Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 27-F-11-13
STUDIJA-TYRIMAS
„PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA
VEIKSNIŲ ANALIZĖ, IR PASITIKĖJIMO
VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMO
GALIMYBĖS“
Perkančioji organizacija: Valstybės tarnybos departamentas
Paslaugų teikėjas: Viešoji įstaiga “PVC“ (Projektų vadybos centras)
Ataskaita pateikta 2016 m. spalio 14 d.
Ataskaitą teikia Projekto vadovas Vytautas Stankevičius
Ataskaitą tvirtina _______________________________________
TURINYS
TRUMPINIAI ...................................................................................................................................... 4
PAGRINDINĖS SĄVOKOS ............................................................................................................... 5
ĮŽANGA .............................................................................................................................................. 6
1. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA MATAVIMO ESAMOS SITUACIJOS
ANALIZĖ ............................................................................................................................................ 7
1.1. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos
departamento tyrimų analizė ir vertinimas ................................................................................. 7
1.2. Valstybės tarnautojų etikos principų ir jų taikymo problemų analizė bei įtakos
pasitikėjimui valstybės tarnyba vertinimas ............................................................................... 19
1.3. Pasitikėjimo valstybės tarnyba bei naudojamų rodiklių valstybės tarnybos veiklos
efektyvumui vertinti užsienio valstybėse analizė ir vertinimas ............................................... 25
1.4. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba
identifikavimas bei atliktos reprezentatyvios visuomenės ir identifikuotų grupių apklausų
rezultatai ....................................................................................................................................... 38
1.4.1. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba
identifikavimas ............................................................................................................................. 38
1.4.2. Įvykdytų apklausų rezultatų analizė ................................................................................ 39
2. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA VEIKSNIŲ ANALIZĖ BEI ĮŽVALGOS DĖL
VALSTYBĖS TARNYBOS EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS TOBULINIMO ..... 104
2.1. Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė .......................................................... 104
2.2. Įžvalgos dėl Valstybės tarnybos efektyvumo vertinimo metodikos tobulinimo ........ 108
3. REKOMENDACIJOS DĖL PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMO
GALIMYBIŲ .................................................................................................................................. 109
4. VEIKSMŲ PLANAS PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA DIDINIMUI ................. 112
LITERATŪRA ................................................................................................................................ 115
PRIEDAI ......................................................................................................................................... 118
1 priedas. Teiginių tiriamiems reiškiniams matuoti sąvadas ....................................................... 119
2 priedas. Lietuvos visuomenės apklausos rezultatai .................................................................. 124
3 priedas. Anketinėmis apklausomis tiriamų reiškinių operacionalizavimas .............................. 126
4 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: anketinės apklausos ................................................ 128
4.1. Visuomenės apklausos klausimynas ............................................................................. 128
4.2. Politikų apklausos klausimynas .................................................................................... 130
4.3. Žiniasklaidos darbuotojų apklausos klausimynas ......................................................... 132
4.4. Socialinių mokslų srities ekspertų apklausos klausimynas ........................................... 135
4.5. Verslo atstovų apklausos klausimynas .......................................................................... 137
4.6. Valstybės tarnautojų apklausos klausimynas ................................................................ 140
5 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: Interviu ................................................................... 143
5.1. Interviu su politikais klausimynas ................................................................................. 143
5.2. Interviu su žiniasklaidos darbuotojais klausimynas ...................................................... 145
5.3. Interviu su socialinių mokslų srities ekspertais klausimynas ........................................ 147
5.4. Interviu su verslo atstovais klausimynas ....................................................................... 150
6 priedas. Interviu dalyviai .......................................................................................................... 152
7 priedas. Statistinių testų rezultatai: visuomenės apklausos duomenys ..................................... 154
8 priedas. Etiškos organizacijos kultūros klausimynas ................................................................ 170
TRUMPINIAI
DB – Duomenų bazė
EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
EK – Europos Komisija
ESS – European social survey, Europos socialinis tyrimas
EVS – European value survey, Europos vertybių apklausa
JK - Jungtinė Karalystė
LR – Lietuvos Respublika
TI – Transparency International, Tarptautinis skaidrumas
VRM – Vidaus reikalų ministerija
VT – valstybės tarnyba
VTD – valstybės tarnybos departamentas
VTĮ – valstybės tarnybos įstatymas
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Pasitikėjimas – tai vienos šalies požiūris į kitą kaip į patikimą, geranorišką partnerį
santykiuose, kuriuose yra rizikos ar pažeidžiamumo elementas (McAllister, 1995). Kadangi požiūris
yra psichologinis reiškinys, apimantis pažinimo/kognityvinį ir jausminį elementus (Fishbein ir
Ajzen, 1980), skiriamas a) kognityvinis ir b) emocinis pasitikėjimas.
Kognityvinis pasitikėjimas formuojasi patirties ir informacijos bei žinių pagrindu (pvz.,
jeigu praeityje viena šalis aptarnavo kitą kompetentingai, atsiranda racionalus lūkestis, kad ta šalis
elgsis taip pat ateityje). Kituose šaltiniuose įvardijamas kaip sąlygiškas pasitikėjimas, kadangi jis
yra ribotas kaip ir individo patirtis (Jones ir George, 1998).
Emocinis pasitikėjimas remiasi šalių abipusiu sąžiningo ir garbingo elgesio lūkesčiu
nereikalaujant ir neieškant įrodymų. Gali būti įvardijamas ir kaip besąlygiškas pasitikėjimas,
kadangi išreiškia požiūrį, jog visi žmonės ar institucijos vertos pasitikėjimo (Jones ir George, 1998).
Apibrėžtas (angl. particularized) pasitikėjimas – pasitikėjimas, suteikiamas žmonėms, kurie
yra panašūs į mus pačius (pvz., giminėms, pažįstamiems, draugams, „savo rato“ žmonėms,
asmenims, kurie panašūs savo charakterio savybėmis ar/ir vertybėmis į mus), priklauso nuo turimos
informacijos apie juos ir/ar patirties bendraujant (Uslaner, 2002). Logiškai susijęs su kognityviniu
pasitikėjimu.
Neapibrėžtas, bendrasis (angl. generalized) pasitikėjimas – optimistinis požiūris į svetimus
žmones kaip vertus pasitikėjimo (Uslaner, 2002). Išreiškia moralinę nuostatą į kitus žmones,
nepriklausančią nuo informacijos ar patirties, susijęs su optimistiniu požiūriu į pasaulį ir
geranorišką žmogaus prigimtį (Žiliukaitė ir kt., 2006). Sinonimiškas socialiniam pasitikėjimui,
susijęs su emociniu pasitikėjimu.
Institucinis pasitikėjimas – tai visuomenės pasitikėjimas institucijomis. Naudojamas
diferencijuojant tarpasmeninį (kuris yra neapibrėžto/bendrojo/socialinio pasitikėjimo lygmuo),
organizacinį (organizacijos darbuotojų ir vadovų tarpusavio pasitikėjimas), tarporganizacinį
(pasitikėjimas tarp organizacijų kaip pasitikėjimo šalių) pasitikėjimo tipus. Pasitikėjimas
valstybinėmis tarnybomis remiasi instituciniu lygmeniu.
Socialinis pasitikėjimas – sugebėjimas pasitikėti žmonėmis, kurių gerai nepažįstame
(Žiliukaitė ir kt., 2006).
Politinis pasitikėjimas – piliečių pasitikėjimas vyriausybe ir jos institucijomis, t.y. jų
požiūris, kad tai, ką daro šios institucijos, yra teisinga ir sąžininga ir suvokimas, kad jos pateisina jų
lūkesčius (EBPO, 2013).
6
ĮŽANGA
Šį tyrimą-studiją atliko Viešoji įstaiga ,,PVC“ (Projektų vadybos centras) pagal Valstybės
tarnybos departamento užsakymą (sutarties Nr. 27-F-11-13) 2016 m. kovo – rugpjūčio mėn. Tyrėjų
komandą sudarė V. Stankevičius (projekto vadovas), I. Zykienė ir dr. R. Pučėtaitė (ekspertės) bei
dr. A. Novelskaitė (konsultantė). Pagal sutartį tyrimui-studijai keliamas tikslas – identifikuoti ir
išanalizuoti veiksnius, kurie lemia pasitikėjimo valstybės tarnyba pokyčius bei užsienio šalių patirtį
šioje srityje. Iš to išplaukiantys uždaviniai:
1) apžvelgti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos
departamento tyrimus, kuriuose buvo tiriamas (matuojamas) pasitikėjimas valstybės tarnyba arba su
pasitikėjimu valstybės tarnyba susiję elementai, ir įvertintas pasitikėjimo valstybės tarnyba ir
strateginio veiklos plano tikslo efekto vertinimo kriterijaus pokytis;
2) išanalizuoti valstybės tarnautojų etikos principai ir jų taikymo problemos, su
kuriomis susiduria visuomenė ir valstybės tarnautojai, bei įvertinta, kokia valstybės tarnautojų
elgesio laikantis/nesilaikant šių principų įtaka pasitikėjimo valstybės tarnyba rodikliui;
3) įvertintas užsienio valstybių (ne mažiau kaip penkių) pasitikėjimo valstybės tarnyba
lygio rodiklis, nurodant šio rodiklio pokytį nuo tada, kai jis buvo pradėtas skaičiuoti, veiksnius,
kurie galimai įtakoja pokytį, pasitikėjimo valstybės tarnyba rodiklį skaičiuojantį subjektą, rodiklio
skaičiavimo periodiškumą, rodiklio skaičiavimo metodikas ir t. t.;
4) apibendrinti įvertintų užsienio valstybių ar kitų užsienio valstybių arba tarptautinių
organizacijų naudojami rodikliai, kuriais yra vertinama ar valstybės tarnyba/valstybės tarnybos
tinkamai atlieka savo misiją, ir kuriais yra matuojamas valstybės tarnybos/valstybės tarnybų veiklos
efektyvumas, nurodant šių rodiklių privalumus, trūkumus, vertę;
5) identifikuotos visuomenės grupės, kurios daro didžiausią įtaką pasitikėjimui
valstybės tarnyba;
6) atlikta reprezentatyvi visos visuomenės bei identifikuotų grupių apklausa, focus
grupių diskusijos arba kokybiniai interviu ir nustatyti veiksniai, lemiantys pasitikėjimą valstybės
tarnyba bei galintys didinti šio rodiklio reikšmę;
7) pateiktas Lietuvos atvejo palyginimas su kitomis užsienio šalimis ir rekomendacijos
dėl kitų galimų rodiklių naudojimo Lietuvos valstybės tarnyboje matuojant ar valstybės tarnyba
tinkamai atlieka savo misiją /ar valstybės tarnyba yra efektyvi;
8) parengti rekomendacijas dėl pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo galimybių ir
konkrečių veiksmų, dėl identifikavimo svarbiausių vertybių, lemiančių pasitikėjimą valstybės
tarnyba ir dėl pasitikėjimo valstybės tarnyba tyrimo metodikos tobulinimo.
Studija-tyrimas struktūruota sekant šiais uždaviniais, kaip pagrindines dalis išskiriant:
1. Pasitikėjimo valstybės tarnyba matavimo esamos situacijos analizė:
1.1 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir valstybės tarnybos departamento
tyrimų pasitikėjimo valstybės tarnyba aspektu analizė ir vertinimas.
1.2 Valstybės tarnautojų etikos principų ir jų taikymo problemų analizė bei įtakos
pasitikėjimui valstybės tarnyba vertinimas.
1.3 Pasitikėjimo valstybės tarnyba bei naudojamų rodiklių valstybės tarnybos veiklos
efektyvumui vertinti užsienio valstybėse analizė ir vertinimas.
1.4 Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba
identifikavimas bei atliktos reprezentatyvios visuomenės ir identifikuotų grupių apklausų rezultatai.
2. Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė bei įžvalgos dėl valstybės tarnybos
efektyvumo vertinimo metodikos tobulinimo.
3. Rekomendacijos dėl pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo galimybių.
4. Veiksmų planas pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimui.
7
1. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA MATAVIMO ESAMOS
SITUACIJOS ANALIZĖ
1.1. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos
departamento tyrimų analizė ir vertinimas
Šioje studijoje-tyrime apžvelgiami VRM ir VTD užsakymu atlikti tyrimai visuomenės
pasitikėjimo tema 2008-2015 m. Konkrečiai, 2008-2015 m. VRM užsakymu buvo atliekamos
visuomenės nuomonės apklausos, kuriomis nustatomas visuomenės pasitikėjimo valstybės ir
savivaldybės institucijomis ir įstaigomis (artimiausia šiai studijai-tyrimui) lygis. VTD užsakymu
2008 m. buvo atliktas Valstybės tarnybos įvaizdžio tyrimas, kuriame įvaizdis sietas su visuomenės
pasitikėjimu VT. Šių tyrimų rezultatų apžvalga pateikiama 1 lentelėje. Joje detalizuojama vykdytų
tyrimų metodologija ir vertinamų veiksnių metodikos trūkumai bei vertė.
Apibendrinant VRM užsakymu atliktus visuomenės nuomonės tyrimus, pažymėtina, kad
apklausoje VT išskirtinai nevertinama, o valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų samprata
respondentams nėra apibrėžta/paaiškinta, todėl negalima teigti, kad buvo vertinamas visų ar dalies
valstybės tarnautojų elgesys. Juo labiau, kad 2012 m. metodologiją atskleidžiančiuose prieduose –
kortelėje informantams valstybės tarnautojų ir politikų pareigybės pateikiamos po tos pačios
institucijos pavadinimu ir pan.
8
1 lentelė. LR VRM užsakytų tyrimų visuomenės pasitikėjimo tema suvestinė
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
1. UAB “Baltijos
tyrimai”/VRM (2008).
Lietuvos gyventojų
nuomonės apie valstybės
institucijas tyrimas.
Prieiga internetu:
http://vakokybe.vrm.lt/inde
x.php?id=307
Metodas: apklausa, standartizuotas klausimynas (21 klausimas įskaitant
sociodemografinius), 2008 08 13-21.
Imtis: N=1013, reprezentatyvi imtis pagal amžių (18-29; 30-50; 50 m ir daugiau).
Paklaida 3,5%.
Be amžiaus naudotos sociodemografinės savybės: lytis, gyv. vieta (kaimas,
miestas, didmiestis) ir šeimos pajamos (Iki 1500 lt, 1501-2500 lt, 2501 lt ir
daugiau).
Klausimynas:
1. Ar jūs kreipėtės į šias valstybės ar savivaldybės institucijas per paskutinius 12
mėnesius? Nominalinė skalė. Iš VT atstovų minimi: savivald. seniūnijos,
savivaldybės institucijos ir įstaigos; kt. įstaigos yra politinės valdžios institucijos,
neįeinančios į VT apibrėžimą.
Nuo 2 klausimo analizuojama respondentų, kurie kreipėsi į kokią nors instituciją
per 12 mėnesių, atsakymų dalis (rezultatai pateikiami proc.)
2. Kokia forma jūs kreipėtės į šias valstybės ar savivaldybės institucijas per
paskutinius 12 mėnesių? (4 ats. variantai).
3. Kokiais klausimais kreipėtės į savivaldybės ar valstybės institucijas? (5 ats.
variantai).
4. Ar jus patenkino šių valstybės ar savivaldybės institucijų darbuotojų atsakymas
į jūsų kreipimąsi? Nominalinė skalė.
5. Ar per paskutinius 12 mėnesių jūs kreipėtės į valstybės ar savivaldybių
institucijas bei įstaigas su skundu? Nominalinė skalė.
6. Ar jus patenkino gautas atsakymas į jūsų skundą? Nominalinė skalė.
7. Ar jūs kreipėtės į kitą instanciją dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo?
Nominalinė skalė.
Kitame klausime analizuojama tik respondentų, kurie nebesikreipė į kt. instanciją,
atsakymų dalis.
8. Kodėl jūs nesikreipėte nė į vieną iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar
įstaigų per paskutinius 12 mėnesių? (5 ats. variantai, 3 iš jų susiję su pasitikėjimu,
1 formuluotė tiesiogiai: Netiki, kad problema būtų išspręsta; Nepasitiki valstybės
ar savivaldybių įstaigomis, institucijomis; Netiki, kad į jo/jos teikiamus
Naudingas dalinai esamai studijai-tyrimui VT
institucijų veiklos efektyvumo matavimo požiūriu (ribotas
VT institucijų spektras). Lyginimas su vėlesniais
rezultatais ribotas, nes 2009 m. kito klausimynas.
Su pasitikėjimu susiję klausimai matuoja bendrinį
pasitikėjimą.
Atsakymus į klausimus, detalizuojančius
ne/pasitikėjimo priežastis, galima grupuoti į etikos
principų ne-/taikymo kaip visuomenės pasitikėjimą
didinančių/ mažinančių veiksnių kategorijas (pvz.,
korupcija, biurokratizmas, nepotizmas).
Veiklos efekto pokytis matuojamas bendrinėmis,
subjektyviomis momentinėmis percepcijomis (gerėja-
blogėja-nesikeičia). Būtent kaip suvokiamas gerėjimas ar
blogėjimas (paslaugos kokybės ar kt. kriterijų pagrindu)
nėra išskirta ir toks klausimas vertintinas tik kaip bendrų
nuotaikų tendencija, neimplikuojanti jokių rekomendacijų,
ką daryti, kad vertinimai gerėtų, tuo įgyvendinant VRM
strateginius planus (pvz., didinti visuomenės pasitenkinimą
VT).
VT kaip atskira vertinamoji grupė neišskiriama.
Išskirtos VT institucijos ir įstaigos minimos tarp politinių
institucijų, kurių apklausos klausimyne yra dauguma, todėl
toks instrumentas turi apribojimą, kad neleidžia tiksliai
pamatuoti visuomenės pasitikėjimo VT, o gilina sampratų
maišatį, tapatinant ministerijų, prezidentūros, Seimo
atstovus etc. su valstybės tarnautojais.
9
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
pasiūlymus būtų atsižvelgta)
9-13 klausimai matuoja visuomenės atstovų dalyvavimą nevyriausybinėje veikloje
ir viešajame gyvenime kaip demokratijos aspektą:
9. Ar jūs dalyvaujate nevyriausybinių ar kitų visuomeninių organizacijų(interesų
grupių) veikloje? Nominalinė skalė.
10. Kas jus galėtų paskatinti dalyvauti tokioje veikloje? (5 ats. variantai)
11. Ar jūs ieškote informacijos apie kokius nors valstybės ar savivaldybių
institucijų rengiamų sprendimų projektus? Nominalinė skalė.
12. Kur jūs ieškote informacijos apie valstybės ar savivaldybių institucijų
rengiamus sprendimų projektus? (5 ats. variantai: internete – spaudoje –
institucijose; rezultatai pateikiami procentine išraiška).
13. Kaip jūs manote, ar verta kreiptis į valstybės ar savivaldybių institucijas,
norint pateikti savo pasiūlymus dėl jų darbo ar jų rengiamų sprendimų?
Nominalinė skalė.
14-17 klausimai tiesiogiai susiję su valstybės pasitikėjimu valstybės ir
savivaldybės institucijomis.
14. Ar jūs pasitikite šiomis institucijomis ar įstaigomis? (iš 7 išvardintų variantų
tik seniūnijos ir savivaldybės institucijos ir įstaigos papuola į VT sampratą).
15. Ar jūs pasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis bendrai? Nominalinė
skalė.
16. Kodėl jūs pasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis / įstaigomis? (6
ats. variantai, 1 tiesiogiai susijęs su besąlygiška pasitikėjimo priežastimi
(pasitiki), 2 – kompetencija, paslaugumu ir teigiama emocija (spendžia įvairius
klausimus, padeda žmonėms; gerai dirba, teigiama patirtis), 1- etikos principu
(yra sąžiningų darbuotojų), kita (nes daugiau nėra kur kreiptis, patys išsirinkom;
neatsakė).
17. Kodėl jūs nepasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis/įstaigomis? (8
ats. var.: korumpuoti; nedirba paprastiems žmonėms; biurokratai; nepasitiki
valdininkais, politikais; netiki, kad gali padėti; trūksta kompetencijos; problemą
galima išspręsti tik turint pažįstamų; neigiama asmeninė patirtis; neatsakė).
18. Kaip jūs manote, ar pastaruoju metu valstybės tarnautojų veikla gerėja,
blogėja ar nesikeičia? (4 ats. variantai, įskaitant „neatsakė“).
Duomenų analizės metodas: deskriptyvi statistinė analizė. Atsakymai į
klausimus pradedant Nr. 2 lyginami su įvairios trukmės (1-4 metų) laikotarpiu,
tačiau komentuojama tik dinamika, nenaudojant statistinių analizės metodų
10
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
statistiškai reikšmingiems atsakymų skirtumams atskleisti. Atsakymai į klausimus
tarpusavyje nekoreliuoti, nors tam pagrindas yra. Rezultatų diskusijoje rodiklių
pokyčių priežastys neanalizuojamos.
2. Visuomenės nuomonės ir
rinkos tyrimų centras
„VILMORUS“/VRM
(2009). Valstybės ir
savivaldybės institucijų
aptarnavimo kokybės
vertinimas. Vilnius.
Prieiga internetu:
http://vakokybe.vrm.lt/inde
x.php?id=307
Metodas: apklausa interviu būdu respondentų namuose, standartizuotas
klausimynas, 29 klausimai įskaitant sociodemografinius. Apklausos laikas: 2009
07 10-13, tyrimas vyko 21 mieste ir 54 kaimuose.
Imtis: N=1006, imties formavimo metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka
(respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų
vienodą tikimybę būti apklaustas), reprezentatyvi. Sociodemografinės savybės
papildytos lyginant su 2008 m. tyrimu: amžius (6 grupės: 18 - 29 m., 30 – 39 m.,
40 – 49 m., 50 – 59 m., 60 – 69 m., 70 m. ir vyresni), tautybė (3 gr.: lietuvis,
lenkas, rusas), išsilavinimas (3 gr.: nebaigtas vidurinis; vidurinis, aukštesnysis,
spec. vidurinis; aukštasis), šeimos pajamos (5 gr.: iki 400 litų, 401 – 600 litų, 601
– 800 litų, 801 – 1000 litų, 1001 litas ir daugiau), soc. padėtis (7 gr.: pensininkai;
namų šeimininkės/ motinos, auginančios mažus vaikus; moksleiviai/ studentai;
bedarbiai; specialistas; tarnautojas; darbininkas), gyvenamoji vieta (4 gr.: sostinė,
didmiestis, miestas, kaimas).
Klausimynas:
Naudoti daugelis 2008 m. klausimyno klausimų, teminiai blokai išlieka tie patys
(naudojimasis institucijų ir įstaigų paslaugomis, pasitikėjimas, veiklos kokybės
gerėjimo/blogėjimo tendencijos ir jų priežastys; informuotumas apie įstaigų
veiklą ir informacijos šaltiniai), tačiau atsiranda ir naujų teminių klausimų blokų
(Lietuvos institucijų vertinimas lyginant su analogiškomis institucijomis užsienio
šalyse; aptarnavimo kokybė; atviri klausimai, prašantys respondentus
spontaniškai įvardinti instituciją, kuria ne/pasitikima ir nurodyti to priežastis),
daugelis atsakymų variantų patikslinti/papildyti.
Pasitikėjimo požiūriu įtrauktas naujas klausimas, prašantis įvardinti institucijas,
kuriomis labiausiai nepasitikima ir išplėstas nepasitikėjimo priežasčių sąrašas
(pasigendama etikos principų taikymo kaip individualios savybės:
nesąžiningumas, melavimas, neatsakingumas, empatijos trūkumas,
savivaliavimas, amoralumas; kompetencijos; taip pat kaip atskiros priežastys
išlieka korupcija ir biurokratizmas).
Aptarnavimo kokybės klausimų blokas apima šių savybių: reikalingo skyriaus,
tarnybos, valstybės tarnautojo suradimo lengvumo, priėmimo laukimo trukmės,
aptarnavimo greičio, mandagumo, reikiamos informacijos suteikimo, suteiktos
informacijos aiškumo, problemos išsprendimo greičio, pasitenkinimo gautais
atsakymais ir aptarnavimo kokybe apskritai vertinimus. Naudojama ranginė,
Apklausos pavadinimas ir objektas konkretizuoti (nuo
bendro institucijų vertinimo pereita prie konkretesnio –
veiklos efektyvumo vertinimo), lyginant su 2008 m.
apklausa.
Ataskaitoje pateikiamas imties formavimo metodas
„daugiapakopė atranka“ socialinių tyrimų metodologijos
požiūriu yra daugiareikšmis – jis gali apimti klasterinį,
stratifikuotą imties sudarymo metodus, jų kombinaciją –
be išsamesnio aprašymo sunku įvertinti, kiek patikima
imties formavimo metodika. Tačiau kadangi tyrimą atliko
ilgametę patirtį socialiniuose tyrimuose turinti įmonė,
belieka pasitikėti, jog jos atstovai laikėsi ESOMAR
principų.
VT institucijų požiūriu, vertinamomis išlieka tos
pačios grupės: savivaldybės institucijos ir įstaigos,
savivaldybių seniūnijos.
Pasitikėjimo klausimas bendrinis (pasitikite ar
nepasitikite), išplėstas vertinamų institucijų sąrašas:
SODRA, VMI, policija, krašto apsauga, darbo birža,
valstybės kontrolė, žemėtvarka, paminklosauga, darbo
inspekcija – institucijos nelygiavertės savo dydžiu ir
funkcijomis; vardijamose institucijose savivaldybė ir
merija tapatinamos/ pateikiamos kaip vienas atsakymo
variantas; daugiau nei trečdalis respondentų vertinimų
nepateikė.
Išplėstas etikos principų kaip pasitikėjimo veiksnio
sąrašas: vertybės (sąžiningumas, dėmesingumas,
atsakingumas) pateikiamos kaip individualios
tarnautojo/pareigūno savybės greta kitų – psichologinių ir
nebūtinai dalykinių (nuoširdumas, pasiaukojimas darbui
[nekorektiška formuluotė etiniu požiūriu]).
Kitų pasitikėjimo veiksnių sąrašas taip pat išplėstas:
kompetencijos samprata papildyta variantais „suteikia
aiškią, suprantamą informaciją“, „operatyviai sprendžia
klausimus“, „yra aukštos kvalifikacijos“ ir pan., atsiranda
11
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
Likerto (1-4) vertinimo skalė (ats. „nežinau“ įtrauktas).
Prie šio teminio klausimų bloko galima priskirti ir „vieno langelio“, papildomų
dokumentų teikimo kaip klientų aptarnavimo, rūpimų klausimų sprendimo greičio
vertinimus.
Duomenų analizės metodas: deskriptyvi statistinė analizė, krostabuliacinė
analizė. Atsakymų statistinio reikšmingumo vertinimas, koreliacijos ar regresijos
tarp pasitikėjimo valstybės ir savivaldybės institucijomis ar įstaigomis, etinių
principų taikymo ir aptarnavimo kokybės vertinimų neskaičiuotos. Rezultatų
diskusijoje rodiklių pokyčių priežastys neanalizuojamos, išskyrus tas, kurios
pateikiamos atsakymuose. Atsižvelgiant į respondentų aptarnavimo aspektų
valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose vertinimus apskaičiuoti:
1) administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo
efektyvumo koeficientas. Formulė:
kur ɑ1 yra teigiamai aptarnavimo aspektą įvertinusių skaičius, o - ∆-
besikreipusiųjų į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas per
paskutiniuosius 12 mėnesių skaičius.
2) Bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų
aptarnavimo efektyvumo koeficientas. Formulė:
Maksimali koef. K reikšmė = 1.
santykių tarp institucijos ir kliento kokybės kategorija,
nors atsakymų formuluotės yra grįstos subjektyviomis
percepcijomis, netgi įtarimą dėl etikos principų taikymo
keliantys santykių kriterijai (geri santykiai su žmonėmis,
dirba pažįstami žmonės, pasitikima vadovu ir pan.).
Užsienio šalių valstybės ir savivaldybės institucijų ir
įstaigų veiklos kokybė vertinama neužduodant kontrolinių
klausimų, ar sprendžiama iš patirties, viešajame diskurse
pateikiamos informacijos ar pan.
3. UAB “Baltijos
tyrimai”/VRM (2010).
Lietuvos gyventojų
apklausa apie valstybės ir
savivaldybės įstaigas.
Vilnius.
Prieiga internetu:
http://vakokybe.vrm.lt/inde
x.php?id=307
Metodas: Apklausa interviu būdu, standartizuotas klausimynas. 2010 m. birželio
mėn., 100 Lietuvos vietovių.
Imtis: N=1000 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų, analizėje naudojama
n=990. Rezultatų paklaida iki 3 proc. Sociodemografinės savybės: lytis, amžius
(3 gr.: 15-29; 30-49; 50-74 m.), išsilavinimas (4 gr.: nebaigtas vidurinis/pradinis;
vidurinis; spec. vidurinis, kolegija; aukštasis), gyvenvietės tipas (3 gr.: didmiestis;
miestas; kaimas/ vienkiemis), šeimos pajamos (4 gr.: iki 1200 litų; 1201 – 2000 lt,
virš 2000 lt; neatsakė), soc. struktūra (7 gr.: darbininkai/ ūkininkai; specialistai/
tarnautojai; vadovai/ turi savo verslą; pensininkai (nedirbantys); moksleiviai/
studentai; bedarbiai; namų šeimininkės).
Aptarnavimo efektyvumo matavimas naudojant 2009
m. ataskaitoje minimus koeficientus tęsiamas.
Klausimai apie pasitikėjimą ir nepasitikėjimą valstybės
ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis bei jo priežastys
formuluoti kaip atviri klausimai, nepateikiant respondentui
sąrašo. Viena vertus, spontaniškas vertinimas leidžia
identifikuoti daugiausia neigiamų ar teigiamų emocijų ar
patirčių sukėlusias institucijas. Kita vertus, toks vertinimas
subjektyvus ir momentinis, todėl vertinimų negalima
kategoriškai apibendrinti ar/ir reitinguoti institucijų.
Bendrieji klausimai apie valstybės ir savivaldybės
12
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
Klausimynas: klausimyną sudarė 31 klausimas, neįskaitant sociodemografinių -
analogiškas 2009 m. klausimynas papildytas 2 kl. apie gyventojų apklausas kaip
būdą savivaldybei ar seniūnijai sužinoti aktualius gyventojų poreikius: Ar per
paskutinius 12 mėnesių jūs dalyvavote nors vienoje jūsų savivaldybės ar
seniūnijos organizuotoje apklausoje svarbiu klausimu (nominalinė skalė); ar
tokios apklausos reikalingos (ranginė Likerto skalė, 1-4; numatytas variantas
“nežinau”).
tarnautojų veiklos kokybės gerėjimą/blogėjimą ir to
priežastis išskirti į dvi grupes: atskirai klausiama apie
valstybės ir savivaldybės tarnautojus. Tačiau kituose
klausimuose pateikiamos valstybinės institucijos, kurias
logiškai turėtų atstovauti jų darbuotojai, yra politinės
institucijos, todėl atsakymų į šiuos klausimus patikimumas
abejotinas – klausiami apie valst. tarnautojus respondentai
galėjo galvoti apie politikus. Tarp veiklos gerėjimo ar
blogėjimo priežasčių išskirtos tik 3: kompetencija („gerai
išmano savo darbą“) ir etikos principai - pagarba žmogui
bei sąžiningumas („gerbia žmones“ ir „sąžiningai atlieka
savo pareigas“). Metodikoje neaiškinama, kodėl pasirinkti
tik šie etikos principai iš 8.
4. UAB „RAIT“/ VRM
(2011). Pasitikėjimo
valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir įstaigomis
ir aptarnavimo kokybės
vertinimas. Vilnius, RAIT.
Prieiga internetu:
http://vakokybe.vrm.lt/inde
x.php?id=307
Metodas: reprezentatyvi anketinė apklausa, Omnibuso tiesioginio interviu būdu,
naudojant standartizuotą klausimyną. Apklausos rezultatų paklaida iki 3%.
Apklausos laikotarpis: 2011 06 02-15.
Imtis: N=1016, apklausiant 15-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojus.
Sociodemografinės savybės: amžius (6 gr.: 15-24; 25-34; 35-44; 45-54; 55-64;
65-74 m.), lytis, gyvenamosios vietos dydis (4 gr.: iki 2000 gyventojų; 2000-
30000 gyv.; 30000-180000 gyv.; virš 180 000 gyv.), įvestas gyvenamosios vietos
priskyrimas apskritims (10), išsilavinimas (4 gr.: pradinis/ pagrindinis;
vidurinis/vidurinis su profesiniu parengimu; aukštesnysis, povidurinis; aukštasis),
pajamos 1 šeimos nariui (iki 600 Lt; 601-800 Lt; 801-1100 Lt; Daugiau nei 1100
Lt; atsisakė nurodyti; nežinau).
Klausimynas. 33 klausimai neskaitant sociodemografinių. Teminiu požiūriu ir
klausimų struktūra, vertinimo skalėmis analogiškas 2010 m., paskutinysis 2010
m. apklausos klausimas pakeistas į būdų, kuriais gyventojai būtų apklausiami dėl
poreikių išsiaiškinimo, klausimą: Koks vietos gyventojų nuomonės pareiškimo
būdas apie viešuosius vietos reikalus jums priimtiniausias?
Aptarnavimo efektyvumo matavimas naudojant 2009
m. ataskaitoje minimus koeficientus tęsiamas, rodikliai
lyginami.
Pasitikėjimo priežasčių analizė kaip ir ankstesnių metų
tyrime atliekama remiantis tik procentine respondentų
atsakymų į atviro pobūdžio klausimus išraiška.
Sofistikuotesnė statistinė analizė, leidžianti daryti mažiau
nuo respondento subjektyvumo priklausančias išvadas,
neatliekama.
5. UAB „Baltijos
tyrimai“/VRM (2012).
Pasitikėjimo valstybės ir
savivaldybių institucijomis
ir įstaigomis ir
aptarnavimo kokybės
vertinimas. Vilnius.
Prieiga internetu:
Metodas: reprezentatyvi anketinė apklausa, tiesioginio interviu būdu, naudojant
standartizuotą klausimyną. Apklausos rezultatų paklaida iki 3%. Apklausos
laikotarpis: 2012 m. birželio mėn., 100 Lietuvos vietovių.
Imtis: N=1007 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Rezultatų paklaida iki 3
proc. Sociodemografinės savybės: lytis, amžius (3 gr.: 15-29; 30-49; 50-74 m.),
išsilavinimas (4 gr.: nebaigtas vidurinis/pradinis; vidurinis; spec. vidurinis,
kolegija; aukštasis), gyvenvietės tipas (3 gr.: didmiestis; miestas; kaimas/
vienkiemis), šeimos pajamos (4 gr.: iki 1500 litų; 1501 – 2500 lt, virš 2500 lt;
Šiame tyrime pirmą kartą pateikiamas išplėstinis
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas, t.y.
apie kokias institucijas nukreipiamas galvoti respondentas.
Institucijos, kurios respondentui skaitomos prie, pvz.,
Ministerijų kategorijos, apima ir valstybės tarnautojus
(pvz., policija kaip pavaldi VRM minima prie
ministerijos), o tos institucijos, kurių atstovai galėtų būti
laikomi valstybės tarnautojai, apima ir politikus (pvz.,
13
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
http://vakokybe.vrm.lt/inde
x.php?id=307
neatsakė), soc. struktūra (7 gr.: darbininkai/ ūkininkai; specialistai/ tarnautojai;
vadovai/ turi savo verslą; pensininkai (nedirbantys); moksleiviai/ studentai;
bedarbiai; namų šeimininkės).
Klausimynas. 34 klausimai neskaitant sociodemografinių. Teminiu požiūriu ir
klausimų struktūra, vertinimo skalėmis analogiškas 2010 m., pridėtas 1 kl: Jeigu
jūs dabar nuspręstumėte pateikti savo siūlymus jums svarbiu klausimu kuriai nors
valstybės ar savivaldybės institucijai / įstaigai, tai ar jūs žinotumėte, kokiu būdu
tai padaryti? (nominalinė skalė, „nežinau“ numatytas). 1 kl. pakeistas: Ar jūs
sutinkate su teiginiu, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų turima
neviešinamos informacijos dalis yra per didelė? – tai klausimas, kuriuo siekiama
įvertinti institucijos skaidrumą.
savivaldybės instancija apima meriją) ir pan. Kadangi
ankstesnių tyrimų ataskaitose tokia išplėstinė kortelė
nebuvo pateikiama, daroma prielaida, kad institucijų
išplėtimas naudojamas pirmą kartą. Tačiau valstybės
tarnautojų ir politikų kategorijų įtraukimas į bendrą
institucinę kategoriją neleidžia daryti apibendrintos
išvados, ar VT samprata (ir visuomenės pasitikėjimas ja)
nėra maišoma su politine valdžia.
Pasitikėjimo arba nepasitikėjimo konkrečiomis
valstybės ar savivaldybės institucijomis priežastys (kaip
atsakymai į atviro pobūdžio klausimus) yra pakankamai
plačios ir leidžia formuoti galimus standartizuotus
atsakymus būsimiems tyrimams, kuriuose būtų naudojami
statistiniai metodai ne/pasitikėjimo veiksnių modeliui
tikrinti.
Atnaujintas klausimas apie institucijos skaidrumą ir
papildymas apie galimybes visuomenei rasti informaciją
dera su demokratinių valstybių siekiu reformuoti viešąjį
valdymą, sudarant daugiau sąlygų piliečiams dalyvauti
priimant sprendimus ir su išaugusiu visuomenės lūkesčiu
informuotumui. Be to, kai kurie mokslininkai (Brown ir
kt., 2014) nustatė, kad skaidrumas didina visuomenės
pasitikėjimą valst. institucijomis tik iki tam tikro
momento: patenkinus visuomenės informuotumo poreikį,
gaunamas atvirkščias rezultatas – visuomenės
nepasitikėjimas dėl per didelio informacijos kiekio ir
(riboto) gebėjimo jį apdoroti. Tai vadinama apverstos U
kreivės efektu; jis šiame tyrime netikrintas.
6. Visuomenės nuomonės ir
rinkos tyrimų centras
„VILMORUS“/VRM
(2013). Pasitikėjimo
valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir įstaigomis
ir aptarnavimo kokybės
vertinimas.
Prieiga internetu:
http://vakokybe.vrm.lt/inde
Metodas: reprezentatyvi anketinė apklausa, tiesioginio interviu respondento
namuose būdu, naudojant standartizuotą klausimyną. Apklausos rezultatų
paklaida iki 3%.Laikotarpis: 2013 10 4–14.
Imtis. N=1002. Apklausti 18-74 m. Lietuvos gyventojai 19 miestų ir 30 kaimų.
Sociodemografinės savybės: lytis, amžius (metodologinėse pastabose minimos 3
grupės: 18 - 39 m., 40 – 59 m., 60 m. ir vyresni, tačiau krostabuliacijų lentelėse
amžiaus grupės smulkesnės ir apima 6 gr., dešimties metų tarpsniais),
išsilavinimas (3 gr.: nebaigtas vidurinis; vidurinis, aukštesnysis, spec. vidurinis/
aukštesnysis kolegijos; aukštasis), šeimos pajamos 1 nariui (4 gr.: iki 600 litų
(rezultatų lentelėse išskiriama iki 400; 401-600 lt), 601 – 800 litų, 801 – 1000
Tarp sociodemografinių savybių minimas kolegijos
išsilavinimas vis dar priskiriamas aukštesniajam, kai
kolegijos seniai teikia aukštąjį išsilavinimą (netikslumas
skirstant grupes).
Aptarnavimo kokybės koeficientas toliau naudojamas.
14
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
x.php?id=307 litų, 1001 litas ir daugiau), soc. padėtis (6 gr.: pensininkai; namų šeimininkės;
studentai; bedarbiai; specialistas/tarnautojas; darbininkas), gyvenamoji vieta (4
gr.: sostinė, didmiestis, miestas, kaimas).
Klausimynas. 34 klausimai neskaitant sociodemografinių. Teminiu požiūriu ir
klausimų struktūra, vertinimo skalėmis analogiškas 2010 m. Analizės metodas –
deskriptyvi statistinė analizė.
7. UAB „RAIT“/ VRM
(2014). Pasitikėjimo
valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir įstaigomis
ir aptarnavimo kokybės
vertinimas. Viešai
neprieinamas.
Metodas. Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa Omnibuso ir
tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtą standartizuotą klausimyną,
kuriame apklausų atlikėjai fiksuoja respondentų atsakymus. Apklausos rezultatų
paklaida neviršija 3,2 proc. Laikotarpis: 2014 09 11–26 d.
Imtis: N= 1004, 15–74 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Sociodemografinės
savybės: amžius (6 gr.: 15-24; 25-34; 35-44; 45-54; 55-64; 65-74 m.), lytis,
gyvenamosios vietos dydis (4 gr.: iki 2000 gyventojų; 2000-20000 gyv.; 20000-
150000 gyv.; virš 150 000 gyv.), apskritis (10), tautybė (4 gr.: lietuvis; rusas;
lenkas; kita) išsilavinimas (5 gr.: pradinis/ pagrindinis; vidurinis/vidurinis su
profesiniu parengimu; povidurinis; aukštesnysis; aukštasis), pajamos 1 šeimos
nariui (iki 600 Lt; 601-800 Lt; 801-1100 Lt;
Daugiau nei 1100 Lt; atsisakė nurodyti); užsiėmimas (8 gr.: vadovas/įmonės
savininkas; tarnautojas; specialistas; darbininkas; pensininkas; bedarbis;
moksleivis; kita).
Klausimynas nepakitęs lyginant su praėjusiais laikotarpiais.
Duomenų analizės metodas. Deskriptyvi statistinė analizė; vertinimų
priklausomybė ir statistinis reikšmingumas priklausomai nuo respondento
sociodemografinių savybių analizuota chi kvadrato testu.
Pirmą kartą per šio tipo apklausų vykdymo laikotarpį
naudota įvairesnių statistinės analizės metodų: skaičiuotas
atsakymų statistinis reikšmingumas, naudojant chi
kvadrato testą.
Kokybiniai duomenys – atsakymai į atviro pobūdžio
klausimus apie ne/pasitikėjimą konkrečia įvardinta
institucija visiškai neanalizuoti skirstant į kategorijas
(kurias būtų galima panaudoti kituose tyrimuose tikrinant
pasitikėjimo veiksnius).
Aptarnavimo kokybės koeficientas naudojamas.
8. UAB „RAIT“/ VRM
(2015). Pasitikėjimo
valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir įstaigomis
ir aptarnavimo kokybės
vertinimas.
Viešai neprieinamas.
Metodas. Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa Omnibuso ir
tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtą standartizuotą klausimyną,
kuriame apklausų atlikėjai fiksuoja respondentų atsakymus. Apklausos rezultatų
paklaida neviršija 3,2 proc. Laikotarpis: 2015 09 09-23 d.
Imtis: N= 1012, 15–74 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Sociodemografinės
savybės: analogiškos 2014 m. tyrimui, išskyrus (pakeitimai kursyvu): pajamas
eurais 1 šeimos nariui per mėn. (iki 180 Eur; 181-240 Eur; 241-330 Eur; daugiau
nei 330 Eur; atsisakė nurodyti); papildytas užsiėmimų grupes (9 gr.:
vadovas/įmonės savininkas; tarnautojas; specialistas; darbininkas/ūkininkas;
pensininkas; paslaugų sektoriaus darbuotojas, pardavėjas; bedarbis; moksleivis/
Aptarnavimo kokybės koeficientas naudojamas.
Šiame etape įvestas naujas klausimas leidžia
identifikuoti įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės ir
savivaldybių institucijomis ir įstaigomis darančias
visuomenės grupes: žiniasklaidos atstovus (spauda,
internetas, TV [reikšmingiausia iš grupės], radijas),
autoritetingus asmenis (kadangi metodikoje neminima, kas
jais buvo laikoma/nurodoma kaip pvz., šio atsakymo
naudingumas vertinant grupių įtaką visuomenės
pasitikėjimui abejotinas), ekspertus (politologai ir politikos
15
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
studentas; kita).
Klausimynas nepakitęs lyginant su praėjusiais laikotarpiais, išskyrus 1 naują
klausimą: Kokie informacijos šaltiniai apie valstybės ar savivaldybių institucijų /
įstaigų veiklą Jums atrodo patikimiausi? (renkamasi 1 iš 10 var.: asmeninė
patirtis; artima aplinka (draugai, pažįstami, giminės, šeimos nariai); kolegos,
bendradarbiai; televizija; radijas; laikraščiai, žurnalai; internetas; autoritetą
visuomenėje turinčių asmenų pasisakymai; politologai, politikos apžvalgininkai;
kita).
Duomenų analizės metodas. Deskriptyvi statistinė analizė; vertinimų
priklausomybė ir statistinis reikšmingumas priklausomai nuo respondento
sociodemografinių savybių analizuota chi kvadrato testu.
apžvalgininkai). Pastarąsias 2 grupes kaip reikšmingus
nuomonės formuotojus įvardina 14-15 proc. respondentų.
9. Visuomenės nuomonės ir
rinkos tyrimų centras
„VILMORUS“/VTD
(2008). Valstybės tarnybos
įvaizdžio tyrimas.
Prieiga internetu:
http://www.vtd.lt/index.ph
p?-953244154
Metodai. 1) Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa (numanoma)
Omnibuso būdu, naudojant iš anksto parengtą standartizuotą klausimyną
(sukurtas 2003 m.), kuriame apklausų atlikėjai fiksuoja respondentų, atrinktų
pagal daugiapakopės, tikimybinės atrankos principąus, atsakymus. Apklausos
rezultatų paklaida ataskaitoje nepateikta. Duomenų rinkimo laikotarpis: 2008 07
10-15 d.
Imtis: N=1000, vyresni nei 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Sociodemografinės savybės: lytis, amžius, išsimokslinimas, pajamos šeimos
nariui, tautybė, gyvenamoji vieta (miestas/kaimas), partinės preferencijos bei
socialinė padėtis.
Klausimynas Įvaizdis matuojamas visuomenės požiūriais, kiek palankiai
vertinama VT ir ar ji dirba gerai/blogai; blogą vertinimą apibūdina korumpuotas
pareigūnų elgesys, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, giminių ir draugų
protegavimas; ar norėtų, kad valstybės tarnautojo profesiją rinktųsi respondento
vaikai; išskirtos teigiamą įvaizdį lemiančios valstybės tarnautojų (individualios)
savybės – kompetencija, atsakomybė, sąžiningumas.
Duomenų analizės metodas. Deskriptyvi lyginamoji statistinė analizė.
2) kiekybinis ekspertinis spausdintos ir internetinės žiniasklaidos tyrimas, atliktas
2006 01 01-2008 06 30.
Imtis: Lietuvos ryto ir Lietuvos žinių dienraščiai bei internetinis žinių portalas
Delfi. Analizuota po 10 spausdintų denraščių numerių, naudojant prasmės vienetą
– valstybės tarnybos arba/ir tarnautojų temą, iš viso 191 straipsnis; visi straipsniai
iš portalo Delfi skyriaus – temos „Dienos naujienos Lietuvoje“, kuriuose
valstybės tarnyba ir valstybės tarnautojai buvo pagrindinė tema, iš viso 84
Tyrimui atlikti ir rezultatams analizuoti skirtas
protingas laikotarpis: ataskaitoje teigiama, kad tyrimas
vykdytas nuo 2008 01 01-2008 06 30, ataskaita rengta
2008 07 01-10 30.
Metodologija leido palyginti 2003 ir 2008 m.
visuomenės požiūrius į VT ir jos įvaizdį. Kokybiniai
duomenys pateikė vertybines VT asociacijas, jos įvaizdžio
paaiškinimus ir taisytinus veiklos aspektus. Kadangi iki
2016 m. VTD atliko keletą reformų (Žmogiškųjų išteklių
vadybos modelio, darbuotojų priėmimo į VT tvarkos ir
pan.), būtų naudinga artimiausiu laikotarpiu – panaudojant
tą patį klausimyną – atlikti (longitudinį) analogišką tyrimą
ir fiksuoti tiek VT veiklos, tiek įvaizdžio kaitą, apie kurią
būtų galima komunikuoti visuomenei.
Spausdintų dienraščių tekstų analizė pakartotinai
atliekant tyrimą ateityje yra kur kas mažiau aktuali nei
elektroninių žinių portalų ir skaitytojų komentarų analizė.
Spausdintų tekstų analizė gali būti atliekama regioninių ir
apie kaimui aktualias problemas rašančių dienraščių (pvz.,
„Ūkininko patarėjas“) atveju, kurie šiame tyrime nebuvo
analizuoti.
Ataskaitoje nepagrįsta, kodėl atliekant kiekybinę
ekspertinę spausdintos žiniasklaidos tyrimą pasirinkti 1,5
m. laikotarpio tekstai.
Literatūros šaltiniais pagrįsta, kad visuomenės
16
Eil.
Nr. Šaltinis
Tyrimo metodologija (tyrimo metodas, imtis, instrumentas, duomenų analizės metodas)
Pastabos
straipsniai (tekstai).
Duomenų analizės metodas. Teminė turinio analizė, tik centriniam vykdomosios
valdžios lygmeniui priklausančių valstybės tarnybos struktūrų veiklos vertinimai.
3) kokybinė radijo laidų turinio analizė
Imtis: 4 radijo laidos, transliuotos per nacionalines radijo stotis Lietuvos radiją ir
Žinių radiją.
Duomenų analizės metodas. ekspertinė kiekybinė turinio analizė.
pasitikėjimas ir VT įvaizdis turi abipusę priklausomybę,
kurią veikia grįžtamasis ryšys, tačiau statistiškai šis ryšys
netikrintas (t.y. neatlikta koreliacinė ar regresinė ryšių tarp
kintamųjų analizė). Atsižvelgiant į kitus šioje studijoje-
tyrime apžvelgtus tyrimus, grįžtamasis ryšys nėra
vienintelis aukšto pasitikėjimo ar teigiamo įvaizdžio
formavimo veiksnys.
17
Remiantis esamais duomenimis ir traktuojant savivaldybės institucijas ir seniūnijas kaip
valstybės tarnybos atstoves, visuomenės pasitikėjimo jomis tendencijos fiksuojamos procentine
išraiška (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Pasitikinčios ir nepasitikinčios valstybės tarnybos institucijomis ir įstaigomis gyventojų
dalies dinamika, % Pasakykite, ar jūs labai
pasitikite, greičiau
pasitikite,
greičiau nepasitikite ar
labai nepasitikite šiomis
valstybės ar savivaldybių
institucijomis / įstaigomis?
(% nuo visų gyventojų)
2015
N=1012
2014
N=1004
2013
N=1002
2012
N=990
2011
N=1016
2010
N=1000
2009
N=1006
2008
N=1013
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Pas
itik
i
Nep
asit
iki
Savivaldybės institucijomis ir
įstaigomis
51 28 40 36 43 43 51 49 39 61 46 54 44 56 49 51
Savivaldybės seniūnijomis 61 28 51 36 48 34 52 33 48 40 46 38 44 33 50 36
Remiantis atliktų tyrimų ataskaitomis ir lyginant pasitikėjimo ir nepasitikėjimo šiomis
įstaigomis dinamiką, pažymėtina, kad visuomenės pasitikėjimas savivaldybės seniūnijomis visais
laikotarpiais augo, o savivaldybės institucijomis ir įstaigomis augo nežymiai (+2 proc. – 2014 m.)
arba išvis neaugo (2013 m.). Tą logiškai būtų galima aiškinti tuo, jog bendrasis pasitikėjimas
Lietuvoje, remiantis EVS ar ESS rezultatais, yra žemas, todėl kognityvinis pažinimo elementas yra
labai svarbus pereinant nuo kategorijos „svetimas/nepažįstamas asmuo“ ir „pažįstamas“, kurio
pagrindu formuojasi požiūris/ priimamas sprendimas pasitikėti. Kadangi seniūnijų darbuotojai
dažnai padeda išspręsti einamuosius, aktualius gyventojams klausimus, konsultuoja juos,
formuojasi įvertinimas, kad ten dirba kompetentingi darbuotojai, kuriais galima pasitikėti. Ir
priešingai, kadangi atitinkamus savivaldybių institucijų ar/ir įstaigų tarnautojus, informaciją apie jų
teikiamas paslaugas gali būti netgi sunku surasti, formuojasi painumo, neaiškumo įspūdis,
mažinantis pasitikėjimą institucija. Taigi pasitikėjimo augimą šiuose dviejuose institucijų tipuose
galima aiškinti individualiais veiksniais – visuomenės narių patirtimi.
Remiantis VTD užsakymu 2008 m. atliktu VT įvaizdžio tyrimu, pažymėtina, kad teigiamas
VT įvaizdis siejamas su aukštu visuomenės pasitikėjimu VT įstaigomis ir atvirkščiai – neigiamas
įvaizdis su žemu pasitikėjimu. Tarp veiksnių, darančių įtaką teigiamam VT įvaizdžiui, išskirtos VT
įstaigų naudojamos informacinių technologijų ir komunikacijos priemonės, paslaugų
elektronizavimas, didinantis paslaugų prieinamumą visuomenei ir užtikrinantis sąveiką tarp jos ir
valstybinių įstaigų, taip pat grįžtamąjį ryšį iš visuomenės. Be to, kaip teigiamą poveikį VT
įvaizdžiui ir visuomenės pasitikėjimui ja darantys veiksniai buvo išskirtos valstybės tarnybnoje
vykdomos reformos, gerai dirbančių tarnautojų skatinimas ir jų kvalifikacijos kėlimas, tarnautojų
kompetencija, viešojo intereso gynimas. Neigiamą poveikį šiems reiškiniams daro etinių principų
pažeidimai - piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, neracionaliai (neskaidriai) naudojamos lėšos
(turtas), neskaidrūs konkursai į VT. Lyginant su 2003 m. tyrimu, 2008 m. buvo identifikuotas labai
nedidelis valstybės tarnautojo profesijos prestižo padidėjimas. Šis tyrimas taip pat pagrindžia, kad
žiniasklaidos atstovai ir tradicinės žiniasklaidos priemonės (TV, radijas) yra vieni pagrindinių
visuomenės nuomonės apie VT formuotojai.
Vertinant apklausų dalyvių atsakymus apie pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės
institucijomis bei įstaigomis 2008-2015 m. ir VT įvaizdį 2008 m., pažymėtina, kad galima
analizuoti tik tendencijas. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, respondentų atsakymai apie
18
ne/pasitikėjimą konkrečiomis institucijomis grindžiami atviro pobūdžio klausimais, jos minimos
spontaniškai, todėl nors ir padeda identifikuoti galimai labiausiai ir mažiausiai patikimas institucijas
(tokį tikslą greičiausiai ir turėjo VRM užsakydama tyrimą), trečdalio respondentų išsakytos
institucijos neleidžia daryti apibendrinimo apie visos populiacijos nuomonę, nuosekliai sekti
visuomenės pasitikėjimo pokyčio požiūrio lygmenyje ir kontroliuoti jo veiksnių, kadangi šie taip
pat pateikiami spontaniškai ir kiekvienais metais gali skirtis. Taip pat tyrimų ataskaitose nėra
pateikta, kodėl naudojami tam tikri pajamų šeimos nariui dydžiai, kurie tos pačios apklausos
atlikėjos-įmonės naudojami nepakitę (pvz., RAIT 2011 ir 2014 m.) arba kodėl skirtingos agentūros
naudoja skirtingus pajamų dydžius.
Antra, remiantis tyrimų ataskaitomis, pažymėtina, kad iki šiol nebuvo atliekama koreliacijos
ar regresijos duomenų analizė, leidžianti nustatyti statistiškai reikšmingas sąsajas ar/ir
priklausomybes tarp tiriamų reiškinių. Pavyzdžiui, tyrimo instrumentas ir juo surinkti duomenys
leidžia įvertinti, kaip respondentų suvokimas, jog valstybės tarnautojai savo pareigas vykdo
sąžiningai ar gerbia žmones veikia jų požiūrius į valstybės ir savivaldybės tarnautojų veiklos
kokybės gerėjimą ir atvirkščiai. Atliekant sofistikuotesnę statistinę analizę šį apribojimą būtų
galima eliminuoti.
Trečia, tyrimuose analizuojama valstybės ir savivaldybės paslaugų kokybė bei jos
efektyvumas (kuris vertinamas koeficientu ir sudaro sąlygas nuosekliam longitudiniam kokybės
ir/ar efektyvumo pokyčio tyrimui) yra vertingas siekiant sekti ir vertinti klientų aptarnavimo
kokybę. Tačiau efektyvumas vertinamas tik individualiame lygmenyje: anketos klausimai
suformuluoti taip, kad atsakomybė už mažesnį aptarnavimo ar problemos išsprendimo greitį,
mandagumą ir pan. numanomai tenka individui – tarnautojui, o institucinės/organizacinės priežastys
(instituciniai procesai, vadybos praktikos), lėmusios kliento nepasitenkinimą, yra nevertinamos. Tas
nesudaro prielaidų korekciniams/tobulinimo veiksmams procesų lygmenyje. Šį apribojimą siūloma
spręsti vykdant apklausas tarp valstybės tarnautojų, kurie būdami savo veiklos ekspertai gali
įvardinti organizacijos lygmens priežastis, lemiančias aptarnavimo kokybės bei efektyvumo
didėjimo ar mažėjimo priežastis. Tai padėtų išvengti ir nekorektiškų formuluočių visuomenės
apklausose. Pavyzdžiui, 1 lentelės 2 eilutės pastabose pateikta pastaba apie valstybės tarnautojo
aukojimąsi atliekant darbą kaip nekorektiška. Pirmiausia, ji yra nekorektiška etiniu požiūriu: jokia
institucija iš individo negali reikalauti aukojimosi darbui kaip dalykinės savybės institucinio
vertinimo lygmenyje (buitiniame lygmenyje, asmeninio gyvenimo sferoje tokie vertinimai galimi) ir
taip formuoti visuomenės lūkestį, jog valstybės tarnautojas privalo besąlygiškai vykdyti kliento
reikalavimus, dirbti viršvalandžius, aukoti asmeninį gyvenimą. Valstybės tarnautojas privalo
profesionaliai, kokybiškai, sąžiningai atlikti savo darbą, išsaugodamas Darbo kodekso, Tarptautinės
darbo organizacijos, Visuotinių žmogaus teisių jam garantuojamas teises į asmeninį gyvenimą,
fiziškai ir psichologiškai sveiką ir saugią aplinką, kurioje neegzistuoja aukos ar heroizmas atliekant
darbą. Aukojimasis darbui viešojo intereso požiūriu yra netgi (finansiškai) žalingas, kadangi
pervargęs ar net psichologiškai perdegęs darbuotojas nebegali efektyviai ir našiai dirbti, o tai yra
papildomi ekonominiai kaštai.
Ketvirta, kaip rodo kitų šaltinių analizė, visuomenės pasitikėjimas (ypač bendrinis ir
emocinis), VT priklauso ir nuo makro veiksnių: suvokiamo korupcijos lygio, ekonominės situacijos
šalyje, teismų veiklos kokybės. Šie veiksniai atliktuose tyrimuose nebuvo vertinami ir/ar
kontroliuojami.
Penkta, akademiniai šaltiniai apie etikos principų taikymo ir visuomenės pasitikėjimo ryšį (žr.
sk. 1.2.) vienareikšmiškai akcentuoja etikos principų ir vertybių (pvz., integralumo, sąžiningumo,
19
empatijos, nešališkumo ir pan.) percepcijas (tiek individo, tiek institucijos lygmenyje) kaip
reikšmingą visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnautojais ir institucijomis priežastį. Tačiau VRM
atliktuose tyrimuose apie visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės institucijomis bei
įstaigomis ir jų veiklos kokybės vertinimus etikos principai išskiriami tik dalinai (pagarba žmogui,
sąžiningumas), neatskleidžiant viso jų spektro netgi pagal LR Vyriausybės nutarimą Dėl valstybės
tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo.
Atlikus analizę galima reziumuoti, kad Vidaus reikalų ministerijos užsakymu vykdytų
visuomenės pasitikėjimo tyrimų – visuomenės nuomonės apie pasitikėjimą valstybės ir
savivaldybės institucijomis apklausų kontekste pažymėtina, kad nuo 2008 m. vykdomose
kasmetinėse apklausose naudojami tie patys ir beveik toks pats skaičius teiginių, kuriais VT
išskirtinai nevertinama, o valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų samprata nėra detalizuota.
Todėl negalima teigti, kad buvo vertinamas visų ar dalies valstybės tarnautojų elgesys. Todėl
ateityje tyrimuose vertinant visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybomis arba/ir tarnautojais,
būtina respondentams apibrėžti VT sampratą bei konkretizuoti jos įstaigas.
1.2. Valstybės tarnautojų etikos principų ir jų taikymo problemų analizė bei įtakos
pasitikėjimui valstybės tarnyba vertinimas
Siekiant įvardinti etikos principų poveikio visuomenės pasitikėjimui valstybinės tarnyba,
svarbu akcentuoti bendrą sociologų, filosofų, psichologų (Fukuyama, 1995; Hosmer, 1995)
pastebėtą dėsningumą, kad pasitikėjimas priklauso nuo sistemingo tų pačių etinių principų bei
vertybių laikymosi: „Pasitikėjimas yra vieno asmens, grupės ar organizacijos lūkesčiai kitam
asmeniui, grupei ar organizacijai, kad šie bendruose reikaluose ar ekonominiuose mainuose elgsis
pagal etikos principus ir priims moraliai teisingus sprendimus“ (Hosmer, 1995: 399).
J. Palidauskaitė ir R. Didžiulienė (2002), analizuodamos etikos principų poveikį visuomenės
pasitikėjimui valdžia ir politine sistema išskiria valstybės tarnautojų elgesį kaip šio pasitikėjimo
veiksnį: „Demokratinėje visuomenėje labai svarbu pasitikėjimas eiliniais valstybės tarnautojais.
Piliečių bendravimas su viešojo administravimo tarnautojais [straipsnio publikavimo metu šis
terminas buvo naudojamas kaip sinonimas valstybės tarnautojui – aut. past.] formuoja jų požiūrį į
visą valdžią ir visą politinę sistemą. Todėl labai svarbu, kad viešojo administravimo tarnautojai
dirbtų visuomenės interesams, puoselėtų visuomenėje pripažįstamas vertybes, gerbtų piliečių teises
ir atsižvelgtų į jų lūkesčius. Kartais valstybės tarnautojų sąžiningumas, dorumas vertinamas
labiau nei jų kompetencija“ (ibid.: 62, paryškinimas studijos aut.).
Konkrečių tyrimų, kurie analizuotų etikos principus kaip visuomenės pasitikėjimo veiksnį
valstybės tarnybos kontekste išskirtinai, nėra atlikta. EK (2015) Viešojo administravimo kokybės
vadove praktikams pabrėžia pagarbos įstatymui, integralumo, nešališkumo, atvirumo, efektyvumo ir
atskaitingumo vertybes kaip visuomenės (bendrinio, politinio, institucinio) pasitikėjimo (at)kūrimo
veiksnius. Todėl galima daryti prielaidą, kad tos pačios ar panašios vertybės gali daryti įtaką ir
visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba (kaip instancija apskritai) ir jos konkrečiomis
institucijomis.
Pavyzdžiui, EBPO (2013) išskiria tokias vertybes, kurių laikymasis kuria pasitikėjimą
vyriausybės struktūromis:
patikimumas, kuris apibrėžiamas ir gali būti operacionalizuojamas šioje studijoje-
tyrime kaip VT gebėjimas sumažinti ekonominę, socialinę ir politinę nežinomybę piliečiams ir
elgtis nuosekliai bei numatomai. Pastarojo principo taikymo problema yra biurokratizmas
20
(Palidauskaitė, 2011), kuris ir mažina sprendimo priėmimo greitį, ir silpnina paslaugos kokybės
suvokimą, kurie matuojami VRM užsakymu atliekamame tyrime.
atliepimas – kaip prieinamų ir efektyvių, į pilietį orientuotų bei jo poreikius ir
lūkesčius atliepiančių viešųjų paslaugų teikimas. Pastarasis principas glaudžiai susijęs su LR
Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatytais pokyčiais valstybės tarnyboje ir sekusia
viešojo sektoriaus reforma, orientuojantis į vadybinių elementų diegimą, skaidresnį ir dalyvavimu
grįstą valdymą, paraleliai kuriant skaidrumu ir aiškumu apibūdinamą VT aplinką.
atvirumas ir įtrauktis: sisteminga, institucionalizuota visose tarnybose dvikryptė
komunikacija su suinteresuotosiomis šalimis; tarnybos suteikia piliečiams aktualią, naudingą
informaciją ir sąveika su jais palaikoma kaip būdas garantuoti skaidrumą, atskaitingumą ir
į(si)traukimą. Pastaruosius principus buvo siekta matuoti VRM užsakymu tyrimuose (žr. sk. 1.1.)
klausimais, kuriais respondentų buvo teiraujamasi apie jų informuotumą apie valstybės ir
savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą ir dalyvavimą reiškiant nuomonę (30-35 klausimai
RAIT/VRM 2015 m. apklausoje naudotame klausimyne).
integralumas: nuoseklus valstybės tarnybų etinių principų ir elgesio normų
laikymasis, tenkinant viešąjį interesą ir užkertant kelią korupcijai. Transparency International
ekspertų nuomone, ši vertybė yra esminė antikorupcinėse praktikose. J. Palidauskaitė ir R.
