11
161 LOGOS 49 2006 LAPKRITIS GRUODIS ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art of the Grand Duchy of Lithuania SUMMARY In the article, the iconography of the rosary in the Baroque art of the Grand Duchy of Lithuania is analyzed. This subject as a whole has not been covered in the art criticism of Lithuania. In Europe, as well as in the grand duchy, the artistic theme of the rosary became popular thanks to the activity of the Dominican Order. The iconographic types are divided into the following groups: The Mother of God of the Rosary in Compositions with Many Figures, The Blessed Virgin Mary of the Rosary with the Child, the Mother of God and Symbolic Representation of the Rosary. For the Baroque art of the grand duchy, the most characteristic are the canonical West European compositional patterns of the first group, such as The Visions of St Dominic and The Presentation of the Rosary to St Dominic and St Catherine of Siena. Nevertheless, the traditional layouts shine with internal diversity. In Lithuania, there are some notably original interpretations of the rosary, especially in groups of symbolic representations. Heidegeris, kuris mºgo kalbºti simboliais, parodº man ant savo darbo stalo ðalia moti- nos atvaizdo iðtÆsusià perregimà vazà su roþe. Jo manymu, ði roþº reiðkº buvimo paslaptÆ, Bßties mÆslæ. Jokiais þodþiais nebßtl galima iðsakyti to, kà sugestionavo ði roþº: ji ten bu- vo, paprasta, tyra, permatoma, tyli, tikra dºl savæs paLios, þodþiu, natßrali, kaip daiktas tarp daiktl, iðreiðkiantis neregimos dvasios buvimà po pernelyg regimos medþiagos pavidalu. Þanas Gitonas, Dievas ir mokslas Gauta 2006 07 26 AU—RA VASILIAUSKIEN¸ Vytauto Didþiojo universitetas RAKTAÞODÞIAI: —vL. Mergelºs Marijos roþinis, ikonografija, barokas, dominikonai, W. Andrzejowiczius. KEY WORDS: the rosary, iconography, Baroque, Dominicans, W. Andrzejowicz.

ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

  • Upload
    others

  • View
    7

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

KULTÛRA

161LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

ROÞINIO ÐVÈ. MERGELËS MARIJOSIKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS

KUNIGAIKÐTYSTËS BAROKO DAILËJEThe Rosary in the Iconography of the Baroque Art

of the Grand Duchy of Lithuania

SUMMARY

In the article, the iconography of the rosary in the Baroque art of the Grand Duchy of Lithuania is

analyzed. This subject as a whole has not been covered in the art criticism of Lithuania. In Europe, as

well as in the grand duchy, the artistic theme of the rosary became popular thanks to the activity of

the Dominican Order. The iconographic types are divided into the following groups: The Mother of

God of the Rosary in Compositions with Many Figures, The Blessed Virgin Mary of the Rosary with the

Child, the Mother of God and Symbolic Representation of the Rosary. For the Baroque art of the grand

duchy, the most characteristic are the canonical West European compositional patterns of the first group,

such as The Visions of St Dominic and The Presentation of the Rosary to St Dominic and St Catherine

of Siena. Nevertheless, the traditional layouts shine with internal diversity. In Lithuania, there are some

notably original interpretations of the rosary, especially in groups of symbolic representations.

Heidegeris, kuris mëgo kalbëti simboliais, parodë man ant savo darbo stalo ðalia moti-nos atvaizdo iðtásusià perregimà vazà su roþe. Jo manymu, ði roþë reiðkë buvimo paslaptá,Bûties máslæ. Jokiais þodþiais nebûtø galima iðsakyti to, kà sugestionavo ði roþë: ji ten bu-vo, paprasta, tyra, permatoma, tyli, tikra dël savæs paèios, þodþiu, natûrali, kaip daiktas tarpdaiktø, iðreiðkiantis neregimos dvasios buvimà po pernelyg regimos medþiagos pavidalu.

Þanas Gitonas, Dievas ir mokslas

Gauta 2006 07 26

AUÐRA VASILIAUSKIENËVytauto Didþiojo universitetas

RAKTAÞODÞIAI: Ðvè. Mergelës Marijos roþinis, ikonografija, barokas, dominikonai, W. Andrzejowiczius.KEY WORDS: the rosary, iconography, Baroque, Dominicans, W. Andrzejowicz.

Page 2: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

162 LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

AUÐRA VASIL IAUSKIENË

ÁVADAS

Sakralinëje dailëje kiekvienos temosar siuþeto atsiradimas nëra atsitiktinisreiðkinys, bet susijæs su poreikiu iðreikðtiir padëti uþmegzti ryðá su tam tikra die-viðkos tikrovës dalimi, kuri per menokûrinio kontempliavimà yra kaskart ak-tualizuojama. Baþnyèios istorijoje, besvarbiausiø tikëjimo tiesø, buvo daugðventøjø, svarbiø ávykiø, kuriø atmini-mà stengtasi áamþinti dailës kûrinyje, �taip formavosi krikðèioniðkoji ikonogra-fija. Tarp daugelio siuþetø dailëje atsi-spindi ir nepaprastas ávykis, kai Ðvè.Mergelë Marija katalikams áteikë svarbiàsakramentalijà, turinèià didelæ galià ko-voje su pasaulio blogybëmis � tai Ðven-tasis Roþinis (toliau � roþinis). Roþinioatvaizdø ikonografijos formavimasis irpaplitimas Vakarø Europoje yra susijæssu ðios pamaldumo formos iðsikristali-zavimu XV a. II p. Iðskirtinë teisë pla-tinti roþiná priklausë dominikonams, nesBaþnytinë Tradicija maldos autorystæpriskiria ðv. Dominykui Gusmanui (apie1170�1221). Dominikonai steigë Roþiniobrolijas, vienijanèias tiek dvasinio, tiekpasaulietinio luomø atstovus, kuriø tiks-las buvo aktyviai praktikuoti maldà.Brolijos baþnyèiose turëjo koplyèias ar-ba altorius, kuriems reikëjo atitinkamostemos kûriniø. Ðitaip sakralinëje Euro-pos dailëje atsirado ir pradëjo plëtotisRoþinio Ðvè. Mergelës Marijos tema.

