REKREACIJOS IR TURIZMO PL ĖTRA Straipsni ų rinkinys...ūkin ė veikla, taip pat ir rekreacija (Vitkien ė E., 2002). Socialin ė aplinka – žmog ų supan čios visuomenin ės,

REKREACIJOS IR TURIZMO PLĖTRA, 2017

REKREACIJOS IR TURIZMO PL

Straipsni


REKREACIJOS IR TURIZMO PL

Straipsnių rinkinys

REKREACIJOS IR TURIZMO PLĖTRA


Klaipėda, 2016 ISSN 2335-8017 Leidinį sudarė: KU Rekreacijos ir turizmo katedros lekt. Jurgita Raišutienė Straipsnių rinkinio mokslinio komiteto nariai: Prof. dr. Diana Šaparnienė Prof. dr. Ramūnas Povilanskas Prof. dr. Albinas Stankus Straipsnių rinkinyje publikuojami straipsniai, kuriuose įvairių rekreacijos ir turizmo plėtros Lietuvoje taikomųjų tyrimų rezultatai, rekreacijos ir turizmo plėtros aktualijų, tendencijų ir perspektyvų palyginamosios analizės Lietuvoje bei užsienio šalyse. Straipsniai recenzuoti. Straipsnių autoriai atsako už pateikiamą medžiagą.

2017 06 06. Apimtis 160 psl. Tiražas 60 egz.


TURINYS

KAIMO TURIZMO PL ĖTROS LIETUVOJE SOCIOEKONOMINIAI VEIKSNIAI . Lekt. Jurgita Raišutienė, Viktorija Abromavičiūtė 4-18

SVEIKATOS TURIZMO S ĄVOKOS TRAKTUOT Ė IR RAIŠKA. Prof. dr. Diana Šaparnienė, Vaiva Jablonskytė 19-27

AKTYVI Ų VANDENS PRAMOGŲ PLĖTRA LIETUVOJE. Lekt. Edgaras Vaškaitis, Gabija Liaudanskytė 28-40

KAIMO TURIZMO PL ĖTROS LIETUVOJE GAMTINIAI VEIKSNIAI. Lekt. Jurgita Raišutienė, Odeta Dženkauskaitė 41-55

BIRŠTONO KURORTO IR TRAK Ų KURORTIN ĖS TERITORIJOS LYGINAMOJI ANALIZ Ė. Prof. dr. Ramūnas Povilanskas, Lauryna Macijauskaitė 56-67

INOVATYVI Ų TURIZMO PASLAUG Ų RINKINI Ų PLĖTRA BIRŽ Ų IR PASVALIO RAJONŲ SAVIVALDYB ĖSE. Lekt. Edgaras Vaškaitis, Martyna Avižonytė 68-80

PRIORITETINI Ų VANDENS TURIZMO TRAS Ų INFRASTRUKT ŪROS PRITAIKYMAS VIEŠIESIEMS POREIKIAMS: MINIJOS IR J ŪROS UPIŲ ATVEJIS. Prof. dr. Diana Šaparnienė, lekt. Edgaras Vaškaitis, Aida Varanauskaitė 81-93

KLAIP ĖDOS REGIONO GYVENTOJŲ SVEIKATINGUMO PASLAUG Ų POREIKI Ų ANALIZ Ė. Lekt. Edgaras Vaškaitis, Dovilė Jokūbaitytė 94-107

RENGINI Ų PASIŪLOS NERINGOS IR PALANGOS KURORTUOSE 2014/2016 METAIS ANALIZ Ė. Lekt. Jurgita Raišutienė, Sigita Virbauskaitė 108-118

KOMUNIKAVIMO SU KLIENTAIS TOBULINIMO GALIMYB ĖS KLAIPĖDOS KELIONI Ų AGENTŪROSE. Lekt. Jūratė Barauskaitė, Rūta Karlapavičiūtė 119-133

UAB „ATOSTOG Ų PARKAS“ PASLAUGŲ VERTINIMAS LANKYTOJ Ų POŽIŪRIU. Lekt. Edgaras Vaškaitis, Goda Sakalauskaitė 134-148

INOVATYVI Ų SPRENDIMŲ TAIKYMAS UAB „EXPO VAKARAI“ ĮMONĖS VERSLO PARODOSE KLAIP ĖDOJE. Lekt. Edgaras Vaškaitis, Austėja Rimkevičiūtė 149-160

4

KAIMO TURIZMO PL ĖTROS LIETUVOJE SOCIOEKONOMINIAI VEIKSNIAI

Lekt. Jurgita Raišutienė, Viktorija Abromavi čiūtė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra

[email protected]; [email protected]

ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojami socioekonominiai veiksniai ir jų įtaka kaimo turizmo plėtrai Lietuvoje. Pagrindžiamas tyrimo aktualumas, pateikiama problematika, iškeltas tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas, hipotezė, tyrimo metodologija ir naudojami tyrimo metodai. Pirmoje straipsnio dalyje, remiantis įvairiais dokumentais bei mokslinėmis publikacijomis, apibrėžiamas kaimo turizmas, jo plėtra, socialinė ir ekonominė aplinka, aptariamos turizmo plėtros regionuose tyrimu metodikos. Antroje dalyje, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis pateikiami 2006-2016 metų kaimo turizmo sodybų ir socioekonominių rodiklių statistiniai duomenys, atliekamas kartografinis tyrimas bei klasterinė analizė, kuri suskirsto apskritis pagal socialinius ir ekonominius rodiklius. Sąsajai tarp kaimo turizmo sodybų skaičiaus apskrityse ir socioekonominių rodiklių nustatyti, naudota regresinė analizė. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad daugiausiai kaimo turizmo sodybų yra Utenos ir Vilniaus apskrityse, o aukščiausiais socialiniais ir ekonominiais rodikliais išsiskiria didžiųjų Lietuvos miestų apskritys. Nustatyta, kad sąsaja yra tarp kaimo turizmo sodybų ir gyventojų skaičiaus kaime, atvykusių asmenų, veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tiesioginių užsienio bei materialinių investicijų. Raktiniai žodžiai: kaimo turizmas, kaimo plėtra, socioekonominiai veiksniai.

ĮVADAS

Aktualumas – Besikeičiantis visuomenės gyvenimo būdas po truputį daro įtaką turistų poreikiams ir elgsenai. Manoma, kad ši įtaka bus daroma ir toliau: laisvalaikio praleidimas taps labiau individualizuotas, dėl to didės mažesnių apgyvendinimo įstaigų paklausa, populiarės butikiniai, šeimos viešbučiai, privatus apgyvendinimas ar kaimo turizmo objektai, populiarės kaimo turizmas (Lietuvos turizmo rinkodaros 2016–2020 metų strategija, 2015). A. Armaitienė, J. Raišutienė (2008) publikacijoje „Kaimo turizmo plėtros socioekonominiai ypatumai Šiaurės Lietuvoje“ akcentavo, kad plėtojantis kaimo turizmo verslui, daugelis Lietuvos rajonų ir net regionų kaimo turizmą vertina, kaip prioritetinę, strateginę plėtros kryptį, kuria siekiama populiarinti kraštą ir pritraukti investicijas bei didinti papildomas pajamas į biudžetą, tačiau ne visi šalies regionai yra tinkami ir tolygiai patrauklūs kaimo turizmo plėtrai. Kaimo turizmo plėtra turi ypatingą reikšmę socialinei ekonominei būklei stabilizuoti ir jai gerinti ateityje. Plėtojant kaimo turizmo verslą yra skatinama ekonomika, vystomas smulkus verslas bei sukuriami alternatyvūs pajamų šaltiniai kaimo gyventojams. Todėl būtini tam tikri sprendimai, galintys sustiprinti kaimo turizmo poveikį užimtumui kaimo vietovėse, skatinant glaudesnį sodybų savininkų ryšį su vietiniais ūkininkais ir kaimo amatininkais, į šį verslą daugiau įtraukiant kitus kaimo gyventojus (Atkočiūnienė, 2011). Problematika – Socioekonominiai rodikliai sudaro visumą tarpusavyje sąveikaujančių elementų bei struktūrų, kurios užtikrina visos sistemos funkcionavimą ir vystymąsi. Čia svarbi yra žmonių bendruomenė, jų socialinė bei ekonominė padėtis. Kai bendruomenėje bei šalyje yra kuo aukštesnė socioekonominė padėtis, tuo žmonės jaučiasi saugesni labiau

5

užtikrinti savo gerove. Šie veiksniai ir sudaro galimybę žmonėms plėtoti kaimo turizmo verslą, aktyvinti paslaugų sistemą bei gerinti regiono ir šalies ekonominę padėtį (Armaitienė, Raišutienė, 2008). Anot V. Snieškos ir kt. autorių (2014) yra svarbu nustatyti veiksnius, lemiančius kaimo turizmo plėtrą ypač jeigu norima pritraukti kuo daugiau turistų ir ne tik iš Lietuvos. Autoriai taip pat akcentuoja, kad kaimo turizmo plėtra yra nagrinėjama daugelio mokslininkų, tačiau trūksta konkrečių duomenų, kokie veiksniai daro įtaką kaimo turizmo plėtrai. Galima pastebėti, kad kaimo turizmo plėtra yra nagrinėjama daugiau bendra turizmo prasme bei kaimo turizmo paslaugų pelningumu, neišryškinant socialinių-ekonominių veiksnių visos Lietuvos regionų atžvilgiu. Šie veiksniai yra itin svarbūs kaip kaimo turizmo plėtrą skatinantys ar stabdantys veiksniai. Tikslas – išanalizuoti kaimo turizmo plėtros socioekonominių rodiklių esamą situaciją Lietuvos apskrityse, nustatyti jų sąsają su kaimo turizmo sodybų koncentracija. Objektas – Lietuvos socioekonominiai rodikliai bei jų sąsaja su kaimo turizmo sodybomis. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti kaimo turizmo plėtros sampratą, kaimo turizmo plėtrai įtaką darančius socioekonominius veiksnius;

2. Ištirti kaimo turizmo sodybų pasiskirstymą/koncentraciją Lietuvos apskrityse, esamų socioekonominių veiksnių atžvilgiu;

3. Atlikti kaimo turizmo sodybų kiekybinių ir socioekonominių rodiklių sąsajos regresinę analizę.

Hipotezė – Socioekonominiai Lietuvos rodikliai yra susiję su kaimo turizmo sodybų koncentracija visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad apskrityse, kuriose aukštesni socialiniai bei ekonominiai rodikliai, vyksta aktyvesnė kaimo turizmo plėtra. Metodai: mokslinės literatūros analizė; teisinių ir strateginių dokumentų analizė; statistinių duomenų analizė; kartografinis tyrimas; klasterinė analizė; regresinė analizė. Pagrindinės sąvokos: kaimo turizmas – turizmo forma, kuri vyksta kaimo vietovėse ir apima natūralių ir antropogeninių kaimo vietovės išteklių naudojimą, taip pat socialinę ir ekonominę veiklą, kuri teikia naudą vietos bendruomenėms (Dorobantu, Nistoreanu, 2012). Kaimo plėtra – tęstinis procesas, susijęs su teigiamais kiekybiniais ir kokybiniais pokyčiais kaimo sistemoje; kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas (Jarmaliūnaitė V., 2007). Ekonominė aplinka – aplinka, kurioje atsispindi materialinis visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba, paslaugų teikimas, ūkinė veikla, taip pat ir rekreacija (Vitkienė E., 2002). Socialinė aplinka – žmogų supančios visuomeninės, materialinės ir dvasinės sąlygos, reikalingos jo gyvavimui ir veiklai (Лешихин М.И. 2009).

Kaimo turizmo pl ėtros socioekonominių veiksnių teoriniai aspektai

Kaimo samprata. Kaimo turizmo išskirtinumas glaudžiai siejasi su paties kaimo specifika. Pasak A. Damulienės (2012) kaimas yra išlaikęs tradicinę socialinę struktūrą ir vertybes, kurias prarado moderni visuomenė. Kaimą galima apibūdinti ne vien pagal tai, jog kaimas – vietovė pasižyminti autentika, ramybe ir išlaikanti tradicijas bei vertybes, taip pat pagal A. Damulienę (2012) kaimas yra teritorinė ir erdvinė samprata, o kaimo vietoves galima apibrėžti kaip gana mažas gyvenvietes su mažo tankumo populiacija. Kaimo turizmas įvardijamas kaip turizmo forma, kuri vyksta kaimo vietovėse ir apima natūralių ir antropogeninių kaimo vietovės išteklių naudojimą, taip pat socialinę ir ekonominę veiklą, kuri teikia naudą vietos bendruomenėms (Dorobantu, Nistoreanu, 2012). Kaimo turizmo pl ėtra. Šiuo metu kaimo turizmas – reikšminga Lietuvos turizmo sektoriaus dalis, išsiskirianti savitumu ir konkurencinėmis savybėmis, turinti įtakos savivaldybės ar valstybės įvaizdžio formavimui, skatinanti atvykstamojo turizmo augimą. Kaimo turizmo

6

stiprybė – tautos materialinio ir dvasinio paveldo panaudojimas, jo kūrybingas pritaikymas modernios visuomenės aplinkoje (Sirusienė, 2008). Norint tikslingai plėtoti kaimo turizmą, reikia tiksliai išanalizuoti ekonominę ir socialinę aplinkas. Galima daryti prielaidą, kad vis didėjanti ES struktūrinių fondų ir programų parama skatina atidžiai analizuoti kaimo vietovių gamtinį, ūkinį, ekonominį bei socialinį potencialą ir panaudoti jį verslo plėtrai ir kaimo atnaujinimui. Kaimo turizmo pl ėtrai įtaką darantys veiksniai yra gamtiniai ir kultūriniai, socialiniai, ekonominiai. Visi šie veiksniai yra svarbūs, tačiau itin dažnai kintantys – socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Kaip pažymi J. Raišutienė, A. Armaitienė (2008), socioekonominiai rodikliai sudaro visumą tarpusavyje sąveikaujančių elementų bei struktūrų, kurios užtikrina visos sistemos funkcionavimą ir vystymąsi. Norint tikslingai plėtoti kaimo turizmą, reikia tiksliai išanalizuoti ekonominę ir socialinę aplinkas. Ekonominė aplinka – aplinka, kurioje atsispindi materialinis visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba, paslaugų teikimas, ūkinė veikla, taip pat ir rekreacija (Vitkienė, 2002). Ekonominę aplinką kitaip galima įvardinti kaip makroaplinkos elementą (makroaplinkos elementams organizacija neturi praktinių galimybių daryti poveikio), pasireiškiantį tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams. Panašiai šią aplinką aprašo ir V. Pranulis bei kiti autoriai (2008), jie teigia, kad ekonominė aplinka - makro aplinkos elementas, pasireiškiantis išorinių veiksnių tokių kaip: valstybės ekonomikos lygis, pragyvenimo lygis, nacionalinės pajamos, infliacija, defliacija, nedarbo lygis ir kt. daroma įtaka rekreacines paslaugas teikiančioms įmonėms, tuo pačiu ir kaimo turizmo. Pagal S. Laurynaitę (2013), gali būti išskiriami tokie ekonominiai rodikliai : šalies bendrojo vidaus produkto dinamika; vartotojų pajamos ir išlaidos; kaupimo lygis; kredito gavimo galimybės. Yra ir daugiau autorių, išskiriančių ekonominius rodiklius. Р. Л. Рожко (2012) pabrėžia, kad ekonominiai rodikliai , tai bendras vidaus produktas (BVP), kaimo turizmo sodybų skaičius, maitinimo įmonių skaičius kaimo teritorijoje, išvystytos infrastruktūros lygis. Lietuvos statistikos departamentas taip pat išskiria ekonominius rodiklius: BVP, kuris augdamas rodo, kad gerėja šalies ekonominė padėtis ir gyventojų kokybės lygis. Gerėjančios gyvenimo sąlygos sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, tuo didindamas kaimo turizmo paklausą ir skatindamas jo plėtrą. Valstybės išlaidų augimas bei užsienio investicijų augimas, tai dar du svarbūs ir Lietuvos statistikos departamente randami rodikliai. Valstybės išlaidų nukreipimas į kaimo infrastruktūros gerinimą, kaimo turizmo populiarinimą bei tiesioginė parama kaimo turizmo plėtrai, taip pat padidina kaimo turizmo sodybų skaičių bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas. Geriausias pavyzdys, kaip užsienio investicijos daro įtaką kaimo turizmo plėtrai, yra Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimo turizmui, kuri labai palengvina kaimo turizmo verslo kūrimą. Pagal М. И. Лешихин (2009) socialinė aplinka – žmogų supančios visuomeninės, materialinės ir dvasinės sąlygos, reikalingos jo gyvavimui ir veiklai. Kiek plačiau šią aplinką apžvelgia A. Armaitienė ir kt. autoriai, knygoje „Kaimo turizmas“ yra išskiriami šie socialinės aplinkos aspektai: kaimo turizmo socialinė aplinka – tai kaimo bendruomenės žmonių fizinis ir dvasinis pajėgumas plėtoti šį verslą ir tai palaikančių įstaigų ir paslaugų sistema. Pagrindinis kaimo turizmo socialinis išteklius yra kaimiškas gyvenimo būdas, kurį sudaro darbų pobūdis, mitybos ypatumai, gyventojų tarpusavio santykiai, ryšys su gamta ir pan. Autoriai R. Požėlaitė, E. Jonuškienė (2009) teigia, kad socialinė aplinka atspindi visuomenės charakteristikų poveikį verslui. Demografinė šalies situacija, visuomenės sluoksnių vertybinės orientacijos, kultūrinės charakteristikos nulemia vartotojų poreikius ir jų patenkinimo būdus. Pagal Л. N. Фаэй (2002) socialinę aplinką galima išskirti į demografinius (gyventojų skaičius, gyventojų amžiaus struktūra, gyventojų geografinis pasiskirstymas, etninis gyventojų pasiskirstymas, darbo užmokestis) bei gyvenimo stiliaus (šeimos sudėtis, darbas, išsilavinimas, vartojimas, poilsis) rodiklius. Taip pat М. О

7

Шмагельська (2009) išskiria, kad socialiniai veiksniai turi itin didelę reikšmę kaimo turizmui ir nurodo pagrindinius socialinius rodiklius: gyventojų socialinė struktūra, darbo jėgos išsivystymo lygis, gyventojų gerovės lygis. S. Laurynaitė (2013) pastebi, kad kaip socialiniai rodikliai taip pat gali būti analizuojamos visuomenėje nusistovėjusios elgsenos normos, socialinių taisyklių sistema, dvasinės vertybės, požiūris į gamtą, darbą, tarpusavio santykius ir į save patį. Tačiau dažniausiai stebimi struktūriniai pasikeitimai amžiaus grupėse, išsilavinime, gimstamume, šeimų dydyje, gyventojų migracijoje ir t. t. Visus šiuos rodiklius galima rasti Lietuvos statistikos departamente, taip pat ir darbo užmokesčio kilimą ir nedarbo lygio mažėjimą. Didėjantis darbo užmokestis leidžia didesnę dalį savo uždirbtų lėšų skirti poilsiui ir rekreacinei veiklai. Nedarbo lygio mažėjimas didina kaimo turizmo paklausą, kadangi didėjant dirbančių žmonių skaičiui, didėja ir potencialių kaimo turizmo klientų ratas. Apžvelgus įvairius tyrimo metodus, taikomus analizuojant kaimo turizmo aspektus turizmo plėtros regionuose, pastebima, kad autoriai neapsiriboja vien kokybiniais ar kiekybiniais metodais. Kad gauti rezultatai būtų kuo tikslesni, atliekami ir keli tyrimo metodai. Kiekybiniam tyrimui labiau būdingas siekis ieškoti išorinių reiškinio požymių, išgaunant įvairius rodiklius, kurie gali būti išreikšti skaičiais ir matuojami (Kardelis, 2002). Todėl tiriant kaimo turizmo socioekonominius veiksnius, patogiausia yra naudotis kiekybiniais tyrimo metodais, nes yra daug statistinių duomenų, kuriuos patogiausia būtų panaudoti atliekat kartografinį tyrimą. Kaip pavyzdį galima pateikti J. Raišutienės, A. Armaitienės (2008), straipsnį „Kaimo turizmo plėtros socioekonominiai ypatumai Šiaurės Lietuvoje“, kuriame buvo susisteminti kartografinio tyrimo duomenys. Šiuo atveju dar naudojami klasterinė ir regresinė analizės metodai.

Socioekonominių rodikli ų, kaip kaimo turizmo plėtros veiksnių, Lietuvoje tyrimo rezultatai

Kartografinio tyrimo rezultatai. Šiame tyrime naudojami Lietuvos žemėlapiai, kuriuose pateikiami kaimo turizmo sodybų bei socioekonominių rodiklių (gyventojų skaičius ir jo kaita, urbanizacijos lygis, gyventojų tankis bei migracija, užimtumas ir nedarbas, materialios investicijos, tiesioginės užsienio investicijos, veikiančių ūkio subjektų skaičius, bendrasis vidaus produktas) skaičiai. Minėti rodikliai yra atvaizduojami spalvotomis stulpelinėmis diagramomis, tai geriausiai atspindi jų kaitą apskrityse. Pasirinktas tiriamasis laikotarpis nuo 2006 iki 2016 metų, kad būtų patogiau duomenis atvaizduoti žemėlapiuose, pasirinkti 2006, 2011 ir 2016 metai (Lietuvos statistikos departamentas dar nepateikė visus 2016 metų duomenys, todėl ekonominiai rodikliai pateikti 2015 metų). Kaimo turizmo sodybų skaičiaus kaita. Žemėlapyje atsispindi kaimo turizmo sodybų skaičiaus kaita Lietuvos apskrityse nuo 2006 iki 2016 metų, kaip tarpiniai metai pasirinkti 2011 (žr. 1 pav.). Pastebimas ryškus kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas. Daugiausiai kaimo turizmo sodybų yra Utenos apskrityje 2006 m. (186), 2016 m. (169). Lyginant su kitomis apskritimis, Utenos apskrityje per tiriamą laikotarpį kaimo turizmo sodybų skaičius buvo didžiausias, nors ir pastebimas labai nežymus sodybų skaičiaus kritimas šioje apskrityje, nuo 2006 iki 2016 metų jų sumažėjo 17 vienetų. Ryškiausias šio skaičiaus kilimas matomas Vilniaus apskrityje, 2006 metais buvo 63 kaimo turizmo sodybos, o jau 2016 metais 126 sodybos. Alytaus bei Kauno apskrityse panašus kaimo turizmo sodybų augimas, tik Alytaus apskrityje jų yra daugiau 2006 metais buvo 76 sodybos, 2011 metais 94 sodybos, o 2016 metais 98 kaimo turizmo sodybos. Klaipėdos apskritis pasižymi tuo, kad nuo 2006 iki 2011 metų kaimo turizmo sodybų skaičius nežymiai krito, o vėliau iki 2016 metų sparčiai išaugo. Mažiausiai kaimo turizmo sodybų, Panevėžio, Šiaulių bei Tauragės apskrityse, tarp jų skirtumas tik toks, kad pastarojoje nuo 2011 iki 2016 metų skaičius nukrito 4 sodybomis. Tokį kaimo turizmo sodybų pasiskirstymą gali lemti ne tik patraukli gamta, bet ir socialiniai

ar ekonominiai rodikliai. Kaip pasiskirstymas, galėtų būti ir netinkamas stir kt. (2014) teigimu, nuo 2004 iki 2013 metVilniaus apskrities kaimo turizmo sodybos (28,5%), bkaimo turizmo sodybų skaičius, o mažiausiai gautos paramos (3,4%), kur ir buvo vieni mažiausi

1pav. Kaimo turizmo sodybųŠaltinis: sudaryta autorių

Lietuvos socialiniai rodikliaiduomenis, pastebimas gyventojųkuriose yra didieji Lietuvos miestai, tai Vilniaugyventojų Utenos, Telšių bei Tauragsumažėjo gyventojų Kauno apskrityje, Vilniaus, Marijampolės, Alytaus, Telšipastebėti tyrinėjant kaime gyvenanŠiaulių apskrityse, o mažiausiai Alytaus, Telšimetų kaime gyvenančių žmoniųir Panevėžio 20 tūkst. žmoniųjose skaičius krito 17-13 tūkst. žmonimažiausiai skaičius kito Kauno apskrityje 11 tgyvenančių žmonių. Tokį gyventojį užsienį. Urbanizacija. Pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo. 67.3% gyventojų, o kaimuose (miestuose išaugo 0,7%), tačiau galima pastebVisose apskrityse miestuose gyvenanKlaipėdos apskrityje, čia nežymiai auga kaimuose gyvenan

8

ar ekonominiai rodikliai. Kaip viena iš priežasčių, kodėl yra toks kaimo turizmo sodybnetinkamas struktūrinių fondų paramos įsisavinimas. E. Jasinsko

ir kt. (2014) teigimu, nuo 2004 iki 2013 metų daugiausiai ES struktūrinės paramos Vilniaus apskrities kaimo turizmo sodybos (28,5%), būtent šioje apskrityje spar

ičius, o mažiausiai gautos paramos įsisavino Taurag(3,4%), kur ir buvo vieni mažiausių kaimo turizmo sodybų skaičiaus rodikliai.

pav. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus kaita Lietuvos apskrityse 2006, 2011, 2016 metaisų, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Lietuvos socialiniai rodikliai . Gyventojų skaičiaus kaita. Apžvelgus visos Lietuvos duomenis, pastebimas gyventojų skaičiaus kritimas. Daugiausiai gyventojų gyvena apskrityse,

didieji Lietuvos miestai, tai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityseų bei Tauragės apskrityse. Per tiriamąjį laikotarp

Kauno apskrityje, po to seka Šiaulių, Klaipėdos, Panevės, Alytaus, Telšių ir Tauragės apskritys. Kiek kitokius skai

jant kaime gyvenančių žmonių skaičių. Jų daugiausia yra Kauno, Vilniaus bei apskrityse, o mažiausiai Alytaus, Telšių ir Tauragės apskrityse. Nuo 2006 iki 2016

č ų žmonių skaičius taip pat krito. Daugiausiai sumažėkst. žmonių. Tada seka Utenos, Tauragės, Marijampolė

ūkst. žmonių. Vilniaus bei Alytaus apskrityse 12 tius kito Kauno apskrityje 11 tūkst., bei Klaipėdos apskrityje 8 t

į gyventojų skaičiaus mažėjimą daugiausiai lemia žmoni

. Pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo. Visoje Lietuvoje, miestuose gyvena , o kaimuose 32,7%. Per pastaruosius 10 metų šis skaičius pakito nežymiai

čiau galima pastebėti, kad po truputį gyventojų daugmiestuose gyvenančių žmonių procentas po truputčia nežymiai auga kaimuose gyvenančių žmonių procentas, 2006 metais

l yra toks kaimo turizmo sodybų įsisavinimas. E. Jasinsko ū ės paramos įsisavino

tent šioje apskrityje sparčiai augo įsisavino Tauragės apskritis

iaus rodikliai.

iaus kaita Lietuvos apskrityse 2006, 2011, 2016 metais

remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Apžvelgus visos Lietuvos Daugiausiai gyventojų gyvena apskrityse,

ėdos apskrityse, o mažiausiai ą į laikotarpį daugiausiai ėdos, Panevėžio, Utenos,

. Kiek kitokius skaičius galima daugiausia yra Kauno, Vilniaus bei

skrityse. Nuo 2006 iki 2016 ius taip pat krito. Daugiausiai sumažėjo Šiaulių 30 tūkst.

s, Marijampolės, Telšių apskritys, niaus bei Alytaus apskrityse 12 tūkst. žmonių, o

dos apskrityje 8 tūkst. kaime daugiausiai lemia žmonių emigracija

Visoje Lietuvoje, miestuose gyvena šis skaičius pakito nežymiai

gyventojų daugėja miestuose. procentas po truputį auga, išskyrus

ų procentas, 2006 metais

27,7%, 2011 metais 28,6%, 2016 metais 28,8% gyventojvis dažniau žmonės nusprendžia keltis gyventi apžvelgus visų Lietuvos apskričyra beveik lygiai tiek pat gyventojgyventojų gyvena kaimuose, 2006 metais 58,9%, 2011 metais 58,6%, 2016 metais 57,3%. Tokias tendencijas galima būtųturi didelius regiono centrus, tokius kaip Vilniaapskrityje nėra tokio didelio regiono centro. Gyventojų tankis. Didžiausias gyventojdidžiausias gyventojų skaičius, tai yra Vilniaus, Kauno bei Klaipapskrityje per tiriamąjį laikotarpkvadratiniame kilometre, Kauno apskrityje žm/km2. Mažiausias gyventojųtankumą lemia tokios priežastys, kaip gyventoj Gyventojų migracija. Apžvelgus tiek vidinjau anksčiau minėta tendencija, kad gyventoj2016 metų daugiau gyventojų išvyko iš

2 pav. Vidinė ir tarptautin ė

Šaltinis: sudaryta autorių

Į Lietuvą 2006 metais atvyko 59482 asmenys, 2011 metais 67884 asmenys ir 2016 metais 88734 asmenys, tuo pat metu 2006 metais išvyko 84127 asmenys, 2011 metais 106062 asmenys bei 2016 metais 118905 asmenys. Nors didelis, negalima nepastebėti, kad atvykusivisas apskritis, matoma, kad daugiausiai atvykusiapskrityje, tik 2006 metais išvykusiMažiausiai atvykusių ir išvykusi

9

27,7%, 2011 metais 28,6%, 2016 metais 28,8% gyventojų kaimuose. Taip gali bs nusprendžia keltis gyventi į priemiesčius, o lieka dirbti mieste. Taip pat

Lietuvos apskričių duomenis, galima pamatyti, kad Marijampolyra beveik lygiai tiek pat gyventojų kiek mieste, tiek ir kaime, o Tauragės apskrityje, daugiau

gyvena kaimuose, 2006 metais 58,9%, 2011 metais 58,6%, 2016 metais 57,3%. ūtų paaiškinti tuo, kad tokios apskritys kaip Vilniaus, ar Kauno

turi didelius regiono centrus, tokius kaip Vilniaus, ar Kauno miestai, tuo tarpu Tauragra tokio didelio regiono centro.

idžiausias gyventojų tankumas išlieka tose apskrityse, kokiose yra ir ų čius, tai yra Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos apskrityse. Vilniaus ą į laikotarpį, gyventojų tankis sumažėjo 2,6 žmon

kvadratiniame kilometre, Kauno apskrityje – 10 žm/km2, o Klaipėdos apskrityje . Mažiausias gyventojų tankis Tauragės bei Utenos apskrityse. Maž

iežastys, kaip gyventojų emigracija bei mažas gimstamumas.

. Apžvelgus tiek vidinę, tiek tarptautinę gyventojų migracijija, kad gyventojų skaičius mažėja, tai yra Lietuvoje nuo 2006 iki

daugiau gyventojų išvyko iš šalies, negu atvyko į ją (žr. 2 pav.).

ir tarptautin ė gyventojų migracija Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2016 metais

autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

2006 metais atvyko 59482 asmenys, 2011 metais 67884 asmenys ir 2016 metais 88734 asmenys, tuo pat metu 2006 metais išvyko 84127 asmenys, 2011 metais 106062 asmenys bei 2016 metais 118905 asmenys. Nors išvykstančių žmonių skai

ėti, kad atvykusių gyventojų skaičius taip pat auga. Peržikad daugiausiai atvykusių ir išvykusių gyventoj

apskrityje, tik 2006 metais išvykusių daugiau buvo Kauno apskrityje, negu Vilniaus. ų ir išvykusių yra Tauragės apskrityje. Emigruoti žmones iš Lietuvos

kaimuose. Taip gali būti dėl to, kad ius, o lieka dirbti mieste. Taip pat

duomenis, galima pamatyti, kad Marijampolės apskrityje ės apskrityje, daugiau

gyvena kaimuose, 2006 metais 58,9%, 2011 metais 58,6%, 2016 metais 57,3%. paaiškinti tuo, kad tokios apskritys kaip Vilniaus, ar Kauno

us, ar Kauno miestai, tuo tarpu Tauragės

tankumas išlieka tose apskrityse, kokiose yra ir apskrityse. Vilniaus

jo 2,6 žmonėmis viename ėdos apskrityje – 7,8 . Mažėjantį gyventojų

ija bei mažas gimstamumas.

ų migraciją išryškėja ja, tai yra Lietuvoje nuo 2006 iki

pav.).

migracija Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2016

s statistikos departamento duomenimis

2006 metais atvyko 59482 asmenys, 2011 metais 67884 asmenys ir 2016 metais 88734 asmenys, tuo pat metu 2006 metais išvyko 84127 asmenys, 2011 metais 106062

ų žmonių skaičius yra gana ius taip pat auga. Peržiūrėjus

ų gyventojų yra Vilniaus ugiau buvo Kauno apskrityje, negu Vilniaus.

s apskrityje. Emigruoti žmones iš Lietuvos

skatina darbo vietų trūkumas, išvyksta iniciatyviš priežasčių yra atlyginimų skirtumas [Lietuvos gyventojUžimtumas ir nedarbas. Užimtumo lygis Lietuvoje 2006m. siek2016m. – 69,4%, o nedarbo lygis 2006m. pav.). Pastebima, kad užimtumo lygis turėti ekonominė krizė 2008 metais. 2006 metais visose apskrityse užimtumo lygis vyravo tarp 60 ir 66 procentų, mažiausias buvo Alytaus apskrityje 59,2%, tuo tarpu nedarbas buvo aukščiausias Panevėžio apskrityje. 2011 metais, po ekonominio apskrityse išaugo dvigubai, o kitose net gi dar labiau. Didžiausias nedarbas tuo metu buvo Utenos apskrityje – 23,8%, nors 2006 metais sieklyginant su kitomis Lietuvos apskritimis. Tasumažėjo ir šiuo metu mažiausias yra Klaipir 2016 metais didžiausias yra Vilniaus apskrityje 74,7%.

3 pav. Užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2016 metaisŠaltinis: sudaryta autorių

Lietuvos ekonominiai rodikliai. Veikiandaugiausiai veikiančių ūkio subjekt14700 ir Klaipėdos apskrityje 2800, Utenos apskrityje 2700 bei Tauragmetų visose apskrityse šis skaičnekito, ar net nežymiai smuko. Tai tokios apskritys kaip PanevLyginant 2006 ir 2016 metus, beVilniaus apskrityje, šiuo metu jųūkio subjektų, o daugiausiai jų Materialin ės ir tiesioginės užsienio investicijosdar nėra pateikęs 2016 metų

10

ūkumas, išvyksta iniciatyvūs, darbo ieškantys žmonės, taip pat dar viena skirtumas [Lietuvos gyventojų migracija, 2014].

. Užimtumo lygis Lietuvoje 2006m. siekė 63,6%, 2011m. 69,4%, o nedarbo lygis 2006m. – 5,8%, 2011m. – 15,4 bei 2016m.

, kad užimtumo lygis krito, o nedarbas išaugo 2011m., tam ė 2008 metais. 2006 metais visose apskrityse užimtumo lygis vyravo ų, mažiausias buvo Alytaus apskrityje 59,2%, tuo tarpu nedarbas buvo

rityje. 2011 metais, po ekonominio nuosmukioapskrityse išaugo dvigubai, o kitose net gi dar labiau. Didžiausias nedarbas tuo metu buvo

23,8%, nors 2006 metais siekė vos 5,9% ir buvo vienas iš žemiausimis Lietuvos apskritimis. Tačiau iki 2016 metų nedarbo lygis ženkliai

jo ir šiuo metu mažiausias yra Klaipėdos apskrityje – 5,1%. Užimtumas taip pat išaugo ir 2016 metais didžiausias yra Vilniaus apskrityje 74,7%.

pav. Užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2016 metaisautorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Lietuvos ekonominiai rodikliai. Veikiančių ūkio subjektų skaičiusų ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje – 24100, Kauno apskrityje

dos apskrityje – 11100, o mažiausiai Marijampolės ir Alytaus apskrityse 2800, Utenos apskrityje 2700 bei Tauragės apskrityje 1800 veikiančių ūkio subjekt

visose apskrityse šis skaičius augo, o jau nuo 2016 metų keliose apskrityse skainekito, ar net nežymiai smuko. Tai tokios apskritys kaip Panevėžio, Utenos bei MarijampolLyginant 2006 ir 2016 metus, beveik dvigubai veikiančių ūkio subjektųVilniaus apskrityje, šiuo metu jų yra 40500. Šiuo metu visoje šalyje yra 99200 veikian

, o daugiausiai jų yra prekybos sektoriuje (25178).

ės užsienio investicijos. Kadangi Lietuvos statistikos deps 2016 metų duomenų, tyrimui buvo naudojami paskuti

ės, taip pat dar viena migracija, 2014].

ė 63,6%, 2011m. – 60,2%, 15,4 bei 2016m. – 7,9% (žr. 3

krito, o nedarbas išaugo 2011m., tam įtakos galėjo 2008 metais. 2006 metais visose apskrityse užimtumo lygis vyravo , mažiausias buvo Alytaus apskrityje 59,2%, tuo tarpu nedarbas buvo

nuosmukio nedarbas vienose apskrityse išaugo dvigubai, o kitose net gi dar labiau. Didžiausias nedarbas tuo metu buvo

vos 5,9% ir buvo vienas iš žemiausių ų nedarbo lygis ženkliai

5,1%. Užimtumas taip pat išaugo

pav. Užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2016 metais remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

ų skaičius. 2006 metais 24100, Kauno apskrityje – ės ir Alytaus apskrityse – č ų ūkio subjektų. Iki 2011

ų keliose apskrityse skaičius žio, Utenos bei Marijampolės. kio subjektų skaičius išaugo

yra 40500. Šiuo metu visoje šalyje yra 99200 veikiančių

. Kadangi Lietuvos statistikos departamentas , tyrimui buvo naudojami paskutiniųjų 2015 metų

duomenys (žr. 4 pav.). Didžiausios materialinskirtos Vilniaus apskričiai 2006 m. 2196270 Eur. Mažiausios materialin92070 Eur., 2011m. – 93860 Eur., 2015m. 8377140 Eur. tiesioginių užsienio investicij13496820 eurų, taigi galima pastebskirta Vilniaus, Kauno, Klaipėir Tauragės apskritims.

4 pav. Materialinės ir tiesiogin


Tačiau išankstiniais duomenimis pastarLietuvoje siekdavo vidutiniškai 4 proc. BVP, o 2016 m. jos sudar[Kodėl nuseko užsienio investicijpirmoji priežastis, kodėl pastebima tokia tendencija yra mažgyventojų skaičius bei įvardijama regionskaičius. Bendras vidaus produktas (BVP)– 38,4%, Kauno apskrityje – apskrityje – 3,5%, MarijampolėApskritai per tiriamąjį laikotarpindelis į šalies BVP neviršijo 4%. Iki 2015 metmažiausiai BVP sukuriančios apskritys nekinta.visoje Lietuvoje auga.

11

pav.). Didžiausios materialinės investicijos tiriamuoju laikotarpiu buvo čiai 2006 m. – 2724670 Eur., 2011 m. – 1846940 Eur

2196270 Eur. Mažiausios materialinės investicijos skirtos Tauragės apskri93860 Eur., 2015m. – 80340 Eur. 2006 metais visai Lietuvai atiteko ų užsienio investicijų, 2011 metais 11028930 Eur., o 2015 metais

, taigi galima pastebėti, kad suma auga. Iš šios bendros sumos, daugiausiai skirta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Telšių apskritims, o mažiausiai – Marijampol

sioginės užsienio investicijos Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2015 metais

autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

iau išankstiniais duomenimis pastarąjį dešimtmetį tiesioginės užsienio investicijos siekdavo vidutiniškai 4 proc. BVP, o 2016 m. jos sudarė tik apie 0,9 proc. BVP

esticijų Lietuvoje upė, 2017]. Pasak ekonomisto N. Maėl pastebima tokia tendencija yra mažėjantis darbingo amžiaus įvardijama regionų problema – mažėjantis kvalifikuot

Bendras vidaus produktas (BVP). 2006 metais daugiausia BVP sukurta Vilniaus apskrityje 19,2% bei Klaipėdos apskrityje – 11,6%, o mažia

3,5%, Marijampolės apskrityje – 3,4% ir Tauragės apskrityje –ą į laikotarpį trijose apskrityse, Alytaus, Marijampolė

šalies BVP neviršijo 4%. Iki 2015 metų tendencija nepakitučios apskritys nekinta. Pagal išankstinius 2016 metų

s investicijos tiriamuoju laikotarpiu buvo 1846940 Eur. ir 2015 m. –

ės apskričiai 2006m. – 80340 Eur. 2006 metais visai Lietuvai atiteko

0 Eur., o 2015 metais ti, kad suma auga. Iš šios bendros sumos, daugiausiai

Marijampolės, Utenos

vos apskrityse, 2006, 2011,

remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

ės užsienio investicijos ė tik apie 0,9 proc. BVP

Pasak ekonomisto N. Mačiulio, ėjantis darbingo amžiaus

jantis kvalifikuotų darbuotojų

. 2006 metais daugiausia BVP sukurta Vilniaus apskrityje 11,6%, o mažiausiai Alytaus

– 1,7% (žr. 5 pav.). trijose apskrityse, Alytaus, Marijampolės bei Tauragės

a nepakitusi daugiausiai ir Pagal išankstinius 2016 metų duomenis BVP

5 pav. Bendras vidaus produktas LietuŠaltinis: sudaryta autorių

Klasterinė analizė. Kad būtųatžvilgiu, atlikta klasterinė analizanalize vadinama didelė įvairovėarba klasteriams, kurie yra homogeniniai ir skirtingi, nustatyti ir išaiškinti.klasterinės analizės sąvokos yra panašumas ir skirtingumas (atstumas): atstumas nobjektai yra nutolę vienas nuo kito (skirtingi), o panašumas rodo objektobjektai priklauso tam pačiam klasteriui, nutolKlasterinė analizė atliekama IBM SPSS Statistics 20.0 programagrupes apskritys gali būti sugrupuojamos pagal socialinius bei ekonominius rodiklius. Gauti rezultatai atskleidė klasterių tarpusavio hierarchijlaikomos vienu dideliu klasteriu, kurtarpusavio priklausomybę, galimi keli klasteri Tiriant socialinių rodikli ų euklido distancija. 2006, 2011 ir 2016 metais Lietuvos apskritys pasiskirstgrupes, 2006 metais išsiskyrėgalima sujungti su kitomis ir taikytir Kauno apskritys, šiose apskrityse yra aukšKlaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys bei treAlytaus ir Telšių apskritys. Taip pat galimas ir dviejsudaro Klaipėdos, Šiaulių, Panevapskritys, o kitą – Vilniaus ir Kauno apskritys.

12

pav. Bendras vidaus produktas Lietuvos apskrityse, 2006, 2011, 2015autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

ūtų aiškesnis apskričių pasiskirstymas socioekonominiė analizė. Pasak T. Bilevičienės ir S. Jonušausko (2011) klasterine

ė įvairovė skaitinių duomenų analizės metodų, skirtųarba klasteriams, kurie yra homogeniniai ir skirtingi, nustatyti ir išaiškinti.

ąvokos yra panašumas ir skirtingumas (atstumas): atstumas n vienas nuo kito (skirtingi), o panašumas rodo objektų

objektai priklauso tam pačiam klasteriui, nutolę objektai – skirtingiems klasteriams.IBM SPSS Statistics 20.0 programa. Tyrimas parod

ūti sugrupuojamos pagal socialinius bei ekonominius rodiklius. Gauti ų tarpusavio hierarchiją. Tai reiškia, kad visos šalies apskritys yra

laikomos vienu dideliu klasteriu, kurį sudaro mažesni klasteriai. Nustačę, galimi keli klasterių modeliai: trijų ir dviejų klasteri

ir apskričių sąsajas klasterinės analizės metodu, naudojama euklido distancija. 2006, 2011 ir 2016 metais Lietuvos apskritys pasiskirstėgrupes, 2006 metais išsiskyrė tik Telšių apskritis kaip atskiras klasteris, ta

ma sujungti su kitomis ir taikyti trijų klasterių modelį (žr. 6 pav.). Pirma grupir Kauno apskritys, šiose apskrityse yra aukščiausi socialiniai rodikliai. Antra grup

ėžio apskritys bei trečia grupė – Marijampolės, Taurag apskritys. Taip pat galimas ir dviejų klasterių modelis kuomet vien

ų, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Utenos, Alytaus bei TelšiVilniaus ir Kauno apskritys.

vos apskrityse, 2006, 2011, 2015 metais remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

pasiskirstymas socioekonominių rodiklių s ir S. Jonušausko (2011) klasterine

ų, skirtų objektų grupėms arba klasteriams, kurie yra homogeniniai ir skirtingi, nustatyti ir išaiškinti. Pagrindinės

vokos yra panašumas ir skirtingumas (atstumas): atstumas nurodo, kiek vienas nuo kito (skirtingi), o panašumas rodo objektų artumą. Panašūs

skirtingiems klasteriams. mas parodė, į kokias

ti sugrupuojamos pagal socialinius bei ekonominius rodiklius. Gauti . Tai reiškia, kad visos šalies apskritys yra

o mažesni klasteriai. Nustačius visų klasterių ų klasterių.

ės metodu, naudojama euklido distancija. 2006, 2011 ir 2016 metais Lietuvos apskritys pasiskirstė beveik į vienodas

apskritis kaip atskiras klasteris, tačiau šią apskritį pav.). Pirma grupė – Vilniaus

iausi socialiniai rodikliai. Antra grupė – , Tauragės, Utenos,

modelis kuomet vieną grupę s, Utenos, Alytaus bei Telšių

6 pav. Apskričių pasiskirstymo

Šaltinis: IBM SPSS Statistics 20.0 programa gauti duomenys

Toliau išanalizavus ekonominius rodikliusrodiklių klasteriais, tai kad 2006 metais, kaip atskiras klasteris išsiskyrtačiau 2011 ir 2016 metais ryškiai matomi tik du klasteriaiVilniaus apskritis, o antram visos likusios devynios Lietuvos apskritys.

7 pav. Apskričių pasiskirstymo

Šaltinis: IBM SPSS Statistics 20.0 programa gauti duomenys Tiriant kaip vienas kintamasis priklauso nuo kito, šiuo atveju kaimo turizmo sodybos nuo socioekonominių veiksnių, naudojama faktorių (daugialypės) tiesinės regresijos modeltarpusavyje yra susiję priklausomas ir npriklausomybė nuo nepriklausomo kintamojo išreiškiama tokia lygtimi:

Y – priklausomas kintamasis (kaimo turizmo sodybX – nepriklausomi kintamieji (socioekonominiai veiksniai);

13

pasiskirstymo pagal socialinius rodiklius dendogramos, 2006, 2011, 2016m.

IBM SPSS Statistics 20.0 programa gauti duomenys

ekonominius rodiklius, pastebimas vienas panašumas su socialiniklasteriais, tai kad 2006 metais, kaip atskiras klasteris išsiskyrė

iau 2011 ir 2016 metais ryškiai matomi tik du klasteriai (žr. 7 pav.). Pirmam priklauso tik Vilniaus apskritis, o antram visos likusios devynios Lietuvos apskritys.

pasiskirstymo pagal ekonominius rodiklius dendogramos, 2006, 2011, 2016m.


Tiriant kaip vienas kintamasis priklauso nuo kito, šiuo atveju kaimo turizmo sodybos nuo ų, naudojama regresinė duomenų analizė. Naudojant

ės regresijos modelį gaunama pirminė informacija apie tai, kaip ę priklausomas ir nepriklausomi kintamieji. Tiesinė tiriamo kintamojo

nuo nepriklausomo kintamojo išreiškiama tokia lygtimi: Y=a+b1X1+b2X2+b3X3… +e

priklausomas kintamasis (kaimo turizmo sodybų skaičius);nepriklausomi kintamieji (socioekonominiai veiksniai);

pagal socialinius rodiklius dendogramos,


, pastebimas vienas panašumas su socialinių klasteriais, tai kad 2006 metais, kaip atskiras klasteris išsiskyrė Telšių apskritis,

pav.). Pirmam priklauso tik

pagal ekonominius rodiklius dendogramos,


Tiriant kaip vienas kintamasis priklauso nuo kito, šiuo atveju kaimo turizmo sodybos nuo Naudojant daugelio

ė informacija apie tai, kaip Tiesinė tiriamo kintamojo

čius);

14

a, b – regresijos koeficientai; e – paklaida.

V. Boguslauskas (2010) pabrėžia, kad vienas iš regresijos tinkamumo įvertinimo būdu yra determinacijos koeficientas, kuo determinacijos koeficientas arčiau 1, tuo regresijos modelis geresnis, tuo daugiau priklausomo kintamojo kitimo galima paaiškinti nepriklausomojo kintamojo kitimu. Praktiškai taikant regresinę analizę, dažniausiai reikalaujama, kad determinacijos koeficientas būtų nemažesnis kaip 0,25 (Boguslauskas, 2010). Tikrinama hipotezė, kad regresijos lygties koeficientas lygūs 0. Jei p<0,05, regresijos koeficientas nelygus 0, t.y. atitinkamo kintamojo įtaka priklausomam kintamajam yra statistiškai reikšminga. Standartizuoti regresijos lygties koeficientai parodo kiekvieno nepriklausomo kintamojo įtaką priklausomam kintamajam, kuo koeficientas absoliutiniu didumu yra didesnis, tuo įtaka stipresnė (Bilevičienė, Jonušauskas, 2011). Regresinė analizė atliekama IBM SPSS Statistics 20.0 programa. Socialiniai rodikliai . Esant dideliam kiekiui duomenų, pasirinkta tirti ne apskričių, o visos Lietuvos mastu nuo 2006 iki 2016 metų (ekonominių rodiklių iki 2015m.). Regresinės analizės metu ištirta priklausomas kintamasis – kaimo turizmo sodybos ir nepriklausomi kintamieji – socialiniai rodikliai (gyventojų skaičius, gyventojų skaičius kaime, gyventojų tankis, užimti gyventojai, bedarbiai, atvykę bei išvykę asmenys). Kad nustatyti, ar galima stebimą skirstinį laikyti normaliuoju ir taikyti analizės metodą, kuris remiasi prielaida, kad duomenys pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, atliktas Shapiro ir Wilk testas. Jei gauta p-reikšmė didesnė už reikšmingumo lygmenį 0,05, skirstinys nesiskiria nuo normaliojo, būtent tai ir gauname patikrinę socialinius rodiklius. Taigi galima teigti, kad pasirinktos reikšmės yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Sudarius regresijos kintamųjų koreliacinę matricą pastebima, kad tokie nepriklausomi kintamieji, kaip gyventojų skaičius, gyventojų skaičius kaime bei gyventojų tankis, stipriai koreliuoja tarpusavyje. Kiek mažiau, bet vis vien gana stipria koreliacija pasižymi užimti gyventojai ir bedarbiai. Dėl šios priežasties tolesnei analizei taikoma daugialypė regresinė analizė, pasirenkant backward metodą, tai kintamųjų atrankos metodas, pagal kurį nepriklausomi kintamieji paeiliui šalinami, turintys mažiausiai įtakos priklausomam kintamajam. Dėl multikolinearumo iš karto buvo pašalinti šie kintamieji: gyventojų skaičius, gyventojų tankis bei užimti gyventojai. Toliau backward metodo pagalba atrenkami daugiausiai ir mažiausiai įtaką darantys nepriklausomi kintamieji kaimo turizmo sodybų skaičiui (žr. 1 lentelė).

1 lentelė Kaimo turizmo sodybų sąsaja su socialinias rodikliais

Modelio

nr. Rodiklis Standartizuotas koeficientas Beta

t

reikšmė

p

reikšmė

1.

Konstanta 4,166 0,006

Gyventojų skaičius kaime -1,474 -3,644 0,011

Bedarbiai -0,022 -0,133 0,898

Atvykę asmenys -0,509 -1,335 0,230

Išvykę asmenys -0,106 -0,818 0,445

R2=0,96

2. Konstanta 6,474 0,000

15


Atvykę asmenys -0,470 -2,117 0,072

Išvykę asmenys -0,106 -0,880 0,408

R2=0,96

3.



Atvykę asmenys -0,334 -2,122 0,067

R2=0,95

Sudaryta autorių, remiantis IBM SPSS Statistics 20.0 programa gautais duomenimis

Lentelės duomenys rodo, kad pagal pirmąjį modelį visos kintamųjų p reikšmės yra mažesnės už 0,05, todėl reikia pašalinti mažiausią dalinį koreliacijos koeficientą su priklausomu kintamuoju turintį nepriklausomą kintamąjį, tai būtų bedarbiai, šio rodiklio p reikšmė lygi 0,898. Tuomet, analizuojant antrąjį modelį, matoma, kad išvykę asmenys taip pat viršija nustatytą p reikšmę, todėl ir šis nepriklausomas kintamasis yra pašalinamas. Galiausiai trečiasis modelis parodo, kad daugiausiai įtakos kaimo turizmo sodybų skaičiui turi gyventojų skaičius kaime p reikšmė lygi 0,00, tuo metu atvykę asmenys turi kiek mažesnę įtaką, nes labai nedaug viršija nustatytą p reikšmę 0,05 (atvykusių asmenų p reikšmė 0,06). Galima teigti, kad kaimo turizmo sodybų skaičiaus kaita priklauso nuo šių socialinių rodiklių, o iškelta hipotezė, kad regresijos koeficientas lygus nuliui, atmetama. Standartizuotas regresijos koeficientas, rodantis įtakos stiprumą nepriklausomo kintamojo priklausomam, neigiamos reikšmės parodo, kad ryšys yra atvirkštinis - didesnę vieno požymio reikšmę, tikėtina, atitinka mažesnė kito požymio reikšmė. Šiuo atveju gyventojų skaičiaus kaime ir atvykusių asmenų ryšys stiprėjo, pašalinus kitus kintamuosius. Determinacijos koeficientas R2 (trečiame modelyje – 0,95) yra didesnis už 0,25, todėl nėra abejojama modelio tinkamumu ir galima teigti, kad regresijos tiesė atitinka duomenis, kurie yra koncentruoti apie regresijos tiesę. Ekonominiai rodikliai . Atliekant regresinę analizę su ekonominiais rodikliais yra kartojami tokie patys žingsniai kaip ir prieš tai tirtų socialinių rodiklių. Vienu metu jie nebuvo tyrinėti, nes Lietuvos statistikos departamentas nėra pateikęs ekonominių rodiklių 2016 metų duomenų, todėl vengiant iškraipytų rezultatų, rodikliai buvo atskirti, taip pat per didelis nepriklausomų kintamųjų skaičius gali pabloginti prognozavimą. Regresinės analizės metu tirti nepriklausomi kintamieji – ekonominiai rodikliai (gyventojų skaičius, gyventojų skaičius kaime, gyventojų tankis, užimti gyventojai, bedarbiai, atvykę bei išvykę asmenys). Kad nustatyti, ar galima stebimą skirstinį laikyti normaliuoju ir taikyti analizės metodą, atliktas Shapiro ir Wilk testas. Patikrinus ekonominius rodiklius gauta p-reikšmė yra didesnė už reikšmingumo lygmenį 0,05, todėl skirstinys nesiskiria nuo normaliojo. Sudarius regresijos kintamųjų koreliacinę matricą pastebima, kad veikiantys ūkio subjektai ir BVP bei tiesioginės užsienio investicijos koreliuoja tarpusavyje. Dėl šios priežasties tolesnei analizei bus taikoma daugialypė regresinė analizė, pasirenkant backward metodą. Toliau šio metodo pagalba atrenkami daugiausiai ir mažiausiai įtaką darantys nepriklausomi kintamieji kaimo turizmo sodybų skaičiui (žr. 2 lentelė).

16

2 lentelė Kaimo turizmo sodybų sąsaja su ekonominiais rodikliais

Modelio

nr. Rodiklis Standartizuotas koeficientas Beta

t

reikšmė

p

reikšmė

1.


BPV -0,171 -0,535 0,616

Tiesioginės užsienio

investicijos 0,468 2,219 0,077

Materialinės investicijos -0,131 -0,799 0,460

Veikiantys ūkio subjektai 0,651 2,507 0,054

R2=0,96

2.


Tiesioginės užsienio

investicijos 0,388 2,797 0,031

Materialinės investicijos -0,201 -2,148 0,075

Veikiantys ūkio subjektai 0,544 3,510 0,013

R2=0,96

Sudaryta autorių, remiantis IBM SPSS Statistics 20.0 programa gautais duomenimis Lentelės duomenys rodo, kad pagal pirmąjį modelį visos kintamųjų p reikšmės, išskyrus veikiančių ūkio subjektų skaičių, yra mažesnės už 0,05, todėl reikia pašalinti mažiausią dalinį koreliacijos koeficientą su priklausomu kintamuoju turintį nepriklausomą kintamąjį, tai būtų BVP (p reikšmė lygi 0,616). Tuomet, analizuojant antrąjį modelį, matoma, kad daugiausiai įtakos kaimo turizmo sodybų skaičiui turi veikiantys ūkio subjektai (p reikšmė lygi 0,013) bei tiesioginės užsienio investicijos (p reikšmė lygi 0,031), tuo metu materialinės investicijos turi kiek mažesnę įtaką, nes šiek tiek viršija nustatytą p reikšmę 0,05 (materialinių investicijų p reikšmė 0,07). Galima teigti, kad kaimo turizmo sodybų skaičiaus kaita priklauso nuo šių ekonominių rodiklių, o iškelta hipotezė, kad regresijos koeficientas lygus nuliui, atmetama. Standartizuotas regresijos koeficientas, rodantis įtakos stiprumą nepriklausomo kintamojo priklausomam, šiuo atveju didžiausias yra veikiančių ūkio subjektų (0,544). Determinacijos koeficientas R2 yra didesnis už 0,25 (abejuose modeliuose 0,96), todėl nėra abejojama modelio tinkamumu ir galima teigti, kad regresijos tiesė atitinka duomenis, kurie yra koncentruoti apie regresijos tiesę, išskyrus materialines investicijas, šio rodiklio p reikšmė viršija 0,05.

IŠVADOS

Kaimo turizmas yra reikšminga Lietuvos turizmo sektoriaus dalis, išsiskirianti savitumu ir konkurencinėmis savybėmis, turinti įtakos savivaldybės ar valstybės įvaizdžio formavimui, skatinanti atvykstamojo turizmo augimą. Sėkminga kaimo turizmo verslo plėtra turi būti vykdoma ten, kur palanki rekreacinė aplinka, taip pat į kaimo turizmo plėtrą turi įsitraukti vietos bendruomenė bei nuosekliai panaudoti socialinį, ekonominį, gamtinį ir kultūrinį

17

vietovės potencialą. Apžvelgus įvairių autorių pateikiamus tyrimo metodus, taikomus analizuojant kaimo turizmo aspektus turizmo plėtros regionuose, galima daryti išvadą, kad norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, vienu metu pasirenkami keli tyrimo metodai. Tiriant socioekonominius veiksnius, vienas iš patogiausių kiekybinio tyrimo metodų būtų kartografinis tyrimas, jis leidžia vienu metu apdoroti ne mažai statistikos duomenų. Kartografiniam tyrimui atlikti, buvo naudojami šie socioekonominiai rodikliai: gyventojų skaičius, gyventojų skaičius kaime, gyventojų tankis, užimtumas ir nedarbas, atvykę bei išvykę asmenys, veikiančių ūkio subjektų skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, materialinės investicijos ir BVP nuo 2006 iki 2016 metų. Atlikto kartografinio tyrimo rezultatai bei klasterinė analizė parodė, kad geriausi tiek socialiniai, tiek ekonominiai rodikliai yra didžiųjų Lietuvos miestų apskričių, o labiausiai išsiskiria Vilniaus apskritis. Prasčiausi tiek kaimo turizmo sodybų, tiek socioekonominiai rodikliai yra Tauragės apskrityje. Daugiausia kaimo turizmo sodybų išlieka Utenos apskrityje. Socioekonominiai rodikliai siejasi su kaimo turizmo sodybų skaičiumi apskrityje, tačiau ne visi. Tai nustatyta atlikus regresinę analizę su jau anksčiau minėtais socioekonominiais rodikliais. Kaimo turizmo sodybų skaičius (koncentracija apskrityje) turi stiprų ryšį su gyventojų skaičiumi kaime, veikiančių ūkio subjektų skaičiumi, tiesioginėmis užsienio investicijomis. Kiek mažesnė sąsaja kaimo turizmo sodybų skaičiaus yra su atvykusiais asmenimis bei materialinėmis investicijomis.

LITERAT ŪRA 1. Bilevičienė T., Jonušauskas S. 2011. Statistinių metodų taikymas rinkos tyrimuose.

Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. p. 310. ISBN 978-9955-19-242-8 2. Boguslauskas V. 2010. Ekonometrija. Kaunas: Technologija. 385 p. ISBN 978-9955-25-

234-4. 3. Dorobantu R. M., Nistoreanu P. 2012. Rural Tourism and Ecotourism – the Main

Priorities in Sustainable Development Orientations of Rural Local Communities in Romania. Economy Transdisciplinarity Cognition. Vol. XV, Issue 1/2012. p. 259–266.

4. Jasinskas E., Guzavičius A., Barkauskienė K. 2014. Valstybės paramos poveikis kaimo turizmo sodybų vystymuisi. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. Vol. 36. No. 4. p. 844–852. ISSN 1822-6760 / eISSN 2345-0355.

5. Laurynaitė S. 2013. Kaimo turizmo sodyba. ES struktūrinių fondų paramos projektas. Kaunas. 41 p. Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-03-027.

6. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/. 7. Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 metų strategija. 2015. Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija. Nr. 4-824. 8. Požėlaitė R., Jonuškienė E. 2009. Socialinės, ekonominės verslo aplinkos įtaką

termovizinių tyrimų verslui. Verslas, vadyba ir studijos. VGTU. 9. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. 2008. Marketingas. Vilnius:

Garnelis. 603 p. 10. Raišutienė J., Skirutytė I., Armaitienė A. (2008). Kaimo turizmo plėtros

socioekonominiai ypatumai Šiaurės Lietuvoje//Inovacijos turizmo versle ir moksle//Tarptautinė mokslinė metodinės konferencijos medžiaga, Klaipėda. psl. 81-85.

11. Sirusienė R. 2008. Kaimo turizmas: atmintinė verslininkui. Kaunas: [ArxBaltica]. 272 p. ISBN 9789955755562.

18

12. Snieška V. ir kt. 2014. The impact of economic factors on the development of rural tourism: Lithuanian case. Procedia - Social and Behavioral Sciences. Kaunas University of Tehnology. p. 280-285.

13. Рожко Р.Л. 2012. Факторы влияния на агротуристическую деятельность. Устойчивое развитие экономики: состояние, проблемы, перспективы: сборник трудов VI международной научно–практической конференции. Пинск: ПолесГУ, c.119-121.

14. Шмагельська М.О. 2009. Факторы развития современного сельского зеленого туризма. Культура народов Причерноморья. c. 95-97. -№176.

15. Лешихин М.И. 2009. Безопасность жизнедеятельности: термины, понятия, теоретические основы: учеб. пособие. Челябинск: Изд-во Челяб. гос. пед. ун-та. 73 с. ISBN 978-5-85716-805-9

SOCIO-ECONOMICAL FACTORS OF RURAL TOURISM DEVELOPME NT IN LITHUANIA

Jurgita Raišutienė, Viktorija Abromavi čiūtė

Klaipeda University Faculty of Health Sciences Department of Recreation and Tourism [email protected]; [email protected]

SUMMARY

The article analyzes the socio-economic factors and their impact on rural tourism development in Lithuania. Relevance of research, submitted problem, elevated objective, tasks, object of research, hypothesis, methodology of research and methods of research used are justified in the introduction. Rural tourism development, social and economic environment, research methodology is defined in the first part of the article, on the basis of various documents and scientific publications. In the second part, on the basis of Lithuanian Department of Statistics, 2006-2016 year statistical data of rural tourism farms and socio-economic indicators, cartographical research and cluster analysis are provided. Cluster analysis divides the regions according to socio-economic indicators. Regression analysis was used in order to determine the link between rural tourism and socio-economic indicators. The article ends with a conclusion: most rural tourism farms are at Utena and Vilnius regions. Vilnius, Kaunas and Klaipeda regions stands out as having a highest social and economic indicators. It was noticed that there are links between rural tourism farms and rural residents, people who arrived to the region, foreign direct investments, material investments and the number of economic entities. Keywords: rural tourism, rural development, socio-economic factors.

19

SVEIKATOS TURIZMO S ĄVOKOS TRAKTUOT Ė IR RAIŠKA

Prof. dr. Diana Šaparnienė, Vaiva Jablonskytė Klaipėdos universiteto, Sveikatos mokslų fakulteto, Rekreacijos ir turizmo katedra

[email protected], [email protected]

ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojama sveikatos turizmo sąvokos traktuotės įvairovė ir raiška. Straipsnio įvadinėje dalyje pagrindžiamas temos aktualumas, problemos laukas, formuluojamas straipsnio tikslas, uždaviniai, pristatoma tyrimo metodologija. Teorinėje straipsnio dalyje mokslo publikacijų metaanalizės metodu atskleidžiama sveikatos turizmo sąvokos apibrėžtis bei jos sąsajos su sąvokomis – medicinos turizmas, sveikatinimo ir sveikatingumo turizmas. Lietuvos ir užsienio mokslininkai pateikia įvairius sveikatos turizmo sąvokos apibrėžimus. Nagrinėjant sąvokos sampratą, būtina atskleisti sampratos struktūrą, o ją pagrindžiant iškyla poreikis pristatyti sveikatos turizmo poreikio ir raiškos ypatumus tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste (Stephano, R., Conell., J. ir Ko., Rovaitienė, G. ir kt.). Pastarieji aspektai pristatomi antrajame poskyryje. Sąvokos traktuotė taip pat nagrinėta ir dokumentų bei teisinės bazės analizės pagrindu. Straipsnis apibendrinamas, pateikiant išvadas, kurios patvirtina, kad nėra vieno apibrėžimo sveikatos turizmo sąvokai nusakyti. Sąvoka sveikatos turizmas moksliniame ir praktiniame diskurse apima medicinos turizmą, sveikatinimo turizmą ir sveikatingumo turizmą. Sveikatos turizmas labiausiai paplitęs Tailande, Indijoje, Meksikoje, Turkijoje, Ukrainoje bei Skandinavijos šalyse. Lietuvos atveju sveikatos turizmas sparčiai vystomas, ypač Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose, kuriuose suteikamos sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugos. Lietuvoje aptinkama mineralinio vandens šaltinių, gydomojo purvo, geoterminių vandenų, sveikatos turizmui palankios ne tik gamtinės, bet ir klimato sąlygos. Medicinos turizmo srityje lyderiauja odotologija, plastikos chirurgija ir kardiologinių ligų gydymas. Raktažodžiai: sveikatos turizmas, sveikatingumas, sveikatinimas, medicinos turizmas.

ĮVADAS

Aktualumas. Pastaruoju dešimtmečiu sąvoka sveikatos turizmas plačiai analizuojama tiek praktinėje, tiek mokslo erdvėje. Nors sveikatos turizmo šaknys apčiuopiamos dar senovės Graikijoje ir Romoje, kai buvo keliaujama tolimus atstumus vardan sveikatos (pvz., ieškoma gydomąją galią turinčių terminių vandenų), susidomėjimas sveikatos turizmu išaugo pastaruoju metu. Šiuo metu yra daugiau kaip 50 valstybių, kurios yra paskelbusios sveikatos turizmą prioritetine turizmo sritimi (Horowitz, Rosenweig, Jones, Lankininkaitė, Kavaliauskas; Lunt, 2012). Keičiasi visuomenės poreikiai, sąmoningumas, todėl keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų, nuolat auga. Lietuvoje ši turizmo rūšis kol kas nepasižymi dideliu populiarumu, tačiau galime rasti vis daugiau turizmo atstovų ir mokslininkų pasisakymų apie sveikatos turizmo poreikį ir raišką šalyje. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos turizmas sparčiai „skinasi“ kelią turizmo struktūroje, neretai stokojama mokslo diskusijų apie sveikatos turizmo sąvokos sampratą. Diskusijose sąvoka sveikatos turizmas interpretuojamas nevienareikšmiškai. Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių sveikatos

20

turizmo sąvokos traktuočių. Taigi, sveikatos turizmas yra daugialypis konceptas, kol kas stokojama vieningos sąvokos sampratos. Problematika. Remiantis mokslininkų įžvalgomis, sveikatos turizmo sąvoka interpretuojama nevienareikšmiškai. Sveikatos turizmo sąvoka apima medicinos turizmą, sveikatinimo turizmą ir sveikatingumo turizmą, kurie išsišakoja į dar smulkesnes rūšis. Kadangi yra daugybė sveikatos turizmo traktuočių ir nėra vienareikšmiško apibrėžimo, tikslinga nagrinėti sąvokos traktuotę tam tikruose kontekstuose, atspindinčiuose skirtingą sveikatos turizmo raišką. Tyrimo atveju pasirinktas Lietuvos ir kitų užsienio šalių kontekstas. Tikslas – Apibrėžti sveikatos turizmo sąvokos traktuotę ir raišką Lietuvos bei kitų užsienio šalių kontekste. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti sveikatos turizmo sąvokos sampratą teoriniu aspektu. 2. Išnagrinėti sveikatos turizmo raišką Lietuvos ir kitų užsienio šalių kontekste.

Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė. Pagrindinės sąvokos: Sveikatos turizmas / Health & Wellness Tourism - keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo paslaugų. (Vitkus R., 2015). Medicinos turizmas / Medical Tourism - tai galimybė turizmo sektoriaus verslo atstovams didinti turistų srautus, generuoti pajamas ir kartu skatinti regionų vystymąsi. (Stephano R., 2015). Sveikatingumo turizmas / Wellness Tourism - kelionės siekiant pagerinti sveikatą per fizinę, psichologinę ar dvasinę veiklą. (Connell, 2016).

Sveikatos turizmo sąvokos sampratos daugialypiškumas

Sveikatos turizmas puoselėja senas tradicijas. Kelionės sveikatinimo tikslais buvo vykdomos dar Antikos laikais. Pasak J. Connell (2011), pirmieji rašytiniai šaltiniai apie sveikatinimo turizmą pasirodė beveik prieš 2000 metų. Juos paliko keliautojai, kurie greičiausiai buvo piligrimai ir keliavo aplink Viduržemio jūrą, lankydamiesi Epidaure ar Peloponese, miestuose, žinomuose, kaip pirčių ir sveikatos šaltinių vieta. Šiuo metu sveikatos turizmas tampa viena iš sparčiausiai besivystančių turizmo rūšių pasaulyje. Sveikatos turizmo vystymo galimybėmis domėjosi M. K. Smith, L. Puczko, B. Kaderli ir A. Kaderli, R. M. Lagiewski, L. Paškevičius, L. Paulauskienė, G. Baukutė, J. Beniušytė ir kiti. Jie tyrinėjo sveikatos turizmo vartotojų poreikius, jų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, išskyrė plėtrą skatinančius veiksnius. Augant sveikatos turizmo poreikiui ir raiškai, vis didesnis dėmesys skiriamas sveikatos turizmo sampratai atskleisti. Siekiant užsibrėžto tikslo ir uždavinių, sąvokos apibrėžties įvairovė nagrinėta lietuvos ir užsienio mokslo darbuose. Mokslininkų suformuluoti sveikatos turizmo apibrėžimai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė

Sąvokos apibrėžties įvairovė

Vitkus R., 2015

Sveikatos turizmas – keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo paslaugų. Medicinos turizmas – keliavimas turint tikslą gauti medicinos paslaugų (gydymo, plastinės chirurgijos ar odontologijos).

Rovaitė G., 2015

Sveikatos turizmas yra organizuotos kelionės už savo vietinės aplinkos ribų su tikslu patirti tam tikrą priežiūrą bei atstatyti ir stiprinti individo kūno ir proto gerovę.

21

Stephano R., 2014

Sveikatos turizmas apima medicinos turizmą, kuris apima organizuotas keliones sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Stephano R., 2015

Medicinos turizmas – tai galimybė turizmo sektoriaus verslo atstovams didinti turistų srautus, generuoti pajamas ir kartu skatinti regionų vystymąsi.

Connell, 2016 Sveikatos turizmas – verslo turizmo niša, suteikianti galimybes žmonėms, vykstantiems į užsienio šalis gauti medicinos, stomatologijos ir chirurginės priežiūros paslaugas bei tuo pačiu metu pailsėti.

J. ir Ko, 2016 Medicinos turizmas yra derinys medicinos paslaugų ir turizmo priemonių.

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų pateikiamais apibrėžimais

Kaip matoma 1 lentelėje, sveikatos turizmas dažnai yra tapatinamas su medicinos turizmu. Pastebėta, kad nėra vienareikšmiško apibrėžimo, todėl akivaizdu, kad tiek teorinėje, tiek praktinėje erdvėje sutinkamas nevienodas sveikatos turizmo sąvokos suvokimas. Sąvoka sveikatos turizmas plačiąją prasme moksliniame ir praktiniame diskurse apima medicinos turizmą, sveikatinimo turizmą ir sveikatingumo turizmą. Sveikatos turizmas siejamas su medicinos turizmu, kuris suprantamas kaip organizuotos kelionės sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, t.y. kaip keliavimas turint tikslą gauti medicininį gydymą. Sveikatinimo turizmas skirtas išsitirti, atstatyti ar sustiprinti sveikatą, gaunant medicinos, odontologijos, slaugos, reabilitacijos, medicinos SPA paslaugų, kartu pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis. Sveikatingumo turizmas moksliniame diskurse suprantamas kaip kelionės siekiant pagerinti sveikatą per fizinę, psichologinę ar dvasinę veiklą. L. Paulauskienė (2015) sveikatos turizmą nagrinėja apibrėždama turizmo rūšis, turistą, turisto motyvaciją ir teikiamas paslaugas. Kaip matoma 2 lentelėje, sveikatos turizmas apima sveikatinimo ir sveikatingumo turizmą. Sveikatinimo turizmas tapatinamas su medicinos turizmu (sveikatos priežiūra, gydymas, operacijos, reabilitacija, odontologija ir pan.), tuo tarpu sveikatingumo turizmas aprėpia sveikos visuomenės siekiamybės užtikrinimą ir palaikymą (sportas, joga, SPA paslaugas, grožio procedūros, fizioterapija ir pan.). Lietuvos medicios turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizėje ir rekomendacijose (2016) greta medicinos turizmo sąvokos vartojama medicininio SPA turizmo sąvoka.

2 lentelė

Sveikatos turizmo rušys ir teikiamos paslaugos

SVEIKATOS TURIZMAS

Sveikatinimo turizmas Turizmo rūšis Sveikatingumo turizmas

Sergantis →gydymas Turistas Sveikas→prevencija

Sveikatai pagerinti Paslaugų kokybė Paslaugų pasiųla Kaina

Turisto motyvacija

Paslaugos nebūtinos Asmeninis interesas Paslaugų pasiūla Gyvenimo būdas

22

Reabilitacija Gydomasis SPA Ligų diagnostika Operacijos Plastinė chirurgija Odontologija

Teikiamos paslaugos

Grožio procedūros Atpalaiduojamasis masažas Sports, joga SPA procedūros Sveika mityba

Šaltinis: L. Paulauskienė,2015. Lentelė sudaryta autorių

Neretai diskutuojama dėl sveikatos turizmo ir jam giminingų konceptų tarptautinės sampratos. Sąvokų lietuvių ir anglų kalbomis struktūrą pateikia L. Paškvičius (2012) (žr 1 pav.).