Didžiulienė (2002) išskiria korupciją kaip vieną iš visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir
kitomis valstybinėmis bei politinėmis institucijomis mažinančių veiksnių. Korupcijos sąvoka apima
ir interesų konfliktą bei piktnaudžiavimą – problemas, kurias kaip tipiškas valstybės tarnybai
išskiria Palidauskaitė (2011). Taip pat šio principo taikymo problemos yra kyšiai, vagystės,
iššvaistymai (Salminen, Ikola-Norrbacka, 2009). Šios etikos principų taikymo problemos tiriamos
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu, naudojant Transparency International instrumentus
(korupcijos paplitimo klausimyną ir pan.).
sąžiningumas/ teisingumas – procedūriniu požiūriu nuoseklus elgesys su piliečiais
(ir verslu) kuriant ir įgyvendinant valstybės politiką. Pastarosios savybės matuojamos ir VRM
užsakymu atliekamame tyrime, naudojant formuluotę „tarnautojas sąžiningai atlieka savo pareigas“.
Sąžiningumo principo taikymo problema valstybės tarnyboje yra apgavystė (pvz., kai nuslepiama ar
iškreipiama informacija klientui). Šią problemą matuoja ir VRM užsakymu atliekamas tyrimas.
pagarba įstatymui – tai yra ir rezultato, ir proceso vertinimo matas, reiškiantis, kad
niekas, įskaitant ir aukščiausio lygio valstybės tarnautojus (politikus) nėra aukščiau įstatymo,
piliečių pagrindinės teisės apgintos ir teisingumas yra prieinamas visiems. Ši vertybė glaudžiai
susijusi su pasitikėjimu vyriausybe ir teismais, tačiau taikytina ir valstybės tarnybai. Lietuva kaip
posovietinė visuomenė, ko gero, stipriausiai kenčia nuo šio principo taikymo trūkumo
visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Jis susijęs ir su kita, iš tarybinių laikų „paveldėta“ etikos
principų taikymo problema – nepotizmu („švogerizmu“) ir įvairiomis jo formomis: favoritizmu,
kronizmu, „senų berniukų tinklu“, kuriame be pažinties kriterijaus įtraukiama ir diskriminacija
lyties pagrindu (Palidauskaitė, 2011; Salminen, Ikola-Norrbacka, 20091), kurį eliminuoti siekiama
1 Empirinis tyrimas atliktas 2008 m. kovo-balandžio mėn. Suomijoje, naudojant anketinę apklausą. Klausimynas iš trijų
teminių dalių (viešojo administravimo etika, viešųjų paslaugų etika; geras administravimas – vertybių realizavimas
valstybės tarnyboje, atskaitingumas; politinės sistemos etika ir etinių vertybių pokyčiai visuomenėje) buvo išsiųstas
paštu 5000 respondentų (25-65 m. amžiaus), pasiektas 40,4% grįžtamumas, pilnai užpildyta virš 2000 anketų.
Respondentams buvo pateiktas 19 institucijų sąrašas, kurios priskiriamos viešojo administravimo subjektams.
Atsižvelgiant į VT sampratą Lietuvoje, Suomijos tyrime vertintos tik kelios valstybės tarnybos/jų atstovai: policija,
armija, SODRA (KELA), Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai, užduodant klausimą Kaip jūs vertinate šių
Suomijos institucijų ir organizacijų patikimumą? ir naudojant 1-5 Likerto skalę vertinimui (1- labai nepatikima, 5 –
labai patikima). Problemos buvo matuojamos užduodant klausimą Prašome įvertinti etinį tarnybos lygį, atsakymuose
išvardijant 7 etikos principų taikymo problemas: kyšių ėmimas/davimas; vagystės; apgavystės; „senų berniukų tinklai“;
21
pirmiausia reformavus žmogiškųjų išteklių vadybos praktikas (pvz., konkursų užimti valstybės
tarnautojo vietą organizavimo, atestacijos tvarkų keitimas ir pan.).
Remiantis tarptautinių organizacijų ir mokslininkų rekomendacijomis, kaip skatinti etikos
principus valstybės tarnyboje ir viešojo administravimo institucijose (EK, 2015; Palidauskaitė,
2011; Vasiljevienė, 2004; 2006), galima išskirti etikos vadybos priemones (etikos kodeksus, etikos
mokymus, etikos komisijas, etinį-socialinį auditą etc.) kaip etikos principų taikymą užtikrinančius
veiksnius. Kaip dar 1979 m. teigia Cariño ir De Guzman, procedūrizmo (pvz., standartinių veiklos
procedūrų, tvarkų, taisyklių ir jų įgyvendinimo monitoringo) įvedimas į valstybės tarnybos veiklą,
padeda ir mažinti korupcijos raišką, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir kitomis
viešojo administravimo institucijomis.
Vertinant etikos principų taikymo empirinius tyrimus, tarp žinomiausių akademinėje srityje
pažymėtinas 2008 m. olandų mokslininko M. Kaptein valstybinės tarnybos institucijoje (policijoje)
validuotas etiškos organizacijos kultūros tyrimas, kuris remiasi 8 etinių vertybių (aiškumo,
aukščiausių ir tiesioginių vadovų, įgyvendinamumo, organizacijos paramos vertybių įgyvendinimui,
skaidrumo, diskusijų kultūros, skatinimo ir sankcijų taikymo), kurios atitinka ir etikos principų
sampratą, ir jų vadybos organizacijoje vertinimu. Klausimyną sudaro 58 teiginiai 1-6 Likerto
skalėje, kurioje 1 reiškia „visiškai nepritariu“, 6 – „visiškai pritariu“. Šis instrumentas buvo
validuotas viešojo sektoriaus organizacijose Suomijoje (Huhtala ir kt., 2011), JAV (Kaptein, 2009)
ir Lietuvoje (Novelskaitė, Pučėtaitė, 2014), taip pat naudotas tyrimuose Kinijoje (Nie, 2016),
Ugandoje (Ntay ir kt., 2011) ir Estijoje (Kooskora, Virkoja, 2015). Klausimynas dėl apimties
pateikiamas 7 priede. Remiantis A. Novelskaitės ir R. Pučėtaitės (2014) atliktu jo validavimu, šį
klausimyną yra galimybių sutrumpinti (pvz., žr. DeBode et al., 2013). Tačiau bet kokiu atveju šis
klausimynas turėtų būti naudojamas tiriant etikos principų taikymą valstybės tarnautojų požiūriu:
kaip pastebi ir viešojo sektoriaus reformą tyrusi E. Visockytė (2012), svarbu įtraukti visuomenę į
sprendimų priėmimą ir skatinti jos dalyvavimą tobulinant valstybės tarnybos paslaugas, veiklos
rodiklius, tačiau nekreipiant dėmesio į valstybės tarnautojų nuostatas į reformą, neatsižvelgiant į jų
argumentus apie kliūtis diegiant įvairius reformos aspektus, negalima tikėtis, kad reformos vyks
sklandžiai ir strateginiai tikslai bus įgyvendinti laiku ir pagal jų dvasią (ne tik formaliai, pagal
raidę).
Remiantis M. Kaptein (2008) konceptualiu modeliu ir validuotu klausimynu, aiškumo vertybė
yra susijusi su tiksliais ir aiškiais organizacijos lūkesčiais etiškam darbuotojų elgesiui. Dažniausiai
organizacijose ši vertybė/etinis principas įgyvendinamas etikos ar elgesio kodeksu, bet apima ir
įvairias politikas įvairovės vadybos, socialinės integracijos, bendravimo su klientais klausimus, šios
politikos įgyvendinimo priemonių ir pažangos matavimo rodiklių taikymą. Aukščiausių ir
tiesioginių vadovų integralumo vertybė susijusi su elgesio modeliais, kuriuos kaip pavyzdį supranta
organizacijos darbuotojai. Organizacijos, kuriose ši vertybė įgyvendinama, vadovai nebijo vartoti
etinių terminų, vertinti savo pačių elgesio, organizacijos strategijos ir taktikos atsakomybės bei
sąžiningumo kategorijomis, skatina į šias vertybes atsižvelgti savo darbuotojus. Įgyvendinamumo
vertybė apibūdina organizacijos savybę skirti išteklius, dalytis su darbuotojais informacija apie joje
vykstančius procesus – įgalinti juos elgtis profesionaliai ir perfekcionistiškai (pagal LR Vyriausybės
nutarime Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo (2002) apibrėžtus etikos
principus – pavyzdingai), neleidžiant patekti į tokias situacijas, kuriose jie turėtų spręsti etines
dilemas/problemas. Įgyvendinamumo vertybės taikymą organizacijoje parodo ir tai, ar organizacija
nepotizmas; blogas ir atsainus elgesys su piliečiais; gausūs ryšiai su verslu ir prašant jas įverti 1-5 Likerto skalėje, kur 1
reiškia „vyksta/pastebima labai retai“, o 5 – “vyksta/pastebima labai dažnai”.
22
skiria lėšų etikos tarnautojo pareigybei išlaikyti, komiteto darbui užtikrinti. Organizacijos parama
vertybėms išreiškia organizacijos pastangas skatinti darbuotojus laikytis etikos kodekse ar kituose
dokumentuose įvardytų etinių elgesio normų bei taisyklių. Organizacijos paramą kaip organizacijos
vertybę individas suvokia tada, kai pastebi, jog visi organizacijos nariai laikosi apibrėžtų elgesio
normų, atsižvelgia į etikos kodeksą (ar – valstybės tarnautojų atžvilgiu – valstybės tarnautojų
veiklos etikos principus) priimdami veiklos sprendimus, juos argumentuodami, išdėstydami
prioritetus. Skaidrumo vertybę apibūdina komunikacija ir informacijos apie organizacijos reakciją į
vadovų ir darbuotojų nusižengimus etinėms vertybėms sklaida joje. Su šia vertybe glaudžiai siejasi
etinis auditas, kurio funkcija – nustatyti piktnaudžiavimus, žmogiškųjų išteklių vadybos, rizikos
vadybos ar kitų funkcinių sričių paliktas spragas, sudarančias sąlygas neatsakingam,
oportunistiškam elgesiui, ir pasiūlyti korekcines priemones, taip siekiant užkirsti kelią šių problemų
pasikartojimui ateityje. Diskusijų kultūra kaip etinė vertybė realizuojama darbuotojų dalyvavimo
priimant sprendimus praktikomis. Ji apima etikos mokymus, „karštosios“ etikos linijas ar jų
analogus, skirtus etinių problemų keliamos rizikos (reputacijos, pasitikėjimo praradimo)
prevencijai. Ši vertybė sudaro galimybes darbuotojams būti atviriems ir nuoširdiems tuomet, kai jie
susiduria su etikos principų taikymo problemomis. Ji taip pat reiškia, kad etikos principų taikymo
problemos organizacijoje nenutylimos, o keliamos į viešumą savo skyrių ar kitų valdymo vienetų
lygmenyje. Sankcijų arba skatinimo taikymas apima priemones, kurios taikomos siekiant
organizacijos darbuotojus paskatinti už etišką elgesį arba skirti sankcijas už jų pažeidimus (pvz.,
etiniams principams nusižengęs darbuotojas praranda galimybes artimiausius dvejus–trejus metus
tikėtis paaukštinimo). Dar svarbu tai, kad ši vertybė realizuojama tada, kai tiek skatinimas, tiek
nuobaudos taikomos tiek eiliniams darbuotojams, tiek vadovams – t.y. laikantis nuoseklumo ir
integralumo principų.
Aptartos etinės vertybės arba etikos principai siejasi su LR Vyriausybės nutarime Dėl
valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo (2002) išdėstytais etikos principais ir jų
atitinkamu išaiškinimu, kuris leidžia formuluoti atitinkamus teiginius, kurie gali būti įtraukti
visuomenės apklausų klausimynuose ir vertinami:
pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas gerbia žmogų, jo teises ir
laisves; valstybės tarnautojas gerbia valstybę, jos institucijas ir įstaigas; valstybės tarnautojas laikosi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų; valstybės tarnautojas tinkamai
atlieka savo funkcijas; valstybės tarnautojas elgiasi politiškai neutraliai; valstybės tarnautojas vykdo
savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus),
teisingumas (valstybės tarnautojas vienodai tarnauja visiems žmonėms,
nepaisydamas tautybės, lyties, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų;
valstybės tarnautojas elgiasi teisingai nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus; valstybės
tarnautojas nepiktnaudžiauja jam suteiktomis galiomis; valstybės tarnautojas naudoja savo tarnybos
valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams),
nesavanaudiškumas (valstybės tarnautojas tarnauja visuomenės interesams;
valstybės tarnautojas nesinaudoja valstybės ar savivaldybės nuosavybe asmeniniams tikslams;
valstybės tarnautojas nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdamas naudos sau, savo šeimai,
artimiesiems; valstybės tarnautojas savo veikloje vadovaujasi visuomenės interesais)2,
2 Šis etikos principas yra susilaukęs etikos specialistų-mokslininkų kritikos, kadangi neigia žmogaus prigimtį: visi
individai psichologiniu požiūriu yra savanaudžiai, nes tai jiems užtikrina išlikimą, saugumą, savirealizaciją, tačiau
etiniu požiūriu moka suderinti savanaudišką (asmeninį) interesą taip, kad jis nekenktų kitiems visuomenės nariams (t.y.
viešajam interesui). Todėl klausimyne galima vertinti interesų derinimą, pareiginių funkcijų naudojimą viešajam
interesui apsaugoti, o ne buvimą nesavanaudžiu – asmeninio gyvenimo, vertybių ar materialinės gerovės atsisakymą
kaip etikos principą, nes tokio ir būti negali – atvirkščiai, jo reikalavimas yra laikomas neetišku, pažeidžiančiu žmogaus
teises (žr. Vasiljevienė, 2006: 217-218).
23
nešališkumas (priimdamas sprendimus valstybės tarnautojas neturėjo išankstinio
nusistatymo; elgėsi nešališkai; nesinaudojo kliento nežinojimu ar klaidomis; pateikė informaciją,
kuri padėjo man priimti tinkamiausią sprendimą),
padorumas (valstybės tarnautojas savo elgesiu nedemonstravo, jog tikisi iš jūsų
atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų mainais); buvo paslaugus; valstybės tarnautojas gina
visuomenės interesą nuo pažeidimų),
atsakomybė (valstybės tarnautojas atsako už naudojamos informacijos, dokumentų
tinkamą naudojimą ir konfidencialumą),
viešumas (valstybės tarnautojas užtikrina priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą;
valstybės tarnybos visuomenei pateikia savo sprendimų priėmimo motyvus),
pavyzdingumas (valstybės tarnautojas yra mandagus; valstybės tarnautojas/
tarnybos savo pareigas/funkcijas atlieka laiku; efektyviai; profesionaliai; tolerantiškas; taktiškai
atmeta neteisėtus prašymus; suteikia žmonėms informaciją apie jų teises; suteikia informaciją apie
jų sprendimų galimas pasekmes, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams;
konfliktinėmis aplinkybėmis elgiasi objektyviai ir nešališkai; išklauso abiejų pusių argumentus ir
ieško objektyviausio sprendimo; pripažįsta savo klaidas; jas operatyviai ištaiso).
Remiantis LR VRM užsakymu atliekamos apklausos klausimynu, daugelis šių etikos principų
aspektų įtraukti į valstybės ir savivaldybės institucijų efektyvumo vertinimą, pvz., paslaugų
suteikimo kokybė (aptarnavo greitai, mandagiai, suteikė visą reikiamą informaciją; suteikė aiškią ir
suprantamą informaciją etc.) kaip pavyzdingumo principo aspektas.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad etikos principų taikymo vertinimas remiantis etikos
principų aprašymais nutarime orientuojamas į valstybės tarnautojų elgesio vertinimą iš visuomenės
požiūrio (t.y. požiūrį iš išorės), o etikos principų taikymas pagal M. Kaptein klausimyną –
orientuojantis į valstybės tarnautojų požiūrius (t.y. vidinius požiūrius). Todėl rengiant klausimus,
kuriais būtų matuojamas etikos principų taikymo išreikštumas/paplitimas ar/ir identifikuojamos jų
taikymo problemos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad platūs klausimynai mažina grįžtamumo procentą
ir yra brangūs, rekomenduojama pasinaudoti ir VRM užsakymu atliktose apklausose naudotais
klausimais tam tikroms vertybėms identifikuoti (pvz., pagarba žmogui, teisingumas/sąžiningumas,
kompetencija kaip pavyzdingumas), ir M. Kapteino (2008) klausimyno teiginiais (arba sutrumpinta
jo versija – DeBode et al., 2013).
Atskirai apžvelgiant etikos principų taikymo problemas, su kuriomis susiduria visuomenė,
išskirtinas empiriniuose tarptautinės organizacijos Transparency International (toliau – TI) plačiai
tirta korupcijos problema (apie jos ryšį su visuomenės pasitikėjimu rašyta 1.1. sk.). Lietuvoje jau
daugiau nei 20 m. kasmet vykdomas korupcijos suvokimo tyrimas, matuojamas indeksu. Tačiau
išsamiau korupcijos situaciją atskleidžia Lietuvos korupcijos žemėlapis3. Šioje studijoje vertinama
2014 m. atlikto tyrimo metodika, siekiant atsižvelgti į klausimyno atnaujinimus. Tyrimo metu buvo
apklausti 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai (N=1000) akivaizdiniu interviu respondento namuose
būdu. Imties formavimui buvo taikyta daugiapakopė, tikimybinė atranka. Valstybės tarnautojų imtis
(N=508) formuota proporcinės atrankos būdu, respondentai apklausti interviu būdu jų darbo
3 Remiantis TI svetainėje http://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/ pateikiamais duomenimis, tyrimas
Lietuvoje vykdomas nuo 2001 m. Iki 2014 m. iš viso buvo atliktos 8 reprezentatyvių apklausų bangos: 2001 m., 2002
m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2011 m. ir 2014 m. Iki 2008 m. buvo vykdomos tik Lietuvos gyventojų ir
verslininkų apklausos, o nuo 2008 m. atliekamos ir valstybės tarnautojų apklausos. 2001-2008 m. šį tyrimą inicijavo
Transparency International Lietuvos skyrius (TILS), o 2011-2014 m. – Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tyrimus įvairiais
metais atliko Baltijos tyrimai, TNS Gallup, RAIT, VISEO, Vilmorus.
24
vietose. Įmonių vadovų imčiai (N=510) formuoti taikyta sisteminė tikimybinė atranka, jų apklausa
vykdyta telefonu. Geografinis gyventojų pasiskirstymas užtikrintas apskrities (10) pagrindu.
Tyrimas vyko 2014 04-05 mėn. Pažymėtina, kad apklausoje valstybės tarnautojai apibrėžti kaip
„valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos
įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas
valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi
administracinius įgaliojimus“ (Transparency International, 2014). Taigi samprata platesnė nei šioje
studijoje-tyrime naudojama valstybės tarnautojo samprata (t.y. tik pareigūnai/tarnautojai, kuriuos
apibrėžia VTĮ). Duomenys analizuoti naudojant deskriptyvinės statistinės analizės būdą.
Visuomenės apklausos rezultatai parodė, kad korupcinogeninių situacijų (valstybės tarnautojas
paima piniginį atlygį už paslaugos atlikimą ar atlikimo pagreitinimą, asmuo duoda piniginį atlygį,
dovaną valstybės tarnautojui norėdamas, kad jam reikalinga paslauga būtų suteikta geriau ir
greičiau, valstybės tarnautojai naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, asmuo
pasinaudoja pažintimis įsidarbinant į valstybės instituciją) paplitimas vis dar dažnas valstybės
tarnyboje, nors lyginant su 2011 m. visuomenės apklausos rezultatais, gyventojų dalis, dalyvavusi
korupcinogeninėse situacijose, sumažėjo 10-15 proc. Tyrimo ataskaitoje pateikiama korupcijos
mastų dinamika, vertinant gyventojų požiūrį, ar korupcijos mastai išaugo/sumažėjo 5 balų skalėje
(lyginant 2005, 2007, 2008, 2011 ir 2014 m. gyventojų atsakymų procentinę dalį, manančią, kad
korupcija išaugo, šis rodiklis mažėjo, tačiau dalis, mananti, kad korupcija sumažėjo, taip pat beveik
nepakito (visomis bangomis buvo 0%, 2014 m. paaugo iki 1%), tačiau nuolat auga dalis
respondentų, manančių, jog korupcijos mastai išliko tokie patys). Kita vertus, lyginant visuomenės
narių pasirengimą duoti kyšį, kad išspręstų problemą nuo 2005 m., kai beveik 70% į šį klausimą
atsakė teigiamai, 2014 m. tokių respondentų sumažėjo 20%. Šioje apklausoje taip pat matuojami
gyventojų kyšininkavimo (konkrečiose institucijose) indeksai, tačiau jų skaičiavimo metodika
neatskleidžiama. Į šiuos dydžius galima atsižvelgti analizuojant ir interpretuojant šios studijos-
tyrimo duomenis, gautus visuomenės, verslo ir valstybės tarnautojų apklausos būdu. Taip pat į šį
klausimyną būtų galima įtraukti 1-2 teiginius, kuriais respondento teiraujamasi nuomonės apie
korupcijos paplitimo vertinimą valstybės tarnyboje (kaip analogija bendriniam pasitikėjimui) (pvz.,
Kiek, Jūsų nuomone, paplitusi korupcija valstybės tarnyboje?, Likerto skalė, labai paplitusi –
beveik nepaplitusi) ir patirties bent vienoje iš su korupcija susijusių praktikų (pvz., visuomenės ir
verslo atstovų apklausoje: Ar per pastaruosius 5 m. teko duoti kyšį valstybės tarnautojui? Valstybės
tarnautojų: Ar per pastaruosius 5 m. Jūs savo darbinėje aplinkoje pastebėjote nepotizmo atvejų?).
Transparency International atliekamų tyrimų kontekste svarbu išskirti Pasaulinį korupcijos
barometrą (Global Corruption Barometer, 2013), kurio duomenys renkami 107 šalyse
reprezentatyvios visuomenės apklausos būdu. Juo vertinamas korupcijos paplitimas viešojo
sektoriaus organizacijose, kaip atskirą instanciją išskiriant ir valstybės tarnybą. Kadangi apklausos
duomenų pagrindu šiame tyrime skaičiuojamas kiekvienos šalies indeksas konkrečiu klausimu, ja
galima naudotis lyginamojoje Lietuvos ir užsienio šalių analizėje, vertinant, pvz., ryšį tarp EVS ar
kitomis vertybių apklausomis matuojamą bendrinį pasitikėjimą ir VT korupcijos supratimą.
Klausimas, kuris naudojamas Pasauliniame korupcijos barometre matuojant visuomenės supratimą
apie valstybės tarnybos korumpuotumą, formuluojamas: Kuris iš išvardintų sektorių, Jūsų
nuomone, yra labiausiai paveiktas korupcijos? (išvardinta 12 sektorių, vienas iš jų – viešojo
administravimo pareigūnai/valstybės tarnautojai – public officials/civil servants, kiekvieno
sektoriaus korumpuotumas vertinamas 1-5 skalėje (beveik nekorumpuotas – labai korumpuotas).
Tarp etikos principų taikymo problemų, svarbių valstybės tarnautojų kaip kokybiškos
paslaugos visuomenei teikėjų atžvilgiu, pažymėtina empiriniuose tyrimuose per mažai analizuota,
tačiau pototalitarinėms, posovietinėms visuomenėms labai aktuali – paternalizmo, autoritarinio
25
vadovavimo problema (Otken, Cenkci, 2012; Vasiljevienė, 2006; 2015), pasireiškianti išoriškai
rūpestingu, tačiau psichologiniu ir institucijos vadybos požiūriais destruktyviu – darbuotojų
kompetencijas ir nuopelnus menkinančiu, galia piktnaudžiaujančiu ir darbuotojų pataikavimą,
nekritišką paklusnumą skatinančiu vadovų elgesiu. Vienas plačiausiai empiriniuose tyrimuose
naudojamų apklausos klausimynų šiai problemai identifikuoti yra Cheng ir kt. (2004) sukurtas ir
validuotas klausimynas. Jo teiginiai (vertinami 1-6 Likerto skalėje, kurioje 1 reiškia „visiškai
nesutinku“, 6 – „visiškai sutinku“) pateikiami žemiau (vertimas iš anglų k. aut.):
1. Mano vadovas/-ė reikalauja visiškai paklusti jo/-s nurodymams.
2. Mano vadovas/-ė priima visus – svarbius ar nelabai svarbius sprendimus
organizacijoje.
3. Mano vadovo/-ės žodis susirinkimuose visada paskutinis.
4. Mano vadovas/-ė darbuotojams/-oms matant elgiasi dominuojančiai ir įsakmiai.
5. Jaučiu spaudimą, kai dirbu su savo vadovu/-e.
6. Mano vadovas/-ė taiko griežtas drausmines priemones darbuotojų atžvilgiu.
7. Mano vadovas/-ė mus bara, kai negalime atlikti užduočių.
8. Mano vadovas/-ė pabrėžia, kad mūsų grupės veiklos rezultatai privalo būti geriausi
lyginant su visais kitais padaliniais (skyriais, tarnybomis ir pan.).
9. Atlikdami darbą turime laikytis jo/jos taisyklių. Priešingu atveju būsime griežtai
nubausti.
Šiuos teiginius galima svarstyti kaip klausimyno valstybės tarnautojams dalį, siekiant
išsiaiškinti etikos principų taikymo problemas ir tikrinant paternalistinio vadovavimo kaip
kintamojo ryšį su visuomenės pasitikėjimu valstybės tarnyba (tarnautojais).
Atlikus literatūros, kurioje problematizuojamas etikos principų bei jų taikymo problemų ir
visuomenės pasitikėjimo ryšys, apžvalgą, išskirti šie etiniai principai, kurių taikymas gali daryti
poveikį visuomenės pasitikėjimui VT: viešojo intereso tenkinimas (nešališkumas arba padorumo
principas remiantis LR Vyriausybės nutarimu Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių
patvirtinimo (2002)), pagarba piliečiams (klientams) ir įstatymui, sąžiningumas, integralumas,
atvirumas, atskaitingumas, procedūrų laikymasis. Jie greta valstybės tarnybos ir tarnautojų veiklos
efektyvumą matuojančių dedamųjų buvo įtraukti į šiam tyrimui sukonstruotą modelį.
1.3. Pasitikėjimo valstybės tarnyba bei naudojamų rodiklių valstybės tarnybos
veiklos efektyvumui vertinti užsienio valstybėse analizė ir vertinimas
Lyginamajai analizei visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir jos veiksnių tema siūlomos
užsienio šalys: Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, JK. Pirminis veiksnys, nulėmęs šių šalių
pasirinkimą yra europietiška kultūra bei krikščionybė, remiantis mokslinės literatūros šaltinių
apžvalgos rezultatais. Kiti kriterijai, taikomi atrenkant šalis lyginamajai analizei:
šiose šalyse taikoma ta pati siaura valstybės tarnybos samprata. Tik viešojo
administravimo specialistai ir profesionalai, turintys administracinių valstybės įgaliojimų (policija,
muitinė ir kt.), turi valstybės tarnautojo statusą (European Principles for Public Administration,
1999).
skirtingi valstybės tarnybos modeliai: Lietuva, Latvija, Lenkija – taiko mišrų VT
modelį, Estija, Čekija, JK – postų. Tai leis palyginti visuomenės pasitikėjimo VT skirtumus
priklausomai nuo VT modelio.
skirtingas visuomenės pasitikėjimas VT remiantis EVS (2008) tyrimu: valstybių
išsidėstymas pagal visuomenės pasitikėjimą VT svyruoja nuo 34 (Čekija) iki 59 (Estija). Šio
26
kriterijaus pagrindu galima išskirti veiksnius, kuriuos stiprinant/silpninant gali kisti visuomenės
pasitikėjimas VT, taikomi korekciniai veiksmai.
Papildomai į lyginamąją analizę gali būti įtraukiamos Austrija, Vokietija, Danija, Italija,
naudojančiose siaurą valstybės tarnybos sampratą. Artimiausia pagal VT modelį Lietuvai yra Italija
(hibridinė), pagal modelio suponuotą saugumą dėl darbo garantijų VT panašios su Lietuva yra ir
Austrija, Vokietija, kur taikomas karjeros VT modelis. Religiniu/vertybiniu požiūriu šios valstybės
taip pat yra panašios.
Atlikus visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba užsienio šalyse (EUPAN tinklo narių,
Estijos, Latvijos) rezultatų analizę (žr. 3 lentelę), galima teigti, kad tyrimus, kuriais siekiama
nustatyti visuomenės pasitikėjimą VT ir jo veiksnius, atlieka įvairios tarptautinės organizacijos
(pvz., Europos Komisijos, Eurostat ar EBPO vykdomos Eurobarometer, gyvenimo kokybės
apklausos), viešosios nuomonės tyrimų agentūros (pvz., Ipsos MORI Jungtinėje Karalystėje) ar
akademinės institucijos, sujungiančios savo išteklius į bendrai vykdomus projektus-apklausas (pvz.,
EVS, International Social Survey programme).
Tarptautiniai indeksai sugeneruojami respondentams ranginėje skalėje išreiškus pasitikėjimo
VT stiprumą. Kai kurios apklausų agentūros ir tyrimų projektai (pvz., Ipsos MORI, International
Social Survey Programme, ISSP – tarptautinė socialinio tyrimo programa) pasitikėjimą vertinančius
teiginius klausimynuose formuluoja nurodydamos ir pasitikėjimo priežastį/veiksnį. Pvz., Ipsos
MORI į Teisingumo indeksą įtraukia pasitikėjimą ir jį matuojantį teiginį formuluoja sekančiai: Kiek
Jūs pasitikite, kad valstybės tarnautojas sako tiesą? Pasitikėjimas sukonkretinamas ir susiejamas su
tiesos sakymo vertybe atsiribojant nuo kitų galimai pasitikėjimą sąlygojančių veiksnių.
Pasitikėjimas sukonkretinamas ir susiejamas su tiesos sakymo vertybe atsiribojant nuo kitų galimai
pasitikėjimą įtakojančių veiksnių. Respondentų imtis sudarant Teisingumo indeksą 2015 m. – 1116,
apklausti asmenys, vyresni nei 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Šis indeksas skaičiuojamas nuo
1997 m. Ipsos MORI tiria visuomenės pasitikėjimą skirtingomis profesijomis, viena iš kurių yra
valstybės tarnautojai, kurie išskaidomi į smulkesnes profesijas. Jų pagrindu įmanomas JK ir
Lietuvoje vykdomų tyrimų rezultatų palyginimas, jeigu apklausose būtų naudojama paragrafe
aukščiau įvardinta klausimo formuluotė. Pasitikėjimą profesijomis vertinantis klausimas susijęs su
bendruoju pasitikėjimu, prašant atsakyti, ar respondentas tiki, kad konkrečios profesijos atstovas
sako tiesą. Atsakymams taikoma nominalinė skalė.
Prie ISSP Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, JK prisijungė 1984 m., atitinkamos tyrimo
teminės dalys jose vykdomos nuo 1990 m. JK prie šio projekto prisidėjo kaip viena iš keturių
pagrindinių tyrimą vykdančių valstybių (kitos – Vokietija (pagr. sumanytoja), JAV, Australija). JK
socialinės nuostatos (taigi ir pasitikėjimas politinėmis struktūromis) plačiau vertinamos Britų
socialinių nuostatų tyrimu, kurį vykdo agentūra NatCen. International Social Survey Programme
klausimyne pasitikėjimo klausimas formuluojamas prašant nurodyti, kiek respondentas sutinka su
teiginiu Galima pasitikėti, jog dauguma valstybės tarnybų daro tai, kas geriausia šaliai. Teiginiui
vertinti naudojama 6 balų skalė įtraukiant atsakymus „nei sutinku, nei nesutinku“ ir „nežinau“. ISSP
tyrimo klausimyne pasitikėjimo klausimas inkorporuotas į tyrimą tema Pilietiškumas (Citizenship),
kuriame vertinamas politinis pasitikėjimas (konkrečiai – vyriausybe). Pasitikėjimas valstybės
tarnyba tiesiogiai nevertinamas, tačiau vertinamos pasitikėjimo prielaidos – funkcijų vykdymas,
atsakingas elgesys ir korumpuoto elgesio raiška, t.y. kiek respondentas pasitiki, kad VT tarnauja
tautai; kad padariusi rimtas klaidas jas ištaiso ir kiek šiame sektoriuje yra paplitusi korupcija.
Pažymėtina, kad pirmojo klausimo formuluotėje inkorporuotas etikos principas – viešojo intereso
įgyvendinimas, kuris pagal LR Vyriausybės nutarime pateikiamus etikos principų apibrėžimus
27
atitinka ir pagarbos valstybei, ir nesavanaudiškumo (neatsižvelgiant į kontroversišką jo kaip termino
vertinimą) aspektus, o trečiajame klausime įvardijamas valstybės tarnautojų etikos principo -
padorumo principo taikymas.
Pilietiškumo nuostatos buvo tiriamos 2004 ir 2014 m., Lietuvoje – 2014 m., Latvijoje – 2004
m., Čekijoje, Lenkijoje ir JK – abu kartus, Estijoje – nė karto. 2004 m. beveik pusė (63%) Latvijos
respondentų nesutiko, kad VT yra įsipareigojusi tautai, Čekijos ir Lenkijos – didesnė pusė
(atitinkamai 79 ir 71%), JK daugiau nei pusė respondentų (69%) sutiko su šiuo teiginiu. Panaši
situacija buvo įvardinta ir teiginio apie rimtų klaidų ištaisymą atžvilgiu posovietinio bloko šalyse,
tačiau JK taip pat didesnė dalis respondentų nepritarė šiam teiginiui. Taip pat posovietinėse
valstybėse buvo labiau pritariama teiginiui, jog daugelis valstybės tarnautojų yra korumpuoti (50-
70% respondentų), o didesnė pusė britų su šiuo teiginiu nesutiko. 2014 m. buvo vertinami tik pirmi
du teiginiai ir Lietuvos rezultatai nesiskyrė nuo kitose posovietinėse valstybėse gautų rezultatų.
Dar vienas tarptautinis tyrimas, kuriame vertinamas visuomenės pasitikėjimas VT, yra
Europos vertybių tyrimas – European Value Survey, EVS. Vertinama valstybės tarnyba apskritai,
neišskiriant konkrečių institucijų.
Apibendrinus tarptautinių organizacijų atliekamus tyrimus visuomenės pasitikėjimo VT tema,
pažymėtina, kad pasitikėjimui matuoti dažniausiai naudojamas vienas teiginys: „Kuria iš šių
institucijų Jūs pasitikite labiausiai?“, pateikiant institucijų sąrašą, arba matuojamas bendrinis
pasitikėjimas, prašant respondentų pateikti vertinimą tam tikroje (pvz., 1-4, 0-10) Likerto skalėje
(žr. 3 lentelę). Šie vertinamieji teiginiai nesudaro sąlygų atsižvelgti į pasitikėjimo – kognityvinį ar
emocinį – pobūdį. Realybėje gali būti taip, kad piliečiai (ne)pasitiki valstybės tarnybomis labiau
emocijų pagrindu, neturėdami tiesioginės patirties su jomis, remdamiesi žiniasklaidos formuojama
viešąja nuomone ar pažįstamų patirtimi. Kita vertus, neigiama ar teigiama patirtis su viena valstybės
tarnyba gali lemti kognityvinio pasitikėjimo peraugimą į emocinį ne/pasitikėjimą kitomis. Tai gali
būti dėl skirtingų pasitikėjimo priežasčių, kurios bendrinį pasitikėjimą vertinančiu klausimu
neatskleidžiamos.
Kita pasitikėjimo vertinimo klausimynų savybė ir tuo pačiu trūkumas – siekiant atlikti
tarpkultūrinę tarptautinę lyginamąją analizę, klausimai, kuriais matuojamas pasitikėjimas
valstybinėmis institucijomis, yra dviprasmiški, t.y. angliškuose teiginio variantuose naudojami
žodžiai ir trust, ir confidence. Jie į lietuvių k. gali būti verčiami taip pat – pasitikėjimas. Tačiau šie
terminai turi subtilų skirtumą: confidence implikuoja pažinimu – įrodymais, užtikrinimais - grįstą
tikėjimą kažkuo, o trust savo reikšme yra platesnis, apima ir emocinį, jokiais įrodymais nepagrįstą
pasitikėjimą, ir pažinimu/įrodymais grįstą jo tipą.
Trečias tarptautinių tyrimų ypatumas tas, kad vertinant valstybės tarnybą, šis terminas nėra
aiškinamas ir respondentai savo nuomonę reiškia neatsižvelgiant į tai, kokias institucijas praktikoje
ši tarnyba apima: kai kuriose valstybėse public/civil service apima ir, pvz., švietimo, sveikatos
priežiūros institucijas, ir savivaldybes, ir ministerijas etc. Todėl pagrindas tokių rezultatų
palyginamumui su Lietuva, kurioje naudojama siaura VT samprata (t.y. neapimanti švietimo,
sveikatos priežiūros ir kt. institucijų), yra nepakankamas.
Ketvirtas tarptautinių apklausų kritinis aspektas tas, kad pasitikėjimo vertinimai remiasi
respondentų suvokimu (percepcijomis) grįstomis matavimo skalėmis, kurie subjektyvūs ir gali
atspindėti momentinę nuotaiką. Todėl jų patikimumas turi apribojimų, nors tą ir mažina didelis (virš
1000) respondentų skaičius.
28
Visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba lemiantys veiksniai dažnai nustatomi atliekant
koreliaciją su skirtingais socio-ekonominiais rodikliais. Dėl to mokslinėje literatūroje dažnai
nesutariama dėl konkretaus veiksnio poveikio pasitikėjimui. Dažniausiai analizuojama pasitikėjimo
VT sąsaja su respondentų išsilavinimu, gaunamomis pajamomis, korupcijos suvokimu.
Moksliniuose straipsniuose analizuojamas ryšys tarp pasitikėjimo VT ir respondentų gyvenamosios
vietos (miesto/kaimo), lyties, užimtumo.
Bjørnskov (2006) apžvelgdamas visuomenės apklausų pasitikėjimo tema tyrimus, kritikuoja
bendrinio pasitikėjimo matavimą vienu klausimu: “Kuriam teiginiui labiau pritartumėte: dauguma
žmonių galima pasitikėti ar kad su žmonėmis reikia būti labai atsargiems?” Pasaulio, Europos ir kt.
vertybių apklausose, teigdamas, jog iš formuluotės respondentui nėra aišku, kuo pasitikėti,
kokiomis aplinkybėmis ar situacijoje tai daryti. Pasitikėti – atitinkamai žiūrėti į kitą šalį –
išmokstama vaikystėje ir paauglystėje bei ankstyvuoju suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiu,
todėl pasitikėjimas priklauso nuo kultūrinių savybių ir gali būti kaip gebėjimas perduodamas iš
kartos į kartą. Šio autoriaus teigimu, bendrinį pasitikėjimą visuomenėje lemia šie veiksniai:
1) visuomenės narių religija: katalikai ir musulmonai mažiau pasitiki valstybinėmis
institucijomis nei protestantai. Religinės instancijos, pasižyminčios hierarchine struktūra ir
skirtingomis pareigomis visuomenėje, socialiniu požiūriu labiau skiria nei jungia visuomenės
narius, kurie linkę individualiai, nepriklausomai nuo aukštesnės vadovybės prisiimti atsakomybę,
kas gali lemti vertybių skirtingumą ir todėl nepakankamą pagrindą pasitikėti kitais visuomenės
nariais;
2) BVP, tenkantis 1 asmeniui: kuo turtingesnė visuomenė (kuo aukštesnis BVP), tuo
visuomenės nariai linkę labiau pasitikėti vienas kitu, nes praradimo rizika mažesnė;
3) išsilavinimas: išsilavinusi visuomenė yra labiau informuota, kritiškiau vertina viešai
prieinamą informaciją, sąmoningesnė apie savo veiksmų pasekmes savo ir kitų atžvilgiu.
Tan ir Tambyah (2011) straipsnyje pateikiami kitokiame sociokultūriniame kontekste surinkti
empiriniai duomenys, tačiau literatūros apžvalgoje yra pateikiami visuomenės pasitikėjimo veiksnių
analizės rezultatai, susiję su sociodemografinėmis respondentų savybėmis:
a) išsilavinimas (kuo aukštesnis, tuo didesnis bendrinis ir institucinis pasitikėjimas);
b) amžius (vyresni visuomenės nariai pasitiki labiau valstybės institucijomis, ypač
gerovės valstybėse kaip Šiaurės šalys; taip pat jauniausių žmonių grupė apklausose pasižymi
aukštesniu bendriniu pasitikėjimu);
c) profesinis statusas (kuo aukštesnis, tuo bendrinis pasitikėjimas didesnis);
d) pajamos (kuo aukštesnės, tuo bendrinis pasitikėjimas didesnis);
e) religija (protestantai linkę pasitikėti labiau).
Hamm ir kt. (2016) tyrimo apie visuomenės pasitikėjimo valdžia ir valstybinėmis
institucijomis rezultatų pagrindu išskiria šiuos veiksnius:
a) instancijų ir institucijų veiklos kokybę, kuri daugiausia tirta santykyje su visuomenės
pasitikėjimu. Ši operacionalizuojama kaip:
organizacijos efektyvumas,
visuomenę tenkinančios institucijų paslaugos/jų kokybė,
nuosekliai įgyvendinama politika,
skaidrumas/korupcijos nebuvimas,
piliečių interesų atliepimas (responsiveness – pastarasis ypač veikia pasitikėjimą
savivalda, ne vyriausybe)
paslaugų prieinamumas ir
29
šalies ekonominis vystymasis/plėtra/stabilumas.
b) institucijų struktūrą (pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis didesnis tose
visuomenėse, kuriose veikia piliečių dalyvavimo mechanizmai);
c) etikos principais grįstą valstybės tarnautojų elgesį (etiškas elgesys, integralumas,
kompetencija ir geranoriškumas daro teigiamą įtaką instituciniam ir politiniam pasitikėjimui),
procedūrinis/proceso teisingumą (pastarasis turi tendenciją daryti daug stipresnį poveikį
pasitikėjimui valst. institucijomis nei veiklos kokybė arba veiklos rezultatai – tą nustatė van Ryzin
(2011), atlikęs lyginamąją šalių analizę tarptautinių indeksų (International Social Survey
Programme, Pasaulio banko Valdysenos (Governance) ir Jungtinių Tautų Žmogiškojo Vystymosi)
pagrindu) ir tarnybų atstovų sąžiningumą; pagarbų elgesį su visuomenės nariais;
d) politinę aplinką (politinis stabilumas teigiamai veikia pasitikėjimą valstybės
tarnyba);
e) pasitikinčiosios šalies sociodemografines savybės (išsilavinimas, amžius, prof.
veikla, religija).
30
3 lentelė. Tarptautinių organizacijų atliekamos apklausos visuomenės pasitikėjimo tema
Apklausos
pavadinimas
Vykdymo
dažnumas
Matavimo
objektas* Matavimo skalė Klausimų formuluotės
Vykdymas
Lietuvoje/
analizuotas
laikotarpis
Komentaras metodikai
Pasaulio Gallup
apklausa
Kasmet nuo 2005
m.
Pasitikėjimas
nacionalinėmis
vyriausybėmis
ir kai kuriomis
tarnybomis
Nominalinė: taip/ne Ar šioje šalyje
pasitikima nacionaline
vyriausybe?
Nuo 2006 m. Matuojamas politinis
pasitikėjimas/ pasitikėjimas
valdžia, ne VT; išskirtinai
vertinamos karinės pajėgos
Pasaulio vertybių
apklausa (World
Value Survey)
Nuo 1981 ciklais:
2010-2014; 2005-
2009; 1999-2004;
1995-1998; 1990-
1994; 1981-1984
Institucinis
pasitikėjimas
4 balų: labai
pasitikiu, pasitikiu,
nelabai pasitikiu,
visiškai nepasitikiu
Prašome pasakyti, ar Jūs
labai pasitikite,
pasitikite, nelabai
pasitikite ar labai
nepasitikite kiekviena iš
čia išvardintų institucijų.
Nuo 1990 m. Pateikiamos sąraše institucijos
grindžiamos plačiu VT
supratimu
Tarptautinė
socialinio tyrimo
apklausa
(International
Social Survey
Programme)
Nuo 1984 ciklais
kas 5-10 metų
(priklauso nuo
temos)
Bendrinis,
politinis
pasitikėjimas;
pasitikėjimo
VT prielaidos
Bendrinis, politinis
pasitikėjimas - 6
balų: labai sutinku,
sutinku, nei sutinku,
nei nesutinku,
nesutinku, visiškai
nesutinku, negaliu
atsakyti; pasitikėjimo
VT prielaidos – 5
balų (nėra „nei
sutinku, nei
nesutinku“ varianto)
Dažniausiai galime
pasitikėti, kad
vyriausybės nariai daro
tai, kas teisinga
(geriausia tautai).
Nuo 2010 m. Tiesiogiai (minint pasitikėjimo
sąvoką) matuojamas politinis
pasitikėjimas/ pasitikėjimas
valdžia, ne VT; pasitikėjimas
VT veikla tiesiogiai
nematuojamas, tačiau vertinami
jo veiksniai – darbas šalies
labui, klaidų ištaisymas ir
korumpuotas elgesys
Eurobarometras Kas dvejus metus
nuo 2003 m.
Pasitikėjimas
vyriausybe ir
parlamentu
2 balų: linkęs
pasitikėti/nelinkęs
pasitikėti
Kiek Jūs esate linkęs
pasitikėti ir nepasitikėti
kiekviena iš žemiau
išvardintų institucijų
Nuo 2004 m. Matuojamas politinis
pasitikėjimas/ pasitikėjimas
valdžia, ne VT
Edelmano
pasitikėjimo
Kasmet nuo 2001
m.
Pasitikėjimas
vyriausybe
9 balų: 1 – visiškai
nepasitikiu, 9 – labai
Žemiau išvardintos
institucijos. 9 balų
Nevykdoma
31
* Žymima, kai pasitikėjimas valstybės tarnyba yra išskiriamas. Šaltiniai: EBPO, 2013: 23; EVS, 2008; ESS, 2002-2014
barometras pasitikiu skalėje, pažymėkite,
kiek pasitikite kiekviena
iš jų.
Europos vertybių
apklausa (EVS)
Ciklais kas 9 m.,
1981-2008 m.
Institucinis
pasitikėjimas*
4 balų: labai
pasitikite, pasitikite,
nelabai pasitikite,
labai nepasitikite
Prašome pasakyti, ar Jūs
labai pasitikite,
pasitikite, nelabai
pasitikite ar labai
nepasitikite kiekviena iš
čia išvardintų institucijų
ir organizacijų.
Nuo 1990 m.
Pilietinės
visuomenės
institutas vykdė
papildomai 2005
m. (Žiliukaitė ir
kt., 2006)
N=1020, imties formavimo
kriterijai: amžius (nuo 18 m.),
lytis, išsilavinimas, teritorinis
pasiskirstymas. Imties atranka
daugiapakopė, stratifikuota
atsitiktinė. Apklausos tipas –
interviu pagal parengtą
klausimyną iš 250 klausimų,
interviu trukmė 70 min./asm.
Europos
socialinis tyrimas
(ESS)
Nuo 2001 m. kas
dvejus metus
Politinis
pasitikėjimas
11 balų, 0-10: 0 -
visiškai nepasitikiu,
10 – visiškai
pasitikiu, 5,5 – nei
pasitikiu, nei
nepasitikiu (pagal
institucijų sąrašą)
Vertinimo skalėje nuo 0
iki 10, kiek Jūs
asmeniškai pasitikite
kiekviena iš šių
institucijų?
Nuo 2008 m. Pateikiamos sąraše institucijos
grindžiamos plačiu VT
supratimu
Europos
Gyvenimo
kokybės apklausa
(European
Quality of Life
Survey)
Nuo 2003 m. kas
ketverius metus
Institucinis
pasitikėjimas
(savivaldos
institucijomis).
10 balų, 1-10:
1 - visiškai
nepasitikiu, 10 -
visiškai pasitikiu
(išskiriant
vyriausybę, teisinę
sistemą, policiją ir
savivaldos
institucijas)
Vertinimo skalėje nuo 1
iki 10, kiek Jūs
asmeniškai pasitikite
kiekviena iš šių
institucijų?
Nuo 2003 m. 2012 m. apklausa vykdyta 27 ES
šalyse ir 7 ES nepriklausančiose
šalyse. N=1000 mažiausiose
šalyse, N=3000 didžiausiose
šalyse (bendras respondentų
skaičius – 43 636), imties
formavimo kriterijai: amžius
(nuo 18 m.), teritorinis
pasiskirstymas.
32
Atlikus visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba užsienio šalyse (EUPAN tinklo narių,
Estijos, Latvijos) rezultatų analizę galima teigti, kad didžioji dalis tyrimų, kuriais siekiama nustatyti
visuomenės pasitikėjimo VT veiksnius, atliekami naudojant tyrimų organizacijų (Eurobarometer),
viešosios nuomonės tyrimų agentūrų (Ipsos MORI), ar tarptautinių apklausų (EVS, International
Social Survey programme), Europos gyvenimo kokybės) susistemintus rodiklius. T.y. visuomenės
pasitikėjimą valstybės tarnyba lemiantys veiksniai dažnai nustatomi atliekant koreliaciją su
skirtingais socio-ekonominiais rodikliais. Dėl to mokslinėje literatūroje dažnai nesutariama dėl
konkretaus veiksnio poveikio pasitikėjimui. Dažniausiai analizuojama pasitikėjimo VT sąsaja su
respondentų išsilavinimu, gaunamomis pajamomis, korupcijos suvokimu. Moksliniuose
straipsniuose analizuojamas ryšys tarp pasitikėjimo VT ir respondentų gyvenamosios vietos
(miesto/kaimo), lyties, užimtumo.
Viena reikšmingiausių tarptautinių institucijų, pateikiančių (nors ir netiesiogiai) valstybės
tarnybos efektyvumo vertinimus, yra Pasaulio banko grupė. Ji vertina tiek politinės valdžios ir
valdysenos, tiek valstybės tarnybos kaip viešojo sektoriaus dalies efektyvumą.
Vienas iš VT efektyvumo vertinimo klausimynų pasiekiamas adresu:
http://www1.worldbank.org/publicsector/toolkitscivilservice.pdf. Šiame klausimyne naudojama
civil service samprata yra plataus pobūdžio ir apima sveikatos priežiūros, švietimo, policijos,
karinių pajėgų, valstybinių įmonių administracijos, socialinių paslaugų ir kultūros įstaigų
darbuotojus. Atskirų tarnybų veiklos efektyvumas nematuojamas. Klausimynas leidžia įvertinti
viešojo sektoriaus dydį (pvz., laikinų ir nuolatinių darbuotojų skaičių, jų karjeros galimybes, pensijų
kaupimą), struktūrą (pvz., ministerijų, savivaldybių ir kitų VT priskiriamų įstaigų funkcijas,
darbuotojų pareigines nuostatas, joms skiriamą biudžetą), agentavimo problemas (pvz., įstaigų ir jų
atstovaujamo sektoriaus atskaitingumą, piliečių dalyvavimą, paslaugų standartus, veiklos rezultatus,
organizacijos kultūrą), bendras problemas (pvz., atlyginimo dydį, politinį patronažą, korupcijos
suvokimą ir visuomenės pagarbos lygį, lėtą reagavimą į besikeičiančius visuomenės prioritetus
etc.). Šioje vertinimo metodikoje VT veiklos efektyvumas tiesiogiai vertinamas per agentavimo ir
bendras problemas. Šios metodikos rezultatų pagrindu nuo 2000 m. buvo finansuojami centrinės
administracijos ir valstybės tarnybos (administrative and civil service) reformų projektai Afrikoje,
Centrinėje ir Rytų Europoje, Pietų Amerikoje.
Kitas Pasaulio banko grupės naudojamas instrumentas, iš dalies matuojantis VT efektyvumą,
pasiekiamas adresu: http://info.worldbank.org/governance/wgi/pdf/ge.pdf. Tai rodiklis, susidedantis
iš kelių, daugiausia su valstybinio sektoriaus skaidrumu, demokratiniais procesais, biurokratijos
efektyvumu susijusių indeksų, kuriuos skaičiuoja tarptautinės komercinės ir nevyriausybinės
organizacijos tokios kaip:
EIU (Economist Intelligence Unit Riskwire (žurnalo The Economist analitinis
padalinys) nustatomas Demokratijos indeksas matuoja biurokratijos kokybę/ institucinį efektyvumą;
perteklinę biurokratiją. Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija priskiriamos ydingoms,
deformuotoms demokratijoms (http://www.yabiladi.com/img/content/EIU-Democracy-Index-
2015.pdf). 2015 m. Demokratijos indekse Lietuvos 38 poziciją sąraše lėmė politinis aspektas –
vyriausybės veikla, politinis dalyvavimas ir kultūra, o rinkimų laisvė ir pilietinės laisvės buvo
vertinamos aukštai. Estijoje (29 pozicija) silpniau nei kiti rodikliai buvo vertinamas politinis
dalyvavimas; Čekijoje (25 pozicija) – politinis dalyvavimas ir politinė kultūra; Latvijoje (42
pozicija) – politinis dalyvavimas ir vyriausybės veikla; Lenkijoje (48 pozicija) – ypač žemai
33
vertinama politinė kultūra ir vyriausybės veikla. JK atveju žemiausiai iš visų rodiklių buvo
vertinamas politinis dalyvavimas, tačiau ši valstybė pagal bendrą rodiklį priskirta visiškos
demokratijos valstybėms.
PRS (Political Risk Services - tarptautinės politinės rizikos paslaugos) skaičiuojamo
valstybės rizikos vadovo (http://epub.prsgroup.com/products/international-country-risk-guide-icrg)
vienas iš 22 kintamųjų – biurokratijos kokybė – susijęs su VT ir sudaro vieną iš trijų šiais
kintamaisiais matuojamų indeksų – politinę riziką. Aukšta biurokratijos kokybė – tai valstybinių
institucijų nepriklausomybė nuo pokyčių politinėje valdžioje, turi savo darbuotojų atrankos ir
priėmimo į darbą tvarkas bei mokymo praktikas. Išsamesnę informaciją apie valstybes reikia pirkti.
GII (Global Integrity Index – Pasaulinio integralumo/sąžiningumo indeksas,
skaičiuoja nevyriausybinė organizacija Global Integrity) vertinamas valstybės tarnybos
integralumas (sąžiningumas); viešoji vadyba; verslo aplinka ir infrastruktūra; gerovė; sveikatos
priežiūra ir švietimas. Šis indeksas pirmiausia siejamas su antikorupcinėmis praktikomis, tačiau
teikia informaciją ir apie viešojo sektoriaus – taip pat ir VT – veiklos efektyvumo aspektus. Šioje
studijoje-tyrime aktualūs integralumo/sąžiningumo matavimas, verslo aplinkos ir infrastruktūros
rodikliai (ypač dėl verslo pasitikėjimo VT), gerovė (visuomenės pasitikėjimui VT). Nevisos analizei
pasirinktos šalys vertinamos kiekvienais metais. Pavyzdžiui, Latvijos GII matuotas 2007 m.
(https://www.globalintegrity.org/research/reports/global-integrity-report/global-integrity-report-
2007/gir-scorecard-2007-latvia/), Čekijos – 2010 m., Lenkijos – 2008 ir 2010 m., Lietuvos – 2008
m. (https://www.globalintegrity.org/research/reports/global-integrity-report/global-integrity-report-
2008/gir-scorecard-2008-lithuania/) Lietuvos GII dalis, vertinanti VT reguliavimą, pranešimų apie
pažeidimus (whistleblowing)/ vidaus informavimo priemones, viešuosius pirkimus ir privatizaciją,
buvo silpna; Latvijos ir Lenkijos – stipri, išskyrus Lenkijos atveju VT reguliavimą, kuris buvo
vertinamas kaip silpnas (2008, 2010 m. ir pranešėjų apie pažeidimus/informatorių apsaugą (2010
m.), Čekijos – silpna, išskyrus viešuosius pirkimus, kurie buvo vertinami vidutiniškai
(https://www.globalintegrity.org/research/reports/global-integrity-report/global-integrity-report-
2010/gir-scorecard-2010-czech-republic/). Estija ir JK GII nereitinguojamos. JK ir Lenkija
dalyvauja kitame Global Integrity vykdomame tyrime Money, Politics and Transparency (pradėtas
vykdyti nuo 2014 m.), kuris vertina partijų finansavimo skaidrumą ir nustato sąžiningumo atotrūkio
indeksą, t.y. įvertina, kiek įstatymais apibrėžtos tvarkos (de jure) skiriasi nuo faktinių praktikų (de
facto).
Prie VT efektyvumo vertinimo indeksų priskirtinas ir Pasaulio banko grupės sudaromas
Doing Business indeksas:
http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Annual-
Reports/English/DB16-Full-Report.pdf. Nors jis susijęs su verslu, tačiau remiasi verslo reguliavimo
kokybės ir našumo vertinimu – tuo, ką tiesiogiai administruoja VT įstaigos. Indeksą sudaro 10
pagrindinių rodiklių (verslo pradžia, statybų leidimų išdavimas, elektros tiekimas, nuosavybės
registravimas, kredito prieinamumas etc., plačiau žr. - http://www.doingbusiness.org/methodology),
įvertinančių procesus, laiką ir kaštus, patiriamus siekiant (atitinkamai) įregistruoti verslą, statyti
sandėlį, prisijungti prie elektros tinklo, perduoti turtą, gauti kreditą etc. 2016 m. Lietuva užėmė 20
vietą, Čekija – 36, Estija – 16, Latvija – 22, Lenkija - 25, JK – 6.
Šis indeksas kritikuojamas keletu aspektų (Acemoglu et al., 2013):
i) duomenys nėra informatyvūs (t.y. jiems trūksta paaiškinimų, kokybinės informacijos);
34
ii) duomenys yra tendencingi (t.y. matuojamos oficialios taisyklės, tvarkos, įstatymai, o
ne reali praktika; vertinamos smulkios/vidutinės įmonės, kurios besivystančios ekonomikos šalyse
dažnai yra neįteisintos; nematuoja korupcijos; netiesiogiai stiprina poziciją, kad verslo apskritai
nereikia reguliuoti; verslo interesas iškeliamas virš visuomenės; individo lygmens indeksai –
mokesčių mokėjimas ir įdarbinimas yra skirtingo analitinio lygmens lyginant su kitais);
iii) duomenys klaidinantys ir iškraipo politikos formavimą (šis indeksas neatsižvelgia į
socialinį stabilumą, aplinkosaugos reguliavimą, makroekonominę politiką, kurie irgi svarbūs
vertinant verslo aplinką).
Tačiau šiai kritikai yra kontrargumentuojama (Acemoglu et al., 2013), jog visi indekso
paaiškinimai pateikiami tekste, metodologija skaidri ir pakartotinai atliekant tyrimą nuosekliai jos
laikomasi. Atotrūkį tarp formalizuotų tvarkų bei įstatymų ir realių praktikų, korupcijos lygį vertina,
atitinkamai, Pasaulio banko Įmonių apklausa, Tarptautinis skaidrumas, todėl šis indeksas papildo
juos kitais aspektais. Nors Doing Business nevertina verslo, kuris nėra įteisintas, jis vertina sąlygas
(taip pat politines), skatinančias verslą įteisinti savo veiklą tam tikra juridine forma, valdyti turtą,
laikytis įstatymų. Vertinimais neskatinama panaikinti verslo reguliavimą, o įvertinti jo liberalumą.
Jis skatina lygias galimybes visiems rinkos žaidėjams ir kuria saugumą visuomenei. „Darbuotojų
įdarbinimas“ atskleidžia darbo rinkos lankstumą, o „mokesčių mokėjimas“ – mokesčių sistemos
sudėtingumo lygį (kuo sudėtingesnis, tuo mažiau motyvacijos mokėti mokesčius) ir paskatas vengti
jų mokėti (dažniausiai tai – mokesčių dydis). Šiuo indeksu taip pat nevertinamas šalies
patrauklumas užsienio investuotojams – tą vertina kiti indeksai. Kritika dėl politikų klaidinimo
atremiama tuo, kad kiekvienas rodiklis susideda iš kelių kintamųjų – gilinantis į juos galima
susidaryti gana tikslų vaizdą, ką reikia koreguoti šalyje.
Vis dėlto, nors Doing Business indeksas netiesiogiai vertina VT įstaigų veiklos rezultatus, jis
yra politinio lygmens rodiklis ir VT departamentas juo vadovautis galėtų tiek, kiek į jį
orientuojantis pokyčius inicijuoja VRM ar kitos ministerijos.
Šio tyrimo išvados sutampa su užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais. Pvz., Saltelli ir
kt. (2011) taip pat nustatė, kad informacijos apie tarnybos veiksmus sklaida, visuomenės
informavimas sumažina tikimybę, kad visuomenėje atsiras prielaidos dėl tarnautojų netinkamo ir
neskaidraus elgesio, didina žinojimą apie tam tikrų poelgių priežastis ir jų argumentus ir skatina
visuomenės pasitikėjimo augimą. Tai leidžia teigti, kad visuomenės narių dalyvavimas valstybės
gyvenime, informuotumas apie valstybės institucijų, VT veiklą daro teigiamą poveikį visuomenės
pasitikėjimui. Informuotumo aspektas įtrauktas į VRM užsakymu atliekamas apklausas, todėl jį
galima būtų naudoti ir apklausose ateityje, matuojant visuomenės pasitikėjimo VT veiksnius.
Ankstesnių tyrimų rezultatų analizės pagrindu ir vadovaujantis atliktų tyrimų visuomenės
pasitikėjimo ir valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybės bei efektyvumo
temomis rezultatais, siekiant rezultatų palyginamumo ir apibendrinamumo, siūloma įtraukti šias
sociodemografines savybes į visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba tyrimo klausimyną:
amžius (prašoma įvardinti amžių metais arba sudaromos 6 amžiaus grupės (UAB
„RAIT“/VRM vykdyti tyrimai);
lytis (vyras/moteris);
išsilavinimas (4 gr.: aukštasis; nebaigtas aukštasis, spec. vidurinis; vidurinis;
nebaigtas vidurinis);
35
šeiminis statusas (vedęs/ištekėjusi, gyvenu partnerystėje, išsiskyręs/-usi, vienišas/-a,
našlys/-ė);
auginamų vaikų skaičius (0; 1; 2; daugiau nei 2) (šį klausimą siūlome įvesti todėl,
kad turinčio vaikų gyventojo percepcijas apie VT veiklos kokybę gali veikti jo patirtis sprendžiant
šeimos problemas/ klausimus SODROJE, savivaldybėje ar seniūnijoje ir pan. institucijose);
etninė grupė (lietuvis/-ė; rusas/-ė; lenkas/-ė; kita);
gyvenamoji vieta (didmiestis; miestas; kaimas);
šeimos pajamos vienam nariui / mėn. („ant popieriaus“: iki 350 Eur; 350-500 Eur;
501-750 Eur; 751 Eur ir daugiau) (siūlome grupuoti pajamas taip, kad jos apimtų gyventojus, kurie
gyvena su minimaliomis pajamomis – didesniu nei vidutinis šalies DU);
ekonominis užimtumas/aktyvumas (dirbantis / darbo rinkos dalyvis/-ė; studentas/-ė;
pensininkas/-ė; savanoris/-ė; neįgalus/-i; bedarbis/-ė).
Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais, tokios respondentų savybės kaip amžius, lytis,
išsilavinimas, etninė grupė, šeiminis statusas ir kt. susijusios su gyvenimiška, profesine patirtimi,
etinių problemų atpažinimu, jų refleksijos gilumu, emocinėmis reakcijomis susidūrus su įvairiomis
gyvenimiškomis problemomis, todėl gali lemti skirtumus vertinant etikos principų taikymą,
valstybės įstaigų bei tarnautojų veiklą ir pasitikėjimą jomis/jais.
Pažymėtina, kad atlikus paiešką mokslinės literatūros duomenų bazėse (EBSCO,
Taylor&Francis, Wiley Online), visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir jos veiksnių tema,
nebuvo rasta tyrimų, kurių objektas tiesiogiai sietųsi su šios studijos-tyrimo objektu. Dauguma
mokslininkų, tirdami visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos, kaip jo adresato, neišskiria;
analizuojamas arba institucinis, arba politinis pasitikėjimas veiksniais laikant tarptautinių
organizacijų tyrimų pagrindu skaičiuojamus indeksus; tyrimai apie pasitikėjimą konkrečiomis
viešojo administravimo institucijomis koncentruojasi į sveikatos apsaugos, švietimo ir pan.
sistemas, kurių valstybės tarnybos samprata Lietuvoje neapima. Tačiau tai nereiškia, kad jų išskirti
veiksniai nedaro poveikio visuomenės pasitikėjimui VT kaip siauros sampratos instancija.
