SPORTAS Nr2 (2016m)

3 p.

12 p.

14 p.

18 p.

ŽVILGSNIS

TEMA

TALENTAS

SUKAKTYS

Paros bėgimo varžybose Graikijoje triumfavęs vilnietis Aleksandras Sorokinas kiekvieną dieną įveikia nuo 20 iki 50 km.

Lietuvos olimpiečių gydytojas Dalius Barkauskas įsitikinęs, kad kol sportas yra politizuotas ir komercinis, draudžiami preparatai ir toliau bus vartojami.

Griežtoje legionieriaus dienotvarkėje futbolininkas Edvinas Girdvainis randa laiko ir draugei, ir maisto ruošimui, ir videožaidimams.

Krepšinis ir Lietuvos edukologijos universitetas – tai du kertiniai šalies vyrų kurčiųjų rinktinės trenerio Algimanto Šato gyvenimo akmenys.

RIO PRIMENA MEDALIS

2016 Nr. 2

Treneris Lukas Jaliūnas pataria: ruošdamiesi vasarai ir prakaituodami sporto salėse ar gryname ore nepamirškite tvarkos padaryti ir savo lėkštėje. 16 p.

www.sportas.info

2016 m. olimpinių žaidynių sostinė 26-erių Giedriui Titeniui kelia malonius prisiminimus – lygiai prieš dešimtmetį jis čia iškovojo pasaulio jaunių čempionato bronzą. „Buvau labai jaunas, kitaip viską mačiau, bet, atsimenu, buvo smagu, smagi šalis ir pamatyti, tad laukiu, kada vėl galėsiu ten sugrįžti“, – teigia Rio de Žaneiro žaidynėms besirengiantis atletas. 7 p.

RENGIAMĖS VASARAI

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 2

LEIDĖJAVšĮ „Sporto leidinių grupė“Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17, LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 686 09 700

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected] [email protected] Daugėlaitė[email protected]

REKLAMATel. 8 686 09 700Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 5214

Spausdino UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

4 000

ATGARSIAI 1Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ komanda pirmą kartą tapo Nacionalinės krepšinio lygos čempione. Ši ekipa finale 85:80 palaužė Kauno „Žalgirio-2“ krepšininkus.„

Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris Berndas Haake didžiuojasi komanda, pasaulio čempionato I B diviziono turnyre Kroatijoje iškovojusia bronzą.

Išsipildė Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininko Manto Armalio svajonė – nuo vaikystės Švedijoje gyvenantis 23 metų sportininkas, ragavęs ir modelio duonos, pasirašė sutartį su NHL klubu „San Jose Sharks“. Šiai ekipai atstovauja ir Dainius Zubrus.

Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

Marijampolės „Sūduvlygos čempion

mpolės „Sūduv

„Tai neįtikėtina – mes buvome arti aukso, tačiau ir bronza yra įspūdingas laimėjimas. Vyrai buvo nuostabūs ir Lietuva turi jais didžiuotis. Juk mes į pasaulio čempionatą Kroatijoje atvažiavome net be vienuolikos svarbių ritulininkų ir pagrindinis komandos tikslas iš pradžių buvo neiškristi į žemesnį divizioną. Todėl namo važiuojame puikiai nusiteikę, kaip ir mūsų sirgaliai.“

RIČARDAS BERANKIS

ROBERTAS TVOROGALAS

EDGARAS VENCKAITIS

LIETUVOS BOKSININKAI

LMKL ČEMPIONĖS

Balandį Ričardas Berankis laimėjo net du „Challenger“ serijos turnyrus Pietų Korėjoje ir Kinijoje, pakilo į rekordinę 55 poziciją pasaulio reitinge ir iš esmės užsitikrino kelialapį į Rio de Žaneiro olimpiadą.

Rio de Žaneire vykusiose bandomosiose varžybose dalyvavo gimnastas Robertas Tvorogalas. 21 metų Lietuvos sportininkas užėmė 33 vietą tarp 108 dalyvių ir užsitikrino olimpinį kelialapį.

Edgaras Venckaitis (graikų ir romėnų imtynės; svorio kategorija iki 66 kg) pirmas iš Lietuvos imtynininkų įveikė olimpinės atrankos barjerą. Jis olimpinį bilietą nuskynė Mongolijoje vykusiame turnyre.

Boksininkai Evaldas Petrauskas (svorio kategorija iki 64 kg) ir Eimantas Stanionis (iki 69 kg) sėkmingai pasirodė olimpiniame atrankos turnyre Turkijoje ir pateko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Lietuvos moterų krepšinio lygos čempione pirmą kartą tapo Kauno r. „Hoptrans-Sirenų“ komanda, fi nalo serijoje 3:1 įveikusi Marijampolės „Sūduvą“. Bronzą iškovojo Vilniaus „Kibirkštis“.

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 2

ŽVILGSNIS Spalio 22–23 d. ALEKSANDRAS SOROKINAS ketina dalyvauti Prancūzijoje vyksiančiame 24 val. bėgimo Europos čempionate.

Lina Daugėlaitė[email protected]

Vos antrą kartą 24 val. bėgimo varžybose dalyvavęs vilnietis Aleksandras Sorokinas Graikijos sostinėje Atėnuose šventė net tris pergales – jis užėmė pirmąją vietą, pagerino trasos ir Lietuvos rekordus. Lietuvos atstovas per parą 11 tarptautiniame ultramaratono festivalyje spėjo apsukti 260 ratų. Tokie puikūs rezultatai bėgikui iš Lietuvos nebuvo siurprizas. „Norėjau pagerinti Lietuvos ir trasos rekordus. Ir man tai pavyko“, – teigia užsibrėžtą tikslą įgyvendinęs vilnietis.

Pirmą kartą paros bėgimo varžybose savo jėgas vyras išbandė praėjusiais metais – debiutas įvyko per pasaulio čempionatą, kuriame jis, įveikęs 242 km, užėmė 21 vietą.

Visą parą – tuo pačiu ratuBėgikai Graikijoje 24 val. suko ratus vieno kilometro trasoje. Vieno ar dviejų kilometrų modelis paros bėgimo varžybose – įprastas, nors kartais pasitaiko, kad bėgama ir iš taško A į tašką B. Pasak A. Sorokino, bėgant tuo pačiu ratu, monotonija didelė, tačiau ją atperka kiti pranašumai: kai galva ir kojos tampa vis sunkesnės, trasa – vis labiau pažįstama, todėl nebereikia galvoti apie kiekvieną posūkį, kur stabdyti, o kur bėgti greičiau, – procesas vyksta automatiškai. Be to, organizatoriams tokioje trasoje paprasčiau stebėti dalyvius siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.Kaip dalyviai įveikia trasą, jų pačių pasirinkimas. Pasak Aleksandro, gali bėgti, eiti, ilsėtis – skaičiuojamas

sportininko įveiktas atstumas. Kiekvienas dalyvis turi daviklį, fi ksuojantį ratus. „Mano taktika buvo bėgti nesustojant. Turėjau dvi poilsio pertraukas po 3 min., tada dariausi masažą. Norėjau išnaudoti visą laiką, kad kuo daugiau nubėgčiau“, – pasakoja A. Sorokinas.

Šalia trasos – brolis Varžybose vilnietis turėjo padėjėją – brolį Marką. „Jis man atstojo motiną“, – dėkingas šypsosi bėgikas, kuriam brolio pagalba buvo labai svarbi. Paduotas vanduo ir užkandžiai, moralinis palaikymas – tai, regis, menki dalykai, kurie, pasiryžus įveikti paros bėgimo iššūkį, tampa neįkainojamos vertės. Beje, A. Sorokinas iš pradžių buvo nusprendęs gerti tik specialius energinius gėrimus ir maitintis specialiai sportininkams skirtu maistu. „Kad neapsunkinčiau skrandžio. Tačiau vėliau organizmas atsisakė chemijos, pradėjau valgyti sausainius, traškučius ir pan.“, – įspūdžiais dalijasi bėgikas. 11 tarptautinio ultramaratono dalyvius trasoje šiek tiek stabdė ir oras: naktį pradėjo lyti, tad per balas bėgti buvo sunkiau. Kita vertus, vėsesnis oras gaivino pavargusius vyrus, kuriuos vis labiau alino ne tik kiekvienas įveiktas kilometras, bet ir kaitri Graikijos saulė.

Iššūkis organizmuiPasibaigus varžyboms, dar reikia rasti jėgų nusigauti iki viešbučio, nes vaikščioti po paros bėgimo tampa sunku. „Po varžybų užteko geros nakties miego ir kitą dieną jaučiausi gana gerai. Praėjusį kartą buvo sunkiau – gal organizmas priprato prie krūvio“, – svarsto A. Sorokinas.

Prabėgus 10 dienų po varžybų jis vėl pamažu pradėjo judėti, pirmąją treniruotę surengė važiuodamas dviračiu.Bet kaip fi ziškai ir psichologiškai ištverti parą sukantis vieno kilometro ratu? A. Sorokinas neslepia, kad tai išties didelis iššūkis. „Sunkiausia antroje bėgimo dalyje, kai pavargsta kojos. Išlaikyti bėgimo tempą tampa labai sunku, galvoje pradeda suktis visokios mintys: „Kam čia bėgti? Sustok“ ir pan. Paskutinės valandos labai sudėtingos – kojos nebelaiko, motyvacija dingsta. Bet bandai bėgti iki galo“, – įspūdžiais dalijasi Aleksandras. Sunkiausiais momentais jam padeda mintys apie tai, jog veltui nueis visas darbas, įdėtas rengiantis varžyboms, ir žinojimas, kad jį palaiko daug žmonių.O prakaito iki starto išlieti reikia išties daug, nes paros bėgimas – didelis iššūkis organizmui. „Pripratau, kad nuolat trūksta nagų. Turbūt dėl krūvio“, – šypsosi vyras, pasakodamas, kad po tokių išbandymų nukritę kojų nagai jam – jokia naujiena. Intensyvus pasiruošimas varžyboms Graikijoje truko tris savaites. Per jas, apskaičiavo A. Sorokinas, jis nubėgo apie 2 000 kilometrų.

Krupjė bėgioja kasdienIlgų nuotolių bėgikas treniruojasi šešis kartus per savaitę. Kasdien jis nubėga apie 20–30 km, o kartą per savaitę įveikia ir 50 kilometrų. „Būna, kad apibėgu apie Vilnių. Išbėgi iš namų, bėgi per visus rajonus ir grįžti namo“, – tęsia ištvermingas vilnietis. Pradėjęs bėgioti prieš trejus metus, A. Sorokinas jau įveikė apie 15 tūkst.

kilometrų. O viskas prasidėjo tiesiog nuo noro atsikratyti antsvorio... „Pirmosios mano varžybos buvo pusmaratonis, o po 50 dienų aš jau dalyvavau 100 km bėgimo varžybose“, – dalijasi atsiminimais sportininkas. Nuo to karto bėgioti nenustoja, o jo įveikiamos distancijos vis ilgėja. „Dabar galvoju, kas man labiau patinka – 100 km ar 24 val. bėgimas? Po paros bėgimo jautiesi kaip feniksas: sunku sunku, bet kai baigi, apima labai geras jausmas, kad padarei kažką neįtikėtino“, – džiaugiasi vyras.Dukart paros bėgimus įveikęs vilnietis nemoja ranka ir į trumpesnius nuotolius. Maratonas, 100 km ir paros bėgimas – visa tai A. Sorokinui gerai pažįstama. „Skirtingos varžybos, skirtingi atstumai ir greitis. Galima nubėgti 10 km ir numirti. Maratoną irgi labai sunku bėgti. Bet parą – sunkiausia. Ne dėl greičio, gal morališkai – reikia labai kentėti, ypač paskutinius kilometrus“, – lygina vilnietis. Tad kam viso to reikia viename sostinės kazino krupjė dirbančiam vyrui? „Man patinka bėgti, patinka įrodyti sau ir kitiems, ko žmogaus organizmas gali pasiekti. Manau, kad tai gali kiekvienas. Tiesiog reikia vidinės motyvacijos, tikslo ir noro“, – įsitikinęs A. Sorokinas. Varžybos Graikijoje jam buvo tik tarpinė stotelė pakeliui į didesnius tikslus. Spalio 22–23 d. A. Sorokinas ketina dalyvauti Prancūzijoje vyksiančiame 24 val. bėgimo Europos čempionate. „Norėčiau pasiekti gerą rezultatą Europos čempionate. Dar truputį pridėjus, manau, galima pakliūti į dešimtuką ar penketuką“, – apie ateitį kalba sportininkas.

PvtdBik2424

Tiek valandų ratus vieno kilometro

ilgio trasoje suko bėgikai

tarptautiniame ultratriatlono

festivalyje Graikijoje.

IŠŠŪKIAI ŽMOGAUS GALIMYBĖMS

Paros bėgimo varžybose Graikijoje triumfavęs vilnietis Aleksandras Sorokinas kasdien įveikia nuo 20 iki 50 km


POKALBIS VIDAS MIKALAUSKAS vadovauja Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai.

Marytė Marcinkevičiūtė [email protected]

Seimo narys Vidas Mikalauskas net penkias kadencijas buvo Varėnos rajono meras. Jaunystėje žaidė rankinį, vėliau vadovavo Varėnos „Ūlos“ komandai. Taip pat dirbo kūno kultūros mokytoju, Varėnos sporto mokyklos rankinio treneriu, treniravo Lietuvos jaunių ir jaunimo rankinio rinktines, buvo Varėnos „Nemuno“ ir „Žalgirio“ draugijų pirmininkas.

Jis vadovavo Varėnos rajono sporto komitetui ir Sporto sektoriui, dvi kadencijas Lietuvos savivaldybių asociacijoje vadovavo Socialiniam komitetui, kuravusiam ir kūno kultūros klausimus. Vieną kadenciją buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys, tris kadencijas – Lietuvos rankinio federacijos viceprezidentas, Zigmanto Balčyčio ir Vytenio Andriukaičio dešinioji ranka.Šį pavasarį V. Mikalauskas tapo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku.

Su kokiomis viltimis ryžotės šiam naujam gyvenimo iššūkiui?

Šis iššūkis nėra išskirtinis, nes visą gyvenimą praleidau su sporto visuomene ir turiu tam tikros patirties. Kai penkias kadencijas dirbau Varėnos rajono meru, buvo betarpiškas ryšys su kūno kultūra ir sportu, jaunimo reikalais. Manau, kad esu savo rogėse ir galiu realizuoti savo patirtį. Nesu atitolęs ir nuo jaunimo reikalų, visą laiką teko dirbti ir su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Ar Seimo jaunimo ir sporto komisijos pirmininkui gerai išmanyti sportą iš vidaus? O gal būtų geriau, jeigu apie jį būtumėte žinojęs mažiau?Nenorėčiau ridenti akmenų į kitų daržą. Tačiau šiandien bendroje plotmėje sportui bandoma daryti įtaką arba vadovauti su juo visiškai neturint jokio sąlyčio ir patirties. Visą laiką buvau už tai, kad sportui turi vadovauti specialistai, jie ir turi formuoti sporto politiką. Nenorėčiau įvardyti personalijų, bet šiandien daug klausimų sprendžiama paviršutiniškai ir mėgėjiškai. Manau, kad pati sporto bendruomenė nėra patenkinta tuo, kas šiandien vyksta. Pažvelkime į švietimo sritį, pačią Švietimo ir

„„Galiu drąsiai sakyti, kad kūno kultūra ir sportas yra išguiti, palikti savieigai mūsų aukštojo mokslo sistemoje. Kiekvienas būsimas specialistas turi būti motyvuotas, jam sudaryta galimybė pasirinkti vienokią ar kitokią aktyvaus gyvenimo formą. Tačiau šiandien to nėra. Aukštosios mokyklos nėra suinteresuotos turėti stiprių sporto klubų, o ir akademinių valandų beveik nebeliko.“

savanorių, norinčių eiti tarnauti, dėl prasto fi zinio pasirengimo yra netinkami. Laukiu, kada Krašto apsaugos ministerija apibendrins ir pateiks duomenis. Manau, kad jie gali šokiruoti visuomenę. Tai rodo, kad daug kalbame, bet konkrečių darbų neatliekame.

Kokių darbų pirmiausia ėmėtės pradėjęs vadovauti komisijai?Jau pačią pirmą savaitę paprašiau informacijos, kokia šiandien padėtis dėl Sporto įstatymo. Dar 2013-aisiais buvo sudaryta darbo grupė, kuri balandžio mėnesį pradėjo darbą. Tačiau 2015-aisiais nebuvo surengtas nė vienas posėdis. Su Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir visuomeninių sporto organizacijų vadovais pradėjome žiūrėti, nagrinėti ir išaiškėjo daugybė netikslumų.Ypač neramina, kad šiame Sporto įstatymo projekte visuomeninėms sporto organizacijoms skirtos vos keturios eilutės. Paprašiau ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, kad būtų šiek tiek sulaikytas šio įstatymo projekto pristatymas Vyriausybėje. Jeigu Seimas gautų tokį visiškai neparengtą, išderintą įstatymą, jis tikrai čia

Alfredo Pliadžio nuotr.SEIMO NARYS VIDAS MIKALAUSKAS

SPORTUI TURI VADOVAUTI SPECIALISTAImokslo ministeriją. Čia beveik nėra atsakingų specialistų, suprantančių kūno kultūros, sveikatingumo reikšmę, net nėra suformuota tam tikra struktūra. Šis laikotarpis iki kitų Seimo rinkimų labai trumpas ir didelių darbų nebus įmanoma nuveikti, tačiau vienas artimiausių – bent jau stengtis atkreipti visuomenės dėmesį į aktualius sporto klausimus švietimo sistemoje ir, žinoma, Kūno kultūros ir sporto įstatymo svarstymas Seime.Dabar masiškai reformuojamos ir uždaromos aukštesnio meistriškumo įstaigos, iš švietimo sistemos pereina į Kūno kultūros ir sporto departamento ar pačių savivaldybių priežiūrą, jos reformuojamos į sporto centrus. Tai irgi nėra labai geras reiškinys. Daug kalbame apie kūno kultūros pamokų skaičiaus didinimą. Tam lyg ir pritariama, bet jokių sprendimų nėra. Motyvuojama, kad tai brangiai kainuos. Esu įsitikinęs, kad dabar, esant labai prastam vaikų, mokinių ir jaunimo bendram sveikatingumo lygiui ir fi ziniam pasirengimui, kainuoja brangiau. Tai iliustruoja Krašto apsaugos ministerijos duomenys apie asmenis, šaukiamus atlikti nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Netgi didesnė dalis

VIDAS MIKALAUSKAS vadovauja Seimojaunimo ir sporto reikalų komisijai.

Mar

ytės

Mar

cink

evič

iūtė

s nu

otr.


Nors GIEDRIUI TITENIUI 2016 m. olimpinės žaidynės bus trečiosios, jaudulys prieš jas ir vėl lyg pirmą kartą. 7p.p.

