SPORTAS Nr10 (2015m)

6 p.

11 p.

12 p.

17 p.

ŽVILGSNIS

SITUACIJA

TEMA

VEIDAS

Lietuvos futbolas šį sezoną garsėjo ne tik atkaklia komandų kova stadionuose, bet ir dažnais skandalais aikštėje ir šalia jos.

Olimpiniu keliu Lietuvos sportinės gimnastikos atstovai žingsniuoja vis tvirčiau, o gimnastės liko Rio de Žaneiro šalikelėje.

Nors Lietuvos dar neapgaubė šalčio ir sniego gniaužtai, stipriausi mūsų šalies žiemos sporto šakų atstovai jau pradėjo sezoną.

Geriausias 2015 m. Lietuvos ėjikas Tadas Šuškevičius, dalyvavęs dvejose olimpinėse žaidynėse, tiki, kad trečias kartas nemeluos.

LIETUVIŲ JĖGA – JAUNYSTĖ

„Jau dabar mes – geriausių pasaulio porų trejetuke. O kadangi esame dar jauni, mums viskas priešakyje“, – neabejoja Vilniuje vykusiame pasaulio čempionate antrus metus iš eilės bronzos medalius iškovoję šokėjai Evaldas

Sodeika ir Ieva Žukauskaitė. 18 p.

2015 Nr. 10 (999)

DVIRAČIAI NEMIEGA

Pasaulio čempionato prizininkės Aleksandros Sošenko vedamos „Fitness Bike“ treniruotės – tobulas važiavimo dviračiu pakaitalas šaltuoju metų laiku. 14 p.

www.sportas.info

Sportas – gyvenimo variklis 3 p.

2015 Nr. 10000000000000000000000000000 0 0 0000000000 00 000000000 (9(9(9((9(99(9(((9(((((999999999((9((((9(((9(99999999999(9(9(((9(9(9(9(9((9(999(9(9(9(999((((9((9(99(9(99((999(9(99(9(9(9999(999(9(999(9(9(999999(((((( 999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999999)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))

DVN

AI GA

Pasaulio čempionato prizininkės Aleksandros So„Fitness Bike“ treniruotės – tobulas važiavimo d

p p

šaltuoju metų laiku.

VIRAČIANEMIEG

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (999)

LEIDĖJAVšĮ „Sporto leidinių grupė“Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17, LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 655 59 270

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected] [email protected] Daugėlaitė[email protected]

REKLAMATel. 8 655 59 270Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 5214

Spausdino UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

4 000

ATGARSIAI 3Dykumų ralyje „Dakaras 2016“ startuos trys Lietuvos ekipažai: Antanas Juknevičius ir Mindaugas Slapšys, Benediktas Vanagas ir

Sebastianas Rozwadowskis, Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas.„Vėl teisėsaugos pareigūnų dėmesio sulaukęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras pareiškė, kad nebesieks šio posto sausio 20 d. vyksiančiuose rinkimuose.

Jubiliejų švenčia šaudymo olimpinė čempionė, Lietuvos

tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Daina Gudzinevičiūtė.

Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

An

„Nenoriu, kad visa kritika ir pastaruoju metu į mane nukreiptas puolimas pakenktų futbolui. Todėl priėmiau sprendimą per kitus rinkimus nekandidatuoti nei į prezidento postą, nei į generalinio direktoriaus pareigas. Tikiu, kad rinkimai bus skaidrūs, ir viliuosi, kad iš federacijos narių pasiūlytų kandidatų bus išrinktas geriausias.“

DONATAS PAUŽUOLIS

TOMAS PAČĖSAS

SIMONA KRUPECKAITĖ

GIEDRIUS TITENIS

RAMŪNAS NAVARDAUSKASR

Dubajuje vykusiose Tarptautinės aeronautikos federacijos pasaulio oro žaidynėse, dar vadinamose aviacijos olimpiada, Donatas Paužuolis iškovojo radijo bangomis valdomų aviamodelių rungties auksą.

Naujuoju Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos treneriu tapo Tomas Pačėsas. Šį sezoną sostinės ekipą treniravo argentinietis Marcelo Nicola, po jo – Aurimas Jasilionis ir Arvydas Gronskis.

Antrajame pasaulio dviračių treko taurės varžybų etape Naujojoje Zelandijoje Simona Krupeckaitė iškovojo sprinto bronzos medalį. Dvikovoje dėl trečiosios vietos lietuvė 2:1 įveikė kinę Shuang Guo.

Izraelyje surengtame Europos plaukimo čempionate 25 m baseine 100 m krūtine rungties bronzos medalį iškovojo Giedrius Titenis, fi nale įveikęs distanciją per 57,02 sek. ir pasiekęs naują Lietuvos rekordą.

Geriausiu 2015 m. Lietuvos dviratininku išrinktas Ramūnas Navardauskas. Jis šiemet JAV iškovojo pasaulio čempionato bronzos medalį. Rinkimus rengė Lietuvos dviračių sporto federacija.

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (999)

SUKAKTISDAINA GUDZINEVIČIŪTĖ sportuodama tapo olimpine čempione, pasaulio vicečempione, laimėjo visų spalvų Europos pirmenybių medalius.

Lina Daugėlaitė[email protected]

Per 34 sportinės karjeros metus Daina Gudzinevičiūtė užkopė iki pačios viršūnės – Sidnėjuje „nušovė“ olimpinį auksą, jis atgulė greta šaudymo į skrendančius taikinius pasaulio sidabro ir visų spalvų Europos čempionatų apdovanojimų. Padėjusi sportinės karjeros tašką, nėrė į sporto politikos vandenis ir iškart užėmė aukščiausias pozicijas – nuo 2012 m. vadovauja Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.

„Vienas valdininkas kažkada manęs paklausė: „Kas jus, sportininkus, varo į priekį?“ Tada susimąsčiau. Daugelį, manau, varo kasdienis atkovojimas – centimetro, milimetro, sekundės, taško, galų gale pojūčio, kad tu padarei geriau. Ir tai motyvuoja. Tai nėra visą laiką vienodas procesas – atkovojai ir nebeprarandi. Atkovoji, vėl prarandi, darai klaidas, nusivili, vėl darai iš naujo. Atrodo, nuo šiol visada viskas tik gerės, bet vėl pradeda blogėti... Bet tu vis tiek kasiesi tik į priekį“, – sportuojant išsiugdytas charakteris padėjo ir iki šiol padeda Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentei D. Gudzinevičiūtei žengiant gyvenimo keliu.Ne tik apie charakterį, bet ir apie naujus malonumus, atrastus baigus sportinę karjerą, knygas ir moteriškas silpnybes, gydančias depresiją, kalbėjomės su LTOK prezidente, stovinčia ant 50-mečio jubiliejaus slenksčio. Tiesa, jos gimimo data, gruodžio 23-ioji, labai nepatogi – šv. Kūčių išvakarėse sukviesti draugus sudėtinga, o šiemet jai teks paaukoti ir naujai atrastą malonumą – slidinėjimą kalnuose: „Labai mėgstu slidinėti. Patinka kalnų pojūtis. O kai geras oras, kas gali būti gražiau? Ramiai važiuoji sau... Iki kamikadzių man toli, aš ir nesiveržiu. Bet šiemet išvažiuoti nepavyks – teks švęsti gimtadienį.“

Švenčiate 50 metų jubiliejų. Ar apvalios datos reikšmingos? Priverčia sustoti ir apmąstyti nueitą gyvenimo kelią?Ne. Kiekvieną kartą atrodo, kad man ne tiek, kad čia ne aš. Jokio streso nepatiriu. Dar šiek tiek anksti daryti gyvenimo apžvalgas. Gal kam nors, kaip ir man, kai buvo 20 metų, keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų atrodė viskas, pensija. Bet kai nuvažiavau į Europos olimpinį komitetą ir išgirdau, kad tau dar per anksti, tu dar per jauna, visai kitaip pasijutau.

Ar baigusi sportinę karjerą nors kartą bandėte šaudyti?Du kartus buvau išėmusi iš dėklo. Abu kartus vežiausi pašaudyti su draugais. Kai jie sako: „Parodyk, kaip reikia“, aš nebemoku. Todėl, kad taip, kaip mėgėjai, aš nemokėjau, o taip, kaip šaudo profesionalai, nebeturiu įgūdžių. Į klausimą: „Ar norėtum pašaudyti savo malonumui?“ aš irgi keistai reaguoju, nes savo malonumui galima lėtai plaukti, bėgti, o šaudydamas vis tiek stengiesi pataikyti. Šaudyti šiaip sau į dangų – koks čia malonumas? O jeigu stengsiesi pataikyti, vėl bandysi atgaivinti įgūdžius. Nežinau, ar tai labai malonu, kita vertus, ir laiko tiek nėra.

Ko išmokė sportas?Sportas man davė viską. Ir kuo tapau, ir tas savybes, kurias išsiugdžiau. Sportas atvėrė visas galimybes. Kartais su sportininkėmis pasišnekame, palyginame save su kitais žmonėmis. Mes turime vertinimą „ne sportininkas“. Tai reiškia, kad jis kitoks, per dažnai sureikšmina smulkmenas, nedideles nesėkmes. Sportininkas pirmiausia turi išmokti ne laimėti, o pralaimėti. Be to tu niekada nebūsi laimėtojas. Svarbiausia ne pralaimėti, o pasimokyti iš nesėkmių. Kai tas pamokas gerai išmoksti, atsiveria

visai kitos galimybės. Todėl mes su Vida (Venciene – aut. past.) dažnai sakome, kad mes, sportininkai, kitokie. Sportininkas savo tikslo siekia ne aklai, o kasdieniu darbu.

Olimpinės čempionės titulas ir LTOK prezidentės postas – kas į gyvenimą įnešė daugiau sumaišties?Ir viena, ir kita, ir trečia. Suskaičiavau, kad mano gyvenimas labai stipriai keičiasi kas 12 metų. 1988 m. patekau į SSRS rinktinę ir laimėjau Europos čempionatą, tai iš karto pakėlė į kitą lygį, kitaip sudėliojo gyvenimą. 2000-aisiais laimėjau olimpines žaidynes, 2012 m. jau čia. Ir viena, ir kita buvo labai stipriai susiję su visuomenės nuomone. 2000-aisiais patyriau labai didelį šoką, kai grįžus iš Sidnėjaus einant gatve man atrodė, kad gal aš sijoną pamiršau užsisegti, nes visi taip žiūrėjo, kad darėsi nejauku. Suprantu Rūtą Meilutytę, ji, manau, taip jaučiasi jau kelerius metus. Tada buvo labai blogai. Dabar žinau, kad mane atpažįsta, išmokau nekreipti dėmesio – jaučiu žvilgsnius, bet į juos nereaguoju. Į juos reaguoja tie, kurie galbūt su manimi išeina pirmą kartą. Dabar tai normalu.

Esate griežta vadovė?Ne. Manęs niekas nebijo. Tai nereiškia, kad nesibaru, neturiu reikalavimų. Direktoratui vadovauja direktorius, bet būna reikalų ir man, ir aš baruosi. Tačiau esu išmokusi – pasibari ir pamiršai. Pareikalavai rezultato, išsakei pastabas ir toliau su tuo pačiu žmogumi eini ir juokauji.

Kokia geriausia atgaiva po darbo dienos?Visada buvau knygininkė. Man joks fi lmas neatstos geros knygos. Net lėktuve retai žiūriu fi lmus, visą laiką turiu knygą. O vasarą – gamta, jos irgi niekas nepranoksta. Tada galima užmesti meškerę ar šiaip pasivaikščioti po mišką.

Kokia knyga šiuo metu guli prie lovos?Detektyvas. Dažniausiai skaitau detektyvus, populiariąją psichologiją arba ką nors įdomesnio, pavyzdžiui, Arto Paasilinnos knygas. Nuo jo svaigstu. Laukiu, kada jo ką nors nauja išvers. Tai suomių humoristas, bet jis be galo rimtai viską dėsto, tik beprotiškai juokingai. Dėl tokių knygų ne visi mane supranta.

Kiek augintinių šiuo metu turite?Jeigu skaičiuosime karosus, nežinau kiek, bet apskritai – trys kates ir šunį. Dėl antro šuns vyksta diskusija. Pats geriausias mano šuo – paimtas iš prieglaudos. Jis pas mane gyveno apie šešerius metus, nugaišo šį pavasarį. Paėmiau kitą šunytę iš prieglaudos. Iš pradžių maniau: kas iš jos bus, tik lekia į priekį ir niekur nesidairo. Dabar ji niekur nelekia, baisiai laiminga, bet neloja. Gyvenant kaime reikėtų, kad šuniukas lotų. O ji pamato mašiną ir bėga slėptis į verandą. Nepaisant įspūdingo stoto, sargas iš jos neišėjo. Dabar svarstome, kad reikia dar vieno šuniuko – kad būtų linksmiau.

O kam negali atsispirti LTOK prezidentė? Prieš ką palūžta?Man geriausia tabletė nuo depresijos – nauji batai. Dar padeda rankinukas arba auskarai. Kai draugei sakau: „Mane užklupo nedidelė depresija...“, ji klausia: „Kiek?“ – „Du.“ – „Batai?“ – „Poros.“

Ar dažnai toji depresija aplanko?Kai pamatau gražius batus, iškart prasideda (juokiasi). Kaip ir visos moterys, stengiuosi laviruoti tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių. Vienas sako: „Jėzau, kaip gražu! Noriu“, o kitas: „Taigi turi.“ Kažkaip laviruoju. Nesu maniakė, spintos nėra perkrautos, bet... tai padeda!

vVskn

O1212Kas tiek metų įvyksta kas

nors svarbaus D. Gudzinevi-

čiūtės gyvenime. 1988 m. ji

tapo Europos čempione,

2000 m. olimpine čempione,

2012 m. buvo išrinkta LTOK

prezidente.

SPORTAS – GYVENIMO VARIKLIS

Olimpinę čempionę Dainą Gudzinevičiūtę siekti tikslų įkvepia ne tik saldus sėkmės skonis, bet ir klaidų kartėlis

God

os S

mili

ngytės

nuo

tr.


METAI Žvilgsnis į praėjusius metus ir naujametiniai linkėjimai – iš Lietuvos sporto vadovų lūpų.

Edis UrbanavičiusKūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius

2015-ieji buvo Lietuvos sporto permainų pradžios metai. Pradėti labai svarbūs darbai. Dalies rezultatai bus matomi greitai, o kitų – tik po kelerių metų. Esminėms reformoms įvykdyti ir jų tikrajai naudai įžvelgti reikia penkerių šešerių metų.

Šiuo metu svarbiausia – sutvarkyti sporto fi nansavimo sistemą. Nes tai pagrindas, nuo kurio prasideda visos reformos. Kad dar kartą padiskutuotume, sužinotume, ar visi sutinka ir sutaria, kaip bendrai sieksime tikslo, kurį aptarėme jau pernai rudenį ir kalbėjomės apie jį šiais metais, Vyriausybėje surengėme forumą „Kokio sporto reikia Lietuvai“. Dėl pasirinkto kelio niekas neprieštaravo – nei kontroliuojančiųjų organizacijų, nei federacijų atstovai. Nuosekliai siekiame, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas grįžtų prie savo pagrindinės funkcijos – fi zinio aktyvumo ir kitų projektų fi nansavimo, o sporto šakų federacijos būtų fi nansuojamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto pagal skaidrius, aiškiai aptartus, patvirtintus kriterijus. Ir kad šie kriterijai suteiktų galimybę federacijoms konkuruoti, siekti tikslų, įpareigotų tapti atsakingomis organizacijomis savo sporto šakos bendruomenei, valstybei, kad turėtų vienodas sąlygas gauti fi nansavimą. Skirstant fondo lėšas galėtų ir turėtų dalyvauti visuomeninių organizacijų atstovai. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti institucijos, kurios asignavimų dalis yra šios lėšos, vadovas. Žinoma, galimi ir kiti variantai. Visi jie susiję su atsakomybe už priimtus sprendimus ir jų vykdymą. Pavyzdžiui, būtų galima įkurti biudžetinę įstaigą, tokią kaip Kultūros rėmimo fondas. Jame sprendimo teisę turi visuomenininkai, tik skirtumas, kad ten jie tampa valstybės tarnautojais – atsakingais asmenimis.

Ir fondas, ir KKSD turi siekti kuo didesnio skaidrumo. Viešai skelbti kriterijus, pagal kuriuos skirstomos lėšos ne tik federacijoms, bet ir neįgaliųjų sportui, įvairiems valstybės remiamiems renginiams, planuojamoms kurti didelio meistriškumo sportininkų grupėms.Tikiu, kad 2016-ieji bus sprendimų įgyvendinimo metai. Jau šie metai galėjo būti tokie, jei šalies sportas būtų gavęs iš šalies biudžeto 3,4 mln. eurų, kurių prašėme federacijų veiklos fi nansavimui. Projektą, pagal kurį lėšos būtų skirstomos, jau esame parengę. Sieksime, kad tai įvyktų 2016 m. Ne kartą sakiau ir fi nansų ministerijoje, ir Vyriausybėje, kad šie pinigai turi būti grąžinti sportui, kad nebereikėtų pažeidinėti fondo įstatymo, vietoj projektų fi nansuojant programas. Lūžis įvyks, svarbu, kad dirbtume išvien.Bendro darbo svarbą parodė ir mūsų, ir visos sporto bendruomenės pastangos siekiant papildomo fi nansavimo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pasirengimui. Kai pateikėme prašymą Finansų ministerijai, iš pradžių mums buvo atsakyta. Bet vėliau pavyko įtikinti Seimo biudžeto komiteto narius, o Vyriausybė neprieštaravo. Ir mes pasiekėme tokį pat biudžetą, koks buvo prieš Londono olimpines žaidynes – apie milijoną eurų. Su stipendijomis, kurių skaičius dabar didesnis, suma dar didesnė. Nebėra pavojaus, jog lėšų pritrūks rengiantis svarbiausiam kitų metų sporto įvykiui.Sutvarkius fi nansavimo sistemą reikėtų iš esmės imtis ir kitų reformų. Diskusijas kelia kalbos, kad bus naikinama Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) perspektyvinės pamainos grupė. Bet kas yra ši grupė? Kur parašyta, kad ji yra? LOSC nuostatuose apie ją nieko nerašoma. Jei tikrai ta grupė turi būti, tam sukurtos dvi sporto gimnazijos, siekiama, kad Vilniuje atsirastų ir trečia. Jei klausimas

dėl perspektyvinės pamainos nebus išspręstas šiuo būdu, galimas kitas modelis – kurti didelio meistriškumo grupes bendrojo lavinimo mokyklose. Tai būtų bendras savivaldybių ir federacijų interesas, o joms padėtų KKSD. Jei federacijos gautų tiesioginį fi nansavimą iš biudžeto, didelę dalį fondo lėšų būtų galima skirti savivaldybių projektų įgyvendinimui. Žinoma, pagal aiškius kriterijus. Savivaldybės būtų suinteresuotos remti ne tik fi zinį aktyvumą, bet ir didelį meistriškumą, jei žinotų, kad sėkmingas darbas būtų įvertintas.Kuriame modelį, pagal kurį būtų įgyvendinta trenerių kontraktų sistema. Taip būtų daug lengviau juos valdyti, kelti užduotis. Ir kartu lengviau atsisakyti, jei nevykdo užduočių. Mano nuomone, didelės fi zinio aktyvumo ir popamokinės veiklos grupės reikalingos, bet treneriai ir vaikai turi būti orientuoti ir į rezultatą. Nes būtent jie yra sporto sistemos pagrindas. Pirma pakopa – bendrojo lavinimo mokykla su sportuojančiais vaikais. Antra – sporto centrai, sporto mokyklos. Iš ten pagal kriterijus ir rezultatus patenkama į sporto gimnazijas. O vėliau – olimpinio centro pamaina ir galiausiai nacionalinės rinktinės nariai. Kai bus kuriama tokia sistema, bus matyti, kaip turi dirbti LOSC. Privalome sukurti sporto sistemą, kad mumis pasitikėtų ir tikėtų visuomenė, verslas, galintis ateiti su investicijomis, politikai, nuo kurių priklauso mūsų biudžetas. Kai turėsime visų palaikymą, žengsime į priekį. Svarbiausia – viešumas, skaidrumas. Linkiu, kad sporto visuomenė būtų susitelkusi, vieninga, turėtų vienodus tikslus. Gali skirtis nuomonės, kokiu keliu žengti, bet tikslai privalo būti vienodi. Išsiskaidę ir susiskaldę būsime lengvai valdomi tų, kurie nežiūri į sportą geranoriškai. Suvokime, kad turime daug konkurentų – tai visos kitos sritys. O stiprūs esame tada, kai esame vieninga komanda.

