68
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS TADAS MIKELIONIS SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ EFEKTYVUMAS KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ Magistrantūros studijų programos (621B30002) „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas Darbo vadovas Doc. Dr.Vytautas Poškaitis KAUNAS, 2016

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

  • Upload
    others

  • View
    4

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TADAS MIKELIONIS

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ

EFEKTYVUMAS KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ

Magistrantūros studijų programos (621B30002) „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis

darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr.Vytautas Poškaitis

KAUNAS, 2016

Page 2: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė

prof. dr. Jūratė Macijauskienė

Data:.......................................

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ EFEKTYVUMAS

KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ

Magistrantūros studijų programos (621B30002) „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis

darbas

Konsultantas Darbo vadovas

Lekt. Vidmantas Zaveckas Doc. Dr. Vytautas Poškaitis

Data................................... Data.....................................

Recenzentas Darbą atliko

Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas Magistrantas Tadas Mikelionis

Data.......................................... Data..........................................

KAUNAS, 2016

Page 3: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

TURINYS

SANTRAUKA...................................................................................................................................5

SUMMARY.......................................................................................................................................6

SANTRUMPOS.................................................................................................................................7

ŽODYNĖLIS.....................................................................................................................................8

ĮVADAS............................................................................................................................................9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.............................................................................................11

1. LITERATŪROS APŽVALGA....................................................................................................12

1.1. Morfologiniai mentės srities ypatumai................................................................................12

1.1.1. Mentė, jos morfologija.............................................................................................12

1.1.2. Mentės formuojami sąnariai ir artrokinematika.......................................................13

1.1.3. Prie mentės prisitvirtinę raumenys...........................................................................17

1.1.4. Mentės raumenų inervacija......................................................................................19

1.2. Mentės padėties bei judėjimo sutrikimai............................................................................19

1.2.1.Mentės kampo atsikišimo tipai ir klinikinės išraiškos..............................................19

1.2.2 Mentės kampo atsikišimo sąvoka ir etiologija..........................................................21

1.2.3. Skirtingos etiologijos MKA ypatybės......................................................................24

1.3. Kinetinės grandinės.............................................................................................................26

2. TYRIMO METODIKA................................................................................................................28

2.1.Tyrimo organizavimas..........................................................................................................28

2.2. Tiriamųjų kontingentas........................................................................................................28

2.3. Tyrimo metodai...................................................................................................................30

2.3.1. Anketinė apklausa....................................................................................................30

2.3.2. Menčių padėties ramybėje nustatymas...................................................................31

2.3.3. Aktyvių žasto judesių amplitudžių matavimas.......................................................32

2.3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas.................................................33

2.3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas...............................................33

2.3.6. Matematinė statistinė analizė..................................................................................34

3.REZULTATAI.............................................................................................................................36

3.1. Grupių palyginimas pagal asmenų skaičių, turinčių mentės kampo atsikišimo požymių.36

3.2. Menčių ramybės padėties simetriškumo vertinimas.........................................................36

3.2.1. Menčių viršutinių kampų aukščio skirtumo vertinimas..........................................36

3.2.2. Menčių dyglių medialinių taškų aukščio skirtumo vertinimas...............................37

3.2.3. Mentės apatinių kampų aukščio skirtumo vertinimas............................................38

Page 4: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

3.3. Žasto judesių amplitudžių vertinimas.................................................................................39

3.3.1. Žasto lenkimo judesio amplitudės vertinimas.........................................................39

3.3.2. Žasto tiesimo judesio amplitudės vertinimas...........................................................40

3.3.3. Žasto atitraukimo judesio amplitudės vertinimas....................................................41

3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas...............................................................42

3.4.1. Priekinio dantytojo raumens jėgos vertinimas.........................................................42

3.4.2. Mentės keliamojo raumens jėgos vertinimas...........................................................43

3.4.3. Trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos vertinimas............................................44

3.4.4. Trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos vertinimas.............................................44

3.4.5. Trapecinio raumens apatinės dalies jėgos vertinimas..............................................45

3.4.6. Rombinių raumenų jėgos vertinimas.......................................................................46

3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas............................................................47

3.5.1. Atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas.....47

3.5.2. Atsikišusios mentės pusės siekimo vidurine kryptimi vertinimas..........................48

3.5.3. Atsikišusios mentės pusės siekimo viršutine šonine kryptimi vertinimas..............49

3.5.4. Atsikišusios mentės pusės siekimo apatine šonine kryptimi vertinimas................50

3.5.5. Neatsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas.51

4. REZULTATŲ APTARIMAS.....................................................................................................53

4.1.Menčių ramybės padėties vertinimo „Lennie“ testu rezultatų aptarimas........................53

4.2 Žasto judesių amplitudžių vertinimo rezultatų aptarimas................................................53

4.3 Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimo „Lovett“ skale rezultatų aptarimas....54

4.4 Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo rezultatų aptarimas...................................54

5. IŠVADOS...................................................................................................................................55

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.........................................................................................56

7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS....................................................57

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS......................................................................................................58

9. PRIEDAI.....................................................................................................................................62

Page 5: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

SANTRAUKA

Mikelionis T., Skirtingų kineziterapijos programų efektyvumas koreguojant atsikišusį mentės

kampą, magistranto baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas Doc. Dr. Vytautas Poškaitis, Lietuvos

Sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2016.

Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti atsikišusio mentės kampo korekcijos efektyvumą fiziniais

pratimais uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse, pratimų poveikį mentės ramybės padėčiai ir

viršutinės galūnės judesių parametrams.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse

grandinėse poveikį mentės padėties rodikliams ramybės metu, esant atsikišusiam mentės kampui. 2.

Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį peties sąnario

mobilumui, esant atsikišusiam mentės kampui. 3. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje

kinetinėse grandinėse poveikį mentę stabilizuojančių raumenų jėgai, esant atsikišusiam mentės kampui.

4. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį viršutinės

galūnės dinaminiam stabilumui, esant atsikišusiam mentės kampui.

Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. „Lennie“ testas su

fotografine kompiuterine analize. 4. Goniometrija. 5. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos testavimas.

6. „Y“ viršutinės galūnės stabilumo vertinimo testas. 7. Matematinė statistinė analizė.

Tyrimo dalyviai: Atrinkti 19 tiriamųjų, kurie buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga ir galimu

poveikiu. Tyrimas pradėtas tiriamiesiems pasirašius tiriamojo asmens sutikimo formą ir leidus gautą

informaciją naudoti moksliniais tikslais.

Tyrimo rezultatai bei išvados: 1. Atlikus abiejų programų pratimus, grupėse nustatytas tik

mentės apatinių kampų ramybės padėties pokytis, reikšmingai sumažinęs jų asimetriją, šiuo požiūriu

programos buvo vienodai efektyvios. 2. Atlikus abiejų programų pratimus, abiejose grupėse vienodu

mastu reikšmingai pagerėjo peties sąnario mobilumas, tik žasto lenkimo judesyje. 3. Po abiejų pratimų

programų, abiejose grupėse nustatytas vienodai reikšmingas tik priekinio dantytojo raumens jėgos

padidėjimas. 4. Po abiejų pratimų programų, grupėse nustatytas statistiškai vienodas viršutinės galūnės

dinaminio stabilumo pagerėjimas. 5. Uždaros kinetinės grandinės ir atviros kinetinės grandinės pratimai

yra vienodai efektyvūs koreguojant atsikišusį mentės kampą.

Tyrimo rekomendacijos: 1. Uždaros ir atviros kinetinės grandinės pratimai yra vienodai

rekomenduotini sprendžiant mentės kampo atsikišimo problemą. 2.Siekiant didesnio objektyvumo, kitų

tyrimų metu įvertinti kombinuotą abiejų fizinių pratimų tipų poveikį tiriamiesiems, esant atsikišusiam

mentės kampui.

Page 6: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

SUMMARY

Mikelionis T., Effectiveness of different kinesitherapeutic programs in treatment of winging scapula,

master‘s thesis / supervisor Doc. Dr. Vytautas Poškaitis, Lithuanian University of Health Sciences;

Faculty of Nursing, Department of Kinesiology and Sports medicine. – Kaunas, 2016

The aim of this research was to evaluate and compare the effectiveness of physical exercises in closed

and open kinetic chains on scapular winging, the effect of exercises on scapular resting position and

upper limb motion parameters.

Objectives of the research: 1. To evaluate and compare the effectiveness of physical exercises in closed

and open kinetic chains on winging scapula parameters of resting position. 2. To evaluate and compare

the effectiveness of physical exercises in closed and open kinetic chains on the mobility of the shoulder

joint with winging scapula. 3. To evaluate and compare the effectiveness of physical exercises in closed

and open kinetic chains on scapula stabilizing muscle force, with winging scapula. 4. To evaluate and

compare the effectiveness of physical exercises in closed and open kinetic chains on stability of upper

limb with winging scapula

Research methods: 1. Analysis of literary sources. 2. A questionnaire-based survey. 3. „Lennie” test

with photographic computer analysis. 4. Goniometry. 5. Scapula stabilizing muscle strength testing. 6.

Upper quarter „Y” stability test. 7. Mathematical statistical analysis.

Organisation of the research: Selected 19 people, who were informed about the purpose of the

investigation, workflow and the potential impact. The investigation started after signing the consent form

for research subjects and the information obtained with the permission of use for scientific purposes.

Research results and conclusions: 1. After the exercises of both programs, only scapula’s lower corner

location change was detected, which reduced their asymmetry at resting state, from this view both

programs were equally effective. 2. Both exercise programs, in both groups strongly increased shoulder

joint mobility, but only in flexion motion. 3. After exercises of both programs, in both groups increased

strength of m. serratus anterior was found. 4. After exercise programs, in groups equal statistical

improvement of the upper limb dynamic stability was found.5. Both open and closed kinetic chain

exercises are same effective in adjusting winging scapula.

Research recommendations: 1. Both closed and open kinetic chain exercises are equally recommended

as scapular winging problem solution. 2. To achieve greater objectivity during other researches, evaluate

impact of combined both types of physical exercises on people with winging scapula.

Page 7: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

7

SANTRUMPOS

AKG – atvira kinetinė grandinė;

AMK – apatinis mentės kampas;

MKA – mentės kampo atsikišimas;

MKLS – mentės-krūtinės ląstos sąnarys;

SAS – skaičių analogijos skalė;

SRS – skeleto raumenų sistema;

UKG – uždara kinetinė grandinė;

ŽAS - žodinė analogijos skalė.

Page 8: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

8

ŽODYNĖLIS

Mentės – žastikaulio ritmas – tai kinematinė sąveika tarp mentės ir žąstikaulio judėjimo [10].

Rotatorių manžetė – tai vienas raumenų ir sausgyslių funkcinis vienetas. Peties sąnario sukamąją

manžetę sudaro: viršdyglinis, podyglinis, mažasis apvalusis ir pometinis raumenys [60].

Peties sąnario ankštumo sindromas (angl.: shoulder impingement syndrome) – tai rotatorių manžetės,

popetinio tepalinio maišelio ir dvigalvio žasto raumens sausgyslės prisispaudimas prie petinės mentės

ataugos ir snapinio – žasto raiščio rankos kėlimo metu [41].

Page 9: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

9

ĮVADAS

Mentės kampo atsikišimas (santr.: MKA) yra funkcinį peties sąnario pajėgumą ir stabilumą

mažinanti būklė, galinti susilpninti kūno pusės, kurioje yra mentės atsikišimas, rankos gebėjimą kelti,

stumti, traukti sunkius objektus; labiau pažengusiais atvejais trikdoma, tampa skausminga net ir kasdienė

veikla, tokia kaip šukavimasis, dantų valymasis ar bet kokia namų ruoša [6]. Dažnai mentės atsikišimas

pastebimas ir išoriškai, kai kurie pacientai vien dėl matomo kosmetinio defekto gali justi diskomfortą.

Pagrindinės šio reiškinio priežastys: trauminiai, jatrogeniniai ar spontaniniai procesai,

nulemiantys mentės stabilumą palaikančių raumenų (m. serratus anterior, m.trapezius, mm.rhomboidei)

silpnumą, paralyžių ar šiuos raumenis inervuojančių nervų pažeidimą [49].

Mentės kampo atsikišimo išsivystymą palaipsniui taip pat gali lemti ir du labai svarbūs žmonių

gyvenimo būdo kraštutinumai: tiek nepakankamas fizinis aktyvumas [23], tiek kryptingas, intensyvus

profesionalus sportas [20,51,61,21]. Pasak Gray Cook, mažai judant silpnėja atskirų raumenų grupių ar

viso kūno raumenų jėga, sutrinka pusiausvyra tarp agonistinių ir antagonistinių raumenų veiklos,

susidaro palankios sąlygos sportinėms, spontaninėms traumoms, deformacijoms [23]. Tuo tarpu pasak

Wang HK, Cochrane T. (2011m.), tos sporto šakos, kuriose judesiai daugiausia vyksta dominuojančia

ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros

sutrikimus, netolygų krūvio paskirstymą, kai kurių raumenų grupių silpnumą, taip didėjant peties traumų

rizikai [61].

Mentės stabilizatorių silpnumas bei dėl to pakitusi artrokinematika gali lemti: 1) neįprastai

didelius krūvius peties sąnario priekinės kapsulės struktūroms, 2) padidėjusią traumos riziką dėl rotatorių

komplekso kompresijos ir 3) sumažėjusį peties komplekso neuromuskulinį aktyvumą [37].

Todėl reabilitacijoje ir sporte turėtų būti naudojama daug įvairių skirtingo sunkumo ir pobūdžio

fizinių pratimų, norint sumažinti raumenų disbalansą, reikia gerinti dinaminį ir statinį segmento

stabilumą, laikyseną. Pratimuose galima atrasti ir šį tą bendro. Pavyzdžiui, kinetinės grandinės, kurios

skirstomos į uždarą (santr.: UKG) ir atvirą (santr.: AKG)[57].

Kinetinė grandinė – tai nuoseklus fiziologinis raumenų aktyvavimas viršutinėje ar apatinėje

galūnėse, kuris suteikia galimybę efektyviai sukoncentruoti ir kryptingai perduoti jėgą judėjimo metu

[2]. Sutrikus grandies funkcionavimui, sumažėja judesio tikslumas, našumas, sudaromos sąlygos

traumoms bei skausmui atsirasti [9].

