Senoves Graikija Srautui_2012

Testas (2012-12-20)

5 klausimai (3 udari ir 2 atviri):

architektros terminai; antikin ir krikionikoji

simbolika, ventojo Rato ikonografija;

dails sampratos; dails ir/ar architektros reikinio

apibdinimas.

Testo tikslas patikrinti:

pamatines Antikos ir vidurami kultros inias;

gebjim identifikuoti simbolik, ikonografines schemas ir architektros elementus;

gebjim atrinkti ir tiksliai pateikti reikiam informacij.

Testo raymo grafikas

Nuo 13:20 iki 14:20 val. architektros ir vis dizaino program studentai

Nuo 14:45 iki 15:45 val. skulptros, tapybos, monumentaliosios dails, scenografijos, grafikos, tekstils, keramikos, fotografijos ir medijos meno, animacijos program studentai

ANTIKA

Vakar dails itakos:

senovs Graikija ir Roma

apie 600 m. pr. Kr.-410 m.

I lotyn kalbos (antiquus senas) per prancz kalb (lantiquite) nuo XVIII a. sigaljusi svoka apima senovs graik ir romn pasaul bei i abiej taut kultr, t.y. senovs epochos dal. Senovs epochos termin pasil Hals universiteto profesorius Christian Cellarius (XVII a.). Jis suskirst istorij tris epochas: senov (antik), viduramius ir naujuosius amius. Antika apima laikotarp nuo Kretos-Mikn kultros laik (apie 1250 m. pr. Kr.) iki Vakar Romos imperijos lugimo (476 m.) arba iki monijos dvasins raidos poskio met, kai buvo udaryta Atn akademija (529 m.).

Geografin Antikos erdv yra Viduremio jros pakrani kratai. Tai vadinamoji to meto oikumen. Dvasin ir kultrin ios erdvs vienov remiasi dvasins tradicijos tsa, intensyviais kultros mainais ir j perimamumo supratimu. Ant ios dvasins vienovs, paprastai vadinamos senuoju pasauliu, padti Europos kultros pamatai.

Antikin Graikija

Senovs Roma

Literatra (pagrindin)

Boardman, John. Graik menas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1998.

Wheeler, Mortimer. Romos menas ir architektra. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1999.

Hugh Honour, John Fleming. A World History of Art. London: Laurence King, 1995.

Literatra (odynai)

Dails odynas, sud. Jolita Muleviit, Giedr Jankeviit, Lijana ataviit. Vilnius: VDA leidykla, 1999.

Harris, Cyril M. Iliustruotas architektros termin odynas angl lietuvi kalbomis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2007.

Antikos odynas. Vilnius: Alma litera, 1998.

Literatra (papildoma)

A handbook of Roman art: a survey of the visual arts of the Roman world , ed. M. Hening, London: Phaidon, 2003.

Pedley, John Griffiths. Greek art and archaeology. New Jersey: Prentice Hall, 2007

Goldscheider, Ludwig. Roman portraits. London: Phaidon, 2004.

Dilyt, Dalia. Senovs Graikijos kultra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.

Dilyt, Dalia. Senovs Romos kultra. Vilnius: Metodika, 2012.

Vikien, Aleksandra Teres. Ariadns silas: Antikos mitai ir legendos. Vilnius, 1999.

Daugiausia originali graik dails krini rasta Graikijoje, Vakar Turkijoje (senoji Ryt Graikija) bei graik kolonijose Juodosios jros pakrantje, Piet Italijoje ir Sicilijoje.

Senovs graik tapybos pavyzdiai neiliko, apie juos inome i raytini paminjim ir tapybos ant vaz joje sekta didesnio mastelio tapybos kriniais, taip pat pltoti ir savi specifiniai principai.

Apie romn tapyb ir mozaikas akivaizdiausiai liudija Pompjos ir Herkulanumo, palaidot Vezuvijaus isiverimo metu 79 m., kasinjim metu atrasti puikiai ilik pavyzdiai.

XVIII a. Atnikos paveldo tyrintojus labiausiai avjo senovs graik ir romn meno idealiosios arba klasikizuojanios savybs. Antikos kriniai laikyti tobulo sekimo gamta, arba tikrovikumo etalonais. Sekimo gamta koncepcija Vakar dails tradicijoje buvo kertin.

Kno portretavimas bronzoje arba marmure daugiausia buvo dedikuotas knikj savybi pavyzdinio groio, gracingumo, jgos, atletikumo puoseljimui. Dails kriniai tai savotiki toki ideal knijimai.

Diadoumeno skulptra (jaunuolis riasi juost aplink galv), 69-96 m. romn sukurta Polikleto bronzins skulptros (apie 430 m. pr. Kr.) kopija Metropolitan Museum of Art

Apoksiomenas, IV a. pr. Kr. senovs graik skulptra, rasta belg nardytoj 1999 m. Mali Losinj (Kroatija)

Didioji dauguma graik ir romn meno uvo amiams. Krikionybs triumfas, Romos lugimas V a., ikonoklazmas Bizantijoje ne tik fizikai naikino pagonikos antikos paveld, bet ieliminavo ir pagonik, t.y. su stabmeldyste asocijuot turin. Daugelis antikos dirbini buvo sukurti i dramblio kaulo, aukso, sidabro todl buvo igrobstytos, bronzos dirbiniai buvo panaudoti ginkl ir ranki gamybai, marmuras degintas igauti kalkes skiediniui. Taip i imt tkstani bronzini senovs graik skulptr iliko vos apie 36.

io paveldo atradimas prasidjo Renesanse, kuomet Romoje ir aplink j pradti kasinjimai, imtoskaupti pirmosios senien kolekcijos. Pradti leisti pagrindini antikos altini enciklopedisto Plinijaus Vyresniojo (apie 23-79 m.) ir keliautojo Pausanijaus (apie 170 m.) ratai.

Pirma tikroji dails istorija buvo parayta tik 1764 m., Apvietos laikais. Jos autorius Johann Joachim Winckelmann (1717-1768). Jo valgos paremtos daugiausia tuo metu atkast po lava palaidot romn miest Herkulanumo ir Pompjos tyrinjimais.

Johann Joachim Winckelmann (1717 1768)

Vokiei istorikas ir archeologas. Remdamasis tuo metu atrast po lava palaidot Herkulanumo ir Pompjos miest tyrinjimais pirmasis suklasifikavo Antikos meno raid, apibr skirtumus tarp graik ir romn dails. Ikl stiliaus raidos idj ir iam terminui suteik fundamentalios mokslins kategorijos status. Jo veikalas Senovs meno istorija (1764) tapo neoklasicistins estetikos pamatu.

XIX a. pradti kasinjimai Atnuouse, Olimpijoje, Delfuose, Pergamone ir kt., imti leisti fotografuoti ar graviromis iliustruoti antkapini portret, paminkl ir pan. rinkiniai, muziej katalogai, sistemiki altini inynai, pasirod dvi modernios mokslins studijos Heinrich Brunn (1853) ir Adolph Furtwngler (1893).

XX a. mokslininkai gerokai iplt tyrinjim lauk ir metodus. Naujai studijuojami archeologini tyrinjim duomenys ir i naujo interpretuojami svarbiausi paminklai pasitelkiant semiotik, lyties studijas ir kitus modernius instrumentus. Nuo XIX a. optimistiko pozityvizmo engiama link post-modernistinio skepticizmo, kuris velgia daugiau klausim nei atsakym. Toks poiris kvestionuoja daugelio romnik kopij graikikas itakas, senj altini patikimum, atribucijos prasmingum ir net dailinink personalij iuolaikine prasme egzistavim.