1 pav. Sveikatos turizmo struktūra Šaltinis: L. Paškevičius, 2012

Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad sveikatos turizmas – daugialypis konceptas, neturintis vieningos sampratos. Ypač tai stebima skirtinų šalių kontekstuose.

Sveikatos turizmo raiška Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse

Daugiau nei 50 pasaulio valstybių sveikatos turizmą yra paskelbę prioritetine turizmo sritimi. 2012 metų duomenimis, pirmą vietą pasaulyje pagal sveikatos turizmo apimtis užima Tailandas: ši šalis kasmet sulaukia 1,4 mln. medicinos turistų per metus. Didžiausia Tailando konkurentė sveikatos turizmo srityje yra Indija, kuri užima antrą vietą pasaulyje ir kasmet sulaukia daugiau

SVEIKATOS TURIZMAS Health & Wellness Tourism

SVEIKATINIMO TURIZMAS Health Tourism

SVEIKATINGUMO TURIZMAS Wellness Tourism

MEDICINOS TURIZMAS Medical Tourism

SVEIKATINGUMO SPA TURIZMAS

Wellness Tourism

GROŽIO TURIZMAS

Beauty Tourism

FITNESO TURIZMAS

Fitness Tourism

SVEIKATOS

ŠVIETIMO TURIZMAS

Health Education Tourism

SVEIKOS MITYBOS TURIZMA

S Healthy Nutrition Tourism

CHIRURGINIS TURIZMAS Surgery Tourism

ODONTOLOGINIS TURIZMAS Dental Tourism

DIAGNOSTIKOS TURIZMAS Diagnostic Tourism

SLAUGOS IR GLOBOS TURIZMAS

Nursing & Carring Tourism

23

kaip 500 tūkst. užsieniečių. Vengrija pastaruoju metu pritraukia itin daug medicinos turistų, ypač siekiančių gauti odontologijos paslaugas, Lenkija – dėl nedidelių paslaugų kainų yra viena iš labiausiai Europoje patrauklių sveikatos turizmo nišų. Ypač Lenkijoje išplėtotas medicinos turizmo – plastinė chirurgija ir odontologija – paslaugos. Nemažai sveikatos turistų sulaukia Meksika, Turkija, Ukraina, Skandinavijos šalys (Bučinskaitė, Navickienė, 2013). Penkioms šalims - JAV, Vokietija, Japonija, Prancūzija ir Austrija –tenka 63 %. Pasaulinės sveikatinimo turizmo rinkos (New Study Reveals Wellness Tourism, 2013). Sveikatos turizmo rinkos kaitos viena iš pagrindinių priežaščių – kainos ir kokybės santykis (Farrell, Jensen et all., 2008). Įvairių šalių turistai santykinai nebrangų gydymą bando suderinti su malonumu ir laisvalaikiu, patiriamu aplankant vieną ar kitą egzotišką šalį. Be to, įvairiose pasaulio valstybėse yra per 120 ligoninių, akredituotų pagal JAV standartus. Didžioji dalis jose dirbančių medikų yra baigę JAV medicinos ar slaugos mokslus, personalas puikiai kalba populiariausiomis užsienio kalbomis. Taip pat nemažai turistų šiose šalyse pritraukiama ir dėl netradicinės medicinos (Červokienė, 2013). Paprastai sveikatos turistų yra dažniausiai pritraukiama iš gretių šalių. Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad jų gyventojai geriausiai pažįsta kaimyninę šalį ir jos paslaugų kokybės lygį – juo pasitiki arba ne – tad tokius asmenis prisikviesti pasinaudoti medicinos paslaugomis yra paprasčiau. Taigi, sveikatinimo sektoriui sektoriui ir klientams reikia daugiau informacijos, duomenų ir išteklių, kad sveikatinimo paslaugas galėtų padarytų konkurencingas ir vertas pasitikėjimo. Analizuojant sveikatos turizmo raišką pagal žemynus matome tokią situaciją:

� Australija. Sveikatos turizmas susitelkia ties sveika gyvensena ir prevencija, sveikatos priežiūra ir atkūrimu. (Benett M., Karalius B., Milner L. 2004; Puczko L., Bacharov M. 2006; Smith M., Puczko L.2008). Sveikatos turizmas išvystytas, pagrindiniai veikėjai – mažos ir vidutinės įmonės. Dauguma australų yra linkę rinktis nacionalines sveikatinimo paslaugas.

� Azija. Sveikatos turizmas viena iš sėkmingiausių turizmo rūšių, išvystyta sveikatos turizmui palanki aplinka ir žmogiškasis potencialas. (Kiss K., Török P. 2001, Rátz T. 2004). Sveikatos turizmas Azijoje labiausiai susijęs su atsipalaidavimu, siūlant terapines ir grožio paslaugas.

� Šiaurės Amerika. Sveikatos turizmas Šiaurės Amerikoje yra lderiaujančiųjų tarpe. Ypač aukštai išvystytas sveikatinimo vandens procedūromis (Csirmaz E. ir Károly P., 2015).

� Europa. Europa vis dar užima aukštą vietą tarptautinio turizmo srityje, rinka nuolat auga. Palyginti su 2011 m. (skaičiuojant vietine valiuta), pajamos iš turistų žemyne padidėjo 1,8%, (Csirmaz E., Peto K., 2015).

Pasak R. Stephan (2015), pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentės, sveikatos turistai išsiskiria dideliu išleidžiamų pinigų kiekiu, kuris yra susijęs ne tik su medicininėmis išlaidomis. Visgi, bendras šalies žinomumas yra svarbus. Anot L. Paškevičiaus, sveikatos turistas yra žmogus, kuris iš vienos šalies vyksta į kitą šalį sveikatingumo paslaugų. Kai žmogui prisireikia paslaugų, jis renkasi paslaugas kitoje šalyje, remiantis jo suvokiamais kriterijais: dažniausiai tai būna kokybė, paslaugų prieinamumas, paslaugų kaina. Lietuva pastaruoju dešimtmečiu vis sparčiau plėtoja sveikatos turizmą. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius teigia, kad sveikatos turistus į Lietuvą traukia ir kokybiškos bei pigesnės paslaugos, ir trumpesnis laikas laukiant planinių operacijų. Tačiau esą dar trūksta pačios šalies ir jos medicinos paslaugų žinomumo užsienyje. Pasak R., Stephano ,,Lietuvos privalumas – universalumas, joje galima rasti visą sveikatos paslaugų kompleksą medicininę bei odontologinę priežiūrą, reabilitacijos bei SPA klinikas, kartu su patraukliais turistiniais objektais.“ Lietuvos medicinos turizmo asociacijos prezidento, L. Paškevičiaus teigimu, būdas ne tik skatinti medicinos turizmą, bet ir suteikti

24

galimybių iš jo naudos gauti kuo daugiau verslų – klasteriai. 2013 m. sukurtas Lietuvos medicinos turizmo klasteris „LitCare“ vienija medicinos, odontologijos, reabilitacijos, SPA, poilsio, apgyvendinimo, kelionių organizavimo ir transporto paslaugas teikiančias įmones. Pozicionuojant Lietuvos medicinos turizmą pasauliniame kontekste, siekiant pritraukti kuo daugiau potencialių pacientų, tikslinga būtų pateikti vieną iš konkurencinių pranašumų, pažymint kainos ir kokybės santykį. Lietuvos konkurencinis pranašumas medicinos turizmo rinkoje – aukšta paslaugų ir aptarnavimo kokybė. Būtent kokybė už prieinamą kainą ir yra ta pridėtinė vertė, kurią pirmiausiai turėtume siūlyti potencialiems medicinos turistams. Taigi Lietuvoje sveikatinimo turizmas yra dar labai jauna turizmo rūšis, todėl ją vystant susiduriama su įvairiomis problemomis. B. Kaderli ir A. Kaderli (2012) nuomonė, kad sveikatinimo turizmo vystymąsi labiausiai skatina paslaugų prieinamumas finansine prasme. Užsienio mokslo literatūroje teigiama, kad turistai, kurie keliauja sveikatos gerinimо ar sveikatingumo tikslais, gali būti keliautojai iš tos pačios šalies, tačiau tyrimai rodo, kad sveikatos turistai vertina užsienio sveikatos turizmo paslaugų teikėjus lyginant su vietiniais teikėjais. Tendencijos sveikatos turizmo srityje rodo, kad auganti kaina už sveikatos turizmо paslaugas verčia vartotojams galvoti, kaip gauti tą pačią vertę už mažesnius pinigus (Csirmaz E., Peto K. 2015). Sveikatоs turizmas auga Lietuvoje, kaip ir kitose besivystančiose ekonomikos šalyse, tačiau stokojama tyrimų, nagrinėjančių sveikatos turizmo poreikį, naudą ir galimybes. Nagrinėjant sveikatingumо ir sveikatinimo paslaugų raišką tarptautinėje rinkoje, reikėtų pažymėti, jog sveikatinimo paslaugos iš esmės išlieka vietinių paslaugų teikėjų privilegija. Be to, šios paslaugos labiau orientuotos į vietinius gyventojus. Kaip rodo tyrimai, sveikatinimo produktai iš šalies į šalį juda dažnai ir dideliais kiekiais, o sveikatinimo paslaugų vartotojai dažniausiai apsiriboja lokaliomis paslaugomis. Pagal N. Langvinienę (2011) sveikatinimo paslaugų augimą daugiausia lemia technologijų augimas, elektroninio verslo bei elektroninių paslaugų, telemedicinos pokyčiai. Taip pat turi įtakos atsiradusios plačios galimybės pervažiuoti iš vienos šalies į kitą, nereikalaujančios papildomų biurokratinių mechanizmų. Populiariausios valstybės, iš kurių atvykę klientai į Lietuvą ieško kokybiškų ir nebrangių paslaugų, yra Rytų šalys, t. y., Rusija (įskaitant Kaliningrado sritį), Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas, bei Vakarų šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Danija, taip pat vis didėja medicinos turistų srautai iš Skandinavijos šalių (UAB „Ernst & Young Baltic“, 2012). Lietuvos medicinos turizmo prognozuojamos pajamos per metus pateikiamos 3 lentelėje.

3 lentelė Lietuvos sveikatos turizmo prognozuojamos pajamos per metus

Prognozuojamas Lietuvos sveikatinimo turizmo tikslinių rinkų dydis 2020 m.

Sritis

Prognozuojamos Lietuvos sveikatinimo turizmo sektoriaus pajamos iš tinkslinių rinkų 2020 m.

0,984 mlrd EUR Medicininis SPA turizmas 46,628 mln. EUR 1,477 mlrd EUR Medicinos turizmas 35,623 mln. EUR

Šaltinis: Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir rekomendacijos, 2016

Pagrindinė planuojama Lietuvai pasiekiama nauda:

• Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto didinimas, papildomų darbo vietų kūrimas • Bendro turistų srauto augimas ir turizmo sezoniškumo mažinimas

25

• Medicinos sektoriaus plėtra ir paslaugų kokybės didinimas • Lietuvos medicinos paslaugų sektoriaus kvalifikuotų darbuotojų emigracijos mažinimas.

Kaip matome 3 lentelėje, 2022 metais prognozuojama, jog sveikatos turizmas Lietuvoje taps viena pirmaujančių turizmo sričių ir uždirbs apie 82,251 mln. eurų per metus. Manoma, kad per 10 metų pavyks prisivilioti medicinos turistų ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir tolimesnių kraštų. Lietuva - konkurencinga ir gali plėtoti sveikatos turizmą kasmet pritraukiant daugybė turistų, tačiau vis dar nėra įteisintas ir reglamentuotas sveikatos turizmas, sveikatos turizmo sąvoka. Taigi, stokojama tikslaus sveikatos turizmo teisinio reglamentavimo. Sveikatingumo paslaugos atitinka kainos ir kokybės santykį, turi išplėtotą kurortų infrastruktūrą, tačiau be reglamentavimo nėra paslaugų teikimo skaidrumo. Iškyla pavojus didinti sveikats turizmo rinką, nes užsienio turistai, nesant aiškaus reglamentavimo, mažiau pasitiki teikiamų paslaugų kokybe. Sveikatingumo paslaugų sertifikavimas suteiktų daugiau pasitikėjimo ir nekeltų abejonių, būtų pritraukiama daugiau užsienio turistų. Kadangi sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų reglamentavimas tarptautinėje erdvėje yra gana specifinis, formuojant šių paslaugų politiką konkrečioje šalyje reikėtų:

• Identifikuoti sveikatos priežiūros ministerijos požiūrį į sveikatos priežiuros paslaugas ir prekybą jomis;

• Užmegzti kontaktus su privačiomis ir viešosiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kitomis ministerijomis, dalyvaujančioms sistemoje;

• Rinkti informaciją, kokios paslaugos jau yra teikiamos, kokioms būtų nišą įeinančioms į rinką užsienio paslaugų įmonėms.

Sveikatos turizmui labai svarbūs gamtiniai veiksniai. Natūralūs gamtiniai veiksniai ─ natūraliai susiformavę, specifinėmis fizikinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys, teisės aktais nustatytus reikalavimus atitinkantys ir sertifikuoti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis), taikomi ligų profilaktikos, gydymo ar medicininės reabilitacijos tikslais (Turizmo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 2011 m.). Lietuva gali didžiuotis turinti jūrą, mineralinio vandens baseinus, gydomąjį purvą, geoterminius vandenis, todėl sveikatos turizmo plėtrai yra patrauklius Europos regionas.

IŠVADOS

Mokslinės literatūros analizė rodo, kad nėra vieno apibrėžimo sveikatos turizmo sąvokai nusakyti. Sąvoka sveikatos turizmas moksliniame ir praktiniame diskurse apima medicinos turizmą, sveikatinimo turizmą ir sveikatingumo turizmą. Sveikatos turizmas siejamas su medicinos turizmu, kuris suprantamas kaip organizuotos kelionės sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, t.y. kaip keliavimas turint tikslą gauti medicininį gydymą. Sveikatinimo turizmas skirtas išsitirti, atstatyti ar sustiprinti sveikatą, gaunant medicinos, odontologijos, slaugos, reabilitacijos, medicinos SPA ar pan. paslaugų, kartu pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis. Sveikatingumo turizmas moksliniame diskurse suprantamas kaip kelionės siekiant pagerinti sveikatą per fizinę, psichologinę ar dvasinę veiklą. Sveikatos turizmas populiarėja, jo raiška plečiasi tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekste. Dažniausiai turistai sveikatinimo paslaugas renkasi ne tik pagal šalį, bet ir dėl mažesnių paslaugų kainų. Kiekvienas žemynas ar šalis susitelkia į tam tikra sveikatos turizmo rūšį, stengiasi ją išplėtoti bei pritraukti turistus savo išskirtinumu. Įvairių šalių turistai santykinai nebrangų

26

gydymą bando suderinti su malonumu ir laisvalaikiu. Turistai, kurie keliauja sveikatos gerinimо ar sveikatingumo tikslais, gali būti keliautojai iš tos pačios šalies, tačiau tyrimai rodo, kad sveikatos turistai vertina užsienio sveikatos turizmo paslaugų teikėjus lyginant su vietiniais teikėjais. Sveikatos turistai išsiskiria dideliu išleidžiamų pinigų kiekiu, kuris yra susijęs ne tik su medicininėmis išlaidomis. Sveikatos turizmas yra aktuali sritis daugeliui šalių ir ypač Lietuvai, turinčiai gamtinių gydomųjų išteklių, gilias kurortinio gydymo tradicijas bei aukštos kvalifikacijos specialistus.

LITERAT ŪRA

1. Bučinskaitė, L., Navickienė, R. 2013. Mokslas ir praktika:aktualijos ir perspektyvos. Medicinos turizmo situacijos analizė pasaulyje ir Lietuvoje. Kaunas: Lietuvos sporto universitetas. p. 134. ISSN 2345-007X.

2. Bučinskaitė L, Navickienė R., 2013. Medicinos turizmo situacijos analizė pasaulyje ir Lietuvoje. Lietuvos sporto universitetas

3. Banevičius Š., 2016. Inovacinių medicinos turizmo pokyčių alternatyvų atranka. Klaipėdos universitetas

4. C. Michael Hall, 2011. Health and medical tourism: a kill or cure for global public health?. Tourism Review, Vol. 66 Iss: 1/2, p.4 – 15John Connell. 2013. Contemporary medical tourism: Conceptualisation, culture and commodification. Tourism Management. Volume 34, February, Pages 1–13.

5. Csirmaz, E., Peto, K. 2015. International trends in recreational and wellness tourism. Procedia Economics and Finance, p. 755 – 762.

6. Horowitz, Rosenweig, Jones Lankininkaitė, Kavaliauskas; Lunt, N., 2012 7. L. Paulauskienė, 2012. Medicinos turizmas - priemonė sezoniškumui mažinti. Kaunas:

Lietuvos sporto universitetas. 8. L. Paškvičius, 2012. Medicinos turizmas: pasaulio patirtis ir Lietuvos perspektyvos. 9. Lunt, N. (2012). Medical tourism: treatments, markets and health system implications: a

scoping review. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internete: < http://www.oecd.org/els/healthpoliciesanddata >

10. Lietuvos medicios turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir rekomendacijos, 2016

11. Rovaitė, G. 2015. Sveikatos turizmas – sritis, kurioje neišnaudojame potencialo. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internet: <http://vz.lt/sektoriai/paslaugos/2015/09/15/sveikatos-turizmas--sritis-kurioje-neisnaudojame-potencialo

12. Susanne Hofer, Franziska Honegger, Jonas Hubeli, 2012. Health tourism: definition focused on the Swiss market and conceptualisation of health(i)ness. Journal of Health Organization and Management, Vol. 26 Iss: 1, p.60 – 80.

13. Stephen J. , H. Hartwell., ir kt., 2017. Wellness, tourism and small business development in a UK coastal resort: Public engagement in practice. Tourism Management, Vol. 60, p 466 – 477.

14. Szymanska, E.,2015. Construction of the Model of Health Tourism Innovativeness. p. 1008 – 1014.

15. Turizmo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 2011.

27

HEALTH TOURISM DEFINITION’ ITS INTERPRETATION AND E XPRESSION

Diana Šaparnienė, Vaiva Jablonskytė Klaipeda University, Faculty of Health Sciences, Department of Recreation and Tourism


SUMMURY

In this article there are analyzing different health tourism definitions and interpretations of academic and juristic fields. At the beginning we are justifying the importance of this topic, its problems, we are formulating the purpose of this work, goals and it’s research methodology. In theoretical part of this article, using meta-analysis method, method is revealing scientific publications of health tourism definitions and its links to definitions of medical tourism and wellness tourism, using Lithuanian and foreign scientists’ definitions, suggestions, differences and similarities. Analyzing structure of the definition on the basis of Stephan, R., Conell., J. and Co., G. Rovaitiene, and others, the need is emerging to clarify aspects of health tourism on national and international levels. The latter aspects are introduced in the second section of this paper. The analysis of conception is also made on the basis of juristic ground and its documentation. Therefore, in the third section we are examining the classification and regulation of health tourism to expose the practical aspect of it. The generalization of this article confirms that there is no sole definition of health tourism. The definition health tourism in academic and practical fields includes medical tourism and wellness tourism. The most popular destinations of health tourism are: Thailand, India, Mexico, Turkey, Ukraine and Scandinavian region. Health tourism in Lithuania is quickly developing especially in resorts and health resorts where are the resources and foundations needed to attract health tourists. Lithuania is rich of mineral water sources, curative mud, geothermal water it has friendly climate and nature. Leadership of medical tourism belongs to dentistry, plastic surgery and cardiovascular diseases treatment.

Keywords: Health Tourism, Wellness Tourism, Medical Tourism.

28

AKTYVI Ų VANDENS PRAMOGŲ PLĖTRA LIETUVOJE

Lekt. Edgaras Vaškaitis, Gabija Liaudanskytė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra


ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojama esama aktyvių vandens pramogų situacija Lietuvoje bei galimos plėtros galimybės. Įvade iškeliama problema, jog šiuo metu Lietuvoje trūksta duomenų apie aktyvių vandens pramogų sektorių, todėl nėra žinomos galimos plėtros kryptys. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojami mokslinės literatūros šaltiniai, apibrėžiantys kas yra aktyvios vandens pramogos, pateikiama jų klasifikacija. Taip pat aptariami paslaugų ir paslaugų plėtros teoriniai aspektai. Antrojoje straipsnio dalyje aprašomi kokybinio tyrimo metu gauti duomenys. Atliekant tyrimą buvo taikyti aprašomosios situacijos analizės (teisinių/strateginių dokumentų ir esamos situacijos analizės) ir ekspertinio interviu metodai (nestruktūrizuotas atviras interviu). Analizuojant tyrimo duomenis buvo nustatyta, jog: aktyvių vandens pramogų pasiskirstymas Lietuvoje yra netolygus; didžiausia paslaugų koncentracija yra Pietryčių Lietuvoje; vandenlenčių parkai yra labiausiai paplitę Lietuvoje ir sudaro beveik pusę šio sektoriaus rinkos. Paslaugų teikėjai kaip pagrindines problemas įvardijo - sezoniškumą bei dažną įstatymų kaitą. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, jog aktyvių vandens pramogų sektorius yra dinamiškai auganti turizmo sistemos sudedamoji dalis. Nors Lietuvoje yra pakankamai vandens išteklių ir galimybių vystyti aktyvias vandens pramogas, pastebima, jog turimas potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Raktažodžiai: aktyvios, vandens pramogos, plėtros galimybės, plėtra Lietuvoje.

ĮVADAS

Aktualumas. Atlikus tyrimus paaiškėjo (THR, 2006), kad aktyvios vandens pramogos yra dinamiškai augantis sektorius, kuris generuoja milijardus dolerių. Nustatyta, jog per ateinančius 10 metų sektorius vidutiniškai per metus augs dar po 11% (THR, 2006). Antra vertus, Lietuvos valstybės ilgalaikėje raidos strategijoje (2002) nustatyta, jog pramogų stygius mažina Lietuvos pramoginių paslaugų ir produktų konkurencingumą, o pats sektorius yra vienas labiausiai neišvystytų lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Aktyvių vandens pramogų plėtra Lietuvoje galėtų prisidėti prie viso pramogų sektoriaus konkurencingumo didinimo. Problematika. Iki šiol Lietuvoje aktyvios vandens pramogos nėra reglamentuotos. Pagrindinis įstatymas, Lietuvoje reglamentuojantis visą turizmo sektorių - Turizmo įstatymas, neapibrėžia, kas yra aktyvios vandens pramogos ir kaip jos turėtų būti plėtojamos. Taip pat Lietuvos statistikos departamentas nepateikia jokių oficialių duomenų apie šio sektoriaus veiklos rodiklius. Dėl šios priežasties nėra tikslių duomenų nei kiek Lietuvoje yra tokių paslaugų teikėjų, nei kaip šis sektorius atrodo bendroje turizmo sistemos kontekste. Galima daryti prielaidą, jog aktyvias vandens pramogas daugiausiai teikia mažos ir labai mažos įmonės, kurios siūlo tik labai ribotą paslaugų spektrą ir dėl to nėra konkurencingos rinkoje.

29

Problema - nėra žinoma esama Lietuvos aktyvių vandens pramogų situacija, todėl nėra aiškios tikslinės šių pramogų potencialios plėtros kryptys. Tyrimo objektas - Aktyvios vandens pramogos Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti aktyvių vandens pramogų sampratą; 2. Nustatyti paslaugų plėtrą formuojančius veiksnius; 3. Ištirti esamą aktyvių vandens pramogų situaciją Lietuvoje; 4. Nustatyti aktyvių vandens pramogų situaciją ekspertų požiūriu Lietuvoje. Naudojami tyrimo metodai. Atliktas žvalgybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti esamą aktyvių vandens pramogų pasiūlą Lietuvoje. Analizuojant duomenis taikyti kokybinio tyrimo metodai – aprašomoji duomenų analizė ir ekspertinis interviu. Atliekant aprašomąją duomenų analizę buvo išnagrinėti teisiniai ir strateginiai dokumentai, reglamentuojantys aktyvių vandens pramogų plėtrą Lietuvoje, taikant geokoordinačių metodą, buvo nustatoma kiekvienos pramogų rūšies (remiantis pagal nustatytą aktyvių vandens pramogų klasifikaciją) teikėjų skaičius atitinkamoje Lietuvos teritorijoje. Nustačius pramogų paplitimą Lietuvos teritorijoje buvo atlikta gilesnė paslaugų teikėjų analizė. Ekspertinio interviu pagalba siekiama išsiaiškinti veiksnius, kurie daro įtaką aktyvių vandens pramogų plėtrai Lietuvoje bei sužinoti ekspertų nuomonę apie turimų išteklių panaudojimą, infrastruktūros būklę, pagrindines problemas bei galimas tolimesnes plėtros galimybes.

Paslaugų samprata ir paslaugų plėtros modeliai

Aktyvios vandens pramogos, pirmiausiai, turėtų būti suvokiamos kaip paslaugos. Pačią paslaugos sampratą apibrėžti yra itin sunku dėl pačios paslaugų įvairovės bei ją apimančių veiklų. Šiuolaikiniai paslaugos apibrėžimai akcentuoja, kad paslauga – tai proceso ir rezultato sintezė, nes yra neapčiuopiamos veiklos ir prekės derinys. Taigi, iki šiol nėra vieningo paslaugos apibrėžimo. P.Kotler ir K.L.Keller (2007) veikale „Marketingo valdymo pagrindai“ paslaugas apibrėžia kaip: „<...> bet kokia naudą ar veiklą, kurią viena šalis gali pasiūlyti kitai, pasižymi neapčiuopiamumu ir tuo, kad nėra nuosavybės rezultatas. Jos išraiška gali būti susieta ar nesusieta su fiziniu produktu.“ Aktyvios vandens pramogos yra pramoginio pobūdžio paslauga, kurią individas gali nusipirkti iš paslaugų teikėjų. Kita vertus, jei individas turi reikiamą įrangą, pramogų teikėjas jam tampa nereikalingas. Nors aktyvios vandens pramogos ir yra neapčiuopiamos, dažnai yra naudojama įvairi įranga, kuri yra būtina norint suteikti tokią paslaugą. Taip pat, nors aktyvių vandens pramogų rezultatas yra neapčiuopiamas, juo būtų galima įvardinti emocijas, kurias patiria vartotojas, paslaugų teikimo metu. Paslaugos gamybos proceso metu dalyvauja ir klientas, kuris įsitraukdamas į šį procesą, gali daryti įtaką spendimų priėmimui, jų pobūdžiui ar realizavimo formai. Ši paslaugų savybė yra itin svarbi, kadangi kiekvieną kartą aktyvi vandens pramoga gali būti vis kitokia. Jos suteikimo kokybei gali turėti įtakos vartotojo blogas nusiteikimas ar patirties trūkumas. Tai apsunkina tokių pramogų standartizavimą. Kalbant apie paslaugų plėtr ą, ji yra suvokiama kaip procesas, kurio metu vystoma paslauga - nuo jos idėjos iki jos atsiradimo rinkoje (Krishnan, Karl, 2001). Pasak autorių, V.Krishnan ir K. Ulrich (2001), vartotojų poreikių supratimas, konkurencinga aplinka ir paklausa yra pagrindiniai faktoriai, kurie nulemia paslaugos įvedimo į rinką sėkmę. Tipinė paslauga gali būti apibūdinama trimis dimensijomis: struktūros, proceso ir rezultato (Bullinger, Fähnrich, Meiren, 2003). Šios trys dimensijos, anot autorių, yra svarbios plėtojant paslaugas.

30

Dėl paslaugų heterogeniškos prigimties, plėtros procesas kiekvienu atveju gali būti kitoks. Pasak H.Bullinger, K.Fähnrich ir T.Meiren (2003), teikiant tokios tipo paslaugas, didelę reikšmę turi 14 minkštųjų faktorių, kaip, pavyzdžiui, taikomos inovacijos, organizacinė struktūra, žmogiškųjų išteklių vadyba bei taikomos informacinės technologijos. Anot autorių, jei bent vienas iš šių rodiklių yra netinkamas ar neefektyvus, sėkminga paslaugų plėtra yra neįmanoma.

1 pav. Paslaugų plėtros proceso modelis

*Šaltinis: Bonomi J. ir Spring S.M., (2013) J.Bonomi ir S.M.Spring (2013) siūlo iš trij ų etapų susidedantį paslaugų plėtros modelį. Modelį sudaro augimo (angl. emergence), adaptacijos (angl. accommodation) ir susijungimo (angl. consolidation) etapai (žr. 1 pav.). Šis modelis nuo kitų autorių siūlomų modelių skiriasi tuo, kad organizacijos nereikalauja sekti plėtros etapų tam tikra, iš anksto numatyta, tvarka. Pavyzdžiui, kūrimas → analizė → vystymas → įvedimas į rinką. Šis plėtros modelis taikomas tada, kai pati organizacija nori ir turi reikiamus pajėgumus plėtros procesui vykdyti. Pasak J. Bonomi ir S.M. Spring (2013), augimo etapas apima nežymius veiklos pakitimus tarp jau egzistuojančių paslaugų, jų vykdymui reikalingų išteklių ir pačių organizacijos pajėgumų juos įgyvendinti. Augimo etapo pradžia siejama su perspektyvios paslaugos identifikavimu. Tuomet organizacija svarsto ar ji yra pajėgi sukurti naują paslaugą, įvertinant visus kaštus, turimus išteklius ir savo veiklos pajėgumus. Sprendimas investuoti į paslaugos plėtrą veda prie kito -

31

adaptacijos etapo. Adaptacijos etapas, pasak autorių, parodo paslaugos plėtros suderinamumą su kita, jau vykdoma, organizacijos veikla. Plėtros procesas reikalauja naujos informacijos ieškojimo - esamos rinkos ar konkurentų situacijos analizės. Vykdant procesą pasikeičia organizacijos poreikis ištekliams, veiklos pajėgumai. Galiausiai, pereinama prie susijungimo etapo, šis etapas pasiekiamas tada, kai organizacija gali aiškiai apibrėžti kaip bus vykdoma plėtra, kiek ji kainuos ir kokie rezultatai bus pasiekti. Šiame etape atliekami nedideli pakeitimai, kad reikalavimai keliami naujoms paslaugoms susivienodintų su keliamais jau egzistuojančioms. Dėl šios priežasties gali atsirasti poreikis žmogiškųjų išteklių augimui ar naujų aptarnavimo strategijų kūrimui. Taigi, remiantis Cooper (2013), būtų galima teigti, kad sėkmingą plėtr ą garantuoja sugebėjimas įvertinti tikslini ų vartotojų poreikius, numatyti galimus konkurentų veiksmus ir pamatyti potencialias galimybes bei jomis pasinaudoti.

Aktyvi ų vandens pramogų teoriniai aspektai

Šiuo metu pastebima, jog visame pasaulyje pramogos tampa vis aktualesnės ir užimą vis didesnę svarbą žmogaus gyvenime ir šalies ekonomikoje. 2007 m. vien JAV pramogų industrijoje dirbo 2% visų šalies dirbančiųjų asmenų, o pati pramogų industrija užėmė 4,2% viso verslo, o 2010 m. – jau 2,7% dirbančiųjų asmenų ir sudarė 4,8% viso verslo (Pruskus, 2013). Poilsis prie vandens telkinių pastaruoju metu įgavo naujų formų. Vis populiaresnės tampa įvairios pramogos, susijusios su vandeniu, kurios dažnai yra kaip tam tikro sporto išraiška, pritaikyta paprastam turistui. Dabartinės aktyvios vandens pramogos, kokias jas mes žinome dabar, išsivystė per pastaruosius 50 metų. Kita vertus, didžiausias šuolis įvyko per pastaruosius 20-30 metų, kai ištobulėjo aktyvioms vandens pramogoms naudojama įranga (pvz.: lentos pagamintos iš putos ir st iklo pluošto mišinio, hidro kostiumai bei kit i aksesuarai). Iš pavienių aktyvių vandens pramogų entuziastų iki komercinio tokių pramogų plėtojimo buvo pereita tik per paskutinį dešimtmetį. Pasaulyje dabar skaičiuojama per 10 mln. aktyvių vandens pramogų vartotojų (Buckley, 2002). Kasmet skaičiuojant 12-16% augimą, aktyvios vandens pramogos tapo milijardų verta pasauline industrija. Numatoma, kad per ateinančius kelis dešimtmečius šis skaičius dar augs, kadangi aktyvių vandens pramogų kaina mažės ir dėl vis tobulėjančios įrangos joms reikės vis mažiau papildomų įgūdžių. Dėl šių priežasčių jos taps prieinamesnės platesnei rinkai. Lietuvoje vandens pramogos yra mažai išnagrinėta sritis. Pagrindinis įstatymas Lietuvoje reglamentuojantis visą turizmo sektoriaus veiklą, Turizmo įstatymas (2015), nepateikia vandens pramogų apibrėžimo. Ši sritis plačiau nagrinėta užsienio autorių. R.Buckley (2002) aktyvias vandens pramogas apibrėžia kaip „<...> pasilinksminimo ir emocinio atsipalaidavimo forma, apimanti intensyvią fizinę veiklą, kuri suteikia naujų, jaudinamų įspūdžių, adrenalino antplūdį, natūraliai ar dirbtinai suformuotuose vandens telkiniuose“. Taip pat vandens pramogas nagrinėja G. Jenings (2007). Autorė išskiria 7 vandens pramogų rūšis: plaukiojimą laivais (angl. boating), plaukiojimą su vamzdeliu (angl. scuba diving), sportinė žvejybą (angl. sport fishing), motorizuotas vandens pramogas (angl. motorized water sports), vienadienės ekskursijos su laivu (angl. one-day tours), savarankišką veiklą, kaip buriavimas (angl. self training experience), plaukiojimą banglentėmis, burlentėmis, baidarėmis ir srauniomis kalnų upėmis (ang. surfing, windsurfing, kayaking and whitewater rafting). dalies aktyvių vandens pramogų. Kita vertus, G. Jenings (2007) pateikiamoje klasifikacijoje ne visos vandens pramogos gali būti laikomos aktyviomis, kadangi dalis jų yra pasyvios. R.Buckley (2002) analizuodamas Indijos ir Ramiojo vandenynų salose teikiamas aktyvias vandens pramogas pastebėjo, jog šias pramogas galima skirstyti į dvi kategorijas - į pagrindines ir į substitucines. Pagrindinėms aktyvioms vandens

32

pramogoms galima priskirti - jėgos aitvarus, burlentes, banglentes, vandenlentes ir nardymą. Jos yra išskiriamos kaip pagrindinės, nes savo prigimtimi iš paslaugų vartotojo reikalauja tam tikrų įgūdžių ir saugumo instruktažo, kad pramoga galėtų būti suteikta. Pagrindinės aktyvios vandens pramogos yra orientuotos į nišinį vartotoją dėl savo pobūdžio - didelės traumų tikimybė, sukeliamo baimės jausmo. Substititucinės aktyvios vandens pramogos - tai pramoginio pobūdžio veikla ant vandens, naudojant papildomą įrangą, tačiau nereikalaujanti jokių papildomų įgūdžių. Dėl šios priežasties tokios pramogos yra prieinamesnės platesniam vartotojų ratui. Šioms pramogoms autorius (Buckley, 2002) priskiria plaukiojimą motorizuotomis priemonėmis ant vandens (vandens motociklais, reaktyvinėmis skraidyklėmis ar elektrinėmis vandenlentėmis), taip pat plaukiojimą įvairiomis priemonėmis tempiant kateriu (pavyzdžiui, vandens slidėmis, parašiutu ar „padanga“). Norint objektyviai ir sistemiškai apibr ėžti aktyvių vandens pramogų sampratą, reikėtų apjungti nuotyki ų turizmo, fizinio aktyvumo ir vandens pramogų elementus. Sporto terminų žodyne (Stonkus, 2002) fizinis aktyvumas yra apibrėžiamas kaip „<...> laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų, visuma aktyvių judesių <...>“. Fizinis aktyvumas yra glaudžiai susijęs su aktyviomis vandens pramogomis. Šias veiklas sieja tai, kad abi apima tam tikrą laisvalaikio veiklą, kuri reikalauja didesnio energijos suvartojimo negu ramybės būsenoje. Pasak R. Jankauskienės (2008), fizinio aktyvumo pasirinkimas turi būti integruotas į gyventojų kasdienybę taip, kad būtų lengva, natūralu ir trokštama jį pasirinkti. Dėl šios priežasties aktyvios vandens pramogos yra puiki alternatyva pabodusiai mankštai ar apsilankymams sporto klubuose. Kita vertus, terminas „nuotykių turizmas“ mokslinėje literatūroje lietuvių kalba nėra dažnai sutinkamas. Turizmo terminų žodynas (2009) nuotykių turizmą apibrėžia kaip vieną iš turizmo rūšių, kai kelionės tikslas yra patirti naujų jaudinamų ir rizikingų įspūdžių bei pavojų ir save išbandyti natūralioje ar egzotiškoje aplinkoje. J. Swarbrooke ir kt. (2003) išskiria 10 nuotykių turizmo požymių: nežinomi rezultatai, pavojus ir rizika, iššūkis, numatytas atpildas, naujovės, stimuliacija ir jaudulys, atitrūkimas nuo tikrovės, tyrinėjimas ir atradimas, įsijautimas ir susitelkimas, prieštaringos emocijos. Tik visuma šių požymių turistui leidžia patirti nuotykio jausmą. Šie požymiai nusakantys nuotykių turizmą yra būdingi ir aktyvioms vandens pramogoms. Nors aktyvios vandens pramogos, pirmiausiai, yra veikla, kuria yra užsiimama lauke, galima rasti ir alternatyvų uždarose patalpose. Viena iš tokių galėtų būti vandens parkai. Anot R.Buckley (2002), Japonijoje esama tokių vandens parkų, kuriuose yra sukuriamos dirbtinės bangos, leidžiančios imituoti išorės vandenų sąlygas. Kita vertus, pasak autoriaus, norint su banglente čiuožti ant tokių bangų reikia ne tik specialios lentos, bet visiškai skiriasi ir plaukimo technika.

Aktyvi ų vandens pramogų plėtros galimybių Lietuvoje tyrimo rezultatai

Nustatyta, jog Lietuvos teritorijoje iš viso yra 54 aktyvių vandens pramogų teikėjai. Išanalizavus jų pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje (žr. 2 pav.), galima teigti, jog didžiausia paslaugų koncentracija yra Vakarų ir Pietry čių Lietuvoje. Tyrimo metu nustatyta, jog Pietryčių Lietuvoje (28 paslaugų teikėjai) yra daugiau aktyvių vandens pramogų teikėjų lyginant su Vakarų Lietuva (25 paslaugų teikėjai). Nepaisant to, nustatyta, jog Klaipėdos apskrityje, vienoje iš Vakarų Lietuvos teritorijų, yra daugiausiai aktyvių vandens pramogų teikėjų. Reikėtų pabrėžti, jog pastebimas paslaugų teikėjų susitelkimas ties didžiaisiais Lietuvos miestais - Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog aktyvioms vandens pramogoms plėtoti reikia didelių vandens telkinių kaip marios. Būtent Kuršių, Kauno ir Elektrėnų mariose galima rasti daugiausiai vandens pramogų.

33

2 pav. Aktyvių vandens pramogų teikėjų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje *Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis turizmas.lt, registrucentras.lt duomenimis

Nors aktyvios vandens pramogos Lietuvoje yra jau daugiau nei keliasdešimt metų, tik per pastaruosius 10 metų šis sektorius įgavo dabartinį savo pavidalą. Analizuojant laikotarpį nuo 2001 iki 2006 m. galima teigti, jog sektoriaus plėtra buvo nežymi, per metus atsirasdavo vos vienas naujas paslaugų teikėjas. Nuo 2007 iki 2009 m. metų pastebimas dinamiškas augimas. Per šį laikotarpį paslaugų teikėjų augimas buvo lygus net 60%. Tokį staigų sektoriaus augimą lėmė jėgos aitvarų sporto populiarėjimas Lietuvoje. Būtent šiuo laikotarpiu pastebimas didžiausias šios aktyvių vandens pramogų rūšies augimas. 2010 m. buvo nustatytas didžiausias aktyvių vandens pramogų paslaugų teikėjų smukimas per visą analizuojamą laikotarpį. Šiam smukimui įtakos galėjo turėti šalį tuo metu ištikusi ekonominė krizė. Dėl šio reiškinio, dauguma vartotojų atsisakė arba sumažino lėšas tokiems antriniams poreikiams kaip pramogos tenkinti. 2011-2013 metų laikotarpiu sektoriaus augimas po šalį siaubusios ekonominės krizės buvo lėtas, bet stabilus. Kita vertus, nuo 2013 iki dabar aktyvių vandens pramogų sektorius išgyvena, kone, didžiausią augimą per 10 metų. Šis augimas gana stabilus. Tokį spartų šuolį sektoriaus plėtrai suteikė intensyvus vandenlenčių parkų Lietuvoje kūrimasis per pastaruosius metus. Išanalizavus duomenis (žr. 3 pav.) buvo pastebėta, kad beveik pusę (47%) bendros pramogų pasiūlos sudaro vandenlečių parkai. Galima daryti prielaidą, jog tam įtakos turėjo tai, jog įrengti vandenlenčių parką yra sąlyginai nebrangu, infrastruktūros įrengimas yra nesudėtingas ir greitas, o pačius parkus galima įrengti beveik visuose vandens telkiniuose. Vandenlenčių parko įrengimas galėtų atsipirkti vos per vieną sezoną. Mažiausią rinkos dalį (9%) sudaro pramoginis nardymas. Mažam susidomėjimui šia pramoga įtakos galėjo turėti Lietuvos gamtinės sąlygos (mažas matomumas po vandeniu dėl drumsto vandens), ilgas ir sudėtingas pasirengimas bei reikalinga papildoma įranga.

34

3 pav. Aktyvių vandens pramogų pasiūla Lietuvoje

*Šaltinis: sudaryta autorių

Apžvelgus bendrą aktyvių vandens pramogų situaciją Lietuvoje, toliau kiekviena kategorija nagrinėjama plačiau. Jėgos aitvarai. Iš viso Lietuvoje galima rasti 9 kaitavimo mokyklas. Visos mokyklos yra įsikūrusios Klaipėdos apskrityje, 8 Svencelėje ir 1 Kintuose. Visose mokyklose paslaugos yra teikiamos tik sezono metu, tačiau adrenalino ištroškę mėgėjai snieglente šliuožia ir žiemą tiesiog ant sniego su aitvaru. Lietuvoje kaitavimo mokyklos veikia nuo 2001 metų. Paslaugų kainos visose mokyklose gana panašios: pažintinis kursas (2 val. + visas reikalingas inventorius) 45-50 Eur; pilnas kaitavimo kursas (6 val. + visas reikalingas inventorius) 240-250 Eur. Tik 3 iš 9 mokyklų teikia apgyvendinimo paslaugas, kurių kaina gali svyruoti nuo 5 iki 55 Eur (priklausomai nuo to ar gyvenama palapinėje ar atskirame kambaryje). Taip pat 3 iš 9 mokyklų organizuoja vaikų vasaros stovyklas. Už 7 dienų stovyklą vaikams gali tekti sumokėti nuo 350 iki 380 Eur. Taip pat reikėtų išskirti tai, jog 5 iš 9 kaitavimo mokyklų suteikia tarptautinius IKO (angl. International Kiteboarding Organization) sertifikatus. Vandenlentės. Iš viso Lietuvoje yra įsikūrę net 26 vandenlenčių parkai. Daugiausia jų yra įsikūrę Klaipėdos (7 parkai) ir Vilniaus (7 parkai) apskrityse. Visuose parkuose paslaugos yra teikiamos tik sezono metu. Kita vertus, kai kurie paslaugų teikėjai, pavyzdžiui Fox Spot vandenlenčių parkas įsikūręs Šiauliuose, yra išskirtinis ir vienas geriausių pavyzdžių kaip reikia kovoti su sezoniškumu. Atvėsus orams organizuojamos kitos žiemos pramogos kaip - pasivažinėjimas sniego motociklais ar kartingais ant ledo, čiuožinėjimas ant ledo po atviru dangum, jėgos aitvarais šliuožiama su snieglente ar slidėmis ir t.t.. Siūlydami alternatyvias pramogas paslaugų teikėjai savo klientus gali išlaikyti ištisus metus. Taip pat šis vandenlenčių parkas turi ir daugiausiai Facebook sekėjų - beveik 7 tūkst., kai kiti parkai 2-4 tūkst. Reikėtų išskirti tai, kad nors pirmasis vandenlenčių parkas Lietuvoje atsirado dar 2011 m., didžioji dauguma parkų atsidarė tik per paskutinius trejus metus (žr. 4 pav.).

17%

47%

11%

9%

16%

Jėgos aitvarai

Vandenlentės

Burlentės

Nardymas

Įvairios

4 pav.

Vandenlenčių parkai lyginant su kitomis aktyviomis vandens pramogomis yra labiau prieinami vartotojams dėl ilgo darbo laiko. Didžioji dauguma parkVandenlenčių kainos priklauso nuo savaitEur pigiau lyginant su savaitgaliais. Vidutiniškai darbo dienomis kainos siekia apie 28 Eur už 1 val. pasiplaukiojimą, o savaitgaliais 33 Eur. Elektrcentrai šiek tiek skiriasi, nes neturi stacionariToks pasiplaukiojimas vandenlente yra kone dvigubai brangesnis kainuoti 80-100 Eur. Kita vertus, ne visi paslaugsuteikia tik šalmą ir liemenęLietuvoje daugiausiai vyrauja vandenlenWakeWay parkas įsikūręs Vilniuje, ten galima rasti net 8 skirtingas trasas.Burlentės. Iš viso Lietuvoje yra 6 burlenlyginant su jėgos aitvarais, jųKuršių, Elektrėnų ir Kauno mariose bei ant Galvburiuoti ant Dusios ežero. Nors Lietuvoje burlentjos išpopuliarėjo tik apie 2010teikėjus. Savaitgalių kursų, kuriųapie 100 Eur. Kita vertus, Kuršių6 val. kursų kaina čia siekia vos 60mokykla Vėjas galvoje suteikia tarptautinius RYA (angl. Royal Yachting Association) sertifikatus. Nardymas. Pramoginį nardymveikiantis Oktopusas savo veiklą2008-2009 m. Nėrimo kaina, įteikėjus. Kaina siekia apie 50povandeninę fotosesiją. Daugiausiai nardoma Plateliir kituose Lietuvos ežeruose: Baltnardyti Baltijos jūroje, kuri yra patraukli d

0

2

4

6

8

10

2012

35

pav. Vandenlenčių parkų skaičiaus augimas *Šaltinis: sudaryta autorių

parkai lyginant su kitomis aktyviomis vandens pramogomis yra labiau prieinami l ilgo darbo laiko. Didžioji dauguma parkų dirba nuo 10 val. iki 22 val.

kainos priklauso nuo savaitės dienų - darbo dienomis plaukioti gali bEur pigiau lyginant su savaitgaliais. Vidutiniškai darbo dienomis kainos siekia apie 28 Eur už 1

, o savaitgaliais 33 Eur. Elektrėnų mariose ir Nidoje esantys vandenlencentrai šiek tiek skiriasi, nes neturi stacionarių trasų. Vietoj to yra naudojami greitaeigiai kateriai. Toks pasiplaukiojimas vandenlente yra kone dvigubai brangesnis - 1 val. pasiplaukiojimas gali

100 Eur. Kita vertus, ne visi paslaugų teikėjai suteikia visą. Dauguma nemokamai iemenę, todėl hidrokostiumo nuoma gali atsieiti papildom

Lietuvoje daugiausiai vyrauja vandenlenčių parkai su 1 trasa. Daugiausiai trasū ęs Vilniuje, ten galima rasti net 8 skirtingas trasas.

Lietuvoje yra 6 burlenčių mokyklos. Kadangi burlentėgos aitvarais, jų paplitimas yra didesnis. Burlenčių mokyklos yra

ir Kauno mariose bei ant Galvės ežero. Pavieniai entuziastai taip pat mburiuoti ant Dusios ežero. Nors Lietuvoje burlentės pasirodė dar 1974 m. vasar

jo tik apie 2010-2012 m. Buriavimo kursų kainos gana panašios pas visus paslaugų, kurių trukmė 6 val. su visa reikalinga papildoma

apie 100 Eur. Kita vertus, Kuršių mariose įsikūrusios buriavimo mokyklos siūčia siekia vos 60-80 Eur. Taip pat reikėtų išskirti, kad tik viena buriavimo

suteikia tarptautinius RYA (angl. Royal Yachting Association)

į nardymą siūlo tik 5 paslaugų teikėjai Lietuvoje. Nors Klaipveikiantis Oktopusas savo veiklą pradėjo 1999 m., pramoginis nardymas labiau išpopuliar

rimo kaina, į kurią įeina ir visa reikalinga įranga, panaši pas visus paslaugina siekia apie 50-55 Eur. Kai kurie paslaugų teikėjai suteikia papildom

ą. Daugiausiai nardoma Platelių ežere, susirinkus didesnei grupelei žuose: Baltųjų Lakajų, Monio, Galvės, Alaušo ir kt. Taip pat yra galimyb

roje, kuri yra patraukli dėl daug nuskendusių laivų, tačiau tai daugiausia daro

2013 2014 2015

Vandenlenčių parko atidarymo metai

parkai lyginant su kitomis aktyviomis vandens pramogomis yra labiau prieinami dirba nuo 10 val. iki 22 val.

darbo dienomis plaukioti gali būti net 10-15 Eur pigiau lyginant su savaitgaliais. Vidutiniškai darbo dienomis kainos siekia apie 28 Eur už 1

mariose ir Nidoje esantys vandenlenčių ietoj to yra naudojami greitaeigiai kateriai.

1 val. pasiplaukiojimas gali ą. Dauguma nemokamai

l hidrokostiumo nuoma gali atsieiti papildomais 3-5 Eur. Daugiausiai trasų turi parkas

mokyklos. Kadangi burlentės yra universalesnės

ų mokyklos yra įsikūrę šalia s ežero. Pavieniai entuziastai taip pat mėgsta

dar 1974 m. vasarą Nidoje, plačiau kainos gana panašios pas visus paslaugų eikalinga papildoma įranga, kaina siekia

rusios buriavimo mokyklos siūlo geresnes kainas - išskirti, kad tik viena buriavimo

suteikia tarptautinius RYA (angl. Royal Yachting Association)

jai Lietuvoje. Nors Klaipėdoje jo 1999 m., pramoginis nardymas labiau išpopuliarėjo tik

panaši pas visus paslaugų jai suteikia papildomą paslaugą -

inkus didesnei grupelei žmonių s, Alaušo ir kt. Taip pat yra galimybė

ų, tačiau tai daugiausia daro

2016

36

labiau patyrę narai. Nardymo plėtrą Lietuvoje itin stabdo gamtinės sąlygos - drumstas vanduo, labai trumpas sezonas. Įvairios/substitucinės pramogos. Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti 9 substitucinių pramogų teikėjus (žr. 4 pav.). Didžioji dauguma pramogų organizatorių paslaugas teikia Vilniaus apskrityje esančiose Elektrėnų mariose dėl tam tinkamų gamtinių sąlygų. Taip pat didelę įtaką šių pramogų pasiskirstymui Lietuvos teritorijoje turėjo Aplinkos ministro įsakymas Nr. 33-1584 (2010) „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo uždrausta vykdyti su substitucinėmis aktyviomis vandens pramogomis susijusią veiklą beveik visuose Lietuvos vandens telkiniuose išskyrus 8: Anykščių rajone esančiame Nevėžos ežere; Kėdainių rajone esančiame Juodkiškių tvenkinyje; Baltijos jūroje; Šilutės rajone esančiame Krokų įlankos ežere; Kuršių mariose; Nemuno deltos šakoje; Trakų rajone esančiame Galvės ir Margio ežeruose. Šiuo įsakymu buvo smarkiai sumažintos substitucinių aktyvių vandens pramogų plėtros galimybės Lietuvoje.

4 pav. Skirtingų substitucinių aktyvių vandens pramogų kainos skirtumai

*Šaltinis: sudaryta autorių Substitucinių aktyvių vandens pramogų spektras yra žymiai platesnis lyginant su pagrindinėmis, kadangi galimos įvairios tos pačios pramogos variacijos. Pavyzdžiui, katerio tempiama pripučiama padanga arba dar kitaip „spurga“ gali būti pakeista pripučiamu „bananu“ ar „pica“. Pagrindinis skirtumas tarp šios pramogos variacijų - vienu metu galinti plaukti žmonių kiekis ir sudėtingumo laipsnis, norint išsilaikyti ant vandens. Viena brangiausių pramogų šioje kategorijoje yra pasiplaukiojimas reaktyvine vandens skraidykle ar vandenlente. Tam įtakos turi tai, kad specialią įrangą, reikalingą šiai paslaugai teikti turi tik vienas paslaugų teikėjas Lietuvoje. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ekstremalus plaukimas baidare, neturėtų būti siejamas su konkrečiais paslaugų teikėjais, o labiau su šiai pramogai reikalingomis upėmis ir jų atkarpomis. Toks vertinimas turėtų būti taikomas todėl, kad bet kuris baidarių nuomotojas paslaugų vartotoją

0

50

100

150

200

250

Pa

sla

ug

os

ka

ina

(1

va

l.)

37

gali nuvežti į norimą upės atkarpą ir tai pavadinti „ekstremaliu plaukimu baidarėmis“. Vienintelis paslaugų teikėjas „Vilniaus baidarės“ teikia specialią įrangą pritaikytą ekstremaliam plaukimui baidarėmis. Išanalizavus ir palyginus iš ekspertų interviu gautus duomenis išskirti pagrindiniai aspektai, turintys įtakos aktyvių vandens pramogų vystymui Lietuvoje bei ateities plėtros galimybėms. Toliau pateikiamos ekspertų įžvalgos kiekvienu iš šių veiksnių. Ekspertiniai interviu buvo analizuoti taikant NVivo kompiuterizuotą kokybinių duomenų analizę, kuria užkodavus ir susisteminus gautą informaciją buvo išskirtos 7 pagrindinės teiginių grupės, apjungiančios visus klausimus, bei joms priskirti dažniausiai pasikartojantys atsakymai.

1 lentelė. Ekspertinio interviu kokybin ė analizė

Teiginys Atsakymas Dabartinė aktyvių vandens pramogų situacija Lietuvoje

Pastebimas smarkiai išaugęs susidomėjimas aktyviomis vandens pramogomis, labai stipriai populiarėjantis yra vandenlenčių sportas.

Aktyvių vandens pramogų tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje

Aktyvių vandens pramogų tendencijas diktuoja Šiaurės Amerika (įvairios vandens pramogos) ir Vakarų Europos šalys: Vokietija (burlentės), Ispanija (jėgos aitvarai). Taip pat Egiptas (nardymas) ir Turkija (vandenlentės).

Aktyvių vandens pramogų verslo plėtros galimybės Lietuvoje

Didžiausias dėmesys skiriamas į jaunąją kartą. Organizuojamomis vaikų stovyklomis siekiama „užsiauginti“ naujus vartotojus, kurie ateityje galėtų tapti profesionalūs sportininkai. Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas infrastruktūros plėtrai ir įrangos gerinimui, siekiant vartotojams užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę.

Pagrindinės problemos stabdančios aktyvių vandens pramogų plėtrą Lietuvoje

Didžiausią įtaką daro sezoniškumas, Lietuvos gamtinių sąlygų specifiškumas ir nuolatinė įstatyminės bazės kaita, kuri apriboja veiklos plėtrą.

Aktyvių vandens pramogų sezono trukmė ir vidutinis užimtumas sezono metu

Išskirtinai šiltuoju metų sezonu - birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Ypatingai didelis užimtumas yra savaitgaliais. Kita vertus, dėl prastų orų sezonas gali sutrumpėti. Iš viso skaičiuojama per sezoną 6-7 savaitgaliai per sezoną, kai oro salygos yra tinkamos.

Aktyvių vandens pramogų vartotojų charakteristikos

Galima išskirti dvi pagrindines grupes: pirmoji, entuziastai užsiimantys keliomis, fiziškai aktyviomis veiklomis, kurių amžius yra nuo 25 iki 35 metų, socialiai gerai apsirūpinę; antroji, jaunos šeimos su vaikais, kai tėvų amžius siekiai 30-45 m., o vaikų nuo 8 iki 16 metų.

Viešinimo svarba aktyvių vandens pramogų plėtrai

Socialiniai tinklai yra pagrindinė rinkodaros priemonė. Didžiausias vartotojų pasiekiamumas yra per Facebook socialinį tinklą, per jį pasiekiama apie 80% visų vartotojų. Taip pat svarbus internetinio puslapio turinys. Pagrindiniai pardavimo kanalai yra per internetinį puslapį ir grupinius/dovanų portalus (pavyzdžiui, grupinins.lt, beta.lt, geradovana.lt.). Kita vertus, jungimasis į turizmo klasterius ar asociacijas neatneša juntamos komercinės naudos.

*Šaltinis: sudaryta autorių

Atlikus ekspertų apklausos analizę ir apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad šios srities ekspertų vertinimai tais pačiais klausimas sutampa. Ypatingai išryškėjo tai, jog aktyvios vandens pramogos yra nišinė pramogų rūšis ir traukia specifinius vartotojus. Kita vertus, jų skaičius yra pernelyg mažas, kad užtikrintų spartų šio sektoriaus augimą. Dėl šis priežasties paslaugų teikėjai tur ėtų arba vienytis ir kurti bendrus paslaugų paketus, arba ieškoti nišinių rinkų. Pagrindinė darbo problema, atitinka empirinio tyrimo rezultatus ir gali būti apibūdinama kaip - žinių apie aktyvių vandens pramogų situaciją Lietuvoje trūkumas. Priežastys, dėl kurių kyla ši problema: bendradarbiavimo tarp atskirų paslaugų teikėjų nebuvimas; dėl įstatymų apribojimų,

38

netolygus paslaugų teikėjų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje; menkas aktyvių vandens pramogų spektras periferinėse Lietuvos vietovėse; informacijos trūkumas apie paslaugų teikėjus, vartotojų atžvilgiu (trūksta informacijos apie galimas apgyvendinimo/maitinimo/pramogų alternatyvas, esamą infrastruktūrą, jos pritaikymą žmonėms su negalia); sezoniškumas.

IŠVADOS

Aktyvios vandens pramogos tai pasilinksminimo ir emocinio atsipalaidavimo forma, kuri reikalauja didesnio energijos suvartojimo (taip, kad padažnėtų kvėpavimas ir suprakaituotų) negu ramybės būsenoje, leidžia patirti naujų jaudinamų ir rizikingų įspūdžių bei pavojų ir save išbandyti natūralioje gamtinėje aplinkoje. Aktyvias vandens pramogas galima skirstyti į pagrindines (jėgos aitvarai, burlentės, vandenlentės, nardymas) ir substitucines (plaukiojimas vandens motociklu, skrydis su parašiutu tempiant kateriui ir kt.). Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų kategorijų - papildomų žinių ir įgūdžių poreikis. Siekiant išbandyti pagrindinei kategorijai priskiriamas pramogas teks ne tik išklausyti saugumo instruktažą, bet keletą ar net keliolika valandų mokintis, kad būtų galima mėgautis pramoga savarankiškai. Substitucinės pramogos nereikalauja papildomų įgūdžių, jų suteikiamas adrenalino kiekis yra mažesnis, jos tinkamesnės išbandyti visai šeimai. Nors Lietuvoje yra pakankamai vandens išteklių ir galimybių vystyti aktyvias vandens pramogas, pastebima, jog turimas potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Tam reikalinga tolimesnė plėtra, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas. Geriausiai žinomas ir plačiai taikomas plėtros planavimo ir valdymo metodas - strateginis planas. Buvo nustatyta, jog Lietuvos teritorijoje iš viso yra 54 aktyvių vandens pramogų teikėjai. Išanalizavus jų pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje galima teigti, jog didžiausia paslaugų koncentracija yra Pietryčių Lietuvoje. Kita vertus, pastebima, kad pramogų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje yra netolygus - didžiausias paslaugų spektras yra randamas ties didžiausiais šalies miestais, o periferinėse šalies vietovėse jaučiamas šių paslaugų trūkumas. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog populiariausia aktyvių vandens pramoga - vandenlentės. Šių paslaugų teikėjų skaičius, kone, dvigubai viršija kitus pramogų organizatorius. Atlikta esamos situacijos analizė patvirtino, kad kaip pagrindines problemas galima išskirti: sezoniškumą, dažną įstatymų kaitą, Lietuvos klimatinių sąlygų ypatumus. Atlikus ekspertų apklausos analizę ir apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad šios srities ekspertų vertinimai tais pačiais klausimas sutampa. Ypatingai išryškėjo tai, jog aktyvios vandens pramogos yra nišinė pramogų rūšis ir traukia specifinius vartotojus. Kita vertus, jų skaičius yra pernelyg mažas, kad užtikrintų spartų šio sektoriaus augimą. Pagrindinė darbo problema, atitinka empirinio tyrimo rezultatus ir gali būti apibūdinama kaip - žinių apie aktyvių vandens pramogų situaciją trūkumas, tam kad būtų galima nustatyti potencialias ateities plėtros kryptis. Pagrindinės priežastys, dėl kurių kyla ši problema: bendradarbiavimo tarp atskirų paslaugų teikėjų nebuvimas; nepakankamai išplėtota aktyvioms vandens pramogoms reikalinga infrastruktūra (pakrantės užžėlusios nendrėmis, akmenuotas dugnas pavojingas vartotojams, nėra išasfaltuoti keliai); menkas aktyvių vandens pramogų spektras kaimiškose vietovėse; informacijos trūkumas (vietovių aprašų, trasų žemėlapių, pagrindinių ir papildomai teikiamų paslaugų trūkumas, ženklinimo nebuvimas). Visi paslaugų teikėjai jaučia ryškią sezoniškumo įtaką. Šią problemą puikiai eliminavo tie paslaugų teikėjai, kurie pradėjo teikti platų papildomų paslaugų asortimentą. Teikiamos maitinimo, dviračių, irklenčių, baidarių nuomos paslaugos, renginių ir vaikų stovyklų

39

organizavimas padeda ne tik sumažinti sezoniškumo įtaką, bet ir išlaikyti pastovią lojalių klientų bazę.

LITERAT ŪRA

1. Aiškinamasis turizmo terminu žodynas: lietuvių ir anglų kalbomis. 2009 / A. Armaitienė Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. 167 p. ISBN 978-5-420-01644

2. Bonomi J., Spring S.M., 2013. New service development: managing the dynamic between services and operations resources. International Journal of Operations & Production Management, Nr. 33 (7), p. 800-827. ISSN: 0144-3577.

3. Buckley R., 2002. Surf Tourism and Sustainable Development in Indo-Pacific Islands. I. The Industry and the Islands. Journal of Sustainable Tourism, Nr. 10 (5), p. 405-424. ISSN 0250-8281.

4. Bullinger H., Fähnrich K., Meiren T. 2003. Service engineering—methodical development of new service products. International Journal of Production Economics, Nr. 85 (3), p. 275-287. ISSN 2214-7160.

5. Cooper R. G. 2013. New Products - What Separates The Winners From The Losers And What Drives Success. The PDMA Handbook of New Product Developent. Canada: Wiley. ISBN 978-0-470-64820-9.

6. Jankauskienė R., 2008. Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo strategija: kūno kultūra ar kūno kultas? Medicina , Nr. 44 (5), p. 346-355. ISSN 1010-660X. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: < http://bit.ly/2h2p9Hm>

7. Jennings G., 2007. Water-Based Tourism, Sport, Leisure, and Recreation Experiences. Burlington: Butterworth-Heinemann, p. 1-20. ISBN 978-0-7506-6181-2.

8. Kotler P.,Keller L. K., 2007. Marketingo valdymo pagrindai. Klaipėda: Logitema. ISBN 978-9955-98-526-6.

9. Krishnan V., Karl U. 2001. Product development decisions: A review of the literature. Management Science, Nr. 47 (1), p. 1–21. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: < http://bit.ly/2gS5nRM>

10. Lietuvos ilgalaikės raidos strategija. 2002. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://bit.ly/2gRheR0>

11. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas. 2015. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://bit.ly/2enK614>

12. Pruskus V., 2013. Pramogos kaip komunikacijos forma: samprata ir socialinės funkcijos. SANTALKA: Filosofija, Komunikacija, Nr. 21 (1). ISSN 2029-6320.

13. Stonkus S., 2002. Sporto terminų žodynas. Kaunas: LKKA.ISBN 9986569710. 14. Swarbrooke J., Beard C., Leckie S., Pomfret G., 2003. Adventure Tourism The New Frontier.

Burlington: Butterworth- Heinemann. ISBN 0750651865. 15. THR - Assessores en Turismo Hotelería y Recreación, S.A. (2006). 10 Produtosestratégicos

para o desenvolvimento do turismo em Portugal - Turismo Náutico. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://bit.ly/1PuYTDt>

40

THE DEVELOPEMENT OF ACTIVE WATER ENTERTAINMENT IN L ITHUANIA

Edgaras Vaškaitis, Gabija Liaudanskytė Klaipeda university, Health science faculty, Recreation and tourism department


SUMMARY This article analyzes the current situation and the development of active water entertainment in Lithuania. In the indroduction the work problem is raised as lack of information about the present active water entertainment situation in Lithuania for this reason there is no information about possible directions of the development. The first part of the article analyzes scientific sources that define what is active water entertainment and how it is classified. Moreover, it discusses theoretical aspects of services and its developement. The second part describes quantitative collection of research data. The descriptive situation analysis (legal/strategic document and current situation analysis) and interview of expert (individual, purposeful, unstructured) were applied. The results of research were interpreted and revealed that the distribution of active water enetertainment in Lithuania is uneven, the biggest concentration of services is Southeast Lithuania; wakeboard parks are the most popular form of active water entertainment in Lithuania and dominates the market. The most common problem regarded bu services providers were seasonality and frequent changes of laws. The conclusions are given at the end of the final paper that active water entertainment is rapidly growing segment of tourism. Even though Lithuania has everything you need to develope active water entertainment, it is noticed the potential is not fully used yet. Key word: active, water entertainment, development prospects, development in Lithuania.

41

KAIMO TURIZMO PL ĖTROS LIETUVOJE GAMTINIAI VEIKSNIAI

Lekt. Jurgita Raišutienė, Odeta Dženkauskaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra


ANOTACIJA

Analizuojant gamtinių veiksnių ir kaimo turizmo sodybų koncentraciją Lietuvoje, pagrindžiamas tyrimo aktualumas bei formuojama ir iškeliama tyrimo problema - kurių gamtinių išteklių rodikliai, kaip kaimo turizmo plėtros gamtiniai veiksniai ir sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse akivaizdžiai siejasi? Kaip žinoma per 2005-2016 metų laikotarpį kaimo turizmo sodybų skaičius ženkliai išaugo visoje šalyje (atitinkamai 398 – 661 sodybos). Būtent kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas, skatina išsiaiškinti gamtinių išteklių sąsają su sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse. Teoriniu aspektu akcentuojami pagrindiniai kaimo turizmo plėtros ypatumai bei gamtinių išteklių samprata ir klasifikacija, taip pat gamtinių išteklių, kaip kaimo turizmo plėtros gamtinių veiksnių, svarba. Remiantis išskirtais esminiais kaimo turizmo gamtiniais ištekliais/elementais (1. Kraštovaizdis (gamtos elementų visuma); 2. Vandens telkiniai; 3. Miškai; 4. Vidutinė metinė temperatūra; 5. Dirvožemio derlingumas), atliekamas kartografinis kaimo turizmo sodybų koncentracijos Lietuvos apskrityse gamtinių išteklių atžvilgiu tyrimas. Taip pat, siekiant pagrįstesnių rezultatų, atliekamas kiekybinis tyrimas, analizuojant gamtinius išteklius ir kaimo turizmo sodybų išsidėstymą viename iš Lietuvos administracinių vienetų - Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskritis pasirinkta, kaip viena iš keturių daugiausiai kaimo turizmo sodybų, apimančių ir didelį gamtinių išteklių potencialą turinti teritorija. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados: vietovės tinkamumą kaimo turizmo plėtrai nusako gamtinių veiksnių komplekso elementų santykis toje vietovėje bei jų gausos pasiskirstymas teritorijoje. Žinoma kiekvienas analizuotas išteklius sudaro tam tikras prielaidas ir galimybes stiprinti bei plėsti kaimo turizmą gamtinių veiksnių atžvilgiu. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad gamtiniai ištekliai turi tiesioginį ryšį su kaimo turizmo sodybų dislokacija. Šiuo atveju ištirti gamtiniai veiksniai (vandens telkiniai ir dirvožemio derlingumas) turi tiesioginę sąsają analizuojant ryšį tarp šių veiksnių ir kaimo turizmo sodybų lokalizacijos. Taip pat atlikus atvejo tyrimą Klaipėdos apskrityje nustatyta, kad gamtinių išteklių sąsaja su kaimo turizmo sodybų išsidėstymu skirtinguose rajonuose yra nevienoda. Labiausiai ji jaučiama Kretingos ir Šilutės rajone, kur gamtiniai ištekliai turi itin didelę reikšmę kaimo turizmo sodybų koncentracijai. Raktiniai žodžiai: kaimo turizmas, kaimo turizmo plėtra, gamtiniai ištekliai.

ĮVADAS

Aktualumas. Kaimo turizmas Europos šalyse organizuotai plėtojamas daugiau nei keturiasdešimt metų. Ypač daug dėmesio šiam verslui skiriama pastaruosius dvidešimt metų. Lietuvoje aktyvi kaimo turizmo plėtra prasidėjo tik XX a. devintojo dešimtmečio antroje pusėje. Oficialiai kaimo turizmo verslas rinkos pagrindais pradėtas plėtoti tik 1998 m., įsigaliojus turizmo įstatymui ir minimaliems kaimo turizmo teikiamų apgyvendinimo paslaugų reikalavimams bei patentų šiai veiklai išdavimo tvarkai (A. Damulienė, ES finansinės paramos panaudojimo kaimo turizme probleminiai klausimai). Žemės ūkio veiklai

42

mažiau tinkamose ir natūraliais kraštovaizdžiais pasižyminčiose kaimo vietovėse plėtojamo kaimo turizmo vaidmuo akivaizdus. Per 2005 – 2016 metų laikotarpį ženkliai išaugo kaimo turizmo sodybų skaičius visoje šalyje (atitinkamai 398 – 661 sodybos). P. Grecevičius ir kt. (jau 1999), išskyrė pagrindinius kriterijus, lemiančius žmonių rekreacinę veiklą gamtoje, t.y. graži miško aplinka, tinkami vandens telkiniai, įdomus reljefas, tvarkinga aplinka, kompleksiškumas ir t.t. Kaimo turizmo plėtrai tinkamiausią rekreacinį potencialą sudaro gamtos ir kultūros paveldo ištekliai, pastarieji skatina žmones apsistoti sodybose. Kaimo turizmo sodyboje svarbu natūralūs ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos savitumą ir patrauklumą. Anot, A. Armaitienės, J. Raišutienės (2002), kaimo turizmas konkrečioje vietovėje neįmanomas, jeigu nėra pakankamai kokybiškų ir savitų išteklių arba neišnaudojamos vietinės gamtinės ir socialinės aplinkos ypatybės. Šiuo atveju ir siekiama išsiaiškinti kaimo turizmo sodybų pasiskirstymą gamtinių išteklių atžvilgiu bei jų tarpusavio sąsajas. Problematika. Siekiant išsiaiškinti kurių gamtinių išteklių, kaip kaimo turizmo plėtros veiksnių įtaka didžiausia, būtinas aplinkos būklės ir tendencijų tyrimas. Tačiau susiduriama su problema, jog gamtinių veiksnių įtaka ar poveikis kaimo turizmo plėtrai yra nepakankamai sistemiškai tyrinėtas. Daugelyje mokslinių darbų šis klausimas paliečiamas tik bendriausiu aspektu, kai analizuojami atskiri gamtiniai ištekliai ar poreikis jiems. Tiriamasis probleminis klausimas - kurių gamtinių išteklių rodikliai, kaip kaimo turizmo plėtros gamtiniai veiksniai ir sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse akivaizdžiai siejasi? Tikslas - teoriniu aspektu išanalizavus kaimo turizmo plėtros gamtinius veiksnius, tirti jų įtaką nustatant sąsajas su kaimo turizmo sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse bei dislokacinius aspektus Klaipėdos apskrities atveju. Objektas - gamtiniai veiksniai ir kaimo turizmo sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse. Uždaviniai:

1. Analizuoti kaimo turizmo plėtros sampratą ir gamtinių išteklių ypatumus. 2. Nustatyti gamtinių išteklių, kaip kaimo turizmo plėtros veiksnių svarbą. 3. Apžvelgti gamtinių veiksnių ir kaimo turizmo sodybų koncentracijos sąsajas

Lietuvoje. 4. Ištirti kaimo turizmo sodybų dislokaciją iki vandens telkinių ir gamtinių objektų

Klaipėdos apskrityje. Naudojami tyrimo metodai: teminės teorinės literatūros analizė. Teisinių, strateginių ir statistinių dokumentų analizė. Kartografinis atvejo tyrimas gamtinių veiksnių ir kaimo turizmo sodybų koncentracijos sąsajai nustatyti Lietuvos apskrityse. Kiekybinis kaimo turizmo sodybų dislokacijos iki vandens telkinių ir gamtinių objektų tyrimas. Pagrindinės sąvokos: Kaimo turizmas - turizmo rūšis, kai keliautojai apgyvendinami kaimo vietovėje ir čia jiems teikiamas turizmo paslaugų rinkinys (Aiškinamasis turizmo terminų žodynas, 2009). Kaimo plėtra – tai tęstinis procesas, susijęs su teigiamais kiekybiniais ir kokybiniais pokyčiais kaimo sistemoje; kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas (Lazarevaitė ir kt., 2006). Gamtinė aplinka – tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija, t.y. ją sudaro žemės evoliucijos eigoje susiformavęs paviršius su visais ją sudarančius ypatumais. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai gamtiniai veiksniai, naudojami rekreantų poreikiams tenkinti (Vainienė, 2001, 51 p.). Kraštovaizdis - tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys (LR aplinkos ministerija, 2006).