Remiantis empirinių tyrimų apie visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis
rezultatų analize, pažymėtina, kad jeigu tyrime nėra naudojamas reprezentatyvios apklausos būdas,
dažniausi kiti tyrimo metodai yra ekspertų fokus grupės arba interviu (Bartuškaitė, Žilys, 2011;
Transparency International tyrimai; Vysockaitė, 2012).
Remiantis užsienio valstybių pasitikėjimo valstybės tarnyba lygio tyrimais, pasitikėjimas
siejamas su daugeliu makro rodiklių: gyvenimo kokybės indeksu, palankiomis sąlygomis verslui,
korupcijos indeksu ir kt. Šiuos rodiklius pateikia tarptautinės organizacijos (korupcijos indeksą –
Transparency International, pasitikėjimo lygį vertina ekspertai tarptautinėmis ciklais vykdomomis
apklausomis European Value Survey ar International Social Survey, sąlygas verslui – Pasaulio
bankas (Doing Business ataskaitos) ir t.t.). Šie rodikliai matuojami ir viešai skelbiami kartą metuose
(Doing Business) arba dažniau (visuomenės pasitikėjimą atskiromis profesijomis/pareigūnais, tarp
jų ir valstybės tarnautojais JK matuoja Ipsos MORI du kartus per metus). Tarptautinės vertybių
apklausos vykdomos ciklais kas keleri metai (2, 4-5, 9).
Visuomenės pasitikėjimo vertinimo metodika yra gana nesudėtinga, dažniausiai jį vertinant
užduodamas 1 klausimas (Kiek [atitinkamoje skalėje] pasitikite šiomis institucijomis [vardijamas
sąrašas] arba kiek specifiškesnis Ipsos MORI vykdomoje apklausoje - Kiek Jūs pasitikite, kad
[pvz., valstybės tarnautojas] sako tiesą?). Dėl to ši metodika susilaukia kritikos iš mokslininkų,
teigiant, kad sudėtingas reiškinys matuojamas perdėtai simplifikuotai (tai išliko aktualiu klausimu ir
36
šioje studijoje-tyrime, kur konceptualiai sudėtingi reiškiniai taupant respondentų laiką buvo
matuojamos 1-2 teiginiais). Be to, tarptautinis rodiklio palyginamumas turi apribojimų ir dėl
vertimo subtilybių (pvz., kai kuriose kalbose trust ir confidence, naudojami originaliame
klausimyne nacionaliniu lygmeniu vykdomose apklausose verčiami vienu žodžiu/sąvoka). Be to,
šiose apklausose retai išskiriama VT (išskyrus EVS) dėl skirtingos šios instancijos sampratos
įvairiose visuomenėse.
Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad visuomenės nuomonės apklausos yra įvairių išteklių imlios ir
siekiant užsitikrinti atsakymų grįžtamumą, šio reiškinio matavimas tarptautiniu lygiu išliks
nepasikeitęs.
Apibendrinus Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktus tyrimus, suformuotas tyrimo modelis,
apimantis dvi pagrindines – individualių ir institucinių – veiksnių grupes, darančias įtaką
visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba (žr. 1 pav.). Abi grupės operacionalizuotos į dvi
smulkesnes kategorijas – etikos principų taikymą ir veiklos kokybę. Individualių veiksnių grupės
atveju šios kategorijos pasireiškia individų - valstybės tarnautojų elgesiu, su kuriuo susiduria
visuomenės nariai; institucinių – valstybės tarnybos įstaigų veikla, kuri pasireiškia per taikomas
standartų sistemas, vykdomus/organizuojamus procesus, procedūras ir pan., kuriose yra dalyvavę
visuomenės nariai. Šie pogrupiai suskaidyti į smulkesnius veiksnius – konkrečius etinius principus,
vertybes, procesus. Modelis taip pat apima mikro veiksnius - visuomenės narių charakteristikas,
kurios gali daryti įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba ir makro aplinkos veiksnius –
korupcijos indeksą, verslo aplinką, konkurencingumo, gyvenimo kokybės indeksus, kurie gali būti
naudojami kaip kontroliniai kintamieji kartojant šį tyrimą ateityje.
37
1 pav. Tyrimo modelis
38
1.4. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės
tarnyba identifikavimas bei atliktos reprezentatyvios visuomenės ir identifikuotų
grupių apklausų rezultatai
1.4.1. Visuomenės grupių, darančių įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba
identifikavimas
Kaip didžiausią įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba darančios visuomenės grupės išskirti
žiniasklaidos atstovai, politikai, ekspertai/akademikai (viešojo administravimo bei valdymo,
politologijos, sociologijos, dalykinės/organizacijų etikos tyrėjai, dėstytojai), verslo atstovai ir
valstybės tarnautojai (darbuotojai visuomet yra organizacijų „ambasadoriai“, nuomonės apie įstaigą
formuotojai).
Žiniasklaidos atstovai: Žiniasklaida yra vienas iš įtakingiausių visuomenės nuomonę
formuojančių šaltinių. Valstybės tarnautojai dažnai siejami su politikais, kuriais pasitikėjimas
visuomenėje labai žemas, todėl neigiamas požiūris perkeliamas ir jiems. Vaidelytės ir Žvaliausko
(2010) atliktame tyrime teigia, kad valstybės tarnautojai žiniasklaidoje pateikiami daugiau
neigiamai negu teigiamai.
Politikai: Viešajame Lietuvos diskurse dažnai tapatinami su valstybės tarnautojais.
Mokslininkų nustatyta (Christensen, Lægreid, 2005), kad aukštas visuomenės pasitikėjimas
atskiromis politinėmis struktūromis: vyriausybe, parlamentu, politinėmis partijomis daro poveikį ir
kitoms su valstybės valdymu ir administravimu susijusioms tarnyboms, taigi ir valstybės tarnybai.
Jų viešai reiškiamas požiūris į visuomenei aktualius klausimus gali formuoti visuomenės supratimą
apie valstybės tarnautojus. Kita vertus, politikų vieši pasisakymai apie valstybės tarnybos įstaigas,
ypač rezonansinių įvykių atvejais, gali daryti įtaką visuomenės pasitikėjimui jomis.
Verslas: kadangi visuomenės pasitikėjimas VT priklauso nuo makro ekonominių rodiklių
(užimtumo, ekonominės pažangos etc.), kuriems tiesioginę įtaką daro verslo organizacijos, jų
požiūriai į valstybės tarnybos veiklą pasitikėjimo aspektu padės identifikuoti taisytinas sritis,
sukurti priemones, kuriomis didinamas ir šios visuomenės grupės, ir visuomenės bendrai
pasitikėjimas VT.
Ekspertai (politologai, viešojo administravimo specialistai, dalykinės etikos ekspertai,
sociologai, vykdantys tyrimus visuomenės pasitikėjimo, viešojo administravimo, etikos principų
vadybos srityse): jų akademinės publikacijos daro įtaką aukštąjį išsilavinimą įgijusiam visuomenės
elitui, pasisakymai viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje formuoja visuomenės požiūrius, taip pat ir
pasitikėjimą VT.
Valstybės tarnautojai: jų nuomonė apie institucines vidines VT sistemas, patirtis jas
naudojant/taikant yra vertingas informacijos šaltinis siekiant sukurti priemones, didinančias
visuomenės pasitikėjimą VT. Valstybės tarnautojai Lietuvoje nėra dažnai apklausiama respondentų
grupė (Vysockaitė, 2012). Vienoje iš 2011 m. atliktų apklausų, kurioje buvo vertinamas valstybės
tarnautojų požiūris į VT reformas, sudaryta reprezentatyvi 1000 respondentų imtis iš generalinės 48
444 tarnautojų imties, respondentai apklausti telefonu ir siunčiant klausimynus el. paštu,
grįžtamumas – 40 proc. (400 užpildytų anketų; Vysockaitė, 2012; referuojamas LMT finansuotas
projektas „Valstybės tarnybos reforma gero administravimo (dalyvaujamojo valdymo)
perspektyvoje“, sut. Nr. MIP-33/2010).
39
Apibendrinant anksčiau atliktus tyrimus galimi kiekybinėse apklausose naudoti teiginiai
tiriamiems reiškiniams matuoti pateikiami 1 priede.
1.4.2. Įvykdytų apklausų rezultatų analizė
Reprezentatyvi visuomenės apklausa: visuomenės apklausos tyrimo metodologija
Reprezentatyviai Lietuvos gyventojų apklausai buvo sukurtas klausimynas, kurio pagrindas –
anksčiau Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktų visuomenės pasitikėjimo tyrimų metodologiniai
ypatumai bei VT specialistų pastabos ir komentarai. Klausimyną (žr. 4.1 Priedą ) sudaro keli
tematiniai blokai:
i) Pasitikėjimo VT įstaigomis įvertinimas, kuris apima:
a. naudojimosi VT įstaigų paslaugomis dažnumą (2 klausimai: uždaras su 1
atsakymo pasirinkimo galimybe ir atviras individualiai įvardinti VT įstaigą(as));
b. valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimą (11
teiginių vertinamų nuo 1 balo, reiškiančio „visiškai nesutinku“, iki 10 balų, reiškiančių „visiškai
sutinku“);
c. institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimą (9 teiginiai vertinami
nuo 1 balo, reiškiančio „visiškai nesutinku“, iki 10 balų, reiškiančių „visiškai sutinku“);
d. bendrojo visuomenės pasitikėjimo VT įvertinimą (klausimas nr. 24, vertinimai nuo
1 balo, reiškiančio „visiškai nepasitikiu“, iki 10 balų, reiškiančių „visiškai pasitikiu“).
ii) Socio-demografiniai klausimai, kuriais renkama informacija apie respondenčių/-tų
lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, gyvenamąją vietą bei ekonominį užimtumą.
Statistiniai sukonstruotų matavimo skalių (b ir c punktai) įvertinimai yra beveik maksimaliai
aukšti: atitinkamai, Cronbach‘o alfa = 0,97 ir 0,94.
Reprezentatyvią tyrimo imtį suformavo ir duomenis surinko UAB Vilmorus (žr. 2 priedą).
2016 m. birželio mėn. vykdytoje Lietuvos visuomenės apklausoje dalyvavo 1004 Lietuvos
gyventojai. Šių respondentų socio-demografinės charakteristikos pateiktos 2 priede.
Kaip pateikta 2 priede, apklausoje dalyvavo beveik vienodas skaičius (t.y., atitinkamai, 518 ir
486) moterų ir vyrų, kurių jauniausiai/-iam buvo 18 metų, vyriausiai/-iam 96 metai. Daugiausiai
apklausos dalyvių turėjo vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai, 27 proc. ir 26 proc.);
mažiausiai – pagrindinį ir pradinį (atitinkamai, 7 proc. ir 2 proc.). Nors vidutinės visų apklausos
dalyvių pajamos yra 385,7 € (std. nuokr. = 304,37), visgi daugiau nei pusė (63 proc.) respondenčių/-
tų nurodė, kad jų asmeninės pajamos yra iki 350 €. Tik nepilno dešimtadalio (t.y. 8 proc. visų)
respondenčių/-tų asmeninės pajamos apklausos metu viršijo 751 €. Pastebėtina ir tai, kad 120 (12
proc. visų) respondenčių/-tų tiesiog nenurodė savo asmeninių pajamų. Taip pat atkreiptinas
dėmesys ir į faktą, jog daugiau nei trečdalis (t.y. 359 asmenys (35,9 proc. visų)) apklausos dalyvių
buvo pensininkės/-ai (nedirbančios/-tys), neįgaliosios/-ieji; apie dešimtadalį apklausos dalyvių
sudarė aukščiausio ar vid. lygio specialistės/-ai (t.y. 130 asmenys (13 proc. visų), kvalifikuotos/-i
darbininkės/-ai (t.y. 127 asmenys (12,7 proc. visų)) bei aptarnaujančios/-tys, techninės/-iai
darbuotojos/-ai (t.y. 108 asmenys (10,8 proc. visų)). Tuo tarpu verslininkės/-ai, įmonės savininkės/-
ai, aukščiausios ar vid. grandies vadovės/-ai, ūkininkės/-ai tesudarė vos po kelis proc. apklausos
dalyvių tarpe (t.y., atitinkamai, 4 proc., 2 proc., 1 proc. visų). Pagal gyvenamąją vietą, daugiausiai
apklausos dalyvių gyveno didžiuosiuose Lietuvos mietuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose, Panevėžyje – 445 asmenys (44 proc. visų)).
Gauti duomenys analizuojami naudojantis SPSS 17.0. Duomenų analizės struktūra seka
klausimyno struktūrą: pirmiausiai analizuojami naudojimosi VT įstaigų paslaugomis rodikliai
40
(klausimai nr. 1 ir nr. 2), toliau – valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo
(klausimai Nr. 3-14) bei institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai; galiausiai –
bendro visuomenės pasitikėjimo įvertinimas. Pastarasis įvertinimas analizuojamas atskirose
respondenčių/-tų grupėse, suformuotose socio-demografinių charakteristikų pagrindu. Atitinkamai,
kiekvienas iš išvardintų elementų analizuojamas pirmiausiai paskaičiuojant statistines aprašomąsias
charakteristikas – dažnius ir procentinius pasiskirstymus, kur tinkama – vidurkius bei std.
nuokrypius. Tai leido identifikuoti dažniausias praktikas, įstaigas, kt. bei aukščiausius/žemiausius
vertinimus. Sekančiame analizės žingsnyje atliekamas statistinis skirtumų tarp vidurkių lyginimas
taikant skirtingų arba suporuotų imčių T-testus. Šių testų rezultatai leido nustatyti statiškai
reikšmingus skirtumus tarp skirtingų veiksnių įvertinimų. Be to, siekiant nustatyti tarpusavio sąsajas
tarp atskirų (tikėtinai) pasitikėjimą sąlygojančių požiūrio į VT elementų, buvo atlikta koreliacinė
analizė (Pearson r). Galiausiai, siekiant nustatyti, kokį poveikį bendrajam pasitikėjimo valstybės
tarnautojais įvertinimui daro valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo bei
institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai, buvo atlikta tiesinė regresinė analizė
(pažingsninis (stepwise) metodas).
Lietuvos visuomenės apklausos rezultatai
Svarbu pažymėti, kad beveik pusė (45 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad valstybės
tarnybos įstaigų paslaugomis naudojosi per pastaruosius 12 mėn. Tačiau net penktadalis (21 proc.)
respondenčių/-tų nurodė, kad tokių įstaigų paslaugomis niekada nesinaudojo (žr. lentelę 4).
4 lentelė. Prieš kiek laiko paskutinį kartą naudotasi valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis
Iš viso %
Per pastaruosius 12 mėn. 456 45,4
Daugiau nei prieš 1 metus 139 13,8
Nepamenu kada, bet naudojausi 200 19,9
Niekada nesinaudojau 209 20,8
Iš viso 1004 100,0
Lyginant gautus duomenis verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaraisiais 12 mėn. daugiausiai
respondenčių/-tų naudojosi VMI (33 proc. visų paminėjimų), Sodros (25 proc. visų) ir Seniūnijų
paslaugomis (18 proc. visų). Pastarosios įstaigos (kartu su policija (11 proc. visų)) dominuoja ir
nepamenančių, kada naudojosi jų paslaugomis, tarpe. Pastaruoju atveju pirmiausiai turėtų būti
išskiriama Sodra (29 proc. visų paminėjimų), toliau – Seniūnijos (24 proc. visų) ir VMI (15 proc.
visų).
5 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigos, kurių paslaugomis naudojosi apklausos dalyvės/-iai per
pastaruosius 12 mėn.
Įstaigos pavadinimas Paminėjimų skč. %
VMI 219 33,4
Sodra 165 25,2
Seniūnija 120 18,3
Policija 59 9,0
Savivaldybė 22 3,4
Urėdija 13 2,0
Darbo birža 10 1,5
Migracijos tarnyba/ pasų poskyris 7 1,1
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 7 1,1
VšĮ Registrų centras 7 1,1
Nacionalinė mokėjimo agentūra (žemėtvarka) 4 0,6
41
Nacionalinio parko direkcija 3 0,5
Regitra 3 0,5
Socialinių išmokų skyrius (savivaldybės administracija) 3 0,5
Teismai 3 0,5
Nacionalinė mokėjimo agentūra (žemėtvarka) 2 0,3
Civilinės metrikacijos skyrius (savivaldybės administracija) 1 0,2
FNTT 1 0,2
SĮ Susisiekimo paslaugos4 1 0,2
Valstybės tarnybos departamentas 1 0,2
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 1 0,2
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 1 0,2
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 1 0,2
Nežino/ neatsakė 1 0,2
Iš viso 655 100,0 N.B. Pastebėtina, kad apklausos dalyvės/-iai VT įstaigoms priskyrė ir SĮ Susisiekimo paslaugos. Toks įstaigų
painiojimas nurodo žinių stoką visuomenės narių tarpe.
6 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigos, kurių paslaugomis naudojosi apklausos dalyvės/-iai
neapibrėžtu laikotarpiu
Įstaigos pavadinimas Paminėjimų skč. %
Sodra 77 28,5
Seniūnija 64 23,7
VMI 41 15,2
Policija 30 11,1
Savivaldybė 9 3,3
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 6 2,2
Urėdija 6 2,2
Nacionalinė mokėjimo agentūra (žemėtvarka) 5 1,9
VšĮ Registrų centras 4 1,5
Migracijos tarnyba/ pasų poskyris 3 1,1
Teismai 3 1,1
Darbo birža 2 0,7
Notarai 2 0,7
AB Lietuvos draudimas5 1 0,4
Civilinės metrikacijos skyrius (savivaldybės administracija) 1 0,4
Nežino/ neatsakė 16 5,9
Iš viso 270 100,0
771 (77 proc. visų) respondentės/-ai įvertino visus teiginius, pateiktus įvertinti nuomonę apie
valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir tai, kaip jie laikosi etikos principų (žr. 7 lentelę). Atsižvelgiant į
naujosios viešosios vadybos koncepciją ir lyginant tokį tarnautojų kvalifikacijos vertinimą verslo
organizacijų kontekste, tai reikštų, jog darbuotojai arba turi būti keičiami, arba skiriama reikšmingai
daugiau investicijų žmogiškajam kapitalui didinti.
4 Pagal VT sampratos apibrėžtį nepriklauso šiai tarnybai, tačiau buvo įvardita respondento. 5 Ibid.
42
7 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijos, to, kaip jie laikosi etikos principų, ir institucinių
visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai
Teiginiai Iš viso Vidurkis Std.
nuokrypis
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą
profesionaliai 792 6,2 2,146
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus 789 6,0 2,270
3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-as),
jie į jas reaguotų dalykiškai 791 5,9 2,366
4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į
jas reaguotų jautriai 793 5,1 2,481
5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)
atžvilgiu 793 6,2 2,249
6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją 789 6,2 2,209
7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją,
reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą 792 6,1 2,213
8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano
kaip kliento (piliečio) lūkesčius 793 6,0 2,295
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys 792 6,0 2,289
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi
siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 791 5,0 2,552
11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš
manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
793 6,3 2,593
12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras
nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus 792 6,4 2,220
13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų
savo klientų (piliečių) interesus 788 6,2 2,265
14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė 787 6,0 2,288
15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai 786 5,6 2,384
16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta 793 6,1 2,367
17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje
lengvai randu atsakymus į man rūpimus klausimus 791 6,0 2,297
18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia sprendimų
argumentus 790 5,7 2,165
19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė,
žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota 792 5,6 2,487
20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją
ištaiso 788 5,3 2,370
21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus 793 4,5 2,439
7 lentelėje paryškinti vidutiniai teiginių vertinimai, į kuriuos vertėtų atkreipti daugiau dėmesio
vadybos požiūriu, kadangi būtent šie vertinimai yra susiję su etinių principų taikymu (arba jų
pažeidimu): empatija/ atliepiamumu (jautrus reagavimas į išsakomas problemas) ar interesų
derinimu/ padorumu (nesinaudojimas tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais). Pirmieji du etinius
principus nusakantys teiginiai glaudžiai siejasi ir su emociniu pasitikėjimo aspektu darbu, kuris yra
43
ilgalaikio ir aukšto pasitikėjimo prielaida. Čia išryškėja ir kokybės vadybos principas: nors paslauga
ir formaliai suteikta, emocinio aspekto trūkumas lemia tai, kad klientas išlieka nepatenkintas. T.y.
tarnautojas kaip ir idealiai vykdo savo pareigines nuostatas – atsako į kliento klausimus, dirba
vadovaudamasis įstatymais ir kt. teisiniais aktais, tačiau jei klientui nėra pasiūlomi ir kiti sprendimo
variantai, apie kuriuos tarnautojas nepagalvojo dėl patirties, žinių ar informacijos trūkumo, tai
kliento pasitikėjimas įstaiga greičiausiai nedidės.
Kitas pažymėtinas aspektas, atsižvelgiant į teiginių vertinimo vidurkius yra tas, kad
žemesnius įvertinimus kiekybės požiūriu pelnė ne tarnautojų (t.y. individų) elgesys, bet įstaigų
veikla. Tai rodo, kad sisteminiu lygmeniu nėra sukurta praktikų (pvz., savireguliacijos principo
taikymo, grįžtamojo ryšio teikimo, pagarbaus požiūrio į klientą (klaidų ištaisymas nedelsiant, kuris
gali būti algoritmizuotas, nelaukiant, kol klaidą pastebės klientas), sprendimų argumentavimas, kaip
skaidrumo praktika) arba, respondentų nuomone, toleruojamos neetiškos praktikos (pvz.,
nepotizmas – per įsidarbinamumo kriterijus), etinių principų (pvz., integralumo – visuomenės
poreikių atliepimas) taikymo trūkumas.
Suporuotų imčių testo rezultatai rodo, kad teiginio nr. 1 vertinimas statistiškai reikšmingai
skiriasi nuo teiginių nr. 2-4, teiginių nr. 7-10, teiginių nr. 14 ir nr. 15, teiginių nr. 17-21 vertinimų.
Nedetalizuojant visų statistiškai reikšmingų skirtumų (detaliau žr. 7 priedo, 7-1 lentelę), teiginio nr.
12 „Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami prašymus, skundus,
pareiškimus“ vertinimas (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,220)) nurodo, kad daugiausiai apklausos
dalyvių išreiškė sutikimą su teiginiu Teiginio nr. 21 „Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus“ vertinimas (vidurkis = 4,5 (std. nuokr. = 2,439)) nurodo priešingai –
daugiausiai apklausos dalyvių su teiginiu buvo linkę nesutikti. Be to, šiuo atveju gana stiprūs
koreliaciniai ryšiai tarp visų teiginių (žr. 7 priedo, 7-2 lentelę) ne tik patvirtina studijoje naudotos
matavimo skalės patikimumą, bet ir matuoto požiūrio tendencingumą: t.y., nuosekliai visi teiginiai
yra vertinami arba aukščiau, arba žemiau; nėra tendencijos atskiriems teiginiams skirti išskirtinai
aukštus/žemus įvertinimus.
Vertinant instrumentą, kuriuo buvo siekiama matuoti visuomenės pasitikėjimui įtaką
darančius veiksnius, buvo atlikta faktorinė analizė. Esminis faktorinės analizės tikslas buvo
patikrinti, ar atskiri teiginiai (veiksniai) gali būti taikomi konceptualiai skirtingų reiškinių (principų,
pažeidimų, veiklos kokybės ir pan.) matavimui. Nustatyta (žr. 8 lentelę), kad vertinimui pateiktus
teiginius galima grupuoti tik į dvi-tris pagrindines kategorijas, kaip tas ir buvo užmanyta kuriant
duomenų rinkimo instrumentą.
8 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijas ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, matuojančių
teiginių konstruktai
Teiginiai
Komponentai
Tarnautojų
kompetencija
Įstaigų
demokratinė
komunikacija
Tarnavimas
piliečiams
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo
darbą profesionaliai ,810 ,320
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus ,817 ,381
3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,769 ,371
4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemas, jie į jas reaguotų jautriai ,654 ,442
5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų
(piliečių) atžvilgiu ,823 ,378
44
Teiginiai
Komponentai
Tarnautojų
kompetencija
Įstaigų
demokratinė
komunikacija
Tarnavimas
piliečiams
6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją ,822 ,386
7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią
sprendimą ,803 ,395
8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė
tenkina mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,822 ,395
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio
pavyzdys ,807 ,427
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems
,540 ,517
sąlyginis
11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų)
mainais už suteikiamą paslaugą ,654 ,278
12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus,
pareiškimus ,759 ,406
13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,733 ,471
14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų
klientus (piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,694 ,521
15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,637 ,573 sąlyginis
16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią
konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos
būtų atsakyta
,337 ,783
17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,410 ,768
18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,579 ,662
sąlyginis
19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį
būtų sureaguota
,223 ,840
20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga
nedelsdama ją ištaiso ,532 ,643
21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus ,458 ,599
Pastaba. Ekstrakcijos metodas: Principinė komponentinė analizė; Rotacijos metodas: Varimax su Kaiser
normalizacija. Rotacija sugeneruota 3 iteracijomis.
Interpretuojant gautus rezultatus, pirmieji 14 teiginių gali būti įvardinti kaip tarnautojų
(akcentas – individai) gebėjimai, kurie apima kvalifikaciją, atsakomybę priimant sprendimus,
gebėjimus spręsti klientų problemas laikantis įstatymų ir kt. teisinių aktų bei normų, teisingumo
principo ir tuo pačiu su deramu rūpestingumu ir empatija atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Teiginių
grupę nuo 16 iki 21 galima įvardinti kaip valstybės tarnybos įstaigų komunikaciją su piliečiais –
sprendimų argumentavimą, grįžtamąjį ryšį, skaidrumo ir atvirumo principų taikymą veikloje. Tai
demokratija, dalyvavimu grįstam bendradarbiavimui (o ne autokratine visažinyste) su piliečiais
būdingos praktikos, kurių, remiantis atsakymų į šiuos teiginius vidurkiais, trūksta. Kaip rodo ir
anksčiau atliktų tyrimų rezultatai, tokia tendencija būdinga posovietinių visuomenių valstybės
tarnybos įstaigoms. Atskiri 10, 15 ir 18 teiginiai gali būti priskirti kategorijai “tarnavimas
45
piliečiams”: mokslininkai (Sztompka, 1999; Uslaner, 2002; Vasiljevienė, 2006), analizuojantys
visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis posovietiniame kontekste, pabrėžia, kad
„valdžios karalienės“ metafora, suponuojanti hierarchiškas struktūras, mažina visuomenės
pasitikėjimą institucijomis, o suvokiamas „valdžios tarnaitės“ vaidmuo įgalina piliečius būti
reiklesniems, tikėtis kokybės – tai lemia didesnį pasitenkinimą socialinėmis struktūromis (t.y.
valstybinėmis įstaigomis) ir didina pasitikėjimą jomis.
Iš viso 792 (79 proc. visų) apklausos dalyvės/-iai įvertino savo pasitikėjimą valstybės
tarnautojais: 10 balų skalėje jis siekė beveik 6 balus (vidurkis = 5,86; std. nuokr. = 2,165).
Statistinių testų rezultatai rodo, kad šis įvertinimas yra susijęs su kai kuriomis respondenčių/-tų
socio-demografinėmis charakteristikomis. Konkrečiau, vidutinis moterų pasitikėjimo įvertinimas
yra aukštesnis nei vyrų (plg., atitinkamai: vidurkis = 6 (std. nuokr. = 2,129) ir vidurkis = 5,7 (std.
nuokr. = 2,194); t = 2,223, p < 0,05); apklausos dalyvių, kurių asmeninės pajamos yra 501-750€,
pasitikėjimo įvertinimas yra aukštesnis (vidurkis = 6,7 (std. nuokr. = 1,917), nei tų, kurių pajamos
apklausos metu buvo mažesnės nei 350€ (vidurkis = 5,8 (std. nuokr. = 2,129); t = 3,492 p < 0,01),
svyravo 351-500€ ribose (vidurkis = 5,8 (std. nuokr. = 2,129); t = 3,177 p < 0,01) ar viršijo 751€
(vidurkis = 5,8 (std. nuokr. = 2,129); t = 2,559 p < 0,05) (žr. 9 lentelę).
9 lentelė. Apklausos dalyvių pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo lygis pagal asmeninių
pajamų grupes
Asmeninių pajamų
grupė
Vidutinis
įvertinimas
Std.
nuokrypis
Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo
grupės
Iki 350 € 5,8 2,169 501-750 €
351-500 € 5,8 2,167 501-750 €
501-750 € 6,7 1,917 Iki 350 €; 351-500 €; 751 € ir daugiau
751 € ir daugiau 5,8 2,110 501-750 €
Nefiksuojant statistiškai reikšmingų skirtumų, aukščiausiai savo pasitikėjimą valstybės
tarnautojais vertina studentės/-ai ir moksleivės/-iai (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,009)) (žr. 10
lentelę). Tuo tarpu apklausoje dalyvavusių aukščiausios ar vid. grandies vadovių/-ų pasitikėjimas
valstybės tarnautojais yra žemiausias (vidurkis = 4,9 (std. nuokr. = 2,434) lyginant su kitokius
užsiėmimus turinčiomis respondentėmis/-ais ir statistiškai reikšmingai skiriasi nuo studenčių/-tų ir
moksleivių (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,009); t = 2,155 p < 0,05) bei aukščiausio ar vid. lygio
specialisčių/-tų (vidurkis = 6,1 (std. nuokr. = 1,916); t = 2,202 p < 0,05) įvertinimų.
10 lentelė. Apklausos dalyvių pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo lygis pagal užsiėmimą
Užsiėmimas Vidut.
įvertinimas
Std.
nuokrypis
Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo
grupės
Bedarbis, laikinai
nedirbantis 5,2 2,053
Pensininkas (nedirbantis), neįgalusis;
Studentas, moksleivis; Aukščiausio ar vid.
lygio specialistas; Aptarnaujantis, techninis
darbuotojas
Namų šeimininkė 5,5 2,175
Pensininkas
(nedirbantis),
neįgalusis
6,0 2,217
Bedarbis, laikinai nedirbantis
Studentas,
moksleivis 6,4 2,009
Bedarbis, laikinai nedirbantis;
Aukščiausios ar vid. grandies vadovas
Verslininkas, įmonės
savininkas 5,6 2,572
Ūkininkas 5,0 3,162
Aukščiausios ar vid.
grandies vadovas 4,9 2,434
Studentas, moksleivis; Aukščiausio ar vid.
lygio specialistas
46
Užsiėmimas Vidut.
įvertinimas
Std.
nuokrypis
Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo
grupės
Aukščiausio ar vid.
lygio specialistas 6,1 1,916
Bedarbis, laikinai nedirbantis;
Aukščiausios ar vid. grandies vadovas
Aptarnaujantis,
techninis darbuotojas 6,1 2,164
Bedarbis, laikinai nedirbantis
Kvalifikuotas
darbininkas 5,7 2,118
Nekvalifikuotas
darbininkas 5,6 2,100
Panašiai ir bedarbių ar laikinai nedirbančių vidutinis pasitikėjimo valstybės tarnautojais
įvertinimas (vidurkis = 5,2 (std. nuokr. = 2,053)) statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pensininkių/-ų
(nedirbančiųjų) ar neįgaliųjų įvertinimo (vidurkis = 6,0 (std. nuokr. = 2,217)); anksčiau minėtų
studenčių/-tų ir moksleivių įvertinimo (vidurkis = 6,4 (std. nuokr. = 2,009)); aukščiausio ar vid.
lygio specialisčių/-tų įvertinimo (vidurkis = 6,1 (std. nuokr. = 1,916)) bei aptarnaujančių, techninių
darbuotojų įvertinimo (vidurkis = 6,1 (std. nuokr. = 2,164)). Bedarbių ar laikinai nedirbančiųjų
įvertinimas tiesiog yra žemesnis nei kitų išvardintų grupių.
Apklausos duomenys rodo, kad Vilniaus gyventojų pasitikėjimas valstybės tarnautojais
(vidurkis = 6,6 (std. nuokr. = 1,940)) yra aukštesnis, nei kitų miestų, rajonų ir kaimo gyventojų (žr.
11 lentelę).
11 lentelė. Apklausos dalyvių pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo lygis pagal
gyvenamąją vietą
Gyvenamoji vieta Vidutinis
įvertinimas
Std.
nuokrypis Statistiškai reikšmingai skiriasi nuo grupės
Vilnius 6,6 1,940
Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys;
kaimas
Kaunas, Klaipėda,
Šiauliai,
Panevėžys
5,5 2,259
Vilnius; rajono centras
Rajono centrai 6,2 2,347
Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys;
kaimas
Kaimas 5,4 1,852 Vilnius; rajono centras
Detalizuojant 11 lentelėje pateiktus duomenis svarbu pastebėti, kad vidutinis Vilniuje
gyvenančių apklausos dalyvių pasitikėjimo įvertinimas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų
miestų gyventojų (vidurkis = 5,5 (std. nuokr. = 2,259); t = 4,571 p < 0,001) ir nuo kaimo gyventojų
(vidurkis = 5,4 (std. nuokr. = 1,852); t = 5,781 p < 0,001) pasitikėjimo įvertinimo. Taip pat Kauno,
Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų pasitikėjimo tarnautojais įvertinimas statistiškai
reikšmingai skiriasi nuo rajono centrų gyventojų įvertinimo (vidurkis = 6,2 (std. nuokr. = 2,347); t =
2,858 p < 0,01), o pastarųjų – nuo kaimo gyventojų įvertinimo (t = 3,691 p < 0,001).
Vertinant pasitikėjimo valstybės tarnautojais įvertinimo rodiklius svarbu atkreipti dėmesį, kad
jie stipriai siejasi su valstybės tarnautojų kvalifikacija ir gebėjimais bei tai, kaip jie laikosi etikos
principų, vertinimais: statistiškai reikšmingi koreliacijos koeficientai svyruoja tarp 0,566 ir 0,769
(p<0,01) ( žr. 7 priedo, 7-2 lentelės, paskutinį stulpelį) ir rodo, kad detalizuoti valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, vertinimai gali turėti įtakos bendrajam
pasitikėjimui valstybės tarnyba. Pastarąją prielaidą patikrinus atliekant regresinę analizę (žr. 12
lentelę) nustatyta, kad teiginiais nr. 8 „Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano
kaip kliento (piliečio) lūkesčius“ ir nr. 21 „Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
47
pagal gebėjimus“ išreiškiamos nuostatos turi stipriausią teigiamą poveikį bendrajam pasitikėjimui
(t.y. padidina įvertinimą apytiksliai 2 balais).
12 lentelė. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo bei institucinių
visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimų poveikis pasitikėjimo valstybės tarnautojais
įvertinimui
R2Adj. = 0,739
Nestandarti-
zuoti
koeficientai
Standarti-
zuoti
koeficientai t Reikšmingu-
mas
B Std.
paklaida Beta
(Konstanta) ,434 ,131 3,302 ,001
8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina mano kaip kliento (piliečio)
lūkesčius
,190 ,035 ,203 5,427 ,000
21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus ,171 ,023 ,192 7,423 ,000
13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,
kad patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,131 ,032 ,137 4,074 ,000
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus ,088 ,040 ,093 2,217 ,027
19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo
darbo kokybė, žinau, kur išreikšti
nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota
,074 ,021 ,084 3,561 ,000
5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų
(piliečių) atžvilgiu ,121 ,036 ,126 3,411 ,001
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka
savo darbą profesionaliai ,104 ,038 ,104 2,703 ,007
15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių
poreikiai ,074 ,030 ,081 2,498 ,013
Atlikus visuomenės apklausą, nustatyta, kad visuomenės pasitikėjimui VT įtaką daro
tarnautojų atsakomybės ir pagarbos klientui principai (individualaus lygmens veiksniai) ir VT
įstaigų darbo santykiuose taikomas nešališkumo ir objektyvumo principai, institucinė
savireguliacija ir integralumas (institucinio/sistemos lygmens veiksniai).
Atlikus atskirų visuomenės grupių apklausą, išskirti šie etiniai principai kaip darantys įtaką
šių grupių pasitikėjimui VT: pagarba piliečiui, atsakomybė (individo lygmens veiksniai),
integralumas, skaidrumas, nešališkumas ir objektyvumas darbo santykiuose, suinteresuotųjų
(socialinių) grupių įtrauktis ir jų informavimas, padedantis priimti sprendimus (institucinio/sistemos
lygmens veiksniai).
Taigi tiek visuomenės apskritai, tiek konkrečių jos grupių nuomone, etiniai principai, darantys
įtaką visuomenės pasitikėjimui VT: pagarba, atsakomybė, nešališkumas ir objektyvumas darbo
santykiuose (nepotizmas kaip šių principų taikymo pažeidimas) ir integralumas (tarnavimas
visuomenės interesui – funkcijų pagal paskirtį atlikimas).
Apklausų rezultatų kontekste pažymėtina, kad individualių veiksnių aspektu reikšmingesnį
poveikį visuomenės pasitikėjimui VT turi profesinė valstybės tarnautojų kvalifikacija, o etikos
principų svarba labiau pasireiškia instituciniame/ sistemos lygmenyje.
48
Išvados:
1. Dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi VT įstaigų paslaugomis; dažniausiai – tai yra
VMI, SODRA, Seniūnija. Tačiau statistinis faktas, kad apie penktadalis gyventojų tokių įstaigų
paslaugomis niekada nesinaudojo nurodo galimą suvokimo, kas yra VT įstaiga, stoką. Taigi VT
būtų tikslinga teikti visuomenei daugiau ir įvairesnės informacijos akcentuojant institucines
priklausomybes ir atsakomybes.
2. Nors valstybės tarnautojų kvalifikacijos, to, kaip jie laikosi etikos principų, ir
institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių vertinimai svyruoja nuo 1 iki 10 balų, vidutiniai
vertinimai yra apie 5-6 balus. Tai nurodo poreikį tobulinti institucinės veiklos sritis.
3. Vidutinis pasitikėjimo VT įstaigomis rodiklis yra beveik 6 balai iš dešimties. Svarbi
tendencija, kad bendrąjį pasitikėjimo VT įstaigomis lygį sąlygoja atskiros požiūrio į skirtingas VT
įstaigų veiklos sritis, dedamosios. Remiantis apklausos rezultatais, dėmesio sukoncentravimas į tai,
kad, viena, VT tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkintų piliečių lūkesčius ir kad būtų suvoktas
VT įstaigų rūpestis piliečių poreikiais, kad VT įstaigos tobulintų savo veiklą tikslingai tenkinant
piliečių interesus; antra – kad VT tarnautojai atsakingai priimtų sprendimus ir elgtųsi pagarbiai
klientų atžvilgiu, būtų kvalifikuoti ir atliktų savo darbą profesionaliai; trečia – kad būtų žinoma, kur
išreikšti nepasitenkinimą ir kad į jį būtų sureaguota tokiais atvejais, kai netenkina valstybės
tarnautojo darbo kokybė, ir kad būtų suvokiama, jog į VT įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus – leistų reikšmingai padidinti vyraujantį pasitikėjimo lygį tarp Lietuvos gyventojų.
4. Remiantis statistiniais duomenų rinkimo instrumento (t.y. Valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir etikos principų taikymo bei institucinių visuomenės pasitikėjimo VT veiksnių
vertinimų skalių) patikimumo rodikliais, instrumentas laikytinas patikimu ir todėl rekomenduotinas
naudoti tolimesnėse reiškinio tyrimuose.
Socialinių grupių apklausos ir interviu: metodologinės pastabos
Tikslinę tyrimo populiaciją sudaro kelios respondentų grupės (stratos), kuriose, įvertinus
informacijos apie respondentus prieinamumą, buvo suformuotos tyrimo dalyvių grupės (imtys)
vadovaujantis skirtingais metodologiniais principais.
Politikų (įskaitant ministrus ir viceministrus, merus, jų pavaduotojus ir tarybos
narius, europarlamentarus, seimo narius) stratą sudaro 1712 asmenų. Sąrašas sugeneruotas renkant
informaciją iš viešų institucinių tinklalapių (www.lrs.lt,
http://www.europarl.europa.eu/meps/lt/search.html?country=LT, kt.). Vykdant tyrimą,
pasinaudojant sugeneruotu tyrimo imties sąrašu, SPSS programinio paketo pagalba suformuota
reprezentatyvi politikų imtis (n=652, +/-3 proc. paklaida) naudojant tikimybinės atsitiktinės imties
formavimo metodą.
Verslo atstovų stratą sudaro 1586 organizacijos, priklausančios regioniniams
Prekybos, pramonės ir amatų rūmams (toliau – PPAR; iš viso LR Statistikos departamento
duomenimis 2016-05-01 Lietuvoje buvo įregistruota 99200 įmonių). Analogiškai aukščiau aprašytai
procedūrai, naudojantis PPAR sąrašu, vykdant tyrimą buvo suformuota reprezentatyvi verslo
organizacijų imtis (n=587, +/-3 proc.) naudojant tikimybinės atsitiktinės imties formavimo metodą.
Ekspertų (sociologų, viešojo administravimo ir politologų) stratą sudarė apie 150
asmenų (75 Lietuvos sociologų draugijos nariai ir daugiau nei 70 Lietuvos Politologų asociacijos
nariai, remiantis viešai skelbiama informacija asociacijų svetainėse). Tačiau išsiuntus kvietimus
dalyvauti apklausoje, 35 laiškai grįžo nepasiekę adresato. Todėl visuminė imtis buvo patikslinta:
115.
Žurnalistų stratą sudaro 122 asmenys (101 Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos
narys ir 21 Žurnalistų sąjungos narys).
Šiame tyrime pasirinktos būtent tokios stratos (asociacijų nariai), kadangi nėra galimybės
sugeneruoti pilnus potencialių respondentų sąrašus. Šiose stratose vykdyta ištisinė apklausa
siunčiant el. klausimynus visiems stratų atstovams ir per fiksuotą laiką (2 sav.) laukiant, jog bus
užpildyti el. klausimynai. Siekiant užsitikrinti maksimaliai galimą atsakomumo lygį, kvietimas
dalyvauti apklausoje buvo siunčiamas 2 kartus visiems visoms grupėms priklausantiems
respondentams.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo eigoje buvo pasiektas išskirtinai žemas grįžtamumo procentas
iš verslo atstovų, kvietimai dalyvauti apklausoje buvo siunčiami VšĮ „PVC“ duomenų bazėje
esančioms 8790 įmonėms, naudojant ištisinės apklausos metodą. Taip susidarė 9377 visuminė
verslo atstovų imtis. Esant žemam grįžtamumui ir iš žiniasklaidos atstovų imtis buvo didinama
siunčiant patogios atrankos (viešai skelbiamų el. pašto adresais) būdu nacionaliniams ir
regioniniams dienraščiams/elektroniniams portalams. Dėl to visuminė žiniasklaidos atstovų imtis -
216.
Papildomai, siekiant užsitikrinti maksimaliai galimą informacijos išsamumą, buvo numatyta
atlikti fokus grupių apklausas ir individualius interviu su visų aukščiau išvardintų stratų atstovais.
Informantai atrenkami vadovaujantis ekspertinės atrankos (t.y. kontaktuojant su žinomai geriausiai
išmanančiais tyrimo tematiką asmenimis) ir sniego gniūžtės atrankos (t.y. informantų klausiant apie
jiems žinomus ekspertus) principais.
Klausimynai atskiroms respondentų grupėms suformuluoti atlikus ankstesnių nacionalinių ir
tarptautinių visuomenės pasitikėjimo tyrimų apžvalgą bei vadovaujantis su VTD suderintu
klausimynu visuomenei, siekiant tyrimo rezultatų palyginamumo. Šiame dokumente pridėti arba
modifikuoti (lyginant su visuomenės klausimynu) klausimai pažymėti raudonai.
50
Apklausos būdai: elektroninė anketinė apklausa, naudojant standartizuotus skirtingoms
respondentų grupėms adaptuotus klausimynus (pateikiama prieduose); fokus grupių ir individualūs
interviu, naudojant pusiau struktūruotus klausimynus ir informaciją fiksuojant audio įrašais arba
fiksuojant informantų atsakymus kompiuteriniu teksto redaktoriumi.
Duomenų paruošimas analizei, analizės metodai ir prieigos:
anketinės apklausos metodu kaupiami duomenys analizei fiksuoti SPSS programinės
įrangos laikmenoje. Sukaupti kiekybiniai duomenys analizuoti taikant matematinius statistinės
analizės metodus: pradedant statistinių aprašomųjų charakteristikų palyginimu atskirų grupių
viduje, vėliau – siekiant nustatyti vertinimų sąsajas su respondentų charakteristikomis – atliekant
klasifikacijas ir taikant dispersinės, koreliacinės, regresinės analizės metodus; analogiški
palyginimai atlikti ir tarp skirtingų respondentų grupių. Anketinės apklausos metodu sukaupti
tekstiniai duomenys klasifikuoti ir koduoti, siekiant juos įtraukti į aukščiau aprašytą bendrąją
statistinę analizę.
fokus grupių ir individualių interviu metodais sukaupta informacija analizuota
perklausant įrašus ir atrenkant analizei reikalingus informacijos masyvus (parengiant santraukas,
atspindinčias probleminius aspektus ir aiškinant apklausos būdu nustatytus ryšius tarp įvairių
visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių); toliau vykdyta medžiagos analizė
vadovaujantis prasmės kondensavimo principais.
13 lentelė. Dalyvavimo anketinėje apklausoje rezultatai pagal stratas
Eil.
Nr. Strata
Imtis/
grupė
(N)
Peržiūrė-
ta anketa
sistemoje
(kartai)
Užpildyta
anketų (n)
Atsakomu-
mo lygis
(proc.)*
Imtis/
grupė
(N)**
Atsakom
umo lygis
(proc.)**
Pasikliovi
mo
intervalas
(proc.)**
1. Politikai 1712 364 142 8 (21) 652 16 (50) 8,75 (3,85)
2. Verslo
įmonės
9377 194 110 1,17 (2) 587 19 (33) 9,29 (8,4)
3. Ekspertai 115 98 46 40 (85) 150 19 (49) 16,25 (8,1)
4. Žurnalistai 216 76 33 15 (35) 122 10 (42) 26,4
(10,45) * Skliausteliuose pateiktas atsakumumo lygio rodiklis skaičiuojant peržiūrėtas (ne užpildytas) anketas.
** Pirminiai (iki papildomo kvietimo dalyvauti apklausoje siuntimo) dalyvavimo apklausose rodikliai pateikti pilka spalva.
13 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad visose išskirtose respondentų stratose buvo gana
aktyviai domimasi apklausa (t.y. apytiksliai pusė asmeniškai apklausoje dalyvauti pakviestų
respondentų peržiūrėjo anketą), tačiau savo nuomonę išsakė gerokai mažesnis skaičius.
Metodologine prasme šis rezultatas sąlygojo tai, kad toliau pateikiama sukauptų duomenų analizė
SPSS atlikta taikant neparametrinius statistinės analizės metodus.
Sekant išankstiniu metodologiniu planu, buvo atlikti tiek individualūs, tiek fokus grupių
interviu. Dalyvių skaičius pagal stratas, interviu tipą bei geografinę vietą pateikti 14 lentelėje.
14 lentelė. Dalyvavimo interviu rezultatai pagal stratas
Eil.
Nr. Strata Interviu skč. Interviu tipas Geografinė padėtis
1. Politikai 4 Individualūs Alytus, Vilnius
2. Verslo įmonės 8 Individualūs, Fokus grupės Šiauliai, Alytus, Kaunas
3. Ekspertai 7 Individualūs Vilnius, Kaunas
4. Žurnalistai 7 Individualūs Vilnius, Kaunas, Alytus,
Klaipėda * Interviu dalyvavusių ekspertų sąrašai pateikti 6 priede.
51
Vertinant 14 lentelėje pateiktus rezultatus svarbu atkreipti dėmesį į kelis faktus, su kuriais
buvo susidurta renkant duomenis ir kurie iš esmės nulėmė interviu skaičius. Viena, nors (ypatingai
ekspertai bei žurnalistai) buvo atrenkami labai kruopščiai tikrinant jų (mokslinių, žurnalistinių)
interesų sritis, santykinai dažnai interviu buvo pradedamas nuo paaiškinimo, kad „tai nėra mano
tiesioginių (profesinių) interesų sritis“. Kita, gana didelis skaičius kviestų dalyvauti interviu
numatytų ekspertų tiesiog atsisakė teikti informaciją nurodydami laiko ar tų pačių ekspertinių žinių
stoką. Taigi nors negalima konstatuoti, kad buvo kontaktuojama su visais galimais Lietuvoje
esančiais valstybės institucijų sektoriaus ekspertais 100 proc., vis dėlto duomenų rinkimo eigoje
susidariusi situacija verčia pripažinti, kad tyrime yra įmanoma padidinti tik politikų ir verslo įmonių
atstovų skaičių. Tačiau pastarasis veiksmas nebūtų visiškai tikslingas, kadangi nesant konkrečių
ekspertų, galinčių atskleisti tyrimo objekto gilumas, tai tik replikuotų visuomenės bei atskirų grupių
anketinės apklausos rezultatus.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išsiuntus kvietimus politikams užpildyti anketą, 814
elektroninių laiškų, siųstų miestų tarybų nariams ir Seimo nariams grįžo su automatiniu atsakymu
apie perpildytas dėžutes, o susisiekus su savivaldybių administracijos atstovais ir paprašius
paraginti Tarybų narius pildyti anketas, buvo gautas atsakymas, kad respondentai dažniausiai
neskaito į oficialius pašto adresus gaunamų laiškų, o naudojasi asmeniniais pašto adresais.
Atsižvelgiant į literatūros apžvalgoje iškeltas prielaidas, kad visuomenės pasitikėjimas priklauso
nuo to, kaip greitai (ir ar iš viso) reaguojama į piliečių poreikius (skundus, prašymus ir pan.),
atkreiptinas dėmesys, kad šita prielaida netenkinama iš anksto. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje
valstybės tarnautojai (VT įstaigos) painiojami su politikais, priskiriant juos tai pačiai profesinei
kategorijai, ribotos galimybės pasiekti Seimo ar miesto tarybų narius oficialiais el. adresais taip pat
gali mažinti visuomenės pasitikėjimą VT įstaigomis (toliau mąstant „valdininkų“ kategorija).
Apklausų rezultatai
Visi apklausų duomenys analizuojami sekant viena nuoseklia analizės struktūra: pirmiausiai
aprašomos pagrindinės socio-demografinės ir ekspertinio pobūdžio tyrimo dalyvių charakteristikos;
toliau analizuojami vertinimui pateikti veiksniai ir aspektai; vėliau – bendri pasitikėjimo rodikliai;
galiausiai nagrinėjama, kokie veiksniai yra tarpusavyje susiję ir kaip jie lemia pasitikėjimo VT
vertinimus.
Internetinės anketinės apklausos rezultatai
Politikai
Iš viso į kvietimą dalyvauti apklausoje sureagavo 364 politikai; 142 politikai sudalyvavo
apklausoje atsakydami visus ar dalį anketoje pateiktų klausimų. Šių politikų tarpe buvo 84 vyrai ir
34 moterys (t.y., atitinkamai, 71 proc. ir 29 proc. visų nurodžiusiųjų lytį); 24 (17 proc.)
atsakinėjusiųjų nenurodė savo lyties. Jauniausiajam apklausos dalyviui buvo 27 metai, vyriausiam –
74 metai (vidurkis = 52 metai, std. nuokr. = 10,718). Taip pat veiklos trukmė politikoje apklausos
dalyvių tarpe varijuoja nuo 1 metų iki 36 metų (vidurkis = 11 metų, std. nuokr. = 8,53). Apklausos
dalyvių pasiskirstymas pagal pareigas pateiktas 15 lentelėje.
15 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų pasiskirstymas pagal pareigas
Pareigos Iš viso Procentas
Europos parlamento narys/-ė 1 ,7
Seimo narys/-ė 8 5,6
Ministras/-ė, viceministras/-ė 4 2,8
52
Savivaldybės tarybos narys/-ė, meras/-ė 105 73,9
Iš viso: 118 83,1
N.i. 24 16,9
Iš viso: 142 100,0
Apibendrinant 15 lentelėje pateiktus duomenis svarbu atkreipti dėmesį į politikų pasyvumą:
buvo išsiųsta beveik 2000 asmeninių kvietimų dalyvauti apklausoje. Aukščiausio lygio politikų (EP
narių, LR Seimo narių, kt.) pasyvumas šiuo atveju tiesiogiai nurodo politinio dėmesio stoką
valstybės tarnybos veiklai. Apklausoje dalyvavusių politikų vertinimai valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba
sąlygojančių veiksnių vertinimai siekia 6 balus (žr. 16 lentelę).
16 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų vertinimai: Valstybės tarnautojų kvalificijos ir etikos
principų taikymas ir Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys
veiksniai
Veiksniai Iš viso
Žemiau-
sias
vertinimas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidurkis Std.
nuokrypis
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimas
Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir
atlieka savo darbą profesionaliai
142 1 10 6,8 1,784
Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus
142 1 10 6,3 1,949
Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai
politikų, kaip klientų, atžvilgiu
142 1 10 7,1 1,926
Paprastai valstybės tarnautojai politikams
suteikia aiškią informaciją
142 1 10 6,9 2,023
Paprastai valstybės tarnautojai politikams
suteikia išsamią informaciją, reikalingą
priimti tinkamiausią politinį sprendimą
142 1 10 6,7 2,007
Valstybės tarnautojai yra geras etiško
elgesio pavyzdys
142 1 10 6,5 1,840
Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos sau,
savo šeimai ar artimiesiems
142 1 10 5,9 2,220
Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų,
kai valstybės tarnautojas siekė mano
palankumo tikėdamasis mainų į geresnę
tarnybos vietą
142 1 10 3,6 2,942
Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės
aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių
prašymus, skundus, pareiškimus, kt.
142 1 10 7,2 1,830
Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių vertinimas
Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,
kad patenkintų savo klientų interesus
127 1 10 6,8 1,947
Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu,
kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų
politiniuose dokumentuose įvardintas gaires
127 1 10 6,7 2,116
53
Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
visuomenės poreikiai
127 1 10 6,3 2,062
Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina visuomenės lūkesčius
127 1 10 5,6 1,898
Valstybės tarnybos įstaigos dažnai
biurokratiškai įgyvendina politinius
sprendimus
127 1 10 7,0 2,198
Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina
politinius sprendimus
127 1 10 6,3 1,728
Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai
bendradarbiauja su politikais
įgyvendindamos suformuotą politiką
127 1 10 6,4 1,823
Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus,
potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai
tariasi su valstybės tarnautojais
128 2 10 7,0 1,986
Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo
sprendimų argumentus
127 1 10 6,9 2,119
Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga
nedelsdama ją ištaiso
127 1 10 6,0 2,330
Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus
127 1 10 5,3 2,559
Detalizuojant 16 lentelėje pateiktus duomenis svarbu pažymėti, kad žemiausias (vidurkis = 4
balai, std. nuokr. = 2,9) tokio teiginio kaip „Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų, kai valstybės
tarnautojas siekė mano palankumo tikėdamasis mainų į geresnę tarnybos vietą“ vertinimas nurodo į
tai, kad nors tokių atvejų ir pasitaiko – jie gana reti. Aukščiausi vertinimai (vidurkis = 7 balai)
nurodo, kad apklausos dalyviai buvo labiausiai linkę sutikti su teiginiais, kad „Valstybės tarnautojai
elgiasi pagarbiai politikų, kaip klientų, atžvilgiu“ ir kad „Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės
aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus, pareiškimus, kt.“. Pastarasis
vertinimas gali paaiškinti aukštus biurokratizmo aspekto vertinimus organizacinių veiksnių grupėje.
Apklausoje dalyvavusių politikų organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba
sąlygojančių veiksnių vertinimai taip pat gana nuosaikūs: žemiausiai (vidurkis =5 balai, std. nuokr.
= 2,6) buvo įvertintas teiginys „Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus“, kas sąlyginai nurodo į 1 iš 2 tokių atvejų dažnumą. Taigi, nežiūrint VT pastangų
reformuoti žmogiškųjų išteklių vadybos modelį VT, konstatuotina, jog šio pokyčio rezultatas nėra
suvoktas/pastebimas tarp politikų. Aukščiausiai (vidurkis = 7 balai) įvertinti teiginiai „Valstybės
tarnybos įstaigos dažnai biurokratiškai įgyvendina politinius sprendimus“ ir „Priimdami naujus
įstatymus, teisės aktus, potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai tariasi su valstybės tarnautojais“
nurodo, kad apklausoje dalyvavusių politikų tarpe vyrauja požiūris į valstybės tarnybos įstaigas kaip
į biurokratines institucijas. Tuo tarpu antrojo teiginio vertinimas verčia atsigręžti į pačius politikus:
nors ir dažnai, tačiau ne visais atvejais politikai pakankamai tariasi su valstybės tarnybų
darbuotojais.
Atlikus statistinius testus nustatyta, kad teiginių, kuriais buvo matuoti valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimai, vidutiniai įverčiai, ir teiginių, kuriais buvo
vertinami organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai,
vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi (atitinkamai, neparametriniai statistiniai kelių
susijusių imčių Friedman‘o ir Kendall‘o testų rezultatai: Chi2=211,6 p<0,001 ir Chi2=147,4
p<0,001). Faktorinė analizė sudaro pagrindą teoriniam vertintų veiksnių ir aspektų pergrupavimui
(žr. 17 lentelę).
54
17 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš
politiko pozicijos, ir valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo
iš dalyvio pozicijos vertinimai – apklausoje dalyvavę žiniasklaidos atstovai. Faktorinė analizė
Teiginiai (veiksniai)
Valstybės
tarnautojų
profesio-
nalumas
Soc. grupių
įtrauktis į
sprendimų
priėmimą
VT įstaigų
veiklos
kokybė
Korup-
cija VT
įstaigose
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir
atlieka savo darbą profesionaliai ,784 ,206 ,206 -,044
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus ,839 ,135 ,226 ,008
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai
politikų, kaip klientų, atžvilgiu ,813 ,181 -,054 -,199
4. Paprastai valstybės tarnautojai politikams
suteikia aiškią informaciją ,765 ,309 ,171 -,032
5. Paprastai valstybės tarnautojai politikams
suteikia išsamią informaciją, reikalingą
priimti tinkamiausią politinį sprendimą
,811 ,200 ,249 -,032
6. Valstybės tarnautojai yra geras etiško
elgesio pavyzdys ,736 ,302 ,246 -,195
7. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos sau,
savo šeimai ar artimiesiems
,575 ,119 ,454 -,090
9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės
aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių
prašymus, skundus, pareiškimus, kt.
,716 ,312 -,024 -,085
10. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,
kad patenkintų savo klientų interesus ,620 ,421 ,299 ,221
11. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu,
kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų
politiniuose dokumentuose įvardintas gaires
,658 ,282 ,398 ,178
12. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
visuomenės poreikiai ,660 ,214 ,501 ,222
13. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina visuomenės lūkesčius ,593 ,318 ,467 ,101
19. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga
nedelsdama ją ištaiso ,547 ,331 ,406 ,052
15. Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina
politinius sprendimus ,528 ,448 ,462 ,059
14. Valstybės tarnybos įstaigos dažnai
biurokratiškai įgyvendina politinius
sprendimus
,076 ,174 -,704 ,410
20. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus
,272 ,138 ,662 ,122
16. Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai
bendradarbiauja su politikais
įgyvendindamos suformuotą politiką
,365 ,650 ,420 -,044
55
17. Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus,
potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai
tariasi su valstybės tarnautojais
,160 ,878 -,041 -,030
18. Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo
sprendimų argumentus
,427 ,797 ,077 ,014
8. Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų,
kai valstybės tarnautojas siekė mano
palankumo tikėdamasis mainų į geresnę
tarnybos vietą
-,152 -,047 -,014 ,891
Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.
Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.
Statistinės (faktorinės) analizės rezultate išryškėję 17 lentelėje pateikti komponentai nurodo,
kad korupcijos atvejai Valstybės tarnybos įstaigose turėtų būti traktuojami kaip visiškai atskiras
veiklos elementas vertinant iš politikų pozicijos. Kiti 2 komponentai siejami tiek su individualia,
tiek su institucine veiklos kokybe, apimančia kitus aspektus – atsakomybę, klientų interesų
atliepimą, empatiją (tarnautojų kaip individų atžvilgiu); savireguliaciją, integralumą (institucijų
atžvilgiu). Tuo tarpu išsiskyręs komponentas sąlyginiu pavadinimu „Politinis VT įstaigų
bendradarbiavimas“ nurodo į kasdienėje realybėje vykstančius procesus ir patvirtina duomenų
rinkimo instrumento validumą.
126 apklausoje dalyvavę politikai visuomenės ir savo pasitikėjimą vertino gana skirtingai (t.y.
nuo 1 iki 10 balų), vidurkiai atitinkamai siekia 5 ir 7 balus (žr. 18 lentelę)) ir rodo, kad politikų
pasitikėjimas valstybės tarnybos įstaigomis yra aukštesnis nei, jų nuomone, esantis visuomenės
pasitikėjimas šiomis įstaigomis (Vilkokson‘o susietų rangų testas: Z = -8,332 p < 0,001).
18 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų nuomonė apie pasitikėjimą valstybės tarnyba
Iš viso Žemiausias
vertinimas
Aukščiausias
vertinimas
Vidur-
kis
Std. nuo-
krypis
Visuomenė pasitiki valstybės tarnyba 126 1 10 5,4 1,712
Politikas pasitiki valstybės tarnyba 126 1 10 6,9 1,991
Regresinės analizės rezultatai rodo, kad 65 proc. apklausoje dalyvavusių politikų nuomonę
apie tai, kiek visuomenė pasitiki valstybės tarnyba, sąlygoja trys veiksniai: tai, kiek, politikų
nuomone, valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius; tai, kiek
valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus; ir tai, kiek
valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys (žr. 19 lentelę).
19 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų nuomonę apie tai, kiek visuomenė pasitiki valstybės
tarnyba, sąlygojantys veiksniai
R2Adj. = 0,650
Nestandartizuoti
koeficientai
Standarti-
zuoti
koeficientai t
Stat.
reikšmingu
mas
B
Std.
paklaida Beta
(Konstanta) ,106 ,372 ,284 ,777
Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė
tenkina visuomenės lūkesčius
,342 ,066 ,378 5,194 ,000
Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų interesus
,311 ,064 ,355 4,888 ,000
56
Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio
pavyzdys
,197 ,065 ,207 3,006 ,003
Tuo tarpu 80 proc. pačių apklausoje dalyvavusių politikų pasitikėjimo valstybės tarnyba
vertinimo galima paaiškinti didesniu skaičiumi ir tiesiogiai su politikų darbu susijusiais veiksniais
(žr. 20 lentelę).
20 lentelė. Apklausoje dalyvavusių politikų pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai
R2Adj. = 0,80
Nestandartizuoti
koeficientai
Standartizuoti
koeficientai t
Stat.
reikšmingum
as B
Std.
paklaida Beta
(Konstanta) -,354 ,345
-
1,027
,307
Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka
savo darbą profesionaliai
,432 ,064 ,390 6,775 ,000
Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų
teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose
dokumentuose įvardintas gaires
,276 ,053 ,294 5,233 ,000
Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo
sprendimų argumentus
,162 ,049 ,173 3,274 ,001
Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus
,090 ,036 ,116 2,516 ,013
Paprastai valstybės tarnautojai politikams
suteikia aiškią informaciją
,141 ,062 ,143 2,254 ,026
Detalizuojant 20 lentelėje pateiktus duomenis verta atkreipti dėmesį, kad stipriausiai
(atitinkamai, Beta = 0,4 ir Beta = 0,3) politikų pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygoja tai, kad
valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai, ir tai, kad valstybės
tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose
įvardintas gaires. Taigi šis rezultatas nurodo, kad vertinimas tiesiogiai remiasi praktine
bendradarbiavimo patirtimi ir leidžia tvirtinti, kad pastarųjų (kartu su kitais išvardintais 20 lentelėje)
veiksnių stiprinimas valstybės tarnyboje sąlygotų politikų pasitikėjimo valstybės tarnyba augimą.
Pabaigiant apklausoje dalyvavusių politikų pateiktos informacijos analizę svarbu atkreipti
dėmesį į baigiamuose komentaruose išsakytas 15-os politikų mintis. Konkrečiau, vieni jų (2
politkai) vardino problemas ir rašė, kad „Rajonuose per aukšti įdarbinimo į valstybės tarnybą
reikalavimai ir priėmimo metodika. Trūksta kadrų!“ arba priešingai, kad [čia ir toliau kalba
netaisyta]:
„...mokyklos, ruošiančios atskirus v. tarnybos tarnautojus, ypač savivaldoje, nėra.
Ruošiami "po truputį apie viską" - "Vadzybininkai". Kol pramoksta daro nemažai klaidų,
taisymas prailgina terminus, kolektyve kelia įtampas, mažina pasitikėjimą institucija. Įgavę
praktinių žinių per tris-penkis metus dažnai užriečia nosį, subiurokratėja neigiama šio
žodžio prasme. Visa tai dėl to, kad neruošiami konkrečios srities specialistai ir kas svarbu
- psichologiškai savęs suvokimui ir bendravimui kolektyve bei su klientais.“
Kiti apklausos dalyviai (5 politikai) tiesiog nurodė, kas, jų nuomone, turėtų būti vykdoma.