Senovs graik meno periodizacija

Geometrinis laikotarpis / stilius: apie 800-600 m. pr. Kr.

Archainis laikotarpis: apie 625-480 m. pr. Kr.

Klasikinis laikotarpis: apie 480-330 m. pr. Kr.

Helenistinis laikotarpis: apie 330-30 m. pr. Kr.

Senovs graik skulptra

SENOVS GRAIK SKULPTROS DEFINICIJA

Monumentals marmuro ir bronzos kriniai;

Statulls ar plakets i brangij metal, bronzos, dramblio kaulo, medio ir terakotos, baldai, indai, juvelyriniai dirbiniai su gyvn ar moni atvaizdais, monetos visa tai technikai kalbant yra skulptros objektai ir taip pat verti dails istorijos dmesio.

KONTEKSTAI

Graik skulptra buvo nepriklausomo miesto-valstybs (polio) krinys, ir vis pirma tarnavo poliui.

Kuomet dailininkas pasirainjo krinius, paprastai greta savo tvavardio (patronymic) jis raydavo savo miesto vard (ethnic).

Antikins graik skulptros pradia VIII-VII a. pr. Kr., kuomet miesto-polio kultra galutinai isikristalizavo ir tapo konsoliduojania kultrine jga.

I esms religin pagal paskirt, ji skirstoma pogrupius: ventykl, votyvin, paminklin (laidojimo).

Usakovai: miestas-polius (ventyklos ir didieji votyvai) ir privats elito atstovai (votyvai ir paminklin skulptra).

V a. pr. Kr. meno tradicijos paplito visame graik pasaulyje, nuo kolonij prie Juodosios jros iki kolonij Egipte ir Libijoje, iki Italijos ir Sicilijos Vakaruose. takos pastebimos ir u graik pasaulio rib: Kipre tsta helenistin kalkakmenio skulptros tradicija, Etrurijoje ilgai gyvavo ventykl ir votyvin skulptra i bronzos ir terakotos.

Ankstyviausios kulto paskirties skulptros buvo kurdinamos ankstyviausiose didelio mastelio ventyklose, laikytose dievybi namais. I diovinto dumblo plyt ir medio statytos ventyklos buvo per lengvos, kad galt ilaikyti skulptrinius dekoro elementus. Jie pirm syk papuoia kalkakmenin Artemids ventykl Korfe (sala prie V. Graikijos krant) apie 575 m. pr. Kr.

Artemids ventyklaKorfe, apie 580 m. pr. Kr.Frontone Medza Gorgon tarp dviej panter. Korfu archeologijos muziejus

Skulptros kurtos i kalkakmenio, terakotos, marmuro, kuris Egjo jros areale nuo 500 m. pr. Kr. tampa pagrindine krybine mediaga. Tik vakar graikai, stokoj turting marmuro itekli, toliau naudojo kalkakmen.

Didiul neinomos deivs (Afrodits ?) skulptra i Piet Sicilijos (apie 425-400 m. pr. Kr.), kalkakmenis, marmuras, pigmentai, h 2,37 m. J. Paul Getty muziejus, Malibu

Kombinuota smiltainio ir marmuro technika vadinama akrolitine skulptra. Tokia technika neprasta didiojoje Graikijoje, daniau naudota graik kolonijose Piet Italijoje ir Sicilijoje.

Kiti pastatai (greta ventykl), kurie buvo gausiai puoiami architektrine skulptra lobynai ir stojos.

Skulptr turinys vairus: mitai, susij su kultu ir miestu, yra ir neidentifikuot siuet.

Atniei lobynas Delfuose, dedikuotas pergalei prie persus Maratono myje (507-470 m. pr. Kr.)ir Sifij lobynas Delfuose (Delf archeologijos muziejus), 530-525 m. pr. Kr.

Manoma, skulptorius Aristonas i Faro, Gigatomachijos frizas i Sifij lobyno Delfuose: Dionizas, Themis, Apolonas ir Artemijus kovoja su gigantais, apie 525 m. pr. Kr. Marmuras, auktis 64 cm, Delf muziejus

Graikijoje didiausi ventykl statybos kampanij inicijavo politikas Periklis(apie 495-429 m. pr. Kr.). Statybos vyko Atnuose: reikjo atstatyti po pers siverimo 480 m. pr. Kr. patirtus suniokojimus.

Skulptrin grup Rytiniame Atn Partenono frize vaizdavo Atns gimim (rekonstrukcija)

Partenonas, archit. Iktinos ir Kallikrates. Marmuras, apie 447-432 m. pr. Kr.

Partenono skulptros (angl. Elgin Marbles), 447-438 m. pr. Kr.Londonas, Brit muziejusThomas Bruce, Elgino grafas, 1799-1803 m. Britanijos ambasadorius Otomanimperijoje, gavs leidim, perve Atn Akropolio skulptras London

Fidijo dirbtuv (?), Partenono 31 pietin metopa: kentaurasir lapitas (447-442 m. pr. Kr.). Klasikinis laikotarpisMarmuras, h 1,32 m. Londonas, Brit muziejus

Partenono interjero su skulptoriaus Fidijo sukurtos Atns Partenosstatulos rekonstrukcijaRoyal Ontario Museum, Toronto

Chrizoelefantina

Medini skulptr dekoravimo technika: statul kno dalys dengtos dramblio kaulo ploktelmis, drabuiai ir plaukai aukso laktais, nusagstytais prabangiais akmenimis.

Pirmosios marmurins laidojimo paminkl ir votyvins skulptros, vadinamosios krais (gr. kouroi- jaunuolis), pradtos kurti apie 625 m. pr. Kr., o marmuriniai votyviniai reljefai ir antkapiai VI a. pr. Kr. viduryje.

Votyviniai reljefai ir antkapiai buvo gaminami dideliais kiekiais ir raikiai atspindjo visuomens elito interesus, aspiracijas, fantazijas; tokiuose kriniuose jie buvo prilyginami geriausiems ir ikiliausiems herojams, demonstruojamos j grauols dukterys, auktinamas j gerbvis, spindesys, lojalumas miestui ir pamaldumas dievybms.

Kras, Finikija (Atika), sukurtas atminti mirus Krois

apie 540 m. pr. Kr., marmuras, 1,94 m

Archainis laikotarpis

Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Kras, apie 590580 m. pr. Kr., Atika. Archainis laikotarpisMarmuras, h 193.04 cm

Metropolitan Museum, N. Y.

Kras i Tenjos, 575-550 m. pr. Kr.


Kora i Atn Akropolio (apie 520 m. pr. Kr.),

h 1,14 m.

Atnai, Akropolio muziejus

Atn Peploso kora, 530-520 m. pr. Kr.


Atn akropolio muziejus

Peploso koros rekonstrukcija, Miuncheno gliptoteka

Atn turtuolio Prokseno dukters Hegesos antkapis i Atn (apie 400 m. pr. Kr.), h 1,58 m. Klasikinis laikotarpis

Atnai, Nacionalinis muziejus

Apie 500 m. pr. Kr. susiklost atskiras pasaulietinis anras olimpinio nugaltojo statula.

Tai buvo nugaltojo apdovanojimo dalis.

Tuiaviduris, lietas i bronzos. Jo teikim danai palyddavo vieai skaitomos pergals ods.

