of 48/48
Nr. 2/2008 (24) Leidinys viešojo maitinimo, viešbučių ir pramogų srities specialistams ISSN 1822-3168 ĮRENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIRTUVĖ / BARAS / pRodUKTAI / KoNSULTACIJoS / INFoRMACIJA VIEŠBUČIAMS RESToRANŲ RINKoS NAUJIENoS pATARIMAI RENGIANTIEMS poBŪVIUS LAUKE VĖJo IR VANdENS GALyBĖ EKoLoGIŠKAS VyNAS SpECIALTy CoFFEE UNGURyS INFoRMACIJA VIEŠBUČIAMS IR RESToRANAMS VISOS LIETUVOS RESTORANAI, KAVINĖS, BARAI, KLUBAI, PICERIJOS, GREITASIS MAISTAS, SPEC. PARdUOTUVĖS, INFORMACIJA HORECA SEKTORIUI InformacInIs rėmėjas:

RESToRANŲ RINKoS NAUJIENoS pATARIMAI … verslas Nr. 24.pdfel. p. [email protected] dizainas ir maketas: Vilija diglienė, mob. tel. 8 652 07523, el. p. [email protected] reklama ir

  • View
    240

  • Download
    6

Embed Size (px)

Text of RESToRANŲ RINKoS NAUJIENoS pATARIMAI … verslas Nr. 24.pdfel. p. [email protected] dizainas ir...

  • Nr. 2/2008 (24)

    Leidinys vieojo maitinimo, viebui ir pramog srities

    specialistams

    ISSN

    182

    2-31

    68

    RENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIRTUV / BARAS / pRodUKTAI / KoNSULTACIJoS / INFoRMACIJA VIEBUIAMS

    RESToRAN RINKoS NAUJIENoS

    pATARIMAI RENGIANTIEMS poBVIUS LAUKE

    VJo IR VANdENS GALyB

    EKoLoGIKAS VyNAS

    SpECIALTy CoFFEE

    UNGURyS

    INFoRMACIJA VIEBUIAMS IR RESToRANAMS

    VISOS LIETUVOS RESTORANAI, KAVINS, BARAI, KLUBAI, PICERIJOS, GREITASIS MAISTAS, SPEC. PARdUOTUVS, INFORMACIJA HORECA SEKTORIUI

    InformacInIs rmjas:

  • 2 restoran verslas 2/2008

  • restoran verslas 2/2008 3

  • 4 restoran verslas 2/2008

    redakcIja

    BRANGS SKAITyToJAI,leidinio redaktorius: Vytautas Mickeviius, mob. tel. 8 652 07520, el. p. [email protected]

    redaktoriaus pavaduotoja: Gintar Jankauskait,mob. tel. 8 650 33893,

    el. p. [email protected]

    Interjero rubrikos redaktor: Elena Pipirait,

    mob. tel. 8 652 07522, el. p. [email protected]

    dizainas ir maketas: Vilija diglien,

    mob. tel. 8 652 07523, el. p. [email protected]

    reklama ir informacija, vilnius:Andrius Zeigis,

    mob. tel. 8 652 33255, el. p. [email protected]

    Laima Ruigyt,mob. tel. 8 652 33144, el. p. [email protected]

    reklama ir informacija, kaunas:mob. tel. 8 656 67936, el. p. [email protected]

    rinkodaros skyrius: Artras Neejauskas,

    mob. tel. 8 699 37833, el. p. [email protected]

    leidinio urnalist: Elena Germanovi,

    mob. tel. 8 656 [email protected]

    leidinio bendraautoriai: J. Vitkauskait, A. Vyniauskas, L. Kubilius, N. V. Mickeviien

    Biuras: Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel. (8 5) 2735919

    redakcija: Savanori pr. 271-207, Kaunas, tel. (8 37) 705627; internete: http://rv.meniu.lt

    Prenumerata: leidinio platinimo ir sigijimo klausimais kreiptis

    tel. (8 5) 2735919, (8 37) 705627,

    el. p. [email protected]

    ISSN 1822-3168. Tiraas 3300.

    spauda ir pozityvai: UAB Akritas. dl spaudos broko kreiptis

    spaustuv.

    Nuotrauka virelyje: dreamstime kitos nuotraukos:

    Meniu.lt archyvo, dreamstime, SXC, Lietuvos ryto archyvas

    U reklamos turin ir kalb redakcija neatsako. Redakcijos nuomon

    nebtinai sutampa su autori bei panekov nuomone.

    Leidinio pavadinimas, koncepcija ir idja, turinys ir stilius bei maketas priklauso UAB Strategini projekt

    vystymo grup ir yra saugomi LR statym. Nordami naudoti

    mediag i leidinio, privalote gauti ratik leidjo sutikim.

    Strategini projekt vystymo grup, 2008

    Artjant vasarai, dauguma maitinimo ir pramog staig pakeiia savo darbo ritm. Pajryje ar umiesio resto-ranuose lankytoj pagausja, todl padaugja tiek darbo, tiek rpesi. Miestuose sikrusios maitinimo ir pramog staigos vasaros metu sulaukia maiau lankytoj, tad vasara pats tinkamiausias metas remontui, atnaujinimui. Naujien bei idj iekokite ir urnale Restoran verslas. Pristigusiems mini silome apsilankyti tarptautinse parodose, kuri sra pateikiame kiekviename urnalo numeryje.

    Planuojantiems didesnes permainas ar kuriantiems naujus verslo planus pramog, turizmo ar apgyvendinimo srity-je, silome pasidomti galimybe gauti ES struktrini fond param. Pasinaudojus Europos parama, galima renovuoti bei verslui pritaikyti net ir senovin pastat puiks pavyzdiai pateikiami straipsnyje, kuriame pasakojama apie vandens ir vjo malnuose kurtus restoranus.

    Vasaros metu padaugja vairi pobvi usakym, tad patariame, kaip surengti pobv lauke. Puiki galimyb pasitreniruoti lauke gaminti kepsnius pasinaudoti LBKA kvietimu gegus pabaigoje sudalyvauti Atvirame Lietuvos grilio empionate, vyksianiame druskinink miesto vents metu.

    Pasaulyje vis madingesni ir paklausesni ekologiki produktai, tad skaitytojams silome straipsn apie ekologikus vynus, kuriems pranaaujama puiki ateitis.

    urnalo bendraautorius Laimonas Kubilius toliau dalina patarimus kavos barmenams kart pasakoja, kaip paruoti kavos grimus (Specialty coffee).

    Virjus turt sudominti straipsnis apie ungur ir Lietuvoje augani ypating uv, i kurios paruotas patiekalas gali nustebinti kiekvieno restorano lankytojus.

    Restoran ir viebui savininkams turt bti aktuali toliau tsiama rubrika apie preki enkl registravim. Pasigendate Restoran versle jums aktuali tem, norite pasidalinti patirtimi ar nerandate atsakymo Jums

    rpinti klausim? Raykite mums elektronin laik ir mes pasistengsime Jums padti. Skmingos artjanios vasaros!

    Nuoirdiai Js,Restoran verslo ir Meniu.lt kolektyvas

    EN RESTAURANT BUSINESS is the professional magazine for restaurant owners, handlers, chiefs and em-ployees. It is specialized in various actualities of restaurant and hospitality. It is free payable for all restaurants, bars and clubs of Lithuania. Also it is the effective marketing tool for HoReCa companies and suppliers. Periodicity 6 times per annum.

    WWW.MENU.LT the biggest internet portal in Lithuania about all restaurants, cafs, bars, pubs, clubs, catering service. All restaurants, cafes, bars, clubs of Lithuania are presented in special catalog, divided by cities, categories and other filters.

    There is the catalog of all HoReCa companies and suppliers in Lithuania and other information for restaurant owners, handlers, cooks and employees too. Here companies can present products and services for restaurant busi-ness.

    For advertisements questions and offers please contact us: Strategini projekt vystymo grup JSCHead office: Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, Lithuania, tel./fax.: +370 5 2735919, e-mail: [email protected]: Savanori pr. 271-207, Kaunas, Lithuania, tel.: +370 37 705627, e-mail.: [email protected]

    leidinio partneriai:

    www.meniu.lt www.sangaida.lt www.cafe-future.net www.mv.lt

    LEIdINIO RESTORAN VERSLAS USAKyMO KORTEL RASITE INTERNETE HTTP://KUPONAS.MENIU.LT

  • restoran verslas 2/2008 5

    TURINyS

    6 Naujos maitinimo staigos

    8 Rinkos naujienos

    12 Patarimai rengiantiems pobvius lauke

    16 Vjo ir vandens galyb

    20 Nauja tendencija. Ekologikas vynas

    24 Specialty coffee grimai su Espresso kava

    26 Ungurys. Senovje vaistas, iandien delikatesas

    30 Specializuoti skystj kristal televizoriai viebuiams

    31 Materials Control atsarg apskaita svetingumo monms

    31 2007 m. apgyvendinimo staig statistika

    32 Viebui administravimo sistema Hotex dar patogesn ir

    lankstesn

    33 Alaus apskaitos sistema praktikas sprendimas

    33 LS Hospitality restoran valdymo sistema

    34 Nacionalinis preki enklas Lietuvos firmos vaizdis

    36 Svarstomos vieojo maitinimo problemos

    38 LBKA informacija

    40 LRVVKA informacija

    41 Parod Salima aplank ir lietuviai

    41 Parodoje Vivattur 2008 lankytoj netrko

    42 Tarptautins parodos

    44 Restoran ir viebui tiekjai

    naujIenos

    KONsultacIjos

    Interjeras

    BARAS

    PRODUKTAI

    vIeBuIams

    SPReNDImAI

    InformacIja

    restoran verslas 2/2008 5

  • 6 restoran verslas 2/2008

    NAU

    JoS

    IR A

    TNAU

    JIN

    ToS

    STA

    IGo

    S(2

    008

    m. k

    ova

    s-ba

    laN

    dis

    )naujIenos

    RESToRANAIcarskoje slo restoranas (rus virtuv), Savano-ri pr. 1 (Helios City), Vilnius.de lIta restoranas, Vytauto g. 43, druskininkai. domm restoranas (tarptautin, molekulin virtuv), didioji g. 31 (Rotu), Vilnius. dIverso restoranas (tarptautin virtuv), K. done-laiio g. 27 (Reval Hotel Neris), Kaunas.forto dvaras restoranas (lietuvi virtuv), iau-rs g. 37, Naujoji Vilnia. forto dvaras restoranas (lietuvi virtuv), Prie-gliaus g. 1 (Pupa), Vilnius.Panda restoranas (kin virtuv), M. daukos g. 51, Kaunas.

    KAVINS-BARAIdouBle coffee kavos baras (kava, ukandiai), Vokiei g. 3, Vilnius.BaBIlonas kavin-baras (Europos virtuv), Laisvs al. 71, Kaunas. GInGer Bar baras (kokteiliai, ukandiai), K. done-laiio g. 27 (Reval Hotel Neris), Kaunas.HeIneken baras (alus, ukandiai), A. Gustaiio g. 4 (Vilniaus oro uostas), Vilnius.rIGora kavin-baras (miri virtuv), Vasario 16-osios g. 1, Kaunas.vero cafe kavos baras (kava, ukandiai), J. Jasins-kio g. 16, Vilnius.ZaHIras baras (alus, jr grybi patiekalai), Trak g. 11/2, Vilnius.

    NAKTINIAI KLUBAIescaPe striptizo klubas, Karaliaus Mindaugo pr. 49 (Akropolis), Kaunas. escaPe striptizo klubas, Pramons pr. 6 (Brukli-nas), iauliai.

    LAISVALAIKIo CENTRAIamBer sPa sveikatingumo ir SPA centras, Vanagu-ps g. 31, Palanga.

    poBVI SALS, SodyBoSonuPIs sodyba pobviams (nakvyn, maitinimas, pirtis), Bilin k., Kauno r.

    VIEBUIAIde lIta viebutis (3 vaigdui, 38 kamb.), restora-nas, konferencij sals, Vytauto g. 43, druskininkai. reval Hotel nerIs viebutis (4 vaigdui, 208 kamb.), restoranas, konferencij centras, K. donelaiio g. 27, Kaunas.

    NAUJ RESToRAN VAdoV dMESIUI!Informuokite mus apie naujai atidaryt ar renovuot savo maitinimo staig, ir

    mes nemokamai apie j paskelbsime Meniu.lt portale bei Restoran versle.Pasikvieskite Meniu.lt portalo atstov Js staigos atidarym, ir apie Js

    staig i Meniu.lt portalo naujien suinos visa Lietuva.Portale Meniu.lt suraskite nuorod Anketa (po miest srau), atsisiskite j

    savo kompiuter ir upildykite. Tuomet upildyt anket persiskite mums el. patu [email protected]

    Jei kyla klausim, skambinkite telefonu Kaune (8 37) 705627 arba telefonu Vil-niuje (8 5) 2735919, raykite elektroniniu patu [email protected]

    HEINEKENKlaipdos bendrov Pramog projektai, kuriai iuo metu priklauso Vilniaus

    kokteili baras Pabo Latino ir Klaipdoje veikianti alus darykla-restoranas Memelis, Vilniaus tarptautiniame oro uoste atidar bar Heineken, pavadint pagal vien populiariausi pasaulyje alaus ri. Baras, kuriame vienu metu gali sveiuotis apie 70 moni, baro savinink teigimu, skir-tas sveiams i usienio: verslininkams, diplomatams, turistams, svetimoje alyje iekantiems pastam ir laiko patikrint preks enkl. Bare lanky-tojai gali mgautis olandika Heineken produkcija bei lietuviku Horn alumi. Heineken vienintelis baras Lietuvoje, kuriame Heineken Extra Cold alus yra pilstomas. Bare, kurio ekrane rodomi bendrovs remiami sporto renginiai, filmai ir koncertai, bus galima sigyti vairi Heineken suvenyr bei firmini dovan.

