STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMA IR SAVIVALDYBĖS

PLĖTROS STRATEGIJOS RENGIMAS

EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondas

KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

M. ArimavičiūtėG. MačysE. Trasauskas

Finansų ministerijos mokymo centras, 2007

Strateginio planavimo sąvokos. Strateginio planavimo esmė ir tikslai. Strateginio planavimo patirtis užsienio valstybėse. Praktinė užduotis.

Strateginio planavimo sąvokos

Strategija – tai sprendimų visuma, apibrėžianti institucijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti.Strategija – strateginio valdymo proceso rezultatas

Strategija

Strateginis valdymas

Tai nuolatinis, dinamiškas ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi institucija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir veiksmingiau panaudoja savo išteklius.

Strateginis planavimas

Formalizuota sistema, užtikrinanti realizavimą viso strateginio valdymo proceso, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip efektyviausiai panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius misijai vykdyti, numatytiems tikslams pasiekti, taip pat veiklos stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus.

Strateginio planavimo dokumentas

Tai dokumentas, kuriame pateikiami vienos ar kelių valdymo sričių plėtros strateginiai tikslai, numatomi mechanizmai jiems įgyvendinti ir siektini rezultatai.

Valdymo srities plėtros strategija

Tai strateginio planavimo dokumentas, kuriame pagal valdymo srities būklės analizę suformuluojami valdymo srities plėtros tikslai ir numatomas jų įgyvendinimas.

Strateginis veiklos planas

Detalus institucijos veiklos planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į aplinkos ir išteklių analizę, suformuluoti institucijos misija ir strateginiai tikslai, aprašomos institucijos vykdomos programos ir numatomi finansavimo šaltiniai joms įgyvendinti.

Sutrumpintas strateginis veiklos planas

Strateginio planavimo dokumentas, kuriame glaustai pateikiamas strateginio veiklos plano turinys: institucijos misija, strateginiai tikslai, vykdomos programos, šių programų tikslai ir siekiami rezultatai.

Vyriausybės prioritetiniai strateginiai tikslai

Tai kasmet prireikus Vyriausybės nutarimu nustatomos ar tikslinamos svarbiausios atitinkamo laikotarpio veiklos kryptys arba pagrindiniai tikslai

Aplinkos ir išteklių analizė

Aplinkos analizė (PEST analizė) valdymo srities arba institucijos politinių, ekonominių, socialinių ir technologinių aplinkos veiksnių įvertinimas.Išteklių analizė – valdymo srities arba institucijos turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių sudėties, struktūros ir vaidmens analizė.

Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė

Analizė, kuria apibendrinami ir sujungiami aplinkos ir išteklių analizės rezultatai, suklasifikuojami strategiją lemiantys veiksniai į keturias grupes: stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes (SSGG).

Institucijos misija

Institucijos vadovo suformuoti institucijos paskirtis ir įsipareigojimai, rodantys su institucija susijusius esamus ir numatomus visuomenės poreikius, naudojami tolesniuose institucijos strateginio veiklos plano rengimo etapuose.

Institucijos filosofija ir kultūra

Institucijos filosofija tai – jos elgesio standartas, nusakantis pagrindines vertybes, lūkesčius ir principus, kuriais naudojasi institucija, siekdama savo tikslų ir vykdydama savo misiją.

Institucijos kultūra – tai visuma vertybių, įsitikinimų ir metodų, kuriais remiantis įgyvendinamos valdymo funkcijos ir aptarnaujami klientai.

Programa

Institucijos programa – strateginio veiklos plano dalis, kurioje nustatyti programos tikslai, uždaviniai, priemonės (įskaitant projektus), vertinimo kriterijai, numatomi asignavimai.Tarpinstitucinės programa – strateginio veiklos plano dalis, kurioje numatytus tikslus ir uždavinius įgyvendina kelios institucijos, veikiančios skirtingose valdymo srityse ir atitinkamas priemones įtraukiančios į savo strateginius veiklos planus.