įstrigtų ir pražūtų – kiekvienas politikas, ne tos srities specialistas pradėtų reikštis ir teikti įvairius pasiūlymus, kurie galbūt nevisiškai derėtų su dabartinėmis tendencijomis ir tikslais. Dabar konsultuojuosi, kalbuosi su ekspertais, specialistais, kurie nėra tos darbo grupės nariai, klausau jų nuomonių ir pasiūlymų. Tada kviesimės tos grupės narius, nes pagrindinių institucijų vadovai arba atsakingi deleguoti asmenys teigia, kad jie tik formaliai ir labai retai dalyvavo, netgi neprisimena, kada pastarąjį kartą buvo susirinkę. Šį klausimą kuruoja Vidaus reikalų ministerija, ji yra įpareigota vadovauti tai darbo grupei. Labai džiaugiuosi, kad Sporto departamentas ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dėl Sporto įstatymo randa bendrą kalbą ir dirbs kartu. Iš sporto federacijų, sporto klubų sulaukiama daug nusiskundimų dėl lėšų skirstymo, neaiškumo, skaidrumo. Nesiimu dabar daryti išvadų, informaciją reikia sukaupti, ją patikrinti, nes neužtenka išklausyti tik vieną pusę.Seime turėjau labai svarbų pristatymą: 2017-uosius siūlome paskelbti Sporto metais. 2017 m. prasidės naujas olimpinis ciklas, sukaks 85 metai, kai buvo priimtas pirmasis Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymas, įsteigti Kūno kultūros rūmai, sueis 80 metų, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, kitąmet vyks X pasaulio lietuvių sporto žaidynės... Netikėtai palankiai šį nutarimą palaikė net 84 Seimo nariai, tik vienas buvo prieš, keturi susilaikė. Manau, kad tie Sporto metai plačiąja prasme turėtų tapti sporto metais, būtų įtraukiama dar didesnė visuomenės dalis, kuri pasirinktų aktyvų gyvenimo būdą.

Prieš tai Jaunimo ir sporto komisijai vadovavo Juras Požela, kuris sporto visuomenei nebuvo labai žinomas, todėl būtų įdomu sužinoti, kaip vertinate jo nuveiktus darbus.Vertinu palankiai. Nors jis su sportu ir neturėjo artimesnio ryšio, tačiau dirbo gana entuziastingai, rodė nemažai gražių iniciatyvų jaunimo ir sporto srityse. Tačiau, manau, komisijos pirmininkas turėjo aktyviau paspausti Vidaus reikalų ministeriją ir darbo

grupę, kad būtų atsiskaičiusios, ką padarė dėl Sporto įstatymo rengimo.

Nespėsite sušilti kojų, apsiprasti aplinkoje, o netrukus – nauji Seimo rinkimai. Ar nerizikavote savo pasirinkimu?Nesureikšminu tų dalykų, žiūriu, ką šiandien galiu padaryti. Sunku pasakyti, kokių pasekmių mano darbai turės Seimo rinkiminėje batalijoje. Varėnos rajono apygarda pakeista, prie jos prijungtas Trakų rajonas. Nežinau, kaip bus, ir nenoriu burti iš kavos tirščių.

Kas jus labiausiai neramina dėl šiandienos Lietuvos sporto? Kurias sporto problemas kuo skubiau reikėtų spręsti?Didžiausia problema yra Švietimo ir mokslo ministerijoje kuruojamoje srityje – bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ir ypač aukštųjų mokyklų studentų galimybė sportuoti, užsiimti aktyvia veikla. Kitokio lygio turėtų būti bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros pamokos ir kontrolė. Šiandien daug kur girdima, kad kūno kultūros pamoka – tai krepšinio ar futbolo pamoka. Vaikams numetamas kamuolys ir pasiūloma žaisti. Žinoma, yra ir gražių iniciatyvų, daug kas priklauso nuo paties pedagogo. Ar jis yra stiprus, ar tik amatininkas. Švietimo sistemoje vyksta ir įvairių renginių, kurie dalį jaunimo motyvuoja, bet bendra situacija, susijusi su jaunuolių fi ziniu pasirengimu, tikrai bloga. Galiu drąsiai sakyti, kad kūno kultūra ir sportas yra išguiti, palikti savieigai mūsų aukštojo mokslo sistemoje. Kiekvienas būsimas specialistas turi būti motyvuotas, jam sudaryta

galimybė pasirinkti vienokią ar kitokią aktyvaus gyvenimo formą. Tačiau šiandien to nėra. Aukštosios mokyklos nėra suinteresuotos turėti stiprių sporto klubų, o ir akademinių valandų beveik nebeliko. Nemaža problema – sporto bazės. Jose paprastai vyksta stambiausi sporto renginiai, įvairūs koncertai, o vaikai, sudarantys didelę dalį sporto visuomenės, į sporto sales nepatenka. Tiesa, pažanga yra, gausėja sporto aikštynų, kitų erdvių, tačiau procentiškai didelė dalis jaunimo ir norinčių sportuoti vyresnio amžiaus žmonių laisvai negali patekti į sporto sales. Trūksta ir plaukimo baseinų. Visi sako, kad juos ypač brangu išlaikyti, tačiau jauno žmogaus sveikata ir gyvybė daug brangesnė.

Seime pradėjote dirbti neįgyvendinęs vienos iš savo svajonių – Varėnoje iki šiol nebaigtas statyti sporto kompleksas. Ar jis taip ir neiškils?Apie tą neįgyvendintą svajonę būtų galima romaną parašyti. Ta istorija tęsiasi nuo 2009-ųjų. Sporto salė ir 25 m ilgio keturių takelių plaukimo baseinas į rikiuotę turėjo stoti 2011-aisiais. Tačiau gražaus tikslo neleido pasiekti asmenys, susiję su Dzūkija, – jie darė viską, kad tik šis sporto kompleksas nebūtų pastatytas. Kai buvo sutarta su Finansų ministerija ir Seimo biudžeto komitetais ir numatyti asignavimai, Seime prieš lemiamą balsavimą, tvirtinant biudžetą, viskas būdavo lengva ranka nubraukiama. Per 2010–2012 m. netekome apie 9 mln. litų, kurie buvo įtraukti į projektą. Šiandien tie patys

Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ nuoširdžiai užjaučia artimuosius dėl ilgamečio LSD „Žalgiris“ prezidiumo nario, Kauno „Žalgirio“ miesto tarybos pirmininko Semiono Tokerio mirties.

* * *Skaudžią netekties valandą dėl Lietuvos vandens slidinėjimo daugkartinio čempiono, trenerio, teisėjo Igno Lažinsko mirties nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius. Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“

* * *Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ liūdi dėl Lietuvos vandens slidinėjimo patriarcho, puikaus trenerio, teisėjo Igno Lažinsko mirties ir užjaučia jo šeimą ir artimuosius.

* * *Dėl žymaus trenerio, sporto mokslininko Alekso Stanislovaičio mirties liūdime kartu su visa sporto bendruomene, velionio šeima ir artimaisiais. Sporto leidinių grupė

* * *Liūdime dėl vandens ir kalnų slidininko, trenerio, teisėjo Igno Lažinsko mirties. Nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius. Sporto leidinių grupė

* * *Netekome bičiulio ir bendraminčio. Dėl Igno Lažinsko mirties liūdime kartu su jo šeima ir artimaisias, visa sporto bendruomene. Kalnų slidinėjimo klubas „Masters LTU“.

Nuoširdžiai dėkoju J. E. prezidentui Valdui Adamkui, Kūno kultūros ir sporto departamentui, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, Lietuvos olimpinei akademijai, „Žalgirio“ sporto draugijai, Lietuvos sporto federacijų sąjungai, „Sporto“ redakcijai, Alytaus sporto ir rekreacijos skyriui, Lietuvos dviračių sporto federacijai, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai, Lengvosios atletikos asociacijai, Lietuvos žolės riedulio federacijai, Lietuvos vandensvydžio federacijai, Lietuvos sportinių šokių federacijai, Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“, „Hummel“, Vilniaus miesto sporto centrui, Vilniaus futbolo mokyklai, Kauno tinklinio senjorams, draugams, mane sveikinusiems 70 metų jubiliejaus proga. Marytė Marcinkevičiūtė

* * *Pranešame, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. VšĮ Vilniaus sporto klubo „Spartas“ juridinis pavadinimas pakeistas ir įregistruotas naujas įmonės pavadinimas VšĮ „Baltijos talentų akademija“.Taip pat pasikeitė buveinės adresas: Naujoji Uosto g. 2-31, LT-92118 Klaipėda.

žmonės, kurie tuo metu Seime turėjo tam tikrą politinę jėgą ir nenorėjo, kad Varėnoje iškiltų sporto kompleksas, džiaugiasi tuo projektu ir jį savinasi kaip savo darbo rezultatą. Baseinas po kelių mėnesių turėtų atverti duris. Labai gailiuosi, kad buvo pakeistas projektas ir nebus sporto salės, kuri dabar yra užkonservuota ir stovi tik pastoliai. Sporto salė būtinai reikalinga, nes joje būtų galima treniruotis, rengti įvairiausias varžybas. Šalia baseino 2014-aisiais dar spėjome pastatyti ir puikų, modernų šešių takų stadioną su viena geriausių Lietuvoje natūralios dangos futbolo aikščių.

Jūsų vadovaujamoje komisijoje yra du garsūs sportininkai krepšininkai Sergejus Jovaiša ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat didelis sporto entuziastas Gediminas Jakavonis. Ar sutampa jūsų nuomonės vienu ar kitu klausimu?Labai džiaugiuosi, kad Jaunimo ir sporto komisijoje yra ir profesionalių sportininkų, kurie turi tam tikros darbo patirties Seime. Ir su Viktorija, Sergejumi, Gediminu puikiai sutariame, sutampa mūsų nuomonės. Su Viktorija kartu dirbame ir Aplinkos komitete. Juokaudamas sakau, kad Aplinkos komitete yra keturi Jaunimo ir sporto komisijos nariai: be mudviejų su Viktorija, dar ir Paulius Saudargas bei Rimas Antanas Ručys.

Kokį darbo stilių pasirinkote – daugiau dirbsite savo darbo kabinete ar čia jus bus sunku surasti?Savo kabinete apskritai mažai sėdžiu. Visą laiką siekiau, kad turi būti betarpiškas kontaktas, su visomis problemomis reikia susipažinti vietoje.

Lietuvoje trūksta sporto bazių, kuriose galėtų

sportuoti visi norintieji.


„„Dirbame pagal planą. Svarbiausia – olimpinės žaidynės, o visos kitos varžybos – tik pasitikrinimas, kokia linkme einame, ar viskas gerai. Stengiamės surasti nors minimalų rezervą, ką dar galima pagerinti iki žaidynių.“ ŽILVINAS OVSIUKAS


2016 m. olimpinių žaidynių sostinė 26-erių anykštėnui kelia malonius prisiminimus – lygiai prieš dešimtmetį savo karjerą bepradedantis plaukikas čia iškovojo pasaulio jaunių čempionato bronzą. „Buvau labai jaunas, kitaip viską mačiau, bet, atsimenu, buvo smagu, smagi šalis ir pamatyti, tad laukiu, kada vėl galėsiu ten sugrįžti“, – į senus prisiminimus nuklydo G. Titenis. Ar taps Brazilija trečiąkart į olimpinius vandenis nersiančiam plaukikui pažadėtąja žeme?.. Ženklais G. Titenis netiki. Tad belieka tikėti savo jėgomis.

Kaip vyksta pasirengimas žaidynėms, plaukikų rinktinės senbuvis patenkintas. „Tai ketverių metų ciklo pabaiga. Man tai jau trečias olimpinis ciklas. Daugiau žinome, geriau viską su treneriu suprantame, labiau pasitikime vienas kitu“, – patirties pranašumus žeria anykštėnas.„Svarbiausia – trenerio ir sportininko kontaktas. Bet kokią smulkiausią problemą analizuojame ir ieškome galimybių, kaip tai įvykdyti 100 procentų geriausiai“, – savo auklėtiniui antrina treneris Žilvinas Ovsiukas.

Tramdo jaudulįNepaisant to, didesnė patirtis nereiškia didesnės ramybės prieš artėjantį olimpinį išbandymą: „Kiekvienais metais jaučiuosi vienodai. Pasaulio ir Europos čempionatai, olimpinės žaidynės – tas pats stresas, tas pats nerimas. Sudėtinga, kai turi vieną rimtą startą per metus ir visus metus ruošiesi dėl vienos minutės. Kol kas, ačiū Dievui, viskas klostosi sėkmingai, bet maža ką – ir visų metų darbas nuplaukia. Tai ganėtinai sunku, bet...“Anksčiau tą nerimą G. Titenis bandydavo pažaboti pats. „Negaliu pasakyti, kad puikiai susitvarkydavau, bet kartais pavykdavo, kartais mažiau pavykdavo“, – prisipažįsta plaukikas. Nuo šio rugsėjo jam į pagalbą atėjo sporto psichologas. „Nedirbame labai intensyviai, bet vis tiek jis padeda susidėlioti mintis – kaip susikaupti startui, kaip nepaklysti mintyse“, – džiaugiasi psichologo pagalba patyręs sportininkas.

Pasitikrino Švedijoje„Dirbame pagal planą. Svarbiausia – olimpinės žaidynės, o visos kitos varžybos – tik pasitikrinimas, kokia linkme einame, ar viskas gerai. Stengiamės surasti nors minimalų rezervą, ką dar galima pagerinti iki žaidynių“, – apie plaukikų startus iki žaidynių pasakoja Lietuvos rinktinės treneris Ž. Ovsiukas.

G. Titenis savo jėgas varžybose iškart po Velykų pasitikrino Švedijoje. Anykštėnas Stokholme plaukdamas 200 m krūtine užėmė trečiąją vietą ir pasiekė geriausią asmeninį sezono rezultatą (2 min. 13,33 sek.). Dukart trumpesnį nuotolį jis fi nale įveikė per 1 min. 1,38 sek. ir užėmė penktąją vietą. O plaukdamas 50 m (27,77 sek.) Giedrius nusileido tik olimpiniam čempionui Cameronui van der Burghui (27,08 sek.).G. Titenis yra įvykdęs du olimpinius A normatyvus – 100 m ir 200 m rungčių. Paklaustas, kuri rungtis jam mielesnė, plaukikas šypsosi: „Negaliu apsispręsti. Abiem stengsimės pasiruošti gerai.“

Europos čempionatas – ne laikuNetrukus po varžybų Švedijoje G. Titenis drauge su Mindaugu Sadausku ir Gyčiu Stankevičiumi išvyko treniruotis į aukštikalnes Arizonos valstijoje JAV. „Visas mūsų pasirengimas suplanuotas pagrindiniam startui rugpjūčio mėnesį, kalnai bus vienas iš etapų“, – pabrėžia Ž. Ovsiukas. Iki Rio de Žaneiro plaukikai namuose bus reti svečiai. Anot G. Titenio, į namus jie užsuks tik pasikeisti drabužių – ir vėl į naujas varžybas ar stovyklą. Gegužę plaukikai startuos Europos čempionate Londone. „Europos čempionatas labai ne laiku, nes jis per patį piką, kai reikia ruoštis olimpinėms žaidynėms“, – teigia G. Titenis. Todėl olimpinius normatyvus įvykdę plaukikai jame nesieks pademonstruoti aukščiausių rezultatų. „Giedriui reikėtų ginti titulus Europos čempionate (2014 m.

Europos čempionate G. Titenis pelnė du bronzos ir sidabro medalius – aut. past.), bet mes sutarę, kad į tai nekreipiame dėmesio. Turi rinktis – Europos čempionatas arba olimpinės žaidynės. Važiuojame tik dėl papildomo starto ir tikimės visų supratimo, nes tai nebus pagrindinės varžybos. Darysime viską, kas įmanoma, bet tik tam, kad būtų geriau olimpinėse žaidynėse. Nėra tikslo žūtbūt parodyti aukščiausią rezultatą“, – tęsia Lietuvos rinktinės treneris Ž. Ovsiukas.

Aklimatizacija – iššūkisPo praėjusių metų čempionato Lietuvos plaukimo treneriai ir sportininkai vyko apsidairyti į Arubą, planuodami čia surenti stovyklą prieš olimpines žaidynes. Tačiau tokių planų vėliau buvo atsisakyta ir Arubą plaukikai iškeitė į gerai pažįstamą Tenerifę. Ž. Ovsiukas aiškina, kad toks sprendimas priimtas dėl patogesnių skrydžių į Tenerifę ir lengvesnio projekto valdymo: „Bilietus jau reikia rezervuoti, o normatyvus dar galima vykdyti iki liepos mėnesio. Be to, Aruboje kyla bėdų dėl komunikacijos – jeigu į laišką atsako per savaitę ar dvi, bendrauti labai sudėtinga. Todėl nusprendėme, kad arčiau – patikimiau.“ Rio de Žaneire plaukikų lauks labai neįprastos varžybų sąlygos, pirmiausia dėl starto laiko. „Tai bus visiškai naujas modelis. Pekine fi nalai vyko ryte, vakare – atrankinės, bet laikas buvo visai neblogas. Dabar atrankines turėsime 13 val., fi nalus – nuo 23 valandos. Taigi reikės plaukti

KELIAS Į RIONrNr. . 22

Šių metų olimpinėse žaidynėse plaukikų lauks labai neįprastos varžybų sąlygos, pirmiausia dėl starto laiko.

naktį. Bus ganėtinai sunku. Todėl jau paskutinėje stovykloje, nors būsime ne Brazilijoje, o Tenerifėje, bandysime plaukti naktį – gyvensime naktį, miegosime dieną. O sąlygos ten labai panašios – karšta, laiko juosta skiriasi, bet ne tiek daug“, – apie laukiančius iššūkius pasakoja G. Titenis. Treneris Ž. Ovsiukas tvirtina, kad bazė Tenerifėje gerai pažįstama, ja Lietuvos plaukikai naudojasi jau daug metų. „Mums ten gerai, tinka. Tenerifėje jau sutarėme, kad gyvensime tokiu laiku, kaip Brazilijoje. Bandysime prie to derinti mitybą, apie tai kalbamės su rinktinės mediku, sutarėme su restoranu, kad parūpins mums maitinimo grafi ką. Gyvensime šeimyniniuose kambarėliuose, todėl galėsime ir patys ko nors pasigaminti. Pagrindinis planas Tenerifėje ir bus priprasti prie ritmo, kad žmonės startuotų tokiu laiku, kai yra pripratę miegoti. Sudėtinga, bet sąlygos visiems vienodos“, – rūpesčiais dalijasi treneris. Į Tenerifę Lietuvos plaukikai susirinks skirtingu laiku – pasak Ž. Ovsiuko, vyrams reikia daugiau laiko adaptuotis, R. Meilutytei – mažiau. Po stovyklos plaukikai grįš į žemyną ir iš čia tiesioginiu skrydžiu keliaus į olimpines žaidynes. „Kad išsimiegotų, išskrendame naktį, atskrendame ryte. Bus lengvesnė adaptacija“, – planus dėsto treneris. Olimpinio kaimelio vartus plaukikai planuoja praverti rugpjūčio 1 dieną. Pirmasis olimpinis plaukikų startas – rugpjūčio 6-ąją.