    CARSKoJE SLoBalandio pradioje, Vilniuje, Savanori pr. 1 (Helios City), duris atvr

    naujas rusik patiekal restoranas Carskoje Slo. Tai jau antras Carskoje Slo Vilniuje ir 28 restoranas, priklausantis Viin restoran grupei. Car-skoje Slo iuolaikikas ir kartu rusikas tradicijas isaugojs restoranas, kurio valgiaratyje dominuoja rusikos virtuvs patiekalai. Rusik restorano dvasi kuria ne tik vaizduot masinantys patiekalai, bet ir prabangus, pagal rusikas tradicijas rengtas interjeras. Kiekvien ketvirtadien, penktadien ir etadien restorane gyvai atliekamos rusikos muzikos vakarai. dar vien (jau treij) restoran Carskoje Slo Vilniuje ketinama atidaryti i met lapkriio mnes. Viin restoran grupei, savo veikl pradjusiai 1994 metais, taip pat priklauso restoranai Katpdl Pirkia, Katpdl Bistro, Katpdl Pica.

    ZAHIRASKovo 1 dien Vilniaus senamiestyje, Trak g. 11/2, pradjo veikti baras Za-

    hiras, kur UAB vyturys-Utenos alus liepos 15 dien padovanos vyturio rengiamos akcijos laimtojui. Laimingajam atiteks 100 proc. valdanios mons akcij ir jau veikiantis verslas, kurio vert, neskaitant nekilnojamojo turto kainos, siekia apie pus milijono lit. Baro krjai tikisi, kad arabiku odiu zahir (matomas, esantis, visada pastebimas) pavadintas baras taps ypa populiariu traukos centru, kuriame rinksis mgstantys bendrauti bei mgautis maistu ir grimais mons. viesaus, jaukumu alsuojanio baro interjer kr Jurg Pocit-Pina Vale. Ir dien, ir vakare veikianiame bare silomi ypatingi patiekalai, didiausi dmes skiriant jr grybms ir vieios uvies valgiams. Grim kainoratyje svarbi viet uima vairi ri alus bei alaus kokteiliai.

    doUBLE CoFFEEVasario pabaigoje sostins Vokiei gatvje atidaryta nauja double

    Coffee kavin puiki vieta tiek verslo susitikimams, tiek romantikiems pasimatymams. Keturiose salse 118 lankytoj vienu metu galinti priimti kavin iuo metu yra didiausia double Coffee kavin Lietuvoje. Kavins, kurios logotipas, interjeras, apvietimas, aptarnaujanio personalo apranga siejasi su kava, jos atspalviais, skoniu ir kvapu, valgiaratyje be gardi ka-vos grim ir arbatos kokteili rasite vairi salot, sumutini, skrebui, lietini, gardi desert. Naujj double Coffee kavin turt pamgti ne tik kavos mgjai, bet ir sporto aistruoliai, ia galintys stebti krepinio, Formuls-1 ir kit sporto ak varybas. iuo metu Lietuvoje bendrov valdo 8, o visose alyse 40 restoran tinkl bei ketina plstis toliau.

    CENTRo BARASPrie kelis mnesius Vilniaus centre, Totori gatvje, i naujo duris atvr

    Centro baras, lankytojus viliojantis kiu Maistas prezidentui, kaina studentui!. Nors pavadinimas iliko senas, virtuv pasikeit i esms. Nuo iol bare orientuojamasi maisto kokyb bei silomi originals valgiai, kuri kaina, nustatoma siningos konkurencijos principu, ities patraukli. eiminink teigimu, kiekvienam patiekalui Centro bare skiriama daug dmesio viskas gaminama su meile. O kad klientai ne tik skaniai pavalgyt,

  • restoran verslas 2/2008 7

    bet ir pralinksmt, atsinaujinusio baro lankytojus ketinama stebinti origi-naliais ir linksmais kulinariniais atradimais. Centro bare, vienu metu dve-jose salse galiniame priimti 60 svei, kvieiama rengti pobvius, links-mus mergvakarius ir bernvakarius.

    SHooTERSPasiilgusiems privatumo, nuoirdaus bendravimo ir iskirtinio dmesio

    Vilniaus centre, Totori gatvje, duris atvr kokteili baras Shooters, kuriame plakama daugiau nei 300 ri kokteili bei apie 40 ri vieno gurknio grim (short drink). Originaliais grimais galima mgautis trejose stilingai rengtose salse: pagrindinje, kurioje galima stebti spdingus barmen pasirodymus, lounge erdvje, kurioje galima pasislpti nuo urmulio, ir VIP zonoje, kuri leidiami tik turintys Shooters korteles. Savinink teigim, io kokteili baro vizitin kortel baro padavj ir barmen dmesingumas bei iltas bendravimas su sveiais. Savo nuolatinius lankytojus baro eimininkai ada stebinti vairiais linksmais vakarliais, sa-vaitgaliais siautulingais muzikos ritmais.

    MARCIpANASVilniuje, alia Minsko plento (Liepkalni g. 160), sausio pabaigoje be

    urmulio atidarytas pakels restoranas Marcipanas. I spding rst surstame dvej aukt pastate, pirmajame aukte, rengtas dvej sali, 120 viet tarptautins virtuvs restoranas, o antrajame aukte 10 dviviei kambari nakvynei. Nemaoje teritorijoje ateityje bus pastatyta keletas maesni atskir pastat pirtis, kepsni baras. io komplekso eimininkai restorano virtuvei vadovauti net i Varuvos pasikviet 20 met darbo patirt turint virtuvs ef Anej Chadkevi, tad sveiams silo lenk virtuvs patiekal. Kokybikai rengtas pastatas, rimtas poiris restorano virtuv ir ateities planai iduoda, kad ateityje alia sostins atsiras dar vienas domus pramog kompleksas.

    dIVERSoKovo 17 d. Kaune po rekonstrukcijos atidarytas didiausias Kauno

    viebutis Reval Hotel Neris. 208 kambarius turiniame viebutyje rengtas konferencij ir rengini centras, kurio didiausioje salje telpa iki 450, o i viso 8 salse iki 1000 moni. Viebuio ir konferencij centro sveiams bei kaunieiams skirtas 140 viet restoranas diverso su atvira virtuve. Kaip ir viso viebuio, restorano interjere vyrauja tamsiai ir viesiai ruda bei raudo-nos spalvos. Restorane, vadovaujamame virtuvs efo T. Rimydio, silomas tarptautins virtuvs patiekal meniu, pavairintas Viduremio jros regio-no kulinariniais trichais. Prie restorano vasar bus rengiama lauko terasa. Viebuio vestibiulyje veikia kokteili ir lengv ukandi baras Ginger Bar. Vasaros metu alia jo planuojama rengti lauko teras. Investicijos Reval Hotel Neris rekonstrukcij siek 25 mln. eur (86 mln. Lt), skaitant ir pastato kain. Rekonstrukcijos autorius architektas Linas Tuleikis, interjer kr di-zaineriai i Norvegijos.

    AMBER SpABalandio pradioje Palangos viebutyje Vanagup atidarytas didiausias

    SPA centras Vakar Lietuvoje Amber SPA. is SPA centras Palangoje kurtas esant dideliam papildom paslaug poreikiui ne sezono metu. Am-ber SPA isiskirs ne tik savo paslaug kokybe, bet ir analog visame regione neturiniais procedr, konsultacij, basein, voni, piri, mitybos, Ajurvedos terapijos ir kit paslaug kompleksiniais sprendimais. Be speciali kompleks klientams bus silomos procedros su gintaru. Naujasis SPA centras, supro-jektuotas architekt daliaus dainio bei Kstuio Mikio, klientams atviras visus metus. Centro plotas siekia 2000 kv. metr. Amber SPA investuota 15 mln. lit, vienu metu jame gals lepintis apie 60 moni, dar 30 moni gals priimti sveikatingumo centras. Viebutis Vanagup Palangoje veikia nuo 2004 m. Aukiausios kategorijos viebutyje, kurio plotas siekia 7000 kv. metr, vienu metu gali gyventi 196 asmenys. Viebutyje yra vienas didiausi ir moderniausi pajryje konferencij ir banket centras, vienu metu galintis priimti iki 720 svei.

    CARSKOJE SLO

    SHOOTERS

    dOUBLE COFFEE

    CENTRO BARAS

    ZAHIRAS

    MARCIPANAS

    AMBER SPA

    dIVERSO

  • 8 restoran verslas 2/2008

    naujIenos

    velnaus skonio, lengvai mi-neralizuot italik mineralin vanden sol Lietuvos rinkai pristato UAB Eurokornus, mai-tinimo monms tiekianti kav, arbat, alkoholinius grimus ir kitus produktus. SOL van-duo dl savo gydani savybi inomas jau nuo romn laik. iandien iaurs Italijoje sik-rusi Sole kompanija, derindama paangiausias technologijas ir ilaikydama sensias legendinio vandens tradicijas, visame pa-saulyje garsja tyru altinio van-deniu. SOL mineralinis vanduo lengvai mineralizuotas, puikiai dera prie maisto ir vyno, pasiymi velniu, gaiviu, truput salstel-jusiu skoniu. Neturi jokio sraus poskonio, bdingo daugeliui kit mineralini vanden. Mineralinio vandens kokybei didel reikm turi ultravioletiniai (UV) spin-duliai, degeneruojantys vandens gydomsias savybes. dl unika-li alio stiklo buteli, SOL vanduo yra apsaugotas nuo UV spinduli poveikio. Be to, priein-gai, nei daugelis kit mineralini vanden, jis neturi plastmass liekan, todl yra dar sveikesnis ir kokybikesnis.

    AB Ragutis rinkai pristato nauj al fortas nefiltruo-tas. Ilavint skon turintiems alaus mgjams skirtas tradicinis mieinis alus pasiymi savitu sko-niu bei natralumu. Nefiltruotas alus labai populiarus Vokietijoje, Rusijoje. Lietuvoje toks alus da-niau gaminamas maose iskir-

    NAUJIENoS

    UAB Amka pristato nauj italik vyn gamintoj Cantina di Colognola ai Colli. Tai vyno darykla, kuriai priklauso vieni didiausi vynuogyn Veneto regione. ia vynuogi derlius nuimamas rankomis, o vynams gaminti kruopiai atrenkamos tik paios geriausios vynuogs.

    iandien restoranams ir barams silome tokius Cologno-la vynus: Amarone della Valpolicella d.O.C., Valpolicella d.O.C., Valpolicella Ripasso d.O.C., Bardolino d.O.C., Soave d.O.C. ir Cabernet Sauvignon Organic.

    ypa rekomenduojame ekologik vyn Colognola Ca-bernet Sauvignon Organic. Tai vynas, gaminamas i eko-logik vynuogi, t. y. vynuogi, iaugint be mineralini tr, herbicid ir pesticid. Toks auginimo bdas nepa-eidia ekosistemos. Ekologiko derliaus vynas gaivesnis,

    NAUJIENA ITALIKI CoLoGNoLA VyNAIjo oksidacija ltesn, o raudo-nojo vyno spalva turi daugiau atspalvi.

    Cantina di Colognola ai Colli vyno daryklos tikslas inaudoti kiekvienos vynuogs savitum, pasinaudojant modernia vyno gamybos ranga taip, kad igau-tas vynas atitikt iuolaikinio vartotojo keliamus reikalavimus.

    daugiau informacijos inter-neto svetainje www.amka.lt.

    UAB Amka informacija

    Birelio mnes bus ileistas lei-dinys Meniu kelyje 2008 pato-gus ir isamus turiningo laisvalaikio gidas, skirtas pramogaujantiems, poilsiaujantiems ar po Lietuv ke-liaujantiems alies gyventojams bei usienio sveiams. Jis pads lengvai pasirinkti, kur ir kaip praleisti savait-galius, atostogas ar veni dienas.

    Meniu kelyje rasite patogius ir tikslius Lietuvos kelio atkarp emlapius, kuriuose paymtos vairios maitinimo ir pramog vietos, pateikta turizmo infor-macija (domiausios lankytinos vietos: dvarai ir pilys, parkai ir draustiniai, vandens ir oro pramogos, inventoriaus nuoma, kulinariniai marrutai, domiausios kaimo turizmo sodybos, poilsio kompleksai) ir daug kitos naudingos informacijos!

    LEIdINyS MENIU KELyJE 2008Skirtas plaiai ir vairiai auditorijai, leidinys Meniu kely-

    je gali bti puiki ir efektinga pakels restorano ar kavins reklamos priemon, leisianti iskirti js restoran ar kavin i gausybs kit maitinimo staig bei padsianti praplsti js staigos lankytoj rat.

    Meniu kelyje kalba lietuvi, taiau santraukos bei ikonli paaikinimai pateikti ir angl, vokiei, rus bei lenk kalbomis.

    Projektas Meniu kelyje priklauso UAB Strategini pro-jekt vystymo grup, kuri vysto ir kitus projektus, susijusius su maitinimo sfera Lietuvoje. Jai priklauso specializuotas portalas Meniu.lt, specializuotas urnalas Restoran vers-las, leidiniai Pasaulio virtuvs ir Pobvi gidas, vairs Lietuvoje bei usienyje organizuojami projektai.

    daugiau informacijos teirautis tel. Vilniuje (8 5) 2735919, tel. Kaune (8 37) 705627, el. p. [email protected]

    BoRMIoLI RoCCo ALAUS BoKALAIUAB Sangaida, viena i rinkos lyderi stalo serviravi-

    mo, baro ir virtuvs reikmen pardavimo srityje Lietuvoje, pavasar pasitiko pristatydama nauj, italika elegan-cija dvelkiani Bormioli Rocco bokal alui kolekcij. I plataus asortimento bokal sau tinkamus isirinks ir noringas, prabangos reikalaujantis pirkjas, ir kuklumo bei paprastumo norintis klientas. Artjant iltajam met sezonui, daugja tiek lauko kavinse, tiek viduje alumi no-rini atsigaivinti lankytoj. UAB Sangaida pasirengusi Jums padti, laukiant naujo klient antpldio. Bormioli Rocco kolekcija tai ne tik vairi form ir talpos bokalai, tinkantys bet kokio skonio pirkjui, bet ir iskirtin koky-b, kuri garantuoja specialios gaminimo technologijos. ios technologijos garantuoja ilgaamikum, patvarum bei funkcionalum. Sangaidos salonuose Js laukia ypatingos sezonins alaus bokal ir tauri kainos. Pasiti-kite vasar atsinaujin ir patikkite savo rpesius mums.