Lisipo pasekjas (apie 390-320 m. pr. Kr.), Olimpinis nugaltojas (apie 300 m. pr. Kr.). Bronza, h 1,51 m

Paul Getty muziejus, Malibu

Georg Roemer, pagal Poliklet i Argos (460-420 m. pr. Kr.), Doriforo arba Ieties metiko rekonstrukcija (1921 m., pagal romnik graik originalo 440 m. pr. Kr. kopij), bronza, 2,12 m, buvo Miuncheno universitete, sunaikintas arba pagrobtas Rusij 1944 m.

is garsiojo Polikleto krinys inomas tik i kopijos, kuri kaip kruopti originalo rekonstrukcija buvo atlikta 1921 m. Tobul proporcij vyrikis, jo elgsena apskaiiuota kaip ir jo fizinis pavidalas: etinis klasikinio polio standartas. Jis greiiausiai vaizduoja Achil, narsiausi i Achaj (taip vadinti graikai, dalyvav Trojos kare).

Apie 500 m. pr. Kr. Atnuose ir kt. svarbiuose miestuose, centrinse aiktse pradti statyti paminklai pilieiams, atlikusiems ygdarb vardan tvyns.

Miestuose pradti statyti bronziniai generol ir politik portretai u toki asmenybi nuopelnus ir dl euforijos ivijus persus. IV a. pr. Kr. Atnai m usakinti bronzinius atvaizdus nordami pagerbti miestui nusipelniusius geradarius (generolus, valstybs vyrus, intelektualus ir net svetimalius herojus).

Karys A, itrauktas i jros prie Riae Marina (Italija), apie 450 m. pr. Kr., bronza su kaulo, glazros, sidabro ir vario intarsijomis,

H 1,98 m.

Reggio di Calabria, Museo Nazionale

Periklio portretas, skulptoriaus Kresilo Kidonieio (440-400 m. pr. Kr.) krinio (apie 425 m. pr. Kr.) romnika kopija (II a.) i Lesbo. Marmuras (originalas bronza), h 54cm.

Berlynas, Valstybinis muziejus

Sulig Aleksandro ukariavimais, susikr naujos diasporos, nauji usakovai, nauji anrai. Usakovai buvo valdovai, filosofins mokyklos, profesins pirkli ir aktori asociacijos.

Naujus charizmatik valdov portretus fundavo miestams aristokratai ir kiti elito atstovai, norintys siteikti valdovui ir net finansuojantys jo kult.

Intelektual bronzinius atvaizdus usakinjo filosofins mokyklos ir kartais miestai, atsidkodami u imintingus patarimus ar vietjik veikl.

Filosofo i Vlyvojo helenizmo laikotarpio griuvsi Antikeroje portretas (apie 200 m. pr. Kr.). Bronza, vario inkrustacijos, emalis, balto akmens arba pastos intarsijos. H 29 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Aleksandro Didiojo portretas i Janitsos Makedonijoje (apie 300-275 m. pr. Kr.). Marmuras, h 30 cm.

Pelos muziejus

Graik kultra pradjo smarkiai veikti su ja kontaktavusias kultras 500 m. pr. Kr.

Persai ir likjai pradjo samdyti graikus atlikti krybinius darbus.

Karaliaus rezidencijos Persepolyje (dab. Iranas)liekanos, apie 520 m. pr. Kr.

Karijos valdovas Mauzolas (vald 377-353 m. pr. Kr.) tikino 5 ar 6 ymiausius graik skulptorius sukurti jo eimai nepaprastai didel palaidojimo kompleks Halikarnase bsim mauzoliej prototip. Mauzolo teminis architektros ir skulptros sumanymas amino j kaip vien i heroj ar net diev.

Halikarnaso mauzoliejus (neiliks) vienas i septyni pasaulio stebukl, stovjs Maojoje Azijoje, Halikarnaso mieste (dabar Bodrumas).Mauzoliejus buvo pastatytas Pers imperijos Karijos provincijos satrapui Mausolui ir jo monai / seseriai Artemisijai.

Statyba buvo baigta 351 m. pr. Kr.

Architektai graikai Satyras ir Pitijas.

Helenistinio laikotarpio valdovai buvo dosns meno usakovai. I vis io laikotarpio stambaus umojo krini iliko bene vienintelis Pergame (Maoji Azija).

Dinastijos pergals prie kelt ir kit svetimali invazij kvp kurti vaizdus su daugiafigrinmismi scenomis, portretus, ventyklas ir net bibliotek su marmurine Fidijaus Partenono Atns skulptros kopija tai buvo veikiau paminklas kultrai, nei kulto objektas. Centrinis krinys Didysis altorius, kurio plats frizai vaizduoja Diev kov su Gigantais ir miesto legendinio krjo Telefoso gyvenim.

Dzeuso altorius (35.64 x 33.4 x 20 m), buvs Pergame (Maoji Azija), II a. pr. Kr., statytas valdant Eumenui II

Berlynas, Pergamo muziejus

Gigantomachijos frizas i Pergamo didiojo altoriaus. Hekatas ir Artemid kovoja prie gigantus (apie 160 m. pr. Kr.), marmuras, h 2,28 m

Berlynas, Pergamo muziejus

Mirtantis kelt trimitininkas, romnika Epigono Pergamonieio skulptros (230-200 m. pr. Kr.) kopija (apie 50 m. pr. Kr.-50 m.). Marmuras (originalas buvo bronzinis), h 93 cm. Roma, Kapitolijaus muziejus

Karalikieji rmai ir j teritorija (kiemai) taip pat buvo puoti skulptromis; didiojo dvaro madomis sek ir pavieniai aristokratai. Delo (Kiklad salyno sala, greta Delf svarbiausia Apolono kulto vieta), kurio gyventojai buvo praturtj i prekybos vergais, II a. pr. Kr. namai garsjo turtinga skulptrine puoyba. Didioji dalis j meno buvo religinio pobdio atskiroms dievybms skirtos skulptros buvo statomos nios pavidalo nam ventykllse.

Tie patys usakovai skatino pltotis portreto anro industrij j pageidauti tvirtai sudti, kresni kolosai (didels skulptros).

III a. pr. Kr. romnai plt savo teritorijas piet Italijoje ir Sicilijoje ir pradjo grobti, kopijuoti graik skulptras. vent savo valstybs pltimo pergal puodami sostin Rom ventyklomis, dedikacijomis pergalms ir savo pai portretais. 200 m. pr. Kr. romnai sibrov Graikij, ir graik skulptoriai netruko pasirodyti Romoje.

Dekoratyvini skulptr importas prasidjo apie 100 m. pr. Kr., kuomet turtingi romieiai troko helenistiniais kriniais papuoti savo miesto namus ir vilas. Ankstesni edevr kopijos tapo graik skulptros dirbtuvi pagrindiniu pragyvenimo altiniu.

Knido Afrodits sumainta kopija, sukurta romn (50 m. pr. Kr.-50 m.) pagal Praksitelio krin Atnuose (325 m. pr. Kr.), marmuras.

Miunchenas, Nacionalinis senien muziejus

Afrodit, Paris ir Erotas.

Skulptr dedikavo Dionizas i Berito (Libano pirklys) Poseidono klubo namams (jrinink ir prekeivi), apie 100 m. pr. Kr., h 1,32 m, marmuras.


Ital pirklys (derybininkas) (vad. Pseudo atletas) i Diadoumenos nam Delose, apie 100 m. pr. Kr., h 2,55 m, marmuras. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Graik skulptros tikslaiMemorialins, progins ir religins paskirties graik skulptraatliep poet garbinamas vertybes ir smerkiamus dalykus. Kaip irgraik poetai, skulptoriai meistrikai idealizavo dievybes irdidvyrius, demonizavo ydas.

Skulptros siekiniu laikytas grois (to kalon).