Tikslai

Strateginis tikslas – ilgos trukmės tam tikroje valdymo srityje (srityse) užsibrėžtas siekis, rodantis valdymo srities plėtros strategijos (visos strategijos ar atitinkamos jos dalies) arba programos (ar kelių programų) įgyvendinimo planuojamą efektą.Tikslas – per programos ar valdymo srities plėtros strategijos vykdymo laikotarpį užsibrėžtas siekis, paprastai rodantis vieno ar kelių uždavinių įgyvendinimo planuojamą rezultatą.

Uždavinys ir priemonė

Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti programos ar valdymo srities tikslo įgyvendinimą.Priemonė ar projektas – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas ir veiksmai, kuriems naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.

Vertinimo kriterijus

Tai yra rodiklis, suteikiantis informaciją apie institucijos strateginio tikslo (ar valdymo srities plėtros strategijos), programos tikslo ar uždavinio įgyvendinimą.

Produkto kriterijus

Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijus, t. y. materialinis ar intelektinis produktas ir (ar) paslaugos, kurie atsiranda tikslingai naudojant išteklius uždaviniui įgyvendinti.

Rezultato kriterijus

Programos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus – nauda, kurią, įgyvendinus programą, gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai.

Efekto kriterijus

Institucijos strateginio tikslo arba valdymo srities plėtros strategijos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus – nauda, kurią, įgyvendinus atitinkamą strateginį tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir kitos grupės.

Poveikio vertinimas

Sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu įtvirtinamas rengiamo projekto įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir /ar trumpalaikis poveikis.

Sprendimų projektai

Sprendimų projektai – norminių teisės aktų projektai, norminių teisės aktų koncepcijų projektai, strateginių sprendimų, strategijų, programų, sutarčių, derybinių pozicijų projektai.

Sprendimų projektų rengėjai – savivaldybės institucijos, įstaigos, savivaldybės tarnautojai, darbo grupės, komisijos ir panašiai.

Sprendimų projektų poveikio vertinimas

Sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu atliekama sprendimo projekto įgyvendinimo galimų pasekmių bendro pobūdžio prognozė, argumentuojama, ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą.

Sprendimų projektų poveikio išplėstinis vertinimas – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu atliekama išsami, įvairiapusiška padarinių, galinčių atsirasti įgyvendinus pasirinktą sprendimą, prognozė.

Strateginio planavimo ir valdymo esmė ir tikslai

Strategijos sąvokų įvairovė

Yra įvairių požiūrių , skirtingai traktuojančių strategijos sąvokas.Visus šiuos požiūrius galima vadinti strategijos mokyklomis.

Mintzberg išskirtos organizacijos strategijos rengimo mokyklos

1. Projektavimo (dizaino) mokykla

Strategijos rengimas suprantamas kaip mąstymo procesas

2. Planavimo mokykla Strategijos rengimas suprantamas kaip formalus, sistemingas procesas

3. Pozicionavimo mokykla Strategijos rengimas suprantamas kaip analitinis procesas, kuris remiasi organizacijos pozicija “produkto – rinkos” požiūriu

4. Antrepreneriško požiūrio mokykla

Strategijos rengimas suprantamas kaip procesas, priklausantis nuo verslininko ateities vizijos

5. Kognityvinė (pažinimo) mokykla

Strategija suprantama kaip ėjimas sumanymo link ir kaip to sumanymo keitimo procesas

6. Besimokančios organizacijos mokykla

Strategijos suprantama kaip mokymosi ir adaptavimosi prie aplinkos procesas

7. Jėgos įtakos (valdžios) mokykla

Strategijos susiejamos su valdžia: tai “jėgų žaidimas” organizacijos viduje ir tarp organizacijų

8. Kultūros įtakos mokykla Strategijos priklauso nu organizacijos vertybių sistemos, t.y. nuo organizacijos ir aplinkos kultūros