43

Kaimo turizmo pl ėtros samprata ir ypatumai

Kaimo turizmas Lietuvoje įgauna vis svaresnį vaidmenį turizmo sektoriuje ir jos sąvokos apibrėžimą lemia konkrečios šalies bei rinkos specifika. Skirtingi autoriai pateikia kiek skirtingus kaimo turizmo apibrėžimus, bet turinio esmė išlieka. P. Grecevičius ir kiti autoriai knygoje ,,Turizmas" (2002), kaimo turizmą apibrėžia, kaip keliavimą į kaimo teritoriją ir apsigyvenimą kaimo sodyboje norint pailsėti ir pažinti kaimo gyvenimo būdą. Kaip nurodo Aiškinamasis turizmo terminų žodynas (2009), kaimo turizmas - turizmo rūšis, kai keliautojai apgyvendinami kaimo vietovėje ir čia jiems teikiamas turizmo paslaugų rinkinys. Knygoje Rural tourism - an overview (2010), kaimo turizmas apibūdinamas, kaip ,,šalies patirtis", kuri apima platų pramogų ir veiklų spektrą, vykdoma žemės ūkyje ar už miesto ribų. Teisiniai aktai taip pat reglamentuoja kaimo turizmo veiklą. Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (2015) galima rasti tokį kaimo turizmo apibūdinimą: ,,kaimo turizmo paslauga - tai savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius''. Veikla gali būti vadinama kaimo turizmu, jei tenkina šias sąlygas:

• vyksta kaimo vietovėse (ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų); • naudoja vietinius išteklius (ekonominius, socialinius, kultūrinius ir gamtinius); • plėtros atveju įgyja vietinių bruožų.

Kaimo turizmas sukuria vertę priklausomai nuo konkretaus kaimo galimybių. Tipinės kaimo turizmo charakteristikos yra:

• retai apgyvendintos vietovės; • vyraujanti nat ūrali aplinka ; • dėmesys veiklai lauke; • vietinių gyventojų valdomos įmonės; • sezoniniai ir vietiniai įvykiai (Išoraitė, 2009).

P. Grecevičiaus ir kitų autorių knygoje ,,Turizmas“ (2002), pateikiama kaimo turizmo struktūra, ši struktūra padeda suvokti kaimo turizmo rūšis ir kaip jos susijusios su daugeliu kitų turizmo rūšių, kurios persipina ir papildo vienos kitą. Kaimo turizmo struktūroje yra išskiriamos 7 klasifikacijos rūšys: 1. Agroturizmas; 2. Pramoginis kaimo turizmas; 3. Kultūrinis; 4. Gamtinis - pažintinis kaimo turizmas; 5. Profesinis kaimo turizmas; 6. Etninis kaimo turizmas; 7. Religinis kaimo turizmas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje siūlė 661 kaimo turizmo sodybos. Dauguma jų priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai (LKTA). Šiuo metu asociacija vienija per 391 narių. (Prieiga per internetą: http://www.atostogoskaime.lt/lt/lkta/logotipas). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2012 metais buvo įregistruotos 605 kaimo sodybos, 2013 metais – jau 620, 2014 metais - 662, 2015 metais - 662, o 2016 metais - 661, kaimo turizmo sodybos. Daugiausia kaimo turizmo sodybų koncentruojasi Trakų, Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas 2015 metais Trakų rajono savivaldybėje teikė 49 kaimo turizmo sodyba, Zarasų – 41, Utenos – 37, Lazdijų ir Ignalinos rajono savivaldybėse – po 36, Molėtų – 35, Klaipėdos – 34, Plungės – 32, Varėnos – 30.

44

1 lentelė

Poilsiautojų, nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose pagal apskritis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2015 Lentelėje matoma, kad 2015 metais kaimo turizmo sodybose iš viso poilsiavo maždaug 303,3 tūkstančių žmonių, 7,1 % mažiau, nei 2014 metais. Nakvynių skaičius 2015 metais taip pat mažesnis 10,1 %, nei 2014 metais. Pastebima, kad daugiausiai turistų 2014-2015 metais Vilniaus apskrityje, o mažiausiai - Tauragės apskrityje. Pagrindiniai kaimo turizmo paslaugų vartotojai yra šalies gyventojai. Kaimo plėtra – tai tęstinis procesas, susijęs su teigiamais kiekybiniais ir kokybiniais pokyčiais kaimo sistemoje; kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas (Lazarevaitė ir kt., 2006). Pasak M. Išoraitės, kaimo plėtra visapusis kaimo vietovių socialinis, ekonominis tobulinimas, apimantis tiek ūkinės veiklos įvairinimą, tiek struktūrinius pokyčius, infrastruktūros tobulinimą, vietos bendruomenių veiklą. Kaimo plėtra yra įvairiapusė ir plati todėl, kad kaimo gyventojai nėra tik asmenys, dirbantys žemės ūkio srityje. Kaimo gyventojai yra ir asmenys dirbantys mieste, ir besimokantys, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla. Kaimo turizmo raida . Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kaimo turizmas plėtojosi nuo tada, kai susikūrė didmiesčiai. Galima teigti, kad tai yra urbanizacinis fenomenas – kol nebuvo miestų ir specifinių miestietiško gyvenimo būdo problemų, tol nebuvo šnekama apie poilsį kaime. Kaip nurodoma „Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 m. programoje“, kaimo turizmo kaip ekonominio socialinio reiškinio ir ūkininkavimui alternatyvios veiklos pradžia laikytini 1994 metai, kada Lietuvos ūkininkų sąjungos iniciatyva vyko pirmieji seminarai apie kaimo turizmo plėtros galimybes Lietuvoje. Turizmo informaciniuose leidiniuose pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo poilsis kaimo turizmo sodybose reklamuotas 1996 metais, kai Lietuvos turizmo fondas pateikė informaciją apie keturias sodybas. Pirmieji informaciniai leidiniai apie poilsio kaime sodybas buvo išleisti 1997 metais. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos išleistame kataloge pateikta informacija apie 34 sodybas. Tais pačiais metais pirmąjį informacinį katalogą išleido ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Autoriai kiek skirtingai interpretuoja esminius kaimo turizmo plėtros etapus, priklausomai nuo istorinės - politinės situacijos šalyje, nes nuo to priklausė ir kaimo turizmo verslo plėtra:

1. Poilsis kaime tarpukario Lietuvoje (1918 - 1941 m.); 2. Atostogos kaime kolūkinės sistemos periodu (1945 - 1990 m.);

Apskritys Turistų

skaičius, tūkst. Nakvynių

skaičius, tūkst.

Palyginti su ankstesniais metais,

padidėjimas, sumažėjimas (-),%

Vidutinis vieno turisto

nakvynių skaičius Turistų skaičius

Nakvynių skaičius 2014 2015 2014 2015 2015 2014 2015

Iš viso 310,4 303,3 590,8 579,9 -2,3 -1,8 1,90 1,91 Alytaus 48,1 45,3 85,7 80,0 -5,8 -6,6 1,78 1,77 Kauno 45,8 48,5 78,9 79,4 5,9 0,5 1,72 1,63 Klaipėdos 26,5 26,2 48,6 51,0 -1,2 4,8 1,83 1,95 Marijampolės 11,8 12,4 27,4 27,6 4,8 0,7 2,31 2,22 Panevežio 12,1 12,2 24,3 24,0 0,6 -1,4 2,01 1,97 Šiaulių 11,1 9,2 18,6 16,8 -17,3 -10,0 1,68 1,83 Tauragės 4,1 4,1 11,4 11,4 0,7 0,1 2,81 2,80 Telšių 19,2 17,9 29,6 28,3 -6,7 -4,4 1,54 1,58 Utenos 46,0 42,1 100,1 98,6 -8,4 -1,5 2,18 2,34 Vilniaus 85,7 85,4 166,1 163,0 -0,3 -1,9 1,94 1,91

45

3. Kaimo turizmas atkūrus nepriklausomybę (1991 – 2000 m.); 4. Kaimo turizmas integracijos į Europos Sąjungą procese (2000 - 2006m.); 5. Kaimo turizmo virsmas „pobūvių turizmu“ (nuo 2007 m.) (Šidlauskienė, 2012).

Kaimo turizmo pl ėtros modeliai. Kaimo turizmo versle visus sprendimus, jų kryptis ir ribas lemia aplinka. Prieš pradedant plėtoti kaimo turizmo verslą, būtina išsiaiškinti artimojoje ir tolimojoje aplinkoje vykstančius procesus, nustatyti svarbiausius ir ne taip svarbius veiksnius. Kaimo turizmo marketingo tolimąją aplinką sudaro šios sudėtinės dalys:

• gamtinė - kultūrin ė aplinka; • socialinė - demografinė aplinka; • ekonominė aplinka; • teisinė - politinė aplinka (Laurynaitė, 2013).

Gamtinė aplinka yra viena iš svarbiausių aspektų, įtakojančių turisto apsisprendimą apsistoti kaimo turizmo sodybose (Crouch G., 2005). Kaimo turizmą galima plėtoti tik turint savitų išteklių. Todėl pradedant ir plėtojant kaimo turizmo veiklą, būtina atsižvelgti į gamtinius išteklius. Kaimo turizmo aplinką formuoja gamtiniai, kultūriniai ištekliai ir infrastruktūra. Kaimo turizmo esmė yra panaudoti gamtos bei žmogaus sukurtas vertybes ir paslaugomis bei pramogomis pateikti vartoti kaip turizmo produktą (Lietuvos regioninių tyrimų institutas, 2004).

Gamtinių išteklių samprata ir klasifikacijos

Kaimo turizmo pl ėtros aplinka ir ištekliai. Analizuojant kaimo turizmą, būtina atkreipti dėmesį į gamtinę aplinką, kaip išteklių, turintį svarbią reikšmę šios veiklos plėtrai. Daugelio tyrimų nustatyta, kad kaimo turizmo veiklai įtakos turi gamtiniai, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai teritorijos ištekliai. Kaimo ištekliai yra plėtros potencialas, kuris naudojamas siekiant įgyvendinti socialinius, ekonominius, kultūrinius, aplinkosauginius kaimo plėtros tikslus. Ištekliai tampa veiksnias kai kalbama apie tam tikrą plėtrą teritorijoje, šiuo atveju kaimo turizmo plėtrą. Gamtiniai veiksniai šiuo atveju yra matomi vizualiai, todėl galima įvertinti kiek teritorija yra apskritai tinkama rekreacijai. Remiantis E. Jurkaus paskaitų metu pateikta medžiaga, gamtiniai ištekliai įvardijami, kaip gyvosios ir negyvosios gamtos objektų ir jų sistemų visuma, gamtinės aplinkos komponentai, kurie gali būti panaudoti žmogaus ir visuomenės materialiems ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Gamtinė aplinka – tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija, t.y. ją sudaro žemės evoliucijos eigoje susiformavęs paviršius su visais ją sudarančius ypatumais. Gamtinė aplinka paprastai įvardijama gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. Kaimo turizmo sodyboje svarbu natūralūs ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos savitumą ir patrauklumą. Anot A. Armaitienės ir J. Raišutienės (2012), kaimo turizmas konkrečioje vietovėje neįmanomas, jeigu nėra pakankamai kokybiškų ir savitų išteklių, arba neišnaudojamos vietinės gamtinės ir socialinės aplinkybės. Gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka gali būti įvardijama tiek bendrai gamtinė aplinka, tiek ir atskiri gamtiniai elementai. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai gamtiniai veiksniai, naudojami rekreantų poreikiams tenkinti (Vainienė, 2001). Kaimo turizmas vyksta ne tik kaimo (t.y. iš dalies urbanizuotame), bet ir natūraliame kraštovaizdyje. Todėl gamtiniai rekreaciniai ištekliai yra kaimo turizmo plėtros pagrindas (Vainienė, 2001). Gamtiniai rekreaciniai ištekliai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų Pajūrio, Pietryčių ir Rytų regionuose, Žemaitijos aukštumose. Kai yra kalbama apie gamtinius elementus, kurie yra

46

svarbūs rekreacijai ir turizmui visų pirma išskiriami: klimatas ir mikroklimatas, žemutinis atmosferos sluoksnis, rekreaciniai vandenys, rekreacinė augalija, atraktyvi gyvūnija, reljefas (Gurskienė, 2008). Kaip rašo I. Vainienė ,,Kaimo turizmo" vadovėlyje (2001), kaimo turizmo gamtinius išteklius sudaro (žr. 1 paveikslą):

1 pav. Kaimo turizmo gamtinių išteklių tipologija Šaltinis: Kaimo turizmas: mokymo priemonė, 2001

Būtent šie gamtiniai ištekliai, turi didžiausią reikšmę analizuojant kaimo turizmo plėtrą. Šių aspektų grupė padeda lengviau ir greičiau suvokti teritorijos tinkamumą kaimo turizmui bei parodo ir atskleidžia Lietuvos regionų visapusiškus ir unikalius ypatumus. Anot M. Išoraitės (2009), Lietuvoje yra palankios rekreacinės sąlygos, leidžiančios plėtoti kaimo turizmo verslą. Palanki geografinė aplinka, gausus ir savitas kaimo turizmo išteklių potencialas, mažai urbanizuotas, vaizdingas kraštovaizdis, turtingas istorinis paveldas, didėjantis miesto gyventojų noras praleisti laiką ramioje aplinkoje bei didėjantis vietinės administracijos ir gyventojų domėjimasis kaimo turizmo paslaugų tiekimo galimybėmis yra įvardijami, kaip privalumai, stiprybės, leidžiančios sėkmingai egzistuoti šiam verslui.

Gamtinių išteklių, kaip kaimo turizmo plėtros gamtinių veiksnių, svarba

Kraštovaizdžio svarba, kaimo turizmui. Kraštovaizdis yra svarbi žmonių gyvenimo kokybės dalis įvairiose vietovėse: miesto ir kaimo, sunykusiose ir gerai sutvarkytose, pripažintose nepaprasto grožio bei įprastinėse vietovėse. Kaimo kraštovaizdyje ypač glaudžiai susipynusios abi pagrindinės antropogenizuoto kraštovaizdžio sferos: gamtinė ir socialinė-ekonominė (Brisotaitė, 2007). Kaimo kraštovaizdis sudaro apie 2/3 Lietuvos sukultūrinto kraštovaizdžio. Anot M. J. Žilinsko ir M. Maksimenko (2008), Lietuvoje yra visos palankios sąlygos, leidžiančios kurti bei plėtoti kaimo turizmo verslą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis (2015), Lietuvos rekreacinis potencialas, tinkamas kaimo turizmo plėtrai, yra itin įvairus – jį sudaro gausūs miškai (32 proc. šalies teritorijos), tankus vidaus vandenų tinklas (2 850 ežerai ir 760 upių), kultūros objektai ir tradiciniai amatai. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 26 draustiniai). Lietuvoje išskiriami penki gamtinio kraštovaizdžio tipai: 1. Molingosios lygumos; 2. Smėlingosios lygumos; 3. Kalvotosios moreninės aukštumos; 4. Pajūrio lygumos; 5. Upių slėniai. Būtent kalvotasis moreninis kraštovaizdis yra tinkamiausias ir perspektyviausias kaimo turizmui, kadangi rekreaciniu požiūriu jis yra tinkamiausias įvairiausioms veikloms vykdyti. O remiantis statistiniais rodikliais kaimo turizmo sodybos ir plėtojasi šiose dalyse. Kaip teigia M. Pileckis ir Z. Gulbinas (2004), teritorijos tinkamumą poilsiui ir turizmui lemia:

• geografinė padėtis;

KAIMO TURIZMO GAMTINIAI IŠTEKLIAI

Klimatas Turizmui ir rekreacijai tinkantys vandenys

Rekreaciniai miškai

Augalija Gyvūnija

Reljefas

Dirvožemis

47

• gamtiniai rekreaciniai ištekliai (gamtos sąlygų tinkamumas poilsiui); • estetiniai kraštovaizdžio ištekliai (kraštovaizdžio vaizdingumas); • pažintiniu požiūriu įdomūs gamtos ir kultūros paveldo reiškiniai, objektai bei

kompleksai; • socialinė-ekonominė-kultūrinė aplinka; • rekreacinė infrastruktūra.

Saugomos teritorijos. Daugelis gražiausių ir gamtiniu bei kultūriniu požiūriu vertingiausių pasaulio vietų turi saugomų teritorijų statusą. Didžiausia gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių koncentracija yra saugomose teritorijose, ypač – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei draustiniuose (Nacionalinė turizmo plėtros 2007-2010 programa). Saugomų teritorijų svarba visuomenės gyvenimui yra didelė – dalis jos nuolat ar laikinai naudojasi teritorija, esamais gamtos, rekreaciniais, kultūriniais ir kitais ištekliais. Saugomose teritorijose labiau nei kitose yra reglamentuojamos vykdomos veiklos, apribojamos teisės į išteklių naudojimą, infrastruktūros plėtrą ir kt., taigi patiriama tam tikrų nuostolių. Dalis saugomų teritorijų yra patrauklesnės rekreaciniu, estetiniu, moksliniu požiūriais, gamtos išteklių gausa, geriau išvystyta infrastruktūra, dėl to visuomenės interesai jose didesni nei kitose teritorijose. Būtina paminėti, kad tam tikras dirvožemis lemia ir atskiro kraštovaizdžio tipo susidarymą. Taigi, kraštovaizdis, susiformavęs esant tam tikram dirvožemiui bei jo tinkamumas rekreacijai ir turizmui ir yra lemiamas veiksnys ir kaimo turizmui. Lietuvos dirvožemiai priklauso jaurinių dirvožemių zonai. Taigi priklausomai nuo to, koks yra atitinkamos vietovės dirvožemio tipas, formuojasi atitinkamas kraštovaizdis turintis arba ne, rekreacinio potencialo. Vandens telkinių svarba, kaimo turizmui. Lietuvoje yra 2830 ežerų, kurių kiekvieno plotas didesnis nei 0,5 ha. (Kilkus, 2011). Iš viso Lietuvoje yra priskaičiuojama apie 22,2 tūkstančių upių ir upelių, kurių bendras vagų ilgis - apie 76,8 tūkstančių km. (Aplinkos apsaugos agentūra, 2012). Daugeliu atveju mūsų krašte be vandens telkinio neįsivaizduojama bendro profilio poilsio zona, nes maudymasis ir kaitinimasis paplūdimyje yra populiariausios rekreacinės veiklos formos - to pageidauja apie 90% šalies gyventojų (Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas, 2009-2010). Tinkami rekreacijai vandens telkiniai skirstomi į tris grupes: 1) pajūris; 2) ežerai ir kiti vandens telkiniai; 3) upės (Vainienė, 2001). Miškingumo svarba, kaimo turizmui. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miško žemės plotas yra 2177 tūkst. ha ir užima 33,4% Lietuvos teritorijos (Privačių miškų savininkų asociacija, 2015). Miškingumo optimalus procentas valstybei turi būti 30%. Tačiau miškingiausios yra Baltijos aukštumos (Alytaus ir Vilniaus apskritys) bei atskiri Žemaičių aukštumų rajonai (Telšių ir Tauragės apskritys). Kaip rašoma ,,Rekreacinės kraštotvarkos knygoje (2008), svarbią reikšmę poilsiui miško aplinkoje turi įvairūs veiksniai: medynų tinkamumas rekreacijai; reljefo sąskaida; vandens telkinių išsidėstymas; gamtos ir kultūros vertybės (gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa), jų išsidėstymas, pobūdis ir patrauklumas, žmonių kūrybinės veiklos sukurti objektai. Didžiausią rekreacinę vertę turi miškai, esantys arčiausiai vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių, jūros. Miškai be vandens telkinių yra labiausiai lankomi uogavimo, grybavimo, medžioklės sezono metu (Gurskienė, 2008). Klimato svarba, kaimo turizmui. Klimatas yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką turistų srauto teritoriniam pasiskirstymui pasaulyje. Pastarasis, kartu su oro sąlygomis, jau nuo seno turi įtakos žmonių pasirinkimui renkantis vietovę, kuriai žmonės teikia tokius prioritetus kaip: temperatūra, kritulių kiekis, užterštumas. Kaip žinia, Lietuvos klimatui nėra būdingi žymūs klimato svyravimai. Tuo tarpu svarbiausios Lietuvos klimato savybės priklauso nuo teritorijos geografinės padėties, reljefo (L. Juknevičiūtė-Žilinskienė, 2009).

48

Kaimo turizmo sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse gamtinių išteklių atžvilgiu

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje siūlė 661 kaimo turizmo sodybos. Šiuo atveju tiriama visa generalinė visuma - 661 kaimo turizmo sodybos Lietuvoje. Žemiau pristatoma dalies tirtų gamtinių išteklių ir KT sodybų koncentracijos santrauka. Siekiant išanalizuoti gamtinių veiksnių įtaką kaimo turizmo sodybų koncentracijai Lietuvos administraciniuose vienetuose svarbu apžvelgti 2016 metų kaimo turizmo sodybų išsidėstymą Lietuvos teritorijoje (žr. 2 paveikslą).

2 pav. Kaimo turizmo sodybų skaičius pagal apskritis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2016

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje siūlė 661 kaimo turizmo sodybos. Kaip matoma 2 paveiksle, Utenos (169 sodybos) apskrityje sodybų skaičius ženkliai išsiskiria lyginant su kitomis apskritimis. Sodybų skaičiumi neatsilieka Vilniaus (126 sodybos), Alytaus (98 sodybos), Kauno (75 sodybos) ir Klaipėdos (64 sodybos) apskritys. Mažiausiai sodybų turi Tauragės (13 sodybų) ir Šiaulių (19 sodybų) apskritys. Žemiau pateiktuose žemėlapiuose galima matyti kaip yra išsidėsčiusios Lietuvos apskrityse esančios kaimo turizmo sodybos gamtinių išteklių atžvilgiu. Kraštovaizdis. Kaip teigia ,,Aplinkos apsaugos agentūra" (2008), Lietuvoje vyrauja kaimiškojo tipo kraštovaizdis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją bei Lietuvos statistikos departamento duomenis analizuojama KT sodybų išsidėstymas/koncentracija kraštovaizdžio, kaip gamtinių ir antropogeninių komponentų/elementų visumos, atveju (žr. 3 paveikslą).

3 pav. Kraštovaizdis ir KT sodybų skaičius Lietuvos apskrityse Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2016) ir Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerija, 2013

49

Kaip matoma 3 paveiksle, didžiojoje Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Marijampolės apskričių dalyje, vyrauja molingų lygumų ir smėlingosios pajūrio lygumos kraštovaizdis. Būtent molingų lygumų kraštovaizdžiui yra būdingas derlingas dirvožemis, vešlios kultūrinės pievos, o tuo tarpu smėlingosios pajūrio lygumos - paplitę nederlingi arba vidutiniškai derlingi dirvožemiai bei geresniuose dirvožemiuose auga vešlesni pušynai su eglėmis, gausi žolių augmenija. Galima daryti prielaid ą, kad didžioji KT sodybų dalis nesikuria derlingu dirvožemiu būdingose teritorijose, kadangi šio tipo kraštovaizdžio teritorijos nepasižymi dideliu KT sodybų skaičiumi . Taip pat matoma, kad Utenos, Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos apskrityse vyrauja - moreninių kalvynų, pajūrio lygumos ir upių slėnių kraštovaizdis. Moreninių kalvynų kraštovaizdis yra labiausiai tinkantis kraštovaizdis turizmui, kurio didžioji dalis yra Vilniaus ir Utenos apskrityje. Ežerai Lietuvoje – vienas esminių Lietuvos kraštovaizdžio elementų, formuojančių jo estetinę, rekreacinę, kultūrinę, ūkinę, gamtosauginę ir komercinę vertę, todėl jų tinkamas panaudojimas yra labai svarbus. A. Basalyko teigimu (2014), tinkamiausi poilsiui yra ežerai su gerais paplūdimiais, upės, o tik po to miškas. Tai patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento pateikti duomenys, kad daugiausiai turistų 2016 m. sulaukusios kaimo turizmo sodybos buvo įsikūrusios prie ežerų. Pateikiamas ežeringumo intensyvumo ir KT sodybų koncentracijos atvejis (žr. 4 paveikslą).

4 pav. Ežeringumas ir KT sodybų skaičius Lietuvos apskrityse

Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenis ir K. Ražanienės metodine medžiaga

Kaip matoma 4 paveiksle, ežerai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos, į kurias patenka Utenos (teritorijoje ežeringumas apima daugiau, kaip 16 % nuo bendro baseino ploto), Vilniaus (2-4 %) ir Alytaus (2-4 %) apskritys. Šiose apskrityse telkiasi maždaug 80% visų Lietuvos ežerų, kaip matome ir didžioji dauguma KT sodybų. Deja Klaipėdos apskritis šiuo atveju itin dideliu ežeringumu pasigirti negali, kas ypatingai šiuo metu svarbu kaimo turizmo sodyboms, dėl populiarėjančių vandens pramogų. Taigi galima daryti prielaidą, kad Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskrityse ežeringumas įtakoja KT sodybų koncentraciją ir dislokaciją. Remiantis Privačių miškų savininkų asociacijos duomenimis (2015), miško žemės plotas yra 2177 tūkst. ha ir užima 33,4% Lietuvos teritorijos. Žinant, kad didžiausią rekreacinę vertę turi miškai, esantys arčiausiai vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių, jūros, svarbu išsiaiškinti ir miškingumo sąsajas su KT sodybų skaičiumi. Žemiau pateikiamas žemėlapis apibūdina Lietuvos apskričių situaciją šiuo aspektu (žr. 5 paveikslą).

50

5 pav. Miškingumas ir KT sodybų skaičius Lietuvos apskrityse

Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenis ir L. Ušakovos metodine medžiaga

5 paveiksle aiškiai matyti, kad miškingiausios yra Vilniaus (30-62% nuo bendro rajono ploto), Alytaus (30-62%) ir Telšių (30-40%) apskritys. Remiantis Lietuvos statistikos departamentu (2014), Lietuvos miškų medienos struktūrą sudaro 35% pušynų, būtent šiose apskrityse ir yra didžiausia jų koncentracija. Klaipėdos apskrityje miškingumas siekia - 20-40%). Kaip jau buvo minėta anksčiau, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausia KT sodybų 2016 metais koncentracija Utenos (169), Vilniaus (126), Alytaus (98), Kauno (75) ir Klaipėdos (64) apskrityse. Taigi rodikliai parodo ryš į tarp miškingumo ir kaimo turizmo sodybų gausos Vilniaus ir Alytaus apskrityje. Mažiausiai miškingi - Šilutės, Skuodo, Pasvalio ir Joniškio rajonai. Žinant, kad Utenos ir Klaipėdos apskritys yra vienos iš daugiausiai turinčių KT sodybų, miškingumu šios apskritys ne itin pasižymi, kas leidžia daryti prielaidą, kad Utenoje daugiau KT sodybų kuriasi šalia vandens telkinių. Taip pat išanalizavus ežeringumo pasiskirstymą Lietuvos apskrityse galima įžvelgti ir tam tikrą jo poveikį miškingumui. Šį poveikį rodo palyginti didelis ežerų pakrančių miškingumas Utenos apskrityje. Akcentuotina, kad miškingumo rodikliai KT sodybų išsidėstymo atžvilgiu ypatingai atsispindi Vilniaus, Alytaus ir Telšių apskrityse, kuriose vyrauja pušynai. Mūsų šalyje pastebima akivaizdi tendencija – šiltuoju sezonu apgyvendinimas kaimo turizmo sodybose intensyvėja, kas leidžia teigti, kad kaimo turizmas Lietuvoje yra sezoninė paslauga priklausanti nuo šiltojo sezono. Tai leidžia daryti prielaidą, kad didesnė vidutin ė metinė oro temperatūra teigiamai veikia lankytojų srautus, tačiau ar KT sodybos koncentruojasi, kur vidutinė metinė temperatūra aukštesnė nei kitose apskrityse tam, kad būtų galima įsitikinti prieš tai paminėtu teiginiu, analizuojama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikiama vidutinė Lietuvos metinės temperatūros ir Lietuvos statistiko departamento kaimo turizmo sodybų duomenys (žr. 6 paveikslą).

51

6 pav. Lietuvos vidutinė metinė temperatūra ir KT sodybų skaičius Lietuvos apskrityse

Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamentu ir hidrometeorologijos duomenimis

6 paveiksle matyti, jog aukščiausia vidutinė metinė temperatūra (7-8 °C) yra Klaip ėdos apskrityje ir Marijampol ės pietvakarinėje dalyje. Mažiausia vidutinė metinė temperatūra (5,5-6 °C) - Vilniaus, Utenos, Telšių ir Šiaulių apskrityse. Daroma prielaida, kad akivaizdaus ryšio/sąveikos tarp vidutinės metinės temperatūros Lietuvoje ir kaimo turizmo sodybų skaičiaus - nėra. Išanalizavus klimato, kaip geografinio aspekto reikšmę kaimo turizmui ir jo plėtrai būtina apžvelgti ir Lietuvos dirvožemio derlingumo sąsajas su KT sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse, kadangi tam tikras dirvožemis lemia atskiro kraštovaizdžio tipo susidarymą (žr. 7 paveikslą).

7 pav. Dirvožemio derlingumas ir KT sodybų skaičius Lietuvos apskrityse

Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos duomenimis ir L. Ušakovos metodine medžiaga

Kaip matoma 7 paveiksle, dauguma rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių, t.y Utenos, Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos apskritys, pasižymi žemo našumo žemėmis, o tai ir skatina kaimo turizmo pl ėtr ą šiose vietovėse, atsižvelgiant į KT sodybų išsidėstymą Lietuvos apskrityse. Taip pat akcentuotina, kad Telšių apskrities pietrytinė dalis pasižymi nederlinga žeme, kurioje būtų galima skatinti kaimo turizmo plėtojimą šioje teritorijoje. Itin derlingą dirvožemį turi Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskritys, kurios nepasižymi itin aukštais KT sodybų rodikliais. Rezultatai rodo, kad statistinis ryšys/sąsaja tarp dirvožemio

52

derlingumo ir KT sodybų išsidėstymo yra. Taigi galima teigti, kad tam tikras dirvožemio derlingumas teritorijoje, gali daryti vieną pagrindinių įtakų tokio skirtingo kaimo turizmo pasiskirstymo atžvilgiu.

Kaimo turizmo sodybų dislokacija iki reikšmingiausių gamtinių išteklių Klaip ėdos apskrityje

Siekiant išsiaiškinti kaimo turizmo sodybų Klaip ėdos apskrityje dislokaciją iki vandens telkinių ir gamtinių objektų, tyrimui buvo pasirinktos 76 kaimo turizmo sodybos, kurios yra užregistruotos Lietuvos Respublikos adresų registrų centre www.regia.lt. Matuojamas sodybos sklypo plotas taip nustatant taško koordinates nuo kurių matuojami atstumai iki vandens telkinių. Nusistačius taško koordinates matuojami KT sodybų atstumai:

• iki didžiųjų vandens telkinių (Baltijos jūra, Kuršių marios) - neribotas atstumas; • iki mažųjų vandens telkinių - 3 km. spinduliu; • iki gamtinių objektų 10 km. ir 20 km. spinduliu (tik rajonuose).

Atlikto kiekybinio tyrimo apibendrinti rezultatai rodo, kad kuo rajone gausesni gamtiniai ištekliai, tuo daugiau kaimo turizmo sodybų kuriasi šalia jų. Galima daryti prielaidą, kad kaimo turizmo sodybų išsidėstymas bei koncentracija yra tiesiogiai susijusi su vandens telkinių išsidėstymu. Svarbu paminėti, kad gamtinių išteklių sąsaja su kaimo turizmo sodybų išsidėstymu skirtinguose rajonuose yra nevienoda. Labiausiai ji jaučiama Kretingos ir Šilutės rajone, kur gamtiniai ištekliai turi itin didelę reikšmę kaimo turizmo sodybų koncentracijai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad iki didžiųjų vandens telkinių arčiausiai yra įsikūrusios Palangos sav. ir Šilutės raj. sodybos. Palangos savivaldybės sodybos yra arčiausiai Baltijos jūros, o tuo tarpu Šilutės rajono - arčiausiai Kuršių marių. Skuodo rajono KT sodybos pagal atstumų vidurkį tiek prie Baltijos jūros tiek prie Kuršių marių turi didžiausią atstumą (nuotolį) iki šių telkinių. Rajonuose ryškių skirtumų analizuojant atstumus nuo upių iki KT sodybų nepastebėta. Visos Klaipėdos apskrities KT sodybos pasiskirsčiusios 1-2 km. atstumu iki upių. Kretingos rajone KT sodybos arčiausiai išsidėsčiusios prie upių, o Palangos - toliausiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad Skuodo ir Šilutės rajonų sodybos yra arčiausiai išsidėsčiusios šalia tvenkinių, o tuo tarpu toliausiai - Palangos sav. Daugiausiai tvenkinių sklypo teritorijoje turi - Klaipėdos ir Šilutės rajonai, kurie gausina vandens telkinius rajonuose, taip pritraukiant daugiau lankytojų apsistoti KT sodybose. Apibendrinus KT sodybų išsidėstymą saugomose teritorijose, paaiškėjo, kad iš 76 analizuojamų KT sodybų, jų tarpe 19 yra įsikūrusios saugomose teritorijose. Žinant, kad saugomos teritorijos yra, kuriamos vaizdingiausiu kraštovaizdžiu pasižyminčiuose bei gamtinių išteklių gausumu pasižyminčiuose teritorijose buvo išsiaiškinta, kad daugiausiai sodybų koncentruojasi Nemuno deltos regioniniame parke, kuris yra Šilutės rajone. Išanalizavus KT sodybų išsidėstymą gamtinių objektų atžvilgiu, akcentuotina, kad Kretingos rajonas išsiskiria gamtinių ir lankytinų objektų skaičiumi, o tuo tarpu Palangos tik lankytinomis vietomis. Išanalizavus Klaipėdos apskrities gamtinius išteklius ir jų sąsają su KT sodybų koncentracija, galima teigti, kad vandens telkiniai iš dalies turi sąsajų kaimo turizmo plėtrai šioje apskrityje. Tačiau didelis vandens telkinių skaičius apskrityje, dar nėra rodiklis, jog vietovė yra tinkama kaimo turizmo panaudojimui. Palangos savivaldybė nepasižymi itin gausiu mažųjų vandens telkinių gausumu bei lyginant savivaldybės KT sodybų skaičių rodiklius matoma, kad ši apskritis turi mažiausiai rajone esančių sodybų. Vietovės tinkamumą nusako tik gamtinių veiksnių komplekso elementų santykis toje vietovėje, bei jų gausos pasiskirstymas teritorijoje.

53

IŠVADOS

Kaimo turizmo versle visus sprendimus, jų kryptis ir ribas lemia aplinka. Prieš pradedant plėtoti kaimo turizmo verslą, būtina išsiaiškinti artimojoje ir tolimojoje aplinkoje vykstančius procesus, nustatyti svarbiausius ir ne taip svarbius veiksnius.

Daugelio tyrimų nustatyta, kad kaimo turizmo veiklai ir plėtrai įtakos turi gamtiniai, kultūriniai, socialiniai, ekonominiai teritorijos ištekliai. Kaimo turizmas konkrečioje vietovėje neįmanomas, jeigu nėra pakankamai kokybiškų ir savitų išteklių. Gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka gali būti įvardijama tiek bendrai - gamtinė aplinka, tiek ir atskiri gamtiniai elementai. Kartografiniam tyrimui pasirinkti pagrindiniai, kaip: kraštovaizdis (gamtos elementų visuma) bei atskiri: vandens telkiniai, miškai, vidutinė metinė temperatūra ir dirvožemio derlingumas. Pastarieji padeda lengviau ir greičiau suvokti teritorijos tinkamumą kaimo turizmui bei parodo ir atskleidžia Lietuvos regionų visapusiškus ir unikalius ypatumus.

Atlikto kaimo turizmo sodybų koncentracijos Lietuvos apskrityse gamtinių išteklių atžvilgiu kartografinio tyrimo, rezultatai leidžia įžvelgti gamtinių išteklių tiesioginį ryšį/sąsajas su kaimo turizmo sodybų koncentracija atitinkamose apskrityse. Apžvelgus kaimo turizmo sodybų koncentraciją Lietuvos apskrityse kraštovaizdžio ir atskirų gamtinių išteklių atžvilgiu, išsiaiškinta, jog galima įžvelgti jų tiesioginį ryšį su kaimo turizmo plėtra (KT sodybų skaičius/koncentracija). Šiuo atveju išskirtieji gamtiniai veiksniai (vandens telkiniai ir dirvožemio derlingumas) turi akivaizdžią sąsają su kaimo turizmo sodybų koncentracija atitinkamose apskrityse. Tuo tarpu miškingumas ir klimatas neturėjo tiesioginio ryšio. Kiekvienas analizuotas išteklius sudaro tam tikras prielaidas ir galimybes stiprinti bei plėsti kaimo turizmą gamtinių veiksnių atžvilgiu.

Klaipėdos apskritis išsiskiria Baltijos jūros, Kuršių marių pakrante bei akvatorija, saugomų teritorijų, vandens telkinių gausumu ir jų slėniais bei kraštovaizdžio teritorine struktūra, kuri formuoja estetinius ir rekreacinius Klaipėdos apskrities išteklius. Atlikus atvejo tyrimą Klaipėdos apskrityje nustatyta, kad vandens telkiniai iš dalies turi sąsajų kaimo turizmo plėtrai šioje apskrityje. Gamtinių išteklių sąsaja su kaimo turizmo sodybų išsidėstymu skirtinguose rajonuose yra nevienoda. Labiausiai ji jaučiama Kretingos ir Šilutės rajone, kur gamtiniai ištekliai turi itin didelę reikšmę kaimo turizmo sodybų koncentracijai.

LITERAT ŪRA

1. Aplinkos apsaugos agentūra. 2008. Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida. [Elektroninis išteklius]. Vilnius: UAB ,,Petro ofsetas". 238 p. ISBN 978-9955-815-27-3.

2. Armaitienė A., Raišutienė J. 2002. Vakarų Lietuvos kaimo turizmo paslaugų teikėjų sociodemografinių charakteristikų ypatumai. Tiltai, Nr. 2. [Elektroninis išteklius]. Klaipėdos universitetas.

3. Grecevičius P., Armaitienė A., Labanauskaitė D. 2002. Turizmas: vadovėlis. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras. 320 p. ISBN 9955-9366-3-0.

4. Gurskienė V., Ivavičiūtė G. 2008. Rekreacinė kraštotvarka: mokomoji knyga. Kaunas: Ardiva. 64 p. ISBN 978-9955-896-26-5.

5. Išoraitė M. 2009. Strateginio valdymo ypatumai kaimo turizmo sektoriuje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Nr. 3(16). ISSN 1648-9098.

54

6. Kilkus K. ir kt. 2011. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius: Vilniaus universitetas. 186 p. ISBN 978-609-459-009-2.

7. Lazarevaitė L., Raupelienė A., Perkumienė D. 2006. Šiuolaikinių kaimo plėtros idėjų pritaikymas Lietuvoje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Nr. 1 (6), 117-124 p.

8. Lietuvos kaimo turizmo asociacija. 2003-2011. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: www.atostogoskaime.lt.

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 2006. Kraštovaizdis. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=1032.

10. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. 2015. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.52605/EOmEAXQxmf.>

11. Lietuvos statistikos departamentas. 2016. Kaimo turizmas 2015. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=93855.

12. Nacionalinė turizmo plėtros 2007-2010 metų programa. 2007. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DB1D2FB05529.

13. Šidlauskienė R. 2012. Kaimo turizmo verslo pokyčiai ir plėtros tendencijos Lietuvoje. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 spalio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120613_140359-05460/DS.005.0.01.ETD.>

14. Ušakova L. Orai ir klimatas. Metodinė medžiaga. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: https://sites.google.com/site/geofactlit/litgeo1/c3.

15. Vainienė I. 2001. Kaimo turizmas: mokymo priemonė. Vilnius: Eugrimas. 170 p. ISBN 9986 – 752 – 99 – X.

NATURAL FACTORS OF RURAL TOURISM DEVELOPMENT IN LIT HUANIA

Jurgita Raišutienė, Odeta Dženkauskaitė Klaipėda University, Faculty of Health Sciences, Recreation and Tourism Department


SUMMARY

In the process of analyzing natural factors and concentration of rural tourism farmsteads in Lithuania, research relevance and the exploratory questions described – how indicators of natural resources, natural factors of rural tourism development and the concentration of farmsteads in Lithuania’s regions are related? As it is known, during the period of 2005-2016 the number of rural tourism farmsteads in Lithuania has increased from 398 to 661. The growth of rural tourism farmsteads is the main reason behind the need to find the connection between natural resources and the concentration of farmsteads in Lithuania’s regions.

55

Based on theoretical aspects, significance of main features of rural tourism development, concept and classification of natural resources and natural resources as natural factors of rural tourism development are specified. Based on exceptional natural resources/elements of rural tourism (1.Landscape (entity of natural elements); 2.Water bodies; 3.Forests; 4.Average annual air temperature; 5. Soil fertility),cartographical research of rural tourism farmsteads concentration in Lithuania’s regions is performed. In order to ensure the representativeness of the results, quantitative research is performed as well – natural resources and locations of rural tourism farmsteads in one of Lithuania’s regions (Klaipėda region) are analyzed. Region of Klaipėda one of four Lithuania’s regions with most rural tourism farmsteads and has the biggest potential of natural resources – due these facts this exact region was chosen. Following conclusions were drawn lastly: the suitability of a territory to develop rural tourism depends on the relationship with natural factors in the territory and their distribution in the area. Each analyzed resource has a premise to strengthen and expand rural tourism based on natural factors. Summing results of the research it is clear that natural factors have relationships with location of rural tourism farmsteads. In this exact case examined natural resources (water bodies and soil fertility) have a direct connection with locations of rural tourism farmsteads. Also after performing case analysis of Klaipėda region it was found that relations between natural resources and locations of rural tourism farmsteads are different. The biggest differentiation is seen in districts of Kretinga and Šilutė, where natural resources have a great significance to the concentration of rural tourism farmsteads. Keywords: rural tourism, development of rural tourism, natural resources.

56

BIRŠTONO KURORTO IR TRAK Ų KURORTIN ĖS TERITORIJOS LYGINAMOJI ANALIZ Ė

Prof.dr. Ramūnas Povilanskas, Lauryna Macijauskaitė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra [email protected]; [email protected]

ANOTACIJA Straipsnyje analizuojami Birštono kurorto ir Trakų kurortinės teritorijos skirtumai. Pagrindžiamas tyrimo aktualumas bei aptariama tyrimo problematika. Taip pat iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai, nustatomi metodai, kurie padeda atsakyti į išsikeltus probleminius klausimus: Kokie reikalavimai pateikiami norint gauti kurorto ir kurortinės teritorijos statusą Lietuvoje? Kokie panašumai ir skirtumai tarp kurortų ir kurortinių teritorijų Lietuvoje? Kokie plėtros sprendimai turėtų būti panaudojami, kad vystytųsi Birštono kurortas ir Trakų kurortinė teritorija? Apžvelgiamas teorinis ir praktinis darbo reikšmingumas. Remiantis teorine medžiaga, pateikiamos kurorto ir kurortinės teritorijos apibrėžtys bei esminiai skirtumai tarp šių teritorijų. Taip pat, pateikiama trumpa Birštono ir Trakų kurortinės teritorijos apžvalga, reikalavimų kurortams ir kurortinėms teritorijoms atitikimai/neatitikimai, kurie padeda suvokti ir išgryninti priežastis dėl kurių Birštono kurortas yra daug labiau išsivystęs (teikiantis daugiau sveikatinimo paslaugų, kokybiškesnes paslaugas, pritraukiantis daugiau turistų ir kt.) negu Trakų kurortinė teritorija. Analizuojamos teritorijos remiantis LR vyriausybės nutarimu: Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimo aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo. Nagrinėjamos keturios reikalavimų rūšys: bendrieji reikalavimai, aplinkosaugos reikalavimai, gamtiniai reikalavimai, specialiosios infrastruktūros reikalavimai – šie straipsnyje išskirstyti į daugiau pogrupių. Straipsnyje pateikiamas licencijuotų sveikatinimo įstaigų skaičius kurortuose ir kurortinėse teritorijose pagal šiuos skaičius galima daryti išvadas apie kurortuose ir kurortinėse teritorijose teikiamų sveikatinimo paslaugų kokybę. Išvadose atsispindi ir esminiai Birštono kurorto ir Trakų kurortinės teritorijos reikalavimų atitikimai ir neatitikimai, kurie leidžia daryti prielaidas apie jų kokybę ir ateities perspektyvas. Apibendrinant galima teigti, jog analizuojant kurortus ir kurortines teritorijas lyginamuoju aspektu, yra būtina šias turistines vietoves išanalizuoti remiantis žmogiškaisiais, gamtiniais bei kultūriniais faktoriais, sudarytomis įstatyminėmis bazėmis, kurios reglamentuoja kurortų ir kurortinių teritorijų veiklos gaires. Raktažodžiai: kurortas, kurortinė teritorija, kurortų plėtra, kurortinių teritorijų plėtra.

ĮVADAS

Aktualumas. Kasmetinis turizmo sektoriaus augimas, skatina vis didesnį žmonių domėjimąsi naujais turizmo produktais. Auganti rinka, turizmo specialistus, taip pat skatina analizuoti jau turimus išteklius bei paslaugas, siekiui, kad vartotojams būtų aiškiai pateikiama turizmo paslauga. Kartais, ta pati turizmo paslauga, ją patobulinus, gali būti pateikiama, kaip visiškai nauja, ar tiesiog paskatinti turistus iš naujo susidomėti vietove, kuri jau buvo nebe patraukli.

57

Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų populiarumas turistų tarpe, yra vienas iš didžiausių, lyginant su kitais turizmo traukos centrais. Tačiau, norint, kad kurortų ir kurortinių teritorijų populiarumas nemažėtų, būtina išsiaiškinti esminius kurorto ir kurortinės teritorijos skirtumus, kurie padėtų optimizuoti jų veiklos sritis. Straipsnyje analizuojamas Birštono kurortas ir Trakų kurortinė teritorija lyginamuoju aspektu. Sveikatos ir sveikatingumo paslaugos turizme, susideda iš daugialypių idėjų, kraštovaizdžio ir statinių įvertinimo, gamtinės aplinkos ir turizmo tvarumo, sveikatos tobulinimo, savarankiško dalyvavimo, aktyvaus mokymosi, įrenginio/ kliento ryšių, ir svarbiausia, bendruomenės dalyvavimo, kuris viršija turisto poreikius (Smith & Kelly, 2006). Problematika. Lietuvoje yra keturi kurortai ir penkios kurortinės teritorijos, kurios sulaukia skirtingo turistų skaičiaus. Analizuojant Lietuvos teisinius ir strateginius dokumentus, matoma, kad nėra aiškiai nurodytų kurorto ir kurortinės teritorijos apibrėžties skirtumų, konkrečių reikalavimų, kurie nurodytų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui gauti reikalingus reikalavimus. Todėl šiame straipsnyje analizuojamas Birštono kurortas ir Trakų kurortinė teritorija, kad jų pavyzdžiu būtų nustatyti esminiai skirtumai, tarp kurortų ir kurortinių teritorijų, taip teikiant pasiūlymus jų veiklos optimizavimui. Birštono kurortas įsikūrė 1851 metais, šiuo metu jau kuria įvaizdį, kaip mineralinio vandens kurorto, kuriame galima gydyti įvairias virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos ar judėjimo ligas, tačiau tuo tarpu Trakai, kurie kaip kurortinė teritorija paskelbta tik 2008 metais, dar nėra išplėtojusi kurortinio įvaizdžio. Trakų savivaldybės atstovai bijo, kad Trakų priekrantės bus užstatytos viešbučiais, kad prasidės masinis kultūros paveldo niokojimas, todėl būtina teikti pasiūlymus, plėtros optimizavimui. Tikslas -įvardyti esminius Birštono kurorto ir Trakų kurortinės teritorijos skirtumus ir pateikti pasiūlymus jų veiklos optimizavimui. Objektas – kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Uždaviniai:

1. Palyginti kurorto ir kurortinės teritorijos apibrėžtis bei reglamentavimą Lietuvoje. 2. Atlikti Birštono kurorto ir Trakų kurortinės teritorijos atitikimo reikalavimams analizę. 3. Pateikti įžvalgas bei išvadas apie Birštono kurorto ir Trakų kurortinės teritorijos

ateities perspektyvas. Naudojami tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisinių ir strateginių dokumentų analizė. Statistinių duomenų analizė, internetinių šaltinių analizė. Lyginamoji konkurencingumo analizė. Teorinis ir praktinis darbo reikšmingumas. Palyginus Birštono kurortą su Trakų kurortine teritorija lyginamuoju aspektu, bus galima teikti rekomendacijas jų veiklos optimizavimui. Trakai – kaip kurortinės teritorijos statusą turintis miestas gaus pasiūlymus, kurie ateityje padės formuoti kitokį įvaizdį. Pasitelkiant darbo rezultatus bus išskirti esminiai skirtumai tarp Birštono kurorto ir Trakų kurortinės teritorijos, kurių pavyzdžiu bus nustatyti esminiai kurortų ir kurortinių teritorijų skirtumai. Pagrindinės sąvokos: Lyginamoji analizė - tai tyrimo marketingo procesas, kai organizacijos palygina savoje organizacijoje atliekamus procesus ir vykdomas funkcijas su rinkos lyderiais (Svetikienė I., 2002). Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms (Lietuvos turizmo įstatymas, 2015). Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims), kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms (Lietuvos turizmo įstatymas, 2015).

58

Kurort ų ir kurortini ų teritorij ų teoriniai aspektai Kurort ų ypatumai. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne kurortas apibrėžimas kaip „vieta, kurioje yra gamtinių sveikatos veiksnių ir kurioje įsteigtos atitinkamos sanatorijos“. Kurortų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų. Kurort ų tipai : Pagal paslaugų specifiką: poilsio, gydomieji, mišrieji. Pagal organizacijos lygį: kurortiniai miestai, kurortinės teritorijos. Pagal reikšmę: nacionalinės reikšmės, vietinės reikšmės. Pagal funkcijas: gydomieji, rekreaciniai, reabilitaciniai, prevenciniai (poilsiniai). Pagal gamtinius sveikatos veiksnius: klimatiniai, balneologiniai, pakrantės. Pagal sezoną: vasaros, žiemos, veikiantys visus metus(Žalienė, I., Iždonaitė -Medžiūnienė, I. 2009). Yra išskirtos ir SPA rinkos kategorijos kurortuose: Viešbučio SPA – įsikūręs mieste arba kaime, svarbus prieinamumas, svečiai lieka 1-3 dienas, padidėjęs savaitgalinis užimtumas, orientavimasis į grožį ir poilsį; Miesto centro SPA – įsikūręs miesto oazėse, mažos bet rafinuotos, brangios, orientuotos į grožį ir poilsį; Poilsiavietės SPA – įrengta gyvenimui, SPA pagrindinis traukos centras, gali būti skirta tik suaugusiems ar tik šeimoms, trumpas/ vidutinis praleidžiamas laikas, svarbi vieta, klimatas, aplinka; Vietovės SPA – prabangi versija tradicinių Europos sveikatos klinikų, patikrinta mediciniškai, sudaromos asmeninės programos, sveikas maitinimas, SPA virtuvė; Prieglobsčio SPA – mažiau prabangos nei vietovės SPA, siūlomos holistinės programos asmeniniam naudojimui, masažai, atsipalaidavimas, konsultavimasis bei treniravimasis; Dienos SPA – pastatas skirtas ne gyvenimui, prieinama vietovė, fokusuota į gydymą, trumpalaikis svečiavimasis; Medicinos SPA – griežta medicininė priežiūra, dažna kosmetinė chirurgija ar trumpas fizinis gydymas. (Kelly, C. 2010). Lietuvoje daugiausiai plėtojama SPA rinkos kategorija yra viešbučio SPA, nes praktiškai pusėje iš jų yra teikiama bent viena SPA paslauga. Kurortini ų teritorij ų ypatumai. Lietuvoje greta kurortų skiriamos ir kurortinės teritorijos. Joms keliami iš dalies vienodi reikalavimai, kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms, gali nebūti moksliški ištirtų ir pripažintų gydomaisiais turinčių gamtinių išteklių. Kurortini ų teritorij ų tipai: Poilsio – yra šalyse pasižyminčiose šiltu klimatu, turinčiose priėjimą prie jūros (Turkijoje, Ispanijoje ir kt.). Poilsio kurortinės teritorijos dar kitaip apibūdinamos 3S deriniu: SUN (saulė), SEA (jūra), SAND (smėlis). Šio tipo kurortinės teritorijos labiausiai orientuojasi į užsienio turistus. Plačiai išvystyta aktyvaus poilsio ir pramogų infrastruktūra. Dažniausiai kelionė pradedama planuoti prieš kelis mėnesius. Turistai – jauni, išsilavinę, pasiturintys. Poilsiautojų pagrindinis tikslas – pasyviai ar aktyviai atstatyti savo fizines ir dvasines jėgas. Gydomosios - šių kurortinių teritorijų prioritetinė funkcija – sanatorinis gydymas, naudojantis natūralius gydomuosius gamtinius veiksnius. Gydomosiose kurortinėse teritorijose taikomi šie gydymo metodai: klimatoterapija (helioterapija, aeroterapija, fitoterapija), hidroterapija (kaskadinės maudyklės, gėlo vandens procedūros, talasoterapija), balneoterapija (išorinis, vidinis mineralinio vandens vartojimas), peloidoterapija (panaudojant gėlų arba sūrų vandens telkinių dumblą, durpes). Poilsiautojų pagrindinis tikslas – išsigydyti arba sustiprinti sveikatą. Mišriosios - šios kurortinės teritorijos apima abu anksčiau minėtus paslaugų koncepcijos modelius. Šio tipo kurortinėse teritorijose be kurortinio gydymo paslaugų teikiama ir nemažai turistinių paslaugų. Kurortinės teritorijos, turinčios gamtinius sveikatos veiksnius, juos taiko gydymo funkcijai atlikti, o turimus išteklius – poilsiautojams pritraukti. (Žalienė I., Žilys L., Iždonaitė-Medžiūnienė I. 2009). Esminiai skirtumai tarp kurorto ir kurortin ės teritorijos. Lietuvoje buvo išskirti aprėpties ir gamtinių sveikatos veiksnių. Kurorto statusas gali būti suteikiamas tik visai gyvenamajai vietovei, o kurortinės teritorijos statusas gali būti suteikiamas vienai arba besiribojančioms kelioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims. Kurorte gamtinės sveikatos savybės turi būti ištirtos moksliškai ir pripažintos gydomosiomis (remiantis kompleksiniais fiziniais,

59

cheminiais, biologiniais ir klinikiniais tyrimais) ir kurie atitinka biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reikalavimus ir gali būti taikomi sveikatos priežiūros įstaigose – natūralus mineralinis vanduo ir (ar) durpinis purvas. Nurodytų veiksnių sveikatinančios savybės turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, tikrinamos ir vertinamos. Kurortinėje teritorijoje sveikatinančios savybės turi arba gali turėti gydomųjų savybių: natūralus mineralinis vanduo; peloidai (durpės, sapropelis, molis ir kita) ir (ar) durpinis purvas. Pagal Vyriausybės patvirtintą aprašą, gamtinių sveikatos veiksnių gydomosios savybės yra esminė kurorto statuso suteikimo vietovei sąlyga. Todėl svarbu, kad šių gydomųjų savybių sertifikavimas būtų tinkamai reglamentuotas. Pradedant analizuoti Birštono kurortą ir Trakų kurortinę teritoriją pravartu aptarti visus Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje atsispindi kiek šiose vietovėse yra licencijuotas ambulatorines ir stacionarinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų (1 lentelė).

1 lentelė Įstaigos, turinčios licencijas teikti ambulatorines ir stacionarinės reabilitacijos paslaugas

skaičius kurortuose ir kurortin ėse teritorijose

Kurortas/Kurortin ė teritorija Vienetai Trakai 0 Zarasai 1 Anykščiai 2 Ignalinos miestas, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos 1 Kačerginės ir Kulautuvos miestelis, ir Zapyškio miestelio teritorijos dalis 0 Birštonas 4 Palanga 7 Druskininkai 8 Neringa 0

Lentelė sudaryta autorių Iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad Druskininkai turi 8 tokias įstaigas, antras pagal licencijuotų įstaigų skaičių yra Palangos kurortas, atitinkamai turi 7 licencijuotas įstaigas. Birštonas turi dvigubai mažiau licencijuotų ambulatorinių ir stacionariosios reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų negu Druskininkai, tačiau visas kitas kurortines teritorijas bei Neringos kurortą šiuo skaičiumi lenkia. Toliau straipsnyje analizuojamas Birštono kurortas ir Trakų kurortinė teritorija.

Birštono kurortas

Birštonas – Lietuvos pietuose esantis, geriamuoju mineraliniu vandeniu garsėjantis kurortas. Čia gydomos virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologijos, inkstų, kvėpavimo takų ligos.1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po gretimo Stakliškių kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis kurortas, aprašomas kurortų vadovuose. Reikšmingiausiu įvykiu kurortologijos istorijoje tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno, o Purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo svarbiausiu Birštono statiniu.

60

Iki šių dienų Birštone veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 m., kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas“ ar „Birutė“. Pirmieji mineralinio vandens buteliai buvo išpilstyti Kaune, o septintajame dešimtmetyje ši veikla perkeliama į nedidelę gamyklą Birštone. Tačiau kurorte nereikia pirkti mineralinio vandens. Tikro nekarbonizuoto mineralinio vandens „Vytautas“ galima paragauti sanatorijų „Tulpės“ ir „Versmė“ biuvetėse (Oficilus kurortų asociacijos internetinis puslapis. 2017). 82 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 kv. km. Birštono miesto plotas – 13 kv. km. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena per 5 300 gyventojų. Didesnė dalis gyventojų t.y. 3 200 gyvena mieste, o likusieji – Birštono seniūnijos 46 kaimuose(Oficialus Birštono kurorto puslapis, 2017). Atitikimas reikalavimams. Birštono kurortas ir Trakų kurortinė teritorija išanalizuota keturiomis reikalavimų rūšimis: bendrosiomis, aplinkosaugos, gamtinėmis ir specialiosios infrastruktūros. Šie išskaidyti į dar kelioliką pogrupių. Žemiau lentelėje pateikiama Birštono kurorto atitikimai ir neatitikimai kurortams keliamiems reikalavimams Lietuvoje (2 lentelė).

2 lentelė Birštono kurorto atitikimas kurortui keliamiems rei kalavimams

Kurorto pavadini

mas

Reikalavimas Atitinka Neatitinka

Birštonas BENDRIEJI REIKALAVIMAI

karšto ir šalto vandens tiekimo x

elektros energijos tiekimo ir nuotolinio ryšio x

nuotekų šalinimo x

kelių ir gatvių tinklas su kiekvienos savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašu

x

keleivių vežimui organizuoti būtina infrastruktūra x

APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI

aplinkos oro užterštumo lygis negali viršyti ribinių verčiųnustatytų Aplinkos oro užterštumo normose

x

natūralių paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė turi būti labai gera arba gera

x

turi būti atliekama ūkio subjektų požeminio vandens stebėsena

x

vietovės akustinė aplinka turi atitikti reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme

x

vietovės elektromagnetinė tarša negali viršyti ribinių verčių, Nėra

61

nustatytų Lietuvos higienos normose informacijos

vietovės rekreacinis miškas neturi būti erkių encefalito arba Laimo ligos endeminis židinys

x

vietovėje neturi būti įmonių, į aplinkos orą išmetančių sveikatai kenksmingas chemines medžiagas, taip pat medžiagas, suteikiančias aplinkos orui pašalinį kvapą

x

tranzitinis krovininis autotransportas turi aplenkti vietovę, važiuodamas jos aplinkkeliu, o jeigu jo nėra, – kelio ženklais nužymėtais valstybinės ar vietinės reikšmės keliais

x

turi būti užtikrintas socialinis aplinkos saugumas: policijos įstaiga, pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba, esant rekreaciniam vandens telkiniui

x

GAMTINIAI REIKALAVIMAI

bent vienas iš šių gamtinių išteklių, kurie turi arba gali turėti gydomųjų savybių: mineraliniai vandenys, gydomosios durpės (gydomasis purvas), rekreacinių želdinių ir vandens telkinių, sveikatai palankus mikroklimatas

x

turi pasižymėti vaizdingu kraštovaizdžiu ir turėti sutvarkytą (tinkamą) rekreacinę aplinką

x

SPECIALIOSIOS INFRASTRUKTŪROSREIKALAVIMAI

gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, naudojimo sveikatinimo reikmėms

x

ne mažiau kaip vienas viešbutis ar kita apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga

x

ne mažiau kaip vienas restoranas ar kavinė x

turizmo informacijos centras arba jo filialas x

ne mažiau kaip viena kultūros ir (ar) pramogų įstaiga x

dviračių takai x

sporto aikštynas x

paplūdimių viešoji infrastruktūra, atitinkanti Lietuvos higienos normą HN 92: 1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“

x

stovyklavietės x

sportinio ir turistinio inventoriaus nuoma x

įstaigos turinčios teisę (licencijas) teikti ambulatorines ir stacionarinės reabilitacijos paslaugas (skaičius)

4

Lentelė sudaryta autorių

62

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog Birštonas iš 26 keliamų reikalavimų kurortams atitinka 25, vieno - elektromagnetinės taršos rodiklių nepavyko aptikti. Taip pat, Birštone yra 4 įstaigos, kurios turi licencijas teikti ambulatorines ir stacionariąsias reabilitacijos paslaugas, t.y. iš esančių 9 kurortų ar kurortinių teritorijų Lietuvoje, kuriose iš viso yra 23 licencijuotas paslaugas teikiančios įstaigos, tai sudaro daugiau nei 17 proc. visų licencijas turinčių įstaigų kurortuose ar kurortinėse teritorijose. Birštonas vienas seniausių kurortų Lietuvoje, kuris realiai gali vadintis kurortu, nes jame yra: Geriamasis mineralinis vanduo. Iki šių dienų Birštone veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, kuri savo veiklą pradėjo dar 1924 m. Procedūroms naudojamas mineralinis vanduo. Birštono sanatorijų gydyklose balneologinėms procedūroms naudojamas vidutinės mineralizacijos bromo vanduo. Tokiame vandenyje atsipalaiduoja raumenys, padidėja venų sienelių tonusas, sustiprėja kraujotaka ir medžiagų apykaitos procesai, pagilėja kvėpavimas, pagerėja deguonies pasisavinimas. Mineralinis vanduo teigiamai veikia ir imuninę sistemą, mažina skausmą bei uždegimus. Gydymas purvu. Birštone naudojamas gydomasis durpinis purvas. Efektyviausia šio unikalaus durpinio purvo sudedamoji dalis yra koloidinė frakcija, susidedanti iš humusų, bitumų, vaško, celiuliozės ir lignino. Purvo procedūros skiriamos, esant lėtiniams sąnarių uždegimams, deformuojančiai osteoartrozei, lėtiniam spondiloartritui, Bechterevo ligai, osteochondrozei, spondiloartrozei, raumenų, sausgyslių, kaulų traumoms ir kitiems susirgimams. Durpinis purvas yra naudojamas purvo aplikacijų (įvyniojimų), purvo ir mineralinių vonių, sauso purvo maišeliuose aplikacijų bei savitarnos purvo (purvas su moliu) procedūroms. Gydymui naudojamas durpinės kilmės gydomasis purvas, įkaitintas iki 46–48 Klimato terapija. Būtent dėl mineralinio vandens sudėties ir ypatingo švelnaus, fitoncidais ir lengvaisiais neigiamais jonais įsodrinto oro, kuris veikia organizmą kaip inhaliatorius, Birštonas nuo seno yra laikomas vienu iš pačių geriausių Lietuvos kurortų. Vienas iš esminių kurortų reikalavimų ir yra: „gamtiniai sveikatos veiksniai, kurių savybės ištirtos moksliškai ir pripažintos gydomosiomis (remiantis kompleksiniais fiziniais, cheminiais, biologiniais ir klinikiniais tyrimais) ir kurie atitinka Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 44-1247), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) reikalavimus ir gali būti taikomi sveikatos priežiūros įstaigose – natūralus mineralinis vanduo ir (ar) durpinis purvas“ (Lietuvos vyriausybės nutarimas, 2011). Pagal šį nutarimą, kaip ir aišku dėl Birštone esančio gydomojo purvo, tačiau iš esmės lieka neaišku ar jo sveikatinančios savybės išties ištirtos moksliškai, nes pagal šio nutarimo papildančius įstatymus, nėra realiai nurodyta, kokios savybės (šiluma, tankis, kitos savybės) yra tiriamos ir ar jos atitinka tuos minimalius reikalavimus. Tyrimams gali būti samdomi privatūs tyrėjai, laimėję tam tikrą konkursą ir viešai jie gali būti neskelbiami, tad išlieka galimybė, kad tyrimas bus nupirktas. Kiti bendrieji reikalavimai visuose kurortuose ir kurortinėse teritorijose atitinka keliamus reikalavimus. Birštonas aplinkosaugos reikalavimus, taip pat atitinka. Specialioji infrastruktūra Birštone yra tikrai gerai išvystyta – čia gausu maitinimo, apgyvendinimo įstaigų, įrengti dviračių takai, tranzitinis kelias aplenkia kurortą, yra turizmo informacijos centras, kurortas pasižymi išskirtiniu Nemuno kilpų kraštovaizdžiu, sveikatinančiu mineraliniu vandeniu, sveikatinančiomis durpėmis, miškais.

Trak ų kurortin ė teritorija

Trakai – ežerų gausios apylinkės, kuriose sudarytos sąlygos turizmui ir rekreacijai plėtoti. Trakuose yra gamtinių, antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuotų kraštovaizdžio elementų (tvenkiniai, parkai ir pan.) bei jų derinių: želdinių, vandens telkinių, vertingų kraštovaizdžio kompleksų. Vienu iš sveikatinimo veiksnių Trakuose yra miškai, kurių 87

63

proc. sudaro spygliuočiai, o grynasis prisotintas fitoncidų oras sudaro sąlygas klimatinei reabilitacijai. Kurortinės teritorijos statutas Trakams suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 945. Mieste sudarytos visos sąlygos kokybiškam poilsiui. Visų paslaugų kompleksą – nuo viešbučio, konferencijų salių iki vandens pramogų, sveikatinimo procedūrų – siūlo verslo, laisvalaikio SPA centrai. Puikios sąlygos poilsiui ir verslo renginiams gamtos apsuptyje įsikūrusiuose kaimo turizmo sodybose. Daugumos ežerų grunto, krantų formos bei augmenijos charakteristikos palankios poilsiui, vandens pramogoms, sportui. Maži, iki 10 ha ploto ežerai dažniausiai apaugę drėgnu mišku, sunkiai prieinami, uždumblėję, todėl jų panaudojimas rekreacijai yra ribotas. Vandens rekreacijai tinkami vandens telkiniai Trakų mieste: Galvė, Totoriškių ež., Luka, Gilušis, Olauka(Trakų rajono savivaldybė, 2017). Atitikimas reikalavimams. Trakų kurortinė teritorija, kaip ir Birštono kurortas išanalizuotas keturiomis reikalavimų rūšimis: bendrosiomis, aplinkosaugos, gamtinėmis ir specialiosios infrastruktūros. Šie išskaidyti į dar kelioliką pogrupių. Žemiau lentelėje pateikiama Trakų kurortinės teritorijos atitikimai ir neatitikimai kurortinėms teritorijoms keliamiems reikalavimams Lietuvoje (3 lentelė).

3 lentelė Trak ų kurortin ės teritorijos atitikimas kurortinei teritorijai ke liamiems reikalavimams

Kurortin ės teritorijos

pavadinimas

Reikalavimas Atitinka Neatitinka

Trakai BENDRIEJI REIKALAVIMAI

karšto ir šalto vandens tiekimo x

elektros energijos tiekimo ir nuotolinio ryšio x

nuotekų šalinimo x

kelių ir gatvių tinklas su kiekvienos savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašu

x

keleivių vežimui organizuoti būtina infrastruktūra x

APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI

aplinkos oro užterštumo lygis negali viršyti ribinių verčiųnustatytų Aplinkos oro užterštumo normose

x

natūralių paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė turi būti labai gera arba gera

Iš dalies

turi būti atliekama ūkio subjektų požeminio vandens stebėsena

x

vietovės akustinė aplinka turi atitikti reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme

Iš dalies

vietovės elektromagnetinė tarša negali viršyti ribinių verčių, nustatytų Lietuvos higienos normose

Nėra informacij

64

os

vietovės rekreacinis miškas neturi būti erkių encefalito arba Laimo ligos endeminis židinys

x

vietovėje neturi būti įmonių, į aplinkos orą išmetančių sveikatai kenksmingas chemines medžiagas, taip pat medžiagas, suteikiančias aplinkos orui pašalinį kvapą

x

tranzitinis krovininis autotransportas turi aplenkti vietovę, važiuodamas jos aplinkkeliu, o jeigu jo nėra, – kelio ženklais nužymėtais valstybinės ar vietinės reikšmės keliais

x

turi būti užtikrintas socialinis aplinkos saugumas: policijos įstaiga, pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba, esant rekreaciniam vandens telkiniui

Iš dalies

GAMTINIAI REIKALAVIMAI

bent vienas iš šių gamtinių išteklių, kurie turi arba gali turėti gydomųjų savybių: mineraliniai vandenys, gydomosios durpės (gydomasis purvas), rekreacinių želdinių ir vandens telkinių, sveikatai palankus mikroklimatas

x

turi pasižymėti vaizdingu kraštovaizdžiu ir turėti sutvarkytą (tinkamą) rekreacinę aplinką

x

SPECIALIOSIOS INFRASTRUKTŪROSREIKALAVIMAI

gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, naudojimo sveikatinimo reikmėms

x

ne mažiau kaip vienas viešbutis ar kita apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga

x

ne mažiau kaip vienas restoranas ar kavinė x

turizmo informacijos centras arba jo filialas x

ne mažiau kaip viena kultūros ir (ar) pramogų įstaiga x

dviračių takai x

sporto aikštynas x

paplūdimių viešoji infrastruktūra, atitinkanti Lietuvos higienos normą HN 92: 1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“

Iš dalies

stovyklavietės x

sportinio ir turistinio inventoriaus nuoma x

įstaigos turinčios teisę (licencijas) teikti ambulatorines ir stacionarinės reabilitacijos paslaugas (skaičius)

0

Lentelė sudaryta autorių

65

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog Trakai, nors ir yra kurortinė teritorija jau nuo 2008 metų, tačiau neturi nei vienos įstaigos turinčios licenciją teikti ambulatorines ir stacionariąsias reabilitacijos paslaugas, kaip ir Kačerginės ir Kulautuvos miestelis, ir Zapyškio miestelio teritorijos dalies kurortinė teritorija. Atitinkamai kitos trys kurortinės teritorijos iš viso turi 4 tokias įstaigas. Trakų kurortinė teritorija, kaip ir visos kitos kurortinės teritorijos Lietuvoje, neturi moksliškai ištirtų ir pripažintų sveikatinačiomis savybėmis durpių ar mineralinio vandens. Kurortinėms teritorijoms Lietuvoje, pakanka turėti vandens telkinį bei sutvarkytą bei gražų kraštovaizdį, kurį realiai turi didelė dalis vietovių Lietuvoje. Kurortine teritorija būtų galima pavadinti visą Lietuvą, tačiau tai nėra tikslinga. Du paskutiniai lentelėje nurodyti reikalavimai yra esminiai. Bent vienas iš šių gamtinių išteklių, kurie turi arba gali turėti gydomųjų savybių: mineraliniai vandenys, gydomosios durpės (gydomasis purvas), rekreacinių želdinių ir vandens telkinių, sveikatai palankus mikroklimatas. Trakai pasižymi įspūdingu kraštovaizdžiu, miškai gali būti suvokiami kaip rekreaciniai želdiniai, ir Trakuose yra vandens telkinys, tačiau jei tai esminiai reikalavimai tapti kurortine teritorija, tuomet visa Lietuva gali būti suvokiama kaip kurortinė teritorija. Trakų kurortinė teritorija bendruosius reikalavimus atitinka. Aplinkosaugos reikalavimus iš 9, net 3 atitinka tik iš dalies. Matoma, kad kurortinėms teritorijoms keliami reikalavimai gali būti tik iš dalies vykdomi, vietovė gali esamus reikalavimus tik iš dalies atitikti ir vis tiek gauti kurortinės teritorijos statusą. Iš 10 infrastruktūros reikalavimų, 1 atitinka tik iš dalies. Paplūdimių viešoji infrastruktūra, atitinkanti Lietuvos higienos normą HN 92: 1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“- Totoriškių ežere 2016-08-29 žarninių lazdelių leistinas kiekis 1000 ksv/100 ml, o buvo 1110 ksv/100 ml, žarninių enterokokų leistinas kiekis 100, o buvo 130 sv/100ml. Lukos ežere 2016-08-29 žarninių lazdelių leistinas kiekis 1000 ksv/100 ml, o buvo 1280 ksv/100 ml, žarninių enterokokų leistinas kiekis 100, o buvo 110 sv/100ml. Pastebima, kad sezono metu fosfatų kiekis vandenyje leistiną kiekį viršija dvigubai. Matoma, kad 2016 metų duomenimis, maudyklos neatitiko keliamų reikalavimų kurortinei teritorijai. Kitais mėnesiais mikrobų kiekis vandenyje buvo leistinos normos ribose.

IŠVADOS

Esminiai skirtumai tarp kurorto ir kurortinės teritorijos Lietuvoje buvo išskirti aprėpties ir gamtinių sveikatos veiksnių. Kurorto statusas gali būti suteikiamas tik visai gyvenamajai vietovei, o kurortinės teritorijos statusas gali būti suteikiamas vienai arba besiribojančioms kelioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims. Vietovėje arba teritorijoje, apibūdinamoje kaip „resort”, turi būti speciali infrastruktūra, skirta panaudoti gamtinius veiksnius sveikatingumui (bet nebūtinai sveikatinimui); Lietuvą būtų galima angliškai apibūdinti kaip „a resort“, t.y., kurortiniu kraštu; Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose yra 23 įstaigos, kurios turi teisę (licencijas) teikti ambulatorines ir stacionarinės reabilitacijos paslaugas, iš jų Birštone yra 4, Trakuose- 0. Birštonas turi gilias sveikatinimo tradicijas ir yra seniausias Lietuvos kurortas, kuris pasižymi puikia turizmo ir rekreacijos infrastruktūra. Birštonas galimai atitinka visus kurortui keliamus reikalavimus, tačiau dėl informacijos pateikimo trūkumo, galimi ir nukrypimai. Plečiant teikiamų paslaugų rinką, intensyviau reklamuojant (turizmo mugėse, universitetuose, konferencijose ir kt.) Birštoną užsienyje, būtų galima pritraukti daugiau užsienio turistų bei investicijų į kurortą. Ateityje Birštonas turėtų aiškiai nurodyti, kaip ir kokiais tyrimais buvo išaiškintas gydomasis durpių poveikis kurorte, strateginiuose planuose aiškiai nurodyti, kas jau buvo pasiekta ir kas dar liko nepasiekta, nors buvo planuojama, būtina diegti inovacijas sveikatinimo sferoje, taip neapleidžiant aukštų pozicijų.

