

Slapstymasis, vengimas atsiliepti telefonu, mėginimai nurodinėti žiniasklaidai, kuo ši

turi domėtis ir kuo nesidomėti, pagiežos ir emocijų liejimas perskaičius straipsnį apie save,

kerštavimas.

Kaip teigė žiniasklaidos atstovai, „tokie dalykai turėtų būti absoliučiai išgyvendinti“ ir

„kiekvienas tarnautojas turėtų stengtis su žurnalistais elgtis sąžiningai ir atvirai, neslėpti

informacijos, atvirai atsakyti į klausimus, nesislapstyti ir nemeluoti“. Vienas tokių atvejų sprendimo

(naikinimo) būdų galėtų būti sąlygų žiniasklaidos atstovams patiems pasirinkti informacijos šaltinį

– tarnautoją, kuris pakomentuos konkrečią situaciją – sudarymas, kadangi „dažnai visuomenei

informaciją teikiantys atstovai nenori sudaryti sąlygų gauti organizacijos vadovo komentaro“, kas,

žiniasklaidos atstovų nuomone, „yra didelė klaida“, nes „parodo, kad konkrečiu atveju vadovas

bando išsisukti nuo tiesių atsakymų ir tai galimai jis daro norėdamas kažką nuslėpti“.

Atskirai vertinant politikų elgesio poveikį žiniasklaidos pasitikėjimui valstybės tarnyba ir

valstybės tarnybos depolitizavimo kaip priemonės didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės

tarnyba buvo pripažįstama, kad „politikų elgesys labai veikia žiniasklaidos pasitikėjimą“. Deja,

poveikis neigiamas: „politikų noras institucijas paversti „partijų lesyklomis“ gniuždo pirmiausia

tarnybose dirbančių profesionalų motyvaciją, protingi turi dirbti už statytinius dundukus, patys

darbuotojai neapsikenčia, skleidžia neigiamą informaciją apie darbovietę ir t.t.“ Be to, pastebima ir

tai, kad „politikai, kuriantys ir deleguojantys užduotis valstybės tarnyboms, dažnai elgiasi ne tik

neracionaliai, bet ir įtartinai, [kadangi] dalis jų yra susiję su verslo struktūromis, kurios jiems ir

diktuoja tam tikras intencijas“. Todėl „kuo mažiau valstybė tarnyba turės sąsajų su [politika], tuo ta

tarnyba žmonėms atrodys patikimesnė“.

Šiame kontekste, valstybės tarnybos politizavimas yra įvardinama kaip „viena iš didžiausių

bėdų“. Viena nuomonė dėl tarnybos depolitizavimo yra tokia:

Page 86: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

86

„Valstybės tarnybos depolitizavimas leistų grąžinti į tarnybą daugiau profesionalų.

Kaip žiniasklaidoje negali dirbti partijų nariai, taip ir valstybės tarnyboje turėtų

dominuoti savo srities specialistai, o ne partijų atstovai, prisitaikėliai, dažnai jokių

gabumų neturintys vidutinybės. Todėl tokia reforma išties būtų sveikintina ir išties

padidintų visuomenės pasitikėjimą“. Be to, „nėra gerai, kai po rinkimų keičiasi

valstybinių įstaigų vadovai, kurie vėliau priima konkrečiai politinei jėgai palankius

asmenis į žemesnes pareigas ir vykdo tos politinės jėgos nurodymus. Apie tai rašo

žiniasklaida ir demaskuojami konkretūs atvejai, kai nuolaidžiaujama konkretiems

politikams arba jiems artimiems asmenims. Taip tarnautojai įsivelia į korupcijos

skandalus.“

Kita nuomonė dėl valstybės tarnybos depolitizavimo yra nuosaikesnė: nors „depolitizavimas

prie pasitikėjimo [didinimo] prisidėtų“, vis dėlto „esmingi pokyčiai turi vykti darbo organizavime,

santykiuose su bendruomene“.

Žiniasklaidos poreikiai, į kuriuos valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai atsižvelgia ir ką

reikėtų keisti siekiant geresnės reputacijos tarp žiniasklaidos atstovų, gali būti suklasifikuoti į kelias

kategorijas. Tai:

pagarba žurnalistų darbui, dalykiškas bendravimas.

vengimas trukdyti žurnalistų darbui laiku nepateikiant prašomos informacijos.

„operatyvumas padėtų įgyti reputaciją“. T.y. „reikia keisti supratimą, kad žiniasklaida gali laukti;

informacijos dažniausiai reikia dabar“.

lankstus reagavimas, aiškios instrukcijos, apie ką tarnautojai gali suteikti informaciją

iš karto, kadangi susidaro įspūdis, kad „kai kurios institucijos neturi taisyklių, kokią informaciją

galima atskleisti ir pateikti, o kurios ne, todėl slepia bet kokią informaciją arba įvelia į biurokratinį

aparatą, o per tą laiką temos aktualumas išblėsta“.

tapti informacijos sklaidos užsakovėmis ir taip pasidalinti visuomenės informavimo

funkcija; tam reikalingas valstybės įstaigų supratimas, kad žiniasklaidos įmonės yra pačios save

išlaikančios. Šį argumentą lydi konkretus pavyzdys: „Vokietijų susijungimo jubiliejaus proga

valstybė viename populiariame nacionaliniame leidinyje užsakė seriją publikacijų, susijusių su šiuo

svarbiu istoriniu faktu, ir šį leidinį valstybės lėšomis gavo kiekvienas Vokietijos teritorijoje esantis

namų ūkis. Panašiai ten yra dirbama ir prenumeratos klausimu. Kai kurių Vokietijos žemių

valstybės įstaigų pastangomis ir lėšomis regioninės spaudos leidiniai yra prenumeruojami

kiekvienam namų ūkiui.“

vengimas nuostatos, kad žiniasklaida bando pakenkti konkrečiai organizacijai,

kadangi žiniasklaida ne bando pakenkti, o „kelia problemas ir padeda ieškoti jų spendimo būdų“.

didinimas viešumo apie valstybės tarnybos įstaigų darbus ir veiklas, ypač apie tai,

kaip baigiasi vadinamos „blogosios“ situacijos nurodant konkrečius veiksmus ir pritaikytas

sankcijas.

išgyvendinti norą „žaisti biurokratiją“, kadangi tai – viena iš esminių sąlygų, galinčių

pagerinti valstybės tarnautojų ir įstaigų įvaizdį.

skatinti atvirumą, geranoriškumą apskritai.

Galiausiai, apibendrinti visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnius būtų prasminga

vieno žiniasklaidos atstovo žodžiais: „geresnės reputacijos mūsų valstybės tarnybos įstaigos turėtų

siekti realiai atliepdamos žmonių poreikius, atsikratydamos tingių ir nekompetentingų darbuotojų,

perimdamos komercinei organizacinei elgsenai būdingas veiklos normas ir etiką. Tuomet žmonės

mažiau skųsis tarnautojais, mažiau bus ir negatyvios informacijos.“

Vertinant valstybės tarnybos įstaigų viešumą komunikuojant apie savo strategijas, veiksmus ir

pasiekimus (arba jų neįgyvendinimo priežastis) tiek vykdant valstybės tarnautojų etikos taisyklių ir

Page 87: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

87

principų pažeidimų (pvz., nepotizmo/ „švogerizmo“, interesų konflikto, piktnaudžiavimo galia,

biurokratizmo etc.), korupcijos prevenciją bei informuojant visuomenės narius apie pažeidėjams

pritaikytas sankcijas, tiek tobulinant veiklos kokybę, įstaigų veiklos efektyvumą, žiniasklaidos

atstovai pripažino, kad komunikacija nėra pakankama, ji „tikrai vangi“. Kitaip sakant, „valstybės

įstaigos mėgina komunikuoti, bet tai daro sudėtingai ir formaliai“. Pagrindinės to priežastys,

žiniasklaidos atstovų manymu, yra baimė – tiek pasirodyti nesolidžiai arba atskleisti pačioms sau

nepalankų ar net korupcinių faktų, kad įgyvendintos per menkos priemonės; tiek „turėti žmogų,

kuris atstovautų tarnybą“. Arba „noras nuslėpti esamą situaciją“. Šio priežastys ir vėl rodo poreikį

tobulinti vidinius organizacijos procesus: kadangi viešajai komunikacijai dažniausiai yra

parenkamas įstaigos vadovas, jis „nebūtinai yra tinkamiausias žmogus komunikacijai“. Tais

atvejais, kai įstaiga turi komunikacijos atstovą, „kartais jis nežino visos informacijos, vadovai ne

visiškai juo pasitiki ir panašiai“. Taigi problemos kyla iš vidinės komunikacijos trūkumų.“

Viena vertus, kaip sakė žiniasklaidos atstovai:

„Žiniasklaidoje pasirodo informacija apie nepotizmą ir „švogerizmą“, pradedami

vidiniai tyrimai, tačiau po jų organizacijos neišplatina pranešimų apie tyrimų baigtį ir

pritaikytas sankcijas, priimtus veiksmus. Todėl susidaro įspūdis, kad su tuo nekovojama

arba netgi dangstoma. Todėl žiniasklaida laukia informacijos apie tyrimų eigą ir tikrai

ją publikuotų. Apie veiklos kokybės tobulinimą informacijos taip pat trūksta.“

Kita vertus, „neretai pastebimos pastangos slėpti tam tikrus nemalonius duomenis

(pavyzdžiui, informaciją, kiek per metus išsipūtė biurokratinis aparatas) ir brukti „intensyvaus

darbo“ įrodymus (pavyzdžiui, kiek per metus aptarnauta interesantų)“.

Taigi apibendrinant žiniasklaidos atstovų nuomones ir formuluojant preliminarias

rekomendacijas, „reikia daugiau kampanijų ir daugiau renginių, per kuriuos atstovai bendrautų su

žiniasklaida ir piliečiais, parodytų, kad turi priemonių dirbti skaidriai ir sąžiningai“, „valstybės

tarnyba turi dalintis ‚geraisiais pavyzdžiais‘, ir kartu nebijoti viešinti ‚blogųjų‘“. Kita

rekomendacija siekiant viešumo galėtų būti tyrimo, kiek valstybės tarnyboje dirba žmonių, susijusių

giminystės ryšiais, atlikimas ir, remiantis privataus sektoriaus pavydžiu („kuo daugiau įmonėje

dirba giminystės ryšiais susijusių asmenų, tuo įmonės vertė yra mažesnė“), tokį kriterijų imti taikyti

atestuojant valstybės įstaigas. Papildomas nurodytas kriterijus – partinė priklausomybė.

Papildomai rekomendacijų kontekste, interviu metu žiniasklaidos atstovai kalbėdami apie

priemones (neapsiribojant komunikacija, įtraukiant vadybos ir kt. priemones), kurias rekomenduotų

taikyti valstybės tarnybos įstaigoms, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą jomis, sakė, kad „visų

pirma, būtina atsižvelgti į visuomenės interesus ir visuomenės nuotaikas“. T.y., jų nuomone,

„visuomenės pasitikėjimas išaugtų atsiradus daugiau dėmesio žmonėms, socialinio jautrumo ir

gebėjimų“. Kitaip sakant, „reikia galvoti apie kažką labai paprasto – apie ėjimą pas konkretų

žmogų, kreipimąsi į jį, kol jis dar nesikreipė į tave“. (Pavyzdžiui, kaip buvo nurodoma: „Policija,

aplankanti prie miško gyvenančią šeimą; Urėdas, atvykstantis patarti dėl privataus miško; Seniūnas,

nelauktai atvykęs į kaimo bendruomenės susitikimą ir t.t.“) Viena vertus, atkreipiant dėmesį į

vidinius valstybės tarnybos įstaigų procesus, rekomenduojama „mokyti žmones malonaus

aptarnavimo įgūdžių – daugiau [komandinio darbo] – geresniam vidiniam klimatui kurti, tada

pozityvą žmonės spinduliuos į išorę“. Be to, šiame kontekste taip pat buvo rekomenduojama

„skatinti komunikacijos iniciatyvas ir kūrybiškumą – kad darbuotojai būtų savo darbovietės

ambasadoriai, suteiktų institucijai žmogišką šiltą veidą; kad kone kiekvienas galėtų tinkamai viešai

pasisakyti, kalbėti už savo tarnybą ir kolegas, reprezentuoti tarnybos vertybes“. Kitaip sakant,

„darbuotojų kvalifikacija ir gebėjimai, empatija, sąžiningumas ir kitokios profesinės savybės,

suteikiančios galimybę maksimaliai atlikti visuomenės deleguotą funkciją“ yra valstybės tarnybai

rekomenduotinos siekiamybės. Kita vertus, pakartotinai atkreipiant dėmesį į įstaigų veiklos

Page 88: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

88

skaidrumo, užtikrinamo viešosios komunikacijos, tematiką, buvo akcentuojama tai, kad „turėtų

įsivyrauti atvirumas, komunikabilumas, įvairios informacijos apie įstaigą sklaida, žmonės turi

pamatyti, kad nuo jų niekas nėra slepiama, o ir atsakymai į klausimus (pavyzdžiui, apie įstaigos

vadovų algas arba įstaigos automobilius) yra ne formalūs, o maksimaliai motyvuoti“. Tai lemtų, kad

visuomenė matytų, jog valstybės tarnybos įstaigos taip pat „taupo, atsikrato korumpuotų, įtartinų,

giminystės ryšiais susijusių asmenų, neturi ryšių su partijomis, atliepia žmonių interesus, kad įstaigų

turtas valdomas racionaliai, o pati įstaiga visuomenei duoda konkrečiais duomenimis įvardijamą

naudą“ – taigi pastarųjų valstybės tarnybos įvaizdžio komponentų panaikinimas didintų visuomenės

pasitikėjimą ja. Šalia to turėtų būti atkreipiamas dėmesys į biurokratinio aparato mažinimą.

Ekspertai

Interviu dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai visuomenės pasitikėjimą valstybės

tarnyba skalėje nuo 1 balo iki 10 balų apibūdino ir 4-5 balais, ir 6-7 balais, ir 7-8 balais.

Konkrečiau, 4-5 balais buvo vertinama todėl, kad „apskritai pas mus yra valdininko, biurokrato

samprata vyraujanti visuomenėje“. Pasitikėjimas valstybės tarnybos institucijomis yra kiek

aukštesnis nei politinėmis partijomis, Seimu, „bet nepaisant visko yra žemas“. Šiame kontekste

buvo atkreipiamas dėmesys į makro lygmens veiksnius, kurie nulemia pasitikėjimą, kaip susijusį su

subjektyvia ir objektyvia gerove; o pastarieji „pas mus nėra geri“.

Žemiausiųjų vertinimų kontekste atsiranda ir aukštesnius vertinimus grindžianti tema:

vertinimai skiriasi priklausomai nuo to, „kaip veikia atskiros sistemos, susijusios su valstybės

tarnyba ... akivaizdu, ... skirtingai [visuomenė] vertina švietimą, sveikatos priežiūros sistemą,

policiją“. T.y. „žmonės diferencijuoja kiek veiksmingai tvarkomasi tam tikrose srityse“. Todėl, jei

vertinti pasitikėjimą valstybės tarnybos institucijomis konkrečiose srityse, „tokiu atveju

pasitikėjimo lygis gali būti didesnis“.

6 balai buvo nurodomi todėl, kad visumoje „visuomenė valstybės tarnybą vertina santykinai

nepalankiai“. Tai reiškė, kad, atskiriant statutinius ir nestatutinius valstybės tarnautojus,

„pasitikėjimo lygmuo šiomis dviem grupėmis yra skirtingas“, svarstymuose persidengia socialinės

gerovės, visuomenės narių asmeninių patirčių ir bendro žinojimo temos. Pavyzdžiui, buvo

svarstoma:

„... Galbūt dalis žmonių nepasitiki ir kalba apie savo neigiamą asmeninę patirtį.

Kitiems pakanka ir be kontaktų žinoti, jog reikalai prasti su ta valstybės tarnyba. Galbūt

kitiems sunku susivokti, kur ta riba tarp politinių ir nepolitinių pareigybių ar valstybės

tarnybos ir kitų viešųjų organizacijų ar įstaigų: jei susikompromitavo

ligoninės/mokyklos direktorius, kiek žmonių supranta, kad jis ne valstybės tarnautojas?

Kiek politiko E. Masiulio kyšio istorija daliai žmonių atrodo rimta priežastimi sakyti,

kad jie ten visi tokie, t.y. ir valstybės tarnautojai? Galbūt trūksta žmonėms žinių, bet ar

minėtus skirtumus sugebėtų paaiškinti ir politikos mokslų 2-3 kurso studentai? Kita

vertus, kai nemaža dalis gyventojų balansuoja ant skurdo ribos ar gyvena skurde, tai

apie kokią, tokių piliečių brandą galima kalbėti? Jų tikslas yra išgyventi, o ne rūpintis

savo pilietinėmis ar politiniais gebėjimais, kad atskirtų, kur yra valstybės tarnybos

institucija, o kur – ne.“

Be to, ekspertai taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad „galų gale ir pačioje valstybės tarnyboje

pasitaiko korupcijos, piktnaudžiavimo ir pan. faktų. Nepriekaištinga reputacija valstybės tarnyboje

yra siekiamybė, bet ne faktas“.

Page 89: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

89

Aukštesni – 7, 7,5, 8 – balai buvo skiriami todėl, kad net pripažįstant, kad valstybės tarnyboje

„yra nemaža dalis ir puikių valdininkų“, vis dėlto tarnyboje „yra daug neskaidrumo,

neprofesionalumo, nemažai žmonių, kurie susiję su partijomis – jie ateina per protekcijas“. Be to,

„institucija nelygi institucijai: kaip atsispindi žiniasklaidoje – [kai kurios] turi geresnį atspindį“.

Labiausiai visuomenės pasitikėjimo vertomis valstybės tarnybos įstaigomis socialinių mokslų

srities ekspertai vardino ugniagesius gelbėtojus, priešgaisrinę apsaugą, kadangi „jų darbo specifika

yra pati dėkingiausia“ ar kad „iš to, kas matoma žiniasklaidoje – ugniagesiai atlieka pareigas

pakankamai gerai“. Tiesiog „jie teikia pagalbą ir, skirtingai nei policija, nebaudžia pažeidėjų, tad

užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą jiems yra lengviausia“. Šalia pastarųjų taip pat nurodomos

nacionalinių parkų administracija, muitinė (kadangi „sutapo pasitikėjimo augimas su tuo, kad

dauguma paslaugų yra perkelta į el. erdvę – tuomet daugiau aiškumo, skaidrumo“), policija (kuria

pasitikėjimas didėja), VMI, „galbūt SODRA, nes joje dirbantys valstybės tarnautojai turi mažai

erdvės piktnaudžiavimams“, „jos mažiau politizuotos, todėl pasitikėjimas jomis didesnis“. Kai kurių

ekspertų nuomone, „labiausiai verta pasitikėjimo būtų ta, kurioje kuo daugiau įdiegta informacinių

komunikacinių technologijų sąveikaujant su žmonėmis: kuo mažiau tiesioginio „face-to-face“

kontakto, tuo geriau pačiai valstybės tarnybos institucijai. Kita nuomonė – piaras, „reikia, kad

atstovai tarnybos mokėtų elgtis su žmonėmis“ (remiantis policijos pavyzdžiu: „kontaktas su policija

pastaruoju metu didina pasitikėjimą – jie įgyvendina visokias policijos mokymo programas“). Dar

viena nuomonė – kad būtent „priskiriamos prie teisėsaugos institucijų bloko [valstybės tarnybos

institucijos] turi didesnį pasitikėjimą“, kadangi ten, kur „yra sąsajos su žmogumi, paprastu

gyventoju, kur yra kasdieniai reikalai, kur yra kasdienybės sąlytis – ne visos institucijos

susitvarko“, tačiau ten, kur yra nusikalstama veika – „ten turi būti greitesnis reakcingumas, nes yra

grėsmė“. Apskritai statutiniais valstybės tarnautojais yra pasitikima labiau, kadangi „jie turi

daugiau galimybių būti tokiais [etiškais]“. Pavyzdžiui, armija, kurioje jau daugiau nei 10 metų

veikiama pagal NATO standartus ir kurioje veikia Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu užaugus

karta, kurios pavyzdžiu tvirtinama, kad „tam tikrų kitų standartų įrėminimas labiau reformuoja

mąstyseną“. Tuo tarpu kitos institucijos (pvz., STT, policija) „patys save disciplinuoja – turi etikos

kodeksus, kas rodo jų progresą“. Taigi pažanga matoma ir ją ekspertai sieja su pasitikėjimo

didėjimu.

Mažiausiai vertomis visuomenės pasitikėjimo ekspertai laiko FNTT, kur „gal žmonės dirba

gerai, bet maži finansiniai ir žmogiškieji ištekliai“; taip pat – spec. tyrimų tarnyba, kuri „gali būti

įtakojama politinių jėgų“, aukštesnis valstybės struktūrų lygmuo, susijęs su finansiniai stambių

įmonių klausimais. Visumoje Lietuvoje yra „institucijų, kurios labiau pažeistos korupcijos“ ir „tos

institucijos apsivalo labai nevienodu tempu – niekas nesikeičia metais ir metų“. Pripažįstant, kad

„korupcija visos visuomenės problema“ sprendimo galimybė buvo matoma tik tame, kad

„pirmiausiai reikia valios, reikia sprendimo“.

Tam, kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba, interviu dalyvavę

socialinių mokslų srities ekspertai vardino tokius praktinio pobūdžio veiksmus:

Informacinių komunikacinių technologijų diegimas suteikiant paslaugas el.

erdvėje vietoje „popieriaus“ ir asmeninių kontaktų. „Internetinis bendravimas turėtų būti

ketvirtosios brandos lygmenyje, kai viešosios el. paslaugos būtų teikiamos tik per interneto

svetainę.“

Darbo efektyvumo didinimas: „Jei žmogus greitai gaus, tai ko jam reikia, jo

nuomonė bus palanki apie valstybės tarnautojus ir pačia tarnybą.“ Šiame kontekste atrandami keli

atsiskiriantys aspektai. Viena – tai tarpinstitucinio bendradarbiavimo sukoordinavimas dalinantis

informacija tarpusavyje. T.y., pavyzdžiui, jei sumokamas mokestis, bet jis nueina ne į reikiamą

valstybės tarnybą, tai institucijos turėtų turėti tarpusavio reguliacinius mechanizmus, bet ne

papildomai reikalauti iš piliečių informacijos ar dokumentų. Kita – „žmogaus santykis – žmogus-

Page 90: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

90

klientas-pilietis – jei jo problema sprendžiama neefektyviai ar duodama suprasti, kad reikalai

nepajudės – jei nėra įdiegta aptarnavimo kokybės sistema ji atsispindi bendrame lygyje“.

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir gebėjimų stiprinimas ir plėtojimas įdiegiant

tiek darbuotojų vidinę rotaciją valstybės tarnybos institucijose, tiek bendradarbiaujant su mokslo

institucijomis, stažuočių jose sistemą, kadangi dabar valstybės tarnautojai yra „apkerpėję“. Tačiau

„didžiausios reformos reikia tarp vadovų, nes paskiriami žmonės, kurie visiškai nekompetentingi

toje srityje, kurią kuruoja“. Tai pasakytina tiek apie žinias ir patirtį kuruojamoje srityje, tiek apie

vadovavimo įgūdžius. Kadangi jei „vadovas neturi vadovavimo įgūdžių, tai reiškia, kad institucija

neturi strategijos; tai reiškia jau visuomenės lėšų eikvojimas tokią instituciją palaikyti“.

Viešumo, informacijos apie institucijas prieinamumo didinimas: „daugelis [valstybės

tarnybos institucijų] darbų lieka nematoma – [todėl siekiant didinti pasitikėjimą] institucija turi

pasakyti, ką jie veikia, ką padaro“. Šis aspektas kai kurių ekspertų nuomone, gali būti ir

kontraversiškas: „Kuo mažiau skaitysime spaudoje apie nesąžiningumo atvejus, tuo bus visiems

geriau“.

Skaidrumo priimant sprendimus (tame tarpe atrenkant tarnybos darbuotojus)

didinimas, kadangi „Lietuvoje įstatymai, programos – puikios, beveik idealios, bet yra problema su

tarnyba – tai problema su žmonėmis: viena – išsilavinimas (jei lyginti JAV, Japoniją); kita – etikos

ir moralės klausimai“. T.y. „valstybės tarnybos institucijos veikla turi būti skaidri ir paremta

principais“.

Biurokratinio aparato renovavimas, kadangi „tarnybose yra biurokratinė mašina,

kurią sulaužyti sudėtinga – yra taisyklės, biurokratija - ji nėra imli naujovėms“. Viena vertus,

referuojant istorinius kontekstus, interviu metu buvo prisimenama, kai Lietuvoje buvo kuriamos

valstybinės institucijos – tuomet „žmonės aukojosi, dirbo veltui; dabar to nėra“. Kita vertus,

atlyginimų klausimas: „tarnyboje negalime daug reikalauti, nes dideli krūviai ir maži atlyginimai“.

Todėl „gal reiktų ko atsisakyti, sutraukti tarnybą ir iškelti aukštesnius standartus – moralinius,

finansinius, intelektualinius“. Tuo labiau, kad Lietuva maža ir yra galimybė „sutraukti [valstybės

tarnybų biurokratines struktūras] – kai ką reiktų sutraukti dėl finansinių išteklių, kad kitiems duoti.

Galiausiai, kai kurių ekspertų nuomone, stiprinant pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis,

„reiktų pradėti nuo organizacinių veiksnių, [kadangi] organizacijos kultūra gali keistis ir formuoti

požiūri į save“. Kiti ekspertai tvirtino, kad kovojant su biurokratija, siekiant viešumo, skaidrumo

reikalinga atkreipti dėmesį į švietimą „net nuo bendrojo lavinimo mokyklos“, kadangi „problema,

kad mokykloje nėra skiepijamos moralinės vertybės“. Dar kiti ekspertai laikėsi nuomonės, kad čia

veikia „tie patys kaip užsienyje“ veiksniai, tačiau „prisideda tikėjimas, kad jos [valstybės tarnybos

įstaigos], kai tau reikės – padarys kažką gerai: tu iš principo manai, kad tos įstaigos yra geros, jos

elgiasi teisingai“. T.y. „Lietuvoje reikia padaryti, kad žmonės tikėtų“; tas padaroma, kadangi visada

veikia socialinis mechanizmas, kuriuo persiduoda pozityvūs kontaktai į tai, kad pradedi galvoti

gerai. Pavyzdžiui, jei „pasitiki policija – tai lemia tavo pasitikėjimą [ir kitomis institucijomis]“.

Visumoje ekspertai palankiai vertino kasmet vykdomas visuomenės nuomonės apklausas

visuomenės pasitikėjimo valstybinėmis įstaigomis: „Gerai, kad daromi tokie tyrimai – matome

visuomenės nuotaikas, gauname laiko eilutę“, tyrimų rezultatų viešinimas „prisideda prie

apgalvojimo, matomumo“. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad „norint detalių ... reikia gilesnių

tyrimų“. Be to, kai kurie iš interviu dalyvių tiesiog abejojo tyrimų metodologijų patikimumu

(„Lietuvoje sekama ne amerikietiška, bet Vakarų Europos tradicija – į tyrimų metodologijas žiūrima

pro pirštus“) bei juos atliekančių tyrėjų gebėjimų bei sąžiningumo („visumoje Lietuvoje prastai su

nuomonės tyrimais“, „tam tikri tyrėjai prieš rinkimus kartais tendencingai skelbia reitingus“) ir

pačių tyrimo dalyvių (respondentų) nuoširdumu. Taigi „reikia žiūrėti į konkrečius tyrimus, ... kaip

naudojami duomenys, kaip jie interpretuojami“.