    Nukelta 9 psl. >

  • restoran verslas 2/2008 9

    naujIenos

    Nors Austrija garsja kaln ku-rortais, vis didesnio susidomjimo susi-laukia alyje gami-nami vynai. Vynas Austrijoje gamina-mas nuo seniau-

    si laik, todl alyje susiklost savitos vyno gamybos ir vartojimo tradicijos. ia auginamos austrikos Gruner Veltliner, Zweigelt bei Blaburger vynuogs. I j pagaminti vynai masina vairovs iekanius vyno mgjus. Austrijos desertiniai vynai taip pat susilaukia labai palanki vyno ekspert vertinim.

    Nors didiausia gaminamo vyno dalis nuo seno suvar-tojama paioje alyje, io grimo eksportas kitas alis vis didja, o 2007 metais buvo pasiektas rekordas: vyno u a-lies rib iveta daugiau, nei u 83 milijonus eur. Tai rodo vis didesn usienio ali susidomjim austrikais vynais.

    Austrijos vynus vis labiau garsina 11 moter klubas,

    11 MoTER KLUBAS REpREZENTUoJA AUSTRIJoS VyNUS

    apjungiantis vienuolika dailiosios lyties vyndari, kuri eimos kiuose pagaminti vynai pelno gausyb pasaulini konkurs apdovanojim. 11 moter klub susibrusios vyndars ne tik dalinasi patirtimi, bet ir rengia vyno de-gustacijas, organizuoja renginius bei aktyviai domisi vyno pramons naujovmis.

    i moter vyno kiai nra dideli j plotai svyruoja nuo 8 iki 28 hektar ir yra eimos verslas, perduodamas i kartos kart. Isidst aplink Vien ir jos apylinkes, ie kiai turi iskirtini bruo, bet visus juos vienija orienta-cija auktos kokybs vyn, kurie tiekiami auktos klass restoranams, specializuotoms parduotuvms bei priva-tiems klientams, gamyb.

    Austrijos vynai tikrai verti dmesio, juos pamau atran-da ir Lietuvos restoranai. Jei restorane usimanysite pasi-mgauti gardiu patiekalu, nepamirkite usisakyti puikaus austriko vyno. Paragaukite, vertinkite ir atraskite nauj skon!

    11 moter klubo vynus Lietuvoje platina UAB Gesti-na, sikrusi Palangoje.

    NAUJIENoS

    tinse alaus daryklose alaus bravorliuose. FORTAS Nefil-truotas, tradicinis mieinis alus, pasiymintis lengvu ir velniu skoniu, pasak gamintoj, turt patikti natralumo iekantiems vartotojams. Nefiltruojamo alaus spalva sodri, o prie atidarant, rekomenduojama lengvai pavar-tyti butel taip aluje pasiskirstys nusdusios miels, atskleisdamos tikrj mieinio alaus skon. Kol kas AB Ragutis ivir iskirtin alaus partij nedidel kiek i-tikimiems alaus mgjams. Vis tik gamintojai tikisi, kad toks alus pamalonins ne vien alaus mgj, tad ilgainiui ketinama jo pasilyti daugiau. is alus kol kas silomas tik buteliuose.

    Alkoholini grim importuo-toja UAB Bennet distributors kovo pabaigoje pristat nauj grim martini Bitter, kur gamina ymioji kompanija Mar-tini and Rossi. Martini Bitter, gaminamas i aromatini ole-li, suteikiani iskirtin skon ir ryki spalv, yra kartoko skonio aperityvas, labiausiai tinkantis rykiaspalvi kokteili gamybai. Martini visame pasaulyje sieja-mas su prabanga, garsiais mados namais ir rafinuotu gyvenimo stiliumi. Tai vienas populiariausi preks enkl pasaulyje. Marti-ni gamyboje naudojama apie 50 ri oleli. Martini vermutas pradtas gaminti 1863 metais Pesionje, Italijoje. iuo metu Lietuvoje galima sigyti Mar-tini Bianco, Rosso, Extra Dry ir Rose. Rinkos tyrim bendrovs ACNielsen Baltics duomenimis, Martini prekinio enklo ver-mut rinkos dalis Lietuvoje 2007 met vasario ir 2008 met sausio mnesiais pasiek 28,4 % pagal pardavimus litrais ir 45,7 % pagal apyvart litais. Taigi Martini jau du metus uima Lietuvos vermut rinkos lyderio pozicijas tiek pagal kiek, tiek pagal apyvart litais.

    Chablis krato vyn paslaptis slypi ten, kur niekas n nemano jos iekoti. Prieistoriniais laikais ia tyvuliavo jros lanka, kurioje klestjo moliusk kolonijos. Per mili-jonus met i kriaukli suklostytas kalkinis dirvoemis yra itin puikus Chardonnay vynmedi auginimui. Uogos i jo semia iskirtin mineralin skon, juntam labai lengvuose, gaivaus skonio vynuose.

    Laroche eima Burgundijoje vyn gamina nuo 1850 met. Laroche namuose buvusio Obediencerie vie-nuolyno rsyje iki iol yra ilikusi koplyia su vento-jo Martyno palaikais. Btent ia daugiau nei prie 1000 met vienuoliai gamino pirmuosius Chablis vynus.

    Bendrov Mineraliniai vandenys su vyno kompani-ja domaine Laroche bendradarbiauja jau 10 met, to-

    pAMINTA 10 MET BENdRAdARBIAVIMo SUKAKTIS

    dl tai buvo puiki proga aplankyti partnerius ir Lietuv, sak vyriausiasis domaine Laroche vyndarys denis de la Bourdonnaye.

    Siekdamas ne tik susipainti su ms alimi, bet ir pri-statyti puikius Chablis vynus, sveias i Pranczijos suren-g tris degustacijas: Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje.

    UAB Mineraliniai vandenys informacija

    NUOTR. M. PALIUKO

    > Atkelta i 8 psl.

  • 10 restoran verslas 2/2008

    naujIenos

    JAU LEIdIAMA NEATLyGINTINAI EKSpoNUoTI MENo KRINIUSNuo 2008 03 27 sigaliojusi Autori teisi ir gretutini teisi statymo

    pataisa panaikino dviprasmik nuostat, leidusi reikalauti atlygio u jau nupirkt meno krini eksponavim. Seimo sprendimu i statymo ibraukta nuostata, leidusi sigytus dails krinius laisvai demonstruoti tik nesiekiant komercins naudos.

    LATGA-A atkreipia krini naudotoj dmes, kad Autori teisi ir gre-tutini teisi statymo pataisa apima tik io statymo 33 straipsn dl vieo rodymo. statyme sakoma, kad Be autoriaus arba jo teisi permjo leidimo leidiama vieai rodyti dails krinio original ar jo kopij, kai krinys yra parduotas ar kitu bdu nuosavybs teiss j perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisi permjas ino ar turi pa-grind inoti, kad toks vieas krini rodymas (paroda) yra sigijusio krin fizinio arba juridinio asmens prastins veiklos dalis.

    ATIdARyTAS pIRMASIS ILI pICA RESToRANAS RUSIJoJESankt Peterburge atidarytas pirmasis ili pica restoranas Rusijoje. J

    vietos verslininkai atidar i UAB ilija sigij franiz. Pasak Rusijos verslinink, apsisprendim bendradarbiauti ir semtis patir-

    ties i lietuvi lm akivaizdi ili restoran skm Lietuvoje ir kitose aly-se. ili pica restoranus Rusijoje pradjusios atidarinti bendrovs vadovas Konstantinas Obukovas sitikins, jog dl auktos maisto ir aptarnavimo kokybs ili pica puikiai prigis antrajame pagal dyd Rusijos mieste. Beveik 6 milijonus gyventoj turiniame Sankt Peterburge ne u ilgo suplanuota atidaryti ir daugiau toki restoran.

    Centrinje Sankt Peterburgo dalyje, dobroliubovo prospekte, sikrusia-me beveik 400 kv. m ploto ili pica restorane vienu metu gali vieti iki imto lankytoj. Naujajame restorane dirbs 38 darbuotojai, specialiai apmokyti UAB ilija specialist i Lietuvos. Savitos koncepcijos interje-r naujajam restoranui sukr architektas Vladislavas Konovalovas. Sankt Peterburgo ili pica primena spalving ir jauk 6-ojo deimtmeio JAV restoran.

    ili pica Sankt Peterburge tai jau 22 ili restoranas u Lietuvos rib bei 17 franizinis restoranas, o Rusija tapo etja alimi, kurioje veikia lietuviko maitinimo tinklo restoranai. I viso ilijos restoran ir kavini tinklas jungia 79 vieojo maitinimo takus ili pica, ili kaimas, ili Kinija bei ili kava.

    AGATA VyKdo dERyBAS SU LIETUVoS VIEBUI IR RESToRAN ASoCIACIJAPastaruoju metu Lietuvos gretutini teisi asociacija (AGATA) derasi su

    Lietuvos viebui ir restoran asociacija (LVRA). iomis derybomis siekia-ma surasti abiem alims priimtin sprendim dl atlyginimo atlikjams ir fonogram gamintojams u fonogram vie paskelbim viebui kam-bariuose.

    Balandio 3 d. AGATA atstovai lanksi Lietuvos viebui ir restoran asociacijoje, kur buvo mginama susitarti dl nauj tarif viebuiams nu-statymo. Susitikimo metu buvo susitarta dl tarifo apskaiiavimo principo. Tikslus tarifo dydis bus nustatytas isamiai vertinus ekonomin situacij, tarif dyd kitose alyse bei kitas aplinkybes. LVRA atstovai deryb metu taip pat pareik pageidavim, kad nustatant tarifus bt atsivelgta viebuio kambari uimtum. AGATA yra pasiruousi iekoti kompromiso iuo klau-simu. Savo ruotu AGATA atstovai pabr, jog dar 2002 metais patvirtinti ir iki dabar galiojantys tarifai nebeatitinka pasikeitusios ekonomins situ-acijos bei turtini atlikj ir fonogram gamintoj interes, todl privalo bti didinami.

    AGATA taip pat paymi, kad, nepaisant vykstani deryb, anksiau su viebuiais sudarytos sutartys lieka galioti, o viebuiai privalo mokti at-lyginim atlikjams bei fonogram gamintojams pagal dabar galiojanius tarifus.

    RESToRAN IR VIEBUI RINKoS NAUJIENoSVyNo KLUBAS pAMINJo pENKERI MET VEIKLoS SUKAKTKovo pabaigoje Vilniuje gerai inomas Vyno klubas paminjo savo veiklos

    penkmet. 2003 metais steigtas Vyno klubas buvo pirmoji specializuota vyno parduotuv ir vienintelis Lietuvoje degustacij bei mokym apie vyn centras. Penkeri veiklos metai subr gaus vyno inov partneri kolektyv, kurio veikla netelpa prast pelno siekianios smulkios mons rmus.

    Nuo 2004 met Vyno klubas Lietuv i Austrijos, Elzaso, Bordo, Vo-kietijos m gabenti vynus, kuri buvo verti vyno mgjai, taiau kurie ko-mercikai nebuvo doms dideliems alkoholio importuotojams, tuo metu dominavusiems rinkoje.

    2005 metais Vyno klubas pradjo du Lietuvos vyno kultrai svarbius projektus suorganizavo pirmsias Vyno dienas ir pradjo leisti Vyno urnal.

    2006 metais susibr Lietuvos somelj asociacija (LSA), kurios prezidente irinkta iniciatyvins grups nar, Vyno klubo direktor Rasa Suiedelien. Kartu su LSA ir LVRA steigta Somelj mokykla, kurioje moksi ir mokosi daugelio vyno prekybos moni ir restoran darbuotojai bei privats vyno mgjai.

    Kasmet Vyno klubas tampa Lietuvos vyno empionato, kurio metu Lie-tuvos somelj asociacijos sukviesti takingiausi Lietuvos vyno inovai renka geriausi vyn, tabu.

    iuo metu Vyno klubas turi dvi specializuotas vyno parduotuves Vil-niuje, tiekdamas vynus bendradarbiauja su kitomis vyno parduotuvmis ir puikiais restoranais. iemet planuojama atidaryti parduotuv Klaipdoje. Vyno klubo partneriai ne tik konsultuoja vyno mgjus apie vyn, bet ir dsto LSA somelj mokykloje bei veda degustacijas visoje Lietuvoje.

    NAUJAS ALKoHoLINI GRIM TIEKJAS SU AMBICIJoMISLietuvoje sitvirtina bendrov Tridens Vilnius, platinanti alkoholinius

    grimus. mon ketina praturtinti usienietiko alaus, likeri, dino ir sti-prij grim asortiment bei po penkeri met alyje uimti apie 30 proc. veam alkoholini grim rinkos. Tai dukterin didiausios Estijos di-dmenins prekybos kompanijos Tridens AS mon. Per kelerius metus mon Lietuvos vartotojams ada pasilyti daugiau kaip 400 pavadinim grim. Tridens Vilnius tapo visame pasaulyje inom grim Campari ir Jgermeister oficialiu atstovu Lietuvoje. Bendrov taip pat oficialiai atstovaus tokioms tarptautinms alkoholini grim gamybos bendro-vms kaip Scottish and Newcastle, CL World Brands. Tridens Vilnius pasilys ne vien nauj grim Lietuvos rinkai. Atsiras keturios naujos alaus rys: Fosters (Australija), Kronenbourg 1664 (Pranczija), Newcastle Brown Ale (Anglija) ir Lapin Kulta (Suomija). Bus prista-tyti du nauji likeriai: vokikas dooleys ir olandikas Pisang Ambon, o stiprij grim kategorijoje romas ir biteris Angostura (Trinidadas ir Tobagas), ispanikas dinas Larios ir brendis Fundador bei kanadietikas viskis Canadian Club.