66

Trakų kurortinė teritorija, lyginant su Birštono kurortu, neturi nieko. Trakuose vos kelios sveikatinimo paslaugas teikiančios įstaigos, teritorija atitinka ne visus kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus (nors jie ir mažesni nei kurortams), nėra jokių išskirtinių savybių būti kurortine teritorija, nebent kaip privalumas pateikiama Trakų pilis, nors realiai tai neturėtų būti suvokiama, kaip išskirtinis bruožas, leidžiantis tapti kurortine teritorija. Trakų priekrantės, nėra pilnai išnaudotos turizmui ir sveikatinimui. Esminis sveikatinimo veiksnys Trakuose nurodomas, kaip miškai prisotinti jodo ir kitų naudingų mūsų organizmui medžiagų. Tačiau daugumoje Lietuvos miškų šių medžiagų taip pat yra, tad tai tikrai nėra išskirtinis veiksnys. Ateityje Trakai turėtų labiau įsigilinti į kurortinei teritorijai keliamus reikalavimus ir kuo greičiau sutvarkyti neatitikimus. Būtina gerinti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą, teikiamų paslaugų kiekį ir kokybę, kurortinę teritoriją reklamuoti akcentuojant ne tik pilį, ar salą, bet ir tai, kad yra kurortinė teritorija ir teikia sveikatinimo paslaugas. Kurorte gamtinės sveikatos savybės turi būti ištirtos moksliškai ir pripažintos gydomosiomis (remiantis kompleksiniais fiziniais, cheminiais, biologiniais ir klinikiniais tyrimais) ir kurie atitinka biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reikalavimus ir gali būti taikomi sveikatos priežiūros įstaigose – natūralus mineralinis vanduo ir (ar) durpinis purvas. Nurodytų veiksnių gydomosios savybės turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, tikrinamos ir vertinamos. Kurortinėje teritorijoje gamtinės sveikatos savybės turi arba gali turėti gydomųjų savybių: natūralus mineralinis vanduo; peloidai ir (ar) durpinis purvas. Pagal Vyriausybės patvirtintą aprašą, gamtinių sveikatos veiksnių gydomosios savybės yra esminė kurorto statuso suteikimo vietovei sąlyga. Todėl svarbu, kad šių gydomųjų savybių sertifikavimas būtų tinkamai reglamentuotas, o kurortai ir kurortinės teritorijos laikytųsi šių reglamentų.

LITERAT ŪRA

1. Bagdzevičienės R., Navackaitės L., Miliukaitė B. 2002. Kurotų plėtros koncepcijos teoriniai aspektai. Kaunas.

2. Lietuvos kurortų asociacija. Oficialus internetinis puslapis. Prieiga internetu: <http://www.kurortuasociacija.lt>. Žiūrėta: [2017 04 20].

3. LR vyriausybės nutarimu: Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimo aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo. Vilnius, 2011. Prieiga internetu: <https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B4B629EF1E3E>. Žiūrėta: [2017 03 15].

4. Povilanskas, R. 2010. Kurortų darnios plėtros principai ir sąlygos. AnnalesGeographicae. Prieiga internetu: <http://www.geo.lt/geo/fileadmin/failai/43-44/76-84.pdf> . Žiūrėta: [2017 03 25].

5. Žalienė I., Žilys L., Iždonaitė-Medžiūnienė I. 2009. Lietuvos kurortų sveikatinimo veiklos plėtra. ISSN 1648-9098.

67

BIRŠTONAS RESORT AND TRAKAI RESORT AREA COMPARITIVE ANALYSIS

Ramūnas Povilanskas, Lauryna Macijauskaitė Klaipeda University, Faculty of Health Science, Department of Recreation and Tourism


SUMMARY This final paper analyzes differences of Birštonas resort and Traikai resort areas. This represents the idea of the reasearch and discusses problems ofinvestigation. There are fulfillment of the aim, challenges, determine methods, which help to answer to set itself problematic issues:What requirement are provided to get resort and resort area status in Lithuania?What similarities and differences between resort and resort area in Lithuania? Which development decisions shoud be used to develop Birštonas resort and Trakai resort area? In this article arereviewing the theoretical and practical significance. On the base of theoretical material, describe resort and resort area definitions, essential differences between these territorys. Also describes short rewiev of Birštonas resort and Trakai resort area, resort ant resort areas requirements matches and discrepancies, which helps to realize and purified the main reasons which explains why Birštonas resort is more attractive than Trakai resort area. Analizes territory on the base of resolution of the Republic of Lithuaniagovernments: For resort status granting residential locality of descriptors, resort area status granting residential locality of descriptors, resort and resort area status granting residential locality of descriptors and elimination approval of rules.There are examined four requirements types: general, environment, natural and special infrastructure whis is in the article stagger in more subgroups. This article describesthe numbers oflicensedhealthtaking institutions in the resorts and resorts areas,according to the following numbers to draw conclusions, provided services quality in theresorts and resort areas. In the conclusions are reflected the main matches and discrepancies of the Birštonas resort and Trakai resort area, whitch suggests about services quality and future perspectives. Summing the received, analysing resorts and resort areas comparative perspective, we must these tourist areasanalyzed on the basis of human factors, nature factors, cultural factors, concluded by legislative base which governed resorts and resorts areas operational guidelines. Keywords: resort, resort area, resort development, resort area development.

68

INOVATYVI Ų TURIZMO PASLAUG Ų RINKINI Ų PLĖTRA BIRŽ Ų IR PASVALIO RAJONŲ SAVIVALDYB ĖSE

Lekt. Edgaras Vaškaitis, Martyna Avižonytė Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Rekreacijos ir turizmo katedra


ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojama inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtra Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Pagrindžiamas temos aktualumas, iškeliama problema bei tiriamasis klausimas: ar Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybės pakankamai išnaudoja esamus turizmo išteklius inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrai? Atsižvelgiant į tai, kad inovacijos vis dažniau matomos kaip pagrindinis konkurencinio pranašumo šaltinis turizmo versle, be to, itin svarbu užtikrinti visų Lietuvos regionų konkurencingumą, pasirinktos dvi Šiaurės Lietuvoje esančios savivaldybės, nepriskirtos prie prioritetinių turizmo plėtros regionų, tačiau turinčios išskirtinių turizmo išteklių visos šalies mastu, visgi nepakankamai juos išnaudojančios turizmo paslaugų rinkinių kūrimui. Remiantis tuo, įvade išskirta darbo problema – nepakankamas inovatyvių sprendimų taikymas, turizmo paslaugų rinkinių plėtrai, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Norint išspręsti šią problemą, būtina tinkamai išanalizuoti esamą turizmo išteklių ir turizmo paslaugų rinkinių situaciją bei nustatyti turizmo paslaugų rinkinių plėtros galimybes analizuojamoje teritorijoje. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojami literatūros šaltiniai, apibrėžiantys turizmo paslaugą, turizmo paslaugų rinkinį, paslaugų inovacijas, taip pat aptariamos inovacijų kūrimo ir pritaikymo turizmo paslaugų rinkinių plėtrai prielaidos. Išsiaiškinama, kad inovatyviu turizmo paslaugų rinkiniu laikytinas toks turizmo paslaugų rinkinys, kuriame atnaujintos esamos paslaugos, įdiegtos visiškai naujos arba būtent tam turistiniam regionui naujos paslaugos. Antroje straipsnio dalyje pateikiami kokybinio tyrimo, susidedančio iš atvejo analizės bei ekspertinio interviu, rezultatai. Atvejo analizės metu identifikuojami pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai tiriamose savivaldybėse bei nustatomi teikiamų turizmo paslaugų rinkinių ypatumai. Interpretuojami ekspertinio interviu rezultatai atskleidžia, kad Biržų rajono savivaldybėje turizmo plėtrai skiriama nepalyginamai daugiau dėmesio nei Pasvalio rajone, kas leidžia į išsikeltą tiriamąjį klausimą atsakyti neigiamai. Straipsnio pabaigoje pateikiama išvada suponuoja, jog turizmo paslaugų rinkinių plėtrai pasirinktose savivaldybėse gali būti sudarytos palankios sąlygos, tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo turizmo politikos visuose lygmenyse, tinkamai paruošti ateinančių metų strateginius plėtros planus, plėsti turizmo paslaugų infrastruktūros tinklą bei atsižvelgti į išskirtinius bei nepakankamai išnaudojamus išteklius – karstinius reiškinius, kulinarinį paveldą bei abu rajonus jungiančias trasas, kurios galėtų tapti svarbiais maršrutais, padėsiančiais į šias savivaldybes žvelgti kaip į vieną turizmo regioną. Raktažodžiai: inovatyvus turizmo paslaugų rinkinys, turizmo plėtra, turizmo regionas.

ĮVADAS

Aktualumas. Kaip pažymi A. Armaitienė ir E. Vaškaitis (2013), turizmas visada buvo pokyčių objektas, atskleidžiantis skonio ir poreikių pokyčius, technologijas ir politines-ekonomines sąlygas, o produktai ir procesai turizmo sektoriuje yra nuolat modifikuojami. Remiantis D. Gavelyte ir R. Navickiene (2013), turizmo versle svarbiausias tikslas – išlikti konkurencingam, o vienas iš konkurencingumą padedančių didinti veiksnių yra inovacijų

69

taikymas, inovacinių produktų, paslaugų kūrimas. Būtent inovacijos yra vis dažniau matomos kaip pagrindinis konkurencinio pranašumo šaltinis. Pasak A. Armaitienės ir E. Vaškaičio (2013), svarbu užtikrinti visų Lietuvos regionų konkurencingumą, kadangi kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, pavieniai regionai ekonomiškai ir socialiai nevienodai išsivystę, todėl inovacijų taikymas turizmo srityje padėtų Lietuvai tapti konkurencingesne šalimi ne tik Europos, bet ir pasaulinėje turizmo rinkoje. Nepaisant to, jog šių dienų turizmo versle inovacijos gali būti vienas didžiausių pranašumų, jų pritaikymas turizmo sektoriuje nėra pakankamai išanalizuota sritis. Kitu pranašumu turizmo sektoriuje galima įvardinti turizmo paslaugų rinkinius. Paslaugų rinkiniai leidžia sukurti individualaus turisto poreikius atitinkančią paslaugų visumą. Anot R. Navickienės ir L. Danilevičienės (2011), paslaugų paketą sudaro pagrindinių ir periferinių paslaugų visuma, o kliento pasitenkinimas įmanomas tik tuo atveju, jei pagrindinė paslauga atitiks jo lūkesčius bei periferinis pasiūlymas papildys pagrindinę paslaugą. Vis keičiantis bei augant klientų poreikiams, proporcingai turi būti siūlomi inovatyvūs, skirtingiems poreikiams pritaikyti turizmo paslaugų rinkiniai. Tačiau visa tai neįmanoma be turizmo paslaugas teikiančių įmonių bendradarbiavimo, tinklaveikos. Pasaulyje prigyja nauja turizmo produkto samprata, kuri yra paremta tarpusavio ryšiais, bendradarbiavimu sukuriama verte bei neapčiuopiamų produktų kūrimu. Ši nauja samprata leidžia priartėti prie turizmo produkto, kadangi jis apjungia turizmo išteklius, susijusią infrastruktūrą bei paslaugas. Tokia produkto samprata skatina turizmo traukos vietoves kurti bendrus produktus, paslaugų rinkinius, siekti pritraukti turistų srautus į regioną (Lietuvos turizmo potencialo vertinimo studija, 2011, p. 86). Anot A. Armaitienės ir L. Zacharčenko (2012), regiono lygio turizmo rinkodara būtų daug efektyvesnė finansiniu požiūriu nei pavienių rajonų. Biržų ir Pasvalio rajonai priklauso Panevėžio regionui, kuris įvardijamas kaip daugiausiai neišnaudotų galimybių ir vienas iš didžiausią potencialą turinčių regionų Lietuvoje (Armaitienė ir Zacharčenko, 2012). Dėl šių priežasčių, į Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybes reikia žiūrėti kaip į vieną turistinį regioną ir kurti bendrus inovatyvius turizmo produktus, pabrėžiant tai, kad Lietuvoje regioninis požiūris turizme jau pats savaime yra inovatyvus, o turizmo paslaugų rinkiniai skatina regiono turistinį konkurencingumą. Problematika. Atsižvelgiant į tiriamų savivaldybių strateginius planus bei esamus išteklius, galima teigti, jog turizmo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių pasirinktoje teritorijoje, tačiau šiaurės Lietuvoje esančios Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybės nėra priskirtos prie prioritetinių turizmo plėtros regionų. Remiantis 2016-ųjų metų Ūkio ministerijos projektu „Darniojo turizmo plėtra Lietuvoje“, regioninis turizmas, galintis kurti darbo vietas, kelti užimtumą ir stiprinti kultūrinę tapatybę, nepritraukia pakankamai turistų dėmesio, o didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių turistų apsilanko tik didžiuosiuose miestuose, tuo tarpu, mažesni miestai ir miesteliai sulaukia tik kelių procentų užsienio turistų. Be to, mažesniuose miestuose nėra pakankamai atsižvelgiama į vis ryškėjančius skirtingus turistų poreikius ir turizmo paslaugų rinkinių paklausą, o kaip žinia, ir strateginiai plėtros planai ne visada atitinka realybę. Nepakankamai išanalizuota inovacijų sritis bei neišvystyta regioninė turizmo politika taip pat sukelia abejonių kokie sprendimai paskatintų tiriamas savivaldybes tam, kad šiose būtų kuriami ir pateikiami bendri inovatyvūs turizmo paslaugų rinkiniai. Tad atsižvelgiant į šiuos aspektus, išskirta pagrindinė problema – nepakankamas inovatyvių sprendimų taikymas, turizmo paslaugų rinkinių plėtrai, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Objektas – turizmo paslaugų rinkiniai Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Tikslas – išanalizuoti esamą turizmo paslaugų rinkinių situaciją Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse ir pateikti pasiūlymus inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrai tiriamose savivaldybėse. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti teorinius turizmo paslaugų bei jų rinkinių aspektus.

70

2. Išanalizuoti teorinius inovacijų aspektus bei inovacijų kūrimo ir pritaikymo turizmo paslaugų rinkinių plėtrai, prielaidas.

3. Pateikti informaciją apie Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse esančius turizmo išteklius bei teikiamus turizmo paslaugų rinkinius.

4. Nustatyti turizmo paslaugų rinkinių plėtros galimybes analizuojamoje teritorijoje. 5. Pateikti rekomendacijas inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrai tiriamose

savivaldybėse. Tiriamasis klausimas: ar Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybės pakankamai išnaudoja esamus turizmo išteklius inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrai? Naudojami metodai: literatūros šaltinių (knygų, mokslinių straipsnių, publikacijų, strateginių plėtros planų, studijų, ataskaitų) ir statistinių duomenų analizė bei kokybinis tyrimas. Remiantis R. Žukauskiene (2008), kokybinis tyrimas – tai sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius bei pateikti interpretacinį, iš situacijų analizės, kylantį paaiškinimą. R. Žukauskienė (2008) ir K. Kardelis (2016) teigia, kad kokybiniams tyrimams apibūdinti dažnai vartojama sąvoka atvejo tyrimas. Būtent atvejo analizė, papildyta interviu su ekspertais ir yra šio tyrimo pagrindas. Anot Z. Norkaus ir V. Morkevičiaus (2011), atvejo tyrimuose dažniausiai dirbama su kokybiniais duomenimis, kurie gali būti sugeneruojami stebėjimo, dokumentų peržiūros ar interviu būdu. Šiame darbe, dokumentų analizė leidžia ištirti politinę-teisinę turizmo plėtrą veikiančią aplinką, esamos situacijos išgryninimui pasitelktas SSGG analizės metodas. Siekiant papildyti atvejo analizę ir sužinoti skirtingų sričių ekspertų nuomonę tiriamuoju klausimu, atliktas ekspertinis interviu.

Turizmo paslaugų rinkini ų ir inovacijų teoriniai aspektai

Turizmo paslaugų samprata. Turizmo paslauga neturi vieno bendro apibrėžimo. Kaip teigia R. Navickienė ir L. Danilevičienė (2011), turizmo paslauga gali būti apibūdinama kaip potyris ar emocinis išgyvenimas, todėl jos analizė yra daug sudėtingesnė nei bet kurio kito vartotojiško produkto. Turizmo paslaugoms būdingas heterogeniškumas, todėl ir turizmo paslaugos kokybės vertinimas yra labai subjektyvus procesas, priklausantis tiek nuo kiekvieno vartotojo požiūrio, tiek nuo darbuotojų kompetencijos ir bendravimo pobūdžio, tiek nuo jų tarpusavio santykių, paslaugos teikimo metu. Iš to galima daryti prielaidą, jog turizmo paslaugos yra išties sunkiai apibūdinamos, nes turi įvairių, sunkiai apčiuopiamų ir itin subjektyvių niuansų. Paslaugos pasižymi tokiomis savybėmis, kaip: neapčiuopiamumas, kintamumas, teikimo ir vartojimo neatskiriamumas, kliento dalyvavimas, negalimas kaupimas ir sandėliavimas bei nuosavybės neperdavimas. Turizmo paslaugos turi visas išvardintas paslaugos savybes, hedonistinę vertę klientui bei, dažnai, nuo įmonės darbuotojų kompetencijos ir bendravimo priklausančius rezultatus – kliento pasitenkinimą suteikta paslauga. Turizmo paslaugos yra labai yra įvairiai klasifikuojamos (skirtingi paslaugų deriniai, teikimo formos, klientų ir darbuotojų santykiai, paslaugos pasirinkimo motyvai, turizmo paslaugas teikiančios įmonės) dėl jų daugialypiškumo.

Turizmo paslaugų rinkiniai, j ų rūšys. Lietuvos turizmo plėtros programoje 2014-2020 metams, turizmo produktas įvardijamas kaip visuma paslaugų ir turizmo veiklos sąlygų, siūlomų turisto interesams kelionėje tenkinti. Svarbu paminėti, jog turizmo terminų žodyne bei turizmo įstatyme turizmo produkto sąvoka išvis neminima. Remiantis C. R. Goeldner ir J. R. B. Ritchie (2009), turizmo produktas yra turizmo verslo rezultatas. И.В. Зорин ir kt. (2005) nurodo, kad skirtingai nuo turistinių paslaugų, turistinis produktas – tai ekonominė gerovė skirta apsikeitimui. Šių autorių teigimu, „pagrindinis skirtumas tarp turistinių paslaugų ir turistinio produkto yra tame, kad turistinė paslauga gali būti nupirkta ir pareikalauta tik jos teikimo vietoje, kai turistinis produktas gali būti įsigyjamas gyvenamojoje vietoje, tačiau

71

vartojamas turistinių paslaugų teikimo vietoje. Šį esminį skirtumą išnaudoja turizmo agentūros, kurios prekiauja kelionių kelialapiais. Pirkėjas įsigijęs kelialapį dar neįsigyja turistinės paslaugos, nors jau sumokėjo pinigus.“ (Mikonytė, 2011, p. 10). Toks pat požiūris į turizmo paslaugos skirtumą nuo turizmo produkto pateikiamas ir P. Grecevičiaus (2002), kuris pabrėžia, jog prekių bei paslaugų visuma, tenkinanti turisto poreikius kelionės metu yra vadinama turizmo produktu ir skirtingai nei turizmo paslauga, jis gali būti realizuojamas ne toje pačioje vietoje, kur buvo sukurtas. V. Juščius ir D. Labanauskaitė (2001) pabrėžia, jog turizmo produktas, apimantis skirtingą materialių prekių ir paslaugų kombinaciją, įgyja vis kitokį turinį, kuriam didelę įtaką daro tiek gamtiniai, tiek žmogaus sukurti ištekliai. Tad apžvelgus keleto skirtingų autorių turizmo produkto apibrėžimus, galima teigti, jog turizmo produktas negali būti tapatinamas su turizmo paslauga, kadangi turizmo paslauga yra turizmo produkto dalis. Kitaip tariant, turizmo produktą galima apibūdinti kaip pagrindinių ir papildančių paslaugų, reikalingų turisto poreikiams tenkinti, visumą. Pagrindinėmis paslaugomis galima įvardinti tą veiklą, dėl kurios asmuo ir ėmėsi kelionės, o papildomos paslaugos turi palengvinti turisto kelionę. Turizmo produktas bei turizmo paslaugų paketas / rinkinys yra, iš esmės, tą patį reiškiančios sąvokos. Turizmo produktas turi nemažai skirtingų klasifikacijų, tačiau apjungiant visas smulkesnes turizmo produkto dalis, gaunamos trys pagrindinės turizmo produkto dedamosios, tai – kelionės, turistinės paslaugos ir prekės.

Inovacijų samprata. Lietuvių kalbos žodynuose yra vienas terminas apibūdinantis inovacijas ir tai yra naujovė. „Mokslinėje literatūroje nėra vieno inovacijų sąvokos apibūdinimo, todėl inovaciją galima suprasti kaip galutinį produktą arba kaip besitęsiantį procesą. Dėl šios priežasties tikslinga lietuvių kalboje išskirti šiuos aspektus ir apibrėžiant procesą naudoti inovacijos terminą, o kalbant apie inovacijos rezultatą – taikyti naujovės apibrėžimą.“ (Stripeikis, Ramanauskas, 2011, p.225). Remiantis O. Stripeikio ir J. Ramanausko (2011) pateiktu skirtumu tarp inovacijos ir naujovės, Lietuvių kalbos žodynuose pateikta inovacijų samprata, iš vienos pusės, yra neteisinga, bet iš kitos pusės, įvairiuose literatūros šaltiniuose pateikiami skirtingi inovacijų apibrėžimai ir nėra išskirtos vienos teisingos sąvokos. Remiantis R. Liutkute ir J. Vijeikiu (2012), pačios inovacijos sąvokos supratimas ne visada aiškus ir dažnai painiojamas su kitais, glaudžiai susijusiais terminais: pokytis, kūrybiškumas, išradimas. Išanalizavus tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių pateikiamą informaciją, galima teigti, kad inovacijos, nors ir apibūdinamos skirtingai, tačiau turi bendrus bruožus – atnaujinimą arba naujo produkto sukūrimą, atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų poreikius. Inovacijų klasifikacija yra plati, kadangi pačios inovacijos gali būti taikomos įvairiose srityse ir pasitelkiant skirtingus metodus. Paslaugų inovacijos yra sudėtingas procesas dėl ne tik naujų technologijų, bet ir paties paslaugos teikimo inovacijų taikymo. Paslaugų inovacijos yra skirstomos į šešis lygius: 1) stiliaus pakeitimai – interjero, logotipo keitimas; 2) paslaugos patobulinimas – esamos paslaugos savybių pakeitimas, įvertinus naujus vartotojų poreikius; 3) paslaugų nomenklatūros išplėtimas – esamos paslaugos papildymas naujomis papildomomis paslaugomis; 4) nauja paslauga, kuri nauja tik konkrečiam teikėjui, bet jau žinoma ir siūloma kitų teikėjų; 5) nauja paslaugų veikla, kuri pakeičia paslaugos teikimo technologiją; 6) didelės naujovės – visiškai naujos paslaugos naujoms rinkoms (L. Bagdoniene ir R. Hopeniene, 2009, p. 48). Inovacinė veikla priklauso nuo kintančių visuomenės poreikių ir įvairių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos naujų idėjų kūrimui ir pritaikymui.

Inovacijų kūrimo ir pritaikymo turizmo paslaug ų rinkini ų plėtrai prielaidos. Analizuojant inovacijų kūrimą ir pritaikymą turizmo paslaugų rinkinių plėtrai, remtasi bendromis inovacijų plėtros turizmo verslui, prielaidomis. Straipsnyje Inovacijų diegimą lemiantys veiksniai Klaipėdos miesto turizmo sektoriuje (2015) teigiama, kad inovacijų reikšmė turizmo versle išaugo išradus naujas informacijos ir komunikacijos technologijas,

72

kurios paveikė turizmo sektorių. E. Vaškaitis ir A. Armaitienė (2013) pateikia Weiermaier (2003) nustatytas tris pagrindines turizmo inovacijų priežastis:

1. Kintanti paklausa. Žmonės turi daugiau laisvo laiko, todėl sukaupia didesnę turistinę patirtį, kuri skatina individualizaciją ir vartotojų elgsenos kitimą.

2. Konkurencija. Daugelio turizmo paslaugų industrijos įmonių susijungimas į globalius tinklus sudarė terpę turistinių vietovių konkurencijai ir kainų mažėjimui.

3. Informacinės technologijos. Sparčiausiai besivystanti inovacijų sritis, kuri paskatino elektroninio turizmo atsiradimą bei paskutinės minutės keliautojų gausėjimą. Taip pat atrasti nauji bendravimo, paslaugų pardavimo bei santykių su verslo partneriais, būdai.

Remiantis D. Gavelytės ir R. Navickienės (2013) atliktu inovatyvių turistinių paslaugų tyrimu, kurio metu išnagrinėtos aštuonios turizmo paslaugas teikiančių įmonių internetinės svetainės, galima daryti prielaidą, kad daugiausia inovacijų yra diegiama keliose pagrindinėse srityse, kurios apima: esamų maršrutų atnaujinimą ir/ar tobulinimą, originalių turizmo produktų kūrimą, naujas rinkas bei naujus darbo metodus. Kokie gali būti šių inovatyvių turistinių paslaugų pavyzdžiai, pateikiama 1-oje lentelėje (žr. 1 lentelę).

1 lentelė Inovatyvių turistini ų paslaugų pavyzdžiai

Inovacijų sritis Pavyzdžiai Tobulinimas, atnaujinimas

• Teminiai (skirti I-ojo ir II-ojo pasaulinio karo istorijai, Valentino dienai, tarybinei nostalgijai, viduramžių istorijai ir kt.), originalūs (muzikinių vakarų dvaruose, „Juodojo penktadienio šiurpuliukai Vilniaus skersgatviuose“ ir kt.) maršrutai.

• Susipažinimo su profesijomis (gaisrininko, istoriko, kariškio ir kt.), teatralizuotos (veda viduramžių pirklys, legendinė auksinė mergelė, jaunoji karė ir kt.) ekskursijos.

• Edukaciniai užsiėmimai (kepama duona, blynai, šakočiai, žuvienė; supažindinama su miestų Gineso rekordais, vyksta kulinarinio paveldo degustacija ir kt.).

Originalumas • Tokie turizmo produktai, kurių nesiūlo nei viena turizmo paslaugas teikianti įmonė, pvz.: specializuoti paketai pedagogams, išskirtiniai vestuvių pasiūlymai, galimybė dalyvauti krepšinio varžybose vykstant kartu su komanda ir kt.

Naujos rinkos • Specializavimąsi ties viena rinka, pvz.: šeimomis (turizmo paslaugų rinkiniai vaikams ir visai šeimai tiek pavasario, tiek vasaros atostogų metu į įvairius pramogų parkus; vasaros stovyklos moksleiviams).

• Specializavimąsi ties tokia rinka, kuri yra išskirtinė toje vietovėje arba jai nėra siūloma daug paslaugų arba visai naujai susidariusi rinka.

Nauji darbo metodai

• „Makalius“ išsiskiria ne pačiomis siūlomomis kelionėmis, bet savo inovatyvia veikla, t. y. tradicinės kelionės yra pardavinėjamos inovatyviai (sugebėjo užkariauti individualių kelionių rinkos dalį, dalindamąsis savo kelionių įspūdžiais).

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis D. Gavelyte ir R. Navickiene (2013)

Kaip matyti 1-oje lentelėje, daugumą pavyzdžių galima pritaikyti turizmo paslaugų rinkiniams, kad šie taptų inovatyvūs. Inovacijų pagrindas turizmo paslaugų rinkiniuose, yra paslaugų atnaujinimas, originalumas, naujos rinkos bei nauji darbo metodai. Kalbant apie naujų rinkų sritį ir būtent apie naujai susidariusias rinkas, vienas geriausių pavyzdžių yra glamūrinio turizmo rinka, kurią kaip inovatyvią turizmo rūšį, nagrinėja A. Smoljakova ir B. Švagždienė (2015). „Glamūriniai turistai – tai žmonės turintys didelį prabangos ir grožio derinio pojūtį, kišenei nestokojantys pinigų, nes iš esmės glamūrinio turizmo ypatybė ta, kad jis apjungia tik tam tikro sluoksnio žmones – nebeturinčius kur dar išleisti pinigus.“ (A. Smoljakova ir B. Švagždienė, 2015, p. 56). Tad suprantama, kad tokiai rinkai bus reikalingas ir inovatyvus turizmo paslaugų rinkinys, apimantis originalias paslaugas, tenkinančias išskirtinai šių turistų poreikius. Atsižvelgiant į išanalizuotas inovatyvių paslaugų sąvokas, klasifikacijas, pagrindines turizmo nišas, į kurias diegiamos inovacijos bei minėtus inovatyvių turistinių paslaugų pavyzdžius, inovatyviu turizmo paslaugų rinkiniu laikytinas toks turistini ų paslaugų rinkinys, kuriame atnaujintos esamos paslaugos, įdiegtos visiškai

73

naujos arba būtent tam turistiniam regionui naujos paslaugos. Taip pat, turizmo paslaugų rinkinys laikomas inovatyviu, jeigu teikia originalias paslaugas, įdiegia naujus darbo metodus ar teikia paslaugas išskirtinei rinkai. Kadangi šis darbas orientuotas į inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrą dviejose, šalia viena kitos esančiose, rajonų savivaldybėse, į kurias, manoma, reikia žiūrėti kaip į vieną bendrą turistinį regioną, išsiaiškintos regioninės turizmo plėtros aktualijos šalyje. Pažymėtina, kad Lietuvoje turizmo regionai nėra aiškiai apibrėžti ir dažnai prilyginami apskritims. (Armaitienė ir Zacharčenko, 2012). Remiantis R. Dapkumi ir E. Gaižauskiene (2009), atskirų regionų turistinį konkurencingumą lemia ne tik vietos turistinis potencialas, bet ir efektyvi vadyba, tad siekiant pritraukti turistus į tam tikrą regioną reikalingas sisteminis požiūris. Taigi, norint kurti turizmo produktą tam tikrame regione, kuris šiuo atveju, apima dvi rajonų savivaldybes, reikia išsamiai išanalizuoti esamą situaciją regione ir aktualius turizmo plėtrą reglamentuojančius dokumentus.

Turizmo paslaugų rinkini ų plėtros Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse tyrimas

Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse esantys turizmo ištekliai. Norint nustatyti ar inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtra yra tikslinga Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse, būtina tinkamai išanalizuoti pasirinktoje teritorijoje esančius turizmo išteklius ir turizmo plėtrą veikiančią aplinką. Turizmo ištekliai Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse analizuojami remiantis A. Baleženčio ir B. Žuromskaitės (2012) pateikta turizmo išteklių sistema, kurioje pirminius turizmo išteklius sudaro gamtiniai-rekreaciniai ir kultūriniai-socialiniai, o antrinius – struktūriniai ir funkciniai ištekliai. Struktūriniai ištekliai apima turizmo paslaugų infrastruktūrą, o funkciniai ištekliai – turizmo plėtrą reglamentuojančius nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės dokumentus. Biržų krašte gausu tiek gamtos tiek kultūros paveldo objektų, tačiau labiausiai išpuoselėti yra Biržų regioniniame parke esantys gamtiniai objektai, o kultūros paveldas geriausiai atsispindi Biržų pilies ir Astravo dvaro rūmų komplekse. Pažymėtina, kad Biržų rajono savivaldybės plėtros strateginiame plane 2016-2020 metams (2015), gan nemažas dėmesys skiriamas turizmo ir rekreacijos plėtrai, o vienu iš pirmojo prioriteto tikslų įvardintas „Turizmo ir kultūros paveldo vystymas“, kas ir atsispindi tiek gamtiniuose, tiek kultūriniuose turizmo ištekliuose. Atsižvelgiant į minėtus aspektus, kuriant inovatyvius turizmo paslaugų rinkinius svarbu nepraleisti tokių Biržų kraštui svarbių nematerialaus kultūros paveldo objektų, kaip aludarystės tradicijos, atsižvelgti į Likėnų, kaip kurortinės teritorijos galimybes ir teritorijoje turimus mineralinio vandens ir gydomojo purvo išteklius bei kitus objektus, mažiau ar daugiau pritaikytus turizmo reikmėms. Pasvalio rajone yra tiek gamtinių tiek kultūrinių turizmo objektų, tačiau tik maža dalis jų yra tinkamai paruošti ir pritaikyti turistų poreikiams tenkinti. Tą patvirtina ir Pasvalio rajono savivaldybės dokumentai: „Pasvalio rajono geografinė padėtis tinkama turizmo plėtrai, rajono teritorijoje yra turistams patrauklių objektų, tačiau dauguma jų nėra pritaikyti arba minimaliai pritaikyti lankymui, nesukurta reikalinga infrastruktūra.“ (Pasvalio rajono plėtros iki 2020m. strateginis planas, 2014, p.40); „1.2. strateginis tikslas. Didinti rajono turistinį konkurencingumą ir žinomumą. 1 programos tikslas. Gerinti kultūrinės aplinkos ir paslaugų kokybę, prieinamumą ir patrauklumą gyventojams.“ (Pasvalio rajono savivaldybės 2016-2018 metų strateginis veiklos planas, 2016, p. 24). Tad galima daryti prielaidą, kad daugumos turistinių objektų Pasvalio rajono savivaldybėje prieinamumas bei kokybė šiuo metu nėra patenkinami. Tam, kad būtų galima aiškiau suprasti dabartinę situaciją ir įvertinti inovatyvių

74

turizmo paslaugų rinkinių plėtros galimybes Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse, žemiau pateikiama SSGG analizė (žr. 2 lentelę), sudaryta remiantis nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės dokumentais.

2 lentelė

Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių turizmo paslaugų rinkini ų plėtros SSGG analizė

STIPRYBĖS SILPNYBĖS Pasvalio rajono savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybė

� Palanki geografinė padėtis � Išskirtinis reljefas (karstinės įgriūvos) � Augantis apgyvendintų turistų skaičius � Pasvalio krašto muziejus ir TIC vienoje įstaigoje � Tranzitinis rajonas, šalia miesto - Via Baltica

magistralė, dideli pravažiuojančių srautai � Turistinių informacinių leidinių leidyba užsienio

kalbomis

� Nemažai turistinių objektų, bet dauguma jų nėra pritaikyti turizmui

� Trūksta maitinimo įstaigų � Neišvystytas paslaugų sektorius, stokojama

laisvalaikio praleidimo vietų ir formų � Saugomose ir rekreacinėse teritorijose

neišvystyta infrastruktūra

Biržų rajono savivaldybė Biržų rajono savivaldybė � Lietuvoje atpažįstamas kaip alaus kraštas � Labiausiai sukarstėjęs rajonas Lietuvoje � Gausu kultūros paveldo objektų � Nedideli atstumai tarp lankytinų vietų � Nemažai skirtingų edukacinių programų � Daug turistų iš Latvijos � Išplėtotas apgyvendinimo paslaugų tinklas � Įkurtas pirmasis Lietuvoje turizmo klasteris, jau

teikiantis turizmo paslaugų rinkinius

� Rajono strateginė-geografinė padėtis nėra labai palanki, ganėtinai nutolęs nuo didžiųjų miestų

� Nepatenkinama dalies turistinių objektų infrastruktūra, kurianti neigiamą įvaizdį

� Informacinių nuorodų trūkumas � Silpnas transporto infrastruktūros išvystymas

(keliai, pakelės, stovėjimo aikštelės) � Nepakankamas bendradarbiavimas tarp Biržų

TIC ir regioninio parko direkcijos GALIMYB ĖS GRĖSMĖS

Pasvalio rajono savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybė � Turistinių objektų pritaikymas turizmui � Pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra � Aktyvesnis rinkodaros priemonių naudojimas,

pristatant naujus turizmo objektus � Glaudus bendradarbiavimas tarp paslaugas

teikiančių įmonių � Turistinių maršrutų plėtojimas � Siaurojo geležinkelio ruožo atkūrimas

� Mažėjantis turistų skaičius � Turistinių objektų būklės prastėjimas,

patrauklumo mažėjimas � Kultūros paveldo objektų praradimas dėl

nusidevėjimo ir nepriežiūros � Inovacijų stoka, konkurencingumo mažėjimas � Kvalfikuotų darbuotojų trūkumas � Gyventojų emigracija, skaičiaus mažėjimas

Biržų rajono savivaldybė Biržų rajono savivaldybė � Likėnai – kurortinė teritorija, sveikatinimo

turizmas � Įvaizdžio kūrimas ir plėtojimas, aktyvesnė

turizmo rinkodara ir informacijos sklaida � Turizmo sezoniškumą mažinančių krypčių

plėtra: konferencijų, ekstremalus turizmas

� Riboti rajono finansiniai ištekliai, trukdantys turizmo plėtrai

� Spartus gyventojų mažėjimas rajone, mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius

� Viešosios infrastruktūros trūkumas pakartotiniam atvykimui į rajoną

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa 2014-2020 metams, Biržų rajono savivaldybės plėtros 2016-2020 metų ir Pasvalio rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų

strateginiais planais, Biržų rajono turizmo plėtros studija (2015).

2-oje lentelėje galima pastebėti, kad abi analizuojamos teritorijos pasižymi savo išskirtiniu reljefu – karstinėmis įgriūvomis, kurias galima išnaudoti kaip vieną didžiausių privalumų, kadangi tai labiausiai sukarstėjęs regionas šalyje. Pasvalio rajoną kerta Via Baltica magistralė, kurios dideli pravažiuojančiųjų srautai, kol kas, nėra tinkamai išnaudojami, nes paslaugų infrastruktūra yra neišplėtota. Biržų rajonas tinkamai išnaudoja savo pasienio ruožą su Latvija, todėl turi nemažai latvių turistų. Pagrindinės abiejų rajonų silpnybės yra turimų kultūros ir gamtos objektų neišnaudojimas – nepritaikymas turizmo reikmėms, taip pat paslaugų infrastruktūros nepakankamumas, ypač Pasvalio rajono savivaldybėje. Kalbant apie

75

šio regiono galimybes, reikėtų išskirti aktyvesnę turizmo rinkodarą, informacijos sklaidą ir naujų objektų tinkamą pristatymą. Vien įvykdžius pastarąjį punktą ir sukūrus tinkamą regiono įvaizdį, tai būtų paskata atvykti turistams. Viena didžiausių Biržų rajono galimybių: Likėnai – kurortinė teritorija. Vis dėlto, abiejų rajonų savivaldybėse yra ir nemažų grėsmių, tokių kaip mažėjantis turistų, gyventojų ir kvalifikuotų darbuotojų skaičius, lėšų trūkumas. Apžvelgus abiejų rajonų turizmo infrastruktūrą, silpnybes ir stiprybes bei galimybes ir grėsmes, galima teigti, kad šiame šiaurės Lietuvos krašte turizmo inovatyviems paslaugų rinkiniams kurti aplinka yra gan palanki – regioną kerta Via Baltica magistralė, abu rajonai bendradarbiauja su Latvija, išplėtotas apgyvendinimo paslaugų tinklas ir įvairios edukacinės programos, atspindinčios vietinę kultūrą. Pagrindiniai trūkumai yra nepakankamas kultūros ir gamtos objektų pritaikymas turizmui bei, kalbant apie Pasvalio rajoną, neišplėtota paslaugų, o ypač pramogų, infrastruktūra. Kaip matyti, daugiausia trūkumų turi Pasvalio rajonas, tad verta išsiaiškinti ar šiame rajone jau yra siūlomi turizmo paslaugų rinkiniai.

Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse teikiami turizmo paslaugų rinkiniai. Lietuvoje kuriasi vis daugiau turizmo klasterių, o Biržai gali didžiuotis, jog vienas iš jų, ir pats pirmasis šalyje, įsteigtas 2013 metais yra asociacija „Biržų turizmo klasteris“. Šiuo metu Biržų turizmo klasteris siūlo 19 turizmo paslaugų rinkinių, kurie suskirstyti pagal trukmę ir klientų segmentus. Šie turizmo paslaugų paketai parduodami turistų grupėms, kurias sudaro 10 ir daugiau žmonių. Remiantis Biržų rajono savivaldybės turizmo plėtros studija (2015), pagrindiniai šių turizmo paslaugų rinkinių trūkumai yra tie, jog žmonės privalo įsigyti paslaugų paketą, negalėdami vienos paslaugos pakeisti kita. Pažymima, kad tokių paslaugų paketų pardavimas nėra didelis. Dėl šios priežasties, Biržų turizmo klasteris kaip alternatyvą šiems suformuotiems paslaugų paketams, siūlo „lanksčią“ turizmo paslaugų paketų sistemą, „kuomet žmonės gali užsisakyti tas paslaugas, kurių jiems reikia, o pardavėjai pateikia jiems viso turizmo produkto (paslaugų paketo) kainą. Lankytojui patogu pirkti paketą, nes nereikia gaišti laiko atskirai tariantis, derantis su kiekvienos paslaugos teikėju: su muziejum ar su kaimo turizmo sodyba ir pan. Atsiskaitymas vyksta vieno langelio principu: sumoki už paketą pardavėjui, o jau pardavėjo rūpestis atlikti visą organizacinį darbą.“ (Biržų rajono savivaldybės turizmo plėtros studija, 2015, p. 35). Būtent įvardinti turizmo paslaugų rinkiniai yra paklausūs ir jų pardavimas sėkmingai vykdomas jau ne vienerius metus. Straipsnyje 2016 m. turizmo tendencijos: kainos nebekris, sektorius plėsis, kelionės bus vis individualesnės (2016) taip pat akcentuojami turizmo paslaugų rinkiniai, sudaromi individualiai kiekvienam klientui ir vadinami dinaminiu paketavimu. „Dinaminis paketavimas – tai paslauga, kuomet konkretus kelionės pasiūlymas sukonstruojamas agentūrai parenkant arba klientui pačiam pasirenkant skrydžio kryptį reguliariomis arba pigiomis skrydžio bendrovėmis, apgyvendinimą ir kitas paslaugas. Visas kelionės paketas sudaromas visiškai individualiai, kartu su klientu, kai tuo tarpu įprastas, senesnės kartos kelionės pasiūlymas (paketas) sudėliojamas paties kelionių organizatoriaus, o klientui belieka tik jį rinktis arba ne.“ (2016 m. turizmo tendencijos: kainos nebekris, sektorius plėsis, kelionės bus vis individualesnės, 2016). Taigi, nesunkiai galima pastebėti, kad tiek vietinio, tiek išvykstamojo turizmo rinkos keičiasi, o šiuo atveju, Biržų turizmo klasterio alternatyvių „lanksčių“ turizmo paslaugų rinkinių teikimas, rodo gebėjimą atliepti kintančios rinkos poreikius ir pritaikyti inovatyvų darbo metodą. Jeigu Biržų rajono savivaldybėje yra 19 turizmo paslaugų rinkinių, tai Pasvalio rajono savivaldybėje nėra sukurto nei vieno turizmo paslaugų paketo. Pasvalio turizmo informacijos centras gali pasiūlyti tik atskirus lankytinus objektus, maitinimo ar apgyvendinimo įmonių paslaugas bei keletą maršrutų dviračiu ar automobiliu. Tad apibendrinant galima teigti, kad asociacija „Biržų turizmo klasteris“ vienintelė abiejų rajonų savivaldybėse užsiima turizmo paslaugų rinkinių teikimu.

76

Ekspertinio interviu analizė: turizmo paslaugų rinkini ų plėtros galimybės Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Siekiant išsiaiškinti inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtros galimybes Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse, atliktas ekspertinis interviu, kurio metu apklausti penki skirtingų sričių specialistai, turintys atitinkamas kompetencijas turizmo informavimo, verslo ir savivaldos srityse. Interviu paimti iš: Pasvalio krašto muziejaus ir TIC direktorės Vitutės Povilionienės; Pasvalio rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Gyčio Vitkaus; Pasvalio verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ nario, Pasvalyje esančios kavinės “Arka”, arbatinės “Rojaus paukštė”, viešbučio “Pas Rimą”, užeigos-viešbučio “Balsių malūnas” savininko Rimo Želvio; Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos restauravimo iniciatoriaus, projekto konsultanto Vaidoto Gikio; Biržų TIC vyriausios specialistės, vykdančios direktoriaus funkcijas Ramintos Indriulėnienės. Kadangi ekspertai atstovauja skirtingoms sritims, jų atsakymai, išsamumas ir požiūris kai kuriais klausimais yra skirtingas. Tam, kad būtų galima lengviau, interviu metu, gautą informaciją palyginti su atvejo analize ir padaryti tam tikras išvadas, 3-oje lentelėje pateikiami svarbiausi klausimai ir susisteminti ekspertų atsakymai (žr. 3 lentelę).

3 lentelė Ekspertinio interviu klausimai ir susisteminti atsakymai

Nr. Klausimas Dominuojantis atsakymas

1. Kaip manote, ar turizmo paslaugų rinkiniai paskatintų turistų domėjimąsi ir lankymąsi Pasvalio rajono savivaldybėje?

Žinoma, kad paskatintų, jeigu į šiuos rinkinius būtų įtrauktos turistams atkraktyvios paslaugos, tačiau šiuo metu Pasvalio rajonas jų stokoja.

1.1. Kaip manote, ar turizmo paslaugų rinkiniai paskatintų turistų domėjimąsi ir lankymąsi Biržų rajono savivaldybėje?

Jau dabar, būtent paslaugų rinkiniai, tokie kaip „Alaus kelias“, skatina turistų domėjimąsi ir lankymąsi Biržų rajono savivaldybėje.

2. Kokios, Jūsų nuomone, inovacijos įdiegtos turizmo srityje per pastaruosius 5 metus Pasvalio rajono savivaldybėje, padidino turistų srautus?

„Pasvalio Šveicarija“, sutvarkytas Pasvalio miesto centras.

2.1 Kokios, Jūsų nuomone, inovacijos įdiegtos turizmo srityje per pastaruosius 5 metus Biržų rajono savivaldybėje, padidino turistų srautus?

Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas, „Grūdo kelias“, „Alaus kelias“, Kirkilų apžvalgos bokštas, kempingas, vandens turizmas, naujos maitinimo įstaigos, eko basų kojų takas.

3. Kaip manote, ar dvi šalia viena kitos esančios, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybės, galėtų bendradarbiauti ir kurti bendrus inovatyvius turizmo paslaugų rinkinius?

Tarp savivaldybių bendradarbiavimas vyksta jau dabar įgyvendinant bendrus projektus, tačiau Biržų rajone yra pakankamai įdomių turizmo objektų, todėl nėra aišku jiems reikalingas tokio tipo bendradarbiavimas su Pasvalio rajonu.

4. Jūsų nuomone, ar bendradarbiaudamos ir kurdamos bendrus turizmo paslaugų rinkinius Biržų ir Pasvalio rajono savivaldybės pritrauktų daugiau turistų į šį savitą turizmo regioną?

Žinoma, kad pritrauktų, tik klausimas ar Pasvalio rajono turizmo ištekliai yra pakankamai patrauklūs, palyginus su Biržų rajone esančiais ir ar jie sudomintų turistus.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis respondentų atsakymais

Kaip matyti 3-oje lentelėje, du klausimai pateikti apie kiekvieną savivaldybę atskirai. Ekspertų atsakymai į pirm ąj į klausimą suponuoja, kad Pasvalio rajono savivaldybėje trūksta ne tik atraktyvių paslaugų, tačiau ir tokių kaip maitinimo, apgyvendinimo ar pramogų. Sudarytas patrauklus paslaugų rinkinys, manoma, paskatintų turistų lankymąsi šiame rajone, tačiau kaip pastebėjo Pasvalio TIC direktorė, ar būtų iš ko sukurti tą paslaugų rinkinį? Vis dėlto, Raubonyse atgimstantis vandens malūnas – vilnų karšykla jau dabar džiaugiasi padidėjusiu turistų srautu, tad V. Gikys neabejoja, kad turizmo paslaugų rinkiniai paskatintų turistų lankymąsi. Iš pateiktų atsakymų, galima daryti prielaidą, kad turizmo paslaugų rinkiniai paskatintų turistų domėjimąsi šiuo kraštu, bet remiantis visų Pasvalio raj. savivaldybės respondentų pastabomis, kol kas nėra aišku kokius Pasvalio rajono savivaldybės

77

objektus reikėtų įtraukti į turizmo paslaugų rinkinį, kad jis būtų įdomus turistams. Iš V. Gikio atsakymo ir gyvos patirties, aišku viena – reikia unikalių, niekur dar neišbandytų pramogų, edukacinių programų ir paslaugų. Tuo tarpu, Biržų TIC atstovė itin džiaugiasi populiariu ir Lietuvoje žinomu „Alaus keliu“, kuris ir yra pagrindinis turizmo paslaugų rinkinys, traukiantis turistus atvykti ir pamatyti unikalią vietinę kultūrą. Taip pat ši ekspertė mini Miliši ūnų ūkį, kuris sparčiai plečiasi, jame turistai turi galimybę ne tik išbandyti unikalią Jurtą iš avių vilnos, ten dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, bet ir degustuoti avies mėsos ir pieno gaminių bei jų įsigyti. Tad Biržai, kaip ir išsiaiškinta atvejo analizės metu, Lietuvoje gali sėkmingai vystyti unikalų gastronominį paveldą, o Pasvalio rajono savivaldybėje esančius objektus būtina pritaikyti turistų reikmėms ir plėsti paslaugų tinklą. Atsakymuose į antrąj į klausimą, galima pastebėti, jog Pasvalio krašto respondentai paminėjo „Pasvalio Šveicarija“ vadinamą parką, kurį dažnai aplanko turistų grupės. Pasvalio miesto centras, kaip objektas, pats netraukia turistų srautų, tačiau sutvarkytoje teritorijoje yra nemažai lankomų turistinių objektų (bažnyčia, kavinės, Lėvens krantinė). Projektas Raubonių malūne „Tradicinių amatų centro kūrimas“ paskatino atvykti nemažas turistų grupes į šį naują objektą. Biržų rajono savivaldybėje turistus traukia naujos kaimo turizmo sodybos, siūlančios edukacines programas. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė Kirkil ų apžvalgos bokštas ir kempingas, atsinaujinusi vandens turizmo infrastruktūra, pramogos, unikalus žaidimas Monteball, eko basų kojų takas. Kaip matyti, Biržai per pastarąjį laikotarpį įdiegė nemažai naujovių savo krašte, kurios paskatino turistų srautų didėjimą, o Pasvalyje daugiau susitelkta į vietinės bendruomenės gerovę, nes turistų sulaukiama ne tiek ir daug. Žinoma, gražėjanti aplinka (miesto centras, naujas parkas) ir informacinė infrastruktūra (interaktyvus stendas prie muziejaus) tik prideda Pasvaliui potencialo turizmo plėtrai. Viena yra išsiaiškinti tiek vienos, tiek kitos savivaldybės diegiamas inovacijas atskirai, o kita yra sužinoti ekspertų nuomonę dėl bendrų, abiejų savivaldybių, turizmo produktų kūrimo. Kaip matyti 3-oje lentelėje, atsakymai į trečiąj į klausimą atskleidė, kad Biržų rajone yra pakankamai patrauklių objektų, traukiančių turistus, o štai Pasvalys nėra toks turtingas, tad ir respondentai nėra tikri, ar Biržai norėtų jungtis su Pasvaliu bendrų turizmo produktų kūrimui. Vis dėlto, visi respondentai tvirtino, kad bendradarbiavimas tarp savivaldybių vyksta jau dabar, šiuo metu vykdomi du bendri savivaldybių projektai (,,Atraskite Žiemgalos kaimynus“ ir „Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“), visgi nėra tokio, kuris leistų sukurti inovatyvius turizmo paslaugų rinkinius. Tiek Pasvalio, tiek Biržų TIC atstovės pabrėžė, kad esant pageidavimams, visada nukreipia turistus ir suteikia visą reikiamą informaciją arba užsako norimą paslaugą kaimyninėje rajono savivaldybėje. V. Gikys optimistiškai teigė, kad jų bendradarbiavimas su šalia esančia kaimo turizmo sodyba „Tatulos vingiai“ gali būti kaip pavyzdys bendrauti abiems savivaldybėms ir kurti bendrus turizmo paslaugų rinkinius. Biržų TIC direktorės teigimu, bendri turizmo paslaugų rinkiniai tikrai pritrauktų daugiau turistų, kadangi patiems turistams taip yra daug patogiau, nes jie išsirenka tinkančias paslaugas, sumoka vieną kainą ir nereikia rūpintis, atskirai derinti su paslaugų teikėjais. Paskutinio, ketvirtojo klausimo atsakymai dar labiau išryškina skirtumus tarp dviejų savivaldybių, nes abejojama ar Pasvalio rajono turizmo ištekliai yra pakankamai patrauklūs, palyginus su Biržų rajone esančiais ir ar jie sudomintų turistus. Visgi, visi ekspertai tvirtino, kad bendrų turizmo paslaugų rinkinių kūrimas pritrauktų daugiau turistų į šį savitą turizmo regioną, kadangi jau dabar turistai, besilankantys viename rajone yra paskatinami apsilankyti ir kaimyniniame. Apibendrinant ekspertinio interviu metu gautą informaciją, pirmiausia reikia pažymėti, kad Biržų rajono savivaldybės vienas pagrindinių prioritetų yra turizmo plėtra, o štai Pasvalys ekspertų nėra laikomas turistiniu traukos centru, tad nors šiame rajone ir yra turistinių objektų, daugelis iš jų nepritaikyti turizmo reikmėms. Antra, išsiaiškinta, kad turizmo

78

paslaugų rinkiniai pritrauktų, o anot Biržų rajono ekspertų, jau traukia turistus domėtis ir apsilankyti šiame krašte. Trečias svarbus požymis yra inovacijos, skatinančios turistų lankymąsi, kurių Biržų rajono savivaldybėje per pastaruosius metus įdiegta išties nemažai, kuriasi nauji turizmo infrastruktūros objektai, plečiasi paslaugų tinklas, gausėja edukacinių programų ir net pačių turizmo paslaugų rinkinių. Kalbant apie Pasvalio rajono savivaldybę, inovacijos čia daugiau skirtos vietiniams gyventojams, kadangi turistų traukos centru netampa nei Pasvalio miesto centras, nei įrengtas naujas parkas. Vis dėlto, Pasvalys turi keletą naujų, dabar įgyvendinamų projektų, kurie ateityje turėtų pritraukti nemažai turistų, tad sveikintinas šis didelis žingsnis Via Baltica magistralės išnaudojimo (multifunkcinio miestelio „Verslo ratas“ prie Via Baltica magistralės Pasvalio mieste, įkūrimas) ir unikalaus vandens malūno-vilnų karšyklos atkūrimo, link. Ketvirta, anot ekspertų, bendradarbiavimas tarp dviejų savivaldybių vyksta jau dabar, rengiami įvairūs projektai, todėl galimas ir bendras inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių kūrimas, jei tik Pasvalio rajone esantys turizmo ištekliai būtų pakankamai atraktyvūs turistams, lyginant su Biržų rajone esančiais.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Atlikta literatūros analizė bei kokybinis tyrimas leidžia atsakyti į iškeltą tiriamąjį klausimą ir patvirtinti, kad Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių turimi turizmo ištekliai nėra pakankamai išnaudojami inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrai. Pasirinkti darbo metodai ir gauti rezultatai leidžia daryti tokias išvadas: 1. Turizmo produktas ir turizmo paslaugų rinkinys yra iš esmės tą patį reiškiančios sąvokos, kurios gali būti apibūdinamos kaip pagrindinių ir papildančių paslaugų, reikalingų turisto poreikiams kelionėje tenkinti, visuma. Pagrindine paslauga galima įvardinti tą veiklą, dėl kurios asmuo ėmėsi kelionės, o papildomos paslaugos turi palengvinti turisto kelionę. Kliento pasitenkinimas gauta paslauga yra įmanomas tik tuo atveju, jei pagrindinė paslauga atitiks jo lūkesčius, o papildomos ir palengvinančios paslaugos papildys pagrindinę paslaugą. 2. Inovacijos yra nagrinėjamos tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių. Nors visų pateikiami inovacijų apibrėžimai skiriasi, vis dėlto, turi bendrus bruožus – atnaujinimą arba naujo produkto sukūrimą, atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų poreikius. Inovacijų klasifikacija yra plati, kadangi pačios inovacijos gali būti taikomos įvairiose srityse ir pasitelkiant skirtingus metodus. Turizmo srityje inovacijos diegiamos dėl kelių pagrindinių priežasčių: besikeičiančių ir vis tobulėjančių informacinių technologijų ir kintančios paklausos, bei gan aršios konkurencijos paslaugų srityje. Turizmo inovacijos diegiamos keliose pagrindinėse srityse, kurios apima: esamų maršrutų atnaujinimą ir/ar tobulinimą, originalių turizmo produktų kūrimą, naujas rinkas bei naujus darbo metodus. 3. Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybės šalies mastu išsiskiria karstinėmis įgriūvomis bei alaus gamybos tradicijomis. Šiame regione gausu gamtos ir kultūros paveldo objektų, tačiau dauguma jų nėra tinkamai pritaikyti turizmo reikmėms. Pasvalio rajone pastebėtas paslaugų, o ypač pramogų infrastruktūros trūkumas. Turizmo paslaugų rinkinius teikia tik Biržų turizmo klasteris, kuris atsižvelgdamas į naujausias tendencijas, pritaikė inovatyvų sprendimą turizmo paslaugų rinkiniams – dinaminiu paketavimu vadinamą paslaugą, kai visas kelionės paketas sudaromas visiškai individualiai, kartu su klientu. Tai rodo gebėjimą atliepti kintančius rinkos poreikius ir pritaikyti inovatyvius sprendimus. 4. Ekspertinio interviu metu išsiaiškinta, jog turizmo paslaugų rinkinių plėtros galimybės dviejų rajonų savivaldybėse yra gan skirtingos, kadangi, pirmiausia, Biržų rajono savivaldybės vienas pagrindinių prioritetų yra turizmo plėtra, o Pasvalio rajono savivaldybė, ekspertų nuomone, nėra turistinis traukos centras, tad čia daugiausia lėšų skiriama vietinių gyventojų gerovei. Antra, Biržų rajono savivaldybė pastaraisiais metais įdiegė nemažai

79

naujovių, kurias pastebi ir domisi turistai iš visos Lietuvos bei gausus būrys latvių. Vis dėlto, Pasvalys turi keletą naujų, dabar įgyvendinamų projektų, kurie ateityje turėtų pritraukti nemažai turistų, žengtas didelis žingsnis Via Baltica magistralės išnaudojimo link, kur turi atsirasti multifunkcinis miestelis su visa turistams reikalinga infrastruktūra – apgyvendinimu, maitinimu ir pramogomis. Dvi šalia esančios savivaldybės bendradarbiauja ir įgyvendina bendrus projektus, tad neatmetamas ir bendro inovatyvaus turizmo produkto kūrimas. 5. Inovatyvių turizmo paslaugų rinkinių plėtrai trukdo keletas pagrindinių problemų, kurių sprendimui padėtų šios rekomendacijos: itin svarbu pradėti nuo turizmo politikos, kadangi siekiama į dvi rajono savivaldybes žiūrėti kaip į vieną turizmo regioną, tam, kad šis galėtų puoselėti savo turimą unikalią aplinką bei kulinarinį paveldą, o sukurtas tinkamas įvaizdis tai tik stiprintų. Manoma, kad tinkamai paruošus ateinančių metų strateginius plėtros planus, būtų žengtas didelis žingsnis inovatyvių sprendimų naudojimo link. Daug neišnaudotų galimybių turinčiame Pasvalio rajone siūloma plėsti pramogų tinklą bei atsižvelgti į garsiausius karstinių reiškinių objektus, juose įrengiant interaktyvius stendus. Analizuoti rajonai turi juos jungiančias turizmo trasas, kurių neišnaudoja – siaurojo geležinkelio ruožą ar Tatulos upę, kurios gali tapti itin svarbiais maršrutais, padėsiančiais šiuos, Šiaurės Lietuvoje esančius rajonus laikyti vienu turizmo regionu, plėsti turizmo paslaugų infrastruktūros tinklą bei kurti inovatyvius turizmo paslaugų rinkinius.

LITERAT ŪRA

1. Armaitienė A., Zacharčenko L. 2012. Regioninė turizmo politika Lietuvoje. Tiltai (2). 47-58 p. ISSN 1392-3137.

2. Bagdonienė L., Hopenienė R. 2009. Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas: Technologija. 465 p. ISBN 9955-09-579-2.

3. Baležentis A,, Žuromskaitė B. 2012.. Turizmo vadyba. Tarptautinio turizmo administravimo įvadas. Mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. [Elektroninis išteklius]. 193 p. [Žiūrėta 2016 m. lapkričio 20 d.] Prieiga per internetą: <http://ebooks.mruni.eu/reader/turizmo-vadyba/100>

4. Biržų rajono savivaldybės plėtros 2016-2020m. strateginis planas. Patvirtinta Biržų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 9d. sprendimu Nr. T-234. 2015. Biržai. 108 p.

5. Gavelytė D., Navickienė R. 2013. Inovacijų taikymas turizmo versle. Mokslas ir praktika: aktualijos ir perspektyvos. Mokslinių straipsnių rinkinys. 107-118p. ISSN 2345-007X.

6. Grecevičius P., Armaitienė A., Junevičienė O. 2002. Turizmas. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras.

7. Juščius V, Labanauskaitė D. 2001. Turizmo produkto ekonominė samprata ir turinys. Transformacijos rytų ir centrinėje europoje. Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas. p. 56-61.

8. Lietuvos turizmo plėtros programa 2014-2020 metams. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238. 2014. 19p.

9. Liutkutė R., Vijeikis J. 2012. Inovatyvių įmonių plėtros Lietuvoje vertinimas. Tiltai (1). 71-90 p. ISSN 1392-3137.

10. Meschi I., Župerka A., Župerkienė E. 2015. Inovacijų diegimą lemiantys veiksniai Klaipėdos miesto turizmo sektoriuje. Tiltai. (1). 115-126 p. ISSN 2351-6569.

11. Navickienė R., Danilevičienė L. 2011. Turizmo paslaugų kaip pagrindinių ir periferinių paslaugų visuma. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 1 (21). 101-107p. ISSN 1648-9098.

12. Pasvalio rajono plėtros iki 2020 m. strateginis planas. Patvirtinta Pasvalio savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 9d. sprendimu. 2014. Pasvalys. 72 p.

13. Projektas „Biržų rajono savivaldybės plėtros 2016-2020 m. strateginio plano parengimas“. Biržų rajono savivaldybės turizmo plėtros studija. 2015. [Elektroninis išteklius]. [žiūrėta 2017 m. balandžio 25d.]

80

14. Stripeikis O., Ramanauskas J. 2011. Inovacijoms palankios organizacinės kultūros veiksniai. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 1 (25). 224-230 p. ISSN 1822-6760.

15. Vaškaitis E., Armaitienė A. 2013. Turizmo inovacijų taikymo Lietuvos turizmo versle prielaidos. Tiltai (4). 19-35 p. ISSN 1392-3137.

DEVELOPMENT OF INNOVATIVE SET OF TOURISM SERVICES I N PASVALYS AND BIRŽAI MUNICIPALITIES

Edgaras Vaškaitis, Martyna Avižonytė Klaipėda University, Faculty of Health Sciences, Department of Recreation and Tourism


SUMMARY

This article analyzes development of innovative set of tourism’s services in Pasvalys and Biržai municipalities. Justified relevance of this topic, defined the problem and research question: whether Biržai and Pasvalys municipalities sufficiently exploiting existing resources for development of innovative set of tourism’s services? Innovations are believed to be one of the main sources of competitive advantage in the tourism business. It is important to ensure competitiveness of all regions in Lithuania, therefore two non-priority municipalities in northern Lithuania where chosen as a subject for this research. Although both municipalities have exclusive tourism resources, they are unable to sufficiently use them in developing innovative sets of tourism services. Issue of the research was erected in the introduction – insufficient application of innovative solutions in developing sets of tourism services. In order to solve this issue it is necessary to analyze current situations of tourism resources and sets of tourism services, as well as determine possibilities for developing sets of tourism services in the territory. First part of the research focuses on analyzing literature sources, where not only definitions of tourism service, set of tourism service and innovative services are described, but premises of creating and applying innovations in the development of tourism’s services sets are made as well. It is later stated that innovative set of tourism services is considered a set of tourism services only when current services in the tourist region are updated or entirely replaced with new ones. In the empirical part of the paper qualitative research of case analysis and expert interview is performed. Case analysis focuses on identifying primary and secondary tourism resources in examined municipalities and determining current peculiarities of tourism’s services sets. Results of expert interview show that significantly greater attention is paid to the development of tourism in Biržai municipality, therefore it is legal to answer negatively to the problem question. In the third part of the paper based on literature analysis and results of the research, suggestions linked to developing innovative sets of tourism services in examined territories are presented. Conclusion is drawn that environment of examined areas is suitable to develop sets of tourism services, however firstly it is important to correctly plan tourism policies in all levels: prepare appropriate future plans of strategic development, expand infrastructure networks of tourism services and pay more significant attention to exclusive but rarely used resources – phenomenal sinkholes, culinary heritage and tracks which connect both municipalities. If all resources combined, both territories could become an important route viewed as one region. Keywords: innovative set of tourism services, tourism dvelopment, tourism region.

81

PRIORITETINI Ų VANDENS TURIZMO TRAS Ų INFRASTRUKT ŪROS PRITAIKYMAS VIEŠIESIEMS POREIKIAMS: MINIJOS IR J ŪROS UPIŲ ATVEJIS

Prof. dr. Diana Šaparnienė, lekt. Edgaras Vaškaitis, Aida Varanauskaitė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra [email protected]; [email protected];

[email protected]

ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas prioritetinių vandens turizmo trasų infrastruktūros pritaikymas viešiesiems poreikiams Minijos ir Jūros upėse. Pagrindžiamas tyrimo aktualumas, pateikiama problema, darbo ginamasis teiginys, iškeltas tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodologija ir naudojami tyrimo metodai, empirinės dalies pristatymas, tyrimo teorinis ir praktinis reikšmingumas bei sąvokos. Pirmoje straipsnio dalyje specializuotų knygų bei mokslinių straipsnių pagrindu analizuojami turizmo plėtros formavimo veiksniai, aktyvaus ir vandens turizmo sampratos problematika bei vandens turizmo trasų ir maršrutų formavimo bendrieji reikalavimai. Antroje dalyje atliekama atvejo analizė. Remiantis kokybinio tyrimo duomenų rinkimo (stebėjimo metodas bei analizė) bei apdorojimo (kokybinio turinio analizės, teisinių dokumentų bei strateginių dokumentų analizės) metodais nustatyta, kad Minijos bei Jūros upėse vandens turizmo infrastruktūra yra įrengta tik atskiromis atkarpomis; nėra vieningo trasų ženklinimo standarto; Nacionaliniame prioritetinių vandens turizmo trasų specialiajame plane pateikti reikalavimai vandens trasoms bei infrastruktūrai krantuose neatitinka dabartinės realios situacijos; nėra aišku, ar yra vykdoma įgyvendinimo kontrolė ir kaip ji yra atliekama. Raktažodžiai: upinis vandens turizmas, turizmo trasa, viešoji turizmo infrastruktūra, prioritetinės vandens turizmo trasos, Minijos upė, Jūros upė.

ĮVADAS

Aktualumas. Suvokiant, jog vandens turizmo paslaugos vis labiau populiarėja tiek tarp vietinių, tiek tarp atvykstančiųjų turistų, 2005m. gruodžio 5d. tarp Valstybinio turizmo departamento ir teritorijų planavimo instituto pasirašyta sutartis (Nr. 1594-AP) dėl nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano parengimo. Daugiau nei 3 metus trukęs intensyvus tarp institucinis darbas suformavo pagrindines gaires, leisiančias sukurti vandens turizmui pritaikytą infrastruktūrą. 2009m. vasario 23d. Ūkio ministro įsakymu (Nr. 4-67) patvirtintas nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas. Nacionalinės vandens turizmo trasos yra suprantamos kaip „privalomojo pobūdžio ir įgyvendinamos per 10 metų laikotarpį, vadovaujantis Nacionalinių vandens turizmo trasų įgyvendinimo ir Nacionaline turizmo plėtros programomis“ (Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, p. 5, prieiga internetu: http://bit.ly/2h2DIul). Šio plano rengėjai, atlikdami esamos būklės analizę bei rengdami specialiojo plano formuluotę, ypatingą dėmesį skyrė nacionalinių vandens turizmo trasų atrankos kriterijams. Analizės metu buvo nagrinėjama apie 300 upių galimybės tapti nacionalinėmis vandens turizmo trasomis. Buvo nagrinėjama trasų tinklo hidrologiniai, turistinio atraktyvumo ir trasų tęstinumo kriterijai. Šiuo metu yra patvirtintos trasos upėse: Minija, Jūra, Dubysa, Šventoji, Aukštaitijos ežerynas ir Žeimena, Neris, Merkys su Ūla, ir Nemunas. Nuo sutarties pasirašymo praėjo daugiau nei dešimtmetis, todėl oficialiai šių upių infrastruktūra, tokia kaip kempingai, stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos, turizmo

82

trasos, patogus privažiavimas transportui, nuorodos į lankomus objektus, turi būti įrengta bei sutvarkyta. Temos ištirtumas nėra aiškus, nes Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas buvo parengtas bei įgyvendintas pirmąkart. Tema yra aktuali, nes artėjant šio plano įgyvendinimo pabaigai yra neaišku, ar vis dėl to prioritetinės vandens turizmo trasų infrastruktūra yra pritaikyta viešiesiems poreikiams. Problema. Analizuojant Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano išsikeltus uždavinius, keliama esminė problema, ar Minijos ir Jūros upių, kaip prioritetinių vandens turizmo trasų, infrastruktūra yra įrengta pagal visus numatytus kriterijus programoje ir ar ji įrengta efektyviai bei ar tenkina viešuosius poreikius. Tikslas – išanalizuoti prioritetinių vandens turizmo trasų infrastruktūros pritaikymą viešiesiems poreikiams (Minijos ir Jūros upių atveju) bei sukurti hipotetinį modelį, kuris leistų oficialiai su vandens turizmo ištekliais dirbančioms institucijoms pagerinti prioritetinių vandens turizmo trasų suplanuotą infrastruktūros įgyvendinimą. Tyrimo objektas – Prioritetinių vandens turizmo trasų (Minijos ir Jūros upių atvejis) infrastruktūros pritaikymas viešiesiems poreikiams. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti turizmo plėtros formavimo teorinius aspektus. 2. Išanalizuoti aktyvaus ir vandens turizmo bei turizmo infrastruktūros teorinius aspektus. 3. Remiantis teisiniais dokumentais, atlikti Minijos bei Jūros upių infrastruktūros esamos

situacijos analizę. Ginamasis teiginys. Minijos ir Jūros upių, kaip prioritetinių vandens turizmo trasų, infrastruktūra yra sutvarkyta pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano iškeltus kriterijus ir yra pritaikyta viešiesiems poreikiams. Tyrimo metodologija ir naudojami tyrimo metodai: Teminės mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, strateginių dokumentų analizė, atvejo analizė, kokybinė turinio analizė.

Turizmo pl ėtros formavimo veiksniai

Specifinis terminas „plėtra“ atsirado pokario laikotarpyje, kuomet yra pabrėžiama pažanga, modernizavimas, technologijų bei technikos tobulėjimas ir šių procesų sąlygojami pokyčiai. Kartu su plėtra buvo pradėta formuoti turizmo struktūra, jos elementų tarpusavio išsidėstymas ir ryšys. Užsienio autoriai vieningai teigia, kad turizmas ir jo plėtra turi poveikį šalies ūkiui, jo ekonominei, sociokultūrinei, gamtinei bei geopolitinei aplinkai. B. Romikaitytė ir J. Kisieliauskas (2012), remdamiesi B. Amelung (2006), teigia, jog analizuojant turizmo sektorių ir darnią jo plėtrą, būtina atkreipti dėmesį į 4 pagrindinius veiksnius: ekonominius, socialinius, aplinkos ir kultūrinius, iš kurių ekonominiai turi didžiausią įtaką sėkmingai turizmo sektoriaus plėtrai. Skirtingi autoriai, nagrinėdami turizmo plėtros ypatumus, pateikia skirtingas įžvalgas. Turizmo plėtra yra suvokiama kaip fiziniai pokyčiai, sąlygojami didėjančio turistų susidomėjimo turistine vietove, ko pasakoje yra užtikrinamas didėjantis atvykstančiųjų skaičius. Turizmo plėtros tikslų apibrėžimą sunku pateikti, todėl dažniausiai yra nagrinėjamas su turizmo plėtra susietas plėtros procesas (Žilinskas, Skrodenienė, 2008). Autorius L. L. Lomine (2007) turizmo plėtrą apibrėžia kaip: „turizmo plėtra – tai procesas, pasireiškiantis vietos infrastruktūros, paslaugų pasiūlos ir kitų turizmo sektoriaus elementų plėtra, siekiant didinti turistų srautus. Šiam procesui būtinas politinis ir ekonominis strateginis planavimas bei atitinkamų sprendinių priėmimas viešajame ir privačiame sektoriuje“. Pastebėtina, jog autoriai nurodo turizmo plėtrą kaip procesą, kurio pagrindinis tikslas – didinti turistų srautus. Turizmo plėtra gali būti nagrinėjama ne vien per turistų pritraukimo į konkrečią turistinę

83

vietovę prizmę, bet ir atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys, atspindintys, kokius turizmo plėtros vertinimo tipus siūlo PTO. (žr. 1 lentelė).

1 lentelė PTO siūlomi turizmo pl ėtros vertinimo tipai

Tipas Rodikliai Kriterijai Ekonominis Indėlis į šalies BVP; Analizuojama įmonių, susijusių su turizmu veikla;

Paslaugų bei prekių suvartojimas vietiniu, regiono, šalies mastu;

Vietinio turizmo inovatyvumo rodiklių analizė;

Atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo prekių ir paslaugų suvartojimas

Atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo intensyvumo rodiklių analizė;

Turistų išlaidos vienai dienai; Sezoniškumo rodikliai; Turistų išlaidos apgyvendinimo paslaugoms;

Apgyvendinimo sektoriaus rodiklių analizė, atsižvelgiant į sezoniškumą;

Socialinis Darbo vietų užimtumas turizmo sektoriuje;

Gyventojų užimtumo rodiklių analizė;

Teritorinis Rekreacijos ir turizmo infrastruktūra ir lankomų turistinių objektų skaičius.

Turistinių vietovių lankomų objektų rodiklių analizė.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis PTO Analizuojant 1 lentelės duomenis, pastebima, jog PTO išskiria tris turizmo plėtros vertinimo tipus – ekonominius, socialinius bei teritorinius, kuriuos išskaido į svarbiausius rodiklius bei nustato kriterijus jiems. Turizmo plėtra apima platų paslaugų spektrą, kurias vykdo bei prižiūri skirtingos institucijos. Turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka LR Vyriausybė, LR Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, regionų plėtros tarybos, savivaldybių institucijos. Nacionaliniu lygmeniu veikia įvairios turizmo verslo atstovus vienijančios asociacijos, klasteriai, taip pat savaveiksmio turizmo organizacijos, kurios partnerystės pagrindais dalyvauja rengiant turizmo plėtros planavimo bei teisinius dokumentus. Apie turizmo plėtros galimybes turistinėse vietovėse kalbama ir „Lietuvos turizmo potencialo įvertinimo, nustatant didžiausias turistinės traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus, studija“ dokumente. Šioje studijoje tik viena iš minėtųjų prioritetinių savivaldybių, Druskininkų rajono savivaldybė, yra įvardijama kaip didžiausią turistinį potencialą turinčių vietovių. Šią grupę sudaro tik 12proc. Lietuvos vietovių. Vidutinio turizmo potencialią turinčią grupę sudaro 30proc. Lietuvos vietovių, į kurią patenka Plungės, Anykščių, Šilutės, Varėnos rajonai, kurie gaus ES finansavimą iki 2020 metų. Pastebėtina, jog dauguma tikslinių teritorijų nepatenka į prioritetinius Lietuvos turistinius regionus.