Tiksliø duomenø, nuo kada Lietuvo-je pradëtas kalbëti roþinis, nëra: pirmo-sios Roþinio brolijos pradëjo kurtis XVI a.,todël galima manyti, kad maþdaug nuoto laiko ir praktikuojama ði malda. Ro-þinio Ðvè. Mergelës Marijos kultas ir su

juo susijæs ðio titulo brolijø atsiradimas,taip pat kaip ir Vakarø Europoje, skati-no analizuojamos temos plitimà dailëje.Taèiau Vakaruose pirmieji kûriniai yradatuojami XV a. pab., o Lietuvoje ðiuometu þinomi seniausi paveikslai yra tikXVII a. Ankstesni kûriniai, kuriø turëjobûti, matyt, neiðliko arba dar neatrasti.Kokia yra Roþinio Ðvè. Mergelës Marijosikonografijos specifika XVII�XVIII a.LDK dailëje? Kokie raidos procesai jaibûdingi Vakarø Europos ikonografijoskontekste? Á ðiuos klausimus atsakyti irsiekiama ðiame straipsnyje.

Roþinio Ðvè. Mergelës kûriniai suda-ro atskirà tipologinæ grupæ, kuri Lietu-voje nebuvo tyrinëta. Lietuvos menoty-roje yra minima ir trumpai apraðomakeletas atskirø Roþinio Ðvè. MergelësMarijos kûriniø. Pavyzdþiui, Laima Ðin-kûnaitë á knygà Lietuva � Marijos þemëátraukë atvaizdus ið Balbieriðkio, Simnoir kt. baþnyèiø1. Kûriniai ðia tema mini-mi ir analizuojami Dalios Klajumienësdarbuose2. Iðsamiau tyrinëti yra TrakøDievo Motinos, Troðkûnø Ðvè. MergelësMarijos Roþinio Karalienës atvaizdai3.Taèiau atskiros, apibendrinanèios studi-jos, skirtos ðiam ikonografiniam tipui,vis dar nëra.

Straipsnyje aptariamos Roþinio Ðvè.Mergelës Marijos atvaizdø plitimo prie-laidos, ikonografinëje analizëje pateikia-ma trumpa europinio konteksto apþval-ga, bendri atvaizdø grupës, ikonografi-nio tipo poþymiai, analizuojami atskirikûriniai, pateikiami apibendrinimai.Straipsnyje taikomi tipologinis bei iko-nografinis metodai. Perþvelgus ir áver-

Page 3: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

163LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

KULTÛRA

tinus kûrinius, taip pat remiantis kitøtyrinëtojø patirtimi, èia siûloma savitatipologizacija. Straipsnyje pritaikytaslenkø menotyrininkës Krystynos S. Moi-san metodas: ikonografinius tipus auto-rë jungia á didesnes, turinèias atitinka-mus poþymius grupes4. Ðiame straipsny-je, atsiþvelgiant á LDK paplitusius at-vaizdus, grupës formuluojamos kiek ki-taip siûlant ðiuos variantus: Roþinio Die-vo Motina daugiafigûrëse kompozicijose, Ro-þinio Ðvè. Mergelë su Kûdikiu bei DievoMotina ir simbolinis roþinio vaizdavimas.Pastaroji grupë K. S. Moisan studijojenenagrinëjama. Tyrinëjant simbolinius

atvaizdus daugiausia remtasi vokieèiømenotyrininkës Augustos Oertzen vei-kalu5, lenko Bogusùawo Krasnowolskiostraipsniu6 bei þodynais.

Ðvè. Mergelës Marijos ir Jëzaus figû-ras bei jø atributus daþniausiai puoðiaaptaisai, kuriø ikonografija analizuoja-ma kaip nedaloma kûriniø dalis. Reikiaatkreipti dëmesá, kad dël analizuojamostemos ikonografijos daugiasluoksniðku-mo, simboliø gausumo daþnai bûna ne-lengva iðskirti konkreèius ikonografi-nius tipus. Taèiau bendros tendencijosegzistuoja � jas ir bandoma atskleistiðiame tekste.

I. ROÞINIO ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS ATVAIZDØ PLITIMO PRIELAIDOSEUROPOS IR LDK BAÞNYTINËJE DAILËJE

Didþiausias vaidmuo, platinant Roþi-nio Ðvè. Mergelës Marijos temà dailëje,teko dominikonø vienuolijai, todël to-liau trumpai aptariama dominikonø or-dino istorija, veikla, dvasingumo tradi-cija Europoje ir LDK.