    BENNET dISTRIBUToRS SUKR KoKTEILI RECEpT poRTAL dRINKS.LTNeseniai pradjo veikti naujas portalas www.drinks.lt, skirtas kokteili

    kultros populiarinimui Lietuvoje. drinks.lt portale rasite apie 200 vairiau-si kokteili recept, galsite balsuoti u labiausiai patikusius. Portale rasite ir baro likvidavimo funkcij, kuri pads turintiems vairi grim, taiau ne-inantiems, kokius kokteilius i j galima pagaminti. Tereiks suymti turi-mus alkoholinius grimus, ir sistema pasilys vairiausi kokteili recept.

    Portalas drinks.lt skirtas vyresniems nei 18 met asmenims. Portal su-kr UAB Bennet distributors, didiausia alkoholini grim importuotoja Lietuvoje, priklausanti tarptautiniam alkoholio gamybos ir prekybos kon-cernui S.P.I. Group. drinks.lt krjai ragina alkoholinius grimus vartoti saikingai.

  • restoran verslas 2/2008 11

    Pasibaigus kasmetinei kovo mnesio akcijai Pagirk ger aptarnavim!, akcijos organizatoriai diaugsi ir tuo paiu metu stebjosi tokiu didiuliu Lietuvos piliei aktyvumu. Klient pagyrim skaiius iemet iaugo daugiau nei dvigubai siek 80 000. Akcijoje i viso dalyvavo 53 dalyviai, i j 12 maitinimo ir pramog moni.

    Akcijoje dalyvaujani moni darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys klien-tus, sako, kad kovo mnes labiau nei paprastai stengsi aptarnauti klientus nepriekaitingai: daugiau ypsotis, isamiau atsakinti klient klausimus, mandagiai pasisveikinti ir atsisveikinti. ios akcijos esm pagirti tuos, ku-rie nusipeln. Norime atkreipti visuomens ir verslo atstov dmes klient aptarnavimo kokyb alyje ir paskatinti stengtis, kad bt geriau, teigia projekto GerasAptarnavimas.lt vadov Agn diit.

    Vis kovo mnes klientai galjo pagirti aptarnavim interneto svetainje www.gerasaptarnavimas.lt, taip pat skambindami ar raydami inutes trum-puoju numeriu 1808 bei pildydami anketas akcijoje dalyvaujani moni ap-tarnavimo salonuose.

    Suskaiiavus visus kovo mnes gautus klient pagyrimus, buvo irinkta 10 geriausiai klientus aptarnaujani moni Lietuvoje. Tarp geriausij iais metais pateko Vilniuje esantis Grand Casino World, Valstybins mokesi ins-pekcijos Kauno ir iauli skyriai, Lietuvos draudimo Panevio bei Paggi ap-tarnavimo salonai, net du Vilniuje esantys Olympic Casino padaliniai, iauli banko skyrius iauliuose, ygio bat parduotuv iauliuose bei Terranova Klaipdoje. iemet tarp geriausij nepateko nei viena maitinimo mon.

    VyKo AKCIJA pAGIRK GER ApTARNAVIM!

    2008 m. kovo 28 d. kio ministerija paskelb kvietimus gauti 2007-2013 m. Europos Sjungos (ES) fond struktrin param. Paraikos bus priimamos pa-gal tris priemones: Intelektas LT+, Lyderis LT ir Turizmo paslaug (produkt) vairovs pltra ir turizmo paslaug kokybs gerinimas.

    Siekiame, kad bt kuo greiiau darbinta kuo daugiau paramos pinig, todl ES l suma, skiriama iems kvietimams, siekia beveik milijard lit penktadal vis kio ministerijos administruojam ES struktrins paramos priemoni l. Kadangi 2007-2013 met periodu kio ministerijos gyven-dinam ES struktrins paramos priemoni vairov labai didel, planuodami kvietimus, stengiams grupuoti panaios paskirties priemones, pavyzdiui, iuo metu skelbiamos priemons, skirtos moni investiciniams projektams. Be to, siekiame, kad pirma bt skelbiami kvietimai priemonms, kuri labiausiai laukia pareikjai, sako kio ministras Vytas Navickas.

    Pagal priemon Intelektas LT+ bus remiamos moni pradins investici-jos, kuriomis kuriama ar pleiama mons mokslini tyrim ir technologins pltros infrastruktra, t. y. mons nauj produkt krimo ar konstravimo laboratorij infrastruktra su reikalingais rengimais ir ranga. iai priemonei numatyta skirti iki 222 mln. lit. Paraikos pagal priemon Intelektas LT+ priimamos V Lietuvos verslo paramos agentroje ir jos regioniniuose pada-liniuose iki 2008 m. birelio 12 d., 15 val.

    Pagal priemon Lyderis LT bus remiamos moni investicijos, susijusios su gamybos technologij sigijimu ir diegimu, esam gamybos technolo-gij modernizavimu, mons vidini ininerini tinkl, reikaling naujoms gamybos technologinms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, rengi-mu. Gamybos technologijos turi bti skirtos apdirbamosios gamybos veiklai vykdyti. Ne maiau kaip 70 procent priemonei numatyt l planuojama skirti ma ir vidutini moni projektams finansuoti. iai priemonei numa-tyta skirti iki 420 mln. lit. Paraikos pagal priemon Lyderis LT priimamos V Lietuvos verslo paramos agentroje ir jos regioniniuose padaliniuose iki 2008 m. gegus 29 d., 15 val.

    Pagal priemon Turizmo paslaug (produkt) vairovs pltra ir turizmo pas-laug kokybs gerinimas bus remiama:

    privai kultros paveldo objekt tvarkomieji statybos darbai, siekiant pritaikyti mintus objektus turizmui, t. y. vieam lankymui ir turizmo pas-laug teikimui;

    kurort ir kurortini teritorij, sanatorij, reabilitacijos centr, SPA ir kit sveika-tos gerinimo paslaug, konferencijos centr infrastruktros statyba ir rekonstrukcija;

    ekonomins klass apgyvendinimo paslaug (1-2 vaigdui) infrastruk-tros statyba ir rekonstrukcija;

    ekologinio (paintinio), aktyvaus poilsio turizmo infrastruktros statyba ir rekonstrukcija;

    pirmiau nurodyt infrastruktrini projekt veikl papildani Lietuvos tu-rizmo produkt rinkodaros priemoni ar veiksm gyvendinimas.

    Paraikos pagal priemon Turizmo paslaug (produkt) vairovs pltra ir turizmo paslaug kokybs gerinimas priimamos V Lietuvos verslo paramos agentroje ir jos regioniniuose padaliniuose iki 2008 m. birelio 27 d., 15 val. iai priemonei numatyta skirti iki 225 mln. lit.

    Paraikas pagal priemones Intelektas LT+, Lyderis LT ir Turizmo pas-laug (produkt) vairovs pltra ir turizmo paslaug kokybs gerinimas gali teikti privats juridiniai asmenys, atitinkantys atitinkam projekt finansavi-mo slyg aprauose nurodytas slygas ir reikalavimus.

    daugiau informacijos galima rasti i met kovo 27 d. ir kovo 28 d. Valstybs iniose, taip pat interneto svetainse adresais: www.ukmin.lt, www.lvpa.lt.

    Informacij iais klausimais teikia: V Lietuvos verslo paramos agentra (tel. (8 5) 2687403, (8 5) 2687411, faks. (8 5) 2687409, el. p. [email protected]) ir kio ministerija (tel. (8 5) 2619740, el. p. [email protected]; kontaktinis asmuo Andrej dubovskij).

    kio ministerijos informacija

    2007-2013 m. ES FoNd STRUKTRIN pARAMA

    naujIenos

  • 12 restoran verslas 2/2008

    konsultacIjos

    Pareng Gintar Jankauskait ir Vytautas Mickeviius

    pATARIMAI RENGIANTIEMS poBVIUS LAUKEartjant vasarai, daugja gamto-je ar lauke rengiam pobvi u-sakym tai ir moni vents, ir vestuvs, ir gimtadienio ar kitokia proga rengiami vakarliai. lietu-voje kylant pragyvenimo lygiui, vis daniau vairioms ventms sureng-ti samdomos maitinimo ar regini organizavimo mons. turtingesns mons ar noringi verslininkai pa-geidauja ko nors ypatingo, dar ne-matyto ir neragauto. tad pobvi srityje paslaugas teikianioms mo-nms veiklos netrksta. siekdami pagelbti rengiantiems vienokio ar kitokio pobdio vaies lauke, vakarl, ikyl, vent vai-kams ar vestuves, iame straipsnyje pateikiame eil svarbi patarim.

    Pobviai pagal vairius kriterijus skirstomi tam tikras grupes. Pagal oficialum pobviai gali bti neoficials ir oficials. Pastarieji pagal vaiinimosi bd skirstomi tokius, kuriuose vaiinamasi stovint, ir tuos, kuriuose vai-inamasi sdint, pagal rengimo laik dieninius ir vaka-rinius. Prieingai nei neoficialiesiems, oficialiesiems po-bviams taikomas specialus protokolas lankantis tokio pobdio renginiuose daugiau ar maiau privaloma lai-kytis tarptautini taisykli ir tradicij. Gamtoje ar lauke daniausiai rengiami neoficials pobviai.

    Kartais, ypa dideli rengini metu, oficialus pobvis ar primimas vyksta patalp viduje, o lauke rengiama len-gvesn zona (staleliai, pavsins ar skiai, kepsnins, baras), kurioje mons gali atsipsti, laisviau elgtis. Toks oficialaus ir neoficialaus pobvio derinys patogus tuomet, kai renginys tsis ilgiau (pavyzdiui, parod atidarymas, vestuvs, jubiliejus ir pan.).

    poBVIS GAMToJEPobvis gamtoje dar yra vadinamas pikniku. Piknik

    (pranc. piquenique: piquer durti, nique mamois) bna vairi nuo dideli pokyli parke iki kukli vai-i pievoje. Valgiaratis gali bti labai vairus. Jame gali

    nebti kartojo patiekalo, tik vairs alti ukandiai, sa-lotos, vaisiai, uogos, pyragas, taiau labai danai toki pobvi metu valgomi ant groteli kepti kepsniai, onkau-liukai, derels, msainiai, jr grybs, darovs. Patiekal vairov priklauso nuo sukviest svei skaiiaus.

    Patarimai ketinantiems pobv rengti gamtoje: Kad sveiai tinkamai apsirengt, nepamirkite jiems

    praneti, jog pobvis rengiamas gamtoje. Taip pat infor-muokite ir apie pobvio oficialum.

    Kad bt lengviau sudaryti valgiarat, parinkti indus ir kitus dekoro elementus, sugalvokite vakarlio tem.

    Gamtoje gali bti rengiami tiek prabangs pobviai su geros kokybs indais ir staltiesmis, tiek draug ikyla su vienkartiniais indais, ilankstomais stalais, kdmis, suolais ar staltiese ant ems.

    Jeigu diena karta, nepamirkite pastatyti pavsini ar ski nuo sauls.

    Jei nusimato lietingas ar labai vjuotas oras, btina pasistatyti nuo nepalankaus oro apsaugant paviljon, pa-tartina su nustumiamomis sienelmis.

    Kad vjas nekilnot staltiesi, pasirpinkite kuo jas pritvirtinti prie stalo.

    Tiek dl stal, tiek svei patogumui pobviui isi-

    Turtingesns mons ar noringi versli-

    ninkai pageidauja ko nors ypatingo, dar nematyto ir nera-

    gauto. Tad pobvi srityje paslaugas

    teikianioms monms veiklos netrksta.

  • restoran verslas 2/2008 13

    konsultacIjos

    rinkite lygi viet. Gamtoje stalai atrodys puikiai, jei juos dekoruosite piev glmis pin-

    tuose krepeliuose ar soiuose, jav puoktmis, darovmis ar vaisiais. Rekomenduojama turti drgn higienini servetli rankoms nusiva-

    lyti (jeigu pobvis vyksta toliau nuo patalp su san. mazgais). Jeigu nepatiekiama visa serviruot su visu aptarnavimu, pobvio metu

    galima valgyti rankomis ir nepaisyti etiketo. Rinkits geresns kokybs ir sunkesnius vienkartinius indus, kad ne-

    persisunkt padaas ar j neineiot vjas. Jeigu kav silysite i vienkartini puodeli, rinkits tik su selmis. Pobvis gali usitsti, todl i anksto pasirpinkite priemonmis nuo

    uod ir apvietimu. Ikylai gamtoje netinka greitai gendantis maistas, pvz. sumutiniai su

    darovmis, nes jie greitai praranda savo prekin ivaizd. Jeigu pobvis vyksta stovint, neumirkite pasirpinti vienkartiniais

    smeigtukais maistui pasmeigti ar kitais tam pritaikytais rankiais. Tinkamiausi grimai ikyloms alus, prabangiai ventei vynas, am-

    panas. Nepamirkite ir nealkoholini gaivinanij grim, mineralinio van-dens.

    Pasirpinkite tinkama maisto ir grim temperatra. Gamtoje ypa tinka ruoti maist kepsninje. Kepsnins pasirinkim

    nulems slygos (elektra, laiko snaudos), taiau pirmenyb teikiama anglimi krenamoms kepsninms, patiekalui suteikianioms dmo skon. Taiau to-ki kepsnin reikt statyti nuoaliau.

    Kad dmas bt kvapnesnis, ant angli uberkite natrali prieskoni (lauro lap, iobreli, cinamono).

    Jei ms kepsite ant medini iem, prie tai palaikykite juos vande-nyje.