Laikraštis „Sportas“ kartu su portalu „sportas.info“ jau 59-ą kartą renka Lietuvos metų sporto laureatus.Nuo 1956-ųjų istoriją skaičiuojančiuose rinkimuose galite dalyvauti ir Jūs!Iki 2016 m. sausio 10 d. siųskite savo balsus elektroninio pašto adresu [email protected] arba paštu: laikraštis „Sportas“, Olimpiečių g. 17, LT-09237 Vilnius.Laiškuose eilės tvarka įrašykite tris, jūsų nuomone, geriausius 2015 m. Lietuvos sportininkus.Vienam iš balsavusiųjų ištraukus burtus atiteks specialus laikraščio „Sportas“ redakcijos prizas.Laukiame Jūsų balsų!

Visi rinkimų laureataiLaikraščio „Sportas“ rinkimų istorija. 1956 m. Algirdas Šocikas boksas 1957 m. Jonas Pipynė lengvoji atletika1958 m. Birutė Kalėdienė lengvoji atletika1959 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika 1960 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas1961 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas 1962 m. Antanas Vaupšas lengvoji atletika 1963 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika 1964 m. Ričardas Tamulis boksas 1965 m. Modestas Paulauskas krepšinis 1966 m. Modestas Paulauskas krepšinis 1967 m. Modestas Paulauskas krepšinis 1968 m. Danas Pozniakas boksas 1969 m. Modestas Paulauskas krepšinis1970 m. Modestas Paulauskas krepšinis 1971 m. Modestas Paulauskas krepšinis 1972 m. Modestas Paulauskas krepšinis 1973 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas1974 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas1975 m. Česlovas Jezerskas savigynos sportas1976 m. Angelė Rupšienė krepšinis1977 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika 1978 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika1979 m. Lina Kačiušytė plaukimas 1980 m. Lina Kačiušytė plaukimas 1981 m. Robertas Žulpa plaukimas1982 m. Vladas Turla šaudymas1983 m. Ana Ambrazienė lengvoji atletika1984 m. Arvydas Sabonis krepšinis1985 m. Arvydas Sabonis krepšinis1986 m. Arvydas Sabonis krepšinis1987 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis1988 m. Gintautas Umaras dviračių sportas1989 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis1990 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis1991 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis1992 m. Romas Ubartas lengvoji atletika1993 m. Vitalijus Karpačiauskas boksas1994 m. Arvydas Sabonis krepšinis1995 m. Arvydas Sabonis krepšinis1996 m. Arvydas Sabonis krepšinis1997 m. Arvydas Sabonis krepšinis1998 m. Diana Žiliūtė dviračių sportas1999 m. Edita Pučinskaitė dviračių sportas2000 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika2001 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika2002 m. Raimondas Rumšas dviračių sportas2003 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika2004 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika2005 m. Žydrūnas Savickas galiūnų sportas2006 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika2007 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika2008 m. Edvinas Krungolcas šiuolaikinė penkiakovė2009 m. Simona Krupeckaitė dviračių sportas2010 m. Marius Stankevičius futbolas2011 m. Mindaugas Griškonis irklavimas2012 m. Rūta Meilutytė plaukimas 2013 m. Rūta Meilutytė plaukimas 2014 m. Rūta Meilutytė plaukimas

„SPORTO“ RINKIMAITURIME SKAIDRIAI DIRBTI IŠVIEN


Lietuvos futbolas šį sezoną garsėjo ne tik įspūdingais pasirodymais, bet ir skandalais aikštėje ir šalia jos. 6p.p.

METŲ GERIAUSIUOSIUS IŠRINKO ŽURNALISTAI Lietuvos sporto žurnalistų federacija apdovanojo geriausius 2015 m. sporto žurnalistus, sportininkus ir organizacijas. „Metų pašnekovo“ prizą už bendravimą su žiniasklaida pelnė dviratininkas Ramūnas Navardauskas, „Metų šuolio“ prizą už sporto laimėjimus iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas, „Metų sporto vilties“ titulą pelnė kitas Europos žaidynių čempionas plaukikas Andrius Šidlauskas. „Metų sporto renginiu“ pripažintas Daviso taurės teniso mačas Vilniuje tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių. „Metų sporto iniciatyvos“ prizas įteiktas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvoje, kuri šiemet kvietė šalies sporto bendruomenę į renginius, skirtus pasaulio regbio čempionatui ir Europos futbolo čempionato atrankos rungtynėms tarp Lietuvos ir Anglijos rinktinių. Kartu su sportininkais ir sporto organizatoriais pagerbti ir Lietuvos sporto žurnalistikos laureatai. Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus paskirta laikraščio „Sportas“ ir portalo „Sportas.info“ redaktoriui Mariui Grinbergui, o Aleksandro Krukausko premija už gyvenimą, pašvęstą sporto žurnalistikai, skirta futbolo metraštininkui Gediminui Kalinauskui. Vytauto Saulio ir jo sūnaus Vytauto premija geriausiam jaunajam sporto žurnalistui skirta portalo „Lrytas.lt“ sporto žurnalistui Martynui Suslavičiui. Geriausiu metų darbu išrinktas „Lietuvos ryto“ žurnalisto Giedriaus Janonio straipsnis „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“. Pirmuoju nominacijos už geriausią darbą žmonėms, rengiantiems vaizdo reportažus, prizo laimėtoju tapo LRT vaizdo operatorius Žilvinas Petkus.Alfredo Pliadžio nuotr.

Vytautas KvietkauskasLietuvos parolimpinio komiteto prezidentas

Metai buvo neblogi, nors kartais tikėjomės ir geresnių rezultatų. Lengvaatlečiai Ramunė Adomaitienė ir Mindaugas Bilius pasaulio čempionate laimėjo sidabro medalius. Tai laimėjimai, kurių jie verti. Jų rezultatais esame patenkinti. Ieties metikas Jonas Spudis labai gerai pasirodė neįgaliųjų sporto žaidynėse, bet pasaulio čempionate užėmė šeštąją vietą. Tai nesėkmė.Gaila, kad aklas plaukikas Mindaugas Dvylaitis kol kas neįvykdė parolimpinio A normatyvo, nors į šį sportininką dėjome dideles viltis. Dar vyks varžybos, kuriose jis galės pagerinti savo rezultatą. Yra dar vienas talentingas plaukikas – Edgaras Matakas. Tikimės, kad tarp plaukikų Rio de Žaneire bus vienas ar kitas mūsų sportininkas.Aklųjų riedulio komanda Europos čempionate, surengtame Kaune, užėmė trečiąją vietą. Tai ne pats geriausias rezultatas. Tačiau turkų, nugalėjusių ir vyrų, ir moterų varžybose, pavyzdys rodo, kad jeigu valstybė skiria didelį dėmesį, galima pasiekti neblogų rezultatų. Pergalę lemia ne tik talentai, bet ir tai, kaip tiems talentams padedame atsiskleisti. O mes turime problemų. Iki šiol mūsų sportininkai vilniečiai treniravosi Vilniaus „Tauro“ sporto mokykloje. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad vyresni nei 21 metų neįgalieji nebegali sportuoti sporto mokykloje. Tad visi šie sportininkai nuo sausio 1 d. turės iš jos išeiti, kartu neteks darbo ir geriausių mūsų sportininkų treneris. Toks sprendimas apgailėtinas. Turime pasaulio

čempionų, kurie vyks į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes, bet jie neremiami, be to, sudaromos visos sąlygos, kad jiems nesisektų. Šiandien su Kūno kultūros ir sporto departamentu ieškome būdų, kaip šią situaciją išspręsti.Į geriausių mūsų metų sportininkų dešimtuką pateko lengvaatlečiai R. Adomaitienė, M. Bilius, J. Spudis, Ramūnas Verbavičius, aklųjų riedulio žaidėjai Mantas Brazauskis, Genrikas Pavliukianecas, Marius Zibolis, šaulė Raimeda Bučinskytė, plaukikai M. Dvylaitis ir Gluosnė Norkutė.Tikimės, kad Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse dalyvaus 12–14 Lietuvos sportininkų, įskaitant aklųjų riedulio komandą. Pagal pasirengimą tai normalus sportininkų skaičius. Galėtų jų būti ir daugiau, bet įvykdytas neįgaliųjų sporto A normatyvas dar negarantuoja vietos parolimpinėse žaidynėse. Yra nustatytos kvotos.Parolimpinėse žaidynėse mūsų sportininkams linkėčiau iškovoti penkis medalius, nors bent trys būtų labai gerai. Tikimės medalių iš M. Biliaus, R. Adomaitienės, aklųjų riedulio komandos. Bet, kaip visada, gali iššauti ir kuris nors kitas sportininkas, lygiai taip pat būna ir atvirkščiai. Mūsų sportininkai verti tų apdovanojimų. Dėl užsispyrimo, vidinės jėgos, energijos, dėl viso to, ką jie paaukojo rengdamiesi parolimpinėms žaidynėms. Jie treniravosi nugalėdami negalią ir save, nepaisydami visų kliūčių. Bet kokiu atveju jie verti didžiulės pagarbos. Pagarbos jie turi – apdovanojant geriausius metų sportininkus pasveikinti susirinko garbūs žmonės, įskaitant prezidentą Valdą Adamkų. Bet reikia ir medalių.

NUGALI NET NEGALIĄ

V. Kvietkauskas ir V. Adamkus.Geriausių neįgalių metų sportininkų apdovanojimas.

Rimantas KveselaitisLietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas

Sportas visose pasaulio valstybėse užima itin svarbią vietą dėl savo atliekamų socialinių funkcijų, yra vertybė daugeliui piliečių. Sportuojant ugdoma komandinė dvasia, solidarumas, tolerancija, sąžiningumas. Taip tobulėjame kiekvienas iš mūsų. 2015-ieji Lietuvos sporto federacijų sąjungai buvo itin aktyvūs, visi kartu dirbome siekdami sporto ugdomų vertybių.Kasmet ir kiekvieną dieną analizuojame Lietuvos sporto pasaulį, nagrinėjame jo pranašumus ir trūkumus, domimės užsienio patirtimi ir stengiamės su ja supažindinti mūsų sporto organizacijas. LSFS nuolat dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, padedančiuose tobulėti visiems Lietuvos treneriams ir sporto vadybininkams. Vienas svarbiausių mūsų tikslų – suteikti galimybę semtis žinių kuo daugiau mūsų sporto specialistų. Džiaugiuosi, kad pavyksta atverti šias duris, o suteikiamomis progomis mielai naudojamasi.Mūsų 2015-ųjų naujovė – seminarų ciklas „Sporto rinkodara ir komunikacija“ – sulaukė didelio susidomėjimo ir puikių atsiliepimų, renginiuose dalyvavo beveik 400 žmonių. Reikia pripažinti, kad projekto idėja buvo suteikti postūmį rinkodaros ir komunikacijos srityse sporto šakų federacijoms, tačiau vienų atstovai dalyvavo visuose renginiuose, o kai kurių – nė viename. Tai verčia susimąstyti ir daryti tam tikras išvadas.2015 m. kartu su sporto šakų federacijomis surengėme net du kompleksinius renginius – jaunių ir sporto vilčių žaidynes, kurių programoje buvo net 38

sporto šakų varžybos. Šiuos renginius labai vertina federacijos, suteikia galimybę kai kuriems sportininkams išbandyti jėgas ne vienoje sporto šakoje, o patobulinta taškų skaičiavimo sistema – skirtingų miestų ir rajonų sporto vadovams įvertinti padėtį savo regione, palyginti laimėjimus su kolegų rezultatais. Manome, kad žaidynes būtų galima surengti dar geriau. Esame pasirengę priimti šį iššūkį, tačiau tam reikalingas bendras visos sporto bendruomenės sutarimas.2015-aisiais taip pat rūpinomės jaunųjų atletų kelione į Baltijos jūros šalių jaunių žaidynes, iš jų grįžome su daug džiuginančių pergalių, ekipavome įvairių sporto šakų Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo rinktines.Džiugu, kad būtent LSFS patikėta itin atsakinga užduotis – rengti jubiliejines 10-ąsias pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Tai rodo, kad mūsų organizacija yra sukaupusi daug vertingos tokių renginių organizavimo patirties, tai pripažįstama ir vertinama.Be abejo, aktyviai dalyvavome formuojant sporto politiką. Šioje srityje esame ir būsime aktyvūs bei ryžtingi, nes tik įvairūs požiūriai, skirtingos nuomonės gali padėti rasti geriausius sprendimus.Neabejoju, kad 2016-ieji Lietuvos sportui bus dar įspūdingesni ir aktyvesni, olimpiniai metai įpareigoja dar labiau stengtis ir visiems siekti užsibrėžtų tikslų. Visų sporto organizacijų vadovams, treneriams, sportininkams, medikams ir tiems, kurie prisideda prie sportinių pergalių, linkiu turėti tikslą ir jo siekti. Tai yra svarbiausia. Tik dirbdami išvien galime pasiekti didelių pergalių Rio de Žaneire ir parodyti pasauliui, kokie ypatingi esame.

LAUKIA SVARBŪS METAI

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.


APŽVALGA 2015 m. geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas šalies rinktinės ir Danijos klubo „Aalborg“ puolėjas LUKAS SPALVIS.

Ingvaras [email protected]

Lietuvos futbolo sezono uždanga šiemet nusileido šiek tiek anksčiau negu pernai. Gruodžio mėnesį komandoms rungtyniauti neteko, paskutinis A lygos turas sužaistas paskutinį lapkričio savaitgalį.

Vargu ar šį sezoną galima laikyti labai nusisekusiu, skandalų buvo daugiau nei visada. 2015-aisiais jie lydėjo kone kiekvieną Lietuvos rinktinės mačą, o A lygoje užvirė rimta kova dėl sutartų rungtynių. Rimti įtarimai pareikšti Pakruojo „Kruojai“ ir „Klaipėdos granitui“. Abu jie sezono nebaigė. „Kruoja“ pati pasitraukė, klaipėdiečiai iš A lygos išvyti.Jau trečią kartą iš eilės šalies čempionu tapo Vilniaus „Žalgiris“, jis dar kartą laimėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurę.Antrą vietą, nemažai atsilikę nuo „Žalgirio“, bet gerokai lenkdami kitus varžovus, laimėjo „Trakai“, treti – Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai, kam atiteks bronza, išsprendę per paskutinio turo rungtynes su pagrindine savo konkurente Marijampolės „Sūduva“.Laikraštis „Sportas“ parengė 2015-ųjų Lietuvos futbolo sezono abėcėlę.

Atranka. Lietuvos rinktinė 2015 m. sužaidė šešerias Europos čempionato atrankos rungtynes. Per jas nugalėjo tik San Mariną – 2:1, sužaidė lygiąsias su Slovėnija 1:1 ir pralaimėjo keturis kartus: Anglijai 0:4 ir 0:3, Šveicarijai 1:2, Estijai 0:1. Iš viso per dvejų metų atrankos ciklą lietuviai surinko 10 taškų ir užėmė grupėje penktąją vietą, į priekį praleidę Angliją, Šveicariją, Slovėniją bei Estiją ir aplenkę tik San Mariną.

Baudiniai. 11 m baudinių šiemet A lygoje skirta 50. 42 iš jų pavirto įvarčiais, 8 – ne.

Capela. Portugalas Rui Capela – vienas iš kelių šį sezoną „Kruoją“ treniravusių trenerių. Jis išsiskyrė tuo, kad vadovavo komandai iš tribūnos. Mat LFF neįtiko R. Capelos trenerio licencija, gauta Paragvajuje. Tiesa, po dvejų rungtynių R. Capela turėjo atsisveikinti su „Kruoja“ klubo vadovų sprendimu.

Čempionai. Trečią kartą iš eilės čempionu tapo „Žalgiris“. Naujo trenerio Valdo Dambrausko vadovaujami „Žalgirio“ futbolininkai A lygą laimėjo be didelio vargo.

Diskvalifi kacijos. Per 2015-uosius už nesąžiningą žaidimą LFF įvairiems terminams

jaunasis futbolininkas – „Trakų“ puolėjas, turintis Rusijos ir Armėnijos pilietybes, Davidas Aršakianas. Geriausias treneris – „Trakų“ strategas Valdas Urbonas. Geriausia Lietuvos futbolininkė – Vestina Neverdauskaitė iš Šiaulių „Gintros-Universiteto“.

Herojus. Veikiausiai metų herojumi galima pavadinti buvusį Lietuvos rinktinės kapitoną, dabar Danijoje dirbantį trenerį Aurelijų Skarbalių. Kad ir ko iš futbolo bendruomenės paklaustum, kiekvienas jį mini geru žodžiu. A. Skarbalius pradėjo bendradarbiauti su Utenos ir Kauno vaikų treneriais. Dalindamasis savo patirtimi, Danijos trenerių darbo metodika, parengė jiems darbo programą. Kopenhagos „Brondby“ devyniolikmečių treneris surengė ne vieną seminarą Lietuvos kolegoms ir sulaukė nemažo susidomėjimo. Netruko A. Skarbalių pastebėti ir LFF, paskyrusi jį savo techninio skyriaus konsultantu.

Įvarčiai. A lygos čempionate įmuštas 531 įvartis. Nors ofi cialioje statistikoje suskaičiuojami 573. 42 įvarčiai „įmušti“ LFF kabinetuose – pašalintųjų „Kruojos“ ir „Klaipėdos granito“ varžovams už neįvykusias rungtynes su jais, priskaičiuojant rezultatą 3:0. Daugiausia įvarčių

įmušė čempionas Vilniaus „Žalgiris“ – 98 (ofi cialiai 104).

Jaunimas. Dar prasčiau negu nacionalinė rinktinė žaidė Lietuvos „U-21“ komanda. Jau žiemą ji įsigudrino pralaimėti ne tik latviams ir estams, bet ir tadžikams „Sandraugos“ turnyre Rusijoje. O Europos čempionato atrankines pradėjo pralaimėjimu Andorai. Per šiuos metus Lietuvos jaunimas sugebėjo pralaimėti šešis atrankos susitikimus (Andorai 0:1, Slovėnijai 0:3, Serbijai 0:5 ir 0:2, Airijai 0:3 ir Italijai 0:2) ir laimėti vieną (namie prieš airius 3:1). Po pirmųjų atrankos rungtynių atsistatydino komandos strategas Arminas Narbekovas ir visas jo štabas. Jį pakeitė Antanas Vingilys.

Kortelės. Per A lygos pirmenybes parodyta 530 geltonų ir 25 raudonos kortelės. Nedrausmingiausia komanda – „Klaipėdos granitas“, jo žaidėjai surinko 66 geltonas ir 4 raudonas korteles. Drausmingiausia – „Trakai“ (40 geltonų ir 2 raudonos kortelės). Įdomu, kad pernai „Trakai“ buvo nedrausmingiausia komanda. Nedrausmingiausi lygos futbolininkai – Dmitrijus Šiškinas iš „Klaipėdos granito“ (8 geltonos ir 1 raudona kortelė) ir Vilniaus „Žalgirio“ baltarusis Jurijus Kendyšas (9 geltonos kortelės).