Aktyvaus turizmo sampratos problematika Paslaugų teikėjai siūlo vis naujas pramogas, kurios sulaukia didelio populiarumo įvairaus amžiaus segmente. Priklausomai nuo žmonių susidomėjimo, pajėgumo, emocijų bei kitų faktorių aktyvus turizmas kaip laisvalaikio forma yra skirstomas į aktyvų, nuotykinį bei ekstremalų. Aktyvus, nuotykinis bei ekstremalus turizmas skiriasi savo sudėtingumu. Kuomet aktyvus turizmas yra lengviausia forma, ekstremalus – sunkiausioji, o nuotykių – tarpinis variantas tarp jau minėtųjų. Autoriai S. Taylor, P. Varley ir T. Johnston (2013) pastebi, jog aktyvus turizmas yra siejamas su populiariausiomis aktyvaus poilsio rūšimis, kurios yra vykdomos natūralioje aplinkoje, tokios kaip: važinėjimasis dviračiais, šuoliai su guma, slidinėjimas, alpinizmas bei kt. Tai nereikalauja didelių fizinių pastangų, tačiau sukelia jaudulį bei nemažą adrenalino pojūtį. Nuotykinis turizmas apibūdinamas kaip – siekis patirti išgyvenimus, atskiriančius turistą nuo kasdienio komforto ir suteikiantis kitokios būsenos pojūtį, taip pat

84

būtinas faktorius yra sąlytis su gamta, kitokia kultūra bei siekis autentiškumo (Brymer E., Oades L. G., 2009). J. Mapua (2015) ekstremalų turizmą apibūdina panašiai kaip nuotykinį turizmą tik kiek papildydamas. Ekstremalus turizmas, anot autoriaus, yra apibūdinamas kaip: laisvalaikio forma, kuri vyksta neįprastoje, egzotiškoje, tolimoje ar laukinėje aplinkoje; ši veikla turėtų būti siejama su dalyvių veikla, daugiausia lauke, tikintis patirti skirtingo lygmens riziką, jaudulį ar poilsį, o taip pat išbandyti save neįprastomis aplinkybėmis. Pasak R. Buckley (2006) ekstremalus turizmas apima didžiulius fizinius bei psichologinius iššūkius, kurie savo ruožtu keliautojams gali sukelti itin pakili ą būseną (ekstazę, euforiją), kurią sužadina adrenalino, dopamino ir endorfinų antplūdis. Anot autoriaus ekstremalus turizmas gali būti siejamas su ekstremaliu sportu, kuris apima tam tikrą rizikos faktorių ir reikalauja specialaus dalyvio pasirengimo, nes tai yra asmens pavojingų veiksmų atlikimas, suformuotas ekstremaliomis sąlygomis. Autorius S. Schott (2007) teigia, jog yra 2 aktyvaus/nuotykinio/ekstremalaus turizmo kategorijos, kurios skiriamos pagal rizikos laipsnį – lengvoji (soft) bei sunkioji (hard) forma. Lengvąja veikla užsiima turistai, kuriems nebūtina turėti įgūdžių ar patirties vykdomai veiklai. Paslaugos teikėjai aprūpina turistus transportu, reikiama įranga ir inventoriumi bei pasirūpina, kad jie būtų apmokyti kvalifikuotų profesionalių darbuotojų (Buckley, R., 2006). Taigi lengvo pobūdžio aktyvi/nuotykinė veikla nereikalauja išankstinio turistų fizinio pasiruošimo, yra ganėtinai saugi, nerizikinga, lengvai pritaikoma įvairaus amžiaus auditorijai bei lengvai atliekama. Turistai dažniausiai užsiima veikla dienos metu, jų nedomina ilgo atstumo ar sudėtingos kelionės. (Schott C., 2007). Sunkioji (hard) forma dažniausiai vadinama ekstremalia, reikalaujanti tiek fizinio, tiek emocinio turistų pasiruošimo. Šiai veiklai įgyvendinti reikalinga speciali įranga ir inventorius, jos metu yra patiriamas aukštas adrenalino bei rizikos faktorius. Sunkiąja forma dažniausiai užsiima nepriklausomi turistai, kuriems nereikalingas gidas. Šiuos turistus domina naktinės ar kelių dienų tolimosios kelionės, kuriose jiems nereikėtų kontaktuoti su kitomis grupėmis. (Swarbooke J. ir kt., 2003). Sunkiosios ir lengvosios veiklos sąvoka gali kisti priklausomai nuo turistų, kurie užsiima šia veikla. Aktyvios/nuotykinės/ekstremalios veiklos lygiai asmens suvokiamu pavojumi, rizikos lygiu, kas vieniems suvokiama kaip aktyvi veikla, kitiems tai gali suvokiama kitaip. Vienas iš daugiausiai abejonių sukėlęs aktyvaus/nuotykinio turizmo užsiėmimas – plaukimas baidarėmis, kuris suprantamas tiek kaip lengvos, tiek kaip lengvos formos aktyvumo apraiška. Vandens turizmo pramogos priklauso nuo to, kokiame vandens telkinyje jos yra vykdomos bei kokiai sudėtingumo kategorijai tie telkiniai priklauso. Vandens turizmo sampratą užsienio autoriams apibrėžti sudėtinga, tačiau keli variantai yra pateikiami Lietuvos teisinėje bazėje bei literatūroje. Turizmo terminų žodyne „vandens turizmas“ suprantamas kaip: „keliavimas vandeniu baidarėmis, burlaiviais, plaustais, valtimis ir kitomis plūdriosiomis priemonėmis“. Su šia sąvoka glaudžiai siejasi ir „vandens turizmo paslauga“, kuri yra įvardijama kaip: „plukdymas laivais turistiniais maršrutais, turistų apgyvendinimas, maitinimas ir kitų paslaugų teikimas laivuose“.

Vandens turizmo trasų ir maršrut ų formavimo bendrieji reikalavimai

Turizmo terminų žodyne (2009, p. 56) pateikiama maršruto apibrėžtis: „maršrutas - iš anksto suplanuotas keliautojų, tyrėjų, kariuomenės, automobilių ir kitų transporto priemonių vykimo kelias. Turistinis maršrutas paprastai būna susijęs su kelionei būdinga tema, numato turistų lankomos vietos ir aptarnavimo objektus“. Nuo maršruto neatsiejamas ir turizmo trasos apibrėžimas, kurį pateikia LR turizmo įstatymas (2015): „turizmo trasa – „keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas“. Turizmo terminų žodyne (2009, p. 96) pateikiama turistinio žygio samprata: „žygis minimalaus komforto sąlygomis dviračiais,

85

valtimis, baidarėmis ar pėsčiomis aplankant atokesnes vietoves, miegant palapinėse. Dažniausiai trunka keletą dienų“. Maršrutų sudėtingumo kategorijos skirtos įvairioms gyventojų grupėms – tiek keliautojams mėgėjams, tiek keliautojams profesionalams. Maršrutų sudėtingumo kategorizavimas padeda teisingai pasirinkti iš galimų maršrutų alternatyvų, įvertinus savo fizinį bei psichologinį pasirengimą bei reikalingas žinias. Lietuvoje maršrutų kategorijas turi keliautojų sportas. Turizmo terminų žodyne (2009, p. 111) yra pateikiama žygio sudėtingumo kategorijos samprata, kuri yra traktuojama kaip „sportinių turistinių žygių organizavimo ir vykdymo taisyklėse nurodyti maršruto trukmės, ilgio, kliūčių, kurias grupė turi įveikti, skaičius ir kiekvienos turizmo šakos techninio sudėtingumo reikalavimai. Yra šešios sudėtingumo kategorijos“. Keliautojų sporto esmę sudaro sportinės skirtingo sudėtingumo kategorijas linksniuojančios kelionės, pagal atskiras turizmo rūšis turinčios savus reikalavimus ir taisykles. Šios kelionės yra skirstomos pagal keliavimo pobūdį bei tipus: pėsčiųjų, kalnų, slidžių, vandens, dviračių, motorinių transporto priemonių ir žirgų. Kiekvieno tipo žygiai pagal fizinių krūvių intensyvumą, gamtinių bei techninių maršrutų kliūčių kiekį yra skirstomos į skirtingas penkių pakopų sudėtingumo kategorijas - nuo lengviausios iki sudėtingiausios. Lietuvos keliautojų sąjungos duomenimis „kiekvienai kelionių šakai nustatomas minimalus kilometražas: pėsčiųjų, slidžių ir vandens – 100km, kalnų – 75km, dviračių – 240km, automobilių – 1000km, motociklų – 500km. Rekomenduojamas žygio dienų skaičius: pirma kategorija – 6 dienos, antra kategorija – 8 dienos, trečia kategorija – 10 dienų, ketvirta kategorija – 13 dienų, penkta-šešta kategorijos – 16 dienų“. Pagal „Classification and grading for recreational trails“ (2012) vandens kelių maršrutai yra skirstomi į 6 sudėtingumo kategorijas. Pirmosios dvi kategorijos yra nesudėtingos, mažais slenksčiais visos galimos kliūtys trasoje yra matomos akivaizdžiai. Trečioji ir ketvirtoji kategorijos yra vidutinio sudėtingumo, reikalaujančios susipažinti su maršrutu iš anksto, siekiant įspėti keliautojus su galimomis kliūtimis. Penktoji bei šeštoji kategorijos skirtos tik patyrusiems profesionaliems keliautojams. Tai ilgi ir sudėtingi maršrutai, kuriuose galimi sudėtingi slenksčiai, didelis netaisyklingas bangavimas, įvairios kliūtys, kurios ne visuomet yra žinomos prieš pradedant maršrutą. (žr. 2 lentelę).

2 Lentelė Vandens maršrutų sudėtingumo kategorijos

Sunkumo kategorija

Vandens transporto maršrutų apibūdinimas

Nepatyrusiems Greita vandens srovė su nedideliu banguotumu. Visi pavojai trasoje yra akivaizdūs, nedidelė rizika plaukikams.

Pradedantiesiems Nežymūs slenksčiai su nedideliu banguotumu. Visi pavojai trasoje akivaizdžiai matomi.

Pažengusiems Vidutinio sudėtingumo slenksčiai, nereguliarios bangos, rekomenduojamas išankstinis žvalgymasis prieš pradedant plaukti.

Patyrusiems Netolygus bangavimas, sukūriai, rekomenduojama plaukti tik patyrusiems. Būtina išstudijuoti maršrutą prieš pradedant plaukti.

Ekspertams Labai ilgi ir sudėtingi slenksčiai, kuriuose dažnai yra tam tikrų kliūčių, labai greita srovė bei netaisyklingas bangavimas. Gelbėjimo atvejai nelaimės atveju sudėtingi. Atlikti išankstinį žvalgymąsi prieš plaukimą gali būti sudėtinga.

Ekstremalams Rekomenduojama tik ekspertų grupėms su specialia įranga, atsižvelgiant į galimus pavojus. Nežinomi slenksčiai dažnai labai pavojingi.

Šaltinis: Classification and grading for recreational trails“, 2012

86

Prieš pradedant rengti maršrutą ar turistinę trasą, svarbu išsiaiškinti, kokia yra jų klasifikacija. Autoriai Grecevičius P., Armaitienė A. ir kt. (2002, p. 148) bei leidinys „The trail palnning guide“ (2007, p. 29) išskiria šias maršrutų rūšis:

• Linijinis maršrutas; • Žiedinis maršrutas; • Spindulinis (radialinis) maršrutas; • Mišrusis (kombinuotas) maršrutas; • Kilpinis maršrutas; • Palydovinės kilpos maršrutas; • „Kalbėjimo ratu“ maršrutas; • Labirinto maršrutas.

Pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą (2009, p. 7) planavimo objektas yra: „vandens turizmo trasos – tai suplanuoti aktyvaus poilsio vandens turizmo maršrutai ir juose esanti viešoji turizmo infrastruktūra keliauti plaukiojimo priemonėmis, pagal galimybes lankant turistinius objektus. Planavimo objektą sudaro – vidaus hidrografinis tinklas, apsistojimo vietos (trasoje), trasos ženklai (nuorodos), lankytini objektai bei nakvynės infrastruktūra, privažiavimai, natūralios ir dirbtinės kliūtys trasoje“. Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą sudaro: turistinės trasos bei viešoji turizmo infrastruktūra (kempingai, stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos, nekomercinės prieplaukos, automobilių stovėjimo vietos, trasų ženklinimas (stendai ar ženklai, lankstinukai, bukletai ar kita padalomoji medžiaga), lankytini kultūros bei gamtos paveldo objektai, įtakos zonoje 1km nuo kranto linijos į abi puses nuo upės vagos, rekomenduojant ne rečiau kaip kas 10km. Atsižvelgiant į tai, kas sudaro Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano prioritetines sritis, svarbu tinkamai įrengti kompleksinius objektus, kad šie atitiktų apibrėžtus reikalavimus. LR teisiniai dokumentai reglamentuoja tokias veiklos sritis kaip: stovyklaviečių, kempingų įrengimas, aplinkosauginiai reikalavimai.

Minijos ir J ūros upių vandens turizmo infrastruktūros lyginamoji atvejo analizė

Vienas svarbiausių rodiklių, norint tinkamai suprasti ir išanalizuoti vandens turizmo palsaugas bei su jomis susijusią infrastruktūrą yra regionų strateginiuose planuose pateikta informacija apie šių veiklų tobulinimo sritis. Žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie strateginius tikslus bei uždavinius regionų, pro kuriuos teka Minijos bei Jūros upės. (žr. 3 lentelė).

3 lentelė Regionų strateginiai tikslai ir uždaviniai

Regionas Strateginiai tikslai ir uždaviniai Klaipėdos regionas

Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros plane numatomi šie strtateginiai tikslai ir uždaviniai susiję su turizmu/vandens turizmu: • Vystyti tikslines teritorijas regione; • Kompleksiškai vystyti ir plėtoti kaimo vietoves. • Įdiegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones, padidinti energijos vartojimo

efektyvuną, atsinaujinančių išteklių naudojimą; • Pagerinti kultūros ir paveldo objektų būklę, juos pritaikyti kultūrinėms ir socialinėms reikmėms.

Telšių regionas

Telšių regiono 2014-2020 metų plėtros plane numatomi šie strateginiai tikslai ir uždaviniai, susiję su turizmu/vandens turizmu: • Kaimo vietovių plėtojimas; • Ryšių tarp savivaldybių centrų ir kaimo vietovių stiprinimas.

Tauragės regionas

Tauragės regiono 2014-2020 metų plėtros plane numatomi šie strateginiai tikslai ir uždaviniai, susiję su turizmu/vandens turizmu: • Stiprinti susisiekimo sistemas regione, vystyti ekologiškai darnią transporto infrastruktūrą;

87

• Kultūros paslaugoms pritaikyti kultūros paveldo objektus ir netradicines erdeves, didinti paslaugų prieinamumą;

• Vykdyti informacines marketingo priemones, skatinančias viešąsias ir privačiąsias investicijas į rekreacijos ir turizmo sistemos plėtrą, gerinti turizmo įvaizdį ir didinti paslaugų prieinamumą;

• Padidinti kraštovaizdžio planavimo, tvarkymo ir racionalaus naudojimol bei apsaugos efektyvumą.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis regionų plėtros planais Analizuojant 3 lentelės duomenis, pastebima, jog Klaipėdos ir Telšių regionų plėtros planai atskirų punktų, leidžiančių plėtoti turizmą nėra. Yra išskirtos tik kelios netiesioginio poveikio sritys, padedančios efektyviau vykdyti vandens turizmą Minijos bei Jūros upėse. Tačiau pastebimas Tauragės regiono pranašumas, kuomet jo plėtros plane numatoma gerinti turizmo bei gamtos aplinkos esamos būklės situaciją. Išanalizavus bendrus regionų plėtros planus, būtina dėmesį atkreipti į šių regionų savivaldybių strateginius plėtros planus, kuriuose detaliau analizuojami vandens turizmo aspektai. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie Klaipėdos, Telšių bei Tauragės regionų savivaldybių strateginius tikslus bei uždavinius. (žr. 4 lentelė).

4 lentelė Klaip ėdos, Telšių ir Tauragės regionų savivaldybių strateginiai tikslai ir uždaviniai

Rajonas Strateginiai tikslai ir uždaviniai Klaipėdos Klaip ėdos rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane 2014-2020 metams numatomi

tikslai bei uždaviniai, susiję su vandens turizmu bei jo infrastruktūra: 2.1. Efektyviai išnaudotas rajono turizmo potencialas 2.1.1. Plėtoti vandens turizmą 2.1.1.1. Minijos upės baseino pritaikymas rekreacijai; 2.1.1.2. Įrengti prieplaukas Minijos slėnyje (Gargždų mieste), Svencelėje ir prie Rikinės upelio žiočių; 2.1.1.3. Parengti prieplaukos Minijos slėnyje (Priekulės mieste) detalųjį planą; 2.1.1.4. Paplūdimių (Gargžduose, Priekulėje) prie Minijos įrengimas ir įteisinimas; 2.1.1.6. Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles prie vandens turizmo kelio maršrutų; 2.1.5.2. Parengti Vilhelmo kanalo pritaikymo turizmui galimybių studiją; 2.1.5.6. Parengti Pylos užtvankos ir gretutinių teritorijų atkūrimo galimybių studiją.

Kretingos Kretingos rajono savivaldybės strtaeginiame plėtros plane 2014-2020 metams numatomi tikslai bei uždaviniai, susiję su vandens turizmu bei jo infrastruktūra: 1.1. Sąlygų konkurencingam verslui sukūrimas, gyventojų verslumo skatinimas 1.1.2.2. Vandens išteklių pritaikymas turizmui ir rekreacijai (Minijos upės trasos turizmo infrastruktūros įrengimas (baidarių išlaipinimo vietų, laužaviečių, apžvalgos aikštelių, informacinių stendų, poilsiaviečių, mažosios architektūros elementų įrengimas, ženklinimas ir pan.).

Šilutės Šilutės rajono savivaldybės strtaeginiame plėtros plane 2014-2020 metams numatomi tikslai bei uždaviniai, susiję su vandens turizmu bei jo infrastruktūra: 1. Darni verslo, kultūros ir turizmo plėtra 1.1.1.1. Vandens telkinių pakrančių tvarkymas gyvenvietėse; 1.1.1.2. Poilsio aikštelių prie lankytinų objektų gamtoje (prie dviračių ir pasivaikščiojimo takų) ir vandens telkinių (vandens turizmo trasų) įrengimas ir priežiūra;

Plungės Plungės rajono savivaldybės strtateginiame plėtros plane 2010-2017 metams numatomi tikslai bei uždaviniai, susiję su vandens turizmu bei jo infrastruktūra: 3.2.4.29. Paruošti vandens turizmo trasas; 3.2.4.30 Statyti įrenginius keliautojų (auto, dviračių, pėsčiųjų, vandens turizmo) patogumui; 3.2.4.34. Įrengti turistinio inventoriaus nuomos punktus;

Tauragės Tauragėsrajonosavivaldybėsstrtateginiameplėtros plane 2016-2018 metamsnumatomitikslaibeiuždaviniai, susijęsuvandensturizmubeijoinfrastruktūra: Viešųjųdarbųprogramosvykdymas: vandenstelkiniųpakrančių, poilsiozonų, paplūdimiųvalstybinėježemėjevalymoirpriežiūros;

Pagėgių Pagėgių savivaldybės strtateginiame plėtros plane 2011-2021 metams numatomi tikslai bei uždaviniai, susiję su vandens turizmu bei jo infrastruktūra: 1.4.2.6. Išvalyti savivaldybės teritorijoje esančius vandens telkinius ir upes;

88

1.4.2.15. IšplėstivandensturizmomaršrutąJūrosupe; Šilalės Šilalės rajono savivaldybės strtateginiame plėtros plane iki 2020 metų numatomi tikslai bei

uždaviniai, susiję su vandens turizmu bei j oinfrastruktūra: 2.2.1.2. Nacionalinio Jūros upės maršruto piliakalnių komplekso: (Padievaičio (Kvėdarnos). Vilkų Lauko (I), Spraudaičių, Pakisto, Dapkiškės, Vilkų Lauko (II) piliakalnių pritaikymas viešajam lankymui ir pažinimui; 2.2.3. Plėtoti dviračių/vandens turizmo infrastruktūrą; 2.2.3.2. Jūros upės maršruto stovyklaviečių infrastruktūros suformavimas; 2.2.3.3. Kempingo įrengimas Jūros upės rekreacinėje zonoje prie Pajūrio gyvenvietės;

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis savivaldybių strateginiais plėtros planais Analizuojant 4 lentelės duomenis pastebima, jog visos savivaldybės vandens turizmo puoselėjimą traktuoja skirtingai. Klaipėdos bei Kretingos rajonų strateginiuose plėtros planuose tiesiogiai užsiminama apie Minijos upės vandens turizmo infrastruktūros esamos situacijos gerinimo gaires. Pagėgių bei Šilalės savivaldybės užsimina apie Jūros upę kaip prioritetinę kryptį. Šilutės, Plungės bei Tauragės rajonų strateginiuose planuose kalbama apie vandens turizmo gerinimo galimybes bendrame kontekste, neišskiriant vandens telkinių. Telšių rajono savivaldybė atkreipia dėmesį į kitas upes kaip prioritetines, tačiau ne Miniją ir Jūrą. Tuo tarpu Rietavo savivaldybės strateginiame plėtros plane nėra išsikelti tikslai bei uždaviniai vandens turizmo gerinimui. Svarbu apžvelgti kokia paslaugų pasiūlos situacija šalia Minijos bei Jūros upių. Žemiau esančiuose paveiksluose pateikiami duomenys apie šių upių paslaugas. (žr. 1pav; 2pav).

1pav. Paslaugos Minijos upės krantuose

1 paveiksle pateiktas Salantų regioninio parko žemėlapis, kuriame nurodomos sustojimo vietos, kaimo turizmo sodybos, polsiavietės, baidarių nuomos centrai, lankytinos vietos, draudimai, atstumai iki kitų poilsio vietų bei iki Nemuno žiočių.

89

2pav. Paslaugos Jūros upės krantuose 2 paveiksle pateiktas Jūros upės žemėlapis, kuriame nurodomos stovyklavietės, gamtos paminklai, architektūros paminklai, lankytinų objektų sąrašas, privažiavimai-sustojimai prie upės. Aukščiau esančiuose paveiksluose atkreiptinas dėmesys į vandens infrastruktūrą, pritaikytą viešiesiems poreikiams. Svarbu palyginti, kuri upė yra pranašesnė, o kuriai dar reikia pasitempti. Žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie Minijos bei Jūros upių esamos infrastruktūros situaciją Salantų bei Pagramančio regioniniuose parkuose, kadangi šiose trasų atkarpose labiausiai lankosi keliautojai ir ties čia yra orientuojama pagrindinė vandens turizmo infrastruktūra (žr. 5 lentelė).

5 lentelė Minijos ir J ūros upių esama infrastruktūra

Minijos upė Jūros upė Stovyklavietės 2 Stovyklavietės 0 Automobilių stovėjimo aikštelės Privažiavimai prie krantų

3 5

Automobilių stovėjimo aikštelės Privažiavimai prie krantų

1 0

Lankytini objektai 1km atstumu 15 Lankytini objektai 1km atstumu 23 Poilsiavietės Maudyklos Regyklos

5 2 4

Poilsiavietės Maudyklos Regyklos

5 0 3

Ženklinimo objektai 5 Ženklinimo objektai 0 Šaltinis: sudaryta autorių

90

Analizuojant 5 lentelės duomenis, pastebima, jog Minijos upė visais aspektais, išskyrus lankytinus objektus 1km atstumu, yra pranašesnė už Jūros upę, tačiau turint omenyje, jog Minijos upė Salantų regioniniame parke driekiasi tik 22km, o Jūros upė Pagramančio regioniniame parke net 41km, tai darytina išvada, jog Minijos upė Salantų regioniniame parke yra visomis prasmėmis pranašesnė už Jūros upę Pagramančio regioniniame parke. Atliekant atvejo analizę svarbu apžvelgti nagrinėjamos srities išorinę aplinką, kurios vienas iš elementų – įstatymai. Upinio turizmo paslaugoms bei infrastruktūrai yra taikomi reikalavimai, kurių viešasis bei privatus sektorius privalo laikytis. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami upinio turizmo infrastruktūrą reglamentuojantys teisiniai dokumentai. (žr. 6 lentelė).

6 lentelė Upinio turizmo infrastrukt ūrą reglamentuojantys teisiniai dokumentai

Dokumentas Aprašas LR turizmo įstatymas Dokumente išskiriamos šios sritys:

12str. Turistų apgyvendinimo paslaugų teikėjai; 15str. Specialaus apgyvendinimo paslaugos (kempingai); 16str. Specialaus apgyvendinimo paslaugų minimalūs reikalavimai (kempingai); 17str. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas (kempingai); 19str. Turistinės stovyklos paslaugos; 26str. Vietos savivaldos institucijų kompetencija turizmo srityje (gamtinių išteklių apsauga, viešosios infrastruktūros tvarkymas); 27str. Turizmo išteklių rūšys; 28str. Turizmo išteklių apsaugai rnaudojimas; 29str. Valstybinis turizmo išteklių registras; 30str. Turizmo paslaugų registras.

Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas

Dokumente išskiriamos šios sritys: *Reikalavimai nacionalinėms prioritetinėms vandens turizmo trasoms; *Upių infrastruktūros (kempingai, stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos, nekomercinės prieplaukos, automobilių stovėjimo vietos, trasų ženklinimas, lankytini kultūros bei gamtos paveldo objektai) įrengimo numatymas; *Projekto lėšų įsisavinimo numatymas.

Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai

Dokumente išskiriamos šios sritys: *Sąlygų poilsiui sudarymas; *Teritorijų suskirstymas į zonas (apgyvendinimui, maitinimui, poilsiui, higienos poreikiams, atliekoms); *Zonų plotinis paskirstymas; *Zonų atitikimas pagal veiklų reikalavimus.

Kempingų klasifikavimo reikalavimai

Dokumente išskiriamos šios sritys: *Kempingų klasifikacija; *Kempingų teritorijos reikalavimai; *Kempingų inžinerinės įrangos reikalavimai; *Kempingų patalpų ir bendro naudojimo įrenginių reikalavimai; *Kempingų paslaugų bei saugumo reikalavimai; *Kempingų darbuotojų reikalavimai.

Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas

Dokumente išskiriamos šios sritys: *Vandens transport priemonių nuleidimo į vandens telkinį reikalavimai; *Vandens transport priemonių švartavimo reikalavimai; *Draudimai vandens transporto priemonėms; *Reikalavimai vandens transporto priemonėms saugomose teritorijose; *Aplinkosauginiai reikalavimai vandens transporto priemonėms.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis teisiniais dokumentais

91

Analizuojant 6 lentelės duomenis, pastebima, jog visi dokumentai (ar jų dalys) yra tikslingai orientuoti į vandens turizmo infrastruktūros gerinimą, apimant apgyvendinimą, rekreaciją, turizmo išteklių saugojimą.

IŠVADOS

Plėtros sąvoka atsirado pokario laikotarpiu, o turizmo plėtra iki šiol nėra tiksliai apibrėžiama, tačiau teigtina, jog ji susijusi su ekonominiais, socialiniais, aplinkos ir kultūriniais veiksniais. Tai fiziniai pokyčiai, kurie sąlygoja didėjantį turistų susidomėjimą turistine vietove. Turizmo plėtrą vykdo tokios institucijos kaip: LR Vyriausybė, LR Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, regionų plėtros tarybos, savivaldybių institucijos. Nacionaliniu lygmeniu veikia įvairios turizmo verslo atstovus vienijančios asociacijos, klasteriai, taip pat savaveiksmio turizmo organizacijos. Aktyvus turizmas kaip laisvalaikio forma yra skirstomas į aktyvų, nuotykinį bei ekstremalų. Šios formos skiriasi sudėtingumo kategorijomis, kuomet aktyvus turizmas yra lengviausioji forma ir ja gali užsiimti visi norintieji, o ekstremalusis turizmas reikalauja specialaus fizinio pasiruošimo ir juo užsiimti gali tik patyrę keliautojai. Aktyvus/nuotykinis/ekstremalus turizmas yra skirstomas į lengvąją (soft) bei sunkiąją (hard) formą. Vandens turizmas, priklausomai nuo gamtinės aplinkos gali būti priskiriamas abiejoms kategorijoms. Vandens turizmo samprata įvairių autorių nėra nagrinėta išsamiai, bet geriausiai ji suprantama kaip: „keliavimas vandeniu baidarėmis, burlaiviais, plaustais, valtimis ir kitomis plūdriosiomis priemonėmis“. Nagrinėjant vandens turizmo trasas, atkreiptinas dėmesys į tokias sąvokas kaip: maršrutas, turizmo trasa, žygis. Maršrutai yra skirstomi pagal sudėtingumo kategorijas: nuo pirmos iki šeštos, priklausomai nuo maršruto ilgio bei sudėtingumo. Lietuvoje maršrutų kategorizavimo nėra, kadangi jis skirtas sportinėms veikloms, o Lietuvoje žygiai yra rekreacinio pobūdžio. Yra skiriamos šešios vandens maršrutų sudėtingumo kategorijos: nepatyrusiems, pradedantiesiems, pažengusiems, patyrusiems, ekspertams bei ekstremalams. Leidinyje „The trail planning guide“ yra išskiriamos šios maršrutų rūšys: linijinis, žiedinis, spindulinis, mišrusis, kilpinis, palydovinės kilpos, „kalbėjimo ratu“ bei labirinto maršrutai. Reikalavimai vandens turizmo infrastruktūrai yra nurodyti Nacionaliniame vandens turizmo trasų specialiajame plane. Apibendrinant atliktą atvejo analizę galima teigti, jog regionai, pro kuriuos teka Minijos bei Jūros upės, tiesioginių tikslų ir uždavinių, susijusių su vandens turizmo plėtra neturi. Tačiau dalies Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskričių savivaldybės strateginiuose planuose yra numatyta plėtoti vandens turizmą bei su juo susijusią infrastruktūrą. Taip pat svarbų vaidmenį turizmo plėtros vystyme atlieka išorinė aplinka, kurios vienas svarbiausių elementų – įstatyminė bazė. Svarbiausi upinio turizmo infrastruktūrą reglamentuojantys teisiniai dokumentai yra: „LR turizmo įstatymas“, „Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas“, „Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai“, „Kempingų klasifikavimo reikalavimai“ bei „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas“. Minijos bei Jūros upėse labiausiai vystomos trasų atkarpos siejasi su regioniniais parkais, pro kuriuos jos teka, nes šiose teritorijose susitelkia didžiausias lankytojų skaičius, tai yra: Salantų bei Pagramančio regioniniuose parkuose. Išanalizavus atskirus vandens infrastruktūros elementus (stovyklaviečių, automobilių stovėjimo aikštelių, privažiavimų prie krantų, lankytinų objektų 1km atstumu, poilsiaviečių, maudyklų, regyklų, ženklinimo objektų skaičių) upių krantuose parkų teritorijose darytina išvada, jog Minijos upė yra ženkliai pranašesnė už Jūros upę.

92

LITERAT ŪRA

1. Armaitienė A. ir kt. 2009. Turizmo terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos

institutas. ISBN 978-5-420-01644-2. 2. Brymer E., Oades L. G. 2009. Extreme sports: a possitive transformation in courage

and humility. Journal of Humanistic Psychology. Nr: 49, p. 114-126. 3. Buckley R. 2006. Adventure tourism. USA: CAB International. 4. Classification and grading for recreational trails. 2012. [interaktyvus]. Prieiga per

internetą: http://www.irishtrails.ie/Sport_Ireland_Trails/Publications/Trail_Development/Classification_Grading_of_Recreational_Trails.pdf

5. Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=a7ea75e0bfea11e3935eb554ea0f25a5

6. Kempingų klasifikavimo reikalavimai. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.207971

7. Lietuvos turizmo potencialo įvertinimo, nustatant didžiausias turistinės traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus, studija. 2011. Vilnius: turizmo plėtros institutas. Prieiga per internetą: www.tourism.lt/uploads/.../Turizmo_potencialo_ivertinimo_STUDIJA_2012.doc

8. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas. 2015. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://bit.ly/2enK614

9. Lomine L. L. 2007. Online Learning and Teaching in Hospitality, Leisure, Sport and Tourism: Myths, Opportunities and Challanges. Journal of Hospitality, Leisure, Sport and Tourism Education, Nr. 1 (1), ISSN 1473-8376, - p. 43-49.

10. Nacionalinis vandens turizmo specialusis planas. 2005. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://bit.ly/2h2DIul

11. Schott C. 2007. Selling adventure tourism: a distribution channels perspective. [interaktyvus] prieiga per internetą: http://researcharchive.vuw.ac.nz/xmlui/bitstream/handle/10063/4699/Selling_Adventure_Tourism_A_Distribution_Channels_Perspective.pdf?sequence=1

12. Taylor S., Varley P., Johnson T. 2013. Adventure tourism: meaning, experience and learning. Kanada: Routlege. ISBN 978-0-415-52483.

13. The trail planning guide. 2007. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://natura2000.ro/wp-content/uploads/2014/10/Publication.Trail.Principles.En.pdf

14. Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.207978

15. Žilinskas V. J., Skrodenienė A. 2008. Turizmo plėtros valdymas regione. – p. 224-232. [interaktyvus] Pieiga per internetą: http://mts.asu.lt/mtsrbid/article/viewFile/595/621

93

INRASTRUCTURE ADAPTATION OF PRIORITY WATER TOURISM

ROUTESFOR PUBLIC NEEDS: THE CASE OF MINIJA AND JURA RIVERS

Diana Šaparnienė, Edgaras Vaškaitis, Aida Varanauskaitė Klaipėda University, Department of Recreation and Tourism [email protected]; [email protected];

[email protected]

SUMMARY

In this article is analyzed the infrastructure adaptation of priority water tourism routes for public needs in Minija and Jura rivers. In this article is based the relevance of research, the problem, the vindicatory statement of research, purpose and its tasks, object of the research, methodology and techniques of the research used in the study, presentation of empirical investigation, theoretical and practical significance of research and conceptions. Based on specialized books and scientific articles, the first paragraph of thismaster work analyzed: the forming factors of tourism development, the conception of active and water based tourism, general requirements of water based tracks and routes. In the second paragraph of this master work is a case study. Based on qualitative research data collection method (monitoring and analysis method) and processing (qualitative content analysis, juridical and strategic documents analysis) it is set that water tourism infrastructure in Minija and Jura rivers is set up only in separate sections; there is no unanimous standard of signposting; In special plan of national priority water tourism tracks are requirements for water tracks and its infrastructure that do not match the current real situation; it is not clear whether there is a control of realization and how it is done. Keywords: river tourism, tourism track, public infrastructure of tourism, priority water tourism routes, Minija river, Jura river.

94

KLAIP ĖDOS REGIONO GYVENTOJŲ SVEIKATINGUMO PASLAUG Ų POREIKI Ų ANALIZ Ė

Lekt. Edgaras Vaškaitis, Dovilė Jokūbaitytė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra


ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojama užsienio ir Lietuvos autorių literatūra, apžvelgiama kas yra sveikatingumas ir sveikatingumo paslauga, aprašomos 8 sveikatingumo paslaugų rūšys, vartotojų rinka bei jų įtaka žmogui, analizuojamas sveikatingumo paslaugų pasirinkimo ir vartojimo poreikis, pateikiama ir aprašoma Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikių tyrimo programa bei naudojama metodika, apžvelgiama esama sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų situacija ir išsidėstymas Klaipėdos apskrityje bei analizuojami gauti tyrimo rezultatai. Straipsnyje pateikiamos įžvalgos leidžia pastebėti, jog žmonės pradeda domėtis sveika gyvensena ir mityba, sveikatingumu, kaip sveikatos gerinimo šaltiniu. Tai turi įtakos žmonių poreikių kitimui ir norui šiuos poreikius patenkinti. Išanalizavus teorinius sveikatingumo aspektus pastebėta ir tai, kad vis dar nėra nagrinėjamas sveikatingumo paslaugų poreikis žmonėms, todėl akivaizdu, jog nepakankamai atsižvelgiama į esamus ir potencialius sveikatingumo paslaugų vartotojus, jų asmeninius poreikius bei sveikatingumo paslaugų pasirinkimo ir vartojimo poreikį. Atlikus tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad sveikatingumo paslaugų poreikiai, lyginant vyrus ir moteris, labai panašūs – fizinė ir dvasinė gerovė, estetinio patrauklumo poreikis. Didžioji dalis respondentų teigė, kad dabartinės įstaigos esančios Klaipėdos regione šiuos poreikius patenkina. Tačiau bendras sveikatingumo paslaugų naudojimo dažnumas tik 29,2%, tad galima daryti prielaidą, kad šiame regione siūlomas sveikatingumo paslaugų spektras nėra pakankamai išplėtotas, o tai, atsižvelgiant į vartotojų amžių, pajamas, statusą ir siūlomų paslaugų asortimentą, teikia mažą naudą regionui. Tikėtina, jog įgyvendinus sveikatingumo paslaugų plėtrą bei atlikus išsamesnius vartotojų poreikių tyrimus, pokyčiai padėtų paslaugų teikėjams geriau segmentuoti rinką ir pritaikyti teikiamas paslaugas vartotojams. Pasiektas darbo tikslas leidžia pateikti išvadą, kad šiuo metu apskrities gyventojai naudojasi žinomomis, išbandytomis ar rekomenduotomis sveikatingumo paslaugų įmonėmis. Dabartinės teikiamos paslaugos vertinamos kaip pakankamai kokybiškos ir patenkinančios gyventojų poreikius, tačiau tyrimo rezultatai leidžia pastebėti, kad daliai gyventojų vis dar trūksta detalaus švietimo ir papildomos informacijos sveikatingumo tema. Raktiniai žodžiai: sveikatingumas, sveikatingumo paslauga, poreikis, Klaipėdos regionas, vietinis gyventojas.

ĮVADAS

Aktualumas. Nuo seno sakoma, kad sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Metai iš metų puoselėjama, tiek fizinė, tiek dvasinė sveikata vis dažniau tampa ne tik būtinumu, tačiau ir gyvenimo būdu (sveiko, ekologiško). Į sveikatą pradėjus žiūrėti ne tik kaip į žmogaus fizinei gerovei ir darbingumui užtikrinti būtiną kriterijų, bet kaip į gyvenimo stilių, pradėjo plėtotis tokios sveikatos kryptys kaip sveikatinimas ir sveikatingumas. Straipsnyje „WhatIsWellnessNow?“ (2016) Kirkland, A. teigia, kad sveikatingumas ypač madingas šių laikų terminas. Vieni domisi sveikatingumo programomis, sveikatingumo centrais, konkursais, konferencijomis, sveikatingumo žurnalais ir kt. Tačiau nors ir yra daug skirtingų

95

sveikatingumo rūšių bei požiūrių, daugelis autorių nagrinėjančių sveikatingumą ir jo paslaugas (Davis (2008), Kelly ir Dobbin (1998), Edelman, Fuller, Mara-Drita (2001) ir kt.) sutinka, jog sveikata yra daugiau nei vien tik ligos nebuvimas; sveikatos skatinimas ir ligų prevencija turėtų būti aukščiau vyriausybinių (politinių) ir asmeninių prioritetų, o kiekvienas individas gali ir turi siekti optimalaus organizmo funkcionavimo (Kirkland, A., 2016). Pats terminas sveikatingumas (angl. wellness) įvairiose literatūrose suvokiamas bei apibūdinamas visai skirtingomis reikšmėmis. Angliškoje literatūroje terminas wellness reiškia individų konsultavimą bei švietimą sveikatos ir sveikatingumo klausimais. „SpasandtheGlobalWellnessMarket“ apžvalgoje (2010, p. 78) rašoma, kad Europos sveikatingumo asociacija sveikatingumą įvardina kaip gyvenimo filosofijos reiškinį, kurio tikslas fizinė ir psichinė/dvasinė individo gerovė. Atsakingas požiūris į aplinką yra viena iš pagrindinių sąlygų kuriant: harmoningus asmeninius ryšius, asmeninę integraciją į ekonominį ir socialinį gyvenimą bei ekologinį sąmoningumą. Priešingai wellness terminas apibūdinamas Vokietijos sveikatingumo asociacijos. Remiantis vokiškuwellness suvokimu, teigiama, kad šis terminas reiškia strategiją ar procesą, leidžiantį palaikyti aktyvumą, produktyvumą ir gerą sveikatos būklę, paremtą moksliniais rezultatais, stebėjimais, metodais ir priemonėmis, padedančiomis apsisaugoti nuo lėtinių ligų ar kitų negalavimų. Taigi galima teigti, jog angliška literatūra sveikatingumą įvardina, kaip fizinės ir dvasinės gerovės pusiausvyrą, tarpusavio ryšį ir sudaro pagrindą sveiko gyvenimo būdo puoselėjimui ar palaikymui. Vokietijos literatūroje sveikatingumas labiau traktuojamas kaip turizmo sudedamoji dalis (kelionės sveikatos tikslais) ir yra apibūdinamas kaip priemonė, padedanti išvengti lėtinių ligų ar negalavimų. Lietuvos atveju, pastebima, kad sveikatingumas vartotojams įgyja vis didesnę reikšmę kaip sveikatos palaikymo ir sveikos gyvensenos šaltinis. Sveikatingumo paslaugas vartotojai renkasi vedami psichikos, kultūros, intelektualumo, socialumo, emocionalumo, profesijos ir dvasinių motyvų, kuriuos dar 1961 m. įvardino medicinos mokslų daktaras Dunn‘as, H. L. Problema. Galima daryti prielaidą, kad sveikata, kaip ir sveikatingumas, būtinas žmogaus sveikatos palaikymui ir įvairių poreikių (sveikatos atžvilgiu) tenkinimui. Deja, dėl skirtingų sveikatingumo termino reikšmių Lietuvos ir užsienio literatūroje sunku suformuluoti ir įvardinti esminius, sveikatingumą ir sveikatingumo paslaugas apibrėžiančius, aspektus. Visgi, Lietuvos atveju, sveikatingumą labiau priimtina laikyti fizinės ir psichinės sveikatos palaikymo, sveikos gyvensenos šaltiniu, nei tam tikrų ligų gydymo, ar negalavimų šalinimo, metodu. Analizuojant sveikatingumo paslaugų poreikį susiduriama su problema, jog lietuvių literatūroje tiksliai neįvardinamas sveikatingumo, t.y. sveiko gyvenimo būdo, poreikis. Sunku pasakyti dėl kokių motyvų sveikatingumo paslaugų vartotojai šias paslaugas renkasi, ir, ar vienas iš įtaką darančių veiksnių, galėtų būti noras keisti gyvenimo būdą. Taip pat pastebima, jog šiuo metu, sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės labiau orientuojasi į atvykstančius turistus nei vietinius gyventojus, kurie galėtų būti pagrindinis, sveikatingumo paslaugų, vartotojų segmentas. Todėl atliekant Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikių analizę išryškėja pagrindinė problema — žinių trūkumas Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikių atžvilgiu. Analizuojamos temos aktualumas ir pagrindinė straipsnio problema leidžia formuluoti tiriamąjį klausimą – ar sveikatingumo paslaugos Klaipėdos regione pakankamai pritaikytos vietos gyventojų poreikiams tenkinti? Objektas: Klaipėdos regiono gyventojai, sveikatingumo paslaugos bei jų poreikis. Tikslas — išanalizuoti Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikius ir pateikti pasiūlymus, kaip, Klaipėdos regione, siūlomas paslaugas pritaikyti vietos gyventojų poreikiams tenkinti. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti sveikatingumo ir sveikatingumo paslaugų sampratas ir rūšis;

96

2. Apžvelgti sveikatingumo paslaugų poreikį ir įtaką žmogui; 3. Išanalizuoti Klaipėdos regiono sveikatingumo paslaugų teikėjų esamą situaciją; 4. Nustatyti Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikius; 5. Pateikti pasiūlymus kaip sveikatingumo paslaugas pritaikyti Klaipėdos regiono

gyventojų esamiems poreikiams. Naudojami metodai:

1. Literatūros šaltinių (mokslinių straipsnių, konferencijų-pranešimų medžiagos, teisės aktų ir kitų sveikatingumo paslaugas reglamentuojančių dokumentų) ir statistinių duomenų analizė;

2. Atvejo analizė (remiantis įvairiais internetiniais portalais, turizmo informacijos centrų duomenimis analizuojama esama sveikatingumo paslaugų teikėjų situacija Klaipėdos regione);

3. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa internete) — analizuojama kokie yra Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikiai; ar teikiamos paslaugos (šiuo metu) atitinka regiono gyventojų poreikius. Tyrimo imtis – 384 respondentai gyvenantys Klaipėdos regione (arba iš čia kilę ir dažnai sugrįžtantys siekiant pasinaudoti sveikatingumo paslaugomis), kurių amžius vidutiniškai nuo 18 iki 70 metų.

Sveikatingumo paslaugų ir žmonių poreikių teoriniai aspektai

Sveikatingumo ir sveikatingumo paslaugų samprata. Šiuolaikinėje visuomenėje paslaugos gaunamos kiekviename žingsnyje — apsipirkinėjant parduotuvėje gaunamos prekės, darželiuose/ mokyklose/ universitetuose — pedagoginės paslaugos, SPA centruose teikiamos grožio, sveikatos palaikymo bei gerinimo paslaugos ir t.t. Šiandien tikriausiai negalėtume įsivaizduoti savo gyvenimo be televizijos, interneto, mobiliojo telefono, socialinių tinklų ir daugybės kitų kasdieninėje veikloje teikiamų paslaugų. Vis dėlto, tiksliai įvardinti kas yra paslauga, sunku. Skirtingi autoriai pateikia panašius ir tuo pačiu skirtingus paslaugų apibrėžimus. Išanalizavus Vitkienės, E. (2004), Vengrienės, B. (2006), Kotler, Ph. (2007), Martinkaus, B., Žilinsko, V. (2008), Koncevičienės, N. (2012), Gronroos, Ch. ir kt. autorių pateiktus paslaugos apibrėžimus, apžvelgus pagrindines prekės/paslaugos gyvavimo ciklo stadijas ir susipažinus su paslaugos procesu nepastebėti jokie esminiai skirtumai, kurie išsiskirtų literatūroje. Todėl galima teigti, jog paslauga (priešingai nei produktas/prekė) — veikla, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai patenkinti žmonių poreikius, pasižymi neapčiuopiamumu, heterogeniškumu, gamybos ir vartojimo neatskiriamumu, sąveika su klientu, negalėjimu sandėliuoti ir nuosavybės neperdavimu. Sveikatingumo atžvilgiu sveikatingumo paslauga būtent ir apima visus minėtus aspektus, kurie gali patenkinti ne tik bazinius, tačiau ir aukštesniuosius t.y. savirealizacinius, socialinius ir emocinius poreikius. Todėl šiame straipsnyje paslauga laikomas Koncevičienės, N. (2012) pateiktas apibrėžimas — paslauga – tai kokia nors nemateriali ekonomikos veikla (pvz., draudimo, viešojo maitinimo įstaigų, kirpyklų, bankų ir t. t.) tiesiogiai arba netiesiogiai prisidedanti prie žmonių poreikių tenkinimo. Apžvelgus esminius paslaugos aspektus bei svarstant iš kur atsirado terminas sveikatingumas ir sveikatingumo paslauga, reikėtų nepamiršti svarbiausio fakto — tai anglakalbės kultūros terminas, kuris pasaulyje paplito ir įgavo tam tikrą paskirtį anksčiau nei Lietuvoje. „XX a. pabaigoje pasaulio rekreacinių paslaugų terminijoje paplito angliškas terminas wellness, kurį 1961 m. pasiūlė Halbertas L. Dunn‘as (Smith&Puczkó, 2009)“. Šie ir dar daugiau autorių pateikia ir analizuoja sveikatingumo bei sveikatingumo paslaugos sąvokas, kurių palyginimas pateiktas 1 lentelėje (žr. 1 lentelė).

97

1 lentelė Sąvokų sveikatingumas ir sveikatingumo paslauga palyginimas

AUTORIUS/METAI S ĄVOKA

Pilzer‘is, P.Z. (2007) „Wellness” sektorius apima paslaugas, priemones, veiklas ir produktus, kurių paskirtis – padėti sveikiems žmonėms gerai jaustis, būti aktyviems, gražiai atrodyti, išvengti ligų ir sulėtinti senėjimą.

Cohen‘as. M. (2008) Autorius pagilino „wellness” sampratą, pabrėždamas žmogaus psichosomatinę darną kaip „wellness“ paslaugų ir programų pagrindą.

Smith, M., Puczkó, L. (2009) Sveikatingumo („wellness“) turizmas kartu su medicinos turizmu laikomas sveikatos turizmo sudėtinėmis dalimis.

Puczkó, L. (2011)

Sveikatingumo pramonė apima viską nuo kurortų (SPA), maisto ir sveikos mitybos, tradicinės ir alternatyvios medicinos, iki užsiėmimų su senyvo amžiaus asmenimis, sporto, darbo vietos gerinimo, medicinos ir sveikatingumo turizmo.

Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas (2015)

Sveikatingumo paslauga— sveikatos stiprinimo paslauga, kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančiose patalpose teikia specialistas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs reikiamą kvalifikaciją.

„StudentHealthandCounselingServices“ (2016)

Sveikatingumo paslauga yra aktyvus procesas, susijęs su žiniomis ir sprendimų priėmimu sveikatos ir visaverčio gyvenimo klausimais. Sveikatingumas (paslauga) yra daug daugiau nei laisvė nesirgti, tai yra dinamiškas kaitos ir augimo procesas.

Sudaryta autorių, remiantis Pilzer‘io, P.Z., Cohen‘o, Smith, M., Puczkó, L. ir „StudentHealthandCounselingServices“ straipsniais bei LR Turizmo įstatymu

Dar tik pradedant vystytis suvokimui apie sveikatingumą ir sveiką gyvenimo būdą, amerikiečių daktaras Dunn‘as, H. L. (1961) jau teigė, kad sveikatingumas – tai pastovus, sąmoningas siekimas (noras) realizuoti savo gyvenimo potencialą, patenkinant kūno poreikius, protą ir sielą („SpaandWellnessDestinations: weredoes it gofromhere?“). Pilzer‘is, P.Z. (2007) nurodo svarbiausią sveikatingumo paskirtį — padėti ne sergantiems, tačiau sveikiems žmonėms jaustis dar geriau, būti dar aktyvesniems, gražiai atrodyti ir išvengti ligų, arba sulėtinti esamų ligų senėjimą. Kitas autorius, Cohen‘as, M. (2008) pabrėžė psichosomatinę gerovę — kūno ir proto veikimą išvien. Pasak Smith, M. ir Puczkó, L. (2009) klasifikacijos sveikatingumas tai tik dalelė turizmo ir medicinos, kurios kartu padengia tarsi pagrindą tolimesniam sveikatos turizmui. Kitas šaltinis, t.y. LR Turizmo įstatymas (2015) pateikia sveikatingumo paslaugos sąvoką, nurodydamas, jog tai sveikatos stiprinimo paslauga, Puczkó, L. (2011, p. 10) teigia, jog sveikatingumo pramonė apima viską nuo kurortų (SPA) iki darbo vietos gerinimo, medicinos ir sveikatingumo turizmo, na, o Kalifornijos universiteto interneto svetainėje pateikiamoje skiltyje „StudentHealthandCounselingServices“ sakoma, jog sveikatingumo paslaugos yra aktyvus procesas, kuris pirmiausia susijęs su žmonių mentaliteto ugdymu ir žinių, apie sveikatą ir visavertį gyvenimą, kaupimas. Tad apžvelgus įvairių autorių pateikiamas sąvokas apie sveikatingumą ir jų reikšmes, pastebėjimus skirtingų autorių akimis, matyti, jog išryškėja esminiai skirtumai — vieniems tai sveikų žmonių sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos, mitybos ir grožio puoselėjimas, kitiems — tai darna tarp medicinos ir turizmo, siekiant palaikyti psichologinę (emocinę) ir fiziologinę (sveikatos) pusiausvyrą. Lietuvos atveju sveikatingumo paslauga priimtina laikyti LR Turizmo įstatyme (2015) pateiktą apibrėžimą, jog sveikatingumo paslauga — sveikatos stiprinimo paslauga, kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančiose patalpose teikia specialistas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs reikiamą kvalifikaciją. Šis apibrėžimas nurodo, jog sveikatingumo paslauga yra

98

būtent sveikatos stiprinimo, o ne ligų prevencijos šaltinis. Aiškiai pabrėžiama, jog tai paslauga, kuri yra vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, kas leidžia daryti prielaidą dėl teikiamų paslaugų patikimumo. Patalpų įrengimas pagal specialius reikalavimus ir kokybiškumo užtikrinimas pasitelkiant kvalifikuotus sveikatingumo srities specialistus, taip pat, vienas iš svarbiausių kriterijų leidžiančių tinkamai įvardinti sveikatingumo paslaugą. Sveikatingumo paslaugų rūšys, vartotojų rinka ir įtaka žmogui. Išanalizavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašo ir sveikatingumo paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ (2012) matoma, jog sveikatingumo paslaugas sudaro 8 skirtingos paslaugos bei procedūros: halokamerų, masažo paslaugos, kūno ir veido priežiūros paslaugos, vandens procedūros, pirčių, baseinų bei kūno kultūros paslaugos. Visos šios paslaugos ir procedūros — tai dirbtinai suformuotos, įrengtos patalpos, kuriose teikiamos sveikatos palaikymo, gerinimo ir puoselėjimo paslaugos. Kai kuriose teikiamose paslaugose naudojami natūralūs ar performuoti gamtiniai sveikatos veiksniai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog sveikatingumo paslaugos sudarytos ir teikiamos ne tik dirbtiniu (patalpose) tačiau ir, kiek įmanoma, natūraliu (gamtiniai veiksniai) būdu. Visas 8 teikiamas sveikatingumo paslaugų rūšis galima sugrupuoti į kvėpavimui naudingas procedūras (halokameros, pirtys), grožio procedūras (kūno ir veido priežiūra) bei kūno raumenų (arba organizmo) stiprinimo procedūras (masažai, vandens procedūros, baseinai ir kūno kultūra). Puczkó, L. (2016), pranešime „Whereisthegrowth?“, pateikiama diagrama (žr. 1 pav.) apie sveikatingumo paslaugų vartotojų segmentus.

1 pav. Vartotojų segmentai

Šaltinis: „Whereisthegrowth?“ (2016) ITB Berlin

Didžiąją dalį vartotojų rinkos sudaro draugų grupės ir šeimos. Šie du vartotojų segmentai pasižymi tuo, kad mėgsta laiką leisti grupėse žmonių, bendrauti, dalintis išgyvenimais ir naujais potyriais. Šių grupių poreikis rūpintis savimi ir savo sveikata, toks pat didelis, kaip ir noras (poreikis) būti socialiu, t.y. bendrauti, būti būryje žmonių, jaustis svarbiu ir naudingu. Leidžiant laiką su draugais, ar šeima, mėgaujantis sveikatingumo paslaugomis, tai tarsi dviguba nauda — rūpiniesi savimi, savo grožiu ir sveika gyvensena, tuo pačiu neatitrūkdamas nuo bendravimo ir socialinių poreikių tenkinimo. Svarbu tai, jog būtent šios grupės gana dažnai sudaro didžiausią užsienio turistų skaičių. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad sveikatingumo paslaugos turi įtakos žmogaus gyvenimo būdo palaikymui, gebėjimui užkirsti kelią dar neprasidėjusioms ligoms bei suvokimui, kaip tai svarbu siekiant asmeninės sveikatos gerovės. Žemiau esančioje schemoje (žr. 2 pav.) pateiktos medicinos ir sveikatingumo paradigmos, kurios nurodo esminius skirtumus tarp gydymosi ir sveikatos palaikymo.

99

Kaip matoma, sveikatingumo paradigma akcentuoja sveikatos išlaikymą ir gerinimą. Vadinasi, čia susiduriama su ligų prevencija, siekiu ne tik išvengti galimų ligų, tačiau joms atsiradus, didelė galimybė sulėtinti jų raidą. Sveikatingumo paslaugų atžvilgiu ugdomas holistinis požiūris ir asmeninė atsakomybė savo sveikatos atžvilgiu. Sveikatingumas (kaip paslauga) turėtų būti integruotas į kiekvieno žmogaus gyvenimą, taip siekiant visavertiškumo ir sveiko gyvenimo būdo palaikymo. Sveikatingumo paslaugų pasirinkimo poreikis. Vartojimo poreikis. Aiškinantis sveikatingumo paslaugų pasirinkimo ir vartojimo poreikį, atsižvelgiama į Maslow, A. pateiktą poreikių piramidę, kuri nurodo žmonių poreikius remiantis skirtingais lygmenimis. Poreikių hierarchija yra modelis, kuriame Maslow, A. mėgino užfiksuoti skirtingo lygmens žmogaus motyvaciją. Ši piramidė (žr. 3 pav.) parodo, kad žmonės yra „varomi“ į priekį skirtingu laiku dėl skirtingų motyvacijos veiksnių — biologinių ir psichologinių poreikių, „aukštesnių tikslų“.

„TheHierarchyofHumanNeeds: Maslow’sModelofMotivation“ (2016) rašo, kad pirmasis lygis, piramidės apačioje, sudaro mūsų trumpalaikius pagrindinius poreikius, žinomus kaip fiziologinius poreikius: maisto, vandens, šilumos, meilės. Antrasis lygis sudaro ilgesnės trukmės saugumo poreikius: saugumo, tvarkos, stabilumo. Trečiasis socialinis lygmuo žinomas kaip „meilės ir prisirišimo“. Mes norime būti priimami kitų, turėti stabilius santykius. Ketvirtasis lygis atspindi savigarbos poreikius. Savo socialinėje erdvėje mes norime būti pripažintais asmenimis, norime prestižo ir galios. Piramidės viršuje esanti savirealizacija yra noras patirti vis gilesnius savęs realizavimo išgyvenimus, atskleisti savo žmogiškąjį potencialą. Pačioje piramidės viršūnėje yra transcendencijos (egzistencijos) troškimas. Taigi apžvelgus šiuos poreikių piramidės lygmenis, galima daryti prielaidą, kad

2 pav. Sveikatingumo paslaugų įtaka žmogui Šaltiniai: Travis, J. (1972, 1988, 2004) „A new vision of wellness“, „The wellspring school“, „The Global

Wellness Tourism Economy 2013“ ir Vaškaitis,E. RT vadybos paskaitų medžiaga(2016)

6pav. Maslow, A. poreikių hierarchija Šaltinis: „TheHierarchyofHumanNeeds: Maslow’sModelofMotivation“ (2016)

100

biologiniai ir psichologiniai žmogaus poreikiai yra asmeninio pasitenkinimo pagrindas. Iš šių poreikių kyla „aukštesniųjų tikslų“, ar dar kitaip, savirealizacijos ir egzistencijos poreikis. Tad akivaizdu, kad visavertiškumas ir bazinių poreikių patenkinimas skatina žmogų siekti dar aukštesnių tikslų. Vadinasi, tam tikri asmeniniai motyvai kyla iš bazinių (pirmųjų piramidės lygių) poreikių patenkinimo. Poreikių hierarchijos nesilaikymas, ar nepakankamas kiekvieno poreikių lygmens patenkinimas, gali sukelti asmeninį nepasitenkinimą, ar net diskomfortą. Todėl noras atsisakyti šio nemalonaus, nevisavertiško jausmo skatina žmonių vartojimo poreikį, kuriuo siekiama patenkinti iškilusius poreikius. Geriausiai, sveikatingumo paslaugų pasirinkimo poreikiai, atsiskleidžia asmeninio lygmens sveikatingumo modeliuose. Apžvelgus Dunn‘o, H. L (1961), Hettler‘io, B. (1976), Ardell‘io, D. B. (1977, 2010) ir „TheGlobalWellnessTourismEconomy 2013“ pateiktus sveikatingumo modelius matyti (žr. 4 pav.), kad šie sveikatingumo modeliai susideda iš visų autorių išskirtų esminių dalių: sveikatos, SPA ir grožio paslaugų, kūno ir sielos darnumo, dvasinio ryšio, asmeninio tobulėjimo, ekologijos ir nuotykių, fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos.

4 pav. Sveikatingumo paslaugų modelis Šaltinis: „TheGlobalWellnessTourismEconomy 2013“, Vaškaitis, E. kurortologijos paskaitų medžiaga

(2016)

Šis (pagrindinis) modelis ne tik sudaro pagrindą šiuolaikinio sveikatingumo paslaugų vystymuisi, tačiau aiškiai leidžia apibrėžti svarbiausią — sveikatingumo paslaugų vartojimo poreikį. Pirmiausia šis modelis paaiškina tai, ko individai ieško, t.y. kokie asmeniniai poreikiai, skatina rinktis sveikatingumo paslaugas, t.y: fizinės gerovės ieškojimas; psichinės gerovės ieškojimas; dvasingumo paieškos; emocionalumo paieškos; gamtinės aplinkos poreikis; socialumo poreikis. Taigi apžvelgus Maslow, A. poreikių hierarchiją, sveikatingumo modelius ir juose pateikiamus galimus sveikatingumo paslaugų pasirinkimo poreikius, išsiaiškinus šių modelių panašumus, galima teigti, kad sveikatingumo paslaugų pasirinkimui įtakos gali turėti tiek biologiniai (baziniai poreikiai), tiek asmeniniai, emociniai aspektai. Todėl, dėl kokių priežasčių sveikatingumo paslaugas pasirinks kiekvienas individas, įvardinti nėra lengva. Tačiau išanalizavus teorinius, įvairių autorių pateiktus, aspektus, galima daryti prielaidą, jog sveikatingumo paslaugų pasirinkimo poreikiams įtakos gali turėti tiek išoriniai (gamtinė aplinka), tiek vidiniai (dvasingumo) veiksniai.

101

Klaip ėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikio tyrimas

Sveikatingumo paslaugų teikėjai Klaip ėdos regione. Atlikus Klaipėdos apskrities sveikatingumo paslaugų teikėjų analizę ir išsiaiškinus esamą šios apskrities situaciją sveikatingumo paslaugų teikimo atžvilgiu, sužinota, kad tiriamojoje apskrityje yra net 233 sveikatingumo paslaugų teikėjai (apytiksliais duomenimis). Rezultatai leidžia pastebėti, jog daugiausiai šių paslaugų teikėjų yra Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse bei Palangos miesto savivaldybėje. Tai leidžia daryti prielaidą, jog sveikatingumo paslaugų teikėjai telkiasi tose vietose, kuriose šių paslaugų vartojimas ir paklausa yra didžiausia, t.y. kurortuose, administraciniuose apskričių centruose ar tiesiog didžiuosiuose miestuose. Kitos apskrities savivaldybės — Neringos miesto, Kretingos rajono, Skuodo rajono ir Šilutės rajono, sveikatingumo paslaugų teikėjų skaičius nesiekia 40. Tam įtakos gali turėti ne tik mažesnis šių sričių žinomumas, siauras gamtinių išteklių ar lankomų objektų pasirinkimas (Skuodas, Šilutė, Kretinga), bet ir sudėtingesnis šių vietovių pasiekiamumas (Neringos miesto sav.). Sveikatingumo paslaugų teikėjų išsidėstymui Klaipėdos apskrityje, taip pat, gali turėti įtakos ir kitų, specializuotų, įstaigų išsidėstymas, pvz.: švietimo ir ugdymo įstaigos Klaipėdos mieste, kurios rengia šios srities specialistus. Atliekant tyrimą pastebėta, jog mažesnėse (gyventojų skaičiumi ir teritorija) ir ne kurortinėse vietovėse sveikatingumo paslaugų teikėjų skaičius mažesnis dėl šios srities specialistų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas, trūkumo. Rastose įstaigose dirbančiųjų skaičius dažniausiai neviršydavo 10 asmenų. Tad galima teigti, jog mažesnis profesinis išsilavinimas, žinių bei patirties stoka daro gana didelę įtaką ne tik kokybiškų sveikatingumo paslaugų teikimo atžvilgiu, bet ir kokybiškų, reikalavimus atitinkančių įstaigų steigimuisi. „Klaip ėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikių“ tyrimo rezultat ų analizė. Siekiant išsiaiškinti Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikius buvo apklausti 384 respondentai gyvenantys arba kilę iš šio regiono ir dažnai čia sugrįžtantys pasinaudoti sveikatingumo paslaugomis. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, jog statistinis tyrimo respondentas yra aukštąjį išsilavinimą turintis, dirbantis 26-40 metų asmuo, gaunantis vidutinį (minimalų) darbo užmokestį Lietuvoje (apytiksliai nuo 380 eurų iki 500 eurų). Tai leidžia daryti prielaidą, kad ganėtinai jauno amžiaus asmenys (siekiantys patenkinti ne tik fiziologinius, tačiau ir aukštesniuosius poreikius) turi pakankamai didelius asmeninius poreikius, tačiau juos patenkinti dėl amžiaus, darbinės patirties, gyvenimo stiliaus, asmeninių priežasčių ir finansinių aspektų ne visuomet gali pavykti taip dažnai, kaip norėtųsi. Analizuojant sveikatingumo paslaugų naudojimo intensyvumą pastebėta, jog moterys dažniau nei vyrai naudojasi veido ir kūno priežiūros paslaugomis. Siekdamos patenkinti estetinius poreikius šiomis paslaugomis jos naudojasi bent kartą per mėnesį. Vyrai 1-2 kartus per mėnesį linkę naudotis kūno kultūros paslaugomis. Kitos paslaugos (masažų, pirčių, baseinų, halokamerų, vandens procedūrų) tiek vyrų, tiek moterų naudojamos labai panašiai – nuo 1 iki 4 kartų per metus. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose paslaugose išskirtinai dominuoja vienos lyties atstovai, tas paslaugas (veido ir kūno priežiūros paslaugos, kūno kultūros paslaugos) reikėtų teikti vietose, kuriose telkiasi didžiausias mastas potencialių vartotojų, pvz.: mini SPA centrai ir grožio salonai – miesto centruose, netoli įvairių biurų ar netgi prekybos centrų, kaip traukos centrai moterims, o kūno kultūros paslaugų teikėjai, t.y. įvairūs sporto klubai, turintys reikiamą įrangą sportui – šiek tiek nutolę nuo centro ir miesto šurmulio. Šių paslaugų teikėjai turėtų turėti didesnes, papildomas erdves, kuriose būtų įrengtos pirtys ar baseinai, skirti atsipalaiduoti po sporto vyrams. Tai galėtų padidinti pirčių ir baseinų naudojimo intensyvumą. Visos analizuotos amžiaus grupės naudojasi tam tikromis paslaugomis, išskyrus 18-25m. asmenis. Manoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių ribojanti šios amžiaus grupės naudojimąsi sveikatingumo paslaugomis — nestabilios ir nepakankamos pajamos, kurias galima skirti laisvalaikiui bei asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaip svarbiausias kriterijus — kainos ir kokybės santykis bei pasiekiamumas esminis aspektas visų, ne vien tik

102

sveikatingumo, paslaugų atžvilgiu. Siekiantiems pailsėti ir atgauti tiek fizines, tiek dvasines jėgas svarbu, kad jų nevargintų tolima kelionė (ilgų distancijų važiavimas, vairavimas kelia įtampą bei nuovargį). Kadangi pagrindiniai sveikatingumo paslaugų vartotojai 26-40 metų asmenys uždirbantys, vidutiniškai, iki 500 eurų, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį ir fiziologinių poreikių tenkinimą, tikėtina, kad asmeniniams interesams lieka riboti finansiniai ištekliai. Todėl renkantis sveikatingumo paslaugas, kainos, kokybės ir pasiekiamumo santykis — esminis kriterijus darantis įtaką vietos pasirinkimui ir atsiskaitymui už paslaugas (dažniausiai renkamasi, kiek įmanoma, pigesnes paslaugas teikiančias įstaigas, esančias arčiau gyvenamosios vietos, dėl trumpesnės ir pigesnės kelionės). Analizuojant respondentų atsakymus, vienas iš svarbiausių aspektų – išsiaiškinti, kokius poreikius, sveikatingumo paslaugų vartotojai, siekia patenkinti (žr. 2 lentelė).

2 lentelė Veiksniai lemiantys pasirinkimą naudotis sveikatingumo paslaugomis

Sudaryta autorių, remiantis apklausa.lt ir SPSS programos duomenimis

Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad 51% respondentų svarbu atgauti fizines jėgas, palaikyti energiją ir darbingumą. 42,4% respondentų, ne ką mažiau, svarbu palaikyti ir dvasinę pusiausvyrą, atsigauti emociškai nuo streso, įtampos ir greito gyvenimo tempo. Beveik 27%, taip pat, įvardino, kad sveikatingumo paslaugos jiems būtinos norint palaikyti išorinį grožį ir tiesiog patenkinti estetinio patrauklumo poreikį. Apžvelgus kokiomis veiklomis tyrimo dalyviai labiausiai norėtų užsiimti laisvu metu, išsiaiškinta, jog šiems būtų priimtina dažniau tikrinti savo sveikatą bei save palepinti masažais ir kitomis kūno priežiūros procedūromis, išmokti sveikiau maitintis bei susipažinti su detoksikacijos procesu. Šios veiklos, kaip labiausiai pageidaujamos įvardintos dėl esminės priežasties — negalėjimo jomis naudotis, taip dažnai, kaip norėtųsi. Kadangi tyrimo dalyviai yra daugiausia dirbantys asmenys, galima manyti, jog dienos ritmas yra greitas, pakankamai įtemptas, varginantis ir keliantis nemažai streso. Tai daro įtaką mitybos atžvilgiu (greitas, nesveikas maistas) taip sukeliant įvairias valgymo, ypatingai virškinimo, problemas. Reta sveikatos diagnostika tarsi leidžia nepastebėti galimų sveikatos sutrikimų, o retas sveikatingumo paslaugų (masažų ar kitų atpalaiduojančių veiklų) naudojimas neleidžia atsipalaiduoti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Esminiai tyrimo dalyvių įvardinti aspektai, darantys įtaką renkantis sveikatingumo paslaugas— sveikata, vaikai, asmeniniai interesai ir gyvenimo būdas. Tai leidžia daryti prielaidą, jog nemaža dalis sveikatingumo paslaugų vartotojų jau propaguoja sveiką gyvenseną, rūpinasi savo sveikata ir siekia sveikatą puoselėti asmeniniais tikslais ne tik šeimos ar draugų kompanijoje.

Labai svarbu Svarbu Iš dalies

svarbu Nesvarbu Visiškai nesvarbu

Noras atgauti fizines jėgas 51.3% 34.9% 12.8% 0.8% 0.3% Noras atgauti dvasines jėgas 42.4% 37 % 19%) 0.8% 0.8% Sveikos gyvensenos propagavimas

23.2% 24.2% 37.2% 13.3% 2.1%

Estetinio patrauklumo (išorinio grožio) poreikis

26.8% 31% 30.7% 10.4% 1%

Siekis linksmai praleisti laiką su draugais/šeima/giminaičiais

13.5% 25% 46.9% 13.8% 0.8%

Smalsumas 3.9% 12.2% 45.6% 32.8% 5.5%

Profesija (verslo ar kito pobūdžio darbo kelionės)

3.9% 6.2% 17.7% 54.4% 17.7%

Atliktas „Klaipėdos regiono gyventojsveikatingumo tendencijos, lyč ų~60% moterų dalyvavusių tyrime matyti, kad teikiamos 8 sveikatingumo paslaugtiek vienos, tiek kitos lyties poreikius. Bendrai, tiek vyrai, tiek moterys nuo 1 iki 4 kartmetus naudojasi daugiausiai pirAkivaizdesnis yra veido ir kūdominuoja daugiausia moterys. Aiškinantis kokius esminius poreikius vartotojai siekia patenkinti, sužinota, jog respondentamspatenkinti estetinio patrauklumo poreikpaslaugų vartotojai siekia patenkinti, verta pastebtai gali turėti įtakos ne tik renkantis kokias paslaugas naudoti, bet ir kaip dažnai tai galima daryti. Atlikus koreliacijas tarp sveikatingumo paslaugvidutinių mėnesio pajamų, naudojant statistinis ryšys, panaudojant xpaslaugos (lyginti kintamieji) yra reikšmingai susijusios su gaunamomis pajamomispav.).

5 pav. Statistiškai susijusi

Asmenų uždirbančių nuo 381-poreikių tenkinimui skirti didesnes pinigpaslaugomis intensyvumas yra didesnis. sveikatingumo paslaugų naudojimas Klaip(žr. 6 pav.), o naudojimosi dažnumas siekia vos 3kad šiame regione siūlomas sveikatingumo paslaug

6 pav. Vyrų

103

dos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikių“ tyrimas parodsveikatingumo tendencijos, lyčių atžvilgiu, yra ganėtinai panašios. Iš beveik 40% vyr

ų tyrime matyti, kad teikiamos 8 sveikatingumo paslaugtiek vienos, tiek kitos lyties poreikius. Bendrai, tiek vyrai, tiek moterys nuo 1 iki 4 kartmetus naudojasi daugiausiai pirčių, baseinų, masažų ir vandens procedūAkivaizdesnis yra veido ir kūno priežiūros paslaugų naudojimo intensyvumas, kuriame dominuoja daugiausia moterys. Aiškinantis kokius esminius poreikius vartotojai siekia

respondentams svarbiausia atgauti fizines ir dvasinatenkinti estetinio patrauklumo poreikį. Visgi, nepaisant kokius poreikius sveikatingumo

vartotojai siekia patenkinti, verta pastebėti, jog sveikatingumo paslaugos kainuoja ir takos ne tik renkantis kokias paslaugas naudoti, bet ir kaip dažnai tai galima

arp sveikatingumo paslaugų naudojimo dažnumo ir respoų, naudojant PearsonChi-Squaremetodą įvertintas

statistinis ryšys, panaudojant x2 kriterijų. Koreliacijos parodė, kad visos 8 sveikatingumo amieji) yra reikšmingai susijusios su gaunamomis pajamomis

5 pav. Statistiškai susijusių kintamųjų palyginimas Šaltinis: SPSS programa

-500 eurų iki 800 eurų ir daugiau tarpe matyti, jog jie gali savo tenkinimui skirti didesnes pinigų sumas, tad ir jų naudojimosi sveikatingumo mis intensyvumas yra didesnis. Visgi atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu bendr

ų naudojimas Klaipėdos regione (vyrų ir moterų atžvilgiu) vos 29,2%, o naudojimosi dažnumas siekia vos 3-4 kartai per metus, galima daryti prielaid

ūlomas sveikatingumo paslaugų spektras nėra pakankamai išpl

pav. Vyrų ir moterų sveikatingumo paslaugų naudojimo dažnumasŠaltinis: SPSS programa

tyrimas parodė, kad tinai panašios. Iš beveik 40% vyrų ir

tyrime matyti, kad teikiamos 8 sveikatingumo paslaugos atitinka tiek vienos, tiek kitos lyties poreikius. Bendrai, tiek vyrai, tiek moterys nuo 1 iki 4 kartų per

ir vandens procedūrų paslaugomis. o intensyvumas, kuriame

dominuoja daugiausia moterys. Aiškinantis kokius esminius poreikius vartotojai siekia sia atgauti fizines ir dvasines jėgas bei

nt kokius poreikius sveikatingumo ti, jog sveikatingumo paslaugos kainuoja ir

takos ne tik renkantis kokias paslaugas naudoti, bet ir kaip dažnai tai galima naudojimo dažnumo ir respondentų

ą įvertintas kintamųjų kad visos 8 sveikatingumo

amieji) yra reikšmingai susijusios su gaunamomis pajamomis (žr. 5

ir daugiau tarpe matyti, jog jie gali savo naudojimosi sveikatingumo tai, jog šiuo metu bendras

ų atžvilgiu) vos 29,2% 4 kartai per metus, galima daryti prielaidą,

kamai išplėtotas.

naudojimo dažnumas

Verta manyti, kad pradėjus teikti platesndidėti konkurenciją tarp šių paslaugišbandyti naujas paslaugas. Tikėkainų ar kitų pasiūlymų atžvilgiu bei paskatintBendrai vertinant respondentųpastebėta, jog visgi didžioji dauguma yra patenki

7 pav. Klaipėdos regione teikiamŠaltinis:

49,7% vyrų ir net 61,3% moterteikiamomis paslaugomis, jų pasiekiamumu, paslaugpasirengimu. Apie 30% tiek vyrpaslaugos, yra pakankamai priimtinos. Visgi beveik 21% vyrjog norėtų, kad Klaipėdos regione b1,3% vyrų ir tiek pat moterųasortimentu.