Skulptorius Polikletas i Argo (apie 460-410 m. pr. Kr.), krs ir dailsdsni taisykli teorijas, pradjo savo traktat vad. Kanon (t. y.Taisykl, Pavyzdinis krinys) tokiais odiais: Tobulumas ateinapamau per skaii sekas. Polikleto terminologija perimta i tometo filosofijos. Jo teigimu, tobulas grois kyla i tikslaus kiekvienosgalns, dalies, elemento atitikimo kitam (symmetria). Pavyzdiupateik savo bronzin Dorifor (Ieties metik). Polikleto proporcijkanonas ymjo idealizmo apogj graik mene; karys taporeikminiausiu graik dails atvaizd hierarchijoje.

Georg Roemer, pagal Poliklet i Argos (460-420 m. pr. Kr.), Doriforo arba Ieties neiko rekonstrukcija (1921 m., pagal romnik graik originalo 440 m. pr. Kr. kopij), bronza, 2,12 m, buvo Miuncheno universitete, sunaikintas arba pagrobtas Rusij 1944 m.

is garsiojo Polikleto krinys inomas tik i kopijos, kuri kaip kruopti originalo rekonstrukcija buvo atlikta 1921 m. Tobul proporcij vyrikis, jo elgsena apskaiiuota kaip ir jo fizinis pavidalas: etinis klasikinio polio standartas. Jis greiiausiai vaizduoja Achil, narsiausi i Achaj (taip vadinti graikai, dalyvav Trojos kare).

Nra ilikusio nuogo moters kno vaizdavimo kanono.

Buvo nepageidaujama vaizduoti prievartaujamas, niekinamas aukas ir moteris nepadoriose ar kompromituojaniose situacijose, apnuogintos moterys vaizduotos reiau nei vyrai Graikijoje etiketas pareigojo niekada nevaizduoti nuog moter portret.

Atn turtuolio Prokseno dukters Hegesos antkapis i Atn (apie 400 m. pr. Kr.), h 1,58 m.


Graik skulptros raida

Vyrauja nuomon, kad graik skulptra nuosekliai vystsi nuokietos, statikos laisvesn vaizduosenos plastik, nuoschematiko tikrovik vaizd. Toks poiris atkeliavo dar iromn literatros per Winckelmann.

Archainis laikotarpis (apie 625-480 m. pr. Kr.);

Klasikinis laikotarpis (apie 480-330 m. pr. Kr.);

Helenistinis laikotarpis (apie 330-30 m. pr. Kr.).

Archainis laikotarpisKuras, Finikija (Atika), apie 540 m. pr. Kr., marmuras, 1,94 m.


Kora i Atn Akropolio (apie 520 m. pr. Kr.), h 1,14 m.

Atnai, Akropolio muziejus

Manoma, skulptorius Aristonas i Faro, Gigatomachijos frizas i Sifij lobyno Delfuose: Dionizas, Themis, Apolonas ir Artemijus kovoja su gigantais, apie 525 m. pr.

Kr. Marmuras, auktis 64 cm, Delf muziejus

Apie 500 m. pr. Kr. pastebimas didjantis atotrkis tarp paveldt formuli ir tiesioginio natros stebjimo, tarp stereotip autoriteto (kaip antai kuras su sustingusia ypsena ir mieguista eisena) ir naratyvo ar bent jau veiksmo atvaizdavimo, kur, norint tikinamai perteikti, reikia judesio sklandumo ir nekonvencionali sprendim.

Klasikinis laikotarpis

Karys A i jros prie RiaeMarina, Italija, apie 450 m. pr. Kr., bronza su kaulo, glazros, sidabro ir vario intarsijomis, H 1,98 m, Reggio di Calabria, MuseoNazionaleKontrapostas - peiai ir klubai kiek pasukti prieingas puses, viena koja laiko vis kno svor, kita laisva, sulenkta per kel, lieia em pirt galais. Liemuo atlotas atgal, viena ranka nuleista emyn, kitoje kas nors laikoma.

Trojos karys i rytinio Apij ventyklos Eginoje frontono (apie 475 m. pr. Kr.), marmuras, ilgis 1.85 cm. Miunchenas, Nacionalinis senien muziejus

Fidijo dirbtuv?, 470-430 m. pr. Kr., Partenono 31 pietin metopa: kentauras ir lapitas (447-442 pr. Kr.), marmuras, h 1,32 m

Londonas, Brit muziejus

Nemesis (teisingumo) pergal prie hybris(puikyb) buvo mgstama graik skulptros tema. Danai puo daugel pastat. Bdingas naratyvas, krybin vairov.

Georg Roemer, pagal Poliklet i Argos (460-420 m. pr. Kr.), Doriforo arba Ieties metiko rekonstrukcija (1921 m., pagal romnik graik originalo 440 m. pr. Kr. kopij), bronza, 2,12 m, buvo Miuncheno universitete, sunaikintas arba pagrobtas Rusij 1944 m.

Atn turtuolio Prokseno dukters Hegesos antkapis i Atn (apie 400 m. pr. Kr.), h 1,58 m.


Didiul neinomos deivs (Afrodits ?) skulptra i Piet Sicilijos (apie 425-400

m. pr. Kr.), smiltainis, marmuras, pigmentai, h 2,37 m.

J. Paul Getty muziejus, Malibu

Dzeuso skulptra Olimpijos ventykloje (neilikusi) vienas i 7 pasaulio stebukl, skulpt. Fidijas, apie 432 m. pr. Kr. I a. romn kopija Ermitao muziejuje (S. Peterburgas) ir rekonstrukcija

Helenistinis laikotarpis arba HelenizmasLisipo pasekjas (apie 390-320 m. pr. Kr.), Olimpinis nugaltojas (apie 300 m. pr. Kr.). Bronza, h 1,51 m, Paul Getty muziejus, Malibu

Aleksandro Didiojo portretas i Janitsos Makedonijoje (apie 300-275 m. pr. Kr.).

Marmuras, h 30 cm. Pelos muziejus

Filosofo i Vlyvojo helenizmo laikotarpio griuvsi Antikeroje portretas (apie 200 m. pr. Kr.). Bronza, vario inkrustacijos, emalis, balto akmens arba pastos intarsijos. H 29 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Afrodit, Paris ir Erotas. Skulptr dedikavo Dionizas i Berito (Libano

pirklys) Poseidono klubo namams (jrinink ir prekeivi), apie 100 m. pr.

Kr., h 1,32 m, marmuras. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Mirtantis kelt trimitininkas, romnika Epigono Pergamonieio skulptros (230-200 m. pr. Kr.) kopija (apie 50 m. pr. Kr.-50 m.). Marmuras, originalas buvo bronzinis, h 93 cm. Roma, Kapitolijaus muziejus

Gigantomacijo s frizas i Pergamo didiojo altoriaus. Hekatas ir Artemid

kovoja prie gigantus (apie 160 m. pr. Kr.), marmuras, h 2,28 m. Berlynas,

Pergamo muziejus

Aleksandro Makedonieio sarkofago fragmentas (makedoniei ir pers kova), Stambulo archeologijos muziejus

Ital pirklys (derybininkas) (vad. Pseudo atletas) i Diadoumenos nam Delose, apie 100 m. pr. Kr., h 2,55 m, marmuras. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Laokonas ir jo sns (arba Laokono grup), marmuras, sukurta Rodo saloje, apie 160-20 m. pr. Kr. Roma, Vatikano muziejus

Vaizduojamas Trojos ventikas Laokonas ir jos sns Antifantas and Timbrjuskovojantys su jros gyvatmis.

Miloso Venera (tiksliau Miloso Afrodit),

130 -100 m. pr. Kr., marmuras, h 203 cm

Paryius, Luvro muziejus

Sparnuota Samotrakijos Nik (Pergals deiv),

apie 220-190 m. pr. Kr. marmuras, h 2,45 m

Paryius, Luvro muziejus

Artemid, marmuras, h 1,25 m

Graikiko originalo romnika kopija (I-II a.). Gigantomachijos grups fragmentas.