SEZONO ABĖCĖLĖ – NUO A IKI ŽLietuvos futbolas šį sezoną garsėjo ne tik įspūdingais pasirodymais, bet ir skandalais aikštėje ir šalia jos

diskvalifi kavo net 29 žaidėjus: 7 – „Šiaulių“, 8 – „Klaipėdos granito“, 14 – „Kruojos“. Taip pat pastarojo klubo trenerį portugalą Divaldo Alvesą. Pateikus apeliacijas daugeliui futbolininkų bausmės buvo sušvelnintos, keli išteisinti. „Kruoja“, pareiškusi, kad vyksta „raganų medžioklė“, pasitraukė iš A lygos rugpjūtį. Lapkritį prieš sezono pabaigą iš lygos išmesta „Klaipėdos granito“ komanda.

Eboagwu. „Kruojos“ legionierius nigerietis Etuwe Prince’as Eboagwu sužaidė tik vienerias A lygos rungtynes. Ir sugebėjo gauti trijų mėnesių diskvalifi kaciją, įtarus garbingo žaidimo principų laužymu.

Sirgaliai. A lygoje aktyvių sirgalių grupių sumažėjo, nes joje liko tik keturios iš dešimties komandų, kurios tokias turi. Didžiausias skandalas, susijęs su sirgaliais, – muštynės per Lietuvos ir Anglijos rinktinių mačą, kai anglai bandė įsiveržti į aktyviausią lietuvių sektorių. Tuo metu stadione policijos nebuvo.

Geriausieji. Geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas šalies rinktinės ir Danijos „Aalborg“ puolėjas Lukas Spalvis. Geriausias A lygos futbolininkas – Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas Tomas Radzinevičius. Geriausias

Trečią kartą iš eilės Lietuvos čempionate triumfavo Vilniaus „Žalgiris“.Valdo Knyzelio (LFF.lt) nuotr.


Lankomumas. Ofi cialiai per vienerias A lygos rungtynes stadione vidutiniškai apsilankė 508 žiūrovai. Tačiau Lietuvoje lankomumo statistikos patikimumas labai žemas dėl skaičiavimo ypatybių, t. y. dėl to, kad jie užrašomi iš akies.

Moterys. Moterų pirmenybių čempionėmis jau 13 kartą iš eilės (iš viso 15 kartų) tapo Šiaulių „Gintra-Universitetas“. Antrą vietą užėmė Kauno „LSU-Žara“, trečią – Vilniaus MFA „Žalgiris“. Lietuvos moterų rinktinė žaidė trejas Europos čempionato atrankos rungtynes. Ji 0:2 pralaimėjo moldavėms, 2:0 įveikė liuksemburgietes, lygiosiomis 1:1 sužaidė su latvėmis ir atrankos grupėje užėmė trečiąją vietą. Estijoje lietuvės iškovojo Baltijos moterų futbolo taurę, 3:0 sutriuškinusios latves ir sužaidusios lygiosiomis 1:1 su estėmis.

Naujokai. A lygos naujokės buvo trys komandos: Kauno „Spyris“, „Stumbras“ ir „Utenis“. Į lyderių ketvertuko reikalus iš jų bandė įsikišti nebent „Spyris“, jis kurį laiką turnyro lentelėje lenkė „Sūduvą“. Galutiniame sąraše visi naujokai išsirikiavo vieni po kitų: „Spyris“ (5), „Utenis“ (6), „Stumbras“ (7).

Orai. Orai šį kartą komandoms trukdė tik pirmąją sezono pusę. Pavasaris buvo vėlyvas, tad sezono pradžioje ilgai teko žaisti žiemos sąlygomis. Nors pirmenybės ir šiemet baigėsi neanksti, lapkritis buvo labai šiltas. Atrodė, kad komandos dar ramiai galėtų rungtis ir gruodį. Galbūt išskyrus vieną išimtį, kai per paskutines priešų „Utenio“ ir Kauno „Spyrio“ rungtynes Visagine, kur turėjo įvykti šis mačas, prisnigo tiek, kad Utenos klubo administracijos darbuotojai valė stadiono aikštę net šešias valandas.

Pusfi nalis. Į LFF taurės turnyro pusfi nalį pateko keturios A komandos: Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Marijampolės „Sūduva“ ir Kauno „Stumbras“. Dvi šių komandų jau čempionate įgavo teisę žaisti Europos taurių turnyruose, kaip ir Klaipėdos „Atlantas“. Taurės turnyre kitąmet išaiškės, kam atiteks ketvirtasis bilietas į Europą. Kauniečiams jis atiteks, tik jei

„Stumbras“ laimės taurę. Bet kuriuo kitu atveju Europos lygos atrankoje žais „Sūduva“.

Rezultatyviausieji. Rezultatyviausias A lygoje – „Sūduvos“ puolėjas Tomas Radzinevičius (28 įvarčiai). Trimis įvarčiais nuo jo atsiliko Davidas Aršakianas. Moterų pirmenybėse rezultatyviausia tapo Liucija Vanagaitė iš Kauno „LSU-Žaros“ (24 įvarčiai).

Skandalai. 2015-aisiais skandalų Lietuvos futbolo arenoje buvo sočiai. Kone kiekvienos šalies rinktinės rungtynės virsdavo skandalu, o didžiausi jų kilo rudenį. Po vienintelės lietuvių pergalės (2:1 prieš San Mariną) atrodė, kad ilgam susipyko rinktinės aistruoliai ir žaidėjai. Per rungtynes tribūnos skandavo įžeidžiančias skanduotes, o futbolininkai gerbėjams per interviu po rungtynių atsakė ženklais. Po rungtynių su Anglija žaidėjai atsisakė bendrauti su žurnalistais. A lygoje skandalai daugiausia lydėjo Pakruojo „Kruoją“, dėl įtarimų sutartomis rungtynėmis – „Klaipėdos granitą“. Bet didžiausi skandalai kilo komandoms pasitraukus iš Lietuvos pirmenybių („Kruoja“ pati, o „Klaipėdos granitą“ išmetė LFF). Komandų taškai anuliuoti nebuvo. Tai sukėlė „Atlanto“, tikėjusio, kad tokiu atveju pagal LFF įstatus turės naudos tarpusavio konkurencijoje su Marijampolės „Sūduva“, pasipiktinimą. Viskas baigėsi parankiai „Sūduvai“, tačiau pastaroji nepajėgė iškovoti medalių, prie jų prileidusi „Atlantą“.

Šemberas. Vienas daugiausiai pasiekusių Lietuvos futbolininkų Deividas Šemberas baigė karjerą. Po savaitės jau buvo paskelbta, kad jis – Lietuvos futbolo klubų asociacijos A lygos prezidentas.

Treneriai. Daugelis komandų trenerių išdirbo su jomis visą sezoną. Nesikeitė „Žalgirio“, „Trakų“, „Atlanto“, „Sūduvos“, „Spyrio“, „Utenio“, „Stumbro“ ir „Klaipėdos granito“ strategai. „Šiauliuose“ sezoną pradėjusį Tomą Ražanauską pakeitė Deividas Kančelskis. Užtat „Kruojoje“ nuo 2015-ųjų pradžios iki rugpjūčio pabaigos (kai klubas pasitraukė iš Lietuvos pirmenybių) dirbo net 5 vyriausieji treneriai, 4 iš jų užsieniečiai.

UEFA turnyrai. Vilniaus „Žalgiris“ vėl nesugebėjo pereiti pirmojo Čempionų lygos atrankos rato ir įmušti įvarčio šiame turnyre, 0:0 ir 0:1 nusileidęs Švedijos čempionui „Malmö“. Iš visų Europos taurėse dalyvavusių Lietuvos komandų tik vienintelė „Trakų“ sugebėjo eliminuoti vieną varžovą. Jie sutriuškino Farerų Salų Torshauno HB 3:0 ir 4:1. Antrajame Europos lygos atrankos etape Trakai Limasolyje 0:4 nusileido vietos „Apollon“, o namie su šia komanda sužaidė 0:0. Šalies vicečempionė „Kruoja“ 0:1 ir 0:8 nusileido Balstogės „Jagiellonia“ (Lenkija), o Klaipėdos „Atlantas“ 0:2 ir 1:3 pralaimėjo Stara Zagoros „Beroje“ (Bulgarija).

Vartininkas. „Atlanto“ vartininkas Mindaugas Malinauskas pelnė išlyginamąjį įvartį, kai Kaune jo komanda 0:1 atsiliko nuo „Spyrio“. Rungtynių pabaigoje, klaipėdiečiams keliant kampinį, jis nuskubėjo į varžovų baudos aikštelę ir galva taikliai įmušė.

Zubas. Didelio populiarumo nesulaukęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Igoris Pankratjevas iš karto po pralaimėjimo Anglijai 0:3 per paskutines atrankos rungtynes pareiškė pasitraukiąs iš komandos. Nuo tada pradėjo sklisti gandas, kad jį turėtų pakeisti 2012–2014 m. su „Žalgiriu“ dirbęs ir gerą vardą Lietuvoje įgijęs lenkas Marekas Zubas. Iš tiesų M. Zubas šiuo klausimu buvo ne kartą susitikęs su LFF valdžia, tačiau galiausiai pareiškė neturįs laiko laukti, kol lietuviai nuspręs. Tiesa, lietuviai ilgai nelaukė ir rinktinės treneriu pasirinko Edgarą Jankauską. Jam teks ruošti Lietuvos rinktinę kovoms su Anglija, Slovakija, Škotija, Slovėnija ir Malta, su jomis ji varžysis 2018 m. pasaulio čempionato atrankoje.

„Žalgiriai“. Atskiras skandalas 2015-aisiais įsiplieskė tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno „Spyrio“ klubų. Kauniečiai susijungė su žymiuoju krepšinio „Žalgirio“ klubu ir nutarė pakeisti pavadinimą. Vilniaus „Žalgiriui“ tai nepatiko. LFF uždraudė Kauno futbolininkams keisti pavadinimą. Vilniaus ir Kauno „Žalgiriai“ aiškinasi teisme.

2015 M. LIETUVOS FUTBOLO SEZONO LAUREATAI2Lietuvos „SMScredit.lt“ A lygos čempionatas1. Vilniaus „Žalgiris“2. „Trakai“3. Klaipėdos „Atlantas“Korektiškiausia komanda: „Trakai“Rezultatyviausias žaidėjas: Tomas Radzinevičius (Marijampolės „Sūduva“) – 28 įvarčiaiGražiausias sezono įvartis – Andro Švrljuga (Vilniaus „Žalgiris“)

Lietuvos pirmosios lygos pirmenybės1. Jonavos „Lietava“2. Vilniaus „Žalgiris B“3. Gargždų „Banga“Korektiškiausia komanda: Vilniaus „Žalgiris B“Rezultatyviausias žaidėjas: Laurynas Stonkus (Jonavos „Lietava“) – 30 įvarčių

Lietuvos moterų A lygos čempionatas1. Šiaulių „Gintra-Universitetas“2. Kauno „LSU-Žara“3. Vilniaus MFA „Žalgiris“Geriausia žaidėja: Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)Perspektyviausia žaidėja: Vaida Aliukonytė (Vilniaus MFA „Žalgiris“)Geriausia vartininkė: Greta Kaselytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)Geriausia gynėja: Ugnė Šmitaitė (Kauno „LSU-Žara“)Geriausia saugė: Dovilė Gailevičiūtė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)Geriausia puolėja: Liucija Vaitukaitytė (Kauno „LSU-Žara“)Rezultatyviausia žaidėja: Sonata Vanagaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)

Lietuvos senjorų (vyresnių nei 35 metų) pirmenybės1. Kauno „Virpstas“2. Vilniaus „Prelegentai“3. Šiaulių „Tigrai“

Lietuvos senjorų (vyresnių nei 50 metų) pirmenybės1. „Kaunas“2. „Šiauliai“3. Vilniaus „Seimas“

Geriausias Lietuvos futbolininkasLukas Spalvis („Aalborg“, Danija)

Geriausias Lietuvoje žaidžiantis futbolininkasTomas Radzinevičius (Marijampolės „Sūduva“)

Perspektyviausias Lietuvoje žaidžiantis futbolininkasDavidas Aršakianas („Trakai“)

Geriausias Lietuvos pirmenybių trenerisValdas Urbonas („Trakai“)

Sezono geriausieji (iš kairės): T. Radzinevičius, L. Spalvis, V. Urbonas, D. Aršakianas.

Moterų čempionate sosto vėl niekam neužleido Šiaulių „Gintra-Universitetas“.

p y ųdas Urbonas („Trakai“)

Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė AGNĖ VANAGIENĖ: „Kiekvienas jaunių žaidynių dalyvis yra talentas.“ 8p.p.


ŽAIDYNĖS Šiemet pasiekti 25 jaunių žaidynių ir 5 šalies jaunių rekordai.

Marytė Marcinkevičiūtė [email protected]

Šių metų Lietuvos jaunių sporto žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 15 tūkst., o fi naliniame etape – daugiau kaip 7 tūkst. sportininkų. Pasiekti 25 jaunių žaidynių ir 5 šalies jaunių rekordai.

Per žaidynių baigtuvių iškilmes konferencijų centre „Karolina“ Vilniuje vėliavą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas perdavė Kauno vicemerui Vasilijui Popovui. Čia kitąmet rinksis stipriausieji.Iškilmių metu šventės dalyviai iš Kūno kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir strategijos skyriaus vedėjo Sigito Stasiulio lūpų išgirdo, kad Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynės yra svarbi mūsų šalies sporto sistemos dalis: „Ypač jos svarbios todėl, kad įtraukia savivaldybes, kuriose rengiami sportininkai. KKSD remia šias labai svarbias varžybas ir tikisi, kad jos tęsis ir toliau.“Pasak Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio, šalies jaunių sporto žaidynėse atskleista ne tik daug sporto žvaigždučių, renginys tapo ir viena pagrindinių jaunimo užimtumo programų. Atskirų grupių nugalėtojais tapo Kauno, Šiaulių, Alytaus, Palangos, Utenos, Joniškio savivaldybių sportininkai. Taurėmis apdovanoti ir atskirų sporto šakų nugalėtojai ir prizininkai. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė savivaldybių atstovus pavadino ne tik

olimpiečių, bet ir sveikos visuomenės kalviais. Būtent sporto įstaigų žmonės skatina vaikus sportuoti, jaunimas žengia pirmuosius žingsnius ir gauna motyvacijos vėliau siekti dar didesnių pergalių. Pasak LTOK vadovės, nebūtinai visi Lietuvos jaunių sporto žaidynių dalyviai taps olimpiečiais, čempionais, bet jie žinos, kad sportas – tai ne vien jėga, sveikata, bet ir daug kitų savybių, kurios tikrai pravers gyvenime. Žaidynių šeimininkus šiauliečius Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas apdovanojo už itin aktyvų dalyvavimą renginyje „#BeActive“. Pagrindinis krūvis žaidynėse teko LSFS, todėl mūsų pašnekovė – LSFS generalinė sekretorė Agnė Vanagienė.

Kaip vertinate šiemetines 22-ąsias Lietuvos jaunių sporto žaidynes?Žaidynės buvo išties sėkmingos. Daug ir kruopščiai padirbėjome, kurdami naują įskaitinių taškų skaičiavimo sistemą. Ji labai pasiteisino, nesulaukėme nė vienos savivaldybės nusiskundimų. Remiantis naująja sistema, kiekvienos sporto šakos laimėtojai, atsižvelgiant į dalyvavusias savivaldybes, pelnė vienodą taškų skaičių.Kiekviena savivaldybė galėjo analizuoti sportininkų pasiektus rezultatus objektyviai ir vertinti sporto šakos perspektyvas. Visų 18 sporto šakų žaidynės vyko iškilmingai, dažnai jų atidaryme dalyvavo ir savivaldybių administracijų, sporto skyrių vadovai, o Šiauliuose, kurie šiemet buvo žaidynių sostinė,

KELIO Į AUKŠTUMAS PRADŽIA

surengta ir iškilminga vakaronė sportininkams bei miestiečiams. Kasmet stengiamės organizuoti kuo geresnę šventę pagrindiniams veikėjams – jauniesiems sportininkams.

Kuo šios žaidynės išsiskyrė iš ankstesnių?Antrus metus žaidynių dalyviams rengiame dideles ir gražias vakarones. Šiemet ji vyko Šiaulių arenoje. Galvodami apie renginį, niekada nepamirštame to, kas jaunimui įdomu ir aktualu, kad po varžybų sportininkai galėtų pasidžiaugti kultūrine programa, pabendrauti tarpusavyje. Šis kompleksinis renginys – lyg mažoji nacionalinė olimpiada.Šiemet pirmą kartą įsteigėme praktiškų prizų visiems geriausiems sporto šakų treneriams, jiems padovanojome sportinius krepšius, o žaidynių rekordininkams – sportines kuprines.

Kas labiausiai nudžiugino ir nuvylė?Kiekvienos varžybos, kuriose tenka dalyvauti, kiekvienas jų metu sutiktas sportininkas, treneris, komandos vadovas įprasmina mūsų darbą. Neleidžia nuleisti rankų ir priverčia kasdien iš naujo galvoti apie tai, ką dar įdomaus ir gražaus galime pasiūlyti sportininkui, treneriui, sporto mokyklai, federacijai ir galiausiai savivaldybei. Labai apmaudu, kad šiemet žaidynėse nedalyvavo Neringos ir Kaišiadorių savivaldybės. Neringos savivaldybė pagal galimybes visuomet stengiasi dalyvauti bent jau buriavimo varžybose, o Kaišiadorių savivaldybė mums atsiuntė

IŠ PIRMŲ LŪPŲIArvydas Sapka, Kauno irklavimo mokyklos direktorius: „Mūsų mokykla gyvuoja 14 metų ir per Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynes pirmaujančių pozicijų nuolat neužleidžia mūsų irkluotojai. Šiemet laimėjome abi taures, buvome pirmi ir irklavimo, ir baidarių bei kanojų irklavimo varžybose. Ugdome nemažai talentingų sportininkų, vienas jų – pasaulio jaunių irklavimo vienviečių vicečempionas ir Europos jaunių čempionato bronzos laimėtojas Arnoldas Kelmelis. Prie mokyklos irkluotojų pergalių žaidynėse daug prisidėjo irklavimo treneriai Nijolė Savickytė, Vytautas Valiauskas, Vytautas Butkus, taip pat Kęstutis Janušauskas, Algis Liaudanskas, Alfredas Kaminskas, ugdantys baidarių ir kanojų irkluotojus. Žaidynėse pasiektos pergalės – paskutinės mokyklos irkluotojų istorijoje, nes kitais metais, reorganizuojant Kauno sportą, Irklavimo mokykla bus prijungta prie „Bangpūčio“. Metų pabaigoje rinksime ir apdovanosime geriausių mokyklos irkluotojų dešimtuką.“

Alvydas Surgautas, Utenos daugiafunkcio sporto centro vadovas: „Tapome nugalėtojais ketvirtoje grupėje, tačiau nė vienos sporto šakos varžybose netapome nei nugalėtojais, nei prizininkais komandinėje įskaitoje. Rungtyniavome visose 11 sporto šakų įskaitinėse varžybose, o aukščiausią – penktąją vietą – užėmė mūsų penkiakovininkai, kuriems atstovavo plaukikai. Mums nelabai paranki buvo taškų skaičiavimo sistema. Nuošalyje liko sporto mokymo įstaigos, rengiančios jaunuosius sportininkus. Apdovanoti tik atskirų sporto šakų laimėtojai. Mes miestų sportininkams negalėjome sudaryti rimtesnės konkurencijos. Lietuvos jaunių sporto žaidynės parodė, kad atskirų sporto šakų sportininkams ir jų treneriams reikia pasitempti. Tarp jų – ir gražias tradicijas puoselėjantiems dviratininkams.“

Alfonsas Lenkis, Skuodo kūno kultūros ir sporto centro vadovas: „Penktojoje grupėje buvome treti, pralaimėjome Joniškio ir Kupiškio sportininkams. Gaila, tačiau atskirų sporto šakų komandinėje įskaitoje netapome prizininkais, nors kai kuriose jų buvome arti tikslo. Dalyvavome penkių sporto šakų varžybose iš įskaitinių šešių. Pasiektais rezultatais esame patenkinti: neblogai pasirodė mūsų dziudo imtynininkai, dviratininkai, baidarininkai ir kanojininkai. Lietuvos jaunių sporto žaidynės labai reikalingos, tai gera jaunųjų sportininkų meistriškumo mokykla. Žaidynės – pagrindinės mūsų varžybos. Savo grupėje (nuo 2 iki 3 tūkst. mokinių) buvome pats mažiausias rajonas žaidynėse. Didelė tikimybė, kad kitose žaidynėse rungtyniausime šeštoje grupėje.“

Romualdas Kazlauskas, Palangos sporto centro direktorius: „Praėjusiose žaidynėse, kuriose dalyvavo jaunučiai, buvome ketvirti, o šiemet jaunių žaidynėse – pirmi. Prie pergalių esame pripratę, nes šioje amžiaus grupėje visada pasirodome gerai. Dalyvavome šešių sporto šakų – lengvosios atletikos, krepšinio, bokso, tinklinio, futbolo ir teniso – varžybose. Tiek sporto šakų kultivuojame Palangoje. Visi mūsų žaidynėse dalyvavę sportininkai padarė viską, ką galėjo. Tačiau geriausiai rungtyniavo lengvaatlečiai, krepšininkai, tenisininkai ir futbolininkai. Su dešimčia žmonių nelabai galėjome pretenduoti laimėti atskirų sporto šakų varžybų komandinėje įskaitoje. Tačiau susumavus visų sporto šakų rezultatus mums pakako surinktų taškų, kad būtume pirmi.“

Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė: „Kiekvienas jaunių žaidynių dalyvis yra talentas“


ofi cialų raštą, kuriame nurodė, kad šiam rajonui, vieninteliam Lietuvoje, žaidynių reglamentas nepalankus dėl meistriškumo.