Page 91: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

91

Interviu metu ekspertai pripažino, kad visumoje nepastebi nei Vidaus reikalų ministerijos

politinių sprendimų, nei valstybės tarnybos įstaigų veiksmų, nukreiptų tobulinti žemiausiai

vertinamų valstybės tarnybos įstaigų veiklą ir didinti visuomenės pasitikėjimą jomis: „viešoje

erdvėje to nesimato“. Be to, „policija yra policija – paprastam žmogui VRM ir policija nėra ta pati

įstaiga“, todėl „kalbant apie [valstybės] tarnybos reformą“ policija (kuria santykinai pasitikima

stipriai) nėra tapatinama su ja, ji „yra kažkas kitas, apie jas kartu negalvoja“, kadangi „policininkas

kita kategorija, tarnautojas – biurokratas“. Todėl atitinkamos reformos visuomenėje gali būti net

nematomos. Viena sąlyginė išskirtis – savivaldybių asociacijos. Kelios rekomenduotinos priemonės

čia galėtų būti stiprinti darbo etiką, didinti aptarnavimo greitį ir kokybę. Viena vertus, ekspertai

svarstė, kad „dviračio išradinėti nereikia“ – reiktų įvertinti užsienio šalių patirtį ir perimti kitose

šalyse taikomus modelius. Tačiau kita vertus taip pat buvo pripažįstama, kad Lietuvoje yra

probleminiai „etikos ir moralės dalykai, kurie, lyginant su Vakarų šalimis, neveikia“. Todėl negali

būti taip, kad „nuvažiavau į užsienį, nusižiūrėjau ir maunu Lietuvoje“; turėtų būti „labiau gilinamasi

ir atsakingiau žiūrima į paslaugų diegimą Lietuvoje“ įvertinant šalies specifiką.

Kalbant apie pokyčius valstybės tarnybos institucijose buvo pripažįstama, kad „situacija per

šiuos metus nemažai keitėsi; nėra, kad institucijose nieko neįvyko: paslaugų teikimo kokybė

pasikeitusi – įgyvendintų sąmoningų priemonių pasekmė“. Tačiau „iš tiesų būtent vadovų pozicija

ir priimami sprendimai perspektyvoje yra be galo svarbūs“ ir „vidaus reikalų sistema kol kas

viešojoje erdvėje yra atviriausia ir labiausiai pasirengusi pokyčiams“. Taip pat SODROJE „keičiasi

efektyvumas, pagerėjo įvaizdis, kaip dirba darbuotojai“. Tačiau „VMI situacija visiškai nekinta“

(pvz., „VMI neskaito angliškai ir bijo dėti antspaudą“ tiesiog dėl darbuotojų kvalifikacijos stokos).

Taigi visumoje socialinių mokslų srities ekspertai pripažino, kad pastebi tam tikrus pokyčius

valstybės tarnybos įstaigose. Vieni iš jų pokyčius sieja su jaunąja karta: „jaunesni ateina moralesni,

laisvesni“, taigi tai – „natūralus procesas su kartų kaita“. Kiti nurodė kontraversiškus atvejus:

„girdime apie vykdomus mokymus valstybės tarnautojams – tai yra labai gerai, bet

girdime ir kitus niuansus: kaip vykstančius mokymus kartu su relaksacijai skirtomis

priemonėmis (pirtys, baseinai), o tai sukelia neigiamą rezonansą visuomenėje“. Be to,

šiame kontekste buvo paminėtas ir sąlyginis statutinių tarnautojų situacijos

išskirtinumas – t.y. „žiniasklaida formuoja įvaizdį, kad statutinėse [valstybės tarnybos

įstaigose] yra proveržis priimant tam tikrus sprendimus“. Tačiau tuo pačiu buvo

pažymima, kad „statutinės institucijos nėra visai viešos ... [jose] lyginant su

nestatutinėmis, yra daugiau problemų, ... kadangi ten yra mažiau kontrolės“.

Vertinant teiginį, kad „valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras etiško

elgesio pavyzdys visuomenėje“ ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni jų laikėsi nuomonės, kad

„kiekvienoje profesijoje yra visokių žmonių – ne išimtis ir valstybės tarnyba, kuri ir gausi, ir

marga“, kad „reiktų atskirti skirtingas tarnybas: visose yra puikių, protingų, etiškų, intelektualių“,

tačiau pripažino, kad „laikyti pavyzdžiu būtų per drąsu“, todėl „tai neleidžia sutikti su teiginiu“. Kiti

buvo kategoriški: „ne, žiniasklaidoje pateikiama daug atvejų, kai pareigūnai daro nusižengimus.“

Kategoriškas „ne“ taip pat todėl, kad valstybės tarnautojai yra „tos pačios visuomenės nariai, todėl

neišsiskiria didesniu moralumu, nei likę visuomenės nariai“. Tai rodo ir atliekamų tyrimų rezultatai

(pvz., galios indekso matavimai), tiek ir bendra logika: visuomenėje „veiksniai veikia bendri‘

valstybės tarnyba nėra tokia [institucija], kuri padaro žmogų moralesniu“. Be to, šiose įstaigose vis

dar „daug neatsakingumo, daug biurokratizmo, girdime korupcijos pavyzdžius“. Ir nors ir „yra gerų

poslinkių, bet jie dar labai menki“. Taigi viena vertus, esami pavyzdžiai (ir dažniausiai referuojant į

policiją) nurodo, kad „galima daryti“, kita vertus, „senos praktikos vis dar egzistuoja“.

Probleminiai valstybės tarnautojų elgesio aspektai, mažinantys visuomenės pasitikėjimą jų

atstovaujamomis įstaigomis:

Page 92: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

92

a) Kyšiai, papirkinėjimas, kas „ypač sietina su savivaldybėmis, policija, visuomenės

sveikatos įstaigomis (pvz., veterinarijos tarnyba), žemės tarnybomis“, nors ir tai būdinga

„skirtingoms įstaigoms skirtingai: gaisrininkams mažiau būdinga“. Šiuo atveju, prevencija visur

būtų ta pati: skaidrumas, viešumas, švietimas.

b) Nesąžiningumas, kuris būdingiausias SODRAI, FNTT, policijai, seniūnijoms.

c) Piktnaudžiavimas galia, kuris turėtų būti analizuojamas kiekvienu atveju atskirai,

tačiau visgi būdingesnis monopolinėse tarnybose (pvz., FNTT, policijoje). Taip pat tai būdinga

„visoms administracijoms, kurios turi parašus dėti“. Čia svarbu pastebėti, kad apskųsti pareigūno

veiksmus galima tik Seimo kontrolieriui, bet „praktika rodo, kad nei vienas, apie kurį buvo

pranešta, nenukentėjo; išplaukdavo sausas“, nes „taip sukurta sistema, kad piktnaudžiavimui

sudarytos sąlygos“. Taigi nepasitikėjimas siejamas ne su pavienių individų poelgiais, o su

sistemomis, instituciniais procesais ir kontekstais.

d) Interesų konfliktai pasitaiko visur; „gal seniūnijose daugiausiai“.

e) Diskriminacija nėra ypatingai būdinga valstybės tarnybos institucijoms, tačiau

pasitaiko tendencingi požiūriai į tam tikros lyties atstovus, t.y. „jei vadovas moteris, tai vyrai turi

palankesnes sąlygas, jiems daugiau leidžiama nei moterims, ir pan.“

f) Psichologinis spaudimas, ekspertų nuomone, yra labai populiarus Lietuvoje; taip pat

vadinamieji mobingas, bosingas, psichologinis smurtas. Ekspertai tai pirmiausiai sieja su vadovų

asmenybėmis ir leidimu sau piktnaudžiauti turima galia. Vienintelė ekspertų įvardinta prevencinė

priemonė prieš tai – viešumas.

g) Nepotizmas, pažįstamų protegavimas yra būdingas visoms valstybės tarnybos

institucijoms.

h) Skundų ignoravimas yra galimas, būdingas visoms valstybės tarnybos institucijoms.

i) Kvalifikacijos trūkumas gali pasitaikyti visose valstybės tarnybos institucijose, tačiau

visumoje „valdininkai kompetentingi“.

j) Arogancija klientų atžvilgiu nėra labai paplitusi valstybės tarnybos institucijose, bet

„yra kaip kur“.

k) Sprendimų vilkinimas gal ir atskirais atvejais, bet būdingas „visoms

administracijoms“. Šiame kontekste buvo pasiūlymas „paspekuliuoti“: „šiais laikais norime viską

gauti greitai ... jei vilkini sąmoningai, tai ir turime sąžiningumo stoką; su tuo susijęs ir įstatymų

nesilaikymas“.

l) Įstatymų (kitų normatyvinių aktų) nesilaikymas nėra būdingas valstybės tarnybos

institucijose.

m) Biurokratizmas yra būdingas visoms valstybės tarnybos institucijoms.

Papildant ką tik pateiktą sąrašą, korupciją ekspertai kėlė į pirmą vietą ir siūlė ją suvokti

bendresne prasme siejant su veiklos skaidrumu, kaip bendresne problema. Antroje vietoje liko

nepotizmas („siekiama daryti konkursus“, bet tai problemos nesprendžia), ir nors jis „labai mažina

pasitikėjimą valstybės tarnybą, ... yra tik vienas iš atspalvių korupcijos“. Trečioje vietoje atsiranda

biurokratizmas, kaip problema, „nes institucijos turi savo interesus, tarnautojai turi interesus, todėl

ne visos reformos gali būti įgyvendinamos dėl institucijos inercijos – valstybės tarnautojai gina savo

interesus“. Tuo tarpu „bendravimo kultūros problemos nėra pagrindinės, nes dauguma žmonių

mandagiai bendrauja. Gali būti pavienio tarnautojo, bet nėra sistemiškai“. Tačiau kvalifikacijos ir

gebėjimų stoka pasireiškia kaip reikšmingas veiksnys. Be to, „esmė yra lyderiai – jie turi atsirasti ir

išsireikalauti, kad to nebūtų“. Ekspertų teigimu, „nepotizmas atsiranda tada, kai tie, kas skiria, tai

toleruoja – reiškia, tai politinės valios klausimas“.

Ekspertai sunkiai galėjo vardinti valstybės tarnybos Lietuvoje reformas (jų dalis). Planas

nauju VTĮ susieti žmogiškųjų išteklių vadybos praktikas su kvalifikacijos ir gebėjimų modeliu

interviu metu buvo įvardintas kaip, viena vertus, negirdėtas, kita vertus – „tikslingas, kaip ir bet

kurioje profesinėje grupėje“. Tačiau kiek tai realistiška ekspertams buvo sunkiau vertinti, kadangi

Page 93: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

93

„mūsų įstatymai, programos yra puikios – klausimas, kaip veikia praktikoje – matom, kad yra daug

deklaracijos, problemų“. Be to, ekspertų nuomone, „etikos principų taikymą reiktų sieti su

kompetencijų modeliais“. Ir kadangi tai – kultūros dalykas, pirmiausiai turi būti „švietimas,

sąžiningi konkursai, atranka“. Taigi „tai pakeis karta, jie savaime pasikeis“.

Kvalifikacijos ir gebėjimų kontekste atkreiptas dėmesys ir į etinių principų taikymą, etikos

vadybos priemonių diegimą kaip galimą priemonę pasitikėjimui didinti: „savaime suprantama, kad

be etikos niekur nepajudėsi“, nes „bet kuriuo atveju pirmiausiai remiamės į etinius ir teisinius

principus – tai nediskutuotinas klausimas“. Tačiau, „jei siekiama efektyvinti valstybės tarnautojų

kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymą“ įgyvendinant tam tikras reformas, pirmiausiai „turėjo būti

įvertinta, nustatyta kokios yra tos problemos“, kadangi „vien daryti reformą dėl reformos [nėra

prasminga]“. O, kaip prisipažino ekspertai, „nesu mačiusi to tyrimų“. Dar daugiau, ekspertai kėlė

klausimą, „kaip patikrinti, ar žmogus etiškas – ar yra testai, subtilus dalykas“.

Kai kurie interviu dalyvavę ekspertai kalbėjo, kad valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai

atsižvelgia į žemesnės klasės, socialiai atstumtų, pažeidžiamų grupių interesus, tačiau negalėjo

konkretizuoti tų grupių. T.y., „reiktų žiūrėti grupėse – ką grupės pačios sako“. Tačiau viena vertus,

atsakomybė buvo suverčiama pačiai socialinei grupei: „jei ji nėra susitelkus, susiorganizavus, tai

sakys, kad nepakankamai atsižvelgia“. Kita vertus, įvertinant, kad „valstybės tarnybos veiklos

veiksmingumas vertinamas pagal realius pasiekimus – kokie pasiekimai užtikrinant žmogaus

socialines ekonomines teises, kokie pasiekimai užtikrinant visuomenės darnią raidą ... jei į tai

žiūrim – į kieno interesus neatsižvelgia – aišku, į tų, kurių padėtis mūsų visuomenėje yra silpna,

bloga; o tokių labai daug, didžioji dalis visuomenės“. Taigi „yra kur stengtis“. Kiti ekspertai,

pratęsiant santykinai retoriškus samprotavimus, tiesiog sakė, kad „Valstybės tarnyba neturėtų

orientuotis į kažkokias socialines grupes: banalios tiesios – visiems privaloma tarnauti vienodai.

Viskas Konstitucijoje parašyta.“

Kalbant apie valstybės tarnybos depolitizavimo prielaidas, kai kurie interviu dalyviai

pastebėjo, kad „seniau buvo politizuota, dabar mažiau“, nors vis dar yra. Taigi „varžtai jau uždėti –

matom, kaip ateina merai, daromos organizacinės reformos; teisminiais keliais, per profesines

sąjungas žmonės ginasi“. Ekspertai laikėsi nuomonės, kad valstybės tarnyba neturėtų būti

politizuota ir kad ji turėtų veikti „nepriklausomai nuo politikos“:

„[valstybės tarnyba] turi būti apolitiška, bet pilietiška. Pilietiškumą reikia atskirti nuo

politiškumo. Tarnyboje turėtų dirbti pilietiški žmonės – turintys motyvaciją dirbti dėl

pilietinės visuomenės. Motyvacija turėtų ateiti per švietimą. ... Atrenkant darbuotojus

reiktų skalės – kaip patikrinti jo pilietiškumą: kiek jis buvo savanoriu, dalyvavo

akcijose. Jei sugebėtų [atrinkti] pilietiškus, viskas keistųsi – ir etikos klausimai.

Problema ne kvalifikacijoje ir gebėjimuose, bet moralėje ir etikoje.“

Taigi „Lietuvoje [valstybės tarnybos įstaigos] mažai politizuotos – nėra ką depolizuoti labai“.

Tačiau egzistuoja kitas dalykas – „nepotizmas, partiniai statytiniai, kurie nors nėra politiškai

skiriami, bet neskaidriai atsiranda tuose postuose“. Ekspertų nuomone, „valstybės tarnyba šito pati

neišspręs – kol nėra [politinės] valios“, „iš vidaus sistema nepasikeis – turi būti paskirti vadovai,

kurie įgyvendins tai – yra politinis užnugaris įgyvendinimui“. Čia buvo prisimenama tai, kad

„konservatoriai mėgino; jiems kai kur pavyko, kai kur ne.“ Tačiau buvo kategoriškai laikomasi

nuomonės, kad „tik toks modelis, jokio kito modelio sėkmingo nėra“.

Kiti ekspertai svarstė, kad depolitizacija „galbūt ir padėtų“, tačiau tai įmanoma tik tada, kai

„Lietuvos politinė klasė suprastų tokio sprendimo svarbą“. Ir tai neįmanoma, nes „pirma norima

susodinti savus, o paskui jau paskelbti naują depolitizacijos erą“. Šiame kontekste buvo siūloma

Page 94: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

94

prisiminti viceministrų ir ministerijų kanclerių politinio/nepolitinio statuso keitimo peripetijas,

kurios „iliustruoja politinės klasės mentalitetą“. Tuo tarpu „kiekviena vyriausybė ateina su savo

programa ir paketu – ką nori nuveikti, su savo prioritetais, todėl vargiai [įmanoma] depolitizuoti,

šiltų vietų saugojimas žmonėms, kurie neturi kvalifikacijos išlieka problema – tai nepotizmo, ne

politikos problema“.

Dar kiti ekspertai sakė, kad apskritai „būtų naivu sakyti, kad depolitizavimas išgelbėtų

valstybės tarnybą“, kadangi „valstybės tarnyba ir politikai neturi veikti kaip atskiros grupės, kai

vyksta valstybės strateginių sprendimų priėmimas“. Tačiau ir vėl buvo sugrįžta prie nepotizmo

tematikos: „gebėjimas atrinkti net politinės partijos deleguotą asmenį – kad gebėtų atrinkti

kompetentingą, kad nebūtų, kad kažkas neteko pareigų ir persėda ant kitos kėdės“.

Atsakant į klausimą, kaip būtų galima paskatinti valstybės tarnybos įstaigas stipriau

savireguliuotis, kai kurie ekspertai sakėsi tiesiog neturintys nuomonės. Kiti čia kėlė klausimą dėl,

pavyzdžiui, to, ar apskritai „valdininkų [etikos] kodeksai turėtų veikti“ tame kontekste, kad „bijom

baudžiamojo kodekso, kitų įstatymų, tačiau kiek etikos komisijos yra veiksmingos?“ Be to, esant

ydingoms kultūroms, „etikos komisijos ir kitos moralinės institucijos gali būti panaudojamos

susidorojimui“. Apskritai, „etika yra etika, moralė yra moralė – žmonija neišrado tokių teisinių

normų, kuriomis reglamentuoti moralę; to nėra ir nebus“, todėl „švietime svarbu įdiegti etines ir

moralines vertybes“. T.y., „mikro lygmenyje gal to neišspręsime, bet makro lygmenyje - karas,

stichija gal pakeis mūsų elgesį“. Paprastesnis įžvelgiamas būdas – „biurokratizmą galima

išgyvendinti nekeičiant valdžios, paskiriant geresnį vadovą“. Arba netgi dar drastiškiau: „iš viršaus į

apačią – jei politinės valios ir sistemos ne paskatintų, bet priverstų, nes be politinio spaudimo niekas

nenori keisti, nes gerai kaip yra“.

Apsvarstant valstybės tarnybos institucijų savireguliacijos klausimą buvo atkreiptas dėmesys

ir tai, kad „reikia galvoti apie mokymų iniciavimą ne tik darbuotojams, bet ir vadovams“.

„Darbuotojams dažniausiai viskas būna aišku, bet santykis su vadovu, kuriam visai nesvarbu, kaip

turi būti – nesirealizuoja, nesireguliuoja savaime“. Todėl „reiktų galvoti apie institucijų vadovų ar

mokymus, ar pasirinkti kitą atrankos mechanizmą“. Kitas kontekstas čia atkreipia dėmesį į vertybes:

ekspertai pastebi, kad valstybės tarnybos „prirašo krūvą vertybių, bet nepaima jų turinio“. T.y.,

profesionalumas, skaidrumas pasiimami kaip žodžiai, o praktika verčia kelti klausimą „kur buvo

skaidrumas, efektyvumas, atsakomybė?“. Ekspertų nuomone, šioje plotmėje „gal padėtų į vidines

ginčių, etikos nagrinėjimo komisijas įtraukiant išorinius žmones“ tam, kad „negalėtų savivaliauti

vadovai“. Tačiau ir vėl: „kaip išvengti principo, kad ‚pasirenku patogų asmenį‘?“ Visumoje, reiktų

atrasti vidinio drausminimo mechanizmą, kuris veiktų institucijų viduje, tačiau ateitų iš išorės ir

„pradžioje neleistų sau elgtis, nes kiti žinos, paskui išaugs, kad tiesiog negalima taip elgtis, kad

atsirastų atmetimo reakcijos“.

Be to, čia taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent „naujai sukurtos įstaigos yra

skaidresnės, [tuo tarpu] likusiose iš sovietmečio – daugiau neskaidrumo“. Pavyzdžiais čia buvo

minimos Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybės saugumo departamentas. Tuo tarpu „Specialiųjų tyrimų tarnyba – kaip ir naujai sukurta

[institucija], bet čia daug ko nematom ir negalime vertinti“. Taip pat kaip veiksminga teigiama

dedamoji buvo nurodomas tarptautinis bendradarbiavimas ES, kuris ypatingai padeda statutinių

tarnautojų tobulėjimo atžvilgiu. („Čia mūsiškiam yra pasitempimo – važiuoja į misijas, pasirodo

puikiai (kariai, policija, muitinės pareigūnai) – galėtume net būti pavyzdys.“) Taigi apibendrinant –

siekiant didinti VT efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą siūlomos 3 priemonės: „švietimas,

moralumas, tarptautinis bendradarbiavimas“.

Page 95: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

95

Toliau išvardintos ekspertams vertinti pateiktos priemones veiklos efektyvumo ir visuomenės

pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo aspektais susilaukė įvairių komentarų. Konkrečiau,

vertinant Standartinių veiklos procedūrų laikymąsi priimant sprendimus ekspertai siūlė įvesti

daugiau lankstumo, kadangi „lazda su 2 galais – iš principo yra gerai, bet Lietuvoje labai mėgsta

taip pasilaikyti standartinių taisyklių, kad jei privalo atsakyti po 14 d., tai taip ir atsako, neatsako

pirmą dieną“. T.y., viena vertus, „standartinių procedūrų laikymasis yra skaidrumo užtikrinimas“,

tačiau kita vertus „standartizacija nebūtinai garantuos skaidrumą ir efektyvumą“, standartizuotais ir

nekomplikuotais atvejais turėtų „neįjungti procedūros, bet rasti lankstesnį sprendimą – ne

biurokratizuoti viso proceso“.

Valstybės tarnautojų techninių kvalifikacijos ir gebėjimų tobulinimas, ekspertų nuomone,

vienareikšmiškai yra svarbus, bet „be moralinių etinių dalykų negalime nieko garantuoti“. T.y.,

„kiekviena institucija turi galvoti apie savo darbuotojų kvalifikacijos ir gebėjimų stiprinimą“,

tačiau, kaip ekspertai atkreipė dėmesį, kol kas tie mokymai yra „graudūs“, tai – „pasižaidimas –

pakeisti aplinką“ arba „kažkam užsidėti varnelę į menką CV“ (pvz., nupirkus etikos mokymus viešo

konkurso būdu už 8 Eurus). Kvalifikacijos tobulinimo kontekste kelios išryškėjusios temos buvo

gana skirtingos. Viena – tai pačių darbuotojo motyvacija tobulinti savo kvalifikaciją ir gebėjimus

bei organizacijos požiūris į juos („kiek tos žinios ir jų sklaida vertinama institucijoje“). Kita –

darbuotojų rotacijos valstybės tarnyboje svarba plėtojant kvalifikaciją ir gebėjimus („perkėlimas

gerai, kai gali pasisemti patirties“). Trečia – periodiškos atsakingos darbuotojų kvalifikacijos

atestacijos problema (atestacija „daugiau kaip sąrašo patikrinimas, ne jo [darbuotojo]

kvalifikacijos“]. Galiausiai – konkreti kvalifikacija ir gebėjimai, kuriuos minėjo ekspertai, buvo

užsienio kalbos mokėjimas, techniniai gebėjimai ir mokėjimo atsakyti paprasta žmonių kalba („Visi

įgudę daryti referencijas į teisės aktus – gerai, bet jie nesugeba paaiškinti, interpretuoti kaip reikia

daryti – paprastam žmogui be specializuoto [teisinio] išsilavinimo nesuprantama. Mokėjimas

paprastai padaryti.“).

Aiškių veiklos taisyklių, kurių pagrindu priimami sprendimai, laikymasis valstybės

tarnybos įstaigose ekspertų manymu yra labai svarbu. T.y. „procedūra turi būti aiški ir skaidri“.

Tačiau praktika rodo, kad „to visiškai nesilaikoma“: inovatyvūs sprendimai (pvz., pasiūlymai

sukontroliuoti procesą įsigilinus į priežastis) bent kai kuriose valstybės tarnybos institucijose

„tiesiog atmetami“. Be to, kai kurios taisyklės atrodo „absurdiškai juokingos“ (pvz. sijono ilgis,

švarkas, t.t. – „jei tiesiogiai nebendrauji su klientais“).

Įstaigos taisyklių ir procedūrų skelbimas viešoje erdvėje ekspertų buvo vertinamas kaip

„kol kas ... silpnas“. Be to, „principus paskelbti gerai (bet jie dabar žinomi, niekas neslepia), bet

esmė yra praktika – jų laikytis.

Ekspertai sutiko, kad vieno langelio principo taikymas jau įdiegtas daugelyje įstaigų, bet jo

efektyvumu, veiksmingumu kai kurie ekspertai abejojo. T.y, ir vėl „lazda turi 2 galus“: visumoje su

juo „yra geriau nei be jo“, „iš principo daugeliu atvejų yra gerai“, „jis yra patogus“. Tačiau

nepaisant to, vis dar „yra raštų, kurie rašomi formaliai, kurių net neatsako“. Nors buvo

pripažįstama, kad Vakarų šalyse šis principas veikia, „šiandien Lietuvoje nepasakyčiau, kad kas

nors labai veiksmingai pasikeitė“: „jei ateini su klausimu, kurio langelis nežino, tai nežinia, geriau

ar blogiau“.

Viena vertus, e.sistemų (e.valdžios sistemų) sukūrimas „prisidėtų prie [valstybės tarnybos

institucijų] efektyvumo, bet mūsų visuomenė sensta ir dalis mūsų senjorų el. erdvėje nelabai

gyvena“. Taigi tai lemtų tai, kad „ne visi piliečiai bus įtraukti“. Čia buvo nurodomas Estijos ir

konkrečiai Talino savivaldybės atvejo pavyzdys – didžioji dalis sprendimų/raštai pateikiami el.

erdvėje ir matoma, kaip jie vaikšto tarp padalinių/specialistų. Kita nuomonė buvo kontraversiška ir

Page 96: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

96

atkreipė dėmesį į tai, kad „e. valdžia yra sudėtingas dalykas“ ir „esmė ta, kad e. valdžia kaip tokia

nieko neišsprendžia iš principo: jei pas tave veiklos procesai blogi, tai jie bus blogi prie e. valdžios;

tai nepadės, jei šiaip nesusitvarkai“. Kaip ekspertai sakė, „nebent stebuklas: technologinis

reikalavimas privers daryti tai, ko nedarei“. Be to, „iš valdininkų reikalauja daug darbo, bet niekas

neįrodė, kad tai didina darbo efektyvumą“. Dar daugiau: esama sistema buvo kritikuojama sakant,

kad „esmė – kaip įgyvendinama dabar – taip negalima daryti iš principo: jei darai, tai turi padaryti iš

karto gerai žmogui“. Čia buvo pasiremta „katastrofišku“ SODROS sistemos pavyzdžiu, kur „el.

parašas – pati pagrindinė dalis e.valdžios – neveikia“ („Estai pradėjo nuo šito, nes be šito negali

nieks veikti. Pas mus kažkas vyksta, o šito net nėra. Yra alternatyvos, bet jos keistos.“).

Valstybės tarnybos įstaigų vidaus procesų auditas ekspertų buvo pripažintas kaip (labai)

„svarbus“ ir nurodoma, kad „dabar daro valstybės kontrolė“, tačiau ji „žiūri biurokratiškai“, „tikrai

ne visumą vertina, [tik] tam tikrus klausimus“. Ekspertai svarstė, kad būtent kontrolės institucijos

galėtų įpareigoti teisiškai – „kur eitų ir etikos aspektai, kad būtų auditas ne tik darbuotojams, bet ir

vadovams, kad nebūtų baimių pranešti, kokia situacija“. Taip pat audito rezultatų „skelbimas,

aptarimas žiniasklaidoje – labai gerai – gal kai kur gyventojai nemato subtilybių ir pasipiktinimas

nevertas“. Tuo tarpu „matymas dalykų sušvelnintų reakcijas“. Nepaisant to, „vis tiek išorinis

[auditas] dagiau pasakys; [vidinis auditas] pačiai organizacijai, kaip ji gali pati save reguliuoti“.