Dominikonø ordino ákûrëjas ðv. Do-minykas Gusmanas (toliau ðv. Dominy-kas) gimë apie 1170 m. Ispanijoje, Osmosvietovëje. 1196 m. jis buvo áðventintaskunigu. 1203 ir 1206 m. kelioniø metu7

ðv. Dominykà sukrëtë Prancûzijoje spar-èiai plintanti albigieèiø erezija, kuri tu-rëjo didelæ átakà krikðèionims. Ðventasispajuto paðaukimà kovai su ðiuo klaidin-gu tikëjimu. Jis suvokë, jog, norint su-stabdyti ðià pavojingà erezijà, reikia netik stipraus teorinio pasiruoðimo, bet irgero pavyzdþio skelbiant Evangelijà taip,kaip tai darë apaðtalai � keliaujant ir pa-mokslaujant. Ðv. Dominyko apðtalavimoir pamokslavimo idëjai ágyvendinti rei-

këjo naujos vienuolijos, kuri galutinai bu-vo patvirtinta 1217 m. Ðv. Dominykas ikipat mirties aktyviai darbavosi rûpinda-masis ordino organizacija bei plëtra8.

Dominikonai jungia kontempliatyvøgyvenimo bûdà ir aktyvø apaðtalavimà.Vienuolijos dvasingumo tradicijos esmæapibrëþia ðis pagrindinis devizas: �Con-templari et contemplate aliis tradere� (kon-templiuoti ir ágytà patirtá perduoti ki-tiems). Vienuoliai daug laiko skiria Die-vo Þodþio kontempliacijai, maldai ir ap-màstymams. Dominikonø pamaldumesvarbià vietà uþima Jëzaus Kristaus Nu-kryþiuotojo kultas, taip pat stipriai ak-centuojamas Roþinio Marijos garbini-mas. Roþinis buvo propaguojamas ávai-riais bûdais: meldþiantis, raðant maldaiskirtas knygas, taèiau svarbiausia pliti-mo grandimi tapo Roþinio brolijos. Pas-kutiniame XV a. ketvirtyje Alanas de laRoche�as ákûrë brolijas Prancûzijoje, Sak-

Page 4: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

164 LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

AUÐRA VASIL IAUSKIENË

sonijoje ir kt., kurios vis dëlto nebuvooficialiai patvirtintos. Iðkart po jo mir-ties, 1475 m. spalio 8 d. Jacobas Spren-geris ásteigë pirmà pripaþintà Roþiniobrolijà Kelne9. XVII a. istorikø raðtuoseapraðoma ta proga vykusi didþiulë pro-cesija á dominikonø vienuolynà: eisenospriekyje þengë imperatorius FridrichasIII ir popieþiaus legatas, uþ jø � daugy-bë aukðtos kilmës asmenø bei paprastøtikinèiøjø. Dominikonø baþnyèios chorenaujai árengtame altoriuje buvo paðven-tintas Ðvè. Mergelës Marijos paveikslas.Fridrichas III á Roþinio brolijos knygàpirmiausia áraðë savo vardà, po to þmo-nos ir sûnaus. Áraðymo ceremonija tru-ko tris valandas10. Ilgainiui Roþinio bro-lijos tapo labai populiarios.

Lietuvoje dominikonai þinomi nuoMindaugo laikø. Iki ásikûrimo VilniujeXVI a. pr. istorinës þinios apie ðià vie-nuolijà yra negausios11. 1647 m. buvoákurta Lietuvos Ðv. Angelo Sargo domi-nikonø provincija, jos centrinë bûstinëbuvo Vilniaus Ðv. Dvasios vienuolynas.XVII a. prasidëjo masinis dominikonøvienuolijø steigimasis. Lietuvos domini-konai vykdë karitatyvinæ veiklà, rûpinositikinèiøjø sielos iðganymu, taèiau priori-tetinë jø veiklos sritis buvo studijos irðvietimas.

LDK, kaip ir Europoje, buvo steigia-mos Roþinio brolijos, kurios iðplitoXVII a., kai dominikonø vienuolijø tin-klas apëmë visà Lietuvos teritorijà. Pir-mosios brolijos yra minimos XVI a. pa-baigoje. Jau 1646 m. þemaièiø vyskupasJurgis Tiðkevièius praneðime Ðv. Sostuiraðë, kad beveik prie visø parapiniøbaþnyèiø yra Roþinio ir kitos Ðvè. Mer-gelës Marijos garbei skirtos brolijos12.Brolijø nariai uoliai rûpindavosi apeigø

atlikimo vietos puoðnumu: aukojo pini-gus koplyèios statybai, árangai, uþsaky-davo altoriná paveikslà, jo aptaisus.