Jaunių žaidynių dalyviai yra Lietuvos sporto ateitis. Kaip vertinate sportininkų meistriškumą? Kurias sporto šakas norėtumėte išskirti?Kai kurie laimėjimai išties įspūdingi, įkvepiantys, suteikiantys pagrįsto tikėjimo mūsų šalies sporto ateitimi. Šiemet pagerinti 25 jaunių žaidynių rekordai ir net 5 šalies jaunių rekordai. Vertiname tik skaitlinių sporto šakų rekordus – lengvosios, sunkiosios atletikos, plaukimo, šaudymo. Tikiu, kad auga ir kitų žaidynių programoje buvusių sporto šakų Lietuvos ateities sporto žvaigždės, juk ne viena jų savo sportinį kelią būtent ir pradeda šiose žaidynėse. Ne veltui žaidynių logotipas – stilizuota piramidė su olimpiniais žiedais viršūnėje.

Kurie talentai jums padarė didžiausią įspūdį?Mums, žaidynių organizatoriams, kiekvienas sportininkas, dalyvaujantis žaidynėse, yra talentas. Jaunimas, kupinas ryžto, ištvermės, energijos ir kantrybės, siekia tikslo ir tai yra be galo svarbu.

Ko pasimokėte iš šio renginio? Kiekvienam renginiui pasibaigus, analizuojame atliktą darbą ir jį vertiname, matome, kur turime tobulėti. Tų sričių išties yra. Norėtųsi, kad ir patys treneriai, federacijos, sporto mokyklos teiktų mums pasiūlymus, taip kartu tobulintume bendrą didžiulį renginį.

Ar brangios Lietuvos jaunių sporto žaidynės ir ar sunku jas surengti?Bendra šių metų Lietuvos jaunių sporto žaidynių sąmata siekia beveik 200 tūkst. eurų. Dauguma lėšų skiriama sportininkų maitinimui, apgyvendinimui, bazių nuomai, sportiniam inventoriui, teisėjų darbui apmokėti ir pan. Lietuvos sporto federacijų sąjunga turi išties nemažai patirties organizuojant žaidynes. Vien šiemet buvome atsakingi už tris kompleksinius renginius: Lietuvos jaunių sporto žaidynes, kurių fi naliniame etape dalyvavo 7 tūkst. sportininkų, Lietuvos sporto vilčių žaidynes, kurios dar vyksta ir kuriose rungėsi beveik 29 tūkst. atletų, bei Baltijos jūros šalių jaunių sporto žaidynes, į kurias atvyko beveik 200 žmonių delegacija. Vienareikšmiškai pasakyti, kad žaidynes surengti sunku, negalėčiau, tačiau darbo iš tikrųjų daug.

Baigėsi vasaros žaidynės, įteikti apdovanojimai, o kitąmet į kovą stos jaunučiai. Ko tikitės iš pačių jauniausių dalyvių?Tebesitęsiant 2015-ųjų Lietuvos sporto vilčių žaidynėms, kuriose dar vyks dailiojo čiuožimo, biatlono ir slidinėjimo varžybos, jau pradedame rengtis 2016 metams. Visuomet susiduriame su itin sunkia situacija, kai galutinį sprendimą, ar žaidynės bus rengiamos, sužinome tik paskelbus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymą. Tačiau bet kokiu atveju iš jauniausių sportininkų visada tikimės maksimalaus atsidavimo ir ryžto. Juk tai jų kelio pradžia, siekiant pakliūti į nacionalinę, o vėliau ir olimpinę rinktinę.

Olimpiniu keliu Lietuvos sportinės gimnastikos atstovai žingsniuoja vis tvirčiau, o gimnastės liko Rio de Žaneiro šalikelėje. 11p.p.

NUGALĖTOJŲ PAKYLANSavivaldybių kompleksinė įskaita I grupė – Kaunas (1), Vilnius (2)II grupė – Šiauliai (1), Klaipėda (2), Panevėžys (3)III grupė – Alytus (1), Marijampolė (2), Kauno r. (3) IV grupė – Utena (1), Biržai (2), Kelmė (3)V grupė – Joniškis (1), Kupiškis (2), Skuodas (3)VI – Palanga (1), Pagėgiai (2), Visaginas (3)

LSFS atstovės R. Baltrušaitė

ir A. Vanagienė sveikina Kauno

irklavimo mokyklos atstovus.

Žaidynių vėliavą Šiaulių miesto meras A. Visockas perdavė Kauno

vicemerui V. Popovui.



2012 m. Rokas Guščinas tapo pirmuoju Lietuvos sportinės gimnastikos atstovu, dalyvavusiu olimpinėse žaidynėse. Nuo Londono žaidynių prabėgo treji metai. Šiuo metu į Rio de Žaneiro olimpinius vartus beldžiasi net trys pasaulio čempionate Glazge startavę ir olimpinius normatyvus įvykdę Lietuvos gimnastai – R. Guščinas, Robertas Tvorogalas ir Tomas Kuzminskas.

Pasak kauniečių R. Guščino ir T. Kuzminsko trenerio Vladislovo Bogomolovo, tokie rezultatai jam nebuvo staigmena. „Šiemet rezultatai kaip niekada geri. Trijų narių suaugusiųjų rinktinė gali atstovauti mūsų šaliai labai garbingai. Šiuo metu vyrų gimnastika yra stipriausia, kokia kada nors buvo“, – džiaugiasi treneris.

Surengs atrankąTačiau į Braziliją lagaminą krausis tik vienas iš trijų – Lietuva žaidynėse turi vieną vietą. Nors geriausiai iš trijulės pasaulio čempionate pasirodė vilnietis R. Tvorogalas, tarp 276 gimnastų užėmęs 58 vietą, realiausiu kandidatu į Rio laikomas per žingsnį nuo jo atsilikęs ir olimpinės patirties jau turintis R. Guščinas (59 vieta). Jauniausias šios trijulės narys T. Kuzmickas Glazge užėmė 69 vietą. Ant atskirų prietaisų geriausiai pasirodė R. Guščinas, jis, atlikęs pratimą ant arklio, užėmė 16 vietą.„Dar surengsime atranką per kokias nors varžybas užsienyje ir, jeigu kurio nors iš likusių dviejų rezultatas bus daug geresnis nei Roko, ko gero, pasirinksime jį. Be to, atsižvelgsime ir į viso sezono rezultatus“, – kam bus įteiktas vienintelis olimpinis bilietas, svarstė V. Bogomolovas. R. Guščinui lapkričio viduryje atlikta riešo sąnario operacija. Maždaug po dviejų mėnesių jis turėtų vėl grįžti į sportinį ritmą. „Laiko turėtų užtekti. Rokas patyręs, jo programa suplanuota ir aiški. Tiesiog reikės atgauti jėgas ir pasitobulinti. Manau, turėtų viską spėti“, – treneris neabejoja, kad operacija neturėtų vyrų rinktinės lyderio išmušti iš vėžių.Atlikęs pratimą ant arklio, Londono olimpinėse žaidynėse R. Guščinas užėmė 17 vietą. Ko galima iš Lietuvos atstovo tikėtis Rio de Žaneire? V. Bogomolovo teigimu, rezultatų amplitudė gali būti gana didelė: „Priklauso nuo to, kas važiuos. Be to, gimnastikos srityje daug nominacijų – daugiakovė ir atskiros šešios rungtys. Atskirose

rungtyse galime tikėtis puikaus rezultato – mums turėtų pasisekti gerai, o priešininkams prasčiau. Toks sportas – žingsnis į kairę, į dešinę ir viskas gali sugriūti. Jeigu kalbėtume apie pasaulio čempionatą (ikiolimpinis pasaulio čempionatas visada būna stipriausias), mes pagal rezultatus esame pirmoje iš trijų grupių. Manau, visai neblogai, mūsų sportininkų lygis vis kyla. Tikiuosi, kils toliau.“

Sportininkė perdegėDėl olimpinės teisės pasaulio čempionate kovojo ir viena Lietuvos gimnastė. Tačiau olimpinė Vaidos Žitinevičiūtės svajonė sudužo. Kad liks tik 184 tarp 260 dalyvių, nesapnavo nei ji, nei jos treneris. „Sukaustyti judesiai, išgąstis, nerimas, nors prieš pat varžybas to nejautė nė trupučio. Perdegė, gal buvo per daug užtikrinta, kad tikrai pasiseks, o įvyko štai taip. Visi patyrėme šoką“, – kodėl tai buvo prasčiausias pasirodymas per visą gimnastės karjerą ir kodėl tai nutiko per svarbiausias jos karjeros varžybas, ieškojo atsakymų kaunietės treneris Rytis Simonavičius.Po nesėkmingo starto pasaulio čempionate šiuo metu geriausiai Lietuvos gimnastei teks išsilaižyti ne tik širdyje atsivėrusią žaizdą, bet ir vėl pradėjusią skaudėti čiurną. Prieš trejus metus atletei buvo atlikta čiurnos operacija, po jos, pasak trenerio, ji ilgai jautė psichologinę baimę. Šiandien

V. Žitinevičiūtė vėl tvarsto koją, o treniruotėse atlieka pratimus tik ant rankų.Į pasaulio čempionatą treneris ir jo auklėtinė vyko paskaičiavę, kad, norint patekti į žaidynes, reikia surinkti apie 48 balus – Lietuvos gimnastei Laurai Švilpaitei vietą Londono žaidynėse garantavo 47 balai. Po pasirodymo I Europos žaidynėse, ruošdamasi pasaulio čempionatui, V. Žitinevičiūtė pakeitė programą į sudėtingesnę, nes, pasak trenerio, per tą laiką ji priaugo iki kito lygio. „Išradingesnį šuolį darė, sudėtingesnį kilimą. Buvo gerai pasiruošusi, užgijusios traumos, įdėta daug darbo. Ir toks startas.... Pats nesėkmingiausias per visą jos karjerą“, – apgailestavo treneris.Tačiau išankstinė matematika nebuvo tiksli. Jei Lietuvos gimnastei būtų pasisekę, ji būtų galėjusi džiaugtis tik savo pasirodymu, bet ne olimpiniu kelialapiu. „Neturėjome nei realių, nei fantastinių galimybių patekti. Taip yra paaugęs moterų gimnastikos lygis“, – pripažįsta treneris. Paskutinės atletės, iškovojusios teisę startuoti Rio de Žaneire, surinko po 50 balų. „Šalys, turinčios daug gimnasčių – Rusija, Amerika, jas išpardavė, dėl to pasaulinis lygis pakilo“, – gimnastikos turguje dalyvaujančios šalys lengviausiu būdu bando pasiekti rezultatų.

Pasikeitė genofondasKas nutiko, kad Lietuvos gimnastės, pradėjusios

SITUACIJA NrNr. . 1010 ( (9999999)9)

Olimpinius normatyvus įvykdė visi trys pasaulio čempionate Glazge startavę Lietuvos gimnastai.

olimpinę tradiciją (gerokai anksčiau nei vyrai merginos jau dalyvavo žaidynėse Sidnėjuje, Pekine, Londone), šįkart liko stebėtojomis? Treneris pirštu beda į valstybės skiriamą dėmesį šiai sporto šakai: „Spektras problemų. Pirma, nebedirba daug gerų trenerių. Antra, prieš maždaug dešimt metų buvo smarkiai sumenkęs požiūris į gimnastiką, o dabar mes neatsiginame vaikų. Kur juos dėti? Neturime salių. Turime dvi bazes. Kaune atsinaujinome, o Vilniuje sunku net varžybas rengti, nes salė nerenovuota ne vieną penkmetį. Gimnastika – visų sporto šakų pagrindas.“ Kauno centro sporto mokykloje į atranką šiemet atėjo apie 300 vaikų, tačiau mokykla į sportinės gimnastikos grupę priėmė viso labo 30.„Gimnastikos srityje – vienetiniai žmonės. Jeigu jie išeina, juos reikia pakeisti. Kuo? Ne visada tokia galimybė yra, mokykloje nedaug trenerių. Čia juk ne krepšinis, kur daug salių, daug žmonių“, – kolegai antrina V. Bogomolovas.Pasak R. Simonavičiaus, pasikeitęs ir mūsų berniukų bei mergaičių genofondas, tad atrinkti mažą smulkų vaiką sunku. „Apskritai vaikų fi zinio išsivystymo lygis kritęs – atveda šešerių metų vaikus į atranką, pusė jų netinka todėl, kad sutrikusio regėjimo, iškrypusiu stuburu, asimetriškais klubų sąnariais“, – skaudulius beria treneris.

„„Prieš maždaug dešimt metų buvo smarkiai sumenkęs požiūris į gimnastiką, o dabar mes neatsiginame vaikų. Kur juos dėti? Neturime salių. Turime dvi bazes. Kaune atsinaujinome, o Vilniuje sunku net varžybas rengti, nes salė nerenovuota ne vieną penkmetį. Gimnastika – visų sporto šakų pagrindas.“ RYTIS SIMONAVIČIUS

Europos žaidynėse aštuntąją vietą iškovojęs

R. Guščinas laikomas realiausiu kandidatu į Rio.

Vytauto Dranginio nuotr.

Į GIMNASTIKOS ARENĄ ŽENGIA VYRAIOlimpiniu keliu Lietuvos gimnastikos atstovai žingsniuoja vis tvirčiau, o gimnastės liko Rio de Žaneiro šalikelėje


NAUJA ŽIEMA – NAUJI REBUSAI

TEMA Į olimpinę rinktinę pateko tik biatlonininkas TOMAS KAUKĖNAS ir greitojo čiuožimo atstovė trumpuoju taku AGNĖ SEREIKAITĖ.


2016-aisiais vyks įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai. Šių varžybų nebus tik slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo atstovams – planetos pirmenybės rengiamos kas porą metų, o šių sporto šakų Europos čempionatai iš viso nevyksta.

Kitąmet didelis išbandymas laukia mūsų jaunųjų žiemos sporto šakų atstovų – II jaunimo žiemos olimpinės žaidynės Lilehameryje. Remiantis sportininkų rengimo ir dalyvavimo 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange programa, pagal nustatytus atrankos kriterijus sudaryti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų sąrašai. Į Lietuvos olimpinę rinktinę pateko tik biatlonininkas Tomas Kaukėnas ir greitojo čiuožimo atstovė trumpuoju taku Agnė Sereikaitė, o septyni sportininkai –į olimpinės pamainos sąrašus. Tai biatlonininkai Gabrielė Leščinskaitė, Marija Kaznačenko, Karolis Dombrovskis, dailiojo čiuožimo atstovės Inga Janulevičiūtė, Aleksandra Golovkina ir Deimantė Kizalaitė, kalnų slidininkas Rokas Zaveckas. Jiems skirtas valstybinis fi nansavimas. Lietuvos olimpiniame sporto centre tarifi kuoti trys treneriai: biatlono – Aurimas Bučelis ir

Meelis Aasmae, dailiojo čiuožimo – vilnietis Dmitrijus Kozlovas. Kitos žiemos sporto šakos neturi trenerių etatų LOSC.Laikraščio „Sportas“ pašnekovai – žmonės, kurie Lietuvoje atsakingi už žiemos sporto šakas.

Pagrindiniai startai – prieš akisVilius Repšys, LOSC metodininkas, atsakingas už dailųjį čiuožimą, greitąjį čiuožimą trumpuoju taku ir kalnų slidinėjimą:

Dailusis čiuožimas. „Olimpinės pamainos dailiojo čiuožimo atstovėms nuo liepos mėnesio iki Naujųjų metų skirta po 2 200 eurų. Birželio 15 d. – liepos 11 d. A. Golovkina dalyvavo treniruočių stovykloje Novogorske (Rusija), rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 2 d. D. Kizalaitė treniravosi Sankt Peterburge, o rugsėjo 29 d. – spalio 4 d. dalyvavo „Grand Prix“ varžybose Ispanijoje. Mūsų čiuožėjai kasmet dalyvauja Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) rengiamuose pasaulio ir Europos čempionatuose bei pasaulio jaunimo čempionatuose. 2016-aisiais jie vyks vasario–kovo mėnesiais ir tai bus svarbiausi metų startai.“

Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. „Nuo 2011 m. LOSC sąrašuose yra viena sportininkė – A. Sereikaitė. Po 2014 m. Sočio olimpinių žaidynių ji treniruojasi su Vokietijos olimpine komanda. Vokiečiai mūsų čiuožėjai leidžia

„Po tarptautinių varžybų Olandijoje, kurios vyko spalio 9–10 d., A. Sereikaitei Vokietijoje atlikti tyrimai. Gydytojai konstatavo, kad ji yra persitreniravusi. Lietuvei rekomenduota mažinti treniruočių krūvius. VILIUS REPŠYS

naudotis ledu, masažuotojų paslaugomis, kartu su jais atliekami medicinos tyrimai. Pagal sutartį Lietuvos greitojo čiuožimo federacija moka 380 eurų per mėnesį už A. Sereikaitės gyvenimą bute, skiria maitinimą per treniruočių stovyklas ir varžybas. Mūsų čiuožėja Vokietijoje treniruosis iki sezono pabaigos, tačiau sutartis, manau, bus pratęsta iki 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių.Po tarptautinių varžybų Olandijoje, kurios vyko spalio 9–10 d., A. Sereikaitei Vokietijoje atlikti tyrimai. Gydytojai konstatavo, kad ji yra persitreniravusi. Lietuvei rekomenduota mažinti treniruočių krūvius. Lapkričio pradžioje čiuožėja grįžo į Lietuvą ir dalyvavo dviejų savaičių atsigavimo treniruočių stovykloje Druskininkuose.Grįžusi į Vilnių, ji stiprėjo „Impuls“ klube, bėgiojo krosus. Mūsų gydytojai atliko medicininius tyrimus ir gruodžio 16 d. Agnė išvyko į Vokietiją. Kitąmet sausio mėnesį Maskvoje jau vyks Europos čempionatas. Mūsų čiuožėja šiemet praleido pirmuosius Pasaulio taurės varžybų etapus.“

Kalnų slidinėjimas. „Olimpinės pamainos sąrašuose yra vienas kalnų slidininkas – R. Zaveckas. Šiemet negalėjome įdarbinti šios sporto šakos trenerio – Roko tėvo Giedriaus Zavecko, nes sportininko užimamos vietos neatitinka nustatytų kriterijų. Tačiau nėra padėties be išeities. Yra

treneris savanoris. LOSC su juo gali sudaryti sutartį ir, sportininkui dalyvaujant varžybose, jo treneriui galima sumokėti bent už gyvenimą viešbutyje. Iš žiemos sporto šakų trenerių tokia sutartis sudaryta ir su dailiojo čiuožimo trenere Lilija Vanagiene. R. Zaveckas ir kiti rinktinių nariai visą vasarą treniravosi Druskininkuose. „Snow“ arenos sąlygos puikios. Ten treniruotis atvažiuoja net Italijos kalnų slidininkai olimpiečiai, slovakai, rusai. Tokių puikių sąlygų mums daug kas pavydi. Rokas nuolat dalyvauja treniruočių stovyklose ir tarptautinėse varžybose.