Etikos mokymai ekspertų buvo vertinamai labai teigiamai, tačiau jau anksčiau minėto

klausimo kontekste: „bet ar galima išmokti etikos“, „įgauti savybių“? Todėl kai kurie ekspertai

manė, kad visgi „mokymai nereikalingas dalykas: žmogui pakanka sakyti, kad turi vadovautis

parengtu etikos kodeksu“.

Valstybės tarnybos įstaigų vadovų kasmetinis vertinimas, atsižvelgiant į visuomenės ir

jiems tiesiogiai pavaldžių darbuotojų vertinimus ekspertų buvo komentuojamas kontraversiškai.

Vieni sakė, kad „turi būti“, „tai svarbu“. Kiti – kad „nebent retesnis, nes ... per metus nelabai ką gali

padaryti“. Dar kiti tvirtino, kad „metinės ataskaitos – absurdas“. Visumoje, atkreipiant dėmesį į tai,

kad jei „vadovas nepatinka visuomenei – blogai; visuomenės nuomonė turėtų būti kreditas, bet

turėtų būti visuma – rezultatai, vidiniai procesai, kt.“ ir kad „turime vertinti kvalifikaciją“,

daugiausiai svarstymų susilaukė pačių ataskaitų forma ir turinys. T.y., viena, Valstybės tarnybos

vertinamos pagal skirtingus kriterijus, nes „vienos daro rezultatą, kitos – prižiūri“. Taigi jų

ataskaitos turi būti esmingai skirtingos. Čia iškyla apskritai veiklos vertinimo kriterijų klausimas,

nes „valstybės kontrolė efektyvumą vertina pagal tai, kiek dokumentų parengta ir kokie tai

dokumentai“ – t.y. tik kiekybinius rodiklius, neatsižvelgiant į kitus (pvz., dalyvavimas posėdžiuose,

kita realiai daroma veikla). Be to, ataskaita turėtų būti parengta vadovaujantis strateginiu veiklos

planu – „ką nuveikei, kaip darei“ ir vertinti „ne ataskaitą, bet veiklą visumoje“. Kitas dalykas yra

tas, kad „yra begalės ataskaitų, kurios tiesiog neskaitomos“. Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad turi

vykti vieši metinių veiklos ataskaitų pristatymai, jos turi būti viešinamos institucijų tinklapiuose,

siunčiamos suinteresuotoms grupėms; ataskaitos turi „turėti turinį, kurį verta skaityti“, jos turi

„informuoti visuomenę“.

Priemonė – institucijos skatinimas arba nuobaudos už jų darbuotojų ne/tinkamą elgesį –

ekspertų buvo sutikta skeptiškai. T.y., viena vertus, buvo suabejota tuo, kad jei „Valstybinė

institucija atlieka funkciją – nubaudi, tai reiškia ką? – ji nevykdo tos funkcijos?“. Kita vertus, „tas

sutvarkyta VT įstatyme, todėl negalima plėtoti interpretacijas“. Pereinant prie diskusijos apie

vidines institucijų skatinimo ir nuobaudų skyrimo sistemas buvo pažymima, kad „Lietuvoje sistema

nelabai gera – skatinimas labai menkas ir nuobaudos labai menkos – jos nėra kaip sistemos; šitai

turėtų būti labiau išvystyta“. Be to, „nuo vadovo pozicijos priklauso, ar jis bus linkęs skatinti

darbuotojus: mechanizmai yra, bet ar jie veikia?“ Ir apskirtai, ekspertai klausė:

Page 97: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

97

„Ar kas skatina gydytojus, kad jie sėkmingai išgydė ligonius? Ar mokytojus, kad jie

suteikė žinias mokiniams? Neturėtų valstybės tarnautojai būti privilegijuota kasta,

kuriai būtų skiriami kažkokie skatinimai už tai, ką jie ir taip turi padaryti. Anoks čia

žygdarbis, kai atlieki gerai tai, kas tau priklauso pagal pareigines instrukcijas. Gerai

dirbi, turi šansų kilti karjeros laiptais. Ir viskas. Bet ne priedai, priemokos ar dar

kažkas. Skelbiama, kad priimami nepriekaištingos reputacijos, o paskui mokame

papildomai už tai, kad jie tikrai atlieka savo pareigas...“

Kaip ir visos priemonės, vidinė „karštoji“ linija, kuria darbuotojai galėtų pranešti apie

savo kolegų/vadovų netinkamą elgesį, ekspertų buvo komentuojama skirtingai. Vieni teigė, kad

„įmanoma Lietuvoje“, kad „prisidėtų prie pasitikėjimo“, nors tai yra ir visiškai kraštutinė priemonė,

kai kitos neveikia“. Kitai ekspertai abejojo:

„Gal ir geras dalykas, bet abejoju tuo – nes nėra liudytojų apsaugos įstatymo. Tu gali

pranešti teisėsaugos institucijai, bet jie aiškinsis kas, kodėl pranešė. Neveikia liudytojų

apsaugos įstatymas. Nepasitikiu juo.“

Aktyvus bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, kai kurių ekspertų nuomone,

vyksta. Kita dalis teigė, kad „galėtų būti“, „reikalingas“, nes „tai pačios visuomenės informavimas

kas yra daroma, kas atsakingas ir visuomenės švietimas kas yra valstybės tarnyba“. Tačiau tuo pačiu

buvo keliamas pasitikėjimo žiniasklaida klausimas: žiniasklaida „kaip verslo bendrovė didina

tiražus, pelną ir ne visada suinteresuota skelbti informaciją“. Todėl „jei nusipirkę, apmokėję –

tvarkoj, bet ne visada tas yra“. Ir tuomet:

„Ten, kur ateina žurnalistas iš savo iniciatyvos, yra gerai. Bet ten, kur vadovas

pasikviečia ir diktuoja, kokią žinutę ištransliuoti, diktuoja jos turinį ir žinai, kad tai yra

dalis tiesos – [blogai]. Žurnalistas turi būti įgudęs, kad atskirti, kad tai butaforinė

žinia.“

Visos aptartos priemonės gali būti veiksmingos, tačiau ekspertai kėlė klausimą dėl to, kuo tų

priemonių diegimas paremtas Lietuvoje: egzistuoja „nepaprastas trūkumas patikimos socialinės

informacijos, kuria remiasi tokios reformos“, „sprendimai turi remtis patikimais duomenimis ir

patikima informacija“.

Verslo atstovai

Interviu dalyvavę verslo atstovai savo pasitikėjimą valstybės tarnyba vertino nuo 2-3 balų

(„Žinoma, yra teigiamų išimčių, todėl 3, o ne 1“) iki 8 balų. Žemiausius vertinimus nulemia tai, kad

„tarnautojai formaliai atlieka savo darbą, nesistengia paaiškinti klientams jų teisių, galimybių“, kad

„nėra palaikymo ir paramos, o tik „smaugimas“ pradedančiajam verslui“. Verslo atstovai minėjo

didelius sumokamus mokesčius valstybei ir menkai iš jų matomą naudą: „jei pas mus kainos tokios

... didesnės negu visur kitur, tai reiškia, kad mes išlaikome valstybę pakankamai gerai, [todėl] ji

galėtų kažkaip pasidėlioti tuos visus dalykus, padalinti verslininkams po saldainį“. Nuo šių

komentarų nesiskiria ir tie, kuriuos sakė ir aukštesnius vertinimus įvardinę verslo atstovai: „ne visos

įstaigos veikia taip, kad patartų verslininkui, padėtų rasti informaciją, išspręstų jam iškylančias

problemas, atsižvelgtų į įvairius verslo atstovų gebėjimus“. Be to, čia pat buvo atkreiptas dėmesys į

tai, kad „smulkus verslas privalo teikti tiek informacijos įvairioms įstaigoms, kad savaime daroma

išvada, jog valstybė nepasitiki verslu“. Taigi „jei viskas veiktų paprasčiau smulkiam verslui, tai

būtų aukštesnio abipusio pasitikėjimo prielaida“.

Page 98: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

98

Šio klausimo kontekste išryškėjo kita verslo atstovų diskusija – tai, kad “tarnautojų niekas

nevadina tarnautojais, o valdininkais, nes visada pas juos reikia eiti prašyti“. T.y., jei žodis

„tarnautojas“ suponuoja, kad tas pareigas užimantis asmuo padės klientui žinodamas savo

administruojamos veiklos specifiką, tai žodis „valdininkas“ reiškia, kad „reikia eiti prašyti ir tik nuo

jo požiūrio priklausys, ar jis padės, ar ne“, kadangi valdininkas mano, kad „gauna atlygį ne už

pagalbą žmogui, o už parašo padėjimą“.

Šių verslo atstovų nuomone, labiausiai vertos visuomenės pasitikėjimo yra VMI, Sodra,

Valstybinė kelių ir transporto inspekcija ir policija, „nes jie sprendžia konkrečias problemas: gavai

baudą, sumokėjai, išsiėmei licenciją, sumokėjai mokesčius“: „viskas internete, užpildai formas ir

lauki rezultato, ar patvirtino, ar atmetė ... jeigu taip atsitinka, ir daro tai labai mandagiai“. Be to,

„policija dirba pagal savo galimybes, su jais gali kalbėtis argumentais“, „SODROJE moterys

paslaugios, suteikia papildomos informacijos, į kurią atsižvelgdamas gali priimti tinkamiausią

sprendimą“.

Tačiau kitų verslo atstovų tarpe, priešingai, SODRA patenka tarp tų įstaigų, kurios mažiausiai

vertos visuomenės pasitikėjimo, kadangi tai apskritai „visų verslininkų labiausiai nemėgstama

tarnyba“, nors ji tik atlieka vykdomąją funkciją ir „gal kaip institucija ji dėl to [jog renka

mokesčius] [nėra] kalta“. Būtent SODROJE „susidaro įspūdis, kad ten mažai kas dirba arba niekas

nieko nežino“: „klausimas, kurį buvo galima išspręsti greitai, buvo sprendžiamas tris dienas [nes] ...

niekas visiškai nerodo iniciatyvos pateikti kuo greičiau atsakymą; pats turi skambinėti po kelis

kartus norėdamas gauti atsakymą“. Taigi „mokesčiuose buvo viskas greitai, aiškiai, konkrečiai, o

štai SODROJ viskas labai sudėtinga“.

Tarp pasitikėjimo nekeliančių įstaigų taip pat buvo minimos žemėtvarkos įstaigos,

savivaldybės, kadangi, pavyzdžiui, patirtis su savivaldybės atstovu buvo tokia, kad „turėjau laukti,

kol tarnautoja ledus baigs valgyti ir mane aptarnaus“. Šiame sąraše atsiranda ir aukščiau minėta

VMI, kadangi šios įstaigos tarnautojai „jaučiasi kaip dievai, ko paklausi, to negausi – turi užduoti

labai apgalvotą, protingą klausimą, kad gautum tikslią informaciją – jie elgiasi tarsi būtų tavo verslo

vadovai, nes jiems turi aiškintis, kodėl pas tave daug ar mažai pajamų, nors jų pareiga yra skaičiuoti

mokesčius, ar jie teisingai sumokėti, o ne aiškinti, kodėl apyvarta per maža“. Tačiau VMI finansinės

klaidos atveju atitaisymas nedaromas – „jeigu pats nepastebi – permoki mokesčius – jie juos

„pasaugo“, net nesikreipia, kad permokėjot ar pan.“ (pvz., „Gali ir du kartus PVM priimti, jeigu du

kartus deklaravai“). Kita šiame kontekste pasakota istorija:

„[VMI] siunčia laišką, kad tu nesumokėjęs 10 EUR. Sumoki. Po kelių dienų gauni

laišką, kad nekreipkit dėmesio – klaida. Bet pinigai pas juos liko kaip permoka. Jiems

tai skaičiai, o verslininkui tai realūs jo pinigai, jo duona. Nekalbu apie 10 eurų, yra

buvę didesnių sumų. Jei jau jie permokas pasilaiko ir negrąžina, tai kaip versle tegul ir

palūkanas verslui moka.“

Teiginys, kad valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras etiško elgesio

pavyzdys, verslininkų buvo priimtas nuo „taip“ iki kategoriško „ne“. Viena vertus, valstybės

tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys, nes „įstaigos, su kuriomis aš turiu reikalų, bando

suprasti verslininką, jo sunkumus ir padeda juos spręsti nepažeisdamos įstatymų patarimais“. Kita

vertus – „visur visokių žmonių yra“: „Etišką elgesį lemia ne taisyklių ir tvarkų kiekis institucijoje, o

žmogaus požiūris į jas“. Trečia vertus, valstybės tarnybose vis dar susiduriama su kliento

ignoravimu, nepagarba jam (ypač jei tai klientas iš periferijos ir „neturi ‚naglumo‘ pastovėti už

save“).

Page 99: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

99

Šiame kontekste vertinant pokytį valstybės tarnautojų elgesyje etinių principų taikymo

požiūriu, kai kurie verslo atstovai tokį pokytį pastebi teigiama linkme profesionalumo, sąžiningo

elgesio pavyzdžių daugėjime. Pavyzdžiui, „SODROJ vyresnio amžiaus tarnautojos yra labai

paslaugios, pataria, suteikia informaciją aktualiais klausimais; jeigu reikia laiko atsakymui (išimti

pažymą ar pan.), jos asmeniškai paskambina, kad jau paruošta“. Tuo tarpu kiti verslo atstovai tokių

pokyčių valstybės tarnybos institucijose neįžvelgė, kadangi „sudarytas tas iš kartos į kartą

perdavimas: tu ateini, o darbuotojas neturi laiko – jos visos sėdi kavą geria. Tai aš galvoju, [kad] tas

„aš neturiu laiko“ yra labai toks įdomus atsakymas, nes aš kiek atėjus matau, kad ten visi turi laiko,

bet tiesiog tu jo negauni.“ Tokia situacija aiškinama tuo, kad „labai daug įtakos ir iš to, kad toj

instancijoj tai leidžiama daryti – kad tu gali sau leisti sėdėti ir nieko neveikti, nors pas tave už durų

laukia žmonės, kurie turi kažkokius tai klausimus“. Taigi čia dėmesys atkreipiamas į vidinius

organizacijos darbo organizavimo procesus bei apskritai darbo kultūros klausimus.

Kitas verslo atstovų požiūris yra dar labiau kategoriškas: „pokyčiai nejaučiami“ arba „jie

labiau neigiami“, kadangi „požiūris į verslą iš anksto yra neigiamas, įtarus, tarsi jeigu galėtų, tai

verslą apskritai uždraustų“. „Santykis tarp tarnybos ir verslo yra susipriešinimo: ... tu dirbi, o jie

kontroliuoja. Verslas žaidžia žaidimą, kaip pasilengvinti sau gyvenimą nesumokant kažkokių

mokesčių, kurie jiems atrodo neteisingi; tarnybos siekia pagauti kartais netgi absurdiškus

reikalavimus keldami“ (pvz., kiaušinių lukštų rinkimas ir deklaravimas viešojo maitinimo

sektoriuje). Tam, kad jaustųsi pokyčiai, turėtų atsirasti partneriškas požiūris į verslą iš valstybės

tarnybos įstaigų pusės.

Probleminiai aspektai valstybės tarnautojų elgesyje, kurie mažina verslo atstovų

pasitikėjimą jų įstaigomis, išsakyti interviu metu:

Priešiškumas, kontrolieriaus vaidmens prisiėmimas, išankstinio nepasitikėjimo

demonstravimas verslo atžvilgiu. Vardinant šiuos aspektus buvo pasitelkti kitų šalių pavyzdžiai:

Olandija, „kur verslas klesti, pasitikėjimą garantuoja rankos paspaudimas ir žodis, o čia viską raštais

turi įrodinėti“; Anglija, kur „verslo įmonė laiko privilegija skelbti viešai savo duomenis – apyvartą,

darbuotojus, pas mus tą bandoma nutylėti“.

Informacijos stoka. Todėl iš verslo atstovų pusės dažnai laikomasi pozicijos, kad „aš

neturiu laiko eiti ir laukti atsakymo tris dienas“ ir verčiau kažkur kitur ieškoma reikiamo atsakymo:

„ar internete skaitys, ar skambins draugams verslininkams, bet tik paskutiniu momentu, jeigu

neturės išeities, kreipsis į ten [valstybės instituciją]“.

Tačiau interviu buvo pastebima ir tai, kad „verslas nepasitiki ne valstybės tarnybomis/

tarnautojais, o politine valdžia, kuri priima jam nepalankius sprendimus, sunkina smulkaus verslo

veiklą, kuris net nespėja sekti visų naujų aktų - tiek jų priimama. Tarnautojai tik vykdo jų priimtus

įstatymus, potvarkius ir pan. – dirba savo darbą.“

Priešingai, santykių tarp verslo atstovų ir valstybės tarnautojų aspektai, kuriuos verslo atstovai

laikė teigiamais, skatinančiais vykdyti verslą Lietuvoje ir jų stiprinimo būdai yra tokie:

paslaugų skaitmenizavimas, kuris reiškia ir laiko, ir finansinių išteklių (pvz., net

automobilio stovėjimo išlaidų) taupymą. Kaip kalbėjo verslo atstovai, „deklaravimas internetu

atperka mėnesio išlaidas internetui – jeigu reiktų vėl eilėse stovėti su popieriais“. Internetu

teikiamas paslaugas „reikėtų stiprinti“, kadangi jos tuo pačiu leidžia ir sumažinti tarnautojų

subjektyvių vertinimų galimybę. „Vertinimas turi likti, bet jis atskiriems, sudėtingiems atvejams;

paprasti, šabloniški atvejai turi būti sprendžiami elektroniniu būdu“.

tiesioginio profesionalaus kontakto su verslu užtikrinimas siekiant teikti aukštos

kokybės paslaugas – paskirti konkretų vadybininką konkrečiam verslui, į kurį galima kreiptis iškilus

atskiriems klausimams.

Page 100: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

100

procedūrinių taisyklių švelninimas ir papildomų sąlygų numatymas. Pavyzdžiui,

ne bausti pavėlavus sumokėti mokesčius ar deklaruoti juos, bet sudaryti sąlygas atlikti pataisymus

iki tam tikro laiko ir tai turėtų būti daroma ne asmeniškai kontaktuojant, o tokį sprendimą

paverčiant procedūriniu, standartą operacionalizuojančiu.

Nors pastarieji aspektai iš esmės siejasi su VMI teikiamomis paslaugomis, visi jie – paslaugų

kompiuterizavimas, tiesioginis profesionalus kontaktas, kt. – gali būti laikomi aktualiais ir kitoms

valstybės tarnybos įstaigoms.

Tačiau čia taip pat verta pastebėti, kad kai kurie verslo atstovai, paprašyti vardinti teigiamus

bendravimo su valstybės tarnybomis aspektus, atvirai reiškė pesimistines nuotaikas („kažko

teigiamo realiai tai aš nieko nematau“) ir nusivylimą („visiškai [nėra] ... motyvacijos“). Nepaisant

to, vis dėlto tvirtesnė nuostata yra tokia: „jei visi laikysis įstatymų, nuoširdžiai dirbs savo darbą, tai

tie santykiai ir bus teigiami“.

Vertinant valstybės tarnybos įstaigų efektyvumą ir veiklos kokybę ir pokyčius šioje plotmėje

jų poveikio pasitikėjimui valstybės tarnyba kontekste verslo atstovai aiškino, kad „pokyčiai tikrai

vyksta – padarytos internetinės programos, nebereikia popierių nešioti į įstaigas“. Tai reiškia, kad

„veiklos kokybė tikrai pagerėjo“, „kokybė per skaitmenizaciją atsispindi stipriausiai“. Be to,

kadangi buvo pripažįstama, jog dabar tampa lengviau bendrauti su valstybės tarnybos įstaigomis

(konkrečiai – VMI), „tai gal ir jų efektyvumas išaugęs“.

Nežiūrint į tai, šiuose veiklos efektyvumo ir kokybės padidėjimo kontekstuose buvo

išsakomos ir abejonės. Viena, buvo pastebima, kad vykstant skaitmenizacijai „bet kokiu atveju,

tarnautojų yra per daug“ ir tai „žemą efektyvumo lygį implikuoja“. Antra, buvo atkreipiamas

dėmesys į tai, kad kai kurios valstybės tarnybos įstaigos vykdo dubliuojančias funkcijas ir todėl

verslui iškyla papildomos problemos bendraujant su didesniu nei realiai reikalinga

įstaigų/tarnautojų skaičiumi. Trečia, kaip minėjo verslo atstovai atkreipdami dėmesį į vidinius

procesus įstaigose, „visur kompiuterizavo, ... bet žmonės visiškai neatitinka visų tų reikalavimų“,

t.y. diegiamos naujovės yra dažnai neapgalvotos iki galo, nes tarsi ir yra noras parodyti pažangą,

progresą, bet pamirštama, kad reikia tobulinti kartu ir pačius žmones, t.y. darbuotojus („tos visokios

bobikės, jos nemoka elgtis su tom visokiom naujom technologijom ir tai yra dar baisiau iš tikrųjų“).

Atkreipiant dėmesį tiesiogiai į vartotoją, buvo pastebima, kad „tos programos padarytos taip, kad

mažesnio kompiuterinio raštingumo verslininkams nėra lengva orientuotis tose sistemose, jos

orientuotos į labai įgudusius interneto, kitų sistemų vartotojus“, tuo tarpu „smulkus verslininkas

nebūtinai toks [didelio kompiuterinio raštingumo] yra – jis dirba, kad užsidirbtų, o ne internete

nuolat sėdi“. Taigi „šiuo klausimu vertėtų padirbėti įstaigoms“, kad diegiamos naujovės atlieptų

vartotojo įgūdžius ir reikštų teikiamos paslaugos ir paties paslaugos teikimo proceso kokybės

gerėjimą, bet ne tapimą labiau komplikuotu ir sudėtingiau naudojamu.

Šiame kontekste taip pat buvo minimas ir vieno langelio principas, kuris, viena vertus, buvo

pripažįstamas kaip tikrai veiklos efektyvumą galintis padidinti sprendimas. Tačiau kita vertus, ne

vienas verslo atstovas kalbėjo ir apie tai, kad jis vargiai pasiteisina, kadangi, tam, kad ši paslauga

būtų kokybiška, „reikia, kad aptarnautų konkrečios srities specialistas – daug ką lemia tai, kas tuo

metu prie to langelio aptarnauja“.

Tačiau buvo įvardinama ir tai, kad valstybės tarnybos „aplamai neatsižvelgia“ į verslo

poreikius. Pavyzdžiui, „prie ofisų pristato ženklų „sustoti draudžiama“ – neįdomu tokiai tarnybai,

kaip toks sprendimas verslą paveiks“. Iš čia tipiškomis laikomos istorijos:

Page 101: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

101

„Kartais tie ženklai atsiranda kokių tai savivaldybės valdininkų noru, o įstatymas

numato, kad tokios kategorijos kelyje ženklo negali būti. Rašai raštus į savivaldybę –

gal ne tiems parašėm – bet tai valstybės tarnyba, jie turėjo arba perduoti, arba atsakyti,

kad ne jų kompetencijoj tą spręsti ir kreipkitės į kitą įstaigą. Tačiau nebuvo jokio

atsakymo. Tai atspindi požiūrį į valstybę, pilietį, verslą.“

Šiame kontekste ryškėja ir etikos problemos, su kuriomis verslo atstovai yra susidūrę

santykiuose su valstybės tarnybos įstaigomis. Tai, pirmiausia, piktnaudžiavimas galia, kuris dažniau

pastebimas vertinant aukštose pozicijose dirbančius tarnautojus ir siejamas su mažu kiekiu

atskaitingumo, ir arogancija klientų atžvilgiu, kai su eiliniu žmogumi elgiamasi kaip su žemesniu,

neturinčiu tiek galios pakeisti kažką. T.y., „tu turi gauti iš jų ir tu vis tiek turi nulenkti galvą...

[kadangi] konkurencijos nėra – tu turi pas juos nueiti, tu neturi kur kitur nueiti“. Kitos problemos –

tai sprendimų vilkinimas ir biurokratizmas, kas yra „procedūrų laikymosi pasekmė“. Šių problemų

galimas sprendimas – tiesiog „mažinti procedūrų skaičių“. Be to, tai ir psichologinis spaudimas,

kvalifikacijos ir gebėjimų trūkumas bei valstybės tarnybų politizavimas.

Komentuojant biurokratinius valstybės tarnybos įstaigų mechanizmus ir vėl buvo sugrįžta prie

tarnybų tarnystės ir verslo funkcijos šalyje temos sakant, kad „tu dirbi ir tu juos [valstybės

tarnautojus] išlaikai, bet jie tai tau nedirba“; „mes [verslininkai] išlaikom valstybę, tai realiai ir ta

valstybė turi duoti duoklę – tos instancijos mums turi padėti, mus turi konsultuoti ir t.t., bet ... taip

nėra, tikrai nesidaro tas abipusis darbas, todėl visi ir pyksta: už ką mes atiduodam tokius pinigus

valstybei, jeigu iš jos nieko negauni?“ Čia ir vėl buvo pasitelkiami užsienio šalių pavyzdžiai: Italija,

kur mokesčių sistema verslui yra palankesnė ir kur vyksta bendradarbiavimas tarp valstybės

institucijų ir verslininkų.

Galiausiai, atsižvelgiant į savo patirtį versle, verslo atstovai pateikė kelis pasiūlymus, kaip

galėtų būti didinamas valstybės tarnybos veiklos efektyvumas bei visuomenės grupių

pasitikėjimas valstybės tarnyba. Tai:

a) matuoti tarnautojų darbo efektyvumą, vadovavimo efektyvumą, klientų

pasitenkinimą;

b) įdiegti skundų liniją, kuria būtų galima pranešti klientams apie savo

nepasitenkinimą. Tam turėtų būti valstybės tarnyboje įsteigta atskira pareigybė, kurią užimantis

pareigūnas nagrinėtų skundo priežastis, kadangi „esamos pasitikėjimo linijos ne tokiu tikslu

tarnauja“. Šitai yra svarbu tam, kad „klientas žinotų, kad į jo pagrįstą nepasitenkinimą buvo

reaguota, imtasi tobulinimo veiksmų institucijoje, o ne bausti pavienius tarnautojus, kai blogai

veikia organizacija“. Tokiu būdu pasitikėjimas valstybės tarnyba augtų; „kai klientai lieka su

nepasitenkinimu, pasitikėjimas neauga“.

c) supaprastinti apskaitą smulkiam ir vidutiniam verslui, kas būtų „paprasčiau ir

efektyviau abiem pusėms“, kadangi dabar tam tikrą („popierinį“) „darbą padaro iš pradžių verslas,

paskui tarnybos tai pakartoja“: „kuo jie [valstybės tarnybos įstaigos] daugiau popierių (pvz.,

sutarčių smulkiems sandoriams suderinimo) reikalauja, tuo daugiau darbo verslui, kuris padaro

klaidų, tai jie irgi turi papildomai dirbti, laiką švaistyti“.

d) modifikuoti sistemą, kad verslas gautų informacinę pagalbą mokesčių sistemoje, o

ne „pulti bausti arba klausinėti, kodėl tiek (mažai) uždirbi, pagal kokią sutartį“. T.y., „jei yra

sąskaita, juos turi dominti, ar teisingai paskaičiuotas mokestis, kurį sumokėjau, bet ne jų reikalas, ar

aš vedu aktus, ar ne – tai vidinės tvarkos reikalas“.

e) daugiau dėmesio skirti valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymui –

tiek jų mokymams (kvalifikacija, bendravimo gebėjimai), tiek kontrolei – siekiant užtikrinti

aptarnavimo, paslaugų kokybę.