Kineziterapijoje atviros ir uždaros kinetinės grandinės pratimai taikomi kasdien, tačiau iki šiol

nėra įrodyta, kurie iš jų yra naudingesni [24]. Bandant nuspręsti, kurios kinetinės grandinės pratimai yra

efektyvesni pacientų reabilitacijoje, atsižvelgta į žmogaus kasdieninėje veikloje atliekamus funkcinius

judesius, t.y. ar pratimas atkartoja žmogui įprastą veiklą. Viršutinės galūnės judesiai, kitaip nei apatinės

galūnės, dažniau vyksta atviroje kinetinėje grandinėje, t.y. rankos distalinis segmentas juda laisvai

Page 10: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

10

erdvėje [58]. Daikto perkėlimas, jo nešimas, pasisveikinimas paspaudžiant kitam asmeniui ranką, namų

ruošos darbai (siurbimas dulkių siurbliu, indų plovimas rankomis ir t.t.) yra judesių kompleksas,

atliekamas atviroje kinetinėje grandinėje. O judesiai, pvz., durų stūmimas, traukimas, atsikėlimas iš

gulimos padėties pasiremiant ranka, vyksta uždaroje kinetinėje grandinėje [24].

Peties sąnarių pažeidimų atveju reabilitacija turėtų įtraukti (įvertinti ir, prireikus, koreguoti)

pratimus, kurie galėtų turėti įtakos šio sąnario artrokinematikai [2]. Šiuo tiriamuoju darbu siekiame

išsiaiškinti, kurios kinetinės grandinės judesiai koreguojant MKA yra veiksmingesni ir turėtų dominuoti

sudarant reabilitacijos programą.

Darbo naujumas: Nepavyko rasti straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis, nagrinėjančių fizinių

pratimų skirtingose kinetinėse grandinėse poveikį atsikišusiam mentės kampui. Taip pat straipsnių,

nagrinėjančių atsikišusio mentės kampo korekcijos fiziniais pratimais efektyvumą, pavyko rasti tik

keletą.

Page 11: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti atsikišusio mentės kampo korekcijos efektyvumą fiziniais

pratimais uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse, pratimų poveikį mentės ramybės padėčiai ir

viršutinės galūnės judesių parametrams.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį mentės

padėties rodikliams ramybės metu, esant atsikišusiam mentės kampui.

2. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį peties

sąnario mobilumui, esant atsikišusiam mentės kampui.

3. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį mentę

stabilizuojančių raumenų jėgai, esant atsikišusiam mentės kampui.

4. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį viršutinės

galūnės dinaminiam stabilumui, esant atsikišusiam mentės kampui.

Page 12: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Morfologiniai mentės srities ypatumai

1.1.1. Mentė, jos morfologija

Mentė (lot.: scapula) yra pagrindinė stangrioji struktūra, jungianti ranką su krūtinės ląsta. Tai

yra porinis, plokščias trikampis kaulas, esantis nugarinėje krūtinės ląstos dalyje bei teikiantis

prisijungimo vietą trijų skirtingų grupių raumenims [11].

Mentė atlieka kelis svarbius vaidmenis peties komplekse [3, 50]: pirmiausia, ji yra dalis peties

sąnario (lot.: articulatio humeri, angl.: glenohumeral joint), kuris yra rutulinis su plokščia sąnarine

duobe. Kad išlaikytų tinkamą konfigūraciją, mentė turi judėti koordinuotai kartu su žastikauliu. Antra,

ji sudaro galimybę judesiui (protrakcijai, retrakcijai – išstūmimui pirmyn ar atitraukimui) vykti krūtinės

ląstos sienos atžvilgiu. Mentės retrakcija užtikrina stabilų pagrindą tam, kad atitraukta (angl.: abducted)

ar pakelta ranka galėtų atlikti sudėtingus judesius, tokius kaip siekimas, stūmimas ar traukimas. Trečiasis

vaidmuo – dalyvavimas peties kėlime, pavyzdžiui, metimo ar rankos kėlimo metu. Galiausiai, mentė

veikia kaip jungtis tarp kūno proksimalinių bei distalinių dalių, perduodant jėgą iš apatinės kūno dalies

(kojų, nugaros, liemens) viršutiniai kūno daliai – galvai ir rankoms [3].

Mentės formą lemia tai, kad prie jos tvirtinasi laisvosios galūnės kaulai ir 17 raumenų:

M. Pectoralisminor, m.coracobrachialis, m. Serratusanterior, m. Tricepsbrachii, m. Bicepsbrachii, m.

Subscapularis, mm. Rhomboidei, m. Levatorscapulae, m. Trapezius, m. Deltoideus, m. Supraspinatus,

m. Infraspinatus, mm. Teres, m. Latissimusdorsi, m. Omohyoideus. Žemyn nukrypusia viršūne,

trikampio pavidalo kaulas yra prigludęs prie šonkaulių ir apčiuopiamas, jo kontūrai matomi nugaroje

[11].

Išskiriami mentės kraštai, kampai bei paviršiai [3].

Kraštai:

Vidinis (medialinis) kraštas (lot. margo medialis) ramybės metu nukreiptas beveik lygiagrečiai

stuburo linijai;

Išorinis (lateralinis) (lot. margo lateralis) kraštas tęsiasi nuo apatinio iki šoninio mentės kampų;

Viršutinis kraštas (lot. margo superior) tęsiasi nuo viršutiniojo kampo iki snapinės ataugos [13].

Kampai: apatinis, viršutinis ir šoninis. Apatinio mentės kampo palpacija suteikia galimybę sekti

mentės padėties kitimą rankos judėjimo metu. Viršutinis ir apatinis kampai suapvalėję, jų kontūrai

matomi nugarinėje pusėje. Šoninio kampo viduryje matyti sąnarinė duobė (lot.: cavitas glenoidalis). Ją

už gumburėlių juosia mentės kaklas (lot.: collum scapulae), nuo kurio aukštyn ir pirmyn nutįsta snapinė

atauga (lot.: processus coracoideus;) prie jos tvirtinasi kai kurie žasto ir krūtinės raumenys [11].

Page 13: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

13

Mentės paviršiai [6]:

1. Priekinis (šonkaulinis), (lot.: faciescostalis, s.anterior). Įdubęs šonkaulinis paviršius sudaro

seklią pomentinę duobę (lot.: fossa subscapularis), prie kurios tvirtinasi pomentinis raumuo. Viršutinės

pomentinės duobės dalies kaulas užlinksta pirmyn, formuodamas pomentinį kampą (lot.: angulus

subscapularis).

2. Užpakalinis (dorsalinis) pavišius (lot.: facies posterior) yra išlenktas; mentės dyglio (lot.:

spina scapulae), dar vadinamo ketera, dalijamas į dvi nelygias dalis:

Viršdyglinė duobė (lot.: fossa supraspinata); mažesnioji dalis. Įlenkta, lygi ir platėjanti nuo

žastikaulio stuburo link. Nuo šios dalies dviejų vidinių trečdalių prasideda m. supraspinatus

skaidulos.

Podyglinė duobė (lot.: fossa infraspinata); ženkliai didesnė dalis, nuo kurios prasideda m.

infraspinatus skaidulos.

Mentės dyglio pradžia - pati medialiausia mentės dyglio dalis. Tai – nuo vidinio mentės krašto,

ties trečiuoju krūtininiu slanksteliu prasidedanti trikampė struktūra. Lateralinis dyglio galas sustorėja ir

virsta petine atauga (lot.:acromion). Jos apatinės ir šoninės briaunos sandūra lengvai apčiuopiama po

oda kaip peties kampas, (lot.: angulus acromii). Pirmyn pakrypęs peties raktikaulinis sąnarinis paviršius,

(lot.: facies articularis clavicularis) [6].

1.1.2. Mentės formuojami sąnariai ir artrokinematika

Mentė sudaro tris fiziologinius sąnarius (petinį raktikaulio, peties bei subakromialinį),

jungiantis su raktikauliu, žastikauliu ir netikrą mentės-krūtinės ląstos sąnarį, sąveikaudama su krūtinės

ląsta savo vidiniu paviršiumi [48].

Petinis raktikaulio sąnarys, (lot.: articulatio acromioclavicularis)

Sąnariniai paviršiai: raktikaulio petinis galas, (lot.: extremita sacromialis claviculae) ir petinė

mentės atauga, (lot.: processus coracoideus). Sąnarys yra plokščias, jo paviršiai siauri ir pailgi.

Judėjimas vyksta apie visas ašis, tačiau nedidelėmis amplitudėmis. Be šio sąnario, mentę imobilizuoja

raumeninės jungtys, kurias sudaro iš priekio, vidinės pusės ir viršaus prie mentės prisitvirtinę raumenys

[11].

Peties sąnarys, (lot.: articulatio humeri)

Tai – jungtis tarp žastikaulio bei peties lanko. Sąnariniai paviršiai: cavitas glenoidalis (sąnarinė

duobė) ir caput humeri (sąnarinė galva). Sąnario duobę pagilina ir paviršių kongruentiškumą didina

žiedo formos sąnario lūpa (lot.: labrum glenoidale).

Page 14: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

14

Žastikaliui išnirti aukštyn trukdo platus ir stiprus snapinis peties raištis (lot.: ligamentum

coracoacromiale). Visgi peties sąnarį tvirtinantys raiščiai nėra labai stiprūs; daugiau stabilumo suteikia

apie sąnarį esantys raumenys. Ranka per peties sąnarį gali judėti įvariomis kryptimis, gana didelėmis

amplitudėmis [11, 3, 50].

Subakromialinis sąnarys, (lot.: articulatio subacromiale)

Sudaro žastikaulio galva (lot.: caput humeri) ir snapinės ataugos–petinis raištis

(lot.:ligamentum coracoacromiale). Tai tarpas tarp žastikaulio galvos ir mentės snapinės ataugos, kuris

užpildytas tepaliniu maišeliu (lot.: bursa subacromiale) ir m. supraspinatus sausgysle. Per šį sąnarį

atliekami kompleksiški judesiai, esant pilnai sulenktai rankai per peties sąnarį, pavyzdžiui, keičiant

elektros lemputę ar dažant lubas [13].

Mentės – krūtinės ląstos sąnarys(santr.:MKLS), (lot.:articulatio scapulothoracica)

MKLS – tai mažiausiai kongruentiškas kūno sąnarys [37]. Tarp mentės ir krūtinės ląstos nėra

tiesioginio tikro kaulinio sąnario, dėl to sąnarinių paviršių judėjimas vienas kito atžvilgiu yra labai mažai

ribojamas, ir galimi labai įvairūs judesiai, tokie kaip protrakcija - retrakcija, kėlimas - nuleidimas,

pakilimas ir pasvirimas pirmyn ar į nugarinę pusę (angl.: anterior – posterior tilt), išorinė – vidinė rotacija

ar rotacija viršun-žemyn [37].

MKLS viršutinės galūnės judėjime turi labai didelę reikšmę. Yra aprašoma daug įvairių

sutrikimų, pažeidžiančių šią jungtį bei sukeliančių patologinius mentės padėties pokyčius [48]. Labai

dažnai sportininkams pasireiškia mentės kampų ramybės padėties simetriškumo sumažėjimas, ypač jei

specifiniai judesiai atliekami viena ranką [22].

Pagrindiniai mentės judesių tipai pateikti 1 pav.

1 pav. Mentės judesių tipai (Bindi Delaney et al. (2011))

Page 15: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

15

Artrokinematikos ekspertas Justin Price pagrindinius septynis mentės judesių tipus apibūdina

taip [59]:

1. Kėlimas – mentės judėjimas viršun krūtinės ląstos atžvilgiu;

2. Nuleidimas – mentės judėjimas žemyn krūtinės ląstos atžvilgiu;

3. Addukcija ar retrakcija – mentės vidinio krašto judėjimas link stuburo;

4. Abdukcija ar protrakcija – mentės vidinio krašto atitolimas nuo stuburo;

5. Rotacija viršun - apatinio mentės kampo (AMK) pasisukimas viršun bei atitolimas nuo

stuburo linijos;

6. Rotacija žemyn – AMK pasisukimas žemyn bei priartėjimas prie stuburo linijos;

7. Priekinis pakilimas (angl.: anterior tilt) (paveikslėlyje nepavaizduota) – viršutinis mentės

kraštas linksta žemyn ir pirmyn, o AMK kyla viršun ir tolsta nuo krūtinės ląstos.

Mentės padėties pokyčiai skirtingo judėjimo metu pateikti 2 pav. [44]

2 pav. Mentės rotacija judėjimo metu (Jonathan F.Reynolds et al. (2009m.))

Mentės judėjimas krūtinės ląstos atžvilgiu (angl.: scapulothoracic motion) apima judėjimą

trijose ašyse, kartu dalyvaujant krūtinkaulio-raktikaulio bei peties-raktikaulio sąnariams [44]:

- Pakilimas atgal ar pirmyn vyksta apie ašį, lygiagrečią mentės plokštumai.

- Vidinė ar išorinė mentės rotacija vykdoma atliekant vidinę ar išorinę raktikaulio rotaciją, o šis

judesys atliekamas per krūtinkaulio – raktikaulio sąnarį.

- Mentės kėlimas ar nuleidimas taip pat atliekamas keliant ar nuleidžiant raktikaulį, judesiui

vykstant per krūtinkaulio – raktikaulio sąnarį.

- Rotacija viršun ar žemyn vyksta per ašį, statmeną mentės plokštumai [4].

Page 16: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

16

Mentės plokštumos atžvilgiu, galimų judesių amplitudės [50]:

1) rotacija viršun galima iki ~50ᵒ;

2) pasvirimas atgal ~30ᵒ;

3) išorinė rotacija apie vertikalią ašį galima apie ~24ᵒ.

Pastebėta, jog judesių amplitudės, testuojant profesionalius sportininkus, priklausomai nuo

sporto šakos, gali būti didesnės ar mažesnės. Pavyzdžiui, tiriant metimo padavimo judesius nuolat

atliekančius atletus, nustatytas adaptyvus pokytis padidinant rotacijos viršun amplitudę, pokyčiui

siekiant net ir 30ᵒ [38]. Kita vertus, lyginant mentės judesių amplitudę tarp mokyklinio amžiaus

jaunuolių bei koledžo beisbolo žaidėjų, pastebėta ženklus judrumo sumažėjimas vyresniųjų asmenų

tarpe tiek ties 90ᵒ, tiek ties 120ᵒ atitraukimu. Be to, koledžo beisbolo žaidėjams nustatyta didesnė mentės

protrakcija [56].