Rengiasi visa komandaKęstutis Bartkus, LOSC sporto vedėjo pavaduotojas, atsakingas ir už biatloną:„Biatlonininkams rugsėjo mėnesį surengta treniruočių stovykla Ramzau (Austrija), o spalio mėnesį – Estešunde (Švedija). Ten treniravosi ne tik mūsų sąrašuose esantys biatlonininkai, bet ir 32 įvairių amžiaus grupių sportininkai. Per treniruočių stovyklas su atletais dirba LOSC kineziterapeutas Saulius Palūnis. Biatlonininkai sezonui rengiasi pagal komandinį modelį, nes pagal tai gaunamos Tarptautinės biatlono federacijos lėšos. Visą pasirengimo modelį formuoja Lietuvos biatlono federacija, o LOSC jai padeda rengti didelio meistriškumo sportininkus.Kadangi Lietuvoje nėra sniego,

Nors Lietuvos dar neapgaubė šalčio ir sniego

gniaužtai, stipriausi žiemos sporto šakų atstovai jau

pradėjo sezoną

Geriausiam Lietuvos biatlonininkui T. Kaukėnui sezonas prasidėjo permainingai.

Alfredo Pliadžio nuotr.


o Ignalinoje nebaigta slidinėjimo centro statyba, mūsų sportininkai treniruojasi užsienyje. Nuolat vyksta Pasaulio taurės ir Tarptautinės biatlono sąjungos taurės varžybų etapai. Kitąmet pagrindiniai biatlonininkų startai – pasaulio ir Europos čempionatai. Lietuvos biatlono federacija suformavo biatlono komandą: yra trenerių štabas, slidžių tepėjas, didelis dėmesys skiriamas šaudymui, pakviestas Baltarusijos specialistas Aleksandras Akulevičius. Visi laukiame, kada Nemenčinėje bus baigta rengti šaudykla, gal ją įsirengs ir anykštėnai.

LOSC sportininkų sąrašuose buvo ir Marija Kaznačenko, bet antroje liepos pusėje, kai jau buvo suformuoti sąrašai, ji vėl grįžo į slidinėjimą, dalyvavo FIS varžybose.“

Jaunimui – rimtas išbandymasĮ klausimus atsako Kalgario olimpinė slidinėjimo čempionė, vyriausioji referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė.

Lietuvoje viena seniausių žaidimų sporto šakų yra ledo ritulys, tvirtas pozicijas jau turi greitasis čiuožimas trumpuoju taku, po truputį populiarėja akmenslydis, snieglenčių sportas. Ko olimpiniame

kontekste būtų galima tikėtis iš šių sporto šakų atstovų?Visada svarbiausia pradžia. Štai kitąmet per II jaunimo olimpines žaidynes Lilehameryje Dino Mukovozas dalyvaus „Iššūkio“ įgūdžių turnyre. O šalies ledo ritulio rinktinė 2016-aisiais vasarį Budapešte, Vengrijoje, dalyvaus 2018 m. olimpinių žaidynių antrojo atrankos etapo keturių komandų turnyre. Greitojo čiuožimo trumpuoju taku Lietuvoje pradininkai – dabartinis asociacijos prezidentas Antanas Vilčinskas ir asociacijos generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė – plėtoja šią sporto

šaką ir toliau. Kaip ir Lietuvos ledo ritulio federacija, jie sutarė su Elektrėnų savivaldybe ir čiuožėjams sudarytos galimybės treniruotis, mokytis ir gyventi Elektrėnuose. Sporto šakos lyderės A. Sereikaitės pėdomis bando žengti Salvijus Ramanauskas, jau iškovojantis vis svaresnes pergales. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija treniruoti mūsų čiuožėjus pakvietė specialistą iš Bulgarijos Kirilą Pandovą, tą sutartį pratęsė ir kitiems metams. Lietuvoje vis populiaresnis akmenslydis, jo entuziastai dalyvauja pasaulio, Europos čempionatuose, dideliuose tarptautiniuose turnyruose.

Kauno „Baltų ainių“ sporto mokykloje suburta akmenslydžio vaikinų grupė, sausio mėnesį ji dalyvaus aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose. Neseniai išgirdome, kad Kaune norima panaikinti šią sporto šaką. Viliamės, kad to neįvyks.Didėja konkurencija ir geografi ja dailiojo čiuožimo srityje. Šiemet „Lietuvos sporto vilčių“ žaidynėse ant nugalėtojų pakylos matėme Šiaulių čiuožėją, dalyvavo Klaipėdos, Elektrėnų, Vilniaus jaunieji sportininkai. Vilčių teikia Sankt Peterburge besitreniruojantys porinio čiuožimo ant ledo sportininkai

Goda Butkutė ir Nikita Jermolajevas, tarptautiniuose turnyruose skinantys medalius, kasmet tobulėja pavienininkė A. Golovkina, 2015 m. Europos čempionate patekusi į fi nalą ir iškovojusi 19 vietą. Negaliu nepaminėti ledo šokių poros Taylor Tran ir Sauliaus Ambrulevičiaus, pavienininkės Ingos Januleviciūtės. Visi minėti sportininkai jau surinkę kvalifi kacinius taškus, leidžiančius startuoti Europos čempionate. Pasaulio čempionate matysime G. Butkutę, N. Jermolajevą ir A. Golovkiną.

Kokia slidinėjimo situacija? Pažiūrėkime pro langą ir bus aiškiau. Per pastaruosius metus

Pasaulio čempionato prizininkės vedamos „Fitness Bike“ treniruotės – tobulas važiavimo dviračiu pakaitalas šaltuoju metų laiku. 14p.p.

įvyko daug pasikeitimų Lietuvos nacionalinėje slidinėjimo asociacijoje: keitėsi prezidentai, generaliniai sekretoriai. Po Sočio olimpinių žaidynių į biatloną perėjo Vytautas Strolia, iš sporto pasitraukė Ingrida Ardišauskaitė. Sporto mokyklose Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Ignalinoje, Visagine dirba nedaug slidinėjimo trenerių. Ankstesniais metais daug gerų jaunųjų slidininkų išugdydavo Visaginas, bet per pastaruosius metus skaičius gerokai sumažėjęs. Kita vertus, slidinėjimas – beprotiškai sunki, monotoniška sporto šaka, treneriams itin sunku pritraukti į ją vaikų.Pasaulio taurės varžybų etape Šveicarijoje gruodžio 12–13 d. Modestas Vaičiulis sprinte aplenkė beveik pusę varžovų ir užėmė 52 vietą. O gruodžio 19 d. Italijoje jis fi nišavo 53-ias. Kiti stipriausi mūsų slidininkai, tokie kaip Tautvydas Strolia, Lukas Jakeliūnas, Stepanas Terentjevas, irgi dalyvauja tarptautinėse varžybose ir kasmet gerina asmeninius rezultatus. Tad tikrai ne viskas prarasta. Tikiu, kad 2016–2017 m. sezoną slidininkus matysime olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose.

Į biatloną sugrįžo 31 metų Diana Rasimovičiūtė. Ar su ja dar siejamos kokios nors viltys?Diana po 2014–2015 m. sezono viešai paskelbė apie karjeros pabaigą, tad olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose jos nėra, ji treniruojasi su Latvijos biatlonininkais. Nors Dianai jau 31-eri, kaip biatlonininkei tai nėra labai daug. Manau, kad ji sugebės šį sezoną parodyti rezultatus, suteikiančius galimybę patekti į olimpinės rinktinės kandidatų sąrašus ir tinkamai pasirengti Pjongčango olimpinėms žaidynėms. Žinome, kad Diana rengėsi šiam sezonui su Latvijos biatlono rinktine ir treneriais Ilmarsu Briciu bei Vitalijumi Urbanovičiumi, D. Rasimovičiūtei labai daug padėjusiu rengiantis Vankuverio olimpinėms žaidynėms. Ten Diana pasiekė gana aukštų rezultatų. Kalbant apie mūsų biatlonininkus, jų ambicijos didelės. Lietuvos biatlono federacijos vadovų planuose – patekti į olimpines žaidynes Pjongčange su vyrų

ir moterų estafetėmis. Pirmieji startai permainingi. Tačiau svarbiausia – gerai pasirodyti per pasaulio ir Europos čempionatus.

Kitąmet vasario 12–22 d. Lilehameryje vyks II jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Kiek jose dalyvaus Lietuvos sportininkų?Kiek sportininkų vyks į Lilehamerį, kol kas sunku pasakyti, galutinai mūsų komanda paaiškės sausio 11 dieną. Jaunimo olimpinės žaidynės – tai ne Europos festivaliai, kur duodamos kvotos, į žaidynes sportininkams reikia išsikovoti teisę. Atranka vyko visus šiuos metus, kiekvienos sporto šakos tarptautinės federacijos nustatė skirtingus patekimo į jaunimo olimpines žaidynes kriterijus. Dar pavasarį paaiškėjo, kad dėl sėkmingo Gabrielės Leščinskaitės pasirodymo jaunimo čempionatuose į Lilehamerį vyks trys Lietuvos jaunieji biatlonininkai (vienas vaikinas ir dvi merginos). Pačių sportininkų pavardės dar neaiškios, nes į tas vietas pretenduoja keli kandidatai. Tai labai gerai, nes didelė konkurencija juos skatina pasitempti. Ledo ritulio „Iššūkio“ turnyre dalyvaus D. Mukovozas, žaidžiantis viename iš Rusijos klubų ir į olimpines jaunimo žaidynes patekęs po sėkmingo pasirodymo atrankos varžybose.Dailiojo čiuožimo varžybose rungtyniaus Lietuvos šokėjų pora Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala. Dabar jie treniruojasi Lietuvoje, o sausio 5 d. išvyks į baigiamąją treniruočių stovyklą Obersdorfe. Ten juos toliau tobulins profesionalus ledo šokių treneris Rostislavas Sinicynas. Pagaliau turime perspektyvią lietuvių ledo šokių porą. Gruodžio 9-ąją sužinojome, kad olimpinėse jaunimo žaidynėse startuos mūsų snieglentininkas Aras Arlauskas. Kalnų slidininkų ir slidininkų pavardes bei skaičių sužinosime sausio 11 dieną.Kiek galėjo, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas padėjo federacijoms rengti sportininkus olimpinėms jaunimo žaidynėms.

„SPORTO VISIEMS“ RENGINIAI IŠJUDINO LIETUVĄVilniuje surengta Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ metinė konferencija. Asociacija vienija respublikines visuomenines kūno kultūros, sporto ir turizmo organizacijas, plėtojančias sveikatą stiprinančią kūno kultūrą ir mėgėjų sportą, jungia daugiau nei 500 sporto klubų atstovus. 2015-aisiais asociacija surengė daug įvairių projektų. Sausį devyniuose Lietuvos miestuose vyko „Pasaulinė sniego diena“. 12 jos renginių dalyvavo 1 114 žmonių. Socialinis fi zinio aktyvumo projektas „Judekim.lt“ vyko daugiau nei mėnesį. Jo metu buvo parodyti 148 judėjimą skatinantys klipai, vyko interaktyvios sveikatingumo pamokos. To paties projekto konkurse „Mano klasės mankšta“ dalyvavo 74 mokyklos iš 39 miestų ir miestelių. Palangoje surengtas tradicinis „Sportas visiems“ festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Daugiau nei 50 sporto šakų varžybose dalyvavo 9 710 žmonių. Festivalio metu surengtas „Taikos bėgimas“, skirtas solidarizuotis su karo kamuojamais ukrainiečiais. Rugsėjį visoje Lietuvoje vyko Europos sporto savaitės „#BeActive“ renginiai. Juose dalyvavo per 20 tūkst. žmonių. Seime surengtas sportiškiausio Seimo nario konkursas ir kūno sudėties analizės testai. „Sportas visiems“ rengė ir Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes. 17 500 dalyvių iš 56 šalies savivaldybių rungėsi 12 sporto šakų varžybose. „Tikėkime tuo, ką darome, nes viską darome teisingai, taip, kad kiekvienas, dalyvaujantis mūsų renginiuose ir kitoje veikloje, pajustų judėjimo ir sporto teikiamą džiaugsmą“, – teigia „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.Renato Mizero nuotr.

A. Sereikaitei rekomenduota mažinti krūvius.


SPORTUOJAM ALEKSANDROS SOŠENKO vedamos pratybos tinka bet kokio fizinio pasirengimo žmonėms.


Dviratis treniruoklis tikriausiai išbandytas visų, apsilankančių sporto klube. Bet ar žinojote, kad yra dviračių, kuriuos galima ne tik minti, bet ir imituoti važiavimą tikru dviračiu?

Sparčiai pasaulyje populiarėjantys dinaminiai dviračiai treniruokliai didina savo gerbėjų gretas ir Lietuvoje. Kad neliktų be dviračio ir treniruotės, sporto klube „VS-Fitness“ susiruošusieji minti pedalus praėjusią žiemą skubėdavo užsiimti vieną iš 25 dviračių. Treniruotes čia veda 2009 m. pasaulio jaunių treko čempionato prizininkė, 2011 m. pasaulinės universiados plento dviračių čempionė 24 metų Aleksandra Sošenko.

Nuo mėgėjų iki profesionalųNaujos kartos dinaminių dviračių rėmas nestabilus,

Tai gali būti važiavimas sėdint, išlaikant tam tikrą tempą“, – pasakoja trenerė. Kad būtų smagiau važiuoti ir lengviau išlaikyti tempą, ji parenka tam tinkančią muziką.Savo treniruotėse A. Sošenko žmones visada priverčia skaičiuoti pulsą, kad įvertintų darbo intensyvumą, nes kiekviena treniruotė turi tam tikrą tikslą. „Po apšilimo pulsas turėtų būti 130–150 tvinksnių per minutę. Toks pulsas sveikas kiekvienam žmogui. Mes siekiame sveikatinti, todėl labai intensyvios treniruotės retos. Pulsas padeda žmogui išmokti jausti save“, – aiškina moteris.Kiekviena treniruotė baigiasi 10 min. tempimo pratimais. „Nulipę nuo dviračio ištempiame stuburą, kojų raumenis. Tempimo pratimai padeda atsigauti raumenims, gerina tonusą, naujokams mažina raumenų skausmus“, – tempimo pratimų svarbą pabrėžia A. Sošenko.

jie gali pasvirti tam tikrais kampais. „Mindami pedalus galime pasukti į dešinę, į kairę. Šie dviračiai visiškai atkartoja važiavimą tikru dviračiu“, – užtikrina A. Sošenko.Kadangi šių treniruoklių rėmas nestabilus, per treniruotes stiprinamas ne tik apatinės kūno dalies raumenynas, bet ir pilvo, nugaros, rankų raumenys, kitaip tariant, dirba visas kūnas. Dinaminiai dviračiai padeda lavinti ir koordinaciją. „Jie nevaržo mūsų judesių, todėl paveikiama daugiau raumenų grupių. Ir tai žmonėms labai patinka. Šiais dviračiais galima improvizuoti“, – tvirtina trenerė, girdinti nemažai teigiamų treniruoklius išbandžiusių klientų atsiliepimų.A. Sošenko teigimu, „Fitness Bike“ treniruotė ant dinaminių dviračių tinka bet kokio pajėgumo ir fi zinio pasirengimo žmonėms – nuo mėgėjų iki profesionalų: „Šios treniruotės labai tinka žmonėms, norintiems

„„Šios treniruotės labai tinka žmonėms, norintiems sulieknėti ir padailinti kūno linijas, padidinti ištvermę, didelio meistriškumo sportininkams. Tokios treniruotės stiprina ir širdies bei kraujagyslių sistemą, raumenyną.“

ŽIEMĄ DVIRAČIAI NEMIEGA

Pasaulio čempionato prizininkės vedamos „Fitness Bike“ treniruotės – tobulas važiavimo dviračiu pakaitalas šaltuoju metų laiku

A. Sošenko.

sulieknėti ir padailinti kūno linijas, padidinti ištvermę, didelio meistriškumo sportininkams. Tokios treniruotės stiprina ir širdies bei kraujagyslių sistemą, raumenyną.“

Įvairios treniruotės Baigusi sportinę karjerą, sporto klube „VS-Fitness“ įsidarbinusi A. Sošenko siūlo kelių tipų „Fitness Bike“ treniruotes. „Vedu šešias treniruotes per savaitę. Visas šias dienas jas lanko daug žmonių“, – sako Aleksandra. Įvairovė leidžia siekti skirtingų tikslų ir nepanirti į rutiną.„Fitness Bike“ treniruotė trunka 45–50 minučių. Kiekviena jų prasideda pratimais ant dviračio ir apšilimu: „Apie 3 min. darome viršutinės kūno dalies pratimus mindami dviratį. Pratempiame rankų, pečių juostos raumenis, išjudiname sąnarius. Apšilimui skiriame apie 5 minutes. Stengiamės įšilti taip, kad pradėtume kvėpuoti per burną.

Sau

liaus

Čirb

os n

uotr.

15LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (999)NrNr. . 1010 ( (9999999)9)

Atkaklumas, darbštumas ir noras laimėti tris jaunus Vilniaus teniso akademijos talentus stumia į priekį. 16p.p.

Savaitė – su desertuAerobinio pobūdžio treniruotės. Savaitė prasideda lengvesnėmis treniruotėmis. Pirmadieniais ir antradieniais visą treniruotę dirbama stengiantis išlaikyti 130–150 tvinksnių per minutę pulsą. Tokia treniruotė padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, lavinti bendrą ištvermę, adaptuotis prie krūvio ir atsigauti po jo. Toks pulso ritmas reikalingas ir žmonėms, norintiems numesti svorio, – ne mažesnis ir ne didesnis! „Žmonės kartais nesupranta, kodėl dėl sunkių, didelio intensyvumo treniruočių nekrinta svoris. Kai žmogaus pulsas yra 130–150 tvinksnių per minutę, jo organizme cheminiai procesai vyksta dėl deguonies. Po 20–30 min. darbo riebalai pradedami deginti dėl energijos. Esant didesniam nei 150 tvinksnių per minutę pulsui, riebalai gaminant energiją nedeginami, organizme vyksta visai kitokie cheminiai procesai“, – populiarų mitą sugriauna trenerė.