Page 102: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

102

Išskirtinai kalbant apie klientų skundų teikimo sistemą, kuria bet kuris visuomenės narys

galėtų pateikti konfidencialų pranešimą įstaigos etikos pareigūnui ar konsultantui, reikia atkreipti

dėmesį į tai, kad ji verslo atstovų buvo traktuojama kaip galinti padėti užkirsti kelią etinėms

problemoms valstybės tarnyboje, didinti jos įstaigų veiklos kokybę bei visuomenės pasitikėjimą

valstybės tarnyba. Tačiau tuo pačiu buvo abejojama jos indėliu į bendro valstybės tarnybos veiklos

efektyvumo ir pasitikėjimo ja didinimą. T.y., kadangi „turi būti nešališkas skyrius, gal net ir ne

pačios institucijos (suabejoja: Sodrą skųsim Sodrai?)“, tai reiškia, kad turi būti sukurta nauja

tarnyba“. Tačiau tai „nebūtinai efektyvu“. Tokia sistema „gal ir padidintų veiklos kokybę, jei

manysime, kad tarnautojai bijos neigiamų vertinimų“. Taip pat tokia sistema „kažkiek padėtų

didinti ir pasitikėjimą, jeigu būtų aiškūs atvejai, kad pasiskundei – buvo veiksmas (nebūtinai kliento

naudai, jeigu skundas nepagrįstas), apie tai klientas turėtų būti informuojamas“. Apskritai

„verslininkas turi turėti teisę išreikšti nuomonę, kad jis dėl pagrįstų priežasčių prieštarauja“ tam

tikriems valstybės tarnybos įstaigų veiksmams – „tai piliečio teisė“, tačiau į ją neatsižvelgiama;

taigi „gal per tokias linijas būtų galima šį probleminį klausimą išspręsti“ – „tam tikras problemų

viešinimas nėra niekam malonus, bet poveikį kažkokį turi“.

Fokus grupės (1 su verslo atstovais) ir interviu (20) su jais metu identifikuoti šie visuomenės

pasitikėjimui teigiamą VT poveikį darantys veiksniai: atvira komunikacija, jautrumas kliento

interesams, paslaugų skaitmenizacija; neigiamą poveikį: skaidrumo trūkumas į(si)darbinant

(nepotizmas), interesų konfliktai, biurokratizmas, komunikacijos stoka, arogancija kliento atžvilgiu.

Visuomenės ir atskirų grupių, darančių įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba,

rezultatų palyginimas

Kaip jau nurodyta ankstesnėse ataskaitos dalyse, apklausų rezultatai rodo, kad visumoje

pasitikėjimas valstybės tarnyba Lietuvoje yra žemas. Tai yra, jei vidutinis visuomenės pasitikėjimas

valstybės tarnyba yra 6 balai (iš 10 maksimaliai galimų), tai apklausoje dalyvavusių politikų

pasitikėjimas šia institucija yra 7 balai; socialinių mokslų srities atstovų – 6 balai; verslo atstovų – 5

balai; o žiniasklaidos atstovų – tik 4 balai.

Pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį būtent tokiems vertinimams, yra tokie:

Visuomenės narių tarpe tai 8 dedamosios: individualių veiksnių grupėje – kiek

Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina kliento (piliečio) lūkesčius (atliepimas),

kiek valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus (atsakomybės principas), kiek valstybės

tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių) atžvilgiu (pagarbos principas); kiek valstybės

tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai (profesionalumo principas);

institucinių veiksnių grupėje: kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal

gebėjimus (nepotizmo nebuvimas), kiek valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų

savo klientų (piliečių) interesus (veiklos efektyvumo aspektas), galimybė klientui išreikšti

nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota (savireguliacijos aspektas); kiek valstybės tarnybos

įstaigoms rūpi piliečių poreikiai (integralumo principas).

Apklausoje dalyvavusių politikų tarpe tai 5 dedamosios: individualių veiksnių

grupėje – kiek Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai

(profesionalumo principas), ar valstybės tarnautojai politikams suteikia aiškią informaciją

(informuotumo principas); institucinių veiksnių grupėje: kiek valstybės tarnybos įstaigoms yra

svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose įvardintas gaires

(integralumo principas), kiek valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo sprendimų argumentus

(skaidrumo principas), kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus

(nepotizmo nebuvimas) (žr. 21 lentelę).

Page 103: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

103

Apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų tarpe tai 1 dedamoji – individualus

veiksnys – kiek valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių atžvilgiu (pagarbos principas).

Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų tarpe tai 2 dedamosios, po

vieną iš individualių ir institucinių veiksnių kategorijos: kiek valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti

ir atlieka savo darbą profesionaliai (profesionalumo principas); kiek valstybės tarnybos įstaigos

pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės informavimo apie

savo sprendimus (informuotumo/ įtraukties principas) (žr. 27 lentelę).

Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų tarpe tai 3 dedamosios – dvi iš individualių

veiksnių ir viena iš institucinių veiksnių grupės: kiek Valstybės tarnautojai atsakingai priima

sprendimus (atsakomybės principas); verslo atstovui suteikiamos informacijos išsamumas, kurios

pagrindu jis gali priimti tinkamiausią sprendimą (informavimo principas); kiek verslo atstovai yra

įtraukiami į procesus, kuriais vertinama valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybė (įtraukties

principas) (žr. 34 lentelę).

Išvardintos valstybės tarnybos veiklos dedamosios, kurių daugelis – etiniai principai, - turėtų

būti pirmiausiai pergalvojamos siekiant didinti visuomenės (ir atskirų grupių) pasitikėjimą valstybės

tarnyba.

Be to, visuomenės pasitikėjimui įtaką darančių grupių atstovai, kurie dalyvavo apklausoje,

mano, kad visumoje visuomenės pasitikėjimas yra žemesnis nei jų pačių: apklausoje dalyvavę

politikai mano, kad visuomenės pasitikėjimas yra 5 balai; žiniasklaidos atstovai – kad 4 balai;

socialinių mokslų srities ekspertai – kad 5 balai; verslo atstovai – kad beveik 5 balai.

Pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį būtent tokiems vertinimams, yra tokie:

Visuomenės narių tarpe tai 8 dedamosios: valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų

kokybė, tenkinanti piliečių lūkesčius (integralumo principas), atsakomybė priimant sprendimus ir

pagarba klientų atžvilgiu, profesionalus darbas; instituciniame lygmenyje - institucinė

savireguliacija (nepasitenkinimo reiškimas per sistemą iš kliento pusės ir įstaigos reakcija į jį),

skaidrūs ir objektyvūs darbo santykiai (nešališkumas/ nepotizmo nebuvimas), VT įstaigų rūpestis

piliečių poreikiais (integralumo principas) ir VT įstaigų veiklos tobulinimas (veiklos kokybė).

Apklausoje dalyvavusių politikų tarpe tai 3 dedamosios: kiek, politikų nuomone,

valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius; kiek valstybės

tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus; ir kiek valstybės tarnautojai

yra geras etiško elgesio pavyzdys (žr. 20 lentelę).

Apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų tarpe tai 1 dedamoji: kiek valstybės

tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus,

pareiškimus, kt.

Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų tarpe tai 1 dedamoji: kiek

valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.

Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų tarpe tai 3 dedamosios: kiek valstybės tarnybos

įstaigos sudaro palankią aplinką verslo veiklai; kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama

skaidriai ir pagal gebėjimus; ir valstybės tarnautojų kyšininkavimo (kyšių reikalavimo) patirtis (žr.

33 lentelę).

Page 104: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

104

2. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA VEIKSNIŲ ANALIZĖ BEI

ĮŽVALGOS DĖL VALSTYBĖS TARNYBOS EFEKTYVUMO VERTINIMO

METODIKOS TOBULINIMO

2.1. Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus tyrimų rezultatus ir remiantis tyrimų apie etikos principų ir

jų taikymo įtaką visuomenės pasitikėjimui apžvalgos rezultatų pagrindu suformuotu tyrimo modeliu

(žr. 1 pav.), atitinkamai pakoreguotas visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba (tarnautojais ir

įstaigomis) veiksnių modelis (žr. 2 pav.) Jame individualių veiksnių, darančių įtaką visuomenės ir

atskirų jos grupių pasitikėjimui valstybės tarnyba, grupėje reikšmingiausi yra veiklos kokybės

veiksniai; iš etinių principų taikymo grupės poveikį visuomenės pasitikėjimui daro tik valstybės

tarnautojų rodoma pagarba klientams (piliečiams). Institucinių veiksnių grupėje poveikį daro visi

mokslinės literatūros apžvalgos išdavoje išskirti veiksniai tiek veiklos kokybės, tiek etinių principų

taikymo grupėse, išskyrus paslaugos pasiekiamumą veiklos kokybės grupėje. Taigi pasitikėjimas

valstybės tarnyba (jos įstaigomis) labiau priklauso nuo institucinių nei individualių veiksnių. Tą yra

jau pastebėję mokslininkai (Trevinõ, Nieuwenboer ir Kish-Gephart, 2014; Vasiljevienė, 2006):

individų elgesys priklauso nuo procesų ir sistemų įdiegimo bei veikimo organizacijose, o požiūrį į

organizacijas lemia ne tiek individų etiškai nepriekaištingas ir veiklos kokybę užtikrinantis elgesys,

kiek visos sistemos etiniu požiūriu nepriekaištingas ir kokybiškas veikimas.

Atsižvelgiant į faktorinės analizės rezultatus visuomenės, verslo, politikų, socialinių m.

ekspertų ir žurnalistų grupių apklausų duomenų pagrindu, tyrimo modelyje gali būti stambinamos

atskiros pirminio modelio dedamosios – atskiri kintamieji (veiksniai) ir juos matuojantys teiginiai.

Faktorinės analizės rezultatų pagrindu suformuoto modelio pasiūlymas pateikiamas 4 paveiksle.

Jame atsiranda naujai pasiūlyti kintamieji – organizacijų socialinė atsakomybė, santykių su soc.

grupėmis kokybė, operatyvumas atliepiant jų poreikius. Pastarasis kintamasis gali būti įtrauktas ir į

santykių su socialinėmis grupėmis (suinteresuotaisiais) kokybės veiksnį. Tačiau, kaip jau minėta

apibendrinamosiose apklausų išvadose, šių veiksnių operacionalizavimas reikalauja gilesnio

teorinio pagrindimo ir matavimo instrumento tikslinimo.

Aukščiau išvardintos valstybės tarnybos veiklos dedamosios turėtų būti pergalvojamos

siekiant keisti visuomenės pasitikėjimą formuojančių socialinių grupių nuomonę: pradedant VT

institucijų veiklos kokybės praktikų plėtojimu, tarnautojų profesionalumo ir baigiant etinių principų

taikymą užtikrinančių sistemų veiksmingumo stiprinimu. Taip formuotųsi atitinkama – ne

komunikacijos priemonėmis, bet matomu – patiriamu – elgesiu kuriama reputacija. Be pastarojo

veiksnio komunikacijos priemonės generuos visuomenės skepticizmą ir netgi sarkazmą VT

atžvilgiu, o ne pasitikėjimą jos institucijomis.

Apibendrinti studijos-tyrimo dalies apie visuomenės pasitikėjimo VT veiksnius rezultatai

pateikiami ir 34 lentelėje.

34 lentelė. Pasitikėjimo veiksnių apibendrinimas

Eil.

Nr.

Individualaus lygmens pasitikėjimo VT

veiksniai

Institucinio lygmens pasitikėjimo VT veiksniai

Teorinis modelis Pasitvirtinęs modelis Teorinis modelis Pasitvirtinęs modelis

1 Profesionalumas Profesionalumas Veiklos efektyvumas Veiklos efektyvumas

2 Atsakomybė Atsakomybė Paslaugos prieinamumas Informuotumas/įtrauktis

3 Atliepimas/empatija Atliepimas/empatija Informuotumas/įtrauktis Savireguliacija

Page 105: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

105

Eil.

Nr.

Individualaus lygmens pasitikėjimo VT

veiksniai

Institucinio lygmens pasitikėjimo VT veiksniai

4 Informavimas Informavimas Savireguliacija Skaidrumas

5 Pagarba Pagarba Skaidrumas Integralumas

6 Nešališkumas Integralumas Nepotizmas

7 Aptarnavimo kokybė Nepotizmas

8 Integralumas

9 Padorumas

10 Teisingumas

Page 106: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

2 pav. Veiksniai, darantys įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba: po apklausų patikslintas modelis

Page 107: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

3 pav. Veiksniai, darantys įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba: pasiūlymai tyrimo modelio modifikacijoms

Page 108: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

2.2. Įžvalgos dėl Valstybės tarnybos efektyvumo vertinimo metodikos

tobulinimo

Ateityje atliekant visuomenės nuomonės apklausas, vertinančias visuomenės pasitikėjimą

valstybės tarnybomis arba/ir tarnautojais, rekomenduojama:

papildyti pasitikėjimo objektų/referentų sąrašą „valstybės tarnyba“, interviu metu

respondentams pateikiant jos apibrėžimą ir konkrečių įstaigų pavyzdžius. Taip būtų korektiškai

atliekamas pasitikėjimo VT monitoringas. Be to, esamą VT įstaigų/institucijų sąrašą struktūruoti

taip, kad VT įstaigos sektų po „valstybės tarnybos“ terminu. Ilgalaikio monitoringo reikalauja

nevienareikšmiškai arba ir neigiamai visuomenėje vertinamos žemėtvarkos, VMI, SODROS

institucijos. Kita vertus, pasitikėjimo stebėjimas šiose įstaigose turi prasmę tik taikant korekcines

priemones, iškilus į viešumą neigiamiems atvejams. Taip būtų galima sekti visuomenės

pasitikėjimo lygio dinamiką labiausiai matomų / dažniausiai kontaktuojamų VT įstaigų atžvilgiu ir

sieti lygio kitimą su rezonansiniais įvykiais visuomenėje (neatmetant ir kitų veiksnių) ir to pagrindu

priimant sprendimus dėl pasitikėjimą didinančio priemonių taikymo intensyvumo.

tiriant visuomenės ne/pasitikėjimo VT veiksnius, tiek juos, tiek pasitikėjimą vertinti

ranginėje skalėje. Taip surinkti duomenys leistų vertinti atsakymus ne procentine, o skaitine

išraiška, leidžiančia naudoti statistinius koreliacijos ir regresijos metodus. To pasekoje atliekant

priklausomybės koeficientų skaičiavimus, būtų galima (patikimiau) sekti ne/pasitikėjimo pokytį ir

jo priežastis.

kaupti tyrimų duomenų masyvą (ne tik rezultatus), kad viešųjų pirkimų konkursą kasmet

laiminčios (vis kitos) organizacijos galėtų atlikti labiau sofistikuotą – sudėtigesnę – statistinę

analizę, nustatydamos statistiškai reikšmingus skirtumus ir lygindamos veiksnių poveikio stiprumą

visuomenės pasitikėjimui. Tai sudarytų pagrindą pagrįstesniam ir turtingesniam duomenų

interpretavimui ir analitinėms įžvalgoms.

peržiūrėti ir koreguoti vykdytose apklausose naudojamų atsakymų formuluotes, kad jose

neliktų dviprasmybių, pvz., santykių tarp valstybės tarnautojų ir klientų kokybė vertinimuose

neturėtų likti subjektyvių ir daugiaprasmių epitetų („geras“ ir pan.); tarnautojų elgesiui turėtų būti

naudojami neutralūs („kompetentingas“, „profesionalus“, „dalykiškas“, „operatyvus“ ir pan.) arba

konkrečias etiketo normas, konkrečius poelgius įvardijantys/apibūdinantys būdvardžiai

(„mandagus“, „dėmesingas“, „įsigilinęs“ ir pan.), o ne nepagrįstus lūkesčius suponuojantys

apibūdinimai kaip „pasiaukojimas darbui“.

išnaudoti anksčiau vykdytuose tyrimuose atvirais klausimais apie ne/pasitikėjimo

priežastis surinktą informaciją formuluojant standartizuotus atsakymus uždaro tipo klausimuose.

Visuomenės nuomonių apklausų rezultatuose pateikiamos priežastys jau keleri metai kartojasi, todėl

neefektyvu užduoti atviruosius klausimus. Standartizavus atsakymus, būtų galima atlikti statistinę

lyginamąją duomenų analizę.

į pasitikėjimo VT veiksnius įtraukti ne tik pasitikėjimą valstybės tarnautojais

sąlygojančius (individo lygmens) veiksnius (mandagumą, operatyvų aptarnavimą ir pan.), bet ir

organizacinius procesus kaip institucinius pasitikėjimo veiksnius, kurie, kaip parodė serija apklausų

ir interviu su įtaką visuomenės pasitikėjimui darančių socialinių grupių atstovais, yra svarbesni nei

individualaus lygmens veiksniai.

kadangi visuomenės pasitikėjimas VT priklauso nuo suvokiamo korupcijos lygio,

ekonominės situacijos šalyje, teismų veiklos kokybės, o šie veiksniai atliktuose tyrimuose nebuvo

vertinami ir/ar kontroliuojami, rekomenduojama įvesti šiuos veiksnius siekiant objektyviau vertinti

pasitikėjimo rodiklio pokyčio priežastis ir atitinkamai vertinti valstybės tarnybos institucijų veiklą

(negalima sankcionuoti ar skatinti institucijos ar tarnautojo už tai, kas nepriklausė nuo jo/s

pastangų).

įvesti visus LR Vyriausybės nutarime Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių

patvirtinimo apibrėžiamus etikos principus į klausimyną, taip sudarant prielaidą vertinti a) etikos

principų taikymo lygį/laipsnį VT, b) jų laikymosi/nesilaikymo poveikį visuomenės pasitikėjimui, c)

Page 109: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

109

priežastis, lemiančias etikos principų taikymo problemas. Tą galima padaryti panaudojant DeBode

et al. (2013) klausimyną apie etišką organizacijos kultūrą.

3. REKOMENDACIJOS DĖL PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA

DIDINIMO GALIMYBIŲ

Apibendrinus studijos-tyrimo rezultatus, siūlytini 3 pagrindinių krypčių veiksmai, galintys padidinti

esamą visuomenės pasitikėjimą VT:

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas:

o Aktualiausios mokymų temos: aptarnavimo kokybė, etika,

vadovavimas/lyderystė (vadovams).

- Pažymėtina, kad svarbu tobulinti ne tik valstybės tarnautojų gebėjimus

kokybiškai atlikti savo funkcijas bendraujant su klientais, bet ir taikyti

etinius – integralumo, atliepiamumo, atsakomybės bei nešališkumo

principus kasdienėje veikloje priimant sprendimus. Tam reikia ne vien

bazines, bet ir labiau sofistikuotas etines žinias suteikiančių mokymų,

ilgainiui keičiančių valstybės tarnautojų nuostatas apie darbą kaip orų

tarnavimą piliečiams ir visuomenės požiūrį į juos (t.y. keistų šiuo metu

dominuojantį priešiškai vertinamą valdininko įvaizdį).

- Etikos mokymai turi sudaryti prielaidas VT vadovams įgalioti

specialistus priimti ir diskretiškus, empatiškus sprendimus klientų

atžvilgiu. Šie sprendimai turi išlaikyti standartą operacionalizuojančias

procedūras ir turėtų tapti precedentu ateityje priimamiems sprendimams

(tuo eliminuojant šališkus, neskaidrius ar visuomenės įtarimą dėl etinių

principų pažeidimų sukelti galinčius sprendimus).

Pirmas žingsnis šia kryptimi buvo VTD organizuota etikos ir korupcijos prevencijos

mokymų valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams serija 2013-2014 m. ir “Mokyk

mokytoją“ mokymai. Tačiau pastarieji nėra pakankami etinės kompetencijos

užtikrinimui instituciniu lygmeniu: tam reikia vidinių mokymų konkrečioje įstaigoje

ir lėšų etikos pareigūnui (arba skyriui – jei organizacija yra didelė).

Institucinės etikos tobulinimas VTD lygmenyje: visose daugiau nei 80-100 darbuotojų

turinčiose VT įstaigose turėtų dirbti tinkamai parengti etikos pareigūnai. Šios pareigybės steigimui

turi būti suformuotas atitinkamas biudžetas. Taip būtų kuriama organizacijų etikos vadybos sistema

ir atitinkamais veiksmais keičiamas valstybės tarnautojų įvaizdis iš valdininkų į tarnautojus.

Etikos pareigūnas/tarnautojas – tai organizacijų etikos vadybos elementas – pareigybė, kurios funkcijos

apima mokymus, konsultacijas bei pasiūlymus organizacijos vadovams bei darbuotojams etiniais klausimais,

skundų dėl etinių principų pažeidimo nagrinėjimą, pasiūlymų, kaip vadybos priemonėmis vykdyti pažeidimų

prevenciją, gerinti organizacijos reputaciją ir didinti visuomenės pasitikėjimą ja, sisteminę etikos

principų taikymo priežiūrą, glaudžiai bendradarbiaujant su komunikacijos, žmogiškųjų išteklių vadybos

specialistais. Tokia pareigybė privalo būti pavaldi aukščiausiam organizacijos vadovui – kad šis pareigūnas

patirtų kuo mažiau spaudimo elgtis/spręsti neobjektyviai.

Page 110: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

110

Socialinės partnerystės stiprinimas:

o įtraukiant įtaką visuomenės pasitikėjimui darančių socialinių grupių –

žiniasklaidos, verslo, akademijos, politikos – atstovus į VT įstaigų veiklos

stebėjimą, vertinimą, viešinimą. Šių atstovų funkcija būtų adekvati versle

veikiančių stebėtojų taryboms, kurios savo įžvalgomis ir patarimais padeda

tobulinti viešojo sektoriaus organizacijų veiklą. Žiniasklaidos atstovai turėtų

būti traktuojami ne vien kaip informacijos gavėjai (siunčiant jiems

pranešimus apie veiklą, jos pokyčius), bet ir dalyviai VT reformų ar kituose

veiklos procesuose, juos vertinantys ir viešinantys visuomenei.

o užtikrinant VT įstaigose (ne Seimo kontrolieriaus lygmenyje) grįžtamąjį ryšį:

klientams turi būti sudarytos sąlygos ne tik pareikšti nuomonę apie paslaugos

kokybę, pateikti skundą dėl konkretaus nekokybiško, lūkesčių neatitinkančio

aptarnavimo atvejo ar informuoti tarnybą apie pastebėtus korumpuotus,

neprofesionalius ar neetiškus poelgius, bet ir sužinoti, kokių veiksmų imtasi

reaguojant į pranešimą, kokios vadybos priemonės pritaikytos siekiant

užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams ateityje. Dėl to gilėtų visuomenės

emocinis pasitikėjimas atitinkama tarnyba. Tokia sistema, kai skundai

išnagrinėjami ir imamasi veiksmų institucijos lygmenyje eliminuojant

praktikas ar sąlygas, skatinančias elgtis neetiškai ir/ar neefektyviai,

neprofesionaliai, o ne (tik) nubaudžiamas nusižengęs asmuo, siųstų žinutę

visuomenei, jog VT atsakingai elgiasi ir su mokesčių mokėtojų pinigais, ir

yra orientuota į tarnavimą visuomenei. Šiuo aspektu svarbus bausmės

nusižengusiam tarnautojui adekvatumas – ji gali būti ir „minkšta“, pvz.,

siuntimas į mokymus kvalifikacijai kelti, atitinkamai savybei ugdyti ir pan,

ne tik nuobaudos formos.

o pritaikant skaitmenizuotų paslaugų sistemas įvair(esn)ių gebėjimų

naudotojams. Esamos sistemos/ programos neatsižvelgia į vyresnio amžiaus,

žemesnio nei aukštasis išsilavinimo klientų gebėjimus. Įtraukiant šių grupių

atstovus į programų testavimą stiprėtų visuomenės narių nuostatos, kad

diegiamos sistemos padeda jiems, o ne apsunkina jų veiklą/gyvenimą, VT

įstaigoms rūpi jų poreikiai.

Komunikacijos praktikų gerinimas:

o užtikrinti, kad kiekviena VT institucija turėtų ryšių su visuomene/komunikacijos

specialisto pareigybę ir ją užimtų kvalifikuoti, iškalbūs, VT sistemas

išmanantys, operatyviai į probleminius klausimus reaguojantys ir nukreipiantys

žurnalistus, kitų asociatyvių struktūrų (verslininkų asociacijų, nevyriausybinių

organizacijų ir pan.) atstovus, galinčius suteikti išsamesnę informaciją

pareigūnus.

o žemiausius pasitikėjimo vertinimus pelnančioms VT įstaigoms (žemėtvarkoje,

savivaldybėse, urėdijose) pasinaudoti statutinių organizacijų (policijos,

ugniagesių gelbėtojų) taikomomis komunikacijos praktikomis bendradarbiaujant

su televizijai laidas kuriančiais prodiuseriais. Kaip pastebėta vieno iš

informantų, žmones visada traukia žmonės tokie kaip jie, o ne dievai Olimpe.

Psichologiniu požiūriu, pasitikėjimas atsiranda ir didėja lengviau/greičiau tada,

kai viena šalis mano, kad kita yra į ją panaši. Tačiau siekiant didinti pasitikėjimą

svarbu šioms institucijoms susireguliuoti (arba sureguliuoti, jeigu savireguliacija

jau nebeįmanoma) savo veiklą taip, kad ji nekeltų įtarimų ir ciniškų reakcijų

visuomenėje žiūrint laidas apie tai, koks sudėtingas šių įstaigų darbuotojų

darbas.

Page 111: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

111

Pozityvių pokyčių valstybės tarnyboje klausimais svarbi žmogiškųjų išteklių vadybos

modelio reforma. Apie šios reformos pokyčius būtina plačiau komunikuoti visuomenei,

pasitelkiant ir per ją į VT patekusių darbuotojų liudijimus.

Komunikacijos požiūriu nerekomenduojama įtraukti politikų kaip trečios šalies,

komunikuojančios apie pokyčius VT. Dėl jų pačių atstovaujamų institucijų

(savivaldybių tarybų, Seimo) žemos reputacijos ir silpno visuomenės (ir jai įtaką

darančių kitų grupių) pasitikėjimo jais, jų „liudijimai“ gali sukelti pašaipias reakcijas

visuomenėje.

Siekiant pagerinti šias praktikas svarbu, kad VT įstaigų praktikos sutaptų su

deklaruotomis veiklos politikomis, strategijomis, standartais, tvarkomis, klientų pagrįstais

lūkesčiais. Kitu atveju rekomenduojami pokyčiai VT komunikacijos sistemoje gali tik padidinti

nepasitikėjimą VT.

Page 112: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

4. VEIKSMŲ PLANAS PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA

DIDINIMUI

Priemonės

objektas

Priemonės tikslas Priemonė Įgyvendinimo

mastas*

Visuomenė Ugdyti visuomenės

supratimą apie

valstybės tarnybą.

Reguliariai viešinti ataskaitas

apie valstybės tarnybų vykdomą

veiklą.

Centralizuotas

ir institucinis

Aktyviai bendradarbiauti su

žiniasklaidos atstovais siekiant

masinėse informavimo

priemonėse išvengti neteisingos

valstybės tarnybos sąvokos

vartojimo.