Institucijos veiklà buvo stengiamasikontroliuoti iðleidþiant statutus. LDKgaliojusios Roþinio brolijø bendros tai-syklës suraðytos lietuvio dominikonoWaleriano Andrzejowicziaus parengto-je knygelëje Ogród roýany, abo opisanieporzàdne dwu szczepow wonney Roýey Hie-rychuntskiey13. Leidinyje pakartojamadaugelis nurodymø, esanèiø 1606 m.Krokuvoje iðleistame Abrahamo Bzows-kio statute Róýaniec Panny Maryey14. Me-notyriniu poþiûriu yra svarbus ðeðtosdalies treèias skyrius, kuriame apraðo-ma, kaip turëtø atrodyti Roþinio broli-jos altorius arba koplyèia15. Èia nurodo-ma, kad brolija privalo baþnyèioje turë-ti koplyèià ar bent vienà altoriø. Toliauapibûdinama altorinio paveikslo ikonog-rafija: �Ðventojo Roþinio Brolijos altoriu-je turi bûti nutapyta Ðvè. Mergelës Ma-rijos figûra ir penkiolika slëpiniø, uoliaiapmàstomø maldoje. Toliau, iðkart poslëpiniais, turi bûti pavaizduotas ðv. Do-minykas, imantis ið Mergelës Marijos ro-þinio vërinius ir dalijantis juos ávairiøluomø þmonëms, klûpintiems kiek þe-miau�16. Taigi èia pateiktas labai konkre-tus þodinis paveikslas. Ar buvo laiko-masi ðiø nurodymø LDK dailëje? Á ðáklausimà atsakysime vëliau. Roþinioatributika turëjo puoðti ir brolijos taiko-mosios paskirties daiktus: skyriuje mini-ma, kad ant procesijø metu dëvimø ka-pø turi bûti nutapytos arba iðsiuvinëtostrys roþës � roþinio simbolis, o vëliavosturi bûti su Ðvè. Mergelës Marijos at-vaizdu17.

Roþinio Ðvè. Mergelës Marijos ikonog-rafijai LDK átakà darë ir kiti iliustruoti

Page 5: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

165LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

KULTÛRA

dominikonø leidiniai. Raiþiniø ðia temayra ordino miðioluose18, Alano de la Ro-cheo raðtuose19.

Taigi roþinio maldos ir kûriniø ðiatema plitimas tiek Europoje, tiek Lietu-voje tiesiogiai susijæs su ðv. Dominykoásteigtu dominkonø ordinu. Vienas pri-oritetiniø ðios intelektualiai orientuotosvienuolijos uþdaviniø buvo platinti Ro-þinio Ðvè. Mergelës Marijos kultà. Èiadaug nuveikë pirmieji Roþinio brolijø

steigëjai. LDK intensyviausia dominiko-nø ordino plëtra vyko XVII a. Tuo pa-èiu metu intensyviai steigësi ir Roþiniobrolijos, tiesiogiai susijusios su RoþinioÐvè. Mergelës Marijos temos plitimudailëje. Ikonografijai átakos turëjo domi-nikonø leidiniai. W. Andrzejowicziausparengtame statute Ogród roýany� pa-teikiama vertingø þiniø, kaip turëtø bû-ti vaizduojama Roþinio Ðvè. MergelëMarija.

II. ROÞINIO ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS IKONOGRAFIJA XVII�XVIII a. LDK

Roþinio ikonografija, kaip ir maldosforma, formavosi palaipsniui. Sakra-mentalijos vardo kilmë nëra aiðki, taèiaumanytina, kad ðio pavadinimo kilmësðaknys yra liaudies kultûroje. Uþdaràroþinio vëriná sudaro graþiausi �Sveika,Marija� þiedai, ið kuriø pinamas vaini-kas Dievo Motinai. Roþiø vainikas arbakarûna yra vienas ið pagrindiniø Roþi-nio Marijos ikonografiniø motyvø. Ro-þë yra pagrindinis simbolinis vëriniokomponentas, kurio reikðmë nëra atsi-tiktinë: jau Senajame Testamente Ðvè.Mergelë yra lyginama su roþës þiedu.Ðios tradicijos neaptinkame NaujajameTestamente, taèiau ji yra tæsiama seno-joje viduramþiø literatûroje, liaudieskultûroje. Roþinio kilmës legendà, ku-rioje papasakota apie tai, kaip Ðvè. Mer-gelë Marija ðv. Dominykui perdavë irliepë skleisti roþinio maldà, átvirtino

Alanas de la Roche�as veikale De utili-tate Psalterii Mariae (apie 1470)20.

Roþinio Ðvè. Mergelës Marijos iko-nografija pasiþymi ávairove. Kûriniødaugiasluoksniðkumà, matyt, lëmë tai,kad ðis siuþetas Europos dailëje atsiradoir iðsikristalizavo palyginti vëlai, temadaþnai derinama su anksèiau susiforma-vusiais mariologinës ikonografijos tipaisar jø elementais: Immaculata (Ðvè. MergelëMarija Nekaltai Pradëtoji), Hodegetria (Ðvè.Mergelë Marija Kelrodë), Mater Missericor-diae (Ðvè. Mergelë Marija Tikinèiøjø Uþta-rëja), Assunta (Ðvè. Mergelës Marijos Ëmi-mas á dangø) ir kt. Roþinio Dievo Motinostemà LDK dailëje galima suskirstyti á trisdidesnes grupes: Roþinio Dievo Motinadaugiafigûrëse kompozicijose, Roþinio Ðvè.Mergelë Marija su Kûdikiu, Dievo Motina irsimbolinis roþinio vaizdavimas. Kiekvienojegrupëje iðskiriami atitinkami ikonografi-niai tipai.