T.y. „Būtina griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę už priimtus sprendimus“, „Būtina mažinti
valstybės tarnautojų skaičių, [kadangi] žmonių Lietuvoje mažėja, [o] tarnautojų daugėja“,
57
„Reikalinga reforma valstybės tarnybos; reikia daugiau skirti dėmesio piliečiams, bei nepamiršti
žodžio ,,tarnauti" - mūsų tarnautojai pamiršta, kad jie privalo tarnauti Lietuvos piliečiams“. Ir
apskritai:
„Manau, kad dar labai daug reikia dirbti su valstybės tarnautojų įvaizdžio gerinimu.
Valstybės tarnautojas daugumai žmonių yra politinis asmuo. Jeigu atsirastų pagarba,
pasitikėjimas jais, žmonės taip pat imtų geriau vertinti pačius politikus. Apie miestų
Tarybas, seniūnus, Seimo narius yra susidariusi labai bloga nuomonė ir viskas tik blogėja.
Žmonės matydami, kokia situacija Lietuvoje rinkimuose ima daryti nesąmoningus
sprendimus. Aš manau, kad pyktis ir "nusispjovimas" dėl ateities, ant politikų, nes jų
turime tikrai gerų, gali pridaryti nemažai žalos.“
Kadangi, jei „Nebus pasitikėjimo, bendradarbiavimo - nebus visuomenei palankių
sprendimų. Pasitikime tik tais, kuriuos gerbiame, o pagarbos tarp vienų ir kitų kol kas ne
itin daug.“ Tuo tarpu „Valstybės tarnyba turi būti mūsų šalies pavyzdys: garbinga,
kompetentinga; joje dirbantys tarnautojai turi būti pavyzdžiu kitiems: mylintys savo krašto
žmones.“
Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį, kad apklausos pabaigoje 6 apklausos dalyviai ne tik reiškė
padėką: „Ačiū, kad Jums rūpi atgalinis ryšys su žmonėmis“, bet ir prašė viešinti apklausos
rezultatus: „norėtųsi sulaukti tyrimo rezultatų pristatymo ir siūlymų, kaip gerinti esamą situaciją
valstybės valdyme tiek respublikiniu, tiek ir savivaldybės lygmeniu, kitaip sakant, grįžtamojo ryšio
vienokia ar kitokia forma , bent jau nuorodos, kur susipažinti su rezultatų apibendrinimu“.
Išvados:
1. Apklausoje dalyvavę politikai santykinai daugiau pasitiki valstybės tarnybos įstaigomis
nei nepasitiki. Esamą pasitikėjimo lygį apklausos dalyvių tarpe sąlygoja keli veiksniai: a) valstybės
tarnautojų kvalifikacija ir profesionalumas – pastarojo veiksnio poveikis suponuoja būtinybę toliau
vykdyti žmogiškųjų išteklių vadybos reformą VT, viešinti jos procesą ir rezultatus; b) integralumas
– paslaugų kokybės atitikimas politiniuose dokumentuose įvardintoms gairėms; c) valstybės
tarnybos įstaigų veiklos skaidrumas, ypač sprendimų argumentavimas visuomenės grupėms,
įsidarbinimo skaidrumas bei atsižvelgimas į kandidatų gebėjimus šiame procese, ir suteikiamos
informacijos aiškumas.
2. Apklausoje dalyvavusių politikų nuomone visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba
yra gana žemas. Tokią politikų nuomonę didžiąja dalimi nulemia valstybės tarnautojų teikiamų
paslaugų kokybė ir visuomenės lūkesčių bei interesų tenkinimas taikomomis procedūromis; ir
valstybės tarnautojų etiškas elgesys.
3. Metodologine prasme, svarbu atkreipti dėmesį, kad pateiktus apklausos rezultatus
būtina vertinti atsižvelgiant į tai, kad juose atspindima ne aukščiausiame (EP, LR Seime), bet
žemesniuose (savivaldybės tarybos) politikos lygmenyse veikiančių asmenų nuomonė.
4. Bendrosios visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba metodologijos tobulinimo
prasme, be sukauptos (neigiamos, tačiau visai Lietuvos visuomenei būdingos) patirties formuoti
politikų imtis bei įtraukti juos į tyrimus, atlikta faktorinė analizė nurodo kryptis, sekant kuriomis
ateityje gali būti tobulinamas (nors ir statistiškai patikimas (Cronbach‘o alfabendra = 0,92)) duomenų
rinkimo instrumentas įtraukiant papildomus teorinius-praktinius aspektus.
Žiniasklaidos atstovai
Iš 33 apklausoje dalyvavusių masinės informacijos priemonėse dirbančių žurnalistų, 14
nepateikė informacijos apie save. Iš 19 pateikusiųjų informaciją, 11 buvo moterys ir 8 vyrai. 18 iš jų
turėjo aukštąjį, 1 – nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Žurnalistų amžius varijuoja nuo 24 iki 61 metų
58
(vidurkis = 38 metai, std. nuokr. = 10,27). Tų pačių 19 žurnalistų tarpe buvo 7 dirbantys
internetinėse žiniasklaidos priemonėse, 6 – spaudoje (dienraščiuose), 1 radijuje; 5 dirbo keliose
žiniasklaidos priemonėse: spaudoje ir internetinėje erdvėje. 1 metai darbo žiniasklaidoje – tai
trumpiausias apklausos dalyvių stažas, 35 metai – ilgiausias (vidurkis = 14 metai, std. nuokr. =
9,95). Taigi natūraliai susiformavusi žiniasklaidos atstovų imtis yra gana heterogeniška socio-
demografinių charakteristikų prasme. Tai leidžia tikėtis, kad toliau pateikiamuose apklausos
rezultatuose atsispindės įvairios nuomonės.
Iš 33 apklausoje dalyvavusių žurnalistų 22 (67 proc. visų) yra rengę publikacijas, reportažus,
TV ir radijo laidas valstybės tarnybos veiklos klausimais; 10 iš jų tai darė bent kartą per
pastaruosius 12 mėn. Tai buvo tokios valstybės tarnybos įstaigos kaip Susisiekimo, Sveikatos
apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, Žemės ūkio, Energetikos, kt. ministerijos, Kūno
kultūros ir sporto departamentas, Vyriausybė; Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinės žemės
tarnyba, Vaikų teisių apsaugos tarnyba; VST, NTAKD, kariuomenė, policija, priešgaisrinė tarnyba,
prokuratūra; atskiruose rajonuose – Tauragės rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių
miesto savivaldybė, Vilniaus savivaldybės viešojo saugumo tarnyba, kitos savivaldybės. Taigi
apytiksliai 1/3 apklausos dalyvių buvo susipažinę su (bent atskirais) tyrimo problematikos
aspektais.
Iš visų apklausoje dalyvavusių žurnalistų, 13 vertino valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų
kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių procesų
stebėtojo pozicijos, ir 2 vertino valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos
principų taikymą iš dalyvio pozicijos (žr. 21 lentelę).
21 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš
žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos, ir valstybės tarnybos įstaigų ir
tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš dalyvio pozicijos vertinimai – apklausoje
dalyvavę žiniasklaidos atstovai.
Teiginiai
Vertinimą
pateiku-
siųjų
skaičius
Žemiau-
sias
vertini-
mas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidur-
kis
Std.
muokr.
Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimas iš
žurnalisto kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos.
Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka
savo darbą profesionaliai 13 2 9 5,9 2,060
Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus 13 1 9 5,4 2,329
Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių
atžvilgiu 13 1 9 5,7 2,463
Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar
žiniasklaidos atstovus/-es tenkina jų teikiamų
paslaugų kokybė
13 1 10 5,2 3,140
Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą,
kad patenkintų visuomenės interesus 13 1 10 5,5 2,817
Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės
poreikiai 13 1 9 5,2 2,641
Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga
nedelsdama ją ištaiso 13 2 9 5,0 2,121
Už padarytas klaidas valstybės tarnybos
įstaiga atsiprašo 13 1 10 4,9 2,794
Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio
visuomenei pavyzdys 13 1 8 5,2 2,522
59
Teiginiai
Vertinimą
pateiku-
siųjų
skaičius
Žemiau-
sias
vertini-
mas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidur-
kis
Std.
muokr.
Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo
šeimai ar artimiesiems
13 1 7 4,1 1,977
Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus
ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.
13 4 8 6,1 1,441
Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus 13 1 8 4,2 2,421
Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių
politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems 13 4 10 6,2 1,787
Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimas iš
dalyvio pozicijos.
Iškilus klausimams apie valstybės tarnybos
veiklą, man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei,
yra aišku, į ką konkrečiai kreiptis, kad būtų
pateikta valstybės tarnybos institucijos
nuomonė
12 2 10 5,9 3,088
Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man,
kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, rūpimus
klausimus
12 1 8 4,2 2,552
Žiniasklaidos priemonės dažnai gauna
pranešimus iš valstybės tarnybos įstaigų apie
aktualijas ir naujienas jos veikloje
12 2 10 6,7 2,462
Valstybės tarnybos įstaigos bendradarbiauja su
žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės
informavimo apie savo sprendimus
12 3 10 5,8 2,050
Valstybės tarnybos įstaigos žiniasklaidai
pateikia savo sprendimų argumentus 12 1 8 4,6 2,466
Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos įstaigų
darbo kokybę 12 1 10 3,3 3,284
Paprastai valstybės tarnautojai man, kaip
žiniasklaidos atstovui/-ei, suteikia aiškią
informaciją
12 1 9 5,3 2,270
Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man, kaip žiniasklaidos
atstovui/-ei, kuo objektyviau pateikti
informaciją visuomenei
12 1 9 4,9 2,193
Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina mano, kaip žiniasklaidos
atstovo/-ės, lūkesčius
12 1 9 4,9 2,275
Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę,
jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo
viešajame diskurse mainais už jų suteikiamą
paslaugą
12 2 10 7,1 2,610
Pateiktos lentelės (žr. 21 lentelę) duomenys rodo, kad tiek valstybės tarnybos įstaigų ir
tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių
procesų stebėtojo pozicijos, vertinimai, tiek valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir
etikos principų taikymą iš dalyvio pozicijos, vertinimai varijuoja nuo 4,1 (taigi labiau nesutikimą su
teiginiu, kad „Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo
60
šeimai ar artimiesiems“ rodančio) iki 6,2 balų įvertinto (taigi labiau sutikimą su teiginiu, kad „Į
valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems“ rodančio)
valstybės tarnybos įstaigų politizavimo. Neparametriniai statistiniai kelių susijusių imčių
Friedman‘o ir Kendall‘o testai rodo, kad šio aspekto vertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi
(Chi2=28,8 p<0,01).
Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymą iš dalyvio
pozicijos vertinimai apima platesnes ribas: žemiausiai (3 balai) čia vertintas žurnalistų įsitraukimas į
VT įstaigų vertinimo procesus (t.y. „Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę“);
aukščiausiai (7 balai) įvertintas korupcijos, interesų konfliktų kontekstas (t.y. „Valstybės tarnautojai
savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo viešajame diskurse mainais už jų
suteikiamą paslaugą“). Analogiškai, neparametriniai statistiniai kelių susijusių imčių Friedman‘o ir
Kendall‘o testai rodo, kad šio aspekto vertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi (Chi2=24,04
p<0,01).
Faktorinė analizė leido išryškinti atskirus vertinimų aspektus VT veikloje (žr. 22 lentelę).
22 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš
žurnalisto, kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos, ir Valstybės tarnybos įstaigų ir
tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš dalyvio pozicijos vertinimai – apklausoje
dalyvavę žiniasklaidos atstovai. Faktorinė analizė
Teiginiai
Komponentai
Organizaci-
jų socialinė
atsakomybė
Profesi-
nė VT
etika
Informuo-
tumas
Etikos
palei-
dimai
VT
VT
veiklos
kokybė
6. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
visuomenės poreikiai ,779 ,293 ,310 -,149 ,378
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos
sau, savo šeimai ar artimiesiems ,800 ,071 ,377 -,218 ,293
11. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal
teisės aktus ir procedūras nagrinėdami
piliečių prašymus, skundus,
pareiškimus, kt.
,784 ,417 -,169 ,042 ,193
12. Į valstybės tarnybos įstaigą
įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus ,810 ,373 ,013 -,352 ,159
16. Žiniasklaidos priemonės dažnai gauna
pranešimus iš valstybės tarnybos įstaigų
apie aktualijas ir naujienas jos veikloje ,708 ,137 ,175 ,460 ,185
17. Valstybės tarnybos įstaigos
bendradarbiauja su žiniasklaida,
siekdamos savalaikio visuomenės
informavimo apie savo sprendimus
,871 -,035 ,325 ,058 -,271
18. Valstybės tarnybos įstaigos
žiniasklaidai pateikia savo sprendimų
argumentus ,739 ,182 ,527 -,080 -,279
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir
atlieka savo darbą profesionaliai ,569 ,760 ,140 -,176 -,064
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško
elgesio visuomenei pavyzdys ,594 ,584 ,266 ,010 -,404
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus ,329 ,776 ,183 -,197 ,056
61
Teiginiai
Komponentai
Organizaci-
jų socialinė
atsakomybė
Profesi-
nė VT
etika
Informuo-
tumas
Etikos
palei-
dimai
VT
VT
veiklos
kokybė
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai
piliečių atžvilgiu ,213 ,836 ,366 ,103 -,072
7. Padariusi klaidą valstybės tarnybos
įstaiga nedelsdama ją ištaiso ,114 ,932 ,200 ,049 ,140
8. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos
įstaiga atsiprašo ,026 ,672 ,329 ,487 -,119
4. Valstybės tarnybos įstaigoms yra
svarbu, ar žiniasklaidos atstovus/-es
tenkina jų teikiamų paslaugų kokybė
,191 ,590 ,312 -,040 ,690
5. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina
veiklą, kad patenkintų visuomenės
interesus ,578 ,265 ,308 ,034 ,608
19. Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos
įstaigų darbo kokybę -,029 ,166 -,020 -,047 -,842
22. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina mano, kaip
žiniasklaidos atstovo/-ės, lūkesčius ,523 ,515 ,608 ,062 ,138
15. Valstybės tarnybos įstaigų viešai
skelbiamoje informacijoje lengvai
randu atsakymus į man, kaip
žiniasklaidos atstovui/-ei, rūpimus
klausimus
,056 ,482 ,754 ,303 ,106
20. Paprastai valstybės tarnautojai man,
kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, suteikia
aiškią informaciją
,337 ,316 ,874 -,053 ,111
21. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia
išsamią informaciją, reikalingą man,
kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, kuo
objektyviau pateikti informaciją
visuomenei
,268 ,214 ,899 ,066 ,117
13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių
politiniai įsitikinimai palankūs
valdantiesiems
-,020 -,229 -,284 ,799 -,118
14. Iškilus klausimams apie valstybės
tarnybos veiklą, man, kaip žiniasklaidos
atstovui/-ei, yra aišku, į ką konkrečiai
kreiptis, kad būtų pateikta valstybės
tarnybos institucijos nuomonė
-,114 -,087 ,243 ,937 ,037
23. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra
parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo
atsiliepimo viešajame diskurse mainais
už jų suteikiamą paslaugą
-,042 ,336 ,100 ,782 ,118
Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.
Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.
Konkrečiau, 22 lentelėje pateikti duomenys verčia atkreipti į tokius koncentruotus VT veiklos,
kaip organizacijų socialinė – VT įstaigų – atsakomybė, profesinė VT etika, informuotumas
(žurnalisto darbo atvejis), etikos pažeidimai VT ir VT veiklos kokybė. Be to, gali būti, kad kai
kuriais atvejais organizacijų socialinė atsakomybė ir profesinė VT etika gali persidengti viena su
62
kita – tai normalu, kadangi individualių funkcijų vykdymas suponuoja institucijų praktikų vykdymo
kokybės sampratas ir atvirkščiai.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pasitikėjimą valstybės tarnyba vertino 22 apklausos
dalyviai. Konkrečiau, kaip žiniasklaidos atstovų, apklausos dalyvių pasitikėjimas valstybės tarnyba
svyruoja 1-9 ribose (maksimalus galimas 10 balų) ir vidutiniškai yra 4 balai (std. nuokr. = 2,108).
Šių žurnalistų nuomone, visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba yra analogiškas (t.y. 1-9
ribose, vidutiniškai 4 balai, std. nuokr. = 2,028). Be to, analogiškas yra ir žurnalistų vertinimas to,
kiek politikų veikla daro poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba (t.y. poveikio
stiprumas 1-9 balai, vidurkis = 4, std. nuokr. = 2,194). Taigi pagrindinės išvados yra tokios, kad,
viena, žiniasklaidos atstovų pasitikėjimas valstybės tarnyba yra žemas; antra – jie mano, kad
visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba taip pat yra žemas; trečia – šių žurnalistų nuomone,
politikai daro labai silpną poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba.
Tiesinė regresinė analizė (pažingsninis metodas) atskleidė, jog apklausos dalyvių, kaip
žurnalistų pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis iš esmės sąlygoja vienintelis veiksnys
(R2Adj=0,842) – etinė vertybė/ principas: valstybės tarnautojų pagarba klientams – piliečiams (t.y.
„Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių atžvilgiu“, Beta=0,925); visi kiti veiksniai šiuo
atveju išlieka statistiškai nereikšmingais. Tuo tarpu žurnalistų vertinimas to, kaip stipriai visuomenė
pasitiki valstybės tarnybos įstaigomis, statiškai paaiškinamas silpniau (R2Adj=0,524), tačiau taip pat
sąlygojamas tik vieno veiksnio: teisingumo principo, įžvelgiamo valstybės tarnautojų elgesyje (t.y.
„Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.“, Beta=0,753).
Išvados:
1. Apklausoje dalyvavę žiniasklaidos atstovai labiau nepasitiki valstybės tarnybos
įstaigomis nei pasitiki; tokį pasitikėjimo lygį sąlygoja žurnalistų nuomonė apie tai, kiek pagarbiai
valstybės tarnybos įstaigų tarnautojai elgiasi su piliečiais.
1.1. Galimai stipriausiai neigiamai apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų
pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis veikia tai, kad į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių
politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems, kad už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga
neatsiprašo, kad valstybės tarnautojai naudojasi savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo
šeimai ar artimiesiems, kad į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama neskaidriai ir ne pagal
gebėjimus ir kad valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami
atsakymai į žiniasklaidos atstovui/-ei rūpimus klausimus. Taigi, VT institucijų skaidrumas,
integralumas, visuomenės informavimas, pagarba. Pastaroji svarbi ir stiprinant individų požiūrį į
VT įstaigas kaip vertas pasitikėjimo.
1.2. Galimai stipriausiai teigiamai apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų
pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis veikia tai, kad valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės
aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus, pareiškimus, kt. (teisingumo,
nešališkumo principų vykdymas) ir tai, kad VT įstaigos informuoja žiniasklaidos priemones apie
aktualijas ir naujienas jos veikloje bei žiniasklaidos atstovų korupcinogeninė patirtis (tiksliau - jos
nebuvimas) santykyje su VT (t.y. valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog iš jų tikisi
teigiamo atsiliepimo viešajame diskurse mainais už jų suteikiamą paslaugą). Taigi, tokie vertinimai
rodo pozityvius pokyčius VT – silpnas (ar neegzistuojančias) korupcinio elgesio apraiškas
santykyje su žiniasklaidos atstovais. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad anketą pildę žurnalistai
nėra tiek įtakingi, kad gautų tokius užsakymus; ir jie galėjo nepripažinti korumpuotos praktikos
atvejų.
2. Apklausoje dalyvavę žiniasklaidos atstovai mano, jog visuomenė labiau nepasitiki
Valstybės tarnybos įstaigomis nei pasitiki. Nuomonę, kad visuomenės pasitikėjimo lygis yra žemas,
63
žurnalistų tarpe sąlygoja tai, kad, numanoma, jog valstybės tarnautojai (ne visada?) elgiasi pagal
teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus, pareiškimus, kt.
3. Metodologine prasme, apklausos rezultatų patikimumas ir validumas gali būti laikomas
santykinai aukštu.
3.1. Viena vertus, apklausoje dalyvavo nedidelis skaičius Lietuvos žiniasklaidos atstovų;
kita vertus – socio-demografinės apklausos dalyvių charakteristikos nurodo, kad susiformavo
heterogeniškai, taigi – nuomonių įvairovę potencialiai atspindi apklausos dalyvių imtis.
3.2. Du trečdaliai apklausos dalyvių turėjo profesinės patirties valstybės tarnybos įstaigų
pažinimo srityje; taigi jie turėjo pagrindą profesionaliai vertinti šių įstaigų veiklą. Tuo tarpu
vertinimų palyginimas tarp rengusiųjų ir nerengusiųjų pranešimus žiniasklaidoje apie valstybės
tarnybos įstaigas nėra galimas, kadangi pastarieji savo vertinimų tiesiog nepateikė tuo išreikšdami
sąžiningumą.
4. Bendrosios visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba metodologijos tobulinimo
prasme, be sukauptos (neigiamos, tačiau visai Lietuvos visuomenei būdingos) patirties formuoti
žiniasklaidos atstovų imtis bei įtraukti juos į tyrimus, atlikta faktorinė analizė nurodo kryptis, sekant
kuriomis ateityje gali būti tobulinamas (nors ir statistiškai patikimas (Cronbach‘o alfabendra = 0,93))
duomenų rinkimo instrumentas įtraukiant papildomus teorinius-praktinius aspektus.
Ekspertai (socialinių mokslų atstovai – viešojo administravimo, politologijos, sociologijos,
organizacijų etikos, kt.)
Iš visų 98 sociologų, politologų, viešojo administravimo, kitų socialinių mokslų (pvz.,
organizacijų etikos) sričių atstovų, kurie atkreipė dėmesį į kvietimą dalyvauti apklausoje, 46 pateikė
savo atsakymus į visus (ar dalį) anketos klausimų. Dalyvavusiųjų apklausoje tarpe buvo 13 vyrų ir
26 moterys; 7 socialinių mokslų srities ekspertai savo lyties nenurodė. Jauniausiam apklausos
dalyviui buvo 29 metai, vyriausiam – 60 (vidurkis = 42 metai, std. nuokr. = 8,131).
Žvelgiant iš ekspertinės veiklos perspektyvos, 30 (77 proc. iš visų nurodžiusiųjų) apklausos
dalyvių profesiniai interesai apima viešojo administravimo ir/ar valdymo sritį. Šioje srityje jie/jos
dirba nuo 1 iki 53 metų (vidurkis = 13 metų, std. nuokr. = 10,135). Be to, 22 (56 proc. visų
nurodžiusiųjų) apklausos dalyvių profesiniai interesai apima pasitikėjimo temą, kuria jos/jie domisi
nuo 2 iki 21 metų (vidurkis = 9 metai, std. nuokr. = 4,919). Taip pat 17 (44 proc. visų
nurodžiusiųjų) apklausoje dalyvavusių ekspertų buvo paskelbę bent vieną publikaciją, davę interviu
žiniasklaidai valstybės tarnybos veiklos vertinimo tema. Tai buvo tokie internetiniai portalai ir
dienraščiai, kaip www.alfa.lt, www.15min.lt, www.kaunozinios.lt, www.kauno.diena.lt, www.delfi.lt,
www.alkas.lt, www.veidas.lt, Savivaldybių žinios, Mokslo Lietuva, Valstybės tarnybos aktualijos kt.
bei radijo interviu (pvz., Žinių radijuje). Dažniau šiomis temomis apklausos dalyviai publikavo
mokslinius straipsnius nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose: Socialiniai tyrimai,
Viešoji politika ir administravimas Politika ir administravimas, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir
perspektyvos, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, kt. (pvz., recenzuojamuose tokiose
duomenų bazėse, kaip Elsevier) ar mokslinių tyrimų ataskaitose. Taigi iš viso 32 (70 proc. visų
nurodžiusiųjų) apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai nurodė, kad apibendrinant jų
ekspertinių žinių sritį bei patirtį, jie/jos turite žinių, galinčių tyrėjams padėti įvertinti visuomenės
pasitikėjimui valstybės tarnyba darančius veiksnius.
Vidutinis valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir valstybės tarnybos
veiklos vertinimas apklausoje dalyvavusių ekspertų nuomone, yra nuo 5 iki 8 balų (žr. 23 lentelę).
64
23 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų vertinimai: valstybės
tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymas ir valstybės tarnybos veikla
Teiginiai Iš
viso
Žemiau-
sias
vertinimas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidurkis Std.
nuokrypis
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos
principų taikymo vertinimai
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka
savo darbą profesionaliai
31 3 10 6,6 1,542
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus
31 2 9 6,2 1,990
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų
atžvilgiu
31 2 9 6,5 1,841
4. Paprastai valstybės tarnautojai klientams
suteikia aiškią informaciją
31 4 9 6,5 1,458
5. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia
išsamią informaciją, reikalingą piliečiui priimti
tinkamiausią sprendimą
31 2 9 6,1 1,832
6. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina klientų lūkesčius
31 1 9 5,1 2,172
7. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio
pavyzdys
31 1 9 5,5 2,142
8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo
šeimai ar artimiesiems
31 1 9 4,9 2,232
9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus
ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.
31 4 10 7,6 1,587
Valstybės tarnybos veiklos vertinimai
1. Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia
inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų
veikla patenkintų klientų interesus
30 2 10 6,0 1,712
2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų
klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė
30 1 10 6,2 2,340
3. Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai
tobulina savo veiklos kokybę
30 1 9 5,6 1,976
4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės
poreikiai
30 2 10 5,8 2,036
5. Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į
kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad
būtų gauti atsakymai
30 2 9 5,1 2,083
6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje piliečiai lengvai randa atsakymus į
jiems rūpimus klausimus
30 2 9 5,5 1,717
7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai
bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos
savalaikio visuomenės informavimo apie savo
sprendimus
30 1 9 5,3 2,054
8. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei
pateikia savo sprendimų argumentus
30 1 9 4,7 2,196
65
9. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga
nedelsdama ją ištaiso
30 1 9 4,5 2,145
10. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos
įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta
klaida
30 1 9 4,6 2,191
11. Valstybės tarnybos įstaigos jautriai reaguoja
į klientų poreikius
30 1 10 4,6 2,092
12. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus
30 1 9 4,6 2,094
13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių
politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems
30 1 10 6,2 2,437
Konkrečiau, žemiausiai (vidurkis = 5 balai, std. nuokr. = 2,2) įvertintas teiginys, kad
„Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems“ reiškia dažnesnį nesutikimą, nei sutikimą su teiginiu. Tuo tarpu aukščiausiai (vidurkis
= 8 balai, std. nuokr. = 1,6) įvertintas teiginys, jog „Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus
ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus, skundus, pareiškimus, kt.“ nurodo nešališkumo
principo įgyvendinimą. Tačiau nesant gilesnio teisingumo principo matavimo jis gali atspindėti ir
neigiamas – biurokratizmo realijas, pvz., sprendimų vilkinimą. Visi kiti valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir etikos principų taikymo vertinimai, svyruoja apie 5-6 balus, kas reiškia, kad tirta
valstybės tarnautojų įvaizdžio dedamoji nėra vertinama aukštai.
Santykinai dar žemiau apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai vertino atskiras
valstybės tarnybos veiklos dedamąsias. T.y., čia žemiausio (vidurkis = 4,5 balo, std. nuokr. = 2,1)
įvertinimo sulaukęs teiginys, kad „Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją
ištaiso“, verčia galvoti, kad dauguma ekspertų mano, kad tai dažniau nevyksta, nei vyksta. Be to,
nors ekspertai linkę labiau sutikti nei nesutikti (vidurkis = 6 balai, std. nuokr. = 2,3) su teiginiu, kad
„Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė“, vis
dėlto jie daugiau (vidurkis = 6 balai, std. nuokr. = 2,4) linkę galvoti, kad „Į valstybės tarnybą
įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems“. Taigi įsidarbina į įstaigas
nebūtinai visiškai skaidriai ir/ar pagal gebėjimus.
Faktorinė analizė pateikė papildomus galimus sprendimus matuojant valstybės tarnybos
įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir valstybės tarnybos veiklos
vertinimus socialinių mokslų srities ekspertų tarpe (žr. 24 lentelę).
24 lentelė. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo iš
socialinių mokslų srities eksperto, pozicijos ir valstybės tarnybos veiklos vertinimai – apklausoje
dalyvavę socialinių mokslų srities atstovai. Faktorinė analizė
Komponentai
Teiginiai
Valstybės
tarnautojų ir
VT įstaigų
veiklos kokybė
VT įstaigų
operatyvus
reagavimas į
vartotojų
lūkesčius
VT veiklos
skaidru-
mas/viešu-
mas
VT
tarnautojų
etika
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir
atlieka savo darbą profesionaliai ,862 ,234 ,233 ,092
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus ,885 ,090 ,055 ,183
66
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai
klientų atžvilgiu ,787 ,425 -,142 ,238
4. Paprastai valstybės tarnautojai klientams
suteikia aiškią informaciją ,757 ,382 ,014 -,043
5. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia
išsamią informaciją, reikalingą piliečiui
priimti tinkamiausią sprendimą
,846 ,135 ,246 ,004
6. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė tenkina klientų lūkesčius ,769 ,314 ,240 ,279
2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu,
ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų
kokybė
,750 ,371 ,313 -,072
3. Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai
tobulina savo veiklos kokybę ,689 ,477 ,262 ,000
4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
visuomenės poreikiai ,623 ,470 ,151 ,220
7. Valstybės tarnautojai yra geras etiško
elgesio pavyzdys ,544 ,462 ,061 ,553
8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos sau,
savo šeimai ar artimiesiems
,534 ,307 ,044 ,645
9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės
aktus ir procedūras nagrinėdami klientų
prašymus, skundus, pareiškimus, kt.
,471 ,443 ,068 -,035
1. Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia
inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų
veikla patenkintų klientų interesus
,590 ,481 ,051 -,109
8. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei
pateikia savo sprendimų argumentus
,173 ,863 ,171 ,163
9. Padariusi klaidą valstybės tarnybos
įstaiga nedelsdama ją ištaiso
,310 ,862 ,112 ,157
10. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos
įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta
klaida
,345 ,709 ,214 -,128
11. Valstybės tarnybos įstaigos jautriai
reaguoja į klientų poreikius
,420 ,692 ,301 ,260
12. Į valstybės tarnybos įstaigą
įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus
,279 ,483 ,301 ,626
13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių
politiniai įsitikinimai palankūs
valdantiesiems
,223 ,166 ,059 -,733
67
5. Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į
kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis,
kad būtų gauti atsakymai
,370 ,219 ,662 ,363
6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai
skelbiamoje informacijoje piliečiai lengvai
randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus
-,009 ,066 ,940 -,110
7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai
bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos
savalaikio visuomenės informavimo apie
savo sprendimus
,252 ,408 ,624 ,084
Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.
Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.
Faktorinė socialinių mokslų srities ekspertų vertinimų analizė leido vertinimų matavimo
instrumente išryškinti tokius veiksnius, kaip tiek valstybės tarnautojų, tiek įstaigų veiklos kokybė
(individo ir institucinio aspekto susiejimas ekspertų požiūriu gali reikšti, jog nedaroma perskyra
šiuose vertinimuose); VT įstaigų operatyvus reagavimas į klientų poreikius, pasireiškiantis
pagarbiu, dalyvavimo principais grindžiamu elgesiu; VT veiklos viešumas ir valstybės tarnautojų
etika. Tikėtina, kad pastarieji veiksniai nurodo ryškesnius apklausoje dalyvavusių ekspertų, kaip
tyrėjų, mokslinių tyrimų dėmesio centrus.
Panašiai kaip ir apklausoje dalyvavę politikai, socialinių mokslų srities ekspertai pasitiki
valstybės tarnyba labiau nei jie mano, kad tarnyba pasitiki visuomenė (Plg.: atitinkamai, vidurkis =
6,4 balo ir vidurkis = 4,6 balo). Kaip rodo neparametrinis Vilkokson‘o susietų rangų testas, šie
vertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi (Z = -4,541 p < 0,001) (žr. 25 lentelę).
25 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų nuomonė apie pasitikėjimą
valstybės tarnyba
Teiginiai Iš viso
Žemiau-
sias
vertinimas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidurkis Std.
nuokrypis
Visuomenė pasitiki valstybės tarnyba
39 1 8 4,6 1,632
Ekspertas pasitiki valstybės tarnyba kaip
politikos/ viešojo administravimo ekspertas
ar sociologas
39 2 9 6,4 1,756
Politikų veikla daro įtaką visuomenės
pasitikėjimui valstybės tarnyba
39 1 10 4,5 2,522
Regresinės analizės rezultatai rodo, kad socialinių mokslų srities ekspertų nuomonę apie tai,
kiek visuomenė pasitiki valstybės tarnyba, sąlygoja tik vienas iš vertinimui pateiktų veiksnių: t.y.
tai, kiek, ekspertų nuomone, valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą
profesionaliai. Nors pastarojo teiginio vertinimai ekspertų nuomonę apie visuomenės pasitikėjimą
valstybės tarnyba padidina beveik 60 proc. (Beta = 0,579), visumoje šiuo veiksniu tegalima
paaiškinti apie 30 proc. ekspertų nuomonės apie šio veiksnio poveikį visuomenės pasitikėjimui
(R2Adj = 0,312). Tuo tarpu pačių ekspertų pasitikėjimo valstybės tarnyba lygį statistiškai sąlygoja
keli veiksniai: t.y. ne tik aukščiau minėtas įsitikinimas, kad valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir
atlieka savo darbą profesionaliai, bet ir valstybės tarnybos veiklos viešumas („Valstybės tarnybos
įstaigos pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės
68
informavimo apie savo sprendimus“) (žr. 26 lentelę). Daugiau nei 70 proc. ekspertų pasitikėjimo
valstybės tarnyba įvertinimo galima paaiškinti būtent šių dviejų veiksnių įvertinimais (R2Adj =
0,737).
26 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų pasitikėjimą valstybės tarnyba
sąlygojantys veiksniai
R2Adj. = 0,737
Nestandartizuo-
ti koeficientai
Standartizuoti
koeficientai t
Stat.
reikšmin-
gumas B
Std.
paklaida Beta
(Konstanta) ,123 ,769 ,159 ,874
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir
atlieka savo darbą profesionaliai
,608 ,134 ,514 4,548 ,000
7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai
bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos
savalaikio visuomenės informavimo apie
savo sprendimus
,429 ,102 ,476 4,213 ,000
26 lentelėje pateikti duomenys taip pat rodo, jog apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities
ekspertai mano, kad politikų veikla daro tik labai menką poveikį visuomenės pasitikėjimui
valstybės tarnyba (vidurkis = 4,5 balo, std. nuokr. = 2,5). Tokią ekspertų nuomonę statistine prasme
galima aiškinti keliais veiksniais: t.y. tuo, kaip ekspertai suvokia, kad valstybės tarnybos įstaigoms
rūpi visuomenės poreikiai (integralumo vertybė/ principas) ir kad valstybės tarnautojai nesinaudoja
savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems (pirmiausia –
nešališkumo principo taikymas; metodologiniu požiūriu jį galėtų papildyti ir perfekcionizmo,
padorumo principai (žr. 27 lentelę).
27 lentelė. Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų nuomonę apie politikų
veiklos poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai
R2Adj. = 0,382
Nestandartizuoti
koeficientai
Standartizuoti
koeficientai t
Stat.
reikšmin-
gumas B
Std.
paklaida Beta
(Konstanta) 1,883 1,172 1,607 ,120
4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
visuomenės poreikiai
1,084 ,245 ,846 4,431 ,000
8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo
tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo
šeimai ar artimiesiems
-,733 ,226 -,619 -3,245 ,003
Svarbu paviešinti kelių (papildomus komentarus apklausos anketoe pateikė 6 ekspertai) iš
apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų baigiamuosius komentarus:
„Valstybės tarnybos autoriteto kūrimas ir pačios tarnybos profesionalumo stiprinimas
yra esminė valstybės sėkmės sąlyga. Lietuvoje tai nepakankamai suprantama ir netgi
nuvertinta. Politinio sluoksnio veiksmai beveik visai palieka nuošalėje profesionalios ir
kompetentingos VT poreikį, nėra pastangų viešojoje nuomonėje "biurokratų" įvaizdį
pakeisti VT kaip viešosios paslaugos ir viešojo gėrio supratimu.“
69
„Nuomonė dėl pasitikėjimo: žiniasklaidai yra pigiau informaciją rinkti iš politikų -
visada atsiras 2 priešingos nuomonės. Tuo tarpu tarnautojams sunku būti proaktyviems
su žiniasklaida, nes jie negali prieštarauti politinėms programoms, kurias aptarnauja.
Dabar politikai šia padėtimi labai piktnaudžiauja ir VT sąskaita siekia savų
trumpalaikių tikslų. Reikia labai aktyviai siekti, kad politinis elitas suvoktų ir aiškiai tai
deklaruotų visuomenei, jog VT diskreditavimas kenkia visai politinei sistemai; tokia
veikla užsienyje – atakuoti savo pačių pavaldinius VT yra daugiau marginalių politikų
užsiėmimas; Lietuvoje tai yra didelis mūsų viešojo diskurso trūkumas. Dėl asmeninio
pasitikėjimo VT, vėlgi įvairovė labai didelė. Šiuo metu išskirtinio talento žmonėms VT
nėra itin patraukli ir ilgainiui aukščiausios ekspertinės kvalifikacijos 'nuteka' į privatų
sektorių arba politiką. Tuo pačiu pripažįstu, kad reformos dėl talentų vadybos neturėtų
mažinti tarnautojų kolegiškumo (šio tarp kitko mano galva irgi trūksta - tarnautojai
prisiima labiau įstaigos nei tarnautojo tapatybę).“
Be to, ekspertai (visi 6) komentavo patį duomenų rinkimo instrumentą bei procedūrą: viena
vertus, buvo teigiama, kas „Pateikti klausimai įrodo, kad apklausos rengėjai gerai susipažinę su
situacija valstybės tarnyboje“, kad „įdomu, sėkmės toliau“; kita vertus, buvo nurodoma, kad
„Reikia detaliau nurodyti kam ši anketa skirta, koks tyrimas, kas potencialūs respondentai“ (nors
apklausos užvadinime buvo įvardinti ekspertai), kad „Klausimyne nėra klausimo apie vietovę,
kurioje dirba respondentas“ (nors ekspertų koncentracija yra visiškai aiški – Kaunas (KTU, VDU)
ir Vilnius (VU, ir kt.)), kad „Klausimynas parengtas ne visiškai kvalifikuotai: yra dviprasmiškų ir
tendencingų formuluočių“ (tačiau pastabų konkrečių formuluočių koregavimui ekspertas/-ė
nepateikė).
Išvados:
1. Apklausoje dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai labiau nepasitiki valstybės
tarnybos įstaigomis nei pasitiki; santykinai žemą pasitikėjimo lygį sąlygoja ekspertų nuomonė apie
valstybės tarnautojų kvalifkaciją bei profesionalumą ir Valstybės tarnybos įstaigų
bendradarbiavimas su žiniasklaida, siekiant savalaikio visuomenės informavimo apie sprendimus.
2. Visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba ekspertų nuomone yra dar žemesnis nei jų
pačių. Tokią nuomonę sąlygoja vienintelis valstybės tarnybos veiklos aspektas – tai, kiek valstybės
tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai. Kitaip sakant, jei pastarasis aspektas
būtų tobulinamas, tai, ekspertų nuomone, visuomenės pasitikėjimas didėtų.
3. Ekspertų nuomone, politikų veikla daro tik labai menką poveikį Lietuvos visuomenės
pasitikėjimui valstybės tarnyba. Viena vertus, toks rezultatas nurodo galimą politikų
indiferentiškumą valstybės tarnybos statusu visuomenei (ką patvirtintų ir pasyvus politikų
dalyvavimas apklausoje). Kita vertus, kadangi tokią ekspertų nuomonę sąlygoja tai, kiek stipriai
tikima, kad valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai ir tai, kad valstybės tarnautojai
nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems
(nešališkumo principas), nurodo ir nepakankamą politinį dėmesį valstybės tarnyboms teisinių aktų
prasme (t.y., kiek valstybės tarnybos, kaip biurokratinės struktūros veikla yra reglamentuojama
įstatymais, tiek tarnyba ir rūpinasi visuomenės poreikiais; jei nėra pakankamai įstatymiškai
apibrėžtos valstybės tarnautojų atsakomybės, tiek egzistuoja spragos naudotis savo padėtimi).
4. Vertinant rezultatus iš metodologinės patikimumo perspektyvos, svarbu atkreipti dėmesį
į kelis faktus:
4.1. Apklausoje socialinių mokslų srities ekspertai dalyvavo savanoriškai; taigi nebuvo
pagrindo pateikinėti melagingą nuomonę. Tą patį patvirtina ir tai, jog atskirus valstybės tarnybos
veiklos aspektus vertino tik tie apklausos dalyviai, kurie nurodė, jog jų tyrimų laukas apima
valstybės tarnybos veiklos sritis.
4.2. Nors valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo
ir valstybės tarnybos veiklos vertinimų matavimo skalė yra statistiškai patikima (Cronbach‘o alfa =
70
0,95), atlikta faktorinė analizė pateikia pagrindą tolimesniam duomenų rinkimo instrumento
tobulinimui įvedant naujus teorinius konceptus, klasifikuojant vertinimui teikiamus teiginius.
Verslo atstovai
Iš viso į pateiktus klausimus anketoje atsakė 110 verslo atstovų, iš kurių 35 buvo vyrai ir 26
moterys (atitinkamai, 57 proc. ir 43 proc. visų nurodžiusiųjų); 49 apklausos dalyviai savo lyties
nenurodė. Jauniausiam apklausoje dalyvavusiam verslo atstovui buvo 27 metai, vyriausiam – 63
metai (vidurkis = 43 metai, std. nuokr. = 8,77). Beveik visi (56 asmenys arba 92 proc. iš
nurodžiusiųjų) turėjo aukštąjį išsilavinimą; 3 iš visų turėjo nebaigtą aukštąjį, 2 – specialųjį vidurinį
išsilavinimą.
Toliau pateiktų rezultatų vertinimo prasme yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didžioji jų
dauguma (t.y. 77 proc. visų) valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis naudojosi bent kartą per
pastaruosius 12 mėn.
28 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasiskirstymas pagal tai, kada paskutinį kartą
buvo naudojamasi valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis
Iš viso Procentas
Per pastaruosius 12 mėn. 85 77,3
Daugiau nei prieš metus 10 9,1
Nepamenu kada, bet naudojausi 10 9,1
Niekada nesinaudojau 5 4,5
Iš viso 110 100,0
Dažniausiai tarp valstybės tarnybos įstaigų, į kurias apklausos dalyviai kreipėsi paskutinį
kartą, buvo minimos valstybinė mokesčių inspekcija (16 paminėjimų) ir savivaldybės (Kaišiadorių
m. savivaldybė, Marijampolės m. savivaldybė, Vilniaus m. savivaldybė, Klaipėdos m. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė, kitos savivaldybės ir jų skyriai (pvz., Architektūros sk., Urbanistikos sk.)
iš viso 14 paminėjimų). Santykinai rečiau buvo minimos Registrų centras (9 paminėjimai),
Valstybinis socialinio draudimo fondas (Sodra) (8 paminėjimai) ir Nacionalinė žemės tarnyba (4
paminėjimai). Visos kitos valstybės tarnybos įstaigos – Migracijos tarnyba, Muitinė, Centrinė
pirkimų organizacija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas, LR
Užsienio reikalų ministerija, Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba (ne teritorinė), Valstybinė
automobilių kelių direkcija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas,
LR Darbo birža, policija, seniūnija, urėdijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Nacionalinis vėžio institutas – buvo minimos po 1-2
kartus. Kaip toliau pateikta 30 lentelėje, šie asmenys gana žemai (dažniausiai – 5 balais ir mažiau)
vertina atskirus valstybės tarnybos įstaigų veiklos aspektus.
71
29 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų vertinimai: Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir
etikos principų taikymas ir Organizaciniai visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys
veiksniai
Teiginiai Iš viso
Žemiau-
sias
vertinimas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidurkis Std.
nuokrypis
Valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir etikos principų
taikymo veikloje vertinimas
Valstybės tarnautojai yra
kvalifikuoti ir atlieka savo darbą
profesionaliai
65 1 10 5,9 2,297
Valstybės tarnautojai atsakingai
priima sprendimus
65 1 10 5,4 2,336
Jeigu valstybės tarnautojams
išsakyčiau savo verslo problemą(-
as), jie į jas reaguotų dalykiškai
65 1 10 5,0 2,176
Jeigu valstybės tarnautojams
išsakyčiau savo verslo problemas,
jie į jas reaguotų jautriai
65 1 9 4,0 2,395
Valstybės tarnautojai elgiasi
pagarbiai verslo atstovų, kaip
klientų, atžvilgiu
65 1 10 5,7 2,255
Paprastai valstybės tarnautojai
suteikia aiškią informaciją verslui
65 1 10 5,3 2,307
Paprastai valstybės tarnautojai
suteikia išsamią informaciją,
reikalingą man, kaip verslo atstovui,
priimti tinkamiausią sprendimą
65 1 10 5,3 2,166
Valstybės tarnautojų teikiamų
paslaugų kokybė tenkina mano,
kaip verslo atstovo, lūkesčius
65 1 10 5,1 2,397
Valstybės tarnautojai yra geras
etiško elgesio pavyzdys
65 1 10 5,3 2,329
Valstybės tarnautojai nesinaudoja
savo tarnybine padėtimi siekdami
naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems
65 1 10 5,2 2,705
Valstybės tarnautojai savo elgesiu
nėra parodę, jog tikisi iš manęs,
kaip verslo atstovo, atlygio
(dovanos, pinigų, paslaugų,
paramos) mainais už suteikiamą
paslaugą
65 1 10 6,4 2,871
72
Valstybės tarnautojai elgiasi pagal
teisės aktus ir procedūras
nagrinėdami mano, kaip verslo
atstovo, prašymus, skundus,
pareiškimus, kt.
65 1 10 6,9 2,142
Organizacinių visuomenės
pasitikėjimą valstybės tarnyba
sąlygojančių veiksnių vertinimas
Valstybės tarnybos įstaigos tobulina
veiklą, kad patenkintų verslo
atstovų interesus
59 1 10 5,8 2,237
Valstybės tarnybos įstaigoms yra
svarbu, ar verslo atstovus tenkina
teikiamų paslaugų kokybė
59 1 10 5,5 2,153
Valstybės tarnybos įstaigos sudaro
palankią aplinką verslo veiklai
59 1 8 4,8 2,200
Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
verslo poreikiai
59 1 10 4,5 2,388
Iškilus klausimams, man, kaip
verslo atstovui, yra aišku, į kokią
konkrečią valstybės tarnybos įstaigą
kreiptis, kad į juos būtų atsakyta
59 1 9 5,6 2,435
Valstybės tarnybos įstaigų viešai
skelbiamoje informacijoje lengvai
randami atsakymai į verslui rūpimus
klausimus
59 1 9 5,2 2,175
Valstybės tarnybos įstaigos
argumentuoja savo sprendimus,
susijusius su verslo veiklos
reglamentavimu ir administravimu
59 1 10 5,2 2,258
Valstybės tarnybos įstaigų
skelbiami viešųjų pirkimų
konkursai yra atviri visoms
organizacijoms
59 1 10 5,1 2,558
Jeigu manęs kaip verslo atstovo
netenkina valstybės tarnautojo
darbo kokybė, žinau, kur išreikšti
nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
59 1 10 5,0 2,688
Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs
(pvz., apklausose) vertinant
valstybės tarnybos įstaigų darbo
kokybę
59 1 10 3,0 2,957
Padariusi klaidą valstybės tarnybos
įstaiga nedelsdama ją ištaiso
59 1 10 4,4 2,846
73
Už padarytas klaidas verslo
subjektų atžvilgiu valstybės
tarnybos įstaiga jų atsiprašo
59 1 10 4,1 2,582
Į valstybės tarnybos įstaigą
įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus
59 1 9 3,7 2,233
Detalizuojant 29 lentelėje pateiktus duomenis svarbu pastebėti, kad vidutiniai įvertinimai
rodo, jog dažniausiai apklausos dalyviai buvo linkę sutikti (vidurkis = 7 balai, std. nuokr.= 2,14) su
teiginiu, jog valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami verslo atstovų
prašymus, skundus, pareiškimus, kt.; rečiausiai verslo atstovai buvo linkę sutikti (vidurkis = 4, std.
nuokr. = 2,4) su teiginiu „Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo verslo problemas, jie į jas
reaguotų jautriai“, kuriuo matuojama VT įstaigų empatija, gebėjimas ne tik nešališkai priimti
sprendimus, bet ir atsižvelgti į konkrečius, galimai išimtinius, beprecedentinius atvejus,
sukuriančius prielaidas pokyčiams ir veiklos tobulinimui. Vertinant organizacinius visuomenės
pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančius veiksnius, verslo atstovai dažniausiai buvo linkę sutikti
(vidurkis = 6, std. nuokr. = 2,24) su tuo, kad „Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų verslo atstovų interesus“; rečiausiai jie buvo linkę sutikti (vidurkis = 3, std. nuokr. =
2,96) su tuo, kad „Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs (pvz., apklausose) vertinant valstybės
tarnybos įstaigų darbo kokybę“. Kaip ir žiniasklaidos atstovų požiūriai, pastarieji nurodo, jog
suinteresuotųjų vadyba, dalyvavimu grįstas sprendimų priėmimas, kuris neatsiejamas nuo brandžios
demokratinės visuomenės koncepto, nėra įgyvendintas arba įgyvendintas tik dalinai.
Faktorinė apklausoje dalyvavusių verslo atstovų valstybės tarnybos veiklos dedamųjų
vertinimų analizė parodė, kad 2 vertinimui pateiktų teiginių grupės gali būti skaidomos į didesnį
skaičių – t.y. 5 dimensijas (žr. 30 lentelę).
30 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos
principų taikymo ir Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksnių
vertinimai. Faktorinė analizė
Teiginiai
Komponentai
Valstybės
tarnautojų ir
įstaigų veiklos
kokybė
VT
santykių su
suintere-
suotosiomis
grupėmis
kokybė
Etiškas
tarnau-
tojų
elgesys
Infor-
muotu-
mas apie
VT
veiklas
VT
dėmesin-
gumas
(interesų
atliepi-
mas)
verslui
1. Valstybės tarnautojai yra
kvalifikuoti ir atlieka savo darbą
profesionaliai ,708 ,310 ,139 ,395 ,107
2. Valstybės tarnautojai atsakingai
priima sprendimus ,635 ,440 ,214 ,472 ,114
3. Jeigu valstybės tarnautojams
išsakyčiau savo verslo problemą(-
as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,733 ,223 ,295 ,287 ,233
4. Jeigu valstybės tarnautojams
išsakyčiau savo verslo problemas, jie
į jas reaguotų jautriai ,629 ,018 ,249 ,337 ,385
5. Valstybės tarnautojai elgiasi
pagarbiai verslo atstovų, kaip
klientų, atžvilgiu ,804 ,210 ,348 ,125 ,108
74
Teiginiai
Komponentai
Valstybės
tarnautojų ir
įstaigų veiklos
kokybė
VT
santykių su
suintere-
suotosiomis
grupėmis
kokybė
Etiškas
tarnau-
tojų
elgesys
Infor-
muotu-
mas apie
VT
veiklas
VT
dėmesin-
gumas
(interesų
atliepi-
mas)
verslui
6. Paprastai valstybės tarnautojai
suteikia aiškią informaciją verslui ,816 ,354 -,011 ,254 ,200
7. Paprastai valstybės tarnautojai
suteikia išsamią informaciją,
reikalingą man, kaip verslo atstovui,
priimti tinkamiausią sprendimą
,793 ,395 ,092 ,209 ,162
8. Valstybės tarnautojų teikiamų
paslaugų kokybė tenkina mano, kaip
verslo atstovo, lūkesčius ,790 ,394 -,010 ,244 ,239
9. Valstybės tarnautojai yra geras
etiško elgesio pavyzdys ,714 ,247 ,494 ,067 ,061
12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal
teisės aktus ir procedūras
nagrinėdami mano, kaip verslo
atstovo, prašymus, skundus,
pareiškimus, kt.
,623 ,274 ,376 ,040 -,309
15. Valstybės tarnybos įstaigos sudaro
palankią aplinką verslo veiklai ,717 ,357 ,145 ,146 ,381
16. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi
verslo poreikiai ,600 ,393 ,178 -,065 ,478
13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina
veiklą, kad patenkintų verslo atstovų
interesus ,609 ,555 -,126 ,137 ,271
19. Valstybės tarnybos įstaigos
argumentuoja savo sprendimus,
susijusius su verslo veiklos
reglamentavimu ir administravimu
,503 ,627 ,091 ,308 ,177
11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu
nėra parodę, jog tikisi iš manęs, kaip
verslo atstovo, atlygio (dovanos,
pinigų, paslaugų, paramos) mainais
už suteikiamą paslaugą
,480 ,501 ,359 ,040 -,082
18. Valstybės tarnybos įstaigų viešai
skelbiamoje informacijoje lengvai
randami atsakymai į verslui rūpimus
klausimus
,330 ,614 ,177 ,181 ,189
17. Iškilus klausimams, man, kaip verslo
atstovui, yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis,
kad į juos būtų atsakyta
,232 ,572 ,182 ,582 -,049
23. Padariusi klaidą valstybės tarnybos
įstaiga nedelsdama ją ištaiso ,274 ,802 ,233 ,129 ,111
24. Už padarytas klaidas verslo subjektų
atžvilgiu valstybės tarnybos įstaiga
jų atsiprašo
,250 ,788 ,182 ,129 ,253
75
Teiginiai
Komponentai
Valstybės
tarnautojų ir
įstaigų veiklos
kokybė
VT
santykių su
suintere-
suotosiomis
grupėmis
kokybė
Etiškas
tarnau-
tojų
elgesys
Infor-
muotu-
mas apie
VT
veiklas
VT
dėmesin-
gumas
(interesų
atliepi-
mas)
verslui
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja
savo tarnybine padėtimi siekdami
naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems
,497 ,427 ,516 -,025 ,039
20. Valstybės tarnybos įstaigų skelbiami
viešųjų pirkimų konkursai yra atviri
visoms organizacijoms
,103 ,205 ,648 ,500 ,163
25. Į valstybės tarnybos įstaigą
įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus
,152 ,134 ,793 ,089 ,272
21. Jeigu manęs kaip verslo atstovo
netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti
nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,278 ,115 ,077 ,775 ,106
14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra
svarbu, ar verslo atstovus tenkina
teikiamų paslaugų kokybė
,325 ,433 ,037 -,009 ,643
22. Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs
(pvz., apklausose) vertinant
valstybės tarnybos įstaigų darbo
kokybę
,109 ,090 ,239 ,153 ,720
Išgavimo metodas: Principinė komponentų analizė.
Rotacijos metodas: Varimaks su Kaiser‘io normalizavimu.
Kaip ir socialinių mokslų ekspertų (sociologų, politologų, viešojo administravimo specialistų)
atveju, verslo atstovų požiūriu VT institucijų ir jas atstovaujančių individų elgesys, etinių principų
taikymas joje laikomas nedalomu, t.y. vienas kitą papildančiais to paties reiškinio – valstybės
tarnautojų ir institucijų veiklos kokybės – aspektais. Atitinkamai, tarp naujai išskirtų Valstybės
tarnybos veiklos dedamųjų atsiranda VT santykių su verslu aspektai – interesų atliepiamumumas,
įtraukimas į sprendimų priėmimą, pagarbus (partneriškas) elgesys dvišaliuose santykiuose (klaidų
ištaisymas, atsiprašymas ir pan. – emocinės pasitikėjimo prielaidos).
Visumoje, apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasitikėjimas valstybės tarnyba yra 4,8 balai
(std. nuokr. = 2,2). Jų vertinimu visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba nors ir nežymiai, bet
siekia 4,5 balus (std. nuokr. = 1,97) (žr. 31 lentelę).
31 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų nuomonė apie pasitikėjimą valstybės tarnyba
Iš viso
Žemiau-
sias
vertinimas
Aukščiau-
sias
vertinimas
Vidurkis Std.
nuokrypis
Visuomenė pasitiki valstybės tarnyba 61 1 9 4,5 1,972
Verslo atstovas pasitiki valstybės tarnyba 61 1 9 4,8 2,156
76
Atlikus regresinę analizę nustatyta, kad apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasitikėjimui
valstybės tarnyba didžiausią poveikį (beveik 80 proc. – R2Adj. = 0,799) daro keli veiksniai (žr. 32
lentelę). Tai: Valstybės tarnautojų atsakomybė, pasireiškianti priimant sprendimus, kurie daro įtaką
verslo atstovams (Beta = 0,4); informacijos išsamumas (Beta = 0,434); ir verslo atstovų įtraukimas į
VT įstaigų veiklos kokybės vertinimą (Beta = 0,217). Šie veiksniai ir atspindi verslo santykius su
valstybės tarnybomis vykdant verslą.
32 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys
veiksniai
R2Adj. = 0,799
Nestandartizuo-
ti koeficientai
Standarti-
zuoti
koeficientai t
Stat.
reikšmin-
gumas
B
Std.
paklaida Beta
(Konstanta) -,002 ,343 -,005 ,996
Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus ,377 ,111 ,400
3,40
9 ,001
Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man, kaip verslo atstovui,
priimti tinkamiausią sprendimą ,414 ,106 ,434
3,89
1 ,000
Kaip verslo atstovas esu dalyvavęs (pvz.,
apklausose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų
darbo kokybę
,166 ,050 ,217 3,31
0 ,002
Verslo atstovų nuomonę apie tai, kiek visuomenė pasitiki valstybės tarnyba, sąlygoja kitokie
veiksniai (žr. 33 lentelę) – t.y. tarnybos veiklos aspektai, kurie, tikėtina, dažniausiai iškeliami į
viešumą pačių verslo atstovų. Konkrečiau: Valstybės tarnybos įstaigos sudaro palankią aplinką
verslo veiklai (Beta = 0,35); Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus
(Beta = 0,308); ir Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs, kaip verslo
atstovo, atlygio (dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą (Beta =
0,285).
33 lentelė. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų nuomonę apie visuomenės pasitikėjimą valstybės
tarnyba sąlygojantys veiksniai
R2Adj. = 0,537
Nestandarti-
zuoti
koeficientai
Standarti-
zuoti
koeficientai t
Stat.
reikšmin-
gumas
B
Std.
paklaida Beta
(Konstanta) ,735 ,487 1,509 ,137
Valstybės tarnybos įstaigos sudaro
palankią aplinką verslo veiklai ,310 ,105 ,350 2,950 ,005
Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus ,270 ,086 ,308 3,145 ,003
Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra
parodę, jog tikisi iš manęs, kaip verslo
atstovo, atlygio (dovanos, pinigų,
paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą
paslaugą
,194 ,080 ,285 2,430 ,018
77
Apžvelgiant pateiktus komentarus (juos pateikė 7 apklausoje dalyvavę verslininkai),
pastebėtina, kad viena vertus, komentaruose buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad, „Pvz., VMI per
mažai dėmesio skiria šviečiamajam darbui, nemokamiems seminarams, supažindinimui su
naujovėmis, pakeitimais mokesčių sistemoje ir pan., [todėl] verslui reikia ieškoti mokamų seminarų,
nes trūksta informacijos“. Kita vertus, buvo pastebima, kad „kol valstybės tarnautojai bus politinių
žaidimų statistai - nieko nebus - pasaulyje yra posakis: valdiškas pyragas mažesnis, bet saugesnis;
Lietuvoje tai labiau primena sūrį pelėkautuose“ ir buvo rašoma:
„Nors veiklą vykdau Kaune, didžiausi nesusipratimai vyksta valstybės tarnautojų
centriniuose padaliniuose – Vilniuje: VMVT, VVKT, Vartotojų teisių gynimo tarnyboje
(dabar kitaip lyg vadinasi). Kaip keista, bet pokalbis su Alkoholio ir narkotikų kontrolės
tarnyba dar šiais metais vyko labai sklandžiai. Tobulai. VMVT - melagiai. Per
seminarą ar telefonu pakalbi, suderini, išsiaiškini, lyg viskas gerai... Raštas ateina - ne,
negalima, ne taip darai, prašau paaiškinti... Dar baisūs yra VMVT inspektoriai, kurie
tikrina importo dokumentus iš trečiųjų šalių. Pasikartosiu - bijome skųstis, nes suės
gyvus ir verslui bus amen.“
Šiame kontekste buvo pastebima, kad „tikrai yra labai didelis skirtumas tarp verslo įmonės
darbuotojų ir valstybės tarnautojų valstybės institucijose“ – „Turi pasikeisti kelios kartos, kad
kažkas pasikeistų ir valdininkais dirbtų žmonės išauklėti kitoje aplinkoje“ ir „labai linkėčiau, kad
situacija verslo naudai (palengvinant biurokratizmą) keistųsi sparčiau“.
Išvados:
1. Apklausoje dalyvavę verslo atstovai mažai pasitiki Valstybės tarnybos įstaigomis; žemą
pasitikėjimo lygį sąlygoja verslo atstovų nuomonė apie tai, kiek Valstybės tarnautojai atsakingai
priima sprendimus; kiek Valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą jiems priimti
tinkamiausią sprendimą; ir tai, ar apklausos dalyvis kaip verslo atstovas buvo dalyvavęs (pvz.,
apklausose, audituose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę. Pastarasis veiksnys gali
būti įvardintas kaip grįžtamasis ryšys ar dvišalė/diadinė komunikacija, užtikrinanti skaidrumą ir
pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigomis augimą.
2. Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų nuomone, visuomenės pasitikėjimas VT yra dar
mažesnis nei jų pačių. Tokią nuomonę nulemia tai, kiek valstybės tarnybos įstaigos sudaro palankią
aplinką verslo veiklai; kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus; ir
kiek valstybės tarnautojai savo elgesiu parodo, jog tikisi iš verslo atstovo atlygio (dovanos, pinigų,
paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą.
3. Metodologine prasme vertinant šios apklausos rezultatų patikimumą svarbu atkreipti
dėmesį į tai, kad:
3.1. Apklausoje verslo atstovai dalyvavo savanoriškai ir dauguma iš jų turėjo nesenos
patirties bendraujant su skirtingomis valstybės tarnybos įstaigomis. Tai nurodo sukauptos
informacijos savalaikiškumą/aktualumą.
3.2. Apklausoje naudoto Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir etikos principų taikymo ir
Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių vertinimų
matavimo instrumento patikimumas yra aukštas (Cronbach‘o alfa = 0,96). Be to, atliktos faktorinės
analizės rezultatai matavimo instrumentą leidžia tobulinti įvedant papildomus teorinius konceptus,
tačiau kurie esamu momentu reikalauja papildomo teorinio pagrindimo.
Interviu rezultatai
Interviu medžiagos analizė pirmiausiai atliekama atskirose interviu dalyvių grupėse sekant
vientisa analizės struktūra: pirmiausiai analizuojami bendri pasitikėjimo vertinimai siekiant
78
praplėsti aukščiau pateiktų statistinių vertinimų interpretacinį supratimą bei išskiriant nurodytas
labiausiai pasitikėjimo vertas/nevertas Valstybės tarnybos institucijas; toliau medžiaga
analizuojama siekiant nustatyti bendruosius kontekstus, kuriuose vardinamos konkrečios Valstybės
tarnybos įstaigos, apibūdinami jų veiklos aspektai, kt.; galiausiai koncentruojamasi į pasitikėjimą
sąlygojančius veiksnius ir priemones.
Politikai
Skalėje nuo 1 iki 10 balų politikai apibūdino visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba
skirtingai. Mažiausias vertinimas – tai 3 balai, kadangi „įvairūs kyšininkavimai, skandalai neleidžia
žmonėms pasitikėti valstybės tarnybomis“: „kaip žmonės politikais nepasitiki, taip ir valstybės
tarnyba [nepasitiki]“. Be to, „jau požiūris keičiasi“ – „atsiranda tam tikros sistemos, atsiranda vieno
langelio principas (savivaldybėse), atsiranda kitose įstaigose elektroninė sistema, ... yra nustatyti
terminai gaunant kažkokį raštą, pritarimą“. Taigi „kuo toliau, tuo mažiau leidžiama valstybės
tarnautojui piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi“, kai tuo tarpu anksčiau „viskas priklausė nuo
pažinčių“.
Vidutinis įvertinimas – 5 balai – grindžiamas tuo, kad „žmonės nepatenkinti viešojo
administravimo tarnybomis dėl jų biurokratinių procedūrų, terminų, požiūrio į jį [žmogų], atstumo“.
Tai susiję su etikos principų taikymu – žmogus neturėtų eiti į valstybės tarnybą kaip prašytojas;
valstybės tarnybos įstaigos turėtų teikti paslaugą, bet ne žiūrėti iš aukšto į jas besikreipiančius
piliečius.