Institucinis

Valstybės tarnybos prisistatymas

organizuojant tiesioginius

susitikimus mokyklose,

bendruomenės būreliuose,

„Atvirų dienų“ renginių metu,

kad supažindinti visuomenę su

veiklos specifika ir principais.

Institucinis

Gerinti visuomenei

perduodamos

informacijos kokybę

Suformuoti viešųjų ryšių

specialistų komandas

kiekvienoje institucijoje,

nebijančius ir gebančius

perteikti informaciją.

Institucinis

Parengti komunikacijos planus,

užtikrinančius sistemingą ir

tikslingą informacijos sklaidą.

Institucinis

Išplėsti informacijos sklaidos

apie VT institucijų veiklą

kanalus (įtraukiant socialinius

tinklus).

Institucinis

Formuoti valstybės

tarnybos, kaip

patikimo partnerio

ar „artimo draugo“

įvaizdį

Parengti VT įstaigų įvaizdžio

formavimo strategijas, kurių

įgyvendinime aktyviai įtraukti

tam paruoštus valstybės

tarnautojus, kurie turi tiesioginį

kontaktą su

klientais/bendruomene.

Institucinis

Skatinti valstybės tarnybos

institucijų darbuotojus dalyvauti

socialinėse iniciatyvose ir

projektuose, aktyvinti

bendravimą su

bendruomenėmis, verslo

atstovais ir gyventojais.

Tapti atviresniais bendruomenei,

sudarant galimybes naudotis

Institucinis

Page 113: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

113

Priemonės

objektas

Priemonės tikslas Priemonė Įgyvendinimo

mastas*

valstybės tarnybos institucijoms

priklausančia infrastruktūra, pvz.

suteikti patalpas projektų ar

renginių įgyvendinimui. Tačiau

nepersistengiant, pagal viešai

skelbiamą grafiką ar paprastas ir

visiems suprantamas sąlygas,

demonstruojančias ūkiškumą.

Pritaikyti skaitmenizuotų

paslaugų sistemas įvair(esn)ių

gebėjimų naudotojams.

Institucinis

Didinti valstybės

tarnybos skaidrumą

Reguliariai viešinti ataskaitas

apie valstybės tarnybų pasiektus

rezultatus.

Centralizuotas

ir institucinis

Sukurti prieigas (pvz.,

elektroniniuose institucijų

portaluose) gyventojų nuomonių

ar skundų išreiškimui apie

suteiktas paslaugas.

Institucinis

Valstybės tarnybos prisistatymas

regioniniuose informavimo

šaltiniuose (radijas, televizija,

laikraščiai, regioninės grupės

socialiniuose tinkluose).

Institucinis

Stiprinti socialinę

partnerystę

Skatinti valstybės tarnybos

institucijų darbuotojus aktyviai

dalyvauti socialinėse ir

bendruomeninėse veiklose: pvz.,

skaityti paskaitas

mokyklose/universitetuose,

dalyvauti viešose diskusijose ir

forumuose.

Institucinis

Valstybės

tarnautojai

Kelti Valstybės

tarnautojų

kvalifikaciją ir

stiprinti gebėjimus

Mokymų valstybės tarnautojams

organizavimas bendrųjų

gebėjimų temomis:

bendravimas, konfliktų

valdymas, vadovavimo

efektyvumas ir etiška lyderystė.

Skatinti darbuotojus siekti

geresnių rezultatų, nei viešai

pateikiamos normos: paklausimo

atsakyas per greitesnį laiką nei

privaloma, pan.

Skelbti vidinius konkursus ir

nominacijas, taip orientuojant

darbuotojus į rezultatą.

Centralizuotas

Mokymų valstybės tarnybos

institucijų vadovams

organizavimas socialinės

Centralizuotas

Page 114: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

114

Priemonės

objektas

Priemonės tikslas Priemonė Įgyvendinimo

mastas*

atsakomybės ir pridėtinės vertės

kūrimo tematikomis.

Etines žinias suteikiančių

mokymų valstybės tarnautojams

organizavimas.

Centralizuotas

VT įstaigos Tobulinti institucinę

etiką

Parengti organizacijų etikos

vadybos sistemos kūrimo planą.

Centralizuotas

Įsteigti etikos pareigūno

institucijoje pareigybę.

Centralizuotas

Organizuoti konkursus ir

nominacijas pažangiausioms,

draugiškiausioms valstybės

tarnybos institucijoms.

Centralizuotas

Mažinti valstybės tarnautojų

skaičių ir viešai pristatyti, kad

sugebama pasiekti neblogesnių

rezultatų nei buvo anksčiau.

Skatinti regionines institucijas

tai atlikti savarankiškai, tačiau

darbo užmokesčio biudžetą

perskaičiuojant taikant

koeficientą, kuris motyvuotų

tokioms permainoms.

Centralizuotas

*- centralizuotas priemonės įgyvendinimo mastas – kai priemonės inicijavimas ir įgyvendinimas

reglamentuojamas ir reguliuojamas atsakingų nacionalinių institucijų; institucinis – kai priemonę

įgyvendina atskiros įstaigos.

Page 115: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

LITERATŪRA

1. ACEMOGLU, D.; COLLIER, P.; JOHNSON, S.; KURTZ, R. A.; KLEIN, M.; WHEELER, G.

(2013) Review of Doing Business. Pasiekiama

http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Methodology/Open

-Letter-Review-of-the-Arguments-on-DB.pdf, žiūrėta 2016 08 10.

2. AJZEN, I.; FISHBEIN, M. Understanding attitudes and predicting social behavior. Englewood

Cliffs: Prentice-Hall, 1980.

3. ANDERSON, C. J.; SINGER, M.M. The sensitive left and the impervious right: Multilevel models

and the politics of inequality, ideology, and legitimacy in Europe. Comparative Political Studies,

2008, vol. 41(4/5), p. 564-599.

4. BARTUŠKAITĖ, M.; ŽILYS, A. Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos

demokratijoje. Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas, 2011, vol. 2 (1), p. 27-47.

5. BJØRNSKOV, C. Determinants of generalized trust: A cross-country comparison. Public Choice,

2006, vol. 130, p. 1–21.

6. BOUCKAERT, G. Trust and public administration. Administration, 2012, vol. 60, No. 1, p. 91-115.

7. BROWN, A. J.; VANDEKERCKHOVE , W.; DREYFUS, S. The relationship between transparency,

whistleblowing and public trust. In Ala‘i, P., Vaughn, R. G. (red.) Research Handbook on

Transparency. Cheltenham: Edward Elgar, 2014, pp. 30-58.

8. CARIÑO, L. V.; DE GUZMAN, R.P. Negative bureaucratic behavior in the Philippines: The final

report of the IDRC team. Philippine Journal of Public Administration, 1979, vol. 23 (July-October),

p. 350-385.

9. CHENG, B., CHOU, L. F.; TSUNG YU WU; HUANG, M.; FARH J. Paternalistic leadership and

subordinate responses: Establishing a leadership model in Chinese organizations. Asian Journal of

Social Psychology, 2004, vol. 7(1), p. 89–117.

10. CHRISTENSEN, T.; LÆGREID, P. Trust In Government: The Relative Importance of Service

Satisfaction, Political Factors, and Demography. Public Performance & Management Review, vol.

28 (4), p. 487–511.

11. DEBODE, J.D.; ARMENAKIS, A.A.; FEILD, H. S.; WALKER, A. G. (2013). Assessing ethical

organizational culture: Refinement of a scale. Journal of Applied Behavioral Science, vol. 49(4), p.

460-484.

12. DEMMKE, C. Civil Services in the EU of 27 – Reform outcomes and the future of the civil service.

EIPASCOPE 2010/2.

13. EBPO, 2013. Trust in government, policy effectiveness and the governance agenda”, in Government

at a Glance 2013, OECD Publishing. Pasiekiama internetu: http://dx.doi.org/10.1787/gov_glance-

2013-6-en, žiūrėta 2016 03 31.

14. EK, 2015. Quality of public administration: A toolbox for practitioners. Luxembourg. Pasiekiama

internetu: http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=7757, žiūrėta 2016 03

31.

15. EUROPEAN PRINCIPLES FOR PUBLIC ADMINISTRATION. SIGMA papers, 1999, Nr. 27.

16. EUROPEAN QUALITY OF LIFE SURVEY. Pasiekiama internetu:

http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_files/surveys/eqls/2011/documents/ireland.pdf.

Žiūrėta 2016 04 13.

17. EUROPEAN SOCIAL SURVEY (ESS), 2002-2014. Prieinama internetu:

http://www.europeansocialsurvey.org/data/download.html?r=7. Žiūrėta 2016 04 01.

18. EUROPEAN VALUES SURVEY (EVS), 2008. Prieinama internetu

http://booksandjournals.brillonline.com/content/books/9789004230361 ir

http://www.atlasofeuropeanvalues.eu/new/zieeuropa.php?year=2008, žiūrėta 2016 02 22.

19. FUKUYAMA, F. Trust: the social virtues and the creation of prosperity. New York: Free Press,

1995.

20. HAMM, J. A.; LEE, J.; TRINKNER, R.; WINGROVE, T.; LEBEN, S.; BREUER, C. On the cross-

domain scholarship of trust in the institutional context. In E. Shockley et al. (red.) Interdisciplinary

Perspectives on Trust, 2016, Springer, p. 131-156.

Page 116: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

116

21. HOSMER, L.T. Trust: the connecting link between organizational theory and philosophical ethics.

Academy of Management Review, 1995, vol. 20, no. 2, p. 379-403.

22. HUHTALA, M.; FELDT, T.; LÄMSÄ, A.-M.; MAUNO, S.; KINNUNEN, U. Does the ethical

culture of organisations promote managers’ occupational well-being? Investigating indirect links via

ethical strain. Journal of Business Ethics, 2011, vol. 101, p. 231–247.

23. INTERNATIONAL SOCIAL SURVEY PROGRAMME. Role of Government. Pasiekiama

internetu: http://www.issp.org/uploads/editor_uploads/files/source.questionnaire.ROG.2016.pdf

Žiūrėta 2016 04 13.

24. IPSOS MORI TRUST IN PROFESSIONS. Pasiekiama internetu: https://www.ipsos-

mori.com/researchpublications/researcharchive/15/Trust-in-Professions.aspx. Žiūrėta 2016 04 13.

25. IPSOS MORI VERACY INDEX. Pasiekiama internetu: https://www.ipsos-

mori.com/researchpublications/researcharchive/3504/Politicians-trusted-less-than-estate-agents-

bankers-and-journalists.aspx. Žiūrėta 2016 04 13.

26. JONES, G.R.; GEORGE, J.F. The experience and evolution of trust: implications for cooperation

and teamwork. Academy of Management Review, 1998, vol. 23, p. 531-546.

27. KAPTEIN, M. Developing and testing a measure for the ethical culture of organizations: the

corporate ethics virtue model. Journal of Organisational Behaviour, 2008, vol. 29 (7), p. 923–947.

28. KAPTEIN, M. Ethics programs and ethical culture: a next step in unraveling their multi-faceted

relationship. Journal of Business Ethics, 2009, vol. 89, p. 261–281.

29. KOOSKORA, M.; VIRKOJA, P. Organizational ethics in the public sector organization in

Estonia. In Pučėtaitė, R., Novelskaitė, A., Pušinaitė, R. Organizacijų etika, novatoriškumas

ir darniosios inovacijos. Vilnius: Akademinė leidyba, p. 441-466. 30. LR Vyriausybės nutarimas Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo. VŽ, 2002-

06-28, Nr. 65-2656.

31. MCALLISTER, D.J. Affect- and cognition-based trust as foundations for interpersonal cooperation

in organizations. Academy of Management Journal, 1995, vol. 38, no. 1, p. 24-59

32. MISHLER, W.; ROSE, R. Trust, distrust and skepticism: Popular evaluations of civil and political

institutions in post-communist societies. Journal of Politics, 1997, vol. 59(2), p. 418-451.

33. NIE, D. Culture matters: The leader- follower relationship in the Chinese organizational context:

moderating role of trust in leader. Journal of Business Ethics, 2012, vol. 108, p. 525–536. Doctoral

dissertation. Jyväskylä: University of Jyväskylä, 2015.

34. NOVELSKAITĖ, A.; PUČĖTAITĖ, R. Validation of data collection instrument for measurement of

ethical organizational culture in Lithuanian organizations. Ekonomika ir vadyba – Economics and

Management, 2014, vol. 19 (3), p. 290–299.

35. NTAY, J. M.; EYAA, S.; KALUBANGA, M. Ethical culture of SMEs and perceived

contract enforcement in Ugandan buyer-supplier contractual arrangements. Eastern Africa

Social Science Research Review, 2011, vol. 27 (2), p. 51–90. 36. OTKEN, A. B.; CENKCI, T. The impact of paternalistic leadership on ethical climate: the

37. PALIDAUSKAITĖ, J. Valstybės tarnautojų etikos pagrindai. Kaunas, 2011.

38. PALIDAUSKAITĖ, J.; DIDŽIULIENĖ, R. Viešojo administravimo etikos aspektai Lietuvoje.

Viešoji politika ir administravimas, 2002, vol. 1, p. 61-66.

39. RAIT/ VRM Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo

kokybės vertinimas, 2014. Viešai neprieinamas.

40. RAIT/ VRM. Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo

kokybės vertinimas, 2015. Viešai neprieinamas.

41. SALMINEN, A.; IKOLA-NORRBACKA, R. Trust and integrity violations in Finnish public

administration: The views of citizens. Halduskultuur, 2009, vol. 10, p. 74-93.

42. SALTELLI, A.; D’HOMBRES, B.; JESINGHAUS, J.; MANCA, A. R.; MASCHERINI,

M.; NARDO, M. Indicators for European Union policies. Business as usual? Social

Indicators Research, 2011, vol. 102, p. 197–207. 43. SELIGSON, M. A. The impact of corruption on regime legitimacy: A comparative study of four

Latin American Countries. Journal of Politics, 2002, vol. 64(2), p. 408-433.

44. TAN, S. J.; TAMBYAH, S. K. Generalized trust and trust in institutions in Confucian Asia. Social

Indicators Research, 2011, vol. 103, p. 357–377.

Page 117: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

117

45. TRANSPARENCY INTERNATIONAL, 2014. Lietuvos korupcijos žemėlapis. Pasiekiama internetu:

http://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/ Žiūrėta 2016 04 12.

46. USLANER, E. M. The moral foundations of trust. Cambridge: Cambridge University Press, 2002.

47. VAIDELYTĖ, E.; ŽVALIAUSKAS, G. Image of Lithuanian civil service in society and mass media.

Viešoji politika ir administravimas, 2010, vol. 31, p. 9-20.

48. VAN RYZEN, G.G. Outcomes, process, and trust of civil servants. Journal of Public Administration

Research & Theory, 2011, vol. 21, p. 745-760.

49. VASILJEVIENĖ, N. Erdvės darniosioms inovacijoms kūrimas – sąžiningos organizacijos

konstravimas. In Pučėtaitė, R., Novelskaitė, A., Pušinaitė, R. Organizacijų etika,

novatoriškumas ir darniosios inovacijos. Vilnius: Akademinė leidyba, p. 60-81.

50. VASILJEVIENĖ, N. Etikos infrastruktūros diegimas sveikatos priežiūros organizacijose.

Vilnius: VU, 2004.

51. VASILJEVIENĖ, N. Organizacijų etika: institucinės etikos vadybos sistemos. Vilnius: VU,

Jungtinis Verslo etikos centras, 2006. 52. VISOCKYTĖ, E. Lietuvos valstybės tarnybos reformos poreikis valstybės tarnautojų požiūriu.

Viešoji politika ir administravimas, 2012, vol. 11 (3), p. 488–501.

53. TREVINÕ, L. K.; NIEUWENBOER, den N. A.; KISH-GEPHART, J. J. (Un)ethical behavior in

organizations. Annual Review of Psychology, 2014, vol. 65, p. 635–660.

54. ŽILIUKAITĖ, R.; RAMONAITĖ, A.; NEVINSKAITĖ, L.; BERESNEVIČIŪTĖ, V.;

VINOGRADNAITĖ, I. Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Vilnius: Versus

Aureus, 2006.

Page 118: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

118

PRIEDAI

Page 119: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

1 priedas. Teiginių tiriamiems reiškiniams matuoti sąvadas

Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip

kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis

Pasitikėjimas Bendrasis

Skalėje nuo 1 iki 10 pažymėkite, kiek pasitikite valstybės tarnyba. (respondentui

pateikiamas valstybės tarnybos apibrėžimas ir konkrečių institucijų pavyzdžiai)

EVS, ESS, WVS

etc.

Kognityvinis

pasitikėjimas

1. Atsižvelgiant į ankstesnę savo patirtį su valstybės tarnybomis, aš nematau jokios

priežasties abejoti jų atstovų kvalifikacija ir profesiniu pasiruošimu darbui.

2. Valstybės tarnautojai atlieka savo darbą profesionaliai.

3. Galiu būti ramus/-i, kad valstybės tarnautojai neapsunkins man gyvenimo ir/ar

veiklos savo neatsakingu darbu.

4. Mano draugai ir šeimos nariai, susidūrę su valstybės tarnautojais, mano, kad jie

yra verti pasitikėjimo.

McAllister, 1995

(dalis)

Emocinis pasitikėjimas 1. Jeigu atitinkamų valstybės tarnybų atstovams išsakyčiau savo problemas,

neabejoju, kad jie reaguotų konstruktyviai ir jautriai.

2. Manau, kad valstybės tarnyboms rūpi kiekvienas mūsų visuomenės narys.

McAllister, 1995

(dalis)

Pasitikėjimo veiksniai Skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia visiškai nesutinku, o 10 – visiškai sutinku pažymėkite Jūsų nuomonę atitinkančią poziciją

Efektyvumas (požiūris į

valstybės tarnybos

efektyvumą)

Paslaugų kokybė

VT supranta piliečių/ naudotojų/ klientų poreikius ir lūkesčius.

VT tobulina vidinius veiklos procesus, kad patenkintų klientų interesus.

VT įsipareigojusi paslaugų kokybės standartams ir matuoja klientų pasitenkinimą.

ARBA

Naudojami teiginiai iš VRM užsakymu vykdomo klausimyno apie aptarnavimo greitį,

paslaugos kokybę.

Sankcijų taikymas už

etinių principų

nesilaikymą

Valstybės tarnautojas lygus prieš įstatymą, kai jam taikomos nuobaudos už tarnybos

etinių principų nesilaikymą.

Valstybės tarnautojas bus nubaustas už etinių principų nesilaikymą.

Valstybės tarnautojai yra skatinami už etišką elgesį.

Valstybės tarnybose atliekami tinkami patikrinimai, siekiant aptikti etinių principų

pažeidimus.

Palankios aplinkos

verslui plėtra (pagal

Pasaulio banko

valdysenos indekso

sudedamąsias dalis)

VT sukuria palankią aplinką verslui

Administravimo sistemos palankios verslui

Biurokratija apsunkina verslo veiklą (atvirkštinė formuluotė)

Page 120: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

120

Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip

kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis

Skaidrumas/visuomenės

informuotumas

Atvirumas

Valstybės tarnybų veikla yra skaidri

Valstybės tarnybų skelbiami viešųjų pirkimų konkursai yra atviri visos

organizacijoms.

Mūsų šalyje per daug slepiama informacija apie valstybės tarnybų veiklą (atv.

kodavimas)

Jeigu valstybės tarnautojas nusižengs, visuomenė sužinos, kokių veiksmų imtasi

reaguojant į pažeidimą

Pg. Kaptein, 2008

Informacijos išsamumas

Viešai prieinama informacija apie valstybės tarnybų veiklą yra išsami

Viešai prieinama informacija apie valstybės tarnybų veiklą yra tiksli ir atitinkanti

faktus.

VT suteikia piliečiams naudingą informaciją.

Valstybės tarnybos visuomenei pateikia savo sprendimų priėmimo motyvus.

VT palaiko abipusę komunikaciją su suinteresuotosiomis šalimis (piliečiais,

asocijuotomis struktūromis, organizacijomis ir pan.)

Nutarimas dėl VT

etinių taisyklių

Informacijos

savalaikiškumas

Valstybės tarnybų informacija pateikiama laiku

Valstybės tarnybų tinklalapiuose lengva rasti visuomenei (verslui, žiniasklaidai)

aktualią informaciją (teisės aktų atnaujinimus ir pan.)

Valstybės tarnybų informacija visuomenei (verslui, žiniasklaidai) atskleidžia

aktualius faktus apie jų veiklos rezultatus

Integralumas Valstybės tarnautojų elgesys atspindi bendras visuomenės etines normas.

Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.

Valstybės tarnautojų elgesys nesudaro prielaidų įtarti juos korumpuotais santykiais.

Kaptein, 2008

Institucinė savireguliacija Piliečiai turi galimybę išreikšti savo nuomonę apie valstybės tarnybų veiklą

Piliečiai/klientai turi pakankamai galimybių išreikšti savo nuomonę apie valstybės

tarnautojų neetišką elgesį

Valstybės tarnyba į pranešimus apie neetišką elgesį reaguoja tinkamai.

Kaptein, 2008

Valstybės tarnautojų

etikos principų

laikymasis

Nesavanaudiškumas/

interesų derinimas

Valstybės tarnautojai viešąjį interesą laiko svarbesniu nei asmeninį.

Valstybės tarnautojas nuoširdžiai siekia visuomenės gerovės.

Valstybės tarnautojas nesinaudoja valstybės ar savivaldybės nuosavybe asmeniniams

tikslams.

Valstybės tarnautojas nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdamas naudos sau,

savo šeimai ar artimiesiems.

Kaptein, 2008

Page 121: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

121

Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip

kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis

Nešališkumas Valstybės tarnautojai užtikrina įstatymų įgyvendinimą.

Prisiminkite atvejį per pastaruosius metus (2015-2016), kai Jus aptarnavo valstybės

tarnautojas:

Priimdamas sprendimus, įgyvendindamas vyriausybės nutarimus ir įstatymus mano

atžvilgiu valstybės tarnautojas neturėjo išankstinio nusistatymo.

Mano atžvilgiu valstybės tarnautojas elgėsi nešališkai.

Valstybės tarnautojas pateikė man informaciją, kuri padėjo priimti man tinkamiausią

sprendimą.

Dėl VT etinių

taisyklių

Pagarba žmogui ir

valstybei

Valstybės tarnautojas laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų

teisės aktų.

Valstybės tarnautojas gerbia žmogų, jo teises ir laisves.

Valstybės tarnautojas elgiasi politiškai neutraliai.

valstybės tarnautojas vykdo savo pareigas rūpestingai ir atsakingai.

Valstybės tarnybos elgiasi pagarbiai kliento atžvilgiu.

Dėl VT etinių

taisyklių

Kaptein, 2008

Teisingumas Valstybės tarnautojas vienodai tarnauja visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės,

lyties, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų.

Valstybės tarnautojas elgiasi teisingai nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus.

Valstybės tarnautojas nepiktnaudžiauja jam suteiktomis galiomis.

Dėl VT etinių

taisyklių

Padorumas Prisiminkite atvejį per pastaruosius metus (2015-2016), kai Jus aptarnavo valstybės

tarnautojas:

Valstybės tarnautojas savo elgesiu nedemonstravo, jog tikisi iš jūsų atlygio (dovanos,

pinigų ar paslaugų) mainais už suteikiamą paslaugą.

Valstybės tarnautojas savo elgesiu nesudarė prielaidų manyti, kad gavęs atlygį

paslaugą atliks greičiau.

Atsakomybė VT efektyviai įgyvendina vyriausybės nutarimus ir įstatymus.

VT prisiima atsakomybę už savo sprendimus.

VT atstovai atsako už naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir

konfidencialumą.

VT atstovai naudoja savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams.

LR Vyriausybės

nutarimas Dėl

valstybės tarnautojų

veiklos etikos...

Viešumas Žr. skiltis informacijos išsamumas ir savalaikiškumas

Pavyzdingumas Prisiminkite atvejį per pastaruosius metus (2015-2016), kai Jus aptarnavo valstybės

tarnautojas:

Page 122: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

122

Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip

kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis

Aptarnaudamas Jus valstybės tarnautojas buvo mandagus.

Valstybės tarnautojas savo pareigas ir funkcijas atliko laiku.

Valstybės tarnautojas taktiškai atmetė neteisėtus prašymus.

Valstybės tarnautojas konfliktinėmis aplinkybėmis elgiasi objektyviai ir nešališkai.

Valstybės tarnybos pripažįsta klaidas.

Valstybės tarnybos savo klaidas operatyviai ištaiso.

Etinių principų taikymo

problemos

Korupcija

Ar Jums teko duoti kyšį valstybės tarnautojui?

Jeigu taip, ar tai padėjo išspręsti iškilusį klausimą?

Jūs žinote atvejų iš savo pažįstamų rato, kai davus kyšį buvo laimėtas viešųjų

pirkimų konkursas.

Salminen ir Ikola-

Norrbacka, 2009

Nepotizmas Jūs žinote ne vieną faktinį atvejį, kad valstybės tarnautojas padėjo įsidarbinti savo

giminaičiui, draugui, pažįstamam ir pan.

Apskritai, į valstybės tarnybą patenkama tik per pažintis.

Norint padaryti karjerą valstybės tarnyboje būtina bendradarbiauti su politikais.

Norint padaryti karjerą valstybės tarnyboje būtina priklausyti įvairiems neformaliems

galios tinklams.

Medžioklė ir žvejyba yra būdai, kurie daro įtaką sėkmei valstybės tarnyboje.

Salminen ir Ikola-

Norrbacka, 2009

Sociodemografinės

savybės

Amžius (prašoma įvardinti amžių metais)

Lytis (vyras/moteris/kita)

Išsilavinimas (aukštasis, nebaigtas aukštasis, spec. vidurinis, vidurinis, nebaigtas

vidurinis)

Šeiminis statusas (vedęs/ištekėjusi, gyvenu partnerystėje, išsiskyręs/-usi,

vienišas/-a, našlys/-ė),

Etninė grupė (lietuvis/-ė, rusas/-ė, lenkas/-ė, kita),

Gyvenamoji vieta (didmiestis, miestas, kaimas)

Pajamų lygis („ant popieriaus“: iki 350 Eur, 350-500 Eur, 501-750 Eur, 751 Eur ir

daugiau)

Ekonominis užimtumas/aktyvumas (dirbantis / darbo rinkos dalyvis/-ė;

ekonomiškai neaktyvus: studentas/-ė, pensininkas/-ė, savanoris/-ė, neįgalus/-i,

bedarbis/-ė (registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškantis darbo, pasirengęs kelti

Page 123: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

123

Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip

kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis

profesinę kvalifikaciją: iki 6 mėn. registruotas teritorinėje darbo biržoje; nuo 6 iki

12 mėn. registruotas teritorinėje darbo biržoje; daugiau nei 12 mėn. nedirbantis),

laikinai nedirbantis/-i (tėvystės/ motinystės atostogos ir pan.),

Naudojimasis valstybės tarnybos paslaugomis (per pastaruosius metus – taip/ne)

Page 124: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

- Tyrimo laikas: 2016 m. birželio 3 – 10 d.

- Respondentų skaičius: N = 1004

- Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai

- Apklausos būdas: interviu respondento namuose

- Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad

kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

- Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytaus, Utenos, Tauragės,

Švenčionių, Raseinių, Kupiškio, Molėtų, Akmenės, Rokiškio, Telšių, Marijampolės, Trakų, Varėnos,

Mažeikių, Kretingos, Prienų, Šakių ir Ukmergės rajonuose. Tyrimas vyko 20 miestų ir 23 kaimuose.