Mentės mobilumas yra be galo svarbus judesiams, kuriuos sklandžiai atlieka rankos ir plaštakos

kasdienėje veikloje. Raktikaulio mobilumas yra ribotas ir daugiausiai atsakingas už rankos laikymą

toliau nuo šonkaulių priekyje, raktikaulis kaip jungtis yra ganėtinai stabilus. Žastas su savo apvalia galva

turi didžiausią amplitudžių pasirinkimą. Būtent mentė turi judėti taip, kad išlaikytų pusiausvyrą tarp šių

peties komplekso dalių, keistų judėjimo kryptis ir tuo pat metu išlaikytų stabilumą ir sukurtų atramą.

Koordinuoti poriniai judesiai tarp mentės bei žastikaulio, dar vadinami mentės-žastikaulio

ritmu, yra būtini efektyviems rankos judesiams, bei suteikia peties sąnariui stabilumo [28].

Už pirminį mentės stabilumą bei mobilumą yra atsakingos trapecinio raumens viršutinės ir

apatinės skaidulos, dantytasis bei rombiniai raumenys [3]. Tačiau, apatinės m. trapezius skaidulos kartu

su m. serratus anterior atlieka pagrindinį vaidmenį, stabilizuojant mentę rankos judėjimo metu. Priekinis

dantytasis raumuo dalyvauja mentės judesiuose visose trijose plokštumose rankos kėlimo metu,

padedant atlikti rotaciją viršun, apatinio kampo kėlimą bei išorinę mentės rotaciją, tuo pačiu metu

stabilizuojant vidinį mentės kraštą ir apatinį kampą, saugant nuo MKA pasireiškimo [3].

Kuomet įvardijama mentės padėtis, atskaitos taškas visada yra peties sąnarys, labai

priklausomas nuo mentę stabilizuojančių raumenų. Tai, kad tarp MKLS sandaroje nėra tikrosios

sąnarinės struktūros, sudaro sąlygas patologiniams mentės judesiams; galimas peties sąnario

pažeidžiamumas [59].

Mentės padėtis, sudaranti galimybes optimaliam peties sąnario raumenų aktyvumui, pasižymi

retrakcija ir išorine rotacija [59]. Ramybės metu abiejų menčių vidiniai kraštai nukreipti lygiagrečiai

stuburo linijai.

Page 17: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

17

1.1.3. Prie mentės prisitvirtinę raumenys

Mentės raumenys skirstomi į grupes: vidiniai, išoriniai, kiti:

Vidiniams mentės raumenims priklauso sukamosios manžetės (angl.: rotator cuff) raumenys –

m.subscapularis, m.teres minor, mm. supraspinatus et infraspinatus. [34]. Pomentinis raumuo

tvirtinasi prie priekinio (ventralinio) mentės paviršiaus, o viršdyglinis bei podyglinis raumenys

dengia nugarinį (dorsalinį) paviršių tvirtindamiesi ties viršdygline bei podygline duobėmis

atitinkamai [48]. Vidiniai mentės raumenys tvirtinasi prie mentės kūno plokščiosios dalies ir yra

atsakingi už vidinę ir išorinę peties sąnario rotaciją kartu su žastikaulio atitraukimu.

Išoriniams raumenims priklauso m. biceps brachii, m. triceps brachii et m. deltoideus; šie

raumenys tvirtinasi prie mentės snapinės ataugos bei Tuberculi supraglenoidale et

infraglenoidale ir mentės dyglio (lot.: spina scapulae). Minėti raumenys atsakingi už keleriopus

rankos judesius per peties sąnarį.

Trečiajai raumenų grupei, daugiausia atsakingai už mentės stabilizavimą bei rotaciją, priklauso

m. trapezius, m. serratus anterior, m. levator scapulae ir mm. rhomboidei; jie tvirtinasi prie

vidinio, viršutinio ir apatinio mentės kraštų [48].

Išskiriami penki svarbiausi mentę stabilizuojantys raumenys:

Priekinis dantytasis raumuo (lot.: musculus serratus anterior)

Tai – vienas iš svarbiausių mentę stabilizuojančių raumenų. Pradžia – pirmieji aštuoni

šonkauliai ir tarpšonkaulinių raumenų sausplėvės. Raumens skaidulos tęsiasi pagal krūtinės ląstą ir

tvirtinasi prie medialinio mentės krašto [37]. Viršutinioji raumens skaidulų dalis yra pasklidusi ties

margo medialis, o apatiniosios skaidulos tvirtinasi prie apatiniojo mentės kampo. Pats raumuo yra platus,

apimantis didelę lateralinės krūtinės ląstos pusės dalį [3].

Raumens funkcija: stabilizuoja mentę kėlimo metu, traukia ją pirmyn, stumia petį pirmyn.

Judesys apibūdinamas kaip protrakcija (angl.: protraction); šis judesys daugiausia susijęs su stūmimu /

smūgiavimu („boksininko raumuo“) [11, 37].

Paprastai priekinis dantytasis raumuo dirba kompleksiškai su trapeciniu raumeniu bei sudaro

labai stiprų, mobilų pagrindą, palaikantį bei optimizuojantį mentės sąnarinės duobės padėtį rankos

judėjimo metu [3].

Rombiniai raumenys, (lot.: mm. Rhomboidei)

o M. rhomboideus minor

Pradžia – septintojo kaklinio bei pirmojo krūtininio slankstelių keterinės ataugos. Pabaiga –

vidinis mentės kraštas, šalia mentės dyglio pamatinės dalies [37].

Page 18: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

18

o M. rhomboideus major

Pradžia – antrojo - penktojo krūtinės slankstelių keterinės ataugos. Pabaiga – vidinis mentės

kraštas žemiau mažojo rombinio raumens [37].

Abu raumenys traukia mentę prie stuburo, suka ją, nukreipdami sąnarinę duobę žemyn.

Pagrindinė jų funkcija – stabilizuoja vidinį mentės kraštą; šie raumenys labai aktyvūs mentės addukcijoje

ir retrakcijoje (žr.1pav) (judesys gali būti apibūdinamas kaip atgalinė mentės rotacija link stuburo linijos)

[11, 3].

Esant silpniems rombiniams raumenims, mentė nesugebės atlikti pilnos retrakcijos (šis judesys

labai svarbus, pavyzdžiui, sviedžiant objektą virš galvos ar profesionaliame plaukime – kraulio stiliumi)

[29].

Trapecinis raumuo, (lot.: m.Trapezius)

Tai yra didžiausias su mente bei krūtinės ląstos siena susijęs raumuo nugarinėje krūtinės ląstos

dalyje [3].

Skiriamos trys dalys, pasižyminčios būdinga raumens skaidulų pradžios vieta ir tolesne

kryptimi:

- Nusileidžiančioji (viršutinė) dalis, (lot.: pars descendens), atsakinga už mentės kėlimą bei

viršutinę rotaciją;

- Skersinė (vidurinė) dalis, (lot.: pars transversa), atsakinga už retrakciją;

- Kylančioji (apatinė) dalis, (lot.: pars ascendens), atsakinga už mentės nuleidimą ir apatinę

rotaciją [37].

Pradžia – pakauškaulio viršutinė sprando linija, sprando raištis, paskutinio kaklo slankstelio ir

visų krūtinės slankstelių keterinės ataugos. Pabaiga – mentės dyglys ir petys, (lot.: acromion et spina

scapulae).

Judėjimas: stuburui nejudant, viršutinė raumens dalis kelia mentę ir petį, fiksavus mentę –

atlošia galvą; vidurinė dalis traukia mentę prie stuburo, apatinė mentę nuleidžia, suka apie sagitalinę ašį

– sąnarinė duobė kyla aukštyn, apatinis kampas – į šoną. Susitraukus visoms trapecinio raumens

skaiduloms, mentė pritraukiama prie stuburo [11, 3].

Keliamasis mentės raumuo, (lot.: m. levator scapulae)

Pradžia – keturių viršutinių kaklo slankstelių skersinių ataugų nugariniai gumburėliai. Pabaiga

– mentės viršutinis kampas ir vidinis kraštas, (lot.:angulus superior et margo medialis scapulae), mentės

dyglio aukštyje [37].

Judėjimas: Raumuo kelia mentę ir traukia ją prie stuburo, o mentę fiksavus, lenkia kaklą į savo

pusę [11, 3].

Page 19: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

19

Fiziniai pratimai atliekami, siekiant sustiprinti rotatorių manžetės ir mentės – krūtinės ląstos

raumenyną, taip pat efektyviai treniruoja keliamojo mentės raumens skaidulas, todėl papildomų pratimų

atlikti nereikia [47].

1.1.4. Mentės raumenų inervacija

Ilgasis krūtinės nervas, (lot.: nervus thoracicus longus)

Tįsta priekinio dantytojo raumens, paviršiumi ir šį raumenį inervuoja. [51, 38]. N. Thoracicus

longus yra 27cm ilgio, plonas ir trapus, taip pat turi mažiau supančio jungiamojo audinio palyginti su

gretimais petinio rezginio nervais. Dėl šių savybių, bei išsidėstymo driekiantis išilgai išoriniu krūtinės

ląstos paviršiumi, pasižymi ženkliai didesne pažeidimo tikimybė [46].

Pažeidus šį nervą, tos pusės ranka žmogus negali smūgiuoti ir boksuotis, nes sutrinka mentės

slinkimas pagal krūtinės ląstos šoną pirmyn [11, 55].

Nugarinis mentės nervas, (lot.: nervus dorsalis scapulae)

Savo eigoje perveria vidurinį laiptinį raumenį bei eina gilyn į mentės keliamąjį raumenį,

toliau į didįjį ir mažąjį rombinius raumenis ir juos inervuoja. Pažeidus nervą, mentė pasislenka į išorę

ir žemyn [55].

Priedinis nervas, (lot.: nervus accessorius)

Šis motorinis nervas susidaro iš nugarinių ir galvinių šaknelių, kurioms susijungus nervas

pasidalija į vidinę ir išorinę šakas. Vidinė šaka prisijungia prie klajoklio nervo. Išorinė šaka nueina į

trapecinį raumenį. Inervuoja m. sternocleidomastoideus ir m. trapezius [55].

1.2.Mentės padėties bei judėjimo sutrikimai

1.2.1. Mentės kampo atsikišimo tipai ir klinikinės išraiškos

Pirminis MKA nustatomas tais atvejais, kai vienas iš mentę stabilizuojančių raumenų

susilpnėja, ir dėl to išsibalansuoja priešingos raumenų jėgos, sutelktos mentės-krūtininiame komplekse

[35].

Antrinis MKA siejamas su normalaus mentės judėjimo sutrikimu, dėl peties sąnario patologijos

[35].

Page 20: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

20

Skeleto raumenų sistemos kilmės MKA

Išskiriami trys mentės padėties sutrikimo tipai [5]:

o 1 tipas: matomas apatiniojo kampo pakilimas aukštyn ir mentės nuokrypis pirmyn.

Priežastys: m. pectoralis minor sutrumpėjimas, užpakalinės sąnario kapsulės sutrumpėjimas ir sutrikusi

raumenų jėgos pusiausvyra tarp m. trapezius (pars ascendens) bei m. serratus anterior.

o 2 tipas: matoma vidinė mentės rotacija ir išryškėjęs vidinis kraštas. Priežastys: užpakalinės

sąnario kapsulės sutrumpėjimas, m.latissimus dorsi sutrumpėjimas ir raumenų funkcijos pusiausvyros

sutrikimas tarp m.trapezius ir m.serratus anterior. Antrojo tipo SRS MKA iliustracija matoma 3 pav.

[3].

3 pav. MKA. A – pečiai ramybės metu, B – MKA matomas ranka stumiant pirmyn,

C- MKA matomas atitraukiant ranką (Alberto C. et al. (2008m.))

o 3 tipas: išryškėjęs apatinis kampas ir mentės rotacija į apačią. Priežastys: m. levator

scapulae sutrumpėjimas, pusiausvyros sutrikimas tarp m. trapezius kylančiosios ir nusileidžiančiosios

dalių.

Neurogeninės kilmės MKA

Išskiriami du mentės pozicijos sutrikimų tipai:

o 1 tipas: būdingi bruožai yra mentės atsitraukimas nuo krūtinės ląstos, mentės pakilimas ir

vidinio krašto priartėjimas prie stuburo linijos [32]. Priežastys susijusios su n.thoracicus longus

pažeidimu bei m.serratus anterior funkcijos susilpnėjimu.

o 2 tipas: būdingi bruožai yra mentės atsitraukimas nuo krūtinės ląstos, mentės nusileidimas

ir vidinio krašto nutolimas nuo stuburo linijos. Priežastys susijusios su n. accessorius pažaida bei

išsivysčiusio m. trapezius apatinės dalies funkcijos susilpnėjimu [14].

Susilpnėjus vieno raumens veiklai, kiti raumenys adaptuojasi, hipertrofuoja – bent iš dalies

kompensuojamas sumažėjęs raumenų tonusas toje pusėje; tačiau dėl raumenų jėgos tarpusavio sąveikos

sutrikimų bei tendinito apie peties sąnarį, neretai šalia kosmetinio ar funkcinio MKA defekto prisideda

ir antrinis skausminis komponentas [46].

Page 21: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

21

1.2.2. Mentės kampo atsikišimo sąvoka ir etiologija

Mentės kampo atsikišimas (lot. scapula alata) yra medicininė būklė, kuriai būdinga, jog mentės

kaulas išryškėja nugaros srityje ir tampa matomas dėl nenormalios padėties [55, 18]. Terminas

naudojamas, kai nustatoma, kad mentės raumenys yra per silpni arba paralyžuoti ir tai pasireiškia ribota

mentės stabilizavimo galimybe. Dėl to mentės vidurinis kraštas atsikiša ir tampa panašus į sparną (angl.:

wing) [1].

MKA priežastys

Pagrindinės mentės kampo atsikišimo priežastys yra susijusios su neurologiniais ar skeleto

raumenų sistemos pažeidimais [1, 25]. Ryan M. Martin ir David E. Fish (2007m.) straipsnyje „Scapular

winging: anatomical review, diagnosis, and treatments“ susistemino neurogenines mentės kampo

atsikišimo priežastis ir išraiškas (1 lentelė) [55].

1 lentelė. Neurogeninės mentės kampo atsikišimo priežastys ir klinikinės išraiškos (Ryan M.

Martin ir David E. Fish (2007m.))