9. Aplinkos įtakos mokykla Strategijos rengimas kaip procesas, kuriam įtaką daro organizacijos aplinka

10. Konfigūracijos įtakos mokykla

Strategijos rengimas kaip transformacijos procesas

Atsižvelgiant į situaciją, strategijai galima suteikti šias reikšmes:1. Planas (plan) – aiški veiksmų, kuriais vadovai siekia numatyti veiklos kryptį seka2. Manevras (ploy) – tam tikras veiksmas, kuriuo siekiama pergudrauti oponentą ir jį“nuvesti į šalį“3. Įprastas elgsenos modelis (pattern) - tam tikras pasikartojantis sąmoningas arba nesąmoningas elgsenos būdas veiksmų grandinėje, kaip nuoseklus elgesio modelis, kuris visada „išlenda“ reikia to ar nereikia4. Pozicija (position) – priemonės, nustatančios organizacijos padėtį rinkoje, palyginti su konkurentais5. Perspektyva (perspective) – organizacijos pobūdžio ir raidos koncepcija, apimanti kolektyvines nuomones, siekius ir elgseną, t.y. požiūris į organizacijos vaidmenį ir padėtį

Strategijos reikšmės

Strategijos esmę plačiau atskleidžia tokie momentai:1.Strategija turi apibrėžtą tikslinę orientaciją2.Neatsiejama strategijos dalis yra priemonės jai įgyvendinti3.Strategija susiejama su tam tikru vidutinės trukmės (3-7metai) perspektyviniu laiko periodu4.Strategija formuojama atsižvelgiant į institucijos ištekinį potencialą, kuris lemia institucijos silpnybes ir stiprybes5.Strategija kuriama atsižvelgiant į institucijos galimybes ir grėsmes jai6.Strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį indėlį įneša į vertės kūrimą7.Strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencinį pranašumą įgyvendina institucija

Strategijos esmė

Strategijos ir politikos santykis

Naujoji šalies politinio valdymo funkcija yra ilgalaikio valstybės valdymo strategijos kūrimas.

Viešojo sektoriaus strategijos kūrimas ir jos keitimas yra laikomas tarpiniu uždaviniu, priklausančiu ir politikos ir veiklos valdymo lygiams. Savo ruožtu politika gali būti strategijų šaltiniu.

Strateginis valdymas

Organizacijos strateginiu valdymu laikomas nuolatinis, dinamiškas ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau naudoja išteklius.Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:

Veiklos pobūdžio (produkcijos, paslaugų ar idėjų teikimo)

Finansavimo šaltinių (komercinės ar nekomercinės organizacijos)

Nuosavybės(valstybės ar privačios organizacijos)Dydžio(mažos ar didelės organizacijos)Diversifikacijos laipsnio (vienos ar kelių veiklos sričių

organizacijos)

1 Nustatyti strateginę kryptį2 Nustatyti išteklių prioritetus3 Nustatyti meistriškumo standartus4 Prisitaikyti prie aplinkos pokyčių5 Sudaryti objektyvų veiklos kontrolės ir analizės pagrindą

Strateginio valdymo tikslai

Valdymo ciklas:

Nuolatinis veiklos bei programų

tobulinimas

Monotoringas ir kontrolė

Analizė: aplinkos, išteklų ir SSGG

Įgyvendinimas

Strategijos rengimas:misija;strateginiai tikslai;

Strateginė analizė

Ji apima veiklos rezultatų analizę, aplinkostendencijų įvertinimą, visuotinai pripažintų vertybių ir organizacijos galių analizę.Išorinė aplinka - tai veiksniai, egzistuojantys už organizacijos ribų, kurių aukščiausio lygio vadovybėper trumpą laiką paprastai negali pakeisti.Vidinė aplinka - tai veiksniai, egzistuojantys pačioje organizacijoje. Aukščiausio lygio vadovybėjų taip pat per trumpą laiką negali pakeisti. Ji formuoja organizacijos pranašumus ir trukumus, aprėpiančiusorganizacijos atsakomybės ir valdžios struktūrą, vertybes, žmogiškuosius bei finansiniusišteklius ir kita.