- Statistinių paklaidų, esant skirtingiems rezultatams, dydžiai:

N %

3

97

%

5

95

%

10

90

%

15

85

%

20

80

%

25

75

%

30

70

%

40

60

%

50

50

100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.0

200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1

300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8

400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0

500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5

750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7

1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

2 priedas. Lietuvos visuomenės apklausos rezultatai

1 lentelė. Visuomenės apklausos tyrimo metodika (UAB Vilmorus pateiktis)

2 lentelė. Socio-demografinės respondentų charakteristikos

N % Galiojantis %

Iš viso 1004

Lytis

Moterys 518 51,6

Vyrai 486 48,4

Amžius 18-96 m. (vidurkis = 52,2; std. nuokr. = 18,74)

Išsimokslinimas

Pradinis 24 2,4 2,4

Pagrindinis 74 7,4 7,4

Vidurinis 267 26,6 26,6

Profesinė mokykla 137 13,7 13,7

Aukštesnysis/ technikumas 240 23,9 23,9

Aukštasis (universitetas, kolegija) 261 26,0 26,0

N.i. 1 0,1

Asmeninės pajamos 0-3500 € (vidurkis = 385,7 €; std. nuokr. = 304,37)

Iki 350 € 558 55,6 63,1

351-500 € 165 16,4 18,7

501-750 € 90 9,0 10,2

751 € ir daugiau 71 7,1 8,0

N.i 120 12,0

Užsiėmimas

Bedarbis, laikinai nedirbantis 81 8,1 8,1

Page 125: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

125

N % Galiojantis %

Namų šeimininkė 17 1,7 1,7

Pensininkas (nedirbantis), neįgalusis 359 35,8 35,9

Studentas, moksleivis 51 5,1 5,1

Verslininkas, įmonės savininkas 38 3,8 3,8

Ūkininkas 7 ,7 ,7

Aukščiausios ar vid. grandies vadovas 18 1,8 1,8

Aukščiausio ar vid. lygio specialistas 130 12,9 13,0

Aptarnaujantis, techninis darbuotojas 108 10,8 10,8

Kvalifikuotas darbininkas 127 12,6 12,7

Nekvalifikuotas darbininkas 64 6,4 6,4

N.i. 4 ,4

Gyvenamoji vieta

Vilnius 170 16,9 16,9

Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys 275 27,4 27,4

Rajono centrai 279 27,8 27,8

Kaimas 280 27,9 27,9

Page 126: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

3 priedas. Anketinėmis apklausomis tiriamų reiškinių operacionalizavimas

Vertinamas reiškinys Klausimas/teiginys (galimos modifikacijos konkrečiai grupei skirtame klausimyne)

Profesionalumas Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai

Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo įmonės problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai.

Atsakomybė Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.

Atliepimas/Empatija Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo įmonės problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai

Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į jas reaguotų jautriai.

Valstybės tarnybos įstaigos jautriai reaguoja į klientų poreikius.

Informavimas Paprastai valstybės tarnautojai klientams suteikia aiškią informaciją.

Paprastai valstybės tarnautojai man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei suteikia aiškią informaciją.

Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei kuo objektyviau pateikti

informaciją visuomenei

Paprastai valstybės tarnautojai politikams suteikia aiškią informaciją.

Pagarba Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų atžvilgiu.

Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo.

Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta klaida.

Nešališkumas Paprastai valstybės tarnautojai suteikia klientams išsamią informaciją, reikalingą priimti tinkamiausią sprendimą.

Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą priimti tinkamiausią politinį sprendimą.

Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems.

Aptarnavimo kokybė Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano kaip klientų lūkesčius.

Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius.

Integralumas Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.

Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio visuomenei pavyzdys.

Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.

Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina valstybės politinius sprendimus.

Valstybės tarnybos įstaigos dažnai biurokratiškai įgyvendina valstybės politinius sprendimus.

Padorumas/korumpuotas

elgesys

Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems.

Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš mano įmonės atlygio (dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už

suteikiamą paslaugą.

Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo viešajame diskurse mainais už suteikiamą

paslaugą.

Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už suteikiamą

paslaugą.

Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų, kai valstybės tarnautojas siekė mano palankumo tikėdamasis mainų į geresnę tarnybos

Page 127: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

127

vietą.

Valstybės tarnybos įstaigų skelbiami viešųjų pirkimų konkursai yra atviri visoms organizacijoms

Teisingumas Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus, skundus, pareiškimus, kt.

Veiklos efektyvumas Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus

Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų veikla patenkintų klientų interesus.

Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė

Valstybės tarnybos įstaigos kuria palankią aplinką verslo veiklai

Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus žiniasklaidos atstovus/-es tenkina teikiamų paslaugų kokybė.

Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai tobulina savo veiklos kokybę.

Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose įvardintas gaires.

Paslaugos prieinamumas Iškilus klausimams, mums kaip įmonei yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta.

Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad būtų gauti atsakymai.

Informuotumas/įtrauktis Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami atsakymai į įmonei rūpimus klausimus.

Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man, kaip žurnalistui/-ei, rūpimus klausimus.

Iškilus klausimams apie valstybės tarnybos veiklą, man kaip žurnalistui/-ei yra aišku, į ką konkrečiai kreiptis, kad visuomenei būtų

pateikta ir valstybės tarnybos institucinė nuomonė.

Žiniasklaidos priemonės reguliariai gauna pranešimus spaudai iš valstybės tarnybos įstaigų apie pokyčius jos vidaus veikloje.

Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės informavimo apie savo

sprendimus.

Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje piliečiai lengvai randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su politikais įgyvendindamos suformuotą valstybės politiką.

Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus, potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai tariasi su valstybės tarnautojais.

Savireguliacija Jeigu manęs kaip verslo atstovo/-ės netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota.

Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota.

Kaip verslo atstovas, esu dalyvavęs (pvz., apklausose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę.

Esu vertinęs/usi valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę.

Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

Skaidrumas Valstybės tarnybos įstaigos (verslui, žiniasklaidai) pateikia savo sprendimų argumentus.

Nepotizmas Į valstybės tarnybą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.

Page 128: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

4 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: anketinės apklausos

4.1. Visuomenės apklausos klausimynas

Informacija respondentui. Šis tyrimas yra vykdomas siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką

visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Šioje apklausoje Jūsų bus prašoma įvertinti valstybės tarnautojų

veiklos kokybę ir etikos principų taikymą. Atsakydami, galvokite apie tokias valstybės tarnybos įstaigas kaip

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų tyrimų

tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga, nacionalinių parkų

administracija ir pan. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad valstybės tarnautojams nėra priskiriami

politikai (Seimo nariai, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų

darbuotojai.

K L A U S I M Y N A S

Įvadiniai klausimai

1. Prieš kiek laiko paskutinį kartą naudojotės valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis? (pasirinkite vieną

variantą)

a) per pastaruosius 12 mėn.

b) daugiau nei prieš 1 metus

c) nepamenu kada, bet naudojausi

d) niekada nesinaudojau (jeigu pasirinkote šį atsakymo variantą, pereikite prie 25 klausimo)

2. Į kokią valstybės tarnybos įstaigą kreipėtės paskutinį kartą? (įrašykite) ______________________

Valstybės tarnautojų kompetencija ir etikos principų taikymas

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį

atsakymą:

3. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai. (profesionalumas)

4. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus. (atsakomybė)

5. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai.

(atliepimas/profesionalumas)

6. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į jas reaguotų jautriai.

(atliepimas/empatija)

7. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių) atžvilgiu. (pagarba)

8. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją. (informavimas)

9. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią

sprendimą. (nešališkumas)

10. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius.

(paslaugos kokybė)

11. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys. (integralumas)

12. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems. (padorumas)

13. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar

paslaugų) mainais už suteikiamą paslaugą. (padorumas/ nekorumpuotas elgesys)

14. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami prašymus, skundus,

pareiškimus. (teisingumas)

Instituciniai visuomenės pasitikėjimo VT veiksniai

15. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų (piliečių) interesus.

16. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus (piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė.

17. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai.

18. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos

būtų atsakyta.

Page 129: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

129

19. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus.

20. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia sprendimų argumentus.

21. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į

jį būtų sureaguota.

22. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

23. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.

Visuomenės pasitikėjimas

24. Savo pasitikėjimą valstybės tarnyba įvertinkite 10 balų skalėje, kur 1 reiškia visiškai nepasitikiu, 10 -

visiškai pasitikiu.

Sociodemografinės savybės:

25. Lytis:

a) vyras,

b) moteris

26. Amžius (įvardinkite pilnus metus) _______

27. Išsilavinimas

a) aukštasis,

b) nebaigtas aukštasis,

c) spec. vidurinis,

d) vidurinis,

e) nebaigtas vidurinis

28. Pajamos

a) iki 350 eur,

b) 350-500 eur,

c) 501-750 eur,

d) 751 eur ir daugiau

29. Gyvenamoji vieta

a) didmiestis,

b) miestas,

c) kaimas

30. Ekonominis užimtumas

a) dirbantis / darbo rinkos dalyvis/-ė;

b) studentas/-ė,

c) pensininkas/-ė, savanoris/-ė,

d) neįgalus/-i,

e) bedarbis/-ė,

f) laikinai nedirbantis/-i

Page 130: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

130

4.2. Politikų apklausos klausimynas

Gerb. Respondente,

Kviečiame Jus kaip politiką dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje apklausoje, kuria

siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Jūsų kaip

politiko profesijos atstovo/-ės bus prašoma įvertinti valstybės tarnautojų arba valstybės tarnybos įstaigų

veiklos kokybę ir etikos principų taikymą. Šiame klausimyne Jums reikės arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį

atitinkantį atsakymą, arba jį įrašyti. Apklausa yra anonimiška; sukaupti duomenys bus naudojami tik

apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.

Viešoji įstaiga „PVC“

Projekto vadovas Vytautas Stankevičius

e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720

K L A U S I M Y N A S

I. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo vertinimas

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų, kaip politikos

profesijos atstovo, nuomonę atitinkantį atsakymą:

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai politikų, kaip klientų, atžvilgiu.

4. Paprastai valstybės tarnautojai politikams suteikia aiškią informaciją.

5. Paprastai valstybės tarnautojai politikams suteikia išsamią informaciją, reikalingą priimti

tinkamiausią politinį sprendimą.

6. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.

7. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems.

8. Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų, kai valstybės tarnautojas siekė mano palankumo

tikėdamasis mainų į geresnę tarnybos vietą.

9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.

II. Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių

vertinimas

1. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus.

2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose

dokumentuose įvardintas gaires.

3. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.

4. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius.

5. Valstybės tarnybos įstaigos dažnai biurokratiškai įgyvendina politinius sprendimus.

6. Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina politinius sprendimus.

7. Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su politikais įgyvendindamos suformuotą

politiką.

8. Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus, potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai tariasi su

valstybės tarnautojais.

9. Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo sprendimų argumentus.

10. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

11. Į valstybės tarnybos įstaigas įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.

Page 131: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

131

III. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai,

Jūsų manymu, visuomenė pasitiki valstybės tarnyba

IV. Įvertinkite, kiek stipriai pasitikite valstybės tarnyba kaip politikos atstovas (1 reiškia

visiškai nepasitikiu, 10 - visiškai pasitikiu)

V. Pateikite bendrinę informaciją apie save 1. Jūsų lytis:

a) vyras

b) moteris

2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______

3. Jūsų politinio darbo patirtis metais (įrašykite pilnų metų sk.) _______

4. Jūsų, kaip politiko/-ės, pareigos:

a) Europos parlamento narys/-ė

b) Seimo narys/-ė

c) Ministras/-ė, viceministras/-ė

d) Savivaldybės tarybos narys/-ė, meras/-ė

Page 132: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

132

4.3. Žiniasklaidos darbuotojų apklausos klausimynas

Gerb. Respondente,

Kviečiame Jus, kaip žurnalisto profesijos atstovą/-ę, dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje

apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės

tarnyba. Kadangi žiniasklaida daro svarbią įtaką visuomenės požiūriams Jūsų, kaip žurnalisto, bus prašoma

įvertinti valstybės tarnautojų arba valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybę ir etikos principų taikymą Jūsų:

- kaip įvairių procesų visuomenėje stebėtojo ir

- situacijų, kuriose Jūs dalyvavote kaip profesijos atstovas/-ė, atžvilgiu.

Apklausa yra anonimiška; sukaupti duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų

atsakymus.

Viešoji įstaiga „PVC“

Projekto vadovas Vytautas Stankevičius

e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720

K L A U S I M Y N A S

Žemiau esančiame klausimyne Jums reikia arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį

įrašyti. Atsakydami į klausimus, galvokite apie tokias valstybės tarnybos įstaigas kaip Valstybinė mokesčių

inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, urėdijos,

seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga, nacionalinių parkų administracija ir pan.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad valstybės tarnautojams nėra priskiriami politikai (Seimo nariai,

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.

I. Ar esate rengęs/-usi publikacijas, reportažus, TV ir radijo laidas valstybės tarnybos veiklos

klausimais?

a) Ne (pereikite prie VI klausimo)

b) Taip

II. Kada paskutinį kartą rengėte publikacijas, reportažus, TV ir radijo laidas valstybės

tarnybos veiklos klausimais? a) bent kartą per pastaruosius 12 mėn.

b) daugiau nei prieš 1 metus

c) nepamenu kada, bet rengiau

d) kita (įrašykite) ________

III. Kurios valstybės tarnybos įstaigos veikla domėjotės paskutinį kartą? (įrašykite)

______________________________

IV. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo

vertinimas iš žurnalisto kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos.

Remdamasis/-i valstybės tarnautojų veiklos stebėjimo iš profesinės perspektyvos patirtimi, skalėje nuo 1

(visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą:

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių atžvilgiu.

4. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar žiniasklaidos atstovus/-es tenkina jų teikiamų paslaugų

kokybė.

5. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų visuomenės interesus.

6. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.

7. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

Page 133: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

133

8. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo.

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio visuomenei pavyzdys.

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems.

11. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.

12. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.

13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems.

V. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo

vertinimas iš dalyvio pozicijos. Atsižvelgdamas/-a į savo kaip profesijos atstovo/-ės patirtį dalyvaujant su valstybės tarnybos veikla

susijusiuose procesuose (pvz., rengiant publikacijas/reportažus apie valstybės tarnybos įstaigų veiklą,

atliekant jų veiklos žurnalistinį tyrimą ir pan.), skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku)

pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą:

1. Iškilus klausimams apie valstybės tarnybos veiklą, man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, yra aišku, į

ką konkrečiai kreiptis, kad būtų pateikta valstybės tarnybos institucijos nuomonė.

2. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man, kaip

žiniasklaidos atstovui/-ei, rūpimus klausimus.

3. Žiniasklaidos priemonės dažnai gauna pranešimus iš valstybės tarnybos įstaigų apie aktualijas ir

naujienas jos veikloje.

4. Valstybės tarnybos įstaigos bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės

informavimo apie savo sprendimus.

5. Valstybės tarnybos įstaigos žiniasklaidai pateikia savo sprendimų argumentus.

6. Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę.

7. Paprastai valstybės tarnautojai man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, suteikia aiškią informaciją.

8. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man, kaip žiniasklaidos

atstovui/-ei kuo objektyviau pateikti informaciją visuomenei.

9. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano, kaip žiniasklaidos atstovo/-ės,

lūkesčius.

10. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo viešajame

diskurse mainais už jų suteikiamą paslaugą.

VI. Kiek stipriai pasitikite valstybės tarnyba kaip žiniasklaidos atstovas/-ė (1 reiškia visiškai

nepasitikiu, 10 - visiškai pasitikiu).

VII. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai

visuomenė pasitiki valstybės tarnyba.

VIII. Skalėje nuo 1 (labai neigiamą įtaką) iki 10 (labai teigiamą įtaką) pažymėkite Jūsų nuomonę

labiausiai atitinkančią poziciją: politikų veikla daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės

tarnyba.

IX. Pateikite bendrinę informaciją apie save.

1. Jūsų lytis:

a) vyras

b) moteris

2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______

3. Jūsų išsilavinimas:

a) aukštasis

b) nebaigtas aukštasis

c) spec. vidurinis

d) vidurinis

4. Kiek laiko dirbate žurnalisto darbą? (įrašykite pilnų metų sk.) _______

Page 134: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

134

5. Kokioje žiniasklaidos priemonėje dirbate? (gali būti keli variantai)

a) Spaudoje

b) Interneto priemonėje

c) Televizijoje

d) Radijuje

e) Kita (įrašykite) __________________

Page 135: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

135

4.4. Socialinių mokslų srities ekspertų apklausos klausimynas

Gerb. Respondente,

Kviečiame Jus, kaip politikos/viešojo valdymo ekspertus ir sociologus, dalyvauti Valstybės tarnybos

departamento užsakytoje apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką visuomenės

pasitikėjimui valstybės tarnyba. Jūsų kaip eksperto bus prašoma įvertinti valstybės tarnautojų arba valstybės

tarnybos įstaigų veiklos kokybę ir etikos principų taikymą. Žemiau esančiame klausimyne Jums reikia arba

pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį įrašyti. Apklausa yra anonimiška; sukaupti

duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.

Viešoji įstaiga „PVC“

Projekto vadovas Vytautas Stankevičius

e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720

K L A U S I M Y N A S

1. Ar Jūsų profesiniai interesai apima viešojo administravimo ir/ar valdymo sritį?

a) Taip

b) Ne (pereikite prie 3 kl.)

2. Kiek laiko domitės viešojo administravimo ir/ar valdymo tema? (įrašykite pilnus metus)

_______________

3. Ar Jūsų profesiniai interesai apima pasitikėjimo temą?

a) Taip

b) Ne (pereikite prie 5 kl.)

4. Kiek laiko domitės pasitikėjimo tema? (įrašykite pilnus metus) ______________________________

5. Ar esate paskelbę bent vieną publikaciją, davę interviu žiniasklaidai valstybės tarnybos veiklos

vertinimo tema? (pasirinkite vieną variantą)

a) Taip, (įrašykite kur/kam) ______________________

b) Ne (pereikite prie IV klausimo)

I. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo vertinimai iš Jūsų, kaip

sociologo ir/ar politikos/viešojo valdymo eksperto/-ės pozicijos

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų, kaip politikos/viešojo

valdymo, sociologijos eksperto, nuomonę atitinkantį atsakymą:

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.

3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų atžvilgiu.

4. Paprastai valstybės tarnautojai klientams suteikia aiškią informaciją.

5. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą piliečiui priimti tinkamiausią

sprendimą.

6. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina klientų lūkesčius.

7. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.

8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems.

9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.

II. Valstybės tarnybos veiklos vertinimas

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) iš eksperto pozicijos įvertinkite

valstybės tarnybos įstaigų veiklą:

Page 136: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

136

1. Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų veikla

patenkintų klientų interesus.

2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė.

3. Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai tobulina savo veiklos kokybę.

4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.

5. Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad būtų gauti

atsakymai.

6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje piliečiai lengvai randa atsakymus į jiems

rūpimus klausimus.

7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio

visuomenės informavimo apie savo sprendimus.

8. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia savo sprendimų argumentus.

9. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

10. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta klaida.

11. Valstybės tarnybos įstaigos jautriai reaguoja į klientų poreikius.

12. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus

13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems.

III. Pasitikėjimo valstybės tarnyba vertinimas

1. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai, Jūsų

nuomone, visuomenė pasitiki valstybės tarnyba.

2. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai pasitikite

valstybės tarnyba Jūs kaip politologas/sociologas?

3. Skalėje nuo 1 (labai neigiamą įtaką) iki 10 (labai teigiamą įtaką) pažymėkite Jūsų nuomonę

labiausiai atitinkančią poziciją: politikų veikla daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės

tarnyba.

IV. Pateikite bendrinę informaciją apie save

1. Jūsų lytis:

a) vyras

b) moteris

2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______

Page 137: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

137

4.5. Verslo atstovų apklausos klausimynas

Gerb. Respondente,

Kviečiame Jus, kaip vienos iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmams priklausančių organizacijų atstovą,

dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai

daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Taigi Jūsų, kaip verslo atstovo, bus prašoma įvertinti

valstybės tarnautojų arba valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybę ir etikos principų taikymą Jūsų, kaip

verslo subjekto, atžvilgiu. Apklausa yra anonimiška; sukaupti duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš

anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.

Viešoji įstaiga „PVC“

Projekto vadovas Vytautas Stankevičius

e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720

K L A U S I M Y N A S

Žemiau esančiame klausimyne Jums reikia arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį

įrašyti. Atsakydami į klausimus, galvokite apie tokias valstybės tarnybos įstaigas kaip Valstybinė mokesčių

inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, urėdijos,

seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga, nacionalinių parkų administracija ir pan.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad valstybės tarnautojams nėra priskiriami politikai (Seimo nariai,

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.

I. Kada paskutinį kartą naudojotės valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis? (pasirinkite vieną

variantą)

a) per pastaruosius 12 mėn.

b) daugiau nei prieš 1 metus

c) nepamenu kada, bet naudojausi

d) niekada nesinaudojau (jeigu pasirinkote šį atsakymo variantą, sekančio klausimo neatsakinėkite –

pereikite prie V klausimo)

II. Į kokią valstybės tarnybos įstaigą kreipėtės paskutinį kartą? (įrašykite)

______________________________

III. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo vertinimas

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį

atsakymą:

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.

3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo verslo problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai.

4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo verslo problemas, jie į jas reaguotų jautriai.

5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai verslo atstovų, kaip klientų, atžvilgiu.

6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją verslui.

7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man, kaip verslo atstovui,

priimti tinkamiausią sprendimą.

8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano, kaip verslo atstovo, lūkesčius.

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems.

11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs, kaip verslo atstovo, atlygio

(dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą.

12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami mano, kaip verslo atstovo,

prašymus, skundus, pareiškimus, kt.

Page 138: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

138

IV. Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių

vertinimas

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį

atsakymą:

1. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų verslo atstovų interesus.

2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar verslo atstovus tenkina teikiamų paslaugų kokybė.

3. Valstybės tarnybos įstaigos sudaro palankią aplinką verslo veiklai.

4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi verslo poreikiai.

5. Iškilus klausimams, man, kaip verslo atstovui, yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą

kreiptis, kad į juos būtų atsakyta.

6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami atsakymai į verslui

rūpimus klausimus.

7. Valstybės tarnybos įstaigos argumentuoja savo sprendimus, susijusius su verslo veiklos

reglamentavimu ir administravimu.

8. Valstybės tarnybos įstaigų skelbiami viešųjų pirkimų konkursai yra atviri visoms organizacijoms.

9. Jeigu manęs kaip verslo atstovo netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti

nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota.

10. Kaip verslo atstovas, esu dalyvavęs (pvz., apklausose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų darbo

kokybę.

11. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

12. Už padarytas klaidas verslo subjektų atžvilgiu valstybės tarnybos įstaiga jų atsiprašo.

13. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.

V. Įvertinkite, kiek stipriai pasitikite valstybės tarnyba kaip verslo atstovas (1 reiškia

visiškai nepasitikiu, 10 - visiškai pasitikiu).

VI. Pateikite bendrinę informaciją apie save ir savo verslą. 1. Jūsų lytis:

c) vyras

d) moteris

2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______

3. Jūsų išsilavinimas:

f) aukštasis

g) nebaigtas aukštasis

h) spec. vidurinis

i) vidurinis

j) nebaigtas vidurinis

k) kita (įrašykite) _______

3. Jūs esate:

a) verslo savininkas/-ė, akcininkas/-ė

b) samdomas/-a organizacijos vadovas/-ė

c) kitas/-a aukščiausios grandies vadovas/-ė organizacijoje

d) administracijos darbuotojas/-a

e) kita (įrašykite)

4. Kiek laiko užimate šias pareigas? (įrašykite pilnų metų sk.) _______

5. Kiek žmonių dirba Jūsų organizacijoje?

a) 0-10

b) 11-50

c) 51-250

d) 251 ir daugiau

Page 139: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

139

6. Kada įkurta Jūsų organizacija? (įrašykite) ____

7. Jūs verslą vykdote:

a) Mieste (įrašykite) ________________

b) Miestelyje (įrašykite) ________________

c) Kaime (įrašykite) ________________

8. Kokia (ekonomine) veikla užsiimate? (įrašykite) ______________________________

Page 140: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

140

4.6. Valstybės tarnautojų apklausos klausimynas

Gerb. Respondente,

Kviečiame Jus dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti,

kokie veiksniai daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Jūsų bus prašoma įvertinti visos

valstybės tarnybos veiklos kokybę, taip pat konkrečiai Jūsų įstaigos praktikas, galinčias didinti arba mažinti

visuomenės pasitikėjimą tiek Jūsų įstaiga, tiek visa valstybės tarnyba. Žemiau esančiame klausimyne Jums

reikia arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį įrašyti. Apklausa yra anonimiška;

sukaupti duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.

VšĮ „Projektų vadybos centras“

Projekto vadovas Vytautas Stankevičius

e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720

I. Prašome įvertinti savo kolegų/-ių kompetenciją ir etikos principų taikymą veikloje

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį

atsakymą:

1. Mano kolegos/-ės yra kvalifikuoti/-os ir atlieka savo darbą profesionaliai.

2. Mano kolegos/-ės atsakingai priima sprendimus.

3. Mano kolegos/-ės elgiasi pagarbiai klientų atžvilgiu.

4. Paprastai mano kolegos/-ės suteikia aiškią informaciją klientams.

5. Paprastai mano kolegos/-ės suteikia išsamią informaciją, reikalingą klientui priimti tinkamiausią

sprendimą.

6. Jeigu klientas išsako savo problemą(-as) mano kolegoms/-ėms, jie/jos į jas reaguoja dalykiškai.

7. Jeigu klientas išsako savo problemą(-as) mano kolegoms/-ėms, jie/jos į jas reaguoja jautriai.

8. Mano kolegų/-ių teikiamų paslaugų kokybė tenkina klientų lūkesčius.

9. Mano kolegos/-ės yra geras etiško elgesio pavyzdys.

10. Mano kolegos/-ės nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar

artimiesiems.

11. Dirbdama/-s šioje įstaigoje nesu pastebėjusi/-ęs, kad kolegos/-ės savo elgesiu būtų parodę klientui,

jog tikisi iš jo atlygio (dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą.

12. Mano kolegos/-ės elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami/-os klientų prašymus,

skundus, pareiškimus, kt.

13. Jeigu klientų netenkintų mano ar mano kolegų/-ių darbo kokybė, į tai būtų sureaguota.

II. Įvertinkite visos valstybės tarnybos veiklą.

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę

atitinkantį atsakymą:

1. Valstybės tarnyba tobulina veiklą, kad patenkintų klientų interesus.

2. Valstybės tarnybai yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė.

3. Valstybės tarnybai rūpi visuomenės poreikiai.

4. Į valstybės tarnybą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.

III. Įvertinkite savo įstaigos veiklą ir joje vykstančius procesus.

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę

atitinkantį atsakymą:

1. Mano įstaigos viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami atsakymai į visuomenės nariams

rūpimus klausimus.

2. Mano įstaiga visuomenei pateikia savo sprendimų argumentus.

3. Padariusi klaidą klientų atžvilgiu mano įstaiga nedelsdama ją ištaiso.

4. Padariusi klaidą klientų atžvilgiu mano įstaiga jų atsiprašo.

Page 141: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

141

5. Mano įstaiga pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip tinkamai elgtis kitų darbuotojų atžvilgiu.

6. Mano įstaiga pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su konfidencialia informacija.

7. Mano įstaiga pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su klientais.

8. Mano darbo aplinkoje visiems pakankamai aišku, kaip elgtis atsakingai.

9. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė yra geras etiško elgesio pavyzdys.

10. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą.

11. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė daro tą, ką sako.

12. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė vykdo savo įsipareigojimus.

13. Mano tiesioginis vadovas/-ė darbuotojams/-oms matant elgiasi dominuojančiai ir įsakmiai.

14. Mano įstaigos aukščiausios vadovybės elgesys atspindi bendras įstaigos normas ir vertybes.

15. Mano įstaigos aukščiausia vadovybė yra geras etiško elgesio pavyzdys.

16. Mano įstaigos aukščiausia vadovybė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą.

17. Mano įstaigos aukščiausia vadovybė niekada neduotų įgaliojimų veikti neetiškai ar neteisėtai

siekiant organizacijos rezultatų.

18. Mano darbo aplinkoje manęs kartais prašo daryti dalykus, prieštaraujančius mano sąžinei.

19. Norėdamas susilaukti sėkmės savo įstaigoje, aš kartais turiu nusižengti asmeninėms normoms ir

vertybėms.

20. Aš neturiu pakankamai išteklių atsakingai atlikti užduotis.

21. Savo darbe kartais patiriu spaudimą sulaužyti taisykles.

22. Mano darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a nuoširdžiai siekia įstaigos gerovės.

23. Mano darbo aplinkoje vyrauja darbuotojų ir vadovų tarpusavio pasitikėjimas.

24. Mano darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a rimtai žiūri į etikos normas ir standartus.

25. Mano darbo aplinkoje elgiamasi pagarbiai vienas/-a kito/-os atžvilgiu.

26. Jeigu mano kolega/-ė pasielgs neleistinai, vadovas/-ė apie tai sužinos.

27. Jeigu mano vadovas/-ė pasielgs neleistinai, kas nors įstaigoje apie tai sužinos.

28. Mano tiesioginėje darbo aplinkoje atliekami tinkami patikrinimai siekiant aptikti pažeidimus ir

neetišką elgesį.

29. Vadovybė žino apie incidentų ir neetiško elgesio mano darbo aplinkoje pobūdį.

30. Mano darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių neetiškam elgesiui aptarti.

31. Mano darbo aplinkoje pranešimai apie neetišką elgesį vertinami rimtai.

32. Mano darbo aplinkoje gausu progų aptarti etines dilemas.

33. Mano darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių ištaisyti neetišką elgesį.

34. Mano darbo aplinkoje etiškas elgesys yra aukštai vertinamas.

35. Mano darbo aplinkoje už etišką elgesį atlyginama.

36. Mano darbo aplinkoje darbuotojai/-os bus sudrausminti/-os už neetišką elgesį.

IV. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai

visuomenė pasitiki valstybės tarnyba.

V. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai

visuomenė pasitiki Jūsų įstaiga.

VI. Pateikite bendrinę informaciją apie save ir savo įstaigą.

1. Jūsų lytis:

a) vyras

b) moteris

2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______

3. Jūsų pareigos:

a) Įstaigos vadovas arba administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

b) Struktūrinio padalinio vadovas ir jo pavaduotojas

Page 142: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

142

c) Specialistas (vyriausias patarėjas, vyresnysis patarėjas, patarėjas, vyriausias specialistas,

vyresnysis specialistas, specialistas)

d) Kita (įrašykite)___________________

4. Ar į Jūsų pareigas įeina darbas su klientais?

a) Taip

b) Ne

5. Kiek laiko dirbate valstybės tarnyboje? (įrašykite pilnų metų skaičių) _______

6. Kokią valstybės tarnybos įstaigą atstovaujate? (įrašykite) ______

7. Kokioje institucijoje ar įstaigoje jūs dirbate?

a) Ministerijoje

b) Įstaigoje, pavaldžioje ministerijai

c) Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijoje

d) Įstaigoje, atskaitingoje Seimui

e) Vyriausybės įstaigoje, įstaigoje ar institucijoje, atskaitingoje Vyriausybei

f) Teisme, prokuratūroje

g) Savivaldybėje

8. Kiek laiko dirbate šioje įstaigoje? (įrašykite pilnų metų skaičių) _______

Page 143: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

143

5 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: Interviu

5.1. Interviu su politikais klausimynas

Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos

užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.

Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų

tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,

nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.

KONFIDENCIALUMAS

Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai

(taip/ne).

1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija6 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?

2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/

eksperto pasisakymus interviu metu?

3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?

Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir

neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.

Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.

adresu: [email protected]

I. Įvadiniai klausimai

1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,

amžius, patirtis konkrečioje veikloje.

2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl

skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas

valstybės tarnyba yra tokio lygio?7

3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas

1. Ar pastebite pokyčius valstybės tarnautojų profesionalumo ir kompetencijos požiūriu? Kaip

apibūdintumėte šiuos pokyčius (profesionalumas ir kompetencija auga/mažėja/lieka toks

pats)? Kokie veiksniai sąlygoja Jūsų apibūdintą būklę? (kas paskatino keistis/ kas stabdo

pokyčius?) Ar yra skirtumų lyginant pokyčių būklę statutinių ir nestatutinių tarnautojų

atžvilgiu?

2. Kokie Jūsų, kaip politikos atstovo/-ės, lūkesčiai valstybės tarnautojų elgesiui (informacijos

teikimo, paslaugų kokybės, įsigilinimo į kliento poreikius, mandagumo, profesionalumo

6 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).

Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 7 Tik individualiems interviu.

Page 144: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

144

požiūriais), kad šis didintų visuomenės pasitikėjimą tarnautojo atstovaujama įstaiga ir

valstybės tarnyba apskritai?

3. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys?

Kodėl?

III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė

1. Ar kaip politikos atstovas/-ė pastebite pokyčius valstybės tarnybos įstaigų aptarnavimo

kokybėje? Kokie jie? Ar jie tenkina visuomenės lūkesčius?

2. Ką santykiuose tarp politinių institucijų ir valstybės tarnybos įstaigų vertinate teigiamai? Kaip

šiuos aspektus reikėtų stiprinti (išnaudoti) siekiant visuomenės pasitikėjimą valstybės

tarnybos įstaigomis?

3. Reguliariai skelbiamose apklausose apie visuomenės pasitikėjimą politinėmis institucijomis ir

kai kuriomis valstybės tarnybos įstaigomis jų reitingai yra panašūs – žemi. Ar ši problema

svarstoma politikų pasitarimuose, bendruose susitikimuose tarp politinių ir valstybės tarnybos

įstaigų vadovų? Jei taip, kokie sprendimai yra priimti? Ketinami priimti? Kodėl tokie?

4. Kokių veiksmų iš valstybės tarnybos įstaigų arba tarnautojų pasigendate, kurie didintų

įstatymų, politinių sprendimų įgyvendinimo efektyvumą? visuomenės pasitikėjimą valstybės

tarnyba?

5. Ar valstybės tarnybos įstaigos pakankamai komunikuoja apie savo strategijas, veiksmus ir

pasiekimus (arba jų nepasiekimą ir to priežastis): a) vykdant valstybės tarnautojų etikos

taisyklių ir principų pažeidimų (pvz., nepotizmo/“švogerizmo“, interesų konflikto,

piktnaudžiavimo galia, biurokratizmo etc.), korupcijos prevenciją, sankcijas nusižengusiems?

b) tobulinant veiklos kokybę, įstaigų veiklos efektyvumą? Ar tai daroma tinkamai? Ką reikėtų

tobulinti?

6. Kokie politiniai sprendimai galėtų padėti didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba?

Kodėl?

Page 145: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

145

5.2. Interviu su žiniasklaidos darbuotojais klausimynas

Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos

užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.

Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų

tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,

nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.

KONFIDENCIALUMAS

Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai

(taip/ne).

1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija8 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?

2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/

eksperto pasisakymus interviu metu?

3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?

Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir

neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.

Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.

adresu: [email protected]

I. Įvadiniai klausimai

1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,

amžius, patirtis konkrečioje veikloje.

2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl

skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas

valstybės tarnyba yra tokio lygio?9

3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas

1. Ar pastebite pokyčius valstybės tarnautojų profesionalumo ir kompetencijos požiūriu? Kaip

apibūdintumėte šiuos pokyčius (profesionalumas ir kompetencija auga/mažėja/lieka toks

pats)? Kokie veiksniai sąlygoja Jūsų apibūdintą būklę? (kas paskatino keistis/ kas stabdo

pokyčius?) Ar yra skirtumų lyginant pokyčių būklę statutinių ir nestatutinių tarnautojų

atžvilgiu?

2. Kokie Jūsų, kaip žiniasklaidos atstovo/-ės, lūkesčiai valstybės tarnautojų elgesiui

(informacijos teikimo, paslaugų kokybės, įsigilinimo į kliento poreikius, mandagumo,

profesionalumo požiūriais), kad šis didintų Jūsų pasitikėjimą tarnautojo atstovaujama įstaiga

ir valstybės tarnyba apskritai? Ar galite pateikti pavyzdį, kai valstybės tarnautojas su Jumis ar

Jūsų kolegomis elgėsi taip, kad nepagrįstai suformavo neigiamą požiūrį į savo darbo kokybę?

Įstaigos veiklą?

8 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).

Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 9 Tik individualiems interviu.

Page 146: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

146

3. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys?

Kodėl?

4. Kokius žiniasklaidos dėmesio susilaukiančius valstybės tarnautojų elgesio aspektus

įvardintumėte kaip mažinančius visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis?

5. Ką žiniasklaidos santykiuose su valstybės tarnautojais vertinate teigiamai? Kaip šiuos

teigiamus aspektus reikėtų stiprinti siekiant maksimaliai objektyvaus / nešališko visuomenės

informavimo valstybės tarnautojų veiklos klausimais?

6. Remdamasis/-si savo patirtimi bendraujant su valstybės tarnautojais, kokius pasitikėjimą

valstybės tarnautojais ir jų įstaigomis griaunančius (mažinančius) komunikacijos atvejus

galėtumėte išskirti? Kaip siūlytumėte tobulinti tarnautojų bendravimo su žiniasklaida būdus/

priemones?

III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė

1. Ar kaip žiniasklaidos atstovas/-ė pastebite pokyčius valstybės tarnybos įstaigų veiklos

efektyvumo ir aptarnavimo kokybės didinimo požiūriu? Kokie jie? Ar jie tenkina visuomenės

lūkesčius?

2. Žiniasklaidoje valstybės tarnautojai dažnai pateikiami neigiamoje šviesoje, t.y. naudojami

emocingi posakiai apie šiltų vietų laikymąsi, abejingumą visuomenės nariams (vienišoms

motinoms, pensininkams, verslui ir pan.), biurokratizmą, dykaduonystę, neveiklumą,

nekompetenciją ir pan. Tuo tarpu apie pokyčius valstybės tarnyboje, siekiant didinti įstaigų

veiklos efektyvumą beveik neinformuojama arba informuojama neutraliai, išsamiai

neatskleidžiant to priežasčių arba / ir naujų priemonių ar praktikų poveikio visuomenės

gyvenimo kokybei ir pan.

Kas paskatintų žiniasklaidos atstovus labiau domėtis ir informuoti visuomenę apie valstybės

tarnybos inicijuotus ir įgyvendinamus pokyčius (geras žinias), siekiant efektyvumo? Kokie

komunikacijos kanalai ar priemonės būtų veiksmingos didinant visuomenės informuotumą apie

pokyčių poveikį jų gyvenimo kokybei ir didinant pasitikėjimą ja?

3. Kaip žiniasklaidos pasitikėjimą valstybės tarnyba veikia politikų elgesys? Ar valstybės

tarnybos depolitizavimas padėtų didinti visuomenės pasitikėjimą VT? Kodėl?

Jeigu ne, kodėl?

4. Į kokius žiniasklaidos poreikius valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai atsižvelgia? Ką jos

turėtų keisti siekdamos geresnės reputacijos tarp žiniasklaidos atstovų?

5. Ar valstybės tarnybos įstaigos pakankamai viešai komunikuoja apie savo strategijas,

veiksmus ir pasiekimus (arba jų neįgyvendinimo priežastis): a) vykdant valstybės tarnautojų

etikos taisyklių ir principų pažeidimų (pvz., nepotizmo/“švogerizmo“, interesų konflikto,

piktnaudžiavimo galia, biurokratizmo etc.), korupcijos prevenciją? informuojant visuomenės

narius apie pažeidėjams pritaikytas sankcijas? b) tobulinant veiklos kokybę, įstaigų veiklos

efektyvumą? Kokios to (ne/informavimo) priežastys?

6. Kokias priemones (neapsiribojant komunikacija, įtraukiant vadybos ir kt. priemones)

rekomenduotumėte taikyti valstybės tarnybos įstaigoms, siekiant didinti visuomenės

pasitikėjimą jomis?

Page 147: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

147

5.3. Interviu su socialinių mokslų srities ekspertais klausimynas

Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos

užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.

Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų

tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,

nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.

KONFIDENCIALUMAS

Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai

(taip/ne).

1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija10 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?

2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/

eksperto pasisakymus interviu metu?

3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?

Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir

neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.

Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.

adresu: [email protected]

I. Įvadiniai klausimai

1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,

amžius, patirtis konkrečioje veikloje.

2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl

skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas

valstybės tarnyba yra tokio lygio?11

3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

5. Kokius veiksnius, didinančius visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba, galėtumėte išskirti?

6. Remdamasis/-i savo tyrimų pasitikėjimo tema rezultatais ar/ir pasitikėjimo dinamikos

visuomenėje stebėjimais, kokias visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba didinančias

priemones išskirtumėte kaip veiksmingas? Kurios iš jų sėkmingai naudojamas kitose

valstybėse, bet nepritaikytos arba neveikia Lietuvoje? Kokių prielaidų reikia, kad šios

priemonės galėtų būti efektyviai adaptuotos Lietuvoje?

7. Kaip vertinate kasmet vykdomų visuomenės nuomonės apklausų visuomenės pasitikėjimo

valstybinėmis įstaigomis tema metodiką, instrumentus12? Kaip siūlytumėte juos tobulinti?13

10 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).

Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 11 Tik individualiems interviu.

Page 148: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

148

8. Ar (ir kokius) Vidaus reikalų ministerijos politinius sprendimus ir/ar valstybės tarnybos

įstaigų veiksmus pastebite tobulinant žemiausiai vertinamų valstybės tarnybos įstaigų veiklą ir

didinant visuomenės pasitikėjimą jomis? Jei ne, kokias priemones rekomenduotumėte taikyti?

II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas

1. Ar pastebite pokyčius valstybės tarnautojų profesionalumo ir kompetencijos požiūriu? Kaip

apibūdintumėte šiuos pokyčius (profesionalumas ir kompetencija auga/mažėja/lieka toks

pats)? Kokie veiksniai sąlygoja Jūsų apibūdintą būklę? (kas paskatino keistis/ kas stabdo

pokyčius?) Ar yra skirtumų lyginant pokyčių būklę statutinių ir nestatutinių tarnautojų

atžvilgiu?

2. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras

etiško elgesio pavyzdys visuomenėje? Kodėl?

3. Kokius probleminius aspektus įvardintumėte valstybės tarnautojų elgesyje, kurie mažina

visuomenės pasitikėjimą jų atstovaujamomis įstaigomis?

Diskusijos plėtojimui: vertinant valstybės tarnautojų elgesį iš ekspertinės perspektyvos,

pakomentuokite išvardintas etikos problemas jų dažnumo valstybės tarnautojų elgesyje požiūriu

(informantui pateikiamas sąrašas):

n) Kyšiai, papirkinėjimas

o) Nesąžiningumas

p) Piktnaudžiavimas galia

q) Interesų konfliktas

r) Diskriminacija

s) Psichologinis spaudimas

t) Nepotizmas, pažįstamų protegavimas

u) Skundų ignoravimas

v) Kompetencijos trūkumas

w) Arogancija klientų atžvilgiu

x) Sprendimų vilkinimas

y) Įstatymų (kitų normatyvinių aktų) nesilaikymas

z) Biurokratizmas

aa) Kitos, jūsų nuomone, svarbios problemos _______________

Kokiose konkrečiose valstybės tarnybos įstaigose šios problemos dažniausios/rečiausios? Lyginant

įstaigas, kuriose šios problemos pasitaiko dažniau nei kitose, kokių vidinių prevencijos priemonių

(pvz., vadybos praktikų) pasigendama?

III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė

1. Kokias valstybės tarnybos Lietuvoje reformas (jų dalis) išskirtumėte kaip didinančias jos

veiklos efektyvumą? Visuomenės pasitikėjimą jos įstaigomis?

2. Kaip vertinate planą nauju VTĮ susieti žmogiškųjų išteklių vadybos praktikas su kompetencijų

modeliu? Kiek jį realistiška įgyvendinti esamoje situacijoje, atsižvelgiant į nusistovėjusias,

keliasdešimt metų vyraujančias elgesio normas VT hierarchijoje, visuomenės vertybes? Ar

būtų tikslinga susieti etikos principų taikymą (pvz., etišką lyderystę, principingumą laikantis

etikos principų, etinių problemų netoleravimą) su kompetencijų modeliu valstybės tarnyboje,

ypač vadovų pozicijoms? Kodėl?

12 Paprastai jose užduodami klausimai: Ar jūs pasitikite šiomis institucijomis ar įstaigomis? (vardijamas sąrašas) Ar jūs

pasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis bendrai? 13 Užduodamas tik pasitikėjimo temos ekspertams.

Page 149: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

149

3. Į kokių visuomenės grupių ir kokius poreikius valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai

atsižvelgia? Kas turėtų keistis?

4. Ar valstybės tarnybos depolitizavimas padėtų didinti valstybės tarnybos įstaigų veiklos ir

visuomenės pasitikėjimą jomis? Ar įmanoma depolitizuoti Lietuvos valstybės tarnybą,

atsižvelgiant į Lietuvos istorinį, socialinį kontekstą? Kokiomis priemonėmis tą reikėtų daryti?

5. Kaip būtų galima paskatinti valstybės tarnybos įstaigas stipriau savireguliuotis? Kokios

priemonės, įrankiai, standartai tą padėtų daryti?

6. Pakomentuokite žemiau išvardintas priemones veiklos efektyvumo ir visuomenės

pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo aspektais (informantui pateikiamas sąrašas):

a) Standartinių veiklos procedūrų laikymasis priimant sprendimus

b) Valstybės tarnautojų techninių kompetencijų tobulinimas

c) Aiškių veiklos taisyklių, kurių pagrindu priimami sprendimai, laikymasis valstybės

tarnybos įstaigose

d) Įstaigos taisyklių ir procedūrų skelbimas viešoje erdvėje

e) Vieno langelio principo taikymas

f) E. sistemų (e. valdžios sistemų) sukūrimas

g) Vidaus procesų auditas

h) Etikos mokymai

i) Valstybės tarnybos įstaigų vadovų kasmetinis vertinimas, atsižvelgiant į visuomenės ir

jiems tiesiogiai pavaldžių darbuotojų vertinimus

j) Institucijos skatinimas arba nuobaudos už jų darbuotojų ne/tinkamą elgesį

k) Vidinė „karštoji“ linija, kuria darbuotojai galėtų pranešti apie savo kolegų/vadovų

netinkamą elgesį

l) Aktyvus bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis

m) Kita (įvardinkite) _____________

Page 150: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

150

5.4. Interviu su verslo atstovais klausimynas

Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos

užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.

Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų

tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,

nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.

KONFIDENCIALUMAS

Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai

(taip/ne).

1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija14 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?

2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/

eksperto pasisakymus interviu metu?

3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?

Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir

neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.

Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.

adresu: [email protected]

I. Įvadiniai klausimai (visoms grupėms, jeigu nepažymėta kitaip)

1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,

amžius, patirtis konkrečioje veikloje.

2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl

skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas

valstybės tarnyba yra tokio lygio?15

3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip

mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?

II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas

1. Prisiminkite paskutinę savo patirtį, kai kreipėtės į valstybės tarnybos įstaigą. Kaip

apibūdintumėte savo patirtį sprendžiant Jums aktualų klausimą: kaip labiau teigiamą ar

neigiamą? Kodėl? Koks valstybės tarnautojo elgesys ar požiūris sukūrė būtent tokį įspūdį?

Kaip ši patirtis paveikė Jūsų pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaiga, į kurią kreipėtės, ir

valstybės tarnyba apskritai?

2. Kaip vertinate valstybės tarnautojų elgesį etinių principų taikymo požiūriu? Ar pastebite

pokyčius? Kokie jie?

14 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).

Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 15 Tik individualiems interviu.

Page 151: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

151

3. Kokius probleminius aspektus įvardintumėte valstybės tarnautojų elgesyje, kurie mažina

verslo atstovų pasitikėjimą jų įstaigomis?

4. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras

etiško elgesio pavyzdys? Kodėl?

5. Kokius santykių tarp verslo atstovų ir valstybės tarnautojų Jūs įvardintumėte teigiamais,

skatinančiais vykdyti verslą Lietuvoje? Kaip (kokiomis priemonėmis) juos būtų galima

stiprinti?

III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė

1. Kaip vertinate valstybės tarnybos įstaigų efektyvumą ir veiklos kokybę? Ar pastebite

pokyčius šiais aspektais? Kokie jie? Kaip jie veikia Jūsų pasitikėjimą valstybės tarnyba?

2. Į kokius Jūsų verslo poreikius valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai atsižvelgia?

Diskusijos plėtojimui: Ko pasigendate jų veikloje, kad verslas galėtų sėkmingai vystytis?

3. Su kokiomis etikos problemomis esate susidūręs/-usi santykiuose su valstybės tarnybos

įstaigomis?

Diskusijos plėtojimui: pakomentuokite etikos problemas: kiek jos dažnos/retos valstybės tarnybos

įstaigose, su kuriomis Jūs esate susidūręs/-usi? Kokios priežastys jas sąlygoja? (informantui

pateikiamas sąrašas):

a) Kyšiai, papirkinėjimas

b) Nesąžiningumas

c) Piktnaudžiavimas galia

d) Interesų konfliktas

e) Diskriminacija

f) Psichologinis spaudimas

g) Nepotizmas, pažįstamų protegavimas

h) Skundų ignoravimas

i) Kompetencijos trūkumas

j) Arogancija klientų atžvilgiu

k) Sprendimų vilkinimas

l) Įstatymų (kitų normatyvinių aktų) nesilaikymas

m) Biurokratizmas

n) Valstybės tarnybų politizavimas

o) Kitos, jūsų nuomone, svarbios problemos _______________

4. Atsižvelgdamas/-a į savo patirtį versle, kokius siūlytumėte naudoti a) rodiklius, b) vadybos

priemones/įrankius, standartų sistemas, didinančias valstybės tarnybos veiklos efektyvumą?

Visuomenės grupių pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kaip jas būtų galima įdiegti valstybės

tarnybos įstaigose?

5. Ar klientų skundų teikimo sistema, kuria bet kuris visuomenės narys galėtų pateikti

konfidencialų pranešimą įstaigos etikos pareigūnui ar konsultantui, padėtų užkirsti kelią

etinėms problemoms valstybės tarnyboje? didinti jos įstaigų veiklos kokybę? didinti

visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba?

Page 152: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

152

6 priedas. Interviu dalyviai

Eil.

Nr. Politikai Atstovaujama institucija, pareigos

Interviu

data

1. Beliavičius Ramūnas Alytaus rajono mero patarėjas 2016-06-18

2. Cesiulis Nerijus Alytaus miesto tarybos narys 2016-06-21

3. Markauskas Raimundas LR Seimo narys, Darbo partijos frakcijos seniūno

pavaduotojas 2016-07-12

4. Paulauskas Artūras LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos

komiteto pirmininkas 2016-07-26

Eil.

Nr. Žurnalistai

Atstovauja žiniasklaidos

priemonė/įmonė

Veiklos

sritis

Interviu

data

1. Reikalauta anonimiškumo Neleista nurodyti TV 2016-06-25

2. Grišmanauskienė Vida Neleista nurodyti Radijas 2016-06-23

3. Pučėta Artūras „Lietuvos rytas“ redaktoriaus

pavaduotojas Dienraštis 2016-06-04

4. Reikalauta anonimiškumo Neleista nurodyti Dienraštis,

radijas

2016-06-29

5. Janonis Tomas DELFI aplinkosaugos kanalo

GRYNAS.lt redaktorius Dienraštis 2016-07-19

6. Pocius Saulius „Klaipėda“ vyriausias redaktorius Dienraštis 2016-07-20

7. Vainorius Martynas

„Vakarų ekspresas“

Redaktorius Dienraštis 2016-07-20

Eil.

Nr. Ekspertai

Atstovauja

mokslo

institucija

Ekspertinių žinių sritis Interviu

data

1. Žvaliauskas

Giedrius

KTU Empirinių tyrimų duomenų dokumentavimas ir

archyvavimas, politinis dalyvavimas.

(http://ktu.edu/lt/socialiniu-humanitariniu-mokslu-ir-

menu-fakultetas/padaliniai)

2016-06-18

2. Žiliūkaitė

Rūta

VU Pilietinė visuomenė, Demokratija ir demokratizacija,

Vertybių kaita

(http://www.fsf.vu.lt/struktura/katedros/sociologijos-

katedra/katedros-nariai)

2016-06-21

3. Kaminskas

Raimundas

LSMU Sociologija; Viešoji komunikacija, valstybės valdymas;

buv. Kauno m. Tarybos narys 2016-07-15

4. Tauginienė

Loreta

MRU Organizacijų etika; praktiniai valstybės tarnybos įstaigų

veiklos aspektai 2016-07-22

5. Morkevičius

Vaidas

KTU Viešasis valdymas, visuomenės pasitikėjimas 2016-07-28

6. Žaneta

Simanavičienė

KTU Socialinės atsakomybės instituto direktorė; viešojo

administravimo programos vykdytoja

http://ktu.edu/lt/ekonomikos-ir-verslo-

fakultetas/socialines-atsakomybes-tyrimu-centras

2016-07-28

Eil.

Nr. Verslo įmonių

atstovai Įmonės pavadinimas

Įmonės

dydis

Veiklos

trukmė

(metai)

Veiklos sritis

Interviu

data

1. Tautvydas

Bagdonavičius

UAB

"Tradeconsultant"

maža 4 Direktorius.

Konsultacijų

paslaugos, logistikos

paslaugos,

sertifikavimo

paslaugos, teisinės

2016-06-

29

Page 153: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

153

paslaugos.

2. Saulius Šimkus UAB „Sovis“ maža 10 Direktorius.

Serveriai,

kompiuteriai,

kompiuterių įranga -

didmeninė,

mažmeninė prekyba,

remontas, priežiūra.

IT sprendimai, jų

diegimas bei

priežiūra.

2016-06-

29

3. Sigitas

Pašvenskas

UAB „Elva“ vidutinė 25 Direktorius.

Didmeninė prekyba,

drabužiai, siuvimas

(pagrindinė veikla),

medžiagos.

2016-06-

29

4. Gintaras

Viesulas

G.Viesulo raktų

dirbtuvė

maža 24 Savininkas.

Avarinis

automobilinių durų

spynų, butų

atidarymas.

Mechaninių spynų (ir

automobilinių)

remontas. Raktų

butams,

automobiliams,

seifams gamyba

"Tabletės"

laiptinėms.

Automobilių pultelių

remontas –

programavimas,

automobilių

imobilaizerinių raktų

programavimas.

Smulkios buitinės

technikos (lygintuvai,

dulkių siurbliai,

virduliai,

barzdaskutės, t.t.)

remontas.

2016-06-

29

5. Gerardas

Mališauskas

UAB „Gamaka“ maža 22 Direktorius.

Elektros instaliacijos

darbai, šildymas,

įrenginiai,

vamzdynai,

vandentiekis, nuotekų

valymas, ventiliacija,

kondicionavimas.