Medialinio krašto

atsikišimas

Lateralinio krašto

atsikišimas

Pažeistas nervas n. thoracicus

longus

n. accessorius n. dorsalis scapulae

Paveiktas raumuo m. serratus anterior m. trapezius mm. rhomboidei

Fizinis ištyrimas Rankos lenkimas,

prisispaudimas prie

sienos

Rankų atitraukimas į

šonus, išorinė rotacija

Rankų tiesimas esant

pilnam sulenkimui

Mentės padėties

pakitimas

Mentės dispozicija

aukštyn ir vidun

Viršutinio kampo

nuokrypis į išorę

Apatinis kampas

nukrypęs į išorę.

Struktūros, susijusios su skeleto raumenų sistemos (SRS) pažeidimo etiologijos MKA [5]:

1) Trapecinis raumuo (lot.: m.trapezius);

2) Priekinis dantytasis raumuo (lot.: m.serratus anterior) ;

3) Rombiniai raumenys (lot.: mm. rhomboidei);

4) Mentės keliamasis raumuo (lot.: m. levator scapulae);

5) Mažasis krūtininis raumuo (lot.: m. pectoralis minor);

Page 22: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

22

6) Platusis nugaros raumuo (lot.: m. latissimus dorsi).

Struktūros, susijusios su neurologinės etiologijos MKA [14]:

1) Trapecinio raumens nusileidžiančioji dalis (lot.: pars descendens m. trapezii);

2) Priekinis dantytasis raumuo (lot.: m. serratus anterior);

3) Rombiniai raumenys (lot.: mm. rhomboidei);

4) Pridėtinis nervas (lot.: n. accessorius);

5) Ilgasis krūtinės nervas (lot.: n. Thoracicus longus);

6) Petinis rezginys (lot.: plexus brachialis).

Bet koks petinio rezginio, pridėtinio nervo ar ilgojo krūtininio nervo pažeidimas labai padidina

MKA išsivystymo tikimybę. To priežastys yra labai įvairios ir nuolat nustatomos naujos [5]. Ilgasis

krūtinės nervas ypatingas ilga ir sudėtinga anatomine projekcija iki priekinio dantytojo raumens, dėl to

šis nervas itin imlus pažeidimams, palyginus su kitais petinio rezginio nervais [18].

Neretai tokio pobūdžio pacientai skundžiasi įvairaus stiprumo skausmu, dažnai neleidžiančiu

užmigti. Dažniausia skausmingų MKA atvejų etiologija yra neurologinė trauma. Tuo tarpu SRS MKA

atvejais skausmas jaučiamas kur kas rečiau; skausminės simptomatikos gali ir visai nepasireikšti [14].

Abiejų tipų MKA priežastys[14]:

Ūmios traumos, pavyzdžiui, tiesioginis šokas peties sričiai autoavarijos atveju su staigia rankos

trakcija;

Mikrotraumos, pavyzdžiui, dėl kartotinų kaklo srities patempimų (n .thoracicus longus),

nešiojant sunkią kuprinę (n. accessorius) ir kt.;

Poinfekcinės būklės komplikacija, pavyzdžiui, po gripo infekcijos kylantis neuritas;

Injekcijos;

Įgimtos traumos;

Pochirurginių komplikacijų padarinys;

Idiopatinės, pavyzdžiui kaip Parsonage ir Turnerio sindromo atveju.

Atvejais, kuomet traumos ar kompresinės jėgos požymių nematyti, etiologija gali būti

nenustatoma, tačiau susijusi su kompresija tiek paties raumens, tiek paviršinės fascijos [53].

Kitos dažnos trauminės nervų pažaidos priežastys apima: invazines procedūras, pavyzdžiui,

mastektomija su limfmazgių pašalinimu, torakostomija. Netrauminės etiologijos, lemiančios raumenų

silpnumą: virusinės ligos, apsinuodijimas, raumenų distrofija ar mechaninis poveikis, pavyzdžiui,

užsitęsęs rankos atitraukimas gulint ar tam tikra kūno pozicija nulemta nejautros [43].

Page 23: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

23

Ieškant informacijos apie mentės kampo atsikišimą bei kitas mentės dispozicijos ar diskinezijos

priežastis, galima rasti nemažai informacijos apie šių defektų formavimąsi profesionaliems

sportininkams. Teigiama, jog sportinis lavinimas, kaip specifinė kryptingo fizinio aktyvumo forma, gali

turėti didelės įtakos jauno asmens laikysenos formavimuisi dėl didelių treniravimosi apkrovų ir kartotinų

vienos pusės pratimų [20, 51]. Tos sporto šakos, kuriose judesiai daugiausia vyksta dominuojančia

ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros

sutrikimus, netolygų krūvio pasiskirstymą, kai kurių raumenų grupių silpnumą, taip didėjant peties

traumų rizikai [61]. Taip pat viršutinių galūnių asimetrija gali indukuoti skoliozės bei dubens asimetrijos

vystymąsi, dėl ko tikėtinas ir vieno peties nusvirimas [21].

Sakiko Oyama et al. (2008m.) taip pat apžvelgia mentės padėties ir jos pokyčių svarbą

profesionaliame sporte. Anot jų, mentės padėties įvertinimas yra vienas pagrindinių komponentų,

atliekant fizinį vertinimą profesionaliam sportininkui [42]. Klinikinio ištyrimo metu susitelkiama ties

peties ir mentės padėčių asimetrija, pavyzdžiui, esant ryškesniam kauliniam kontūrui, raumenų atrofijai,

ženkliam mentės kampo atsikišimui, apatiniojo kampo išsišokimui pirmyn ar randinei deformacijai [7].

Morfologinė asimetrija gali turėti įtakos sportiniams rezultatams ir lemti nenaudingus funkcinius kūno

pakitimus [30]. Taikydami 3D vaizdinio tyrimą, mokslininkai vertino mentės ramybės padėtį trejose

vyrų užsiimančių sportu, kuriuose gausu metimų, grupėse: beisbolo, tinklinio bei teniso žaidėjų.

Dominuojančios pusės mentė visais atvejais buvo labiau rotuota į vidinę pusę ir pasvirusi pirmyn. Teniso

žaidėjams stebima ženklesnė mentės protrakcija. Tokie laikysenos skirtumai, stebimi klinikinio

vertinimo metu, gali būti siejami su patologija, tačiau nemažai specialistų sutinka, jog net ir nesant

atsikišimui asimetrijos požymiai yra gana dažni [33]. Visgi atvejais, kuomet metikai dėl pažeidimų

nebegali atlikti pagrindinių judesių, itin dažnai nustatomas žymus paveiktos pusės mentės padėties

netaisyklingumas bei asimetrija. Toks sutrikimas įvardijamas akronimu „SICK Scapula“ ( S – scapula,

I – infera, C- coracoid, K- dysKinesis) [40]. Pagrindiniai požymiai: 1) mentės nusileidimas, žemesnė

padėtis lyginant su sveikąja puse; 2) Mentė pritraukta (angl.: protracted) ar nusvirusi labiau lateraliai

nuo stuburo.

Šio sindromo metu sportininkų skundai susiję su:

- skausmu, lokalizuotu ties medialine snapinės ataugos dalimi (peties priekiniu paviršiumi);

- skausmu, lokalizuotu viršutinėje – medialinėje mentės srityje;

- skausminga subakromialine ertme;

- skausmingu peties – raktikaulio sąnariu.

Šių simptomų pradžia paprastai būna užslėpta bei išryškėja atletui peržengus patologijos

slenkstį, todėl gydytojo specialisto darbas yra laiku atpažinti bei koreguoti ydingus mentės padėties

pokyčius.

Page 24: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

24

Kalbant apie MKA etiologiją, būtų galima išskirti ir dar vieną, neklasikinę, MKA priežastį, -

susijusią ir su kaulų struktūros pokyčiais. Yra aprašyta atvejų, kuomet medialinis mentės kampo

atsikišimas pasireiškia dėl deformacijų, apimančių peties lanką sudarančius kaulus [27]:

1) akromialinių lūžių netinkamų susijungimų ar nesusijungimų;

2) raktikaulio lūžių netinkamų susijungimų ar nesusijungimų;

3) raktikaulio lūžių kartu su kitais asocijuotais lūžiais;

4) mentės sąnarinės duobės lūžių;

5) mentės kūno lūžių netinkamo susijungimo.

Kendra E. Keenan (2012m.) aprašė MKA atvejį, susijusį su raktikaulio viduriniosios dalies

uždaru lūžiu, kurį pacientė patyrė krisdama iš didelio aukščio. Po lūžio atsiradęs ipsilateralus mentės

kampo atsikišimas, matomas pacientei iš nugaros pusės ties juosmeniu, delnais atsistumiant nuo sienos.

Jis pradėtas koreguoti fizioterapijos metu, išryškino kitą pažeidimą – pacientei ėmė stiprėti skausmas

ties viduriniąja raktikaulio dalimi (buvusio lūžio vieta), dėl to vėliau nuspręsta atstatyti raktikaulio

pažeidimą chirurgiškai. Pilnai koreguotas fizioterapijos metu, MKA vėl pasikartojo po atliktos

operacijos, siekiant atstatyti netinkamą raktikaulio lūžio sugijimą. Kiti neįprasti aspektai, susiję su šiuo

atveju: 1) elektrodiagnostiniai tyrimai parodė nežymius petinio rezginio, kartu ir ilgojo krūtininio nervo

pažeidimus; 2) nebuvo jokio lūžio ar ženklesnio pažeidimo, paveikusio šonkaulius ar mentės kūną; 3)

nebuvo pažeisti peties-raktikaulio, krūtinkaulio - raktikaulio bei peties sąnariai.

Taigi, mentės kampo atsikišimo etiologija ne visada būna aiški iš pirmo žvilgsnio. Kai kuriais

atvejais pažeidimas apima ne vieną mentės judėjime ir stabilume dalyvaujančią struktūrą, ir prireikia

išsamesnių radiologinių, elektromiografinių tyrimų pilnavertei diagnostikai bei gydymo planui sudaryti

[27].

1.2.3. Skirtingos etiologijos MKA ypatybės

Ilgojo krūtininio nervo, inervuojančio m.serratus anterior, pažeidimo atveju mentė „atšoka“ -

pakyla ir juda medialiai, apatiniam mentės kampui judant link stuburo linijos [45, 16]; defektas ypač

išryškėja žastą lenkiant pirmyn. Dėl tos pačios priežasties mentės atitraukimas tampa įmanomas tik ties

90ᵒ žasto atitraukimo ar šiek tiek mažiau [11].

Paprastai pacientai su n.thoracicus longus pažeidimu skundžiasi skausmu ar diskomforto

jausmu peties, kaklo ar mentės srityse, sustiprėjančiu judėjimo metu ir/ar lenkiant galvą į priešingą nei

pažeistoji pusę, keliant tos pusės ranką [51]. Jei priekinis dantytasis raumuo silpnas ar paralyžiuotas,

MKA stebimas atitraukimo bei lenkimo pirmyn (ypač smūgiuojamojo tipo judesių) metu [12].

Page 25: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

25

Testas, padedantis identifikuoti n.thoracicus longus pažeidimą,- vadinamasis priekinio

dantytojo raumens sienos testas (angl. serratus wall test). Paciento paprašoma atsisukti į sieną (nuo

sienos apytiksliai dvejų pėdų, t.y. 70cm atstumu) ir atsistumti nuo sienos delnais juos atrėmus pečių

lygyje. Sutrikus priekinio dantytojo raumens veiklai, šio testo metu stebimas išryškėjęs bei pakilęs

vidinis mentės kraštas [18] (4 pav.). Elektromiografinis tyrimas, kaip papildymas klinikiniam

įvertinimui, gali būti naudingas siekiant apibrėžti n.thoracicus longus funkcijos pažeidimą [11].

4. pav. Priekinio dantytojo raumens testas.

Atsikišusi ir sveika pusės. (Rob Lucier et al. (2008m.))

Jeigu priekinis dantytasis raumuo yra stipresnis už rombinius, tada mentės bus per daug

prisispaudusios prie nugaros ir matysime padidėjusią kifozę. Tai gali sukelti nugaros skausmus,

silpnumą nugaros apačioje ir kojose [39].

Esant rombinių raumenų dominavimui, matysime patiesintą stuburą, mentė ilsėsis per arti

slankstelių keterinių ataugų ir viso komplekso funkcija nebus optimali [39].

N. accessorius (priedinio nervo, inervuojančio m.trapezius) paralyžius lemia mentės

nusileidimą bei judėjimą išorėn, apatiniojo kampo lateralinę rotaciją ir gali būti pertemptas peties

nervinis rezginys [45].

Trapecinio raumens funkcijos izoliuotas pažeidimas yra gana retas reiškinys ir atsirandantis po

radikalių kaklo operacijų (pvz., naviko šalinimo), kuomet galimas šio raumens inervacijos (n. spinalis

accessorius) pažeidimas. Nurodomas trapecinio raumens silpnumo požymis – paciento negebėjimas

pakelti rankų.

Sąveika tarp trapecinio raumens apatiniosios dalies skaidulų ir mažojo krūtinės raumens

(veikiant sinergijoje su mentės keliamuoju raumeniu) pasireiškia skirtingais mentės ramybės padėties

aukščiais. Apatinė trapecinio raumens dalis traukia mentę žemyn, ir tais atvejais, kuomet šios skaidulos

dominuoja ir būna stebima per žema mentės pozicija. Visgi pacientų, kurių mentė yra per žemai,

Page 26: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

26

pasitaiko itin retai. Kita vertus, pacientų, kurių mentės padėtis yra aukštesnė nei normali (tikėtina, dėl

dominuojančių mentės keliamųjų raumenų) yra kur kas daugiau [39].

1.3. Kinetinės grandinės

Dinamiški viršutinės galūnės judesiai, tokie kaip metimas, smūgiavimas ar padavimas, yra,

integruoto, daugiasegmentinio ir suplanuoto sąnarių judėjimo bei raumenų aktyvavimo sistemos

rezultatas ir gali būti nusakomi kaip atviros kinetinės grandinės ir uždaros kinetinės grandinės pobūdžio

judesiai [2].

Atviros ir uždaros kinetinės grandinės pratimai skiriasi raumens aktyvavimo ir jėgų

generavimo modeliais [24]. Atviros kinetinės grandinės pratimai tinkami stiprinti ir testuoti izoliuotas

raumenų grupes [52]. Dilbio lenkimas su pasipriešinimu, kurio metu stiprinami dilbį lenkiantys

raumenys, ir dilbio tiesimas su pasipriešinimu, kurio metu stiprinami dilbį tiesiantys raumenys, yra

atviros kinetinės grandinės pratimų pavyzdžiai, jie leidžia distaliniam galūnės segmentui nevaržomai

judėti erdvėje [8].