Luvras

Girtas satyras

(vad. Barberinio faunas)

Marmurin graik bronzins skulptros kopija, apie 200 m. pr. Kr. H 2.15 m

Miuncheno gliptoteka

Gal eimos saviudyb (vad. Ludovisi galas su mona)Marmuras, romnika Pergame Attalo I pastatyto paminklo pergalei prie galus skulptrins kompozicijos fragmento kopija, apie 220 m. pr. Kr. H 211 cmNacionalinis Romos muziejus

Groteskas: moteris, laikanti ind su vynu, apie 350-300 m. pr. Kr.

Terakota, Ker

H 10,6 cm

Luvras

Braganzos fibula i Atikos, 250-200 m. pr. Kr. Brit muziejus

PIEINIO MENAS IR DAILIEJI AMATAISENOVS GRAIKIJOJE

TAPYBA ANT VAZ.VAZ PAVIDAL IR PASKIRI VAIROV

Gamintos vazos :

skysiams laikyti (amfora, lagina, lekana, pelika, pitas, stamnas),

maiyti (deinas, krateras),

neti (askas, hidrija),

pilti (oinochoj),

gerti (fiala, kantaras, kiatas, kilikas, ritonas, skifas),

aldyti (psikteras),

tualeto reikmms (alebastras, aribalas, lekitas, piksid).

Vazos naudotos religinse ir laidojimo apeigose (hidrija, kalpid, kernas, lekitas, pitas, stamnas),

statytos ant kap kaip paminklai (lekitas, krateras)

arba interjere ir eksterjere kaip puomenos (kantaras).

Vaz gamyba

Pagrindins vaz rys susiformavo Archainiame laikotarpyje.

Vazos buvo iediamos (didesns montuojamos i keli dali), diovinamos, dekoruojamos ir degamos krosnyje 800-1000 C temperatroje. Puotos molemiu, turiniu geleies priemai. Degant oksiduojanioje aplinkoje skirtingo storio geleingo molio sluoksniai gaudavo vairi raudon atspalvi. Po to pakeitus aplink redukcin, geleis tapdavo juoda. Trei kart aplink keiiant oksiduojania, plonesnis molemio sluoksnis

vl paraudonuodavo,

o storesnis likdavo

juodas.

Krateras su maa hidrija viruje, VIII a. pr. Kr. vidurys, pagaminta Eubojoje arba Kikladuose, rasta Kourione (Kipras), h 114,91 cm, terakotaN. Y., Metropolitan Museum

Ankstyviausia faz: Geometrinis periodas arba geometrinis stilius

(apie 900-700 m. pr. Kr.).

Bdingi nesudtingi gyvuli motyvai geometrini ornament fone, itapyti ant vairaus dydio ir form vaz.

Amfora, VIII a. pr. Kr., Eleuso archeologijos muziejus

Dipilono Meistras i Atikos, vlyvojo geometrinio stiliaus krateras, apie 750 m. pr. Kr. ,

h 58 cm. Paryius, Luvras

Geometrinis periodas arba geometrinis stilius (apie 900-700 m. pr. Kr.).

Vlyvoji geometrinio stiliaus faz:

Reikmingas raidos postmis buvo pradtos ant vaz tapyti moni figros. Didel dalis vaizd ikonografijos sutelkta pasirengim laidojimo apeigoms ir mirusi kari gyvenimo, lovingos mirties tematik .

Odisjo laivo sudimas, geometrinio stiliaus amforos kaklo ornamentas, VIII a. pr. Kr. Ischijos muziejus

Orientalizuojantis stilius, apie 725-650 m. pr. Kr. (geometrinio ir orientalizuojanio stiliaus vazos)

Polifemo Tapytojas, Proto-Atikos amfora, Polifemo apakinimas, apie 675-650 m. pr. Kr. Eleusis muziejus

Proto-korintinis aribalas (kvepalin), apie 650 m. pr. Kr.,

ilgis 5 cm. Luvras

Proto-korintinis aribalas (kvepalin), vad. Makmilano aribalas, apie 640 m. pr. Kr.

Brit muziejus, Londonas

Proto-korintin olpija, 650-625 m. pr. Kr.

Getty Villa, Malibu

Proto-korintin oinochoj, Apie 625 m. pr. Kr.

H 8.4 cm

Archainis laikotarpis (VII-V a. pr. Kr.) VII a. pr. Kr. dailij amat raida buvo ypa

sparti, nes augo miestai-valstybs, vadovaujami autokratik valdov, vadint tironais, kurie gausiai rm men. Sudtingjo siuetai, didjo j vairov, stiprjo dmesys detalei.

VII a. pr. Kr. pabaigoje pradtos kurti didels apimties tapybos kompozicijos: itapyti mitologiniai vaizdai metopose, atsirado sien tapyba.

Graikijoje pltota tapyba ant molio, bronzos, akmens ir medio plakei. J paskirtis daniausiai buvo votyvin ir susijusi su laidosena. Atitinkamai parenkama buvo ir ikonografija. ioje srityje pirmavo Korintas ir Atnai.

Korintiei votyvin plokt i Pitso, netoli Sicyono, apie 540 m. pr. Kr., polichromuotas medis, 15 x 30 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Exekias, kylikas (vidin pus), Dionisas laive, apie 540 m. pr. Kr., skersmuo 12 cm Valstybinis senien muziejus, Miunchenas

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atniei palaidojimo plaket, apie 500 m. pr. Kr., Atikos juodafigrin molio dekoravimo technika, 13,5 x 26,5 cm. Paryius, Luvras

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atniei palaidojimo plaket, apie 500 m. pr. Kr.,Atikos juodafigrin molio dekoravimo technika, 13,5 x 26,5 cm. Paryius, Luvras

Plaket atlikta juodafigrine technika, kuriai bdinga: tamsios figrins scenos natralaus raudonai rudo ar gelsvo molio fone; tamsi figr ornamentai, plonos linijos rtos arba tapytos baltais ir raudonais daais.

Imtyni scena ant juodafigrins Panatnaj amforos, V a. pr. Kr.N. Y., Metropolitan Museum of Art

Priskiriama Gelos Tapytojui. Atn juodafigrinis lekitas, apie 500-480 m. pr. Kr. , h 32, 5 cm

Lekitas buvo skirtas laikyti aliej arba kvepalus.

Vaizduojami du kariai ant irgo, lydimo dviej un. Kariai moterikos lyties (vaizduojami be barzd, oda padengta vos pastebimu baltu ydu, kurio iliko tik fragmentai) greiiausiai amazons (t. y. karinga moter tauta, gyvenusi M. Azijoje, apie Trapezunt.Amazons - danos padavim herojs).

Atikoje sukurta juodafigrin amfora, kurioje itapytas Heraklis, kovojantis su amazonmis, apie 520-510 m. pr. Kr. 2002 m. parduota Christies aukcione u $26,290.

Psiaxas (Atika). Amfora, Heraklis, kovojantis su Nemjo litu, h 19,5 cm

Museo Civico, Brescia

Juvelyrikai takas dar kultriniai ir prekybiniai kontaktai su finikieiais ir sirais. Importuota aliava ir techniniai gdiai, pati juvelyrika ir dramblio kaulo dirbiniai. Visa tai veik kylant vietini gamintoj sluoksn ir j klientus.

Bojotika fibula (ssaga), Heraklio kova su Siamo dvyniais, apie 700-675 m. pr. Kr., raiyta bronza, h 6 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Tiktina, kad Graikijoje buvo audiami ir siuetiniai kilimai. Manoma, kad turiniu jie buvo artimi kapms, kurias savo epuose mini Homeras (aud Penelop ir kitos herojs). Tokie kilimai, manoma, puo elito atstov bsto sienas.