Strategijos kūrimas.

Šioje stadijoje parengiamas strateginis planas. Atliekamos šios funkcijas:• patvirtinama organizacijos misija ir vizija;• nustatomos svarbiausios problemos ir tikslai;• nustatomos pagrindinės vertybės;• išskiriamos svarbiausios interesų sritys;• nustatomos ir įvertinamos strateginės alternatyvos, priimami sprendimai.Strateginis planas, įvertinantis organizacijos pranašumus ir trūkumus, yra derinamas su aplinkosgrėsmėmis ir galimybėmis. Šioje stadijoje išskiriamos svarbiausios interesų sritys.

Strategijos įgyvendinimas.

Paprastai šioje stadijoje atliekamos tokios funkcijos:rengiamos strategijos įgyvendinimo programos ir projektai;sudaromas programinis biudžetas;sudaromos darbo grupės;išplėtojami strateginiai žmogiškieji ištekliai;atliekamas valdymas pagal tikslus.

Pagrindinės priemonės apima personalosukomplektavimą, jo įgūdžių tobulinimą, materialių išteklių įsigijimą, infrastruktūros plėtojimą,konsultacinę pagalbą ir finansinių išteklių paskirstymą.

Strateginė kontrolė.

Šioje stadijoje lyginant numatytus rezultatus su faktiniais kontroliuojama organizacijos strateginė veikla. Atliekamos šios funkcijos:• sukuriama kontrolės sistema, kuri turi laiku pateikti išvadas dėl organizacijos veiklos ir užtikrintisuplanuotų veiksmų įgyvendinimą;• vykdomi analitiniai tyrimai;• nustatoma, ko galima pasimokyti iš organizacijos patirties;• rekomenduojama patikslinti strategiją ir jos įgyvendinimą.Šioje stadijoje nustatoma, ar reikia tikslinti strateginį planą arba kurią nors jo dalį, apriboti arbaišplėsti tam tikrus projektus.

Strateginio planavimo funkcija

Planavimas yra pirminė valdymo funkcija. Jis suformuoja pagrindą likusioms trims funkcijoms.Tik suformavus planą atsiranda galimybė parinkti vykdytojus, suformuoti struktūrą, deleguotifunkcijas ir paskirstyti užduotis, motyvuoti vykdytojus ir jiems vadovauti, užtikrinti komunikacijątarp vykdytojų, vertinti jų darbo kokybę.

Planavimo procesas

Kaip galime ten patekti

Kaip sužinoti, ar jau atvykome

?

?

Taktika (planai)

Koordinacija

Sąmata

Ataskaitos

Ištekliai

Strateginio planavimo logika

Planavimas logiškai susideda iš šių žingsnių:Proceso inicijavimas.Planavimo prielaidų apibrėžimas.Tikslų formulavimas.Alternatyvų identifikavimas.Alternatyvų įvertinimas.Geriausios alternatyvos parinkimas.Atraminių planų formavimas.Plano įgyvendinimas.

1. Galimybė analizuoti ir vertinti valstybės instituciją ar savivaldybę kaip sistemą, siekiant, kad visi jos padaliniai siektų užsibrėžtų tikslų2. Aiškesnis suvokimas valstybės institucijų ar savivaldybių tikslų ir racionalesnis paskirstymas finansinių materialinių ir darbo išteklių3. Geresnis koordinavimas valstybės institucijos ar savivaldybės padalinių veiklos ir jos koregavimas, atsižvelgiant į pasikeitimus4. Geresnė kontrolė siekiant įgyvendinti tikslus ir skatinti valstybės institucijos ar savivaldybės tarnautojus

Strateginio planavimo (valstybės institucijose ir savivaldybėse) privalumai:

Analitinio strategijos formavimo modelio samprata

Analitiniame strategijos rengimo modelyje pirmiausia atliekama veiklos situacijos ir turimų ištekliųanalizė, tik po to formuluojama vizija, misija ir t.t. Akcentuojama tai, ką organizacija sugeba, o ne bandoma numatyti, ką ji turėtų arba galėtų atlikti.