Uždaros kinetinės grandinės tipui pratimas priskiriamas tuomet, kai distalinis galūnės

segmentas yra fiksuotas prie nejudančio objekto. Kadangi distalinis galas yra fiksuotas, judesys yra

įmanomas tik per keletą grandinės sąnarių, todėl tiek proksimalinės tiek distalinės dalies raumenys yra

treniruojami [31]. Uždaros kinetinės grandinės pratimų metu (pvz., atliekant prisitraukimus ar

atsispaudimus) aktyvuojami ir raumenys antagonistai, todėl šie pratimai nenaudojami norint izoliuotai

aktyvuoti vieną raumenų grupę ar vieno raumens testavimui [63]. Didelė dalis kineziterapeutų ankstyvu

peties reabilitacijos periodu dažniau renkasi uždaros kinetinės grandinės pratimus, nes UKG pratimų

metu susidaranti ašinė sąnario apkrova gerina propriocepsiją [62].

2 lentelėje išskiriami aspektai, pagal kuriuos galima atskirti UKG nuo AKG pratimus (2 lentelė)

[17].

2 lentelė. Bruožai, apibūdinantys uždaros bei atviros kinetinių grandinių judesius

(Ellenbecker T., Davies G. (2001m.))

Uždara kinetinė grandinė Atvira kinetinė grandinė

Distalinis judančiojo segmento galas

yra fiksuotas.

Distalinis judančiojo segmento galas yra

laisvas.

Judėjime vienu metu dalyvauja daug

sąnarių .

Judesys galimas ir viename sąnaryje.

Page 27: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

27

Įtraukiama daug raumenų grupių. Dirba tik tam tikri izoliuoti raumenys.

Segmentai esantys abipus sąnario juda

vienu metu.

Judančio segmento proksimalinis galas yra

fiksuotas, o distalinis judrus.

Judesio atlikimas ir vertinimas yra

funkcinis.

Judesio atlikimas ir vertinimas nėra

funkcinis.

Judesio atlikimas keliose plokštumose. Judesio atlikimas vienoje plokštumoje.

Funkcinis judesys – judesys, kurio atlikimas grįstas realiose kasdienėse situacijose

pasitaikančia biomechanika. Paprastai tokie judesiai vyksta keliose plokštumose dalyvaujant keliems

sąnariams [15]. Funkcinės užduotys priklauso nuo pilnavertiško kinetinių grandinių funkcionavimo,

atskirų segmentų optimizavimo (pakankamas lankstumas bei jėga) bei individualių segmentų tarpusavio

koordinavimo [2]. Tais atvejais, kuomet vienas ar keli komponentai nebepajėgia tinkamai generuoti

energijos bei ją perduoti kitiems kinetinės grandinės komponentams, apkrovos paskirstymas nukenčia,

dėl to užduoties efektyvumas ir našumas gali ženkliai sumažėti. Laikui bėgant, šis sumažėjęs

darbingumas gali lemti sveiko audinio sudirginimą bei stresą, dėl to įmanomi sužeidimai ir traumos [2].

Dabartinis kineziterapeutų požiūris į pratimų taikymą reabilitacijoje siūlo neišskirti vienos

kinetinės grandinės pratimų, o į reabilitacijos programą įtraukti abiejų kinetinių grandinių pratimus [36].

Page 28: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

28

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Sporto

institute. Tyrimas atliktas 2015 lapkričio – 2016 vasario mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos

centro vadovo leidimas NR. BEC-FMR(M)-02 (1 priedas). Tyrimas publikuotas dviejose mokslinėse

konferencijose (2 priedas).

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Po pirminės apžiūros, aptikus išorinius mentės kampo atsikišimą, detalesniam ištyrimui, buvo

pakviesti 25 darbingo amžiaus vyrai. Įvertinus anketomis gautus duomenis, dėl aktyvaus traumos

periodo, skausmo ar kitų priežasčių, tyrime negalėjo dalyvauti 6 asmenys. Atrinkti 19 tiriamųjų, kurie

buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga ir galimu poveikiu. Tyrimas pradėtas tiriamiesiems pasirašius

tiriamojo asmens sutikimo formą ir leidus gautą informaciją naudoti moksliniais tikslais. Visų tiriamųjų

anonimiškumas buvo užtikrintas.

Tyrimas atliktas pagal schemą (5 pav.). Tyrimo anketa pateikiama 3 priede.

Tiriamųjų atranka:

18 – 30 metų vyrai;

Nepatyrę peties traumų 2 metų laikotarpyje;

Nejaučiantys viršutinės galūnės skausmo;

Nenustatyta bendra raumenų distrofija;

Metų laikotarpyje nenustatyta neurologinių pažeidimų;

Prieš tyrimą apšilę, bet nesportavę.

Page 29: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

29

5. pav. Tyrimo organizavimo schema.

Visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi skirtingo poveikio grupes. Pirma – uždaros kinetinės

grandinės pratimų atlikimo poveikio grupė (n=10), antra - atviros kinetinės grandinės pratimų poveikio

grupė (n=9) (3 lentelė). Sudarytos grupės buvo homogeniškos pagal lentelėje (3 lent.) pateikiamus

kriterijus.

Page 30: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

30

3 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos. Duomenys pateikti mediana.

Uždaros kinetinės

grandinės pratimų

grupė (n=10)

Atviros kinetinės

grandinės pratimų

grupė (n=9)

p REIKŠMĖ

Amžius (m) 22,5 (19;27) 23 (20;27) 0,71

Svoris (kg) 85,5 (73;98) 80 (65;100) 0,81

Ūgis (cm) 190 (171;205) 186 (169;203) 0,57

KMI (kg/m²) 23 (22;24) 24 (22;25) 0,06

Duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė, kai (p>0,05).

Abiejų grupių tiriamiems skirta 10 kineziterapijos užsiėmimų, 3-4 kartus per savaitę. Kiekvieną

pratimų programą sudaro 5 fiziniai pratimai. Programos buvo sudarytos iš pratimų, kuo panašesnių

artrokinematika, tačiau pirmu atveju atitinkančių UKG pratimų charakteristikas, antru atveju AKG

pratimų charakteristikas. Pirmosios poveikio grupės tiriamieji atliko pratimų uždaroje kinetinėje

grandinėje programą (žr. 4 priedą). Antrosios poveikio grupės tiriamieji atliko pratimų atviroje

kinetinėje grandinėje programą (žr. 5 priedą).

Po visų numatytų kineziterapijos užsiėmimų, buvo atliktas pakartotinis ištyrimas. Gauti

duomenys susisteminti „Exel“ kompiuterinė programa ir išanalizuoti naudojantis SPSS 22.0.

2.3. Tyrimo metodai.

1. Literatūros šaltinių analizė.

2. Anketinė apklausa.

3. „Lennie“ testas su fotografine kompiuterine analize.

4. Goniometrija

5. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos testavimas.

6. „Y“ viršutinės galūnės stabilumo vertinimo testas.

7. Matematinė statistinė analizė.

2.3.1. Anketinė apklausa

Tyrimui buvo sudaryta anketa, siekiant išskirti tiriamuosius, kurių duomenys dėl skausmo,

traumų ar ūmaus periodo nervinių pažeidimų galėtų iškreipti tyrimo duomenis. Anketoje tiriamųjų

klausiama apie jaučiamą skausmą, patirtas peties komplekso traumas, nustatytas medicinines būkles.

Page 31: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

31

Skausmui įvertinti naudotos žodinė analogijos skalė (ŽAS) ir skaičių analogijos skalė (SAS), siekiant

didesnio tikslumo viena skale neapsiribota. Pasirinktos skalės yra subjektyvus metodas, skirtas įvertinti

tiriamųjų skausmo stiprumą prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo. ŽAS skalėje penkių rangų tvarka išdėstyti

galimi tiriamojo pasirinkimai: nėra skausmo, silpnas skausmas, vidutinis skausmas, stiprus skausmas,

nepakeliamas skausmas. SAS skalėje horizontalia linija sudėlioti skaičiai, kuriuos atitinka ŽAS rangai:

0 (nėra skausmo), 1, 2, 3 (silpnas skausmas), 4, 5 (vidutinis skausmas), 6, 7, 8 (stiprus skausmas) ir 9,

10 (nepakeliamas skausmas).

2.3.2. Menčių padėties ramybėje nustatymas

„Lennie“ testas yra skirtas nustatyti menčių padėtį ramybės metu. Testas vertina mentės

horizontalią ir vertikalią padėtį frontalinėje plokštumoje. Dominuojančios rankos mentė dažniausiai yra

šiek tiek žemiau negu nedominuojančios [54]. Testo metu tiriamiesiems buvo nurodyta įprastine

stovėsena „X“ ženklu pažymėtoje vietoje, nesisukioti į šalis, leisti rankoms laisvai kabėti prie šonų,

žiūrėti priešais save. Naudojant klijuojamas spalvines žymes, palpacijos būdu buvo rasta ir pažymėta C7

slankstelio keterinė atauga, menčių viršutiniai kampai, mentės dyglių pradžia, menčių apatiniai kampai.

Taip pat ant nugaros užklijuojama 10,0 cm ilgio spalvinė juostelė, kuri naudojama, kaip mastelis.

Sužymėjus visus reikiamus orientyrus tiriamas regionas yra nufotografuojamas (6 pav.). Tuomet gauta

nuotrauka analizuojama kompiuterine programa „Kinovea“. Dydžiai sukalibruojami pagal anksčiau

pasirinktą mastelį, iš žymės ties C7 slanksteliu išvedama linija einanti per krūtinių ir juosmeninių

slankstelių keterines ataugas iki juosmeninės dalies pabaigos. Apskaičiuojami skirtumai tarp mentės

viršutinių kampų, mentės dyglių pradžios taškų, apatinių kampų aukščių.

Page 32: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

32

6. pav. „Lennie“ testo atlikimas.

Testo metu naudojami orientyrai:

1. Žymė ant C7 slankstelio keterinės ataugos;

2. Žymės ant menčių viršutinių kampų;

3. Žymės ant menčių dyglių pradžios;

4. Žymės ant menčių apatinių kampų;

5. Klijuojamas 10,0 cm ilgio mastelis.

2.3.3. Aktyvių žasto judesių amplitudžių matavimas

Goniometrija – sąnario judesio amplitudės vertinimo metodas, juo matuojami kampai,

kuriuos sudaro kaulų sukamasis judėjimas [26]. Tyrimo metu buvo vertinami peties komplekso judesiai,

kurių metu juda mentės kaulas. Tai žasto lenkimas, tiesimas, atitraukimas. Pasirinktoms judesių

Page 33: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

33

amplitudėms išmatuoti laipsniais, naudotas mechaninis goniometras. Judesių amplitudžių matavimo

metodika naudota iš Julius G. knygos „Biomechanikos praktikumas“ 2012 [26].

2.3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas

Michael L. Voight. straipsnyje „The role of the scapula (2013m.)“ įvardijo svarbiausius mentę

stabilizuojančius raumenis, tai:

priekinis dantytasis r. atsakingas už mentės stabilizavimą pakėlimo metu, taip pat traukti mentę

žemyn ir pirmyn, protrakcija.

rombiniai r. stabilizuoja mentės vidinį kraštą, aktyviai dalyvauja mentės pritraukime.

trapecinio raumens virštutinė, vidurinioji ir apatinė dalys (m. trapezius). Viršutinė dalis atlieka

mentės viršutinę rotaciją ir pakėlimą, vidurinioji dalis – mentės pritraukimą, apatinė dalis –

mentės nuleidimą, išorinę rotaciją.

mentės keliamasis r. - mentės pakėlimas, apatinė rotacija.

Tiriant mentės atsikišimą yra būtina įvertinti šių raumenų būklę. Raumenų jėgos testavimo

technikos naudotos iš Hans Garten knygos „The muscle test handbook“ 2013. Raumenų jėga vertinima

5 balų sistema pagal R. Lovett. (4 lentelė).

4. lentėlė. Raumenų jėgos vertinimas Lovett skale.

Balai Aprašymas

5 – norma Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir stiprų pasipriešinimą.

4 – gerai Pilna judesio amplitudė nugalint jėgas ir nedidelį pasipriešinimą.

3 - patenkinamai Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas be pasipriešinimo.

2 – blogai Pilna judesio amplitudė pašalinus gravitacijos jėgų veikimą.

1 - Nėra judesio, tik raumens susitraukimas.

0 - Nėra judesio, nėra raumens susitraukimo.

2.3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas

„Y“ viršutinės galūnės stabilumo vertinimo testas yra patikimas būdas įvertinti viršutinės

galūnės dinaminį stabilumą uždaroje kinetinėje grandinėje [19].

Atlikimas:

Tiriamasis stovi įprastinėje padėtyje, kol tyrėjas palpacijos būdu suranda C7 slanktelio keterinę

ataugą. Tuomet tiriamąjam yra nurodoma atitraukti dešinę ranką iki peties aukščio (90 º

addukcijos). Tokioje padėtyje išmatuojamas atstumas nuo C7 slankstelio keterinės ataugos iki

Page 34: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

34

rankos viduriniojo piršto galiuko. Gauti duomenys yra naudoji skaičiuojant proporcijas tarp

rankos ilgio ir testo atlikimo metu pasiektų atstumų.

Testo pradinė padėtis: tiriamasis atsiremia tiriamąja ranka ties linija ant atraminės įrenginio

dalies, nykštys - atitraukime. Ranka kuria bus siekiama remiamasi pečių plotyje, ties medialinės

krypties judančia įrenginio dalimi. Kojos pilnai ištiestos per kelius, pėdos pečių plotyje, kūnas

kaip atsispaudimo padėtyje.

Išlaikant pradinę padėtį, tiriamasis privalo tiriamosios pusės ranka pastumti, paslankias prietaiso

dalis trimis kryptimis: vidurine (medialine), apatine šonine kryptimi (inferolateraline), viršutine

šonine kryptimi (superolateraline) (7 pav).

Testas nevertinamas, jeigu tiriamasis siekiančia ranka atsiremia į grindis arba atramine ranka

nuslysta nuo atraminės įrenginio dalies, pasinaudodamas inercija nustumia judančią dalį,

siekiančia ranka atsiremia ir perkelia dalį svorio į judančią dalį, grąžindamas siekiančią ranka

prie kūno paliečia grindis, pakelia koją nuo grindų.

Testas pakartojamas kiekviena ranka 3 kartus.