    Vir kart angli (vir groteli rankas galima ilaikyti 3-4 s) kepama msa, vir vidutinio kartumo (rankas galima ilaikyti 4-5 s) uvis, ant vsi angli (7 s) darovs ar vaisiai.

    Nepamirkite kariui atspari pirtini, kepsnins ranki, bekvapio udegimo skysio.

    Ikylaujant gamtoje tinka aisti lauko aidimus (badminton, kamuo-liu ir kt.), rengti konkursus.

    Turkite sveiams pled, jei vakaras bus vsus, lietaus apsiaust ar ski, jei ueis lietus.

    Lauko pobvio metu reikia pasirpinti tualetu, ikliadmis. Jei sveiai atvyks nuosavu transportu, numatykite, kur jis bus statomas.

    Chaotikai ar ne vietoje sustatyti automobiliai tikrai nepapuo pobvio viet supanios gamtos.

    poBVIS FURETASFuretas (pranc. fourchette akut) pobvis, kurio metu sveiai, naudo-

    damiesi vieninteliu rankiu akute, vaiinasi stovdami prie stalo. Furetas patogus tuo, kad nedidelje patalpoje galima aptarnauti daug svei. Fureto valgiarat sudaro altieji ir kartieji ukandiai (mini sumutiniai, vrinukai, ukandi krepeliai, sluoksniai, sausainiukai ir pan.), srio rinkinukai ar pyragaiiai, vaisiai, grimai. Pobvis furetas gali bti organizuojamas ir na-muose, lauke, laive praktikai bet kurioje vietoje. Fureto metu sveius vai-ina padavjai arba jie apsitarnauja patys. Furetai organizuojami vairiomis progomis: po seminar, konferencij, oficiali pasitarim, jubiliej, veni proga.

    rengdami pobv furet turite inoti, kad: Furetas paprastai rengiamas 18-20 val. ir trunka apie 2-3 val. Furetas neturt utrukti ilgiau nei 30-40 minui, jeigu po jo ren-

    giamos gausesns vais. Pobvio metu vaiinamasi stovint, todl stalai turi bti 90-100 cm

    aukio, netrumpesni kaip 1,5 m, bet neilgesni nei 10 m (vienam mogui skiriama apie 25-30 cm). Tarp stal, stal ir sien turi bti ne maesni kaip 1,5 m tarpai.

    Jeigu furetas rengiamas nedidelje patalpoje, stalai gali bti statomi prie pat sienos.

    Stalai dengiami staltiesmis, kuri kratai nuleidiami beveik iki e-ms (7-10 cm nuo grind).

    Mlyna spalva slopina apetit, todl stenkits, kad ji nedominuot aplinkoje.

    Rekomenduojama pastatyti kelet staliuk panaudotiems indams ir taurms sudti (15-20 svei 80x80, 90x90 cm dydio stalas).

    Nuoaliau nuo stalo btina pastatyti kdi ar nedideli staliuk, skir-t negaliems ir vyresnio amiaus monms prissti.

    Vienam sveiui skiriama po 1,5 vnt. lki ir akui ukandiams (pavyzdiui, 10 moni 15 lki) bei po 1 lktut ir po 1 akut ar auktel desertui, 2-3 ri taurs.

    Vienam padavjui, paduodaniam valgius, tenka aptarnauti apie 20-30 svei, o silaniam grimus apie 40 svei. Aukto rango furetuose

    Nukelta 14 psl. >

  • 14 restoran verslas 2/2008

    Atkelta i 13 psl. >

    konsultacIjos

    padavj turi bti daugiau. Skirtingo amiaus, isilavinimo ir lyties moni pomgiai yra skirtingi,

    todl prie sudarydami valgiarat pasistenkite kuo daugiau suinoti apie po-bvio sveius.

    Ukandiai patiekiami maomis porcijomis (vieno ksnio dydio, iki 10-15 g). Ukandiai ant stalo turi bti sudlioti taip, kad bt paprasta juos

    pasiekti. Pasisotins mogus jauiasi suvalgs apie 10 ukandli. Tarp fureto svei gali bti ir vegetar, todl paruokite ir vegetarik

    ukandi. Pobvio fureto stalui netinka gaminiai, kurie yra traps ir kieti arba su

    trapiais darais. Valgiai turi bti parenkami ir paruoiami taip, kad j skonis ir ivaizda

    nepakist 2-3 val. Kartieji ukandiai patiekiami po pusvalandio nuo vaii pradios. Kartieji ukandiai taip pat turi bti mai, kad bt patogu pasmeigti

    akute ar smeigtuku. Valgio visada geriau paruoti daugiau, jei neinote tikslaus svei skai-

    iaus. Stipri ir kyraus skonio grim pobvio fureto metu silyti nerekomen-

    duojama. Populiariausi tokio renginio grimai yra sausi ar pusiau sausi baltieji ir raudonieji vynai, brendis, degtin, kava ir arbata, paprastas geriamasis vanduo.

    Btina pasirpinti palapinmis pakeliamaisiais kratais, jeigu pobv furet planuojate rengti gamtoje. Po atskir palapin rekomenduojama tu-rti ukandi stalui, kartos ukandls stalui, deserto stalui ir barui.

    Nepamirkite pasirpinti fonine muzika.

    POBVIS KOKTEILISKokteilis pobvio forma, kuomet vaiinamasi stovint. Net ir nedidelje

    patalpoje galima aptarnauti daug svei. Nereikia daug bald, ind. didiau-sias pobvio pranaumas nereikia laikytis ustals tvarkos, nesakomos ofi-cialios ustals kalbos. Kokteili pobviai gali bti dalykiniai (po oficiali pokalbi, per pasitarim pertraukles) ir oficials arba neoficials susitikimai su draugais, kolegomis. Kokteili vakarlis gali bti rengiamas ir prabangioje aplinkoje, ir verandoje, sodo namelyje, namuose. Patiekiami mini sumutiniai, vairiai daryti krepeliai, sluoksniai. Taip pat tinka derels, mini alykai ant iemo, vitiena ar uvis teloje, darovs ir vaisiai ant iemuk. desertui patiekiami pyragliai, sausainukai.

    rengdami pobv kokteil turite inoti, kad: Kokteili vakarlis paprastai prasideda 17-18 val. ir trunka apie dvi

    valandas. Sveiai gali ateiti ir ieiti bet kuriuo metu. Oficiali kokteili meniu nra platus, poilsio kokteili vairesnis. Pobvio metu nedideli staliukai, papuoti glmis, vazelmis ir servet-

    lmis, statomi prie sien, kolon, niose. Atskiro vaii stalo kokteili vakarlyje nra. Grimus ir ukandius nuo

    padkl silo padavjai. Jeigu patiekalus silo keturi padavjai, naudotus indus surenka vienas. Pradioje vaiinama nealkoholiniais grimais, po 10-15 min. stipriai-

    siais (degtine, viskiu, kokteiliais, konjaku), po to vl nealkoholiniais. Bufetas grimams paprastai rengiamas ne vaii salje, o greta esan-

    ioje pagalbinje patalpoje, t. y. nuoaliau. Kartais baras rengiamas ir vaii salje. Prie jo aptarnauja padavjas.

    Aptarnauti pradedama atjus pirmajam sveiui. Kartieji ukandiai (jei rengjai nusprendia juos patiekti) silomi i

    karto po grim. Jie patiekiami ant metalini paildyt didlki ar marmi-t.

    Smeigtukai arba smeigiami kiekvien maisto gaball, arba sudedami stiklinait.

    Jeigu patiekiama kava, prie jos siloma rieut, sausaini, saldaini. Pasieniuose arba niose pastatoma pora kdi arba krsl senesnio

    amiaus monms, negaliesiems. rankiai ir lkts tokio tipo pobvyje nenaudojami. Jeigu pobv kokteil rengiate namuose, nuoalesn viet reikia ineti

    visus dtanius, brangius ir kitus nereikalingus, bereikalingai viet uiman-ius daiktus.

    Svei reikia kviesti tiek, kad visi jaukiai sutilpt (nepasimest erdvje arba nesispaust).

    Jeigu pobvis didelis, kad nesusidaryt spsi, renkite du barus. imtui svei reikia trij barmen ir trij padavj. Vienam sveiui planuokite madaug po tris grim porcijas. Be stiprij grim nepamirkite ir nealkoholini, vandens, vyno. Nepamirkite pasirpinti progai tinkama muzika.

    poBVIS VAIKAMSVaik vents, taip pat kaip ir suaugusij, gali bti maos ir nefor-

  • restoran verslas 2/2008 15

    konsultacIjos

    malios (gimtadieniai, vardadieniai), arba didels ir formalios (kriktynos). Vasar vaik gimtadieniai danai rengiami lauke. Toki veni pradia priklauso nuo vaik amiaus. Patiems maiausiems vent reikt rengti prie pietus, kol jie dar nepavarg, lankantiems mokykl geriausiai tinka popiet. Vaik vents trunka apie 3 valandas. Vais gali bti keli tip: ukandiai, kuriais vaiinantis nereikia sdti prie stalo, arba valgiai su kartuoju patiekalu, reikalaujantys dengti stal ir prie jo sodinti susirin-kusius.

    Patarimai rengiantiems tokio tipo pobv: Visk suspsite paruoti, jei vent pradsite planuoti madaug prie

    dvi savaites iki vakarlio. vent bus lengviau rengti, ji bus aismingesn ir simintinesn, jei

    pasirinksite vakarlio tem. I anksto btina nusprsti, kiek kviesite svei ir kaip sveiai turs

    rengtis: dvti karnavalinius kostiumus ar prastus drabuius, papuotus viena ar keliomis vents tem atspindiniomis detalmis.

    I anksto btina nusprsti, kur rengsite vent. Viet geriausiai de-rinti su pasirinkta tema. Jeigu nusprendte vsti lauke, turkite atsargin variant, nes gali pradti lyti.

    Btina apsvarstyti ir vents pradi bei pabaig, kad svei tveliai inot, kada tiksliai atvaiuoti pasiimti sav atal.

    Kvietimus btina isiuntinti bent prie por savaii iki numatytos vents dienos. Juose turi bti nurodyta proga, data, laikas, vents trukm, telefono numeris, ar kartu kvieiami tveliai, k rengtis.

    vents program btina traukti aidim, uduoi, loterij, kad maieji sveiai nenuobodiaut. J turtumte pasiruoti 3-4 bei kelet

    turti atsargoje. aidimus parinkite pagal svei ami ir sugebjimus. vents eig reikia suplanuoti kruopiai, taiau vaikams btina pa-

    likti ir laisvo laiko, nes maieji kartais puikiai leidia laik ir be aidim. Rinktis reikt tokius aidimus, po kuri apdovanojami visi vaikai, nes

    maiausieji gali nulisti lik be dovan. dovanls turt bti nebrangios, taiau atitikti vents tem. vents rengimo rpesiais galima pasidalinti su vaikais (jei jie yra

    jau paaug). inodami, jog rengiama j vent, maieji jums mielai pads apsipirkti, nupie kvietimus ir stalo korteles, pasigamins ventin kostium ar jo detal, jei yra ne per mai tokiems darbeliams.

    Jeigu vent temin, turkite kelet kostium ar temini detali vai-kams, kurie dl vairi prieasi gali ateiti be specialios aprangos.

    Vaik ventei geriausia rinktis patalp, kurioje nra kilim ir brangi dtan-i daikt, nes vaikai danai, nors ir netyia, ilieja grimus ar k nors sudauo.

    Rengiant vent lauke, reikia vengti j rengti prie vandens, o esant netoliese vandens telkiniui, reikia akylai stebti visus vaikus.

    Patalp geriausia dekoruoti balionais, juostelmis ir plakatais. deko-racij spalv parinkite pagal vents tem.

    Maist dekoruokite ir stal puokite pagal vents tem. Nepamirkite linksmos vaikikos muzikos. Sprsdami, kokius valgius silyti, atsivelkite ir svei ami. Btina pasidomti, ar bsimi sveiai nra alergiki kokiems produk-

    tams, gal kai kurie i j yra vegetarai. Ruoiant vent gamtoje btina pasirpinti maistu, kuris lengvai

    transportuojamas ir nereikalauja specialaus laikymo. Salds gaivieji grimai dar labiau trokina, todl geriau vaikus vaiinti

    grimais i vaisi.

  • 16 restoran verslas 2/2008

    Interjeras

    Manoma, kad pirmieji vandens malnai Lietuvoje atsi-rado dar XII a., o XIV a. metraiuose jau minimi vjo, jau-i ir arkli sukami malnai. Laikui bgant, i primityvi mechanizm malnai virto galingais mro ir plyt stati-niais, sugebaniais atlaikyti stichij lsm. Jie atlikdavo galyb mogui nauding darb: maldavo miltus, spausda-vo aliej, veldavo mil ir kitus. Malnai iplito po Lietuvos kaimus ir miestelius. Manoma, kad XX a. pradioje j skai-ius galjo siekti tkstant. Vaizdinguose upi slniuose, prie protak ir utvank, rikiavosi vandens malnai, o bekrates Vidurio Lietuvos, Suvalkijos ir kit region lygu-

    VJo IR VANdENS GALyBAudrius Vyniauskas

    vjo ir vandens malnai senovje visai monijai buvo ypa naudingi. tai buvo pirmieji svarbiam darbui at-likti skirti stambs ir sudtingi me-chanizmai, naudojantys ne mogaus ar gyvuli raumen jg, o gamtos jg tiekiam energij.

    STIRNI MALNAS

    STIRNI MALNAS

    STIRNI MALNAS

  • restoran verslas 2/2008 17

    Interjeras

    Nukelta 18 psl. >

    mas puo spdingi vjo maln siluetai. Garo ir vidaus degimo varikli triumfas, karai ir stichins nelaims gerokai sumaino maln skaii, bet ir iandien j priskaiiuojama daugiau, nei imtas. daugelis j atgimsta ne kaip gamybos mons, o pramog, turizmo ir kratotyros centrai.