Kartotinės ir intervalinės treniruotės. Trečiadieniais ir ketvirtadieniais treniruotės vyksta derinant darbą ir poilsį. Kartotinėse treniruotėse darbas ir poilsis būna vienodos trukmės. Dažniausiai A. Sošenko renkasi 3 min. darbo ir 3 min. poilsio, nes žmonėms ilgas poilsis pabosta. „Stengiamės pakelti pulsą iki 160 tvinksnių per minutę. Po to prasideda poilsis, tuomet širdies tvinksniai nukrinta iki 120 kartų per minutę. Pasiekus tokį pulsą reiškia, kad žmogus atsigavo. Kuo greičiau jis atsigauna, tuo geriau funkcionuoja jo širdies ir kraujagyslių sistema“, – pasakoja trenerė. Tokios treniruotės tikslas – adaptuoti kūną ir širdį prie didelio intensyvumo, kad šeštadienį žmogus būtų pasirengęs sunkiai treniruotei.Intervalinės nuo kartotinių treniruočių skiriasi tuo, kad jų metu poilsio pertraukos vis trumpėja – 4 min. darbo ir 4 min. poilsio, 4 min. darbo ir 3 min. poilsio ir t. t.

Atsigavimo treniruotė. Penktadienis – darbo savaitės pabaiga. Tad ir treniruotę A. Sošenko parenka pagal šios dienos nuotaiką: „Žmonės susirenka po paskutinės darbo dienos, tad ir treniruotė

lengvesnė. Jie atgauna jėgas ir šeštadienį iš ryto su naujomis jėgomis ateina į sunkią varžybinio intensyvumo treniruotę.“

Varžybinė treniruotė. Šeštadienio treniruotė – savaitės desertas. Tai emociškai linksma, išsikrauti padedanti treniruotė. „Apima jausmas, kad netoli nuėjau nuo savo sporto šakos. Kartais minu dviratį ir įsivaizduoju, kaip fi nišuoju, kartais stengiuosi suteikti varžybų emocijų, atkartoti jų akimirkas. Varžybose būna visko – sprintas, kalnai ir pan. Ir treniruotėse šeštadieniais duodu visko, kad žmonės suprastų, jog dviračių sportas nemonotoniškas. Žmonės tai mėgsta, ypač vyrai, kurie tiesiog išsikrauna ir sako, kad tai pati geriausia treniruotė“, – naujais atradimais džiaugiasi buvusi dviratininkė.

Nauji trenerės potyriai„Fitness Bike“ trenerė – pasaulio jaunimo ir Lietuvos čempionatų prizininkė. Baigusi sportinę karjerą 2012 m., A. Sošenko persėdo ant dviračio sporto klube. „Kai mečiau sportą, visus metus nedalyvavau varžybose, neturėjau dviračio – tik tris kartus per savaitę myniau čia. Man to sočiai užteko, nes buvau labai pavargusi nuo dviračių sporto. Šis darbas man padėjo palaikyti sportinę formą, nes nesveika iš karto mesti sportą ir nieko neveikti“, – tęsia trenerė.Po metų A. Sošenko dviračio pasiilgo. Nusipirko kalnų dviratį. Vėliau ir vėl aplankė noras dalyvauti varžybose, tad ilgai nesvarstydama ir specialiai tam nesirengdama išbandė savo jėgas viename iš kalnų dviračių maratono etapų: „Dalyvavau Ignalinoje, ten sudėtinga trasa. Kalnų dviračių nekęsdavau – man sunki jų specifi ka, bet šįkart cypiau iš malonumo, kaip man gera važiuoti miškais. Patiko ir varžybos – lyg ir viskas tas pats, bet ir kas kita“, – naujais potyriais dalijasi buvusi plento ir treko dviratininkė.Ir nors tai buvo pirmos ir kol kas paskutinės jos varžybos baigus sportinę karjerą, pedalus gatvėmis A. Sošenko iš naujo mina su malonumu – šiltuoju metų laiku ji dviračiu važiuoja į darbą ir iš jo. O darbe irgi važiuoja, tik jau „Fitness Bike“ treniruotėse.

Kiekviena treniruotė – vis kitokia.



Lietuvos rinktinės aprangą šiemet vilkėjusi 16-metė Vilniaus teniso akademijos auklėtinė Paulina Bakaitė viliasi, kad vieną dieną jai pavyks prasibrauti į pajėgiausių planetos tenisininkių šimtuką: „O jeigu dar aukščiau, tai būtų mano svajonės išsipildymas.“

Jos treniruočių draugė ir dvejetų partnerė tarptautinėse varžybose Gerda Zykutė neabejoja: „Manau, viską galima pasiekti. Tam reikia labai didelio noro, pastangų ir darbo.“Šį rudenį Suomijoje tarptautinį turnyrą pirmą kartą laimėjęs Feliksas Sakalauskas sako, kad labiausiai šiandien jį motyvuoja sportuoti, regis, ranka pasiekiamas profesionalų pasaulis.

Derina sportą ir moksląPrieš dešimtmetį pirmuosius teniso žingsnius žengusį F. Sakalauską labiausiai džiugino prizai.Lietuvos čempionate iki 10 metų užėmęs antrąją vietą, jis dovanų gavo teniso krepšį. „Tai buvo naujausio modelio krepšys – tais laikais nei tų krepšių turėjome, nei aprangos, – iki šiol prisimena įspūdį palikusį prizą ir varžybose tvyrojusią atmosferą: – Čempionatas vyko Vilniuje, daug žmonių susirinko, visi plojo – tai buvo įvykis.“Tačiau dovanų leitmotyvas liko praeityje. Nebe prizai, o naujų aukštumų siekis ir darbas šiandien talentingą tenisininką veda į priekį: „Kol esi vaikas, labai daug kas padeda – ir talentas, ir genai, o kai sulauki 18–19 metų, rezultatą lemia tik darbas.“Dabar didžiausias tenisininko dėmesys sutelktas į mokslus. Iš Palangos į Vilnių šį rudenį su šeima persikėlęs gyventi jaunuolis Žvėryno gimnazijos 12 b klasėje jau jaučiasi savas, nors tokios permainos jį neramina. Feliksas neslepia, kad dėl sportinės karjeros mokslai kenčia, todėl, sumažinęs treniruočių intensyvumą, jis sieks sėkmingai baigti mokyklą: „Negalima abiem dalykams skirti visų pastangų. Šiuo metu daugiau tenka mokslams.“ Tenisą F. Sakalauskas žaidžia nuo šešerių. Kai Feliksas Lietuvos dešimtmečių čempionate pelnė antrą vietą, tėvai suprato, kad šis gali siekti daugiau. Trylikametis vienas išvyko į Vilnių. Bet pusmetis sostinėje jam greitai apkarto, nes vaikino kojos neatlaikė didelių krūvių. Išsigydyti traumų jis grįžo į gimtąją Palangą, kurioje priverstinė pertrauka užsitęsė daugiau nei metus.

Atsigavęs po traumų, šešiolikmetis su treneriu Vadimu Pinko pusmetį treniravosi Barselonoje. Čia jis ne tik tobulino žaidimo įgūdžius, bet ir turėjo galimybę iš arti pamatyti elitinių tenisininkų kovas – kaip tik tuo metu vyko ATP 500 serijos turnyras, kurio neaplenkė ir Ispanijos teniso žvaigždės Rafaelis Nadalis, Davidas Ferreras, o turnyrą laimėjo japonas Kei Nishikori. „Keista, visi manome, kad ten galima pamatyti ką nors neįtikėtino, o iš tikrųjų – nieko stebuklingo. Per treniruotę net nepasakysi, kas yra labai aukštai, o kas nieko nepasiekęs. Tiesiog kai žmogus išeina į aikštelę, sugeba laimėti tašką, o tu nesugebi. Ir viskas. Psichologija, patirtis, numatymas, priešininko atpažinimas ir išanalizavimas. Neužtenka žaisti gerai.

Su teniso rakete prabėgusią vaikystę šešiolikmetei merginai primena vienintelė lėlė, kuri tebesėdi jos lentynoje. Ji ypatinga – su teniso rakete. „Pagalvojau, kad verta nusipirkti, nes yra susijusi su manimi“, – šyptelėja Paulina, visas kitas lėles seniai išdalijusi tiems, kuriems jų reikėjo labiau. Šiandien mergina sukasi kaip voverė rate. Dvi dienas per savaitę jos rytas išaušta šeštą valandą. Treniruotė, mokykla, fi zinio rengimo treniruotė, dar viena teniso treniruotė, pamokų ruoša ir miegas – reikia būti labai disciplinuotai, kad pavyktų išlaikyti tokį ritmą. Užgrūdinta teniso aikštynuose, gimnazijos suole Paulina atsikvepia šiek tiek lengviau – čia nėra tokios konkurencijos ir įtampos: „Mokykloje jaučiuosi ne tokia susikoncentravusi ir įsitempusi

kaip teniso aikštelėje. Sunku mokytis, bet dėl aplinkos lengviau.“Vienintelė diena per savaitę, kai nereikia niekur skubėti, yra sekmadienis. Bet ir toji skirta „Saulės“ privačios gimnazijos dešimtokės mokslams. Tad pašmirinėti po prekybos centrus, nueiti į kiną ar pasimėgauti kitomis bendraamžių mėgstamomis pramogomis ji leidžia sau tik šeštadienio popietę. Tačiau laisvo laiko savo draugams jaunoji tenisininkė nė kiek nepavydi. „Nežinočiau, ką su juo veikti, – šypsosi Paulina. – Žinau, ko noriu ir siekiu. Ir jeigu man reikia paaukoti dabartines pramogas, aš su tuo sutinku, kad tik man ateityje būtų geriau“, – teigia paauglė, jau radusi kelią į Lietuvos moterų rinktinę.

Elitas pasiekiamas darbuP. Bakaitė norėtų susitelkti į vienetų žaidimą, tačiau pastaruoju metu jai labiau sekėsi dvejetų varžybose. Su partnere G. Zykute, kurią, kaip ir Pauliną, treniruoja Edita Liachovičiūtė, jai žaisti malonu ir smagu. „Gal todėl ir sekasi, kad smagu, – svarsto G. Zykutė. – Kartu treniruojamės, esame draugės. Manau, tai padeda. Kai tarp partnerių yra ryšys, jie lengviau vienas kitą supranta.“ Lapkritį šis duetas laimėjo ITF jaunių turnyrą Izraelyje, drauge buvo stipriausios ir gegužę Estijoje.Vilniaus teniso akademija, ta pati trenerė, panašus treniruočių ritmas. Vilniaus jėzuitų gimnazijos dešimtokė G. Zykutė per gyvenimą su teniso rakete lekia tokiu pat greičiu, kaip ir jos draugė bei treniruočių partnerė P. Bakaitė. „Mano tikslas – vieną dieną iškopti ir pasiekti aukščiausias pozicijas. Bet tai dar labai toli“, – dėl ko lieja prakaitą aikštelėje, išduoda jaunoji tenisininkė, teniso raketę į rankas paėmusi penkerių. Sunkus darbas per treniruotes Gerdos nebaugina. „Treniruotis, žinoma, sunku, bet tai prasmingiau praleistas laikas negu nieko neveikiant“, – pigios pramogos jaunosios tenisininkės nevilioja. Laisvą dieną mergina leidžia su draugais ar po varginančios savaitės atsigauna namie žiūrėdama fi lmą, skaitydama knygą. Paradoksas, o gal visai ne, bet intensyvi jaunosios tenisininkės dienotvarkė padeda jai sėkmingai mokytis: „Tai, kad po treniruočių grįžtu vėlai, manau, netgi padeda mokytis. Viską spėju, viskas gerai. Kartais, kai patiriu traumą ir neinu į treniruotę, to laisvo laiko daugiau, bet tikrai nieko daugiau nenuveikiu. Gal dar mažiau. Rutina padeda susikaupti ir viską atlikti laiku.“

TENISININKŲ SUNKUMAI NEBAUGINAAtkaklumas, darbštumas ir noras laimėti tris jaunus Vilniaus teniso akademijos talentus stumia į priekį

Svarbiausia neleisti gerai žaisti priešininkui“, – įspūdžiais dalijasi Lietuvos tenisininkas.

Su rakete – net lėlėLietuvos jaunių iki 18 metų čempionę P. Bakaitę į teniso pasaulį atvedė tėtis, kai jai buvo ketveri. Ir šiandien, šypsosi sportininkė, jį galima vadinti neofi cialiu jos vadybininku ir treneriu. O gal ir dar daugiau. Štai neseniai Paulina apsilankė pas mitybos specialistą, kuris jai sudarė mitybos planą. Tačiau jis nedaug tesiskiria nuo to, ką mergina valgė anksčiau. „Tėtis ruošė panašų maistą“, – dukros ir visos šeimos sveikata lėkštėje rūpinasi šeimos galva. Tad didžiausi pokyčiai – iš raciono išbraukti įvairiausius skanėstus, tokius kaip bandelės, guminukai, šokoladas, arba sumažinti jų kiekį.

G. Zykutė.

F. Sakalauskas.Sauliaus Čirbos nuotr.

P. Bakaitė.

TALENTAI PAULINA BAKAITĖ, GERDA ZYKUTĖ ir FELIKSAS SAKALAUSKAS jau žino pergalės tarptautinėse varžybose skonį.



Vilnietis Tadas Šuškevičius puikiai žino olimpinių žaidynių skonį. 2008 m. Pekine 50 km distancijoje jis buvo 32-as, o 2002 m. Londone – 46-as. Savo debiutą Pekine jis vertina teigiamai, o pasirodymo Londone nenori ir prisiminti.

„Su Londono olimpinėmis žaidynėmis siejau ypač dideles viltis, joms buvau gerai pasirengęs. Tačiau per varžybas neapskaičiavau savo jėgų, puoliau į paniką, išsimušiau iš ritmo. Tai buvo mano pats prasčiausias startas 50 km distancijos varžybose, kuriose dalyvavau“, – sako T. Šuškevičius. Dabar jo pagrindinis tikslas – svariai pasirodyti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. „Trečias kartas turi nemeluoti“, – įsitikinęs sportininkas. Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis mano, kad Tadas nerealizavo didelių galimybių 2009–2010 m., kai per Europos čempionatą užėmė 9, o per pasaulio čempionatą – 17 vietą. „Jis galėjo būti vienas geriausių pasaulio 50 km ėjikų. Visi sportininkai nuėjo į priekį, o Tadas tūpčiojo vietoje ir tik dabar sugrįžta į tų metų lygį“, – teigia K. Pavilonis.

Trasoje – daug svarbių dalykų Per olimpines žaidynes Tadas

norėtų tapti vienu iš 16 geriausių pasaulio ėjikų. Pasak sportininko, tai realu, tačiau reikės padaryti viską, kas nuo jo priklauso. „Per pastaruosius dvejus metus po sezono beveik porą mėnesių ilsėdavausi ir tai pasiteisindavo. Šiemet sezoną pradedu gana anksti, lapkričio mėnesį, ir viliuosi, kad tai duos gerų rezultatų“, – įsitikinęs Tadas. Lapkričio mėnesį jis daug dėmesio skyrė fi ziniam pasirengimui, stiprino atitinkamas raumenų grupes, rinko kilometražą. „Man jau būtų pats laikas rimčiau pasirodyti ir ką nors svaraus pasiekti“, – neslepia savo planų T. Šuškevičius. Vilnietis iš pradžių sėkmingai rungtyniaudavo mėgstamoje 20 km distancijoje. Greita, trumpa. Tačiau, pasak sportininko, jo fi zinės galimybės gerokai pranokdavo technines. Todėl trasoje dažnai pažeisdavo varžybų taisykles ir būdavo diskvalifi kuojamas. 2005-aisiais, pasibaigus sezonui ir patarus treneriams, Tadas nutarė išbandyti jėgas 50 km nuotolyje. Debiutas nebuvo sėkmingas, jis nebaigė distancijos. Tačiau ilgainiui viskas pasikeitė.„Man patinka 50 km nuotolis, jis be galo įdomus. Per daugiau kaip 3 val. plente gali daug kas atsitikti. Reikia viską susidėlioti į lentynėles: per varžybas priimti teisingus sprendimus, nepamesti galvos. Distancijoje yra be galo daug reikalų:

Lietuvoje, o ne vykti stovyklauti į svečias šalis. Tačiau Lietuvoje sudėtinga treniruotis žiemą“, – teigia Tadas.Dvejų olimpinių žaidynių dalyvis daug dėmesio skiria mitybai. Varžybų išvakarėse jis valgo daug ir gerą maistą, dažniausiai mėsą su bulvėmis ir daug daržovių. Ryte prieš startą jo racione – avižinių dribsnių košė su uogiene.

Nemaža problema – technikaTadas pripažįsta, kad nemaža jo, ėjiko, problema – ėjimo technika. Viename iš etapų buvo padaryta klaidų, kurias dabar tenka taisyti. „Technika – labai svarbus dalykas, negali bet kaip eiti. Atrodo, gerai jautiesi, per varžybas veržiesi į priekį, bet, pasirodo, tavo technika nėra labai gera ir tą dieną gali prarasti viską, netgi nefi nišuoti“, – neslepia sportininkas.O štai fi ziniu pajėgumu ir sveikata T. Šuškevičius negali skųstis. Tai rodo ir tyrimo rezultatai. Jis tarsi sutvertas eiti 50 km nuotolį. Per metus vyras nužingsniuoja apie 6 tūkst. kilometrų. „Tai nėra daug, kiti ėjikai nueina dar daugiau. Nekeikiu ėjimo, kad jį pasirinkau. Pats skaudžiausias momentas mano sportiniame gyvenime – 2011 m. pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje. Net 12 ėjikų, tarp jų ir aš, dėl teisėjų pastabų buvome diskvalifi kuoti, tiek pat

VEIDAS NrNr. . 1010 ( (9999999)9)

sportininkų baigė distanciją, gavę po du teisėjų įspėjimus. Tai buvo nesuvokiama, teisėjai tikrąja to žodžio prasme šienavo. Per tuos septynerius aštuonerius didžiojo sporto metus nemačiau, kad tiek ėjikų būtų pašalinta iš varžybų. Sportininkai buvo pasipiktinę teisėjų darbu, jiems negailėjo karčių žodžių“, – prisimena Tadas.

Galvoja apie rekordą50 km distancijoje Lietuvos rekordas priklauso alytiškiui Donatui Škarnuliui, kuris 2008-aisiais per varžybas Slovakijoje nuotolį įveikė per 3 val. 49 min. 30 sek. Geriausias T. Šuškevičiaus rezultatas – 3 val. 52 min. 31 sek. „Visada galvoju apie rekordą. Tačiau ne visada pasiseka ir sunku pasakyti, kur priežastys. Varžybos vyksta įvairiuose pasaulio kraštuose, kartais būna nepalankios oro sąlygos, o kartais pats nesu geros sportinės formos“, – tvirtina sportininkas. Vilnietis įsitikinęs, kad Lietuvos rekordą įmanoma pagerinti kitąmet. Tai sportininkui suteiktų ir papildomų jėgų svariai pasirodyti per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Olimpiniais metais pirmasis T. Šuškevičiaus startas – kovo pabaigoje Slovakijoje, ten jis eis 20 arba 50 km distancijas. Gal išbandys jėgas ir žiemą per Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybas.

(( ))

reikia galvoti, kada valgyti, gerti, atsigaivinti vandeniu, atšaldyti tam tikras kūno vietas, apsiprausti kempine, užsidėti ir nusiimti kepuraitę“, – pasakoja ėjikas.