RIO DE ŽANEIRĄ PRIMENA MEDALISNors Giedriui Titeniui 2016 m. olimpinės žaidynės bus trečiosios, jaudulys prieš jas ir vėl lyg pirmą kartą

NNNNNN

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.


PRO MEMORIA Nemažai buvusių ALEKSO STANISLOVAIČIO auklėtinių patys tapo treneriais.

Aleksas Stanislovaitis1963-04-19–2016-04-22

Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimusio Alekso Stanislovaičio gyvenimo kelias nutrūko toli nuo namų, treniruočių stovykloje Ispanijoje, kur garsusis treneris buvo kartu su savo auklėtiniais.Profesoriaus laipsnį turėjęs A. Stanislovaitis 1985 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas), įgijo kūno kultūros dėstytojo profesinį bakalauro laipsnį. 1998 m. apgynė disertaciją

Ignas Lažinskas1949-07-27–2016-04-20

Lietuvos vandens slidinėjimo patriarchas, kalnų ir lygumų slidininkas, treneris, teisėjas Ignas Lažinskas visą savo gyvenimą paskyrė sportui. Ir mirtis jį pasiglemžė sportuojantį – ant bėgimo takelio neatlaikė širdis. I. Lažinskas rengėsi kalnų slidinėjimo veteranų varžyboms, dar likus trims dienoms iki mirties slidinėjo Druskininkuose.Ant slidžių vilnietis būdavo ir žiemą, ir vasarą. Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) inžinieriaus specialybę įgijęs

tema „Specializuotų jėgos, greitumo ir ištvermės treniruočių krūvių poveikis griaučių raumenų funkcijos adaptaciniams ypatumams“.1989–1996 m. A. Stanislovaitis dirbo Kauno kūno kultūros ir sporto skyriuje bei sporto mokykloje „Gaja“ lengvosios atletikos treneriu. Nuo 1996 m. jis buvo Kauno sporto mokyklos „Viltis“ lengvosios atletikos treneris, o 1997–1999 m. – Kauno futbolo klubo „Inkaras“ fi zinio rengimo treneris.

I. Lažinskas visą laisvalaikį skyrė vandens slidininkų ugdymui, bazės prie Gilužio ežero puoselėjimui. Žiemą kartu su šeimos nariais slidėmis leisdavosi nuo kalnų. Nuo 1981 m. I. Lažinskas buvo kompleksinės Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos (VJSM) vandens slidžių bazės vedėjas, 1978–1988 m. „Nemuno“ ir „Žalgirio“ sporto draugijų respublikinės kompleksinės VJSM, 1988–1995 m. – „Žalgirio“ respublikinės kompleksinės VJSM vandens slidinėjimo treneris. 1994 m. jis įsteigė I. Lažinsko vandens slidinėjimo įmonę-klubą, buvo Lietuvos vandens slidinėjimo sporto

Žymiausi jo auklėtiniai: olimpinė vicečempionė Austra Skujytė, pajėgiausias šalies sprinteris Rytis Sakalauskas, Lietuvos rekordininkas Kastytis Klimas. Nemažai buvusių šio trenerio auklėtinių tapo fi zinio rengimo treneriais ir dirba su įvairių sporto šakų komandomis.A. Stanislovaitis apdovanotas Kauno miesto Gerumo plyta (2001 m.), LR prezidento Valdo Adamkaus medaliu (2007 m.), LR ministro pirmininko vardiniu laikrodžiu (2007 m.), KKSD medaliu „Už sporto pergales“

netrūksta Lietuvos čempionų titulų, o Ričardas yra tapęs ir vandens slidinėjimo Europos bei pasaulio čempionatų prizininku vyresnių 35 metų amžiaus grupėje. Slidinėja ir keturios I. Lažinsko anūkės.„Slidės – tai mano gyvenimas“, – dar šią žiemą per „Žalgirio“ draugijos žaidynes Ignalinoje sakė I. Lažinskas, išugdęs visą būrį geriausių Lietuvos vandens slidininkų, tarp kurių ne tik jo atžalos, bet ir Viktorija Vasiliauskaitė, Ramūnas Barzda, Erika Miklytė, Sigita Rosovaitė, Janas Zažeckis. 2009 m. jis apdovanotas KKSD aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

(2007 m.), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos Atminimo medaliu (2007 m.) ir aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos lengvosios atletikos sportui“ (2008 m.).Su žmona Jūrate, taip pat buvusia lengvaatlete, A. Stanislovaitis augino 2014 m. vasario 28 d. gimusią dukrą Emiliją. „Nesvarbu, ar ji bus šokėja, ar dainininkė, ar lengvaatletė, svarbiausia, kad būtų geras žmogus“, – apie savo pirmagimę yra sakęs A. Stanislovaitis.

Buvęs ilgametis Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris (1997–2008 m.) daug metų dirbo Lietuvos sporto universitete (LSU), ėjo prorektoriaus, Senato pirmininko pareigas. Žymus sporto mokslininkas parašė keletą lengvosios atletikos vadovėlių, ne vieną mokslinį straipsnį apie trumpų nuotolių bėgimą, sportininkų fi ziologiją. Jaunystėje A. Stanislovaitis pats buvo sprinteris, bet kur kas didesnių aukštumų pasiekė pasirinkęs trenerio profesiją.

trenerių tarybos pirmininkas (1978–1994 m.), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos narys (nuo 1993 m.).Prieš dešimt metų I. Lažinskas iškovojo ir pirmą svarų savo trofėjų tarptautinėse varžybose – tapo Europos senjorų čempionato fi gūrinio slidinėjimo rungties bronzos medalininku. Aktyviai jis sportavo ir pastaraisiais metais, nuolat dalyvaudavo ir kalnų slidinėjimo varžybose.Su slidėmis tiek žiemą, tiek vasarą nesiskiria ir abu I. Lažinsko ir Liubovės Lažinskienės, taip pat buvusios vandens slidininkės, trenerės, teisėjos, vaikai Ričardas ir Meilė. Jų apdovanojimų kolekcijose

NETEKTYS SPORTO BENDRUOMENĖJE

Anapilin netikėtai iškeliavo žinomi treneriai Aleksas Stanislovaitis ir Ignas Lažinskas

Slidinėjo ir I. Lažinsko vaikai, ir anūkės.

Vandens slidės užėmė didžiausią I. Lažinsko

gyvenimo dalį.

Lietuvos vandens slidinėjimas sunkiai įsivaizduojamas be I. Lažinsko.I. Lažinskas nuolat dalyvaudavo varžybose.

A. Stanislovaitis su žmona Jūrate.

A. Stanislovaičiui niekada nestigo geros nuotaikos.

A. Stanislovaitis su savo auklėtiniais.

Su olimpine vicečempione

A. Skujyte.


Skaidrumo, sąžiningumo, garbingumo, įstatymų normų paisymo, viešumo, atskaitomybės savo nariams, vyriausybėms ir visuomenei stoka – blogo sporto organizacijų valdymo padariniai.

Šias problemas kartu su kolegomis iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių aptarė ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovai, dalyvavę ES sporto forume ir sporto direktorių susitikime Hagoje bei Amsterdame.„Europos Sąjungos sporto vadovai ir politikos formuotojai įžvelgia blogų tendencijų. Sporto industrijoje cirkuliuoja milžiniškos lėšos, dalis jų – valstybių parama. Ji privalo būti naudojama skaidriai, už ją turi būti atsiskaitoma visuomenei. Tačiau daugelis organizacijų vengia tai daryti, o įsitraukus valstybinėms institucijoms girdimi kaltinimai dėl kišimosi į jų veiklą. Nors sportas labai svarbi visuomenės gyvenimo sritis, sporto organizacijos negali veikti kaip valstybė valstybėje“, – sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.Tiboras Navracsicsas, Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už sportą, paminėjo keletą

sporto grėsmių: nelegalią prekybą, dopingo vartojimą, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, korupciją.„Ne visą sportą veikia šios grėsmės, tačiau kai kurios sporto šakos gali būti neapsaugotos. Turime pasiekti, kad visos sporto organizacijos veiktų pagal gero valdymo principus – būtų skaidrios ir atskaitingos. ES gerbia sporto teisę veikti savarankiškai, tačiau šią autonomiją reikia užsidirbti. Federacijos, neatitinkančios aukščiausių etikos standartų, turi susidurti su didesne kontrole ir, jei reikia, su visa ES reguliavimo galia“, – tvirtina T. Navracsicsas.Europos olimpinių komitetų asociacijos prezidentas Patrickas Hickey pritarė, kad sporto autonomija lygi geram sporto valdymui.Forume informuota, jog EK tarsis ir derėsis su didžiausių tarptautinių sporto organizacijų atstovais rengdama 16 ES teisės aktų. Bus tariamasi dėl ES palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos, ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pakeitimų, kad nebūtų sugriauta sporto rėmimo sistema.„Vis daugiau turinio perkeliama

Atkreiptas dėmesys, jog daugėja šalių, kurių visuomenės reikalauja, kad paraiškų teikimo procesas dėl svarbių sporto renginių organizavimo ir šių renginių vykdymas būtų skaidrūs. Svarbūs sporto renginiai šalyje turi būti organizuojami laikantis gero sporto valdymo principų. Vienas svarbiausių – viešumas planuojant renginio išlaidas ir labai tiksliai pateikiant renginio sąnaudų ir naudos ataskaitą visuomenei.Be to, Olandija iškėlė kompetencijos dirbant su sportuojančiais vaikais trūkumo problemą. Anot olandų, pradedantieji sportuoti neturi jausti diskriminacijos, bauginimo, patyčių baimės, smurto. Būtina atsakinga pedagoginė aplinka, ypač sportuojant vaikams. Tai ir sporto klubų, ugdymo įstaigų, tėvų, trenerių atsakomybė.Pristatyta tyrimų ataskaita, atskleidusi, jog vaikams sportuoti smagu, jie gali susirasti draugų, pasijusti komandos dalimi, būti savimi, būti įvertinti už pastangas, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis. Rezultatą varžybose vaikai įvardija kaip vieną paskutinių motyvacijų sportuoti.

ĮVYKIAINrNr. . 22

Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento naujienos.

RYKŠTĖ – SKAIDRUMO TRŪKUMAS

į internetą, todėl iki šiol daugiausiai pajamų sportui generavusį televizijos teisių pardavimą reikia atnaujinti“, – pasakoja E. Urbanavičius.Be to, EK atstovai kartu su Europos sporto savaitės veiklas įgyvendinančių organizacijų atstovais pristatė 2015 m. Europos sporto savaitės renginių ataskaitą. Pažymėta, jog veiklos vyko sėkmingai, visuomenės susidomėjimas ir įsitraukimas buvo didelis. Todėl pasiūlyta 2016 m. į Europos sporto savaitės veiklas labiau įtraukti nacionalines sporto šakų federacijas, švietimo įstaigas, kitas visuomenines organizacijas (ne tik sporto), žiniasklaidą. O pačias Europos sporto savaitės veiklas vykdyti taip, kad jų vertė išliktų visus metus.ES pirmininkaujanti Olandija daugiausiai dėmesio sporto vadovų susitikime skyrė didelių sporto renginių organizavimui ir vaikų sportinės veiklos tyrimo analizei.Olandai pabrėžė svarbius sporto renginius organizuojančių šalių galimybę pristatyti šalies išsivystymo lygį ekonomikos, infrastruktūros, aplinkos apsaugos, kultūros, demokratijos, žmogaus ir dirbančiųjų teisių srityse.

KKSD pagerbti kurtieji sportininkai, 2015 m. pasaulio ir Europos čempionatuose iškovoję prizines vietas. Naujai KKSD užsakymu sukurti medaliai „Už sporto laimėjimus“ įteikti krepšininkams, orientacininkams, badmintonininkams, imtynininkams, lengvaatlečiams, stalo tenisininkams ir jų treneriams bei komandų vadovams. Iš viso pagerbti 36 sportininkai ir 20 jiems talkinusių asmenų. Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovas Aleksas Jasiūnas KKSD generaliniam direktoriui Edžiui Urbanavičiui įteikė pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionato medalių komplektą.

PAGERBTI LIETUVĄ PASAULYJE GARSINANTYS KURTIEJI SPORTININKAIP

Renato Mizero nuotr.

LĖŠOS IR PLANAILKKSD biudžetas pagal patvirtintą 2016 m. strateginį planą sieks 26 mln. 898 tūkst. eurų. Dar 6 mln. 116 tūkst. eurų sporto organizacijoms paskirstyti per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą.„Didžiausias šių metų tikslas – atkovoti sporto federacijoms 3,5 mln. eurų, per sunkmetį nurėžtų ir negrąžintų pinigų. Lėšos būtų skirtos tiesiogiai sporto federacijoms fi nansuoti, todėl laukiame visos sporto visuomenės palaikymo“, – teigia KKSD generalinis direktorius E. Urbanavičius.Daugiausiai lėšų pagal šių metų planą numatyta savivaldybių sporto infrastruktūros objektų statyboms ir rekonstrukcijai – stadionams, plaukimo baseinams, sporto salėms, sporto ir sveikatingumo kompleksams. Šiai priemonei suplanuota kiek daugiau nei 9 mln. eurų.Dar 3 mln. 282 tūkst. eurų skirta nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų programoms ir projektams remti, didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus skatinti.Olimpinių rinktinių kandidatų ir olimpinės pamainos sportininkams rengti suplanuoti 3 mln. 954 tūkst. eurų.„Bendra Lietuvos sportui skiriamų pinigų suma iš pirmo žvilgsnio atrodo didelė, tačiau sporto fi nansavimas reikšmingai nesikeičia jau daugelį metų. Veiklą kasmet efektyviname, tačiau šiemet tikimės ir Vyriausybės bei Seimo pritarimo“, – pabrėžia E. Urbanavičius.Vien prevencinėms medicinos pagalbos, diagnostikos ir sveikatą stiprinančioms paslaugoms sporto medicinos centruose teikti suplanuota 1 mln. 455 tūkst. eurų.Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose statyboms šiemet bus skirti 5 mln. 046 tūkst. eurų, o Lietuvos olimpinio sporto centro sporto inventoriui ir bazei atnaujinti – 724 tūkst. eurų.Be to, KKSD priklausančio Lietuvos olimpinio sporto centro bazėse (LOSC) už teikiamas sporto paslaugas planuojama uždirbti 465 tūkst. eurų pajamų.

Pasaulinės futbolo ir lengvosios atletikos korupcijos krizės atskleidė opias sporto žaizdas



Nuo 1944 m. gyvuojanti Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didžiausią dėmesį skiria dirbančiųjų sportui, sporto klubams, aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje.

„Žalgiris“ – Pasaulio neprofesionalaus sporto konfederacijos (CSIT) ir Europos sporto mėgėjų federacijos (ECSF) narys. Iš įvairiausių varžybų visame pasaulyje draugijos sportininkai į namus nuolat parveža medalių. „Draugijos nariai per metus organizuoja apie 300 sporto renginių, o draugija daugiau kaip 60 jų remia ir fi nansiškai. Tai liudija apie draugijos sporto klubų gyvastį, jie dalyvauja vietiniuose renginiuose ir stambesniuose, kur jau reikia draugijos paramos. „Žalgiris“ vienija 80 sporto klubų. Metams bėgant keičiasi klubų pajėgumai ir veiklos mastai. Pavyzdžiu visiems galėtų būti Vilniaus dirbančiųjų sporto klubų sąjunga „Žalgiris“, vienijanti apie 20 klubų. Jie yra aktyvūs ir Lietuvoje, ir tarptautinėje erdvėje. Iš rajonų veikla išsiskiria jurbarkiečiai, rengiantys Žemaitijos krepšinio senjorų lygos, tarptautines paplūdimio, teniso, stendinio šaudymo varžybas. Visa tai šiandien labai reikalinga fi ziškai aktyviam Lietuvos žmogui. Palaikome glaudžius ryšius su tomis savivaldybėmis, kuriose turime savo sporto bazių, kuriose yra stiprių klubų“, – sako

draugijos „Žalgiris“ prezidentas Algis Vasiliauskas.

Neseniai tapote „Žalgirio“ draugijos prezidentu, ar įvyko kokių nors jūsų draugijos veiklos pokyčių?Tos permainos nepriklauso nuo vieno žmogaus, viską sprendžia ne tik draugijos prezidiumas, bet ir visi žalgiriečiai, siūlydami savo idėjas, diskutuodami. Grįžtame prie seniai užmirštų dalykų – kompleksinės įskaitos per „Žalgirio“ vasaros ir žiemos žaidynes. Miestų ir rajonų sportininkus pakvietėme į vieną būrį, jie rungtyniaus kartu, o ne atskirai, kaip būdavo anksčiau. Bus vertinami ir rezultatai, ir masiškumas, kiti rodikliai. Bus vienas kompleksinis įvertinimas. Norint laimėti, reikės dalyvauti visoje programoje, o ne pasitenkinti viena sporto šaka, suburti daugiau komandų ir žmonių. Kompleksinė įskaita padės labiau įvertinti atskirų sporto klubų veiklą, nebus pasitenkinama vien tik jų laimėtu vienu medaliu. Kaip ir praėjusiais metais, mūsų vasaros žaidynių fi nalinės varžybos vėl vyks Palangoje. Kalbant apie draugijos ūkio valdymą, susidėliosime savo ūkinės veiklos programą. Padėtis nėra prasta, investicijos pradėjo duoti grąžą. Tai – ne naujovė, o daugiau ankstesnės veiklos rezultatas. Sėkmingai išsimokėjome paskolas, neturime problemų, susijusių su bankais.Tačiau, matyt, sustabdysime sporto bazių plėtrą. Sunku išlaikyti sporto objektų infrastruktūrą. Norėjome pradėti įgyvendinti naują projektą

Trakuose, Klaipėdoje, bet, matyt, ne pagal Jurgį ir kepurė. Tai – didelių fi nansinių galimybių turinčių įmonių, organizacijų ar savivaldybių dalykas. Tenka dalyvauti įvairių sporto objektų veiklos rezultatų apibendrinimo posėdžiuose ir matau, kad sporto infrastruktūra be valstybės, savivaldybių paramos egzistuoti negali. „Žalgiriui“ reikėtų džiaugtis, kad, negaudami jokios paramos iš valstybės sporto objektams išlaikyti, susimokame turto ir žemės mokesčius. Reikėtų padėkoti kai kurioms savivaldybėms, kurios juos šiek tiek sumažina. Mūsų turtas ir žemė vertinami brangiai, nes yra gražiose vietose, rekreacinėse zonose, kur žemės nuomos įkainiai dideli. Todėl susiduriame su nemažomis problemomis, bet, nepaisant to, dar gyvename, organizuojame įvairius sporto renginius ir su viltimi žiūrime į 2017-uosius.

Ar sporto bazių plėtros stabdymas neatsilieps draugijos veiklai?Ne. Turime savo nišą, nuolatinių lankytojų. Tikėtis naujų sporto bazių sunku, turi atsirasti poreikis, kita vertus, mus riboja fi nansinės galimybės. Yra daug kitų organizacijų, ūkio subjektų, klubų, kurie rado savo vietą pasaulyje ir statosi aikštynus, nuomojasi sales. Kažin ar verta ieškoti įvairiausių sprendinių, nes neturime tiek daug žmoniškųjų išteklių.