Tyrimo rezultatai ir teorinės išvados leidžia atsakytiklausimą – ar sveikatingumo paslaugos Klaipgyventojų poreikiams tenkinti?pakankamai pritaikytos vietos gyventojpasirinkimas yra gana didelis. Apibendrinus tyrimo rezultatus pastebrespondentų nurodė, kad analizuojamojoje, Klaippakankamai sveikatingumo paslaug61,3% moterų ir 49,7% vyrųpaslaugos atitinka jų poreikius).Vis dėlto, nemaža dalis tyrimo dalyvipaslaugų pasiūla būtų didinama, o kokybapskrityje teikiamos sveikatingumo paslaugos, nors ir tenkina didžiosios gyventojporeikius, tačiau nėra iki galo išplporeikio tyrimai, gyventojams trūnauda žmogui, kam to reikia, kaip ir kur galima naudotis sveikatingumo paslaugomis. Tai sukelia nepatogumus šias paslaugas teikiankonkrečios vartotojų rinkos, nepakankamai pritaiko savo paslaugas potencialiems vartotojams. Todėl, nors tyrimo rezultatai rodo sveikatingumo paslaug

0

20

40

60

80

100

Taip, visiškai atitinkaNorėč

49,7

61,3

104

ėjus teikti platesnį sveikatingumo paslaugų asortimentų paslaugų teikėjų ir padidintų vartotojų srautus, kurie atvykt

as paslaugas. Tikėtina, jog tokie pokyčiai verstų paslaugųų atžvilgiu bei paskatintų lojalių klientų augimą.

Bendrai vertinant respondentų nuomonę sveikatingumo paslaugas teikiančių įdidžioji dauguma yra patenkinti teikiamomis paslaugomis (žr. 7 pav.).

ėdos regione teikiamų paslaugų atitikimas žmonių poreikiams tenkintiŠaltinis: SPSS programa, MS word/excel (2010)

ir net 61,3% moterų teigė, jog jie yra visiškai patenkinti Klaipteikiamomis paslaugomis, jų pasiekiamumu, paslaugų kokybe ir darbuotojpasirengimu. Apie 30% tiek vyrų, tiek moterų nurodė, jog jiems, šiame regione teikiamos paslaugos, yra pakankamai priimtinos. Visgi beveik 21% vyrų ir tik 7,2% m

ėdos regione būtų platesnis sveikatingumo paslaugų pasirinkimas. Na, o ir tiek pat moterų teigė, jog nėra patenkinti teikiamomis paslaugomis ir j


ės išvados leidžia atsakyti į straipsnio pradžiojear sveikatingumo paslaugos Klaipėdos regione pakankamai pritaikytos vietos

poreikiams tenkinti? Klaipėdos apskrityje teikiamos sveikatingumo paslaugos yra pakankamai pritaikytos vietos gyventojų poreikiams tenkinti, o sveikatingumo pasirinkimas yra gana didelis. Apibendrinus tyrimo rezultatus pastebėta, jog net 66,4%

, kad analizuojamojoje, Klaipėdos apskrityje, jų atžvilgiu, teikiapakankamai sveikatingumo paslaugų ir šios visiškai patenkinta gyventojų

ir 49,7% vyrų tyrimo metu įvardino, jog regione teikiamos sveikatingumo poreikius).

lto, nemaža dalis tyrimo dalyvių, t.y. 33,6%, pasisakė už tai, kad sveikatingumo ų didinama, o kokybė gerinama. Tai leidžia teigti, jog analizuojamoje

apskrityje teikiamos sveikatingumo paslaugos, nors ir tenkina didžiosios gyventojra iki galo išplėtotos. Klaipėdos apskrityje nėra atlikti jokie papildomi

poreikio tyrimai, gyventojams trūksta švietimo ir suvokimo kas yra sveikatingumas, kokia jo nauda žmogui, kam to reikia, kaip ir kur galima naudotis sveikatingumo paslaugomis. Tai

s šias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios negalėų rinkos, nepakankamai pritaiko savo paslaugas potencialiems

l, nors tyrimo rezultatai rodo sveikatingumo paslaugų

Taip, visiškai atitinkaAtitinka iš daliesNorėčiau, kad būtų platesnis paslaugų pasirinkimasSiūlomos paslaugos nepatenkina mano poreiki

28,920,1

1,3

30,2

7,21,3

ų asortimentą, tai paskatintų ų srautus, kurie atvyktų

paslaugų teikėjus laviruoti

sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu, nti teikiamomis paslaugomis (žr. 7 pav.).

poreikiams tenkinti

, jog jie yra visiškai patenkinti Klaipėdos regione kokybe ir darbuotojų kvalifikaciniu , jog jiems, šiame regione teikiamos

ir tik 7,2% moterų įvardino, ų pasirinkimas. Na, o

ra patenkinti teikiamomis paslaugomis ir jų

pradžioje iškeltą tiriamąjį dos regione pakankamai pritaikytos vietos

dos apskrityje teikiamos sveikatingumo paslaugos yra poreikiams tenkinti, o sveikatingumo įstaigų

pasirinkimas yra gana didelis. Apibendrinus tyrimo rezultatus pastebėta, jog net 66,4% ų atžvilgiu, teikiama

ir šios visiškai patenkinta gyventojų poreikius (net vardino, jog regione teikiamos sveikatingumo

už tai, kad sveikatingumo gerinama. Tai leidžia teigti, jog analizuojamoje

apskrityje teikiamos sveikatingumo paslaugos, nors ir tenkina didžiosios gyventojų dalies ėra atlikti jokie papildomi

yra sveikatingumas, kokia jo nauda žmogui, kam to reikia, kaip ir kur galima naudotis sveikatingumo paslaugomis. Tai

ms, kurios negalėdamos nusakyti rinkos, nepakankamai pritaiko savo paslaugas potencialiems

l, nors tyrimo rezultatai rodo sveikatingumo paslaugų pakankamumą

lomos paslaugos nepatenkina mano poreikių

Vyrai

Moterys

105

Klaipėdos regione, likę procentai, kuriems tokių paslaugų trūksta, parodo aiškias problemas sveikatingumo paslaugų teikimo srityje. Pasiektas darbo tikslas (išanalizuoti Klaipėdos regiono gyventojų sveikatingumo paslaugų poreikius ir pateikti pasiūlymus, kaip, Klaipėdos regione, siūlomas paslaugas pritaikyti vietos gyventojų poreikiams tenkinti) leidžia pateikti vieną esminę išvadą – didžiajai daliai Klaipėdos regiono gyventojų pakanka apskrityje teikiamų sveikatingumo paslaugų, kadangi gyventojai naudojasi jau žinomomis, išbandytomis ar rekomenduotomis sveikatingumo paslaugų įmonėmis. Nemažai daliai gyventojų vis dar trūksta detalaus švietimo ir papildomos informacijos sveikatingumo tema, o paslaugų teikėjams – išsamių gyventojų poreikių tyrimų, kurie leistų tinkamai segmentuoti rinką ir paslaugas pritaikyti atsižvelgiant į prioritetinius individų poreikius. Šiuo metu sveikatingumo paslaugų teikėjai Klaipėdos apskrityje turėtų labiau atsižvelgti į pateikiamus paslaugų aprašymus internetiniuose puslapiuose ir paslaugų vartotojų švietimą, o naujai besikuriančios įmonės – pirmiausia atlikti būtinus tyrimus, tinkamai parengti visą paslaugų infrastruktūrą ir atsižvelgti į esminius poreikius bei paslaugų paklausą vietinių gyventojų atžvilgiu.

LITERAT ŪRA

1. Cohen, M., Bodeker, G.2008. UnderstandingtheGlobalSpaIndustry: SpaManagement.London, NewYork: Routledge. ISBN: 978-0-7506-8464-4;

2. Kirkland, A. 2016. What Is Wellness Now? Journal of health politics, policy and law.: 39 (5), p. 957;

3. Koncevičienė, N. 2012. Verslo ekonomika: mokymo(si) rinkinys. Marijampolė: Piko valanda leidykla. p. 61. ISBN 978-609-422-064-7;

4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-75 „Dėl sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašo ir sveikatingumo paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“. 2012. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.339C216E5EB8>;

5. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas. 2015. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2017 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F0E2E67B1F2F/LOBmFTNYTh>;

6. Pilzer, P. Z. 2007. Thewellnessrevolution. How to make a fortuneinthenexttrilliondollarindustry.NewJersey: JohnWiley&Sons. ISBN: 9780470106181. [žiūrėta 2016 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.amazon.com/New-Wellness-Revolution-Trillion-Industry/dp/0470106182/ref=tmm_hrd_swatch_0?_encoding=UTF8&qid=&sr= >;

7. Puczkó, L. 2011. 4WR: WellnessforWhom, WhereandWhat? WellnessTourism 2020. WellnessTourismWorldwide. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.slovenia.info/pictures%5CTB_board%5Catachments_1%5C2012%5C4WR_WellnessTourism_2020_fullreport_14328.pdf>;

8. Puczkó, L. 2016. Where it thegrowth? ITB BerlinKongress. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.itb-kongress.de/Zusatzseiten/Downloadcenter/

9. Smith, M., Puczkó, L. 2009. Healthandwellnesstourism. NewYork: Taylor&Francis. ISBN: 978-0-7506-8343-2. [žiūrėta 2016 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.amazon.com/Health-Wellness-Tourism-Melanie-Smith/dp/0750683430>;

106

10. SpasandtheGlobal Wellness Market: Synergies and Opportunities. 2010. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2017 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.sri.com/sites/default/files/publications/gss_sri_spasandwellnessreport_rev_82010.pdf>;

11. Stevens, T. SpaandwellnessDestinations: Wheredoes it gofromhere? ITB BerlinKongress. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.itb-kongress.de/Zusatzseiten/Downloadcenter/>;

12. StudentHealthandCounselingServices. 2016. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: <https://shcs.ucdavis.edu/wellness/what-is-wellness>

13. TheGlobalWellnessTourismEconomy. 2013. GlobalWellness Institute. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.globalwellnesssummit.com/images/stories/pdf/wellness_tourism_economy_exec_sum_final_10022013.pdf>;

14. TheHierarchyofHumanNeeds: Maslow’sModelofMotivation. 2016. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://personalityspirituality.net/articles/the-hierarchy-of-human-needs-maslows-model-of-motivation/>;

15. Vaškaitis, E. 2015-2016. Rekreacijos turizmo vadybos ir kurortologijos paskaitų medžiagos. Klaipėdos universitetas.

ANALYSIS OF A DEMAND FOR WELLNESS SERVICES AMONG TH E RESIDENTS OF KLAIP ĖDA REGION

Edgaras Vaškaitis, Dovilė Jokūbaitytė Klaipėda University, Faculty of HealthSciences, Department of Recreation and Tourism


SUMMARY

The present paper analyses the literature by foreign and Lithuanian authors; reviews the concepts of wellness and wellness service; describes eight types of wellness services as well as the customer market, and the influence of the listed factors on the person; analyses the choice of and consumer demand for wellness services; presents and describes Klaipėda region consumer demand survey program and the methodology used; reviews the current situation and location of establishments providing wellness services in Klaipėda region; and analyses the obtained survey results. The insights presented in the paper reveals that people started to take interest in healthy lifestyle, healthy diet, and wellness as means of health improvement. This in turn leads to changes in consumer demand and willingness to satisfy such demands. After analysing the theoretical aspects of wellness, it was also noticed that consumer demand for wellness services is still lacking analysis; therefore it becomes clear that current and potential users of wellness services as well as their personal needs and demands for the choice and use of wellness services have not been sufficiently taken into account. Data analysis showed that the needs related to wellness services for men and women are very similar, i.e. physical and emotional wellness, and the need for aesthetic appeal. The major part of the respondents claimed that such needs are currently satisfied by the current

107

establishments in Klaipėda region providing wellness services. However, the overall frequency of use of wellness services is as low as 29.2 percent, which allows assuming that the spectrum of services offered in the region has not been sufficiently developed, which in turn provides little benefit to the region taking into account the age, income, status of the users, and the range of services offered. Development of wellness services and further studies of consumer needs would likely to help service providers to better segment the market and adapt the services provided accordingly. The achieved aim of the paper allows making a conclusion that currently the residents of the region use the services of well-known, tested, or recommended wellness establishments. Currently offered services are rated as having sufficient quality and fulfilling the needs of the residents, however the study results indicate that some of the residents still lack detailed knowledge and additional information on the topic of wellness. Keywords: wellness, wellness services, demand(needs), Klaipeda region, a local resident.

108

RENGINI Ų PASIŪLOS NERINGOS IR PALANGOS KURORTUOSE 2014/2016 METAIS ANALIZĖ

Lekt. Jurgita Raišutienė, Sigita Virbauskaitė


ANOTACIJA

Analizuojama renginių pasiūla Neringos ir Palangos kurortuose 2014/2016 metais. Įvade pagrindžiamas tyrimo aktualumas ir atsižvelgiant į teorinę medžiagą iškeliama problema bei tiriamieji klausimai: Kokia renginių pasiūlos Neringos ir Palangos kurortuose įvairovė bei jų atitikimas paklausai? Ar renginių pasiūloje vis dar įžvelgiamas akivaizdus sezoniškumas ir renginių persidengimas pajūrio kurortuose, kas galimai mažina lankytojų srautus? Apžvelgiama tyrimo metodologija ir naudojami tyrimo metodai, kuriais siekiama atskleisti tyrimo tematiką. Pirmoje dalyje, remiantis teorine medžiaga, pateikiama renginių samprata bei klasifikacija, akcentuojama renginių kaip turizmo produkto reikšmė kurortų patrauklumo ir konkurencingumo didinimui, ir sezoniškumo problemos mažinimui. Antroje dalyje, remiantis teorinėje medžiagoje išskirtais esminiais renginių pasiūlos analizės kriterijais (turinys, laikas, vieta, kaina, vieta, organizatorius), analizuojama 2014/2016 m. renginių pasiūla Neringos ir Palangos kurortuose. Analizuojami anketinio tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti vartotojų požiūrį į renginių pasiūlą Neringos ir Palangos kurortuose, rezultatai. Raktiniai žodžiai: renginys, pasiūla.

ĮVADAS

Aktualumas. Mokslininkų, politikų, investuotojų, turistų ir net sporto ar kultūros renginių organizatorių dėmesys vietovių konkurencingumui pastaraisiais dešimtmečiais didėjo. Miestai yra tarpusavyje susiję globalioje miestų sistemoje, ir pagal savo specifinę veiklą skirtinguose sektoriuose ir veiklose (gamyba, paslaugos, aukštosios technologijos, turizmas ir pan.) konkuruoja dėl užimtumo, investicijų, naujų technologijų, turistų, nacionalinių projektų, lengvatinės politikos ir t.t. (Bruneckienė, Guzavičius, Činčikaitė, 2010). Kaip vieni iš svarbių miesto išraiškos būdų yra įvardijami renginiai. Tai veikla, kuri apima miestą ir įtraukia jo gyventojus, lankytojus, o šiuolaikinių informacijos perdavimo priemonių dėka – ir tolimus stebėtojus. Svarbiausiais renginiais vadinami renginiai, kurie savo mastu ir žiniasklaidos susidomėjimu pritraukia dideles mases žmonių, sulaukia žiniasklaidos dėmesio ir ekonominės naudos (Bowdin G.A.J. ir kt., 2001). Turizmo paklausa labai svyruoja dėl kintančios ekonominės, finansinės ir politinės padėties. Problemą apsunkina sezoniškumas: didžioji galimos socialinės ir ekonominės naudos dalis gaunama vasaros mėnesiais, o likusią metų dalį daug vietos verslo punktų uždaroma. Dėmesys sezoniškumo problemos sprendimui yra skiriamas Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programoje, vienas iš šios programos uždavinių - didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą neturistinio sezono metu. Neringos savivaldybės strateginiame plėtros plane 2014-2020 metams bei Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų svarbiausi numatomi investiciniai projektai bei iniciatyvos yra susiję su kurortų patrauklumo didinimu tarp lankytojų, siekiant mažinti sezoniškumą bei pasiūlyti daugiau paslaugų kurortų svečiams, tame tarpe ir platų spektrą įvairių renginių.

109

Problematika. Renginių turizmas, o ypač atskiros temos, kaip antai, renginių pasiūla Lietuvoje, beveik visai netyrinėta tema renginių vadybos kontekste. Užsienio mokslinėje literatūroje aptinkama nemažai tyrimų renginių pasiūlos ir paklausos klausimais, tuo tarpu lietuvių kalba literatūros apie renginių pasiūlos ypatumus beveik nėra. Trūksta susistemintos renginių pasiūlos analizės, kurioje išryškėtų konkrečios renginių turizmo sritys. Atskiroms renginių rūšims dėmesio skiriama nedaug, o renginių turizmas yra suprantamas tik kultūrinio turizmo kontekste. Neringos ir Palangos kurortuose eilę metų organizuojamas nemažas skaičius įvairių renginių, kurie kurortuose jau yra tapę tradiciniais. Senesnių metų tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje, tuo pačiu ir kurortuose, didžioji dalis renginių vyksta turistinio sezono metu, o šaltuoju metų laiku renginių skaičius santykinai mažesnis, tai daro įtaką turistų ir lankytojų srautams. Renginių pasiūloje taip pat vis aktualesniu klausimu tampa ar renginių kalendoriuose/pasiūloje nėra akivaizdaus persidengimo, kas irgi galėtų mažinti dalyvių srautus į vieną ar kitą Lietuvos pajūrio kurortą. Tiriamieji probleminiai klausimai: Kokia renginių pasiūlos Neringos ir Palangos kurortuose įvairovė bei jų atitikimas paklausai? Ar renginių pasiūloje vis dar įžvelgiamas akivaizdus sezoniškumas ir renginių persidengimas pajūrio kurortuose, kas galimai mažina lankytojų srautus? Objektas. Renginių pasiūla Neringos ir Palangos kurortuose. Tikslas – išanalizavus renginių pasiūlos kurortuose teorinius aspektus, ištirti renginių pasiūlą Neringos ir Palangos kurortuose bei pateikti rekomendacijas jų pasiūlos optimizavimui. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti renginių ypatumus ir jų reikšmę vietovės patrauklumui, konkurencingumui.

2. Apžvelgti kurortų plėtros ir sezoniškumo aspektus bei renginių pasiūlos ypatumus. 3. Ištirti renginių pasiūlą Neringos ir Palangos kurortuose. 4. Išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie renginių pasiūlą kurortuose.

Tyrimo metodai: Teminės mokslinės literatūros, publikacijų analizė bei internetinių šaltinių analizė; Teisinių, plėtros dokumentų, statistinių duomenų analizė; Renginių pasiūlos kiekybinis tyrimas; Renginių lankytojų anketinė apklausa. Esminės sampratos. Renginys - vieningas, laike, erdvėje apribotas veiksmų, vaizdų junginys, atitinkamomis priemonėmis bei metodais atskleidžiantis tam tikrą idėją/temą ir suteikiantis galimybę atsipalaiduoti, pailsėti bei patirti nekasdieniškų teigiamų įspūdžių, stiprių emocijų. (J.Raišutienė, 2014). Renginių pasiūla – tai renginių kiekis ir įvairovė, kurie vykdomi tam tikroje teritorijoje ir siūlomi lankytojams (Connell J., Gibson Ch., 2012).

Renginių ypatumai ir j ų reikšmė vietovės konkurencingumui Renginių ypatumai. Literatūroje aptinkama įvairių renginių apibrėžimų, bet turinio esmė išlieka. Renginys gali būti apibrėžiamas kaip vieningas, laike ir erdvėje apribotas žodžių, veiksmų, vaizdų junginys, skirtas tam tikrai temai atskleisti ir išreikštas atitinkamomis priemonėmis bei metodais. Renginys yra suplanuotas reiškinys, turintis pradžią ir pabaigą, dažniausiai su aiškiai numatyta programa, tikslais bei priemonėmis šiems tikslams pasiekti (Getz D., 2007). Renginiai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Išskiriamos keturios pagrindinės renginių grupės: stambūs renginiai, išskirtiniai renginiai, didieji „mega” renginiai ir vietiniai/bendruomenės renginiai (Bowdin G. A. J., 2007). Renginių tipai visuomeninės reikšmės, turizmo ir turizmo rinkodaros atžvilgiu (De Groote, 2004):1) Karnavalai ir masinės teminės šventės; 2) Kultūros, ekumeniniai ir solidarumo renginiai; 3) Gastronominiai renginiai; 4) Ceremonijos; 5) Istorinių įvykių minėjimas; 6) Politiniai (asmeniniai) įvykiai; 7) Religiniai renginiai; 8) Sporto renginiai; 9) Parodos ir mugės (Vaitekūnas S., Povilanskas R., 2011). Vieningos renginių klasifikacijos nėra, o atskiri

autoriai pateikia kiek skirtingas japibendrinta renginių klasifikacija valstybinės, profesinės, akademinkt. teminės šventės) ir Karnavalai Kultūriniai, meniniai ir edukaciniai Europos kultūros sostinių renginiai ir kt.); 3. multimedijos, mėgėjų meno festivaliai, miestkt.); 4. Iškilmės ir įvairių įvykiųatidarymai ir kt.); 5. Ceremonijos(asmeniniai: karalių, prezidentlaidotuvės ir kt.) ir ValstybiniaiDidžioji savaitė, atlaidai ir maldininkprofesionalaus ir mėgėjiško sporto (olimpiados, Dalykiniai/verslo renginiai ir kongresas, paroda, parodos atidarymas, derybos, pokylis, banketas, kokteilis, furšetas, vėlyvieji pusryčiai, dalykiniai pietautomobilių, statybos ir kt.); 11. derliaus, alaus ir kt.); 12. Pramoginiaipramoginiai vakarai, diskotekos ir kt.);(akcijos, pristatymai, viktorinos, „protteminis maršrutas, turistinis žygis skirtingomis transporto priemonkruizas, ekskursija, kelionė ir kt.); 15. 17. Profesiniai renginiai; 18. Teminiai

Getz (2010) sudarė schemą, kurioje matoma, kad nuo renginio mjis vyksta, priklauso turistų susidom

1 pav. Rengini

Kiekvienos kategorijos renginiai yra daugiau ar mažiau svarbteigimu, turizmui labiausiai svarb Renginių reikšmė vietovėmiestų/vietovių turizmo konkurencingumas yra

110

autoriai pateikia kiek skirtingas jų klasifikacijas. Naudojant įvairių autorių medžiagų klasifikacija (Raišutienė J., 2014): 1. Šventės (tradicinės, akademinės, šeimos, miesto, asmeninės, jūros, dainų

Karnavalai (Užgavėnių karnavalai, derliaus, teminiai, miestedukaciniai renginiai (koncertai, spektakliai, parodų renginiai ir kt.); 3. Festivaliai (įvairių žanrų

ų meno festivaliai, miestų šventės, šokio ir teatro, tradicinų įvykių minėjimai (įvairių datų minėjimai, vardo suteikiCeremonijos (premijų teikimas, nominacijų ir kt.);

ų, prezidentų, įžymių visuomenės veikėjų inauguracijos, vestuvValstybiniai renginiai; 7. Religiniai renginiai (Šventųjų

, atlaidai ir maldininkų sambūriai ir kt.); 8. Sporto ė ėjiško sporto (olimpiados, čempionatai, turnyrai, varžybos ir kt.);

renginiai ir priėmimai (oficialus priėmimas, konferencija, pranešimas, kongresas, paroda, parodos atidarymas, derybos, pokylis, banketas, kokteilis, furšetas,

iai, dalykiniai pietūs ir kt.); 10. Parodos ir mugės 11. Gastronominiai renginiai (maisto ir gėrimų

Pramoginiai renginiai (koncertas, balius, pokylis, šou, šokipramoginiai vakarai, diskotekos ir kt.); 13. Informaciniai, informacini(akcijos, pristatymai, viktorinos, „protų mūšiai“ ir kt.); 14. Turizmo renginiai (piknikas, teminis maršrutas, turistinis žygis skirtingomis transporto priemonėmis ar pė

ė ir kt.); 15. Švietimo ir mokslo renginiai; 16. Teminiai renginiai.

ą, kurioje matoma, kad nuo renginio mąsto bei laikotarpio, kuriuo ų susidomėjimas siūlomais renginiais (žr. 1 pav.).

1 pav. Renginių pasiūlos piramidė, pagal Getz D., 2010

Kiekvienos kategorijos renginiai yra daugiau ar mažiau svarbūs, tačiau Getz D. (2012) turizmui labiausiai svarbūs yra festivaliai, verslo bei sporto re

vietovės patrauklumui, konkurencingumui. turizmo konkurencingumas yra įvardijamas kaip jų gebėjimas pabr

ų autorių medžiagą, pateikta (tradicinės kalendorinės,

ūros, dainų, šokių, gėlių ir karnavalai, derliaus, teminiai, miestų ir kt.); 2.

renginiai (koncertai, spektakliai, parodos, instaliacijos, ų žanrų muzikos, kino ir

s, šokio ir teatro, tradicinės kultūros ir jimai, vardo suteikimai, objektų

ų ir kt.); 6. Politiniai ų inauguracijos, vestuvės,

renginiai (Šventųjų metų minėjimai, renginiai, jų tarpe

empionatai, turnyrai, varžybos ir kt.); 9. mimas, konferencija, pranešimas,

kongresas, paroda, parodos atidarymas, derybos, pokylis, banketas, kokteilis, furšetas, (knygų, paslaugų,

ėrimų renginiai - vyno renginiai (koncertas, balius, pokylis, šou, šokių ir

Informaciniai, informaciniai – pažintiniai renginiai (piknikas,

ėmis ar pėsčiomis, teminis 16. Privatūs renginiai;

ąsto bei laikotarpio, kuriuo .

, pagal Getz D., 2010

ū čiau Getz D. (2012) s yra festivaliai, verslo bei sporto renginiai.

Daugelio autorių ų ėjimas pabrėžti savo

111

patrauklumą turistams, teikti prekes bei paslaugas (tame tarpe ir renginių pasiūla) turistams geriau už kitus miestus/vietoves. Crouch G.I., Ritchie J.R.B. (2003) pateikė integruotą teorinę turizmo sektoriaus konkurencingumo struktūrą. Autoriai teigia, kad turizmo vietovę tikrai konkurencingą padaro jos gebėjimas pasiekti didesnių turistų išlaidų, didinti pritraukiamų lankytojų skaičių, teikiant jiems pasitenkinimą teikiančias, įsimintinas patirtis, ir tai daryti pelningai, tuo pačiu didinant vietos gyventojų gerovę ir išsaugant natūralius vietovės išteklius ateities kartoms. Pasak Malakauskaitės A. (2011) turizmo sektorius yra konkurencingas tuomet, kai patraukli turizmo vietovė, o aukštos klasės turizmo paslaugų ir produktų kokybė tokia pati arba geresnė nei alternatyvių vietovių turizmo paslaugų ir produktų kokybė. Turizmo vietovė siekdama pritraukti daugiau turistų ir patenkinti jų lūkesčius, turėtų stengtis sukurti konkurencingus turizmo produktus. Galima sakyti, kad turizmo vietovė yra turizmo produktas, susidedantis iš prekių, paslaugų ir idėjų (Lietuvos turizmo potencialo įvertinimo, nustatant didžiausias turistinės traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus, studija, 2011). Морозов М.А. ir kt. (2014) kaip vieną iš veiksnių, kuriuo siūloma vertinti turistinės vietovės patrauklumą įvardija, prieinamus turistinius - rekreacinius resursus, esančius patraukliais potencialiems turistams, formuojančius turistinį interesą, nustatančius kelionės ir turistinius lūkesčius. Šis veiksnys yra charakterizuojamas tam tikrais rodikliais, o pastarieji daugybe požymių. (žr. 1 lentelę).

1 lentelė Turistin ės vietovės patrauklumo parametrai

VEIKSNYS RODIKLIAI POŽYMIAI

Prieinami turistiniai -rekreaciniai resursai, esantys patrauklūs potencialiems turistams, formuojantys turistinį interesą, nustatantys kelionės ir turistinius lūkesčius.

Gamtiniai lankytini objektai

Išskirtinių gamtos objektų buvimas

Kultūriniai-istoriniai lankytini objektai

Kultūros objektai Architektūros objektai Istorijos objektai Archeologijos objektai Liaudies amatai, folkloras Religinio turizmo objektai

Sveikatingumo ištekliai Jūriniai kurortai Mineraliniai šaltiniai Sanatorijos

Organizuojami renginiai

Vykstantys įžymūs kultūriniai renginiai Vykstantys muzikiniai ir folkloro festivaliai Organizuojamos ir vykstančios parodos ir mugės

Šaltinis: Морозов М.А., Морозова Н.С., Карпова Г.А., Хорева Л.В., 2014.

Kaip vienas iš miestų/vietovių konkurencingumo išteklių yra įvardijami – renginiai. Quinn B. (2009) teigimu, renginiai yra naudojami pritraukti tarptautiniam dėmesiui. Ypač akcentuojamas lankytojų ir investicijų pritraukimas. Renginių metu tampa aktyvesne visa turizmo industrijos veikla. Taip pat renginių vyksmo vietoje atgyja visos vietinės kultūros tradicijos, papročiai, liaudies amatai. Literatūroje itin akcentuojama ekonominė renginių nauda vietovėms, jų konkurencingumui bei tolimesnei turizmo plėtrai jose. Renginiai yra svarbi motyvacinė priemonė turizmo plėtrai ir rinkodaros planams visame pasaulyje (Getz D., 2008). Renginių turizmo tikslai apima turistų pritraukimą (į konkrečias vietas, bet kokiu sezonu), turizmo rinkodaros skatinimą (įskaitant įvaizdžio formavimą ir prekės ženklo populiarinimą), pramogų įvairovės, pramogų vietos ir įvairią su renginių turizmu susijusią plėtrą (Getz D., 2012).

112

Getz D. siūlomi turizmo įtakoti renginių vaidmenys ir jų privalumai (žr. 2 lentelę).

2 lentelė Renginių vaidmenys ir privalumai

Renginio vaidmenys Privalumų pavyzdžiai

Katalizatorius: • Miesto atsinaujinimas; • Infrastruktūros kūrimas; • Verslo bei ekonominė plėtra.

Įvaizdžio kūrėjas: • Žymių renginių organizavimas; • Turizmo vietovės įvaizdžio įgijimas; • Teigiamo įvaizdžio kūrimas.

Atrakcija: • Turistinio sezono pailginimas; • Turizmo paplitimas geografiškai.

Animatorius: • Statiškos atrakcijos; • Vieši patogumai; • Rinka bei apsipirkimas.

Alternatyva: • Turizmo bei pragyvenimo lygio augimas.

Renginių turizmo reikšmės spektras yra gana platus. Renginiai gali būti vertinami kaip: Kūrybiškumo ir inovacijų šaltinis; Kultūrinių veiksmų plėtojimo ir auditorijos kultūrinio lavinimo būdas; Galimybė tolesnio vystymosi apmąstymas bei numatymas; Įvairių požiūrių dėl tikslingo vietovių bei erdvių panaudojimo miesto atgaivinimo procesui apsvarstymo priemonė; Efektyvi įgūdžių ir socialinio kapitalo ugdymo priemonė; Tarpkultūrinio bendravimo ir supratimo skatinimo būdas; Lankytojų pritraukimo ir įvaizdžio stiprinimo priemonė; Viešojo, privataus ir savanorių sektorių bendradarbiavimo, skirto miesto ar vietovės atsinaujinimui, sfera; Galimybė socializavimuisi ir bendruomenės šventimui, bei paskata kurtis vietinių gyventojų išskirtinumui bei pasididžiavimo savo gyvenam vieta jausmui; Svarus veiksnys socialinei ir ekonominei gyventojų gerovei vystyti (Bianchini F. ir kt., 2015). Renginiai sujungia miestų planavimo ir turizmo tikslus. Yra teigiama, kad renginių pagalba miestai pakelia savo statusą pasauliniu lygiu (Quinn, 2009). Šiuo metu daugelis miestų įgyvendina socialinės ir ekonominės plėtros strategiją per festivalius, kurie organizuojami siekiant pritraukti turistus ir išplėsti kultūrinę pramoginę pasiūlą vietiniams gyventojams. Reiškinys, kai daugėja įvairių festivalių bei didėja jų poveikis miestams, vadinamas festivalizacija (Šidiškienė I., 2014).

Renginių paklausos/pasiūlos aspektai

Renginiai yra priskiriami prie papildomų priemonių, kurios skatina/motyvuoja vartotojus renkantis tam tikrą vietovę poilsio ar turizmo tikslais. Todėl turistinės vietovės turi sukurti ir pateikti tokią renginių pasiūlą, kuri sudomintu potencialius vartotojus ir patenkintų paklausą. Naujausi tyrimai (pvz. Connell, Page & Meyer, 2015 ) parodė kritinį ryšį lankytinose vietose tarp rinkos turistų ne piko sezono metu. Paklausą stimuliuoja renginiai. Tačiau, ne sezono metu sumažėja turizmo paklausa, tiek tarp vietinių gyventojų tiek tarp atvykstančių turistų (Getz. D, Page. S.J., 2016). Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje „Kur Lietuvos gyventojai ketina atostogauti 2014 m.?“ (2014m. kovas, Vilnius), pateikiami kur Lietuvos gyventojai atostogavo ar ketina atostogauti 2014 m. rezultatai. Tyrimu buvo atskleista kad, Pajūrio kurortai – populiariausi

113

tarp Lietuvos gyventojų: didžioji dalis (60,3 proc.), savaitės ir ilgesnes atostogas planuojantys kurortuose, ketina vykti į Palangą, trečdalis – į Šventąją, šeštadalis – į Neringą. Taip pat, kad kurortai pasirenkami ne tik atostogoms, bet ir savaitgaliams. Savaitgalio išvykoms su nakvyne Lietuvoje šalies gyventojai labiausiai linkę rinktis Lietuvos kurortus, savo sodybas ar poilsio apartamentus: pusė šalies gyventojų savaitgalio išvykoms renkasi kurortus, apie trečdalį ketina ilsėtis savo sodybose, o ketvirtadalis poilsiauti su nakvyne savaitgalį Lietuvoje planuoja sode. Lietuvos gyventojams patraukliausi kurortai – Druskininkai ir Neringa, taip pat gerai vertinami Trakai ir Palanga. Neringa – taip pat mėgstama įvairaus amžiaus gyventojų, bet geriausiai šį kurortą vertina vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai. Neringą mėgsta tiek vienišiai (išsiskyrę, našlaujantys asmenys), tiek poros, kiek mažiau šį kurortą mėgsta viengungiai. Palanga – neturinčių antrosios pusės, taip pat jaunuolių ir brandaus amžiaus asmenų kurortas. Palangą geriau vertina jauniausi respondentai (15-19 m. amžiaus asmenys), ir vyresnio amžiaus gyventojai (50-74 m. amžiaus asmenys). Renginių turizmo lyderiai turi gerai pergalvoti visą renginių metodiką, kad išsaugotų aukštą patirtį, kurią demonstruoja lankytojams. Išsiaiškindami renginių lankytojų poreikius ir aprūpindami aukštos kokybės patirtimi, renginių turizmo lyderiai realiai turi daugiau galimybių pasiekti geriausius rezultatus, kurie maksimaliai patenkintų visų lankytojų poreikius (Goldblatt, 2008). Taigi, renginių pasiūla tiesiogiai susijusi su paklausa renginiams, su rinka ir vartotojų poreikių analize, tai reiktų tirti kompleksiškai. Pasiūla – tai rodiklis rodantis skirtingus produktų kiekius, kuriuos gamintojas/pardavėjas nori, gali pagaminti ir sugeba pateikti į prekybos rinką konkrečia kaina tam tikru laikotarpiu (Cencini A., 2005). Renginių pasiūla – tai renginių kiekis ir įvairovė, kurie vykdomi tam tikroje teritorijoje ir siūlomi lankytojams (Connell J., Gibson Ch., 2012). Atliekant renginių pasiūlos kiekybinę analizę pirmiausia renginiai klasifikuojami ir grupuojami pagal tam tikrus skirtingus parametrus. Esminis matavimas – renginių pasiūlos intensyvumas (skaičius) N matavimo parametro atžvilgiu per tam tikrą analizuojamą laikotarpį. Išskiriami matavimo parametrai (šiuo atveju, išskiriama 15 parametrų): 1)turinys (galimos 18 renginių grupės); 2) stilius (klasikiniai, šiuolaikiniai, liaudiški, novatoriški, eksperimentiniai); 3) kilm ė/ dalyvių sudėtis (vietiniai, regioniniai, nacionaliniai, tarptautiniai); 4) organizacinė veikla (reikia organizuoti, nereikia organizuoti); 5) įstatyminis reguliavimas (reguliuojami įstatymo, nereguliuojami įstatymo); 6) pagal pavojų gyvybei (pavojingi gyvybei, nepavojingi gyvybei); 7) amžiaus grupės (vaikams, jaunimui, suaugusiems, pagyvenusiems arba mišrūs); 8) socialinės grupės (studentams, neįgaliesiems, užsieniečiams, pedagogams ir pan.); 9) dalyvių skaičius (individualūs, poriniai, grupės, masiniai); 10) vieta (vidaus, lauko, o toliau, kur konkrečiai: įstaiga, aikštė, teritorija ir pan. arba mišrūs); 11) laikas (sezonai, mėnesiai, savaitės dienos); 12) trukm ė (valandos, dienos, savaitės, mėnesio, pusės metų trukmės ir pan.); 13) kaina (nemokami, mokami); 14) organizatoriai; 15) formalumai : kviestiniai, uždari, VIP ir pan. (Raišutienė J., 2014). Remiantis pateiktomis įvairių autorių metodologijomis ir analizės kriterijais atliekamas tyrimas. Tyrime naudojami šie pasiūlos kiekybinės analizės kriterijai:

1. Pagal turinį (18 renginių grupių); 2. Pagal laiką(metų laikas/sezonais/mėnesiais, savaitės diena, trukmė); 3. Pagal renginio vietą (vidaus, lauko, mišrūs); 4. Pagal kainą (mokami, nemokami, mišrūs); 5. Organizatorius.

114

Atlikt ų tyrim ų rezultatai

Renginių pasiūlos Neringoje ir Palangoje (2014/2016m.) kiekybinės analizės rezultatų santrauka. Atliekant 2014/2016 m. Neringos ir Palangos renginių kiekybinę pasiūlos analizę sudaryti 2014 ir 2016 m. kurortuose vykusių renginių sąrašai pagal savivaldybių (www.neringa.lt/, www.palanga.lt/) ir kurortų TIC (www.visitneringa.com/, www.palangatic.lt/) internetinėse svetainėse pateiktą informaciją. Naudotas esminis matavimas – renginių pasiūlos intensyvumas (skaičius) tam tikro parametro atžvilgiu per tam tikrą laikotarpį. Apibendrinant renginių pasiūlos kiekybinio tyrimo rezultatus, akcentuotina, kad 2014 ir 2016m. Neringos ir Palangos kurortuose dominavo tokie renginiai, kaip festivaliai, šventės ir karnavalai bei kultūrinės ir meninės krypties renginiai. Abiejuose kurortuose daugiausia renginių vyko vasaros sezono metu (Neringoje 2014 m. - 14, 2016 m. – 19, Palangoje 2014 m. - 36 ir 2016 m. – 49), liepos mėnesį. Žiemos, pavasario ir rudens sezonais lyginant su vasaros sezonu Neringos kurorte vyko ženkliai mažiau renginių (žiemą 2014 m. - 1, 2016 m. – 6, pavasarį 2014 m. - 3, 2016 m. – 4, rudenį 2014 m. - 6, 2016 m. – 5). Palangos kurorte, lyginant vasaros sezoną su kitais metų laikas taip stebimas, ne toks ženklus kaip Neringoje, bet mažesnis renginių skaičius ne sezono metu. Žiemą 2014 m. vyko 9, 2016 m. 12 renginių, pavasarį 2014 m. 10, 2016 m. 12 renginių, rudenį 2014 m. 5, 2016 m. 8 renginiai. Išanalizavus Neringos ir Palangos renginių pasiūlą pagal laiką (dieną), matyti, kad vasaros sezono metu vyksta ne tik daugiausiai renginių, bet ir stebimas didžiausias jų datų sutapimas (persidengimas). Populiariausios savaitės dienos renginiams, Neringoje visus kalendorinius metus – šeštadieniai, tuo tarpu Palangoje vasaros sezono metu daugiausia renginių vyksta ketvirtadieniais, o kitais metų laikais, šeštadieniais. Abiejuose kurortuose mažiausia renginių pasiūla yra pirmadieniais (žr. į 3 ir 4 lenteles)

3 lentelė Renginių klasifikavimas pagal laiką (savaitės dieną) 2014 m.

Turinys M ėnesiai/ renginių skaičius

2014 m. Neringa

Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iš viso:

Pagal savaitės dieną:

Pirmadienis - - - - - 1 2 3 3 - - - 9

Antradienis - - - - - - 5 3 2 - - - 10

Trečiadienis - - - - - 1 5 1 2 - - 1 10

Ketvirtadienis - - - - - - 6 1 3 - - - 10

Penktadienis - 1 - - 1 3 6 5 3 - 1 - 20

Šeštadienis - 1 - - 2 2 8 5 3 - 1 - 22

Sekmadienis - 1 - - 1 3 5 - 2 - 1 - 13

Iš viso: - 3 - - 4 10 37 18 18 - 3 1 94

115

2014 m. Palanga

Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iš viso:


Pirmadienis 1 - - - - - 1 - - - - - 2

Antradienis - - 2 1 - - 2 2 - - - - 7

Trečiadienis - - - - - - 5 1 - - - 2 8

Ketvirtadienis - - - - - 3 12 9 1 - - - 25

Penktadienis - - - - 1 4 6 7 1 - - 2 21

Šeštadienis - 2 1 2 3 6 9 7 3 1 4 - 38

Sekmadienis - 2 - 1 1 1 5 - - - - - 10

Iš viso: 1 4 3 4 5 14 40 26 5 1 4 4 111

Šaltinis: lentelė sudaryta autorių

4 lentelė

Renginių klasifikavimas pagal laiką (savaitės dieną) 2016 m. Turinys M ėnesiai/ renginių skaičius

2016 m. Neringa

Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iš viso:


Pirmadienis - - - - - - 3 2 4 - - - 9

Antradienis - 1 - - - 1 4 6 4 - 1 - 17

Trečiadienis 1 - - - - - 6 7 4 - 1 - 19

Ketvirtadienis - - 1 1 - - 5 7 5 - 1 - 20

Penktadienis - 1 - - 1 2 6 4 4 - 1 - 19

Šeštadienis 1 1 - 1 1 3 6 8 5 2 1 1 30

Sekmadienis - 1 - - 1 3 5 6 5 2 1 - 24

Iš viso: 2 4 1 2 3 9 35 40 31 4 6 1 138

2016 m. Palanga

Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iš viso:

Pagal savaitės

116

dieną:

Pirmadienis - - - 1 - - 1 - - - - - 2

Antradienis 1 2 - 1 - 1 2 1 - - - - 8

Trečiadienis 1 - 1 - - - 3 2 - - - 1 8

Ketvirtadienis - - 1 - - 6 11 9 1 - - - 28

Penktadienis - - 1 2 3 5 8 6 1 - - 1 27

Šeštadienis - 4 - 2 7 6 9 7 5 1 3 4 48

Sekmadienis - 1 1 2 3 3 3 2 1 - 1 - 17

Iš viso: 2 7 4 8 13 21 37 27 8 1 4 6 138

Šaltinis: lentelė sudaryta autorių

Daugiausiai Neringoje vykstančių renginių suorganizavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (2014m.) ir Neringos savivaldybės administracija (2016m.), Palangoje abiejais kalendoriniais metais (2014/2016 m.) daugiausia renginių suorganizavo Palangos kultūros ir jaunimo centras. 2014/2016 m. kurortuose vyravo 1 – 2 dienų trukmės renginiai, kurie dažniausiai vyko lauke. Taip pat atlikus renginių pasiūlos analizę, paaiškėjo, kad Neringos ir Palangos kurortuose 2014/2016 m. dominuoja nemokami renginiai. Palyginus 2014 m. ir 2016 m. renginių pasiūlą galima teigti, kad nors ir nežymiai, renginių skaičius kurortuose didėja tiek sezono tiek ne sezono metu. Neringoje 2016 m. vasarą ir žiemą vyko 5 renginiais daugiau, pavasarį 1 renginiu daugiau. Tik rudens sezonu 2016 m. vyko 1 renginiu mažiau nei 2014 m. Palangoje 2016 m. vasarą vyko 5 renginiais daugiau, žiemą ir rudenį 3, pavasarį 2 renginiais daugiau. Taip pat 2016 m. stebimas ne tik didesnis renginių skaičius, bet ir jų įvairovė. Neringoje pirmą kartą vyko tokie renginiai kaip – „Aviacinė šventė – parodomosios akrobatinio skraidymo varžybos“ ir Retro slalomas „Nida 2016“. Tai pirmieji tokio pobūdžio renginiai Neringos istorijoje. Palangoje pirmą kartą vyko „Tarptautinis paplūdimio baikerių festivalis“, organizatoriai tikisi, kad šis renginys taps kasmetiniu kurorto renginiu. Be pasiūlos kiekybinės analizės metodo, tyrime naudojamas anketinės apklausos metodas, nustatyti renginių lankytojų nuomonę apie renginių pasiūlą Neringos ir Palangos kurortuose. Atliekamo tyrimo populiacijos apibrėžimui pasitelkiama Neringos ir Palangos TIC pateikta informacija. 2014m. Neringos TIC apsilankė 68104 lankytojai iš kurių 17875 Lietuvos gyventojai. Tuo tarpu Palangos TIC apsilankė 67693 lankytojai iš kurių 20584 Lietuvos gyventojai. Generalinė visuma pasirinkta pagal kurortų TIC apsilankiusiųjų Lietuvos gyventojų bendrą skaičių, kuris yra 38459.

Imties dydis tyrimui apskaičiuotas pagal Schwarze formulę (Bilevičienė, 2011):

� =�×�.��××�

�× ��.��××� � =

��×�.��×�.�×�.�

�.�× ��.��×�.�×�.�

čia: N - generalinė visuma; p / q - tiriamojo požymio pasirodymo/nepasirodymo tikimybė (buvo imama blogiausio

varianto tikimybė, t.y. 50 proc. tuomet p = q = 0,5); ε – pageidautinas tikslumas, šiuo atveju ε = 0,1 (10 proc.);

reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį.

117

Atlikus skaičiavimus buvo gautas imties tūris n = 96 užtikrinantis, kad 96 respondentų (apklausta 99 respondentų) apklausos analizė atspindės visą atrankinę visumą (N = 38459) su 95 proc. patikimumu ir ± 10 proc. atrankos paklaidos riba. Apibendrinti anketiniai duomenys rodo, kad tipinis respondentas yra vidutiniškai apie 36 metų amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, turintis vaikų bei gaunantis vidutines pajamas nuo 314 iki 600 Eur per mėnesį asmuo. Neringos ir Palangos kurortuose dažniausiai lankomasi laisvalaikio/poilsio tikslais, o renginių lankymas yra tik papildoma veikla atvykus į kurortus. Dėl Neringos renginių į kurortą atvyksta tik 3 proc., ir Palangos 15 proc. apklaustųjų. Neringos renginiuose yra lankomasi retai, o Palangos kartais. Dažniausiai apie kurortuose vykstančius renginius yra sužinoma iš draugų ar pažystamų. Daugumai apklaustųjų trūksta arba yra per mažai informacijos apie Neringos ir Palangos renginius. Labiausiai lemiantys dalyvavimą renginyje veiksnys yra renginio tipas. Populiariausi Neringos ir Palangos renginių lankytojų tarpe: šventės ir karnavalai, sporto renginiai, pramoginiai renginiai, kultūriniai renginiai, festivaliai, parodos ir mugės. Dauguma respondentų mano, kad Neringoje vyksta per mažai renginių, o Palangoje renginių kiekio pasiūla yra pakankama. Dažniausiai renginių lankytojus kurortuose vykstančių renginių programos tenkina, bet yra pasigendama tokių renginių, kaip: renginių vaikams ir jaunimui bei sporto renginių. Kurortuose vykstančiuose renginiuose dažniausiai lankomasi vasara. Dauguma lankytojų mano, kad ne sezono metu kurortuose vyksta per mažai renginių. Neringos ir Palangos renginiuose dažniausiai lankomasi su šeima.

IŠVADA

Tyrimų rezultatai leido atsakyti į tikslinius išsikeltus tiriamuosius klausimus ir parodė esminius skirtumus renginių pasiūlos aspektu Neringos ir Palangos kurortuose.

LITERAT ŪROS SĄRAŠAS

1. Bowdin G.A.J. 2007. Events Management. Butterworth-Heinemann: Oxford. ISBN: 13: 978-1856178181

2. Bruneckienė, J., Guzavičius, A., Činčikaitė, R. 2010. Measurement of urban competitiveness in Lithuania. Inžinerinė Ekonomika-Engineering Economics. Vol 21, No 5 (2010). p. 493-508. ISSN: 1392-2785

3. Cencini, A. 2005. Macroeconomic foundations of macroeconomics. London and New York: Routledge. ISBN 0-203-02278-5

4. Connell J., Gibson Ch. 2012. Music Festivals and Regional development in Australia. England: Ashgate Publishing Ltd. ISBN: 978-0-7546-7526-6

5. Crouch G.I., Ritchie J.R.B. 2003. The Competitive Destination– A Sustainable Tourism Perspective. Oxfordshire: CABI. ISBN: 9780851998473

6. Getz D. 2007. Event Studies: Theory, Research and Policy for Planned Events (Events Management). Oxford: Elsevier. ISBN-13: 978-0750669597

7. Getz D. 2008. Event design and management. The Sage handbook of hospitality management Los Angeles; London: Sage Publications. ISBN: 9781412900256

8. Getz D. 2012. Event studies: Theory, Research and Policy for Planned Events. New York: Routledge. ISBN: 978–0–415–50602–1

9. Getz D, Page, S.J., 2016. Progress and prospects for event tourism research. Tourism Management, 52, p. 593-631. ISSN: 0261-5177

118

10. Quinn B. 2009. Festivals, events and tourism. The SAGE Handbook of Tourism Studies. London: Sage. 483-503 p. ISBN: 9781412923972 Prieiga per internetą: http://arrow.dit.ie/cgi/viewcontent.cgi?article=1000&context=tfschhmtbook

11. Kur Lietuvos gyventojai ketina atostogauti 2014 m.? 2014. Vilnius: EKT. Prieiga per internetą: https://www.google.com/search?q=78.%09Gyventoj%C5%B3+dalyvavimo+kult%C5%ABroje+ir+pasitenkinimo+kult%C5%ABros+paslaugomis+tyrimo+ataskaita.+&ie=utf-8&oe=utf-8#q=Kur+Lietuvos+gyventojai+ketina+atostogauti+2014+m.%3F%E2%80%9C

12. Šidiškienė I. 2014. Sąvokų topografavimas bendradarbių laisvalaikio tyrime. Lituanistica. T. 60. Nr. 3(97), p. 212–221. ISSN: 2424-4716 (Online)

13. Vaitekūnas S., Povilanskas R. Turizmo ir kelionių geografija. – 2011, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 978-5-420-01684-8.

14. Морозов М.А., Морозова Н.С., Карпова Г.А., Хорева Л.В. 2014. Экономика туризма. Учебник. М.: Федеральное агентство по туризму. ISBN: 978-54365-0137-6

ANALYSIS OF EVENTS SUPPLY IN THE RESORTS OF NERINGA AND PALANGA IN 2014/2016 YEARS

Jurgita Raišutienė, Sigita Virbauskaitė

Klaipeda University Faculty of Health Sciences Department of Recreation and Tourism [email protected]; [email protected]

SUMMARY Thesis analyzes 2014/2016 year event supply in Neringa’s and Palanga’s resorts. The introduction justified relevance of research and according to theoretical material raises a problem and research questions: What is the event supply diversity in Neringa’s and Palanga’s resorts and does it corresponds with the demand? Is it still envisaging evident seasonality and events overlap in seaside resorts, which possibly decreases flow of visitors? There are an overview of research methodology and used methods which seek to reveal the research topics. The first part of work contains the concept of events and classification based on the theoretical material, there was highlighted events, as product of tourism, meaning to resorts attractiveness and competitiveness and reduction of seasonality problem. In the second part of work according to the essential criteria of events supply (content, time, place, price, location, organizer) was analyzed events supply in the Neringa's and Palanga's resorts of 2014/2016 years. Also was analized questionnaire which aims to determine results of consumers attitudes to events supply in Neringa's and Palanga's resorts. Keywords: event, supply, dislocation.

119

KOMUNIKAVIMO SU KLIENTAIS TOBULINIMO GALIMYB ĖS KLAIPĖDOS KELIONI Ų AGENTŪROSE

Lekt. Jūratė Barauskaitė, Rūta Karlapavi čiūtė


ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojamos komunikavimo su klientais tobulinimo galimybės Klaipėdos kelionių agentūrose. Įvade pagrindžiamas tyrimo aktualumas, problema, iškeliamas tiriamasis klausimas: Kaip klientai ir specialistai vertina Klaipėdos kelionių agentūrų komunikaciją ir ką reikėtų tobulinti komunikacijos su klientais procese? Taip pat iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai, nustatytas tyrimo objektas, apžvelgiama tyrimo metodologija ir naudojami tyrimo metodai, kuriais siekiama atskleisti tyrimo tematiką. Pirmoje straipsnio dalyje, remiantis moksline temine literatūra, įstatymais ir internetiniais šaltiniais, pateikiamas kelionių agentūros apibrėžimas, komunikacijos samprata, klasifikacija, reikšmė organizacijoms ir turizmui, aptariami komunikavimo su klientais kelionių agentūrose kokybės kriterijai. Antroje straipsnio dalyje aprašomi kiekybinio ir kokybinio tyrimų (anketinės apklausos ir iš dalies struktūrizuoto interviu) duomenų rinkimo ir apdorojimo metodai, analizuojami tyrimų rezultatai, nustatoma, kokiais kanalais ir kaip dažnai Klaipėdos kelionių agentūrų klientai komunikuoja su kelionių agentūromis. Analizuojamas klientų ir specialistų požiūris į Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimą, išsiaiškinama, kaip klientai vertina atskirų komunikavimo būdų – tiesiogiai kelionių agentūroje, telefonu ir internetu – kokybę. Taip pat išskiriamos pagrindinės komunikavimo problemos bei išsiaiškinama, ką klientų ir specialistų nuomone ir būtų galima tobulinti komunikavimo su klientais procese. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kad komunikacijos svarba kelionių agentūrose yra neabejotina, siekiant skirtingais kanalais komunikuoti kuo efektyviau, svarbu vadovautis kriterijais, kurie būdingi skirtingiems komunikavimo būdams. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad dėl komunikacinių kompetencijų stokos kelionių agentūrose kyla problemų su pardavimais. Nustatyta, kad kelionių agentūrų klientai su kelionių agentūromis komunikuoja tiek atvykę į kelionių agentūrą, tiek telefonu ar elektroniniu paštu, o komunikavimo dažnis minėtais būdais pasiskirstęs tolygiai. Tačiau pastebima, kad socialiniais tinklais, pokalbių programomis, programa „Live chat“ bei pildant užklausos formą kelionių agentūrų internetiniuose puslapiuose, respondentai komunikuoja rečiau. Konstatuojama, kad komunikacinių kompetencijų spragos ir kompetencijos stoka pastebima tiek respondentų vertinimuose, tiek specialistų įžvalgose. Iš gautų tyrimo rezultatų pastebima, kad tiek klientai tiek kelionių agentūrų specialistai sutinka, kad komunikavimo procese komunikacinės kompetencijos, profesinės žinios turi būti tobulinamos. Raktažodžiai: komunikacija, komunikavimo kanalai, kelionių agentūros.

ĮVADAS

Aktualumas. Komunikavimo su klientais svarba verslo organizacijose yra neabejotina, o XXIa. ji tampa vis aktualesnė. Kelionių agentūros neišvengiamai komunikuoja su savo

120

įmonės klientais kaip su viena svarbiausių suinteresuotų šalių bei įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Dar XX a. pradžioje Dale‘as Carnegie‘as aprašė vieną iš svarbiausių ir būdingų visai žmonijai poreikių – mokėjimą bendrauti su kitais žmonėmis, įrodyti pašnekovui savo poziciją. Akivaizdu, jei anksčiau dauguma verslo įmonių savo veikloje orientuodavosi į prekių gamybą ir paslaugų pasiūlą, tai šiandien vien to jau neužtenka. Klientams darosi vis svarbiau, kaip paslauga bus pristatoma, kokią informaciją apie paslaugą suteiks atsakingas asmuo ir kaip, kokiais kanalais ta informacija bus suteikiama. Nors komunikavimo galimybės nuolat intensyvėja ir plečiasi, o komunikacija su klientais kiekvienai organizacijai tampa vis svarbesnė, tačiau ji yra nepakankamai akcentuojama įmonių kasdieninėje veikloje, dažnai paliekama savieigai. Jei įmonė neatsižvelgia į daromas bendravimo klaidas, neišnaudoja visų galimų komunikavimo su klientais kanalų ar taiko juos nekompetentingai, tai efektyvumo įmonės veikloje bei jos konkurencingumo kitų įmonių atžvilgiu tikėtis yra sudėtinga. Profesionali komunikacija – ilgalaikių ryšių su vartotojais užmezgimo ir palaikymo pagrindas, neatsiejama organizacijos kokybiškai teikiamų paslaugų dalis. Didėjant kelionių agentūrų konkurencijai, daugėjant įstaigų, siūlančių savo paslaugas klientams, vartotojų pasirinkimas, kieno teikiamomis paslaugomis naudotis, tampa platesnis. Todėl, siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti potencialius klientus, kelionių agentūroms ir kelionių organizatoriams labai svarbu taikyti efektyvius komunikacijos su klientais būdus, šitaip prisidedant prie teigiamos klientų patirties kūrimo šiandieninėje turizmo industrijoje (Mahrous, 2016). Problematika. Komunikacija su klientais kiekvienai organizacijai šiandieninėje paslaugų rinkoje darosi vis svarbesnė, tačiau komunikacijos kokybė dažnai paliekama savieigai, kaip savaime suprantamas kasdienis dalykas ir nėra pakankamai akcentuojama įmonių veikloje. Kelionių agentūrų vadovai privalo suvokti poreikį priimti teisingus sprendimus, siekiant tobulinti komunikavimo su klientais procesą, atsižvelgti į klientų pastebėjimus bei nūdienos diktuojamas sąlygas. Darbuotojai, žinodami klientų komunikavimo įpročius, pageidavimus bei galimybes, šį procesą kelionių agentūrose galėtų tobulinti efektyviau. Tiriamasis klausimas– kaip klientai ir specialistai vertina Klaipėdos kelionių agentūrų komunikaciją ir ką reikėtų tobulinti komunikacijos su klientais procese? Tikslas –išanalizuoti Klaipėdos kelionių agentūrų taikomus komunikavimo su klientais kanalus bei priemones ir pateikti galimus išryškėjusių problemų sprendimo būdus komunikavimo su klientais tobulinimui. Objektas - Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimo su klientais tobulinimo galimybės. Uždaviniai: 1. Apibrėžti kelionių agentūros sampratą, apžvelgti veiklą; 2. Pateikti komunikacijos apibrėžimą, apžvelgti jos rūšis ir vietą kelionių agentūrų veikloje; 3. Nustatyti kokybiško komunikavimo su klientais kriterijus; 4. Išsiaiškinti kelionių agentūrų klientų ir specialistų požiūrį į Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimą su klientais; Naudojami metodai: teminės mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, kokybinis ir kiekybinis tyrimai (interviu ir anketinė apklausa), gautų anketinių duomenų rezultatų kiekybinė analizė, interviu metu gautų rezultatų kokybinė analizė. Pagrindinės sąvokos: Kelionių agentūra – turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, 2015).Klientas – tam tikros įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojas (Vainienė, 2005).

121

Komunikacija – tai keitimasis informacija naudojantis kalba, simbolių sistemomis, gestas, mimika, judesiais ir pan. (Stanišauskienė, 2016). Komunikacijos kanalai – būdai ir priemonės, kuriais komunikuojama organizacijos viduje ir su išorine aplinka (Francis, Allen, 2016).

Komunikacijos kelionių agentūrų veikloje teoriniai aspektai

Kelionių agentūros samprata ir veiklos ypatumai. Kelionių agentūros ir organizatoriai –svarbi turizmo sektoriaus dalis, kurios pagrindinė veiklos sritis – turizmo produktų pardavimai ir jų organizavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (2015) kelionių agentūra tai-turizmo paslaugų teikėjas juridinis asmuo, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją. Kai kurios kelionių agentūros veikia kaip kelionių organizatoriai, tačiau šiai veiklai vykdyti kelionių agentūra privalo turėti šią teisę suteikiantį dokumentą, kurį išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis turizmo departamentas. Įprastai kelionių agentūros skirstomos pagal dydį, valdymą, specializacijos lygį (pavyzdžiui: verslo kelionių, laisvalaikio kelionių, tam tikros transporto rūšies). Egzistuoja mažos, vidutinės ir didelės kelionių agentūros, kurios gali būti savarankiškos arba priklausyti vietinėms bei tarptautinėms grandinėms. Remiantis C. Siebenaler ir D. L. Groves (2002), kelionių agentūros skirstomos į 4 grupes:1) mažos kelionių agentūros su labai ribotais ištekliais; 2) vidutinės kelionių agentūros, kuriose dirba 2-3 darbuotojai; 3) didelės kelionių agentūros (inovatorės), kurios savo veikloje taiko aukščiausias technologijas, ir yra priklausomos nuo interneto ir operacijų automatizavimo; 4) kelionių agentūros, veikiančios internetiniu pagrindu. Remiantis LR turizmo įstatymu (2015), kelionių agentūrų veiklą sudaro: 1) turizmo paslaugų paketų pardavimas ir reklama; 2) transporto priemonių užsakymas, transporto bilietų pardavimas, apgyvendinimo vietų užsakymas ir pardavimas, vietų maitinimo įmonėse užsakymas, ekskursijų ir poilsio bei pramogų užsakymas, informacijos bei kitų kelionei reikalingų paslaugų teikimas; 3) kitos turizmo paslaugos, numatytos įmonės įstatuose. Skiriamos pagrindinės kelionių agentų funkcijos: kelionių paketų bei atskirų turizmo paslaugų pasiūla ir pardavimas; įvairių turizmo paslaugų užsakymai; individualių kelionių paketų rengimas; bilietų ir kitų kelionių dokumentų (draudimo, apgyvendinimo) išrašymas; komunikavimas su turizmo paslaugų teikėjais ir vartotojais; klientų konsultavimas; turizmo paslaugų reklama ir pardavimų skatinimas; tarpininkavimas tarp paslaugų teikėjų ir vartotojų, sprendžiant skundus ar pretenzijas (Grecevičius, Armaitienė 2002).Apžvelgtame pagrindinių kelionių agentūrų funkcijų aprašyme minima viena esminių kelionių agentūrų veiklų, be kurios kelionių agentūros savo veiklos vykdyti negalėtų tai - komunikavimas su klientais. Komunikavimas ir ryšio su klientais palaikymas – būtina kelionių agentūrų teikiamų paslaugų dalis, lemianti įmonės veiklos sėkmę. Komunikacijos organizacijoje rūšys. Dažniausiai komunikacija suprantama skirtingai. Tai priklauso nuo šios sąvokos vartojimo srities, tačiau bendriausia prasme suprantama kaip bendravimas. Skiriamos pagrindines dvi komunikacijos sąvokos reikšmes: 1. Susisiekimas (transportas, ryšys), 2. Bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais(Mažeika A., Mili ūtė K., Skaržauskienė A., 2011). Dabartinėje rinkos situacijoje kokybiška, efektyvi, tinkamais kanalais paremta komunikacija – svarbus kiekvienos organizacijos tikslingos veiklos elementas. Anot V. Baršauskienės ir B. Ivaškevičienės (2005), be efektyvaus komunikavimo organizacijoje, darbo sėkmė, tinkamas darbuotojų motyvavimas yra negalimi. Komunikacija, kaip informacijos perdavimo ir keitimosi procesas, pripažinta viena iš

122

svarbiausių XX a. sąvokų (Naginevičienė, 2009). Komunikacijos rūšių mokslinėje literatūroje pateikiama daug. Jos rūšių ir formų esti įvairių, priklausomai nuo daugelio veiksnių (dalyvių skaičiaus ir pan.).Organizacijose skiriamos vidinė ir išorinė komunikacija. Vidinė organizacijos komunikacija vyksta organizacijos viduje bendraujant tarp darbuotojų ir padalinių. Ji apima informacijos skleidimą organizacijos viduje ir gali būti suprantama kaip pasidalijimas žiniomis tarp organizacijos narių arba kaip organizacijos narių tarpusavio sąveika, siekiant tam tikro tikslo. Išorinė verslo organizacijos komunikacija – tai visų tipų informacija, kurią organizacija skelbia visuomenei (Anderson, 2016). Tai – informacijos teikimas ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas sąveikaujant su aplinka: partneriais, tiekėjais, žiniasklaida, žiniasklaidos atstovais, klientais ir kitomis visuomenės grupėmis (Stanišauskienė, 2016).Organizacijos, kaip atviros sistemos, ryšius su aplinka iliustruoja pateikta schema (žr. 1 pav.)

1 pav. Organizacijos kaip atviros sistemos ryšiai su aplinka Šaltinis: V. Baršauskienė, B. J. Ivaškevičienė (2005)

Pateiktame paveiksle matyti, kad organizacijos išorinė aplinka, su kuria įstaigos komunikuoja, susideda iš daugelio atskirų elementų. Neatsiejama ir ypač svarbi organizacijos išorinės komunikacijos tikslinė grupė – klientai, kurie kartu yra viena svarbiausių organizacijos išorinės komunikacijos tikslinių grupių. Nuo to, kaip kelionių agentūros užmezga ryšį su klientais, pristato teikiamas paslaugas, klientai suvokia kelionių agentūrų parduodamų paslaugų kokybę ir daro sprendimus pirkti jas ar ne. Komunikacijos su klientais kanalai kelionių agentūrose. Kelionių agentūros, vykdydamos savo veiklą, taiko įvairius komunikavimo su klientais būdus. Kelionių agentūros su potencialiais ir lojaliais klientais gali komunikuoti tiesiogiai klientui atvykus į kelionių agentūrą, bei netiesiogiai, t.y. telefonu ar internetu (elektoriniu paštu, socialiniais tinklais, pokalbių programomis, kelionių agentūrų internetiniuose puslapiuose: pildant užklausos formą ar klientams suteikiant galimybę su kelionių agentūrose dirbančiais darbuotojais komunikuoti personaliai („Live Chat“ programa)). Komunikacijai tiesiogiai kelionių agentūroje dar galima taikyti tiesioginio pardavimo apibūdinimą. Knygoje Integruotoji rinkodaros komunikacija (2014) pateikiamos įvairios asmeninio pardavimo apibrėžtys. Tai tiesioginis bendravimas su vienu ar keliais potencialiais pirkėjais, jo metu pardavimo

Organizacija

Klientai

Investuotojai

Visuomenė Vyriausybė

Teismai

Įstatymų leidėjai

Politinės partijos

Tiekėjai Verslo partneriai

Žiniasklaida Suinteresuotos žmonių grupės

Kita

123

padalinio darbuotojas daro įtaką pirkėjo sprendimams, siekdamas parduoti prekę, paslaugą, idėją. Komunikacija, pasitelkiant komunikavimo priemones: telefoną ir internetą yra vienas labiausiai paplitusių būdų versle, leidžiantis komunikuoti asmenims, esantiems skirtingose vietose. Pasaulyje plačiai paplitusi nuomonė, kad internetas ir kelionių industrija yra glaudžiai susiję (Bennett, Lai, 2005). Elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai, pokalbių programos, komunikacija kelionių agentūrų internetiniuose tinklapiuose yra dažniausiai pasitaikantys komunikacijos būdai aptarnaujant klientus elektroninėje erdvėje. Remiantis A. Armaitiene ir D. Bočkumi (2016), R. Law, R. Leung ir D. Buhalis (2009) moksliniame straipsnyje Information Technology Applications in Hospitality and Tourism: a Review of Publications from 2005 to 2007 pateikia informacinių technologijų svarbos sėkmingai kelionių agentūrų veiklai užtikrinti tyrimo rezultatus. Pasirinktas turinio analizės metodas, kurį taikant išanalizuota 215 straipsnių, susijusių su IT turizmo ir kelionių agentūrų versle. Ištyrę visus straipsnius autoriai padarė išvadą, kad IT vis svarbesnės kelionių agentūrų versle, nes padeda mažinti darbo sąnaudas, didinti darbo efektyvumą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Komunikacijos su klientais kelionių agentūrose kokybės kriterijai. Kelionių agentūroms, siekiančioms išlikti konkurencingoje rinkoje, svarbu užtikrinti tinkamą paslaugų teikėjo ir kliento komunikaciją. Anksčiau dauguma verslo įmonių savo veikloje orientuodavosi į prekių gamybą, tačiau šiandieninė rinka keičiasi ir diktuoja nūdienos sąlygas, jau neužtenka ir tik parduoti paslaugą. Vis svarbesnę vietą verslo organizacijų veikloje užima klientai(žr. 2 pav.). 1850 1900 1950 2000

2 pav. Verslo įmonių orientacija per paskutiniuosius 150 metų

Šaltinis: R. Bose (2002) E. Paulavičienė (2008) moksliniame straipsnyje Turizmo paslaugų kokybės poveikis jų vartojimui aprašė tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti vartotojų nuomonę kelionių organizavimo paslaugas teikiančioje įmonėje apie teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimas atliktas vienoje didžiausių kelionių organizavimo įmonių Lietuvoje, teikiančioje kelionių organizavimo paslaugas verslo ir privatiems vartotojams. Tyrimo rezultatai parodė, kad turizmo agentūros kompetencijos ir profesionalumo tenkinant individualius vartotojų poreikius vertinimas yra pakankamai žemas. Pagrindinė problema, kuri susijusi su netiksliu vartotojo poreikių interpretavimu, atskleidžia paslaugų teikėjo profesionalumo ir kompetencijos trūkumą. Remiantis Z. Atkočiūniene, L. Markevičiūte ir kt. (2004) šiandieninėje visuomenėje rinkos dalyvių sėkmingos komunikacijos su vartotoju pradžia turėtų būti noras ir sugebėjimas suprasti vartotoją, kuris perka produktus ir naudojasi teikiamomis paslaugomis. Klientų pasitenkinimas komunikavimo kokybe remiasi tuo, ar komunikavimas atitinka tam tikrus kriterijus, kuriais remiantis kelionių agentūros komunikuoja su klientais. Įprastai komunikacija tarp kliento ir paslaugų tetikėjo laikoma kokybiška, kai kelionių agentūrų specialistų elgesys, manieros, pareigų atlikimas ir kt. atitinka tam tikrus kriterijus. Atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas ir gyvenimo ritmą, klientams būdingas greito,

Orientacija į klientą Rinkodara Prekyba Produkcija

124

profesionalaus ir tikslaus aptarnavimo poreikis, kurį realizuoti gali savo darbo specifiką žinantis kelionių agentas. Kriterijai, charakterizuojantys komunikavimo su kli entais kokybę tiesiogiai kelionių agentūroje. Šiuo atveju asmenys, dirbantys kelionių agentūrose ir komunikuodami su esamais ir potencialiais klientais yra pardavimo veiklos ašis, todėl akivaizdu, kad atsakingiems asmenims yra taikomi tam tikri darbo įvertinimo kriterijai. I. Svetikienė (2002), kaip vieną svarbiausių veiksnių kelionių agento darbe išskiria aptarnavimo greitį (kaip tvarkomi dokumentai, aptarnaujami klientai, jiems teikiama informacija, gebama organizuoti pageidaujamą maršrutą).Neverbalines bendravimo priemones, kurios neatsiejamos nuo gero ir kokybiško aptarnavimo, analizuoja V. Misevičius ir R. Urbobienė (2006) ir išskiria šias neverbalines bendravimo priemones: balso ypatybės arba paralingvistika (kalbą lydintys nekalbiniai, garsiniai reiškiniai) – intonacijos, pauzės, kalbos tempas; kinetika – gestai, pozos judesiai; regėjimo, t. y. akių kontaktas; tarpasmeninė erdvė; veido išraiška; kūno poza. V. Baršauskienė, B. Janulevičiūtė-Ivaškevičienė (2005) neverbalinę komunikaciją suskirstė į vizualiai gaunamą informaciją, kai gavėjas mato siuntėjo ženklus ir interpretuoja komunikacinius signalus (poza, gestai, veido išraiška, šypsena, akių kontaktas ir kt.), neverbalinius signalus suvokiamus per prisilietimus (rankos paspaudimas ir kt.) bei neverbalinius signalus, kai jie gavėją pasiekia per kitus šaltinius (atstumas, kvapas, laikas, aplinka ir kt.).Komunikuojant agentūroje tiesiogiai, reikšminga yra ir pokalbio aplinka. Kriterijai, charakterizuojantys komunikavimo su kli entais kokybę telefonu. Skiriami pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar komunikacija efektyvi: laikas (per kurį suteikiama visa klientui reikalinga informacija ar paslauga); klausymas (kliento išklausymas nepertraukiant; įsigilinimas į kliento poreikius); paslaugų teikėjo techninės–organizacinės žinios (teikiamos informacijos tikslumas, išsamumas; teisingas problemos sprendimo pasiūlymas; kalbėjimo greitis; tinkamos žodžių formuluotės); pokalbio vedimo technika (gebėjimas mandagiai ir paslaugiai bendrauti su klientu; vienareikšmių atsakymų pateikimas; gebėjimas valdyti situaciją; valdyti kalbos tempą, toną, balso stiprumą, nėra pašalinių veiksmų ir trikdžių pokalbio metu); pokalbio pabaiga (įsitikinimas, kad klientas suprato informaciją; padėka už skambutį ir atsisveikinimas); pokalbio efektyvumas (pasiektas rezultatas).Kriterijai, charakterizuojantys komunikavimo su k lientais kokybę internetu. Pasak J. Žaptoriaus (2011) klientai nevertina šabloniškų atsakymų į elektroninio pašto laiškus, tuo tarpu greitas atsakymas į vartotojo klausimus, pagalba užbaigiant pirkimo procesą bei pasitikėjimo ir duomenų saugumo (konfidencialumo) užtikrinimas yra vieni svarbiausių klientams, komunikuojantiems internetu. Komunikuojant internetu pateikiama informacija turi būti glausta, tiksli ir aiški, nenaudojant dviprasmybių. Komunikuojant elektroniniu paštu laiško tema turėtų tiksliai nusakyti laiško turinį, kad gavėjas galėtų jį tinkamai interpretuoti, be gramatinių klaidų. Kaip teigia A. Mažeika, K. Miliūtė ir A. Skaržauskienė (2011), komunikavimo procese rašymo įgūdžių stoka gali sutrukdyti žinią pateikti efektyviai. V. Misevičius, R. Urbonienė (2006) pagrindines tinkamo dalykinio laiško savybes įvardina tiksliai ir teisingai perteiktą informaciją, mandagumą, nuoširdumą, rūpinimąsi organizacija bei laiško išsamumą, aiškumą ir išbaigtumą. Taigi laiškai turi būti greiti, tikslūs/informatyvūs, mandagūs (su data, mandagiu kreipiniu, be gramatinių klaidų, identifikuojami). Socialiniuose tinkluose, komunikuojant programa Live chat privalomas operatyvumas, glaustumas,vaizdumas, mandagumas, taisyklingumas; pokalbių programa Skype – galimybė komunikuoti video pokalbiu personaliai, kai taikomi tiesioginio komunikavimo kriterijai, o raštu – jau aprašytas operatyvumas, glaustumas ir kt. Komunikuojant be išimties visais būdais labai svarbus konfidencialumas.