Ėjimo takelyje – 20 metų Ėjimo takelyje Tadas lenktyniauja jau 20 metų, o su didžiuoju sportu nesiskiria septynerius. Puikiai pamena pirmąsias varžybas Alytuje. Tada jam buvo devyneri. Sportiniu ėjimu T. Šuškevičių sudomino brolis Tomas, kuris irgi lankė treniruotes pas trenerį Juzefą Romankovą. T. Šuškevičius jau atstovavo Lietuvai keturiuose pasaulio ir dviejuose Europos čempionatuose. Patys sėkmingiausi metai – 2008–2010-ieji. O po to jis įkrito į duobę, tragiški buvo 2011– 2013 metai. „Atsiverčiu treniruočių dienyną ir matau: pusė neįvykdytų darbų. Palūžau ir fi ziškai, ir dvasiškai“, – prisimena atletas, 2009-aisiais baigęs Lietuvos edukologijos universitetą. Ėjikai ypač daug laiko praleidžia svetur, ten treniruojasi, dalyvauja varžybose. Viena mėgstamiausių Tado vietų – Livinjo aukštikalnės Italijoje.„Tačiau pati geriausia ir idealiausia vieta – Vingio parkas. Puikūs jo takeliai, uždraustas automobilių eismas. Niekur nesu matęs tokio nuostabaus kampelio. Jeigu mūsų klimatas būtų geresnis, būtų galima ilgiau likti

MINTYSE – RIO IR REKORDASĖjikas Tadas Šuškevičius, dalyvavęs dvejose olimpinėse žaidynėse, tiki, kad trečias kartas nemeluos

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

Geriausias 2015 m. Lietuvos ėjikas TADAS ŠUŠKEVIČIUS per metus nužingsniuoja apie 6 tūkst. kilometrų.


IŠ ARTI Pirmą kartą pasaulio čempionato finale šoko net dvi Lietuvos poros.


Vilniaus „Siemens“ arenoje po 11 metų pertraukos vėl buvo surengtas standartinių šokių pasaulio čempionatas, kuriame rungtyniavo 73 poros iš 45 šalių. Pirmą kartą Lietuvos sportinių šokių istorijoje fi nale šoko ir dvi Lietuvos poros: Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė (Kauno „Kaspinas“) laimėjo bronzos medalius (180,19 balo), o Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva (Vilniaus „Dileksa“) užėmė penktą vietą (172,04).

Pasaulio čempionais tapo rusai Dmitrijus Žarkovas ir Olga Kulikova (193,64 balo), o sidabro medalius pelnė Simone Segatore ir Annette Sudol iš Vokietijos (186,83).Kitą dieną po pasaulio čempionato „Siemens“ arenoje surengtos ir Pasaulinės sportinių šokių federacijos (WDSF) reitingo varžybos „Lithuanian Open 2015“. Jos buvo sėkmingos Lietuvos atstovams.Suaugusiųjų standartinių šokių grupėje Tomas Fainšilas ir Violeta Posmetnaja (Kauno Editos Daniūtės šokių studija) laimėjo aukso, o Vilius Jakas ir Gabrielė Siriūnaitė (Gargždų „Rolina“) bronzos medalius. Jaunimo standartinių šokių grupėje Einoras Degutis ir Areta Šeškaitė (Gargždų „Rolina“) tapo vicečempionais. Jaunių II standartinių šokių grupėje nugalėtojais tapo Karolis Burneikis ir Izabelė Šekaitė (Kauno „Tvistas“), sidabro medalius laimėjo Nedas Jonaitis ir Smiltė Paldauskaitė (Kauno „Kaspinas“), o trečią vietą užėmė Vakaris Apvinis ir Ugnė Bliujūtė

komplikacijos mirė. Pasidžiaugę pergale, netrukus kritome į lovas ir ilsėjomės. Jau antrą dieną po čempionato vėl kibome į darbą.

Jūsų sportinėje karjeroje labai daug trečiųjų vietų: 2014 m. pasaulio ir 2015 m. Europos čempionatų bronziniai prizininkai, Tarptautinės sportinių šokių federacijos reitinge žengiate treti, šių metų pasaulio čempionate vėl treti. Ar trečioji vieta nepasidarys užburta riba?Evaldas: Neturėtų. Tikimės, kad šį rezultatą mums pavyks pagerinti. Pagal metus esame vieni jaunesnių, panašaus amžiaus, kaip ir mes, yra ketvirtą vietą užėmę italai ir šeštosios vietos prizininkai rusai. Veržiamės į kovą, vyresnio amžiaus šokėjams norisi įkąsti. Ieva: Tikiuosi, kad ne. Trečias skaičiukas mums labai geras, nes rodo, kad esame geriausių pasaulio porų trejetuke. Kadangi esame dar jauni, mums viskas priešakyje.

Jeigu pasaulio čempionatas šiandien pasikartotų, ar būtų įmanoma laimėti sidabro medalius?Evaldas: Esu linkęs sakyti, kad dar šiek tiek per anksti. Aukso ir sidabro medalininkai Rusijos bei Vokietijos šokėjai turėjo daugiau patirties negu mes, tačiau balais labiau priartėti prie jų buvo galima.Ieva: Manau, kad ne. Rezultatai apsivertė: pasaulio čempionai vokiečiai netikėtai neapgynė savo titulų ir tapo vicečempionais. Pasaulio čempionus ir vicečempionus nustumti į trečią vietą, manau, mums kol kas būtų neįmanoma.

LIETUVIŲ PRANAŠUMAS – JAUNYSTĖŠokėjai Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė neabejoja – ateityje laukia ir dar didesni laimėjimai

(Kauno „Sūkurys“). Jaunių II Lotynų Amerikos šokių grupėje K. Burneikis ir I. Šekaitė laimėjo dar vieną porą aukso medalių, o Gedvinas Meškauskas ir Beatričė Malinauskaitė (Kauno „Sūkurys“) užėmė trečiąją vietą. Pasaulio čempionato medaliais Kauno „Kaspino“ pora ilgai nesidžiaugė, jau gruodžio 9 d. ji išvyko į Kiniją, ten laukė Tarptautinės sportinių šokių federacijos „Grand Slam“ serijos fi nalinis etapas. Jėgas bandė 12 geriausių pasaulio reitingo porų. Lietuviai žibėjo ir čia. E. Sodeika ir I. Žukauskaitė laimėjo bronzos medalius, o V. Lacitis ir V. Golodneva fi nale užėmė šeštą vietą.Su pasaulio čempionato bronziniais prizininkais 26-erių E. Sodeika ir 25-erių I. Žukauskaite kalbėjomės prieš jų kelionę į Kiniją.

Pasaulio čempionatas jau praeityje, atslūgo įtampa, kaip vertinate savo pasirodymą?Evaldas: Pasirodėme gerai, trečioji vieta – gana aukštas rezultatas. Labai džiaugiamės, kad pavyko pakartoti pernykštį laimėjimą ir neužleidome savo pozicijų. Deja, šiek tiek pritrūkome iki antrosios vietos. Tačiau nenusimename, dar esame jauni.

Kaip atšventėte savo laimėjimą: pakėlėte šampano taures ar kritote į lovą ir tarėte: „Viskas, pagaliau pailsėsime“?Evaldas ir Ieva: Tą patį vakarą, be abejo, šiek tiek atšventėme su treneriais, pakėlėme taurę su tėvais, stebėjusiais čempionatą. Gaila, kad tarp jų jau nebuvo mano tėvelio, jis šiemet po nesunkios operacijos dėl kilusios

Ar labai jaudinatės per varžybas ir kaip tą įtampą stengiatės nuslopinti?Evaldas ir Ieva: Šįkart jaudulys buvo šiek tiek mažesnis, buvome ramesni, mažiau nervinomės, nes jautėme didelį palaikymą. Buvo ne vienas ir ne du treneriai, kurie čempionatą stebėjo nuo pat pirmo turo ir prieš varžybas mums davė naudingų patarimų. Tačiau jaudulys vėl pakilo per vakarinį pasirodymą, kai susirinko visi artimieji, draugai.

Kartu šokate jau aštuntus metus. Kaip suradote vienas kitą? Kas jus sustatė į vieną porą?Evaldas: Sportiniais šokiais susižavėjau Trakuose, čia baigiau vidurinę mokyklą, lankiau treniruotes. Po to persikėliau į Elektrėnus, o iš ten – į Kauną. Su tuomete partnere tapau Lietuvos jaunimo vicečempionu, 10 šokių čempionu ir pasaulio jaunimo čempionato šeštos vietos laimėtoju.Vėliau mano partnerė buvo Viktorija Kunauskaitė. Ji sukūrė šeimą su krepšininku Martynu Pociumi. Vienoje poroje šokti su Ieva pasiūlė „Kaspino“ klubo treneriai Giedrius Januškevičius ir Daiva Dackevičienė. Ieva, be manęs, turėjo dar kelis variantus, bet galiausiai buvo nuspręsta, kad labiausiai tinkame vienas kitam į porą. Ieva: Sportiniais šokiais susidomėjau dar Šiauliuose, tai buvo mano pirmoji ir vienintelė sporto šaka. Mane tobulino Šiaulių „Voltos“ klubo trenerė Birutė Malinauskienė. Kai atvažiavau į Kauną, iš karto pradėjau šokti „Kaspino“ kolektyve. Mano klubas per čempionatą pateikė didžiulę staigmeną.

„„Pasirodėme gerai, trečioji vieta – gana aukštas rezultatas. Labai džiaugiamės, kad pavyko pakartoti pernykštį laimėjimą ir neužleidome savo pozicijų. Deja, šiek tiek pritrūkome iki antrosios vietos. Tačiau nenusimename, dar esame jauni.“ EVALDAS SODEIKA

Pasaulio čempionato fi nalas. Ant parketo – V. Lacitis ir V. Golodneva (pora kairėje), E. Sodeika ir I. Žukauskaitė.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.Apdovanojimo iškilmės. Ant trečiojo garbės

pakylos laiptelio užkopė E. Sodeika ir

I. Žukauskaitė, o V. Lacitis ir

V. Golodneva užėmė penktąją vietą.


Neapsakomos emocijos užplūdo, kai „Siemens“ arenoje subangavo tikra raudonų kaspinų jūra. Su Evaldu žinojome, kad mus palaikyti susirinks nemažai kolektyvo narių, bet kad šitaip palaikytų, net ir pagalvoti negalėjome.

Abu baigėte aukštuosius mokslus: tu, Evaldai, Lietuvos sporto universitetą, turi bakalauro diplomą, o Ieva – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Kaip jums pavyko viską suderinti? Juk daug laiko praleidžiate svetur, dalyvaujate varžybose ir treniruojatės.Ieva: Kartą, nespėjus visko suderinti, pusei metų bakalauro studijas teko atidėti. Kai reikėjo pradėti rašyti bakalauro darbą, buvo ypač sunku ir sportinių šokių tempus teko šiek tiek pristabdyti. Pasitarę su treneriais ir partneriu, 2013-aisiais nutarėme daryti nedidelę pauzę ir baigti mokslus. Tuo sunkiu periodu palūžo ir mano sveikata –

į Kauną žirgus teko pamiršti, nors, tiesa, retkarčiais vis dar susigundau pajodinėti. Žirgai man – labai artimi gyvūnai, tačiau jie liko antrojo plano pomėgis. Šiauliuose pas tėvelius auga ir labai ištikimas mano keturkojis draugas – 15 metų japonų činas.

Ar daug treniruojatės?Evaldas ir Ieva: Šokame vieną kartą per dieną, treniruojamės tiek, kad patiems būtų malonu. Kartais pasitaiko, kad ateiname į salę ir jaučiamės blogai, kūnas neklauso, atsiranda tinginystė. Tada nesikankiname ir išeiname. Kai reikia, mums padeda bendrojo fi zinio parengimo treneris, stipriname kūno raumenyną, laviname ištvermę.

Esate pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime. Apibūdinkite vienas kitą.Evaldas: Ieva šokių salėje gana rami. Labai mėgsta, kartais net per daug, gilintis į detales. Ji yra perfekcionistė, viską mėgsta

esi geras treneris, būtų per anksti sakyti. Pagal įgytą specialybę pirmus metus nuotoliniu būdu dirbu vadybininke vienoje iš transporto įmonių.

Šie metai jums be galo sėkmingi, gerai rungtyniavote per visas varžybas, o kokias viltis siejate su ateinančiaisiais?Evaldas ir Ieva: Metai dar nesibaigė. Prieš pat Kalėdas dar dalyvausime Pasaulio taurės varžybose Rygoje. Kitais metais vėl viskas prasidės nuo nulio – dirbsime, kovosime. Stengsimės bent pakartoti tai, ką esame iškovoję, gal pavyks palypėti ir šiek tiek aukščiau.

Kur sutiksite Naujuosius metus?Evaldas ir Ieva: Dar neseniai viskas buvo aišku, Lietuvoje buvo numatytas pasirodymas su šou programa. Tačiau organizatoriai jį atšaukė ir dabar neaišku, ar Naujuosius metus sutiksime su šeima, ar su draugais.

patempiau raumenis, įtrūko raiščiai. Tai atsiliepė mūsų rezultatams, tačiau, laimei, neilgam.Evaldas: Man buvo šiek tiek lengviau. Sporto universitete buvau žinomas, man buvo sudarytos geros sąlygos mokytis ir sportuoti.

Kas, be sportinių šokių, dominuoja jūsų gyvenime?Evaldas: Laisvo laiko turiu nedaug, nenueinu pasižiūrėti net „Žalgirio“ krepšinio rungtynių. Laisvalaikiu mėgstu klausytis muzikos. Ieva: Be galo mėgstu žirgus, jie yra grakštūs ir neišpasakytai jausmingi. Šiauliuose nuo pat mažens mėgau jodinėti. Sportiniai šokiai tada man atrodė neperspektyvūs, su jais savo gyvenimo neketinau susieti. Šeimoje žirgai niekam taip nepatinka, kaip man. Įsivaizduoju, kad praėjusiame gyvenime pati buvau žirgas, taip juos myliu. Tačiau atvykus

daryti idealiai. Ieva – labai meniška asmenybė, mėgsta įvairius meniškus dalykus. Aš esu šiek tiek paprastesnis, nuotaikos žmogus. Mano gyvenime viskas keičiasi labai greitai. Anksčiau kurį laiką draugai mane vadindavo nebrendila, dabar kartais pavadina vaiku. Ieva: Evaldas – labai nuoširdus, šiltas žmogus. Bet kurioje situacijoje juo visada galiu pasitikėti. Labai vertinu Evaldo organizacinius sugebėjimus. Aš esu švelni, jautri, tikrai moteriška, prisirišanti prie žmonių, mėgstanti bendrauti ir šiek tiek svajotoja.

Garsioji šokėja Edita Daniūtė teigia, kad jūs galite būti puikūs treneriai.Ieva: Ar galėtume būti gerais treneriais, reikėtų klausti mūsų jaunesnių „Kaspino“ porų, kurioms šiek tiek padedame. Ar esi geras šokėjas, parodo rezultatai, taurės, medaliai, o kad

Medicinos mokslų daktaras LEONARDAS VARNAS nepamiršta jaunystės pomėgio ir mėto kūjį veteranų varžybose. 20p.p.

„Siemens“ arenoje sukosi ir jaunieji šokėjai.

Varžybų „Lithuanian Open“ akimirka.


„„Sukūriau aparatūrą, kuria tyriau, ar moterys vartoja dopingą. Metodas buvo pigus ir labai greitas. Kai nustoja jį vartoti, kraujyje tų anabolikų neranda, tačiau pagal mano metodiką, kai per mikroskopą pamatydavau ląstelių branduolius, galėdavau spręsti, ar moteris yra moteris, ar krypsta į vyriškąją pusę.“

POMĖGIS LEONARDAS VARNAS Maskvos olimpinėse žaidynėse buvo tarp dopingo kontrolierių.


Pagrindinis Vilniaus Saulėtekio ir „Žolyno“ klinikų akcininkas, medicinos mokslų daktaras 66 metų Leonardas Varnas kūjo iš rankų nepaleidžia iki šių dienų.

Medikas treniruojasi, dalyvauja senjorų varžybose ir savo gimtinėje penktus metus rengia Lietuvos senjorų metikų sezono uždarymo šventę.

Aktyviai įsijungėte į senjorų judėjimą. Ko siekiate – rekordų, pergalių ar paprasčiausiai norite bendrauti su savo kovų bendražygiais? – paklausiau L. Varno. Sportas – tai sveikata, geras darbingumas, emocijos, skaidri galva. Labai dažnai per įvairias dideles tarptautines senjorų varžybas savo amžiaus grupėje varžovams pralaimiu vos keliais centimetrais. Atrodo, pergalė jau kišenėje, pirmauju iki paskutinio bandymo, bet kuris nors varžovų ima mane ir aplenkia. Tada man kyla didžiulis noras jį nugalėti kitąmet. Šiemet Nicoje per Europos senjorų žaidynes kūjo metimo sektoriuje pelniau sidabro medalį ir tuo labai džiaugiuosi.

Ar seniai įkėlėte koją į senjorų sportinį gyvenimą?Gal nuo 1977-ųjų. Įsijungti į senjorų judėjimą mane prikalbino praeityje žinomas ieties metikas Kęstutis Vislavičius. Tai jis mus visus subūrė į senjorų komandą, nemažai prisidėjo ir rutulio stūmikė Birutė Keršulienė. Nuo to laiko nepraleidžiu nė vieno pasaulio ar Europos senjorų lengvosios atletikos čempionato ar žaidynių. Turiu iškovojęs daug sidabro, bronzos medalių. Tačiau nė karto nepavyko tapti čempionu, ta riba man tarsi užburta.

Jaunystėje buvote gero lygio kūjo metikas, per Lietuvos čempionatus laimėdavote medalių.Netgi pasaulio rekordininku teko pabūti. Tiesa, labai trumpai. Tai atsitiko 1975 m. vasario 19 d. per SSRS žiemos lengvosios atletikos čempionatą Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Tada per sunkiojo kūjo (svoris – 15 kg 880 g) metimo varžybas, spiginant gal 20 ºC šalčiui, pirmuoju bandymu nusviedžiau 20 m 86 cm ir pagerinau vienam iš Amerikos atletų priklausiusį planetos rekordą – 20 m 71 cm. Tačiau pasaulio rekordininku pabuvau vos vieną minutę. Toliau už mane keliais centimetrais įrankį nusviedė Miuncheno olimpinis čempionas Anatolijus Bondarčiukas. Po to rekordą dar gerino keli sportininkai ir aš galutinėje įskaitoje likau penktas.Prisimenu, prieš išvažiuojant į

čempionatą, tuometis Lietuvos lengvosios atletikos vyriausiasis treneris Algirdas Karpavičius sakė, kad, jeigu pateksiu į penketuką, duos specialius sportinius batelius. Gerai žinojau, kad patekti tarp penkių geriausių SSRS kūjo metikų būtų įspūdinga. Treneris žodį ištesėjo, tačiau tuos užsienietiškus sportinius batelius pardaviau, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Praėjusiais metais šventėme to mano rekordo 40-metį. Apie 1978-uosius per SSRS čempionatus sunkiojo kūjo rungtis buvo panaikinta.

Gražių pergalių pasiekėte ir Lietuvoje.Taip. Gimiau ir augau Ignalinoje, treneriai norėjo, kad tapčiau slidininku. Slidinėjimo maratono distancijoje įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normą. Tačiau geru slidininku netapau. Lankydamas dešimtą klasę, pabandžiau stumti 4 kg rutulį ir jį nustūmiau 18 m 79 cm. Buvau fi ziškai stiprus kaimo vaikas. Pagrindinė ypač mane stiprinusi bazė buvo ūkio darbai: mėšlo vežimas, pievų šienavimas, arimas.Mokykloje išgirdau, kad yra ir kūjo metimo rungtis, tik maniau, kad įrankis yra pritvirtintas prie medinio koto. Namie pasiimdavau tėvo kotą ir jį mėtydavau į bulvių lauką. Kai Vilniaus universitete pradėjau studijuoti mediciną, jau pirmame kurse mane pastebėjo daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas ir rekordininkas, o dabar Ščecino universiteto Fiziologijos katedros

Buvau įtrauktas į Maskvos dopingo kontrolės narius ir dirbau olimpinėse žaidynėse. Prisižiūrėjau visko, SSRS sportininkai dopingo kontrolei pateikdavo vos ne veršio šlapimo, o prie užsieniečių kibdavo. Nuo 1980 m. ketverius metus buvau SSRS dviračių treko rinktinės gydytojas, Krylatskojės dviračių treke praleisdavau daug laiko, koreguodavau dviratininkų pratybas, pagal savo branduolių ir ląstelių rodiklius treneriams padėdavau iš kelių stiprių dviratininkų atrinkti keturis komandinėms persekiojimo lenktynėms.