Sudėtinio vertinimo rezultatas gaunamas sudėjus vienos pusės kiekvienos iš 3 krypčių po

geriausią atlikimo atstumą, šią sumą padauginus iš 100 ir padalijus iš galūnės ilgio padauginto 3

kartus.

7. Pav. „Y“ viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testas. A kryptis – medialinė. B –

superolateralinė. C – inferolateralinė. (Richard B. Westrick et al. 2012)

2.3.6. Matematinė statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM Statistics SPSS 22.0 bei Microsoft Office

Excel 2007 statistinius paketus. Tiriamiems požymiams įvertinti buvo skaičiuojama mediana,

minimumas (min) – maksimumas (max) ir kaip papildomas rodiklis aritmetinis vidurkis (𝑋).

Page 35: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

35

Priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Wilcoxon testas. Nepriklausomoms imtis

palyginti taikytas Mann – Whitney testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Page 36: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

36

3. REZULTATAI

3.1. Grupių palyginimas pagal asmenų skaičių, turinčių mentės kampo

atsikišimo požymių

Atlikus UKG pratimų programą, antrojo įvertinimo metu pirmojoje grupėje asmenų, turinčių

mentės kampo atsikišimo požymių, buvo 50 proc. (n=5), neturinčių 50 proc. (n=5).

Atlikus AKG pratimų programą, antrojo įvertinimo metu antrojoje grupėje asmenų, turinčių

mentės kampo atsikišimo požymių, buvo 56 proc (n=4), neturinčių 44 proc. (n=5).

Pagal asmenų, turinčių mentės kampo atsikišimo požymių, kiekį grupės tarpusavyje nesiskyrė

(p>0,05) (8 pav.).

8 pav. UKG ir AKG pratimų efektyvumo palyginimas pagal asmenų, turinčių mentės

kampo atsikišimo požymių, skaičių grupėse.

3.2. Menčių ramybės padėties simetriškumo vertinimas

3.2.1. Menčių viršutinių kampų aukščio skirtumo vertinimas

Pirmojoje grupėje pirminio ištyrimo metu gauta mentės viršutinių kampų aukščio skirtumo

(cm) mediana 0,3 (0,15-0,71;0,34). Atlikus kineziterapijos programą, susidedančią iš pratimų uždaroje

kinetinėje grandinėje, mediana siekė 0,29 (0,15-0,69;0,33). Palyginus gautus duomenis, galima teigti,

kad mentės viršutinių kampų aukščių skirtumai nepakito (p>0,05).

50% 56%

50% 44%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

UKG pratimų atlikimo

grupė

AKG pratimų atlikimo

grupė

Yra požymių Nėra požymių

Page 37: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

37

Įvertinus antrosios grupės mentės viršutinių kampų aukščių skirtumus (cm) prieš kineziterapiją,

mediana siekė 0,27 (0,1-0,57;0,28). Po kineziterapijos programos, susidedančios iš mentę

stabilizuojančių pratimų uždaroje kinetinėje grandinėje, mediana siekė 0,25 (0,1-0,51;0,27). Palyginus

gautus duomenis, galima teigti, kad mentės viršutinių kampų aukščių skirtumai nepakito (p>0,05).

Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp

grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (9 pav).

9 pav. Tiriamųjų grupių menčių viršutinių kampų aukščio skirtumo palyginimas prieš ir

po kineziterapijos.

3.2.2. Menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo vertinimas

Pirmojoje grupėje pradinio ištyrimo metu menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo (cm)

mediana siekė 0,44 (0,27-0,99;0,56). Atlikus kineziterapijos programą mediana siekė 0,45 (0,28-

0,88;0,53). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių dyglių pradžios taškų aukščių

skirtumas nepakito (p>0,05).

Page 38: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

38

Antrojoje grupėje pradinio ištyrimo metu menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo (cm)

mediana siekė 0,41 (0,1-1,1;0,49). Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo mediana siekė 0,37 (0,1-

1,23;0,47). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių dyglių pradžios taškų aukščių

skirtumas nepakito (p>0,05).

Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp

grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (10 pav.).

10 pav. Tiriamųjų grupių menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo palyginimas

prieš ir po kineziterapijos.

3.2.3. Mentės apatinių kampų aukščio skirtumo vertinimas

Pirmosios grupės pradinio ištyrimo metu menčių apatinių kampų aukščių skirtumo (cm)

mediana buvo 1,3 (0,66-2,65;1,47). Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo mediana buvo 1,11 (0,63-

2,55;1,33). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių apatinių kampų aukščių skirtumas

statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05).

Page 39: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

39

Antrosios grupės pradinio ištyrimo metu menčių apatinių kampų aukščio skirtumo (cm)

mediana buvo 1,17 (0,26-2,8;1,29). Atlikus kineziterapijos užsiėmimus mediana siekė 0,97 (0,24-

2,75;1,17). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių apatinių kampų aukščių skirtumas

statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05).

Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp

grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (11 pav.).

11 pav. Tiriamųjų grupių menčių apatinių kampų aukščio skirtumo palyginimas prieš ir

po kineziterapijos.

3.3. Žasto judesių amplitudžių vertinimas

3.3.1. Žasto lenkimo judesio amplitudės vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto lenkimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė

175,0 (159-183;172,6). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 176,0 (161-183;174,2).

Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto lenkimo judesio amplitudė statistiškai reikšmingai

padidėjo (p<0,05).

Page 40: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

40

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto lenkimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 175,0

(168-179;173,56). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 176,0 (170-180;174,56). Palyginus

gautus duomenis, galima teigti, kad žasto lenkimo judesio amplitudė statistiškai reikšmingai padidėjo

(p<0,05).

Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp

grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (12 pav.).

12 pav. Tiriamųjų grupių žasto lenkimo judesio amplitudės prieš ir po kineziterapijos

palyginimas.

3.3.2. Žasto tiesimo judesio amplitudės vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto tiesimo amplitudės (˚) mediana siekė 63,5 (55-80;

64,3). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 64,0 (56-80; 64,6). Palyginus gautus duomenis,

galima teigti, kad UKG pratimai žasto tiesimo judesio amplitudei įtakos neturėjo (p>0,05).

Page 41: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

41

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto tiesimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 60,0

(50-65; 59,3). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 60 (52-65; 59,67). Palyginus gautus

duomenis, galima teigti, kad AKG pratimai žasto tiesimo judesio amplitudei įtakos neturėjo (p>0,05).

Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, abi grupės

prieš tyrimą skyrėsi (p<0,05), todėl negalime vertinti, kuris poveikio tipas buvo efektyvesnis (13 pav.).

13 pav. Tiriamųjų grupių žasto tiesimo judesio amplitudės palyginimas prieš ir po

kineziterapijos.

3.3.3. Žasto atitraukimo judesio amplitudės vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto atitraukimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė

176,5 (165-182;175,4). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 177,0 (167-182;175,9).

Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto atitraukimo judesio amplitudė nepakito (p>0,05).

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto atitraukimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė

179,0 (176-183;179,2). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 180,0 (177-183; 179,4).

Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto atitraukimo judesio amplitudė nepakito (p>0,05).

Page 42: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

42

Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp

grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (14 pav.).

14 pav. Tiriamųjų grupių žasto atitraukimo judesio amplitudės palyginimas prieš ir po

kineziterapijos.

3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas

3.4.1. Priekinio dantytojo raumens jėgos vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją visi tiriamieji pasižymėjo sumažėjusia priekinio

dantytojo raumens jėga (4 balai pagal Lovett skalę). Po kineziterapijos programos atlikimo 70 proc.

tiriamųjų jėga pagerėjo (5 balai), 30 proc. atvejų priekinio dantytojo raumens jėga nepakito (4 balai).

Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, grupėje rastas statistiškai reikšmingas priekinio

dantytojo raumens jėgos padidėjimas (p<0,05).

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją tiriamieji pasižymėjo sumažėjusia priekinio dantytojo

raumens jėga (4 balai). Po kineziterapijos programos atlikimo 66,7 proc. tiriamųjų pagerėjo priekinio

dantytojo raumens jėga (5 balai), 33,3 proc. atvejų jėga nepakito (4 balai). Palyginus gautus duomenis

Page 43: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

43

prieš ir po kineziterapijos, tiriamųjų grupėje rastas statistiškai reikšmingas priekinio dantytojo raumens

jėgos padidėjimas (p<0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal priekinio dantytojo raumens jėgą, grupės tarpusavyje

nesiskyrė (p>0,05) (15 pav.).

15 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių priekinio dantytojo raumens jėgos

įvertinimo pagal palyginimas Lovett prieš ir po kineziterapijos.

3.4.2. Mentės keliamojo raumens jėgos vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją visais atvejais (100 proc.) mentės keliamojo raumens

jėgos įvertinimas pagal Lovett balais buvo 5. Po kineziterapijos jis išliko nepakitęs. Palyginus gautus

duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos mentės keliamojo raumens jėgai

(p>0,05).

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją visais atvejais (100 proc.) mentės keliamojo raumens

jėgos įvertinimas balais buvo 5. Po kineziterapijos jis išliko nepakitęs. Palyginus gautus duomenis prieš

ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos mentės keliamojo raumens jėgai (p>0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal mentės keliamojo raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė

(p>0,05).

Page 44: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

44

3.4.3. Trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimo

balais buvo 90 proc. – 5 balai, 10 proc. – 4 balai. Įvertinimas po kineziterapijos: 90 proc. – 5 balai, 10

proc. – 4 balai.. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos

trapecinio raumens viršutinės dalies jėgai (p>0,05).

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimas

balais buvo 100 proc. 5 balai. Po kineziterapijos grupės vertinimas nepakito: 100 proc. – 5 balai.

Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens

viršutinės dalies raumens jėgai (p>0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens viršutinės dalies raumens jėgą, grupės

tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (16 pav.).

16 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens viršutinės dalies

jėgos įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.4.4. Trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimas

balais buvo: 5 – 40 proc., 4 – 60 proc. Po kineziterapijos programos atlikimo: 5 – 70 proc. 4 – 30 proc.

Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens

vidurinės dalies jėgai (p>0,05).

4 4

5 5 5 5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

UKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

UKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

AKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

AKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

Page 45: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

45

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimas

balais buvo: 5 – 56 proc., 4 – 44 proc. Po kineziterapijos programos atlikimo: 5 – 78 proc., 4 – 22 proc.

Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens

vidurinės dalies raumens jėgai (p>0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgą, grupės

tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (17 pav.).

17 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos

įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.4.5. Trapecinio raumens apatinės dalies jėgos vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimas

balais buvo: 5 – 50 proc., 4 – 50 proc. Po kineziterapijos: 5 – 80 proc., 4 – 20 proc. Palyginus gautus

duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies

jėgai (p>0,05).

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimas

balais buvo: 5 – 33 proc., 4 – 67 proc. Po kineziterapijos: 5 – 67 proc. 4 – 33 proc. Palyginus gautus

duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies

raumens jėgai (p>0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens apatinės dalies raumens jėgą, grupės

tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (18 pav.).

4

44

4

5

55

5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

UKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

UKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

AKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

AKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

Page 46: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

46

18 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens apatinės dalies jėgos

įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.4.6. Rombinių raumenų jėgos vertinimas

Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją rombinių raumenų jėgos įvertinimo balais buvo: 5 – 70

proc., 4 – 30 proc. Po kineziterapijos: 5 – 80 proc., 4 – 20 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po

kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies jėgai (p>0,05).

Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimo balais

buvo: 5 – 77 proc., 4 – 33 proc. Po kineziterapijos: 5 – 89 proc., 4 – 11 proc. Palyginus gautus duomenis

prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens viršutinės dalies raumens

jėgai (p>0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgą, grupės

tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (19 pav.).

4

4

4

4

5

5

5

5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

UKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

UKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

AKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

AKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

Page 47: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

47

19 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių rombinių raumenų jėgos įvertinimo

pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas

3.5.1. Atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

vertinimas

UKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės

dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 84,4 (78,5-90,5;84,6). Atlikus kineziterapijos

programą mediana siekė 87,4 (81,45-94,3;87,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai

statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).

AKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės

dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 85,0 (73,49-89,6;84,2). Atlikus kineziterapijos

programą mediana siekė 85,81 (76,71-90,74;85,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG

pratimai statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinį vertinimą ,

grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (20 pav).

44

44

5 5 55

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

UKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

UKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

AKG pratimų

atlikimo grupė

prieš tyrimą

AKG pratimų

atlikimo grupė po

tyrimo

Page 48: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

48

20 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

sudėtinio vertinimo rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.5.2. Atsikišusios mentės pusės siekimo vidurine kryptimi vertinimas

Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo

siekimo (cm) vidurine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 86,0 (80-97;87,4). Po UKG pratimų

programos atlikimo mediana siekė 89,5 (81-102;90,7). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG

pratimai pagerino siekimą vidurine kryptimi (p<0,05).

Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo

siekimo (cm) vidurine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 90 (68-95;85,5). Po AKG pratimų

programos atlikimo mediana siekė 90 (71-95;86,4). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG

pratimai pagerino siekimo vidurine kryptimi rezultatą (p<0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo

vidurine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (21 pav).

Page 49: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

49

21 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

testo siekimo vidurine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.5.3. Atsikišusios mentės pusės siekimo viršutine šonine kryptimi vertinimas

Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo

siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 69,5 (55-76;67,5). Po UKG

pratimų programos atlikimo mediana siekė 72,5 (59-77;70,3). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad

UKG pratimai pagerino siekimą viršutine šonine kryptimi (p<0,05).

Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo

testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 70 (56-73;67,2). Po AKG

pratimų programos atlikimo mediana siekė 70 (59-73;69,1). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad

AKG pratimai pagerino siekimą viršutine šonine kryptimi (p<0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo

viršutine šonine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (22 pav).

Page 50: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

50

22 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

testo siekimo viršutine šonine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.5.4. Atsikišusios mentės pusės siekimo apatine šonine kryptimi vertinimas

Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo

testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 80,0 70-95;81,5). Po

UKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 84,5 (73-97;83,7). Pagal gautus duomenis galima

teigti, kad UKG pratimai pagerino siekimo apatine šonine kryptimi rezultatą (p<0,05).

Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo

testo siekimo (cm) apatine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 82 (59-86;). Po AKG

pratimų programos atlikimo mediana siekė 82 (61-88;). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG

pratimai pagerino siekimo apatine šonine kryptimi rezultatą (p<0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo apatine

šonine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (23 pav).

