Click here to load reader

rengimas šeimai: socialinės kompetencijos ugdymas tikybos ir

  • View
    229

  • Download
    6

Embed Size (px)

Text of rengimas šeimai: socialinės kompetencijos ugdymas tikybos ir

  • Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo metodin mediaga

    RENGIMAS EIMAI:

    SOCIALINS KOMPETENCIJOS UGDYMAS TIKYBOS IR

    ETIKOS PAMOKOSE

    Pareng: Julija Sinicien

    Remiantis Vaik ir jaunimo rengimo eimai

    metodine mediaga

    2012

  • 2

    TURINYS

    SAVS PAINIMAS IR SAVIVERT

    1 PAMOKA. Tema A .................................................................................................................... 3

    2 PAMOKA.Tema VERTYBS ..................................................................................................... 7

    DRAUGIK SANTYKI KRIMAS IR PALAIKYMAS

    3 PAMOKA.Tema eima .............................................................................................................. 11

    4 PAMOKA.Tema DRAUGAI ..................................................................................................... 14

    PAGARBA IR TOLERANCIJA ABIEJ LYI MONMS

    5 PAMOKA.Tema JIE IR JOS ...................................................................................................... 18

    6 PAMOKA.Tema LYTIES TAPATYB ................................................................................... 22

    JAUSM RAIKA IR ATSAKINGAS ELGESYS SU KITU

    7 PAMOKA.Tema AR TAI MEIL? ............................................................................................ 31

    8 PAMOKA.Tema KODL VERTA LAUKTI? .......................................................................... 35

    9 PAMOKA.Tema KELIAS SANTUOK ................................................................................. 46

    BENDRADARBIAVIMAS IR SIVERTINIMAS SIEKIANT GYVENIMO TIKSL

    10 PAMOKA.Tema GYVYB ..................................................................................................... 52

    11 PAMOKA.Tema ATEITIS ....................................................................................................... 61

  • 3

    1 PAMOKA. Tema A

    Tikslai: a) atsakyti klausimus: kas A esu? koks A esu? kodl A esu?

    b) pristatyti savigarbos reikm kaip manojo A atspind.

    Pagrindiniai teiginiai: esi vertingas jau vien dl to, kad esi, o ne dl to, k veiki ir kok

    rezultat pasieki. Bendraudami mes pastame vieni kitus ir save. Savigarba susideda i to, k mes

    mstome apie save, k kiti msto apie mus ir kaip a sugebu iuos du poirius suderinti

    tarpusavyje. Paskatinti pagalvoti, kokie mons yra autoritetai, k gals kreiptis paauglys, jei turs

    klausim, problem.

    Priemons: balti popieriaus lapai, lenta, kreida. Atviestas lapas i Friedos Porat knygos

    Savigarba kelias skm ir meil.

    Metodai: didaktinis aidimas, mini lietus, pokalbis.

    Eiga.

    Savs painimas ir savigarba. Mokytojas uduoda klausim:

    - Kaip mes elgiams su daiktais, kurie mums brangs?

    - Kaip nortume, kad kiti su jais elgtsi?

    Dabar kiekvienas prisiminkite asmen, kuriam tu esi labai svarbus. Neprivalai pasakyti, kas

    tas mogus, bet pagalvokite apie tai k: i kur a inau, kad tas asmuo mano, jog a esu ypatingas?

    Ar jis elgiasi su manimi kaip nors ypatingai? Kaip jis su manimi elgiasi?

    Dauguma i ms turime bent vien mog, manant, kad esame ypatingi. Manau, tas mogus

    yra teisus! Kiekvienas i ms yra ypatingas. Jei puodius nulipdo 10000 visikai vienodo dydio

    formos ir pieinio vaz, kain ar viena i j labai brangiai kainuos. Bet jei tas puodius nulipdys

    vien ypating unikalios ir neprastos formos vaz ir papuo j graiu pieiniu, i vaza btinai

    kainuos daug daugiau.