125

Komunikacijos su klientais Klaipėdos kelionių agentūrose tyrimo rezultatai

Klientų požiūrio į komunikaciją Klaip ėdos kelionių agentūrose analizė. Kelionių agentūrų veikla grindžiama nuolatiniu komunikavimu su klientais, kurie yra viena pagrindinių suinteresuotų šalių. Komunikacijos su klientais svarba kelionių agentūroms neabejotina. Tačiau ji yra nepakankamai akcentuojama kasdienėje agentūros veikloje, paliekama savieigai. Profesionalumo įmonės veikloje bei jos konkurencingumo kitų įmonių atžvilgiu tikėtis yra sudėtinga, jei įmonė neatsižvelgia į daromas klaidas, neišnaudoja visų galimų komunikavimo su klientais būdų ar taiko juos nekompetentingai. 2012 m. M. Steponavičiūtės tyrime apie Klaipėdos turizmo agentūrų darbuotojų kvalifikaciją ir kompetencijas buvo išsiaiškinta, kad beveik pusė darbuotojų (47 proc.), dirbančių turizmo agentūrose, yra baigę studijas, nesusijusias su šiuo darbu. Todėl Klaipėdos kelionių agentūrose gali būti itin aktuali su komunikavimu susijusių profesinių kompetencijų problema. 2017 m. klientų požiūriui į Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimo procesą nustatyti, buvo vykdoma anketinė apklausa. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos mieste 2016 m. registruoti 154326 gyventojai, iš kurių – 128708 pensinio ir darbingo amžiaus gyventojai, kurie pasirinkti kaip potencialūs kelionių agentūrų lankytojai (gyventojų skaičius pasirinktas neįskaitant 0-15 metų amžiaus grupės asmenų, nes jie keliauja su suaugusiais, todėl tyrimui įtakos neturi). Naudojant I. Pannioto formulę nustatyta, kad imties dydis – 266 respondentai.2017 m. kovo – balandžio mėnesiais atlikto tyrimo metu buvo siekiama: 1) nustatyti kokiu būdu ir kaip dažnai Klaipėdos kelionių agentūrų klientai komunikuoja su kelionių agentūromis, 2) išsiaiškinti kaip klientai vertina Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimo kokybę, 3) išsiaiškinti, ką, klientų nuomone, Klaipėdos kelionių agentūrose būtų galima tobulinti komunikacijos su klientais procese.

Visų pirma buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai respondentai naudojasi Klaipėdos kelionių agentūrų paslaugomis. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad dažniausiai Klaipėdos kelionių agentūrose respondentai lankosi kartą per metus - 131 respondentas (48,9%) iš jų 37 vyrai (50,7%) ir 94 moterys (48,2%), arba rečiau nei kartą per metus – 102 respondentai (38,1%) iš kurių 27 vyrai (37%) ir 75 moterys (38,5%).Nors ir remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad amžius ar lytis ir kaip dažnai respondentai naudojasi Klaipėdos kelionių agentūrų paslaugomis yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai, tačiau pastebima, kad dažniau keliauja jaunesni respondentai. Tam įtaką gali daryti aktyvus gyvenimo būdas, interesai ir kt. (18-25 m.). Lyties atžvilgiu dažniau keliauja moterys. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad respondentai su kelionių agentūromis vis dar dažnai komunikuoja tiesiogiai, t. y. atvykę į kelionių agentūrą, šiek tiek mažiau – netiesiogiai, per komunikavimo priemones (telefonu ir internetu). Pastebima, kad rečiausiai respondentai su kelionių agentūromis komunikuoja pokalbių programa „Skype“, programa „Live chat“, socialiniame tinkle „Facebook“, šiek tie daugiau - pildant užklausos formą kelionių agentūros internetiniame puslapyje.

3 pav. Klientų komunikavimo su Klaip

Sudaryta autori

Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, galima teigti, kad respondentai komunikuoja su Klaipsusiję: moterys dažniau nei vyrai su kelioniagentūros biurą(χ2 =11,631, p = 0,020 < 0,05)moterys su Klaipėdos kelioniųkelionių agentūrų internetiniuose puslapiuose (reikšmingas ryšys tarp amžiaus ir kaip dažnai ir kokiu bKlaipėdos kelionių agentūromis namžiaus asmenys naudodamiesi Klaipkelionių agentūrą nei jaunesni asmenys (Statistiškai reikšmingai susiję požymiai nustatyti tarp respondento kelionbūdu ir kaip dažnai jie komunikuoja su kelionikurie keliauja savo malonumui dažniau atvyksta tikslas darbo ar verslo reikalai (χkeliaujantys respondentai šiek tiek dažniau komunikuoja telefonu (0,13 < 0,05). Verslo tikslais keliaujantys asmenys taip pat dažniaukelionių agentūros internetiniame puslapy14,922, df = 6, p = 0,13 < 0,21 < 0,05).Galima daryti išvadą, kad verslo klientai ir darbo tikslais keliaujantys asmenys su Klaipkelionių agentūromis dažniau naudoja netiesioginius komunikavimo kanainternetą). Toliau buvo siekiama išsiaiškintikelionių agentūromis procese

126

omunikavimo su Klaipėdos kelionių agentūromis bū

Sudaryta autorių, remiantis tyrimo rezultatais

χ2) testu, galima teigti, kad lytis ir būdas kaip respondentai komunikuoja su Klaipėdos kelionių agentūromis yra statistiškai reikšmingai

nei vyrai su kelionių agentūromis komunikuoja atvykusios 2 =11,631, p = 0,020 < 0,05). Tuo tarpu vyrai statistiškai dažniau nei dos kelionių agentūromis komunikuoja pildant užklausos form

internetiniuose puslapiuose (χ2 = 9,297, p = 0,026 < 0,05). Nors statistireikšmingas ryšys tarp amžiaus ir kaip dažnai ir kokiu būdu respondentai komunikuoja su

ūromis nėra nustatytas, pastebima, kad tyrime dalyvavamžiaus asmenys naudodamiesi Klaipėdos kelionių agentūrų paslaugomis dažniau vyksta

nei jaunesni asmenys (χ2 = 21,047, df = 12, p = 0,05). Statistiškai reikšmingai susiję požymiai nustatyti tarp respondento kelionės tiksl

du ir kaip dažnai jie komunikuoja su kelionių agentūromis. Paaiškėjo, kad respondentai, kurie keliauja savo malonumui dažniau atvyksta į kelionių agentūrą nei tie, kuritikslas darbo ar verslo reikalai (χ2 = 24,863, df = 8, p = 0,02 < 0,05). Verslo keliaujantys respondentai šiek tiek dažniau komunikuoja telefonu (χ2 = 10,13 < 0,05). Verslo tikslais keliaujantys asmenys taip pat dažniau pildo

ros internetiniame puslapyje lyginant su keliaujančiais savo malonumui 14,922, df = 6, p = 0,13 < 0,21 < 0,05).

, kad verslo klientai ir darbo tikslais keliaujantys asmenys su Klaipromis dažniau naudoja netiesioginius komunikavimo kana

Toliau buvo siekiama išsiaiškinti, ką respondentai vertina komunikavimo Klaipromis procese (žr. 4 pav.)

ūromis būdai ir dažnis

kaip bei kaip dažnai romis yra statistiškai reikšmingai

romis komunikuoja atvykusios į kelionių . Tuo tarpu vyrai statistiškai dažniau nei

romis komunikuoja pildant užklausos formą Klaipėdos 2 = 9,297, p = 0,026 < 0,05). Nors statistiškai

du respondentai komunikuoja su ra nustatytas, pastebima, kad tyrime dalyvavę vyresnio

paslaugomis dažniau vyksta į

požymiai nustatyti tarp respondento kelionės tikslų ir to, kokiu ėjo, kad respondentai,

ū ą nei tie, kurių kelionės < 0,05). Verslo ir darbo tikslais

χ2 = 19,294, df = 8, p = pildo užklausos formą

čiais savo malonumui (χ2 =

, kad verslo klientai ir darbo tikslais keliaujantys asmenys su Klaipėdos romis dažniau naudoja netiesioginius komunikavimo kanalus (telefoną ir

respondentai vertina komunikavimo Klaipėdos

4 pav. Respondentams svarb

Sudaryta autori

Gauti tyrimo duomenys parodėpasirinktų kriterijų rinkosi kelionikurį buvo aptarnauti rinkosi – kriterijų vyrams – gebėjimas išsiaiškinti kliento poreikius tarpu moterims trečioje vietoje pagal svarbmažiausiai svarbius kriterijus respondentai nurodTai buvo svarbu tik 4 vyrams (5,5%) ir 10 motertik 4 (5,5%) vyrams ir 8 (4,1%) moterims. Galima daryti išvadvertina žinias, profesionalumądarbuotojo išvaizdą. Pastebima, kad laikjaunesni respondentai: 18-25 m. (43,1%) ir 26anketą pildžiusių respondentųišsilavinimo nepasirinko kaip vienotam tikra dalis 18-25 m. ir 26natūraliai išsilavinimą laiko kaip vienkad jaunų respondentų taip vertinamrespondentai (18%), priklausantys vertino kaip vieną iš svarbiausiųkurį jie bus aptarnauti kelioniųamžiaus grupės respondentai, kuriišskiria pagalbą apsisprendžiant (54,5%), o taip pat jiems svarbios darbuotojo profesines žinios(54%). Darytina išvada, kad vyresniems žmonagentūros darbuotojas išmanytųrinktis. Remiantis atliktu chi-respondentai labiausiai vertina komunikavimo procese statistiškai reikšmingas išsilavinimas (χ2 = 13,948, df = 3, p = 0,03 < 0,05) kaip jau buvo minkaip vieną svarbiausių kriterijųproblemą (χ2 = 9,977, df = 3, p = 0,019 < 0,05) buvo dam. amžiaus grupių (atitinkamai 3 (27,3%) ir 6 (17,6%) respoapsisprendžiant (χ2 = 20,631, df = 3, p = 0,00 < 0,05) da

127

pav. Respondentams svarbūs kriterijai komunikavimo su klientais procese


Gauti tyrimo duomenys parodė, kad 45 (61,6%) vyrai ir 115 (59%) moter rinkosi kelionių agentūros darbuotojo patirtį ir profesines žinias. Laik

28 vyrai (38% ) ir 82 (42%) moterys. Kitas, vienas svarbiausiėjimas išsiaiškinti kliento poreikius – 26 respondentai (35,6%), tuo

ioje vietoje pagal svarbą – darbuotojo išsilavinimas –kriterijus respondentai nurodė kelionių agentūros interjer

Tai buvo svarbu tik 4 vyrams (5,5%) ir 10 moterų (5,1%). Darbuotojo išvaizda buvo svarbi tik 4 (5,5%) vyrams ir 8 (4,1%) moterims. Galima daryti išvadą, kad respondentai labiau

tina žinias, profesionalumą, kuriuos jiems gali perteikti kelioniųPastebima, kad laiką kaip vieną iš svarbiausių kriterijų

25 m. (43,1%) ir 26-35 m. (46,5%) amžiaus grupė respondentų, kurie priklauso 46-55 m. grupei nei vienas respondentas

išsilavinimo nepasirinko kaip vieno iš jam svarbiausių kriterijų. Galima daryti prielaid25 m. ir 26-35 m. amžiaus respondentų patys mokosi ar studijuoja, todą laiko kaip vieną svarbiausių kriterijų. Taip pat pastebima tendencija, ų taip vertinamą laiką, vyresni respondentai vertina kaip nesvarb

respondentai (18%), priklausantys 46-55 m. amžiaus grupei laiką, per kurį jie buvo aptarnauti iš svarbiausių kriterijų. Galima teigti, kad vyresniems žmon

jie bus aptarnauti kelionių agentūroje nėra toks svarbus lyginant su jaunais. Vyriausios s respondentai, kurių iš viso tyrime dalyvavo 11, kaip jiems svarbius kriterijus

apsisprendžiant (54,5%), o taip pat jiems svarbios darbuotojo profesines žinios(54%). Darytina išvada, kad vyresniems žmonėms ypač svarbu, k

ros darbuotojas išmanytų savo darbą bei suteiktų pagalbą apsisprendžiant kuri-kvadrato (χ2) testu galima teigti, kad tarp am

respondentai labiausiai vertina komunikavimo procese statistiškai reikšmingas išsilavinimas 2 = 13,948, df = 3, p = 0,03 < 0,05) kaip jau buvo minėta, išsilavinimą jauni

ų kriterijų vertina dažniau. Gebėjimas greitai ir efektyviai spr2 = 9,977, df = 3, p = 0,019 < 0,05) buvo dažniausiai vertinamas 45

(atitinkamai 3 (27,3%) ir 6 (17,6%) respondentai) bei pagalba 2 = 20,631, df = 3, p = 0,00 < 0,05) dažniau vertino vyresnio amžiaus

s kriterijai komunikavimo su klientais procese

, kad 45 (61,6%) vyrai ir 115 (59%) moterų bent vieną iš ir profesines žinias. Laiką, per

(38% ) ir 82 (42%) moterys. Kitas, vienas svarbiausių 26 respondentai (35,6%), tuo

– 56 (28,7%). Kaip ūros interjerą ir atmosferą.

(5,1%). Darbuotojo išvaizda buvo svarbi ą, kad respondentai labiau

, kuriuos jiems gali perteikti kelionių darbuotojas nei ų kriterijų dažniau pasirinko

35 m. (46,5%) amžiaus grupės. Tuo tarpu iš 11 55 m. grupei nei vienas respondentas

alima daryti prielaidą, kad tys mokosi ar studijuoja, todėl Taip pat pastebima tendencija,

, vyresni respondentai vertina kaip nesvarbų – tik 2 , per kurį jie buvo aptarnauti

Galima teigti, kad vyresniems žmonėms laikas, per ra toks svarbus lyginant su jaunais. Vyriausios

iš viso tyrime dalyvavo 11, kaip jiems svarbius kriterijus apsisprendžiant (54,5%), o taip pat jiems svarbios darbuotojo patirtis ir

č svarbu, kad kelionių ndžiant kurią kelionę

2) testu galima teigti, kad tarp amžiaus ir tai, ką respondentai labiausiai vertina komunikavimo procese statistiškai reikšmingas išsilavinimas

ą jauni respondentai jimas greitai ir efektyviai spręsti

žniausiai vertinamas 45-65m. ir 36-45 ndentai) bei pagalba

žniau vertino vyresnio amžiaus

128

respondentai – 6 (54%) 46-55 m. ir 9 (26,5%) 36-45 m. amžiaus respondentai. Galima teigti, kad tiek moterys tiek vyrai kaip vieną iš kelių jiems svarbiausių pasirinktų kriterijų rinkosi patirtį ir profesines žinias. Kaip mažiausiai svarbius kriterijus tiek moterys tiek vyrai įvardino kelionių agentūros interjerą ir atmosferą bei darbuotojo išvaizdą. Pastebima ir tai, kad jaunesni tyrime dalyvavę respondentai labiau nei vyresni vertina laiką, per kurį jie buvo aptarnauti. Vyresnio amžiaus respondentai labiausiai vertina pagalbą apsisprendžiant. Toliau siekiama išsiaiškinti, kaip klientai vertina Klaip ėdos kelionių agentūrų komunikavimo kokybę. Vertinami 3 komunikavimo būdai – tiesioginis komunikavimas kelionių agentūroje ir netiesioginis: telefonu bei internetu. Pirmasis vertinamas būdas – komunikacija tiesiogiai kelionių agentūroje. Jau analizuotame 3 paveiksle matyti, kad iš visų tyrime dalyvavusių respondentų šiuo būdu bent kartą komunikavo 205 asmenys. Remiantis šių respondentų vertinimais (nuo labai blogai iki labai gerai) pateikiami kokybės vertinimo rezultatai. Nors bendras šio kanalo kokybės vertinimas yra geras, mažiausia balų suma respondentai įvertino darbuotojo veido išraišką (3.9 balai iš 5), laiką, per kurį buvo aptarnauti (4.0 balai iš 5) ir aplinką, kurioje buvo komunikuota (įskaitant darbo priemones ir interjerą) - (4.08 balai iš 5). Pastebima, kad jaunesnių amžiaus grupių respondentai (18-25 m. ir 26-35 m.), lyginant su vyresniais, kelionių agentūros darbuotojo akių kontaktą vertina palankiau. Galima teigti, kad respondentai turėtų labiau atsižvelgti į aptarnavimo laiką, aplinką, kurioje aptarnaujami klientai (tvarka, nuo kurios priklauso bendra interjero atmosfera ir kt.) bei veido išraišką. Antrasis vertinamas būdas – komunikacija telefonu.3 paveiksle matyti, kad iš visų tyrime dalyvavusių respondentų telefonu bent kartą komunikavo 192 asmenys. Vertinimai susisteminti, remiantis šių respondentų nuomone. Siekiant išsiaiškinti, kaip respondentai, kurie su Klaipėdos kelionių agentūromis yra bent kartą komunikavę telefonu vertina komunikavimo minėtu būdu kokybę, respondentai anketoje vertino 14 skirtingų kriterijų, susijusių su klientų aptarnavimo telefonu elementais, vertinant nuo labai gerai iki labai blogai. Galima teigti, kad nors ir komunikavimo su klientais kokybę telefonu respondentai vertina gerai, pastebima, kad mažiausia balų suma respondentai įvertino laiką, iki kol buvo atsiliepta į skambutį (3.93 balai iš 5), laiką, per kurį klientams buvo suteikta informacija (3.97 balai iš 5) ir patirtį ir profesines žinias komunikuojant telefonu (3.99 balai iš 5). Pastebima, kad yra nemažai komunikavimo telefonu elementų, kurie respondentų buvo įvertinti vidutiniškai. Tai gali sąlygoti informacijos nesuteikimas laiku (atsižvelgiant į tai, kad dalis respondentų yra nepatenkinti laiku, per kurį buvo atsiliepta į jų skambutį), taip pat tai, jog komunikavimas telefonu nesuteikia galimybės asmens matyti gyvai, remiantis V. Misevičiumi ir R. Urboniene (2006), pokalbio telefonu metu klientas negali įvertinti paslaugos teikėjo išvaizdos. Tai gali iš esmės pakeisti pasiektą rezultatą, sąlygoti įvairius trikdžius pokalbio metu (garsas, skirtingai interpretuojama informacija ir kt.). Statistiškai reikšmingai susiję požymiai pastebėti tarp respondentų lyties ir kriterijų vertinimų. Pastebima tendencija, kad moterys komunikavimo telefonu elementus dažnai vertino prasčiau nei vyrai. Respondentų atsakymai dar kartą patvirtina, kad kelionių agentūros privalo atsižvelgti į laiką, per kuri aptarnauja savo klientus ne tik tiesiogiai kelionių agentūroje, bet, kaip išaiškėja, ir telefonu. Trečiasis vertinamas būdas – komunikacija internetu (elektroniniu paštu, pildant užklausos formą kelionių agentūrų internetiniame puslapyje, pokalbių programa „Skype“, socialiniame tinkle „Facebook“ ir pokalbių programa „Live Chat“). Siekiant išsiaiškinti, kaip klientai vertina Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimo internetu kokybę, respondentams buvo pateikti 10 kriterijų, kuriuos buvo prašoma įvertinti balais nuo labai gerai, gerai iki labai blogai. Darytina išvada, kad lyginant su kitais komunikavimo būdais, komunikavimą internetinėje erdvėje respondentai vertino geriausiai (vid. įvertinimas – 4.36 iš 5 balų), tačiau mažiausia

respondentų įvertinimų suma gauta šiuose elementuose: gimtosios kalbos naudojimas be gramatinių klaidų (4.2 balai iš 5), atsakymo bendravimas elektroninėje erdvnustatyta, kad moterys daugiau nei pusįvertino prasčiau ne vyrai. Siekiant išsiakomunikavimo internetu kokybėatliktas chi-kvadrato (χ2) testas parodsusidarė statistiškai reikšmingas ryšys šiais atvejais: atsakymo 21,615, df = 12, p = 0,042 < 0,05), turinio aiškump = 0,033 < 0,05)geriausiai vertino jauni, 18užklausą terminą prasčiau vertino vyresni aiškumas prasčiau įvertintas 46poreikius – netgi 11,7 % (7) 2620,576, df = 9, p = 0,015 < 0,05). Tarp 19,331, df = 9, p = 0,023 < 0,05) ir problemos sprendimdf = 9, p = 0,014 < 0,05) bei amžiaus grupisusijęs ryšys. Taigi galima teigti, amžiaus klientais privalo labiau atsižvelgti klientų poreikius. Siekiant išsiaiškinti, kelionių agentūrų komunikavimo kokybeagentūra metu iškilo tam tikrųrespondentų atsakymai leidžia teigti,teigė, kad su nepatogumais, drespondentų, kuriems teko reikšti nepasitenkinimkomunikavimo kokybe, rezultatai pasiskirstinternetinėse skundų svetainėse25 (9,3%) apklausos dalyviai išsako savo nuomonrespondentai dėl kilusi nepasitenkinimo respondentai reikšti nepasitenkinimo savo nuomonę pačios kelionių agent

5 pav. Būdai, kuriais respondentai išsako nepasitenkinim

Sudaryta autori

129

ų suma gauta šiuose elementuose: gimtosios kalbos naudojimas be (4.2 balai iš 5), atsakymo į užklausą terminas (4.23 balai iš 5) ir malonus

ėje erdvėje (4.3 balai iš 5). Remiantis chi-kvadrato testu buvo nustatyta, kad moterys daugiau nei pusę komunikavimo internetinėje erdv

iau ne vyrai. Siekiant išsiaiškinti ar tarp skirtingų amžiaus grupikomunikavimo internetu kokybės vertinimo yra statistiškai reikšmingai susijusi

χ2) testas parodė, kad tarp amžiaus grupių ir pusės vertinamngas ryšys šiais atvejais: atsakymo į užklausą

21,615, df = 12, p = 0,042 < 0,05), turinio aiškumą internetinėje erdvėje (χp = 0,033 < 0,05)geriausiai vertino jauni, 18-25 m. amžiaus grupės respondentai

čiau vertino vyresni – 36-45 m. amžiaus respondentai. Tuo tarpu turinio įvertintas 46-55 m. amžiaus grupės respondentų. Įsigilinim

netgi 11,7 % (7) 26-35 m. amžiaus grupės respondentų įvertino vidutin20,576, df = 9, p = 0,015 < 0,05). Tarp įsitikinimo, kad klientas suprato informacij19,331, df = 9, p = 0,023 < 0,05) ir problemos sprendimų (alternatyvų) siūlymo (df = 9, p = 0,014 < 0,05) bei amžiaus grupių taip pat pastebimas statistiškai reikšmingai

Taigi galima teigti, kad kelionių agentūros, komunikuodamos su vyresnio amžiaus klientais privalo labiau atsižvelgti į pateikiamos informacijos aiškum

Siekiant išsiaiškinti, kaip klientai išsako savo nepasitenkinim komunikavimo kokybe (jei komunikavimo su Klaip

ra metu iškilo tam tikrų nepatogumų, dėl kurių klientai jautė nepasitenkinim atsakymai leidžia teigti, kad šiek tiek daugiau nei pusė atsakiusi

, kad su nepatogumais, dėl kurių reikėtų reikšti nepasitenkinimą, kuriems teko reikšti nepasitenkinimą, susijusį su kelioni

komunikavimo kokybe, rezultatai pasiskirstė taip: 30 (11,2%) respondentų aprašo savo patirtėse, 13(4,9%) vertina kelionių agentūras socialiniu

25 (9,3%) apklausos dalyviai išsako savo nuomonę elektroniniu paštunepasitenkinimo į kelionių agentūrą skambina

respondentai reikšti nepasitenkinimo vyksta į kelionių agentūrą. Likusieji ios kelionių agentūros internetiniame puslapyje (žr. 23 priedas) (žr.

dai, kuriais respondentai išsako nepasitenkinimą komunikavimo kokybe


suma gauta šiuose elementuose: gimtosios kalbos naudojimas be terminas (4.23 balai iš 5) ir malonus

kvadrato testu buvo ėje erdvėje elementų ų amžiaus grupių ir

s vertinimo yra statistiškai reikšmingai susijusių požymių, ės vertinamų elementų

į užklausą terminą (χ2 = χ2 = 18,159, df = 9,

ės respondentai. Atsakymo į 45 m. amžiaus respondentai. Tuo tarpu turinio

Įsigilinimą į kliento ų įvertino vidutiniškai(χ2 =

sitikinimo, kad klientas suprato informaciją (χ2 = ų) siūlymo (χ2 = 20,721,

imas statistiškai reikšmingai ros, komunikuodamos su vyresnio

pateikiamos informacijos aiškumą, įsigilinti į p klientai išsako savo nepasitenkinimą Klaip ėdos

(jei komunikavimo su Klaipėdos kelionių ė nepasitenkinimą), gauti atsakiusiųjų – 150 (56%)

reikšti nepasitenkinimą, nesusidūrė. Tų į su kelionių agentūrų

taip: 30 (11,2%) respondentų aprašo savo patirtį ras socialiniuose tinkluose,

elektroniniu paštu, 22 (8,2%) skambina telefonu, 7 (2,6%)

– 4 (1,5%) palieka (žr. 23 priedas) (žr. 5 pav.)

komunikavimo kokybe

130

Kitą variantą pasirinkusių respondentų atsakymus galima suskirstyti taip: 7 (2,6%) respondentai, susidūrę su problemomis komunikavimo su kelionių agentūromis metu nepraneša apie tai niekur, 6 (2,2%) respondentai nebesinaudoja tos kelionių agentūros paslaugomis ar renkasi kitą kelionių agentūrą, 3 (1,1%) respondentai patirtimi dalinasi su draugais ar artimaisiais, 1 (0,4%) respondentas nurodė, kad pradeda planuoti kelionę savarankiškai. Galima teigti, kad pastarieji 4 būdai (6,3%) nesuteikia galimybės kelionių agentūrų specialistams gauti informacijos apie problemą, jos atsiradimo priežastis, taip prarandant esamus ir potencialius klientus. Toliau buvo siekiama išsiaiškinti klientų nuomonę, ką Klaip ėdos kelionių agentūrose būtų galima tobulinti komunikacijos su klientais procese. Pastebima, kad dalis respondentų į šį klausimą pateikė atsakymus apie tai, ką jie labiausiai vertina ir tai, kas jiems svarbu. Apibendrinus respondentų atsakymus ir problemas, su kuriomis klientai susiduria komunikuodami su kelionių agentūrų darbuotojais, galima išskirti šias komunikavimo su klientais tobulinimo kryptis: 1) teikti savalaikę informaciją internetinėje erdvėje; 2) pašalinti per didelį oficialumą, komunikuojant su klientais; 3) klientui siūlyti kelionę, remiantis asmenine patirtimi; 4) atkreipti dėmesį į laiką, per kurį darbuotojas atsiliepia į skambutį ir suteikia informaciją; 5) aktyviai taikyti komunikavimą po kelionės (teirautis apie klientą); 6) didinti pasiekiamumą (kontaktiniai telefono numeriai); 7) organizuoti darbuotojams mokymus, kurie ugdytų komunikacines kompetencijas ir plėstų profesines žinias; 8) keisti požiūrį į klientą, skiriant jam didesnį dėmesį tiek komunikuojant gyvai, tiek per komunikavimo priemones; 9) labiau įsigilinti į kliento poreikius jam renkantis kelionę ar teiraujantis informacijos; 10) taikyti naujausius komunikavimo būdus; 11) plėsti kelionių alternatyvų pasiūlą (ne tik populiariausios kelionės); 12) sekti rašybą internetinėje erdvėje; 13) tobulinti profesines žinias; 14) atkreipti dėmesį į kainų skirtumus (klaidas), kurios pateikiamos internetinėje erdvėje ir realiai; 15) tobulinti kalbėjimo manieras (toną, intonaciją); 16)gerinti prieinamumą (atsiliepiant telefonu, komunikuojant internetu gyvai, atsakant į klientų užklausas); 17) gerinti informacijos sklaidą tarp darbuotojų (pranešti apie galimą kliento skambutį kolegoms ir iš anksto susipažinti su jo situacija). Komunikacijos su klientais proceso vertinimas Klaipėdos kelionių agentūrų specialistų požiūriu. Siekiant išsiaiškinti Klaipėdos kelionių agentūrų specialistų nuomonę apie komunikavimo su klientais kokybę, buvo atliekamas iš dalies standartizuotas interviu su 13 Klaipėdos kelionių agentūrų specialistų. Interviu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokias problemas komunikavimo su klientais procese įžvelgia Klaipėdos kelionių agentūrų specialistai, kokios komunikavimo kompetencijos reikalingos kelionių agentūrų specialistams bei kokia specialistų nuomonė apie komunikavimo su klientais tobulinimo galimybes. Išanalizuoti interviu duomenys rodo, kad didesnė dalis Klaipėdos kelionių agentūrų specialistų sutinka, kad dėl komunikacinių kompetencijų stokos įmonėse kyla konfliktų ir problemų su klientais bei pardavimais, kurias dažnai sąlygoja profesinių žinių ir komunikacinių kompetencijų trūkumas. Interviu analizė parodė, kad agentūrose yra specialistų, kurie neprisimena, kur ir kada paskutinį kartą tobulino savo komunikacines kompetencijas. Dalis specialistų savo komunikacines kompetencijas tobulino tik studijų laikais ar aukštojoje mokykloje, studentų mainų programose ar savarankiškai skaitant literatūrą. Pastebima ir tai, kad kai kurie kelionių agentūrų atstovai teigė, kad specialūs apmokymai, susiję su minėtų kompetencijų tobulinimu nevyksta ir jie juose nedalyvauja. Specialistai siūlo tobulinti komunikacines kompetencijas taip: nuolat atnaujinti technines žinias bei žinias apie parduodamus produktus; ugdyti gebėjimą išgirsti klientą; mokytis valdyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemones, konfliktus; tobulinti gebėjimą

131

aiškiai komunikuoti, nepaliekant vietos interpretacijoms, visą informaciją pateikiant koncentruotai; mokytis nuspėti klausimus, kurie gali kilti klientui ir pateikti informaciją taip, jog tų klausimų nekiltų arba į juos būtų iškart atsakyta; skiepyti paslaugumą ir pakantumą kliento poreikiams bei vystyti asmenines darbuotojo savybes. Pastebima, kad tiek specialistų, tiek respondentų nuomonės sutapo, kad būtina tobulinti pardavimus telefonu. Iš respondentų pateiktų komunikavimo tobulinimo krypčių, ryškiai išskiria dar šios kryptys: gilinimasis į kliento poreikius, profesinių žinių bei bendravimo telefonu tobulinimas.

IŠVADOS

Galima teigti, kad iškelta hipotezė – Klaipėdos kelionių agentūros neišnaudoja visų galimų komunikacijos su klientais būdų ir taiko juos nekompetentingai – pasitvirtino iš dalies. 1. Kelionių agentūra – turizmo paslaugų teikėjas juridinis asmuo, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją. Pagrindinės kelionių agentūrų funkcijos: kelionių paketų bei atskirų turizmo paslaugų pasiūla ir pardavimas, kelionių paketų rengimas, turizmo paslaugų reklama, kelionių dokumentų tvarkymas, vizų išdavimas, klientų konsultavimas bei nuolatinis komunikavimas su turizmo paslaugų tiekėjais ir vartotojais. 2. Įprastai komunikacijos sąvoka turi dvi reikšmes: 1) susisiekimas (transportas, ryšiai), 2) bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais, bendriausia prasme suprantama kaip bendravimas. Komunikacija organizacijoje skirstoma į vidinę ir išorinę. 3. Kriterijai, charakterizuojantys komunikavimo su klientais kokybę telefonu: laikas, per kurį suteikiama informacija; dėmesingas klausymas; darbuotojo techninės–organizacinės žinios; pokalbio vedimo technika; aiški pokalbio pabaiga; pokalbio rezultatyvumas. Internetinė komunikacija laikoma kokybiška, jeigu ji atitinka šiuos kriterijus: ne ilgesnis nei 48 val. atsakymo į užklausą terminas; taisyklinga rašyba ir gramatika. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo būdu komunikuojama nematant kito žmogaus, svarbu vengti dviprasmybių, šabloniškų atsakymų. 4. Atlikus specialistų ir klientų požiūrio į Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimą analizę, išsiaiškinta, kad pusė apklausoje dalyvavusių kelionių agentūrų specialistų sutinka, kad dėl komunikacinių kompetencijų stokos kelionių agentūroje kyla konfliktų su klientais bei pardavimais. Kelionių agentūrų klientai su kelionių agentūromis komunikuoja tiek atvykę į kelionių agentūrą, tiek telefonu ir elektroniniu paštu, o komunikavimo dažnis minėtais kanalais pasiskirstęs tolygiai. Tačiau pastebima, kad socialiniais tinklais, pokalbių programomis, programa „Live Chat“ bei pildant užklausos formą kelionių agentūrų internetiniuose puslapiuose respondentai komunikuoja rečiau. Išsiaiškinta, kad nors ir bendrą Klaipėdos kelionių agentūrų komunikavimo su klientais procesą respondentai įvertino gerai (4.2 balai iš 5), komunikacinių kompetencijų spragos ir šios kompetencijos stoka yra pastebima tiek respondentų vertinimuose, tiek specialistų įžvalgose. Atskirų komunikavimo būdų (tiesiogiai kelionių agentūroje, telefonu ir internetinėje erdvėje) vertinimai parodė, kad komunikuojant su darbuotoju tiesiogiai akis į akį, respondentai prasčiausiai vertino darbuotojo veido išraišką, o komunikuojant telefonu – laiką, per kurį buvo atsiliepta į skambutį ir suteikta informacija, patirtį ir profesines žinias. Komunikavimą internetinėje erdvėje respondentai įvertino geriausiai (4.3 balai iš 5), tačiau šiek tiek prasčiau buvo

132

įvertintas gimtosios kalbos vartojimo be gramatinių klaidų elementas. Pusė apklausoje dalyvavusių kelionių agentūrų specialistų sutiko, kad dėl komunikacinių kompetencijų stokos kelionių agentūroje kyla konfliktų su klientais bei pardavimais. Klaipėdos kelionių agentūrų klientų požiūriu, geresnę komunikavimo kokybę galėtų lemti didesnis dėmesys klientui, komunikacinių kompetencijų tobulinimas, kuo įvairesnių komunikacinių kanalų taikymas, pateikiamos informacijos naujumas.

LITERAT ŪRA

1. Allen C. 2016. Communication Channels. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2017 m. sausio 7

d.]. Prieiga per internetą: <https://prezi.com/i9rk1ldroknn/intro/> 2. Anderson C. 2016. Importance of External Business Communication. [Interaktyvus].

[žiūrėta 2016 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://smallbusiness.chron.com/importance-external-business-communication-19304.html>

3. Armaitienė A., Bočkus D. 2016. Kelionių agentūrų verslo rinkos kaitos veiksniai Lietuvoje. Tiltai, Nr. 1, p. 39-58. ISSN 2351-6569.

4. Baršauskienė V., Ivaškevičienė B. 2005. Komunikacija: teorija ir praktika: vadovėlis. Kaunas: Technologija. 213, [1] p. ISBN 9955-09-903-8.

5. Bose R. 2002. Customer relationship management: key components for IT success. Industrial Management & Data Systems, Vol. 102, No. 2, p. 89-97. ISSN 0263-5577.

6. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Nr. VIII-667. 2015. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.52605/xRKdeUJVZR>

7. Mažeika A., Miliūtė K., Skaržauskienė A. 2011. [elektroninis išteklius]. Komunikacijos ir komunikavimo veiksnio svarba informacinių technologijų incidentų valdymo paslaugų teikimo procese. Socialinių mokslų studijos, Nr. 3 (3), p. 855-870. ISSN 2029-2244.

8. Misevičius V., Urbonienė R. 2006. Dalykinio bendravimo pagrindai: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 241 [1] p. ISBN 9986-38-651-9.

9. Naginevičienė S. L. 2009. Profesinė komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 260 p. ISBN 978-9955-25-669-4.

10. Siebenaler C., Groves D. L. 2002. Travel Agents and Their Survival Thomas. Journal of Human Resources in Hospitality & Tourism, Vol. 1, No. 1, p. 1-16.

11. Stanišauskienė V. 2016. Dalykinė komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 68, [1] p. ISBN 978-609-02-1189-2.

12. Stanišauskienė V. 2016. Dalykinė komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 68, [1] p. ISBN 978-609-02-1189-2.

13. Svetikienė I. 2002. Turizmo marketingas. Vilnius: Vilniaus kolegija. 305, [1] p. ISBN 9955-519-02-9.

14. Turizmas: vadovėlis. 2002. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras. 320 p. ISBN 9955-9366-3-0.

15. Vainienė R. 2005. Ekonomikos terminų žodynas. Vilnius: Tyto alba. 326, [2] p. ISBN 9986-16-418-4.

133

IMPROVEMENT POSSIBILITIES OF COMMUNICATION WITH CLI ENTS IN TRAVEL AGENCIES OF KLAIPEDA CITY

JūratėBarauskaitė, RūtaKarlapavi čiūtė

Klaipėda University, Faculty of Health Sciences, Department of Recreation and Tourism [email protected]; [email protected]

SUMMARY

Improvement possibilities of communication with clients in travel agencies of Klaipeda city are analyzed in this article. In the introduction relevance of the research is presented, as well as the main issue and research question – how both clients and professionals evaluate communication of Klaipeda’s city travel agencies and what should be improved in the process of communicating with clients? The main purpose, tasks and research object were indicated. In order to reveal the essence of the topic, research methodology and methods were reviewed. First part of the article focuses on revealing the definition of a travel agency, conception of communication, its classification and significance to organizations and tourism, discussing the criteria of travel agencies communication with clients – all from the perspective of theoretical literature. In the second part of the article not only methodology of quantitative and qualitative research methods (questionnaire and semi-structured interview) is described but results of the research as well. Information about communication channels used by travel agencies and how often clients communicate with Klaipeda’s travel agencies is presented. Furthermore attitude of clients and professionals towards communication process of Klaipeda’s travel agencies is analyzed as well as quality evaluation of different communication methods – face to face, over the phone or online – by the perspective of clients. Second part of the article is finished by indicating main communication problems and specifying clients’ thoughts of what could be possibly changed in the process of improving mutual communication. Conclusions are presented in the last part of the article which suggestion that the importance of communication in travel agencies is undeniable and in order to make communication process more effective it is necessary to acknowledge criteria used in different communication methods. Summing the received results up it is important to note the most important points of the research. Because of the shortage of communicational competences travel agencies face with problems related to selling products and services. The research showed that clients willingly communicate with travel agencies both over the phone and online, as well as face to face – all three methods are equally used by clients. However it is clear that social networks, messengers, program “Live chat” and request forms are not as popularly used as previously mentioned methods. It is stated that gaps in communication competences and lack of common competence are mentioned both in clients and professionals responses. Also it is noticeable that clients and specialists from travel agencies agree with the fact that communication competences and professional knowledge have to be improved in the communication processes. Keywords: communication, communication channels, travel agencies.

134

UAB „ATOSTOG Ų PARKAS“ PASLAUGŲ VERTINIMAS LANKYTOJ Ų POŽIŪRIU

Lekt. Edgaras Vaškaitis, Goda Sakalauskaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra


ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojama Vakarų Lietuvos regione įsikūrusios UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybė lankytojų požiūriu. Aprašomas tyrimo aktualumas, detalizuojama tyrimo problematika, problema ir tikslas, nurodomi uždaviniai, tyrimo objektas, aprašomi duomenų rinkimo metodai ir tyrimo metodologija. Remiantis teorine medžiaga, straipsnyje analizuojama paslaugų kokybės samprata. Pirmiausia analizuojama paslaugos apibrėžtis ir samprata, o po to išskiriamas tinkamiausias apibrėžimas, nusakantis, jog „Paslauga – tai veiksmas ar daugiafazis veiklos procesas, neturintis materialaus apčiuopiamo rezultato, kuris skiriamas patenkinti kito ūkinio subjekto poreikius (Vengrienė B., 2006). Atsižvelgiant į kokybės terminą tyrinėjusių autorių išvadas, kokybė susiejama su vartotojų poreikiais, lūkesčiais bei jų patenkinimu ir tam tikrų taisyklių atitikimu, o paslaugų kokybė išskiriama kaip savybė, tenkinanti vartotojų poreikius ir skirta klientų pasitenkinimo lygio matavimui. Teorinėje straipsnio medžiagoje taip pat atskleidžiami paslaugų kokybės vertinimo modeliai bei išskiriamas kokybės tyrimuose labiausiai naudojamas modelis. Atsižvelgiant į temos turinį, pateikiama UAB „Atostogų parkas“ charakteristika: esminiai įmonės bruožai bei teikiamų paslaugų pasiūla. Po įmonės apžvalgos, straipsnyje plačiau aprašomi įmonės paslaugų kokybės vertinimo lankytojų požiūriu tyrimo rezultatai iš dviejų analizių: internetinių atsiliepimų ir anketinės apklausos. Internetinių atsiliepimų analizės duomenys atskleidžia labiausiai taisytinas įmonės sritis: maitinimo sferą, personalo elgesį ir kompetencijas bei kainodarą. Anketinės apklausos rezultatuose prasčiausias lankytojų vertinimas tenka empatijos kriterijui, atskleidžiančiam menką darbuotojų rūpestingumą klientais ir individualių paslaugų teikimo gebėjimų trūkumą. Išvadų dalyje pateikiamos teoriją bei praktinį tyrimą apibendrinančios mintys bei rekomendacijos. Raktažodžiai: paslaugos, paslaugų kokybė, klientai.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kokybė, kaip viena iš paslaugos savybių, pati savaime negali atsirasti, o norint ją užtikrinti yra būtina stebėti paslaugų teikimo procesą ir kokybę sekti nuo pat paslaugos formavimo pradžios (Serafinas D., 2011). Kokybės valdymas ir vertinimas yra naudingas procesas – jo metu generuojami duomenys leidžia paslaugų teikėjams suprasti, ką reikia keisti ir tobulinti darbų organizavime ar pačiame paslaugos teikimo procese. Juo labiau renkami duomenys apie paslaugų kokybę padeda laiku pastebėti nekokybiškas paslaugas (Vitkienė E., 2008). Visgi viena yra vertinti paslaugų savybių visumą įmonės atžvilgiu ir visai kas kita nešališkų duomenų sulaukti iš klientų, kurie savo įžvalgas motyvuoja įgyta patirtimi. Kliento nuomonė ne tik gali, bet ir privalo būti naudojama kaip priemonė įmonės darbui vertinti ir paslaugų teikimo sąlygoms gerinti (Ovretvei,t J., Gustafson, D. (2002)). UAB „Atostogų parkas“ – vienas pavyzdžių, kaip plečiasi po pasaulinės finansų krizės atsigaunantis paslaugų sektorius. Šis poilsio ir sveikatinimo kompleksas, įkurtas 2015 m. lapkritį Žibininkų kaime, netoli Palangos miesto, sulaukia nemenko susidomėjimo, kadangi tai pirmas poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje. Lietuvos paslaugų teikėjų

135

patirtis rodo, jog pramogas, sveikatinimą ir sveikatingumą vandenyje siūlančios įstaigos yra populiarios ir pritraukia daug lankytojų – tai patvirtina ir viešai publikuojami duomenys. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ direktoriaus veiklos ataskaitoje už 2015 m. pabrėžiama, jog šis centras yra vienas sėkmingiausių kurorto objektų, per 2015 m. sutraukęs daugiau nei 400 tūkst. lankytojų. Taip pat galima remtis kitu itin populiaraus vandens pramogų parko pavyzdžiu: UAB „Vandens parkas“ Vilniuje, žmonėms geriau žinomas „Vichy“ vardu, per devynerius metus nuo gyvavimo pradžios sulaukė daugiau nei 4 mln. lankytojų (Mikalčiūtė-Urbonė R., 2016), o remiantis 2007 m. duomenimis, net 46 proc. parke apsilankiusių klientų buvo ne vilniečiai, o miesto svečiai. Atsižvelgiant į Druskininkuose ir Vilniuje įsikūrusių vandens pramogas, sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įmonių veiklos skaičius, nesunku suprasti, jog tokių įstaigų įkūrimas regionams yra teigiamas bent keliais aspektais. Pirmiausia, kadangi minėtų centrų populiarumas yra neginčytinas, fakto, kad tokio pobūdžio įstaigose apsilankantys keli šimtai tūkstančių lankytojų įvairias metų laikais prisideda prie sezoniškumo mažinimo visame regione, nuneigti negalima. Visų antra, žinant, jog Vakarų Lietuvoje tai pirmas toks poilsio ir sveikatinimo kompleksas, jis gali tapti vienu esminių traukos objektų Vakarų Lietuvos regione, kas galimai lemtų ir spartesnį poilsiautojų aktyvumą bei didesnį judėjimą po visą Pajūrio regioną. Problematika. UAB „Atostogų parkas“ savo veiklą pradėjo mažiau nei prieš vienerius metus, tačiau socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje vis dažniau galima išgirsti įmonės vardą linksniuojamą kiek skeptiškai. Daugėjant klientų nusiskundimų skaičiui, savaime peršasi prielaida, jog dalis įmonės paslaugomis besinaudojančių klientų yra nepatenkinti tam tikromis įmonės keliamomis sąlygomis ir paslaugų teikimo ypatumais. Esant tokiai situacijai yra svarbu iki galo išsiaiškinti, kas būtent netenkina klientų ir pasiūlyti keisti esamą padėtį, kad ateityje būtų galima išvengti neigiamo įmonės įvaizdžio ir būtų užtikrintas didesnis Vakarų Lietuvos regiono patrauklumas bei kuo menkesnė sezoniškumo įtaka šio regiono turizmo ir rekreacijos verslui. Esminė problema – UAB „Atostogų parkas“ neatlieka tyrimų, skirtų išsiaiškinti paslaugų kokybės vertinimą lankytojų požiūriu. Tikslas – ištirti UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybę lankytojų atžvilgiu bei pasiūlyti tinkamus paslaugų kokybės tobulinimo sprendimus. Objektas – UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybė. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti paslaugos apibrėžtį ir sampratą, įvardinti pagrindines paslaugos savybes. 2. Aptarti paslaugų kokybės terminą ir sampratą, įvardinti paslaugų kokybės vertinimo metodus. 3. Išanalizuoti informaciją apie UAB „Atostogų parkas“ specifiką ir teikiamas paslaugas. 4. Įvertinti UAB „Atostogų parkas“ teikiamų paslaugų kokybę lankytojų požiūriu. 5. Pateikti pasiūlymus UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybei gerinti. Duomenų rinkimo metodai: 1. Mokslinės, metodinės ir publicistinės literatūros apžvalga ir analizė. 2. Kiekybinis tyrimas – internetinių atsiliepimų analizė bei kombinuotos anketinės apklausos analizė. 3. Tyrimo rezultatų analizė ir interpretavimas. Tyrimo metodologija. Lankytojų kokybės vertinimo analizės atlikimui buvo naudojami du kiekybinio tyrimo metodai: internetinių atsiliepimų apžvalga bei anketinės apklausos analizė. Pirmuoju būdu įmonės lankytojų atsiliepimai buvo renkami iš dviejų internetinių svetainių: socialinio tinklo „facebook“ bei rezervavimo svetainės „booking.com“. Tiek iš įmonės „ facebook“ paskyros, tiek iš „booking.com“ puslapio buvo išanalizuoti 196 rašytiniai

136

atsiliepimai, o informacijos pagrįstumą buvo siekiama įrodyti teiginių pasikartojimo skaičiavimais ir duomenų interpretacija bei analize. Anketinės apklausos atžvilgiu, žinant įmonės dydį, lankytojų skaičių bei padidinus socialinių mokslų tyrimuose taikomo standartinės paklaidos imties procentą iki 7 proc., buvo išsiaiškinta, jog reprezentatyviems duomenims gauti privalu apklausti 200 UAB „Atostogų parkas“ klientų. Sudarant tyrimo anketą buvo vengiama atvirų klausimų, kadangi atsakymai į tokio tipo klausimus reikalauja daugiau respondentų laiko ir pastangų. Dėl šios priežasties buvo naudojami uždari struktūrizuoti klausimai, kur atsakymų variantai buvo sudaromi remiantis nominalinėmis, ranginėmis bei intervalinėmis skalėmis. Nors demografiniai klausimai kone visuose empiriniuose tyrimuose yra privalomi, siekiant išsiaiškinti tam tikrus požymių, nuomonių ir kt. skirtumus, dažnai ypatingos reikšmės tyrimo rezultatams jie neturi. Kadangi UAB „Atostogų parkas“ iki šiol nėra atlikusi lankytojų analizės, surinkti demografiniai respondentų duomenys gali padėti apibrėžti pagrindinius lankytojų segmentus bei įsigilinti į jų poreikius. Anketoje taip pat buvo pateikiami specifiniai klausimai, kuriais buvo siekiama sužinoti respondentų požiūrį į tam tikras sritis, tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas UAB „Atostogų parkas“ lankytojų vertinimui apie įmonės teikiamų paslaugų kokybę gauti. Kad respondentai nebūtų varginami atskirų klausimų gausa, buvo nuspręsta teikiamų paslaugų kokybės vertinimo kriterijus pateikti ranginėje Likert‘o skalėje, kuri naudojama siekiant sužinoti vartotojo sutikimą arba nesutikimą su pateiktu teiginiu. Anketinės apklausos duomenys buvo rinkti trimis būdais: UAB „Atostogų parkas“ patalpose, per įmonės klientų duomenų bazę bei socialinį tinklą „ facebook“. Gauti duomenys buvo analizuoti su statistinių duomenų analizės programa SPSS – buvo atlikti koreliaciniai, kintamųjų požymių priklausomumo, suminiai skaičiavimai. Siekiant išsiaiškinti paslaugų kokybės dimensijų vertinimus, Likert‘o skalių atveju buvo atliekami aritmetiniai vidurkio skaičiavimai. Derinant tiek internetinių atsiliepimų apžvalgos, tiek anketinės apklausos rezultatus, buvo atliekama ir interpretacinė duomenų analizė. Pagrindinės sąvokos: Paslauga – tai veiksmas ar daugiafazis veiklos procesas, neturintis materialaus apčiuopiamo rezultato, kuris skiriamas patenkinti kito ūkinio subjekto poreikius (Vengrienė B., 2006). Kokybė – objekto (produkto ar paslaugos) savybių visuma, tenkinanti išreikštus ir numanomus poreikius (Lietuvos Respublikos terminų žodynas, 2005). Klientas – tam tikros įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojas (Vainienė R., 2005).

Paslaugų kokybės samprata

Paslaugos apibrėžtis. Paslaugų raidą ir teorinius aspektus analizuoja tiek užsienio, tiek Lietuvos specialistai, tačiau dėl paslaugos prigimtinio sudėtingumo ir kompleksiškumo, ją apibūdinti nėra taip lengva. Paslaugų esmės apibrėžimo problema aktuali tapo nuo 6-7-ojo dešimtmečio, paslaugų veikloje pradėjus taikyti specifines rinkodaros ir vadybos žinias ir atliekant makroekonominius tos veiklos įvertinimus (Langvinienė N., Vengrienė B., 2005). Sąvokos išgryninimo klausimas dar svarbesnis pasidarė 8 deš. pr., kai buvo pradėta fiksuoti ryški paslaugų plėtra ir pasaulinis ūkis perėjo į ketvirtąjį ūkio raidos etapą – paslaugos išstūmė kitus sektorius iš lyderiaujančių pozicijų ir iš esmės pakoregavo patį apibrėžimą (Akelaitytė J., 2014). Paslaugų sektoriaus plėtros periode siekiant suprasti paslaugą buvo pastebėta, kad nors paslaugos apibrėžimų yra ne viena dešimtis, visi jie yra panašūs ir vienas kitą papildo. Autorių teigimu, nagrinėdami paslaugas praktiškai, jie pastebėjo, kad ir koks kontekstas bebūtų, paslauga pasižymi tam tikromis tik jai būdingomis savybėmis (žr. 1 lentelė), todėl atidžiai stebint numanomos paslaugos procesą, išryškėję specifiniai bruožai gali padėti identifikuoti paslaugą.

137

1 lentelė Paslaugų savybės skirtingų autorių ir šaltini ų duomenimis

Autorius Autori ų išskiriamos paslaugų savybės

N. Lagnvinienė, B. Vengrienė (2005).

Neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, gamybos ir vartojimo vienovė, kliento dalyvavimas, neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas, nėra nuosavybės perdavimo, dalis produkto sukuriama kliento, sistema gali apimti elektronines ir mechanines priemones.

Shu- pei Tsai (2009). Neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatskiriamumas, heterogeniškumas. L. Bagdonienė, R. Hopenienė, (2005).

Neapčiuopiamumas, nepatvarumas, heterogeniškumas, vartotojo dalyvavimas paslaugos teikimo procese, paslaugos teikimo ir vartojimo vienovė, nuosavybės nekeičiamumas.

Ch. Grönroos (2001). Neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, gamybos, pardavimo ir vartojimo vienovė, vartotojų dalyvavimas paslaugos kūrime, nekaupiamumas, nuosavybės neįgijimas.

J. Pranulis ir kt. (2000); Ph. Kotler, K. L. Keller (2007);

Neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatskiriamumas, heterogeniškumas.

Armstrong et al. (2005); Cannon (1992)

Neapčiuopiamumas, nuosavybės nebuvimas, nekaupiamumas, neatskiriamumas, heterogeniškumas.

M. Brugh, D. Georgi (2006). Neapčiuopiamumas, nekilnojamumas, neatskiriamumas, heterogeniškumas, nekaupiamumas, pardavimas ir vartojimas vienu metu.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lagnviniene, Vengriene, (2005), Shu- pei Tsai, (2009), Ch.Grönroos (2001), Pranuliu ir kt., (2000); Kotler, Keller (2007), Armstrong et al. (2005); Cannon, (1992), M. Brugh,

D. Georgi (2006), Gudinavičiumi (2010), Zbarauskaite (2012), Mūgiene (2012)

Iš 1 lentelės matyti, jog nors autorių formuluotės yra įvairios, jos viena kitai yra itin artimos – plačiau išnagrinėjus pateikiamas savybes pasidaro aišku, kad tai skirtingos tų pačių savybių variacijos (Lagnvinienė N., Vengrienė B., 2005). Didžioji dalis mokslininkų, mėgindami tiksliai įvardinti paslaugos bruožus, nurodė būtent keturias tam tikras paslaugos savybes, kurių, autorių nuomone, pakanka paslaugai identifikuoti (žr. 1 pav.) (Lagnvinienė N., Vengrienė B., 2005; Pajuodis A. ir kt., 2000).

1 pav. Pagrindinės paslaugų savybės Šaltinis: Pranulis ir kt., (2011). Marketingas

Neapčiuopiamumas, kaip viena iš paslaugos savybių, keblumų kelia ne tik vartotojams, bet ir paslaugų teikėjams: vartotojams sudėtinga suvokti ir iš anksto įvertinti dar nepatirtos paslaugos naudą, o teikėjams, skirtingai nei prekių gamintojams, sunku paslaugą parodyti. Neatskiriamumas. Esminė paslaugų savybė, skirianti jas nuo materialiosios prekės, ir yra kliento dalyvavimas kuriant paslaugas. Ši savybė svarbi tuo, kad dėl kliento dalyvavimo paslaugų teikimo procese, paslaugų kokybės įvertinimas vyksta paties proceso metu (Pranulis V. ir kt., 2011). Nekaupiamumas. Kadangi pati paslauga yra neapčiuopiama, ją sandėliuoti, kaupti ar iš anksto pagaminti yra neįmanoma (Pranulis V. ir kt., 2011; Bagdonienė, Hopenienė, 2005). „Paklausos ir pasiūlos svyravimai bei jų subalansavimas dėl paslaugų nepatvarumo – sudėtingas procesas, todėl paslaugų marketingo uždavinys – rasti kuo įvairesnių priemonių ir būdų, sąlygojančių šios problemos išsprendimą laiku“ (Bagdonienė L., Hopenienė B., 2005). Heterogeniškumas. Kartą pasinaudojęs paslauga, vartotojas susikuria jos stereotipą, tačiau identiškų paslaugų nėra (Bagdonienė L., Hopenienė B., 2005). Nors teikiama standartizuota paslauga visiems klientams, atskiri vartotojai vis vien gauna skirtingą paslaugą, kadangi kiekvienas iš jų savaip ją suvokia.

138

Paslaugos apibrėžimo problematikos tema neabejotinai yra tapusi vienu didžiausių net ir šiuolaikinės rinkodaros tyrimų iššūkių, nes fenomenaliai augantis paslaugų sektorius reikalauja tikslumo. Kuo daugiau aiškios ir, svarbiausia, tikslios pasiekiamos informacijos apie paslaugas ir jų rinkodarą, tuo paslaugų įmonėms paprasčiau užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos bus kokybiškos ir mėgiamos klientų. Paslaugų kokybės koncepcija. Kokybės sąvokos apibrėžčiai nagrinėti daug dėmesio skyrė profesorius J. Ruževičius straipsnyje „Kokybės vadybos ir žinių vadybos sąsajų tyrimas“ (2005). Pasak profesoriaus, kokybė yra į laiko rėmus netelpanti koncepcija, kurios apibrėžtis nesėkmingai tyrin ėjama nuo seno, nes dėl universalios kokybės sąvokos apibrėžties mokslo ir verslo atstovams nepavyko susitarti. Autorius teigia, jog viso to priežastis, kaip ir paslaugos sąvokos traktavimo atveju, yra kokybės sudėtingumas ir kompleksiškumas, lemtas didelės kokybės objektų įvairovės ir kokybės veiksnių bei jos sukeliamų problemų gausos. Kita vertus, kokybė yra ne statiška, bet dinamiška sąvoka, kurios traktavimas bėgant laikui kinta ir priklauso nuo sprendžiamų uždavinių specifikos bei kokybės objekto tipo (Ruževičius J., 2005). Pasak A. Raipos ir D. Urbanavičiaus (2001), kokybės apibrėžimas keičiamas kas šešerius metus peržiūrint standartus. Kaip kokybę linkę suprasti įvairių dešimtmečių autoriai galima pamatyti 2 lentelėje.

2 lentelė Autori ų siūlomi kokybės apibrėžimai

Autorius Autori ų išskiriami kokybės apibrėžimai

J. M. Juran (1951). Kokybė – atitikimas paskirčiai ar tinkamumas naudoti. A. Feigenbaum (1961). Kokybė – produktų ir paslaugų marketingo, dizaino, gamybos ir priežiūros charakteristikų

visuma, kuri naudojimo metu padės patenkinti vartotojo lūkesčius. W. E., Deming (1991). Kokybė – esamų ir būsimų vartotojų poreikių patenkinimas. F. Crosby et. al (1990). Kokybė – tai atitikimas reikalavimams. LST EN ISO 9000:2000. Kokybė – turimųjų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis. H. Medekšas (2003). Kokybė – paslaugų savybių ir charakteristikų visuma, leidžianti patenkinti vartotojo

pareikštas ir numatomas reikmes. Lietuvos Respublikos terminų žodynas (2005).

Kokybė – objekto (produkto ar paslaugos) savybių visuma, tenkinanti išreikštus ir numanomus poreikius.

P. T. Kotler, K. L. Keller (2007).

Kokybė – visos prekės ar paslaugos savybės bei ypatybės, nuo kurių priklauso gebėjimas patenkinti žinomus ar numanomus poreikius.

S. Žičkienė, I. Dasevskienė (2009).

Kokybė – savybių visuma, atitinkanti vartotojų reikalavimus, kurie nustatyti standartuose.

Ec. G. Cornu (2011). Kokybė – produktų ar paslaugų savybių ir charakteristikų rinkinys, kuris suteikia galimybę patenkinti vartotojo išreikštus ar numanomus poreikius.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis J. M. Juran (1951), A. Feigenbaum (1961), W. E., Deming (1991), F. Crosby (1990), LST EN ISO 9000:2000, H. Medekšu (2003), Lietuvos Respublikos terminų žodynu

(2005), P. T. Kotler, K. L. Keller (2007), S. Žičkiene, I. Dasevskiene (2009),Ec. G. Cornu (2011) ir kt.

Iš to, kad kokybės apibūdinimui vartojama didelė gausa apibrėžimų, galima suprasti, kad kokybė nėra lengvai apčiuopiama ir išmatuojama. Šį terminą apibendrintai galima pavadinti santykiniu, kadangi jį skirtingi žmonės suvokia savaip (Šimkus A., Pilelienė L., 2010). Visgi atsižvelgiant į apibrėžties problematiką tyrinėjusius autorius, didžiosios dalies mokslininkų nuomonės turi bendrų bruožų, todėl fakto, jog kokybė yra susijusi su vartotojų poreikiais, lūkesčiais bei jų patenkinimu ir tam tikrų taisyklių atitikimu, nuneigti negalima. Paslaugų kokybės samprata ir vertinimas. „Paslaugos kokybė – tai viena iš svarbiausių sąlygų, kodėl vartotojas renkasi vienokią, o ne kitokią paslaugą“ (Meškauskaitė G., 2009). Tiksliai apibrėžti, kas yra paslaugos kokybė nėra lengva, nes kokybė gali būti suvokiama kaip ypatybė, savybė, tinkamumo laipsnis, rūšis ar privalumas (Staškevičius L., 2014). Siekiant

139

aiškesnės paslaugų kokybės sąvokos, 3 lentelėje pateikiami kai kurių autorių požiūriai ir mokslinių šaltinių duomenys apie paslaugų kokybės sampratą (žr. 3 lentelė).

3 lentelė Paslaugų kokybės apibūdinimų įvairovė

Moksliniai šaltiniai Paslaugų kokybės apibūdinimas Pagrindinė apibūdinimo idėja

Ph. Kotler, K. L. Keller (2012).

Paslaugų požymių ir savybių visuma, kuri geba atitikti esamas ar numanomas vartotojų naudas.

Gebėjimas tenkinti vartotoj ų poreikius

A. Juodaitytė (2004). Vartotojų poreikius tenkinantis rezultatas, atitinkantis tam

tikrą paslaugų modelį.

Ch. Grönroos (2007).

Tai klientų pasitenkinimo lygio matas. Egzistuoja du paslaugų veiklos efektyvumo lygmenys: 1. Bendrasis (kompleksinis), išreiškiamas rodikliais, atspindinčiais aptarnaujamos sistemos (asmenų, teritorijos, materialinių gėrybių ir pan.) funkcionavimo pokyčius. 2. Tiesioginis (vidinis), matuojamas įprastais gamybos metodais (kaštais ir rezultatais atskirose paslaugų teikimo proceso grandyse).

Gebėjimas matuoti klientų pasitenkinimo lygį

R. Pukelytė (2010). Skirtumas tarp kliento lauktos ir patirtos kokybės.

Vartotojo suvokiama kokybė

E. Vitkienė (2008). Tai garantija, jog prekė ar paslauga yra tinkama vartoti. Tai pirkėjo ar vartotojo subjektyviai suvokta kokybė, t.y. kokybė vartotojo akimis.

T. Palaima (2005). Atitikimas reikalavimų, kurie suvokiami kaip kažkas apibrėžta ir nustatyto normatyvais.

Reikalavimų atitikimas

E. Vitkienė (2008). Atitinkami reikalavimai(nusistatyti standartai), kurių, norėdama pasiekti atitinkamą kokybę, paslaugų įmonė privalo griežtai laikytis

V. Poškutė, L. Bivainienė (2011).

Atitiktis nustatytiems standartams.

Šaltinis: sudaryta G. Bario (2013), remiantis P. T. Kotler, K. L. Keller (2012), A. Juodaityte (2004). Ch. Grönroos (2007), R. Pukelyte (2010), E. Vitkiene (2008). T. Palaima (2005)

Kaip galima pastebėti iš G. Bario sudarytos lentelės (2013), paslaugų kokybės apibrėžtis iš tiesų formuluojama įvairiai, su tam tikrais pagrindinės apibūdinimo idėjos skirtumais, tačiau plačiau nagrinėjant mokslininkų darbus galima pastebėti, jog didžioji dalis autorių sutaria dėl dviejų faktų: 1) kokybė gali būti suvokta ir įvertinta tiek objektyviai ( susijusi su išoriniais apčiuopiamais dalykais, faktais, kuriuos galima išmatuoti), tiek subjektyviai, bet 2) vartotojas yra pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas. Visgi „subjektyviai kokybė vertinama, kai suveikia vartotojo vaizduotė, asmeniniai išgyvenimai, emocijos, lūkesčiai, požiūris.“ (Bagdonienė L., Hopenienė R., 2005). Dažniausiai paslaugų kokybės samprata yra subjektyvi, priklausanti nuo vartotojo turimos patirties ir žinių, todėl būtų klaidinga manyti, jog paslaugų įmonė turi vadovautis tik tuo, kaip jie patys suvokia kliento norą, nes paslaugų kokybė negali būti atskiriama nuo vartotojo suvokimo (Langvinienė N., Vengrienė B., 2005). Visgi vartotojų yra daug ir su įvairiomis savybėmis bei poreikiais – dėl subjektyvumo kokybės vertinimas tampa komplikuotas, kadangi kokybiškumo lygiui nustatyti nėra apibr ėžtų matų. Paslaugų kokybės vertinimo modeliai. Paslaugų sektoriui ir toliau sėkmingai plečiantis, konkurencinėje kovoje pranašumą pelno aukšta paslaugų kokybe pasižyminčios įmonės, tačiau menkas paslaugų kokybės vertinimo apibrėžtumas procesą apsunkina. Siekiant surasti priimtiniausią kokybės vertinimo būdą į pagalbą pasitelkiami kokybės vertinimo modeliai, leidžiantys tinkamiausiu metodu išgauti paslaugų kokybės vertinimą.

140

Nors paslaugų kokybės tyrimų modelių yra ne vienas, visų jų tikslas – sujungti teorij ą ir praktik ą, siekiant analizuoti tik reikšmingiausius ir didžiausią įtaką kokybei darančius elementus. Vis dėlto R. Hopenienė ir R. A. Ligeikienė (2002) rašo, jog visų paslaugų atžvilgiu paslaugų kokybės vertinimo modelių pritaikymas ir vystymas negali būti vienareikšmis dėl paslaugų poveikio žmogui: vienos veikia sąmonę intelektualiniu požiūriu, kitos orientuotos į vartotojo materialaus daikto sukūrimą.Mokslinėje literatūroje (Vengrienė 2006; Bagdonienė, Hopenienė 2004; Vitkienė 2004; Mikalauskienė ir kt. 2001; Langvinienė 2005, Vengrienė 2005) pateikiamų paslaugų kokybės vertinimo modelių gausa atskleidžia paslaugų kokybės vertinimo sudėtingumą ir parodo, kad vienas kuris modelis tiksliai neatskleidžia paslaugos kokybės. Šiuo tikslu remdamiesi, L. Bagdonienė ir R. Hopenienė, 2005; R. Kinderis ir kt., 2011; R. Hopenienė ir R. A. Ligeikienė, 2002 ir kt. autoriai, modelių gausą išskaido pagal tyrimo pobūdį: 1) vartotojo kokybės suvokimo (kaip vartotojas suvokia, kas yra kokybė); 2) paslaugos teikimo proceso (atspindi kaip kokybė formuojasi visame paslaugos teikimo procese); 3) paslaugų teikimo sistemos (apima visą paslaugą teikimo sistemą ir atskleidžia jos sudėtinių dalių įtaką kokybei). Autoriai (Vengrienė 2006; Bagdonienė, Hopenienė 2004; Vitkienė 2004; Mikalauskienė ir kt. 2001; Langvinienė 2005, Vengrienė 2005) tikina, jog visą paslaugų kokybės vertinimo metodologijų tyrimų laikotarpį buvo stengiamasi kurti priimtiniausią modelį, tačiau optimaliausiu būdu tokį modelį išgauti buvo pripažintas jau sukurtų modelių tobulinimas (Kinderis R. ir kt., 2011). „Kaip geriausias, tiriant paslaugų kokybę, visuotinai pripažintas yra Parasuraman, Zeithalm ir Berry (1988) Servqual kokybės modelis, kuris buvo suformuotas tų pačių autorių išplėtojus jų 1985 m. sukurtą paslaugų kokybės spragų modelį (angl. gap-model)“ (Kinderis ir kt., 2011). Servqual modelis yra skirtas suvoktai paslaugos kokybei tam tikru laiku įvertinti, neatsižvelgiant į bendrą ją suformavusį procesą. R. Kinderis ir kt. (2011) mini, kad nors kokybės apibrėžtis gali kisti pagal subjektyvų kiekvieno individo suvokimą, vartotojai paslaugų kokybę apibūdina naudodamiesi tam tikromis kokybės dimensijomis. R. Kinderiui ir kt. (2011) pritaria ir V. Poškutė ir L. Bivainienė (2011) tvirtindamos, jog užsienio mokslininkai (Parasuraman ir kt., 1988) išsiaiškino, kad nesvarbu, kokia tai paslauga, vartotojai yra link ę vertinti panašias savybes: patikimumą, jautrumą, kompetentingumą, prieinamumą, paslaugumą, patikimumą, bendravimą, saugumą bei kliento supratimą. Lietuvių autorės R. Hopenienė ir R. A. Ligeikienė (2002) aprašė, jog atlikę tyrimus įvairiuose paslaugų sektoriuose ir supratę glaudų kai kurių kriterijų ryšį, mokslininkai išskyrė 22 svarbiausias savybes, reprezentuojančias pagrindines penkias kokybės dimensijas – apčiuopiamumo, patikimumo, reagavimo, tikrumo (kompetencijos) ir empatijos – tapusias Servqual modelio vertinimo pagrindu (Barys, 2013) (žr. 4 lentelė).

4 lentelė

Paslaugų kokybės vertinimo modelis Servqual: kokybės dimensijos Dimensija Apibūdinimas

Apčiuopiamumas Fizinė aplinka, gaunama iš objektų (pvz., interjero dizainas) ir subjektų (pvz., darbuotojų išvaizda).

Patikimumas Paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti tikslias ir patikimas paslaugas, nepriklausomai nuo įvairiausių trukdžių ir neigiamai šį procesą veikiančių veiksnių.

Reagavimas Įmonės noras asistuoti savo pirkėjams, užtikrinant skubų ir efektyvų paslaugos atlikimą. Tikrumas Bruožai, kurie suteikia pirkėjams pasitikėjimo (pvz., specifinis paslaugos išmanymas ir

mandagus bei patikimas darbuotojų elgesys). Empatija Įmonės pasirengimas ir gebėjimas suteikti kiekvienam pirkėjui asmenines paslaugas.

Šaltinis: sudaryta L. Mockutės (2011), remiantis L. Bagdoniene ir R. Hopeniene (2005)

141

Kaip tvirtina autoriai (Hopenienė, Ligeikienė (2002); Hopenienė, Bagdonienė (2005); Kinderis ir kt. (2011) bei kt.), visuminis šių penkių dimensijų vertinimas padeda išmatuoti suvokiamos paslaugų kokybės situaciją.R. Hopenienės ir R. A. Ligeikienės teigimu, atsižvelgiant į 22 savybes atitinkamai yra sudaromas 22 teiginių klausimynas (teiginių skaičius priklauso nuo tyrimo temos ir vertinimui visapusiškai įgyvendinti reikalingų kokybės savybių skaičiaus ir konteksto), kur respondentui turi būti sudaryta galimybė teiginius žymėti skalėje, remiantis savo patirtimi ir nuomone.

UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas lankytojų požiūriu

UAB „Atostogų parkas“ specifika. UAB „Atostogų parkas“ – tai pirmas didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, įsikūręs netoli Palangos kurorto, Žibininkų kaime. Įmonė išskirtin ė visos Lietuvos mastu – klientų grožiui ir sveikatai puoselėti naudoja mineralinį geoterminį vandenį ir gydomąjį dumblą – sapropelį. Nors įmonė sanatorijos statuso neturi, baigus galioti Europos Sąjungos, iš kurios fondų buvo dalinai finansuotas įmonės įkūrimas, draudimams, tokio statuso bus siekiama. Vis dėlto, jau dabar UAB „Atostogų parkas“ galima iš dalies laikyti sanatorija, kadangi gydytojai bet kuriuo metu gali siųsti savo pacientus į įmonę, už kurių gydymo išlaidas mokėtų ligonių kasos (Urbonė R., 2016). Taip pat UAB „Atostogų parkas“ yra išskirtinė ne tik dėl specifinių procedūroms naudojamų gydomųjų priemonių, bet ir dėl teikiamų paslaugų gausos, kadangi po vienu poilsio ir sveikatinimo komplekso stogu galima rasti paslaugų iš 7 sričių: sveikatinimo, baseinų ir pirčių, SPA, maitinimo, apgyvendinimo, konferencijų, pramogų bei pan. UAB „Atostogų parkas“ lankytoj ų internetinių atsiliepimų analizė. Iš viso buvo apžvelgta ir išanalizuota beveik 200 rašytinių vartotojų atsiliepimų: 152 „facebook“ vartotojų ir 44 „booking.com“ svečių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vietose, kuriose minimi tam tikri kritiški atsiliepimai, pagrįstumą buvo siekiama įrodyti skaitinėmis ir procentinėmis išraiškomis iš visų neigiamų ir patenkinamų vartotojų atsiliepimų (34%) o kalbant apie teigiamus atsiliepimus – procentai skaičiuojami iš įvertinimų „puikiai“ ir „labai gerai“ (66%). Analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog tiek vertinimo būdai abiejose internetinėse svetainėse buvo skirtingo rango, tiek patys vertinimai(žr. 5 lentelė).