Page 51: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

51

23 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

testo siekimo apatine šonine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

3.5.5. Neatsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

vertinimas

UKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją sveikosios pusės viršutinės galūnės

dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 87,2 (79,8-92,5;86,3). Atlikus kineziterapijos

programą mediana siekė 89,6 (82,45-92,1;88,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai

statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).

AKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją sveikosios pusės viršutinės galūnės

dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 86,4 (83,1-91,1;87,3). Atlikus kineziterapijos

programą mediana siekė 87,5 (84,3-92,5;88,1). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai

statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).

Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinį vertinimą ,

grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (24 pav).

Page 52: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

52

24 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo

sudėtinio vertinimo rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.

Page 53: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

53

4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1 Menčių ramybės padėties vertinimo „Lennie“ testu rezultatų aptarimas

Išanalizavus gautus duomenis matematine statistine analize paaiškėjo, kad UKG ir AKG

pratimai turėjo teigiamą poveikį ne visų tirtų mentės anatominių struktūrų padėties ramybės metu

simetriškumui. Reikšmingai sumažėjo apatinių kampų aukščio skirtumas, pirmoje grupėje prieš tyrimą

- 1,3 (0,66-2,65;1,47) cm., tyrimo pabaigoje - 1,11 (0,63-2,55;1,33) cm, antrojoje grupėje prieš - 1,17

(0,26-2,8;1,29) cm., po - 0,97 (0,24-2,75;1,17) cm., tarpusavyje grupės tyrimo pradžioje ir pabaigoje

nesiskyrė. Viršutinių mentės kampų ir mentės dyglio pradžios taškų aukščių ramybės metu

simetriškumui įtakos nebuvo.

Dennis C. et al (1996). tiriant sveiką populiaciją (n=15) gavo, kad apatinių kampų aukščio

skirtumas vidutiniškai yra 0,49 ± 0,74 cm. Ir tik vienu iš penkiolikos atveju abi mentės buvo tame

pačiame aukštyje. Tyrimo metu jis taip pat nustatė, kad daugumoje atvejų (n=11) dominuojančios rankos

mentė yra žemiau, lyginant su nedominuojančia puse.

Priežastis, kodėl gauti rezultatai nesutampa, gali būti sporto šakai būdingi specifiniai rankos

judesiai, anksčiau patirtos traumos, taip pat mentę stabilizuojančių raumenų jėgos disbalansas.

Tikslesnių duomenų palyginimui, kaip fiziniai pratimai veikia mentės padėtį ramybės metu, rasti

nepavyko.

4.2 Žasto judesių amplitudžių vertinimo rezultatų aptarimas

Atlikus gautų duomenų statistinę analizę paaiškėjo, kad mūsų kineziterapinės programos UKG

ir AKG grandinės pratimai turi teigiamą poveikį žasto lenkimo judesio amplitudei, tačiau tiesimo ir

atitraukimo judesio amplitudės liko nepakitę.

Antunes A. et al. (2016) tyrė į mentės padėtį orientuotų korekcinių fizinių pratimų efektyvumą

peties dinaminio stabilumo gerinimui. Vertinta mentės stabilizavimo pratimų programų įtaka žasto

judesių kontrolei ir judesių amplitudėms. Gauti rezultatai parodė, kad mentės stabilizavimo pratimai

reikšmingai pagerino žasto lenkimo judesio amplitudę ir judesyje dalyvaujančių raumenų jėgą. Panašius

rezultatus gavome ir šio tyrimo metu.

Page 54: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

54

4.3 Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimo „Lovett“ skale rezultatų

aptarimas

Birgit C. (2016) tyrė mentę stabilizuojančių raumenų aktyvumą atliekant žasto judesius

mentės plokštumoje. Nustatyta, kad priekinis dantytasis raumuo pasižymi didžiausiu aktyvumu uždaroje

kinetinėje grandinėje. Vidurinis, apatinis trapeciniai ir rombiniai raumenys geriau aktyvuojami atviroje

kinetinėje grandinėje.

Vertinant mentę stabilizuojančių raumenų jėgą, reikšmingas pagerėjimas abiejose grupėse

nustatytas tik priekinio dantytojo raumens jėgai. Trapecinio, mentės keliamojo ir rombinių raumenų

jėgai pratimų programos poveikio neturėjo. Antrinio vertinimo metu grupės tarpusavyje nesiskyrė, nes

abi pratimų programos buvo kiek įmanoma panašesnės artrokinematika, todėl kinetinės grandinės

buvimas atvira ar uždara skirtumo nesudarė.

4.4 Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo rezultatų aptarimas

Erika M. Heinbaugh et al. (2015) ištyrusi sveiką mėgėjų sportininkų populiaciją (n=34) gavo,

kad mentės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas vidutiniškai yra 91 ± 0.09. Robert Butler

et al. (2014) tyrė viršutinės galūnės dinaminio stabilumo skirtumą tarp vyrų ir moterų sportininkų. Vyrų

viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vidutinis įvertinimas buvo 88.3 ± 8.9. Richard B. Westrick et

al. (2012) ištyręs studentus gavo, kad viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas vidutiniškai yra

88.1. Taylor et al. (2015) ištyrės vyrus sportininkus gavo 101,4 sudėtinį vertinimą.

Mūsų tyrime pirmojoje grupėje pradžioje mentės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo

rezultatas siekė 84,4 (78,5-90,5;84,6), atlikus UKG pratimų programą, rezultatas statistiškai reikšmingai

pagerėjo ir siekė 87,4 (81,45-94,3;87,6). Antrojoje grupėje tyrimo pradžioje mentės dinaminio stabilumo

sudėtinio vertinimo rezultatas siekė 85,0 (73,49-89,6;84,2), atlikus AKG pratimų programą rezultatas

statistiškai reikšmingai pagerėjo ir siekė 85,81 (76,71-90,74;85,6).

Lyginant gautus rezultatus su kitų autorių pateikiamais, rezultatai nesutampa, galima to

priežastis – ydinga mentės stabilizacija dėl šią funkciją atliekančių raumenų silpnumo, todėl tiriamųjų

grupių rezultatai buvo mažesni negu kitų autorių. Palyginti mūsų programų efektyvumo su kitais

autoriais negalime, nes straipsnių, kuriuose būtų įvertintas fizinių pratimų poveikis viršutinės galūnės

dinaminiam stabilumui rasti nepavyko.

Page 55: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

55

5. IŠVADOS

1. Atlikus abiejų programų pratimus, grupėse nustatytas tik mentės apatinių kampų ramybės

padėties pokytis, reikšmingai sumažinęs jų asimetriją, šiuo požiūriu programos buvo vienodai

efektyvios.

2. Atlikus abiejų programų pratimus, abiejose grupėse vienodu mastu reikšmingai pagerėjo

peties sąnario mobilumas, tik žasto lenkimo judesyje.

3. Po abiejų pratimų programų, abiejose grupėse nustatytas vienodai reikšmingas tik priekinio

dantytojo raumens jėgos padidėjimas.

4. Po abiejų pratimų programų, grupėse nustatytas statistiškai vienodas viršutinės galūnės

dinaminio stabilumo pagerėjimas.

5. Uždaros kinetinės grandinės ir atviros kinetinės grandinės pratimai yra vienodai efektyvūs

koreguojant atsikišusį mentės kampą.

Page 56: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

56

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Uždaros ir atviros kinetinės grandinės pratimai yra vienodai rekomenduotini sprendžiant

mentės kampo atsikišimo problemą.

2.Siekiant didesnio objektyvumo, kitų tyrimų metu įvertinti kombinuotą abiejų fizinių pratimų

tipų poveikį tiriamiesiems, esant atsikišusiam mentės kampui.

Page 57: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

57

7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

1. Mikelionis T. ir Poškaitis V. SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ

EFEKTYVUMAS KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ. Pranešimas skaitytas

konferencijoje: „Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2016“. [Kaunas, 2016 balandžio 29].

2. Mikelionis T. ir Poškaitis V. MENTĖS KAMPO ATSIKIŠIMO (lot. SCAPULA ALATA)

PRIEŽASTYS IR TIPAI. LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA. Pranešimas skaitytas: „Jaunųjų

mokslininkų ir tyrėjų konferencija 2016”. [Kaunas, 2016 m. gegužės 25 – 27 d.].

Page 58: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

58

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A. GretheAalkjӕr, Lisbeth Rejsenhus. „Scapula alata or winging scapula“. 2006.

2. Aaron Sciascia and Robin Cromwell. „Kinetic Chain Rehabilitation: A Theoretical

Framework: Review Article“. 2012.

3. Alberto Costantini,Giovanni Di Giacomo, Nicole Pouliart, Andrea De Vita; „Atlas of

Functional Shoulder Anatomy“. New York; 2008.

4. Alon Rabin, James J. Irrgang, G. Kelley Fitzgerald, Adam Eubanks „The Intertester

Reliability of the Scapular Assistance Test“ J Orthop Sports Phys Ther 2006.

5. Ann Cools, Marc Walravens. „Oefentherapie bij schouderaandoening“. 2005; vertimas anglų

kalba pateiktas http://www.physio-pedia.com/Winged_scapula#cite_note-4.

6. Benjamin W. T. Gooding, John M. Geoghegan, W. Angus Wallace & Paul A. Manning

„Scapular winging“; UK. Shoulder & Elbow. ISSN 1758-5732; 2014.

7. Burkhart SS, Morgan CD, Kibler WB. „The disabled throwing shoulder: spectrum of

pathology. Part II: evaluation and treatment of SLAP lesions in throwers. Arthroscopy.“ 2003.

8. Butler PB, Major RE. „The missing link of? Therapy issues of open and closed chains

„Physiotherapy 2003;89(8): 465-470.

9. Butler PB, Major RE. „The missing link: Therapy issues of open and closed chains,

Physiotherapy“; 2003.

10. Codman E. Chapter II: „Normal motions of the shoulder“. Boston: MA; 1934.

11. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. žmogaus anatomija (pirmasis tomas): vadovėlis.

Kaunas, KMU leidykla; 2008m; ISBN 978-9955-33-361-6 psl 179-180.

12. David J. Magee, „ORTHOPEDIC PHYSICAL ASSESSMENT“, ED 6 Copyright © 2014

by Saunders, an imprint of Elsevier Inc. psl 266.

13. Donald A. Neumann, PT, PhD, FAPTA; „Kinesiology of the musculoskeletal system:

Foundations for rehabilitation“. Second edition. 2010m. Psl 122-135.

14. Dr Jacques Vanderstraeten, médecingénéralisteet du sport. „Scapula alata“. La revue de la

Médecine Générale. 2010.

15. Dr. Rob Orr; The Functional Continuum; 1999.

16. Duralde X: „Surgical management of neurologic and vascular lesions in the athlete’s

shoulder“. Sports Med Arthro Rev 8:289–304, 2000.

17. Ellenbecker TS, Davies GJ. „Closed kinetic chain exercise. A comprehensive guide to

multiple – joint exercises“. Human kinetics, 2001.

18. Ghosh PS, Hsich GE. „Scapular winging“. J Pediatr. 2012;160(1):169–70.

Page 59: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

59

19. Gorman PP, Butler RJ. Upper Quarter Y Balance Test: reliability and performance

comparison between genders in active adults. J Strength Cond Res. 2012 Nov;26(11):3043-8. doi:

10.1519/JSC.0b013e3182472fdb.

20. Grabara M, „Comparison of posture among adolescent male volleyball players and non-

athletes“, Biol. Sport 2015;32:79-85.

21. Grabara M, Hadzik A. „Postural variables in girls practicing volleyball“. Biomed Hum

Kinet. 2009;1:67-71.

22. Grabara M, Hadzik A. „The body posture in young athletes compared to their peers“. Polish

J Sport Med. 2009;25(2):115-124.

23. Gray Cook “Why we Move Poorly...and What to do About it”. Published on 10/26/2011 by

Gray Cook in FMS Philosophy.

24. J. Kusak. „Nugaros giliųjų ir paviršinių raumenų aktyvumas atliekant pratimus atviroje

kinetinėje grandinėje“ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – Kaunas, 2011.

25. Jefferson Braga Silvaa,b, SamantaGerhardtc,Ivan Pachecob; „Syndrome of fascial

incarceration of the long thoracic nerve: winged scapula“ ;2015;5 0(5):573–577.

26. Julius Griškevičius, Kristina Daunoravičienė. BIOMECHANIKOS PRAKTIKUMAS.

Vilnius „Technika“ 2012. 48psl.

27. Kendra E. Keenan1 andJohn G. Skedros;„A Patient with Clavicle Fracture and Recurrent

Scapular Winging with Spontaneous Resolutions“; Case report; August 2012.

28. Kibler WB, Ludewig PM, McClure PW, et al. „Clinical implications of scapular dyskinesis

in shoulder injury: the 2013 consensus statement from the ‘scapular summit’“. Br J Sports Med.

Published online first: 11 April 2013. doi:10.1136/bjsports-2013-092425.

29. Kibler WB, Sciascia A, Wilkes „T: Scapular dyskinesia and its relation to shoulder injury“.

J Am Acad Orthop Surg 20:364–372, 2012.

30. Krzykała M. „Dual energy X-ray absorptiometry in morphological asymmetry assessment

among field hockey players“. 2012;25(1):77-84.

31. Kwon YJ, Park SJ, Jefferson J, Kim K. The Effect of Open and Closed Kinetic Chain

Exercises on Dynamic Balance Ability of Normal Healthy Adults. J Phys Ther Sci. 2013 Jun;25(6):671–

4.

32. Laulan J, Lascar T, Saint-Cast Y, Chammas M, Le NenD.“Isolated paralysis of the serratus

anterior muscle successfullytreated by surgical release of the distal portion of the longthoracic nerve“.

Chir Main. 2011;30(2):90–6.

33. Magee DJ. „Orthopedic Physical Assessment. 3rd ed.“ Philadelphia, PA: WB Saunders;

1997.

Page 60: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

60

34. Marieb, E. „Anatomy & Physiology (2nd ed.)“ San Francisco, CA: Pearson Benjamin

Cummings(2005).

35. Meininger AK, Figuerres BF, Goldberg BA: „Scapular winging: an update“. J Am Acad

Orthop Surg 19: 453–462, 2011.

36. Mesfar W, Shirazi-Adl A. „Knee joint biomechanics in open-kinetic-chain flexion

exercises“. Clinical Biomechanics 2008;23:477-482.