Aukščiausias politikų vertinimas – tai „drąsiai galima rašyti kokius 8 balus, kadangi valstybės
tarnyboje nustatyti aiškūs kriterijai, aiškios taisyklės pagal kuriuos žmonės dirba ir atlieka
kompetentingas paslaugas gyventojams“, „valstybės tarnautojas dirba visuomenei, padeda
žmonėms“.
Šių vertinimų kontekste, labiausiai vertos visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigos
yra priešgaisrinės apsaugos tarnyba, kuri yra „arti žmonių ir padeda ištikus didėlėms nelaimėms“,
„ugniagesiai kasdien rizikuoja savo gyvybe“, „kiek teko matyti, girdėti iš kitų žmonių, tai
pakankamai kompetentingi žmonės, [kurie] žino ką daro ir gelbėja mūsų turtą“; taip pat policija,
kuri (kartu su priešgaisrine tarnyba) „yra labiausiai matomi“. Be to, nemažą visuomenės
pasitikėjimą turi ir „operatyviai veikiančios“ SODRA, VMI, FNTT, socialinės tarnybos, kurios
atsakingos už „sunkumus turintį žmogų“, kurios „jautresnės“. Pastarosiose įstaigose „keičiasi
požiūris į klientą, atsiranda elektroninė sistema; [tarnautojai] pataria, konsultuoja, atsiranda
partnerystė tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo“. Apskritai, „daugiau mažiau visos institucijos šiandien
vertos visuomenės pasitikėjimo“, „nes jos visos neatsiejamos nuo valstybės ir yra skirtos atlikti
įvairias funkcijas, reikalingas visuomenei“. Todėl vardinti mažiausiai vertos visuomenės
pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigas politikams buvo gana sunku.
Politikai teigė, kad „net neįsivaizduoju...“, „čia sunku atsakyti... bijau imtis tokio vertinimo, ...
gal tas žmogus ir turėtų vertinti, kuris asmeniškai susiduria su tomis įstaigomis.“ Tačiau visgi
„dabar gal pirma mintis iškyla apie urėdijas, ... nes ... iš bendros „opinijos“ [pasijaučia] ..., kad tai
labai uždaros organizacijos iš kurių [nėra] [pakankamo] komunikavimo, bent, čia aš taip
subjektyviai vertinu...“ Taigi, viena, urėdijų komunikacija turėtų būti platesnė, „kad ir eiliniai
žmonės galėtų žinoti, kokias jie paslaugas siūlo, teikia“. Antra – tai savivaldybės, kuriose matomas
„sprendimų nelogiškumas, nenuoseklumas“. Trečia „viskas, kas susiję su žemės reikalais ir teismai,
apskritai teisėsauga“, todėl, kad jos „daugiausiai minimos“ skandalų kontekstuose, jau anksčiau
susikompromitavo ir iki šiol problemos nesibaigia. Visos kitos įstaigos, interviu dalyvavusių
politikų nuomone, „dirba skaidriai ir patikimai“.
79
Teiginio, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys, kontekste politikai
pirmiausiai pabrėžė, kad „valstybės tarnautojas privalo būti etiško elgesio pavyzdys“, „taip ir turi
būti“ (ir yra), kadangi „žmogus ateidamas į valstybės tarnybą jau įsipareigoja, jog jis jau turi elgtis
etiškai, jis jau yra viešas asmuo, jis yra matomas ir tas etikos kodeksas, [kurio] reikia laikytis ne tik
darbo metu, bet ir nedarbo metu“ – „reikia suprasti, kad į tą valdininką eilinis pilietis žiūri kaip į
tam tikrą valstybės simbolį/atstovą, jis reprezentuoja valstybę, reprezentuoja tam tikrą įstaigą ir jo
elgesys tiesiogiai įtakoja nuomonę apie tą įstaigą/organizaciją“.
Tačiau kitų politikų nuomone, teiginys ne visiškai atitinka realybę, kadangi visgi VT įstaigos
ir jas atstovaujantys tarnautojai stokoja jautrumo, demokratiškumo. Be to, pavyzdžiui, lyginant
valstybės tarnautojus ir verslininkus pastebima, kad „verslas labiau persiorientavęs į bendravimą su
klientais: žmogus išėjo ir jam [verslininkui] svarbu, kad jis grįžtų pas jį, o valstybės tarnyboje
žmogus vykdo valstybės funkcijas ir jam tas pats“. Tokios situacijos priežastis įžvelgiama tame, kad
„valstybinės institucijos dažniausiai teikia nekonkurencingas paslaugas ir žmogus nori-nenori
naudosis jų paslaugomis, net jeigu ir bus blogai aptarnautas“. Tačiau pokyčiai valstybės tarnautojų
profesionalumo ir kvalifikacijos požiūriu vyksta: „dauguma institucijų įsidiegė kokybės vadybos
sistemas“, sukurtos „bendros sistemos su kitomis institucijomis“ („kuomet žmogui nereikia bėgoti
po visas institucijas, o reikiamą paslaugą gali gauti vienoje vietoje“), „profesionalumas ir
kvalifikacija auga“, „į valstybės tarnybą ateina vis daugiau jaunų asmenų“. Tai skatina „atsivėrusios
galimybės mokytis ir semtis tarptautinės patirties“ („ES atsirado daugiau mokymosi galimybių
valstybės tarnautojams“) ir tai, kad „reikalavimai, norint patekti į valstybės tarnybą, didėja, vyksta
objektyvesnė, skaidresnė atranka“ – taigi „atranka (ne pažinčių ratas ar panašiai) daug kam padaro
savo“ – „žmonės ateina pasiruošę su tam tikra kvalifikacija, su tam tikrais išsilavinimais“. Ir nors
pokyčiams „reikia laiko – atėjęs jaunas žmogus tiesiogiai pokyčio neatneš“, visgi kaitą skatina ir
„natūralus visuomenės poreikis“ – tai, kad „kiekvienas žmogus, mokesčių mokėtojas, natūraliai nori
gauti tinkamas paslaugas, kokybiškas paslaugas“. Kitaip sakant, „jeigu mes reikalaujam kaip
klientai tinkamų ir kokybiškų paslaugų iš verslo, verslas savo kartelę taip pat kelia – ... iš mūsų
tikisi kokybiškų paslaugų“. Be to, „visuomenė modernėja ir mato, kad gali gauti kokybiškas
paslaugas ir to reikalauja“ (pvz., „atsiradę nauji komunikacijos su klientais būdai – bendravimas ir
paslaugų teikimas nuotoliniu būdu“).
Papildomai, aiškiausi pokyčiai kai kurių politikų matomi tarp statutinių valstybės tarnautojų,
kurie yra „geresni valstybės tarnautojai – jei žmogus kreiptųsi, jis gautų išsamesnę, konkretesnę
[informaciją]“. Tačiau šiuo atveju „geresnis“ nereiškia „labiau etiškas“.
Šiame kontekste išsakyti interviu dalyvavusių politikų lūkesčiai valstybės tarnautojų elgesiui
(kad šis didintų visuomenės pasitikėjimą tarnautojo atstovaujama įstaiga ir valstybės tarnyba
apskritai), apibendrintai buvo tokie: „Valstybės tarnautojas turi stengtis kuo geriau atlikti savo
tarnybą, stengtis įsigilinti į visus kliento poreikius ir suteikti profesionalią pagalbą, elgtis mandagiai
ir sąžiningai“. Taigi „svarbiausiai, gauti kokybiškas paslaugas ... ir greitai“, ir jautrumo diegimas
mažinant biurokratiškumą. Kita vertus, kalbant apie lūkesčius valstybės tarnybos įstaigų atžvilgiu,
politikai atkreipė dėmesį į tai, kad „valstybės tarnautojams labai trūksta mokėjimo bendrauti su
klientais, o patiems institucijų vadovams trūksta supratimo, kokį krūvį turi atlaikyti ... valstybės
tarnyba ir ... žmonės, kurie dirba su tiesioginiu klientu“. Be to, valstybės tarnybos įstaigų vadovams
(ir darbuotojams) reiktų psichologijos kursų, nes tam tikrais atvejais „pašvietus pilnačiai“ atsiranda
žmonių, kurie mėgsta/nori rašyti bet kokius skundus ir apie bet ką ir visa tai turi atlaikyti eilinis
tarnautojas“. Be to, institucijų vadovai „turi būti lyderiai ir rodyti pavyzdį savo darbuotojams savo
pavyzdžiu“, reguliariai komunikuoti su savo darbuotojais apie esmines institucijos problemas –
„tiek pavaldiniai turi gauti informaciją apie tai kas vyksta aukščiausiuose institucijos reikaluose,
tiek pats vadovas turi žinoti apie nusiskundimus iš klientų ir darbuotojų“. Taigi apskritai „žmogus,
80
tiesiogiai bendraujantis su klientu, turi būti profesionalas, nes žmogus mato, jeigu ko paklausia ir
jam negali atsakyti ten, klausia kažkur kitur; pasitikėjimas tokiu valstybės tarnautoju mažėja iš
karto“. Svarbu paminėti, kad šiame kontekste fragmentiškai atsiranda ir įstaigų funkcionalumo
tema. T.y. tai, kad „kartais nėra išlaikomas santykis tarp paslaugų poreikio: pavyzdžiui, kažkur
taupoma teisininkams, ... o investuojama į paslaugas, kurios nėra labai reikšmingos konkrečioje
institucijoje“. Šalia to turėtų būti pabrėžta ir funkcijų nevykdymo bei perkėlimo kitoms
institucijoms tema – kai valstybės tarnybos įstaigos (pvz., miesto meras) neatlieka savo funkcijų ir
tai verčia piliečius ieškoti kitų sprendimų (pvz., kreiptis į žurnalistus (TV pagalbą ir pan.), Seimo
narius, kurie neturi įgaliojimų svarstyti tuos klausimus, kt.).
Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė
Interviu dalyvavę politikai pastebi pokyčius valstybės tarnybos įstaigų aptarnavimo kokybėje:
„paslaugos suteikiamos greičiau ir efektyviau“ – tai „turėtų labiau tenkinti visuomenės lūkesčius“.
Konkretesni pavyzdžiai – tai vieno langelio principas, kuris „supaprastina paslaugų prieinamumą“,
bet nepaverčia valstybės tarnybos įstaigų uždaresnėmis. T.y., „žmogui ir nereikia klaidžioti tais
koridoriais – jis atėjęs į įstaigą (jeigu „vieno langelio“ principas funkcionuoja įstaigoje gerai) prie to
vieno langelio prisėdęs turi gauti visas paslaugas vienoje vietoje“. Papildomai, įstaigų internetiniai
puslapiai tampa labiau suprantami, prieinami; įdiegtos ir dirba „įvairios informacinės, paslaugų
teikimo sistemos, kada nereikia niekur eiti, gali daug paslaugų atlikti namuose ar darbe“. Kita
vertus, atsižvelgiant į tai, kad „gal šiek tiek sudėtingiau vyresnio amžiaus žmonėms įsigilinti į tokias
naujoves“, vienas iš sudėtingesnių pavyzdžių – tai Registrų centro elektroninių paslaugų sistema,
kuri „neretai sudėtinga ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesnio amžiaus žmonėms“. Tačiau
optimistiškai nuteikia tai, kad „sistemos tobulinamos ir einama link paslaugų gerinimo“.
Teigiami aspektai, santykiuose tarp politinių institucijų ir valstybės tarnybos įstaigų, politikų
buvo vardinami tokie: „Vyksta nuolatinis bendravimas, aptariamos iškilusios problemos ir
stengiamasi rasti sprendimo būdus“, o „tarp-institucinis bendradarbiavimas svarbus užtikrinant
paslaugų kokybę“. Tačiau politikai su valstybės tarnybos institucijomis bendrauja gana ribotai –
„mes atliekame kontrolės funkciją“, kuri realizuojama iškilus probleminiam atvejui. Kita vertus, kai
kurie politikai mano, kad, apskritai, nors „nuo valstybės tarnautojų sprendimų parengimo labai
priklauso tiek miesto klausimai, tiek valstybės klausimai“, „politikai turėtų nesikišti į tam tikrus
priimamus sprendimus“, kadangi jie tikrai turi pakankamai kvalifikacijos ir gebėjimų ne visiems
klausimams spręsti (t.y., „nes kai politikas „supranta“ apie viską, tai priėmus sprendimą paaiškėja,
kad jis nelabai ką supranta“). Taigi „jeigu kokybiškai dirbs valstybės tarnyba, [tai ir] politikai
priiminės kokybiškus sprendimus“.
Tai, kad reguliariai skelbiamose apklausose apie visuomenės pasitikėjimą politinėmis
institucijomis ir kai kuriomis valstybės tarnybos įstaigomis jų reitingai yra panašūs – žemi, yra
svarstoma kaip problema politikų pasitarimuose, bendruose susitikimuose tarp politinių ir valstybės
tarnybos įstaigų vadovų ir ieškoma galimų sprendimų, „nes visi suinteresuoti, kad paslaugų kokybė
gerėtų“. Tačiau, kaip pastebėjo politikai, „tuos reitingus reiktų vertinti ... gan subjektyviai, nes
jaučiasi, kad kartais tose apklausose respondentai išsako savo nuomonę net nesusidūrę su tom
įstaigom ir organizacijom. Taigi abejojama viešai skelbiamos ir visuomenės nuomonę tiesiogiai
formuojančios informacijos patikimumu“. (juokiasi)
Kita vertus, apsvarstant visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis buvo
pereinama prie pasitikėjimo konkrečiais asmenimis klausimo: „yra gal pavienių vadovų darbo
problemų“. Ši informacija taip pat diskutuojama politikų susitikimuose, kadangi visumoje teikiamų
paslaugų kokybe turėtų „ypatingai rūpintis valstybinių įstaigų patys vadovai: kiekviena institucija
81
sau turi kelti aukščiausius aptarnavimo kokybės standartus ir jų siekti, o vadovai turi tą stebėti, tuo
būti suinteresuoti“.
Interviu dalyvavusių politikų nuomone, tam, kad didėtų įstatymų, politinių sprendimų
įgyvendinimo efektyvumas bei visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba, turi/gali būti atliekami
tokie valstybės tarnybos įstaigų veiksmai:
Aiškūs, stabilūs sprendimai, nes „daugeliui gyventojų atrodo, jog pas mus priimami
įstatymai nėra aiškiai suprantami, nėra aiškiai pateikiami visuomenei“. Pavyzdžiui, verslo atveju,
verslininkas turi žinoti, ar mokestinė politika nesikeis. Vyriausybė ištransliuoja žinią, kad „mūsų
kadencijos metu mokestinė politika keisis minimaliai ar kad mes pasiruošę ją labai stipriai keisti“ –
tai jau aiškus atsakymas, kuris leidžia žmogui žinoti, kaip jam projektuoti savo ateitį.
Iniciatyvumas, lankstumas, kadangi valstybės tarnautojai yra tarsi „atidirbau, išėjau,
uždariau duris – penktą valandą užsikiša įstaigų durys – jie nenori likti ilgiau, nenori nei kažką
padaryti daugiau, nenori nei kažkur tai eiti. Atidirbau – viskas.“ Politikai abejojo, ar apskritai yra
skatinamas valstybės tarnautojų iniciatyvumas, kadangi „viskas parengta pagal įstatymo raidę,
sausai ir dažniausiai pasigendama pasiūlymų, komentarų, būtent iš tų žmonių, kurie tiesiogiai dirba
su konkrečioms problemomis konkrečiose srityse“.
Žmogiškumas, kuris biurokratinėse struktūrose visiškai nunyksta. Pavyzdžiui,
„pavėlavo dešimt minučių žmogus kažką pateikti ir jau viskas ... Būtent tokiais atvejais ir prasideda
naudojimasis pažintimis, kad, galbūt tam tikras procesas eitų greičiau“.
Pastarasis aspektas turi rizikos aspektą – procedūrizmas į viešojo valdymo institucijas įvestas
tam, kad neliktų piktnaudžiavimo ir išimčių darymo, kurie prasilenkia su teisingumo principu.
Tačiau užtikrinus valstybės tarnautojų profesionalumą ir apibrėžus diskretiškumo ribas būtų
sukurtos prielaidos ne tik teisingumo, bet ir empatijos principo – emocinės pasitikėjimo prielaidos -
įgyvendinimui. Tą galima būtų pasiekti, pavyzdžiui, įvedus į elektronines sistemas smulkių
nukrypimų nuo standarto (kaip aukščiau minėtame atvejyje) ir įspėjimo pateikimo fiksavimą.
Pasikartojus panašiems atvejams, valstybės tarnautojas – tokio kliento vadybininkas matytų, jog
vėlavimas ar kiti nukrypimai kartojasi ir yra sistemiški/dėsningi, todėl tokiu atveju būtų priežastis
bausti – galimybė pasitaisyti jau buvo suteikta. Tam tik reikėtų paruošti tarnautojus, kad šie
atsakingai taikytų diskretiškumo principą ir užtikrinti jo kontrolę. Smulkių nusižengimų „sąskaitos
kaupimas“ ir pažeidėjų baudimas, kai nuobaudos išieškojimas pasiteisina ekonominiu požiūriu,
taikomas JK: per brangu išieškoti smulkias baudas, todėl veiksmų imamasi tik joms susikaupus.
Kai kurie iš interviu dalyvavusių politikų laikėsi kategoriškos nuomonės, kad valstybės
tarnybos įstaigos pakankamai komunikuoja apie savo strategijas, veiksmus ir pasiekimus (arba jų
nepasiekimą ir to priežastis) ir tai „daro tinkamai, kaip priimta teisės aktų tvarka“. Kiti politikai
laikėsi nuosaikesnės nuomonės ir teigė, kad tai „labai priklauso nuo įstaigų: vienos aiškiai pasako,
iškomunikuoja žinias visuomenei, kitos nelabai“. Tuo tarpu „kuo daugiau atvirumo, tuo mažiau
vietos interpretacijoms, nes kuo mažiau informacijos pateikiama, tuo blogesnės interpretacijos iš
visuomenės pusės“. Čia taip pat dėmesys atkreipiamas į institucijų vadovų nusižengimų įtaką
institucijų prestižui, kadangi „vadovas – tai kiekvienos institucijos vėliava, ... pavyzdys ir savo
darbuotojams“ ir „pats vadovas sau turi taikyti pačius aukščiausius etikos, skaidrumo standartus,...
nes ir apskritai jį gal visuomenė griežčiau vertina“.
Tačiau dar kiti politikai tvirtino, kad nors „visos institucijos turi savo strategijas, viskas tėra
tik popierius – dauguma institucijų jas parašo ir pamiršta – tai yra tik privalomas popierius“. Be to,
kai kurių politikų nuomone, „pats blogiausias dalykas Lietuvoje – bijojimas pripažinti, kad
suklydau“. Atsakomybės, atskaitingumo vengimas labai prisideda prie visuomenės pasitikėjimo
mažinimo.
82
Galiausiai, kai kurie įvardinti politiniai sprendimai, potencialiai galintys padėti didinti
visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba, skambėjo retoriškai: „Paskatinimas valstybės
tarnautojus kuo daugiau gilintis į visuomenės problemas ir galimus sprendimo būdus“, tokie
politiniai sprendimai, „kurie naudingi visuomenei, naudingi žmonėms, sprendimai turi būti gerai
išdiskutuoti, laiku priimti“ - sprendimai, kurie užtikrintų, kad įsitvirtintų saugumo ir teisingumo
jausmas visuomenėje. Tačiau šiame kontekste buvo ir labiau praktiškų siūlymų: skirti pinigų
valstybės tarnautojų mokymui, komandiruotėms, stažuotėms ir pan.; diegti gerąją patirtį (tame tarpe
įvertinant užsienio šalių patirtis: „nereikia išradinėti dviračio iš naujo ar kažko kurti, galima
pasižiūrėti į kaimynines šalis, kaip ten yra, koks ten žmonių įtraukimas į tą patį valdymą“).
Žiniasklaidos atstovai
Žiniasklaidos atstovų interviu metu išsakyti visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba
vertinimai svyravo nuo 4 balų iki 6-7 balų. Tokį vertinimą sąlygojo dėmesio atkreipimas į korupciją
ir tai, kad „valstybės tarnyba yra pernelyg užsivėrusi nuo visuomenės ir žmonių, ji atstovauja
valdžiai, į kurią akivaizdžiai dominuoja neigiamas požiūris“, joje vyrauja biurokratizmas ir į
viešumą iškyla nusiskundimai valstybės tarnautojais. Tačiau „dalis tarnybų sulaukia labai gero
įvertinimo – ugniagesiai, miškininkai ir pan., o dalis, kurioje žmonės susiduria su biurokratija, yra
vertinama prastai“. Be to, „viešoji opinija labai atsargi“, kadangi pasitaiko atvejų, kai valstybės
tarnybų paslaugomis besinaudojantys žmonės susiduria su tarnautojų nedėmesingumu (pvz.,
„neparodė tiesiog tokio noro padėti“) ir tuomet jau kalba pasisuka apie komunikavimą, bendravimą,
susidomėjimą ir norą tarnauti žmogui. Apskritai apibendrinant šiuos vertinimus:
„Negalima sakyti, kad visuomenė nepasitiki valstybės tarnyba, bet pasitikėjimas nėra
didelis. Jis nėra patenkinamas ir jį reikia kelti. Viena visuomenės dalis (... mažesnioji)
iš viso nepasitiki valstybės tarnautojais, o kita dalis pasitiki iš dalies. Stebint
visuomenės reakciją, galima teigti, kad visiškai pasitikinčių nėra daug. Pasitikėjimas
tokio lygio ... dėl to, kad patys valstybės tarnautojai deda per mažai pastangų ir ne
visada tinkamai atlieka savo pareigas, kartais nepagarbiai elgiasi su piliečiais, taip pat
krenta ir korupcijos šešėlis, o kartais trūksta profesionalumo. Priežasčių daug, bet
viena pagrindinių – biurokratizmas ir pagarbos žmogui stoka.“
Sekant interviu medžiaga, viena vertus:
„Nėra tokios [valstybės tarnybos įstaigos], kuria absoliučiai pasitikėtų [visuomenė].
Žurnalistai ir redakcijos turi daug kontraversiškos informacijos, kuri leidžia daryti
tokią išvadą. Tarkime, ugniagesių-gelbėtojų tarnyba, kuria apklausose labiausiai
pasitiki gyventojai, taip pat turi negatyvių bruožų (girtuokliavimas, abejingumas
žmonėms, jų turtui, įtartini viešieji pirkimai ir t.t. – garbės ir orumo gynimo bylose apie
šią tarnybą sunkiai įrodoma informacija, bet žurnalistai būtent tokios jos turi).“
Kita vertus, labiausiai vertomis pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigomis gali būti laikomos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, VMI, FNTT, policija. Šios įstaigos tokiomis
laikomos todėl, kad, nuolatos matoma informacija apie šių įstaigų veiksmus, jos „nevengia
viešumo, skelbia apie bylas, žurnalistams labai paprasta gauti reikalingus komentarus, ko anksčiau
nebūdavo“ (policija), „gerai vykdo komunikaciją, įdiegia naujoves, supažindina žmones“ (VMI),
„ypač retai įsivelia į korupcijos skandalus ... atvira visuomenei – deda pastangas
bendradarbiaudama su žiniasklaida, stengiasi nušviesti savo veiklą“ (priešgaisrinė tarnyba). Be to,
kai kurios iš tarnybų (policija, ugniagesiai) „dėl savo atliekamos funkcijos visuomenei atrodo
geradariai“, „jie sugebėjo susikurti patikimų, atsidavusių tarnautojų įspūdį“ (ugniagesiai). Taigi šiuo
83
atveju kelios vyraujančios temos, nusakančios pasitikėjimo valstybės tarnybos įstaigomis prielaidas:
viešumas ir profesionalaus funkcijų vykdymo su(si)formuotas įvaizdis.
Nežiūrint į tai, tos pačios valstybės tarnybos buvo įvardinamos ir kaip mažiausiai vertos
pasitikėjimo. Pavyzdžiui, policija – „nes nėra mėnesio, kad nebūtų sugaunamas neblaivus
policininkas, arba paėmęs kyšį, arba ignoravęs pažeidimą“. Tačiau buvo minimos ir kitos, pvz.,
SODRA, kuri yra „dirbtinai išpūsta institucija su dešimtmečiais nesubalansuojamu biudžetu ir
kasmet generuojanti šimtus milijonų siekiantį deficitą“; Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra „nuolat
į korupcijos skandalus įsivelianti institucija“, kur „įtarimų šešėliai krenta tiek ant žemiausios
grandies specialistų, tiek ant institucijos vadovų“ ir kurios atveju „Daivos Gineikaitės skandalas
parodė, kaip skirstomi aukšti vadovų postai ir kokia abejotina vadovų moralė“ („ne kartą esame
atlikę žurnalistinius tyrimus ir demaskavę akivaizdžias korupcijos apraiškas“); Nacionalinė
mokėjimo agentūra, pasižyminti ypatingu biurokratiškumu; Savivaldos institucijos (išskiriant
savivaldybės administraciją), ministerijos, teismai „dėl tam tikrų neskaidrių dalykų, kurie ten
vyksta“, kadangi „ten priimami sprendimai ir vis dar vyrauja tokia nuostata visuomenėje, jog tam
tikri sprendimai gali priklausyti nuo vieno ar kito asmens, o ne nuo kažkokios realios situacijos“.
Taigi pagrindinė visuomenės pasitikėjimą griaunanti priežastis – skaidrumo stoka.
Nežiūrint į tai, žiniasklaidos atstovai atskiria, kad būtent statutiniai tarnautojai gerina savo
įvaizdį reikšmingiau ir sparčiau nei nestatutiniai – tiek vykdant funkcijas, tiek keičiant veiklos
standartus.
Su teiginiu, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys, interviu dalyvavę
žiniasklaidos atstovai iš esmės nesutinka. Viena vertus, „yra pavyzdingų darbuotojų, kurie labai
stengiasi elgtis būtent taip“, „valstybės tarnyboje yra etika besivadovaujančių, garbingų, padorių
žmonių ... tačiau tai yra veikiau išimtys“. Apskritai, „yra dalis sąžiningų, dalis nesąžiningų, o
dauguma yra toje „pilkojoje zonoje“ – pasiduoda tiems, kurie aktyvesni, kurie dominuoja“. Taigi
visumoje valstybės tarnautojas „galėtų būti geras pavyzdys, tačiau ar dabar toks yra – sunku vertinti
bendrai, nes, kaip minėjau, jų įvaizdis skiriasi“.
Užuomina apie „pilkąją zoną“ implikuoja poreikį formuoti tokias sistemas, kurios motyvuotų
tarnautojus elgtis pagal etinius principus ir baustų tuos, kurie elgiasi negarbingai ir neprofesionaliai
– taip sumažėtų spaudimas individui aukoti savo principus arba aukotis korumpuotai ar netinkamai
veikiančiai sistemai; galimai tokia sistema eliminuotų ir netinkamai besielgiančius tarnautojus, ir
naikintų prielaidas valstybės tarnautojo kaip pasitikėjimo nekeliančio valdininko
įvaizdžiui/reputacijai.
Žymiai stipriau buvo akcentuojama nuomonė, kad „nemažai tarnautojų bendrauja neetiškai
tiek su žiniasklaida, tiek su likusia visuomenės dalimi“, o „etiško elgesio stoka mažina pasitikėjimą
valstybės tarnyba“. Apskritai, „daugumos tarnautojų vertė yra labai abejotina ... institucijos
paprastai tekuria dekoratyvų įvaizdį, tačiau jų viduje dominuoja arba formalizmas, arba
merkantiliniai interesai, kuriems pridengti ir reikalinga ta institucinė etika“. Taip vertinama situacija
yra dėl to, kad „daug tarnautojų dar netarnauja žmogui ir dėl to ta nepasitikėjimo nuostata ... yra ir
tas pavyzdys negali būti geras“, kad šiose tarnybose yra daug interesų konfliktų (atskiriant
statutinius tarnautojus). Kaip sakė vienas iš žiniasklaidos atstovų, „faktas čia tik tas, kad tarnautojai
iš tiesų stengiasi elgtis su interesantais mandagiai, bet ne visada tai būna nuoširdu, nes jų
savimonėje daugiau yra kitų, labiau praktinių interesų“.
Taigi šiame kontekste valstybės tarnautojų elgesio aspektai, kurie susilaukia žiniasklaidos
dėmesio, ir yra vertinami kaip mažinantys visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis,
yra tokie:
84
bėgimas nuo problemos, nenoras suteikti informacijos nepatogia tema, tiesiog
„blogosios informacijos neteikimas“ arba net „veidmainystė, apsimetinėjimas, tampantis melu“.
Viena vertus, tokiu atveju žiniasklaidos atstovai apie tai praneša ir visuomenė sužino. Tačiau, kita
vertus, dažnai tiesiog trūksta visapusiško paaiškinimo konkrečios situacijos ir todėl „kyla abejonių
organizacijos skaidrumu ir kyla įtarimų, kad kažkas slepiama“. Pastarieji pastebėjimai atkreipia
dėmesį į VT įstaigose veikiančių komunikacijos skyrių/darbuotojų veiklos tobulinimo –
profesionaliai pateikiant oficialią poziciją neigiamai visuomenės pasitikėjimą veikiančių,
skandalingų įvykių atžvilgiu, imantis priemonių užkertant kelią tokio elgesio raiškai ateityje ir pan.
- ar tokio skyriaus/pareigybės steigimo būtinybę.
korupciniai atvejai.
pavienių pažadų įgyvendinimas, sistemingo politinių sprendimų, įstaigos strategijos
įgyvendinimo trūkumas.
biurokratija – perteklinės procedūros, kurios atitolina konkrečios žmogaus problemos
sprendimą. Pavyzdžiui, interviu metu buvo paminėta, kad „ypač dažni atvejai, kai žmonių reikalus
tarnautojai apskritai pradeda tvarkyti tik įsikišus žiniasklaidai, kuri čia tarsi atlieka cerberio
funkciją, nors taip iš esmės neturėtų būti“.
neetiškas bendravimas su žiniasklaida. Tokio bendravimo pavyzdžiu buvo konkreti
situacija: žurnalistas susitarė su tarnautoju, kad šis pateiks atsakymus į klausimus pirmadienį, nes
prieš savaitgalį esą neturi laiko (penktadienį jam anksčiau baigiasi darbo laikas). Pirmadienį
tarnautojo referentė paskambinusiam žurnalistui pranešė, kad jis išėjo kasmečių atostogų.
kai politikai į valstybės tarnybos postus „sukiša“ savo draugus, gimines.
Korupciniai, biurokratijos atvejai ar nepotizmas tik pakartoja anketinėmis
apklausomis fiksuotus probleminius (pasitikėjimą VT mažinančius) veiksnius.
Žiniasklaidos santykiuose su valstybės tarnautojais teigiamai vertinami aspektai:
„didžiausia teigiamybė“ – operatyvus ir išsamus informacijos pateikimas;
operatyvumas, tikslumas, geranoriškumas. Tai yra, „sektinas pavyzdys, kai informacija gaunama po
pirmo paklausimo, kadangi žiniasklaida informaciją rengia čia ir dabar, todėl lėtas valstybės
tarnautojų tempas atsakant į paklausimus trukdo žurnalistų darbą“, „tiek tarnautojai, tiek
žiniasklaida turi bendrų interesų – informacijos sklaida, jos vertinimas“.
kvietimas į diskusijas, kas žiniasklaidos atstovų laikoma tobulėjimu, poslinkiu į
gerąją pusę.
tarpusavio komunikavimas - bet tik konkrečiais atvejais - su atskirais specialistais, su
kuriais komunikuojama išlaikant bendražmogiškas ir etikos normas. Be to, platesniame kontekste
buvo pastebima, kad „matyti šiokios tokios pastangos orientuotis į viešumą, akivaizdus siekis bent
išoriškai būti mandagiais, vis dar jaučiama pagarba žiniasklaidai“, kitaip sakant, „valstybės tarnybos
darbuotojai mokosi bendrauti su žiniasklaida, atsiranda struktūriniai pokyčiai, taip pat supratimas,
kad gera komunikacija padeda žmonėms, visuomenei lengviau priimti sprendimus ir palengvina jų
pačių darbą“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tobulintinus aspektus: pirmiausia, naudojimasis
viešųjų ryšių specialistų kvalifikacija ir gebėjimais, nes „labai daug kas priklauso nuo viešųjų ryšių
specialisto, jo darbo efektyvumo, jo noro pateikti, kitą kartą gal atrodo ir neįdomią informaciją
žiniasklaidai“: nes tai yra ir „vidinė komunikacija, [ir] išorinė komunikacija atsirandant naujiems
socialiniams tinklams“. Šiame kontekste išskirtinis dėmesys skiriamas savivaldos institucijoms,
kuriose reikėtų „kad būtų daugiau viešai komunikuojančių asmenų, aiškiai nusimanančių, apie ką
komunikuoja“, nes buvo pastebima, kad:
„Viešųjų ryšių skyrius gali pasakyti tai, ką pasakė kažkoks specialistas, bet komentuoti
ar detalizuoti jis tikrai negali, natūraliai. ... turėtų būti daugiau tų žmonių, galinčių
85
komunikuoti ir ... tai būtų pliusas ir valstybės tarnybos darbuotojo kvalifikacijai didinti,
nes gebėti kalbėti, gebėti išsakyti mintis ir paaiškinti apie situaciją ... duotų teigiamą
rezultatą bendraujant ir sprendžiant problemas.“
Taigi apibendrinant:
„... turėtų būti maksimaliai stiprinama orientacija į viešumą ir žiniasklaidą, pradedant
leidimu visų lygių tarnautojams bendrauti su žurnalistais, baigiant nuostata pateikti
visą prašomą, nors ir nemalonią informaciją (pavyzdžiui, apie atlyginimų priedus,
kalėdines išmokas ir t.t.), nesidangstyti komercinių paslapčių statusais, kai kalbama
apie viešuosius pirkimus, atskleisti išorinių interesų šaltinius, kurie atakuoja institucijas
viešųjų pirkimų srityje, investitorius, siekiančius valdyti viešąjį turtą ir pan.“
Interviu dalyvavusių žiniasklaidos atstovų nuomone, labiausiai pasitikėjimą valstybės
tarnautojais ir jų įstaigomis griaunantys (mažinančius) komunikacijos atvejai bendraujant su
valstybės tarnautojais yra tokie:
Melavimas arba netikslios informacijos pateikimas – „melagingos informacijos
pateikimo faktas labai greitai išryškėja, ir nuo to blogiau tik pačiai institucijai“.
Tyčinis žiniasklaidos atstovų klaidinimas, bandant nuslėpti nepatogią informaciją,
vertinama kaip „pati grubiausia komunikacijos klaida“.
Lėtos tarnautojų „apsukos“ teikiant informaciją.
Išankstinis neigiamas valstybės tarnautojų nusistatymas žiniasklaidos atstovų
atžvilgiu: „kai kreipiesi kaip žurnalistas, ... neretai vis dar iššauki priešiškumą [ir] turi įtikinti, kad
visai neturi blogų kėslų, o tiesiog nori gauti informacijos, kurios nerandi internete ar pan.“
Slapstymasis, vengimas atsiliepti telefonu, mėginimai nurodinėti žiniasklaidai, kuo ši
turi domėtis ir kuo nesidomėti, pagiežos ir emocijų liejimas perskaičius straipsnį apie save,
kerštavimas.
Kaip teigė žiniasklaidos atstovai, „tokie dalykai turėtų būti absoliučiai išgyvendinti“ ir
„kiekvienas tarnautojas turėtų stengtis su žurnalistais elgtis sąžiningai ir atvirai, neslėpti
informacijos, atvirai atsakyti į klausimus, nesislapstyti ir nemeluoti“. Vienas tokių atvejų sprendimo
(naikinimo) būdų galėtų būti sąlygų žiniasklaidos atstovams patiems pasirinkti informacijos šaltinį
– tarnautoją, kuris pakomentuos konkrečią situaciją – sudarymas, kadangi „dažnai visuomenei
informaciją teikiantys atstovai nenori sudaryti sąlygų gauti organizacijos vadovo komentaro“, kas,
žiniasklaidos atstovų nuomone, „yra didelė klaida“, nes „parodo, kad konkrečiu atveju vadovas
bando išsisukti nuo tiesių atsakymų ir tai galimai jis daro norėdamas kažką nuslėpti“.
Atskirai vertinant politikų elgesio poveikį žiniasklaidos pasitikėjimui valstybės tarnyba ir
valstybės tarnybos depolitizavimo kaip priemonės didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės
tarnyba buvo pripažįstama, kad „politikų elgesys labai veikia žiniasklaidos pasitikėjimą“. Deja,
poveikis neigiamas: „politikų noras institucijas paversti „partijų lesyklomis“ gniuždo pirmiausia
tarnybose dirbančių profesionalų motyvaciją, protingi turi dirbti už statytinius dundukus, patys
darbuotojai neapsikenčia, skleidžia neigiamą informaciją apie darbovietę ir t.t.“ Be to, pastebima ir
tai, kad „politikai, kuriantys ir deleguojantys užduotis valstybės tarnyboms, dažnai elgiasi ne tik
neracionaliai, bet ir įtartinai, [kadangi] dalis jų yra susiję su verslo struktūromis, kurios jiems ir
diktuoja tam tikras intencijas“. Todėl „kuo mažiau valstybė tarnyba turės sąsajų su [politika], tuo ta
tarnyba žmonėms atrodys patikimesnė“.
Šiame kontekste, valstybės tarnybos politizavimas yra įvardinama kaip „viena iš didžiausių
bėdų“. Viena nuomonė dėl tarnybos depolitizavimo yra tokia:
86
„Valstybės tarnybos depolitizavimas leistų grąžinti į tarnybą daugiau profesionalų.
Kaip žiniasklaidoje negali dirbti partijų nariai, taip ir valstybės tarnyboje turėtų
dominuoti savo srities specialistai, o ne partijų atstovai, prisitaikėliai, dažnai jokių
gabumų neturintys vidutinybės. Todėl tokia reforma išties būtų sveikintina ir išties
padidintų visuomenės pasitikėjimą“. Be to, „nėra gerai, kai po rinkimų keičiasi
valstybinių įstaigų vadovai, kurie vėliau priima konkrečiai politinei jėgai palankius
asmenis į žemesnes pareigas ir vykdo tos politinės jėgos nurodymus. Apie tai rašo
žiniasklaida ir demaskuojami konkretūs atvejai, kai nuolaidžiaujama konkretiems
politikams arba jiems artimiems asmenims. Taip tarnautojai įsivelia į korupcijos
skandalus.“
Kita nuomonė dėl valstybės tarnybos depolitizavimo yra nuosaikesnė: nors „depolitizavimas
prie pasitikėjimo [didinimo] prisidėtų“, vis dėlto „esmingi pokyčiai turi vykti darbo organizavime,
santykiuose su bendruomene“.
Žiniasklaidos poreikiai, į kuriuos valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai atsižvelgia ir ką
reikėtų keisti siekiant geresnės reputacijos tarp žiniasklaidos atstovų, gali būti suklasifikuoti į kelias
kategorijas. Tai:
pagarba žurnalistų darbui, dalykiškas bendravimas.
vengimas trukdyti žurnalistų darbui laiku nepateikiant prašomos informacijos.
„operatyvumas padėtų įgyti reputaciją“. T.y. „reikia keisti supratimą, kad žiniasklaida gali laukti;
informacijos dažniausiai reikia dabar“.
lankstus reagavimas, aiškios instrukcijos, apie ką tarnautojai gali suteikti informaciją
iš karto, kadangi susidaro įspūdis, kad „kai kurios institucijos neturi taisyklių, kokią informaciją
galima atskleisti ir pateikti, o kurios ne, todėl slepia bet kokią informaciją arba įvelia į biurokratinį
aparatą, o per tą laiką temos aktualumas išblėsta“.
tapti informacijos sklaidos užsakovėmis ir taip pasidalinti visuomenės informavimo
funkcija; tam reikalingas valstybės įstaigų supratimas, kad žiniasklaidos įmonės yra pačios save
išlaikančios. Šį argumentą lydi konkretus pavyzdys: „Vokietijų susijungimo jubiliejaus proga
valstybė viename populiariame nacionaliniame leidinyje užsakė seriją publikacijų, susijusių su šiuo
svarbiu istoriniu faktu, ir šį leidinį valstybės lėšomis gavo kiekvienas Vokietijos teritorijoje esantis
namų ūkis. Panašiai ten yra dirbama ir prenumeratos klausimu. Kai kurių Vokietijos žemių
valstybės įstaigų pastangomis ir lėšomis regioninės spaudos leidiniai yra prenumeruojami
kiekvienam namų ūkiui.“
vengimas nuostatos, kad žiniasklaida bando pakenkti konkrečiai organizacijai,
kadangi žiniasklaida ne bando pakenkti, o „kelia problemas ir padeda ieškoti jų spendimo būdų“.
didinimas viešumo apie valstybės tarnybos įstaigų darbus ir veiklas, ypač apie tai,
kaip baigiasi vadinamos „blogosios“ situacijos nurodant konkrečius veiksmus ir pritaikytas
sankcijas.
išgyvendinti norą „žaisti biurokratiją“, kadangi tai – viena iš esminių sąlygų, galinčių
pagerinti valstybės tarnautojų ir įstaigų įvaizdį.
skatinti atvirumą, geranoriškumą apskritai.
Galiausiai, apibendrinti visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnius būtų prasminga
vieno žiniasklaidos atstovo žodžiais: „geresnės reputacijos mūsų valstybės tarnybos įstaigos turėtų
siekti realiai atliepdamos žmonių poreikius, atsikratydamos tingių ir nekompetentingų darbuotojų,
perimdamos komercinei organizacinei elgsenai būdingas veiklos normas ir etiką. Tuomet žmonės
mažiau skųsis tarnautojais, mažiau bus ir negatyvios informacijos.“
Vertinant valstybės tarnybos įstaigų viešumą komunikuojant apie savo strategijas, veiksmus ir
pasiekimus (arba jų neįgyvendinimo priežastis) tiek vykdant valstybės tarnautojų etikos taisyklių ir
87
principų pažeidimų (pvz., nepotizmo/ „švogerizmo“, interesų konflikto, piktnaudžiavimo galia,
biurokratizmo etc.), korupcijos prevenciją bei informuojant visuomenės narius apie pažeidėjams
pritaikytas sankcijas, tiek tobulinant veiklos kokybę, įstaigų veiklos efektyvumą, žiniasklaidos
atstovai pripažino, kad komunikacija nėra pakankama, ji „tikrai vangi“. Kitaip sakant, „valstybės
įstaigos mėgina komunikuoti, bet tai daro sudėtingai ir formaliai“. Pagrindinės to priežastys,
žiniasklaidos atstovų manymu, yra baimė – tiek pasirodyti nesolidžiai arba atskleisti pačioms sau
nepalankų ar net korupcinių faktų, kad įgyvendintos per menkos priemonės; tiek „turėti žmogų,
kuris atstovautų tarnybą“. Arba „noras nuslėpti esamą situaciją“. Šio priežastys ir vėl rodo poreikį
tobulinti vidinius organizacijos procesus: kadangi viešajai komunikacijai dažniausiai yra
parenkamas įstaigos vadovas, jis „nebūtinai yra tinkamiausias žmogus komunikacijai“. Tais
atvejais, kai įstaiga turi komunikacijos atstovą, „kartais jis nežino visos informacijos, vadovai ne
visiškai juo pasitiki ir panašiai“. Taigi problemos kyla iš vidinės komunikacijos trūkumų.“
Viena vertus, kaip sakė žiniasklaidos atstovai:
„Žiniasklaidoje pasirodo informacija apie nepotizmą ir „švogerizmą“, pradedami
vidiniai tyrimai, tačiau po jų organizacijos neišplatina pranešimų apie tyrimų baigtį ir
pritaikytas sankcijas, priimtus veiksmus. Todėl susidaro įspūdis, kad su tuo nekovojama
arba netgi dangstoma. Todėl žiniasklaida laukia informacijos apie tyrimų eigą ir tikrai
ją publikuotų. Apie veiklos kokybės tobulinimą informacijos taip pat trūksta.“
Kita vertus, „neretai pastebimos pastangos slėpti tam tikrus nemalonius duomenis
(pavyzdžiui, informaciją, kiek per metus išsipūtė biurokratinis aparatas) ir brukti „intensyvaus
darbo“ įrodymus (pavyzdžiui, kiek per metus aptarnauta interesantų)“.
Taigi apibendrinant žiniasklaidos atstovų nuomones ir formuluojant preliminarias
rekomendacijas, „reikia daugiau kampanijų ir daugiau renginių, per kuriuos atstovai bendrautų su
žiniasklaida ir piliečiais, parodytų, kad turi priemonių dirbti skaidriai ir sąžiningai“, „valstybės
tarnyba turi dalintis ‚geraisiais pavyzdžiais‘, ir kartu nebijoti viešinti ‚blogųjų‘“. Kita
rekomendacija siekiant viešumo galėtų būti tyrimo, kiek valstybės tarnyboje dirba žmonių, susijusių
giminystės ryšiais, atlikimas ir, remiantis privataus sektoriaus pavydžiu („kuo daugiau įmonėje
dirba giminystės ryšiais susijusių asmenų, tuo įmonės vertė yra mažesnė“), tokį kriterijų imti taikyti
atestuojant valstybės įstaigas. Papildomas nurodytas kriterijus – partinė priklausomybė.
Papildomai rekomendacijų kontekste, interviu metu žiniasklaidos atstovai kalbėdami apie
priemones (neapsiribojant komunikacija, įtraukiant vadybos ir kt. priemones), kurias rekomenduotų
taikyti valstybės tarnybos įstaigoms, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą jomis, sakė, kad „visų
pirma, būtina atsižvelgti į visuomenės interesus ir visuomenės nuotaikas“. T.y., jų nuomone,
„visuomenės pasitikėjimas išaugtų atsiradus daugiau dėmesio žmonėms, socialinio jautrumo ir
gebėjimų“. Kitaip sakant, „reikia galvoti apie kažką labai paprasto – apie ėjimą pas konkretų
žmogų, kreipimąsi į jį, kol jis dar nesikreipė į tave“. (Pavyzdžiui, kaip buvo nurodoma: „Policija,
aplankanti prie miško gyvenančią šeimą; Urėdas, atvykstantis patarti dėl privataus miško; Seniūnas,
nelauktai atvykęs į kaimo bendruomenės susitikimą ir t.t.“) Viena vertus, atkreipiant dėmesį į
vidinius valstybės tarnybos įstaigų procesus, rekomenduojama „mokyti žmones malonaus
aptarnavimo įgūdžių – daugiau [komandinio darbo] – geresniam vidiniam klimatui kurti, tada
pozityvą žmonės spinduliuos į išorę“. Be to, šiame kontekste taip pat buvo rekomenduojama
„skatinti komunikacijos iniciatyvas ir kūrybiškumą – kad darbuotojai būtų savo darbovietės
ambasadoriai, suteiktų institucijai žmogišką šiltą veidą; kad kone kiekvienas galėtų tinkamai viešai
pasisakyti, kalbėti už savo tarnybą ir kolegas, reprezentuoti tarnybos vertybes“. Kitaip sakant,
„darbuotojų kvalifikacija ir gebėjimai, empatija, sąžiningumas ir kitokios profesinės savybės,
suteikiančios galimybę maksimaliai atlikti visuomenės deleguotą funkciją“ yra valstybės tarnybai
rekomenduotinos siekiamybės. Kita vertus, pakartotinai atkreipiant dėmesį į įstaigų veiklos
88
skaidrumo, užtikrinamo viešosios komunikacijos, tematiką, buvo akcentuojama tai, kad „turėtų
įsivyrauti atvirumas, komunikabilumas, įvairios informacijos apie įstaigą sklaida, žmonės turi
pamatyti, kad nuo jų niekas nėra slepiama, o ir atsakymai į klausimus (pavyzdžiui, apie įstaigos
vadovų algas arba įstaigos automobilius) yra ne formalūs, o maksimaliai motyvuoti“. Tai lemtų, kad
visuomenė matytų, jog valstybės tarnybos įstaigos taip pat „taupo, atsikrato korumpuotų, įtartinų,
giminystės ryšiais susijusių asmenų, neturi ryšių su partijomis, atliepia žmonių interesus, kad įstaigų
turtas valdomas racionaliai, o pati įstaiga visuomenei duoda konkrečiais duomenimis įvardijamą
naudą“ – taigi pastarųjų valstybės tarnybos įvaizdžio komponentų panaikinimas didintų visuomenės
pasitikėjimą ja. Šalia to turėtų būti atkreipiamas dėmesys į biurokratinio aparato mažinimą.
Ekspertai
Interviu dalyvavę socialinių mokslų srities ekspertai visuomenės pasitikėjimą valstybės
tarnyba skalėje nuo 1 balo iki 10 balų apibūdino ir 4-5 balais, ir 6-7 balais, ir 7-8 balais.
Konkrečiau, 4-5 balais buvo vertinama todėl, kad „apskritai pas mus yra valdininko, biurokrato
samprata vyraujanti visuomenėje“. Pasitikėjimas valstybės tarnybos institucijomis yra kiek
aukštesnis nei politinėmis partijomis, Seimu, „bet nepaisant visko yra žemas“. Šiame kontekste
buvo atkreipiamas dėmesys į makro lygmens veiksnius, kurie nulemia pasitikėjimą, kaip susijusį su
subjektyvia ir objektyvia gerove; o pastarieji „pas mus nėra geri“.
Žemiausiųjų vertinimų kontekste atsiranda ir aukštesnius vertinimus grindžianti tema:
vertinimai skiriasi priklausomai nuo to, „kaip veikia atskiros sistemos, susijusios su valstybės
tarnyba ... akivaizdu, ... skirtingai [visuomenė] vertina švietimą, sveikatos priežiūros sistemą,
policiją“. T.y. „žmonės diferencijuoja kiek veiksmingai tvarkomasi tam tikrose srityse“. Todėl, jei
vertinti pasitikėjimą valstybės tarnybos institucijomis konkrečiose srityse, „tokiu atveju
pasitikėjimo lygis gali būti didesnis“.
6 balai buvo nurodomi todėl, kad visumoje „visuomenė valstybės tarnybą vertina santykinai
nepalankiai“. Tai reiškė, kad, atskiriant statutinius ir nestatutinius valstybės tarnautojus,
„pasitikėjimo lygmuo šiomis dviem grupėmis yra skirtingas“, svarstymuose persidengia socialinės
gerovės, visuomenės narių asmeninių patirčių ir bendro žinojimo temos. Pavyzdžiui, buvo
svarstoma:
„... Galbūt dalis žmonių nepasitiki ir kalba apie savo neigiamą asmeninę patirtį.
Kitiems pakanka ir be kontaktų žinoti, jog reikalai prasti su ta valstybės tarnyba. Galbūt
kitiems sunku susivokti, kur ta riba tarp politinių ir nepolitinių pareigybių ar valstybės
tarnybos ir kitų viešųjų organizacijų ar įstaigų: jei susikompromitavo
ligoninės/mokyklos direktorius, kiek žmonių supranta, kad jis ne valstybės tarnautojas?
Kiek politiko E. Masiulio kyšio istorija daliai žmonių atrodo rimta priežastimi sakyti,
kad jie ten visi tokie, t.y. ir valstybės tarnautojai? Galbūt trūksta žmonėms žinių, bet ar
minėtus skirtumus sugebėtų paaiškinti ir politikos mokslų 2-3 kurso studentai? Kita
vertus, kai nemaža dalis gyventojų balansuoja ant skurdo ribos ar gyvena skurde, tai
apie kokią, tokių piliečių brandą galima kalbėti? Jų tikslas yra išgyventi, o ne rūpintis
savo pilietinėmis ar politiniais gebėjimais, kad atskirtų, kur yra valstybės tarnybos
institucija, o kur – ne.“
Be to, ekspertai taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad „galų gale ir pačioje valstybės tarnyboje
pasitaiko korupcijos, piktnaudžiavimo ir pan. faktų. Nepriekaištinga reputacija valstybės tarnyboje
yra siekiamybė, bet ne faktas“.
89
Aukštesni – 7, 7,5, 8 – balai buvo skiriami todėl, kad net pripažįstant, kad valstybės tarnyboje
„yra nemaža dalis ir puikių valdininkų“, vis dėlto tarnyboje „yra daug neskaidrumo,
neprofesionalumo, nemažai žmonių, kurie susiję su partijomis – jie ateina per protekcijas“. Be to,
„institucija nelygi institucijai: kaip atsispindi žiniasklaidoje – [kai kurios] turi geresnį atspindį“.
Labiausiai visuomenės pasitikėjimo vertomis valstybės tarnybos įstaigomis socialinių mokslų
srities ekspertai vardino ugniagesius gelbėtojus, priešgaisrinę apsaugą, kadangi „jų darbo specifika
yra pati dėkingiausia“ ar kad „iš to, kas matoma žiniasklaidoje – ugniagesiai atlieka pareigas
pakankamai gerai“. Tiesiog „jie teikia pagalbą ir, skirtingai nei policija, nebaudžia pažeidėjų, tad
užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą jiems yra lengviausia“. Šalia pastarųjų taip pat nurodomos
nacionalinių parkų administracija, muitinė (kadangi „sutapo pasitikėjimo augimas su tuo, kad
dauguma paslaugų yra perkelta į el. erdvę – tuomet daugiau aiškumo, skaidrumo“), policija (kuria
pasitikėjimas didėja), VMI, „galbūt SODRA, nes joje dirbantys valstybės tarnautojai turi mažai
erdvės piktnaudžiavimams“, „jos mažiau politizuotos, todėl pasitikėjimas jomis didesnis“. Kai kurių
ekspertų nuomone, „labiausiai verta pasitikėjimo būtų ta, kurioje kuo daugiau įdiegta informacinių
komunikacinių technologijų sąveikaujant su žmonėmis: kuo mažiau tiesioginio „face-to-face“
kontakto, tuo geriau pačiai valstybės tarnybos institucijai. Kita nuomonė – piaras, „reikia, kad
atstovai tarnybos mokėtų elgtis su žmonėmis“ (remiantis policijos pavyzdžiu: „kontaktas su policija
pastaruoju metu didina pasitikėjimą – jie įgyvendina visokias policijos mokymo programas“). Dar
viena nuomonė – kad būtent „priskiriamos prie teisėsaugos institucijų bloko [valstybės tarnybos
institucijos] turi didesnį pasitikėjimą“, kadangi ten, kur „yra sąsajos su žmogumi, paprastu
gyventoju, kur yra kasdieniai reikalai, kur yra kasdienybės sąlytis – ne visos institucijos
susitvarko“, tačiau ten, kur yra nusikalstama veika – „ten turi būti greitesnis reakcingumas, nes yra
grėsmė“. Apskritai statutiniais valstybės tarnautojais yra pasitikima labiau, kadangi „jie turi
daugiau galimybių būti tokiais [etiškais]“. Pavyzdžiui, armija, kurioje jau daugiau nei 10 metų
veikiama pagal NATO standartus ir kurioje veikia Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu užaugus
karta, kurios pavyzdžiu tvirtinama, kad „tam tikrų kitų standartų įrėminimas labiau reformuoja
mąstyseną“. Tuo tarpu kitos institucijos (pvz., STT, policija) „patys save disciplinuoja – turi etikos
kodeksus, kas rodo jų progresą“. Taigi pažanga matoma ir ją ekspertai sieja su pasitikėjimo
didėjimu.
Mažiausiai vertomis visuomenės pasitikėjimo ekspertai laiko FNTT, kur „gal žmonės dirba
gerai, bet maži finansiniai ir žmogiškieji ištekliai“; taip pat – spec. tyrimų tarnyba, kuri „gali būti
įtakojama politinių jėgų“, aukštesnis valstybės struktūrų lygmuo, susijęs su finansiniai stambių
įmonių klausimais. Visumoje Lietuvoje yra „institucijų, kurios labiau pažeistos korupcijos“ ir „tos
institucijos apsivalo labai nevienodu tempu – niekas nesikeičia metais ir metų“. Pripažįstant, kad
„korupcija visos visuomenės problema“ sprendimo galimybė buvo matoma tik tame, kad
„pirmiausiai reikia valios, reikia sprendimo“.
Tam, kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba, interviu dalyvavę
socialinių mokslų srities ekspertai vardino tokius praktinio pobūdžio veiksmus:
Informacinių komunikacinių technologijų diegimas suteikiant paslaugas el.
erdvėje vietoje „popieriaus“ ir asmeninių kontaktų. „Internetinis bendravimas turėtų būti
ketvirtosios brandos lygmenyje, kai viešosios el. paslaugos būtų teikiamos tik per interneto
svetainę.“
Darbo efektyvumo didinimas: „Jei žmogus greitai gaus, tai ko jam reikia, jo
nuomonė bus palanki apie valstybės tarnautojus ir pačia tarnybą.“ Šiame kontekste atrandami keli
atsiskiriantys aspektai. Viena – tai tarpinstitucinio bendradarbiavimo sukoordinavimas dalinantis
informacija tarpusavyje. T.y., pavyzdžiui, jei sumokamas mokestis, bet jis nueina ne į reikiamą
valstybės tarnybą, tai institucijos turėtų turėti tarpusavio reguliacinius mechanizmus, bet ne
papildomai reikalauti iš piliečių informacijos ar dokumentų. Kita – „žmogaus santykis – žmogus-
90
klientas-pilietis – jei jo problema sprendžiama neefektyviai ar duodama suprasti, kad reikalai
nepajudės – jei nėra įdiegta aptarnavimo kokybės sistema ji atsispindi bendrame lygyje“.
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir gebėjimų stiprinimas ir plėtojimas įdiegiant
tiek darbuotojų vidinę rotaciją valstybės tarnybos institucijose, tiek bendradarbiaujant su mokslo
institucijomis, stažuočių jose sistemą, kadangi dabar valstybės tarnautojai yra „apkerpėję“. Tačiau
„didžiausios reformos reikia tarp vadovų, nes paskiriami žmonės, kurie visiškai nekompetentingi
toje srityje, kurią kuruoja“. Tai pasakytina tiek apie žinias ir patirtį kuruojamoje srityje, tiek apie
vadovavimo įgūdžius. Kadangi jei „vadovas neturi vadovavimo įgūdžių, tai reiškia, kad institucija
neturi strategijos; tai reiškia jau visuomenės lėšų eikvojimas tokią instituciją palaikyti“.
Viešumo, informacijos apie institucijas prieinamumo didinimas: „daugelis [valstybės
tarnybos institucijų] darbų lieka nematoma – [todėl siekiant didinti pasitikėjimą] institucija turi
pasakyti, ką jie veikia, ką padaro“. Šis aspektas kai kurių ekspertų nuomone, gali būti ir
kontraversiškas: „Kuo mažiau skaitysime spaudoje apie nesąžiningumo atvejus, tuo bus visiems
geriau“.
Skaidrumo priimant sprendimus (tame tarpe atrenkant tarnybos darbuotojus)
didinimas, kadangi „Lietuvoje įstatymai, programos – puikios, beveik idealios, bet yra problema su
tarnyba – tai problema su žmonėmis: viena – išsilavinimas (jei lyginti JAV, Japoniją); kita – etikos
ir moralės klausimai“. T.y. „valstybės tarnybos institucijos veikla turi būti skaidri ir paremta
principais“.
Biurokratinio aparato renovavimas, kadangi „tarnybose yra biurokratinė mašina,
kurią sulaužyti sudėtinga – yra taisyklės, biurokratija - ji nėra imli naujovėms“. Viena vertus,
referuojant istorinius kontekstus, interviu metu buvo prisimenama, kai Lietuvoje buvo kuriamos
valstybinės institucijos – tuomet „žmonės aukojosi, dirbo veltui; dabar to nėra“. Kita vertus,
atlyginimų klausimas: „tarnyboje negalime daug reikalauti, nes dideli krūviai ir maži atlyginimai“.
Todėl „gal reiktų ko atsisakyti, sutraukti tarnybą ir iškelti aukštesnius standartus – moralinius,
finansinius, intelektualinius“. Tuo labiau, kad Lietuva maža ir yra galimybė „sutraukti [valstybės
tarnybų biurokratines struktūras] – kai ką reiktų sutraukti dėl finansinių išteklių, kad kitiems duoti.
Galiausiai, kai kurių ekspertų nuomone, stiprinant pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis,
„reiktų pradėti nuo organizacinių veiksnių, [kadangi] organizacijos kultūra gali keistis ir formuoti
požiūri į save“. Kiti ekspertai tvirtino, kad kovojant su biurokratija, siekiant viešumo, skaidrumo
reikalinga atkreipti dėmesį į švietimą „net nuo bendrojo lavinimo mokyklos“, kadangi „problema,
kad mokykloje nėra skiepijamos moralinės vertybės“. Dar kiti ekspertai laikėsi nuomonės, kad čia
veikia „tie patys kaip užsienyje“ veiksniai, tačiau „prisideda tikėjimas, kad jos [valstybės tarnybos
įstaigos], kai tau reikės – padarys kažką gerai: tu iš principo manai, kad tos įstaigos yra geros, jos
elgiasi teisingai“. T.y. „Lietuvoje reikia padaryti, kad žmonės tikėtų“; tas padaroma, kadangi visada
veikia socialinis mechanizmas, kuriuo persiduoda pozityvūs kontaktai į tai, kad pradedi galvoti
gerai. Pavyzdžiui, jei „pasitiki policija – tai lemia tavo pasitikėjimą [ir kitomis institucijomis]“.
Visumoje ekspertai palankiai vertino kasmet vykdomas visuomenės nuomonės apklausas
visuomenės pasitikėjimo valstybinėmis įstaigomis: „Gerai, kad daromi tokie tyrimai – matome
visuomenės nuotaikas, gauname laiko eilutę“, tyrimų rezultatų viešinimas „prisideda prie
apgalvojimo, matomumo“. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad „norint detalių ... reikia gilesnių
tyrimų“. Be to, kai kurie iš interviu dalyvių tiesiog abejojo tyrimų metodologijų patikimumu
(„Lietuvoje sekama ne amerikietiška, bet Vakarų Europos tradicija – į tyrimų metodologijas žiūrima
pro pirštus“) bei juos atliekančių tyrėjų gebėjimų bei sąžiningumo („visumoje Lietuvoje prastai su
nuomonės tyrimais“, „tam tikri tyrėjai prieš rinkimus kartais tendencingai skelbia reitingus“) ir
pačių tyrimo dalyvių (respondentų) nuoširdumu. Taigi „reikia žiūrėti į konkrečius tyrimus, ... kaip
naudojami duomenys, kaip jie interpretuojami“.
91
Interviu metu ekspertai pripažino, kad visumoje nepastebi nei Vidaus reikalų ministerijos
politinių sprendimų, nei valstybės tarnybos įstaigų veiksmų, nukreiptų tobulinti žemiausiai
vertinamų valstybės tarnybos įstaigų veiklą ir didinti visuomenės pasitikėjimą jomis: „viešoje
erdvėje to nesimato“. Be to, „policija yra policija – paprastam žmogui VRM ir policija nėra ta pati
įstaiga“, todėl „kalbant apie [valstybės] tarnybos reformą“ policija (kuria santykinai pasitikima
stipriai) nėra tapatinama su ja, ji „yra kažkas kitas, apie jas kartu negalvoja“, kadangi „policininkas
kita kategorija, tarnautojas – biurokratas“. Todėl atitinkamos reformos visuomenėje gali būti net
nematomos. Viena sąlyginė išskirtis – savivaldybių asociacijos. Kelios rekomenduotinos priemonės
čia galėtų būti stiprinti darbo etiką, didinti aptarnavimo greitį ir kokybę. Viena vertus, ekspertai
svarstė, kad „dviračio išradinėti nereikia“ – reiktų įvertinti užsienio šalių patirtį ir perimti kitose
šalyse taikomus modelius. Tačiau kita vertus taip pat buvo pripažįstama, kad Lietuvoje yra
probleminiai „etikos ir moralės dalykai, kurie, lyginant su Vakarų šalimis, neveikia“. Todėl negali
būti taip, kad „nuvažiavau į užsienį, nusižiūrėjau ir maunu Lietuvoje“; turėtų būti „labiau gilinamasi
ir atsakingiau žiūrima į paslaugų diegimą Lietuvoje“ įvertinant šalies specifiką.
Kalbant apie pokyčius valstybės tarnybos institucijose buvo pripažįstama, kad „situacija per
šiuos metus nemažai keitėsi; nėra, kad institucijose nieko neįvyko: paslaugų teikimo kokybė
pasikeitusi – įgyvendintų sąmoningų priemonių pasekmė“. Tačiau „iš tiesų būtent vadovų pozicija
ir priimami sprendimai perspektyvoje yra be galo svarbūs“ ir „vidaus reikalų sistema kol kas
viešojoje erdvėje yra atviriausia ir labiausiai pasirengusi pokyčiams“. Taip pat SODROJE „keičiasi
efektyvumas, pagerėjo įvaizdis, kaip dirba darbuotojai“. Tačiau „VMI situacija visiškai nekinta“
(pvz., „VMI neskaito angliškai ir bijo dėti antspaudą“ tiesiog dėl darbuotojų kvalifikacijos stokos).