Klasikinis laikotarpis (479-323 m. pr. Kr.)

Laikotarp ymi pers sutriukinimo 479 m. pr. Kr. ir Aleksandro Didiojo mirties 323 m. pr. Kr. datos.

Laikomas rykiausiu graik istorijos tarpsniu, kuomet klestjo plastiniai menai, poezijos ir dramos kryba.

Klasikinio laikotarpio siuetinio drabuio fragmentas, vaizduojama nereid Eulimen, IV a. pr. Kr. pradia. Tapytas vilnonis audinys, ilgis apie 27 cm (i skit palaidojimo Kryme). S. Peterburgas, Ermitaas

V a. pr. Kr. Atn vaz dekoruotojai atsisako juodafigrins technikos ir pasineria subtilybmis pulsuojani raudonfigrin technik, kuriai pakako teptuko: raudonos molio spalvos figrins scenos tamsiame fone; tam tikru miiniu, kurio sudtyje buvo geleingo molemio, dengtas tik fonas, o palikt neutept siluetini figr detals rykintos plonu teptuku juoda spalva. Technika paplito Atnuose.

Priskiriama Niobido Tapytojui, Atikos krateras, Atn, Heraklis ir kiti herojai, apie 455-450 m. pr. Kr., raudonfigrin tapyba ant molins vazos, h 54 cm (i etrusk palaidojimo netoli Orvieto Italijoje). Paryius, Luvras

Kleophrades Tapytojas, Atikos hydrija, 490/80 m. pr. Kr. Valstybinis senien muziejus, Miunchenas

Douris, Atikos kylikas, Eos ir Memnonas, apie 490-480 m. pr. Skersmuo 10,5 cm. Luvras

Oinokles Tapytojas (Atika), vyno indas

Apie 470 m. pr. Kr.

Skiriami keli puoybos etapai:

grietasis (530-500 m. pr. Kr.),

laisvasis (475-420 m. pr. Kr.),

puonusis (V a. pr. Kr. pab.).

ymiausi dailininkai: Eufronijas, Eutimidas, Epiktetas, Dris, Midijas.

Dailininkai net eksperimentavo su baltu fonu, kuris, nors ir labai nepatvarus, i ties primin vaizd ant drobs.

Priskirima Fialos Tapytojui, Atikos krateras, vaizduojantis Herm, neant savo broliuk Dionis nimfoms, kad ios j uaugint, apie 440-435 m. pr. Kr., Polichromija ant baltai dayto molio pagrindo (i etruks palaidojimo Vulyje Italijoje). Roma, Vatikano muziejus

Plakets nuo palaidojimo gulto fragmentas, kuriame vaizduojamas Paris, skelbiantis Atnei ir Afroditei su Erotu savo sprendim dl graiausios deivs vardo, V a. pr. Kr. pabaiga. Raiytas polichromuotas dramblio kaulas, h 20 cm (i skit kapinyno Kul Oba Barov Kryme prie Kers). S. Peterburgas, Ermitaas

Fiala, kurioje vaizduojamos irg kinkini lenktyns, V a. pr. Kr. pabaiga, raiytas ir paauksuotas sidabras, skersmuo 20,5 cm, svoris 428 gr. (i Trakij kapinyno Duvanlyje, Bulgarijoje).Plovdivas, Archeologijos muziejus

Antiphono Tapytojas, Atikos raudonfigrinio stiliaus kylikas, 490480 m. pr. Kr., h 12.7 cm, skersmuo 39.7 cmIzraelio biiuli Amerikoje draugijos muziejus

Eretrijos tapytojas, V a. pr. Kr. pab. Vlyvojo klasikos tarpsnio raudonfigrin keramikos pavyzdys vilnos vyniokl, ilgis 29 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejusVaizduojama nuotaka Alcestis, deivs Afrodit, Tesalijos karalius Peljas, isikovojantis sau monas nereid Tetid ir kt. legendins meils istorijos.

Helenistinis laikotarpis (323-31 m. pr. Kr.)

IV a. pr. Kr. Makedonija pasiek pasaulin lov dka karaliaus Pilypo ir garsiojo jo snaus Aleksandro Didiojo. Dvaro remiami klestjo menai. Susiklost vad. Helenistinis laikotarpis. Bdingas polinkis puonum, dekoratyvum, mgti reljefai, kuriuose galima pasiekti didesns dramatikumo ekspresijos, nei dvimaiuose kriniuose. Mozaikos ir tapyba ir toliau buvo populiars, nors i krini iliko vos vienas kitas.

Helenistin dail ir architektra plito senovs Graikijoje ir Aleksandro Makedonieio ukariautose iaurs Afrikos ir Vidurio Ryt teritorijose.

Helenizmo raida aprpia laikotarp nuo Aleksandro Makedonieio mirties iki Egipt valdiusios Ptolemj dinastijos lugimo.

Helenizmo menas pasiymi graik ir Ryt ali meno tradicj deriniu.

Bdingos prieybs: monumentalumas ir smulkmenikumas, racionalumas ir ekspresyvumas, idealizavimas ir natralizmas. Ryki klasikins harmonijos, saiko stoka.

Verginos palaidojimo I tapybos detal Hadas grobia Persepon, IV a. pr. Kr. vidurys, freska, h apie 1 m. Vergina, in situ

Verginos palaidojimo II fasadas, vadinamas Pilypo palaidojimas, Laukini vri mediokl, IV a. pr. Kr. II pus, freska, 5,56 x 1,16 m. Vergina, in situ

Pasirayta Gnosio (IV a. pr. Kr. paskutinis ketvirtis), mozaikini grind Elenos pagrobimo namuose Peloje detal Elnio mediokl, akmens mozaika. Pela, in situ

Pasiraytos Sofilo (apie 200 m. pr. Kr.) mozaikins grindys Aleksandrijos personifikacija, Thmuis (Nilo deltoje). Mozaika opus vermiculatum, 85 x 86 cm. Aleksandrija, Graik-romn muziejus

Sofilas mozaikos kr i smulki dailiai apdorot akmen, stiklo ir fajanso tesero.

Teserai (tesserae - skaldos gaballis, bna kvadrato, staiakampio, trikampio, rombo pavidalo, nuo 1 mm iki keli cm dydio), jungiami vad. opus vermiculatum (pasiymi tiksliu pieiniu, subtilia viesokaita ir atspalviais). Tai technika, atsiradusi Aleksandrijoje ir paplitusi helenizme. Pasiymi puikiomis vaizdo kokybmis ir padar esmin tak mozaikos raidai.

Senovs graik architektra

Graik architektroje puoseltos humanistins vertybs. Tai byloja mastelis ir statybin programa. Tipin forma ne palaidojimas, ne rmai ar puons gyvenamieji namai. Tai teatrai, taryb sals, viei portikai, planingi miestai ir, svarbiausia, ventyklos. Pastarosioms buvo naudojamos geriausios statybins mediagos, turtingiausias dekoras ir sudtingiausios architektrins formos. ventykla nebuvo skirta lankytis garbintojams; ji buvo simbolinis dievybs, kuriai dedikuota, ir kurios skulptra bdavo viduje, bstas.

ventykl tipai

Senovs graik ventyklos klasifikuojamos pagal plano struktr, kolon skaii fasaduose ir pagal orderio r.

ventykl plan vairov susiklost jau VI a. pr. Kr. Paprasiausias ir seniausias - tai megaro (megarono) tipas ventykla su kolonomis ir portiku antuose (kolonos stovi tarp dviej ant

Megaron ir kitas ankstyvsias graik ventyklas sudar staiakamp patalpa, vadinama nava (naos) arba cele ir jimo portalas su dviem flankuojaniom kolonom. Tokia struktra iliko kaip vis ventykl pagrindas. Skirtumas tas, kad ankstyvosiose ventyklose altoriai ir aukojimo stalai buvo ventyklos viduje, o vlesnse toje vietoje komponuota dievybs skulptra, o altorius ir gyvuli aukojimo stalas lauke, prie ventyklos.