ROÞINIO DIEVO MOTINA DAUGIAFIGÛRËSE KOMPOZICIJOSE

Daugiafigûrëse kompozicijose Roþi-nio Ðvè. Mergelës santykis su pavaiz-

duotais tikinèiaisiais yra aktyvus: èia da-lyvauja ðventieji, donatoriai, popieþiai,

Page 6: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

166 LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

AUÐRA VASIL IAUSKIENË

imperatoriai ir kitø luomø atstovai, gar-binantys Dievo Motinà, ieðkantys jos uþ-tarimo. LDK baroko dailëje iðskirtini ðiegrupës ikonografiniai tipai: Ðv. Dominy-ko vizija, Roþinio áteikimas ðv. Dominykuiir Ðv. Kotrynai Sienietei, Roþinio áteikimaskitiems tikintiesiems, Roþinio Ðvè. MergelëMarija ir Ðkaplierinë.

ÐV. DOMINYKO VIZIJA. Ikonografiniotipo, kuriame Dievo Motina roþiná átei-kia ðv. Dominykui, iðtakos yra minëtojelegendoje apie ðio ðventojo vizijà, kurio-je Ðvè. Mergelë perdavë jam sakramen-talijà. Nors legenda anksti paminëta ra-ðytiniame ðaltinyje (XV a. pab.), ikono-grafinis tipas iðsikristalizavo palygintivëlai � XVI�XVII a. sandûroje. Anksty-viausi kûriniai ðia tema yra randami ita-lø dailëje. Vienà pirmøjø ðio pobûdþioatvaizdø nutapë Federigo Baroccio. Kû-riniø ðia tema taip pat sukûrë tokie þy-mûs dailininkai kaip Cristofano Allori,Abrahamas von Diepenbeckas, Gaspa-ras de Crayeris, Danielis Halle�as, B. E.Murillo (il. 1) ir kt21. Ðv. Dominyko vizi-jos ikonografiniam tipui bûdinga tokiaapibendrinta schema: Ðvè. Mergelë Ma-rija su Kûdikiu, stovinti arba sëdinti de-besyje, áteikia roþinio vëriná þemiau klû-pinèiam ar priklaupusiam ðv. Dominy-kui. Roþiná vienuoliui perduoda Marijaarba Kûdikis. Ðv. Dominykas dailëje yravaizduojamas vilkintis dominikonø or-dino abità su gobtuvu ir ðkaplieriumi,kartais su þvaigþde ant kaktos ar virðgalvos. Jo atributai yra lelija (skaistumosimbolis), Evangelija ar duonos kepaliu-kas, roþinis. Daþnas ðventojo palydovasyra ðuo su deglu22. Baroko dailëje ðv.Dominyko atvaizdams átakos turëjo So-riano portretas23.

LDK baroko dailëje XVII a. atsirado,o XVIII a. paplito Ðv. Dominyko vizijosikonografinis tipas, besiremiantis kano-nine europine schema. Ðis siuþetas Lie-tuvoje, kaip ir Europoje, buvo vienaspopuliariausiø.

Ankstesnëse tradicinëse barokinësekompozicijose vaizduojama Dievo Mo-tina su Kûdikiu áteikianti roþiná ðv. Do-minykui. Èia, iðskyrus ið debesø kyðan-èias serafimø galvutes, daugiau reikð-mingesniø dalyviø nevaizduojama. Ðiosgrupës pavyzdþiai yra Vandþiogalos,Vilniaus Ðv. Dvasios, Vainuto, Ðiluvosbaþnyèiose esantys kûriniai. Pastarajamepaveiksle nutapytas vienas iðraiðkin-giausiø ðv. Dominyko atvaizdø (il. 2).Èia ðventasis pavaizduotas kairëje dro-bës pusëje, pirmame plane, pagarbiaipriimantis ið Dievo Motinos vëriná, ku-ris graþiai skleidþiasi tarp jo pirðtø. Virððv. Dominyko galvos yra þvaigþdë. Dë-mesá patraukia ðventojo veido iðraiðka,kurià dailininkas itin vykusiai perteikë:èia atsispindi nuoðirdus susiþavëjimas irnuolankumas. Emocionalumas yra vizi-jiniø paveikslø bruoþas.

Vëlesniuose kûriniuose atsiranda siu-þetà papildantys elementai: gausûs roþiøþiedai, vainikai, þaidþiantys putti, ange-lai ,,padëjëjai�. Ypaè ryðkus pastarasismotyvas. Vienas þymiausiø ðios grupësir apskritai ikonografinio tipo kûriniøyra Vilniaus Ðv. Dvasios baþnyèios Roþi-nio Ðvè. Mergelës Marijos altoriuje (il. 3).Paveiksle debesø fone vaizduojama Die-vo Motina, kaire ranka prilaikanti stovin-tá Kûdikëlá, deðine ranka ji lengvai krin-tantá roþinio vëriná perduoda ðv. Domi-nykui. Dievo Motinai padeda jai ið deði-nës debesyje pavaizduotas sparnuotas