Taigi visumoje socialinių mokslų srities ekspertai pripažino, kad pastebi tam tikrus pokyčius
valstybės tarnybos įstaigose. Vieni iš jų pokyčius sieja su jaunąja karta: „jaunesni ateina moralesni,
laisvesni“, taigi tai – „natūralus procesas su kartų kaita“. Kiti nurodė kontraversiškus atvejus:
„girdime apie vykdomus mokymus valstybės tarnautojams – tai yra labai gerai, bet
girdime ir kitus niuansus: kaip vykstančius mokymus kartu su relaksacijai skirtomis
priemonėmis (pirtys, baseinai), o tai sukelia neigiamą rezonansą visuomenėje“. Be to,
šiame kontekste buvo paminėtas ir sąlyginis statutinių tarnautojų situacijos
išskirtinumas – t.y. „žiniasklaida formuoja įvaizdį, kad statutinėse [valstybės tarnybos
įstaigose] yra proveržis priimant tam tikrus sprendimus“. Tačiau tuo pačiu buvo
pažymima, kad „statutinės institucijos nėra visai viešos ... [jose] lyginant su
nestatutinėmis, yra daugiau problemų, ... kadangi ten yra mažiau kontrolės“.
Vertinant teiginį, kad „valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras etiško
elgesio pavyzdys visuomenėje“ ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni jų laikėsi nuomonės, kad
„kiekvienoje profesijoje yra visokių žmonių – ne išimtis ir valstybės tarnyba, kuri ir gausi, ir
marga“, kad „reiktų atskirti skirtingas tarnybas: visose yra puikių, protingų, etiškų, intelektualių“,
tačiau pripažino, kad „laikyti pavyzdžiu būtų per drąsu“, todėl „tai neleidžia sutikti su teiginiu“. Kiti
buvo kategoriški: „ne, žiniasklaidoje pateikiama daug atvejų, kai pareigūnai daro nusižengimus.“
Kategoriškas „ne“ taip pat todėl, kad valstybės tarnautojai yra „tos pačios visuomenės nariai, todėl
neišsiskiria didesniu moralumu, nei likę visuomenės nariai“. Tai rodo ir atliekamų tyrimų rezultatai
(pvz., galios indekso matavimai), tiek ir bendra logika: visuomenėje „veiksniai veikia bendri‘
valstybės tarnyba nėra tokia [institucija], kuri padaro žmogų moralesniu“. Be to, šiose įstaigose vis
dar „daug neatsakingumo, daug biurokratizmo, girdime korupcijos pavyzdžius“. Ir nors ir „yra gerų
poslinkių, bet jie dar labai menki“. Taigi viena vertus, esami pavyzdžiai (ir dažniausiai referuojant į
policiją) nurodo, kad „galima daryti“, kita vertus, „senos praktikos vis dar egzistuoja“.
Probleminiai valstybės tarnautojų elgesio aspektai, mažinantys visuomenės pasitikėjimą jų
atstovaujamomis įstaigomis:
92
a) Kyšiai, papirkinėjimas, kas „ypač sietina su savivaldybėmis, policija, visuomenės
sveikatos įstaigomis (pvz., veterinarijos tarnyba), žemės tarnybomis“, nors ir tai būdinga
„skirtingoms įstaigoms skirtingai: gaisrininkams mažiau būdinga“. Šiuo atveju, prevencija visur
būtų ta pati: skaidrumas, viešumas, švietimas.
b) Nesąžiningumas, kuris būdingiausias SODRAI, FNTT, policijai, seniūnijoms.
c) Piktnaudžiavimas galia, kuris turėtų būti analizuojamas kiekvienu atveju atskirai,
tačiau visgi būdingesnis monopolinėse tarnybose (pvz., FNTT, policijoje). Taip pat tai būdinga
„visoms administracijoms, kurios turi parašus dėti“. Čia svarbu pastebėti, kad apskųsti pareigūno
veiksmus galima tik Seimo kontrolieriui, bet „praktika rodo, kad nei vienas, apie kurį buvo
pranešta, nenukentėjo; išplaukdavo sausas“, nes „taip sukurta sistema, kad piktnaudžiavimui
sudarytos sąlygos“. Taigi nepasitikėjimas siejamas ne su pavienių individų poelgiais, o su
sistemomis, instituciniais procesais ir kontekstais.
d) Interesų konfliktai pasitaiko visur; „gal seniūnijose daugiausiai“.
e) Diskriminacija nėra ypatingai būdinga valstybės tarnybos institucijoms, tačiau
pasitaiko tendencingi požiūriai į tam tikros lyties atstovus, t.y. „jei vadovas moteris, tai vyrai turi
palankesnes sąlygas, jiems daugiau leidžiama nei moterims, ir pan.“
f) Psichologinis spaudimas, ekspertų nuomone, yra labai populiarus Lietuvoje; taip pat
vadinamieji mobingas, bosingas, psichologinis smurtas. Ekspertai tai pirmiausiai sieja su vadovų
asmenybėmis ir leidimu sau piktnaudžiauti turima galia. Vienintelė ekspertų įvardinta prevencinė
priemonė prieš tai – viešumas.
g) Nepotizmas, pažįstamų protegavimas yra būdingas visoms valstybės tarnybos
institucijoms.
h) Skundų ignoravimas yra galimas, būdingas visoms valstybės tarnybos institucijoms.
i) Kvalifikacijos trūkumas gali pasitaikyti visose valstybės tarnybos institucijose, tačiau
visumoje „valdininkai kompetentingi“.
j) Arogancija klientų atžvilgiu nėra labai paplitusi valstybės tarnybos institucijose, bet
„yra kaip kur“.
k) Sprendimų vilkinimas gal ir atskirais atvejais, bet būdingas „visoms
administracijoms“. Šiame kontekste buvo pasiūlymas „paspekuliuoti“: „šiais laikais norime viską
gauti greitai ... jei vilkini sąmoningai, tai ir turime sąžiningumo stoką; su tuo susijęs ir įstatymų
nesilaikymas“.
l) Įstatymų (kitų normatyvinių aktų) nesilaikymas nėra būdingas valstybės tarnybos
institucijose.
m) Biurokratizmas yra būdingas visoms valstybės tarnybos institucijoms.
Papildant ką tik pateiktą sąrašą, korupciją ekspertai kėlė į pirmą vietą ir siūlė ją suvokti
bendresne prasme siejant su veiklos skaidrumu, kaip bendresne problema. Antroje vietoje liko
nepotizmas („siekiama daryti konkursus“, bet tai problemos nesprendžia), ir nors jis „labai mažina
pasitikėjimą valstybės tarnybą, ... yra tik vienas iš atspalvių korupcijos“. Trečioje vietoje atsiranda
biurokratizmas, kaip problema, „nes institucijos turi savo interesus, tarnautojai turi interesus, todėl
ne visos reformos gali būti įgyvendinamos dėl institucijos inercijos – valstybės tarnautojai gina savo
interesus“. Tuo tarpu „bendravimo kultūros problemos nėra pagrindinės, nes dauguma žmonių
mandagiai bendrauja. Gali būti pavienio tarnautojo, bet nėra sistemiškai“. Tačiau kvalifikacijos ir
gebėjimų stoka pasireiškia kaip reikšmingas veiksnys. Be to, „esmė yra lyderiai – jie turi atsirasti ir
išsireikalauti, kad to nebūtų“. Ekspertų teigimu, „nepotizmas atsiranda tada, kai tie, kas skiria, tai
toleruoja – reiškia, tai politinės valios klausimas“.
Ekspertai sunkiai galėjo vardinti valstybės tarnybos Lietuvoje reformas (jų dalis). Planas
nauju VTĮ susieti žmogiškųjų išteklių vadybos praktikas su kvalifikacijos ir gebėjimų modeliu
interviu metu buvo įvardintas kaip, viena vertus, negirdėtas, kita vertus – „tikslingas, kaip ir bet
kurioje profesinėje grupėje“. Tačiau kiek tai realistiška ekspertams buvo sunkiau vertinti, kadangi
93
„mūsų įstatymai, programos yra puikios – klausimas, kaip veikia praktikoje – matom, kad yra daug
deklaracijos, problemų“. Be to, ekspertų nuomone, „etikos principų taikymą reiktų sieti su
kompetencijų modeliais“. Ir kadangi tai – kultūros dalykas, pirmiausiai turi būti „švietimas,
sąžiningi konkursai, atranka“. Taigi „tai pakeis karta, jie savaime pasikeis“.
Kvalifikacijos ir gebėjimų kontekste atkreiptas dėmesys ir į etinių principų taikymą, etikos
vadybos priemonių diegimą kaip galimą priemonę pasitikėjimui didinti: „savaime suprantama, kad
be etikos niekur nepajudėsi“, nes „bet kuriuo atveju pirmiausiai remiamės į etinius ir teisinius
principus – tai nediskutuotinas klausimas“. Tačiau, „jei siekiama efektyvinti valstybės tarnautojų
kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymą“ įgyvendinant tam tikras reformas, pirmiausiai „turėjo būti
įvertinta, nustatyta kokios yra tos problemos“, kadangi „vien daryti reformą dėl reformos [nėra
prasminga]“. O, kaip prisipažino ekspertai, „nesu mačiusi to tyrimų“. Dar daugiau, ekspertai kėlė
klausimą, „kaip patikrinti, ar žmogus etiškas – ar yra testai, subtilus dalykas“.
Kai kurie interviu dalyvavę ekspertai kalbėjo, kad valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai
atsižvelgia į žemesnės klasės, socialiai atstumtų, pažeidžiamų grupių interesus, tačiau negalėjo
konkretizuoti tų grupių. T.y., „reiktų žiūrėti grupėse – ką grupės pačios sako“. Tačiau viena vertus,
atsakomybė buvo suverčiama pačiai socialinei grupei: „jei ji nėra susitelkus, susiorganizavus, tai
sakys, kad nepakankamai atsižvelgia“. Kita vertus, įvertinant, kad „valstybės tarnybos veiklos
veiksmingumas vertinamas pagal realius pasiekimus – kokie pasiekimai užtikrinant žmogaus
socialines ekonomines teises, kokie pasiekimai užtikrinant visuomenės darnią raidą ... jei į tai
žiūrim – į kieno interesus neatsižvelgia – aišku, į tų, kurių padėtis mūsų visuomenėje yra silpna,
bloga; o tokių labai daug, didžioji dalis visuomenės“. Taigi „yra kur stengtis“. Kiti ekspertai,
pratęsiant santykinai retoriškus samprotavimus, tiesiog sakė, kad „Valstybės tarnyba neturėtų
orientuotis į kažkokias socialines grupes: banalios tiesios – visiems privaloma tarnauti vienodai.
Viskas Konstitucijoje parašyta.“
Kalbant apie valstybės tarnybos depolitizavimo prielaidas, kai kurie interviu dalyviai
pastebėjo, kad „seniau buvo politizuota, dabar mažiau“, nors vis dar yra. Taigi „varžtai jau uždėti –
matom, kaip ateina merai, daromos organizacinės reformos; teisminiais keliais, per profesines
sąjungas žmonės ginasi“. Ekspertai laikėsi nuomonės, kad valstybės tarnyba neturėtų būti
politizuota ir kad ji turėtų veikti „nepriklausomai nuo politikos“:
„[valstybės tarnyba] turi būti apolitiška, bet pilietiška. Pilietiškumą reikia atskirti nuo
politiškumo. Tarnyboje turėtų dirbti pilietiški žmonės – turintys motyvaciją dirbti dėl
pilietinės visuomenės. Motyvacija turėtų ateiti per švietimą. ... Atrenkant darbuotojus
reiktų skalės – kaip patikrinti jo pilietiškumą: kiek jis buvo savanoriu, dalyvavo
akcijose. Jei sugebėtų [atrinkti] pilietiškus, viskas keistųsi – ir etikos klausimai.
Problema ne kvalifikacijoje ir gebėjimuose, bet moralėje ir etikoje.“
Taigi „Lietuvoje [valstybės tarnybos įstaigos] mažai politizuotos – nėra ką depolizuoti labai“.
Tačiau egzistuoja kitas dalykas – „nepotizmas, partiniai statytiniai, kurie nors nėra politiškai
skiriami, bet neskaidriai atsiranda tuose postuose“. Ekspertų nuomone, „valstybės tarnyba šito pati
neišspręs – kol nėra [politinės] valios“, „iš vidaus sistema nepasikeis – turi būti paskirti vadovai,
kurie įgyvendins tai – yra politinis užnugaris įgyvendinimui“. Čia buvo prisimenama tai, kad
„konservatoriai mėgino; jiems kai kur pavyko, kai kur ne.“ Tačiau buvo kategoriškai laikomasi
nuomonės, kad „tik toks modelis, jokio kito modelio sėkmingo nėra“.
Kiti ekspertai svarstė, kad depolitizacija „galbūt ir padėtų“, tačiau tai įmanoma tik tada, kai
„Lietuvos politinė klasė suprastų tokio sprendimo svarbą“. Ir tai neįmanoma, nes „pirma norima
susodinti savus, o paskui jau paskelbti naują depolitizacijos erą“. Šiame kontekste buvo siūloma
94
prisiminti viceministrų ir ministerijų kanclerių politinio/nepolitinio statuso keitimo peripetijas,
kurios „iliustruoja politinės klasės mentalitetą“. Tuo tarpu „kiekviena vyriausybė ateina su savo
programa ir paketu – ką nori nuveikti, su savo prioritetais, todėl vargiai [įmanoma] depolitizuoti,
šiltų vietų saugojimas žmonėms, kurie neturi kvalifikacijos išlieka problema – tai nepotizmo, ne
politikos problema“.
Dar kiti ekspertai sakė, kad apskritai „būtų naivu sakyti, kad depolitizavimas išgelbėtų
valstybės tarnybą“, kadangi „valstybės tarnyba ir politikai neturi veikti kaip atskiros grupės, kai
vyksta valstybės strateginių sprendimų priėmimas“. Tačiau ir vėl buvo sugrįžta prie nepotizmo
tematikos: „gebėjimas atrinkti net politinės partijos deleguotą asmenį – kad gebėtų atrinkti
kompetentingą, kad nebūtų, kad kažkas neteko pareigų ir persėda ant kitos kėdės“.
Atsakant į klausimą, kaip būtų galima paskatinti valstybės tarnybos įstaigas stipriau
savireguliuotis, kai kurie ekspertai sakėsi tiesiog neturintys nuomonės. Kiti čia kėlė klausimą dėl,
pavyzdžiui, to, ar apskritai „valdininkų [etikos] kodeksai turėtų veikti“ tame kontekste, kad „bijom
baudžiamojo kodekso, kitų įstatymų, tačiau kiek etikos komisijos yra veiksmingos?“ Be to, esant
ydingoms kultūroms, „etikos komisijos ir kitos moralinės institucijos gali būti panaudojamos
susidorojimui“. Apskritai, „etika yra etika, moralė yra moralė – žmonija neišrado tokių teisinių
normų, kuriomis reglamentuoti moralę; to nėra ir nebus“, todėl „švietime svarbu įdiegti etines ir
moralines vertybes“. T.y., „mikro lygmenyje gal to neišspręsime, bet makro lygmenyje - karas,
stichija gal pakeis mūsų elgesį“. Paprastesnis įžvelgiamas būdas – „biurokratizmą galima
išgyvendinti nekeičiant valdžios, paskiriant geresnį vadovą“. Arba netgi dar drastiškiau: „iš viršaus į
apačią – jei politinės valios ir sistemos ne paskatintų, bet priverstų, nes be politinio spaudimo niekas
nenori keisti, nes gerai kaip yra“.
Apsvarstant valstybės tarnybos institucijų savireguliacijos klausimą buvo atkreiptas dėmesys
ir tai, kad „reikia galvoti apie mokymų iniciavimą ne tik darbuotojams, bet ir vadovams“.
„Darbuotojams dažniausiai viskas būna aišku, bet santykis su vadovu, kuriam visai nesvarbu, kaip
turi būti – nesirealizuoja, nesireguliuoja savaime“. Todėl „reiktų galvoti apie institucijų vadovų ar
mokymus, ar pasirinkti kitą atrankos mechanizmą“. Kitas kontekstas čia atkreipia dėmesį į vertybes:
ekspertai pastebi, kad valstybės tarnybos „prirašo krūvą vertybių, bet nepaima jų turinio“. T.y.,
profesionalumas, skaidrumas pasiimami kaip žodžiai, o praktika verčia kelti klausimą „kur buvo
skaidrumas, efektyvumas, atsakomybė?“. Ekspertų nuomone, šioje plotmėje „gal padėtų į vidines
ginčių, etikos nagrinėjimo komisijas įtraukiant išorinius žmones“ tam, kad „negalėtų savivaliauti
vadovai“. Tačiau ir vėl: „kaip išvengti principo, kad ‚pasirenku patogų asmenį‘?“ Visumoje, reiktų
atrasti vidinio drausminimo mechanizmą, kuris veiktų institucijų viduje, tačiau ateitų iš išorės ir
„pradžioje neleistų sau elgtis, nes kiti žinos, paskui išaugs, kad tiesiog negalima taip elgtis, kad
atsirastų atmetimo reakcijos“.
Be to, čia taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent „naujai sukurtos įstaigos yra
skaidresnės, [tuo tarpu] likusiose iš sovietmečio – daugiau neskaidrumo“. Pavyzdžiais čia buvo
minimos Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybės saugumo departamentas. Tuo tarpu „Specialiųjų tyrimų tarnyba – kaip ir naujai sukurta
[institucija], bet čia daug ko nematom ir negalime vertinti“. Taip pat kaip veiksminga teigiama
dedamoji buvo nurodomas tarptautinis bendradarbiavimas ES, kuris ypatingai padeda statutinių
tarnautojų tobulėjimo atžvilgiu. („Čia mūsiškiam yra pasitempimo – važiuoja į misijas, pasirodo
puikiai (kariai, policija, muitinės pareigūnai) – galėtume net būti pavyzdys.“) Taigi apibendrinant –
siekiant didinti VT efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą siūlomos 3 priemonės: „švietimas,
moralumas, tarptautinis bendradarbiavimas“.
95
Toliau išvardintos ekspertams vertinti pateiktos priemones veiklos efektyvumo ir visuomenės
pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo aspektais susilaukė įvairių komentarų. Konkrečiau,
vertinant Standartinių veiklos procedūrų laikymąsi priimant sprendimus ekspertai siūlė įvesti
daugiau lankstumo, kadangi „lazda su 2 galais – iš principo yra gerai, bet Lietuvoje labai mėgsta
taip pasilaikyti standartinių taisyklių, kad jei privalo atsakyti po 14 d., tai taip ir atsako, neatsako
pirmą dieną“. T.y., viena vertus, „standartinių procedūrų laikymasis yra skaidrumo užtikrinimas“,
tačiau kita vertus „standartizacija nebūtinai garantuos skaidrumą ir efektyvumą“, standartizuotais ir
nekomplikuotais atvejais turėtų „neįjungti procedūros, bet rasti lankstesnį sprendimą – ne
biurokratizuoti viso proceso“.
Valstybės tarnautojų techninių kvalifikacijos ir gebėjimų tobulinimas, ekspertų nuomone,
vienareikšmiškai yra svarbus, bet „be moralinių etinių dalykų negalime nieko garantuoti“. T.y.,
„kiekviena institucija turi galvoti apie savo darbuotojų kvalifikacijos ir gebėjimų stiprinimą“,
tačiau, kaip ekspertai atkreipė dėmesį, kol kas tie mokymai yra „graudūs“, tai – „pasižaidimas –
pakeisti aplinką“ arba „kažkam užsidėti varnelę į menką CV“ (pvz., nupirkus etikos mokymus viešo
konkurso būdu už 8 Eurus). Kvalifikacijos tobulinimo kontekste kelios išryškėjusios temos buvo
gana skirtingos. Viena – tai pačių darbuotojo motyvacija tobulinti savo kvalifikaciją ir gebėjimus
bei organizacijos požiūris į juos („kiek tos žinios ir jų sklaida vertinama institucijoje“). Kita –
darbuotojų rotacijos valstybės tarnyboje svarba plėtojant kvalifikaciją ir gebėjimus („perkėlimas
gerai, kai gali pasisemti patirties“). Trečia – periodiškos atsakingos darbuotojų kvalifikacijos
atestacijos problema (atestacija „daugiau kaip sąrašo patikrinimas, ne jo [darbuotojo]
kvalifikacijos“]. Galiausiai – konkreti kvalifikacija ir gebėjimai, kuriuos minėjo ekspertai, buvo
užsienio kalbos mokėjimas, techniniai gebėjimai ir mokėjimo atsakyti paprasta žmonių kalba („Visi
įgudę daryti referencijas į teisės aktus – gerai, bet jie nesugeba paaiškinti, interpretuoti kaip reikia
daryti – paprastam žmogui be specializuoto [teisinio] išsilavinimo nesuprantama. Mokėjimas
paprastai padaryti.“).
Aiškių veiklos taisyklių, kurių pagrindu priimami sprendimai, laikymasis valstybės
tarnybos įstaigose ekspertų manymu yra labai svarbu. T.y. „procedūra turi būti aiški ir skaidri“.
Tačiau praktika rodo, kad „to visiškai nesilaikoma“: inovatyvūs sprendimai (pvz., pasiūlymai
sukontroliuoti procesą įsigilinus į priežastis) bent kai kuriose valstybės tarnybos institucijose
„tiesiog atmetami“. Be to, kai kurios taisyklės atrodo „absurdiškai juokingos“ (pvz. sijono ilgis,
švarkas, t.t. – „jei tiesiogiai nebendrauji su klientais“).
Įstaigos taisyklių ir procedūrų skelbimas viešoje erdvėje ekspertų buvo vertinamas kaip
„kol kas ... silpnas“. Be to, „principus paskelbti gerai (bet jie dabar žinomi, niekas neslepia), bet
esmė yra praktika – jų laikytis.
Ekspertai sutiko, kad vieno langelio principo taikymas jau įdiegtas daugelyje įstaigų, bet jo
efektyvumu, veiksmingumu kai kurie ekspertai abejojo. T.y, ir vėl „lazda turi 2 galus“: visumoje su
juo „yra geriau nei be jo“, „iš principo daugeliu atvejų yra gerai“, „jis yra patogus“. Tačiau
nepaisant to, vis dar „yra raštų, kurie rašomi formaliai, kurių net neatsako“. Nors buvo
pripažįstama, kad Vakarų šalyse šis principas veikia, „šiandien Lietuvoje nepasakyčiau, kad kas
nors labai veiksmingai pasikeitė“: „jei ateini su klausimu, kurio langelis nežino, tai nežinia, geriau
ar blogiau“.
Viena vertus, e.sistemų (e.valdžios sistemų) sukūrimas „prisidėtų prie [valstybės tarnybos
institucijų] efektyvumo, bet mūsų visuomenė sensta ir dalis mūsų senjorų el. erdvėje nelabai
gyvena“. Taigi tai lemtų tai, kad „ne visi piliečiai bus įtraukti“. Čia buvo nurodomas Estijos ir
konkrečiai Talino savivaldybės atvejo pavyzdys – didžioji dalis sprendimų/raštai pateikiami el.
erdvėje ir matoma, kaip jie vaikšto tarp padalinių/specialistų. Kita nuomonė buvo kontraversiška ir
96
atkreipė dėmesį į tai, kad „e. valdžia yra sudėtingas dalykas“ ir „esmė ta, kad e. valdžia kaip tokia
nieko neišsprendžia iš principo: jei pas tave veiklos procesai blogi, tai jie bus blogi prie e. valdžios;
tai nepadės, jei šiaip nesusitvarkai“. Kaip ekspertai sakė, „nebent stebuklas: technologinis
reikalavimas privers daryti tai, ko nedarei“. Be to, „iš valdininkų reikalauja daug darbo, bet niekas
neįrodė, kad tai didina darbo efektyvumą“. Dar daugiau: esama sistema buvo kritikuojama sakant,
kad „esmė – kaip įgyvendinama dabar – taip negalima daryti iš principo: jei darai, tai turi padaryti iš
karto gerai žmogui“. Čia buvo pasiremta „katastrofišku“ SODROS sistemos pavyzdžiu, kur „el.
parašas – pati pagrindinė dalis e.valdžios – neveikia“ („Estai pradėjo nuo šito, nes be šito negali
nieks veikti. Pas mus kažkas vyksta, o šito net nėra. Yra alternatyvos, bet jos keistos.“).
Valstybės tarnybos įstaigų vidaus procesų auditas ekspertų buvo pripažintas kaip (labai)
„svarbus“ ir nurodoma, kad „dabar daro valstybės kontrolė“, tačiau ji „žiūri biurokratiškai“, „tikrai
ne visumą vertina, [tik] tam tikrus klausimus“. Ekspertai svarstė, kad būtent kontrolės institucijos
galėtų įpareigoti teisiškai – „kur eitų ir etikos aspektai, kad būtų auditas ne tik darbuotojams, bet ir
vadovams, kad nebūtų baimių pranešti, kokia situacija“. Taip pat audito rezultatų „skelbimas,
aptarimas žiniasklaidoje – labai gerai – gal kai kur gyventojai nemato subtilybių ir pasipiktinimas
nevertas“. Tuo tarpu „matymas dalykų sušvelnintų reakcijas“. Nepaisant to, „vis tiek išorinis
[auditas] dagiau pasakys; [vidinis auditas] pačiai organizacijai, kaip ji gali pati save reguliuoti“.
Etikos mokymai ekspertų buvo vertinamai labai teigiamai, tačiau jau anksčiau minėto
klausimo kontekste: „bet ar galima išmokti etikos“, „įgauti savybių“? Todėl kai kurie ekspertai
manė, kad visgi „mokymai nereikalingas dalykas: žmogui pakanka sakyti, kad turi vadovautis
parengtu etikos kodeksu“.
Valstybės tarnybos įstaigų vadovų kasmetinis vertinimas, atsižvelgiant į visuomenės ir
jiems tiesiogiai pavaldžių darbuotojų vertinimus ekspertų buvo komentuojamas kontraversiškai.
Vieni sakė, kad „turi būti“, „tai svarbu“. Kiti – kad „nebent retesnis, nes ... per metus nelabai ką gali
padaryti“. Dar kiti tvirtino, kad „metinės ataskaitos – absurdas“. Visumoje, atkreipiant dėmesį į tai,
kad jei „vadovas nepatinka visuomenei – blogai; visuomenės nuomonė turėtų būti kreditas, bet
turėtų būti visuma – rezultatai, vidiniai procesai, kt.“ ir kad „turime vertinti kvalifikaciją“,
daugiausiai svarstymų susilaukė pačių ataskaitų forma ir turinys. T.y., viena, Valstybės tarnybos
vertinamos pagal skirtingus kriterijus, nes „vienos daro rezultatą, kitos – prižiūri“. Taigi jų
ataskaitos turi būti esmingai skirtingos. Čia iškyla apskritai veiklos vertinimo kriterijų klausimas,
nes „valstybės kontrolė efektyvumą vertina pagal tai, kiek dokumentų parengta ir kokie tai
dokumentai“ – t.y. tik kiekybinius rodiklius, neatsižvelgiant į kitus (pvz., dalyvavimas posėdžiuose,
kita realiai daroma veikla). Be to, ataskaita turėtų būti parengta vadovaujantis strateginiu veiklos
planu – „ką nuveikei, kaip darei“ ir vertinti „ne ataskaitą, bet veiklą visumoje“. Kitas dalykas yra
tas, kad „yra begalės ataskaitų, kurios tiesiog neskaitomos“. Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad turi
vykti vieši metinių veiklos ataskaitų pristatymai, jos turi būti viešinamos institucijų tinklapiuose,
siunčiamos suinteresuotoms grupėms; ataskaitos turi „turėti turinį, kurį verta skaityti“, jos turi
„informuoti visuomenę“.
Priemonė – institucijos skatinimas arba nuobaudos už jų darbuotojų ne/tinkamą elgesį –
ekspertų buvo sutikta skeptiškai. T.y., viena vertus, buvo suabejota tuo, kad jei „Valstybinė
institucija atlieka funkciją – nubaudi, tai reiškia ką? – ji nevykdo tos funkcijos?“. Kita vertus, „tas
sutvarkyta VT įstatyme, todėl negalima plėtoti interpretacijas“. Pereinant prie diskusijos apie
vidines institucijų skatinimo ir nuobaudų skyrimo sistemas buvo pažymima, kad „Lietuvoje sistema
nelabai gera – skatinimas labai menkas ir nuobaudos labai menkos – jos nėra kaip sistemos; šitai
turėtų būti labiau išvystyta“. Be to, „nuo vadovo pozicijos priklauso, ar jis bus linkęs skatinti
darbuotojus: mechanizmai yra, bet ar jie veikia?“ Ir apskirtai, ekspertai klausė:
97
„Ar kas skatina gydytojus, kad jie sėkmingai išgydė ligonius? Ar mokytojus, kad jie
suteikė žinias mokiniams? Neturėtų valstybės tarnautojai būti privilegijuota kasta,
kuriai būtų skiriami kažkokie skatinimai už tai, ką jie ir taip turi padaryti. Anoks čia
žygdarbis, kai atlieki gerai tai, kas tau priklauso pagal pareigines instrukcijas. Gerai
dirbi, turi šansų kilti karjeros laiptais. Ir viskas. Bet ne priedai, priemokos ar dar
kažkas. Skelbiama, kad priimami nepriekaištingos reputacijos, o paskui mokame
papildomai už tai, kad jie tikrai atlieka savo pareigas...“
Kaip ir visos priemonės, vidinė „karštoji“ linija, kuria darbuotojai galėtų pranešti apie
savo kolegų/vadovų netinkamą elgesį, ekspertų buvo komentuojama skirtingai. Vieni teigė, kad
„įmanoma Lietuvoje“, kad „prisidėtų prie pasitikėjimo“, nors tai yra ir visiškai kraštutinė priemonė,
kai kitos neveikia“. Kitai ekspertai abejojo:
„Gal ir geras dalykas, bet abejoju tuo – nes nėra liudytojų apsaugos įstatymo. Tu gali
pranešti teisėsaugos institucijai, bet jie aiškinsis kas, kodėl pranešė. Neveikia liudytojų
apsaugos įstatymas. Nepasitikiu juo.“
Aktyvus bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, kai kurių ekspertų nuomone,
vyksta. Kita dalis teigė, kad „galėtų būti“, „reikalingas“, nes „tai pačios visuomenės informavimas
kas yra daroma, kas atsakingas ir visuomenės švietimas kas yra valstybės tarnyba“. Tačiau tuo pačiu
buvo keliamas pasitikėjimo žiniasklaida klausimas: žiniasklaida „kaip verslo bendrovė didina
tiražus, pelną ir ne visada suinteresuota skelbti informaciją“. Todėl „jei nusipirkę, apmokėję –
tvarkoj, bet ne visada tas yra“. Ir tuomet:
„Ten, kur ateina žurnalistas iš savo iniciatyvos, yra gerai. Bet ten, kur vadovas
pasikviečia ir diktuoja, kokią žinutę ištransliuoti, diktuoja jos turinį ir žinai, kad tai yra
dalis tiesos – [blogai]. Žurnalistas turi būti įgudęs, kad atskirti, kad tai butaforinė
žinia.“
Visos aptartos priemonės gali būti veiksmingos, tačiau ekspertai kėlė klausimą dėl to, kuo tų
priemonių diegimas paremtas Lietuvoje: egzistuoja „nepaprastas trūkumas patikimos socialinės
informacijos, kuria remiasi tokios reformos“, „sprendimai turi remtis patikimais duomenimis ir
patikima informacija“.
Verslo atstovai
Interviu dalyvavę verslo atstovai savo pasitikėjimą valstybės tarnyba vertino nuo 2-3 balų
(„Žinoma, yra teigiamų išimčių, todėl 3, o ne 1“) iki 8 balų. Žemiausius vertinimus nulemia tai, kad
„tarnautojai formaliai atlieka savo darbą, nesistengia paaiškinti klientams jų teisių, galimybių“, kad
„nėra palaikymo ir paramos, o tik „smaugimas“ pradedančiajam verslui“. Verslo atstovai minėjo
didelius sumokamus mokesčius valstybei ir menkai iš jų matomą naudą: „jei pas mus kainos tokios
... didesnės negu visur kitur, tai reiškia, kad mes išlaikome valstybę pakankamai gerai, [todėl] ji
galėtų kažkaip pasidėlioti tuos visus dalykus, padalinti verslininkams po saldainį“. Nuo šių
komentarų nesiskiria ir tie, kuriuos sakė ir aukštesnius vertinimus įvardinę verslo atstovai: „ne visos
įstaigos veikia taip, kad patartų verslininkui, padėtų rasti informaciją, išspręstų jam iškylančias
problemas, atsižvelgtų į įvairius verslo atstovų gebėjimus“. Be to, čia pat buvo atkreiptas dėmesys į
tai, kad „smulkus verslas privalo teikti tiek informacijos įvairioms įstaigoms, kad savaime daroma
išvada, jog valstybė nepasitiki verslu“. Taigi „jei viskas veiktų paprasčiau smulkiam verslui, tai
būtų aukštesnio abipusio pasitikėjimo prielaida“.
98
Šio klausimo kontekste išryškėjo kita verslo atstovų diskusija – tai, kad “tarnautojų niekas
nevadina tarnautojais, o valdininkais, nes visada pas juos reikia eiti prašyti“. T.y., jei žodis
„tarnautojas“ suponuoja, kad tas pareigas užimantis asmuo padės klientui žinodamas savo
administruojamos veiklos specifiką, tai žodis „valdininkas“ reiškia, kad „reikia eiti prašyti ir tik nuo
jo požiūrio priklausys, ar jis padės, ar ne“, kadangi valdininkas mano, kad „gauna atlygį ne už
pagalbą žmogui, o už parašo padėjimą“.
Šių verslo atstovų nuomone, labiausiai vertos visuomenės pasitikėjimo yra VMI, Sodra,
Valstybinė kelių ir transporto inspekcija ir policija, „nes jie sprendžia konkrečias problemas: gavai
baudą, sumokėjai, išsiėmei licenciją, sumokėjai mokesčius“: „viskas internete, užpildai formas ir
lauki rezultato, ar patvirtino, ar atmetė ... jeigu taip atsitinka, ir daro tai labai mandagiai“. Be to,
„policija dirba pagal savo galimybes, su jais gali kalbėtis argumentais“, „SODROJE moterys
paslaugios, suteikia papildomos informacijos, į kurią atsižvelgdamas gali priimti tinkamiausią
sprendimą“.
Tačiau kitų verslo atstovų tarpe, priešingai, SODRA patenka tarp tų įstaigų, kurios mažiausiai
vertos visuomenės pasitikėjimo, kadangi tai apskritai „visų verslininkų labiausiai nemėgstama
tarnyba“, nors ji tik atlieka vykdomąją funkciją ir „gal kaip institucija ji dėl to [jog renka
mokesčius] [nėra] kalta“. Būtent SODROJE „susidaro įspūdis, kad ten mažai kas dirba arba niekas
nieko nežino“: „klausimas, kurį buvo galima išspręsti greitai, buvo sprendžiamas tris dienas [nes] ...
niekas visiškai nerodo iniciatyvos pateikti kuo greičiau atsakymą; pats turi skambinėti po kelis
kartus norėdamas gauti atsakymą“. Taigi „mokesčiuose buvo viskas greitai, aiškiai, konkrečiai, o
štai SODROJ viskas labai sudėtinga“.
Tarp pasitikėjimo nekeliančių įstaigų taip pat buvo minimos žemėtvarkos įstaigos,
savivaldybės, kadangi, pavyzdžiui, patirtis su savivaldybės atstovu buvo tokia, kad „turėjau laukti,
kol tarnautoja ledus baigs valgyti ir mane aptarnaus“. Šiame sąraše atsiranda ir aukščiau minėta
VMI, kadangi šios įstaigos tarnautojai „jaučiasi kaip dievai, ko paklausi, to negausi – turi užduoti
labai apgalvotą, protingą klausimą, kad gautum tikslią informaciją – jie elgiasi tarsi būtų tavo verslo
vadovai, nes jiems turi aiškintis, kodėl pas tave daug ar mažai pajamų, nors jų pareiga yra skaičiuoti
mokesčius, ar jie teisingai sumokėti, o ne aiškinti, kodėl apyvarta per maža“. Tačiau VMI finansinės
klaidos atveju atitaisymas nedaromas – „jeigu pats nepastebi – permoki mokesčius – jie juos
„pasaugo“, net nesikreipia, kad permokėjot ar pan.“ (pvz., „Gali ir du kartus PVM priimti, jeigu du
kartus deklaravai“). Kita šiame kontekste pasakota istorija:
„[VMI] siunčia laišką, kad tu nesumokėjęs 10 EUR. Sumoki. Po kelių dienų gauni
laišką, kad nekreipkit dėmesio – klaida. Bet pinigai pas juos liko kaip permoka. Jiems
tai skaičiai, o verslininkui tai realūs jo pinigai, jo duona. Nekalbu apie 10 eurų, yra
buvę didesnių sumų. Jei jau jie permokas pasilaiko ir negrąžina, tai kaip versle tegul ir
palūkanas verslui moka.“
Teiginys, kad valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras etiško elgesio
pavyzdys, verslininkų buvo priimtas nuo „taip“ iki kategoriško „ne“. Viena vertus, valstybės
tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys, nes „įstaigos, su kuriomis aš turiu reikalų, bando
suprasti verslininką, jo sunkumus ir padeda juos spręsti nepažeisdamos įstatymų patarimais“. Kita
vertus – „visur visokių žmonių yra“: „Etišką elgesį lemia ne taisyklių ir tvarkų kiekis institucijoje, o
žmogaus požiūris į jas“. Trečia vertus, valstybės tarnybose vis dar susiduriama su kliento
ignoravimu, nepagarba jam (ypač jei tai klientas iš periferijos ir „neturi ‚naglumo‘ pastovėti už
save“).
99
Šiame kontekste vertinant pokytį valstybės tarnautojų elgesyje etinių principų taikymo
požiūriu, kai kurie verslo atstovai tokį pokytį pastebi teigiama linkme profesionalumo, sąžiningo
elgesio pavyzdžių daugėjime. Pavyzdžiui, „SODROJ vyresnio amžiaus tarnautojos yra labai
paslaugios, pataria, suteikia informaciją aktualiais klausimais; jeigu reikia laiko atsakymui (išimti
pažymą ar pan.), jos asmeniškai paskambina, kad jau paruošta“. Tuo tarpu kiti verslo atstovai tokių
pokyčių valstybės tarnybos institucijose neįžvelgė, kadangi „sudarytas tas iš kartos į kartą
perdavimas: tu ateini, o darbuotojas neturi laiko – jos visos sėdi kavą geria. Tai aš galvoju, [kad] tas
„aš neturiu laiko“ yra labai toks įdomus atsakymas, nes aš kiek atėjus matau, kad ten visi turi laiko,
bet tiesiog tu jo negauni.“ Tokia situacija aiškinama tuo, kad „labai daug įtakos ir iš to, kad toj
instancijoj tai leidžiama daryti – kad tu gali sau leisti sėdėti ir nieko neveikti, nors pas tave už durų
laukia žmonės, kurie turi kažkokius tai klausimus“. Taigi čia dėmesys atkreipiamas į vidinius
organizacijos darbo organizavimo procesus bei apskritai darbo kultūros klausimus.
Kitas verslo atstovų požiūris yra dar labiau kategoriškas: „pokyčiai nejaučiami“ arba „jie
labiau neigiami“, kadangi „požiūris į verslą iš anksto yra neigiamas, įtarus, tarsi jeigu galėtų, tai
verslą apskritai uždraustų“. „Santykis tarp tarnybos ir verslo yra susipriešinimo: ... tu dirbi, o jie
kontroliuoja. Verslas žaidžia žaidimą, kaip pasilengvinti sau gyvenimą nesumokant kažkokių
mokesčių, kurie jiems atrodo neteisingi; tarnybos siekia pagauti kartais netgi absurdiškus
reikalavimus keldami“ (pvz., kiaušinių lukštų rinkimas ir deklaravimas viešojo maitinimo
sektoriuje). Tam, kad jaustųsi pokyčiai, turėtų atsirasti partneriškas požiūris į verslą iš valstybės
tarnybos įstaigų pusės.
Probleminiai aspektai valstybės tarnautojų elgesyje, kurie mažina verslo atstovų
pasitikėjimą jų įstaigomis, išsakyti interviu metu:
Priešiškumas, kontrolieriaus vaidmens prisiėmimas, išankstinio nepasitikėjimo
demonstravimas verslo atžvilgiu. Vardinant šiuos aspektus buvo pasitelkti kitų šalių pavyzdžiai:
Olandija, „kur verslas klesti, pasitikėjimą garantuoja rankos paspaudimas ir žodis, o čia viską raštais
turi įrodinėti“; Anglija, kur „verslo įmonė laiko privilegija skelbti viešai savo duomenis – apyvartą,
darbuotojus, pas mus tą bandoma nutylėti“.
Informacijos stoka. Todėl iš verslo atstovų pusės dažnai laikomasi pozicijos, kad „aš
neturiu laiko eiti ir laukti atsakymo tris dienas“ ir verčiau kažkur kitur ieškoma reikiamo atsakymo:
„ar internete skaitys, ar skambins draugams verslininkams, bet tik paskutiniu momentu, jeigu
neturės išeities, kreipsis į ten [valstybės instituciją]“.
Tačiau interviu buvo pastebima ir tai, kad „verslas nepasitiki ne valstybės tarnybomis/
tarnautojais, o politine valdžia, kuri priima jam nepalankius sprendimus, sunkina smulkaus verslo
veiklą, kuris net nespėja sekti visų naujų aktų - tiek jų priimama. Tarnautojai tik vykdo jų priimtus
įstatymus, potvarkius ir pan. – dirba savo darbą.“
Priešingai, santykių tarp verslo atstovų ir valstybės tarnautojų aspektai, kuriuos verslo atstovai
laikė teigiamais, skatinančiais vykdyti verslą Lietuvoje ir jų stiprinimo būdai yra tokie:
paslaugų skaitmenizavimas, kuris reiškia ir laiko, ir finansinių išteklių (pvz., net
automobilio stovėjimo išlaidų) taupymą. Kaip kalbėjo verslo atstovai, „deklaravimas internetu
atperka mėnesio išlaidas internetui – jeigu reiktų vėl eilėse stovėti su popieriais“. Internetu
teikiamas paslaugas „reikėtų stiprinti“, kadangi jos tuo pačiu leidžia ir sumažinti tarnautojų
subjektyvių vertinimų galimybę. „Vertinimas turi likti, bet jis atskiriems, sudėtingiems atvejams;
paprasti, šabloniški atvejai turi būti sprendžiami elektroniniu būdu“.
tiesioginio profesionalaus kontakto su verslu užtikrinimas siekiant teikti aukštos
kokybės paslaugas – paskirti konkretų vadybininką konkrečiam verslui, į kurį galima kreiptis iškilus
atskiriems klausimams.
100
procedūrinių taisyklių švelninimas ir papildomų sąlygų numatymas. Pavyzdžiui,
ne bausti pavėlavus sumokėti mokesčius ar deklaruoti juos, bet sudaryti sąlygas atlikti pataisymus
iki tam tikro laiko ir tai turėtų būti daroma ne asmeniškai kontaktuojant, o tokį sprendimą
paverčiant procedūriniu, standartą operacionalizuojančiu.
Nors pastarieji aspektai iš esmės siejasi su VMI teikiamomis paslaugomis, visi jie – paslaugų
kompiuterizavimas, tiesioginis profesionalus kontaktas, kt. – gali būti laikomi aktualiais ir kitoms
valstybės tarnybos įstaigoms.
Tačiau čia taip pat verta pastebėti, kad kai kurie verslo atstovai, paprašyti vardinti teigiamus
bendravimo su valstybės tarnybomis aspektus, atvirai reiškė pesimistines nuotaikas („kažko
teigiamo realiai tai aš nieko nematau“) ir nusivylimą („visiškai [nėra] ... motyvacijos“). Nepaisant
to, vis dėlto tvirtesnė nuostata yra tokia: „jei visi laikysis įstatymų, nuoširdžiai dirbs savo darbą, tai
tie santykiai ir bus teigiami“.
Vertinant valstybės tarnybos įstaigų efektyvumą ir veiklos kokybę ir pokyčius šioje plotmėje
jų poveikio pasitikėjimui valstybės tarnyba kontekste verslo atstovai aiškino, kad „pokyčiai tikrai
vyksta – padarytos internetinės programos, nebereikia popierių nešioti į įstaigas“. Tai reiškia, kad
„veiklos kokybė tikrai pagerėjo“, „kokybė per skaitmenizaciją atsispindi stipriausiai“. Be to,
kadangi buvo pripažįstama, jog dabar tampa lengviau bendrauti su valstybės tarnybos įstaigomis
(konkrečiai – VMI), „tai gal ir jų efektyvumas išaugęs“.
Nežiūrint į tai, šiuose veiklos efektyvumo ir kokybės padidėjimo kontekstuose buvo
išsakomos ir abejonės. Viena, buvo pastebima, kad vykstant skaitmenizacijai „bet kokiu atveju,
tarnautojų yra per daug“ ir tai „žemą efektyvumo lygį implikuoja“. Antra, buvo atkreipiamas
dėmesys į tai, kad kai kurios valstybės tarnybos įstaigos vykdo dubliuojančias funkcijas ir todėl
verslui iškyla papildomos problemos bendraujant su didesniu nei realiai reikalinga
įstaigų/tarnautojų skaičiumi. Trečia, kaip minėjo verslo atstovai atkreipdami dėmesį į vidinius
procesus įstaigose, „visur kompiuterizavo, ... bet žmonės visiškai neatitinka visų tų reikalavimų“,
t.y. diegiamos naujovės yra dažnai neapgalvotos iki galo, nes tarsi ir yra noras parodyti pažangą,
progresą, bet pamirštama, kad reikia tobulinti kartu ir pačius žmones, t.y. darbuotojus („tos visokios
bobikės, jos nemoka elgtis su tom visokiom naujom technologijom ir tai yra dar baisiau iš tikrųjų“).
Atkreipiant dėmesį tiesiogiai į vartotoją, buvo pastebima, kad „tos programos padarytos taip, kad
mažesnio kompiuterinio raštingumo verslininkams nėra lengva orientuotis tose sistemose, jos
orientuotos į labai įgudusius interneto, kitų sistemų vartotojus“, tuo tarpu „smulkus verslininkas
nebūtinai toks [didelio kompiuterinio raštingumo] yra – jis dirba, kad užsidirbtų, o ne internete
nuolat sėdi“. Taigi „šiuo klausimu vertėtų padirbėti įstaigoms“, kad diegiamos naujovės atlieptų
vartotojo įgūdžius ir reikštų teikiamos paslaugos ir paties paslaugos teikimo proceso kokybės
gerėjimą, bet ne tapimą labiau komplikuotu ir sudėtingiau naudojamu.
Šiame kontekste taip pat buvo minimas ir vieno langelio principas, kuris, viena vertus, buvo
pripažįstamas kaip tikrai veiklos efektyvumą galintis padidinti sprendimas. Tačiau kita vertus, ne
vienas verslo atstovas kalbėjo ir apie tai, kad jis vargiai pasiteisina, kadangi, tam, kad ši paslauga
būtų kokybiška, „reikia, kad aptarnautų konkrečios srities specialistas – daug ką lemia tai, kas tuo
metu prie to langelio aptarnauja“.
Tačiau buvo įvardinama ir tai, kad valstybės tarnybos „aplamai neatsižvelgia“ į verslo
poreikius. Pavyzdžiui, „prie ofisų pristato ženklų „sustoti draudžiama“ – neįdomu tokiai tarnybai,
kaip toks sprendimas verslą paveiks“. Iš čia tipiškomis laikomos istorijos:
101
„Kartais tie ženklai atsiranda kokių tai savivaldybės valdininkų noru, o įstatymas
numato, kad tokios kategorijos kelyje ženklo negali būti. Rašai raštus į savivaldybę –
gal ne tiems parašėm – bet tai valstybės tarnyba, jie turėjo arba perduoti, arba atsakyti,
kad ne jų kompetencijoj tą spręsti ir kreipkitės į kitą įstaigą. Tačiau nebuvo jokio
atsakymo. Tai atspindi požiūrį į valstybę, pilietį, verslą.“
Šiame kontekste ryškėja ir etikos problemos, su kuriomis verslo atstovai yra susidūrę
santykiuose su valstybės tarnybos įstaigomis. Tai, pirmiausia, piktnaudžiavimas galia, kuris dažniau
pastebimas vertinant aukštose pozicijose dirbančius tarnautojus ir siejamas su mažu kiekiu
atskaitingumo, ir arogancija klientų atžvilgiu, kai su eiliniu žmogumi elgiamasi kaip su žemesniu,
neturinčiu tiek galios pakeisti kažką. T.y., „tu turi gauti iš jų ir tu vis tiek turi nulenkti galvą...
[kadangi] konkurencijos nėra – tu turi pas juos nueiti, tu neturi kur kitur nueiti“. Kitos problemos –
tai sprendimų vilkinimas ir biurokratizmas, kas yra „procedūrų laikymosi pasekmė“. Šių problemų
galimas sprendimas – tiesiog „mažinti procedūrų skaičių“. Be to, tai ir psichologinis spaudimas,
kvalifikacijos ir gebėjimų trūkumas bei valstybės tarnybų politizavimas.
Komentuojant biurokratinius valstybės tarnybos įstaigų mechanizmus ir vėl buvo sugrįžta prie
tarnybų tarnystės ir verslo funkcijos šalyje temos sakant, kad „tu dirbi ir tu juos [valstybės
tarnautojus] išlaikai, bet jie tai tau nedirba“; „mes [verslininkai] išlaikom valstybę, tai realiai ir ta
valstybė turi duoti duoklę – tos instancijos mums turi padėti, mus turi konsultuoti ir t.t., bet ... taip
nėra, tikrai nesidaro tas abipusis darbas, todėl visi ir pyksta: už ką mes atiduodam tokius pinigus
valstybei, jeigu iš jos nieko negauni?“ Čia ir vėl buvo pasitelkiami užsienio šalių pavyzdžiai: Italija,
kur mokesčių sistema verslui yra palankesnė ir kur vyksta bendradarbiavimas tarp valstybės
institucijų ir verslininkų.
Galiausiai, atsižvelgiant į savo patirtį versle, verslo atstovai pateikė kelis pasiūlymus, kaip
galėtų būti didinamas valstybės tarnybos veiklos efektyvumas bei visuomenės grupių
pasitikėjimas valstybės tarnyba. Tai:
a) matuoti tarnautojų darbo efektyvumą, vadovavimo efektyvumą, klientų
pasitenkinimą;
b) įdiegti skundų liniją, kuria būtų galima pranešti klientams apie savo
nepasitenkinimą. Tam turėtų būti valstybės tarnyboje įsteigta atskira pareigybė, kurią užimantis
pareigūnas nagrinėtų skundo priežastis, kadangi „esamos pasitikėjimo linijos ne tokiu tikslu
tarnauja“. Šitai yra svarbu tam, kad „klientas žinotų, kad į jo pagrįstą nepasitenkinimą buvo
reaguota, imtasi tobulinimo veiksmų institucijoje, o ne bausti pavienius tarnautojus, kai blogai
veikia organizacija“. Tokiu būdu pasitikėjimas valstybės tarnyba augtų; „kai klientai lieka su
nepasitenkinimu, pasitikėjimas neauga“.
c) supaprastinti apskaitą smulkiam ir vidutiniam verslui, kas būtų „paprasčiau ir
efektyviau abiem pusėms“, kadangi dabar tam tikrą („popierinį“) „darbą padaro iš pradžių verslas,
paskui tarnybos tai pakartoja“: „kuo jie [valstybės tarnybos įstaigos] daugiau popierių (pvz.,
sutarčių smulkiems sandoriams suderinimo) reikalauja, tuo daugiau darbo verslui, kuris padaro
klaidų, tai jie irgi turi papildomai dirbti, laiką švaistyti“.
d) modifikuoti sistemą, kad verslas gautų informacinę pagalbą mokesčių sistemoje, o
ne „pulti bausti arba klausinėti, kodėl tiek (mažai) uždirbi, pagal kokią sutartį“. T.y., „jei yra
sąskaita, juos turi dominti, ar teisingai paskaičiuotas mokestis, kurį sumokėjau, bet ne jų reikalas, ar
aš vedu aktus, ar ne – tai vidinės tvarkos reikalas“.
e) daugiau dėmesio skirti valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymui –
tiek jų mokymams (kvalifikacija, bendravimo gebėjimai), tiek kontrolei – siekiant užtikrinti
aptarnavimo, paslaugų kokybę.
102
Išskirtinai kalbant apie klientų skundų teikimo sistemą, kuria bet kuris visuomenės narys
galėtų pateikti konfidencialų pranešimą įstaigos etikos pareigūnui ar konsultantui, reikia atkreipti
dėmesį į tai, kad ji verslo atstovų buvo traktuojama kaip galinti padėti užkirsti kelią etinėms
problemoms valstybės tarnyboje, didinti jos įstaigų veiklos kokybę bei visuomenės pasitikėjimą
valstybės tarnyba. Tačiau tuo pačiu buvo abejojama jos indėliu į bendro valstybės tarnybos veiklos
efektyvumo ir pasitikėjimo ja didinimą. T.y., kadangi „turi būti nešališkas skyrius, gal net ir ne
pačios institucijos (suabejoja: Sodrą skųsim Sodrai?)“, tai reiškia, kad turi būti sukurta nauja
tarnyba“. Tačiau tai „nebūtinai efektyvu“. Tokia sistema „gal ir padidintų veiklos kokybę, jei
manysime, kad tarnautojai bijos neigiamų vertinimų“. Taip pat tokia sistema „kažkiek padėtų
didinti ir pasitikėjimą, jeigu būtų aiškūs atvejai, kad pasiskundei – buvo veiksmas (nebūtinai kliento
naudai, jeigu skundas nepagrįstas), apie tai klientas turėtų būti informuojamas“. Apskritai
„verslininkas turi turėti teisę išreikšti nuomonę, kad jis dėl pagrįstų priežasčių prieštarauja“ tam
tikriems valstybės tarnybos įstaigų veiksmams – „tai piliečio teisė“, tačiau į ją neatsižvelgiama;
taigi „gal per tokias linijas būtų galima šį probleminį klausimą išspręsti“ – „tam tikras problemų
viešinimas nėra niekam malonus, bet poveikį kažkokį turi“.
Fokus grupės (1 su verslo atstovais) ir interviu (20) su jais metu identifikuoti šie visuomenės
pasitikėjimui teigiamą VT poveikį darantys veiksniai: atvira komunikacija, jautrumas kliento
interesams, paslaugų skaitmenizacija; neigiamą poveikį: skaidrumo trūkumas į(si)darbinant
(nepotizmas), interesų konfliktai, biurokratizmas, komunikacijos stoka, arogancija kliento atžvilgiu.
Visuomenės ir atskirų grupių, darančių įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba,
rezultatų palyginimas
Kaip jau nurodyta ankstesnėse ataskaitos dalyse, apklausų rezultatai rodo, kad visumoje
pasitikėjimas valstybės tarnyba Lietuvoje yra žemas. Tai yra, jei vidutinis visuomenės pasitikėjimas
valstybės tarnyba yra 6 balai (iš 10 maksimaliai galimų), tai apklausoje dalyvavusių politikų
pasitikėjimas šia institucija yra 7 balai; socialinių mokslų srities atstovų – 6 balai; verslo atstovų – 5
balai; o žiniasklaidos atstovų – tik 4 balai.
Pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį būtent tokiems vertinimams, yra tokie:
Visuomenės narių tarpe tai 8 dedamosios: individualių veiksnių grupėje – kiek
Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina kliento (piliečio) lūkesčius (atliepimas),
kiek valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus (atsakomybės principas), kiek valstybės
tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių) atžvilgiu (pagarbos principas); kiek valstybės
tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai (profesionalumo principas);
institucinių veiksnių grupėje: kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal
gebėjimus (nepotizmo nebuvimas), kiek valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų
savo klientų (piliečių) interesus (veiklos efektyvumo aspektas), galimybė klientui išreikšti
nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota (savireguliacijos aspektas); kiek valstybės tarnybos
įstaigoms rūpi piliečių poreikiai (integralumo principas).
Apklausoje dalyvavusių politikų tarpe tai 5 dedamosios: individualių veiksnių
grupėje – kiek Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai
(profesionalumo principas), ar valstybės tarnautojai politikams suteikia aiškią informaciją
(informuotumo principas); institucinių veiksnių grupėje: kiek valstybės tarnybos įstaigoms yra
svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose įvardintas gaires
(integralumo principas), kiek valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo sprendimų argumentus
(skaidrumo principas), kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus
(nepotizmo nebuvimas) (žr. 21 lentelę).
103
Apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų tarpe tai 1 dedamoji – individualus
veiksnys – kiek valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių atžvilgiu (pagarbos principas).
Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų tarpe tai 2 dedamosios, po
vieną iš individualių ir institucinių veiksnių kategorijos: kiek valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti
ir atlieka savo darbą profesionaliai (profesionalumo principas); kiek valstybės tarnybos įstaigos
pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės informavimo apie
savo sprendimus (informuotumo/ įtraukties principas) (žr. 27 lentelę).
Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų tarpe tai 3 dedamosios – dvi iš individualių
veiksnių ir viena iš institucinių veiksnių grupės: kiek Valstybės tarnautojai atsakingai priima
sprendimus (atsakomybės principas); verslo atstovui suteikiamos informacijos išsamumas, kurios
pagrindu jis gali priimti tinkamiausią sprendimą (informavimo principas); kiek verslo atstovai yra
įtraukiami į procesus, kuriais vertinama valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybė (įtraukties
principas) (žr. 34 lentelę).
Išvardintos valstybės tarnybos veiklos dedamosios, kurių daugelis – etiniai principai, - turėtų
būti pirmiausiai pergalvojamos siekiant didinti visuomenės (ir atskirų grupių) pasitikėjimą valstybės
tarnyba.
Be to, visuomenės pasitikėjimui įtaką darančių grupių atstovai, kurie dalyvavo apklausoje,
mano, kad visumoje visuomenės pasitikėjimas yra žemesnis nei jų pačių: apklausoje dalyvavę
politikai mano, kad visuomenės pasitikėjimas yra 5 balai; žiniasklaidos atstovai – kad 4 balai;
socialinių mokslų srities ekspertai – kad 5 balai; verslo atstovai – kad beveik 5 balai.
Pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį būtent tokiems vertinimams, yra tokie:
Visuomenės narių tarpe tai 8 dedamosios: valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų
kokybė, tenkinanti piliečių lūkesčius (integralumo principas), atsakomybė priimant sprendimus ir
pagarba klientų atžvilgiu, profesionalus darbas; instituciniame lygmenyje - institucinė
savireguliacija (nepasitenkinimo reiškimas per sistemą iš kliento pusės ir įstaigos reakcija į jį),
skaidrūs ir objektyvūs darbo santykiai (nešališkumas/ nepotizmo nebuvimas), VT įstaigų rūpestis
piliečių poreikiais (integralumo principas) ir VT įstaigų veiklos tobulinimas (veiklos kokybė).
Apklausoje dalyvavusių politikų tarpe tai 3 dedamosios: kiek, politikų nuomone,
valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius; kiek valstybės
tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus; ir kiek valstybės tarnautojai
yra geras etiško elgesio pavyzdys (žr. 20 lentelę).
Apklausoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų tarpe tai 1 dedamoji: kiek valstybės
tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus, skundus,
pareiškimus, kt.
Apklausoje dalyvavusių socialinių mokslų srities ekspertų tarpe tai 1 dedamoji: kiek
valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.
Apklausoje dalyvavusių verslo atstovų tarpe tai 3 dedamosios: kiek valstybės tarnybos
įstaigos sudaro palankią aplinką verslo veiklai; kiek į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama
skaidriai ir pagal gebėjimus; ir valstybės tarnautojų kyšininkavimo (kyšių reikalavimo) patirtis (žr.
33 lentelę).
104
2. PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA VEIKSNIŲ ANALIZĖ BEI
ĮŽVALGOS DĖL VALSTYBĖS TARNYBOS EFEKTYVUMO VERTINIMO
METODIKOS TOBULINIMO
2.1. Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė
Atsižvelgiant į aukščiau aptartus tyrimų rezultatus ir remiantis tyrimų apie etikos principų ir
jų taikymo įtaką visuomenės pasitikėjimui apžvalgos rezultatų pagrindu suformuotu tyrimo modeliu
(žr. 1 pav.), atitinkamai pakoreguotas visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba (tarnautojais ir
įstaigomis) veiksnių modelis (žr. 2 pav.) Jame individualių veiksnių, darančių įtaką visuomenės ir
atskirų jos grupių pasitikėjimui valstybės tarnyba, grupėje reikšmingiausi yra veiklos kokybės
veiksniai; iš etinių principų taikymo grupės poveikį visuomenės pasitikėjimui daro tik valstybės
tarnautojų rodoma pagarba klientams (piliečiams). Institucinių veiksnių grupėje poveikį daro visi
mokslinės literatūros apžvalgos išdavoje išskirti veiksniai tiek veiklos kokybės, tiek etinių principų
taikymo grupėse, išskyrus paslaugos pasiekiamumą veiklos kokybės grupėje. Taigi pasitikėjimas
valstybės tarnyba (jos įstaigomis) labiau priklauso nuo institucinių nei individualių veiksnių. Tą yra
jau pastebėję mokslininkai (Trevinõ, Nieuwenboer ir Kish-Gephart, 2014; Vasiljevienė, 2006):
individų elgesys priklauso nuo procesų ir sistemų įdiegimo bei veikimo organizacijose, o požiūrį į
organizacijas lemia ne tiek individų etiškai nepriekaištingas ir veiklos kokybę užtikrinantis elgesys,
kiek visos sistemos etiniu požiūriu nepriekaištingas ir kokybiškas veikimas.
Atsižvelgiant į faktorinės analizės rezultatus visuomenės, verslo, politikų, socialinių m.
ekspertų ir žurnalistų grupių apklausų duomenų pagrindu, tyrimo modelyje gali būti stambinamos
atskiros pirminio modelio dedamosios – atskiri kintamieji (veiksniai) ir juos matuojantys teiginiai.
Faktorinės analizės rezultatų pagrindu suformuoto modelio pasiūlymas pateikiamas 4 paveiksle.
Jame atsiranda naujai pasiūlyti kintamieji – organizacijų socialinė atsakomybė, santykių su soc.
grupėmis kokybė, operatyvumas atliepiant jų poreikius. Pastarasis kintamasis gali būti įtrauktas ir į
santykių su socialinėmis grupėmis (suinteresuotaisiais) kokybės veiksnį. Tačiau, kaip jau minėta
apibendrinamosiose apklausų išvadose, šių veiksnių operacionalizavimas reikalauja gilesnio
teorinio pagrindimo ir matavimo instrumento tikslinimo.
Aukščiau išvardintos valstybės tarnybos veiklos dedamosios turėtų būti pergalvojamos
siekiant keisti visuomenės pasitikėjimą formuojančių socialinių grupių nuomonę: pradedant VT
institucijų veiklos kokybės praktikų plėtojimu, tarnautojų profesionalumo ir baigiant etinių principų
taikymą užtikrinančių sistemų veiksmingumo stiprinimu. Taip formuotųsi atitinkama – ne
komunikacijos priemonėmis, bet matomu – patiriamu – elgesiu kuriama reputacija. Be pastarojo
veiksnio komunikacijos priemonės generuos visuomenės skepticizmą ir netgi sarkazmą VT
atžvilgiu, o ne pasitikėjimą jos institucijomis.
Apibendrinti studijos-tyrimo dalies apie visuomenės pasitikėjimo VT veiksnius rezultatai
pateikiami ir 34 lentelėje.
34 lentelė. Pasitikėjimo veiksnių apibendrinimas
Eil.
Nr.
Individualaus lygmens pasitikėjimo VT
veiksniai
Institucinio lygmens pasitikėjimo VT veiksniai
Teorinis modelis Pasitvirtinęs modelis Teorinis modelis Pasitvirtinęs modelis
1 Profesionalumas Profesionalumas Veiklos efektyvumas Veiklos efektyvumas
2 Atsakomybė Atsakomybė Paslaugos prieinamumas Informuotumas/įtrauktis
3 Atliepimas/empatija Atliepimas/empatija Informuotumas/įtrauktis Savireguliacija
105
Eil.
Nr.