Tad didžiausia draugijos problema – pinigai?Kaip ir visame pasaulyje, pinigai

visada yra problema. Ar jų yra daug, ar mažai – didelis galvos skausmas. Tačiau sukamės, gyvename, susimokame, atsiskaitome ir organizuojame renginius. Puoselėjame seną gražią tradiciją ir draugaujame su federacijomis, rengiame bendrus projektus su Lietuvos žirginio sporto, Šaudymo, Vandensvydžio, Šiuolaikinės penkiakovės, Žolės riedulio federacijomis. Manau, kad tai visai neprastas sprendimo būdas, kad, kartu surėmę pečius ir pasitelkę į pagalbą visuomenininkus, organizuojame gražius renginius. Tai nauda ir federacijoms, atsakančioms už sporto šakos plėtrą, ir mūsų draugijos veiklai, nes esame atsakingi ir už neprofesionalaus sporto plėtrą. Vieni kitus papildydami, organizuojame žmonėms patrauklius renginius.

Pastaraisiais metais „Žalgirio“ draugijos fi nalinės varžybos vyksta Palangoje kartu su Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ festivaliu. Ar jos nenublanksta gausiame asociacijos renginių fone?Nemanau. Tie, kurie užsuka į žalgiriečių žaidynių sporto sales, mato atkaklias kovas, gražią sportininkų draugystę. Žaidynės tikrai nenublanksta prieš mėgėjišką festivalį. Taip, „Sporto visiems“ festivalis sutraukia daug žmonių, bet „Žalgirio“ sporto draugija irgi yra viena aktyviausių šios sporto asociacijos narių. Mūsų renginiai, vykstantys sporto salėse, nėra tokie patrauklūs kaip „Sporto visiems“

„„Mūsų atstovai aktyviai dalyvauja Europos dirbančiųjų žaidynėse, o birželio 1–5 d. jėgas bandys pirmą kartą rengiamose Pasaulio dirbančiųjų sporto organizacijų žaidynėse Maljorkoje.“

ŽVILGSNIS „Žalgiris“ – Pasaulio neprofesionalaus sporto konfederacijos ir Europos sporto mėgėjų federacijos narys.

IR TRADICIJOS, IR NAUJOVĖSDraugijos „Žalgiris“ nariai per metus organizuoja apie 300 sporto renginių, o jos bazėse nuolat verda sportinis gyvenimas

Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ vienija 80 klubų.

Vyta

uto

Dra

ngin

io ir

Ste

fano

Milč

evič

iaus

nuo

tr.

11LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 2NrNr.. 22

renginiai prie jūros. Tačiau kartais netgi šachmatų varžybos vienam kitam būna įdomesnės nei tinklinio, krepšinio ar futbolo.

Kas sudaro draugijos branduolį? Kokiais žmonėmis labiausiai pasitikite ir didžiuojatės?Pirmiausia esu dėkingas nedideliam „Žalgirio“ draugijos kolektyvui: didelės patirties turinčiam draugijos generaliniam sekretoriui Vytui Nėniui, vyriausiajai specialistei Angelei Bilevičienei, fi nansiniam sektoriui. Didžiuojamės vilniečiu Romualdu Budrioniu, jurbarkiečiu Petru Valučiu, marijampoliečiu Gintautu Janušausku, plateliškiu Vaclovu Buivydu, kitais. Visi, kurie „Žalgiryje“ liko per 25 metus, yra verti padėkos žodžio ir pagarbos. Nedaug savivaldybių fi ziniam aktyvumui skiria daug lėšų. Gerai suprantu, kaip mūsų žmonėms sunku įrodinėti, kad, norint būti fi ziškai aktyviems, reikalinga parama. Dar pasitaiko savivaldybių, kurios savo gyventojams fi ziniam aktyvumui per metus skiria vos 600 eurų.

Lietuvoje liko tik dvi sporto draugijos – „Žalgiris“ ir „Nemunas“, tad išgyventi nėra lengva.Be abejo. Ypač kai dar turi šiokį tokį ūkį, kuriuo tenka rūpintis, kuris nusidėvi ir reikia ieškoti lėšų jam atnaujinti. Nėra jokių galimybių gauti pajamų, kad dalį jų būtų galima atskaityti į kokius nors amortizacinius fondus. Juk mūsų sporto bazių lankytojų mokumas nėra labai didelis. Su apmaudu galiu pasakyti, kad poreikis sportuoti nėra pagrindinis dalykas, žmonės turi kitų rūpesčių. Mes negalime kelti kainų, kaip daro prekybininkai, naftininkai. Daug metų stovime vietoje, už elektrą, žemę, visas paslaugas mokame brangiau, o įkainius turime beveik tokius pat. Nežinau, kaip ilgai tęsis ta situacija. Jeigu tai užsitęs, gero tikėtis sunku.

Tai, kad sporto organizacijos, palaikančios fi zinį aktyvumą, atliekančios sveikatinimo misiją, dar moka už turtą ir žemę, – nesusipratimas. Viso pasaulio civilizuotose šalyse to nėra. Nežinau, kuri mūsų savivaldybė „Žalgiriui“ padėtų renovuoti turtą, atleistų nuo mokesčių. Apie tai nėra ir kalbos. Visi mano, kad, jeigu turi turto, esi turtingas.

Kokie svarbiausi renginiai žalgiriečių lauks šią vasarą?Mūsų atstovai aktyviai dalyvauja Europos dirbančiųjų žaidynėse, o birželio 1–5 d. jėgas bandys pirmą kartą rengiamose Pasaulio dirbančiųjų sporto organizacijų žaidynėse Maljorkoje. Ten ketina rungtyniauti apie 40 mūsų sportininkų, atstovausiančių keturiems klubams. Į tarptautinius renginius už klubų ar rėmėjų lėšas paprastai atvažiuoja ir daugiau žalgiriečių.Žalgiriečių laukia neprofesionalaus sporto konfederacijos (CSIT) atskirų sporto šakų varžybose. Dabar derinamos paraiškos ir kol kas neaišku, kas iš jų dalyvaus. Draugijos sportininkų lauks „Žalgirio“ vasaros sporto žaidynės, Lietuvos seniūnijų žaidynės, sutraukiančios apie 150 tūkst. dalyvių, o finale – apie 1 200.

Ko norėtumėte palinkėti „Žalgiriui“, įžengusiam į aštuntą dešimtmetį?Tikėti, kad visa tai, kas daroma, yra prasminga, reikalinga žmonėms. Nepulti į neviltį, atsitikus pirmai nesėkmei, nes gyvenime būna ir laimėjimų, ir nesėkmių. Norėtųsi, kad po mūsų ateitų nauji žmonės, kurie gražią „Žalgirio“ draugijos vėliavą neštų per įvairias žaidynes ir sporto šventes. Norėtųsi, kad žalgiriečiai niekada neužmirštų gražių draugijos sportinio gyvenimo puslapių, nes padaryta tikrai daug.

Lietuvos olimpiečių gydytojas DALIUS BARKAUSKAS įsitikinęs, kad kol sportas yra politizuotas ir komercinis, draudžiami priedai ir toliau bus vartojami. 12p.p.

„Žalgirio“ prezidentas A. Vasiliauskas: „Viską sprendžia ne vienas žmogus,

o visi žalgiriečiai.“

Draugijos žaidynės vyksta ir žiemą, ir vasarą.

Lietuvoje liko tik dvi sportodraugijos – „Žalgiris“ ir

j p

„Nemunas“, tad išgyventi nėra lengva.Be abejo. Ypač kai dar turi šiokį tokį ūkį, kuriuo tenka rūpintis, kuris nusidėvi ir reikia ieškoti lėšų jam atnaujinti. Nėra jokiųgalimybių gauti pajamų, kad dalį

Griežtoje legionieriaus dienotvarkėje Edvinas Girdvainis randa laiko ir draugei, ir maisto ruošimui, ir videožaidimams


TEMA Mildronato kūrėju laikomas latvių mokslininkas biochemijos profesorius IVARAS KALVINIS. Vaistas sukurtas dar 1975 metais.

Ingvaras [email protected]

2016 m. pradžią sporto pasaulyje paženklino dopingo skandalai, kuriuose dažniausiai minimas meldoniumo (mildronato) pavadinimas. Jo aptikta pagrindinės Rūtos Meilutytės varžovės Rusijos plaukikės Julijos Jefi movos, teniso superžvaigždės rusės Marijos Šarapovos ir dar daugiau nei šimto sportininkų mėginiuose.

„Kai išgirdau šią naujieną, nusivyliau ir buvau tiesiog šokiruota. Tai pasityčiojimas iš plaukimo. Tikiuosi, kad Tarptautinė antidopingo agentūra ir Tarptautinė plaukimo federacija priims teisingą sprendimą“, – apie jau antrą kartą dėl draudžiamų preparatų vartojimo įkliuvusios J. Jefi movos dopingo skandalą žurnalistams kalbėjo Londono olimpinė čempionė R. Meilutytė.Tuo metu Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas teigia:

Į DOPINGO LIŪNĄ STUMIA AKINLietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas įsitikinęs, kad kol sportas yra politizuotas ir

„Meldoniumo klausimas šiek tiek diskutuotinas. Tai rekreacinis preparatas. Tipinio dopingo preparato ypatybių jis turi ne tiek ir daug. Sakyčiau, kad stipresnis dopingo preparatas yra kofeinas. Bet kadangi toks sprendimas jau buvo priimtas, visi jam turi paklusti.“

Tikriausiai darys išimtisMeldoniumas ilgą laiką nebuvo laikomas dopingu, bet nuo šių metų sausio 1-osios Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašą. Apie tai buvo paskelbta dar 2015 m. rugsėjį. Beveik visi nusižengę sportininkai – iš Rytų Europos. Tiesa, kol kas konkrečios bausmės neskirtos nė vienam, nes iki šiol tiriama, kiek laiko meldoniumo pėdsakai išlieka organizme.WADA net paskelbė, jog iki 2016 m. kovo 1 d. įkliuvę sportininkai, kurių mėginyje rasta mažiau nei 1 mikrogramas mildronato, nebus baudžiami. Visų kitų laukia bausmės.

meldoniumas neviršijo 1 mikrogramo ribos.

Kas tas meldoniumas?Meldoniumas (arba mildronatas) – struktūrinis karnitino pirmtako gamabutirobetaino (GBB) analogas, skirtas lengvam lėtiniam širdies nepakankamumui papildomai gydyti. Meldoniumas plečia kraujagysles, aktyvina anaerobinę glikolizę, stimuliuoja ATP gamybą ir transportavimą, atkuria deguonies patekimo į ląstelę ir jo sunaudojimo pusiausvyrą ir taip apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Preparatas padeda apsaugoti širdį. Esant lėtiniam staziniam širdies veiklos nepakankamumui, vaistas padidina miokardo kontraktiliškumą, padeda organizmui išlaikyti fi zinį krūvį ir greitai pasiruošti naujiems krūviams.Mildronato kūrėju laikomas latvių mokslininkas biochemijos profesorius Ivaras Kalvinis. Jis sukurtas dar 1975 metais. Patys vaistai pradėti gaminti 1984-aisiais.

Tad J. Jefi mova, kurios organizme buvo mažiau nei 1 mikrogramas meldoniumo, mano, kad jai bus leista dalyvauti šių metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, nors kartą dėl dopingo jau įkliuvusiai rusei gresia diskvalifi kavimas iki gyvos galvos.Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė neslėpė, kad mūsų šalies sportininkai mildronato uždraudimo klausimu domėjosi.„Kiekvienąkart, kai savo „Facebook“ paskyroje primindavome, kad meldoniumas įtrauktas į draudžiamų medžiagų sąrašą, matydavome, kad mūsų sportininkai patys dalijasi šia informacija“, – sako I. Lukošiūtė-Stanikūnienė.Balandžio pabaigoje paaiškėjo, kad šį preparatą naudojo ir lietuviai – meldoniumo pėdsakų rasta dviejų futbolininkų organizme: Vilniaus „Žalgirio“ vartininko Armanto Vitkausko ir „Trakų“ saugo Martyno Dapkaus. Mėginiai paimti vasario 28 d. Bet jie nebus baudžiami, nes futbolininkų organizme

„„Jeigu aš, būdamas šachmatininkas, vartosiu nervus raminančius vaistus, turėsiu pranašumą. O boksininkas dėl jų jokio pranašumo neturės ir ramiai gali juos vartoti. Alkoholis yra dopingas šaudymo ir šachmatų srityje, bet nėra kultivuojant boksą. Gali prisiliuobti ir eiti boksuotis. Ir niekas tau nieko nesakys.“


Preparatas – vienas labiausiai eksportuojamų Latvijos produktų.

Kartais kyla abejoniųAr nepadarė WADA klaidos uždraudusi sportininkams vartoti šį preparatą?„Visos organizacijos daro klaidų. Tačiau dauguma preparatų, įtrauktų į draudžiamųjų sąrašą, dažniausiai atitinka jo sąlygas. Atsiranda ir tokių preparatų, dėl kurių galima abejoti. 1996 m. buvo vartojamas toks rusiškas preparatas bromantanas. Jis buvo skirtas kūno adaptacijai prie karščio. Jis buvo labiau adaptogenas negu dopingui priskiriamas preparatas. Tačiau jis taip pat pateko į draudžiamųjų sąrašą.Bet kokiu atveju užkulisiniai žaidimai gali turėti įtakos tam, ar preparatas pateks, ar nepateks į draudžiamųjų sąrašą“, – neslepia D. Barkauskas.Būtent dėl bromantano vartojimo 1996 m. Atlantos olimpiadoje diskvalifikuota dviratininkė Rita Razmaitė. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad tuo metu bromantanas nebuvo įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašus, tačiau tarp uždraustų buvo kai kurių kitų beveik identiškos sudėties ir tuo pačiu poveikiu išsiskiriančių vaistų. Tad lietuvės ir kelių Rusijos sportininkų diskvalifikavimas buvo panaikintas. Tik po šio skandalo bromantanas buvo įtrauktas į draudžiamų vaistų sąrašą.

Atletams – nauji pavojaiMeldoniumo kūrėjas profesorius I. Kalvinis įsitikinęs, kad atsisakius meldoniumo bus tik blogiau. Jis tikina, kad preparatas – apsidraudimas sportininkams, dėl fi zinio krūvio balansuojantiems ant žmogiškųjų galimybių ribos.

Griežtoje legionieriaus dienotvarkėje EDVINAS GIRDVAINIS randa laiko ir draugei, ir maisto ruošimui, ir videožaidimams. 14p.p.

NANTIS PERGALIŲ SPINDESYSr komercinis, draudžiami preparatai ir toliau bus vartojami: „Ten, kur yra pinigai ir politika, niekada nebus švaru.“

„Ar bus blogiau, ar ne – spekuliacijos. Kita vertus, tai yra puikus preparatas pagyvenusiems žmonėms, padedantis palaikyti širdies funkcines galimybes. Ar jis labai didintų darbingumą? Ne“, – aiškina Lietuvos olimpiečių vyriausiasis gydytojas.D. Barkauskas pats ne kartą yra skyręs mildronatą pagyvenusiems žmonėms, turintiems problemų dėl širdies, bet norintiems judėti.

Dopingas – ne vien vaistaiDar didesnis skandalas dėl dopingo kilo pernai. Ir ne dėl meldoniumo.„Skandalo pradžia – Tarptautinėje lengvosios atletikos federacijoje. Kai po WADA pateiktų išvadų paaiškėjo, kad kai kuriose šalyse net aukščiausiu lygmeniu buvo slepiami tyrimų rezultatai“, – pasakoja D. Barkauskas.„Kai kurios šalys“ – vėl ta pati Rusija. Jos sportininkai vartojo įvairius draudžiamus preparatus. WADA net gaudavo iš rusų falsifi kuotus lengvaatlečių dopingo testus.„Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) vadovai žinojo apie dopingo vartojimo mastą, bet nieko nedarė, kad tai sustabdytų. Pati IAAF buvo paskendusi korupcijoje“ – paskelbta WADA pranešime.Po šio skandalo iki gyvos galvos diskvalifi kuoti keli Rusijos sportininkai, tarp jų – olimpinių žaidynių prizininkai ir treneriai, o iš Maskvos antidopingo agentūros atimta akreditacija ir pareikšta, kad Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA) neatitinka WADA kodekso reikalavimų.Be to, IAAF suspendavo Rusijos lengvosios atletikos federacijos narystę. Ar šios šalies lengvaatlečiai galės dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje, bus

įmanoma šią problemą galutinai išspręsti?D. Barkausko atsakymas į šį klausimą nėra optimistinis: „Deja, tokia žmogaus prigimtis. Ir kol sportas yra politizuotas ar komercinis, dopingo atsisakyta nebus. Ten, kur yra pinigai ir politika, niekada nebus švaru. O sportas – valstybės prestižo reikalas. Todėl kontrolė visada turės būti, nes pagundų visuomet atsiras.“

Bausmės – ne tik už vartojimąLietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo galioti tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas, numatantis griežtas bausmes už disponavimą neleistinomis medžiagomis. Pagal priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama už vaiko įtraukimą ne gydymo tikslais vartoti draudžiamus preparatus. Dopingo medžiagų laikymas turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti, parduoti arba kitaip platinti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Pagalba asmeniui įsigyjant, vertimas, lenkimas ar kitoks pratinimas ne gydymo tikslais vartoti dopingą užtraukia areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas irgi numato griežtas sankcijas už Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymu draudžiamas veikas.Dopingo medžiagų turėjimas gresia piniginėmis baudomis fi ziniams asmenims ir juridinių asmenų vadovams. Be to, dėl dopingo kontrabandos gali būti skiriama piniginė bauda, areštas ar net laisvės atėmimas iki 6 metų.

nuspręsta gegužės mėnesį per neeilinį IAAF tarybos posėdį.Beje, lengvąją atletiką krečiantys dopingo skandalai gali padėti Lietuvos septynkovininkei Austrai Skujytei. Ji 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse užėmė penktąją vietą, tačiau gali būti paskelbta bronzos laimėtoja. Nes po Londono žaidynių į dopingo kontrolierių rankas pateko aukštesnes vietas užėmusios rusė Tatjana Černova ir ukrainietė Liudmila Josipenka.„Tikiuosi, kad vis dėlto triumfuos teisingumas. Džiaugiuosi, kad dopingo skandalas išlindo į viešumą. Pikta, kad sportininkės ne savo jėgomis, o neleistinomis priemonėmis siekė olimpinių žaidynių medalių“, – portalui sportas.info sakė dėl kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes kovojanti A. Skujytė.

Dopingas – ne tik vaistaiIndividualių sporto šakų atletai dopingo kontrolieriams įkliūva dažniau nei komandinių. D. Barkauskas turi tam paaiškinimą: „Tam yra psichologinės priežastys. Komandinėje sporto šakoje yra taip: jeigu tu šiandien nesužaisi, gal Petras sužais. O individualioje sporto šakoje už rezultatą atsakingas esi tik tu pats.Dopingo apibrėžimas nėra identiškas visoms sporto šakoms. Kas vienose jų leidžiama, tas kitose gali būti griežtai uždrausta.„Jeigu aš, būdamas šachmatininkas, vartosiu nervus raminančius vaistus, turėsiu pranašumą. O boksininkas dėl jų jokio pranašumo neturės ir ramiai gali juos vartoti. Alkoholis yra dopingas šaudymo ir šachmatų srityje, bet nėra kultivuojant boksą. Gali prisiliuobti ir eiti boksuotis. Ir niekas tau nieko nesakys“, – kelis pavyzdžius pateikia Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas.