    Vandens malnai, idstyti vaizdingose vieto-se, greta vandens telkini, danai tampa itis rekreacijos ir pramog zon branduoliais. Nema-ai maln kadaise buvo pastatyta netoli mies-t potenciali vartojimo rink ir iandien ratuotiems miestelnams yra ranka pasiekiami. Kita vertus, gamtos prieglobstis neretai paskati-na ir ilgiau usibti. Tad nenuostabu, kad maln paonje idygsta ne tik automobili stovjimo aiktels, bet ir jauks viebuiai bei moteliai.

    Senieji maln pastatai paskatina prisiminti is-torij, tad j viduje neretai rengiamos istorins arba etnografins ekspozicijos, pabriamos au-tentikos arba pseudoistorins detals. Be abejo, dmes patraukia ir ilikusios arba atstatytos ma-ln mechanizmo dalys, iorje esantis vandens ratas ir vandens srauto reguliavimo ranga.

    stirni malnas, esantis vos keliolika kilo-metr nuo sostins, sikr nedideliame sklype, prie tvenkinio, Stirni gyvenviets pakratyje. Geografinius trkumus su kaupu atlygina archi-tektriniai ir organizaciniai privalumai. Senasis malno pastatas buvo i esms modernizuotas, pritaikytas atlikti restorano ir viebuio funkci-jas. Netgi bandyta suformuoti Viduremio jros

    regiono atmosfer: pastato fasadas nudaytas baltai ir udengtas nuolaidiu raudon erpi stogu, nedideliame, graiai igrstame kieme, keraminiuose vazonuose, puikuojasi dekoraty-vins gls. Pastato viduje panas motyvai yra kuriami pagrindinje restorano salje. Vienas pagrindini akcent palubje besidriekianios vandens rato pavar svirtys ir ays (pagrindinio girn mechanizmo ia nerasite). Kitos sals yra rengtos tradiciniu stiliumi, taiau mediniai bal-dai ir kitos detals pabria kiek auktesn viso komplekso lyg. Nemaai pastang skirta aplin-kos sutvarkymui: maame parke puikuojasi ka-vins pavsin, o tvenkinio krantas pritaikytas romantikiems pasivaikiojimams.

    dar ariau Vilniaus esantis vandens mal-nas yra Verki rm ansamblio sudtin dalis. Malno pastatas ne taip seniai buvo atstatytas, taiau nebuvo pleiamas ir perstatomas. Masy-vus dvej aukt pastato tris su galingu coko-liu lyg riedulys utvenkia siaur upelio vag. U stor jo sien vietos ne per daugiausia: pirma-me aukte ir cokolyje yra po vien sal, kuriose didel erdvs dal suvalgo masyvios malno mechanizmo liekanos. Utat antrame aukte ne-seniai buvo ubaigta gan erdvi pokyli ir konfe-rencij sal. Pro nedidelius pastato langus pa-tenka nedaug viesos, todl viduje nuolat tvyro maloni prieblanda. Kaip ir Stirniuose, ia pavyko ivengti populistinio liaudikojo stiliaus res-torano sali interjerai su gerai parinktais baldais, aksesuarais bei gausiomis reprodukcijomis ant sien veikiau primena Olandij arba veicarij, nei Lietuv. Vaizdinga pastato aplinka priklauso Verki regioniniam parkui, tad jos pertvarkymo ir sukultrinimo galimybs yra gana ribotos. Itaiging malno svei pasivaikiojimai da-niausiai baigiasi pastovjimais ant tilto per upel; turmuoti greta esanio Rm kalno laitus retai kas teidrsta.

    VANdENS MALNAS

    VANdENS MALNAS

    VANdENS MALNAS

  • 18 restoran verslas 2/2008

    Interjeras

    Malnai buvo pirmieji stambs ir

    sudtingi mechanizmai,

    naudingam darbui atlikti naudojantys ne mogaus ar gyvuli

    raumen jg, o gamtos jg tiekiam

    energij.

    Atkelta i 17 psl. >Prikelt naujam gyvenimui vandens maln yra ir kito-

    se Lietuvos vietose, kurias sunkiai bepavadintum pro-vincija. Pavyzdiui, prie Ventos ups, Maeiki rajone, esantis Stulpino malnas (dar vadinamas Jautaki malnu) savo mastais tikrai pralenkia alia Vilniaus esanius objektus. XIX a. pabaigoje statytas akmeni-nis pastatas yra didelis ir erdvus, pro plaius jo lan-gus patenka daug viesos ir atsiveria puiks apylinki vaizdai. Specifinei malno funkcijai pabrti neskiria-ma daug dmesio: vir sraigtini sals laipt montuo-tas spdingas medinis krumpliaratis, o baro ir keli maesni patalp apipavidalinimui panaudotos senos girnapuss (beje, itin charakteringos malno interjero detals). Utat mediokls trofj gausa vaizdiai by-loja apie lankytoj kontingento pomgius ir nostalgij nomenklatrinei praeiiai.

    Skirtingai nuo erdvi vandens maln pastat, vjo maln statiniai, upildyti pavaromis ir pagalbiniais mechanizmais, yra kur kas sunkiau pritaikomi pramo-ginei funkcijai j viduje paprasiausiai nepakanka vietos. Kad sutalpint bent keliasdeimt lankytoj, malnas turi bti galingu daugiaaukiu statiniu. To-ki Lietuvoje maai belik daugelis nukentjo karo metais, sunyko tarpuvaldiu. Ko gero pats inomiau-sias eduvos malnas, dar tarybiniais metais pa-verstas pramog ir poilsio vieta. didingas 4 aukt mrinis pastatas, ikils ant aukto cokolio, sudto i lauko rieduli, i tolo primena pilies kuor. Jo vidu-je netrksta laipt ir perjim, besirangani aplink vertikalij mechanizmo a, taiau pakanka vietos ir dailiems mediniams restorano staliukams. Tiesa, ga-limybs grotis apylinki vaizdais yra ribotos, nes pastato langai visai nedidukai. Viduje ak veria skal-dyto akmens ploki ir balto sien tinko kontrastas. dauguma liaudiko stiliaus interjero detali yra pa-gaminta i medio. Ploto trkumas privert kitus pra-mog komplekso objektus motel, pirt, konferencij centr, planuojam statyti viebut ikelti atskirus pastatus.

    Kartais malno (kaip ir kit verting architektros

    STULPINO MALNAS EdUVOS MALNAS

    EdUVOS MALNAS

  • restoran verslas 2/2008 19

    Interjeras

    NORVILIKI PILIS

    objekt) atstatymas gali kvpti naujos gyvybs visai apylinkei arba miesto rajonui. Kadaise maln gausa garsjusiame Panevyje dar iliko keli j liekanos; vienas inomiausi XIX a. viduryje pastatytas pirma-sis Pabaltijy mechaninis malnas, kurio patalpose nnai sikrs viebutis romantic. Gerokai ipltus senojo malno pastat ir pristaius nauj korpus, Senvags parko viduryje ikilo stambus kompleksas, kurio veiklos kredo poilsis ir sveikatingumas. Kartu su 39 kambari viebuiu ia sikrs 130 viet restoranas, sveikatin-gumo centras, konferencij sals ir netgi malnik praeit menanti nedidel kepykll. Pasak viebuio

    generalins direktors dalios Kuklieriens, senoji malno ranga neiliko, taiau pa-vyko isaugoti ir parykinti pastat kadaise tvirtinusias metalines konstrukcijas. Senojo korpuso interjere gausu autentik plyt ir akmen mro atodang. Aristokratiko ar-mo kambariams ir salms suteikia inomo dailininko A. Puausko sien tapyba. Pro viebuio virutini aukt langus ir nuo restorano terasos atsiveria puiks parko ir miesto centro vaizdai. Tiek interjerai, tiek visa Romantic padalini veikla yra pa-jungta bendram tikslui ramaus poilsio sa-lels triukmingo miesto vidury sukrimui.

    Kadangi daugelis kit ilikusi vjo ma-ln yra kur kas maesni, galima progno-zuoti, kad ateityje, atgaivinant j veikl, malnai liks vien tik reklaminiais akcentais, skirtais pritraukti ir avti lankytojus j mechanizm darbu, o pagrindiniai pramog sferos objektai bus dstomi greta atnaujin-tuose arba naujai pastatytuose statiniuo-se. didjant gyventoj mobilumui, augant pramog poreikiui, vandens ir vjo malnai ateityje iliks reikmingais vidaus turizmo ir trumpalaikio poilsio objektais.

    ROMANTIC

    ROMANTIC

  • 20 restoran verslas 2/2008

    Nukelta 22 psl. >

    BARAS

    NAUJA TENdENCIJA. EKoLoGIKAS VyNAS Pareng Elena Germanovi

    Kyla klausimas, kuo ekologikas vynas skiriasi nuo pras-to? j labai lengva atsakyti: ar teko kada nors prekybos centre nusipirkti pomidor, kuris atrodo kaip pomidoras, bet jo paragavus paaikja, kad jis kietas kaip obuolys ir beskonis? Js neapsirinkate, tai i tikrj pomidoras, nie-kas negali paneigti io fakto, taiau jo skonis nepanaus pomidoro, uauginto moiuts dare. Ar dar abejojate, jog vyno, pagaminto i natraliai uaugint vynuogi, skonis skiriasi nuo to vyno skonio, kurio gamybai buvo naudojamos pesticidais paskanintos vynuogs? Skonis ir yra pagrindinis skirtumas. Po vyno degustavimo burnoje danai juntamas nemalonus poskonis, kuris atgraso vis daugiau moni vartoti grim. Ragaudami ekologi-k vyn nemalonaus poskonio nepajusite, todl iliks tik malons potyriai.

    Vyno gamybos paslaptis atrado senovs egiptieiai. Jie negaljo naudoti iuolaikini tr ar priemoni vabz-diams naikinti, todl j gaminamas vynas buvo ekologi-kas. tai ir iandien vyndariai vis daniau prisimena na-tralias vynuogi auginimo tradicijas; nors derlius bna maesnis, jo kokyb tikrai geresn.

    yra du ekologiko vyno gaminimo bdai, kuriuos ga-mintojai renkasi daniausiai: biologinis-ekologinis ir bi-ologinis-dinaminis. Pastarasis paremtas Rudolf Steinerio doktrinomis, todl dmesys kreipiamas ne tik mediagas bei natraliai vykstanius procesus, bet ir mnulio fazes, pavyzdiui, perpilant vyn i vienos statins kit, atsi-velgiama astrologin kalendori. Nuo sen laik ms protviai velgdavo dangaus knus, nordami nustatyti moment, kada geriau atlikti vienus ar kitus ems kio darbus. Taigi nenuostabu, kad ir vyndariai pasitelkia to-kius mistinius metodus.

    Paprastai ekologikas vynas yra brangesnis, taiau di-djant paklausai, io vyno sektorius pleiasi. Ekologikas vynas gaminamas JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijo-je, Europoje ir kitose alyse. Nors jo pardavimai sudaro vos kelet procent bendr pasaulini vyno pardavim, tendencijos labai optimistikos: 2006 metais pardavimai, palyginus su 2005 metais, padvigubjo. Ekspert teigimu, ie skaiiai augs.

    SUSIdoMJIMAS EKoLoGIKAIS VyNAIS AUGASu teiginiu, jog susidomjimas ekologiku vynu auga,

    sutinka tiek vartotojai, tiek vyndariai.Ispanijoje, La Mancha, Rioja, Penedes ir Levant regio-

    nuose, ekologik vynuogyn plotai vis didja: iuo metu

    vartotojai tampa vis irankesni, todl tik aukiausios kokybs produktai susilaukia pastovaus j dmesio bei vertinimo. B-tent toks yra ekologikas vynas.

    jie uima apie 15 tkst. hektar. daugiausia io vyno eksportuojama statinse. Ekologiko vyno gamintojai pabria, jog tai puiki aliava aukiausios kokybs vyno gamybai. Tai patvirtina ir faktas, jog vynuogi plantacijos iuose regionuose paskutiniais metais buvo vis pleiamos, siekiant patenkinti padidjusi rinkos paklaus vynams, kurie kainuoja daugiau, nei 10 eur u butel.

    Tuo tarpu vienas Austrijos vyndarys, Peter Veyder-Mal-berg, tikina, jog biodinamin vyndarysts mada vyrauja nuo 2005 met. Jo teigimu, ios naujos idjos rinkodara nepa-aikina, kadangi iam vynui nereikia papildomos reklamos. Peteris tikina, kad laimi io vyno kokybs stabilumas ir pastovumas.

    Vokietijoje esama situacija ekologinio vyno gamybai taip pat gana palanki. iuo metu tokie vynuogynai uima 2 tkst. hektar plot. Viena i proceso varomj jg yra Verein deutscher Pradikatsweinguter (VdP) asociacija, vienijanti 15 vyndari. Pastarj kiai sudaro 12 proc. vis ekologikai auginam vynuogyn Vokietijoje. dauguma j propaguoja biodinamins vyndarysts metod. Pasak aso-ciacijos prezidento, is vynas greitai plintanti tendenci-ja, kuria susidomi vis daugiau vyndari. Jau dabar dar 5 vyndariai svarsto galimyb gaminti ekologik vyn.

    Pranczija pagal natraliai auginam vynuogyn plo-t neatsilieka nuo Ispanijos, kurios ekologiki vynuogynai uima 15 tkst. hektar. Pranczijoje ekologiko vyno gamyba usiima ne tik privats vyndariai, bet ir koope-ratyvai, esantys Langedoko ir Rono/Provanso regionuose. Natraliai auginami vynuogynai uima apie vien tredal vis vynuogyn ploto. Langedoko vyndariai, gamindami ekologik vyn, bando pagerinti savo vaizd: is regionas garsja masini vyn gamyba. Tuo tarpu Burgundijos ir Elzaso regionai ilaiko stipri pozicij ekologik vyn gamyboje.