Page 7: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

167LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

KULTÛRA

angelas. Dangiðkoji bûtybë kartu su Ðvè.Mergele prilaiko roþinio vëriná, kurioþaismingai siekia Kûdikis. Marija visàdëmesá yra sutelkusi ne á sakramentalijosperdavimo veiksmà, bet á Jëzø: ji atidþiai,ðiek tiek susirûpinusi stebi dar netvirtàKûdikëlio stovësenà ir yra pasiruoðusibet kurià akimirkà padëti, jei jis suklup-tø. Ðis paprastas, þemiðkas veiksmas liu-dija ne didingà Dangaus Valdovæ, betMotinà, patirianèià kasdienius tûkstan-èiø motinø rûpesèius. Paveikslo scenasukomponuota tarsi ðvelnus Motinos irKûdikio þaidimo momentas. Ðv. Domi-nykas nutapytas klûpintis kiek þemiau.Viena ranka jis siekia sakramentalijos, ki-toje laiko Evangelijà ir lelijà, kupinasdvasios pakylëjimo þvilgsnis nukreiptasá dangø. Dangiðkos ir þemiðkos sferøskirtis ðiame paveiksle nëra labai ryðki,todël ðv. Dominykà ir Ðvè. Mergelæ Ma-rijà sieja gan glaudus ryðys. Kairiajamepaveikslo kampe du putti linksmai þai-dþia su roþinio vëriniais ir roþiø þiedais.Virðuje taip pat nutapytos angelø galvu-tës, vienas angeliukas rankose laiko ið-keltà roþiø vainikà. Pakylëta dvasinë bû-sena, ið debesø kyðanèios angelø galvu-tës, dangiðkos ir þemiðkos erdviø atsky-rimas yra poþymiai, liudijantys paveikslevaizduojamo ávykio stebuklingumà, nepa-prastumà24. Beveik identiðkos kompozici-jos nutapytos Svieriø (il. 4) ir Karvio baþ-nyèiø paveiksluose. Norint nustatyti, ku-ris ið ðiø kûriniø yra pirmavaizdis, reikiaiðsamesniø tyrimø.

Ðv. Dominyko vizijos atvaizduose Ðvè.Mergelë Marija daþniausiai turi ðiuospapildomus titulus: Nekaltai Pradëtosiosir Roþinio Karalienës. Kûriniuose skiriasi

1. Bartolome Esteba�nas Murillo. Ðv. Dominyko vi-zija. 1638�1640. Aliejus, drobë. 207 x 162. Sevi-lijos arkivyskupø rûmai, Italija. Il. Ið: Our Lady,St. Dominic, and the Order

2. Ðv. Dominyko vizija. XVIII a. Drobë, aliejus.169 x 116. Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gimi-mo Maþoji bazilika. Nuotr. ið Prano Gudyno res-tauravimo centro archyvo

Page 8: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

168 LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

AUÐRA VASIL IAUSKIENË

emocinis Dievo Motinos, Kûdikio ir ðv.Dominyko tarpusavio ryðys: vienuoseatvaizduose tiek Ðvè. Mergelë, tiek ðv.Dominykas yra sutelkæ dëmesá á sakra-mentalijos perdavimo momentà, kituo-se Dievo Motina, áteikdama roþiná, kar-tu gali bûti dëmesá nukreipusi kitur. Re-èiau pasitaiko atvejø, kai ðv. Dominykasyra susikaupæs ties kitu veiksmu, pa-vyzdþiui, Evangelijos skaitymu. Taèiaudaþniausiai ðventasis vaizduojamas pa-kylëtos emocinës bûsenos. Kûdiká daþ-nai mëgstama vaizduoti þaidþiantá vëri-niu, Jam roþinio áteikimo momentas yratarsi daug dþiaugsmo teikianti pramo-ga. Vëlyvajame baroke atsiranda dides-në elementø ávairovë.

3. Ðv. Dominyko vizija. XVIII a. Drobë, aliejus. Vil-niaus Ðv. Dvasios baþnyèia. A. Vasiliausko nuotr.

4. Ðv. Dominyko vizija. XVIII a. Drobë, aliejus. Ap-taisas: metalas, kalstymas. Svieriø baþnyèia. Il. Ið:A. Jaraðeviè. Abrazi Maci Boþai Ruþancovai

ROÞINIO ÁTEIKIMAS ÐV. DOMINYKUI IR

ÐV. KOTRYNAI SIENIETEI. Siekiant kompo-zicijos pusiausvyros, Ðvè. Mergelës Ma-rijos, áteikianèios roþiná ðv. Dominykui,siuþete pradëta vaizduoti ðv. KotrynaSienietë. Ðis naujas ikonografinis tipassusiformavo XVII a. italø dailëje. Taèiaulabai panaðios kompozicinës schemospavyzdys randamas jau XV a.: 1440 m.Fra Angelico tapytame paveiksle pavaiz-duota soste sëdinti Ðvè. Mergelë Marija,deðinëje rankoje laikanti baltos roþës þie-dà, o kairëje � Kûdiká. Pirmame plane,ðalia Marijos kojø, pavaizduotos propor-cingai daug maþesnës klûpanèios ðv. Do-minyko ir ðv. Kotrynos Aleksandrietës fi-gûros (il. 5). Ðá Fra Angelico kûriná gali-

Page 9: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

169LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

KULTÛRA

ma laikyti roþinio paveikslø su ðv. Domi-nyku ir ðv. Kotryna Sieniete pirmavaiz-dþiu. Vienà þymiausiø roþinio paveiksløsu Ðv. Dominyku ir ðv. Kotryna Sieniete,esantá Santa Sabina baþnyèioje Romoje,apie 1683 metus nutapë Salvi Sassoferra-to (il. 6). Trikampë kompozicija, kai Die-vo Motinai ið abiejø pusiø klûpintiemsðventiesiems áteikiamos sakramentalijos,tapo kanonine aptariamo ikonografiniotipo schema, kuri buvo kartojama ir iðpli-to XVII�XVIII a. dailëje.