Dopingas gali būti ne vien medikamentai, alkoholis ar pan.„Tai yra ir metodai. Galima perpilti žmogaus kraują ir jis įgaus pranašumą. Bet perpylimas yra manipuliacija pripažįstamas draudžiamas metodas. O štai psichologiniai metodai neuždrausti, gali naudoti, kokius nori“, – tvirtina D. Barkauskas.Kraujo arba jo pakaitalų perpylimas atliekamas siekiant padidinti raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Jie raumenis prisotina deguonies, suteikia organizmui energijos.

Sportininkus gelbėja ligosDažnai sportininkai, įkliuvę vartojantys dopingą, teisinasi, kad uždraustų medžiagų buvo vaistuose, kuriuos jie vartojo gydydamiesi slogą, astmą ar cukraligę.D. Barkauskas tikina, kad bent jau sergant astma siekti sportinių aukštumų įmanoma ir normalu: „Suprantama, priklauso nuo ligos sunkumo. Reikia dar skirti padidėjusį bronchų pasipriešinimą ir klasikinę astmą su visa jos simptomatika. Priklauso nuo to, kaip traktuosi tą ligą. Yra sportininkų, kurie serga

cukriniu diabetu. Aišku, kyla klausimas: kiek toks žmogus gali sportuoti aukštu lygmeniu? Bet jis gali šaudyti iš lanko, čia didelių krūvių nereikia.“Sergantieji cukriniu diabetu privalomai vartoja insuliną, jis yra hormoninis preparatas, įtrauktas į draudžiamųjų sąrašą.Tačiau, anot Lietuvos rinktinės gydytojo, ir insuliną, ir vaistus nuo astmos galima vartoti iš tikrųjų sergant. Tiesiog reikia gauti išankstinį leidimą ir dėl to problemų dažniausiai nekyla.Ar sutelkus visas pasaulio sporto visuomenės jėgas į dopingo klausimą būtų

Lietuvos olimpiečių gydytojas D. Barkauskas.

Mildronatas įžiebė dopingo skandalą.


TALENTAS Edvinas Girdvainis pirmą kartą užsienio komandos aprangą apsivilko būdamas 17 metų.

Ingvaras [email protected]

Edvinas Girdvainis po debiuto Lietuvos rinktinėje į Ispaniją sugrįžo peršalęs, bet su didele šypsena.

Naujasis Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas jau pirmajame savo mače Rumunijoje pakeitė Lietuvos rinktinės vidurio gynėjus. Vienas iš E. Jankausko išbandytų naujokų – per tas rungtynes rinktinėje debiutavęs 23 metų E. Girdvainis. Jo pasirodymą žiniasklaida ir ekspertai vėliau įvertino gerai, nors prieš rungtynes stebėjosi, kad į komandą kviečiamas futbolininkas iš trečiosios pagal pajėgumą Ispanijos lygos.Klaipėdoje gimęs futbolininkas iš pradžių laimę bandė Italijoje, bet nesusiklosčius karjerai grįžo į Lietuvą ir žaidė Panevėžio „Ekrane“. Iš jo 2014-ųjų rugpjūtį E. Girdvainis persikėlė į Ispaniją ir žaidžia „Segunda-B“ lygos „Marbella“ komandoje.

Ar tikėjotės kvietimo į rinktinę?Visada treniruojiesi, žaidi, stengiesi, kad pakviestų į rinktinę. Bet šį kartą nelabai tikėjausi. Kai man paskambino, tikrai apsidžiaugiau.

Ar patiko rinktinės atmosfera? Ar norisi į ją grįžti?Viskas iš tiesų buvo labai gerai. Mane – naujoką – labai šiltai

ritmas pasikeičia likus kelioms dienoms iki rungtynių. Tada pasitreniruoji ryte ir visą dieną būni laisvas. Vieną dieną per savaitę treniruočių nebūna.

Ar atvykęs gyvenamosios vietos ieškojotės pats, ar klubas surado?Kai atvažiavau į Marbelją, klubas surado man būstą, jame ir apsistojau. Iš pradžių gyvenau bute su dar vienu „Marbella“ žaidėju, bet jis susirado kitą būstą ir išsikraustė. Nuo tada gyvenau vienas. Vėliau pas mane įsikėlė Ovidijus Verbickas iš „Atlanto“, jis čia žaidė pusę metų.

Ar turite merginą?Taip, jau šešti metai mus sieja rimti santykiai. Tik ji gyvena Lietuvoje, dirba. Gegužės pabaigoje mano sutartis su „Marbella“ baigiasi, nusprendėme dar neskubėti, kad ji čia atvažiuotų. Palauksime, kol išaiškės, kur po to žaisiu, tada jau kartu apsistosime. Dabar ji dažnokai atskrenda paatostogauti.

Kaip maitinatės gyvendamas vienas. Ar ruošiate pats?Kartais išeiname su komandos draugais kur nors pavalgyti, bet dažniausiai pats viską ruošiu. Tačiau tai ne bėda – man patinka ruošti maistą. Nors gal ir geriau būtų, kad po treniruotės kas nors jau lauktų su paruoštais pietumis ar vakariene.

priėmė. Pirmą dieną buvo šiek tiek keista. Bet radau pažįstamų žaidėjų. Netrukus susipažinau su visu kolektyvu. Nors susirgau, išvažiavau su didele šypsena. Jeigu tik pakvies, visada norėsiu grįžti.

Lietuvoje kalbama, kad reikia laukti geresnių laikų, kol užaugs naujų žaidėjų karta, kad dabar iš rinktinės nėra ko tikėtis. Ar jūs tikite E. Jankausko buriama komanda?Tikiu šimtu procentų. Mes turime žaidėjų ir situacija nėra tokia bloga, kaip apie ją kalbama. Manau, kad šis trenerių štabas sugebės suburti gerą komandą. Taip, iš karto Europos čempionais netapsime, bet tikrai galime žaisti geriau negu iki šiol. Mano nuomone, išrinktas jaunas geras trenerių kolektyvas ir einant tinkama linkme viskas pagerės.

Pirmą kartą bandydamas išvykti į užsienį pasirinkote Italiją.Man buvo gal 17 metų, kai atvažiavau į peržiūrą „Udinese“ klube. Pasiūlė akademiko sutartį. O aš norėjau jau profesionalo sutarties. Tada pasirinkau kitą klubą – „Padova“. Bet ten neužsibuvau. Tiesiog nepasisekė. Grįžau į Lietuvą ir dėl to nesigailiu. Jaunam žaidėjui žaisti A lygoje nėra lengva ir patobulėti joje tikrai įmanoma.

O kaip atsidūrėte Ispanijoje?Žaidžiau Panevėžio „Ekrane“, jo fi nansinė situacija jau buvo nekokia. Agentas Paulius Paknys

Į RINKTINĘ – PER ISPANIJĄ

Kaip leidžiate laisvalaikį?Kad nelabai daug jo lieka. Vis treniruotės, vis sportuoji. O laisvu laiku išeini į miestą su draugais, pasėdi, pavalgai, pažiūri kokias nors futbolo rungtynes. Taip pat žaidžiu videožaidimus. Kaip, manau, ir dauguma sportininkų, kurie gyvena vieni.

Kokia kalba bendraujate komandoje? Mokate ispaniškai?Iš pradžių atvažiavęs kalbėdavau angliškai. Bet angliškai čia nedaug kas kalba, todėl teko kuo greičiau išmokti ispaniškai. Lankiau specialius kursus. Po pusės metų jau susikalbėdavau ispanų kalba, o po metų kalbėjau visai laisvai.

Ar daug užsieniečių „Marbella“ komandoje?Pirmojoje komandoje aš vienintelis. Antrojoje komandoje yra vienas rusas ir vienas moldavas. Ispanijoje futbolininkų pakanka. Todėl užsieniečių čia daug aukščiausiojoje lygoje. Kitų lygų komandos remiasi aukšto lygio ispanų žaidėjais ir legionierių joms nelabai reikia. Užsieniečiui Ispanijoje reikalavimai didesni negu vietiniam.

Ispanijoje ir uždirbate, matyt, daugiau, nei Lietuvoje gaudavote per tuos sunkius „Ekranui“ metus.Lietuvoje buvo problemų dėl pinigų. O čia jų nėra. Labai didelių pinigų nemoka, bet man pakanka tiek, kiek gaunu, už juos irgi galima gyventi. Ir visai neblogai.

pasiūlė šį variantą. Pasikalbėjau su „Ekrano“ prezidentu, išsiskyrėme gražiuoju ir po kelių dienų Marbeljoje pasirašiau sutartį.

Ar manote, kad trečioji pagal pajėgumą Ispanijos lyga yra rimtas tramplinas norint kilti aukščiau?Taip. Čia yra daug labai gerų komandų ir rungtyniauti nelengva. Kiekvienos rungtynės atkaklios, visada turi stengtis. O taurės varžybose dar pasiseka ir sužaisti su aukščiausiosios lygos komandomis. Ispanijoje nėra tokio didelio skirtumo, kaip pas mus Lietuvoje tarp pirmojo ir trečiojo lygmens. Mūsų pogrupio komanda namuose sužaidė lygiosiomis su „Barcelona“. Čia visi klubai profesionalūs, nė vieno mėgėjiško nėra. Dar ir viena pakopa žemesnėje nei mūsų lygoje vien profesionalai.

Ar galėtumėte palyginti Ispanijos „Segunda-B“ D grupės ir Lietuvos A lygos pajėgumą?Tokios komandos kaip Vilniaus „Žalgiris“, Klaipėdos „Atlantas“, Marijampolės „Sūduva“ tikrai nėra silpnesnės negu žaidžiančios čia. Bet kitos A lygos ekipos čia būtų per silpnos.

Kiek kartų per dieną treniruojatės? Koks jūsų dienos režimas?Atsikeli, papusryčiauji, keliauji į pirmąją treniruotę, po jos grįžti namo, pietauji, šiek tiek pailsi, o vakare laukia sporto salė. Šis

E. Girdvainis Lietuvos vyrų rinktinėje debiutavo per rungtynes su Rumunija. FR

F nu

otr.

Griežtoje legionieriaus dienotvarkėje Edvinas Girdvainis randa laiko ir draugei, ir maisto ruošimui, ir videožaidimams



Lietuvos tinklinio istorijoje tai, ko gero, pirmasis atvejis, kai per šalies čempionatą abu tėvai vadovautų komandai, o aikštelėje žaistų abi jų dukros ir pelnytų aukso medalius.

Kauno sporto halėje vykusiose Lietuvos čempionato fi nalinėse kovose Makauskų džiaugsmas buvo begalinis. Kauno „Heksa-ASU“ tinklininkės po auksinio seto antrą kartą nugalėjo Jonavos „Achemos-KKSC“ ekipą 3:2 ir tapo čempionėmis. Kauniečių komandos vadovas yra Vidas Makauskas, trenerė – Vida Makauskienė, o aikštėje kovoja jų dukros Viltė ir Eglė.Lietuvos pirmenybių bronzą iškovojo Alytaus „Prekybos-Paramos“ ekipa, du kartus nugalėjusi Vilniaus „SM Tauro-VTC“ ekipą.Vyrų čempionate triumfavo Vilniaus „Flamingo Volley-SM Tauro“ komanda, 2:0 laimėjusi lemiamą seriją prieš Šiaulių „Elgos-Master Idea-SM Dubysos“ ekipą. Bronzos medalius iškovojo Raseinių „Norvelitos“ tinklininkai, dukart pranokę praėjusių metų Lietuvos čempionę Marijampolės „Sūduvos“ ekipą.

Žibėjo lemiamu momentuŠių metų Baltijos lygos vicečempionės „Heksa-ASU“ komandos kapitonė V. Makauskaitė Kaune buvo apdovanota ir geriausios komandos žaidėjos prizu. Viltė – Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) trečio kurso studentė, po pusės metų ji gaus bakalauro diplomą. Moteris pasirinko logistikos ir prekybos specialybę, kurios sumanytojas – Lietuvos tinklinio čempionato vyr. teisėjas, ASU profesorius Audrius Gargasas. Pasak kauniečių trenerės, Viltė po Baltijos lygos varžybų nebuvo geros sportinės formos, bet ji lemiamą žodį tarė tada, kai to labiausiai reikėjo. Ši žaidėja anksčiau rungtyniavo Belgijoje, po to Jonavoje, o šį sezoną prisijungė prie mamos ir tėvo vadovaujamos komandos. „Pirmiausia į tinklinį įtraukiau savo dukras: Viltę tobulino trenerė Jolita Virbickienė, o Eglę užsiauginau pati. Dabar namie be kalbos apie tinklinį neišsiverčiame, taip prabėga ne vienas mūsų vakaras“, – pasakoja V. Makauskienė.

Prieš akis – nežiniaNors kaunietės laimėjo aukso medalius, ekipos trenerei nerimo nemažai – neaišku, kaip reikės komandai gyvuoti kitąmet. Šiemet nemažai padėjo Kauno

tinklinio klubo prezidentas Gytis Grigas, ar taip bus ir kitąmet, dar negalima tvirtinti. Čempionės norėtų pasipuošti nauja apranga, bet nėra už ką nusipirkti. Komandos vadovas V. Makauskas džiaugiasi, kad čempionių ekipa jauna, žaidėjos dar neskuba kurti šeimos. Bet „žentų“ komanda jau turi, štai V. Makauskaitė antrus metus draugauja su Danijos aukščiausiojoje lygoje žaidžiančiu Jaroslavu Bogdanovičiumi.

Į pratybas – iš RaudondvarioMakauskų šeima gyvena Raudondvaryje, todėl kelionei į Kauną ir atgal tenka atidėti gerą vieną valandą. Kai Viltė dar buvo maža, ją tėvams tekdavo atvažiuoti pasiimti ir vakarais. Tiesa, dabar kiek lengviau: tėvai ir Viltė turi vairuotojo pažymėjimus, jie ir nusprendžia, kam vieną ar kitą dieną teks vairuoti. 2005-aisiais Makauskų šeima, laimėjusi žaliąją kortą, dvejus metus gyveno Amerikoje. Bet ilgiau neužsibuvo. Viltė ten bandė žaisti tinklinį, bet arti nebuvo klubo ir mama jos negalėjo vežioti į treniruotes, nes reikėjo dirbti. V. Makauskienė (Tarasevičiūtė) irgi buvo neblogo lygio tinklininkė, aikštelėje rungtyniavo iki 30 metų. Ją treniravo Zita Jankienė. Trenerė dabar Kaune

stebėjo Lietuvos čempionato fi nalinį turnyrą. „Vida buvo mano numylėtinė, labai kukli, darbšti žaidėja. Aš neabejojau, kad ji gali tapti gera trenere. Ir štai koks puikus jos debiutas: „Heksa-ASU“ – Baltijos lygos vicečempionė ir Lietuvos čempionė. Vida puikiai vadovavo rungtynėms, nepriekaištingai žaidė ir jos dukra“, – džiaugiasi Z. Jankienė.

Didžiuojasi jaunėleLietuvos čempionių komandos vadovas V. Makauskas nebuvo tinklininkas. Tai, kad jis pasinėrė į tinklinio sūkurį, – žmonos nuopelnas. „Jis anksčiau dirbo su jonavietėmis, bet paprašiau, kad ateitų pas mus ir padėtų. Vidas man dabar – didelis pagalbininkas, niekuo nereikia rūpintis“, – tvirtina V. Makauskienė.Vida ir Vidas Makauskai labiausiai džiaugėsi jaunėlės, 17-metės Eglės, laimėjimu. Ji – Raudondvario gimnazijos vienuoliktokė. Tiesa, merginai, dar neturinčiai didesnės patirties, per tokias atsakingas rungtynes mama neleido ilgiau pabūti aikštelėje, tačiau Eglė žaidė per pirmąsias rungtynes su jonavietėmis. „Šis aukso medalis – didžiulis avansas ne tik Eglei, bet ir jaunimui, patekusiam į komandą.

DINASTIJA

Jeigu merginos norės tobulėti ir meistriškumu pavys vyresnes treniruočių drauges, man bus didžiulis džiaugsmas“, – teigia V. Makauskienė.

Laukia nauji iššūkiai Vida vadovauti daugkartinėms čempionėms „Heksa-ASU“ tinklininkėms atėjo su dideliu nerimu. Buvusi trenerė J. Virbickienė, su komanda dirbusi keliolika metų, panoro poilsio ir ekipos vairas buvo patikėtas V. Makauskienei. „Dar bandžiau kalbinti Jolitą, kad ir toliau dirbtume kartu, tačiau ji nesutiko. Dabar man padeda jos dukra Vijola Montvilienė. Visos būname kartu – ir jaunimas, ir šiek tiek vyresnio amžiaus žaidėjos“, – pasakoja Vida. Dabar Vidos ir Vido Makauskų laukia naujas išbandymas – artėja Europos tinklinio čempionato moterų atrankos turnyras Alytuje. Tarp rinktinės kandidačių – ir penkios jų auklėtinės: dukra Viltė, Ieva Kazūraitytė, Karolina Uvarovaitė, Rūta Staniulytė ir Rūta Mogenytė. Kol šalies nacionalinės moterų rinktinės vyriausioji trenerė Daiva Simokaitienė buvo Švedijoje, Vida su Sauliumi Matikoniu po šalies čempionato vadovavo bendram rinktinės žaidėjų fi ziniam pasirengimui ASU sporto salėje.

AUKSO MEDALIAI – VISAI ŠEIMAIAnt Lietuvos tinklinio čempionų pakylos stovėjo visa Makauskų šeima: tėvai Vida ir Vidas bei dukros Viltė ir Eglė

VILTĖ MAKAUSKAITĖ buvo pripažinta geriausia Kauno „Heksa-ASU“ žaidėja.

„„Pirmiausia į tinklinį įtraukiau savo dukras: Viltę tobulino trenerė Jolita Virbickienė, o Eglę užsiauginau pati. Dabar namie be kalbos apie tinklinį neišsiverčiame, taip prabėga ne vienas mūsų vakaras.“ VIDA MAKAUSKIENĖ

NrNr. . 22

Iš kairės: Vidas, Eglė, Viltė ir Vida Makauskai. M

arytės

Mar

cink

evič

iūtė

s nu

otr.


SPORTUOJAM


Nors ir mažais žingsneliais, pavasaris žengia į priekį. Tad anksčiau ar vėliau išsinersime iš šiltų drabužių. Ką dėti į lėkštę šiandien, kad vasarą patiktume sau ir kitiems?

Treneris Lukas Jaliūnas pirmiausia pataria nepamesti galvos dėl įvairiausių madingų dietų, kuriomis mirga moteriškų žurnalų puslapiai. „Dažniausiai moterys prisiskaito apie dietas žurnaluose, laikraščiuose, internete. Mitybos programos ten surašytos visiškai netinkamai ir negali būti taikomos kiekvienam. Mitybos programa turi būti individuali“, – perspėja „Impuls“ sveikatingumo klube dirbantis treneris.