    Italija vis dar absoliuti lyder ekologiko vyno gamy-boje. Natraliai auginam vynuogyn plotai alyje sudaro apie 30 tkst. hektar. XX amiaus paskutinio deimtmeio pradioje i vynuogyn plotas buvo vos 3,7 tkst. hekta-r, o 2001 metais jau apie 44 tkst. hektar. Ekologik vynuogyn ploto majim lm iaurs Italijos vyndari sugrimas prie pigesni vynuogi auginimo. Tok sprendi-m lm rinkos veiksniai: iaurinje alies dalyje neatsira-do pakankamai brangesnio ekologiko vyno vartotoj bei sumajo valstybs subsidijos ekologiko vyno gamybai. Toskanos ir Veneto region situacija kur kas geresn: dau-giausia vynuogi plantacij iuose regionuose priklauso

    ! Praeit met lapkriio mnes daugiau nei 1000 JAV virtuvs ef, priklausani

    Amerikos kulinarijos federacijai, siek

    isiaikinti ateinani met tendencijas.

    Atlikus apklaus paaikjo, jog ekologikas

    vynas yra viena i 20 naujovi, vyrausiani

    2008 metais JAV restoranuose. Jau dabar

    aukiausios klass restoranuose silomi gurmaniko maisto ir

    ekologiko vyno deriniai. vyn taip pat galima pavadinti gurmaniku.

  • restoran verslas 2/2008 21

    Interjeras

  • 22 restoran verslas 2/2008

    BARAS

    > Atkelta i 20 psl.

    privatiems vyndariams, kurie gali ir sugeba didesn dal ekologiko vyno produkcijos realizuoti usienyje.

    Anot Carlo Petrini, Lto maisto organizacijos direk-toriaus Italijoje, ekologin vyndaryst yra Italijos vynda-ri ateitis. Ltas maistas (angl. Slow Food) yra ne pelno siekianti decentralizuota organizacija, veikianti daugelyje ali, kuri pagrindinis tikslas yra utikrinti ir palaikyti ali virtuvi vairov, ilaikyti tradicijas. Jos prezidentas Italijoje vykdo vairias kampanijas, skatinanias vyndarius pereiti prie ekologiko vyno gamybos.

    pERSpEKTyVI ATEITISEkologiko vyno ateit ekspertai vertina teigiamai. JAV

    atsiranda vis daugiau ekologiko vyno mgj. Juo m-gaujasi tiek paprasti vartotojai, tiek vyn inovai. Taip pat spariai auga europiei susidomjimas amerikieti-kais ekologikais vynais: netgi 2006 metais didiausios JAV ekologik vyn gamintojos Bonterra Vineyards pardavim apimtys Europoje nesumajo, o Vokietijoje net iaugo.

    Europoje ekologiko vyno gamyba taip pat susidomi vis daugiau vyndari. Ekologin vyndaryst turi vien didel plius: natraliai auginamos vynuogs sunoksta greiiau ir atrodo geriau jos pasiymi maesniu al-koholio kiekiu. Atylant klimatui ir sudtingjant oro slygoms prastai auginamos vynuogs noksta liau, todl alkoholio kiekis i j pagamintuose vynuose yra didesnis, taigi pastaraisiais metais vyn alkoholio trio koncentracija nuolat auga. is procesas, anot inov ir gurman, nra sveikintinas, todl ekologiki vynai gyja pranaum prie paprastuosius.

    Neverta net aikinti, kad ekologikas vynas pasiymi geresnmis skoninmis savybmis ir yra kur kas svei-kesnis. prasto vyno gamybai naudojamos vynuogs yra triamos ir laistomos pesticidais. Vyndariai nepriva-lo nurodyti, ar vyno sudtyje yra bent vieno pesticido pdsak. Gaminant 8 tkst. buteli burgundiko vyno, suvartojama viena tona sintetini chemikal. Taip pat gaminami ir kiti garss vynai.

    Egzistuoja apie 240 chemini jungini, kuri pdsak galima aptikti vyne, taiau paprastas vartotojas, nor-damas juos nustatyti, turt sigyti special prietais chromatograf. Turbt eidami rinktis vyno jo nepasii-mate? Nenuostabu, kad paragavus vyno burnoje danai lieka nemalonus poskonis. tai kodl vis didesnio dme-sio susilaukia ekologikas vynas.

    Rykjant pasaulinms tendencijoms, galima padaryti viening ivad, kad ekologikas vynas yra ateities vy-nas, kur jau dabar renkasi ne vienas vyno mgjas ir gurmanas, o jo teigiamos savybs vis daugiau vyndari vilioja pereiti prie ekologins vyndarysts.

    JEIGU NoRITE IBANdyTI...Ar esate ragav ekologiko vyno? Galbt esate, tik

    patys to neinote. Anot vyno eksperto Jurgio liogerio, save gerbiantys vyndariai vyno etiketse nepaymi, kad vynas yra ekologikas.

    Pirmiausia reikia atsakyti klausim, kodl kai kurie vyndariai pasirenka toki strategij. Atsakymas nra su-dtingas: augant vartotoj susidomjimui ekologikais maisto produktais ir grimais, pats odis ekologikas tampa rinkodaros arba reklamos rankiu. Pirkjo pas-

    monje is odis asocijuojasi su odiu sveikas, todl jo vartojimas gali veiksmingai padidinti pardavimus ir padaryti teigiam reklam.

    Kitas aspektas siejasi su paiu vyno ymjimu. Pran-czijoje, esant terroir svokai, kai kurie vyndariai vyno buteli etiketse kartais nurodo tik vynins pavadinim ir metus. danai netgi nenurodoma, i koki vynuogi vynas pagamintas. Tuo labiau, ne visada galime rasti in-formacijos apie tai, ar vynas yra ekologikas, ar ne. dl i prieasi tik vyno ekspertas gali patvirtinti, kad vie-nas ar kitas vynas, kuris neturi ekologiko vyno skiriam-j enkl etiketje, i tikrj yra ekologikas.

    Ar dabar pradjote abejoti, kad ne taip lengva atskirti, o tuo labiau isirinkti pageidaujam ekologiko vyno bu-tel? Palengvindami jums i uduot pristatome kelet ekologik vyn, kuriuos galite sigyti Lietuvoje. Prie pradedant apvalg verta paminti, kad ekologik vyn kainos apytiksliai 15 proc. didesns, nei neekologik.

    Wimmer Czerny Hefeabstich Gruner Veltliner 2005 Qualitatswein yra baltasis sausas ekologikas vynas. Jis gaminamas Austrijos donauland regione, Weingut Wimmer Czerny vyno kyje. io vyno gamybai naudo-jamos vien Gruner Veltliner vynuogs j daugiausia auginama Austrijoje, taip pat ekijoje bei Slovakijoje. Vynas yra lengvas, gaivus ir trumpalaikis. Jurgio lio-gerio teigimu, jis puikiai tinka prie lietuvik cepelin. io vyno butelio kaina 37 Lt.

    Albet i Noya Lignum Negre 2004 vynas yra raudo-nasis sausas, gaminamas Albet i Noya kyje, Penedes regione, Ispanijoje. domumo dlei verta paminti, kad Albet i Noya pagamina daugiausia ekologik vyn Is-panijoje. ia veikla buvo susidomta 1988 metais, o vy-nuogyn plotai sudaro net 71 hektar. kyje auginama daug skirting vynuogi ri, o minto vyno gamybai naudojama: 22 % Cabernet Sauvignon vynuogi, 39 % Carinyena bei 39 % Garnatxa vynuogi. Maiausiai 6 mnesius brandinamas Tennessee American 225 litr talpos uolo statinse, po to tiek pat laiko vynas bran-dinamas buteliuose. Vynas gali bti vartojamas ikart po sigijimo arba brandinamas (geriausia 10-15 C tempe-ratroje). Pateikti vertt 17 C laipsni temperatros. Kvap puoktje aikiausiai atsiskleidia vaisi aroma-tas.

    Laibach The Ladybird Organic 2005 irgi yra rau-donasis sausas, ekologikas, bet ne biodinaminis vynas. Gaminamas Piet Afrikoje, Laibach Vineyards kyje, i Merlot (47 %), Cabernet Franc (31 %) ir Cabernet Sauvi-gnon (22 %) vynuogi ri. Intensyvs uog, prieskoni aromatai, juntami kavos, okolado niuansai, sodrus uog skonis. Butelio kaina 59 Lt.

    Humbrecht Gewurztraminer Wintzenheim 2001 AOC yra baltasis sausas vynas, gaminamas Pranczijos Elzaso regione, domaine Zind Humbrecht kyje. is kis peln geriausio Elzaso kio vard, o jame gaminami ekologiki vynai peln pasaulin bei inom vyn eks-pert ir vertintoj pripainim. Vynai skirti neeiliniam pirkjui, o kainos labai skirtingos (nuo 72 iki 400 lit ir daugiau). Mintasis vynas pagamintas vien i Gewurz-traminer vynuogi. Anot Jurgio liogerio, 9 i 10 moni, sigij io vyno, vl grta jo nusipirkti. is vynas ities puikus. Pasiymi iskirtiniu skoniu, puikiai tinka prie rytie-tikos virtuvs patiekal bei minkt sri. Butelio kaina apie 92 Lt.

    Naudingos nuorodos:

    www.organicwinejournal.com

    www.vynoklubas.lt

  • restoran verslas 2/2008 23

    BARAS

  • 24 restoran verslas 2/2008

    BARAS

    SpECIALTy CoFFEE GRIMAI SU ESpRESSo KAVALaimonas Kubilius, nepriklausomas kavos technologas

    Praeitame restoran verslo nume-ryje aptarme daniau vartojamus italik kav pavadinimus, paaiki-nome pagrindinius pastarj kavos grim skirtumus bei paruoimo specifik. antrojoje straipsnio dalyje kalbsime apie kavos grimus, kuri viena i sudtini dali yra espresso kava.

    KARTIEJI KAVoS GRIMAIEspresso Solo (1 pav.) kondensuotas pienas ir Espres-

    so Classico kava, vienodi kiekiai supilti sluoksniais. Patei-kiama espresso kavos puodelyje ar kitame Js pasirink-tame inde.

    Espresso Con Panna (2 pav.) Espresso Classico kava su plakta grietinle. Pateikti galima Espresso Classico kavos puodelyje, stiklinje taurelje ar kitokiame Js pasirink-tame inde. Svarbiausia yra proporcijos vizualiai slygi-nai lygios dalys.

    Caffe mocha tai Caffe Latte, pagardinta kartu okoladu ar okolado padau (okoladiniu sirupu). Kava ruoiama to-kiomis proporcijomis: 1/3 puodelio uima espresso kava, 2/3 kartas pienas (latte kavos proporcija) ir okoladas. Pas-tarojo kiekis priklauso nuo jo formos (gali bti okoladiniai milteliai, skystas okoladas ar okoladinis padaas), taiau jo skonis neturi ugoti likusi komponent skoni. i kava gali bti pateikiama su plaktos grietinls kepure ar be jos.

    Kavos pavadinimo rayba, priklausomai nuo alies ir kalbos, gali iek tiek skirtis.

    Mokaccino (kitaip Moccaccino) kavos grimas, pa-gamintas i lygi dali karto okolado (30 ml), espresso kavos (30 ml) ir plaktos grietinls, vizualiai tokio paties storumo sluoksni. daniausiai pateikiama nedidelje taurelje, kad bt galima aikiai matyti sluoksnius.

    Marocchino (3 pav.) i kava savo sudtimi ir paruoi-mo bdu iek tiek panai Espresso Macchiato. Paruoi-mas: Espresso Classico kav gausiai apibarstome okolado ar kakavos milteli ir cukraus miiniu. Atsargiai iki puode-lio viraus pripilame ilto pieno kremo, stengdamiesi kuo maiau sumaiyti, ir paruotos kavos paviri vl gausiai apibarstome anksiau mintu miiniu.

    Pateikti rekomenduojama stiklinje taurelje, kad bt aikiai matomi sluoksniai.

    Bicerin (4 pav.) Marocchino kava, pagardinta ~20 ml karto okolado ar okoladinio padao. Pirmiausia supi-lame okolad, po to sluoksniais ruoiame Marocchino kav. Rekomenduojama pateikti stiklinje taurelje, kad bt aikiai matomi grimo sluoksniai.

    Americano (Cafe Americano) (5 pav.) Espresso Lungo kava ir kartas vanduo. Kartas vanduo gali bti pilamas ar pateikiamas atskirai (tokiu bdu sveiui suteikiama ga-limyb paiam nusprsti, kokio stiprumo kavos jis nori). Paprastai gali bti iki 3 kart didesnis kiekis. Indas pri-klauso nuo pateikimo bdo.

    Juoda kava, Coffee Regular, Caffe Crema tai vienas ir tas pats lietuvikas italikos Espresso Classico kavos variantas.

    Lietuvos maitinimo monse paplitus ir pamgt kavos grim tiksliai pavadinti ities sunku. Neveltui ms aly-je jis turi kelis pavadinimus: Caffe Crema, Coffee Regular (Regular Coffee) ar tiesiog juoda kava. Gan danai i kava vis dar klaidingai pavadinama Americano.

    Juodai kavai paruoti naudojamas toks pat maltos kavos kiekis kaip ir Espresso Classico, ekstrahuojant j espresso kavos aparatu labai ilgai, praleidiant iki 120 ml vandens. Procesas utrunka apie 45-50 s, o kartais ir ilgiau.

    Pasak ital, pirmieji 20-30 ml yra kava, likusieji van-duo ir kofeinas.

    Atlikite bandym ir juod kav pagaminkite kiek kitaip (tai galima padaryti dar dviem bdais).

    PIRMASIS BdAS. Paruot Espresso Lungo kav pra-skieskime 50-70 ml karto vandens.

    ANTRASIS BdAS. puoduk pilkime 50-70 ml karto vandens ir jame paruokime Espresso Lungo kav.