Dar sportuodamas dirbote vaikų chirurgu, atlikdavote daug įvairiausių operacijų, vėliau – tuometėje Lukiškių kalėjimo ligoninėje, šešerius metus buvote Santariškių ligoninės direktoriaus pavaduotojas, vadovavote Nacionaliniam kraujo centrui, 2007 m. įkūrėte Žvėryno kliniką. O ką veikiate dabar?Esu pagrindinis sėkmingai dirbančių Saulėtekio ir „Žolyno“ klinikų akcininkas, praėjusiais metais gavome pavyzdingiausios įmonės sertifi katą. Klinikose dirba 70 žmonių. Neapleidžiu ir sporto. Nuo 2010-ųjų geriausius Lietuvos metikus rudenį kviečiu į savo gimtinę – Ignalinos r. Juodagalvių kaimą. Ten rengiu metikų sezono uždarymo varžybas. Prie upelio įrengiau disko metimo, rutulio stūmimo sektorius. Parungtyniauti suvažiuoja iki 100 sportininkų ir jų šeimų narių, draugų.

MINUTĘ BUVO PASAULIO REKORDININKASMedicinos mokslų daktaras Leonardas Varnas nepamiršta jaunystės pomėgio ir mėto kūjį veteranų varžybose

vedėjas akademikas Janas Jaščianinas. Pirmame kurse jau buvau sukūręs šeimą ir augo atžala. Universitete gerai mokiausi, buvau grupės seniūnas, lankiau lengvosios atletikos pratybas, dainavau ansamblyje, buvau laikraščio „Tarybinis studentas“ redaktoriaus pavaduotojas. Paprastą kūjį (7 kg 225 g) taip pat gerai mėčiau, gal 10 metų buvau Lietuvos čempionas, prizininkas, pagerinau šalies rekordą. Tuo metu dirbau „Dinamo“ draugijos gydytoju, turėjau labai geras sąlygas treniruotis manieže.

Dirbdamas gydytoju „Dinamo“ draugijoje, turėjote puikią širdies, kraujagyslių aparatūrą, vykdavote stažuotis į Vokietiją. Ką pavyko pasiekti tuo metu?Su J. Jaščianinu prie „Dinamo“ draugijos sukūrėme mokslinę laboratoriją, trys mokslo daktarai apsigynė mokslo daktaro laipsnį, tarp jų – ir aš. Dalyvaudamas kongresuose sužinojau nemažai niuansų. Labiausiai sudomino seilių ir burnos gleivinės ląstelių tyrimas. Pradėjau gilintis šioje srityje, kas atsitinka, kai moteris vartoja anabolikus. Sukūriau aparatūrą, kuria tyriau, ar moterys vartoja dopingą. Metodas buvo pigus ir labai greitas. Kai nustoja jį vartoti, kraujyje tų anabolikų neranda, tačiau pagal mano metodiką, kai per mikroskopą pamatydavau ląstelių branduolius, galėdavau spręsti, ar moteris yra moteris, ar krypsta į vyriškąją pusę.

Šiemet L. Varnas (kairėje) tapo Nicoje vykusių Europos senjorų

žaidynių vicečempionu.

21LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (999) 21LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNrNr. . 1010 ((99999)9)


MŪSŲ KRAŠTAS


Vilniaus miesto sporto centras įregistruotas 2014 m. gegužės 8 d. ir nuo rugsėjo 1-osios pradėjo savo veiklą. Prieš prasidedant reorganizacijai, kai į Vilniaus sporto centrą buvo sujungtos penkios sporto mokyklos ir Vilniaus olimpinis sporto centras, laikinuoju jo direktoriumi tapo miesto Lengvosios atletikos mokyklai vadovavęs Marius Jukonis.

Šių metų lapkričio mėnesį jis laimėjo konkursą ir tapo Vilniaus miesto sporto centro direktoriumi. „Vilniaus miesto sporto centras – didžiausias Lietuvoje. Kultivuojame 29 sporto šakas, šiuo metu pratybas lanko daugiau kaip 2,5 tūkst. sportininkų, juos tobulina 140 trenerių. Pagrindinės mūsų pajamos yra iš savivaldybės, renkame pinigus iš auklėtinių tėvelių, jie už savo atžalas sumoka nedidelį mėnesinį 5–11 eurų mokestį. Už surinktus pinigus vykstame į visas varžybas, perkame sportinę aprangą“, – sako 38 metų M. Jukonis.

Ūkis nemažas, kaip sekasi jam vadovauti?Kai centras pradėjo savo veiklą, pamatėme, kad darbo tikrai daug. Turime sportininkų, aukštos kvalifi kacijos trenerių, o pats didžiausias mūsų skaudulys – prastoka sporto bazė. Turime nuosavą gimnastikos sporto bazę, priklausančią miesto savivaldybei. Tačiau ją iš pagrindų reikia tvarkyti, pradedant stogu, langais, sienomis ir baigiant sportiniu inventoriumi. Neturime jokios alternatyvos, kad ją laikinai uždarius gimnastams būtų galimybė kur nors kitur treniruotis. Jiems reikalingos aukštos lubos, specialus sportinis inventorius. Savivaldybei priklauso ir dviračių sporto bazės Šeškinėje, Karoliniškėse bei Naujojoje Vilnioje. Visas kitas sporto bazes ir sales, o jų suskaičiavome 62, kuriose dirba mūsų treneriai, nuomojame ir jas mums apmoka miesto savivaldybė. Išsiplėtėme net iki Trakų, ten treniruojasi irkluotojai su buriuotojais.

Ar pavyko suburti gerą komandą?Ji dar nėra iki galo sukomplektuota, reikia nemažų pastangų, ieškant gerų specialistų. Tačiau galiu teigti, kad šiandien jau įsibėgėjome ir dirbame visu tempu. Buvusių sporto mokyklų specialistai yra kompetentingi, sukaupę patirties. Rengiame bendrus pasitarimus, kyla daug puikių minčių, galime

ir vaikus, ir visus olimpiečius. Tuo krūviu dabar dalijamės kartu, nes pagrindinė LOSC funkcija – rengti olimpiečius. Tikiu, kad 25 mūsų centro ir LOSC sportininkai atstovaus Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Kokias puoselėjate tradicijas?Gruodžio 17 d. pagerbėme geriausius mūsų sportininkus ir trenerius.Bendradarbiausime su savo kaimynais. Vasario 26–27 d. rengsime kasmetines tarptautines lengvosios atletikos varžybas, kuriose su Lietuvos jaunaisiais sportininkais jėgas bandys latviai, lenkai, Kaliningrado, Baltarusijos sportininkai. Pirmą kartą šiemet surengėme tarptautinį vaikų dziudo turnyrą, jis taps tradicinis.

Kur esate įsikūrę?Vytenio gatvėje, mūsų būstinės patalpos įrengtos per du aukštus. Prie jų prisitaikėme, susitvarkėme aplinką, vidų. Nekeliame didelių reikalavimų, mums svarbiausia – kad būtų kokybiškos sporto bazės. Ypač daug tikimės iš projekto Šeškinėje, tik neaišku, kada stadionas bus pastatytas. Viliamės, kad pagerės situacija dėl plaukimo baseinų, pasikeis mūsų gimnastikos sporto bazė. Puikiai žinome, kad Vilniaus savivaldybės fi nansinė padėtis sudėtinga, tačiau gyvenimas vis tiek juda į priekį ir, kaip ir kitoms

TIKSLŲ SIEKIA PATYRUSI KOMANDAVilniaus miesto sporto centras daugiausia dėmesio skiria jaunimui. O pagrindinis centro rūpestis – bazės

kalbėtis bet kokiomis sporto temomis. Buvusias penkias mokyklas dabartiniame Sporto centre pavadinome sporto šakų skyriais: dvikovės (vadovas Mindaugas Valackonis), lengvosios atletikos (vadovė Zita Tindžiulienė), plaukimo (vadovas Gintautas Bartkus), gimnastikos (vadovas Algimantas Prunskus) ir individualių sporto šakų (vadovė Vilija Jogėlienė). Kiekviename skyriuje dirba savo sritį kuruojantys specialistai, jų yra nuo 20 iki 40.Darbas nelengvas, bet kai jis įdomus ir tu jį supranti, ypač patrauklus. Tačiau ne viskas nuo manęs vieno priklauso. Direktorius nepaims ir nepastatys naujos sporto salės ar sporto komplekso.Koordinuodamas darbą, su didesnėmis problemomis nesusiduriu, nes mūsų komanda gera. Tačiau kai nėra šiuolaikiškų ir kokybiškų sporto bazių, šiek tiek sunkiau. Reikia verstis iš to, ką turime. Būtent čia ir kyla didžiausi iššūkiai.

Visoje Lietuvoje opi trenerių problema, jauni specialistai už mažą atlygį nesiveržia į darbą, o kaip jūs sprendžiate šią problemą?Labai didelės problemos nematome, mūsų treneriai yra nuo studentiško iki pensinio amžiaus. Kitur jaučiamas jaunimo

sritims, sportui taip pat reikia skirti nemažai dėmesio.

Tarkite keletą žodžių apie save.Baigiau du aukštuosius mokslus: 1999 m. – Kūno kultūros akademiją, ten įgijau trenerio-sporto mokytojo specialybę, 2007 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, turiu magistro diplomą. Nuo šešerių metų lankiau dziudo pratybas, dvyliktoje klasėje gavau pirmojo dano diržą. Penkiolika kartų pavyko tapti Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionu bei dukart suaugusiųjų. Devynerius metus dirbau dziudo treneriu, buvau Lietuvos moterų dziudo rinktinės vyriausiasis treneris. Dziudo imtynių treneriu Biržuose dirba mano tėtis Petras Jukonis. Baigus VU, teko padirbėti Kūno kultūros ir sporto departamente Teisės ir personalo skyriuje (2006– 2007 m.), Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme teisėjo padėjėju (2007– 2009 m.), Seimo nario padėjėju (teisininkas, 2009– 2012 m.).Tačiau širdis traukė prie sporto, nuo 2012-ųjų porą metų dirbau Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktoriumi. Darbe man labai praverčia didelė patirtis ir teisinės žinios: nesudėtinga bendrauti su sportininkais, treneriais, sporto vadovais, valstybinėmis įstaigomis.

Vilniaus miesto sporto centro mokyklose treniruojasi daugiau kaip 2 500 sportininkų.

trūkumas, o mūsų centre kartų kaita vyksta palaipsniui. Kai išeina vyresnio amžiaus treneris, jam yra pamaina. Vieni mūsų treneriai dirba su pradinio parengimo grupėmis, turi vaikų, o kiti ugdo didelio meistriškumo sportininkus.Gerbiu visus trenerius, nė vieno jų nenorėčiau išskirti. Gerai dirba lengvosios atletikos treneriai, išugdę šešis Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatus: šuolininkę į aukštį Airinę Palšytę, ėjikus Tadą Šuškevičių ir Marių Žiūką bei maratonininkus Vaidą Žūsinaitę, Živilę Balčiūnaitę ir Valdą Dopolską.Lapkričio 1 d. turėjome 28 olimpinės rinktinės kandidatus, tačiau, dalį sportininkų ir jų trenerius perėmus Lietuvos olimpiniam sporto centrui, tarifi kavusiam trenerius, centre liko 11 kandidatų. Be lengvaatlečių, tarp kandidatų yra ir gimnastas Robertas Tvorogalas, penkiakovininkė Karolina Gužauskaitė, irkluotojai Aurimas Adomavičius ir Dominykas Jančionis. Mūsų prioritetas – vaikai ir jaunimas. Treneriai sportininkus rengia iki didelio meistriškumo, t. y. iki kandidatų į olimpines žaidynes, o toliau estafetę perima Lietuvos olimpinis sporto centras. Iki šiol tai buvo gana sudėtinga, LOSC perimdavo ne visus sportininkus. Mūsų centras ugdė

Vilniaus miesto sporto centro komandos nariai. Antras iš dešinės – M. Jukonis.


ŽVILGSNIS EMILĖ MAŽEIKAITĖ į Lietuvą parvežė šių metų pasaulio taurės finalo varžybų sidabrą.

Marius [email protected]

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos pirmakursė 19-metė Emilė Mažeikaitė spėja visur. Ji skrieja bangomis pasikinkiusi jėgos aitvarą, leidžiasi nuo kalno snieglente, vilki Lietuvos ledo ritulio moterų rinktinės aprangą, tobulina vairavimo įgūdžius kartodrome, kopia į dirbtines uolas, buriuoja vandenyje ir ant ledo.

Kitais metais nidiškė tikriausiai skris į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Ten ji dalyvautų ne kaip sportininkė, o kaip savanorė – E. Mažeikaitė sėkmingai įveikė kelis atrankos etapus ir dabar jai lieka tik sulaukti galutinio atsakymo.Vis dėlto mergina svajoja nukeliauti į olimpines žaidynes kaip buriavimo jėgos aitvarų „Formula Kite“ varžybų dalyvė. Ši rungtis jau įtraukta į 2018 m. Buenos Airių jaunimo olimpinių žaidynių programą. Taip pat siekia patekti į 2020 m. Tokijo olimpiadą.E. Mažeikaitė svajonės link keliauja negailėdama laiko ir jėgų. O už pasiaukojimą gauna atlygį, kurio galėtų pavydėti ne vienas aukščiausio lygio sportininkas. 11 vietą pasaulio reitinge užimanti lietuvė šiemet kolekciją papildė aukščiausiu šalies jėgos aitvarų istorijoje

apdovanojimu – Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusių pasaulio taurės fi nalo varžybų sidabru, o iš planetos ir Europos čempionatų parsivežė jaunimo (iki 21 metų) grupės bronzos medalius.

Pagal protokolą, Abu Dabyje vykusiose varžybose dalyvavo tik dvi moterys, o tau nė karto nepavyko pasiekti fi nišo. Kodėl nebuvo daugiau moterų? Ir kaip pati vertini savo pasirodymą?Gauti vardinį ISAF kvietimą, nešti šalies trispalvę atidarymo ceremonijoje, atstovauti šaliai tokio lygio varžybose kartu su olimpiečiais G. Scheidt ir J. Bernotu, būti tarp pasaulio geriausiųjų man yra didžiausias sportinis laimėjimas.Į fi nalinio etapo Abu Dabyje „Formula Kite“ varžybas buvo pakviesta tik 16 vyrų ir keturios moterys. Atvykome tik trys, o startuoti bendrojoje įskaitoje su vyrais išdrįsome tik dviese – aš ir pasaulio bei Europos čempionė rusė Jelena Kalinina. Tikrai nemanau, kad laimėjimas yra tik pirma vieta. Man svarbiausia – garbingai atstovauti Lietuvai. O tai, kad parvežiau vieną aukščiausių buriavimo apdovanojimų, manau, tikrai svarbu ir garbinga. Žinoma, šį medalį galima pavadinti avansu ir man iškeltu iššūkiu. Kritiškai vertinu savo, kaip buriuotojos, dar nepakankamą meistriškumą.

Kas tave treniruoja? Jėgos aitvarų valdymo pagrindų moko V. Šeputa, Artūras Morauskas ir Arvydas Černiauskas. Saugumo su jėgos aitvaru žinias gilinau Kintų klube pas Lauryną Juodešką. Šiuo metu mano treneriai yra garsus Rusijos specialistas Aleksejus Čibizovas ir Martynas Gomas iš Neringos sporto mokyklos. Su M. Gomu planuojame varžybų grafi ką, deriname treniruočių planą, treniruojamės krante ir vandenyje, tačiau dėl lėšų trūkumo jis negali lydėti manęs į varžybas. Tad išvykose dirbu su A. Čibizovu.

Pradėjai studijas generolo Jono Žemaičio karo akademijoje. Kas pastūmėjo rinktis tokią nemoteriška laikomą karininkės karjerą? Ir šeimoje, ir mokantis Šolomo Aleichemo gimnazijoje visą laiką mane supo aukštos kultūros patriotizmo, pareigos savo šaliai ir tėvynei aplinka. Nuo mažens pareigos jausmą savo šaliai formavo ir buriavimo sportas. Sportuodama susipažinau su „Extreme sports“ varžybų organizatoriumi ir treneriu Robertu Gradausku. 1991 m. sausio 13 d. jį prie Vilniaus televizijos bokšto pakirto dvi kulkos. Teko daug bendrauti su šiuo nuostabiu žmogumi, o jo autoritetas, paprastumas,

atsidavimas, meilė Lietuvai tik sustiprino šeimoje

susiformavusį mano norą pasirinkti karininkės kelią.

Kaip ketini derinti studijas ir sportą?Man visada mokslai, tarnyba Tėvynei yra svarbiau nei sportas. O laisvą nuo tarnybos ir studijų laiką ir ateityje planuoju skirti dideliam sportiniam meistriškumui ugdyti.

Kuo, be sporto, domiesi? Domiuosi NATO veikla, moderniųjų technologijų pritaikomumo galimybėmis stiprinant šalies saugumą, ES ir Lietuvos politiniu gyvenimu, turiu patirties pristatant mokslinio tyrimo rezultatus mokslinėje konferencijoje.

Tave dažnai per varžybas palaiko visa šeima – tėtis, mama, brolis, kuris pats labai sportiškas. Ar įkvepia šeimos palaikymas?Mano šeima išties mane stipriai palaiko ir esu jiems labai dėkinga. Mes kartu išgyvename mano nesėkmes ir džiaugiamės mažomis pergalėmis. Be tėvų, didelę paramą gaunu iš mylimo senelio Juozo Bečelio. Artimieji visada padeda ne tik fi nansiškai, bet ir dvasiškai, o tėtis daug dėmesio skiria mano psichologiniam ir fi ziniam parengimui.

Bet aukščiausio lygio varžybos geriausiai išryškina klaidas.

Pasaulio reitinge užimi 11 vietą, turi tiek pat taškų, kaip ir 10 vietoje esanti sportininkė. Ko reikia, kad atsidurtum dar aukščiau? Privalau lieti dar daugiau prakaito treniruotėse, dalyvauti varžybose, taip pat pagal galimybes atsinaujinti labai greitai susidėvintį už savo ir Neringos sporto mokyklos lėšas perkamą inventorių. Jėgos aitvarai – tikrai brangus sportas. Vieno sportinio komplekto, kurį sudaro vairai, vairalazdės ir keturi aitvarai, kaina – apie 10–12 tūkst. eurų. Varžybose dalyvauju tik su dviem 13 ir 15 kv. metrų aitvarais. Per silpną vėją labai trūksta 18 kv. metrų jėgos aitvaro, tačiau mano fi nansinės galimybės neleidžia jo įsigyti.Apmokėti visas išlaidas neužtenka vien tėvelių skirtų pinigų. Todėl esu labai dėkinga visiems savo rėmėjams.

Ar Lietuvoje jauti konkurenciją?Konkurenčių neturiu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Namuose visada tenka varžytis kartu su vyrais, nes moterų įskaita varžybose nesusidaro. Tai grūdina. Labai naudinga tokių varžybų metu pasisemti patirties iš vieno geriausių pasaulio jėgos aitvarų buriuotojų klaipėdiečio Viktoro Šeputos.

KARIŪNĖ PASIGAVO SĖKMĖS BANGĄJei reikėtų, Emilė Mažeikaitė nedvejodama paliktų sportą ir žengtų tėvynės gynėjos keliu

Documents

SPORTAS Nr10 (2015m)