Analitiniam strategijos formavimo modeliui budinga logika

Kur mes esame dabar (misija,filosofija, ištekliai,konkurencinė pozicija, veiklos ir rinkos )?Ką norime pasiekti(misija, tikslai strateginės alternatyvos)?Ar galime tai pasiekti (organizacinis potencialas ir ištekliai)?Kokia tinkamiausia strategija (kaip tikslai dera su vadovų ir interesų grupių poreikiais)?Ką reikia daryti nedelsiant?

Kūrybinio strategijos formavimo modelio samprata

Kitaip negu analitiniame modelyje, kūrybiniame siekiama „atitrūkti“ nuo organizacijos realybės,atpalaiduoti mąstymą, kurti netgi idealizuotą ateities viziją, kuri yra patraukli ir mobilizuojanti, po 25to grįžtama į objektyviai egzistuojančią organizaciją su jos turimais ištekliais ir bandoma ieškotibūdų, kaip bent priartėti prie šios vizijos.

Kūrybiniam strategijos formavimo modeliui budinga logika

Kokios organizacijos norime (jos vizija, misija ir filosofija)?Svarbiausios tendencijos, reikšmingos mūsų organizacijos veiklaiDabartinė situacijos analizė (dabartinė misija, vartotojai, rinkos, rodantys, kaip toli esama organizacijos situacija nuo norimos)Organizacijos SSGG analizė norimos vizijos aspektu.Kokie strateginiai tikslai?Kokios galimos strateginės alternatyvos?Kokia strategija geriausiai tinka?Kokių reikia išteklių ir kaip jais apsirūpinsime?

Planavimo etapai(pagal K.Kileną)

Tikslų iškėlimas.Prielaidų nustatymas.Alternatyvų nustatymas.Geriausios alternatyvos pasirinkimas.Plano sudarymas.Plano vykdymas.

Planavimo etapai (pagal G Kuncą, O Donelą)

Galimybių įvertinimas.Tikslų nustatymas.Prielaidų įvertinimas.Alternatyvų nustatymas.Alternatyvų palyginimas ir įvertinimas.Veiklos plano pasirinkimas.Pagalbinių planų sudarymas.Biudžeto, kaip skaitmeninės plano išraiškos, sudarymas.

Misijos nustatymas.Tikslų nustatymas.Išorinės aplinkos analizė.Organizacijos vidinių stiprių ir silpnų pusių nustatymas.Strateginių alternatyvų analizė.Strategijos pasirinkimas.Strategijos įgyvendinimas.Strategijos įvertinimas

Planavimo etapai (pagal M .Meskoną, M Albertą, F. Hedouri)

K.Andrews strategijos formavimo konceptualus modelis

Aplinkos analizė

Vadovų vertybės

Esamų tikslų, strategijos ir politikos

identifikavimas

Pagrindinės strateginės galimybės ir grėsmės

Strateginiųalternatyvųnustatymas

Strateginiųsprendimųpriėmimas

Patvirtinta tikslai, strategija,

politika

Resursų analizė

Socialinė atsakomybė

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo etapai

1. Plano rengimo iniciatyvos, poreikio formulavimas.2. Plano rengimo darbo grupių suformavimas ir tvarkaraščio parengimas.3. Bendruomenės informavimo ir aktyvinimo veikla.4. Duomenų surinkimas.5. Esamos situacijos analizė.6. Vizijos, strategijos rengimas ir politinis tvirtinimas.7. Priemonių rengimas.8. Plano įgyvendinimo dalies parengimas ir galutinis plano patvirtinimas.9. Plano įgyvendinimo priežiūra ir įvertinimas.