    Abu bdai yra beveik vienodi ir labai panas Ame-ricano kavos paruoim. Visgi skirtum yra. Tarpusavyje ie paruoimo bdai skiriasi galutinio produkto ivaizda: pirmuoju atveju, pildami vanden, sunaikiname didij dal kavos putos, todl paruotas grimas esti prastesns prekins ivaizdos. Antruoju atveju, kuris, ko gero, yra pri-imtinesnis, isaugoma kavos puta, nors ir ymiai viesesn bei plonesn, nei espresso kavos, taiau geresns preki-ns ivaizdos. Skirtingai nuo Americano kavos, gaunamas stipresnis grimas.

    Atlikite bandym. Paruokite Espresso Classico, juod kav ir juod kav vienu i variant, praskiesdami van-deniu. Nereikia bti gurmanu ar ekspertu, kad pajustum skirtumus. Juoda kava, paruota su kartu vandeniu, skleis pana aromat kaip ir Espresso Classico kava, gal tik iek tiek maesnio intensyvumo. Tuo tarpu juodos kavos, paruotos vis laik ekstrahuojant maltos kavos porcij, aromat nustelbs kartumas ir degsi kvapas.

    Norintiems daug ir stiprios kavos patartume pasilyti Espresso Doppio, t. y. dvigub espresso.

    1 PAV.

    2 PAV.

    3 PAV.

    4 PAV.

    5 PAV.

    6 PAV.

    7 PAV.

  • restoran verslas 2/2008 25

    BARAS

    Lietuvoje tik specializuotos kavos kavins bei kavos namai, kuriems gera kava yra vienintelis bdas privilioti nauj ar ilaikyti jau pastov klient, kav ruoia i gero-kai didesnio maltos kavos kiekio. Skirtingai nei daugelyje maitinimo moni, specializuotose kavinse laikomasi nuostatos, kad tarytum barbarai prasiengl vargus 7 g maltos kavos vandeniu skalaujant iki ie neteks spalvos, nieko gero nepasieksi ir gera, skania bei aromatinga kava nepasigirsi.

    Kai kurios maitinimo mons specialiai juodos kavos gaminimui sigyja antr kavos maln, kuriuo malama rupesn, labiau juodai kavai gaminti tinkanti kava. I taip maltos kavos paruotas kavos grimas esti maiau sude-gintas, graesns prekins ivaizdos.

    Decaffeinato (sutrumpintai Decaf) tai kava be ko-feino. Kofeinas i kavos pupeli paalinamas dar prie j skrudinim. I tokios kavos taip pat gali bti ruoiami vairs kavos grimai. Lietuvoje kava be kofeino nra nau-jiena, taiau vis daugiau maitinimo moni pabria savo kavos grim asortimente turinios ios kavos. Galbt tai lemia pastaruoju metu vis labiau besivystantis turizmas bei didjantis atvykstani svei i usienio skaiius.

    ALTIEJI KAVoS GRIMAIEspresso Shakerato tai kokteili plaktuvje (eikery-

    je) ledo gabaliukais ataldyta (suplakta) Espresso Classico kava. Suplakti reikia labai greitai, kad nepavandeniuot

    altiesiems grimams pasaldinti

    labiau tinka cukraus sirupas.

    Jis lengvai paruo-iamas: kartame vandenyje cukr tirpiname tol,

    kol daugiau nebetirpsta

    (daniausiai san-tykiu 1:2)

    ir atvsiname. patogu ir tai, kad kiekvienas klien-

    tas grim cukraus sirupu gali pasi-

    saldinti pagal savo skon.

    espresso ir ilikt espresso kavos puta.

    Espresso Freddo (6 pav.) baro plaktuve (blenderiu) iki vienalyts, tirtos mass suplakta Espresso Classico kava ir ledo gabaliukai.

    Cappuccino Freddo (7 pav.) taip pat baro plaktuve (blenderiu) kartu su ledo gabaliukais iki vienalyts, tir-tos mass suplakta Cappuccino kava. Atskiru atveju, pagal skon, gali bti dedama saldios grietinls.

    Caffe Frappe alti grimai, kuri pagrindins sudti-ns dalys espresso kava ir ledo kubeliai baro plaktuve (blenderiu) iki vienalyts mass plakami kartu su pienu, valgomaisiais ledais, alkoholiniu grimu ar kitais produk-tais. Frappe tai altas, ledinis grimas, o odelis caffe pasako, kad sudtyje yra kavos.

    Straipsnyje aptarme maitinimo monse danai si-lom kavos grim, kuri viena i sudedamj dali yra espresso kava, pavadinimus ir sudtis, ruoimo pagrin-dus. Turbt pastebjote, kad kai kuri kav pavadinimai, priklausomai nuo kilms alies, gali bti raomi iek tiek skirtingai, gali iek tiek skirtis ir j sudtis bei proporcijos. Toki kavos grim (kavos kokteili) su vairiausiais prie-dais inoma tikrai daug, kavos barmenai kuria originalius receptus, pasaulyje vyksta vairs kavos bei kavos grim Specialty coffee empionatai.

    !

    LANKyToJUI pApRAIUS KAVoS, USAKyM GALIMA pASITIKSLINTI pAGAL ToKI SCHEM (i schema yra pavyzdin, joje suskirstytos iame ir praeitame straipsniuose apraytos kavos. Kavos grimo ri ar grim su espresso kava, galini papildyti kiekvien i grupi, yra ymiai daugiau):

  • 26 restoran verslas 2/2008

    PRODUKTAI

    UNGURyS. SENoVJE VAISTAS, IANdIEN dELIKATESASJolita Vitkauskait

    kart norime pasidalinti inio-mis apie ungur prabangi uv, skan, taiau vis dar ret lietuvos restoran delikates. ne paslaptis, kad i ios uvies gaminam patie-kal skonis priklauso ir nuo virtuvs efo imons bei gdi

    Senovs Egipto ventyklose ungurys, gyvat prime-nanti uvis, buvo garbinamas tarsi dievyb. ventikai daugyb unguri laikydavo talpyklose, prisijaukindavo juos, maitindavo aukojam gyvuli viduriais, dabinda-vo brangakmeniais puotomis auksinmis apyrankmis. deja, unguriai nei Egipto ventik, nei paprast gyven-toj kulinarine prasme nedomino.

    Graik gurmanai man kitaip. Nors paslaptingas uvis jie siejo su dievais, taiau i nuomon netrukd ungurius gaminti ir jais mgautis kaip puikiais delikatesais.

    Viduramiais unguriai buvo svarbs net medicinoje juos naudodavo kaip universali priemon, gydani nuo vairi negalavim.

    Jrinis ungurys (lot. Conger conger) jrini unguri eimos uvis. uvis plri, paplitusi jrose prie Europos, aptinkama ir Baltijos jroje. Jos knas yra ilgas ir lygus, o oda rusvai pilkva. ios uvys yra msds, turi didelius nasrus ir stiprius dantis. Bna 0,5-1,5 metro ilgio, sveria 5-15 kg, taiau gali uaugti ir iki 3 metr ilgio bei sverti vir 50 kg. Lietuvos maitinimo monse jrinis ungurys nra paklausus.

    Upinio ungurio (lot. Anguilla anguilla) galva maa, knas itss, gyvats formos, j dengia smulkuiai, giliai odoje strig vyneliai. Akys nedidels, isidsiusios vir ioi kamp. Nugara tamsi, pilvas gelsvas ar baltas. I porini pelek yra tik krtininiai. Oda stora, gleivta. ios uvys yra msds, turi didelius nasrus ir stiprius dantis.

    Knas uauga iki 1,2 m ilgio, sveria iki 3,5-4,0 kg.Unguriai neria tik kart per gyvenim, po to sta.

    Apie unguri veisimsi suinota tik XX a. pradioje. ios uvys neria Atlanto vandenyne, o uauga gluose van-denyse. Unguri jaunikliai anksiau buvo laikomi atski-ra uv rimi. Jaunikliai, Golfo srovs neami iaurs Rytus, pasiekia Europos pakrantes tik treij gyvenimo met ruden. ia uauga iki 6-9 cm ilgio unguriukai. Jie vadinami stikliniais unguriais ir yra populiars Nantes, La Rochelle, Bordeaux ir Bask regionuose. Jaunikli, kurie igyvena, oda pasidaro pigmentuota. Taip jie tam-pa geltonaisiais unguriais. Geltonieji unguriai turi rud, alsv pereinani nugar, gelsvus onus, kurie vliau tampa sidabrikai balti. is procesas vyksta tuo metu, kai unguriai pradeda keliauti atgal jr. Tuo metu jie jau vadinami sidabriniais unguriais ir yra labiausiai ver-tinami. ioje stadijoje ungurys patinas uauga iki 50 cm, patel iki 1 m ilgio.

    Svarbu inoti, kad pagal subrendimo lyg unguriai skirstomi mintus geltonus, sidabrinius arba bronzi-nius. Nesuklyskite skirtingos spalvos, tai ne skirtingos rys, o tik skirtingas ungurio amius.

    TIKRAS dELIKATESASNuo sen laik inoma gausyb patiekal su ungu-

    riu: sriubos, buljonai, pyragai su unguriais, makaron patiekalai, su esnaku ar garstyiomis, keptas, rkytas, trintas prieskoniais...

    Skaniausi unguriai bna nuo birelio iki rugpjio m-nesio. Lietuvoje populiars maesni bei vidutinio dydio unguriai, o, pavyzdiui, Ispanijoje ypa vertinami may-iai, plonyiai, vos permatomi unguri jaunikliai, kurie kepami alyv aliejuje, molio puoduose.

    drebuiuose patiekti alti unguriai labai populiars didiojoje Britanijoje, jie patiekiami tame paiame inde, kuriame buvo gaminami. Ungurio pyragas ir ungurio sultinys taip pat labai populiars tradiciniai patiekalai didiojoje Britanijoje. Rkytas ungurys itin mgiamas Skandinavijoje ir iaurs Vokietijoje. Tokio rkyto ungu-rio oda turt bti vytinti ir beveik juoda, patiekiamas su vieia rugine duona ir citrina.

    JRINIS UNGURyS

    UPINIS UNGURyS

  • restoran verslas 2/2008 27

    PRODUKTAI

    ToBULAS MAISTo RUoIMAS

    Apetitas atsiranda be-valgant, o malonumas dar ruoiant maist skel-bia vokiei kompanijos Rsle kis. kurta prie 120 met, firma Rsle isaugojo sensias Vokietijos amat kokybs ir tikslumo tradicijas. iandien Rsle yra viena i nedaugelio firm, vis ranki asortiment gaminani Europoje, o ne treiojo pasaulio alyse.

    Visi rankiai gaminami i specialios ries nerdijanio plieno, yra visikai atspars valikli bei kit chemini mediag poveikiui. Gamini dizainas nukreip-tas form tobulinim ir nauj funkcini sprendim paiekas. Visi gaminiai yra tobulai funkcionals: prie atiduodami gamyb, kiekvien nauj gamin ne maiau kaip metus testuoja specialistai kulinarijos mokykl aukltiniai bei ymiausi restoran virjai. J pasta-bos ir pasilymai naudojami galutiniam produkcijos tobulinimui.

    Rsle tai ne vien kokyb ir estetika, bet ir dmesys detalms. Kad rankiai nedlt staliuose, o visuomet bt po ranka, firmos specialistai reali-zavo atviros virtuvs koncepcij. Buvo sukurta darni plienini stov, lentynli, laikikli ir kabliuk visuma, leidianti optimalia tvarka idstyti ne vien tik darbo rankius, bet ir prieskonius, valymo reikmenis bei pa-galbines mediagas. Funkcionali nerdijanio plieno aksesuar buvo pasilyta ir stalo serviravimui.

    dl tobulo patogumo vokik rang noriai naudoja daugelio 5 vaigdui viebui restoran virjai, savo partneriams j rekomenduoja Amerikos kuli-narijos institutas. Nema produkcijos dal sigyja ir privats asmenys, siekiantys pabrti virtuvs svarb ir pasiekti profesionalias maisto ruoimo auktumas. Rsle ranga, per daugel met tapusi kokybs ir naumo etalonu, tam sudaro puikias slygas.

    Rsle atstovas Lietuvoje: UAB Berghoff BaltijaSavanori pr.174A, Vilnius, tel. (8 5) 2750900el. p. [email protected], www.berghoffbaltija.lt

    ios uvys taip pat populiarios Japonijoje, ypa mgiamos perpjautos, pervertos ant ie-mo ir ikeptos ant ugnies kaip kabayaki (ke-pamos ant ugnies, pamovus ant lazdeli ir ap-tepus padau). Ungurys taip pat patiekiamas su ryiais arba gaminamas nabemono stiliumi (maistas patiekiamas dar neparuotas, sveiai j gamina patys: puode verdant uvies sulti-n su soj padau lazdelmis merkiami norimi produktai, traukiami ir, pamirkius pada, valgomi).

    pApRASTA IdARINTI Gyv ungur patariama porai valand

    dti gil ind ar kibir su druska. druska ne-turt apsemti visos uvies. Per por valand nusitrina j gleivs, tada uvis mirta. inokite, kad taip nugalabyta uvis gali prarasti iki 5 % savo svorio.

    Negyv uv reikia kruopiai nuveisti, kad oda bt velni.

    Atsargiai nuo iaun iki ieinamosios angos plot ipjaukite 2,5 cm pilvo ruo, pa-alinkite arnas.

    Gerai iplaukite uv, kelis kartus per-skalaukite.

    verta InotIUngurio msa yra aikios tekstros, tvirta.

    alia msa yra pilkos spalvos, o kepama tampa balta. Geriausia ungurius pirkti gyvus arba vi-sai vieius. Jie yra umuami, oda nulupama tik paskutiniu momentu prie maisto gamyb, kadangi j msa greitai genda. Be vandens, ta-iau drgnoje aplinkoje, unguriai gali igyventi net kelias dienas.