Megarono Tirinte fasadas ir megarono Miknuose planas

Graik ventykl plan tipaiprostilis kai portiko kolonos yra ne tarp sien, bet pastato priekyje per vis navos plot;

amfiprostilis kai portikai su kolon eile per vis navos plot komponuoti dviejuose pastato galuose;

kai nav juosia kolonada (pteronas), ventykla vadinama peripteriu (is yra pagrindinis monumentalios ventyklos tipas).

Yra ilik ir keli didingi vadinamo dipterio(dvigubos kolonados) pavyzdiai.

Graik ventyklos pagal kolon skaii pagrindiniame ir galiniame fasaduose skirstomos:

2 kolonos tai distilis,

4 kolonos tetrastilis,

6 heksastilis,

8 oktastilis,

9 (pasitaiko retai) eneanstilis,

10 (pasitaiko retai) dekastilis.

Dauguma graik ventykl yra heksatiliniai peripteriai.

Didiausia vis ventykl Partenonas Atnuose yra oktastilis.

Orderis

Pastat struktros tip vairov vald keli ideals formals tipai, vadinami orderiais: dorninis ir jonninis; treias, korintinis orderis, yra jonninio orderio ivedinys.

Senovs Graikijoje orderis taikytas ne vien kolonai, kaip danai klaidingai manoma, bet visai form, kurios sudaro pastat, sistemai. Orderis lemia visus pastato aspektus form (pavidal), dali idstym, pobd ir vis dali proporcijas.

Akroterijos

Partenono Atnuose polichromijos rekonstrukcija

ventyklos buvo nuspalvintos rykiomis spalvomis: triglifai nudayti juodai ir tamsiai mlynai, konstrukciniai elementai balti, stogo dekorui panaudota aukso, purpurin, alia ir kitos egzotikos spalvos.

Figrins skulptros metopose, timpane ir akroterijos taip pat buvo gausiai polichromuotos.

Visos ios spalv sistemos tikslas nebuvo vien dekoratyvinis, - vienas svarbiausi jos siekini buvo padti artikuliuoti ir subalansuoti formas.

ventyklos erdis viduje esanti cel. Kaip kontrastas spindiniai iorei, ji skendjo visikoje tamsoje; vienintelis viesos altinis buvo jimo durys.

Dornins ventyklos interjer kolon eils daniausiai dalija kelias navas. ia kolonos veikiau buvo estetin, nei konstrukcin priemon, mat be i erdv dalijani kolonad, vidus bt atrods perdm masyvus ir nirus, lyginant su intensyviu eksterjeru, nesukurt tam tikro artumo ventam kultins dievybs, esanios viduje, atvaizdui.

Kai kur (pvz., Poseidono ventykloje Pestume) dornins kolonos interjere bdavo sukomponuotos dviem auktais (atskiriant architravu) tam, kad ribotoje cels erdvje masyvi kolonada nesukelt slogaus spdio (tokiu atveju buvo naudojamos gerokai maesnio skersmens kolonos).

Nuo V a. pr. Kr. siekiant palengvinti dornini ventykl interjero atmosfer navose pradtas naudoti graktesnis jonninis orderis.

Dornini ventykl pavyzdiaiAnkstyviausiu laikotarpiu graikai stat i medienos rst. VI a. pr. Kr. i Egipto buvo importuota ilgaam patvari statybos i akmens technika.

Geriausi archainio laikotarpio dornini ventykl pavyzdiai iliko Pestume(graik kolonija Poseidonijoje, Piet Italijoje, kurta apie 600 m. pr. Kr.).

Seniausia Pestumo ventykla, vadinamoji Bazilika (i tikrj tai buvusi Heros I ventykla), statyta apie 530 m. pr. Kr.

Bazilikos cel masyvi kolon (toki pat kaip eksterjere) eil dalija dvi navas, priekiniame ir galiniame fasaduose po 9 (eneanstilis) kolonas, oniniuose po 18 kolon. Tai neprasti skaiiai, kuriuos galima paaikinti projekto matematika, kuri vizualin kompozicijos harmonij paaukojo teorinms proporcijoms. Kiekvienos dalies proporcijos yra kratutins, o kontrastai maksimaliai ididinti .

Dornins ventyklos schema, rodanti sustiprintus optinius efektus

Kolonos igaubimas entazis.

Ankstyvojo klasikinio laikotarpio Heros II (paprastai vadinta Poseidono) ventykla Pestume, statyta apie 460 m. pr. Kr.

Artimesn dorniniam standartui. Poseidono ventykla yra tikslus visikai sunaikintos, bet istorikai svarbiausios Dzeuso ventyklos Olimpijoje (statyta apie 465 m. pr. Kr.) atspindys.

Vidin cel dviej kolon (jos komponuotos dviem auktais) eili padalinta tris navas. Eksterjero kolonada su heksastiliniais fasadais ir po 14 kolon onuose. Lyginant su Bazilika, i ventykla plastikesn, labiau artikuliuota, nra struktrins tampos ir netikt derini.

Konkordijos ventykla Agrigente, Sicilijoje, statyta apie 430 m. pr. Kr

Atstovauja dornini ventykl kulminacij brandiosios klasikos periodu.

Ji puikiai ilikusi (trksta tik dalies antablemento).

Dydiu ji yra tik 2/3 Pestumo ventykl, bet lyginant su pastarosiomis, pasiymi graktumu ir elegancija, yra ne tokia raumeninga kaip Poseidono: kolonos plonesns, atstumai tarp j didesni, entazis vos pastebimas, kapiteliai siauresni, emesni, antablementas plonesnis ir siauresnis.

Atn Akropolyje esantis Partenonas (Poliaus Atns ventykla) tai dorninis brandiosios klasikos krinys

Marmuro statini kompleksas buvo pastatytas 490 m. pr. Kr. atminti graik pergal prie pers imperij Maratono myje (i kova sustabd pers skverbimsi Viduremio kratus).

480 m. pr. Kr. persai um Atnus ir sunaikino miest, tame tarpe ir visus Akropolio statinius.

Apie 450 m. pr. Kr. atjusi nauja demokratin valdia, vadovaujama Periklio, atstat Akropol.

Partenonas, archit. Iktinas ir Kalikratas, skulptorius Fidijas. Pastatytas tarp 447 ir 438 m. pr. Kr., eksterjero skulptrin puoyba sukurta 432 m. pr. Kr.Skulptrins puoybos ais Atns gimimo ir jos kovos su Poseidonu temos, pavaizduotos frontone; skulptros metopose vaizdavo legendinius mius ir Trojos lugim; frize, juosusiame ventykl kasmetins Panatnaj procesijos, kurios i miesto keliaudavo iki Partenono.

Partenonas tai peristilis su neprastai didelio ploto stilobatu. Fasaduose oktastilis, onuose po 17 kolon. Tai idealumo taisykl (kai kolon skaiius galuose lygus iam skaiiui padaugintam i 2 plius 1). Partenono plano proporcij santykis 4:9; is santykis pakartotas ventyklos ploio ir aukio, kolonos apatins dalies skersmens ir atstumo tarp kolon centr santykiuose. Tai vadinamasis aukso pjvis(j sudaro ir daugiau pastato dali santyki). Partenone, kaip ir kitose dorninse ventyklose, panaudotos optins gudrybs nra visikai tiesi linij, todl sustiprinamas vis efekt spdis.