Aštuonių žingsnių požiūris į strateginį planavimą

Pagal šį požiūrį strateginio planavimo procesą sudaro aštuoni žingsniai:1. susitarimo dėl strateginio planavimo proceso inicijavimas;2. institucijos įgaliojimų nustatymas;3. institucijos misijos ir vertybių nustatymas;4. išorinės aplinkos įvertinimas: galimybės ir grėsmės;5. vidinės aplinkos įvertinimas: pranašumai ir trūkumai;6. strateginių problemų nustatymas;7. problemų sprendimo strategijų parengimas;8. veiksmingos institucijos ateities vizijos sukūrimas.

Strategijos tikslinė orientacija

Strategijos kūrimą lemia organizacijos tikslinė orientacija – vizija, misija ir tikslai. Tikslinė orientacija įtakoja strategijos alternatyvų kūrimą ir palyginimą, galutinių strateginių sprendimų pasirinkimą. Prieš pradedant strateginės analizės stadiją patartina preliminariai numatyti organizacijos tikslinę orientaciją, kurią tolesnio strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo eigoje dažnai iškyla būtinybė ne vieną kartą tikslinti.

Vizija

Organizacijos vizija tai – sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kokia bus organizacija, kodėl, kur ir kaip ji veiks ateityje.Apibūdinant organizacijos viziją turėtų būti atsakyta į šiuos klausimus:1. kuo ji bus naudinga joje dirbantiesiems, artimiausiai aplinkai ir visai socialinei sistemai?2. kuo ji išsiskirs nuo panašių į ją?3. kokia bus jos institucinė sandara ir visi kiekybiniai (personalo, padalinių, finansinių išteklių ir pan.) parametrai?4. kokie bus jos darbuotojai?

Misija Misija atskleidžia pagrindinius dalykus apie organizaciją; ji apibrėžia „idealią“ organizacijos egzistavimo priežastį. Rengiant misiją reikia atsakyti į tokius klausimus:kas mes esame? (tai identiteto klausimas)kokius pagrindinius socialinius ir politinius poreikius turėtume patenkinti arba kokias socialines ir politines problemas turėtume spręsti?kaip stebėsime ir reaguosime į šiuos poreikius ar problemas?kaip reikėtų atsižvelgti į pagrindinių interesų grupių lūkesčius?kokia mūsų filosofija ir pagrindinės vertybės?kas mus išskiria iš kitų organizacijų?

Tikslai

Tikslai tai – teiginiai , transformuojantys bendrąsias misijos formuluotės nuostatas į tiksliai apibrėžtus įpareigojimus. Strateginiai tikslai turi būti pagrįsti misija, orientuotis į klientus, sietis su pagrindinėmis išorės ir vidaus problemomis, su kuriomis susiduria organizacija, ir būti aiškiai suvokiami visuomenės. Nustatant tikslus siekiama:

pasirinkti tam tikrą situaciją, kurią reikia keisti

nustatyti pokyčių kryptįnustatyti prioritetus.

Strateginės problemos

Strateginio valdymo pagrindas – strateginių problemų nustatymas ir gebėjimas laiku priimti bei įgyvendinti pagrįstus strateginius sprendimus. Yra trys galimi požiūriai į strateginių problemų nustatymą:1 tiesioginis požiūris;2 tikslų požiūris;3 sėkmės vizijos požiūris.

Strateginiai sprendimai

Priimant strateginius sprendimus valstybės institucijose ar savivaldybėse gali būti taikomi šie sprendimų priėmimo modeliai:1. racionalus sprendimų priėmimo modelis;2. riboto racionalumo modelis;3. politinis sprendimų priėmimo modelis.

Racionalus” planavimo modelis (pagal Bryson).

Programos

Tikslai

Veiksmai

Politikos kryptys

Riboto racionalumo modelis

Žmogiškąjį sprendimų priėmimą nulemia

ProtasRacionalumas

JausmaiInstinktai

TačiauPasak Simoną, "turime “rasti vietos ir intelektui, ir jausmams”Kontekstas:William James, Graham Wallas

Politinis sprendimų priėmimo modelis (pagal Bryson).