Roþinio áteikimo ðv. Dominykui ir ðv.Kotrynai Sienietei siuþetas LDK dailëjesudarë gausiausià grupæ. Nepaisant to,kompoziciniø interpretacijø ávairovë në-

ra didelë: dominuoja tik tradicinë, ið Va-karø Europos perimta trikampë schema.Ikonografiná tipà tikslinga suskirstytismulkiau pagal kûriniuose vaizduojamàDievo Motinos titulà.

Pirmai grupei priskirtini kûriniai, ku-riuose kartu jungiami Ðvè. Mergelës Ma-rijos Nekaltai Pradëtosios ir Roþinio Kara-lienës titulai. Immaculatos poþymis ðiuo-se paveiksluose yra mënulio pjautuvaspo kojomis, dvylikos þvaigþdþiø vaini-kas, Roþinio Karalienës � puoðnios karû-nos, dengianèios ir Dievo Motinos, irKûdikio galvas, skeptras, Þemës rutulys.Këdainiø baþnyèios paveiksle pavaiz-duota sëdinti Dievo Motina, laikanti

5. Fra Angelico. Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikiu irangelais. XV a. I p. Medis, al. Academie Carrarade Bergame. Il. Ið: R. Huyghe. Fra Angelico, Nr. 19

6. Selvi Sassoferato. Roþinio áteikimas ðv. Domi-nykui ir ðv. Kotrynai Sienietei. 1683. Drobë, alie-jus. Sant Sabina baþnyèia, Roma. Il. Ið: Santa-Sa-bina�s basilica. Photo Album (2)

Page 10: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

170 LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

AUÐRA VASIL IAUSKIENË

meiliai jai prie skruosto prigludusá Kû-diká ir þvelgianti á þiûrovà (il. 7). Ið jørankø á iðtiestas priklaupusiø ðventøjørankas laisvai krinta aptaise iðkalinëtasroþinio vërinys. Ðvè. Mergelei Marijai iðdeðinës pavaizduota ðv. Kotryna Sienie-

7. Roþinio áteikimas ðv. Dominykui ir ðv. KotrynaiSienietei. XVIII a. Drobë, aliejus. 250 x 90. Ap-taisas: metalas, kalstymas. Këdainiø Ðv. Jurgio baþ-nyèia. A. Vasiliausko nuotr.

të, ið kairës � ðv. Dominykas. Ðventieji,priimdami sakramentalijà, daro daugiausimboliná nei natûralø rankø gestà, jødvasinë bûsena iðreikðta santûriai, abuþvelgia ne á Marijà, bet skirtingomiskryptimis. Taigi emocinis ryðys tarp ðionepaprasto ávykio dalyviø, iðskyrus tarpDievo Motinos ir Kûdikio, yra silpnas.Á nedalomà visumà Ðvè. Mergelës Ma-rijos su Kûdikiu, ðv. Dominyko ir ðv.Kotrynos Sienietës figûras jungia áspû-dingo dydþio sidabrinë jaunatis. Ði kom-pozicinë detalë vykusiai pakeièia eksta-tiðkai nusiteikusiø ávykio asmenø vaiz-davimà simboline tarpusavio jungtimi.Veliuonos baþnyèios paveiksle, skirtin-gai nei Këdainiø, ðventieji pagarbiaiþvelgia á roþiná áteikianèius dieviðkus as-menis. Ðv. Dominykas vëriná priima ið-tiesta deðine ranka, o iðtiestos kairësrankos gestas iðduoda ðventojo susijau-dinimà, ðv. Kotryna Sienietë yra sudë-jusi rankas maldai. Tokie psichologiniainiuansai, kaip á dangø pakeltos akys,ant krûtinës sudëtos rankos ar kiti ið-raiðkingi rankø gestai iðreiðkia ekstatinæbûsenà ir, kaip minëta, pabrëþia viziji-ná kûrinio pobûdá.

Literatûra ir nuorodos

11 Lietuva � Marijos þemë. Tekstø aut. L. Ðinkûnai-të. � Marijampolë: Ardor, 1993.

12 D. Klajumienë. Vilniaus dominikonø vienuoly-no prie Ðv. Dvasios baþnyèios pirmo aukðtokoridoriaus XVIII a. II pusës sienø tapyba, inMenotyra. T. 28. Nr. 3. 2002, p. 9�17; D. Klaju-mienë. XVIII a. sienø tapyba Lietuvos baþnyèiøarchitektûroje. � Vilniaus dailës akademijos lei-dykla, 2004; Lietuvos vienuolynai, sud. R. Jano-nienë, D. Klajumienë. � Vilniaus dailës akade-mijos leidykla, 1998 ir kt.

13 L. Ðinkûnaitë. Garbingasis Trakø Dievo Moti-nos paveikslas ir jo sekimai, in Logos, Nr. 26,

2001, p. 149�158; L. Ðinkûnaitë. Trakø Ðvè.Mergelës Marijos Lietuvos Globëjos paveikslasir jo sekiniai, in Tipas ir individas Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës kultûroje. � Vilnius, 2002,p. 241�256; L. Ðinkûnaitë, A. Vasiliauskienë.Ðvè. Mergelës Marijos Roþinio Karalienës pa-veikslas ið Troðkûnø Ðvè. Trejybës baþnyèios,in Logos, Nr. 38, 2004, p. 147�156; L. Ðinkûnai-të, A. Vasiliauskienë. Ðvè. Mergelës Marijos Ro-þinio Karalienës paveikslas ið Troðkûnø Ðvè.Trejybës baþnyèios (tæsinys), in Logos, Nr. 39,2004, p. 155�169; B. R. Vitkauskienë. TrakøMarijos paveikslo aptaisai, in Lietuvos Didþio-

Page 11: ROÞINIO —V¨. MERGEL¸S MARIJOS IKONOGRAFIJA LIETUVOS ... · IKONOGRAFIJA LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIK—TYST¸S BAROKO DAIL¸JE The Rosary in the Iconography of the Baroque Art

171LOGOS 492006 LAPKRITIS � GRUODIS

KULTÛRA

sios Kunigaikðtystës barokas: formos, átakos, kryp-tys. � Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2001,p. 153�166 ir kt.