    Kiekvienas esame kaip ta ypatinga vaza. Tu esi vertingas, nes visame pasaulyje nra kito

    asmens, kuris bt visikai toks pat kaip tu. Kiekvieno i js pirt atspaudai yra nepakartojami.

    Kiekvienas tavo kraujo laas slepia genetin informacij (DNR), kuri bdinga tik tau. Niekas kitas

    nemsto ir nejauia kaip tu. Tavo idj, nuomoni, skonio, jausm, talent derinys yra unikalus, ir

    tai daro tave ypating.

  • 4

    Uduotis: padti ant lapo savo rank ir j apibrti. Ant kiekvieno pirto urayti po unikali

    savo savyb. Apversti lap kita puse ir pasikabinti ant nugaros ir vaiktant po sal susirinkti

    savybes, kurias kiti mato tavyje. Paskui pairti kiek savybi sutampa vienoje ir kitoje lapo pusje

    sutampa. Ar sutampa tavo ir kit nuomons apie tave? Kaip tu dl to jautiesi (jei nesutampa)?

    Teorin dalis apie savivert.

    Tu i ties esi labai sudtingas ir nuostabus , puikus krinys. Bet tas, kas yra toks sudtingas

    ir nuostabus, TURI bti labai vertingas. Taiau kartais, nors ir inome, kad esame unikals ir

    nuostabiai sukurti, visai nesijauiame esantys kuo nors ypatingi ir brangs. Pasiklausykite io

    pasakojimo. Manau, jis pads suprasti, kodl taip bna.

    Vien nakt du vyrai silau didmiesio parduotuv. Jie lindo parduotuv kikendami ir po keli

    valand ilindo taip pat kikendami, nors nepavog n vieno daikto. Tai, k jie padar, buvo daug klastingiau

    ir turbt nuostolingiau negu tikra vagyst. iedu vyrai perjo parduotuv, sukeisdami vietomis preki kainas.

    Jie num kain nuo dviraio ir uklijavo ant krepinio kamuolio. Jie nuklijavo kain nuo poros kojini ir

    uklijavo j ant markini. Jie sukeit tikro futbolo kamuolio ir plastmasinio kamuolio kainas. ie vyrai

    pakeit visas kainas! Ir tada isinedino.

    Kaip manote, kas atsitiko kit dien, parduotuvei pradjus dirbti? (Iklausykite visus

    atsakymus ir stenkits gauti kuo vairesni).

    ioje istorijoje kit ryt parduotuv pradjo dirbti kaip prasta. Kasininkai sdjo kasose.

    Preks buvo tvarkingai idliotos, pirkjai pldo apsipirkti. mons susirasdavo reikiamus daiktus,

    usimokdavo ir ieidavo. Ar galite patikti, kad prireik keturi valand, kol buvo pastebta, kad

    preki kainos sukeistos.

    is pasakojimas parodo, kad mes galime susipainioti ir nebeatskirti, kokie dalykai gyvenime

    yra labai svarbs, ir kokie yra maai ko verti. Kartais mes leidiame kitiems nukabinti ms

    etiket, kurioje parayta, kad mes labai vertingi, ir ukabinti kit su daug maesne nei tikroji

    vert. Kartais net mes patys su savimi taip elgiams. Padar klaid sau pasakome: Koks a kvailys.

    A nieko nesugebu padaryti gerai. Kad taip neatsitikt, reikt inoti t apie savivert.

    Savivert arba savigarba priklauso nuo ms veiksm ir nuo jausmo, kad esame vertingi.