Individualaus lygmens pasitikėjimo VT
veiksniai
Institucinio lygmens pasitikėjimo VT veiksniai
4 Informavimas Informavimas Savireguliacija Skaidrumas
5 Pagarba Pagarba Skaidrumas Integralumas
6 Nešališkumas Integralumas Nepotizmas
7 Aptarnavimo kokybė Nepotizmas
8 Integralumas
9 Padorumas
10 Teisingumas
2 pav. Veiksniai, darantys įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba: po apklausų patikslintas modelis
3 pav. Veiksniai, darantys įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba: pasiūlymai tyrimo modelio modifikacijoms
2.2. Įžvalgos dėl Valstybės tarnybos efektyvumo vertinimo metodikos
tobulinimo
Ateityje atliekant visuomenės nuomonės apklausas, vertinančias visuomenės pasitikėjimą
valstybės tarnybomis arba/ir tarnautojais, rekomenduojama:
papildyti pasitikėjimo objektų/referentų sąrašą „valstybės tarnyba“, interviu metu
respondentams pateikiant jos apibrėžimą ir konkrečių įstaigų pavyzdžius. Taip būtų korektiškai
atliekamas pasitikėjimo VT monitoringas. Be to, esamą VT įstaigų/institucijų sąrašą struktūruoti
taip, kad VT įstaigos sektų po „valstybės tarnybos“ terminu. Ilgalaikio monitoringo reikalauja
nevienareikšmiškai arba ir neigiamai visuomenėje vertinamos žemėtvarkos, VMI, SODROS
institucijos. Kita vertus, pasitikėjimo stebėjimas šiose įstaigose turi prasmę tik taikant korekcines
priemones, iškilus į viešumą neigiamiems atvejams. Taip būtų galima sekti visuomenės
pasitikėjimo lygio dinamiką labiausiai matomų / dažniausiai kontaktuojamų VT įstaigų atžvilgiu ir
sieti lygio kitimą su rezonansiniais įvykiais visuomenėje (neatmetant ir kitų veiksnių) ir to pagrindu
priimant sprendimus dėl pasitikėjimą didinančio priemonių taikymo intensyvumo.
tiriant visuomenės ne/pasitikėjimo VT veiksnius, tiek juos, tiek pasitikėjimą vertinti
ranginėje skalėje. Taip surinkti duomenys leistų vertinti atsakymus ne procentine, o skaitine
išraiška, leidžiančia naudoti statistinius koreliacijos ir regresijos metodus. To pasekoje atliekant
priklausomybės koeficientų skaičiavimus, būtų galima (patikimiau) sekti ne/pasitikėjimo pokytį ir
jo priežastis.
kaupti tyrimų duomenų masyvą (ne tik rezultatus), kad viešųjų pirkimų konkursą kasmet
laiminčios (vis kitos) organizacijos galėtų atlikti labiau sofistikuotą – sudėtigesnę – statistinę
analizę, nustatydamos statistiškai reikšmingus skirtumus ir lygindamos veiksnių poveikio stiprumą
visuomenės pasitikėjimui. Tai sudarytų pagrindą pagrįstesniam ir turtingesniam duomenų
interpretavimui ir analitinėms įžvalgoms.
peržiūrėti ir koreguoti vykdytose apklausose naudojamų atsakymų formuluotes, kad jose
neliktų dviprasmybių, pvz., santykių tarp valstybės tarnautojų ir klientų kokybė vertinimuose
neturėtų likti subjektyvių ir daugiaprasmių epitetų („geras“ ir pan.); tarnautojų elgesiui turėtų būti
naudojami neutralūs („kompetentingas“, „profesionalus“, „dalykiškas“, „operatyvus“ ir pan.) arba
konkrečias etiketo normas, konkrečius poelgius įvardijantys/apibūdinantys būdvardžiai
(„mandagus“, „dėmesingas“, „įsigilinęs“ ir pan.), o ne nepagrįstus lūkesčius suponuojantys
apibūdinimai kaip „pasiaukojimas darbui“.
išnaudoti anksčiau vykdytuose tyrimuose atvirais klausimais apie ne/pasitikėjimo
priežastis surinktą informaciją formuluojant standartizuotus atsakymus uždaro tipo klausimuose.
Visuomenės nuomonių apklausų rezultatuose pateikiamos priežastys jau keleri metai kartojasi, todėl
neefektyvu užduoti atviruosius klausimus. Standartizavus atsakymus, būtų galima atlikti statistinę
lyginamąją duomenų analizę.
į pasitikėjimo VT veiksnius įtraukti ne tik pasitikėjimą valstybės tarnautojais
sąlygojančius (individo lygmens) veiksnius (mandagumą, operatyvų aptarnavimą ir pan.), bet ir
organizacinius procesus kaip institucinius pasitikėjimo veiksnius, kurie, kaip parodė serija apklausų
ir interviu su įtaką visuomenės pasitikėjimui darančių socialinių grupių atstovais, yra svarbesni nei
individualaus lygmens veiksniai.
kadangi visuomenės pasitikėjimas VT priklauso nuo suvokiamo korupcijos lygio,
ekonominės situacijos šalyje, teismų veiklos kokybės, o šie veiksniai atliktuose tyrimuose nebuvo
vertinami ir/ar kontroliuojami, rekomenduojama įvesti šiuos veiksnius siekiant objektyviau vertinti
pasitikėjimo rodiklio pokyčio priežastis ir atitinkamai vertinti valstybės tarnybos institucijų veiklą
(negalima sankcionuoti ar skatinti institucijos ar tarnautojo už tai, kas nepriklausė nuo jo/s
pastangų).
įvesti visus LR Vyriausybės nutarime Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių
patvirtinimo apibrėžiamus etikos principus į klausimyną, taip sudarant prielaidą vertinti a) etikos
principų taikymo lygį/laipsnį VT, b) jų laikymosi/nesilaikymo poveikį visuomenės pasitikėjimui, c)
109
priežastis, lemiančias etikos principų taikymo problemas. Tą galima padaryti panaudojant DeBode
et al. (2013) klausimyną apie etišką organizacijos kultūrą.
3. REKOMENDACIJOS DĖL PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA
DIDINIMO GALIMYBIŲ
Apibendrinus studijos-tyrimo rezultatus, siūlytini 3 pagrindinių krypčių veiksmai, galintys padidinti
esamą visuomenės pasitikėjimą VT:
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas:
o Aktualiausios mokymų temos: aptarnavimo kokybė, etika,
vadovavimas/lyderystė (vadovams).
- Pažymėtina, kad svarbu tobulinti ne tik valstybės tarnautojų gebėjimus
kokybiškai atlikti savo funkcijas bendraujant su klientais, bet ir taikyti
etinius – integralumo, atliepiamumo, atsakomybės bei nešališkumo
principus kasdienėje veikloje priimant sprendimus. Tam reikia ne vien
bazines, bet ir labiau sofistikuotas etines žinias suteikiančių mokymų,
ilgainiui keičiančių valstybės tarnautojų nuostatas apie darbą kaip orų
tarnavimą piliečiams ir visuomenės požiūrį į juos (t.y. keistų šiuo metu
dominuojantį priešiškai vertinamą valdininko įvaizdį).
- Etikos mokymai turi sudaryti prielaidas VT vadovams įgalioti
specialistus priimti ir diskretiškus, empatiškus sprendimus klientų
atžvilgiu. Šie sprendimai turi išlaikyti standartą operacionalizuojančias
procedūras ir turėtų tapti precedentu ateityje priimamiems sprendimams
(tuo eliminuojant šališkus, neskaidrius ar visuomenės įtarimą dėl etinių
principų pažeidimų sukelti galinčius sprendimus).
Pirmas žingsnis šia kryptimi buvo VTD organizuota etikos ir korupcijos prevencijos
mokymų valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams serija 2013-2014 m. ir “Mokyk
mokytoją“ mokymai. Tačiau pastarieji nėra pakankami etinės kompetencijos
užtikrinimui instituciniu lygmeniu: tam reikia vidinių mokymų konkrečioje įstaigoje
ir lėšų etikos pareigūnui (arba skyriui – jei organizacija yra didelė).
Institucinės etikos tobulinimas VTD lygmenyje: visose daugiau nei 80-100 darbuotojų
turinčiose VT įstaigose turėtų dirbti tinkamai parengti etikos pareigūnai. Šios pareigybės steigimui
turi būti suformuotas atitinkamas biudžetas. Taip būtų kuriama organizacijų etikos vadybos sistema
ir atitinkamais veiksmais keičiamas valstybės tarnautojų įvaizdis iš valdininkų į tarnautojus.
Etikos pareigūnas/tarnautojas – tai organizacijų etikos vadybos elementas – pareigybė, kurios funkcijos
apima mokymus, konsultacijas bei pasiūlymus organizacijos vadovams bei darbuotojams etiniais klausimais,
skundų dėl etinių principų pažeidimo nagrinėjimą, pasiūlymų, kaip vadybos priemonėmis vykdyti pažeidimų
prevenciją, gerinti organizacijos reputaciją ir didinti visuomenės pasitikėjimą ja, sisteminę etikos
principų taikymo priežiūrą, glaudžiai bendradarbiaujant su komunikacijos, žmogiškųjų išteklių vadybos
specialistais. Tokia pareigybė privalo būti pavaldi aukščiausiam organizacijos vadovui – kad šis pareigūnas
patirtų kuo mažiau spaudimo elgtis/spręsti neobjektyviai.
110
Socialinės partnerystės stiprinimas:
o įtraukiant įtaką visuomenės pasitikėjimui darančių socialinių grupių –
žiniasklaidos, verslo, akademijos, politikos – atstovus į VT įstaigų veiklos
stebėjimą, vertinimą, viešinimą. Šių atstovų funkcija būtų adekvati versle
veikiančių stebėtojų taryboms, kurios savo įžvalgomis ir patarimais padeda
tobulinti viešojo sektoriaus organizacijų veiklą. Žiniasklaidos atstovai turėtų
būti traktuojami ne vien kaip informacijos gavėjai (siunčiant jiems
pranešimus apie veiklą, jos pokyčius), bet ir dalyviai VT reformų ar kituose
veiklos procesuose, juos vertinantys ir viešinantys visuomenei.
o užtikrinant VT įstaigose (ne Seimo kontrolieriaus lygmenyje) grįžtamąjį ryšį:
klientams turi būti sudarytos sąlygos ne tik pareikšti nuomonę apie paslaugos
kokybę, pateikti skundą dėl konkretaus nekokybiško, lūkesčių neatitinkančio
aptarnavimo atvejo ar informuoti tarnybą apie pastebėtus korumpuotus,
neprofesionalius ar neetiškus poelgius, bet ir sužinoti, kokių veiksmų imtasi
reaguojant į pranešimą, kokios vadybos priemonės pritaikytos siekiant
užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams ateityje. Dėl to gilėtų visuomenės
emocinis pasitikėjimas atitinkama tarnyba. Tokia sistema, kai skundai
išnagrinėjami ir imamasi veiksmų institucijos lygmenyje eliminuojant
praktikas ar sąlygas, skatinančias elgtis neetiškai ir/ar neefektyviai,
neprofesionaliai, o ne (tik) nubaudžiamas nusižengęs asmuo, siųstų žinutę
visuomenei, jog VT atsakingai elgiasi ir su mokesčių mokėtojų pinigais, ir
yra orientuota į tarnavimą visuomenei. Šiuo aspektu svarbus bausmės
nusižengusiam tarnautojui adekvatumas – ji gali būti ir „minkšta“, pvz.,
siuntimas į mokymus kvalifikacijai kelti, atitinkamai savybei ugdyti ir pan,
ne tik nuobaudos formos.
o pritaikant skaitmenizuotų paslaugų sistemas įvair(esn)ių gebėjimų
naudotojams. Esamos sistemos/ programos neatsižvelgia į vyresnio amžiaus,
žemesnio nei aukštasis išsilavinimo klientų gebėjimus. Įtraukiant šių grupių
atstovus į programų testavimą stiprėtų visuomenės narių nuostatos, kad
diegiamos sistemos padeda jiems, o ne apsunkina jų veiklą/gyvenimą, VT
įstaigoms rūpi jų poreikiai.
Komunikacijos praktikų gerinimas:
o užtikrinti, kad kiekviena VT institucija turėtų ryšių su visuomene/komunikacijos
specialisto pareigybę ir ją užimtų kvalifikuoti, iškalbūs, VT sistemas
išmanantys, operatyviai į probleminius klausimus reaguojantys ir nukreipiantys
žurnalistus, kitų asociatyvių struktūrų (verslininkų asociacijų, nevyriausybinių
organizacijų ir pan.) atstovus, galinčius suteikti išsamesnę informaciją
pareigūnus.
o žemiausius pasitikėjimo vertinimus pelnančioms VT įstaigoms (žemėtvarkoje,
savivaldybėse, urėdijose) pasinaudoti statutinių organizacijų (policijos,
ugniagesių gelbėtojų) taikomomis komunikacijos praktikomis bendradarbiaujant
su televizijai laidas kuriančiais prodiuseriais. Kaip pastebėta vieno iš
informantų, žmones visada traukia žmonės tokie kaip jie, o ne dievai Olimpe.
Psichologiniu požiūriu, pasitikėjimas atsiranda ir didėja lengviau/greičiau tada,
kai viena šalis mano, kad kita yra į ją panaši. Tačiau siekiant didinti pasitikėjimą
svarbu šioms institucijoms susireguliuoti (arba sureguliuoti, jeigu savireguliacija
jau nebeįmanoma) savo veiklą taip, kad ji nekeltų įtarimų ir ciniškų reakcijų
visuomenėje žiūrint laidas apie tai, koks sudėtingas šių įstaigų darbuotojų
darbas.
111
Pozityvių pokyčių valstybės tarnyboje klausimais svarbi žmogiškųjų išteklių vadybos
modelio reforma. Apie šios reformos pokyčius būtina plačiau komunikuoti visuomenei,
pasitelkiant ir per ją į VT patekusių darbuotojų liudijimus.
Komunikacijos požiūriu nerekomenduojama įtraukti politikų kaip trečios šalies,
komunikuojančios apie pokyčius VT. Dėl jų pačių atstovaujamų institucijų
(savivaldybių tarybų, Seimo) žemos reputacijos ir silpno visuomenės (ir jai įtaką
darančių kitų grupių) pasitikėjimo jais, jų „liudijimai“ gali sukelti pašaipias reakcijas
visuomenėje.
Siekiant pagerinti šias praktikas svarbu, kad VT įstaigų praktikos sutaptų su
deklaruotomis veiklos politikomis, strategijomis, standartais, tvarkomis, klientų pagrįstais
lūkesčiais. Kitu atveju rekomenduojami pokyčiai VT komunikacijos sistemoje gali tik padidinti
nepasitikėjimą VT.
4. VEIKSMŲ PLANAS PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNYBA
DIDINIMUI
Priemonės
objektas
Priemonės tikslas Priemonė Įgyvendinimo
mastas*
Visuomenė Ugdyti visuomenės
supratimą apie
valstybės tarnybą.
Reguliariai viešinti ataskaitas
apie valstybės tarnybų vykdomą
veiklą.
Centralizuotas
ir institucinis
Aktyviai bendradarbiauti su
žiniasklaidos atstovais siekiant
masinėse informavimo
priemonėse išvengti neteisingos
valstybės tarnybos sąvokos
vartojimo.
Institucinis
Valstybės tarnybos prisistatymas
organizuojant tiesioginius
susitikimus mokyklose,
bendruomenės būreliuose,
„Atvirų dienų“ renginių metu,
kad supažindinti visuomenę su
veiklos specifika ir principais.
Institucinis
Gerinti visuomenei
perduodamos
informacijos kokybę
Suformuoti viešųjų ryšių
specialistų komandas
kiekvienoje institucijoje,
nebijančius ir gebančius
perteikti informaciją.
Institucinis
Parengti komunikacijos planus,
užtikrinančius sistemingą ir
tikslingą informacijos sklaidą.
Institucinis
Išplėsti informacijos sklaidos
apie VT institucijų veiklą
kanalus (įtraukiant socialinius
tinklus).
Institucinis
Formuoti valstybės
tarnybos, kaip
patikimo partnerio
ar „artimo draugo“
įvaizdį
Parengti VT įstaigų įvaizdžio
formavimo strategijas, kurių
įgyvendinime aktyviai įtraukti
tam paruoštus valstybės
tarnautojus, kurie turi tiesioginį
kontaktą su
klientais/bendruomene.
Institucinis
Skatinti valstybės tarnybos
institucijų darbuotojus dalyvauti
socialinėse iniciatyvose ir
projektuose, aktyvinti
bendravimą su
bendruomenėmis, verslo
atstovais ir gyventojais.
Tapti atviresniais bendruomenei,
sudarant galimybes naudotis
Institucinis
113
Priemonės
objektas
Priemonės tikslas Priemonė Įgyvendinimo
mastas*
valstybės tarnybos institucijoms
priklausančia infrastruktūra, pvz.
suteikti patalpas projektų ar
renginių įgyvendinimui. Tačiau
nepersistengiant, pagal viešai
skelbiamą grafiką ar paprastas ir
visiems suprantamas sąlygas,
demonstruojančias ūkiškumą.
Pritaikyti skaitmenizuotų
paslaugų sistemas įvair(esn)ių
gebėjimų naudotojams.
Institucinis
Didinti valstybės
tarnybos skaidrumą
Reguliariai viešinti ataskaitas
apie valstybės tarnybų pasiektus
rezultatus.
Centralizuotas
ir institucinis
Sukurti prieigas (pvz.,
elektroniniuose institucijų
portaluose) gyventojų nuomonių
ar skundų išreiškimui apie
suteiktas paslaugas.
Institucinis
Valstybės tarnybos prisistatymas
regioniniuose informavimo
šaltiniuose (radijas, televizija,
laikraščiai, regioninės grupės
socialiniuose tinkluose).
Institucinis
Stiprinti socialinę
partnerystę
Skatinti valstybės tarnybos
institucijų darbuotojus aktyviai
dalyvauti socialinėse ir
bendruomeninėse veiklose: pvz.,
skaityti paskaitas
mokyklose/universitetuose,
dalyvauti viešose diskusijose ir
forumuose.
Institucinis
Valstybės
tarnautojai
Kelti Valstybės
tarnautojų
kvalifikaciją ir
stiprinti gebėjimus
Mokymų valstybės tarnautojams
organizavimas bendrųjų
gebėjimų temomis:
bendravimas, konfliktų
valdymas, vadovavimo
efektyvumas ir etiška lyderystė.
Skatinti darbuotojus siekti
geresnių rezultatų, nei viešai
pateikiamos normos: paklausimo
atsakyas per greitesnį laiką nei
privaloma, pan.
Skelbti vidinius konkursus ir
nominacijas, taip orientuojant
darbuotojus į rezultatą.
Centralizuotas
Mokymų valstybės tarnybos
institucijų vadovams
organizavimas socialinės
Centralizuotas
114
Priemonės
objektas
Priemonės tikslas Priemonė Įgyvendinimo
mastas*
atsakomybės ir pridėtinės vertės
kūrimo tematikomis.
Etines žinias suteikiančių
mokymų valstybės tarnautojams
organizavimas.
Centralizuotas
VT įstaigos Tobulinti institucinę
etiką
Parengti organizacijų etikos
vadybos sistemos kūrimo planą.
Centralizuotas
Įsteigti etikos pareigūno
institucijoje pareigybę.
Centralizuotas
Organizuoti konkursus ir
nominacijas pažangiausioms,
draugiškiausioms valstybės
tarnybos institucijoms.
Centralizuotas
Mažinti valstybės tarnautojų
skaičių ir viešai pristatyti, kad
sugebama pasiekti neblogesnių
rezultatų nei buvo anksčiau.
Skatinti regionines institucijas
tai atlikti savarankiškai, tačiau
darbo užmokesčio biudžetą
perskaičiuojant taikant
koeficientą, kuris motyvuotų
tokioms permainoms.
Centralizuotas
*- centralizuotas priemonės įgyvendinimo mastas – kai priemonės inicijavimas ir įgyvendinimas
reglamentuojamas ir reguliuojamas atsakingų nacionalinių institucijų; institucinis – kai priemonę
įgyvendina atskiros įstaigos.
LITERATŪRA
1. ACEMOGLU, D.; COLLIER, P.; JOHNSON, S.; KURTZ, R. A.; KLEIN, M.; WHEELER, G.
(2013) Review of Doing Business. Pasiekiama
http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Methodology/Open
-Letter-Review-of-the-Arguments-on-DB.pdf, žiūrėta 2016 08 10.
2. AJZEN, I.; FISHBEIN, M. Understanding attitudes and predicting social behavior. Englewood
Cliffs: Prentice-Hall, 1980.
3. ANDERSON, C. J.; SINGER, M.M. The sensitive left and the impervious right: Multilevel models
and the politics of inequality, ideology, and legitimacy in Europe. Comparative Political Studies,
2008, vol. 41(4/5), p. 564-599.
4. BARTUŠKAITĖ, M.; ŽILYS, A. Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos
demokratijoje. Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas, 2011, vol. 2 (1), p. 27-47.
5. BJØRNSKOV, C. Determinants of generalized trust: A cross-country comparison. Public Choice,
2006, vol. 130, p. 1–21.
6. BOUCKAERT, G. Trust and public administration. Administration, 2012, vol. 60, No. 1, p. 91-115.
7. BROWN, A. J.; VANDEKERCKHOVE , W.; DREYFUS, S. The relationship between transparency,
whistleblowing and public trust. In Ala‘i, P., Vaughn, R. G. (red.) Research Handbook on
Transparency. Cheltenham: Edward Elgar, 2014, pp. 30-58.
8. CARIÑO, L. V.; DE GUZMAN, R.P. Negative bureaucratic behavior in the Philippines: The final
report of the IDRC team. Philippine Journal of Public Administration, 1979, vol. 23 (July-October),
p. 350-385.
9. CHENG, B., CHOU, L. F.; TSUNG YU WU; HUANG, M.; FARH J. Paternalistic leadership and
subordinate responses: Establishing a leadership model in Chinese organizations. Asian Journal of
Social Psychology, 2004, vol. 7(1), p. 89–117.
10. CHRISTENSEN, T.; LÆGREID, P. Trust In Government: The Relative Importance of Service
Satisfaction, Political Factors, and Demography. Public Performance & Management Review, vol.
28 (4), p. 487–511.
11. DEBODE, J.D.; ARMENAKIS, A.A.; FEILD, H. S.; WALKER, A. G. (2013). Assessing ethical
organizational culture: Refinement of a scale. Journal of Applied Behavioral Science, vol. 49(4), p.
460-484.
12. DEMMKE, C. Civil Services in the EU of 27 – Reform outcomes and the future of the civil service.
EIPASCOPE 2010/2.
13. EBPO, 2013. Trust in government, policy effectiveness and the governance agenda”, in Government
at a Glance 2013, OECD Publishing. Pasiekiama internetu: http://dx.doi.org/10.1787/gov_glance-
2013-6-en, žiūrėta 2016 03 31.
14. EK, 2015. Quality of public administration: A toolbox for practitioners. Luxembourg. Pasiekiama
internetu: http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=7757, žiūrėta 2016 03
31.
15. EUROPEAN PRINCIPLES FOR PUBLIC ADMINISTRATION. SIGMA papers, 1999, Nr. 27.
16. EUROPEAN QUALITY OF LIFE SURVEY. Pasiekiama internetu:
http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_files/surveys/eqls/2011/documents/ireland.pdf.
Žiūrėta 2016 04 13.
17. EUROPEAN SOCIAL SURVEY (ESS), 2002-2014. Prieinama internetu:
http://www.europeansocialsurvey.org/data/download.html?r=7. Žiūrėta 2016 04 01.
18. EUROPEAN VALUES SURVEY (EVS), 2008. Prieinama internetu
http://booksandjournals.brillonline.com/content/books/9789004230361 ir
http://www.atlasofeuropeanvalues.eu/new/zieeuropa.php?year=2008, žiūrėta 2016 02 22.
19. FUKUYAMA, F. Trust: the social virtues and the creation of prosperity. New York: Free Press,
1995.
20. HAMM, J. A.; LEE, J.; TRINKNER, R.; WINGROVE, T.; LEBEN, S.; BREUER, C. On the cross-
domain scholarship of trust in the institutional context. In E. Shockley et al. (red.) Interdisciplinary
Perspectives on Trust, 2016, Springer, p. 131-156.
116
21. HOSMER, L.T. Trust: the connecting link between organizational theory and philosophical ethics.
Academy of Management Review, 1995, vol. 20, no. 2, p. 379-403.
22. HUHTALA, M.; FELDT, T.; LÄMSÄ, A.-M.; MAUNO, S.; KINNUNEN, U. Does the ethical
culture of organisations promote managers’ occupational well-being? Investigating indirect links via
ethical strain. Journal of Business Ethics, 2011, vol. 101, p. 231–247.
23. INTERNATIONAL SOCIAL SURVEY PROGRAMME. Role of Government. Pasiekiama
internetu: http://www.issp.org/uploads/editor_uploads/files/source.questionnaire.ROG.2016.pdf
Žiūrėta 2016 04 13.
24. IPSOS MORI TRUST IN PROFESSIONS. Pasiekiama internetu: https://www.ipsos-
mori.com/researchpublications/researcharchive/15/Trust-in-Professions.aspx. Žiūrėta 2016 04 13.
25. IPSOS MORI VERACY INDEX. Pasiekiama internetu: https://www.ipsos-
mori.com/researchpublications/researcharchive/3504/Politicians-trusted-less-than-estate-agents-
bankers-and-journalists.aspx. Žiūrėta 2016 04 13.
26. JONES, G.R.; GEORGE, J.F. The experience and evolution of trust: implications for cooperation
and teamwork. Academy of Management Review, 1998, vol. 23, p. 531-546.
27. KAPTEIN, M. Developing and testing a measure for the ethical culture of organizations: the
corporate ethics virtue model. Journal of Organisational Behaviour, 2008, vol. 29 (7), p. 923–947.
28. KAPTEIN, M. Ethics programs and ethical culture: a next step in unraveling their multi-faceted
relationship. Journal of Business Ethics, 2009, vol. 89, p. 261–281.
29. KOOSKORA, M.; VIRKOJA, P. Organizational ethics in the public sector organization in
Estonia. In Pučėtaitė, R., Novelskaitė, A., Pušinaitė, R. Organizacijų etika, novatoriškumas
ir darniosios inovacijos. Vilnius: Akademinė leidyba, p. 441-466. 30. LR Vyriausybės nutarimas Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo. VŽ, 2002-
06-28, Nr. 65-2656.
31. MCALLISTER, D.J. Affect- and cognition-based trust as foundations for interpersonal cooperation
in organizations. Academy of Management Journal, 1995, vol. 38, no. 1, p. 24-59
32. MISHLER, W.; ROSE, R. Trust, distrust and skepticism: Popular evaluations of civil and political
institutions in post-communist societies. Journal of Politics, 1997, vol. 59(2), p. 418-451.
33. NIE, D. Culture matters: The leader- follower relationship in the Chinese organizational context:
moderating role of trust in leader. Journal of Business Ethics, 2012, vol. 108, p. 525–536. Doctoral
dissertation. Jyväskylä: University of Jyväskylä, 2015.
34. NOVELSKAITĖ, A.; PUČĖTAITĖ, R. Validation of data collection instrument for measurement of
ethical organizational culture in Lithuanian organizations. Ekonomika ir vadyba – Economics and
Management, 2014, vol. 19 (3), p. 290–299.
35. NTAY, J. M.; EYAA, S.; KALUBANGA, M. Ethical culture of SMEs and perceived
contract enforcement in Ugandan buyer-supplier contractual arrangements. Eastern Africa
Social Science Research Review, 2011, vol. 27 (2), p. 51–90. 36. OTKEN, A. B.; CENKCI, T. The impact of paternalistic leadership on ethical climate: the
37. PALIDAUSKAITĖ, J. Valstybės tarnautojų etikos pagrindai. Kaunas, 2011.
38. PALIDAUSKAITĖ, J.; DIDŽIULIENĖ, R. Viešojo administravimo etikos aspektai Lietuvoje.
Viešoji politika ir administravimas, 2002, vol. 1, p. 61-66.
39. RAIT/ VRM Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo
kokybės vertinimas, 2014. Viešai neprieinamas.
40. RAIT/ VRM. Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo
kokybės vertinimas, 2015. Viešai neprieinamas.
41. SALMINEN, A.; IKOLA-NORRBACKA, R. Trust and integrity violations in Finnish public
administration: The views of citizens. Halduskultuur, 2009, vol. 10, p. 74-93.
42. SALTELLI, A.; D’HOMBRES, B.; JESINGHAUS, J.; MANCA, A. R.; MASCHERINI,
M.; NARDO, M. Indicators for European Union policies. Business as usual? Social
Indicators Research, 2011, vol. 102, p. 197–207. 43. SELIGSON, M. A. The impact of corruption on regime legitimacy: A comparative study of four
Latin American Countries. Journal of Politics, 2002, vol. 64(2), p. 408-433.
44. TAN, S. J.; TAMBYAH, S. K. Generalized trust and trust in institutions in Confucian Asia. Social
Indicators Research, 2011, vol. 103, p. 357–377.
117
45. TRANSPARENCY INTERNATIONAL, 2014. Lietuvos korupcijos žemėlapis. Pasiekiama internetu:
http://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/ Žiūrėta 2016 04 12.
46. USLANER, E. M. The moral foundations of trust. Cambridge: Cambridge University Press, 2002.
47. VAIDELYTĖ, E.; ŽVALIAUSKAS, G. Image of Lithuanian civil service in society and mass media.
Viešoji politika ir administravimas, 2010, vol. 31, p. 9-20.
48. VAN RYZEN, G.G. Outcomes, process, and trust of civil servants. Journal of Public Administration
Research & Theory, 2011, vol. 21, p. 745-760.
49. VASILJEVIENĖ, N. Erdvės darniosioms inovacijoms kūrimas – sąžiningos organizacijos
konstravimas. In Pučėtaitė, R., Novelskaitė, A., Pušinaitė, R. Organizacijų etika,
novatoriškumas ir darniosios inovacijos. Vilnius: Akademinė leidyba, p. 60-81.
50. VASILJEVIENĖ, N. Etikos infrastruktūros diegimas sveikatos priežiūros organizacijose.
Vilnius: VU, 2004.
51. VASILJEVIENĖ, N. Organizacijų etika: institucinės etikos vadybos sistemos. Vilnius: VU,
Jungtinis Verslo etikos centras, 2006. 52. VISOCKYTĖ, E. Lietuvos valstybės tarnybos reformos poreikis valstybės tarnautojų požiūriu.
Viešoji politika ir administravimas, 2012, vol. 11 (3), p. 488–501.
53. TREVINÕ, L. K.; NIEUWENBOER, den N. A.; KISH-GEPHART, J. J. (Un)ethical behavior in
organizations. Annual Review of Psychology, 2014, vol. 65, p. 635–660.
54. ŽILIUKAITĖ, R.; RAMONAITĖ, A.; NEVINSKAITĖ, L.; BERESNEVIČIŪTĖ, V.;
VINOGRADNAITĖ, I. Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Vilnius: Versus
Aureus, 2006.
118
PRIEDAI
1 priedas. Teiginių tiriamiems reiškiniams matuoti sąvadas
Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip
kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis
Pasitikėjimas Bendrasis
Skalėje nuo 1 iki 10 pažymėkite, kiek pasitikite valstybės tarnyba. (respondentui
pateikiamas valstybės tarnybos apibrėžimas ir konkrečių institucijų pavyzdžiai)
EVS, ESS, WVS
etc.
Kognityvinis
pasitikėjimas
1. Atsižvelgiant į ankstesnę savo patirtį su valstybės tarnybomis, aš nematau jokios
priežasties abejoti jų atstovų kvalifikacija ir profesiniu pasiruošimu darbui.
2. Valstybės tarnautojai atlieka savo darbą profesionaliai.
3. Galiu būti ramus/-i, kad valstybės tarnautojai neapsunkins man gyvenimo ir/ar
veiklos savo neatsakingu darbu.
4. Mano draugai ir šeimos nariai, susidūrę su valstybės tarnautojais, mano, kad jie
yra verti pasitikėjimo.
McAllister, 1995
(dalis)
Emocinis pasitikėjimas 1. Jeigu atitinkamų valstybės tarnybų atstovams išsakyčiau savo problemas,
neabejoju, kad jie reaguotų konstruktyviai ir jautriai.
2. Manau, kad valstybės tarnyboms rūpi kiekvienas mūsų visuomenės narys.
McAllister, 1995
(dalis)
Pasitikėjimo veiksniai Skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia visiškai nesutinku, o 10 – visiškai sutinku pažymėkite Jūsų nuomonę atitinkančią poziciją
Efektyvumas (požiūris į
valstybės tarnybos
efektyvumą)
Paslaugų kokybė
VT supranta piliečių/ naudotojų/ klientų poreikius ir lūkesčius.
VT tobulina vidinius veiklos procesus, kad patenkintų klientų interesus.
VT įsipareigojusi paslaugų kokybės standartams ir matuoja klientų pasitenkinimą.
ARBA
Naudojami teiginiai iš VRM užsakymu vykdomo klausimyno apie aptarnavimo greitį,
paslaugos kokybę.
Sankcijų taikymas už
etinių principų
nesilaikymą
Valstybės tarnautojas lygus prieš įstatymą, kai jam taikomos nuobaudos už tarnybos
etinių principų nesilaikymą.
Valstybės tarnautojas bus nubaustas už etinių principų nesilaikymą.
Valstybės tarnautojai yra skatinami už etišką elgesį.
Valstybės tarnybose atliekami tinkami patikrinimai, siekiant aptikti etinių principų
pažeidimus.
Palankios aplinkos
verslui plėtra (pagal
Pasaulio banko
valdysenos indekso
sudedamąsias dalis)
VT sukuria palankią aplinką verslui
Administravimo sistemos palankios verslui
Biurokratija apsunkina verslo veiklą (atvirkštinė formuluotė)
120
Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip
kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis
Skaidrumas/visuomenės
informuotumas
Atvirumas
Valstybės tarnybų veikla yra skaidri
Valstybės tarnybų skelbiami viešųjų pirkimų konkursai yra atviri visos
organizacijoms.
Mūsų šalyje per daug slepiama informacija apie valstybės tarnybų veiklą (atv.
kodavimas)
Jeigu valstybės tarnautojas nusižengs, visuomenė sužinos, kokių veiksmų imtasi
reaguojant į pažeidimą
Pg. Kaptein, 2008
Informacijos išsamumas
Viešai prieinama informacija apie valstybės tarnybų veiklą yra išsami
Viešai prieinama informacija apie valstybės tarnybų veiklą yra tiksli ir atitinkanti
faktus.
VT suteikia piliečiams naudingą informaciją.
Valstybės tarnybos visuomenei pateikia savo sprendimų priėmimo motyvus.
VT palaiko abipusę komunikaciją su suinteresuotosiomis šalimis (piliečiais,
asocijuotomis struktūromis, organizacijomis ir pan.)
Nutarimas dėl VT
etinių taisyklių
Informacijos
savalaikiškumas
Valstybės tarnybų informacija pateikiama laiku
Valstybės tarnybų tinklalapiuose lengva rasti visuomenei (verslui, žiniasklaidai)
aktualią informaciją (teisės aktų atnaujinimus ir pan.)
Valstybės tarnybų informacija visuomenei (verslui, žiniasklaidai) atskleidžia
aktualius faktus apie jų veiklos rezultatus
Integralumas Valstybės tarnautojų elgesys atspindi bendras visuomenės etines normas.
Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.
Valstybės tarnautojų elgesys nesudaro prielaidų įtarti juos korumpuotais santykiais.
Kaptein, 2008
Institucinė savireguliacija Piliečiai turi galimybę išreikšti savo nuomonę apie valstybės tarnybų veiklą
Piliečiai/klientai turi pakankamai galimybių išreikšti savo nuomonę apie valstybės
tarnautojų neetišką elgesį
Valstybės tarnyba į pranešimus apie neetišką elgesį reaguoja tinkamai.
Kaptein, 2008
Valstybės tarnautojų
etikos principų
laikymasis
Nesavanaudiškumas/
interesų derinimas
Valstybės tarnautojai viešąjį interesą laiko svarbesniu nei asmeninį.
Valstybės tarnautojas nuoširdžiai siekia visuomenės gerovės.
Valstybės tarnautojas nesinaudoja valstybės ar savivaldybės nuosavybe asmeniniams
tikslams.
Valstybės tarnautojas nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdamas naudos sau,
savo šeimai ar artimiesiems.
Kaptein, 2008
121
Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip
kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis
Nešališkumas Valstybės tarnautojai užtikrina įstatymų įgyvendinimą.
Prisiminkite atvejį per pastaruosius metus (2015-2016), kai Jus aptarnavo valstybės
tarnautojas:
Priimdamas sprendimus, įgyvendindamas vyriausybės nutarimus ir įstatymus mano
atžvilgiu valstybės tarnautojas neturėjo išankstinio nusistatymo.
Mano atžvilgiu valstybės tarnautojas elgėsi nešališkai.
Valstybės tarnautojas pateikė man informaciją, kuri padėjo priimti man tinkamiausią
sprendimą.
Dėl VT etinių
taisyklių
Pagarba žmogui ir
valstybei
Valstybės tarnautojas laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų
teisės aktų.
Valstybės tarnautojas gerbia žmogų, jo teises ir laisves.
Valstybės tarnautojas elgiasi politiškai neutraliai.
valstybės tarnautojas vykdo savo pareigas rūpestingai ir atsakingai.
Valstybės tarnybos elgiasi pagarbiai kliento atžvilgiu.
Dėl VT etinių
taisyklių
Kaptein, 2008
Teisingumas Valstybės tarnautojas vienodai tarnauja visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės,
lyties, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų.
Valstybės tarnautojas elgiasi teisingai nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus.
Valstybės tarnautojas nepiktnaudžiauja jam suteiktomis galiomis.
Dėl VT etinių
taisyklių
Padorumas Prisiminkite atvejį per pastaruosius metus (2015-2016), kai Jus aptarnavo valstybės
tarnautojas:
Valstybės tarnautojas savo elgesiu nedemonstravo, jog tikisi iš jūsų atlygio (dovanos,
pinigų ar paslaugų) mainais už suteikiamą paslaugą.
Valstybės tarnautojas savo elgesiu nesudarė prielaidų manyti, kad gavęs atlygį
paslaugą atliks greičiau.
Atsakomybė VT efektyviai įgyvendina vyriausybės nutarimus ir įstatymus.
VT prisiima atsakomybę už savo sprendimus.
VT atstovai atsako už naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir
konfidencialumą.
VT atstovai naudoja savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams.
LR Vyriausybės
nutarimas Dėl
valstybės tarnautojų
veiklos etikos...
Viešumas Žr. skiltis informacijos išsamumas ir savalaikiškumas
Pavyzdingumas Prisiminkite atvejį per pastaruosius metus (2015-2016), kai Jus aptarnavo valstybės
tarnautojas:
122
Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip
kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis
Aptarnaudamas Jus valstybės tarnautojas buvo mandagus.
Valstybės tarnautojas savo pareigas ir funkcijas atliko laiku.
Valstybės tarnautojas taktiškai atmetė neteisėtus prašymus.
Valstybės tarnautojas konfliktinėmis aplinkybėmis elgiasi objektyviai ir nešališkai.
Valstybės tarnybos pripažįsta klaidas.
Valstybės tarnybos savo klaidas operatyviai ištaiso.
Etinių principų taikymo
problemos
Korupcija
Ar Jums teko duoti kyšį valstybės tarnautojui?
Jeigu taip, ar tai padėjo išspręsti iškilusį klausimą?
Jūs žinote atvejų iš savo pažįstamų rato, kai davus kyšį buvo laimėtas viešųjų
pirkimų konkursas.
Salminen ir Ikola-
Norrbacka, 2009
Nepotizmas Jūs žinote ne vieną faktinį atvejį, kad valstybės tarnautojas padėjo įsidarbinti savo
giminaičiui, draugui, pažįstamam ir pan.
Apskritai, į valstybės tarnybą patenkama tik per pažintis.
Norint padaryti karjerą valstybės tarnyboje būtina bendradarbiauti su politikais.
Norint padaryti karjerą valstybės tarnyboje būtina priklausyti įvairiems neformaliems
galios tinklams.
Medžioklė ir žvejyba yra būdai, kurie daro įtaką sėkmei valstybės tarnyboje.
Salminen ir Ikola-
Norrbacka, 2009
Sociodemografinės
savybės
Amžius (prašoma įvardinti amžių metais)
Lytis (vyras/moteris/kita)
Išsilavinimas (aukštasis, nebaigtas aukštasis, spec. vidurinis, vidurinis, nebaigtas
vidurinis)
Šeiminis statusas (vedęs/ištekėjusi, gyvenu partnerystėje, išsiskyręs/-usi,
vienišas/-a, našlys/-ė),
Etninė grupė (lietuvis/-ė, rusas/-ė, lenkas/-ė, kita),
Gyvenamoji vieta (didmiestis, miestas, kaimas)
Pajamų lygis („ant popieriaus“: iki 350 Eur, 350-500 Eur, 501-750 Eur, 751 Eur ir
daugiau)
Ekonominis užimtumas/aktyvumas (dirbantis / darbo rinkos dalyvis/-ė;
ekonomiškai neaktyvus: studentas/-ė, pensininkas/-ė, savanoris/-ė, neįgalus/-i,
bedarbis/-ė (registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškantis darbo, pasirengęs kelti
123
Vertinamas reiškinys Reiškinio kaip
kintamojo dedamoji Klausimas/teiginys (matavimo instrumentas) Klausimo šaltinis
profesinę kvalifikaciją: iki 6 mėn. registruotas teritorinėje darbo biržoje; nuo 6 iki
12 mėn. registruotas teritorinėje darbo biržoje; daugiau nei 12 mėn. nedirbantis),
laikinai nedirbantis/-i (tėvystės/ motinystės atostogos ir pan.),
Naudojimasis valstybės tarnybos paslaugomis (per pastaruosius metus – taip/ne)
- Tyrimo laikas: 2016 m. birželio 3 – 10 d.
- Respondentų skaičius: N = 1004
- Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai
- Apklausos būdas: interviu respondento namuose
- Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad
kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
- Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytaus, Utenos, Tauragės,
Švenčionių, Raseinių, Kupiškio, Molėtų, Akmenės, Rokiškio, Telšių, Marijampolės, Trakų, Varėnos,
Mažeikių, Kretingos, Prienų, Šakių ir Ukmergės rajonuose. Tyrimas vyko 20 miestų ir 23 kaimuose.
- Statistinių paklaidų, esant skirtingiems rezultatams, dydžiai:
N %
3
97
%
5
95
%
10
90
%
15
85
%
20
80
%
25
75
%
30
70
%
40
60
%
50
50
100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.0
200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1
300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8
400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0
500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5
750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7
1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1
2 priedas. Lietuvos visuomenės apklausos rezultatai
1 lentelė. Visuomenės apklausos tyrimo metodika (UAB Vilmorus pateiktis)
2 lentelė. Socio-demografinės respondentų charakteristikos
N % Galiojantis %
Iš viso 1004
Lytis
Moterys 518 51,6
Vyrai 486 48,4
Amžius 18-96 m. (vidurkis = 52,2; std. nuokr. = 18,74)
Išsimokslinimas
Pradinis 24 2,4 2,4
Pagrindinis 74 7,4 7,4
Vidurinis 267 26,6 26,6
Profesinė mokykla 137 13,7 13,7
Aukštesnysis/ technikumas 240 23,9 23,9
Aukštasis (universitetas, kolegija) 261 26,0 26,0
N.i. 1 0,1
Asmeninės pajamos 0-3500 € (vidurkis = 385,7 €; std. nuokr. = 304,37)
Iki 350 € 558 55,6 63,1
351-500 € 165 16,4 18,7
501-750 € 90 9,0 10,2
751 € ir daugiau 71 7,1 8,0
N.i 120 12,0
Užsiėmimas
Bedarbis, laikinai nedirbantis 81 8,1 8,1
125
N % Galiojantis %
Namų šeimininkė 17 1,7 1,7
Pensininkas (nedirbantis), neįgalusis 359 35,8 35,9
Studentas, moksleivis 51 5,1 5,1
Verslininkas, įmonės savininkas 38 3,8 3,8
Ūkininkas 7 ,7 ,7
Aukščiausios ar vid. grandies vadovas 18 1,8 1,8
Aukščiausio ar vid. lygio specialistas 130 12,9 13,0
Aptarnaujantis, techninis darbuotojas 108 10,8 10,8
Kvalifikuotas darbininkas 127 12,6 12,7
Nekvalifikuotas darbininkas 64 6,4 6,4
N.i. 4 ,4
Gyvenamoji vieta
Vilnius 170 16,9 16,9
Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys 275 27,4 27,4
Rajono centrai 279 27,8 27,8
Kaimas 280 27,9 27,9
3 priedas. Anketinėmis apklausomis tiriamų reiškinių operacionalizavimas
Vertinamas reiškinys Klausimas/teiginys (galimos modifikacijos konkrečiai grupei skirtame klausimyne)
Profesionalumas Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai
Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo įmonės problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai.
Atsakomybė Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.
Atliepimas/Empatija Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo įmonės problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai
Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į jas reaguotų jautriai.
Valstybės tarnybos įstaigos jautriai reaguoja į klientų poreikius.
Informavimas Paprastai valstybės tarnautojai klientams suteikia aiškią informaciją.
Paprastai valstybės tarnautojai man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei suteikia aiškią informaciją.
Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei kuo objektyviau pateikti
informaciją visuomenei
Paprastai valstybės tarnautojai politikams suteikia aiškią informaciją.
Pagarba Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų atžvilgiu.
Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo.
Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta klaida.
Nešališkumas Paprastai valstybės tarnautojai suteikia klientams išsamią informaciją, reikalingą priimti tinkamiausią sprendimą.
Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą priimti tinkamiausią politinį sprendimą.
Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems.
Aptarnavimo kokybė Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano kaip klientų lūkesčius.
Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius.
Integralumas Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.
Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio visuomenei pavyzdys.
Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.
Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina valstybės politinius sprendimus.
Valstybės tarnybos įstaigos dažnai biurokratiškai įgyvendina valstybės politinius sprendimus.
Padorumas/korumpuotas
elgesys
Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems.
Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš mano įmonės atlygio (dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už
suteikiamą paslaugą.
Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo viešajame diskurse mainais už suteikiamą
paslaugą.
Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už suteikiamą
paslaugą.
Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų, kai valstybės tarnautojas siekė mano palankumo tikėdamasis mainų į geresnę tarnybos
127
vietą.
Valstybės tarnybos įstaigų skelbiami viešųjų pirkimų konkursai yra atviri visoms organizacijoms
Teisingumas Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus, skundus, pareiškimus, kt.
Veiklos efektyvumas Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus
Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų veikla patenkintų klientų interesus.
Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė
Valstybės tarnybos įstaigos kuria palankią aplinką verslo veiklai
Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus žiniasklaidos atstovus/-es tenkina teikiamų paslaugų kokybė.
Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai tobulina savo veiklos kokybę.
Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose įvardintas gaires.
Paslaugos prieinamumas Iškilus klausimams, mums kaip įmonei yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta.
Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad būtų gauti atsakymai.
Informuotumas/įtrauktis Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami atsakymai į įmonei rūpimus klausimus.
Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man, kaip žurnalistui/-ei, rūpimus klausimus.
Iškilus klausimams apie valstybės tarnybos veiklą, man kaip žurnalistui/-ei yra aišku, į ką konkrečiai kreiptis, kad visuomenei būtų
pateikta ir valstybės tarnybos institucinė nuomonė.
Žiniasklaidos priemonės reguliariai gauna pranešimus spaudai iš valstybės tarnybos įstaigų apie pokyčius jos vidaus veikloje.
Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės informavimo apie savo
sprendimus.
Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje piliečiai lengvai randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su politikais įgyvendindamos suformuotą valstybės politiką.
Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus, potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai tariasi su valstybės tarnautojais.
Savireguliacija Jeigu manęs kaip verslo atstovo/-ės netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota.
Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota.
Kaip verslo atstovas, esu dalyvavęs (pvz., apklausose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę.
Esu vertinęs/usi valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę.
Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
Skaidrumas Valstybės tarnybos įstaigos (verslui, žiniasklaidai) pateikia savo sprendimų argumentus.
Nepotizmas Į valstybės tarnybą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.
4 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: anketinės apklausos
4.1. Visuomenės apklausos klausimynas
Informacija respondentui. Šis tyrimas yra vykdomas siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką
visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Šioje apklausoje Jūsų bus prašoma įvertinti valstybės tarnautojų
veiklos kokybę ir etikos principų taikymą. Atsakydami, galvokite apie tokias valstybės tarnybos įstaigas kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga, nacionalinių parkų
administracija ir pan. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad valstybės tarnautojams nėra priskiriami
politikai (Seimo nariai, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų
darbuotojai.
K L A U S I M Y N A S
Įvadiniai klausimai
1. Prieš kiek laiko paskutinį kartą naudojotės valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis? (pasirinkite vieną
variantą)
a) per pastaruosius 12 mėn.
b) daugiau nei prieš 1 metus
c) nepamenu kada, bet naudojausi
d) niekada nesinaudojau (jeigu pasirinkote šį atsakymo variantą, pereikite prie 25 klausimo)
2. Į kokią valstybės tarnybos įstaigą kreipėtės paskutinį kartą? (įrašykite) ______________________
Valstybės tarnautojų kompetencija ir etikos principų taikymas
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį
atsakymą:
3. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai. (profesionalumas)
4. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus. (atsakomybė)
5. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai.
(atliepimas/profesionalumas)
6. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į jas reaguotų jautriai.
(atliepimas/empatija)
7. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių) atžvilgiu. (pagarba)
8. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją. (informavimas)
9. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią
sprendimą. (nešališkumas)
10. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius.
(paslaugos kokybė)
11. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys. (integralumas)
12. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems. (padorumas)
13. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar
paslaugų) mainais už suteikiamą paslaugą. (padorumas/ nekorumpuotas elgesys)
14. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami prašymus, skundus,
pareiškimus. (teisingumas)
Instituciniai visuomenės pasitikėjimo VT veiksniai
15. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų (piliečių) interesus.
16. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus (piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė.
17. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai.
18. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos
būtų atsakyta.
129
19. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus.
20. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia sprendimų argumentus.
21. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į
jį būtų sureaguota.
22. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
23. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.
Visuomenės pasitikėjimas
24. Savo pasitikėjimą valstybės tarnyba įvertinkite 10 balų skalėje, kur 1 reiškia visiškai nepasitikiu, 10 -
visiškai pasitikiu.
Sociodemografinės savybės:
25. Lytis:
a) vyras,
b) moteris
26. Amžius (įvardinkite pilnus metus) _______
27. Išsilavinimas
a) aukštasis,
b) nebaigtas aukštasis,
c) spec. vidurinis,
d) vidurinis,
e) nebaigtas vidurinis
28. Pajamos
a) iki 350 eur,
b) 350-500 eur,
c) 501-750 eur,
d) 751 eur ir daugiau
29. Gyvenamoji vieta
a) didmiestis,
b) miestas,
c) kaimas
30. Ekonominis užimtumas
a) dirbantis / darbo rinkos dalyvis/-ė;
b) studentas/-ė,
c) pensininkas/-ė, savanoris/-ė,
d) neįgalus/-i,
e) bedarbis/-ė,
f) laikinai nedirbantis/-i
130
4.2. Politikų apklausos klausimynas
Gerb. Respondente,
Kviečiame Jus kaip politiką dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje apklausoje, kuria
siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Jūsų kaip
politiko profesijos atstovo/-ės bus prašoma įvertinti valstybės tarnautojų arba valstybės tarnybos įstaigų
veiklos kokybę ir etikos principų taikymą. Šiame klausimyne Jums reikės arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį
atitinkantį atsakymą, arba jį įrašyti. Apklausa yra anonimiška; sukaupti duomenys bus naudojami tik
apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.
Viešoji įstaiga „PVC“
Projekto vadovas Vytautas Stankevičius
e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720
K L A U S I M Y N A S
I. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo vertinimas
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų, kaip politikos
profesijos atstovo, nuomonę atitinkantį atsakymą:
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai politikų, kaip klientų, atžvilgiu.
4. Paprastai valstybės tarnautojai politikams suteikia aiškią informaciją.
5. Paprastai valstybės tarnautojai politikams suteikia išsamią informaciją, reikalingą priimti
tinkamiausią politinį sprendimą.
6. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.
7. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems.
8. Mano politinėje veikloje yra buvę atvejų, kai valstybės tarnautojas siekė mano palankumo
tikėdamasis mainų į geresnę tarnybos vietą.
9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.
II. Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių
vertinimas
1. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų interesus.
2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, kad jų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose
dokumentuose įvardintas gaires.
3. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.
4. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina visuomenės lūkesčius.
5. Valstybės tarnybos įstaigos dažnai biurokratiškai įgyvendina politinius sprendimus.
6. Valstybės tarnyba tinkamai įgyvendina politinius sprendimus.
7. Valstybės tarnybos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su politikais įgyvendindamos suformuotą
politiką.
8. Priimdami naujus įstatymus, teisės aktus, potvarkius ir kt. norminius aktus, politikai tariasi su
valstybės tarnautojais.
9. Valstybės tarnybos įstaigos pateikia savo sprendimų argumentus.
10. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
11. Į valstybės tarnybos įstaigas įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.
131
III. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai,
Jūsų manymu, visuomenė pasitiki valstybės tarnyba
IV. Įvertinkite, kiek stipriai pasitikite valstybės tarnyba kaip politikos atstovas (1 reiškia
visiškai nepasitikiu, 10 - visiškai pasitikiu)
V. Pateikite bendrinę informaciją apie save 1. Jūsų lytis:
a) vyras
b) moteris
2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______
3. Jūsų politinio darbo patirtis metais (įrašykite pilnų metų sk.) _______
4. Jūsų, kaip politiko/-ės, pareigos:
a) Europos parlamento narys/-ė
b) Seimo narys/-ė
c) Ministras/-ė, viceministras/-ė
d) Savivaldybės tarybos narys/-ė, meras/-ė
132
4.3. Žiniasklaidos darbuotojų apklausos klausimynas
Gerb. Respondente,
Kviečiame Jus, kaip žurnalisto profesijos atstovą/-ę, dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje
apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės
tarnyba. Kadangi žiniasklaida daro svarbią įtaką visuomenės požiūriams Jūsų, kaip žurnalisto, bus prašoma
įvertinti valstybės tarnautojų arba valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybę ir etikos principų taikymą Jūsų:
- kaip įvairių procesų visuomenėje stebėtojo ir
- situacijų, kuriose Jūs dalyvavote kaip profesijos atstovas/-ė, atžvilgiu.
Apklausa yra anonimiška; sukaupti duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų
atsakymus.
Viešoji įstaiga „PVC“
Projekto vadovas Vytautas Stankevičius
e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720
K L A U S I M Y N A S
Žemiau esančiame klausimyne Jums reikia arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį
įrašyti. Atsakydami į klausimus, galvokite apie tokias valstybės tarnybos įstaigas kaip Valstybinė mokesčių
inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, urėdijos,
seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga, nacionalinių parkų administracija ir pan.
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad valstybės tarnautojams nėra priskiriami politikai (Seimo nariai,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.
I. Ar esate rengęs/-usi publikacijas, reportažus, TV ir radijo laidas valstybės tarnybos veiklos
klausimais?
a) Ne (pereikite prie VI klausimo)
b) Taip
II. Kada paskutinį kartą rengėte publikacijas, reportažus, TV ir radijo laidas valstybės
tarnybos veiklos klausimais? a) bent kartą per pastaruosius 12 mėn.
b) daugiau nei prieš 1 metus
c) nepamenu kada, bet rengiau
d) kita (įrašykite) ________
III. Kurios valstybės tarnybos įstaigos veikla domėjotės paskutinį kartą? (įrašykite)
______________________________
IV. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo
vertinimas iš žurnalisto kaip visuomenėje vykstančių procesų stebėtojo pozicijos.
Remdamasis/-i valstybės tarnautojų veiklos stebėjimo iš profesinės perspektyvos patirtimi, skalėje nuo 1
(visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą:
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai piliečių atžvilgiu.
4. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar žiniasklaidos atstovus/-es tenkina jų teikiamų paslaugų
kokybė.
5. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų visuomenės interesus.
6. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.
7. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
133
8. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo.
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio visuomenei pavyzdys.
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems.
11. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami piliečių prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.
12. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.
13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems.
V. Valstybės tarnybos įstaigų ir tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo
vertinimas iš dalyvio pozicijos. Atsižvelgdamas/-a į savo kaip profesijos atstovo/-ės patirtį dalyvaujant su valstybės tarnybos veikla
susijusiuose procesuose (pvz., rengiant publikacijas/reportažus apie valstybės tarnybos įstaigų veiklą,
atliekant jų veiklos žurnalistinį tyrimą ir pan.), skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku)
pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą:
1. Iškilus klausimams apie valstybės tarnybos veiklą, man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, yra aišku, į
ką konkrečiai kreiptis, kad būtų pateikta valstybės tarnybos institucijos nuomonė.
2. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man, kaip
žiniasklaidos atstovui/-ei, rūpimus klausimus.
3. Žiniasklaidos priemonės dažnai gauna pranešimus iš valstybės tarnybos įstaigų apie aktualijas ir
naujienas jos veikloje.
4. Valstybės tarnybos įstaigos bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio visuomenės
informavimo apie savo sprendimus.
5. Valstybės tarnybos įstaigos žiniasklaidai pateikia savo sprendimų argumentus.
6. Esu vertinęs/-usi valstybės tarnybos įstaigų darbo kokybę.
7. Paprastai valstybės tarnautojai man, kaip žiniasklaidos atstovui/-ei, suteikia aiškią informaciją.
8. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man, kaip žiniasklaidos
atstovui/-ei kuo objektyviau pateikti informaciją visuomenei.
9. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano, kaip žiniasklaidos atstovo/-ės,
lūkesčius.
10. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs teigiamo atsiliepimo viešajame
diskurse mainais už jų suteikiamą paslaugą.
VI. Kiek stipriai pasitikite valstybės tarnyba kaip žiniasklaidos atstovas/-ė (1 reiškia visiškai
nepasitikiu, 10 - visiškai pasitikiu).
VII. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai
visuomenė pasitiki valstybės tarnyba.
VIII. Skalėje nuo 1 (labai neigiamą įtaką) iki 10 (labai teigiamą įtaką) pažymėkite Jūsų nuomonę
labiausiai atitinkančią poziciją: politikų veikla daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės
tarnyba.
IX. Pateikite bendrinę informaciją apie save.
1. Jūsų lytis:
a) vyras
b) moteris
2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______
3. Jūsų išsilavinimas:
a) aukštasis
b) nebaigtas aukštasis
c) spec. vidurinis
d) vidurinis
4. Kiek laiko dirbate žurnalisto darbą? (įrašykite pilnų metų sk.) _______
134
5. Kokioje žiniasklaidos priemonėje dirbate? (gali būti keli variantai)
a) Spaudoje
b) Interneto priemonėje
c) Televizijoje
d) Radijuje
e) Kita (įrašykite) __________________
135
4.4. Socialinių mokslų srities ekspertų apklausos klausimynas
Gerb. Respondente,
Kviečiame Jus, kaip politikos/viešojo valdymo ekspertus ir sociologus, dalyvauti Valstybės tarnybos
departamento užsakytoje apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką visuomenės
pasitikėjimui valstybės tarnyba. Jūsų kaip eksperto bus prašoma įvertinti valstybės tarnautojų arba valstybės
tarnybos įstaigų veiklos kokybę ir etikos principų taikymą. Žemiau esančiame klausimyne Jums reikia arba
pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį įrašyti. Apklausa yra anonimiška; sukaupti
duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.
Viešoji įstaiga „PVC“
Projekto vadovas Vytautas Stankevičius
e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720
K L A U S I M Y N A S
1. Ar Jūsų profesiniai interesai apima viešojo administravimo ir/ar valdymo sritį?
a) Taip
b) Ne (pereikite prie 3 kl.)
2. Kiek laiko domitės viešojo administravimo ir/ar valdymo tema? (įrašykite pilnus metus)
_______________
3. Ar Jūsų profesiniai interesai apima pasitikėjimo temą?
a) Taip
b) Ne (pereikite prie 5 kl.)
4. Kiek laiko domitės pasitikėjimo tema? (įrašykite pilnus metus) ______________________________
5. Ar esate paskelbę bent vieną publikaciją, davę interviu žiniasklaidai valstybės tarnybos veiklos
vertinimo tema? (pasirinkite vieną variantą)
a) Taip, (įrašykite kur/kam) ______________________
b) Ne (pereikite prie IV klausimo)
I. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo vertinimai iš Jūsų, kaip
sociologo ir/ar politikos/viešojo valdymo eksperto/-ės pozicijos
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų, kaip politikos/viešojo
valdymo, sociologijos eksperto, nuomonę atitinkantį atsakymą:
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.
3. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų atžvilgiu.
4. Paprastai valstybės tarnautojai klientams suteikia aiškią informaciją.
5. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą piliečiui priimti tinkamiausią
sprendimą.
6. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina klientų lūkesčius.
7. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.
8. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems.
9. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami klientų prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.
II. Valstybės tarnybos veiklos vertinimas
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) iš eksperto pozicijos įvertinkite
valstybės tarnybos įstaigų veiklą:
136
1. Valstybės tarnybos įstaigos nuolat diegia inovatyvias priemones (sprendimus), kad jų veikla
patenkintų klientų interesus.
2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė.
3. Valstybės tarnybos įstaigos efektyviai tobulina savo veiklos kokybę.
4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi visuomenės poreikiai.
5. Iškilus klausimams, klientams yra aišku, į kurią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad būtų gauti
atsakymai.
6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje piliečiai lengvai randa atsakymus į jiems
rūpimus klausimus.
7. Valstybės tarnybos įstaigos pakankamai bendradarbiauja su žiniasklaida, siekdamos savalaikio
visuomenės informavimo apie savo sprendimus.
8. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia savo sprendimų argumentus.
9. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
10. Už padarytas klaidas valstybės tarnybos įstaiga atsiprašo tų, kurių atžvilgiu padaryta klaida.
11. Valstybės tarnybos įstaigos jautriai reaguoja į klientų poreikius.
12. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus
13. Į valstybės tarnybą įsidarbina tie, kurių politiniai įsitikinimai palankūs valdantiesiems.
III. Pasitikėjimo valstybės tarnyba vertinimas
1. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai, Jūsų
nuomone, visuomenė pasitiki valstybės tarnyba.
2. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai pasitikite
valstybės tarnyba Jūs kaip politologas/sociologas?
3. Skalėje nuo 1 (labai neigiamą įtaką) iki 10 (labai teigiamą įtaką) pažymėkite Jūsų nuomonę
labiausiai atitinkančią poziciją: politikų veikla daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės
tarnyba.
IV. Pateikite bendrinę informaciją apie save
1. Jūsų lytis:
a) vyras
b) moteris
2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______
137
4.5. Verslo atstovų apklausos klausimynas
Gerb. Respondente,
Kviečiame Jus, kaip vienos iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmams priklausančių organizacijų atstovą,
dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai
daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Taigi Jūsų, kaip verslo atstovo, bus prašoma įvertinti
valstybės tarnautojų arba valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybę ir etikos principų taikymą Jūsų, kaip
verslo subjekto, atžvilgiu. Apklausa yra anonimiška; sukaupti duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš
anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.
Viešoji įstaiga „PVC“
Projekto vadovas Vytautas Stankevičius
e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720
K L A U S I M Y N A S
Žemiau esančiame klausimyne Jums reikia arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį
įrašyti. Atsakydami į klausimus, galvokite apie tokias valstybės tarnybos įstaigas kaip Valstybinė mokesčių
inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, urėdijos,
seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga, nacionalinių parkų administracija ir pan.
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad valstybės tarnautojams nėra priskiriami politikai (Seimo nariai,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.
I. Kada paskutinį kartą naudojotės valstybės tarnybos įstaigų paslaugomis? (pasirinkite vieną
variantą)
a) per pastaruosius 12 mėn.
b) daugiau nei prieš 1 metus
c) nepamenu kada, bet naudojausi
d) niekada nesinaudojau (jeigu pasirinkote šį atsakymo variantą, sekančio klausimo neatsakinėkite –
pereikite prie V klausimo)
II. Į kokią valstybės tarnybos įstaigą kreipėtės paskutinį kartą? (įrašykite)
______________________________
III. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir etikos principų taikymo vertinimas
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį
atsakymą:
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai.
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus.
3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo verslo problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai.
4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo verslo problemas, jie į jas reaguotų jautriai.
5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai verslo atstovų, kaip klientų, atžvilgiu.
6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją verslui.
7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man, kaip verslo atstovui,
priimti tinkamiausią sprendimą.
8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano, kaip verslo atstovo, lūkesčius.
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys.
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems.
11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs, kaip verslo atstovo, atlygio
(dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą.
12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami mano, kaip verslo atstovo,
prašymus, skundus, pareiškimus, kt.
138
IV. Organizacinių visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojančių veiksnių
vertinimas
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį
atsakymą:
1. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų verslo atstovų interesus.
2. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar verslo atstovus tenkina teikiamų paslaugų kokybė.
3. Valstybės tarnybos įstaigos sudaro palankią aplinką verslo veiklai.
4. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi verslo poreikiai.
5. Iškilus klausimams, man, kaip verslo atstovui, yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą
kreiptis, kad į juos būtų atsakyta.
6. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami atsakymai į verslui
rūpimus klausimus.
7. Valstybės tarnybos įstaigos argumentuoja savo sprendimus, susijusius su verslo veiklos
reglamentavimu ir administravimu.