Skubėti nevertaKiekvieno žmogaus organizmas skirtingas ir, į tai atsižvelgdamas, specialistas gali patarti, ką ir kaip valgyti. Pasak L. Jaliūno, gydytojas ar mitybos specialistas pirmiausia surenka anamnezę – tai tarsi anketa apie žmogų,

formas, atsikratyti nereikalingų kilogramų. „Tada tikrai reikėtų keisti mitybą. Ji visiškai skiriasi nuo šaltojo metų periodo, kai norime pavalgyti sočiau, kaloringiau“, – sako „Impuls“ treneris.Atėjus šiltesniems orams, jis pataria adekvačiai mažinti angliavandenių kiekį, į savo racioną įtraukti daug daugiau daržovių, skaidulų, padidinti gerųjų riebalų kiekį. „Kas yra daržovės ir skaidulos, visi puikiai žino, bet dažniausiai žmonėms sunku atsirinkti, kas tie gerieji riebalai. Gerųjų riebalų šaltinis – visos omega-3, omega- 6 ir omega-9 rūgštys. Tai sėmenų ir makadamijų riešutų aliejai, net ir alyvuogių aliejus, taip pat visų tipų riešutai, jeigu kas negali jų kramtyti – riešutų sviestas, avokadai“, – dėsto bendrąsias tendencijas L. Jaliūnas. Jis priduria, jog bet kokiu atveju geriausia kreiptis į šios srities profesionalą. Mitybos specialistas ar treneris patars ir nurodys, kiek ir ko organizmui reikia. „Apibendrinant galima pasakyti taip: daugiau daržovių, daugiau gerųjų riebalų ir, žinoma,

padedanti išsiaiškinti, kokių sveikatos sutrikimų, alergijų jis turi, ką toleruoja, ko ne, ar turi mitybos problemų, pavyzdžiui, diagnozuotas laktozėsnetoleravimas, celiakija ir pan.„Kokia nors populiari, gražiai skambanti mitybos naujovė, pavyzdžiui, grikių, alaus ar vandens dieta, gana neprotingas pasirinkimas ir leidėjo, ir žmogaus atžvilgiu. Laikantis tokių dietų žmogaus organizmas patiria badą, žmogus pradeda prarasti masę, t. y. raumenyną, bet riebalinė masė išlieka. Be to, jis neištveria tokios dietos ilgiau kaip mėnesį ar du ir vėl grįžta prie įprasto mitybos režimo, prisivalgo už tuos du mėnesius ir kilogramai sugrįžta bumerangu, o kartais ir dvigubai“, – žurnalų pasiūlymus, kaip greitai ir efektingai pasiekti tobulų linijų, treneris vertina itin skeptiškai.

Mažiau angliavandeniųKo ir kiek valgyti, anot L. Jaliūno, priklauso nuo tikslų, kurių žmogus siekia. Daugelis žmonių pavasarį, ruošdamiesi vasarai, nori padailinti kūno

žmogaus draugo baltymo. Bet ir baltymus reikia vartoti tam tikrais kiekiais, adekvačiai“, – perspėja vyras.

Vanduo – geriausias draugasŠiltuoju sezonu ypač svarbūs gėrimai. Karštomis dienomis žmogus daugiau prakaituoja, taip organizmas praranda vandenį, o kartu su juo ir naudinguosius mineralus. Kiek reikėtų išgerti vandens per dieną, priklauso nuo žmogaus suvartotų kalorijų kiekio. Pavyzdžiui, jeigu jis suvartoja apie 2 500 kcal, vidutiniškai reikėtų išgerti apie 2,5 l vandens. Vandens atsargas reikia papildyti protingai, t. y. lėtai gurkšnojant. Vienu metu išgerti daug vandens bandant kompensuoti prieš tai neišgerto vandens trūkumą nereikėtų. „Gurkšnokite pasiėmę su savimi vandens buteliuką ar gertuvę. Tai pagerina ir medžiagų apykaitą, padeda auginti raumenis, tirpdyti riebalus ir, žinoma, puikiai jaustis. Juk apie 70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Vanduo – didžiulis žmogaus draugas“, – primena treneris L. Jaliūnas.

Anot Luko Jaliūno, maisto papildų, vitaminų taip pat nereikia nuvertinti.

PASIRUOŠIMAS VASARAI PRASIDEDA LĖKŠTĖJE

„„Gurkšnokite pasiėmę su savimi vandens buteliuką ar gertuvę. Tai pagerina ir medžiagų apykaitą, padeda auginti raumenis, tirpdyti riebalus ir, žinoma, puikiai jaustis. Juk apie 70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Vanduo – didžiulis žmogaus draugas.“ LUKAS JALIŪNAS

„Ką valgai, taip ir atrodai“, – teigia

sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris, sveikos

mitybos specialistas Lukas Jaliūnas


Krepšinis ir Lietuvos edukologijos universitetas – tai du kertiniai šalies vyrų kurčiųjų rinktinės trenerio ALGIMANTO ŠATO gyvenimo akmenys. 18p.p.

Prie vandens, anot trenerio, galima priskirti ir žaliąją arbatą. Bet ji neturėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. iš tų dviejų litrų vandens, kuriuos būtina išgerti per dieną. „Visi kiti vaisvandeniai, gėrimai su saldikliais, juodoji arbata ir kava yra skysčiai. Tai ne vanduo, tai – tirpalai. Kitaip tariant, tai vanduo, praradęs švarumą, šviežumą, tyrumą, jame jau yra ištirpusi arbata, kava ar saldikliai. Juos galima gerti, bet ne natūralaus šviežio vandens sąskaita“, – aiškina specialistas.Koks skirtumas tarp vandens ir kitų skysčių vartojimo? „Organizmui reikia kokio nors tirpalo maistui ir kraujui išnešioti, kraujui praskiesti ir t. t. Tai turi būti grynas, natūralus, šviežias vanduo. O jeigu mes, pavyzdžiui, gersime juodąją arbatą, organizmas pirmiausia turės ją išfiltruoti ir tik tada atliks žmogaus filtracijos funkciją. Taigi kai geriame ne natūralų vandenį, o tirpalą, gaištamas ir pailginamas laikas. Organizmas yra apkraunamas, nes kepenys ir inkstai turi išfiltruoti kavą, arbatą arba limonadą“, – tvirtina L. Jaliūnas.

Priedas prie maisto lėkštėjeAnot „Impuls“ sveikatingumo klubo trenerio, maisto papildų, vitaminų taip pat nereikia nuvertinti. Žinoma, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas racionaliai mitybai, nes maisto papildai, kaip rodo jų pavadinimas, tik priedas prie jos. „Niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie maisto papildus vertintų skeptiškai. Aš pats vartoju ir

žmonėms rekomenduoju“, – pabrėžia treneris. Specialisto teigimu, šiandien rinkoje yra gerų maisto papildų, padedančių pasiekti norimą rezultatą, papildyti maistą tam tikromis reikalingomis maisto medžiagomis. „Be to, mūsų maistas parduotuvėse suprastėjęs – ne itin kokybiškas, daug nitratų, ne tokia biologinė vertė. Todėl su juo mes negauname reikalingo mineralų ir vitaminų kiekio. Taigi papildomi mineralai ir vitaminai, gaunami su papildais, reikalingi“, – įsitikinęs treneris.Žinoma, nereikia manyti, kad maisto papildai gali ištaisyti mitybos klaidas. Valgyti neracionaliai, netaisyklingai, bet vartoti maisto papildus ir tikėtis, kad jie kompensuos trūkumą, klaidinga ir neprotinga. „Papildas turi papildyti racioną, tada jis puikiai atliks savo darbą“, – teigia treneris.Anot L. Jaliūno, renkantis papildus taip pat vertėtų pasitarti su specialistais, nors šiandien gausu ir interneto svetainių, kuriose apstu informacijos apie papildus, jų vartojimą, rezultatus, kurių galima pasiekti juos vartojant.Tad kokią dalį, siekiant rezultato, sudaro mityba? Pasak specialisto, net 75 proc. pasiekto rezultato priklauso būtent nuo to, ką dedame į savo lėkštę. Tuomet poilsis ir miegas, trečioje vietoje – taisyklingas fizinis krūvis. Taigi ruošdamiesi vasarai ir prakaituodami sporto salėse ar gryname ore nepamirškite tvarkos padaryti ir savo lėkštėje.

„Impuls“ treneris L. Jaliūnas.


50 METŲ ELEKTROS KĖDĖJESUKAKTYS Su kurčiais krepšininkais ALGIMANTAS ŠATAS

pradėjo dirbti 1972 m.


Krepšinio kamuolį į rankas moksleiviui Algimantui Šatui įdavė mokytojas A. Mirskis. Paėmęs kamuolį, jo iš rankų būsimasis treneris taip ir neišleido – švęsdamas septyniasdešimties metų jubiliejų jį tvirtai tebelaiko.

Krepšinio pradžiamokslį A. Šatas išėjo Vabalninko Balio Sruogos vidurinėje mokykloje. Mokydamasis 10 klasėje jis pakliuvo į tuomet dar jauno specialisto Vlado Garasto rankas Biržuose. 1963 m. A. Šatas įstojo į tuometį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas, LEU) studijuoti biologijos ir kūno kultūros. Ir daugiau gyvenime nebesiblaškė – nepaliko nei krepšinio, nei savo alma mater.Dar studijuodamas pradėjo dirbti laborantu, sporto klubo pirmininku, vėliau – katedroje, jam davė komandą, su kuria iki tol dirbo treneris Antanas Paulauskas. „Aš 1968–1969 m. dar ir žaidžiau „Statyboje“, buvau dvyliktas, tryliktas žaidėjas. Tų laikų „Statyba“ buvo glaudžiai susijusi su pedagoginiu institutu. Taip ir pradėjau. Iki 1976 m. dirbau su vaikinais, neblogai sekėsi, paskui perėmiau merginas, su jomis dirbau maždaug iki 1992 metų“, – savo karjeros puslapius verčia A. Šatas, vadovavęs „Šviesai“ ir garsiajai „Lietuvos telekomo“ komandai. 1992-aisiais jis buvo paskirtas Lietuvos moterų rinktinės vyriausiuoju treneriu.

Juozaitis buvo geras ir kaip treneris, ir kaip žaidėjas, nors kalba apie tinklinį, bet dediesi į savo kompiuteriuką viską. Ir tą treniruočių metodiką taikai sau. Lengvosios atletikos profesoriai Povilas Karoblis ir Juozas Skernevičius – iš jų visą laiką ko nors semiesi. Mano treneriai man davė daug, ypač A. Paulauskas.“ O kurčių krepšininkų treneriui raginti nereikia, darbštumas – išskirtinis jų bruožas. „Jeigu jiems duodi pratimą, kals ir kals jį visą treniruotę. Drausmės klausimas atkrinta – pasakei, kad 11 val. būtų kambaryje ir miegotų, taip ir bus, į mankštas keliasi be jokių problemų. Gal jie labiau nori save išreikšti, ko nors pasiekti. Dabar tie dvylika vyrų, laimėjusių olimpinius medalius, užsidirbo rentas, nes kurtiesiems jas tik už auksą duoda. Pasitiesė kilimą visam gyvenimui“, – krepšininkų motyvacija džiaugiasi treneris.

Rengiasi užleisti keliąŠiemet kurčiųjų krepšinio rinktinė rengiasi dalyvauti Europos čempionate, o kitąmet jos laukia kurčiųjų olimpinės žaidynės. „Dar olimpiadoje sudalyvausiu – ir gal užteks. Reikia jaunimui duoti, dar padėsiu jiems. Jau ir sveikata nebe ta“, – vis dažniau apie rinktinės vairo perdavimą savo mokiniams susimąsto jos pergalių kalvis. Strategą, atvedusį Lietuvos rinktinę į pasaulio elitą, kalbino dirbti ir švedai su savo kurčiųjų komanda. Atsisakė. Kaip ir dar kelių pasiūlymų, kurių buvo sulaukęs iš Rusijos vyrų klubų. „Pamąstai: universitete prarasi vietą, tai gal nesiblaškyti geriau. Trenerio vieta –

Pergalių kalvis Vis dėlto didžiausios pergalės iškovotos dirbant su Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktine. Kurčiųjų olimpinių žaidynių čempionai, dukart sidabro ir dukart bronzos laimėtojai, Europos ir dukart pasaulio čempionai bei medalininkai. Su kurčiaisiais A. Šatas pradėjo dirbti 1972 m. Jaunam LEU darbuotojui tai buvo galimybė prisidurti prie nedidelės algos. „Kurtieji ieškojo trenerio, pasiūlė man. Kai jaunas, jėgų yra“, – tvirtina treneris. Tuo pačiu metu jis dirbo ir su studentų komanda. Darbas su kurčiaisiais nutrūko porai metų, kai A. Šatas buvo „Lietuvos telekomo“ vairininku. Tačiau kai 1993 m. kurčiųjų rinktinė olimpinėse žaidynėse užėmė 6 vietą, ji nutarė buvusį strategą susigrąžinti: „Aš juos palikau 1991 m. pabaigoje. 1992 m. jie dar laimėjo Europos čempionatą, o žaidynėse likę šešti mane vėl susigrąžino“, – pasakoja A. Šatas. Kaip tik tuo metu treneris baigė ir savo darbą su moterimis. Kurčiųjų rinktinėje pasikeitė jau kelios kartos, tačiau pergalių serija tęsiasi. Žvelgdamas į pergalių kelią treneris sako, kad vis dėlto įsimintiniausios iškovotos olimpinėse žaidynėse. Tačiau skinti pergales vieną po kitos nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šalies. „Didelį dėmesį skiriu žaidybinei veiklai. Esu, pavyzdžiui, ištobulinęs greitąjį puolimą dar nuo „Kibirkšties“ laikų, – koks jo pergalių receptas, pradeda dėstyti treneris. – Dirbdamas katedroje, bendrauji su kitais treneriais. Štai Algimantas

tai elektros kėdė. O čia šiek tiek ramesnis darbas, rezultatų jau pasiekta“, – A. Šato nesuviliojo pelningesni užsieniečių pasiūlymai.

Ištikimas savo alma materTai, kad jis sėslus žmogus, patvirtina ir kitas gyvenimo pasirinkimas – ištikimybė savo alma mater. „Pedagoginis man reiškia visą gyvenimą. Man patiko organizuoti, vesti varžybas. Gyvenau bendrabutyje, pirmame korpuse – ir sėdėjau universitete iki 12 val. nakties. Gal savotiškai pamišęs“, – šyptelėja prisimindamas visus nepriimtus kvietimus. 1970 m. A. Šatas gavo Lietuvos žemės ūkio akademijos pasiūlymą. Žmona laukiasi, čia bendrabutyje gyvena, ten butu vilioja. „Ir mes su žmona traukiniu nuvažiuojame. Paskambinu katedros vedėjui, atvažiuojame. Sėdame stotyje 18 autobusan, bet prie centrinių rūmų sakau: „Nelipam.“ Grįžome atgal, paskambinau, atsiprašiau. Sėdome į traukinį – ir į uošviją, į Marijampolę. Ir viskas“, – palikti savo mokslo šventovės A. Šatas taip ir neišdrįso nei tąkart, nei kitąkart, kai turėjo galimybę dirbti Lietuvos karo akademijoje. LEU A. Šatas padarė karjerą nuo laboranto iki Gamtos ir geografi jos fakulteto prodekano. Šioje aukštojoje mokykloje jis tebedirba iki šiol. Tarp jo studentų buvo ir tebėra ne viena Lietuvos sporto garsenybė. O garsenybėms kartais tenka daryti ir išimčių. „Žinoma, teko“, – šyptelėja dėstytojas, paklaustas, ar tenka padėti sportininkams, pavyzdžiui, pasirašant įskaitą už įvykdytą olimpinį normatyvą.

„„Jeigu kurtiems krepšininkams duodi pratimą, kals ir kals jį visą treniruotę. Drausmės klausimas atkrinta – pasakei, kad 11 val. būtų kambaryje ir miegotų, taip ir bus, į mankštas keliasi be jokių problemų. Gal jie labiau nori save išreikšti, ko nors pasiekti. Dabar tie dvylika vyrų, laimėjusių olimpinius medalius, užsidirbo rentas, nes kurtiesiems jas tik už auksą duoda. Pasitiesė kilimą visam gyvenimui.“ ALGIMANTAS ŠATAS

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

A. Šato (dešinėje) treniruojama Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė – viena labiausiai tituluotų šalies sporto komandų.

Krepšinis ir Lietuvos edukologijos

universitetas – tai du kertiniai šalies vyrų

kurčiųjų rinktinės trenerio Algimanto

Šato gyvenimo akmenys


Lietuvos žiemos sporto sostine vadinamoje Ignalinoje aktyvus gyvenimas nenutrūksta visus metus. 21p.p.

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Likimas lėmė su LSĖA prezidentu Kastyčiu Paviloniu kartu augti, sportuoti, lankytis šokių vakarėliuose, o dabar mano gimtajame Alytuje ir dažnai pasimatyti. Mat jis atsikėlė gyventi į šį gražų gamtos kampelį, vadinamą kurortu. Jį nusižiūrėjo dar anksčiau, kai pratybas stadione perkėlė į pušyną, kuriame išsirinko patogų kelių kilometrų ratą.

Balandžio 22-ąją K. Pavilonis šventė 70 metų jubiliejų. Sukakties proga LSĖA prezidentui puikią dovaną pateikė sportinio ėjimo meistrai, kurių net devyni jau įvykdė normatyvus į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. „Žinoma, tai nuostabi dovana, kuria be galo džiaugiuosi, tačiau gaila, kad ne visiems bus lemta vykti į olimpiadą“, – sako K. Pavilonis.

Apie 60 metų atidavei sportiniam ėjimui. Kas tau įskiepijo meilę jam ir kaip dabar vertini savo rezultatus, pasiektus jaunystėje?Į ėjimą atvedė pirmasis mano treneris Algimantas Grauželis, po to Alytuje treniravo Žibutė Jankauskaitė, o daugiausiai – trejus metus – Rimantas Pilauskas. Su juo kartu treniravomės: jis siekė įvykdyti sporto meistro normą, o aš stengiausi nuo jo neatsilikti. Vėliau treniruotis pakvietė Melburno olimpinių žaidynių prizininkas Antanas Mikėnas. Atvažiavo, pakalbino, kad turi perspektyvių jaunų ėjikų grupę. Sutikau. Bet taip nutiko, kad aš tik vienas atvažiavau į Vilnių. Taip ir tapau pirmuoju šio žymaus ėjiko auklėtiniu, kuris pats turėjo atlaikyti įvairius eksperimentus. Pavyzdžiui, nueiti įtūpstais iki Grigiškių ir atgal. Nevalgyti natūralaus medaus, bet

išsivirti dirbtinio, treniruotis ne su sportbačiais, bet su slidininko batais pjuvenų takeliu. Savo rezultatus vertinu nelabai gerai. Nerealizavau savo galimybių. Buvau pasiekęs geriausius Europoje rezultatus jaunių ir jaunimo grupėse. Buvau 1968-ųjų SSSR olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose. Buvau greitas, gal ir dabar nepagerintas 1963 m. trenerio Juozo Šliažo kontrolinėje treniruotėje pasiektas neofi cialus Lietuvos rekordas einant 500 m nuotolį – 1 min. 34 sek. Taip ir likau perspektyvus. Dėl to nenoriu, kad mano auklėtiniai pakartotų mano klaidas per treniruotes, sportinėje buityje.