37. Michael L. Voight, PT,; THE ROLE OF THE SCAPULA; Russ Paine, PT1; The

International Journal of Sports Physical Therapy | Volume 8, Number 5 | October 2013.

38. Myers JB, Laudner KG, Pasquale MR, et al: „Scapular position and orientation in throwing

athletes“, Am J Sports Med 33:263, 2005.

39. Myers T. W. „Anatomy Trains: Myofascial meridians for manual and movement

therapists“; Second edition. Elsevier.(2009).

40. Morgan CD: „The S.I.C.K. scapula syndrome in overhead/ throwing athletes“. In Shoulder

and elbow injuries in baseball, Little League to Major Leagues: southern orthopedics lecture symposium,

Cooperstown, NY, 2002.

41. Neer CS II. „Anterior acromioplasty for the chronic impingement syndrome in the

shoulder“. J Bone JointSurg Am.1972;54:41–50.

42. Oyama S, Myers JB, Wassinger CA, et al: „Asymmetric resting scapular posture in healthy

overhead athletes“, J Athl Train 43:565, 2008.

43. Paluzzi A, Woon K, Bodkin P, Robertson IJ. „Scapula alata’ as aconsequence of park bench

position for a retro-mastoidcraniectomy“. Br J Neurosurg. 2007;21(5):522–4.

44. PAULA M. LUDEWIG, Jonathan F. Reynolds „The Association of Scapular Kinematics

and Glenohumeral Joint Pathologies“ 2009.

45. Ph. Sambrook, L. Schrieber, Th. Taylor, A.M. Ellis „Raumenų ir skeleto sistema: pagrindai

ir klinikinės būklės“ . Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2012m. -184p. ISBN 978-9955-884-57-6;

46. Rahul K. Nath, Andrew B. Lyons and Gabriel Bietz „Microneurolysis and decompression

of long thoracic nerve injury are effective in reversing scapular winging: Long-term results in 50 cases“;

BMC Musculoskeletal Disorders 2007.

47. Reinold MM, Escamilla R, Wilk KE. „Current concepts in the scientific and clinical

rationale behind exercises for glenohumeral and scapulothoracic musculature“. J Orthop Sports Phys

Ther. 2009;39:105-117.

48. Richard L. Angelo, James Esch, Richard K. N. Ryu; „The Shoulder. The AANA advanced

arthroscopy series“; Elsevier Health Sciences, 2010; psl285-290.

49. Ryan M. Martin ir David E. Fish; “Scapular winging: anatomical review, diagnosis, and

treatments” © Humana Press 2007.

Page 61: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

61

50. Robert A. Donatelli „Physical Therapy of the Shoulder. FIFTH EDITION“., National

Director of Sports Rehabilitation, Physiotherapy Associates. ISBN: 978-1-4377-0740-3. 2012m.

51. Safran M. „Nerve Injury About the Shoulder in Athletes, Part 2: Long Thoracic Nerve,

Spinal Accessory Nerve, Burners/Stingers, Thoracic Outlet Syndrome“. American Journal Of Sports

Medicine [serial online]. June 2004; Accessed June 25, 2014.

52. Salem GJ, Salinas R, Harding FV. „Bilateral kinematic and kinetic analysis of the squat

exercise after anterior cruciate ligament reconstruction“. Archives of Physical Medicine and

Rehabilitation 2003.

53. Segonds JM, Alnot JY, Asfazadourian H. „Isolated traumatic serratus anterior muscle

palsy“. Rev ChirOrthopReparatriceAppar Mot. 2002;88(8):751–9.

54. Sobush DC, Simoneau GG, „The lennie test for measuring scapular position in healthy

young adult females: a reliability and validity study“. J Orthop Sports Phys Ther. 1996 Jan;23(1):39-50.

55. Stropus G., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J ir kt.; žmogaus anatomija (antrasis tomas):

vadovėlis; Kaunas, KMU leidykla; 2008m. psl 239, 277-278.

56. Thomas SJ, Swanik KA, Swanik CB, et al: „Internal rotation and scapular differences: a

comparison of collegiate and high school baseball players“, J Athl Train 45:44, 2010.

57. Thorstensson C. „Pagrindinis osteoartrito gydymas: Informacija, fiziniai pratimai ir kūno

svorio mažinimas“. The Swedish Rheumatism Association, 2007.

58. Voight ML, Hoogenboom BJ, Prentice WE. „Musculosceletal interventions: techniques for

therapeutic exercise“. McGraw-Hill, 2007.

59. Voight ML, Thomson BC. „The role of the scapula in the rehabilitation of shoulder

injuries“. J Athl Training. 2000;35(3):364-372.

60. Waldman SD. „Klinikinė skausmų diagnostika: požymių ir simptomų atlasas“. Vilnius:

Vaistų žinios; 2008.

61. Wang HK, Cochrane T. „Mobility impairment, muscle imbalance, muscle weakness,

scapular asymmetry and shoulder injury in elite volleyball athletes“. J Sport Med Phys Fit. 2001.

62. Wilk KE, Obma P, Simpson CD, et al.: Shoulder injuries in the overhead athlete. J Orthop

Sports Phys Ther, 2009, 39: 38–54.

63. Žilys V. „Pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinis aktyvumas atliekant uždaros ir

atviros kinetinės grandinės pratimus“. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – Kaunas 2011.

Page 62: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

62

9. PRIEDAI

1 Priedas

Page 63: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

63

2 Priedas

Page 64: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

64

3 priedas

Tyrimo anketa

Tiriamojo kodas_________________________Lytis___________Amžius____________________

Tyrimo atlikimo data______________________Ūgis___________Svoris_____________________

Dominuojanti ranka □Kairė □Dešinė

1. Ar šiuo metu jaučiate peties skausmą? □Taip □Ne

Jei atsakymas „taip“, pažymėkite skausmo intensyvumą skalėje.

Žodinė skalė □Nėra

skausmo

□Silpnas

skausmas

□Vidutinis

skausmas

□Stiprus

skausmas

□Nepakeliamas

skausmas

Skaitmeninė

skalė □0 □1 ,□2 ,□3 □4 ,□5 □6, □7, □8 □9, □10

2. Ar įskausta pečių sritis:

2.1 Sėdint? □Taip □Ne

2.2 Gulint? □Taip □Ne

2.3 Stovint? □Taip □Ne

2.4 Einant? □Taip □Ne

2.5 Vairuojant? □Taip □Ne

3. Ar buvote jautę peties skausmą kartu su peties raumenų silpnumu? □Taip □Ne

3.1 Prieš kiek laiko?____________________

3.2 Kiek tai truko?_____________________

4. Ar buvote jautę deginantį mentės ir peties nugarinės srities skausmą? □Taip □Ne

3.1 Prieš kiek laiko?____________________

3.2 Kiek tai truko?_____________________

5. Ar galite ranką pakelti virš galvos pirmyn aukštyn? □Taip □Ne

6. Ar jums buvo konstatuota bendra raumenų distrofija? □Taip □Ne

7. Ar buvote patyręs peties traumą? □Taip □Ne

7.1. Kada tai įvyko? ___________________

7.2. Ar jūsų petis buvo išniręs? □Taip □Ne

Page 65: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

65

7.3. Ar vienas ar daugiau peties komplekso kaulų buvo lūžęs? □Taip □Ne

(mentė, raktikaulis, žastikaulis).

7.3 Ar vienas ar daugiau peties komplekso raumenų buvo plyšęs? □Taip □Ne

Jei galite nurodykite, nurodykite, kuris. ______________

Testų vertinimas

Sienos testas

Kairė ranka □Teigiamas □Neigiamas

Dešinė ranka □Teigiamas □Neigiamas

Laikysenos vertinimas

Apatinių mentės kampų aukščio skirtumas

Mentės šaknų aukščio skirtumas

Viršutinių mentės kampų aukščio skirtumas

Apatinių mentės kampų atstumo iki vidurio linijos skirtumas

Mentės šaknų atstumo iki vidurio linijos skirtumas

Viršutinių mentės kampų atstumo iki vidurio linijos skirtumas

Peties sąnario judesių amplitudžių vertinimas

Judesys Kairė ranka° Dešinė ranka°

Žasto lenkimas

Žasto tiesimas

Žasto atitraukimas

Žasto vidinė rotacija

Žasto išorinė rotacija

Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas

Raumuo Kairė pusė Dešinė pusė

Priekinis dantytasis raumuo

Mentės keliamasis raumuo

Trapecinis raumuo viršutinė dalis

Trapecinis raumuo vidurinė dalis

Trapecinis raumuo apatinė dalis

Rombinis raumuo

Page 66: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

66

Viršutinės galūnės stabilumo „Y“ testas

Kryptis Kairė

ranka 1

bandymas

Kairė

ranka 2

bandymas

Kairė

ranka 3

bandymas

Dešinė

ranka 1

bandymas

Dešinė

ranka 2

bandymas

Dešinė

ranka 3

bandymas

Vidurinė

Apatinė

šoninė

Viršutinė

šoninė

Viršutinės galūnės ilgis_________cm

Page 67: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

67

Uždaros kinetinės grandinės pratimų programa mentės stabilumui gerinti 4 priedas

Nr. Pratimas Aprašymas

1.

Pradinė padėtis: remiamasi į kilimėlį delnais, pečių

plotyje, pečių linijoje, rankos pilnai ištiestos per

alkūnes, mentės maksimalioje protrakcijoje, pėdomis

remiamasi klubų plotyje. Išlaikomi taisyklingi stuburo

linkiai.

Atlikimas: išlaikome pradinį susirikiavimą viso

pratimo metu, nėra jokių papildomų judesių.

Kartojimų skaičius: išlaikyti tokią padėtį iki 30

sekundžių. Atlikti 3 pakartojimus.

2.

Pradinė padėtis: remiamasi į kilimėlį delnais, kiek

plačiau pečių pločio, pečių linijoje, rankos pilnai

ištiestos per alkūnes, pėdomis remiamasi klubų

plotyje. Išlaikomi taisyklingi stuburo linkiai.

Atlikimas: nelenkiant rankų per alkūnes, įkvėpdami

nuleidžiame krūtinės ląstą kartu su menčių retrakcija,

ir iškvėpdami ją pakeliame aukštyn su menčių

protrakcija.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne

daugiau 10 kartų. Atlikti 3 serijas.

3.

Pradinė padėtis: stovint, delnais prispaudžiame

kamuoliuką prie sienos ištiestų rankų atstumu, pečių

aukštyje, priešais save; pėdos klubų plotyje.

Atlikimas: išlaikant mentes stabilias ir kamuoliuką

prispaustą abiem delnais, atliekame judesius aukštyn ir

žemyn, iki menčių įsijungimo į judesį.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne

daugiau 10 kartų. Atlikti 3 serijas.

4.

Pradinė padėtis: : remiamasi į kilimėlį alkūnėmis ir

kumščiais, kiek siauriau pečių plotyje, pečių linijoje,

rankos sulenktos per alkūnes 90 laipsnių kampu,

pėdomis remiamasi klubų plotyje. Išlaikomi taisyklingi

stuburo linkiai.

Atlikimas: išlaikant mentes stabilias pasvirti visu

kūnu į priekį ir atgal, į šalis.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne

daugiau 10 kartų. Atlikti 3 serijas.

5.

Pradinė padėtis: Stovima atsirėmus į sieną nugara,

pėdos viena po kitos pastatomos į priekį per savo ilgį

klubų plotyje. Nuo sienos atsistumiama alkūnėmis.

Atlikimas: Lėtai vienos pusės delną tiesiame į priekį,

visą svorį perduodami priešingos pusės alkūnei. Ranką

pilnai ištiesiame per alkūnę, grąžiname į pradinę

padėtį. Pakartojame su kita ranka.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne

daugiau 10 kartų kiekviena ranką. Atlikti 3 serijas.

Page 68: SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ · ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus, netolygų krūvio

68

Atviros kinetinės grandinės pratimų programa mentės stabilumui gerinti 5 priedas

Nr. Pratimas Aprašymas

1.

Pradinė padėtis: Gulint ant nugaros, kojos sulenktos 90

laipsnių kampu per kelius, pėdos atremtos į kilimėlį. Rankos

ištiestos priešais save, kartu su nedideliu svoriu. Svoris

pakeltas priešais save su maksimalia menčių protrakcija.

Atlikimas: išlaikome pradinį susirikiavimą viso pratimo

metu, nėra jokių papildomų judesių.

Kartojimų skaičius: išlaikyti tokią padėtį iki 30 sekundžių.

Atlikti 3 pakartojimus.

2.

Pradinė padėtis: Gulint ant nugaros, kojos sulenktos 90

laipsnių kampu per kelius, pėdos atremtos į kilimėlį. Rankos

ištiestos priešais save, kartu su nedideliu svoriu.

Atlikimas: kartu abiejomis rankomis stumti svorį priešais

save, įsitikinti, kad abu pečiai atkilo nuo kilimėlio. Tada lėtai

nuleisti pečius ant kilimėlio.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau

10 kartų. Atlikti 3 serijas.

3.

Pradinė padėtis: gulint ant nugaros, keliai sulenkti 90

laipsnių kampu. Abiejomis ištiestomis rankomis priešais save

laikomas kamuoliukas, mentės stabilizuotos.

Atlikimas: Nelenkiant rankų per alkūnes leisti kamuoliuką

galvos kryptimi kryptimi iki menčių įsijungimo į judesį.

tada krūtinės, tokia pat tvarka.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau

10 kartų. Atlikti 3 serijas.

4.

Pradinė padėtis: gulint ant nugaros, keliai sulenkti 90

laipsnių kampu. Abi rankos rankos sulenktos per alkūnes

priešais save, ir alkūnėmis spaudžiamas medicininis

kamuolys arba kitas didesnis svoris, mentės stabilizuotos.

Atlikimas: Nelenkiant rankų per alkūnes leisti svorį link

pilvo tol kol išlaikoma stabili menčių padėtis, tada atlikti tą

patį judesį galvos kryptimi ir toliau, tol kol išlaikoma stabili

menčių padėtis.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau

10 kartų. Atlikti 3 serijas.

5. Pradinė padėtis: Stovima tiesiai, kojos klubų plotyje, rankos

sulenktos per alkūnes, kumščiuose laikome „theraband“

juostos galus, žastas submaksimaliame tiesime.

Atlikimas: kumščiu siekiame į priekį, kol ranka pilnai

išsitiesia per alkūnę, tada grąžiname į pradinę padėtį. Tą patį

atliekame kita ranka.

Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau

10 kartų kiekviena ranką. Atlikti 3 serijas.