Jonninis orderis susiklost Jonijos jros Egjo pakrantse

Jonninis orderis neturi tokios gietos schemos, kaip dorninis. Jis maiau apibrtas ir grynas, minktesnis, turtingesnis, sukuria trapumo, graktumo spd.

Palyginti su dorniniu orderiu, jonninis turi: stilobat be grietai reglamentuot trij pakop; kolona turi baz, kurios formos, profiliai varijuoja; kolona su kaneliromis, kurias skiria ne briaunos, bet siauros griovos; kolonos aukio ir apatins dalies skersmens santykis 9:1 arba 10:1,

tuo tarpu dornins kolonos 4,5:1 arba 5,5:1; kolona be entazio. Rykiausias jonninio orderio savitumas kapitelis su voliutomis,

kurios primena biomorfinius elementus (pvz., moliusko kriaukl), echinas ir abakas ia nedominuoja, jie tarsi pasislp voliutos elyje.

Jonninio antablemento iskirtinis bruoas vairus reljefinis ornamentinis dekoras (daniausiai polichromuotas), ypa rykus karnize.

Vienos pastato ploktumos tarsi juvelyriniai dirbiniai imargintos smulkiausiais raiiniais, kitos nulifuotos iki spindesio, todl vieni paviriai sugeria vies, kiti j atspindi, o sauls viesoje is kontrastas irykja ir tarsi atgyja.

Jonnini ventykl pavyzdiaiJonnins ventyklos, skirtingai nuo dornini, beveik neiliko (geriausiu atveju liko stilobatai su keliomis kolonomis). J statyba suklesti VI a. pr. Kr. viduryje Samose ir Efese. iuo laikotarpiu sukurta Artemids ventykla Efese(Turkija), kurios nnai liko tik griuvsiai, buvo laikoma vienu i 7 senojo pasaulio stebukl. Tai dipterio tipo ventykla, kurios stilobato plotas 52x112 m., fasade tripterio (t.y. 3 eili) kolonada, o potike su antais buvo keturi eili gylio porin kolonada. Kolon auktis - 18,3 m. ventyklos centre, kaip bdinga jonniniams kulto statiniams, skirtingai nuo stogais dengt dornini atviras kiemas su altoriumi, apjuostu skulptromis.

Atn Niks (pergals deivs) ventykla, statyta apie 420 m. pr. Kr. ankstyviausias jonninis pastatas Akropolyje

Tai tetrastilinis amfiprostilis (po 4 kolonas abiejuose fasaduose);

tris nedidelis ir vertikalus.

Kolon aukio ir skersmens santykis 7:1 nebdingas kitiems jonniniams pastatams. Taip siekta Niks ventykl priderinti prie dornini propilj proporcij.

Erechtjonas, archit. Mnesiklas, apie 420 m. pr. Kr. Stovi Partenono iaurje, ant uol laito

ventykla buvo skirta keliems dievams: Poliaus Atnei, jros dievui Poseidonui, ugnies dievui Hefaistui, Erechtjui (mitiniam Atn karaliui, kuris neskmingai susikov su jr dievu), Erechtjaus broliui Butesui -Atns ir Poseidono ventikui.

Vliau Erechtjonas buvo paverstas banyia, po to turk haremu, XX a. jis atstatytas. J sudaro keturios skirtinguose lygiuose idstytos patalpos.

Akropolio Propiljai jimo vartai, 437-432 m. pr. Kr. Archit. Mnesiklas

Vlyvoji graik architektra

Graik kultros pobd lm j politin sistema piliei dalyvavimas valdyme ir nepriklausom miest-valstybi, kuri tarpe dominavo Atnai ir Sparta, sistema. i sistema baigsi IV a. pr. Kr., ikilus Pilypui Makedonieiui, ir kuomet jo snus Aleksandras Didysis 336 m. pr. Kr. ukariavo vis Graikij, o 323 m. ir vis likus senj pasaul.

Dailje nuo universali tem pereinama prie portreto, akimirkos emocij, nuotaik ir iraik aminimo. Klasikinio laikotarpio Graikijos dails temos, kurioms bdingi universals idealai, uleidia viet privaioms sferoms suklesti individualizmas, ekspresyvumas.

Architektroje atsiranda turtingas dekoru korintinis orderis. Atsiranda paminklo anras. Populiarja miest planavimas. Dorninio ir jonninio orderio panaudojimas praranda savo gyvybin jg, tampa rafinuotas, idailintas.

Korintikasis orderis

Korintikasis orderis pradtas naudoti interjeruose, ir tik helenistiniu laikotarpiu isikl ior. Pasirod apskritimo plano statiniuose, kurie Graikijoje iplinta IV a. pr. Kr. pradioje. Tokio plano ventyklos buvo vadinamos tolosais. Pirmieji reikmingiausi tolosai buvo pastatyti Delfuose ir Epidaure, juose korintinis orderis panaudotas viduje.

Tolosas - Atns ventykla Delfuose

Lisikrato paminklas

Ankstyviausias statinys, kuriame korintinis orderis panaudotas eksterjere.

Pastatytas laikyti puoni bronzin taur, kuri Lisikratas laimjo 335 m. pr. Kr. Graik chor festivalyje.

Statinio skersmuo tik 2 m, jo ior puota spalvoto marmuro detalmis ir 6 korintiniais piliastrais. Cilindrinis paminklo tris tuiaviduris, bet be jimo tai tarsi miniatirinis tolosas.

Olimpijos Dzeuso ventykla Atnuose, apie 170 m. pr. Kr.

Korintinis orderis tampa pagrindiniu eksterjere naudojamu orderiu peripterinje ventykloje.

Kolon auktis 17,4 m., plano plotas 41x108 m, ir prie j Partenonas, dornins Sicilijos ir didiosios jonnins ventyklos atrodo visai mayts.

Dzeuso altorius Pergame, 197-159 m. pr. Kr.

Dabar jo dalis rekonstruota Berlyno valstybiniame muziejuje .

Akcentuotas laipt maras, apatinje zonoje milinikas skulptrinis frizas, vaizduojantis emocing diev ir gigant kov.

Atn agora tai turgaviets ir visuomeninio centro derinysAgoros gyvenimas klestjo V a. pr. Kr. pabaigoje.

Tai beveik staiakamp aikt, nuo kurios ved kelias Akropol ir aplink kuri stovjo vairiausios paskirties namai, tolosai ir buleuterionai(susirinkim sals) ir

stojos , skirtos vairiems visuomeniniams susibrimams politiniams, ekonominiams, finansiniams, filosofiniams.

Atalo stoja Atnuose

Stoj sudar trys sienos, priekyje, vietoje sienos atvira kolonada. Reikalui esant stoj bdavo galima plsti plot ir aukt.

Viena i mgstamiausi Sokrato susitikimo viet buvo Dzeuso stoja.

II a. pr. Kr. prie Atn Agoros buvo pastatyta ir Atalo II (vieno i trij helenistini Pergamono karali garbei) stoja (dabar ji atkurta, joje kurtas Agoros muziejus.

Teatras Epidaure, IV a. pr. Kr.

Klasikinje Graikijoje teatras buvo ne pramoga, bet poetinis ir muzikinis religini ir visuomenini apeig ventimo bdas.

Kanonin teatro ivaizda susiformuoja V a. pr. Kr. pabaigoje.

J sudar 4 dalys:

apaioje esanti skene scena, proskenionas arba avanscena, orchestra orkestras ir auditoriumas.

Documents

Senoves Graikija Srautui_2012