Gyveni Alytuje, o dirbi Lietuvos olimpiniame sporto centre Vilniuje ir kone kasdien važinėji į darbą. Ar neatsibosta?Reikia ir važiuoji. Nesusimąstai. Išmokau važinėti greitai, kartais labai greitai. Mūsų policija supratinga – skuba į darbą olimpiečių treneris (šypsosi). Tik su fotoradaru dar neišmokau susitarti.

Lietuvos ėjikai jau priprato po kelis kartus per metus treniruotis egzotiškuose kraštuose. Kodėl juos renkiesi –

Čia reikėtų kaltinti alytiškius žurnalistus. Kartą pasirodžiau viešai, vėliau įpareigojo... ir tapo įpročiu. Dar manęs nematė su raudona šerifo skrybėle, Kinijos valstiečio antvožu, Baltistano (Himalajuose) svastikos kepure, Arafato skara, žydų jarmulka.

Turi dar vieną silpnybę – kalnų slidinėjimą. Kokiose šalyse esi slidinėjęs ir kur daugiausiai patyrei teigiamų emocijų?Šiais metais slidinėjau Kolorado valstijoje Amerikoje. Tai tik 13-oji šalis. Buvo ir Marokas, ir Izraelis, ir vėliau olimpiniu tapęs Sočis. Atsiminimų daug. Ir kai leidomės be trasų nuo Monblano, ir kai įsiterpėme į uždarą Slovėnijos olimpinės rinktinės treniruotę, galimybė pasijusti pasaulio čempionu Kirgizijoje.

Alytiškiai kalba, kad, kol yra Kastytis Pavilonis, tol Alytuje vyksta stambios tarptautinės sportinio ėjimo varžybos. Kaip manai, ar jos dar ilgai bus rengiamos? Nenoriu, kad taip kalbėtų. Manau, kol yra Valdas Kučinskas, Arūnas Klebauskas, Romas Jurgelevičius, jos vyks. Tai tie žmonės, kurie nedaug šneka, bet daug daro.

Net devyni ėjikai pretenduoja dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, ko iš jų tikiesi?20 km distancijoje normatyvus įvykdė Brigita Virbalytė, Neringa Aidietytė, Kristina Saltanovič, Živilė ir Monika Vaiciukevičiūtės, o galės dalyvauti tik trys iš jų. Vyrų 20 km distancijoje jėgas bandys Marius Žiūkas ir Marius Šavelskis, o 50 km – Tadas Šuškevičius ir Artūras Mastianica. Daugiausiai tikimės iš B. Virbalytės ir N. Aidietytės, kurios realiai turėtų pretenduoti į pirmąjį dešimtuką, o jei viskas klostysis sėkmingai, gali kovoti ir su pačiomis stipriausiomis.M. Žiūkas yra pajėgus varžytis dėl vietos antrajame dešimtuke, o T. Šuškevičius, jei gerai pasirengs, irgi gali pakovoti dėl vietos antrajame dešimtuke.

Ar įsivaizduoji savo gyvenimą, kai pasitrauksi iš sportinio ėjimo? Mano žmona Rūta to laukia nesulaukia. Mano, kad aš gėlyną ravėsiu. Žinoma, nenoriu numirti ant asfalto. Gal daugiau skaitysiu, dar vieną muziejų įsirengsiu, gal važiuosiu į Belgiją anūkų saugoti nuo teroristų. Keliausiu mažiau, nes keliauti ir mylėtis reikia jaunam.

DOVANA – AUKLĖTINIŲ SĖKMĖLietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis turi dvi aistras: ėjimą ir egzotiškas keliones

vilioja dar neaplankytos šalys ar paprasčiausiai tie kraštai tinka ėjikų pratyboms?Dažniausiai tinka. Mums reikalingos aukštikalnės, besniegės trasos. Prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes treniravomės tuometės Jugoslavijos, Čekijos kalnuose, prieš Pekiną – Tian Šanio, prieš Londoną – Alpėse, o dabar prieš Rio – Uoliniuose kalnuose JAV. Paskutinė vasaros stovykla vėl bus surengta Italijos Alpėse. O dėl egzotinių kraštų – žmogus turi plėsti savo akiratį. Niekam nepakenkė pažintis su svečiomis šalimis, vietinių gyvenimo būdu, gamta, architektūra, istorija. Dažnai patiriame tai, ko joks gidas nepateiks.

Per treniruočių stovyklas rankose visada turi fotoaparatą, fi lmavimo kamerą. Tų nuotraukų – pilni tavo namai. Gal ketini išleisti fotoalbumą, tarkime, pavadinimu „Kastyčio Pavilonio maršrutai“?Nuolat kirba tokia mintis. Tūkstančiai nuotraukų. Vien iš Tibeto ir Nepalo – 1 300. Tam reikia pasiryžti.

Pastaruoju metu vaikščioji su kaubojiškomis skrybėlėmis. Kur jas perki ir kodėl joms turi tokią silpnybę?



Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Ignalinos kraštas garsus ir sportu, ir turizmu. Ignalina išugdė net 11 olimpiečių ir turi visų prabų olimpinių medalių – aukso (biatlonininko Algimanto Šalnos, tinklininko Vasilijaus Matuševo), sidabro ir bronzos (abu – irkluotojo Antano Bagdonavičiaus).

Ignalinos rajono savivaldybės vadovai sudaro sąlygas sporto ir turizmo plėtrai, nuolat rūpinasi naujų sporto objektų atsiradimu ir įdomių idėjų įgyvendinimu. Prieš 12 metų Ignalinoje pastatytas 25 m plaukimo baseinas su keturiais takeliais, jau baigiama Lietuvos žiemos sporto centro rekonstrukcija, atidaryta vienintelė mūsų šalyje distancinio (lygumų) slidinėjimo trasa su dirbtinio sniego danga. Šiandien mūsų pašnekovas – Ignalinos rajono meras Henrikas Šiaudinis.

Ar ne per didelė prabanga tokiam nedideliam miesteliui turėti plaukimo baseiną? Ar ši sporto šaka prigijo šiame žiemos mieste?Baseinas labai pasiteisino ir plaukimas prigijo. Mums ypač pasisekė – turime labai gerą trenerį Eugenijų Rakitiną. Išgirdęs, jog Ignalinoje pastatytas plaukimo baseinas, jis atvažiavo dirbti iš Šiaulių. Jaunasis treneris subūrė gabių vaikų būrelį, sportininkams padeda savivaldybė. Jau kelerius metus mūsų plaukikai per įvairių amžiaus grupių šalies čempionatus laimi medalių. Vienas treneris jau nespėja visų treniruoti, įsteigėme dar vieną etatą. Mus džiugina ne tik geri rezultatai, bet ir didžiulis vaikų užimtumas, jų noras stiprinti savo sveikatą. Parengta valstybinė programa, inicijuota Švietimo ir mokslų ministerijos, ji skatina vaikus mokyti plaukti.Įsivaizduojame, kad vaikai gali išmokti plaukti ežeruose ir upėse. Tačiau tai sudėtinga ir pavojinga. Kai vaikus moko plaukti treneriai, daug saugiau ir patogiau. Pasitarę su Lietuvos plaukimo federacija (tai, manau, daro ir kitos savivaldybės), plaukti mokome pradinių klasių vaikus – trečiokus, ketvirtokus. Per pamokų kursą jie išmoksta plaukti ir ne vienas užsirašo į plaukimo grupes. Baseine vyksta ir plaukimo pamokos. Septynioms mūsų mokykloms kas dvi savaites viena kūno kultūros pamoka vyksta baseine. Miesto mokykloms ateiti į baseiną paprasta. Sunkiau kaimo vietovių moksleiviams, jie negali kasdien

lankyti baseino. Juos plaukti mokome per moksleivių atostogas. Vaikus į baseiną atveža autobusiukai ir jie čia gali pabūti ilgiau. Pas mus pagal programą plaukti bandė ir Švenčionių rajono mokyklų vaikai. Treneriai pastebėjo, kad tarp jų yra talentingų vaikų, jie buvo pakviesti treniruotis kartu su mūsų plaukikais ir siekti svarių rezultatų. Atstumas nuo Švenčionių iki Ignalinos nedidelis – vos 20 kilometrų. Švenčioniškiai, matyt, gerai suvokia, kad, esant tokiam nedideliam atstumui, kažin ar apsimoka statyti nemažus pinigus kainuojantį baseiną ir po to jį išlaikyti. Tokiuose nedideliuose miesteliuose iš pajamų baseinas neišsilaiko, jį reikia paremti. Mes savo baseiną irgi paremiame iš biudžeto, kitaip jis neišsilaikytų. Už baseiną nemoka tik moksleiviai. Plaukioti ateinantys gyventojai moka palyginti nedidelius pinigus. Nesurenkame

tiek lėšų, kad baseinas pats galėtų išsilaikyti 100 procentų.

Kažkada Ignalinoje veikė biatlono ir slidinėjimo klasės, jose mokėsi geriausi Lietuvos jaunieji sportininkai. Kokia padėtis dabar?Taip, tos klasės veikė ir 2015-aisiais jas norėjome atgaivinti, pasekti specializuotų Panevėžio ir Šiaulių sporto gimnazijų pavyzdžiu. Ignalina – patraukli vieta slidininkams ar biatlonininkams. Mums nereikėtų siekti būtent sporto gimnazijos statuso. Bet būtų gerai, kad Ignalinoje veiktų nors viena sportinė klasė, kurioje mokytųsi ir sportuotų jaunieji sportininkai iš visos Lietuvos. Vien Ignalinoje būtų sunku surinkti daug talentingų ir perspektyvių vaikų.Šiai minčiai pritarė ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, buvo pažadėtas fi nansavimas. Ignalinos savivaldybė išlaiko penkis

MŪSŲ KRAŠTAS

slidinėjimo ir biatlono trenerius, tai mums irgi nemažai kainuoja. Mokykloje yra bendrabutis, kuriame būtų galima apgyvendinti sportininkus.Tačiau nei Lietuvos slidinėjimo, nei Lietuvos biatlono federacijos nerodė jokios iniciatyvos. Prabėgo metai, o rezultatas – nulinis. Šį pavasarį vėl bandysime grįžti prie šio klausimo, ar nuo rugsėjo mėnesio apsimoka burti sporto klasę.Jeigu valstybei nereikia žiemos sporto, federacijos tuo nėra suinteresuotos, o tik kritikuoja, kas negerai, ar reikia vien savivaldybei tuo užsiimti? Mūsų gyventojai, politikai kelia šį klausimą, kam leisti pinigus, jeigu Lietuvoje niekam to nereikia.

Ar Ignalinoje žiemos sporto nenukonkuruos plaukimas?Viskas įmanoma. Dabar Lietuvoje prasidėjo plaukimo pakilimas, Rūtos Meilutytės olimpinis aukso medalis ir kitų plaukikų pasiekti puikūs rezultatai labai pakylėjo šią sporto šaką. Tai paskatino jaunimą, yra į ką lygiuotis. Žiemos sportas šiandien negali pasigirti gerais laimėjimais, jaunimui nėra pavyzdžių. Šis sportas ganėtinai sunkus. Jeigu manome, kad Lietuvoje žiemos sportas dar turi egzistuoti, jį reikia paremti, visiems suremti pečius. O jeigu ne, turime aiškiai tai pasakyti ir baigti pinigus leisti tuščiai.

Neužmirštate savo žemiečių, Ignalinos muziejuje kurį laiką veikė Sarajevo olimpinio biatlono čempiono Algimanto Šalnos ekspozicija. Šiemet Ignalina švenčia 150 metų jubiliejų, ta proga rengiame įvairias parodas apie mūsų žymius žmones. Mes pelnytai didžiuojamės A. Šalna ir jo laimėjimais. Jo garbei mūsų kultūros įstaigos, žurnalistai, Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas, muziejininkai, padedant pačiam olimpiniam čempionui, apie garsų mūsų kraštietį surinko istorinę medžiagą nuo jo gimimo, mokymosi Ignalinoje iki šių dienų. Pateikta labai įdomios, autentiškos medžiagos. Netgi yra išlikusios slidės, kuriomis slidinėjo Algimantas, jo drabužiai, kuriais dėvėjo, kai gavo olimpinį medalį.

Ar ir jus būtų galima vadinti sporto žmogumi?Jaunystėje sportavau mėgėjiškai, sportą visą laiką mėgau. Tačiau kaip sportininkas nieko nesu pasiekęs. Mūsų savivaldybė palaiko žiemos ir kitas sporto šakas. Džiugu, kad pas mus vyksta nemažai sporto renginių, į miestelio gyvenimą įnešančių daug gyvasties, kitos Ignalinos įstaigos (plaukimo baseinas, maitinimo įstaigos, viešbučiai ir kt.) iš to turi naudos.

PLAČIAUSIAI DURYS ATVERTOS VAIKAMSLietuvos žiemos sporto sostine vadinamoje Ignalinoje aktyvus gyvenimas nenutrūksta visus metus

Ignalina siekia atgaivinti specializuotas žiemos sporto klases.

„„Jeigu valstybei nereikia žiemos sporto, federacijos tuo nėra suinteresuotos, o tik kritikuoja, kas negerai, ar reikia vien savivaldybei tuo užsiimti? Mūsų gyventojai, politikai kelia šį klausimą, kam leisti pinigus, jeigu Lietuvoje niekam to nereikia.“

NrNr. . 22

Ignalinos meras H. Šiaudinis su rajono žiemos sporto

siela vadinamu B. Cicėnu.

Mar

ytės

Mar

cink

evič

iūtė

s nu

otr.

Į Ignalinos baseiną plaukimo mėgėjai ir sportininkai suvažiuoja ir iš aplinkinių rajonų.

Igna

lina-

spa.

lt nu

otr.


IŠ ARTI

Profesionaliam futbolininkui per rungtynes svarbi kiekviena smulkmena ir aprangos detalė. Todėl tūkstančiai įvairių sričių specialistų jiems nuolat kuria amunicijos detales, padedančias aikštėje jaustis kuo tvirčiau, saugiau ir patogiau.

Pastaruoju metu tarp futbolininkų labai išpopuliarėjo lipniosios juostos, dar vadinamos „teipais“.Vieni žaidėjai jas naudoja norėdami apsisaugoti nuo traumų, kiti – tiesiog dėl patogumo. Štai didžiausią šio sezono pasaulio futbolo sensaciją kuriančio Anglijos klubo „Leicester City“ fi zioterapeutas Dave’as Rennie teigia, kad būtent tinkamas kojų parengimas naudojant „Premier Sock Tape“ produkciją padėjo pagrindiniams šio klubo žaidėjams sezono metu išvengti sunkių traumų. „Lipniąsias juostas galima vadinti vienu sėkmės faktorių“, – teigia pirmą kartą istorijoje šalies čempionu galinčio tapti Lesterio klubo specialistas.

Naudoja kiekvieną dieną„Premier Sock Tape“ juosta buvo specialiai sukurta bendradarbiaujant su futbolininkais ir yra vienintelė juosta, skirta būtent futbolui. Bendrovės produktais jau naudojasi garsios visame pasaulyje futbolo komandos: „Manchester United“, „Manchester City“,

O tai sukelia nepatogumą ir gali baigtis trauma. Tačiau „Premier Sock Tape“ ekspertai sukūrė specialų kojinių komplektą su unikaliomis puskojinėmis, kurios yra storesnės, patogesnės ir papildomai įtvirtina bato viduje, ir atskiras ilgas blauzdines, po kuriomis dėvimos apsaugos.

Juostos – įvairaus dydžioGrynos šukuotos medvilnės puskojinių pėdos neleidžia slidinėti bate ir suteikia komforto aikštėje. Identiškos spalvos nailoninės blauzdinės yra lengvai užtraukiamos ant blauzdos. Dėl specialių susiaurėjimų apačioje ir viršuje jos tvirtai laikosi ant kojos ir prilaiko apsaugas po jomis. Puskojinių ir blauzdinių susikirtimas, sutvirtintas tampria 7,5 cm juosta, garantuoja stabilumą ir komfortą. 19 mm lipnioji juosta pagaminta iš unikalios ir patentuotos minkštos polivinilo chlorido gumos. Ji unikali tuo, kad išsiplečia kartu su sušilusiais ir padidėjusiais raumenimis, o kitos juostos, esant tokiai situacijai, pradeda spausti ir veržti raumenis. Todėl užtikrinamas optimalus raumenų, nervų galūnių ir kraujotakos funkcionavimas. Taip pat ji negadina getrų ir yra lengvai pašalinama. 38 mm lipnioji juosta yra naujausias produktas, sukurtas profesionalių futbolo klubų

„Liverpool“, „Swansea City“, „Norwich City“, „Cardiff City“, „West Bromwich Albion“, „Tottenham Hotspur“, „Stoke City“, „Everton“, „Aston Villa“, „Leicester City“ (visos – Anglijos), „Hoffenheim“ (Vokietija), „Hereenven“ (Olandija), Anglijos, Velso, Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinės rinktinės.Lietuvoje šiomis juostomis buvo aprūpintos Vilniaus „Žalgirio“, „Trakų“ ir Utenos „Utenio“ komandos. Futbolininkai galėjo jas išbandyti ir palyginti su anksčiau naudotomis lipniosiomis juostomis.„Utenio“ komandos kapitonas Valentinas Jeriomenko sako pats kiekvienas rungtynes žaidžiantis tik sutvirtinęs čiurnas lipniąja juosta.„Yra komandos draugų, kurie juostas naudoja ne tik per rungtynes, bet ir per kiekvieną treniruotę. Jomis sutvirtinami keliai, čiurnos ir raumenys“, – pasakoja „Utenio“ kapitonas.Labai svarbus futbolininkams ir patogumas: išlaikyti nesmunkančius getrus, gerai sutvirtinti apsaugas ir užfi ksuoti pėdą, kad neslidinėtų bate. Dar svarbiau naudoti tam tinkamas medžiagas, suteikiančias sportininkams galimybę žaisti geriau – neblokuojančias kraujotakos ir nervų galūnių blauzdoje ir pėdoje.Tipiniai nailono getrai linkę slankioti su pėda bato viduje.

prašymu. Pagrindinė jos paskirtis – sutvirtinti apsaugas, kad jos nejudėtų, ir prilaikyti getrus. Tvirtinama getrų apačioje po apsauga arba iš dalies ant jų.Tamprios latekso juostos naudojamos tvirtinant apsaugas tiesiai prie blauzdos po getrais arba ant jų. Itin gerai sukimba, ši ypatybė patentuota. Neatsiklijuoja esant bet kokioms oro sąlygoms, yra daugkartinio naudojimo.