2016-06-

29

6. Ramunė

Lamsargytė

UAB „Aktė“, Kaštonų

g. 20-25, LT-63344

Alytus

maža 15 Direktorė.

Kavinės, klubai,

barai, restoranai.

2016-06-

30

7. Reikalauta

anonimiškumo

Kaunas maža 14 Administracijos

vadovė; Krovinių

pervežimas

2016-07-

11

8. Reikalauta

anonimiškumo

Kaunas maža 21 Direktorius; Prekyba

skaitmenine technika

ir IT paslaugos

2016-07-

22

Page 154: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

7 priedas. Statistinių testų rezultatai: visuomenės apklausos duomenys

7-1 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, vertinimų vidurkių palyginimas (Suporuotų imčių testo

rezultatai)

Teiginių poros

Porų skirtumai

t

Laisvės

laipsniai

Statistinis

reikšmin-

gumas (2-

pusis) Vidurkis

Std.

nuokrypis

Std.

vidurkio

paklaida

Skirtumo 95%

pasikliovimo intervalas

Žemesnioji

riba

Aukštesnioji

riba

1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo

darbą profesionaliai

vs --- 2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus ,274 1,181 ,042 ,191 ,356 6,512 788 ,000

vs --- 3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,300 1,592 ,057 ,189 ,411 5,293 790 ,000

vs --- 4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemas, jie į jas reaguotų jautriai 1,115 2,027 ,072 ,974 1,256 15,478 791 ,000

vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)

atžvilgiu ,093 1,508 ,054 -,012 ,199 1,744 791 ,082

vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją ,071 1,542 ,055 -,037 ,179 1,293 787 ,196

vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą ,133 1,651 ,059 ,018 ,248 2,261 790 ,024

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,256 1,579 ,056 ,146 ,366 4,570 791 ,000

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,254 1,541 ,055 ,147 ,362 4,638 790 ,000

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,194 2,216 ,079 1,039 1,348 15,138 789 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,044 2,228 ,079 -,200 ,111 -,558 791 ,577

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,107 1,628 ,058 -,221 ,006 -1,856 791 ,064

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,082 1,589 ,057 -,029 ,194 1,457 787 ,146

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,281 1,705 ,061 ,162 ,401 4,622 785 ,000

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,655 1,906 ,068 ,521 ,788 9,623 784 ,000

Page 155: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

155

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,129 2,134 ,076 -,020 ,278 1,699 791 ,090

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,344 2,058 ,073 ,201 ,488 4,703 789 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,561 1,714 ,061 ,441 ,680 9,198 789 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,616 2,366 ,084 ,451 ,781 7,320 790 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,948 1,982 ,071 ,809 1,087 13,428 787 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,789 2,224 ,079 1,634 1,944 22,642 791 ,000

2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus

vs --- 3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,025 1,488 ,053 -,079 ,129 ,479 787 ,632

vs --- 4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemas, jie į jas reaguotų jautriai ,840 1,817 ,065 ,713 ,967 12,990 788 ,000

vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)

atžvilgiu -,179 1,447 ,052 -,280 -,078 -3,469 788 ,001

vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją -,208 1,477 ,053 -,311 -,104 -3,938 784 ,000

vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą -,145 1,524 ,054 -,251 -,038 -2,665 787 ,008

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius -,016 1,508 ,054 -,122 ,089 -,307 788 ,759

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,019 1,493 ,053 -,123 ,085 -,358 787 ,721

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,928 2,102 ,075 ,780 1,075 12,379 786 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,316 2,286 ,081 -,475 -,156 -3,878 788 ,000

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,371 1,632 ,058 -,485 -,257 -6,392 788 ,000

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,187 1,598 ,057 -,299 -,075 -3,280 785 ,001

Page 156: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

156

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,005 1,680 ,060 -,113 ,123 ,085 783 ,932

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,391 1,797 ,064 ,265 ,517 6,086 782 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,134 2,130 ,076 -,283 ,015 -1,772 788 ,077

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,071 2,002 ,071 -,069 ,211 ,997 786 ,319

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,291 1,621 ,058 ,178 ,404 5,037 786 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,352 2,342 ,083 ,188 ,515 4,214 787 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,682 1,853 ,066 ,552 ,812 10,319 785 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,510 2,117 ,075 1,362 1,657 20,024 788 ,000

3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-

as), jie į jas reaguotų dalykiškai

vs --- 4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo

problemas, jie į jas reaguotų jautriai ,815 1,839 ,065 ,687 ,944 12,468 790 ,000

vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)

atžvilgiu -,206 1,583 ,056 -,317 -,096 -3,661 790 ,000

vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją -,234 1,657 ,059 -,350 -,118 -3,959 786 ,000

vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą -,170 1,753 ,062 -,292 -,047 -2,720 789 ,007

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius -,044 1,738 ,062 -,166 ,077 -,716 790 ,474

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,047 1,623 ,058 -,160 ,067 -,811 789 ,418

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,885 2,271 ,081 ,726 1,043 10,944 788 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,343 2,364 ,084 -,508 -,178 -4,076 790 ,000

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,406 1,736 ,062 -,527 -,285 -6,575 790 ,000

Page 157: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

157

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,222 1,727 ,062 -,343 -,102 -3,612 786 ,000

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė -,017 1,891 ,068 -,149 ,116 -,245 784 ,806

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,352 1,908 ,068 ,218 ,486 5,166 783 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,173 2,247 ,080 -,330 -,016 -2,168 790 ,030

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,037 2,168 ,077 -,115 ,188 ,476 788 ,634

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,253 1,851 ,066 ,124 ,383 3,846 788 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,311 2,415 ,086 ,143 ,480 3,623 789 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,642 1,897 ,068 ,509 ,774 9,489 786 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,489 2,267 ,081 1,331 1,648 18,472 790 ,000

4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas,

jie į jas reaguotų jautriai

vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)

atžvilgiu -1,020 1,812 ,064 -1,146 -,894

-

15,857 792 ,000

vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją -1,049 1,924 ,068 -1,184 -,915

-

15,321 788 ,000

vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą -,979 1,896 ,067 -1,111 -,846

-

14,522 791 ,000

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius -,851 1,910 ,068 -,984 -,718

-

12,547 792 ,000

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,856 1,889 ,067 -,988 -,724

-

12,756 791 ,000

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,083 2,032 ,072 -,058 ,225 1,155 790 ,249

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-1,158 2,618 ,093 -1,340 -,975 -

12,453 792 ,000

Page 158: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

158

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -1,222 2,163 ,077 -1,373 -1,071

-

15,902 791 ,000

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -1,046 2,147 ,076 -1,196 -,896

-

13,675 787 ,000

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė -,821 2,015 ,072 -,962 -,680

-

11,427 786 ,000

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai -,457 1,806 ,064 -,583 -,330 -7,089 785 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,974 2,510 ,089 -1,148 -,799

-

10,923 792 ,000

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

-,764 2,257 ,080 -,921 -,606 -9,515 790 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus -,565 2,011 ,072 -,705 -,424 -7,889 789 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

-,491 2,500 ,089 -,666 -,317 -5,529 791 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso -,173 2,073 ,074 -,318 -,028 -2,338 787 ,020

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus ,685 2,229 ,079 ,529 ,840 8,651 792 ,000

5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)

atžvilgiu

vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją -,024 1,239 ,044 -,111 ,063 -,546 788 ,585

vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą ,045 1,381 ,049 -,051 ,142 ,926 791 ,355

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,169 1,420 ,050 ,070 ,268 3,351 792 ,001

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,164 1,332 ,047 ,071 ,257 3,469 791 ,001

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,102 2,189 ,078 ,950 1,255 14,165 790 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,137 2,186 ,078 -,290 ,015 -1,771 792 ,077

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,201 1,591 ,057 -,312 -,090 -3,550 791 ,000

Page 159: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

159

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,022 1,574 ,056 -,132 ,088 -,385 787 ,700

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,197 1,679 ,060 ,079 ,314 3,290 786 ,001

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,571 1,794 ,064 ,446 ,697 8,927 785 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,047 2,123 ,075 -,101 ,195 ,619 792 ,536

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,262 2,055 ,073 ,118 ,405 3,581 790 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,462 1,659 ,059 ,346 ,578 7,830 789 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,533 2,342 ,083 ,369 ,696 6,402 791 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,846 1,866 ,066 ,716 ,977 12,733 787 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,705 2,162 ,077 1,554 1,856 22,210 792 ,000

6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią

informaciją

vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą ,067 1,054 ,038 -,006 ,141 1,790 788 ,074

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,203 1,286 ,046 ,113 ,293 4,429 788 ,000

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,190 1,397 ,050 ,093 ,288 3,826 787 ,000

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,135 2,181 ,078 ,982 1,287 14,597 786 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,108 2,155 ,077 -,258 ,043 -1,404 788 ,161

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,174 1,578 ,056 -,284 -,064 -3,093 787 ,002

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,003 1,560 ,056 -,107 ,112 ,046 784 ,964

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,230 1,640 ,059 ,115 ,345 3,921 783 ,000

Page 160: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

160

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,524 1,733 ,062 ,403 ,646 8,479 785 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,079 2,087 ,074 -,067 ,224 1,058 788 ,290

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,290 1,912 ,068 ,156 ,424 4,250 786 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,483 1,641 ,059 ,369 ,598 8,259 785 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,560 2,309 ,082 ,399 ,722 6,814 788 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,874 1,897 ,068 ,741 1,007 12,894 783 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,729 2,200 ,078 1,575 1,883 22,072 788 ,000

7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią

informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą

vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,133 1,189 ,042 ,050 ,216 3,137 791 ,002

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,120 1,422 ,051 ,021 ,219 2,375 790 ,018

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,062 2,125 ,076 ,914 1,210 14,049 789 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,181 2,207 ,078 -,334 -,027 -2,303 791 ,022

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,240 1,543 ,055 -,348 -,133 -4,379 790 ,000

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,058 1,617 ,058 -,171 ,055 -1,014 787 ,311

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,155 1,654 ,059 ,039 ,271 2,630 786 ,009

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,524 1,733 ,062 ,403 ,646 8,479 785 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,010 2,079 ,074 -,135 ,155 ,137 791 ,891

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,224 1,864 ,066 ,094 ,354 3,378 789 ,001

Page 161: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

161

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,423 1,614 ,057 ,311 ,536 7,367 788 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,487 2,335 ,083 ,324 ,650 5,873 791 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,811 1,963 ,070 ,673 ,948 11,585 786 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,664 2,172 ,077 1,513 1,816 21,559 791 ,000

8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina

mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius

vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,004 1,291 ,046 -,094 ,086 -,083 791 ,934

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,936 2,152 ,077 ,785 1,086 12,228 790 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,306 2,092 ,074 -,452 -,161 -4,125 792 ,000

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,364 1,590 ,056 -,475 -,253 -6,437 791 ,000

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,188 1,605 ,057 -,300 -,076 -3,286 787 ,001

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,019 1,601 ,057 -,093 ,131 ,334 786 ,738

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,393 1,675 ,060 ,276 ,510 6,581 785 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,122 2,098 ,075 -,269 ,024 -1,642 792 ,101

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,094 1,893 ,067 -,039 ,226 1,390 790 ,165

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,296 1,669 ,059 ,180 ,413 4,987 789 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,355 2,341 ,083 ,192 ,518 4,265 791 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,689 1,947 ,069 ,553 ,825 9,933 787 ,000

Page 162: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

162

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,536 2,111 ,075 1,389 1,683 20,490 792 ,000

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys

vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,938 2,072 ,074 ,793 1,083 12,726 789 ,000

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-,302 2,148 ,076 -,452 -,152 -3,954 791 ,000

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,359 1,530 ,054 -,466 -,252 -6,599 790 ,000

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,174 1,469 ,052 -,277 -,071 -3,323 786 ,001

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,039 1,585 ,057 -,072 ,150 ,698 785 ,486

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,405 1,646 ,059 ,290 ,520 6,894 784 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,120 2,108 ,075 -,267 ,027 -1,601 791 ,110

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,094 1,944 ,069 -,042 ,229 1,354 789 ,176

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,302 1,650 ,059 ,186 ,417 5,137 788 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,369 2,323 ,083 ,207 ,531 4,469 790 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,691 1,755 ,063 ,568 ,814 11,051 786 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,542 2,059 ,073 1,398 1,685 21,068 791 ,000

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine

padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems

vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog

tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

-1,239 2,503 ,089 -1,414 -1,064 -

13,923 790 ,000

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -1,294 2,248 ,080 -1,451 -1,137

-

16,178 789 ,000

Page 163: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

163

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -1,116 2,154 ,077 -1,266 -,965

-

14,531 786 ,000

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė -,908 2,094 ,075 -1,055 -,762

-

12,160 785 ,000

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai -,538 2,005 ,072 -,678 -,397 -7,510 784 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -1,066 2,541 ,090 -1,243 -,888

-

11,796 790 ,000

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

-,852 2,280 ,081 -1,011 -,692 -

10,491 788 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus -,636 2,020 ,072 -,777 -,495 -8,848 788 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

-,594 2,484 ,088 -,767 -,420 -6,719 789 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso -,245 2,148 ,077 -,396 -,095 -3,203 786 ,001

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus ,590 2,191 ,078 ,437 ,743 7,578 790 ,000

11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi

iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už

suteikiamą paslaugą

vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,063 2,045 ,073 -,206 ,079 -,869 791 ,385

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,108 2,200 ,078 -,046 ,262 1,377 787 ,169

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,325 2,315 ,083 ,163 ,487 3,943 786 ,000

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,687 2,411 ,086 ,518 ,856 7,989 785 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,184 2,559 ,091 ,006 ,363 2,026 792 ,043

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,401 2,588 ,092 ,220 ,581 4,356 790 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,600 2,293 ,082 ,440 ,760 7,355 789 ,000

Page 164: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

164

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,668 2,791 ,099 ,473 ,863 6,734 791 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,977 2,388 ,085 ,810 1,144 11,484 787 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,842 2,726 ,097 1,652 2,032 19,036 792 ,000

12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir

procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus

vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,180 1,445 ,051 ,079 ,281 3,502 787 ,000

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,385 1,636 ,058 ,271 ,500 6,607 785 ,000

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,758 1,831 ,065 ,630 ,886 11,599 784 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,236 2,029 ,072 ,095 ,378 3,275 791 ,001

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,452 1,924 ,068 ,318 ,586 6,603 789 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,663 1,722 ,061 ,543 ,784 10,829 789 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,723 2,336 ,083 ,560 ,886 8,705 790 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso 1,047 1,949 ,069 ,911 1,183 15,080 787 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,896 2,262 ,080 1,739 2,054 23,600 791 ,000

13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad

patenkintų savo klientų (piliečių) interesus

vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,202 1,413 ,050 ,102 ,301 3,992 783 ,000

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,587 1,701 ,061 ,467 ,706 9,657 783 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,061 2,006 ,071 -,079 ,201 ,852 787 ,394

Page 165: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

165

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,267 1,907 ,068 ,134 ,401 3,927 785 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,473 1,602 ,057 ,361 ,585 8,279 786 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,538 2,245 ,080 ,381 ,695 6,729 787 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,872 1,854 ,066 ,742 1,001 13,189 786 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,702 2,105 ,075 1,555 1,849 22,695 787 ,000

14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus

(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė

vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,377 1,434 ,051 ,276 ,477 7,352 782 ,000

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,145 2,026 ,072 -,287 -,003 -2,005 786 ,045

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,061 1,830 ,065 -,067 ,189 ,936 784 ,349

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,269 1,548 ,055 ,161 ,378 4,868 783 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,337 2,256 ,080 ,179 ,495 4,187 786 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,670 1,882 ,067 ,538 ,803 9,967 782 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,507 2,120 ,076 1,359 1,655 19,941 786 ,000

15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai

vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,525 2,140 ,076 -,675 -,376 -6,883 785 ,000

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

-,320 1,960 ,070 -,458 -,183 -4,573 783 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus -,114 1,703 ,061 -,233 ,006 -1,868 782 ,062

Page 166: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

166

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

-,029 2,219 ,079 -,185 ,126 -,370 785 ,712

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,286 1,822 ,065 ,158 ,414 4,394 782 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,130 1,991 ,071 ,990 1,269 15,906 785 ,000

16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią

valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta

vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

,215 1,556 ,055 ,106 ,324 3,884 790 ,000

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,423 1,865 ,066 ,293 ,553 6,371 789 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,477 1,864 ,066 ,347 ,607 7,207 791 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,817 2,140 ,076 ,668 ,967 10,718 787 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,658 2,486 ,088 1,485 1,832 18,785 792 ,000

17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje

informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus

klausimus

vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus ,208 1,611 ,057 ,095 ,321 3,627 787 ,000

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,263 2,049 ,073 ,120 ,406 3,612 789 ,000

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,615 2,003 ,071 ,474 ,755 8,600 785 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,444 2,244 ,080 1,287 1,600 18,097 790 ,000

18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia

sprendimų argumentus

Page 167: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

167

vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

,053 2,056 ,073 -,090 ,197 ,727 788 ,467

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,395 1,702 ,061 ,276 ,514 6,512 786 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,227 1,929 ,069 1,092 1,361 17,871 789 ,000

19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo

kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų

sureaguota

vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso ,332 2,132 ,076 ,182 ,481 4,364 786 ,000

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus 1,177 2,466 ,088 1,005 1,349 13,431 791 ,000

20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama

ją ištaiso

vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir

pagal gebėjimus ,830 1,815 ,065 ,703 ,957 12,840 787 ,000

Page 168: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

168

7-2 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, vertinimų tarpusavio sąsajos ir sąsaja su pasitikėjimo valstybės

tarnautojais įvertinimu. (Koreliacinės analizės (Pearson‘s r) rezultatai)

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

Pasitikėjimo

valstybės

tarnautojais

įvertinimas

1 r ,859** ,755** ,624** ,765** ,749** ,714** ,749** ,761** ,566** ,571** ,723** ,742** ,705** ,650** ,556** ,572** ,684** ,485** ,619** ,535** ,728**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 789 791 792 792 788 791 792 791 790 792 792 788 786 785 792 790 790 791 788 792 790

2 r ,794** ,710** ,795** ,783** ,769** ,782** ,786** ,625** ,564** ,736** ,752** ,728** ,703** ,578** ,615** ,734** ,518** ,683** ,597** ,759**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 788 789 789 785 788 789 788 787 789 789 786 784 783 789 787 787 788 786 789 788

3 r ,712** ,766** ,740** ,709** ,723** ,757** ,575** ,548** ,715** ,721** ,669** ,676** ,549** ,568** ,669** ,505** ,678** ,555** ,703**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 791 791 787 790 791 790 789 791 791 787 785 784 791 789 789 790 787 791 789

4 r ,711** ,670** ,679** ,683** ,689** ,674** ,468** ,581** ,591** ,646** ,725** ,465** ,556** ,631** ,494** ,633** ,590** ,646**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 793 789 792 793 792 791 793 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791

5 r ,846** ,808** ,805** ,828** ,590** ,600** ,746** ,756** ,726** ,701** ,578** ,592** ,718** ,514** ,674** ,577** ,746**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 789 792 793 792 791 793 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791

6 r ,887** ,838** ,808** ,589** ,608** ,746** ,757** ,735** ,712** ,586** ,641** ,718** ,522** ,658** ,557** ,735**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 789 789 788 787 789 788 785 784 784 789 787 786 789 784 789 787

7 r ,861** ,801** ,611** ,589** ,758** ,739** ,731** ,718** ,589** ,659** ,728** ,511** ,634** ,568** ,740**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 792 791 790 792 791 788 787 786 792 790 789 792 787 792 790

8 r ,841** ,610** ,640** ,753** ,752** ,756** ,745** ,595** ,660** ,721** ,523** ,652** ,604** ,767**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 792 791 793 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791

9 r ,638** ,619** ,770** ,791** ,760** ,752** ,591** ,641** ,727** ,528** ,717** ,621** ,769**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 790 792 791 787 786 785 792 790 789 791 787 792 790

10 r ,526** ,563** ,606** ,631** ,672** ,467** ,561** ,644** ,513** ,621** ,615** ,597**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 791 790 787 786 785 791 789 789 790 787 791 789

11 r ,649** ,596** ,556** ,533** ,471** ,445** ,548** ,397** ,538** ,414** ,566**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791

12 r ,792** ,735** ,685** ,609** ,637** ,692** ,511** ,641** ,532** ,714**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 788 786 785 792 790 790 791 788 792 790

13 r ,806** ,732** ,622** ,648** ,739** ,555** ,680** ,601** ,747**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 784 784 788 786 787 788 787 788 786

14 r ,812** ,620** ,680** ,758** ,555** ,672** ,600** ,712**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 783 787 785 784 787 783 787

785

Page 169: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

169

15 r ,592** ,648** ,723** ,584** ,705** ,659** ,723**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 786 784 783 786 783 786 784

16 r ,778** ,663** ,706** ,588** ,465** ,594**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 791 790 792 788 793 791

17 r ,740** ,636** ,630** ,553** ,631**

p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000

N 788 790 786 791 789

18 r ,615** ,722** ,654** ,731**

p ,000 ,000 ,000 ,000

N 789 787 790 788

19 r ,613** ,499** ,568**

p ,000 ,000 ,000

N 787 792 790

20 r ,715** ,688**

p ,000 ,000

N 788 786

21 r ,675**

p ,000

N 791

**. Koreliacija reikšminga 0.01 lygmeniu (2-pusė).

Teiginiai: 1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai 2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus

3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai

4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į jas reaguotų jautriai

5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių) atžvilgiu

6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją

7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius

9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys

10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už suteikiamą paslaugą

12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus

13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų (piliečių) interesus 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus (piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė

15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai

16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus klausimus

18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia sprendimų argumentus

19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso

21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus

Page 170: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

8 priedas. Etiškos organizacijos kultūros klausimynas

Eil.

Nr.

Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 6 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį

atsakymą

Etikos principas

(vertybė pagal

Kaptein

terminologiją)

1) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip tinkamai elgtis kitų organizacijos žmonių atžvilgiu Aiškumas

2) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip turėčiau gauti reikiamus įgaliojimus

3) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai naudoti(s) jai priklausančia įranga

4) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai naudoti savo darbo valandas

5) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su pinigais ir kitu finansiniu turtu

6) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai spręsti iškylančius interesų konfliktus ir tvarkyti su darbu

nesusijusią veiklą

7) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su konfidencialia informacija

8) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su išoriniais asmenimis ir organizacijomis

9) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai spręsti aplinkosaugos problemas

10) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje visiems pakankamai aišku, kaip elgtis atsakingai

11) Mano vadovas/-ė yra geras etiško elgesio pavyzdys Tiesioginio/-ės

vadovo/-ės

integralumas 12) Mano vadovas/-ė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą

13) Mano vadovas/-ė niekada neduotų įgaliojimų veikti neetiškai ar neteisėtai siekiant organizacijos rezultatų

14) Mano vadovas/-ė daro tą, ką sako

15) Mano vadovas/-ė vykdo savo įsipareigojimus

16) Mano vadovas/-ė yra sąžiningas/-a ir patikimas/-a

17) Valdybos ir (aukštesnės) vadovybės elgesys atspindi bendras normas ir vertybes Aukščiausių

vadovų/-ių

integralumas 18) Valdyba ir (aukštesnė) vadovybė yra geras etiško elgesio pavyzdys

19) Valdyba ir (aukštesnė) vadovybė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą

20) Valdyba ir (aukštesnė) vadovybė niekada neduotų įgaliojimų veikti neetiškai ar neteisėtai siekiant organizacijos

rezultatų

Page 171: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

171

21) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje manęs kartais prašo daryti dalykus, prieštaraujančius mano sąžinei Įgyvendinamumas

22) Norėdamas susilaukti sėkmės organizacijoje, aš kartais turiu nusižengti asmeninėms normoms ir vertybėms

23) Aš neturiu pakankamai laiko atsakingai atlikti užduotis

24) Aš neturiu pakankamai informacijos atsakingai atlikti užduotis

25) Aš neturiu pakankamai išteklių atsakingai atlikti užduotis

26) Savo darbe kartais patiriu spaudimą sulaužyti taisykles

27) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje kiekvienas visiškai paklūsta organizacijos (nustatytoms) normoms ir vertybėms Organizacijos

parama vertybėms 28) Mano tiesioginę darbo aplinką apibūdina tarpusavio pasitikėjimo atmosfera

29) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a nuoširdžiai siekia organizacijos gerovės

30) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje vyrauja darbuotojų ir vadovų tarpusavio pasitikėjimas

31) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a rimtai žiūri į esamas normas ir standartus

32) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje elgiamasi pagarbiai vienas/-a kito/-os atžvilgiu

33) Jeigu kolega/-ė pasielgs neleistinai, vadovas/-ė apie tai sužinos Skaidrumas

34) Jeigu kolega/-ė pasielgs neleistinai, aš arba kitas/-a kolega/-ė apie tai sužinosime

35) Jeigu vadovas/-ė pasielgs neleistinai, kas nors organizacijoje apie tai sužinos

36) Jeigu aš kritikuosiu kitų žmonių elgesį, aš gausiu informaciją apie bet kokį veiksmą, kurio buvo imtasi dėl mano

kritikos

37) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai žinoma, kokie pažeidimai ir incidentai gali kilti organizacijoje

38) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje atliekami tinkami patikrinimai siekiant aptikti pažeidimus ir neetišką elgesį

39) Vadovybė žino apie incidentų ir neetiško elgesio mano tiesioginėje darbo aplinkoje pobūdį

40) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje į pranešimus apie neetišką elgesį reaguojama deramai juos apsvarsčius Diskusijų kultūra

41) Savo tiesioginėje darbo aplinkoje aš turiu galimybę išreikšti savo nuomonę

42) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių neetiškam elgesiui aptarti

43) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje pranešimai apie neetišką elgesį vertinami rimtai

44) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių aptarti asmenines moralines dilemas

45) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių pranešti apie neetišką elgesį

46) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje gausu progų aptarti moralines dilemas

Page 172: STUDIJA-TYRIMAS „PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA …– INFORMACIJA/Tyrimai_ir...TRUMPINIAI DB – Duomenų bazė EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EK

172

47) Jeigu kažkas kviečiamas pasiaiškinti dėl savo elgesio, tai daroma pagarbiai

48) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių ištaisyti neetišką elgesį

49) Jeigu pranešimas apie neetišką elgesį mano tiesioginėje darbo aplinkoje nesulaukia tinkamo dėmesio, yra

pakankamai galimybių iškelti šį klausimą organizacijoje kitais būdais

50) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje žmonės yra atsakingi už savo veiksmus Sankcijų/skatinimo

taikymas 51) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje etiškas elgesys yra aukštai vertinamas

52) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje tik sąžiningi žmonės gali būti paaukštinti pareigomis

53) Jeigu būtina, mano vadovas bus sudrausmintas už neetišką elgesį

54) Žmonės, kuriems sekasi mano tiesioginėje darbo aplinkoje, laikosi organizacijos normų ir standartų

55) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje už etišką elgesį atlyginama

56) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje darbuotojai/-os bus sudrausminti/-os už neetišką elgesį

57) Jeigu praneščiau vadovybei apie neetišką elgesį, tikiu, jog susiję asmenys būtų atitinkamai sudrausminti

neatsižvelgiant į jų užimamas pareigas

58) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje darbuotojai/-os, kurie/-ios elgiasi sąžiningai, turi daugiau galimybių gauti teigiamą

veiklos įvertinimą nei tie/tos, kurie/-ios elgiasi nesąžiningai