Bendriausios politikos kryptys

Bendresnės politikos kryptys

Politikos kryptys ir programos

Problemų sritys

Strategija ir interesų grupės

Svarbiausia strateginių sprendimų įgyvendinimo sąlyga viešojo sektoriaus institucijose yra interesų grupių poreikio tenkinimas.Rengiant strateginius planus tikslinga:1. nustatyti interesų grupes;2. apibrėžti jų interesus;3. nustatant strateginius tikslus, užtikrinti svarbiausių interesų grupių poreikių patenkinimą.

VIEŠOJI INSTITUCIJA

Kitos valdžios institucijos

Valdymo struktūros

Konkurentai

Žiniasklaida

Darbuotojai

Profesinės sąjungos

Paslaugų gavėjai

Mokesčių mokėtojai

Ateities kartos

TiekėjaiInteresų grupės

Finansinės institucijos

PiliečiaiPolitinės partijos

Suinteresuoti asmenys

Strateginio planavimo patirtis užsienio valstybėse (dėmesys

subalansuotų rodiklių sistemai)

Subalansuotos rodiklių sistemos komponentai

Teiginys, nurodantis, ką strategija turi pasiekti ir kas yra lemiama jos sėkmei

Kaip bus matuojamas judėjimas, įgyvendinant strategiją

Kokia konkreti rodiklio reikšmė yra siekiama

Veiksmų programos, reikalingos siekiams įgyvendinti

Siekis Rodiklis Siekiamas rezultatas

Iniciatyva 

Atnaujinti savo paslaugų asortimentą

Naujai sukurtų paslaugų procentinis santykis nuo visų paslaugų

10% Atlikti klientų poreikių tyrimą. Sukurti darbinę grupę iš skirtingų padalinių siūlymams teikti

Subalansuotų rodiklių sistema viešajame sektoriuje

Klientas

Siekis Rodiklis Reikšmė Iniciatyva

Kokią vertę ir kokius

privalumus mes galime suteikti

klientams?

VizijaMisija

Strategija

Klientas

Siekis Rodiklis Reikšmė Iniciatyva

Klientas

Siekis Rodiklis Reikšmė Iniciatyva

Klientas

Siekis Rodiklis Reikšmė IniciatyvaKad išmintingai naudotumės mums suteiktais ištekliais, kaip turėtume valdyti išlaidas ir sukurti naują vertę?

Kad patenkintume savo rėmėjus ir klientus, kuriuos procesus turime atlikti geriausiai?

Kaip mes išlaikysime savo sugebėjimą keistis ir tobulėti?

Strategija

Veiklos rodikliai

MisijaVizija

Vertybės

Iniciatyvos

Kliento poreikiai

BiudžetasVeiksmai

Subalansuotų rodiklių sistemoslogika

Subalansuotų rodiklių sistema - tai

yra: nėra:

Strategija besiremianti vadyba Veiklos matavimo priemonė

Komunikavimo visai organizacijai priemonė

Informacinė sistema aukščiausio lygio vadovams

Procesas Projektas

Sunkus darbas Lengva

Pokyčių iniciatyva “Daryti kaip visada darėme”

Skirtingų veiklos požiūrių subalansavimas

Rodiklių sudėliojimas į keturis “stalčius”

Vizijos suderinimas su kasdienine veikla

Griežtesnė darbuotojų kontrolė.

Praktinė užduotis

1. Nustatykite, kokie teiginiai strategijos mokyklų taikomi arba gali būti taikomi savivaldybių strateginiame valdyme2. Kuris strateginių problemų įdentifikavimo požiūris tinka savivaldybėms ir kokiomis sąlygomis3. Kuris strateginių sprendimų priėmimo modelis taikomas savivaldybėse ir kokiomis aplinkybėmis4. Nustatykite interesų grupes savivaldybėje. Apibūdinkite jų interesus. Numatykite galimus konfliktus dėl jų interesų nepaisymo. Numatykite priemones šių konfliktų prevencijai.