Vartininkų pasirinkimas Vartininkų pirštų ir riešo apsaugos juosta sukurta buvusių vartininkų ir jų trenerių. Ji suteikia patikimumo ir turi daugybę pranašumų: saugo sužeistus pirštus ir riešus, gali padėti sumažinti būsimų pirštų ir riešo traumų tikimybę.Dėl juostos latekso gijų sukibimo nereikia papildomų tvarsčių, galinčių neigiamai paveikti odą. Juosta atspari vandeniui ir lengvai uždedama ar nuimama. Gali būti naudojama keletą kartų. Negadina pirštinių. Ši juosta, kaip pagalbinis saugos produktas, yra svarbus daugelio vartininkų pasirinkimas.„Tikrai daug vartininkų juostomis sutvirtina rankas. Dažniausiai tvirtinami pirštai, riešas“, – teigia „Trakų“ vartininkas Marius Rapalis.„Utenio“ vyriausiasis treneris Mindaugas Čepas, pakalbėjęs su futbolininkais, apibendrino: „Visi žaidėjai puikiai vertina naująsias tampriąsias juostas.“

Vieni žaidėjai lipniąsias juostas naudoja norėdami apsisaugoti nuo traumų, kiti – tiesiog dėl patogumo.

SVARBI KIEKVIENA SMULKMENAFutbolininkams aikštėje padeda nuolat tobulėjančios aprangos ir jos detalių gamybos technologijos„

„Yra komandos draugų, kurie juostas naudoja ne tik per rungtynes, bet ir per kiekvieną treniruotę. Jomis sutvirtinami keliai, čiurnos ir raumenys.“ VALENTINAS JERIOMENKO

Futbolininkai juostas naudoja ir per rungtynes,

ir per treniruotes.„Premier Sock Tape“ nuotr.

Lipniosios juostos nuo traumų saugo ir į Anglijos čempionų auksą nusitaikiusius „Leicester City“ futbolininkus.


60-metį švenčiantis laikraštis „Sportas“ pradėtas leisti 1956 m. Kartu su savo skaitytojais pažvelgsime į leidinio archyvus.

Šįkart – 1956 m. liepos 24 d. išspausdintas straipsnis apie Kinijos olimpinės futbolo rinktinės viešnagę Lietuvoje.

Kinija – Lietuva 1:0Vaikystėje kiekvienam mūsų Kinija atrodė nepasiekiama šalis, esanti kažkuriame pasaulio krašte. Ir nors Kinija iš tiesų labai toli, bet mūsų epochos dvasia suartina tautas, mažina atstumus. Tarybų Sąjunga ir Liaudies Kinija – didžiausi draugai, ir, rodosi, išnyko beribiai toliai, kurie skyrė Baltijos jūrą nuo Ramiojo vandenyno. Geri pažįstami, bičiuliai yra dabar Kinijos ir Lietuvos rašytojai: jie susitinka ne tik Maskvoje, bet taip pat Pekine ir Vilniuje. Keičiamės su kinais mūsų kultūrinėmis vertybėmis – savitais liaudies meno kūriniais, knygomis, filmais...Geri bičiuliai yra ir sportininkai. 1950 metais šalies rinktinės sudėtyje ilgai kelionei po Kiniją buvo išvykę ir keturi Tarybų Lietuvos krepšininkai – S. Butautas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, Z. Sabulis. Tai buvo pirmieji Lietuvos sporto pasiuntiniai Azijoje. Ir štai dabar pirmą kartą mūsų respublikoje vieši brangūs svečiai iš Kinijos – Liaudies Respublikos futbolo rinktinė.

Vilniaus geležinkelio stotyje svečiai iškilmingai ir – kas svarbiausia – nuoširdžiai sutinkami. Užsimezga gyvas pasikalbėjimas, pirmosios pažintys. Mes, suprantama, trokštame kuo daugiau sužinoti apie Kinijos futbolą. Paaiškėja (tai matyti ir iš veidų), kad kinų futbolininkai jauni (amžiaus vidurkis – 23 metai), lygiai kaip jaunas ir dabartinis Kinijos futbolas. Šalis didžiulė, ir kinai dar tebeieško labiausiai jiems parankios futbolo pirmenybių sistemos; šiaip ši sporto šaka, lygiai kaip ir krepšinis, plačiai paplitusi, yra nemaža techniškų, vikrių žaidėjų, bet trūksta patyrimo. Kinai norėjo dalyvauti XV olimpinėse žaidynėse, bet jų pareiškimas buvo taip ilgai svarstomas, kad tik po to, kai jau prasidėjo varžybos, olimpinis komitetas nutarė leisti dalyvauti Kinijos Liaudies Respublikos sportininkams varžybose. Šis leidimas buvo daugiau simboliškas, nes pačios kovos jau vyko, o stoti į jas buvo per vėlu.

Tad štai dabar, sužaidę nemažai tarptautinių susitikimų, jų tarpe pasauliniame jaunimo

festivalyje Varšuvoje, o taip pat Tarybų Sąjungoje, kinai ėmė ruoštis XVI žaidynėms. Turėjo vykti dvejos preliminarinės rungtynės su Filipinais – vienerios Kantone, kitos – Maniloje. Tačiau Filipinų sportiniai vadovai, norėdami kažkam įtikti, kažką bijodami užrūstinti, atsisakė siųsti savo komandą į Kantoną bei priimti kinus Maniloje. Tuomet olimpinis komitetas pasiūlė susitikti neutralioje aikštėje – Kalkutoje, bet Filipinų komanda neatvyko. Ir taip – Kinijos Liaudies Respublikos rinktinė – viena iš šešiolikos komandų, dalyvausianti finaliniame turnyre Melburne.– Štai kodėl, – pasakoja komandos kapitonas Van Lu, – mes ir atvykome į Tarybų Sąjungą: pasimokyti, perimti patyrimo. Ir štai – pirmasis Lietuvos ir Kinijos rinktinių susitikimas.

Tarybų Lietuvos sportinė visuomenė nekantriai laukė šių rungtynių. Todėl nenuostabu, kad respublikinį „Spartako“ stadioną užpildžiusių 20 tūkstančių žiūrovų tarpe vakar buvo ne tik vilniečiai: į tarptautines rungtynes futbolo mėgėjai suvažiavo iš visų respublikos kampelių, o ypač iš tokių „futbolo centrų“ kaip Kaunas ir Šiauliai. Ant stadiono bokštų plevėsuoja Tarybų Sąjungos, Kinijos, Tarybų Lietuvos vėliavos. Maršo garsams aidint, į žaliąją veją išžygiuoja abi komandos. Mūsų respublikos futbolininkai apdovanoja svečius gėlių puokštėmis. Sveikinimo žodį taria respublikinės futbolo sekcijos pirmininkas A. Saunoris. Prie mikrofono – Kinijos Kūno kultūros ir sporto komiteto generalinis sekretorius Džan-Fe-Go. Jis karštai dėkoja už nuoširdų Kinijos sportininkų

„SPORTUI“ 60

sutikimą. Nuaidi himnai – Kinijos Liaudies Respublikos, Tarybų Sąjungos, Tarybų Lietuvos. Į aikštę išbėga tautiniais rūbais apsirengusios merginos. Jos įteikia futbolininkams gėlių puokštes.

Staiga svečiai pabyra po visą aikštę. Jie išbėga į bėgimo takus ir meta gėles žiūrovams. Prasideda rungtynės. Visasąjunginės ir tarptautinės kategorijos teisėjui Bielovui (Leningradas) komandos prisistato tokių sudėčių: Kinijos Liaudies Respublikos – Siui Fu-Šenis; Sun Bai-Žunis, Van De-Fa, Van Ke-Binis; Čen Čen-ga, Van Li-Vejus; Si Van-Čunis, Džan Chun-Genis, Fan Žen-Ciu, Nein Vej-Sy, Sun Fu-Čenas; Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos – Stelmokas; Liutkevičius, Kulikauskas, A. Mačiulis; J. Mačiulis, Beinoravičius; Madeikis, Vasiliauskas, Ganusauskas, Kazlauskas, Krocas. Kinijos rinktinėje – Pekino, Šanchajaus, Tian Czinio, Dalnio (Dal Jano) ir Mukdeno (Sen Jano) miestų sportininkai. Mūsų respublikos rinktinę sudaro Vilniaus spartakiečiai.

Nuaidi kiniškas „Dži-dzin“ ir lietuviškas „Sveiks, valio“. Ir aikštės šeimininkai iš centro, prieš vėją pradeda žaidimą (...). (...) Susitikimas pasibaigė pelnyta svečių pergale (1:0). Ir vėl karšti, audringi plojimai. O ypač džiaugėsi atliekantis Vilniuje gamybinę praktiką kinas studentas būsimasis inžinierius Lu Kimas. Jis apkabino savo tautiečius ir kartu su jais nužygiavo į rūbinę. Po rungtynių mes pateikėme keletą klausimų svečių komandos kapitonui Van Lu.– Geriausiai sužaidė jūsų gynėjai ir abu sparniniai. Lietuvos futbolininkai, matyti, neapsipratę su mūsų žaidimu. Ateityje jie, be abejo, sukovotų dar geriau. Tarybų Lietuvos rinktinės treneris S. Paberžis pareiškė:– Svečiai techniškai pranašesni, mato gerai aikštę, greitai orientuojasi. To kaip tik trūko mūsų žaidėjams. Tarptautinės rungtynės vyko draugiškoje atmosferoje, žiūrovai ir varžovai iš širdies sveikino nugalėtojus. Tarybų Lietuvos rinktinė turės ateityje daugiau tarptautinių susitikimų. Jos, be abejo, laukia rungtynės TSRS tautų spartakiadoje. Palinkėsime rinktinei sėkmingų startų, o ta pačia proga tarsime ir keletą žodžių dėl komandos sudėties: ar ne tikslingiau įtraukti į rinktinę žaidėjus ir iš kitų komandų? Negi tokių nesama? Be abejo, jų yra. Ir jie, mūsų nuomone, galėtų žaisti.

KINŲ PUOKŠTĖS SKRIEJO Į TRIBŪNAS„Karštai, broliškai sveikiname Kinijos Liaudies Respublikos futbolininkus!“ – taip vadinasi 1956 m. straipsnis

Kinijos futbolininkai į Lietuvą užsuko rengdamiesi 1956 m. Melburno olimpinėms žaidynėms.

„„Spartako“ stadioną užpildžiusių 20 tūkstančių žiūrovų tarpe vakar buvo ne tik vilniečiai: į tarptautines rungtynes futbolo mėgėjai suvažiavo iš visų respublikos kampelių, o ypač iš tokių „futbolo centrų“ kaip Kaunas ir Šiauliai.“

NrNr. . 22


STILIUS ŠARŪNAS JASIKEVIČIUS neslepia – jam ne kartą kelyje teko susidurti su policijos pareigūnais.

Auksiniu berniuku vadinamo 40-mečio Šarūno Jasikevičiaus autobiografi nė knyga „Laimėti neužtenka“ jau išleista trimis kalbomis. Ji tarsi simbolizuoja vieno etapo pabaigą. O naujo gyvenimo etapo simbolis – trenerio kostiumas. Pusantrų metų padirbėjęs Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentu, šių metų sausį Š. Jasikevičius perėmė garsiausios Lietuvos sporto komandos vairą.

„Tai buvo beveik natūralus perėjimas ir pats darbas vyksta taip, kaip ir tikėjausi – su pakilimais į viršų ir kritimais žemyn. Tai mūsų profesijoje natūralu“, – atvirai kalba „Žalgirio“ strategas.Paklaustas, kuris darbas – komandos žaidėjo ar trenerio – įdomesnis ir lengvesnis, Šarūnas akimirką susimąsto: „Tai palyginti labai skirtingi dalykai. Tačiau žaisti daug smagiau. Kai žaidi, esi vienas iš 12 ir visą laiką gali remtis į komandos draugus. O treneris yra vienas ir viskas gula ant jo pečių – svarbius sprendimus treniruojantis, rungtynėse ir bendraujant su žiniasklaida turi priimti vyriausiasis treneris. Taigi žaidžiant ir mažiau streso patiriama, ir daug įdomiau. Nors krepšinis yra darbas, pirmiausia tai – žaidimas.“

Pomėgis – vairavimasVis dėlto gyvenimo be krepšinio ir darbo šioje srityje kaunietis neįsivaizduoja: „Visą gyvenimą esu su krepšiniu ir nežinau, ką kita galėčiau veikti.“Tiesa, krepšinis tikrai nėra vienintelė sporto šaka Š. Jasikevičiaus gyvenime. Norėdamas atsipalaiduoti ir iš naujo įkrauti dėl griežto grafi ko pavargusias smegenis jis renkasi golfą. Mėgsta ir futbolą. Dar vienas puikus įtampos žaibolaidis – automobilio vairavimas.Jam automobiliu yra tekę keliauti net itin ilgus atstumus. „Jei tenka leistis į ilgą kelionę, visada noriu vairuoti. Sėdėti šalia ir nevairuoti man paprasčiausiai nuobodu, – sako jis. – Esu įveikęs išties ilgų atstumų. Štai su tėčiu esame parvarinėję automobilius iš Barselonos.“Būtent tėvas Linas Jasikevičius buvo tas žmogus, kuris būsimąjį krepšininką supažindino su vairavimu. „Pirmą kartą prie automobilio vairo atsisėdau dar vaikystėje. Pamenu, kai su tėčiu važiuodavome į sodą, jis pasisodindavo mane ant kelių ir leisdavo laikyti vairą. Kai tekdavo pjauti žolę, vos ne verkdavau, bet žinodavau, kad galėsiu pavairuoti automobilį, todėl tos kelionės man, vaikui, visada būdavo įsimintinos. Apskritai pats vairavimas tuomet atrodė egzotika“, – šypsosi prisiminęs Šarūnas.

Renkasi patogumąPaprastai aukštaūgius

krepšininkus esame pratę matyti vairuojant SUV tipo automobilius, tokius kaip „Porsche“ ar „Audi Q7“, o štai Šarūnas stebina gana racionaliu ir europietišku sprendimu – jis pasirinko rėmėjų „Sostena“ pasiūlytą „Renault Clio RS Trophy“ – nedidelį miesto automobiliuką.Pasidomėjome, ar prabangius automobilius vairuojantys draugai krepšininkai retkarčiais nepatraukia per dantį kompaktišku „Clio RS Trophy“ įriedančio kolegos: „Ne, nelabai (juokiasi). O kad ir juoktųsi – koks skirtumas. Svarbu, kad man taip patogu, – tvirtina jis. – Žmona važinėja didesniu automobiliu, tad erdvų šeiminį variantą jau turime, o kasdien man kur kas patogiau su mažyte sportine miesto mašina. Esu labai patenkintas šiuo modeliu – nedidelis automobilis, bet užtektinai galingas, kad dar prisidarytum problemų, – juokiasi treneris. – Apskritai mėgstu greitį, ypač išvažiavęs už miesto, paprasčiausiai negaliu važiuoti lėtai.“Paklausus, ar daug nuobaudų teko užsidirbti per visus vairavimo metus ir kaip sekasi bendrauti su kelių eismo pareigūnais, kai yra žinomas veidas, Šarūnas neslepia: „Iš tiesų su jais labai gerai sutariu. Vieni sustabdo ir atpažinę paleidžia,

kiti, galbūt norėdami pasigirti, kad skyrė baudą krepšininkui, pildo protokolą. Būna įvairiai, bet visada bendraujame gražiai. Jei iš tiesų smarkiai pažeidi taisykles, nelabai norisi išsisukinėti.“Kai atostogauja Graikijoje ir tenka nuomotis automobilį, treneris stengiasi rinktis kuo mažesnį, kad būtų patogiau pasistatyti siaurose gatvelėse. Yra tekę ir „Smart“ vairuoti. „Maži automobiliai ten patys populiariausi, – prisimena Š. Jasikevičius. – Visiškai kitaip nei Amerikoje, kur plačios gatvės. Ten esu vairavęs „Cadillac Escalade“. Tuomet buvo patogu, tačiau Europoje tokio dydžio mašinos nesirinkčiau.“

Keliauja visa šeimaKad ir koks būtų griežtas trenerio grafi kas, Šarūnas visada stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Penkerių Aidos ir ketverių Luko tėčiui mažieji šeimos nariai – didžiausias turtas, tad kiekviena laisva minutė skiriama jiems. O tam puikiai tinka kelionės. „Vasarą stengiamės pamatyti ką nors naujo ir daugiau laiko praleisti su vaikais. Dažniausiai renkamės poilsines keliones su minimalia pažintine programa, – pasakoja vyras. – Vasarą stengiamės keliauti į Graikiją, kad žmona pabūtų arčiau namų, o kiek lieka laiko, būname Lietuvoje – keliaujame į Nidą,

SVARBIAUSIA – NESTOVĖTI VIETOJE

Palangą. Lietuva nėra didelė, tad vaikai jos jau nemažai matę.“Gyvename krepšinio šalyje, tad iš sportininkų vaikų dažnai tikimasi ne mažesnių laimėjimų. „Sūnus, rodos, mėgsta sportą – nori žaisti krepšinį ar futbolą. Dukrytei labiau patinka muzika ir visokie pasirodymai darželyje“, – šypsosi Šarūnas.Apskritai apie šeimą treneris kalba su šypsena ir entuziazmu. Nesunku pastebėti, kad už mylimą moterį ir vaikus jam gyvenime nieko svarbiau nėra. Ko gero, net karjera ir visi didžiausi laimėjimai, prakalbus apie svarbiausius žmones, lieka kažkur toli. Šarūnas prisipažįsta nesąs religingas, bet labai vertinantis šeimos šventes. „Tradicijos ir religiniai dalykai man tikrai nėra svarbūs, o šventės labiau asocijuojasi su buvimu kartu. Susirenka mano ir brolio šeimos, atkeliauja vaikų seneliai ir tiesiog gerai praleidžiame laiką.“Paklaustas apie artimiausius planus, sportininkas vėl prabyla apie šeimą: „Svarbiausia, kad vaikai būtų sveiki. Na, o trenerio darbe sunku ką nors planuoti net 5 dienas į priekį. Tokia jau darbo specifi ka. Norėčiau ir toliau dirbti su krepšiniu, rūpintis šeima ir judėti į priekį. Svarbiausia nestovėti vietoje ir auginti padorius vaikus.“

„„Pirmą kartą prie automobilio vairo atsisėdau dar vaikystėje. Pamenu, kai su tėčiu važiuodavome į sodą, jis pasisodindavo mane ant kelių ir leisdavo laikyti vairą. Kai tekdavo pjauti žolę, vos ne verkdavau, bet žinodavau, kad galėsiu pavairuoti automobilį, todėl tos kelionės man, vaikui, visada būdavo įsimintinos.“ ŠARŪNAS JASIKEVIČIUS

Šarūno Jasikevičiaus gyvenimas niekada nebuvo nuobodus. Bet, nepaisant įvairių pomėgių, šeima ir darbas – pagrindiniai varikliai

Š. Jasikevičius po Kauną važinėja manevringu miesto automobiliu.

Ner

ijaus

Šab

anau

sko

nuot

r.

Documents

SPORTAS Nr2 (2016m)