14 Menotyrininkë, ávertindama Lenkijoje paplitu-sius atvaizdus, iðskiria ðiuos variantus: RoþinioDievo Motina kaip Apokalipsës Nuotaka, Roþinioáteikimas dominikonø ðventiesiems, Roþinio DievoMotina Iðtikimøjø globëja, Roþinio Dievo Motinakaip Marija Snieginë, Aktualizuoti atvaizdai. Þr.K. S. Moisan. Matka Boska Róýañcowa, in Iko-nografija nowoýytnej sztuki koúcielnej w Polsce. �Warszawa, 1987, s. 44�94.

15 A. Oertzen. Maria, die Königin des Rosenkran-zes. � Augsburg, 1925.

16 B. Krasnowolski. Madonna w girlandzie � ob-raz Jana Breughla Starszego w Klasztorze SS.Norbertanek w Ibramowicach, in Biuletyn his-torii sztuki. 1976, n. 1, s. 11�22.

17 1203 ir 1206 m. ðv. Dominykas kartu su Osmosvyskupu Diego d�Azevedo lydëjo Kastilijos ka-raliø Alfonsà IX á Danijà tvarkyti jo sûnaus irDanijos princesës santuokos reikalø.

18 Apie dominikonus plaèiau þr. B. Ùoziñski. Lek-sykon zakonów w Polsce. � Warszawa: Katolic-ka Agencja Informacyjna, 1998, s. 45�46; NewCatholic Encyclopedia. V. 4. � Washington, 1967,p. 964�983; V. Petkus. Dominikonai Lietuvos kul-tûroje. � Vilnius, 2004; The Catholic Encyclope-dia. V. 5. � New York, 1913, p. 106�109; www.dominikonai.org ir kt.

19 New Catholic..., V. 12, p. 670.10 A. Oertzen. S. 11.11 Apie dominikonø istorijà Lietuvoje þr. V. Gi-

dþiûnas. Vienuolijos Lietuvoje, in Lietuviø ka-talikø mokslo akademijos metraðtis. Red. A. Lini-ma, S. J. T. 5. � Roma, 1970, p. 261�299; P. Ka-minskis. Dominikonø vienuolijos Lietuvos Di-dþiojoje Kunigaikðtystëje senumas ir jos nepri-klausomumas nuo Lenkijos provincijos. � Vil-nius: Tëvø bazilijonø prie Ðvè. Trejybës baþny-

èios spaustuvë, 1642, in V. Petkus. Dominiko-nai Lietuvos kultûroje. � Vilnius, 2004, p. 851�864; Lietuvos vienuolynai. Sud. R. Janonienë,D. Klajumienë. � Vilniaus dailës akademijosleidykla, 1998; V. Petkus. Dominikonai Lietuvoskultûroje. � Vilnius, 2004 ir kt.

12 J. Vaiðnora, p. 98.13 W. Andrzejowicz. Ogród róýany, abo opisanie

porzàdne dwu szczepów wonney rozey Hiery-chuñskiey. � Kraków, 1627. Antrà kartà knygaiðleista Vilniuje 1646 m.

14 K. S. Moisan, s. 56, 62, 78.15 W. Andrzejowicz. O niektórych spornych rzec-

zach, na których porzàdek maùo nie wszystekzawisnàù w Bractwie Róýañca, in Ogród róýany,s. 1�12. Priede pateikiamas skyriaus iðtraukosvertimas.

16 Ten pat, s. 10.17 Ten pat, s. 11�12.18 Missa Sacratissimi Rosarii Beatissimae Virginis

Mariae. � Venetiis, 1619; Missale juxta ritumSacri Ordinis F. F. Praedicatorum, XVII a. ir kt.Miðiolus savo tekstuose mini D. Klajumienë.

19 Beatus Alanus de Rupe. Psalterio seu RosarioChristi et Mariae. � Campidonae, 1691; Beati F.Alani Rupensis. Tractatus Mirabilis. � Venetiis,1665.

20 K. S. Moisan, s. 44.21 Ten pat, p. 63.22 Jokûbo Voringieèio ,,Aukso legendoje� pasako-

jama, jog prieð ðv. Dominyko atëjimà á pasau-lá jo motina sapne regëjo ðuná, nasruose turë-jusá deglà, kuriuo apðvietë visà pasaulá.

23 Pagal legendà 1530 m. Dievo Motina kartu suMarija Magdalena ir ðv. Kotryna Aleksandrie-te pasirodë vienam dominikonui Soriano vie-nuolyne ir áteikë jam ðv. Dominyko atvaizdà,kuriame jis nutapytas stovintis visu ûgiu, lai-kantis knygà ir lelijà. Þr. K. S. Moisan, s. 65.

24 K. S. Moisan, s. 66.B. d.