8. Valstybės tarnybos įstaigų skelbiami viešųjų pirkimų konkursai yra atviri visoms organizacijoms.
9. Jeigu manęs kaip verslo atstovo netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti
nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota.
10. Kaip verslo atstovas, esu dalyvavęs (pvz., apklausose) vertinant valstybės tarnybos įstaigų darbo
kokybę.
11. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
12. Už padarytas klaidas verslo subjektų atžvilgiu valstybės tarnybos įstaiga jų atsiprašo.
13. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.
V. Įvertinkite, kiek stipriai pasitikite valstybės tarnyba kaip verslo atstovas (1 reiškia
visiškai nepasitikiu, 10 - visiškai pasitikiu).
VI. Pateikite bendrinę informaciją apie save ir savo verslą. 1. Jūsų lytis:
c) vyras
d) moteris
2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______
3. Jūsų išsilavinimas:
f) aukštasis
g) nebaigtas aukštasis
h) spec. vidurinis
i) vidurinis
j) nebaigtas vidurinis
k) kita (įrašykite) _______
3. Jūs esate:
a) verslo savininkas/-ė, akcininkas/-ė
b) samdomas/-a organizacijos vadovas/-ė
c) kitas/-a aukščiausios grandies vadovas/-ė organizacijoje
d) administracijos darbuotojas/-a
e) kita (įrašykite)
4. Kiek laiko užimate šias pareigas? (įrašykite pilnų metų sk.) _______
5. Kiek žmonių dirba Jūsų organizacijoje?
a) 0-10
b) 11-50
c) 51-250
d) 251 ir daugiau
139
6. Kada įkurta Jūsų organizacija? (įrašykite) ____
7. Jūs verslą vykdote:
a) Mieste (įrašykite) ________________
b) Miestelyje (įrašykite) ________________
c) Kaime (įrašykite) ________________
8. Kokia (ekonomine) veikla užsiimate? (įrašykite) ______________________________
140
4.6. Valstybės tarnautojų apklausos klausimynas
Gerb. Respondente,
Kviečiame Jus dalyvauti Valstybės tarnybos departamento užsakytoje apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti,
kokie veiksniai daro įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Jūsų bus prašoma įvertinti visos
valstybės tarnybos veiklos kokybę, taip pat konkrečiai Jūsų įstaigos praktikas, galinčias didinti arba mažinti
visuomenės pasitikėjimą tiek Jūsų įstaiga, tiek visa valstybės tarnyba. Žemiau esančiame klausimyne Jums
reikia arba pažymėti Jūsų nuomonę/patirtį atitinkantį atsakymą, arba jį įrašyti. Apklausa yra anonimiška;
sukaupti duomenys bus naudojami tik apibendrinti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus.
VšĮ „Projektų vadybos centras“
Projekto vadovas Vytautas Stankevičius
e.paštas: [email protected], tel. (8 37) 320 720
I. Prašome įvertinti savo kolegų/-ių kompetenciją ir etikos principų taikymą veikloje
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį
atsakymą:
1. Mano kolegos/-ės yra kvalifikuoti/-os ir atlieka savo darbą profesionaliai.
2. Mano kolegos/-ės atsakingai priima sprendimus.
3. Mano kolegos/-ės elgiasi pagarbiai klientų atžvilgiu.
4. Paprastai mano kolegos/-ės suteikia aiškią informaciją klientams.
5. Paprastai mano kolegos/-ės suteikia išsamią informaciją, reikalingą klientui priimti tinkamiausią
sprendimą.
6. Jeigu klientas išsako savo problemą(-as) mano kolegoms/-ėms, jie/jos į jas reaguoja dalykiškai.
7. Jeigu klientas išsako savo problemą(-as) mano kolegoms/-ėms, jie/jos į jas reaguoja jautriai.
8. Mano kolegų/-ių teikiamų paslaugų kokybė tenkina klientų lūkesčius.
9. Mano kolegos/-ės yra geras etiško elgesio pavyzdys.
10. Mano kolegos/-ės nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar
artimiesiems.
11. Dirbdama/-s šioje įstaigoje nesu pastebėjusi/-ęs, kad kolegos/-ės savo elgesiu būtų parodę klientui,
jog tikisi iš jo atlygio (dovanos, pinigų, paslaugų, paramos) mainais už suteikiamą paslaugą.
12. Mano kolegos/-ės elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami/-os klientų prašymus,
skundus, pareiškimus, kt.
13. Jeigu klientų netenkintų mano ar mano kolegų/-ių darbo kokybė, į tai būtų sureaguota.
II. Įvertinkite visos valstybės tarnybos veiklą.
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę
atitinkantį atsakymą:
1. Valstybės tarnyba tobulina veiklą, kad patenkintų klientų interesus.
2. Valstybės tarnybai yra svarbu, ar jų klientus tenkina teikiamų paslaugų kokybė.
3. Valstybės tarnybai rūpi visuomenės poreikiai.
4. Į valstybės tarnybą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus.
III. Įvertinkite savo įstaigos veiklą ir joje vykstančius procesus.
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę
atitinkantį atsakymą:
1. Mano įstaigos viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randami atsakymai į visuomenės nariams
rūpimus klausimus.
2. Mano įstaiga visuomenei pateikia savo sprendimų argumentus.
3. Padariusi klaidą klientų atžvilgiu mano įstaiga nedelsdama ją ištaiso.
4. Padariusi klaidą klientų atžvilgiu mano įstaiga jų atsiprašo.
141
5. Mano įstaiga pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip tinkamai elgtis kitų darbuotojų atžvilgiu.
6. Mano įstaiga pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su konfidencialia informacija.
7. Mano įstaiga pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su klientais.
8. Mano darbo aplinkoje visiems pakankamai aišku, kaip elgtis atsakingai.
9. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė yra geras etiško elgesio pavyzdys.
10. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą.
11. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė daro tą, ką sako.
12. Mano tiesioginis/-ė vadovas/-ė vykdo savo įsipareigojimus.
13. Mano tiesioginis vadovas/-ė darbuotojams/-oms matant elgiasi dominuojančiai ir įsakmiai.
14. Mano įstaigos aukščiausios vadovybės elgesys atspindi bendras įstaigos normas ir vertybes.
15. Mano įstaigos aukščiausia vadovybė yra geras etiško elgesio pavyzdys.
16. Mano įstaigos aukščiausia vadovybė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą.
17. Mano įstaigos aukščiausia vadovybė niekada neduotų įgaliojimų veikti neetiškai ar neteisėtai
siekiant organizacijos rezultatų.
18. Mano darbo aplinkoje manęs kartais prašo daryti dalykus, prieštaraujančius mano sąžinei.
19. Norėdamas susilaukti sėkmės savo įstaigoje, aš kartais turiu nusižengti asmeninėms normoms ir
vertybėms.
20. Aš neturiu pakankamai išteklių atsakingai atlikti užduotis.
21. Savo darbe kartais patiriu spaudimą sulaužyti taisykles.
22. Mano darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a nuoširdžiai siekia įstaigos gerovės.
23. Mano darbo aplinkoje vyrauja darbuotojų ir vadovų tarpusavio pasitikėjimas.
24. Mano darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a rimtai žiūri į etikos normas ir standartus.
25. Mano darbo aplinkoje elgiamasi pagarbiai vienas/-a kito/-os atžvilgiu.
26. Jeigu mano kolega/-ė pasielgs neleistinai, vadovas/-ė apie tai sužinos.
27. Jeigu mano vadovas/-ė pasielgs neleistinai, kas nors įstaigoje apie tai sužinos.
28. Mano tiesioginėje darbo aplinkoje atliekami tinkami patikrinimai siekiant aptikti pažeidimus ir
neetišką elgesį.
29. Vadovybė žino apie incidentų ir neetiško elgesio mano darbo aplinkoje pobūdį.
30. Mano darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių neetiškam elgesiui aptarti.
31. Mano darbo aplinkoje pranešimai apie neetišką elgesį vertinami rimtai.
32. Mano darbo aplinkoje gausu progų aptarti etines dilemas.
33. Mano darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių ištaisyti neetišką elgesį.
34. Mano darbo aplinkoje etiškas elgesys yra aukštai vertinamas.
35. Mano darbo aplinkoje už etišką elgesį atlyginama.
36. Mano darbo aplinkoje darbuotojai/-os bus sudrausminti/-os už neetišką elgesį.
IV. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai
visuomenė pasitiki valstybės tarnyba.
V. Skalėje nuo 1 (visiškai nepasitikima) iki 10 (visiškai pasitikima), įvertinkite, kaip stipriai
visuomenė pasitiki Jūsų įstaiga.
VI. Pateikite bendrinę informaciją apie save ir savo įstaigą.
1. Jūsų lytis:
a) vyras
b) moteris
2. Jūsų amžius (įrašykite pilnus metus) _______
3. Jūsų pareigos:
a) Įstaigos vadovas arba administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
b) Struktūrinio padalinio vadovas ir jo pavaduotojas
142
c) Specialistas (vyriausias patarėjas, vyresnysis patarėjas, patarėjas, vyriausias specialistas,
vyresnysis specialistas, specialistas)
d) Kita (įrašykite)___________________
4. Ar į Jūsų pareigas įeina darbas su klientais?
a) Taip
b) Ne
5. Kiek laiko dirbate valstybės tarnyboje? (įrašykite pilnų metų skaičių) _______
6. Kokią valstybės tarnybos įstaigą atstovaujate? (įrašykite) ______
7. Kokioje institucijoje ar įstaigoje jūs dirbate?
a) Ministerijoje
b) Įstaigoje, pavaldžioje ministerijai
c) Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijoje
d) Įstaigoje, atskaitingoje Seimui
e) Vyriausybės įstaigoje, įstaigoje ar institucijoje, atskaitingoje Vyriausybei
f) Teisme, prokuratūroje
g) Savivaldybėje
8. Kiek laiko dirbate šioje įstaigoje? (įrašykite pilnų metų skaičių) _______
143
5 priedas. Duomenų rinkimo instrumentai: Interviu
5.1. Interviu su politikais klausimynas
Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos
užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.
Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų
tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,
nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.
KONFIDENCIALUMAS
Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai
(taip/ne).
1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija6 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?
2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/
eksperto pasisakymus interviu metu?
3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?
Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir
neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.
Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.
adresu: [email protected]
I. Įvadiniai klausimai
1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,
amžius, patirtis konkrečioje veikloje.
2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl
skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas
valstybės tarnyba yra tokio lygio?7
3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas
1. Ar pastebite pokyčius valstybės tarnautojų profesionalumo ir kompetencijos požiūriu? Kaip
apibūdintumėte šiuos pokyčius (profesionalumas ir kompetencija auga/mažėja/lieka toks
pats)? Kokie veiksniai sąlygoja Jūsų apibūdintą būklę? (kas paskatino keistis/ kas stabdo
pokyčius?) Ar yra skirtumų lyginant pokyčių būklę statutinių ir nestatutinių tarnautojų
atžvilgiu?
2. Kokie Jūsų, kaip politikos atstovo/-ės, lūkesčiai valstybės tarnautojų elgesiui (informacijos
teikimo, paslaugų kokybės, įsigilinimo į kliento poreikius, mandagumo, profesionalumo
6 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).
Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 7 Tik individualiems interviu.
144
požiūriais), kad šis didintų visuomenės pasitikėjimą tarnautojo atstovaujama įstaiga ir
valstybės tarnyba apskritai?
3. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys?
Kodėl?
III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė
1. Ar kaip politikos atstovas/-ė pastebite pokyčius valstybės tarnybos įstaigų aptarnavimo
kokybėje? Kokie jie? Ar jie tenkina visuomenės lūkesčius?
2. Ką santykiuose tarp politinių institucijų ir valstybės tarnybos įstaigų vertinate teigiamai? Kaip
šiuos aspektus reikėtų stiprinti (išnaudoti) siekiant visuomenės pasitikėjimą valstybės
tarnybos įstaigomis?
3. Reguliariai skelbiamose apklausose apie visuomenės pasitikėjimą politinėmis institucijomis ir
kai kuriomis valstybės tarnybos įstaigomis jų reitingai yra panašūs – žemi. Ar ši problema
svarstoma politikų pasitarimuose, bendruose susitikimuose tarp politinių ir valstybės tarnybos
įstaigų vadovų? Jei taip, kokie sprendimai yra priimti? Ketinami priimti? Kodėl tokie?
4. Kokių veiksmų iš valstybės tarnybos įstaigų arba tarnautojų pasigendate, kurie didintų
įstatymų, politinių sprendimų įgyvendinimo efektyvumą? visuomenės pasitikėjimą valstybės
tarnyba?
5. Ar valstybės tarnybos įstaigos pakankamai komunikuoja apie savo strategijas, veiksmus ir
pasiekimus (arba jų nepasiekimą ir to priežastis): a) vykdant valstybės tarnautojų etikos
taisyklių ir principų pažeidimų (pvz., nepotizmo/“švogerizmo“, interesų konflikto,
piktnaudžiavimo galia, biurokratizmo etc.), korupcijos prevenciją, sankcijas nusižengusiems?
b) tobulinant veiklos kokybę, įstaigų veiklos efektyvumą? Ar tai daroma tinkamai? Ką reikėtų
tobulinti?
6. Kokie politiniai sprendimai galėtų padėti didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba?
Kodėl?
145
5.2. Interviu su žiniasklaidos darbuotojais klausimynas
Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos
užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.
Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų
tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,
nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.
KONFIDENCIALUMAS
Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai
(taip/ne).
1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija8 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?
2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/
eksperto pasisakymus interviu metu?
3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?
Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir
neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.
Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.
adresu: [email protected]
I. Įvadiniai klausimai
1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,
amžius, patirtis konkrečioje veikloje.
2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl
skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas
valstybės tarnyba yra tokio lygio?9
3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas
1. Ar pastebite pokyčius valstybės tarnautojų profesionalumo ir kompetencijos požiūriu? Kaip
apibūdintumėte šiuos pokyčius (profesionalumas ir kompetencija auga/mažėja/lieka toks
pats)? Kokie veiksniai sąlygoja Jūsų apibūdintą būklę? (kas paskatino keistis/ kas stabdo
pokyčius?) Ar yra skirtumų lyginant pokyčių būklę statutinių ir nestatutinių tarnautojų
atžvilgiu?
2. Kokie Jūsų, kaip žiniasklaidos atstovo/-ės, lūkesčiai valstybės tarnautojų elgesiui
(informacijos teikimo, paslaugų kokybės, įsigilinimo į kliento poreikius, mandagumo,
profesionalumo požiūriais), kad šis didintų Jūsų pasitikėjimą tarnautojo atstovaujama įstaiga
ir valstybės tarnyba apskritai? Ar galite pateikti pavyzdį, kai valstybės tarnautojas su Jumis ar
Jūsų kolegomis elgėsi taip, kad nepagrįstai suformavo neigiamą požiūrį į savo darbo kokybę?
Įstaigos veiklą?
8 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).
Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 9 Tik individualiems interviu.
146
3. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys?
Kodėl?
4. Kokius žiniasklaidos dėmesio susilaukiančius valstybės tarnautojų elgesio aspektus
įvardintumėte kaip mažinančius visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaigomis?
5. Ką žiniasklaidos santykiuose su valstybės tarnautojais vertinate teigiamai? Kaip šiuos
teigiamus aspektus reikėtų stiprinti siekiant maksimaliai objektyvaus / nešališko visuomenės
informavimo valstybės tarnautojų veiklos klausimais?
6. Remdamasis/-si savo patirtimi bendraujant su valstybės tarnautojais, kokius pasitikėjimą
valstybės tarnautojais ir jų įstaigomis griaunančius (mažinančius) komunikacijos atvejus
galėtumėte išskirti? Kaip siūlytumėte tobulinti tarnautojų bendravimo su žiniasklaida būdus/
priemones?
III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė
1. Ar kaip žiniasklaidos atstovas/-ė pastebite pokyčius valstybės tarnybos įstaigų veiklos
efektyvumo ir aptarnavimo kokybės didinimo požiūriu? Kokie jie? Ar jie tenkina visuomenės
lūkesčius?
2. Žiniasklaidoje valstybės tarnautojai dažnai pateikiami neigiamoje šviesoje, t.y. naudojami
emocingi posakiai apie šiltų vietų laikymąsi, abejingumą visuomenės nariams (vienišoms
motinoms, pensininkams, verslui ir pan.), biurokratizmą, dykaduonystę, neveiklumą,
nekompetenciją ir pan. Tuo tarpu apie pokyčius valstybės tarnyboje, siekiant didinti įstaigų
veiklos efektyvumą beveik neinformuojama arba informuojama neutraliai, išsamiai
neatskleidžiant to priežasčių arba / ir naujų priemonių ar praktikų poveikio visuomenės
gyvenimo kokybei ir pan.
Kas paskatintų žiniasklaidos atstovus labiau domėtis ir informuoti visuomenę apie valstybės
tarnybos inicijuotus ir įgyvendinamus pokyčius (geras žinias), siekiant efektyvumo? Kokie
komunikacijos kanalai ar priemonės būtų veiksmingos didinant visuomenės informuotumą apie
pokyčių poveikį jų gyvenimo kokybei ir didinant pasitikėjimą ja?
3. Kaip žiniasklaidos pasitikėjimą valstybės tarnyba veikia politikų elgesys? Ar valstybės
tarnybos depolitizavimas padėtų didinti visuomenės pasitikėjimą VT? Kodėl?
Jeigu ne, kodėl?
4. Į kokius žiniasklaidos poreikius valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai atsižvelgia? Ką jos
turėtų keisti siekdamos geresnės reputacijos tarp žiniasklaidos atstovų?
5. Ar valstybės tarnybos įstaigos pakankamai viešai komunikuoja apie savo strategijas,
veiksmus ir pasiekimus (arba jų neįgyvendinimo priežastis): a) vykdant valstybės tarnautojų
etikos taisyklių ir principų pažeidimų (pvz., nepotizmo/“švogerizmo“, interesų konflikto,
piktnaudžiavimo galia, biurokratizmo etc.), korupcijos prevenciją? informuojant visuomenės
narius apie pažeidėjams pritaikytas sankcijas? b) tobulinant veiklos kokybę, įstaigų veiklos
efektyvumą? Kokios to (ne/informavimo) priežastys?
6. Kokias priemones (neapsiribojant komunikacija, įtraukiant vadybos ir kt. priemones)
rekomenduotumėte taikyti valstybės tarnybos įstaigoms, siekiant didinti visuomenės
pasitikėjimą jomis?
147
5.3. Interviu su socialinių mokslų srities ekspertais klausimynas
Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos
užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.
Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų
tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,
nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.
KONFIDENCIALUMAS
Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai
(taip/ne).
1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija10 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?
2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/
eksperto pasisakymus interviu metu?
3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?
Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir
neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.
Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.
adresu: [email protected]
I. Įvadiniai klausimai
1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,
amžius, patirtis konkrečioje veikloje.
2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl
skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas
valstybės tarnyba yra tokio lygio?11
3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
5. Kokius veiksnius, didinančius visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba, galėtumėte išskirti?
6. Remdamasis/-i savo tyrimų pasitikėjimo tema rezultatais ar/ir pasitikėjimo dinamikos
visuomenėje stebėjimais, kokias visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba didinančias
priemones išskirtumėte kaip veiksmingas? Kurios iš jų sėkmingai naudojamas kitose
valstybėse, bet nepritaikytos arba neveikia Lietuvoje? Kokių prielaidų reikia, kad šios
priemonės galėtų būti efektyviai adaptuotos Lietuvoje?
7. Kaip vertinate kasmet vykdomų visuomenės nuomonės apklausų visuomenės pasitikėjimo
valstybinėmis įstaigomis tema metodiką, instrumentus12? Kaip siūlytumėte juos tobulinti?13
10 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).
Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 11 Tik individualiems interviu.
148
8. Ar (ir kokius) Vidaus reikalų ministerijos politinius sprendimus ir/ar valstybės tarnybos
įstaigų veiksmus pastebite tobulinant žemiausiai vertinamų valstybės tarnybos įstaigų veiklą ir
didinant visuomenės pasitikėjimą jomis? Jei ne, kokias priemones rekomenduotumėte taikyti?
II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas
1. Ar pastebite pokyčius valstybės tarnautojų profesionalumo ir kompetencijos požiūriu? Kaip
apibūdintumėte šiuos pokyčius (profesionalumas ir kompetencija auga/mažėja/lieka toks
pats)? Kokie veiksniai sąlygoja Jūsų apibūdintą būklę? (kas paskatino keistis/ kas stabdo
pokyčius?) Ar yra skirtumų lyginant pokyčių būklę statutinių ir nestatutinių tarnautojų
atžvilgiu?
2. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras
etiško elgesio pavyzdys visuomenėje? Kodėl?
3. Kokius probleminius aspektus įvardintumėte valstybės tarnautojų elgesyje, kurie mažina
visuomenės pasitikėjimą jų atstovaujamomis įstaigomis?
Diskusijos plėtojimui: vertinant valstybės tarnautojų elgesį iš ekspertinės perspektyvos,
pakomentuokite išvardintas etikos problemas jų dažnumo valstybės tarnautojų elgesyje požiūriu
(informantui pateikiamas sąrašas):
n) Kyšiai, papirkinėjimas
o) Nesąžiningumas
p) Piktnaudžiavimas galia
q) Interesų konfliktas
r) Diskriminacija
s) Psichologinis spaudimas
t) Nepotizmas, pažįstamų protegavimas
u) Skundų ignoravimas
v) Kompetencijos trūkumas
w) Arogancija klientų atžvilgiu
x) Sprendimų vilkinimas
y) Įstatymų (kitų normatyvinių aktų) nesilaikymas
z) Biurokratizmas
aa) Kitos, jūsų nuomone, svarbios problemos _______________
Kokiose konkrečiose valstybės tarnybos įstaigose šios problemos dažniausios/rečiausios? Lyginant
įstaigas, kuriose šios problemos pasitaiko dažniau nei kitose, kokių vidinių prevencijos priemonių
(pvz., vadybos praktikų) pasigendama?
III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė
1. Kokias valstybės tarnybos Lietuvoje reformas (jų dalis) išskirtumėte kaip didinančias jos
veiklos efektyvumą? Visuomenės pasitikėjimą jos įstaigomis?
2. Kaip vertinate planą nauju VTĮ susieti žmogiškųjų išteklių vadybos praktikas su kompetencijų
modeliu? Kiek jį realistiška įgyvendinti esamoje situacijoje, atsižvelgiant į nusistovėjusias,
keliasdešimt metų vyraujančias elgesio normas VT hierarchijoje, visuomenės vertybes? Ar
būtų tikslinga susieti etikos principų taikymą (pvz., etišką lyderystę, principingumą laikantis
etikos principų, etinių problemų netoleravimą) su kompetencijų modeliu valstybės tarnyboje,
ypač vadovų pozicijoms? Kodėl?
12 Paprastai jose užduodami klausimai: Ar jūs pasitikite šiomis institucijomis ar įstaigomis? (vardijamas sąrašas) Ar jūs
pasitikite valstybės ar savivaldybių institucijomis bendrai? 13 Užduodamas tik pasitikėjimo temos ekspertams.
149
3. Į kokių visuomenės grupių ir kokius poreikius valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai
atsižvelgia? Kas turėtų keistis?
4. Ar valstybės tarnybos depolitizavimas padėtų didinti valstybės tarnybos įstaigų veiklos ir
visuomenės pasitikėjimą jomis? Ar įmanoma depolitizuoti Lietuvos valstybės tarnybą,
atsižvelgiant į Lietuvos istorinį, socialinį kontekstą? Kokiomis priemonėmis tą reikėtų daryti?
5. Kaip būtų galima paskatinti valstybės tarnybos įstaigas stipriau savireguliuotis? Kokios
priemonės, įrankiai, standartai tą padėtų daryti?
6. Pakomentuokite žemiau išvardintas priemones veiklos efektyvumo ir visuomenės
pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo aspektais (informantui pateikiamas sąrašas):
a) Standartinių veiklos procedūrų laikymasis priimant sprendimus
b) Valstybės tarnautojų techninių kompetencijų tobulinimas
c) Aiškių veiklos taisyklių, kurių pagrindu priimami sprendimai, laikymasis valstybės
tarnybos įstaigose
d) Įstaigos taisyklių ir procedūrų skelbimas viešoje erdvėje
e) Vieno langelio principo taikymas
f) E. sistemų (e. valdžios sistemų) sukūrimas
g) Vidaus procesų auditas
h) Etikos mokymai
i) Valstybės tarnybos įstaigų vadovų kasmetinis vertinimas, atsižvelgiant į visuomenės ir
jiems tiesiogiai pavaldžių darbuotojų vertinimus
j) Institucijos skatinimas arba nuobaudos už jų darbuotojų ne/tinkamą elgesį
k) Vidinė „karštoji“ linija, kuria darbuotojai galėtų pranešti apie savo kolegų/vadovų
netinkamą elgesį
l) Aktyvus bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis
m) Kita (įvardinkite) _____________
150
5.4. Interviu su verslo atstovais klausimynas
Informantams prieš pokalbį suteikiama informacija, jog tyrimas vykdomas Valstybės tarnybos
užsakymu; tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui valstybės tarnyba.
Kur tinkama, informantams akcentuojama valstybės tarnybos samprata: tai tokios įstaigos kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Finansinių nusikaltimų
tyrimų tarnyba, urėdijos, seniūnijos, policija, ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinė apsauga,
nacionalinių parkų administracija ir pan. Šiai tarnybai nepriklauso politikai (Seimo nariai,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai), švietimo, gydymo, kultūros įstaigų darbuotojai.
KONFIDENCIALUMAS
Konfidencialumo forma informantui įteikiama interviu pradžioje, atsakymai į klausimus nominaliniai
(taip/ne).
1. Ar sutinkate, kad Jūsų atstovaujama organizacija14 būtų minima pristatant tyrimo rezultatus?
2. Ar sutinkate, kad Jūsų vardas ir/ar pavardė būtų nurodoma cituojant Jūsų, kaip organizacijos atstovo/
eksperto pasisakymus interviu metu?
3. Ar sutinkate, kad ištraukos iš interviu su Jumis būtų tiesiogiai cituojamos tyrimo ataskaitoje?
Focus grupių narių pasižadėjimas: Įsipareigoju interviu grupėje aptariamos informacijos neviešinti ir
neminėti interviu dalyvavusių kitų asmenų vardų viešai.
Pasibaigus interviu, informantas informuojamas, kad apie pasikeitusį sprendimą per 3 d.d. galima pranešti el.
adresu: [email protected]
I. Įvadiniai klausimai (visoms grupėms, jeigu nepažymėta kitaip)
1. Prisistatykite (informacijos prašoma priklausomai nuo konfidencialumo atsakymo): vardas,
amžius, patirtis konkrečioje veikloje.
2. Skalėje nuo 1 iki 10, kaip apibūdintumėte visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kodėl
skyrėte tokį įvertinimą? Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, visuomenės pasitikėjimas
valstybės tarnyba yra tokio lygio?15
3. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
labiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
4. Remiantis savo profesine patirtimi, kokią valstybės tarnybos įstaigą įvardintumėte kaip
mažiausiai vertą visuomenės pasitikėjimo? Kodėl?
II. Valstybės tarnautojų elgesys ir etinių principų taikymas
1. Prisiminkite paskutinę savo patirtį, kai kreipėtės į valstybės tarnybos įstaigą. Kaip
apibūdintumėte savo patirtį sprendžiant Jums aktualų klausimą: kaip labiau teigiamą ar
neigiamą? Kodėl? Koks valstybės tarnautojo elgesys ar požiūris sukūrė būtent tokį įspūdį?
Kaip ši patirtis paveikė Jūsų pasitikėjimą valstybės tarnybos įstaiga, į kurią kreipėtės, ir
valstybės tarnyba apskritai?
2. Kaip vertinate valstybės tarnautojų elgesį etinių principų taikymo požiūriu? Ar pastebite
pokyčius? Kokie jie?
14 Jei bus aktualu (pvz., neaktualu, kai apklausiamas nepriklausomas, laisvai samdomas ekspertas/žurnalistas).
Alternatyviai gali būti klausiama, kokios organizacijos atstovu norėtų būti pristatomas, jeigu sutinka atskleisti tapatybę. 15 Tik individualiems interviu.
151
3. Kokius probleminius aspektus įvardintumėte valstybės tarnautojų elgesyje, kurie mažina
verslo atstovų pasitikėjimą jų įstaigomis?
4. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad valstybės tarnautojai (statutiniai ir nestatutiniai) yra geras
etiško elgesio pavyzdys? Kodėl?
5. Kokius santykių tarp verslo atstovų ir valstybės tarnautojų Jūs įvardintumėte teigiamais,
skatinančiais vykdyti verslą Lietuvoje? Kaip (kokiomis priemonėmis) juos būtų galima
stiprinti?
III. Valstybės tarnybos įstaigų veiklos kokybė
1. Kaip vertinate valstybės tarnybos įstaigų efektyvumą ir veiklos kokybę? Ar pastebite
pokyčius šiais aspektais? Kokie jie? Kaip jie veikia Jūsų pasitikėjimą valstybės tarnyba?
2. Į kokius Jūsų verslo poreikius valstybės tarnybos įstaigos nepakankamai atsižvelgia?
Diskusijos plėtojimui: Ko pasigendate jų veikloje, kad verslas galėtų sėkmingai vystytis?
3. Su kokiomis etikos problemomis esate susidūręs/-usi santykiuose su valstybės tarnybos
įstaigomis?
Diskusijos plėtojimui: pakomentuokite etikos problemas: kiek jos dažnos/retos valstybės tarnybos
įstaigose, su kuriomis Jūs esate susidūręs/-usi? Kokios priežastys jas sąlygoja? (informantui
pateikiamas sąrašas):
a) Kyšiai, papirkinėjimas
b) Nesąžiningumas
c) Piktnaudžiavimas galia
d) Interesų konfliktas
e) Diskriminacija
f) Psichologinis spaudimas
g) Nepotizmas, pažįstamų protegavimas
h) Skundų ignoravimas
i) Kompetencijos trūkumas
j) Arogancija klientų atžvilgiu
k) Sprendimų vilkinimas
l) Įstatymų (kitų normatyvinių aktų) nesilaikymas
m) Biurokratizmas
n) Valstybės tarnybų politizavimas
o) Kitos, jūsų nuomone, svarbios problemos _______________
4. Atsižvelgdamas/-a į savo patirtį versle, kokius siūlytumėte naudoti a) rodiklius, b) vadybos
priemones/įrankius, standartų sistemas, didinančias valstybės tarnybos veiklos efektyvumą?
Visuomenės grupių pasitikėjimą valstybės tarnyba? Kaip jas būtų galima įdiegti valstybės
tarnybos įstaigose?
5. Ar klientų skundų teikimo sistema, kuria bet kuris visuomenės narys galėtų pateikti
konfidencialų pranešimą įstaigos etikos pareigūnui ar konsultantui, padėtų užkirsti kelią
etinėms problemoms valstybės tarnyboje? didinti jos įstaigų veiklos kokybę? didinti
visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba?
152
6 priedas. Interviu dalyviai
Eil.
Nr. Politikai Atstovaujama institucija, pareigos
Interviu
data
1. Beliavičius Ramūnas Alytaus rajono mero patarėjas 2016-06-18
2. Cesiulis Nerijus Alytaus miesto tarybos narys 2016-06-21
3. Markauskas Raimundas LR Seimo narys, Darbo partijos frakcijos seniūno
pavaduotojas 2016-07-12
4. Paulauskas Artūras LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas 2016-07-26
Eil.
Nr. Žurnalistai
Atstovauja žiniasklaidos
priemonė/įmonė
Veiklos
sritis
Interviu
data
1. Reikalauta anonimiškumo Neleista nurodyti TV 2016-06-25
2. Grišmanauskienė Vida Neleista nurodyti Radijas 2016-06-23
3. Pučėta Artūras „Lietuvos rytas“ redaktoriaus
pavaduotojas Dienraštis 2016-06-04
4. Reikalauta anonimiškumo Neleista nurodyti Dienraštis,
radijas
2016-06-29
5. Janonis Tomas DELFI aplinkosaugos kanalo
GRYNAS.lt redaktorius Dienraštis 2016-07-19
6. Pocius Saulius „Klaipėda“ vyriausias redaktorius Dienraštis 2016-07-20
7. Vainorius Martynas
„Vakarų ekspresas“
Redaktorius Dienraštis 2016-07-20
Eil.
Nr. Ekspertai
Atstovauja
mokslo
institucija
Ekspertinių žinių sritis Interviu
data
1. Žvaliauskas
Giedrius
KTU Empirinių tyrimų duomenų dokumentavimas ir
archyvavimas, politinis dalyvavimas.
(http://ktu.edu/lt/socialiniu-humanitariniu-mokslu-ir-
menu-fakultetas/padaliniai)
2016-06-18
2. Žiliūkaitė
Rūta
VU Pilietinė visuomenė, Demokratija ir demokratizacija,
Vertybių kaita
(http://www.fsf.vu.lt/struktura/katedros/sociologijos-
katedra/katedros-nariai)
2016-06-21
3. Kaminskas
Raimundas
LSMU Sociologija; Viešoji komunikacija, valstybės valdymas;
buv. Kauno m. Tarybos narys 2016-07-15
4. Tauginienė
Loreta
MRU Organizacijų etika; praktiniai valstybės tarnybos įstaigų
veiklos aspektai 2016-07-22
5. Morkevičius
Vaidas
KTU Viešasis valdymas, visuomenės pasitikėjimas 2016-07-28
6. Žaneta
Simanavičienė
KTU Socialinės atsakomybės instituto direktorė; viešojo
administravimo programos vykdytoja
http://ktu.edu/lt/ekonomikos-ir-verslo-
fakultetas/socialines-atsakomybes-tyrimu-centras
2016-07-28
Eil.
Nr. Verslo įmonių
atstovai Įmonės pavadinimas
Įmonės
dydis
Veiklos
trukmė
(metai)
Veiklos sritis
Interviu
data
1. Tautvydas
Bagdonavičius
UAB
"Tradeconsultant"
maža 4 Direktorius.
Konsultacijų
paslaugos, logistikos
paslaugos,
sertifikavimo
paslaugos, teisinės
2016-06-
29
153
paslaugos.
2. Saulius Šimkus UAB „Sovis“ maža 10 Direktorius.
Serveriai,
kompiuteriai,
kompiuterių įranga -
didmeninė,
mažmeninė prekyba,
remontas, priežiūra.
IT sprendimai, jų
diegimas bei
priežiūra.
2016-06-
29
3. Sigitas
Pašvenskas
UAB „Elva“ vidutinė 25 Direktorius.
Didmeninė prekyba,
drabužiai, siuvimas
(pagrindinė veikla),
medžiagos.
2016-06-
29
4. Gintaras
Viesulas
G.Viesulo raktų
dirbtuvė
maža 24 Savininkas.
Avarinis
automobilinių durų
spynų, butų
atidarymas.
Mechaninių spynų (ir
automobilinių)
remontas. Raktų
butams,
automobiliams,
seifams gamyba
"Tabletės"
laiptinėms.
Automobilių pultelių
remontas –
programavimas,
automobilių
imobilaizerinių raktų
programavimas.
Smulkios buitinės
technikos (lygintuvai,
dulkių siurbliai,
virduliai,
barzdaskutės, t.t.)
remontas.
2016-06-
29
5. Gerardas
Mališauskas
UAB „Gamaka“ maža 22 Direktorius.
Elektros instaliacijos
darbai, šildymas,
įrenginiai,
vamzdynai,
vandentiekis, nuotekų
valymas, ventiliacija,
kondicionavimas.
2016-06-
29
6. Ramunė
Lamsargytė
UAB „Aktė“, Kaštonų
g. 20-25, LT-63344
Alytus
maža 15 Direktorė.
Kavinės, klubai,
barai, restoranai.
2016-06-
30
7. Reikalauta
anonimiškumo
Kaunas maža 14 Administracijos
vadovė; Krovinių
pervežimas
2016-07-
11
8. Reikalauta
anonimiškumo
Kaunas maža 21 Direktorius; Prekyba
skaitmenine technika
ir IT paslaugos
2016-07-
22
7 priedas. Statistinių testų rezultatai: visuomenės apklausos duomenys
7-1 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, vertinimų vidurkių palyginimas (Suporuotų imčių testo
rezultatai)
Teiginių poros
Porų skirtumai
t
Laisvės
laipsniai
Statistinis
reikšmin-
gumas (2-
pusis) Vidurkis
Std.
nuokrypis
Std.
vidurkio
paklaida
Skirtumo 95%
pasikliovimo intervalas
Žemesnioji
riba
Aukštesnioji
riba
1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo
darbą profesionaliai
vs --- 2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus ,274 1,181 ,042 ,191 ,356 6,512 788 ,000
vs --- 3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,300 1,592 ,057 ,189 ,411 5,293 790 ,000
vs --- 4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemas, jie į jas reaguotų jautriai 1,115 2,027 ,072 ,974 1,256 15,478 791 ,000
vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)
atžvilgiu ,093 1,508 ,054 -,012 ,199 1,744 791 ,082
vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją ,071 1,542 ,055 -,037 ,179 1,293 787 ,196
vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą ,133 1,651 ,059 ,018 ,248 2,261 790 ,024
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,256 1,579 ,056 ,146 ,366 4,570 791 ,000
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,254 1,541 ,055 ,147 ,362 4,638 790 ,000
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,194 2,216 ,079 1,039 1,348 15,138 789 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,044 2,228 ,079 -,200 ,111 -,558 791 ,577
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,107 1,628 ,058 -,221 ,006 -1,856 791 ,064
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,082 1,589 ,057 -,029 ,194 1,457 787 ,146
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,281 1,705 ,061 ,162 ,401 4,622 785 ,000
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,655 1,906 ,068 ,521 ,788 9,623 784 ,000
155
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,129 2,134 ,076 -,020 ,278 1,699 791 ,090
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,344 2,058 ,073 ,201 ,488 4,703 789 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,561 1,714 ,061 ,441 ,680 9,198 789 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,616 2,366 ,084 ,451 ,781 7,320 790 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,948 1,982 ,071 ,809 1,087 13,428 787 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,789 2,224 ,079 1,634 1,944 22,642 791 ,000
2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus
vs --- 3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai ,025 1,488 ,053 -,079 ,129 ,479 787 ,632
vs --- 4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemas, jie į jas reaguotų jautriai ,840 1,817 ,065 ,713 ,967 12,990 788 ,000
vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)
atžvilgiu -,179 1,447 ,052 -,280 -,078 -3,469 788 ,001
vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją -,208 1,477 ,053 -,311 -,104 -3,938 784 ,000
vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą -,145 1,524 ,054 -,251 -,038 -2,665 787 ,008
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius -,016 1,508 ,054 -,122 ,089 -,307 788 ,759
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,019 1,493 ,053 -,123 ,085 -,358 787 ,721
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,928 2,102 ,075 ,780 1,075 12,379 786 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,316 2,286 ,081 -,475 -,156 -3,878 788 ,000
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,371 1,632 ,058 -,485 -,257 -6,392 788 ,000
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,187 1,598 ,057 -,299 -,075 -3,280 785 ,001
156
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,005 1,680 ,060 -,113 ,123 ,085 783 ,932
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,391 1,797 ,064 ,265 ,517 6,086 782 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,134 2,130 ,076 -,283 ,015 -1,772 788 ,077
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,071 2,002 ,071 -,069 ,211 ,997 786 ,319
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,291 1,621 ,058 ,178 ,404 5,037 786 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,352 2,342 ,083 ,188 ,515 4,214 787 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,682 1,853 ,066 ,552 ,812 10,319 785 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,510 2,117 ,075 1,362 1,657 20,024 788 ,000
3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-
as), jie į jas reaguotų dalykiškai
vs --- 4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo
problemas, jie į jas reaguotų jautriai ,815 1,839 ,065 ,687 ,944 12,468 790 ,000
vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)
atžvilgiu -,206 1,583 ,056 -,317 -,096 -3,661 790 ,000
vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją -,234 1,657 ,059 -,350 -,118 -3,959 786 ,000
vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą -,170 1,753 ,062 -,292 -,047 -2,720 789 ,007
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius -,044 1,738 ,062 -,166 ,077 -,716 790 ,474
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,047 1,623 ,058 -,160 ,067 -,811 789 ,418
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,885 2,271 ,081 ,726 1,043 10,944 788 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,343 2,364 ,084 -,508 -,178 -4,076 790 ,000
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,406 1,736 ,062 -,527 -,285 -6,575 790 ,000
157
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,222 1,727 ,062 -,343 -,102 -3,612 786 ,000
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė -,017 1,891 ,068 -,149 ,116 -,245 784 ,806
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,352 1,908 ,068 ,218 ,486 5,166 783 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,173 2,247 ,080 -,330 -,016 -2,168 790 ,030
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,037 2,168 ,077 -,115 ,188 ,476 788 ,634
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,253 1,851 ,066 ,124 ,383 3,846 788 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,311 2,415 ,086 ,143 ,480 3,623 789 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,642 1,897 ,068 ,509 ,774 9,489 786 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,489 2,267 ,081 1,331 1,648 18,472 790 ,000
4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas,
jie į jas reaguotų jautriai
vs --- 5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)
atžvilgiu -1,020 1,812 ,064 -1,146 -,894
-
15,857 792 ,000
vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją -1,049 1,924 ,068 -1,184 -,915
-
15,321 788 ,000
vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą -,979 1,896 ,067 -1,111 -,846
-
14,522 791 ,000
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius -,851 1,910 ,068 -,984 -,718
-
12,547 792 ,000
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,856 1,889 ,067 -,988 -,724
-
12,756 791 ,000
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,083 2,032 ,072 -,058 ,225 1,155 790 ,249
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-1,158 2,618 ,093 -1,340 -,975 -
12,453 792 ,000
158
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -1,222 2,163 ,077 -1,373 -1,071
-
15,902 791 ,000
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -1,046 2,147 ,076 -1,196 -,896
-
13,675 787 ,000
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė -,821 2,015 ,072 -,962 -,680
-
11,427 786 ,000
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai -,457 1,806 ,064 -,583 -,330 -7,089 785 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,974 2,510 ,089 -1,148 -,799
-
10,923 792 ,000
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
-,764 2,257 ,080 -,921 -,606 -9,515 790 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus -,565 2,011 ,072 -,705 -,424 -7,889 789 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
-,491 2,500 ,089 -,666 -,317 -5,529 791 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso -,173 2,073 ,074 -,318 -,028 -2,338 787 ,020
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus ,685 2,229 ,079 ,529 ,840 8,651 792 ,000
5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių)
atžvilgiu
vs --- 6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją -,024 1,239 ,044 -,111 ,063 -,546 788 ,585
vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą ,045 1,381 ,049 -,051 ,142 ,926 791 ,355
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,169 1,420 ,050 ,070 ,268 3,351 792 ,001
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,164 1,332 ,047 ,071 ,257 3,469 791 ,001
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,102 2,189 ,078 ,950 1,255 14,165 790 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,137 2,186 ,078 -,290 ,015 -1,771 792 ,077
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,201 1,591 ,057 -,312 -,090 -3,550 791 ,000
159
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,022 1,574 ,056 -,132 ,088 -,385 787 ,700
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,197 1,679 ,060 ,079 ,314 3,290 786 ,001
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,571 1,794 ,064 ,446 ,697 8,927 785 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,047 2,123 ,075 -,101 ,195 ,619 792 ,536
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,262 2,055 ,073 ,118 ,405 3,581 790 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,462 1,659 ,059 ,346 ,578 7,830 789 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,533 2,342 ,083 ,369 ,696 6,402 791 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,846 1,866 ,066 ,716 ,977 12,733 787 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,705 2,162 ,077 1,554 1,856 22,210 792 ,000
6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią
informaciją
vs --- 7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą ,067 1,054 ,038 -,006 ,141 1,790 788 ,074
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,203 1,286 ,046 ,113 ,293 4,429 788 ,000
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,190 1,397 ,050 ,093 ,288 3,826 787 ,000
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,135 2,181 ,078 ,982 1,287 14,597 786 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,108 2,155 ,077 -,258 ,043 -1,404 788 ,161
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,174 1,578 ,056 -,284 -,064 -3,093 787 ,002
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,003 1,560 ,056 -,107 ,112 ,046 784 ,964
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,230 1,640 ,059 ,115 ,345 3,921 783 ,000
160
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,524 1,733 ,062 ,403 ,646 8,479 785 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,079 2,087 ,074 -,067 ,224 1,058 788 ,290
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,290 1,912 ,068 ,156 ,424 4,250 786 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,483 1,641 ,059 ,369 ,598 8,259 785 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,560 2,309 ,082 ,399 ,722 6,814 788 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,874 1,897 ,068 ,741 1,007 12,894 783 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,729 2,200 ,078 1,575 1,883 22,072 788 ,000
7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią
informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą
vs --- 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius ,133 1,189 ,042 ,050 ,216 3,137 791 ,002
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys ,120 1,422 ,051 ,021 ,219 2,375 790 ,018
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 1,062 2,125 ,076 ,914 1,210 14,049 789 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,181 2,207 ,078 -,334 -,027 -2,303 791 ,022
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,240 1,543 ,055 -,348 -,133 -4,379 790 ,000
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,058 1,617 ,058 -,171 ,055 -1,014 787 ,311
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,155 1,654 ,059 ,039 ,271 2,630 786 ,009
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,524 1,733 ,062 ,403 ,646 8,479 785 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,010 2,079 ,074 -,135 ,155 ,137 791 ,891
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,224 1,864 ,066 ,094 ,354 3,378 789 ,001
161
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,423 1,614 ,057 ,311 ,536 7,367 788 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,487 2,335 ,083 ,324 ,650 5,873 791 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,811 1,963 ,070 ,673 ,948 11,585 786 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,664 2,172 ,077 1,513 1,816 21,559 791 ,000
8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina
mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius
vs --- 9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys -,004 1,291 ,046 -,094 ,086 -,083 791 ,934
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,936 2,152 ,077 ,785 1,086 12,228 790 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,306 2,092 ,074 -,452 -,161 -4,125 792 ,000
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,364 1,590 ,056 -,475 -,253 -6,437 791 ,000
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,188 1,605 ,057 -,300 -,076 -3,286 787 ,001
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,019 1,601 ,057 -,093 ,131 ,334 786 ,738
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,393 1,675 ,060 ,276 ,510 6,581 785 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,122 2,098 ,075 -,269 ,024 -1,642 792 ,101
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,094 1,893 ,067 -,039 ,226 1,390 790 ,165
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,296 1,669 ,059 ,180 ,413 4,987 789 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,355 2,341 ,083 ,192 ,518 4,265 791 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,689 1,947 ,069 ,553 ,825 9,933 787 ,000
162
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,536 2,111 ,075 1,389 1,683 20,490 792 ,000
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys
vs --- 10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems ,938 2,072 ,074 ,793 1,083 12,726 789 ,000
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-,302 2,148 ,076 -,452 -,152 -3,954 791 ,000
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,359 1,530 ,054 -,466 -,252 -6,599 790 ,000
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -,174 1,469 ,052 -,277 -,071 -3,323 786 ,001
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,039 1,585 ,057 -,072 ,150 ,698 785 ,486
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,405 1,646 ,059 ,290 ,520 6,894 784 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,120 2,108 ,075 -,267 ,027 -1,601 791 ,110
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,094 1,944 ,069 -,042 ,229 1,354 789 ,176
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,302 1,650 ,059 ,186 ,417 5,137 788 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,369 2,323 ,083 ,207 ,531 4,469 790 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,691 1,755 ,063 ,568 ,814 11,051 786 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,542 2,059 ,073 1,398 1,685 21,068 791 ,000
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine
padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems
vs --- 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog
tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
-1,239 2,503 ,089 -1,414 -1,064 -
13,923 790 ,000
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -1,294 2,248 ,080 -1,451 -1,137
-
16,178 789 ,000
163
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus -1,116 2,154 ,077 -1,266 -,965
-
14,531 786 ,000
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė -,908 2,094 ,075 -1,055 -,762
-
12,160 785 ,000
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai -,538 2,005 ,072 -,678 -,397 -7,510 784 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -1,066 2,541 ,090 -1,243 -,888
-
11,796 790 ,000
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
-,852 2,280 ,081 -1,011 -,692 -
10,491 788 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus -,636 2,020 ,072 -,777 -,495 -8,848 788 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
-,594 2,484 ,088 -,767 -,420 -6,719 789 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso -,245 2,148 ,077 -,396 -,095 -3,203 786 ,001
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus ,590 2,191 ,078 ,437 ,743 7,578 790 ,000
11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi
iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už
suteikiamą paslaugą
vs --- 12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus -,063 2,045 ,073 -,206 ,079 -,869 791 ,385
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,108 2,200 ,078 -,046 ,262 1,377 787 ,169
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,325 2,315 ,083 ,163 ,487 3,943 786 ,000
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,687 2,411 ,086 ,518 ,856 7,989 785 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,184 2,559 ,091 ,006 ,363 2,026 792 ,043
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,401 2,588 ,092 ,220 ,581 4,356 790 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,600 2,293 ,082 ,440 ,760 7,355 789 ,000
164
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,668 2,791 ,099 ,473 ,863 6,734 791 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,977 2,388 ,085 ,810 1,144 11,484 787 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,842 2,726 ,097 1,652 2,032 19,036 792 ,000
12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir
procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus
vs --- 13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus ,180 1,445 ,051 ,079 ,281 3,502 787 ,000
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,385 1,636 ,058 ,271 ,500 6,607 785 ,000
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,758 1,831 ,065 ,630 ,886 11,599 784 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,236 2,029 ,072 ,095 ,378 3,275 791 ,001
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,452 1,924 ,068 ,318 ,586 6,603 789 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,663 1,722 ,061 ,543 ,784 10,829 789 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,723 2,336 ,083 ,560 ,886 8,705 790 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso 1,047 1,949 ,069 ,911 1,183 15,080 787 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,896 2,262 ,080 1,739 2,054 23,600 791 ,000
13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad
patenkintų savo klientų (piliečių) interesus
vs --- 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė ,202 1,413 ,050 ,102 ,301 3,992 783 ,000
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,587 1,701 ,061 ,467 ,706 9,657 783 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta ,061 2,006 ,071 -,079 ,201 ,852 787 ,394
165
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,267 1,907 ,068 ,134 ,401 3,927 785 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,473 1,602 ,057 ,361 ,585 8,279 786 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,538 2,245 ,080 ,381 ,695 6,729 787 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,872 1,854 ,066 ,742 1,001 13,189 786 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,702 2,105 ,075 1,555 1,849 22,695 787 ,000
14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus
(piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė
vs --- 15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai ,377 1,434 ,051 ,276 ,477 7,352 782 ,000
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,145 2,026 ,072 -,287 -,003 -2,005 786 ,045
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,061 1,830 ,065 -,067 ,189 ,936 784 ,349
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,269 1,548 ,055 ,161 ,378 4,868 783 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,337 2,256 ,080 ,179 ,495 4,187 786 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,670 1,882 ,067 ,538 ,803 9,967 782 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,507 2,120 ,076 1,359 1,655 19,941 786 ,000
15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai
vs --- 16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta -,525 2,140 ,076 -,675 -,376 -6,883 785 ,000
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
-,320 1,960 ,070 -,458 -,183 -4,573 783 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus -,114 1,703 ,061 -,233 ,006 -1,868 782 ,062
166
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
-,029 2,219 ,079 -,185 ,126 -,370 785 ,712
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,286 1,822 ,065 ,158 ,414 4,394 782 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,130 1,991 ,071 ,990 1,269 15,906 785 ,000
16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią
valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta
vs --- 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
,215 1,556 ,055 ,106 ,324 3,884 790 ,000
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,423 1,865 ,066 ,293 ,553 6,371 789 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,477 1,864 ,066 ,347 ,607 7,207 791 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,817 2,140 ,076 ,668 ,967 10,718 787 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,658 2,486 ,088 1,485 1,832 18,785 792 ,000
17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje
informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus
klausimus
vs --- 18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus ,208 1,611 ,057 ,095 ,321 3,627 787 ,000
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,263 2,049 ,073 ,120 ,406 3,612 789 ,000
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,615 2,003 ,071 ,474 ,755 8,600 785 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,444 2,244 ,080 1,287 1,600 18,097 790 ,000
18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia
sprendimų argumentus
167
vs --- 19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
,053 2,056 ,073 -,090 ,197 ,727 788 ,467
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,395 1,702 ,061 ,276 ,514 6,512 786 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,227 1,929 ,069 1,092 1,361 17,871 789 ,000
19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo
kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų
sureaguota
vs --- 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso ,332 2,132 ,076 ,182 ,481 4,364 786 ,000
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus 1,177 2,466 ,088 1,005 1,349 13,431 791 ,000
20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama
ją ištaiso
vs --- 21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir
pagal gebėjimus ,830 1,815 ,065 ,703 ,957 12,840 787 ,000
168
7-2 lentelė. Valstybės tarnautojų kompetencijos ir tai, kaip jie laikosi etikos principų, vertinimų tarpusavio sąsajos ir sąsaja su pasitikėjimo valstybės
tarnautojais įvertinimu. (Koreliacinės analizės (Pearson‘s r) rezultatai)
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21
Pasitikėjimo
valstybės
tarnautojais
įvertinimas
1 r ,859** ,755** ,624** ,765** ,749** ,714** ,749** ,761** ,566** ,571** ,723** ,742** ,705** ,650** ,556** ,572** ,684** ,485** ,619** ,535** ,728**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 789 791 792 792 788 791 792 791 790 792 792 788 786 785 792 790 790 791 788 792 790
2 r ,794** ,710** ,795** ,783** ,769** ,782** ,786** ,625** ,564** ,736** ,752** ,728** ,703** ,578** ,615** ,734** ,518** ,683** ,597** ,759**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 788 789 789 785 788 789 788 787 789 789 786 784 783 789 787 787 788 786 789 788
3 r ,712** ,766** ,740** ,709** ,723** ,757** ,575** ,548** ,715** ,721** ,669** ,676** ,549** ,568** ,669** ,505** ,678** ,555** ,703**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 791 791 787 790 791 790 789 791 791 787 785 784 791 789 789 790 787 791 789
4 r ,711** ,670** ,679** ,683** ,689** ,674** ,468** ,581** ,591** ,646** ,725** ,465** ,556** ,631** ,494** ,633** ,590** ,646**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 793 789 792 793 792 791 793 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791
5 r ,846** ,808** ,805** ,828** ,590** ,600** ,746** ,756** ,726** ,701** ,578** ,592** ,718** ,514** ,674** ,577** ,746**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 789 792 793 792 791 793 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791
6 r ,887** ,838** ,808** ,589** ,608** ,746** ,757** ,735** ,712** ,586** ,641** ,718** ,522** ,658** ,557** ,735**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 789 789 788 787 789 788 785 784 784 789 787 786 789 784 789 787
7 r ,861** ,801** ,611** ,589** ,758** ,739** ,731** ,718** ,589** ,659** ,728** ,511** ,634** ,568** ,740**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 792 791 790 792 791 788 787 786 792 790 789 792 787 792 790
8 r ,841** ,610** ,640** ,753** ,752** ,756** ,745** ,595** ,660** ,721** ,523** ,652** ,604** ,767**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 792 791 793 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791
9 r ,638** ,619** ,770** ,791** ,760** ,752** ,591** ,641** ,727** ,528** ,717** ,621** ,769**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 790 792 791 787 786 785 792 790 789 791 787 792 790
10 r ,526** ,563** ,606** ,631** ,672** ,467** ,561** ,644** ,513** ,621** ,615** ,597**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 791 790 787 786 785 791 789 789 790 787 791 789
11 r ,649** ,596** ,556** ,533** ,471** ,445** ,548** ,397** ,538** ,414** ,566**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 792 788 787 786 793 791 790 792 788 793 791
12 r ,792** ,735** ,685** ,609** ,637** ,692** ,511** ,641** ,532** ,714**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 788 786 785 792 790 790 791 788 792 790
13 r ,806** ,732** ,622** ,648** ,739** ,555** ,680** ,601** ,747**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 784 784 788 786 787 788 787 788 786
14 r ,812** ,620** ,680** ,758** ,555** ,672** ,600** ,712**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 783 787 785 784 787 783 787
785
169
15 r ,592** ,648** ,723** ,584** ,705** ,659** ,723**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 786 784 783 786 783 786 784
16 r ,778** ,663** ,706** ,588** ,465** ,594**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 791 790 792 788 793 791
17 r ,740** ,636** ,630** ,553** ,631**
p ,000 ,000 ,000 ,000 ,000
N 788 790 786 791 789
18 r ,615** ,722** ,654** ,731**
p ,000 ,000 ,000 ,000
N 789 787 790 788
19 r ,613** ,499** ,568**
p ,000 ,000 ,000
N 787 792 790
20 r ,715** ,688**
p ,000 ,000
N 788 786
21 r ,675**
p ,000
N 791
**. Koreliacija reikšminga 0.01 lygmeniu (2-pusė).
Teiginiai: 1. Valstybės tarnautojai yra kvalifikuoti ir atlieka savo darbą profesionaliai 2. Valstybės tarnautojai atsakingai priima sprendimus
3. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemą(-as), jie į jas reaguotų dalykiškai
4. Jeigu valstybės tarnautojams išsakyčiau savo problemas, jie į jas reaguotų jautriai
5. Valstybės tarnautojai elgiasi pagarbiai klientų (piliečių) atžvilgiu
6. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia aiškią informaciją
7. Paprastai valstybės tarnautojai suteikia išsamią informaciją, reikalingą man priimti tinkamiausią sprendimą 8. Valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų kokybė tenkina mano kaip kliento (piliečio) lūkesčius
9. Valstybės tarnautojai yra geras etiško elgesio pavyzdys
10. Valstybės tarnautojai nesinaudoja savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau, savo šeimai ar artimiesiems 11. Valstybės tarnautojai savo elgesiu nėra parodę, jog tikisi iš manęs atlygio (dovanos, pinigų ar paslaugų) mainais už suteikiamą paslaugą
12. Valstybės tarnautojai elgiasi pagal teisės aktus ir procedūras nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus
13. Valstybės tarnybos įstaigos tobulina veiklą, kad patenkintų savo klientų (piliečių) interesus 14. Valstybės tarnybos įstaigoms yra svarbu, ar jų klientus (piliečius) tenkina teikiamų paslaugų kokybė
15. Valstybės tarnybos įstaigoms rūpi piliečių poreikiai
16. Iškilus klausimams, man yra aišku, į kokią konkrečią valstybės tarnybos įstaigą kreiptis, kad į juos būtų atsakyta 17. Valstybės tarnybos įstaigų viešai skelbiamoje informacijoje lengvai randu atsakymus į man rūpimus klausimus
18. Valstybės tarnybos įstaigos visuomenei pateikia sprendimų argumentus
19. Jeigu manęs netenkina valstybės tarnautojo darbo kokybė, žinau, kur išreikšti nepasitenkinimą, kad į jį būtų sureaguota 20. Padariusi klaidą valstybės tarnybos įstaiga nedelsdama ją ištaiso
21. Į valstybės tarnybos įstaigą įsidarbinama skaidriai ir pagal gebėjimus
8 priedas. Etiškos organizacijos kultūros klausimynas
Eil.
Nr.
Skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 6 (visiškai sutinku) pažymėkite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį
atsakymą
Etikos principas
(vertybė pagal
Kaptein
terminologiją)
1) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip tinkamai elgtis kitų organizacijos žmonių atžvilgiu Aiškumas
2) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip turėčiau gauti reikiamus įgaliojimus
3) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai naudoti(s) jai priklausančia įranga
4) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai naudoti savo darbo valandas
5) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su pinigais ir kitu finansiniu turtu
6) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai spręsti iškylančius interesų konfliktus ir tvarkyti su darbu
nesusijusią veiklą
7) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su konfidencialia informacija
8) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai elgtis su išoriniais asmenimis ir organizacijomis
9) Organizacija pakankamai aiškiai apibrėžia, kaip atsakingai spręsti aplinkosaugos problemas
10) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje visiems pakankamai aišku, kaip elgtis atsakingai
11) Mano vadovas/-ė yra geras etiško elgesio pavyzdys Tiesioginio/-ės
vadovo/-ės
integralumas 12) Mano vadovas/-ė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą
13) Mano vadovas/-ė niekada neduotų įgaliojimų veikti neetiškai ar neteisėtai siekiant organizacijos rezultatų
14) Mano vadovas/-ė daro tą, ką sako
15) Mano vadovas/-ė vykdo savo įsipareigojimus
16) Mano vadovas/-ė yra sąžiningas/-a ir patikimas/-a
17) Valdybos ir (aukštesnės) vadovybės elgesys atspindi bendras normas ir vertybes Aukščiausių
vadovų/-ių
integralumas 18) Valdyba ir (aukštesnė) vadovybė yra geras etiško elgesio pavyzdys
19) Valdyba ir (aukštesnė) vadovybė aiškiai ir įtikinamai kalba apie etikos ir sąžiningumo svarbą
20) Valdyba ir (aukštesnė) vadovybė niekada neduotų įgaliojimų veikti neetiškai ar neteisėtai siekiant organizacijos
rezultatų
171
21) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje manęs kartais prašo daryti dalykus, prieštaraujančius mano sąžinei Įgyvendinamumas
22) Norėdamas susilaukti sėkmės organizacijoje, aš kartais turiu nusižengti asmeninėms normoms ir vertybėms
23) Aš neturiu pakankamai laiko atsakingai atlikti užduotis
24) Aš neturiu pakankamai informacijos atsakingai atlikti užduotis
25) Aš neturiu pakankamai išteklių atsakingai atlikti užduotis
26) Savo darbe kartais patiriu spaudimą sulaužyti taisykles
27) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje kiekvienas visiškai paklūsta organizacijos (nustatytoms) normoms ir vertybėms Organizacijos
parama vertybėms 28) Mano tiesioginę darbo aplinką apibūdina tarpusavio pasitikėjimo atmosfera
29) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a nuoširdžiai siekia organizacijos gerovės
30) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje vyrauja darbuotojų ir vadovų tarpusavio pasitikėjimas
31) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje kiekvienas/-a darbuotojas/-a rimtai žiūri į esamas normas ir standartus
32) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje elgiamasi pagarbiai vienas/-a kito/-os atžvilgiu
33) Jeigu kolega/-ė pasielgs neleistinai, vadovas/-ė apie tai sužinos Skaidrumas
34) Jeigu kolega/-ė pasielgs neleistinai, aš arba kitas/-a kolega/-ė apie tai sužinosime
35) Jeigu vadovas/-ė pasielgs neleistinai, kas nors organizacijoje apie tai sužinos
36) Jeigu aš kritikuosiu kitų žmonių elgesį, aš gausiu informaciją apie bet kokį veiksmą, kurio buvo imtasi dėl mano
kritikos
37) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai žinoma, kokie pažeidimai ir incidentai gali kilti organizacijoje
38) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje atliekami tinkami patikrinimai siekiant aptikti pažeidimus ir neetišką elgesį
39) Vadovybė žino apie incidentų ir neetiško elgesio mano tiesioginėje darbo aplinkoje pobūdį
40) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje į pranešimus apie neetišką elgesį reaguojama deramai juos apsvarsčius Diskusijų kultūra
41) Savo tiesioginėje darbo aplinkoje aš turiu galimybę išreikšti savo nuomonę
42) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių neetiškam elgesiui aptarti
43) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje pranešimai apie neetišką elgesį vertinami rimtai
44) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių aptarti asmenines moralines dilemas
45) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių pranešti apie neetišką elgesį
46) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje gausu progų aptarti moralines dilemas
172
47) Jeigu kažkas kviečiamas pasiaiškinti dėl savo elgesio, tai daroma pagarbiai
48) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje yra pakankamai galimybių ištaisyti neetišką elgesį
49) Jeigu pranešimas apie neetišką elgesį mano tiesioginėje darbo aplinkoje nesulaukia tinkamo dėmesio, yra
pakankamai galimybių iškelti šį klausimą organizacijoje kitais būdais
50) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje žmonės yra atsakingi už savo veiksmus Sankcijų/skatinimo
taikymas 51) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje etiškas elgesys yra aukštai vertinamas
52) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje tik sąžiningi žmonės gali būti paaukštinti pareigomis
53) Jeigu būtina, mano vadovas bus sudrausmintas už neetišką elgesį
54) Žmonės, kuriems sekasi mano tiesioginėje darbo aplinkoje, laikosi organizacijos normų ir standartų
55) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje už etišką elgesį atlyginama
56) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje darbuotojai/-os bus sudrausminti/-os už neetišką elgesį
57) Jeigu praneščiau vadovybei apie neetišką elgesį, tikiu, jog susiję asmenys būtų atitinkamai sudrausminti
neatsižvelgiant į jų užimamas pareigas
58) Mano tiesioginėje darbo aplinkoje darbuotojai/-os, kurie/-ios elgiasi sąžiningai, turi daugiau galimybių gauti teigiamą
veiklos įvertinimą nei tie/tos, kurie/-ios elgiasi nesąžiningai