5 lentelė UAB „Atostogų parkas“ klientų vertinimai „facebook“ ir „booking.com“ svetainėse

Šaltinis: sudaryta darbo autorės

Šaltinis: sudaryta autorių Nors „facebook“ vartotojai įmonės paslaugas yra linkę labiau vertinti puikiai arba gerai, o „booking.com“svečiai – gerai arba vidutiniškai, analizės metu išryškėjo pagrindinės probleminės įmonės sritys, susijusios su paslaugomis. Įmonės teikiamas maitinimo paslaugas

142

klientai yra linkę vertinti prasčiausiai: iš 66 įmonės paslaugomis nepatenkintų klientų, net 57,6 proc. turi kritišk ų pastabų būtent šiai įmonės sričiai. Išanalizavus atsiliepimus taip pat paaiškėjo, jog UAB „Atostogų parkas“ restoranuose yra itin ryškus atotrūkis tarp kainos ir kokybės: nors įmonėje veikia netgi du restoranai, jų maistas kokybe ir skoniu nė iš tolo neprilygsta tokio tipo maitinimo įmonių gaminamai produkcijai. Taip pat svarbu paminėti, jog UAB „Atostogų parkas“ propaguojamos sveikos gyvensenos ir grožio vertybės visiškai prasilenkia su maitinimo operatoriaus tiekiamo nesveiko maisto politika, o tiekiamas maistas įvertintas itin prastai . Klientų atsiliepimai internete taip pat leidžia teigti, kad būtina keisti padėtį ir dėl paties maitinimo operatorių personalo – darbuotojai yra mažai arba apskritai neapmokyti – nežino, kaip reikia tinkamai aptarnauti klientus. Apgyvendinimo sritis poilsio ir sveikatinimo komplekse vertinama gerai, kadangi ryškios problematikos nėra. Vis dėlto pasitaiko atsiliepimų, kuriuose klientai išsako nepasitenkinimą dėl perkėlimo gyventi į kitas patalpas negu į tas, kurios buvo žadėtos iš anksto. Tikėtina, jog tai atsitinka dėl tam tikrų neatitikimų tarp internetini ų rezervavimo sistemų ir grupinio pirkimo svetainių, kuriose klientai užsisako apgyvendinimo paslaugas, ir nuosavos UAB „Atostogų parkas“ sistemos. Taip pat iš klientų atsiliepimų galima suprasti, jog įmonei būtų pravartu realistiškiau vertinti kambari ų įkainius pagal kategorijas, kadangi net prabangiausi apartamentai nėra verti mokamos sumos. Įmonės vadovybei turėtų būti pravartu susirūpinti registratūros darbuotojų kompetencijomis, kadangi klientų nuomone: darbuotojai yra mažai apmokyti, nes ne tik nežino, kokios nuolaidos priklauso svečiams, bet ir negali suteikti jiems reikalingos informacijos apie paslaugas. Kai kuriems svečiams pasirodė, jog registratūros darbuotojų prasti bendravimo įgūdžiai, jie nemoka teisingai pasitikti klientų, šypsosi retai, priverstinai. Nors neigiamų nuomonių dėl registratūros darbuotojų buvo sulaukta ne tiek ir daug (iš visų kritišk ų atsiliepimų 13,6% buvo dėl registratūros darbuotojų), problemų su priimančiu įmonės personalu yra. Neabejotinai stipriausia UAB „Atostogų parkas“ pusė yra baseinai (22%) ir pirtys (23%), tačiau pastaruoju metu daugiausiai klientų dėmesio sulaukia pirčių programas (17,7%) – ypatingai džiaugiamasi „Bobų vasara“ bei programa „Jūratė ir Kastytis“. Kai kurie klientai nurodė, jog į poilsio ir sveikatinimo kompleksą jie atvyko vien dėl pir čių programų, kurių galėtų būti daugiau tiek paprastomis dienomis, tiek savaitgaliais, kadangi atvykti iš tolimesnių Lietuvos kraštų vien darbo dienomis yra nepatogu. Svečiai taip pat džiaugiasi SPA paslaugomis (7,6%) ir sapropelio terapijomis, trenerių vedamomis mankštomis (2,3%).

UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimo lankytojų požiūriu analizė. Statistinis apklausos respondentas – moteris, 30-59 m. amžiaus, turinti aukštąjį išsilavinimą, uždirbanti daugiau nei 600 eur. per mėnesį, gyvenanti Klaipėdos mieste. Anketine apklausa buvo siekiama išsiaiškinti ne tik lankytojų kokybės vertinimus, bet ir su lankymosi įmonėje susijusius motyvus, dažnumą ir pan. informaciją. Svariausios priežastys, lėmusios respondentus apsilankyti įmonėje buvo specialus pasiūlymas (18,6%), lokacija (15,7%) ir faktas, jog UAB „Atostogų parkas“ yra nauja įmonė (14,8%).Prie kitų pasirinkimo variantų, 3,4% respondentų įvardino, jog įmonėje nusprendė apsilankyti dėl specifinės pirties programos nuogiems – Jūratė ir Kastytis, o 4,4% respondentų UAB „Atostogų parkas“ svečiavosi, nes gavo pakvietimą (dovaną). Pastebima, jog mažiausiai reikšmės (6,7%) klientų lankymosi motyvams įmonėje turi draugų ir/ar pažįstamų rekomendacijos. Anketine apklausa taip pat buvo siekiama sužinoti, ar respondentai turi nori apsilankyti UAB „Atostogų parkas“ dar kartą. Rezultatai džiuginantys, kadangi net 79% visų apklaustųjų yra pasiryžę poilsio ir sveikatinimo komplekse apsilankyti vėl. Iš 203 respondentų 25 (12%)

143

vis dar nėra tikri dėl savo apsisprendimo, 6,4% tikėtina, jog apsilankyti įmonėje vengs ir tik 3 respondentai yra užtikrinti, jog poilsio ir sveikatinimo komplekse nebesisvečiuos. Nors Servqual tyrimo metodu gauti rezultatai tiksliau atspindėtų UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimą lankytojų atžvilgiu, dėl per didelių laiko ir kaštų sąnaudų tokio tyrimo metodo buvo atsisakyta. Visgi įvertinus Servqual metodu gaunamų duomenų tikslumą ir patikimumą, šiame tyrime buvo nuspręsta paslaugų kokybės vertinimą išgauti remiantis 5-iomis minėto tyrimo kokybės dimensijomis: apčiuopiamumu, patikimumu, reagavimu, tikrumu, empatija. Visose tyrimo lentelėse, atskirai išskaidytose pagal kokybės dimensijas, pateikiami procentais išreikšti klientų vertinimai, išskirti į tris stulpelius pagal sutikimo laipsnį (sutinku – 5,4; nei sutinku, nei nesutinku – 3; nesutinku – 2,1). Raudona spalva paryškinami teiginiai, sulaukę žemiausio vidutinio lankytojų vertinimų, o žalia – geriausio; kiekvieno teiginio vidurkiai pateikiami 5 balų sistemoje. Apčiuopiamumas (fizinė aplinka, paslaugos teikėjo naudojamos priemonės). Kaip galima matyti iš 6 lentelės, klientams buvo pateikta 10 apčiuopiamumą pagrindžiančių teiginių.

6 lentelė

UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas pagal apčiuopiamumo kriterij ų

APČIUOPIAMUMO kriterijus

Dažnis Teiginio vidurkis

Sutinku 5-4

Nei sutinku, nei nesutinku

3

Nesutinku 2-1

Įranga moderni 74,4% 19,7% 5,9% 4,0 Baldai patogūs 71,9% 23,2% 4,9% 4,0 Interjeras patrauklus 72,9% 20,7% 6,4% 4,0 Patalpose švaru 80,8% 14,8% 4,4% 4,2 Registratūros išdėstymas patogus 85,7% 10,3% 4,0% 4,3 Įmonės statiniai išoriškai patrauklūs 84,7% 13,3% 2,0% 4,3 Lauko aplinka tvarkinga 90,2% 7,4% 2,4% 4,4 Automobili ų stovėjimo aikštelė patogi 93,6% 3,4% 3,0% 4,6 Darbuotojų išvaizda reprezentatyvi 84,8% 11,2% 4,0% 4,3 Informaciniai lankstinukai patrauklūs 72,4% 22,2% 5,4% 4,1

Bendras APČIUOPIAMUMO kriterijaus vidurkis = 4,2 Šaltinis: sudaryta autorių

Lentelės duomenys leidžia teigti, jog mažiausiu balu (4 iš 5) įmonės klientai vertina įrangos modernumą, baltų patogumą, interjero bei informacinių lankstinukų patrauklum ą. Nors 4 balų įvertinimas yra pakankamai aukštas, apčiuopiamumo kriterijaus kontekste tai mažiausias įvertinimas. Palankiausiai vertinama automobilių aikštelė, kurios patogumą teigiamai įvertino net 93,6% lankytojai, o kiek mažesnis procentas (90,2%) įmonės svečių taip pat itin gerą vertinimą skyrė už tvarkingą lauko aplinką. Bendras visų patikimumo kriterijaus teiginių vidurkis siekia 4,2 balo. Patikimumas(paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti tikslias ir patikimas paslaugas, nepriklausomai nuo trukdžių). Šiam kriterijui išanalizuoti, respondentų buvo prašoma tam tikru sutikimo / nesutikimo lygiu įvertinti 6 teiginius, atspindinčius paslaugų įmonės aplinką (žr. 7 lentelė).

144

7 lentelė UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas pagal patikimumo kriterij ų

PATIKIMUMO kriterijus


Sutinku 5-4


3

Nesutinku 2-1

Darbuotojai pateikia aiškią informaciją 71,9% 16,7% 11,4% 4,0 Pateikiama informacija nėra klaidinanti 73,5% 16,7% 9,8% 4,0 Darbuotojai atsižvelgia į klientų poreikius 64,6% 25,1% 10,3% 3,9 Iškilus problemai, darbuotojai j ą stengiasi išspręsti

65,1% 27,1% 7,8% 3,9

Paslaugos atliekamos tinkamai iš pirmo karto

72,4% 20,2% 7,4% 4,0

Darbuotojai nevėluoja atlikti paslaugų 77,3% 18,7% 4,0% 4,2 Bendras PATIKIMUMO kriterijaus vidurkis = 4,0


Iš lentelės duomenų matoma, jog didžioji dalis teiginių (iš viso 3 teiginiai) įvertinta vidutiniškai 4 balais: klientai teigiamai vertina darbuotojų gebėjimą pateikti aiškią informaciją ir mano, jog pateikiama informacija iš tiesų nėra klaidinanti, taip pat teigiamai įvertintas darbuotojų gebėjimas paslaugas atlikti tinkamai iš pirmo karto. Kiek mažiau nei 4 balų (3,9) įvertinimai teko teiginiams „Darbuotojai atsižvelgia į klientų poreikius“–reiškia, jog darbuotojams reikia daugiau pastangų šioje srityje – bei „Iškilus problemai, darbuotojai ją stengiasi išspręsti, kuris leidžia teigti, jog darbuotojams šiek tiek trūksta noro, laiko ar kt. aspektų, siekiant spręsti problemines situacijas. Geriausiai įvertintas (4,2 balo) darbuotojų gebėjimas paslaugas atlikti laiku. Bendras visų patikimumo kriterijaus teiginių vidurkis siekia 4 balus. Reagavimas (įmonės noras asistuoti savo klientams, užtikrinant skubų ir efektyvų paslaugos atlikimą). Šis kriterijus itin svarbus, siekiant išsiaiškinti įmonės darbuotojų reakcijos į įvairias situacijas vertinimą lankytojų akimis (žr. 8 lentelė).

8 lentelė

UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas pagal reagavimo kriterijų

REAGAVIMO

kriterijus


Sutinku 5-4


3

Nesutinku 2-1

Darbuotojai nori padėti klientams 68,6% 24,1% 7,3% 4,0 Darbuotojai klientus aptarnauja greitai 75,3% 15,8% 8,9% 4,1 Darbuotojai greitai reaguoja į iškilusius klausimus ir problemas

69,0% 23,6% 7,4% 4,0

Darbuotojai visada atsako į klientų klausimus, kad ir kokie užsiėmę bebūtų

63,0% 28,1% 8,9% 3,9

Bendras REAGAVIMO kriterijaus vidurkis = 4,0 Šaltinis: sudaryta autorių

Kaip galima pastebėti, teiginiai „Darbuotojai nori padėti klientams“ ir „ Darbuotojai greitai reaguoja į iškilusius klausimus ir problemas“ vidutiniškai įvertinti 4 balais, o didžiausias 4,1 balas suteiktas už greitą klientų aptarnavimą. Iš šio kriterijaus mažiausias vidutinis balas (3,9 balo) teko teiginiui, susijusiam su darbuotojų gebėjimu atsakyti į klausimus bet kuriuo metu. Reagavimo kriterijaus teiginių visuma įvertinta geru įvertinimu – 4 balais. Tikrumas (bruožai, kurie suteikia pirkėjams pasitikėjimo ir teigiamų emocijų). Siekiant išanalizuoti tikrumo kriterijų, buvo panaudoti 7 teiginiai, geriausiai atspindintys kriterijaus esmę (žr. 9 lentelė).

145

9 lentelė UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas pagal tikrumo kriterij ų

TIKRUMO kriterijus


Sutinku 5-4


3

Nesutinku 2-1

Darbuotojai yra paslaugūs 72,4% 21,2% 6,4% 4,1 Darbuotojai klientams kelia pasitikėjimą 69,9% 20,7% 9,4% 4,0 Darbuotojai yra kompetentingi atsakyti į klientų klausimus

66,6% 24,1% 9,3% 3,9

Darbuotojai yra mandagūs 81,7% 13,3% 5,0% 4,2 Paslaugų teikėjai yra profesionalūs 71,9% 24,6% 3,5% 4,1 Klientai yra užtikrinti d ėl savo duomenų saugumo

60,6% 32,5% 6,9% 3,9

Įstaigoje klientai jaučiasi saugiai 78,9% 16,6% 4,5% 4,2 Bendras TIKRUMO kriterijaus vidurkis = 4,1


Šio kriterijaus teiginių įvertinimai pasiskirstė gana įvairiai: 4 balais klientai įvertino pasitikėjimą darbuotojais, o 4,1 balų įvertinimai lankytojų požiūriu buvo skirti darbuotojų paslaugumui ir paslaugų teikėjų profesionalumui įvertinti. Tikrumo kriterijaus teiginių visumoje mažiausias vidutinis 3,9 balų vertinimas suteiktas už darbuotojų kompetentingumą ir tokiu pat balu klientai įvertino pasitikėjim ą, jog jų duomenys įmonėje yra saugūs. Gana aukštas 4,2 balo vertinimas suteiktas už darbuotojų mandagumą ir užtikrinam ą fizin į saugumą įmonėje. Tikrumas įmonėje įvertintas 4,1 balu. Empatija (rūpestingų ir individualių paslaugų suteikimas klientams). Šis kriterijus yra itin svarbus, siekiant sužinoti informaciją apie darbuotojų gebėjimus teikti asmenines, individualias paslaugas. 10 lentelėje pateikti rezultatai gerokai prasilenkia su iki tol gautais kriterijų vertinimais (žr. 10 lentelė).

10 lentelė UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas pagal empatijos kriterijų

EMPATIJOS kriterijus


Sutinku 5-4


3

Nesutinku 2-1

Klientams rodomas individualus dėmesys 43,8% 33,0%

23,2%

3,3

Įmonės darbo valandos patogios visiems klientams

78,7% 16,3%

5,0%

4,2

Darbuotojai supranta klientų poreikius 56,6% 32,0% 11,4% 3,7 Darbuotojai r ūpinasi klientų interesais 54,7% 32,5% 12,8% 3,6

Bendras EMPATIJOS kriterijaus vidurkis = 3,6 Šaltinis: sudaryta autorių

Nesunku pastebėti, jog šis kriterijus visame kontekste įvertintas prasčiausiai – bendras jo vertinimas siekia vos 3,6 balo. Net 23,2% klientų darbuotojų gebėjimą rodyti individualų dėmesį vertina neigiamai, nesutikdami su teiginiu, o 33% lankytojų su juo nei sutinka, nei nesutinka – bendras šio teiginio vidurkis siekia tik 3,3 balo. Kiek geresnis vidutinis balas (3,6 balo) įmonei tenka už darbuotojų rūpinimąsi klientų interesais, o 0,1 balu aukštesnį įvertinimą gauna teiginys apie klientų poreikių supratimą darbuotojų atžvilgiu. Empatijos kriterijuje palankiausiai klientai žiūri į įmonės darbo valandų patogumą– kad darbo

146

valandos palankios lankytojams, sutinka beveik 79% visų respondentų. Empatijos kriterijus įmonėje įvertintas 3,6 balais. Atlikus įmonės kokybės dimensijų vertinimus, anketinės apklausos respondentų buvo prašoma išskirti bendrą įmonės paslaugų kokybės vertinimą(žr. 2 pav.)

2 pav. Bendras UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimas klientų požiūriu Šaltinis: sudaryta autorių

Apžvelgus tiek anketinės apklausos rezultatus, tiek internetinių atsiliepimų duomenis, galima sudaryti bendrą skaitinį UAB „Atostogų parkas“ paslaugų kokybės vertinimo vidurkį. Žinant, jog „facebook“ paskyroje įmonė turi 4,3 balų įvertinimą, svetainėje „booking.com“ – 4 balų, o penkių kokybės dimensijų vertinimas yra lygus 4 balams, bendras įmonės paslaugų vertinimas siekia kiek daugiau nei 4 balus – lygus 4,1 balo įvertinimui. Sprendžiant pagal šią skaitinę išraišką, įmonės paslaugų kokybę lankytojų atžvilgiu būtų galima vertinti kaip gerą.


Pastaruoju metu itin išaugęs paslaugų poreikis diktuoja sąlygas įmonių vadovams: didinti paslaugų tarifus bei plėsti veiklą. Visgi, augant įvairias paslaugas teikiančių įmonių skaičiui, savaime atsiranda ir didesnė konkurencija rinkoje. Konkurencinėje kovoje pranašumą pelno ta įmonė, kuri sugeba pasiūlyti arba itin inovatyvų, arba ypatinga kokybe pasižymintį produktą; vien pats konkurencinis procesas skatina paslaugų standartų ir kokyb ės kilimą (Lovelock Ch. ir kt. 2002). Tikima, jog dėl intensyvėjančios konkurencijos paslaugų kokybė tampa vienu iš efektyviausių konkurencijos įrankių (Gudinavičius M., 2010), o paslaugų kokybės vertinimas tampa strateginiu tikslu ir išlikimo garantu (Kinderis R. ir kt. pagal Loockwood et al. (1996), Frochot, Hughes (2000), 2011). UAB „Atostogų parkas“ – vienas pavyzdžių, kaip plečiasi paslaugų sektorius. Šis poilsio ir sveikatinimo kompleksas, įkurtas 2015 m. lapkritį Žibininkų kaime, netoli Palangos miesto, sulaukia nemenko susidomėjimo, kadangi tai pirmas poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje. Vis dėlto nors UAB „Atostogų parkas“ yra nauja įmonė, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje vis dažniau galima išgirsti įmonės vardą linksniuojamą kritiškai – daugėja klientų nusiskundimų. Iš jų skaičiaus ir pobūdžio buvo galima spręsti, jog dalis įmonės klientų yra nepatenkinti tam tikromis paslaugomis, jų teikimo ypatumais ir kt. faktoriais. Siekiant pagrįstai išsiaiškinti, kaip įmonės lankytojai vertina paslaugų kokybę, buvo nuspręsta atlikti tyrimą, leisiantį ne tik sužinoti klientų vertinimą, bet ir detalizuoti taisytinas UAB „Atostogų parkas“ sritis. Norint kuo tiksliau išsiaiškinti, kaip įmonės klientai vertina teikiamas paslaugas, tyrimas buvo atliekamas dviem būdais. Pirmuoju buvo analizuojami internetiniai lankytojų atsiliepimai,

147

kadangi toks būdas pasirodė galintis teikti itin naudingos informacijos dėl kryptingos paslaugų įmonių klientų tendencijos nepasitenkinimą reikšti būtent internete. Šios analizės metu buvo išsiaiškinta, jog lankytojai turi minimali ų priekaištų dėl fizini ų apčiuopiamų įmonės savybių. Pastarosios analizės metu išryškėjo esminės įmonės problemos, susijusios su maitinimo sfera, personalo elgesiu, tam tikrų paslaugų trūkumu (pirčių bei jų programų) bei atotrūkiu tarp kainos ir kokyb ės. Pagrindinės anketinės apklausos analizė atskleidė, jog mažiausiu balu įvertinta empatijos dimensija, rodanti ryškų atsilikimą nuo gebėjimo klientams teikti individualias paslaugas bei kiti kiek didesne procentine dalimi išreikšti pavieniai teiginiai apie įmonės darbuotojų kompetentingumo stygių, jų gebėjimų suprasti klientų poreikius bei spręsti iškilusias problemas trūkumą ir pan. Dėl itin plataus įmonės teikiamų paslaugų spektro nusakyti bendrą įmonės paslaugų kokybę lankytojų požiūriu itin sudėtinga, o vienareikšmiškai prastai ar gerai įvertintų įmonės paslaugų nėra. Atsižvelgiant į skaitinėmis išraiškomis pateiktus vertinimus visų įmonės paslaugų kokybė įvertinta 4,1 balo iš 5, ką galima laikyti geru įvertinimu. Vis dėlto, žvelgiant į tyrimo visumą, išryškėjo pagrindiniai taisytini elementai: maitinimo sfera, personalo elgesys, kompetencijos ir požiūris į klientus, kainodaros politika ir jos santykis su kokybe. Taip pat paslaugų kokybės tyrimo metu buvo prieita prie prielaidos, jog itin reikšmingu paslaugų kokybę nusakančiu elementu įmonėje galima laikyti infrastruktūros trūkumą: pastebima, jog klientai, išsakydami mintis apie pirčių trūkumą ir su juo susijusius nepatogumus (grūstis, ilgas eiles ir pan.), yra linkę įmonės paslaugų kokybei skirti mažesnius vertinimus. Siekiant ne tik kryptingai gerinti paslaugų kokybę, bet ir tobulinti bendrą įvaizdį, UAB „Atostogų parkas“ siūlomos dviejų rūšių rekomendacijos: 1) tiesiogiai prisidėsiančios prie paslaugų kokybės gerinimo(maitinimo operatoriaus ir maitinimo paslaugų tvarkos keitimas, įmonės personalo reorganizavimas, periodiškas lankytojų apklausų rengimas bei paslaugų kainodaros ir nuolaidų sistemos koregavimas)bei2) formuosiančios patrauklesnį įmonės įvaizdį (įmonės rinkodaros perplanavimas, vartotojų bei įmonės vidaus taisyklių griežtinimas ir paslaugų infrastruktūros plėtra).

LITERAT ŪRA

1. Akelaitytė J. 2014. N. Kano patraukliosios kokybės teorijos taikymas paslaugų kokybės gerinimui. Vilnius.

2. Bagdonienė L., Hopenienė R. 2005. Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas: Technologija.

3. Bučiūnienė I., Petkinis J., Milašauskienė Ž. 2004. Ligoninės medicinos personalo ir pacientų vertinimai apie medikų ligoninėje teikiamas paslaugas. Kaunas: Technologija. Medicina, t. 40, nr. 3: 272-277.

4. Hopenienė R., Ligeikienė R. A. 2002. Turizmo paslaugų kokybės vertinimo metodologiniai ir praktiniai aspektai. Socialiniai mokslai, t. 2, nr. 34: 65-78. Kaunas: Technologija. ISSN 1392 – 0758.

5. Lagnvinienė N., Vengrienė B. (2005). Paslaugų teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.

6. Lagnvinienė N., Vengrienė B. (2005). Paslaugų teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.

7. Meškauskaitė G. 2009. Kauno miesto viešbučių paslaugų kokybės vertinimas pagal Servqual metodiką. Kaunas.

148

8. Parasuraman, A., Zeithalm, V. A., Berry, L. L.1988. SERVQUAL: A Multiple-Item Scale for Measuring Consumer Perceptions of Service Quality. Journal of Retailing, t. 64, nr. 1: 12-37.

9. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. (2011).Marketingas. Garnelis. 10. Raipa A., Urbanavičius, D. 2007. Viešojo administravimo efektyvumas. Monografija.

Kaunas: Technologija. 11. Ruževičius J. 2005. Kokybės vadybos ir žinių vadybos sąsajų tyrimas. Informacijos

mokslai, 35: 47-58. 12. Serafinas D. 2011. Kokybės vadybos praktinis taikymas. Vilnius. 13. Šimkus A., Pilelienė L. 2010. Sporto paslaugų kokybės vertinimas. Organizacijų

vadyba: sisteminiai tyrimai, p. 99-109. ISSN 1392-1142. 14. Vainienė R. 2005. Ekonomikos terminų žodynas. Tyto alba. ISBN: 9789986164180 15. Vitkienė E. 2008. Paslaugų marketingas. Klaipėda: Klaipėdos universitetas.

CUSTOMERS’ EVALUATION OF JSC “ATOSTOG Ų PARKAS” SERVICES

Edgaras Vaškaitis, Goda Sakalauskaitė Klaipėda University, Faculty of Health Sciences, Recreation and Tourism Department


SUMMARY

Customers’ evaluation of JSC “Atostogų parkas” services is analyzed in this article. Relevance, as well as the main issues, purpose and its tasks of this research are presented. The introduction also focuses on revealing research methodology and used research methods. On the basis of theoretical material the concept of service quality is analyzed. In the first place, the definition and concept of services is analyzed and later on the most suitable definition is picked out, which suggests that “Service is an action or multiphase process of an activity, which has no tangible results and is intended to meet the needs of a subject” (Vengrienė B., 2006). Considering conclusions given by the authors who researched definition of “quality”, this noun is related with meeting consumers’ needs and expectations, also with compliance of certain rules. Service quality is mentioned as a characteristic, used to meet consumers’ needs and a form of measuring levels of satisfaction. Theoretical part of the article focuses on mentioning models used for service quality evaluation and most often used models in practice of quality research. Considering context of the topic, characteristic of JSC “Atostogų parkas” is presented: information about its main features and general supply of services. After firms’ examination, results from two research methods (questionnaire analysis and online reviews analysis) are specified. Results from the analysis of online reviews show main problem fields of the firm: eating facilities, staff and its lack of competence and skills, pricing policy. Results from the survey present that clients gave lowest score to the quality dimension of empathy, which results in low staffs’ care for clients and lack of skills to provide individual services. The final part of the article focuses on summarizing thoughts from theoretical and practical research and giving recommendations. Keywords: service, service quality, clients.

149

INOVATYVI Ų SPRENDIMŲ TAIKYMAS UAB „EXPO VAKARAI“ ĮMONĖS VERSLO PARODOSE KLAIP ĖDOJE

Lekt. Edgaras Vaškaitis, Austėja Rimkevičiūtė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedra [email protected], [email protected]

ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojamas inovatyvių sprendimų taikymas verslo parodose Klaipėdoje. Pagrindžiamas tyrimo aktualumas, pateikiama problema, hipotezė, iškeltas tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodologija ir naudojami tyrimo metodai. Pasirinkta konkreti Klaipėdos mieste veikianti įmonė UAB „Expo Vakarai“. Straipsnyje analizuojamos įmonės rengiamos verslo parodos ir įmonės vidinė aplinka. Iškeliama hipotezė, jog darbas pasenusiais metodais kelia abejonių dėl sėkmingos įmonės UAB „Expo Vakarai“ ateities ir didesnio vartotojų susidomėjimo ja. Tiriamas inovacijos būtinumas, norint išlaikyti lojalius verslo parodų dalyvius bei lankytojus, bei pritraukti naujus. Iškeliama problema: inovatyvių sprendimų nebuvimas UAB „Expo Vakarai“ įmonės veiklos organizavime ir įmonės aplinkoje Klaipėdoje. Dėl esamos problemos būtina identifikuoti verslo parodų sampratą ir turinį, apibrėžti inovacijos reikšmę ir inovatyvių sprendimų galimybes verslo parodose bei nustatyti įmonės inovatyvių sprendimų panaudojimą verslo parodose. Remiantis analizuojama mokslinė literatūra ir dokumentai, pateikiama verslo parodų klasifikacija ir jos reikšmė. Apibrėžiama inovacijų koncepcija, įvairovė ir reikšmė organizuojant verslo parodas. Aiškinamos verslo parodų sąvokos, pateikiamos jų reikšmės. Analizuojamas interviu su įmonės direktoriumi bei verslo parodų dalyvių ir lankytojų apklausa, rezultatai. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kad hipotezė: darbas pasenusiais metodais kelia abejonių dėl sėkmingos įmonės UAB „Expo Vakarai“ ateities ir didesnio vartotojų susidomėjimo ja yra teigtina dėl įmonės tikslo – išlaikyti kliento lojalumą bei pritraukti naujų dalyvių/lankytojų ir užsienio rinkos susidomėjimą neišpildymo ir lūkesčių neanalizavimo. Visa tai identifikuoja esmines problemines sritis: pastebima, jog yra būtinybė diegti naujus inovatyvius sprendimus verslo parodose bei keisti dabartinius įmonės vidaus darbo metodus, siekiant optimizuoti įmonės veiklą. Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad įmonė neatlieka dažnų dalyvių bei lankytojų lūkesčių analizių bei nestiprina esamos įmonės konkurencijos. Verslo parodų dalyviai registruojantis ir dalyvaujant bei viešinime pasigenda inovatyvių sprendimų, kurie taupytų laiką ir lengvintų bendravimą su organizatoriais bei lankytojais. Pastarieji naujovėmis mažai domisi, tačiau dalis norėtų jas išbandyti.

ĮVADAS

Aktualumas. Verslo pasaulyje diegti inovacijas būtina tam, kad išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir pasiekti efektyvių rezultatų. Vienas iš inovacijų strategijų pradininkų H. Ansoff (2003) teigia, jog tai yra perspektyvinės veiklos planas, kurį sudarant reikia daug dėmesio skirti aplinkos dirgikliams, sukuriantiems ar keičiantiems iki tol nusistovėjusių vartotojų poreikius, jų nustatymui ir įvertinimui (Jakubavičius, Strazdas, Gečas, 2003, p.17). Darbas su pasenusiais metodais nežada sėkmingos įmonės ateities ir didesnio vartotojų susidomėjimo ja. „Inovacijos tai verslininko įrankis suteikiantis galimybę sukurti naujus verslus, produktus ar paslaugas“ (Drucker, 1985, p. 225). Nuolatinis domėjimasis savo įmonės vartotojų poreikiais, leidžia įmonei priimti inovatyvius sprendimus, pateikiant jiems komercinius pasiūlymus,

150

gerinant įmonės prekės/paslaugų gamybos spartą bei darbą. Inovacijų diegimas naujiems paslaugų ar produktų kūrimo procesui optimizuoti įtakos turi organizacijos aplinka ir su ja susiję dalyviai, t.y. darbuotojai, įmonės struktūra, vadovas ir turimi ištekliai. Tai padeda patenkinti vartotojų naujus poreikius bei atrasti naujas rinkas, o visa tai efektyviau veda į užsibrėžtą tikslą. Inovacijų diegimas yra vienas iš vadybos instrumentų, kuris prilyginamas ekonomam ir socialiniam reiškiniui (Jakubavičius, Strazdas, Gečas, 2003, p. 5). Esant parodų ir mugių įvairovei pasaulyje pastebima, jog šiuolaikinės tendencijos yra įvairios: nuo paprasto įprastinio fizinio dalyvavimo parodoje iki interaktyvaus dalyvavimo interneto pagalba. Norint išlaikyti sėkmę versle, būtinas senų metodų keitimas naujais, siekiant pritraukti, sudominti parodų ir mugių dalyvius bei lankytojus. Parodų ir mugių organizavimas yra svarbus įvairių pramonės šakų išlikimui. Jų rengimu siekiama sudominti visuomenę tam tikros pramonės atstovų ir tos srities įmonių prekėmis ir paslaugomis (InternationalTrade Centre, 2012, p. 13). Parodų ir mugių organizavimas turi ne tik individualią dalyviams naudą, tačiau tai yra naudinga ir regionui (InternationalTrade Centre, 2012, p. 5). Parodas ir muges organizuojanti įmonė vakarų Lietuvoje, t.y. uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Expo Vakarai“. Ši parodas ir muges organizuojanti įmonė gyvuoja 22 metus, savo veiklą pradėjusi nuo 1994 m. Tai vienintelė Vakarų Lietuvoje įmonė, siūlanti parodų, mugių organizavimą. Įmonė suorganizavo 120 renginių, kuriuose dalyvavo apie 7000 įmonių iš Lietuvos ir užsienio. Renginius aplankė apie 1 mln. 100 tūkst. lankytojų. Įmonės, kaip skelbia savo oficialiame internetiniame puslapyje, misija yra supažindinti visuomenę su naujausiais tam tikro laikotarpio verslo subjektų produktais ir paslaugomis. Parodų ir mugių išskirtinumas – koncepcija, išsiskiria rinkodara, laiko ir erdvės koncentracija, gyvu dalyvių ir lankytojų bendravimu, tematika. Parodų ir mugių sėkmė, kaip teigia organizacijos AUMA valdybos direktorius P. Neven, priklauso nuo individualios jų dalyvio sėkmės (Measuringup, 2015, p. 24). Parodos ir mugės skatina vidaus verslą bei didina konkurencinį pranašumą miestų, regionų ar šalių mastu (Basicsfororganizingtradefairs, 2012, p. 5). Problematika. Klaipėdos verslo parodų organizatoriaus UAB „Expo vakarų“ įmonės veikloje nėra naudojamos naujausios technologijos tikslams pasiekti. Organizacijos struktūroje, t.y. įmonės viduje, nėra įdiegiami inovatyvūs sprendimai, kurie leistų įmonei lengviau bendrauti su klientais, apdoroti informaciją, teikti pasiūlymus. UAB „Expo vakarai“ yra vienintelė vakarų Lietuvoje įmonė, užsiimanti parodų ir mugių organizavimu. Išorinėje aplinkoje ji konkuruoja Lietuvos mastu, tačiau nors ir veikiama konkurencijos, įmonė nesiima spręsti aktualaus inovacijų diegimo klausimo, leisiančio konkuruoti panašiame lygyje. Problema – Inovatyvių sprendimų nebuvimas UAB „Expo Vakarų“ įmonės veiklos organizavime ir įmonės aplinkoje Klaipėdoje. Tikslas. Išanalizavus verslo parodų ir inovacijų bei inovatyvių sprendimų sampratą ir svarbą, nustatyti UAB „Expo Vakarų“ verslo parodų Klaipėdoje dalyvių ir lankytojų požiūrį į dabartines inovacijas, pateikti prielaidas inovatyvių sprendimų taikymo optimizavimui verslo parodose Klaipėdoje. Tyrimo objektas - UAB „Expo Vakarų“ inovatyvių sprendimų taikymas verslo parodose Klaipėdoje. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti verslo parodų sampratą ir turinį; 2. Apibrėžti inovacijos reikšmę ir inovatyvių sprendimų galimybes verslo parodose; 3. Nustatyti UAB „Expo Vakarų“ inovatyvių sprendimų panaudojimą verslo parodose Klaipėdoje; 4. Atlikti tyrimo rezultatų analizę apie inovatyvių sprendimų panaudojimą verslo parodose Klaipėdoje.

Hipotezė. Darbas pasenusiais metodais kelia abejonių dėl sėkmingos įmonės UAB „Expo Vakarai“ ateities ir didesnio vartotojų susidomėjimo ja.

151

Naudojami tyrimo metodai: Mokslinės literatūros, straipsnių, įmonių internetinių puslapių analizė. Kiekybinis tyrimas, t.y. anketinės apklausos metodas, kurio metu siekiama išsiaiškinti parodos „Grožis 2016“ dalyvių ir lankytojų nuomonę apie organizacinius sprendimus, taikant inovatyvias priemones, ir kokybinis tyrimas, t.y. interviu su įmonės UAB „Expo Vakarai“ direktoriumi S. Savickiu apie įmonėje naudojamas technologijas ir inovacijų diegimo perspektyvas. Pagrindinės sąvokos: Inovacija – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų, metodų įvedimas naujų ar patobulintų produktų ir procesų komercinei veiklai ir pristatymui. (Zemlickiene, Maditinos, 2012, p. 367). Inovatyvūs sprendimai – tai strateginiai vadovybės veiksmai, kurie yra taikomi kuriant ar modernizuojant pagrindinį rinkos produktą ar jo veikimo mechanizmą. (Chan, Mauborgne, 2005, p. 255).Paroda – tai naujausių prekių, pažangiausių technologijų ekspozicija ir vieta, kur susitinka gamintojas ir vartotojas. Čia išsiaiškinimas tam tikro gaminio ar paslaugos poreikis, nusprendžiama, ar jis pasieks vartotoją (Vaškaitis, 2012, p. 2). Mugė – tai prekių pardavimas, periodiškai organizuojamas nustatytose vietose (Vaškaitis, 2012, p. 2). Verslo paroda – apibendrinus įvairių autorių nuomones, galima teigti, kad Lietuvoje verslo parodas apima tai, kas pasaulyje vadinama mugėmis. Toks požiūris susiformavo dėl kalbų skirtumo bei suvokimo (pvz.: Lietuvoje parodomis laikomos paveikslų ekspozicijos ir pan.) Skirtumas yra toks, kad mugės labiau orientuotos į pardavimą, o parodos į reklamą, prestižo kūrimą. Siekiant pateikti tikrąjį pasaulio suvokimą apie parodas bei muges, šiame darbe pasirinkta sąvoka verslo paroda.

Inovacijų taikymo verslo parodose teoriniai pagrindai

Verslo parodų terminologija. Skirtumų tarp sąvokų paroda ir mugė analizė yra publikuota ir lietuvių kalba, t.y. Lietuvoje parodomis laikoma tai, kas pasaulyje vadinama mugėmis. „Paroda – tai naujausių prekių, pažangiausių technologijų ekspozicija ir vieta, kur susitinka gamintojas ir vartotojas. Čia išsiaiškinamas tam tikro gaminio ar paslaugos poreikis, nusprendžiama, ar jis pasieks vartotoją“ (Vaškaitis, 2012, p. 2). Toks suvokimas vyrauja ir Europoje kalbant apie muges, tačiau Lietuvoje „mugė – tai prekių pardavimas, periodiškai organizuojamas nustatytose vietose“ (Vaškaitis, 2012, p. 2). Tad skirtumas yra tas, kad mugėmis Lietuvoje laikomi paprasti smulkiųjų verslininkų susibūrimai, kurių metu pagrindinis tikslas yra parduoti kuo daugiau prekių, o parodos – specializuotas renginys, leidžiantis vartotojams susipažinti su gamintojų naujomis technologijomis, kurio rinką lemia patys vartotojai ir jų susidomėjimas. Tačiau, lietuvių kalba parodos reiškia ir paveikslų ar menininkų darbų ekspoziciją, tačiau šiame straipsnyje šios sąvokos aiškinimas yra vengtinas. Mugės pasaulyje yra traktuojamos kaip parodos Lietuvoje. Taigi šiame straipsnyje Lietuvoje vadinamos parodos, o Europoje – mugės – bus vadinamos verslo parodomis, siekiant sugretinti ir suvienodinti sąvokas aiškiai tolimesnei informacijos dėliojimo sekai. Verslo parodų tipai ir pagrindiniai elementai. Vokietija pagal surengiamų verslo parodų skaičių ir apimtį yra lyderė Europoje, tad jų tipologija yra pirmiausia vietinė (Vokietijoje rengiamos ir vykstančios) bei užsienio. Šia tipologija vokiečiai sėkmingai naudojasi beveik 14 metų, tačiau tai jau turi išdirbtą patirtį ir užsitarnautą patentą (1 lentelė).Visgi toks specifinis verslo parodų skirstymas būdingas Vokietijos rinkai ir požiūriui, nes reikia įvertinti šalies dydį, dėl šios priežasties verslo parodos tampa mobilios, gyventojų skaičių – kas ir sudaro trijų tipų lankytojus ir dalyvių platesnį segmentavimą, šalies rinką – platesnis verslo parodų orientacijas ir temas bei, žinoma, šalies kaip lyderės pozicijas verslo parodų rengime Europoje – užsienio segmentas ir galimybė rengti alternatyvas užsienyje.

152

1 lentelė Vokietijos verslo parodų tipologija

Teminis mugės ryšys Vietos ir apimties mugės ryšys

Universali (didžioji

dalis pramonės

verslo paroda)

Verslo parodos Orientuota į pramones

šakas

Funkcinė/funkcionuojanti Teminė

Verslo parodos apimtis

Regioninė Atvira plačiai visuomenei

Profesinis pasiskirstymas

Su tema susiję vartotojai Atvira plačiai visuomenei

Nacionalinė Atvira plačiai visuomenei

Investuotojų dalyvavimas

Prekybos vartotojai Atvira plačiai visuomenei

Tarptautinė Procentinis skaičius atitinkantis pusę dalyvaujančiųjų dalyvių/lankytojų turi sudaryti užsienio dalyviai/lankytojai

Verslo parodos padėtis

Vietinė Vyksta Vokietijoje Užsienio Surengiama užsienyje ta pati paroda

Verslo parodos

geografinis mobilumas

Stacionari Vyksta ten, kur buvo pradėta (dažniausiai Hanoveryje) Mobili Verslo parodos temą ir vidinį išsidėstymą galima perkelti bet kur Vokietijoje

(kitoje federacijoje)

Šaltinis: Dr. Prof. P. Kenning medžiaga ir Vokietijos mugių verslo instituto knyga, 2003

Dar vienas verslo parodų skirstymas būdingas Lietuvos rinkai (2 lentelė). Kurios pasiskirstymas skiriasi nuo anksčiau pateikto. Jį sudarė pasaulinė organizacija UFI. Jos pagrindas yra sugeneruoti tarptautinių, nacionalinių bei regioninių verslo parodų taisykles bei verslo parodas suskirstyti pagal funkcionalumą.

2 lentelė Verslo parodų skirstymas

Pagal organizavimo lygį ir specializaciją Pagal Statusą

Tarptautin ė verslo paroda

Specializuotos Tarptautin ė verslo paroda

>20% dalyvių turi būti užsieniečiai >20% viso ploto turi užimti užsieniodalyviai Bent 4% lankytojų turi būti iš užsienio

Konferencijos, simpoziumai ir pan.

Nacionalinė verslo paroda

~20% dalyvių iš visos šalies Lankytojai iš visos šalies, pirmiausia iš šalies centrų

Nacionalinė verslo

paroda

Konkrečios šalies mokslo ir technikos

dienos (savaitės)

Regioninė verslo paroda

Skirta tik konkrečiam teritorijos vienetui Pagal apimtį mažiausi renginiai Pagrindiniai dalyviai – smulkūs ir vidutiniai verslininkai

Jubiliejinės parodos Pagal funkcionalumą

Regioninė verslo paroda

Įvairių įmonių katalogųverslo

parodos

Verslo parodos – pardavimai

Verslo parodos – peržiūros

Nuolatinės ekspozicijos

Konkrečių įmonių Dalyviai užsiima prekyba

Lankytojai gali pamatyti tik pavyzdžius

Bepasikartojantys pristatymai

Šaltinis: lekt. E. Vaškaičio paskaitų medžiaga, 2012, pagal UFI informaciją.

Smulkų verslo parodų tipų klasifikacijos modelį pateikia Tarptautinis parodų centras (Basicsfororganizingtradefairs, 2012, p. 3). Verslo parodų tipologiją jie pristato ganėtinai

153

išsmulkintą ir aiškią savo koncepcija ir periodiškumu (3 lentelė).Anot Tarptautinio parodų centro autorių, suskirstymas remiasi ekonominiu pagrindu. Toks išsamus verslo parodų klasifikavimas atsirado tam, kad būtų galima lengviau verslo parodas atskirti nuo turgaviečių, kurios autorių požiūriu, bemaž sutampa prekybos tikslais ir produktų gausa. Toks verslo parodų skirstymas rodo, jog ne visada verslo parodos yra periodiškos bei turi asmeninių (privačių) interesų.

3 lentelė Verslo parodų tipai

Specializuota verslo paroda

Komercinė verslo paroda

Privati verslo paroda

Pirk ėjų verslo paroda

Prekyvietė Verslo paroda

Pasaulinėverslo paroda

Reguliari Neperiodiška Neperiodiška Reguliari Reguliari Neperiodiška Reguliari Vyksta toje pačioje vietoje, su tais pačiais rėmėjais

Rengia įmonės, kurios reprezentuoja save tam pasitelkiama žiniasklaida

Rengiama vienam tiekėjui, jo prekę/ paslaugą pristatyti rinkai

Rengiama vienam tiekėjui, jo prekę/ paslaugą pristatyti rinkai

Didžiulio masto komercinėverslo paroda

Tam tikras asortimentasprekių, tačiau pagrindą sudaro seminarai ir konferencijos

Tematiką lemia šių dienų aktualijos ir technologijos pažanga

Pramonės verslo parodose (ribojamas lankomumas) Vartotojų – (leidžiami visi)

Pagr. tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, gauti didesnės reklamos savo įmonei

Įleidžiami tik su tiekėju susiję investuotojai, parodant jiems investicijų rezultatą

Įleidžiami visi, bet labiausi suinteresuoti investuotojai. Tikslas – parduoti daugiau prekių

Įleidžiami visi norintys

Siekiama šviesti ir sudominti lankytojus

Pardavimai nėra tikslas

Šaltinis: International Trade Center, 2012

Verslo parodos Lietuvoje ir pasaulyje. Pasaulio verslo parodų lyderė yra Vokietija, kuri turi savo verslo parodų asociaciją vadinama AUMA, taip pat yra pasaulio pirmaujančiųjų verslo parodų organizatorių asociacija UFI. Iš trijų didžiausių Lietuvos verslo parodų organizatorių vienintelis UAB „Litexpo“ jau 10 metų priklauso pasaulinei organizacijai UFI ir 2015 metais užpatentavo vieną iš savo verslo parodų (statybų tematika) „Resta“. Lietuvoje didžiausias organizatorius yra UAB „Litexpo“, kuris buvo įkurta LR ūkio ministerijos. Kaunas turi „Ekspozicijų centrą“ kaip savo verslo parodų organizatorių, o ši konkuruoja ne tik su prieš tai minėtąja, bet ir su vakarų Lietuvoje didžiausia įmone UAB „Expo Vakarai“. Analizuojant parodas trijų verslo parodų įmonių, pastebima, jog didžiųjų parodų tematikos sutampa ir yra bemaž vienodos savo sandara ir tema. Visi trys organizatoriai organizuoja verslo parodas statybine, sveikatos ir grožio tematikomis. Išskirtinai UAB „Litexpo“ turi verslo parodoms rengti patalpas, kiti du organizatoriais jas turi nuomotis, dėl to dalyvių ir lankytojų skaičiaus pritraukimas yra svarbus, norint sugeneruoti pajamas.

Inovacijos samprata. Inovaciją galima suvokti kaip galutinį produktą arba besitęsiantį procesą. Lietuvių kalboje yra du terminai: inovacija (tarptautinis) bei naujovė (lietuviškas) (Kirstukas ir kt., 2013, p. 6). A. Jakubavičius ir kt. (2003) pastebi, jog inovacijos sąvoka skirtingai pateikiama dėl naujų atsirandančių bruožų, kurios suteikia naujų prasmių (Jakubavičius ir kt., 2003, p. 5). Inovatoriškas požiūris prilyginamas kūrybiškai destrukcijai, kuri stimuliuoja ekonomiką. Inovacijų taikymas yra pagrindinė ekonomikos vystymosi priežastis ir vadybos dalis. Anot J. Kristuko ir kt. dabartiniame pasaulyje inovacijos taikomos: mokslo, rinkos, technologijų ir socialinėje srityse (Kristukas ir kt., 2013, p. 7). Informacini ų technologijų arba inovacijų naudojimas sprendimų pri ėmime leidžia lengviau

154

komunikuoti bei disponuoti informacija (Raipa, Buškevičiūtė, Giedraitytė, 2012, p. 4). Turint pakankamai naudingos informacijos ir gebėjimą laisvai bendrauti tarpusavyje galima priimti atitinkamą sprendimą ir patirti lauktų rezultatų. „Sprendimų priėmimo procese sprendimų rengėjai dažnai informacijos apdorojimą suvokia kaip informacijos filtravimo procesą prieš priimant aukščiausio lygmens sprendimus“ (Raipa, Buškevičiūtė, Giedraitytė, 2012, p. 4). Tokiu būdu yra patikrinamas informacijos patikimumas, tikslus jos interpretavimas nulemia sprendimų priėmimo efektyvumą. Organizacijos, norinčios pranokti konkurentus ir sukurti didesnę pridėtinę vertę bei siekiančios grąžinti vartotojus, turi atsižvelgti į organizacijos kultūrą ir jos valdymą. Inovacijos procese dalyvauja visi įmonės darbuotojai, kurie turi atitinkamus darbus ir bendrą tikslą– naujovę sukurti padeda kliento dalyvavimas procese. Kliento dalyvavimas procese pakeičia galutinės prekės ar paslaugos gamybos proceso eigą. Inovatyvių sprendimų taikymas verslo parodose. Inovacijų panaudojimas organizuojant verslo parodas yra svarbus ne tik kaip reklamos dalis, tačiau kaip vartotojų ir lankytojų grįžtamojo ryšio metodas, kuris gali sukurti dabartines verslo parodos vizijas bei pakeisti jos koncepciją pagal prognozuojamus lūkesčius. Inovatyvūs sprendimai diegiami keturiomis kryptimis, t.y. organizavimo procese, dalyviams bei lankytojams ir pačioje įmonėje (žr. 4 lentelė).

4 lentelė

Inovatyvių sprendimų taikymas, rengiant verslo parodas

Organizavimo procese Dalyviams Lankytojams Įmonėje Socialinių tinklų panaudojimas viešinimui

Registraciją lengvinančios programos

Naujų išradimų taikymas bendraujant

Darbuotojų apmokymai naujomis technologijomis

Naujų išradimų taikymas bendraujant

Telefono programėlės informacijai

Skatinimas diegti naujus darbo metodus

Telefono programėlės informacijai

Šaltinis: sukūrė autoriai, remiantis C. Ball, 2011 W. Morris, 2015.

Inovatyvių sprendimų taikymo verslo parodose Klaipėdoje tyrimo rezultatai

Tyrimui atlikti naudojama mišri metodologija, ir kiekybinis, ir kokybinis metodai. Šis tyrimas yra skirtas įmonės situacijai dėl inovatyvių sprendimų taikymo išsiaiškinti. Kiekybinis – paruoštos anketos parodoms „Grožis“ ir „Stiliuz“ dalyviams ir lankytojams atsakyti, o kokybinis – interviu su UAB „Expo Vakarai“ direktoriumi ir įmonės įkūrėju S. Savickiu. Tokiomis priemonėmis bus siekiama išsiaiškinti inovatyvių sprendimų taikymo svarbą verslo parodose Klaipėdoje. Gauti rezultatai naudojami išvadoms ir pasiūlymams formuluoti. Tyrimo tikslas –remiantis išanalizuota teorine dalimi bei išanalizavus UAB „Expo Vakarai“ veiklą, nustatyti verslo parodos dalyvių ir lankytojų požiūrį, kokių inovatyvių sprendimų jiems trūksta visos verslo parodos rengimo metu bei kokio požiūrio laikosi įmonės vadovas. Tyrimo objektas –UAB „Expo Vakarai“ inovatyvūs sprendimai verslo parodose Klaipėdoje, remiantis teorine dalimi apie verslo parodų tipus.

Inovatyvių sprendimų taikymo verslo parodose Klaipėdoje tyrimo rezultatai. Anketų ir interviu klausimai buvo sudaryti remiantis teorine dalimi apie inovatyvius sprendimus ir jų taikymą. Anketos sudarytos iš dviejų dalių: pirmoji – su inovacijomis susiję klausimai, antroji – demografiniai. Anketos buvo naudojamos tiek dalyviams, tiek lankytojams. Interviu buvo sudarytas remiantis teorinėmis žiniomis apie inovatyvių sprendimų taikymą verslo parodose ir esamą įmonės padėtį. Klausimai siųsti respondentui iš anksto. Išanalizavus dviejų verslo

155

parodų („Grožis 2016“ ir „Stiliuz 2016“) dalyvių bei lankytojų anketas ir įmonės vadovo interviu teigtina hipotezė, jog darbas pasenusiais metodais nežada įmonei ateities ir didesnio vartotojų susidomėjimo ja. To priežastis didelis dalyvių nusiskundimai ir inovatyvių sprendimų pasigedimas registruojantis verslo parodai bei įmonės vadovo požiūris į besikeičiančias technologijas ir jų panaudojimą įmonėje. UAB „Expo vakarų“ įmonės analizė. UAB „Expo Vakarai“ verslo parodų organizavimu užsiima 23 metus ir yra surengusi daugiau kaip 120 renginių Klaipėdoje, Vilniuje ir Panevėžyje. Be pagrindinės organizavimo veiklos įmonė taip pat nuomoja įvairų inventorių. Visa įmonės veikla orientuota į strategiją, kuri nukreipta į lojalų klientą. Įmonė yra maža, nes įmonėje dirba 10 darbuotojų. Visas personalas paskirstytas į tris skyrius: verslo parodų, administracijos bei techninį projektų skyrius. UAB „Expo Vakarai“ konkurencija yra vyraujančių panašių temų, o ne su organizatoriais. Trys pagrindinės analizuojamos įmonės verslo parodos yra panašios kaip ir UAB „Ekspozicijų centro“ bei UAB „Litexpo“, pastarasis rengia didžiausius renginius. Pastebima, jog pagrindinė dalyvių mažo skaičiaus priežastis Klaipėdoje yra susisiekimas. Įžvelgiama problema, jog analizuojant įmonės naudojamas technologijas ir lyginant jas su konkurentais, pastebima, jog UAB „Expo Vakarai“ naudoja nepatogią dalyviams registracijos formą, kai tuo pat metu jų konkurentai dalyviams siūlo elektroninę registracijos formą. Atsižvelgiant į nagrinėtą teorinę dalį, UAB „Expo Vakarai“ ir UAB „Litexpo“ statybinės ir grožio tematikos parodas poziconuoja kaip tarptautines (žr. 1, 2 lentelės), kurios vyksta reguliariai ir yra atviros visuomenei (žr. 3 lentelė), tačiau pagal numatytą užsieniečių dalyvių ir lankytojų skaičių šios verslo parodos negali būti laikomos tarptautinėmis. UAB „Ekspozicijų centras“ savo visas verslo parodas laiko regioninėmis arba specializuotomis (žr. 1, 2 lentelės), kurios vyksta reguliariai bei yra atviros visuomenei (žr. 3 lentelė). Toks verslo parodų apibūdinimas yra tinkamas, nes atitinka numatytus standartus. Išanalizavus dalyvių anketų rezultatus nustatyta, jog statistinis dalyvis yra moteris 30-35 metų amžiaus iš Vilniaus, Kauno miestų/rajonų, turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei dirbančios vadybininkėmis. Didžioji dalis dalyvių pageidauja naujovių verslo parodose ir organizuojant jas. Tokia prielaida yra teigtina, nes didžioji dalis dalyvauja kiekvienais metais, tad tendencijas ir esamą situaciją žino. Taip pat statistinis dalyvis dalyvauja Kauno ir Vilniaus verslo parodose, tad lygina situaciją su kitomis verslo parodomis. Dalyviai pastebi, jog dėl inovacijų diegimo Lietuvoje pirmauja UAB „Litexpo“, Europoje – Vokietija. Atsižvelgiant į nagrinėtą teoriją (Verslo parodų tipai ir pagrindiniai elementai skyriuje (žr. 2 lentelė)), organizuojant tarptautines verslo parodas („Grožis“ bei „Stiliuz“) užsienio dalyvių skaičius bei jų užimamas plotas turi sudaryti bent 20% visų dalyvių bei visos ekspozicijos ploto. Deja, užsieniečiai sudarė 6,28% visų dalyvių, o jų stendai užėmė 5,9% viso ploto. Atsižvelgiant į inovacijas, anksto matyti viešbučių paslaugas bei kainas internetiniame organizatorių puslapyje būtų naudinga daugumai užsieniečių. Dabartinė registracijos forma yra patenkinama (žr. 5 lentelė), tačiau nemažas skaičius dalyvių ja skundžiasi. Statistinis dalyvis pritaria registraciją lengvinti, kuriant specialias sistemas, tam pritaria ir jaunesni dalyviai, kurie nurodo, kad virtualus turas po renginio vietą jiems padėtų registruojantis. Dėl technologijų diegimo pasisako jauno ir vidutinio amžiaus respondentai, turintys aukštą universitetinį išsilavinimą (lankytojų srautų matymas, bendravimas pasitelkiant QR kodo skanavimą, išmanioji programėlė su programa, seminarų transliacijos), o vyresnio amžiaus respondentai pabrėžia organizatorių nenurodomas kainas (6 lentelė). Dalyviai patvirtino, jog naudojasi organizatorių Facebook puslapiu, nuotraukų viešinimui bei informacijos sklaidai, tačiau pastebėta, jog šis socialinis tinklapis nėra išnaudojamas pakankamai. Tai įrodo respondentų pritarimas tiesioginėms transliacijoms iš seminarų. Dalyviai linkę modernizuoti esamą verslo parodų registraciją, bendravimą su organizatoriais ir lankytojais. Pagal verslo parodų duomenis, verslo parodos nėra tarptautinės (neatitinka pasaulinių standartų).

156

5 lentelė Registracija į verslo parodas „Grožis“ ir „Stiliuz“

7. Ar dabartin ė organizatorių registracijos sistema Jus tenkina? (atsakymą trumpai pagrįskite)

Ne Taip Nežino 36,13% (69 respondentai) 55,50% (106 respondentai) 8,38 (16 respondentų)

Priežastys Nepritaikyta verslui Nėra sunku pildyti Ne aš pildžiau tad

nežinau Tr ūksta mobiliuoju parašu pasirašymo Renginys praėjo puikiai Reikia iš naujo įvedinėti informacij ą (nėra duomenų bazės)

Nenurodomos kainos Gaištamas laikas ir eikvojami medžiai lapams

Šaltinis: sudaryta autorių 6 lentelė

Dalyvių susidomėjimas inovatyviais sprendimais pagal amžių 16. Jūsų amžius? (pasirinkite viena atsakymą) Total

18-24 m. 25-29 m.

30-39 m. 40-49 m.

50-59 m. 60 ir daugia

u Išmanioji programėlė su verslo parodos programa ir planu bei

vykstančiais seminarais;

0 5,3% 10,7% 32% 37,3% 13,3% 1,3% 100%

1 3,5% 34,5% 32,8% 21,6% 7,8% 0% 100%

Total 191 16. Jūsų amžius? (pasirinkite viena atsakymą) Total

18-24 m. 25-29 m.

30-39 m. 40-49 m.

50-59 m. 60 ir daugia

u

Programėlė, kuri leidžia matyti lankytoju srautus ir

pasiskirstymą;

0 8,2% 16,4% 32,8% 31,2% 11,5% 0% 100%

1 2,3% 29,2% 32,3% 26,2% 9,2% 0,8% 100%

Total 16. Jūsų amžius? (pasirinkite viena atsakymą) Total

18-24 m. 25-29 m.

30-39 m. 40-49 m.

50-59 m. 60 ir daugiau

Seminaru transliavimas gyvai (naudojant arenoje išdėstytus TV + programėlėje/Youtube)

0 3,9% 16,3% 31,8% 33,3% 14% 0,8% 100%

1 4,8% 43,6% 33,9% 16,1% 1,6% 0% 100%

Total 191

16. Jūsų amžius? (pasirinkite viena atsakymą) Total 18-24

m. 25-29 m. 30-39

m. 40-49

m. 50-59 m. 60 ir daugiau

Išankstinė dienos pietų rezervacija, naudojantis

programėlė

0 3,4% 18,8% 34,2% 30,8% 12% 0,9% 100%

1 5,4% 32,4% 29,7% 23% 6,8% 0% 100%

Total 191

Tęsinys kitame lape

157

16. Jūsų amžius? (pasirinkite viena atsakymą) Total 18-24 m. 25-29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59

m. 60 ir

daugiau

Akreditacine kortele su QR kodu, kuri nuskanavus, Jūsų kompiuteryje atsiranda to

žmogaus kontaktine informacija (palengvina

bendravimą);

0 8,1% 8,1% 21,6% 37,8% 21,6% 2,7% 100%

1

3,3%

29,2%

35,1%

25,3%

7,1%

0%

100%

Total 191 Šaltinis: sudaryta autorių

Lankytoj ų anketų rezultatai parodė, kad statistinis respondentas yra moterys, kurios verslo parodose lankosi kiekvienais metais, 18-25 metų iš Klaipėdos mieto/rajono, dirbančios grožio srityje. Respondentai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir išmaniosiomis programėlėmis (žr. 7 lentelė). Tai lėmė, jog didžioji dauguma respondentų sutinka naudotis verslo parodų programėle jei tokia būtų. Organizatorių Facebook puslapis išlieka nepopuliarus tarp lankytojų, nes neišnaudoja visų šios platformos galimybių pasiekti vartotoją (žr. 8 lentelė). Taip pat mažai žinomas QR kodo nauda, lėmė, jog dauguma apklaustųjų nekeistų įprastinio bilieto į galimybę turėti vizitinę kortelę. Populiariausia naujovė pastebėta visų lankytojų buvo naujos „Stiliauz“ verslo parodos atsiradimas.

7 lentelė

Lankytoj ų susidomėjimas verslo parodos išmaniąja programėle 8. Ar nor ėtumėte verslo parodose išmaniosios programėlės, kurioje būtų dalyviai, renginiai

ir programa? (atsakymą trumpai pagrįskite) Ne Taip Neatsakė arba nežino

27,34% (70 respondentų iš 256) 40,23% (103 respondentai iš 256) 32,42% (83 respondentų iš 256)

Priežastys Nebūtų įdomu iškart žinoti dalyvius

Norėčiau matyti visą renginių programą

Nebūtų naudinga, nes nedaug kas naudojasi

Taupyčiau laiką jei susiorganizuočiau jį iš anksto

Nebūtų įdomu, visi jau žinoti iš ko ir kur bei k ą nusipirkti ir viskas

Tiek dalyviams, tiek lankytojams tai būtų naudinga matyti verslo parodos dalyvių išsidėstymą tiesiog telefone

Randu informaciją Facebook puslapyje

Jei dar keliomis kalbomis, išvis būtų lengva naudotis


8 lentelė Lankytoj ų susidomėjimas organizatorių Facebook puslapiu

7. Ar pastebėjote naujovių verslo parodose? (atsakymą trumpai pagrįskite) Ne Taip Neatsakė 43,75% (112 respondentų iš 256) 28,52% (73 respondentai iš 256) 26,95% (69 respondentų iš

256) Priežastys Informacij ą sužinau iš aplinkinių arba reklamų lauke

Patogu sužinoti naujienas

Tai laiko švaistymas Puikus būdas matyti artėjančias verslo parodas

Tęsinys kitame lape

158

Neteko naudotis Galimybė susipažinti su dalyviais iš anksto

Nežinau, kad yra toks puslapis Padeda susiplanuoti darbus Nesinaudoju Facebook, apie verslo parodas sužinau iš kitur


Išanalizavus interviu apklausos rezultatus su UAB „Expo Vakarų“ įmonės vadovu padaryti pagrindiniai apibendrinimai: teigtina, jog įmonė nepasiruošusi naujoms technologijoms diegti, kurios palengvintų verslininkų bendravimą verslo parodose, kurių pageidauja patys verslo parodų dalyviai. Daroma išvada, jog įmonėje nėra rinkodaros bei organizacinės inovacijos arba ji yra, tačiau labai silpna. Įmonėje nėra atliekami tyrimai susiję su inovatyvumo didinimu ir įdiegimu finansine išraiška. Tai parodo, jog nėra ruošiamas nuoseklus veiksmų planas, norint palengvinti darbuotojų darbą. Įmonės darbuotojai yra apmokami ir siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus, tada kai įmonė atranda rėmėjus arba laimi projektą tokiems seminarams/mokymams apmokėti. Darbuotojų darbas vyksta senais metodais, tačiau ateičiai ieškoma alternatyvi programa, kuri nebūtų labai brangi, tam kad palengvinti verslo parodų organizatoriaus duomenų bazės valdymą. Šiai dienai tam naudojamas MC Excel programa. Pastebima, jog įmonėje dirbantis verslo parodų organizatorius turi daug įsipareigojimų (viešinimas, organizavimas, dokumentų pildymas ir pan.). Darbe iškelta hipotezė yra teigtina, nes įmonės strategija nukreipta į klientą, o tikslas – išlaikyti lojalumą, o tai nėra vykdoma, nes norint įgyvendinti numatytus tikslus būtina atsižvelgti į nepatenkintų vartotojų lūkesčius. Nelengvinamas ir netobulinamas darbuotojų darbas, nediegiami inovatyvūs sprendimai. Neįgyvendinus jų – verslo parodose ženkliai sumažės dalyvių ir lankytojų susidomėjimas. Įmonė ne tik praras vartotojus, tačiau ateityje taps nekonkurencinga.

IŠVADOS

Hipotezė, jog darbas pasenusiais metodais kelia abejonių dėl sėkmingos įmonės UAB „Expo Vakarai“ ateities ir didesnio vartotojų susidomėjimo ja yra teigtina, kadangi apima įmonės tikslą – išlaikyti kliento lojalumą bei pritraukti naujų dalyvių/lankytojų ir užsienio rinkos susidomėjimą. Tai kas Europoje vadinama mugėmis, Lietuvoje suprantama kaip parodomis, tačiau šis lietuviškas žodis turi ir kitą reikšmę – paveikslų ar kitų meninių kūrinių ekspozicija. Įmonių susibūrimo vietos laiką, kuriame stengiamasi kelti įmonės prestižą, žinomumą bei pristatyti prekes/paslaugas apibrėžiama kaip verslo parodos. Verslo parodos turi skirtingą klasifikacij ą, kuri viena kitą papildo. Tokios tipologijos sudarytos verslo parodų lyderės Vokietijos bei smulkesnis skirstymas pagal Tarptautinių verslo parodų centro ir UFI asociacijos parodų tipus. Patys svarbiausi aspektai yra verslo parodos apimtis (regioninė, nacionalinė ar tarptautinė) funkcionalumas (pardavimai, peržiūros, ekspozicijos) bei paskirtis (specializuota, komercinė, privati ar pasaulinė). Inovacijų apibrėžimas yra, jog tai yra naujovių diegimas (metodikos, technologijų diegimas, naujų rinkų ieškojimas ir kt.). Inovacijos klasifikaciją, šį terminą skirsto į: produkto/paslaugos, proceso, rinkodaros ar organizacijos inovaciją. Inovatyvūs sprendimai privalo būti diegiami verslo parodose tam, kad būtų sukuriamas dalyvių ir lankytojų grįžtamasis ryšis, kuris gerintų verslo parodų koncepciją. Inovatyvūs sprendimai verslo parodose diegiame organizavimo procese, įmonėje bei dalyviams ir lankytojams. Įmonė technologine prasme smarkiai atsilieka nuo pagrindinio konkurento UAB „Litexpo“, kuris naudoja elektroninę dalyvių registraciją bei išmaniąją programėlę, atsilieka. Kitas konkurentas UAB „Ekspozicijų centras“ taip pat dalyviams siūlo patogią elektroninę registraciją. Analizuojama įmonė naudoja pdf formato registraciją. Įmonė vis dar naudoja MC Excel programą pagrindinei informacijai rinkti. Iš

159

socialinių tinklų įmonė naudojasi Facebook paskyrą. Rezultatai parodė, jog inovacijoms (technologijoms) pritaria didžioji dalis dalyvių, norėdami taupyti laiką ir palengvini bendravimą su organizatoriais, matyti lankytojų srautus ar paprasčiau keistis informacija. Įmonės naudojamas Facebook puslapis yra naudingas dalyviams (informacine ir nuotraukų gavimo prasme), tačiau visiškai neefektyvus norint pasiekti lankytojus. Lankytoj ų analizė parodė, jog didžioji dauguma naudojasi išmaniaisiais telefonais bei išmaniosiomis programėlėmis ir sutinka, jog verslo parodoms būtų pravartu turėti išmaniąją programėlę, kuri leistų organizuoti laiką. Teigtina, kad dėl per mažos informacijos apie QR kodo naudą, jos atsisako didelė dalis apklaustųjų Įmonės vadovas laikosi nuomonės, jog inovacijos yra reikalingos komunikacijoje, tačiau jų diegimas brangiai kainuoja, o įmonė tokių lėšų nėra nusimačiusi. Darbuotojai bando efektyvumą išgauti, dirbami senomis technologijomis (MC Excel), jų produktyvumas keliamas visuotiniais ir individualiais mokymais. Teigtina, jog įmonėje neatliekami tyrimai bei nepaisomi nusiskundimai gali sumažinti dalyvių bei lankytojų susidomėjim ą verslo parodomis bei įmonė gali tapti nekonkurencinga ateityje. Remiantis verslo parodų dalyvių ir lankytojų apklausa bei ekspertiniu interviu pateikiami pasiūlymai inovatyvių sprendimų taikymui verslo parodose Klaipėdoje optimizuoti, stiprinant dabartinę įmonės konkurenciją ir ateities.

LITERA ŪRA

1. Ball C., 2015. Measuringup. Exhibitionworld, Nr. 4, 24–25 p. [Interaktyvus]. [žiūrėta

2016 m. lapkričio 17 d.]. Prieiga per internetą:<https://www.joomag.com/magazine/exhibition-world-magazine-exhibition-world-magazine-issue-4-2015/0456101001446639973?page=24>.

2. Chan K., Mauborgne R. 2005. BlueOceanStrategy: FromTheory to Practice. CaliforniaManagementReview, Nr 3, (47), 104–121 p. ISSN 312-536. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2017 m. sausio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://heller.brandeis.edu/executive-education/maine-2012/march/pdfs/Blue%20Ocean%20Strategy%20From%20Theory%20to%20Practice.pdf>.

3. Drucker F. P. 1985. InovationandEntrepreneurship. HarperandRow, 243 p. ISBN 0887-306-18-7.

4. InternationalTrade Centre. 2012. Basicsfororganizingtradefairs. Geneva. InternationalTrade Centre, 68 p. ISBN 368-5-420-01544-3.

5. Jakubavičius A., Strazdas R., Gečas K., 2003. Inovacijos. Procesai, valdymo modeliai, galimybės. Vilnius.: Lietuvos inovacijų centras. ISBN 998-6938-03-1. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 24 d.]. Prieiga per internetą:<http://www.inovacijos.lt/inopagalba/cms/62lt.pdf>.

6. Kenning P. 2003. Messe. SpringerGabler, Nr. 7, 1 p. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://wirtschaftslexikon.gabler.de/Archiv/957/messe-v7.html>.

7. Kirstukas J., Rakštys R., Serva E., Vaznonis B. 2013. Inovacijų ir techninių pokyčių ekonomika. Kauno r.: Akademija, 71 p. ISBN 978-609-449-056-9. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2017 m. sausio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2578/1/Inovaciju_techniniu_pokyciu_ekonomika_mokomoji_knyga.pdf >.

8. Raipa A., Buškevičiūtė J., Giedraitytė V., 2012. Inovatyvūs socialiai orientuotų sprendimų pobūdis šiuolaikiniame viešajame valdyme. Nr. 11 (1) ISSN 1648-4789, p.

160

47-58. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mruni.eu/upload/iblock/463/004_raipa_buskeviciute_giedraityte.pdf>.

9. Vaškaitis E., Armaitienė A. 2013. Turizmo inovacijų taikymo Lietuvos turizmo versle prielaidos. Tiltai, Nr. 4, 19–35 p. ISSN 1392-3137. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 24 d.]. Prieiga per internetą:<http://journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/viewFile/473/pdf >.

10. Vaškaitis E., 2012. Rekreacijos ir turizmo vadyba. Paskaitų medžiaga. 11. Zemlickiene, V., Maditinos D. I. 2012.

MarketingStrategyFormulationforInnovativeProductDevelopmentProcess. Vilnius: Verslas: teorija ir praktika, Nr. 13, 365–374 p. ISSN 1648-0627. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2017 m. sausio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://abd.teikav.edu.gr/new_articles/040_marketing.pdf>.

APPLYING OF INNOVATIVE SOLUTIONS FOR BUSSINES EXHIB ITIONS OF PLLS "EXPO VAKARAI" IN KLAIPEDA

Edgaras Vaškaitis, Austėja Rimkevičiūtė Klaipėda University, Faculty of Health Sciences, Recreation and Tourism Department


SUMMARY

This artical analyses the application of innovative solutions in business exhibitions in Klaipeda. Relevance of research, submitted problem, hipothesis, elevated objective, tasks, object of research, methodology of research and methods of research used are justified in the introduction. A particular company – “Expo vakarai” Ltd. – operating in Klaipeda city was chosen. The artical analyses business exhibitions organized by the company and its internal environment. Hipothesis is drawn: the application of old working methods casts doubts on the successful future of “Expo vakarai” Ltd. and greater interest of consumers in. The problem which is risen in this work: the absence of innovative solutions in the organisation of the business activity and company environment at “Expo vakarai” Ltd. in Klaipeda. For the current problem it is necessary to identify the concept and the content of business exhibitions, to define the meaning of innovations and possibilities for innovative solutions at business exhibitions as well as to determine the application of company innovative solutions at business exhibitions. According the scientific literature and documents as well as the classification of business exhibitions and its importance. The concept of innovations, their diversity and importance in organisation of business exhibitions are defined. The concepts of business exhibitions are interpreted and their meaning is presented. The analysis of individual interview eith the director and questionnaire survey results. Everything is identifying the core problem areas, i.e. it is evident that there is a need to introduce new innovative solutions at business exhibitions as well as to change the current working methods in the company in order to optimize the business operations. The conclusions are given at the end company isn‘t implement questionnaire survey and not consolidate the current competition. Business exhibitiors on registrations and participation and, also, in publicity would like to see more innovation solutions, which saves time, and facilitate communication with organizations and visitors. The latter are little intrerest in innovations, but would like to try it. Key words: innovations, innovative solutions, applaying innovation in an exhibitions.

Documents

REKREACIJOS IR TURIZMO PL ĖTRA Straipsni ų rinkinys...ūkin ė veikla, taip pat ir rekreacija (Vitkien ė E., 2002). Socialin ė aplinka – žmog ų supan čios visuomenin ės,