    Nors i pirmo vilgsnio tai tas pats t.y. galime galvoti, kad kuo labiau mums sekasi, tuo labiau

    vertingi jauiams taiau nuodugniau pairjus, jausmas, kad esame vertingi su skme nra taip

    paprastai susijs. Pavyzdiui, vienas sportininkas jauiasi vertingas todl, kad varybose aplenk 10

  • 5

    varov ir um trei viet, o kitas um antr viet, taiau jauiasi nevertingas, kadangi j

    aplenk tas, kuris um pirm viet. Taiau i tikrj vertingi yra jie abu, ir netgi tas, kuris um

    paskutin viet varybose. Juk ir jis yra unikalus, nepakartojamas, brangus savo artimiesiems (nors

    kartais konflikt metu taip ir neatrodo, bet vis tiek kiekvienas mogus yra kam nors brangus ir

    nepakeiiamas, nes jis ir yra nepakeiiamas, kito tokio niekada nebuvo ir nebus). Todl yra labai

    svarbu neprarasti savigarbos ir tada, kai kas nors nepasiseka. Juk tik tada galima neskmes veikti, ir

    galima sakyti, kad tikroji dvasios stipryb yra nenusiminti ir tada, kai nepasiseka. Yra labai svarbu

    jausti savo, kaip gero siekianio mogaus vert jos atimti i ms negali niekas. mogus turt

    save gerbti jau vien jeigu jis nuoirdiai siekia grio gyvenime; kartais tai pavyksta, o kartais ne,

    taiau tas, kuris nenusimena, galiausiai pasiekia grai laimjim.

    Pakviesti 2 mokinius atsistoti priekyje. Vienas stovi paprastai, nuleistomis rankomis, tiesiai.

    Kitas stovi rankas itiess onus tarsi k laikyt. Pakalbti apie tai, kur yra ms savivert: ar ji

    ms stuburas ir mes inome, kad esame vertingi savo esme, nors kartais ir pasielgiame netinkamai,

    bet galime prisiimti atsakomyb ir mokytis i klaid; ar savivert neams ant itiest rank ir

    svyrame nuo pagyrim ar papeikim taip ir neinodami, dl ko verta save gerbti? Pabaigoje

    paklausti, kuriam mogui buvo lengviau stovti.

    Diskusija Kaip mogaus elgesyje pasireikia adekvati ir ema savigarba?

    Lenta padalijama 2 dalis, vienoje dalyje raomos dalyvi mintys, diskusija kaip daniausiai

    elgiasi ir jauiasi adekvaiai save gerbiantis mogus, antroje mogus su ema savigarba.

    Pamokos pabaigoje atminimui arba papildomai diskusijai padalijamas lapas i Friedos Porat

    knygos Savigarba kelias skm ir meil.

  • 6

    I Friedos Poratt knygos Savigarba kelias skm ir meil.

    SAVIGARBA

    monms su ema savigarba bdinga:

    nemgsta pasikeitim ir nauj situacij

    daniausiai galvoja apie neskmes

    savo vert matuoja pasiekimais. Labai vertina savo padt, post, titul, laipsinius

    danai kamuoja nepasitenkinimo ir nerimo jausmai

    nemoka priimti nei sav nei svetim klaid

    nori pasiekti tobulum

    danai puola kritikuoti kitus, nordami nukreipti dmes nuo savo trkum

    nori visad bti teiss

    danai delsia, vilkina, nes bijo veikti. Mano, kad kol nieko nedarys nesuklys

    turi nedaug artim draug ir bendradarbi, nes bijo, kad artumas gali atskleisti j silpnum

    danai neturi tikslo. Nekelia jo, nes netiki, kad gyvendins

    jauiasi vertingi tik tada, kai juos kas nors myli

    pasibaigus meilei, pasijunta menkaveriais ir danai puola iekoti kito mogaus, kad upildyt atsivrusi tutum

    sunkiai susikuria ir ilaiko pastovius santykius

    maus nesutarimus danai paveria katastrofomis

    nuolat primena kitiems praeities klaidas

    bijo kritikos ir audringai j reaguoja

    net tada, kai viskas gerai, jie laukia, kad

Search related