PROGRAMOS RENGIMAS

Slide 1Mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atitinkanio rinkos poreikius
(MTP +)
Programa
PROGRAMOS RENGIMAS
Remiantis:
ŠMM 2007 m. vasario 9 d. sakymu Nr. ISAK-198 „Dl darbo grupi program projektams parengti sudarymo“,
Lietuvos 2007–2013 met Sanglaudos skatinimo veiksm programos, patvirtintos 2007 met liepos 30 dien Europos Bendrij Komisijos sprendimu Nr. CCI2007LTPO001, 2 prioritetu „Paslaug kokyb ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialin infrastruktra“
Programos projekt rengia UAB “Eurointegraciniai projektai”, laimjusi atvir konkurs (kovo mn. sutartimi).
Rengime dalyvauja ŠMM, ŠPC, ŠITC,ŠAC,SPPC,PPRC, MKC, NMVA, LVJC, NEC specialistai, 28 darbo grups.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Programos struktra
Programos tikslai ir udaviniai
Programos gyvendinimo galimybi vertinimas
Baigiamosios nuostatos
40 pried: 28 komponentai, 11 konkursini projekt ir valdymo schema – projektinis lygmuo
*Komponentas – valstybins atrankos projektas
Programos paskirtis:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo SSGG analiz:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo valdymo SSGG analizs išvados:
Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgamet usienio šali patirt, diegti naujus paangius valdymo instrumentus. Instrument pltr stabdo nepakankamas j svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotoj kvalifikacija bei specifins kompiuterins ir programins rangos trkumas. Pagrindins vystytinos bendrojo ugdymo valdymo kryptys yra: mokykl sivertinimo ir išors vertinimo sistema, švietimo valdymo informacin sistema, mokini pasiekim tyrim sistema bei egzamin sistema. Tobulinant mintas sistemas, pagrindins investicijos turt bti skiriamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos darbuotoj mokymams ir kvalifikacijos klimui bei aprpinimui specifine ranga.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo infrastruktros SSGG analizs išvados:
Šalies švietimo staig išdstymas yra pakankamai geras, taip pat yra steigiami nauji paangs švietimo sistemos vienetai – universals daugiafunkciniai centrai. Šiuo metu gerja švietimo staig aprpinimas IKT ranga, didja jos naudojimas ugdymo procese. Taiau šalies bendrojo ugdymo staigos dar nepakankamai aprpintos specifinmis mokymo priemonmis (gamtos ir technologij moksl bei meninio ugdymo ranga, specialij poreiki mokiniams reikalinga ranga, bibliotek ranga ir pan.). Mokyklose nerengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neutikrinamas švietimo paslaug prieinamumas kaimo vietovse. Tobulinant egzamin sistem susiduriama su rangos problemomis. Problemins ir investicij reikalaujanios bendrojo ugdymo infrastruktros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo staigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir j bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzamin infrastruktra, universals daugiafunkciniai centrai. Pagrindins investicijos turt bti skiriamos staig patalp modernizavimui, aprpinimui mokymo priemonmis, IKT ranga, kita ranga, baldais.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo paramos SSGG analizs išvados:
Nepaisant sukurtos teisins bazs ir papildomo specialij poreiki asmen ugdymo proceso finansavimo, Lietuvos mokyklos techniškai, materialiai ir moraliai nra pasirengusios ugdyti specialij poreiki vaik. Trksta ne tik kvalifikuot specialist, specialij mokymo priemoni, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo poirio specialij poreiki asmen integracij. Pagrindins investicijos turi bti nukreiptos pedagogini psichologini tarnyb pltr, nauj ugdymo form diegim, gabi vaik atpainimo ir pagalbos jiems metodik krim, specialij mokymo priemoni rengim ir sklaid.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo turinio SSGG analizs išvados:
Vykdomos Lietuvos švietimo sistemos reformos teigiamai takoja ugdymo turinio tobulinimo proces, tai sudaro prielaidas bendrojo ugdymo kokybs gerinimui, taiau pats ugdymo turinys tampa labiau koncentruotas mokini akademini gebjim ugdym ir ini pateikim. Siekiant ugdyti esmines mokini kompetencijas, pagrindins investicijos turi bti skiriamos ugdymo turinio atnaujinimui, bendrojo ugdymo staig bei švietimo konsultant bendradarbiavimui pltoti.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo personalo SSGG analizs išvados:
Personalas sudaro pagrind visai Lietuvos švietimo sistemai funkcionuoti. Nuo švietimo srities personalo kvalifikacijos (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos) ypatingai priklauso švietimo sistemos modernizavimas: švietimo turinio ssaja su pasaulio realijomis, atitikimas ini visuomens nuostatoms, švietimo sistemos veiksmingumo didinimas ir kt. Dl lš, krypting pokyi valdymo stokos, nepakankamai spartaus politini pokyi valdymo ir kit veiksni švietimo personalo kvalifikacija kai kuriose srityse lieka nepakankama. Taip maja švietimo veiksmingumas, paeidiamas švietimo racionalumo principas, todl nukenia paslaug vartotojai, t.y. visi Lietuvos gyventojai. Švietimo reformos gyvendinimas pirmiausiai siejamas su personalo ir jo kvalifikacijos tobulinimu. Didiausi dmes reikt skirti visapusiškam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimui pleiant personalo rengimo sistem ir sukuriant btin metodin mediag. Tobulinant bendrojo ugdymo personal, pagrindins investicijos turt bti nukreipiamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos personalo mokymams bei aprpinimui metodine mediaga.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendrasis Programos tikslas (remiantis SSGG analizs išvadomis)
utikrinti švietimo kokyb, atitinkani asmens, gyvenanio atviroje pilietinje visuomenje ir rinkos kyje, poreikius
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Specifiniai Programos tikslai (1)
Šis tikslas atitinka mogiškj ištekli pltros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim“ 2.1 udavin „Tobulinti ir stiprinti mokymosi vis gyvenim institucin sistem“ bei Valstybins švietimo strategijos 2003–2012 met nuostat gyvendinimo programoje nustatyt prioritetin krypt „valdymo tobulinimas“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Specifiniai Programos tikslai (2)
2 tikslas: atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitikt darbo rinkos ini visuomenje poreikius, susieti ugdymo turin.
Šis tikslas atitinka mogiškj ištekli pltros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim“ 2.2 udavin „Gerinti mokymosi vis gyvenim paslaug kokyb“ bei Valstybins švietimo strategijos 2003–2012 met nuostat gyvendinimo programoje nustatyt prioritetin krypt „turinio tobulinimas“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Specifiniai Programos tikslai (3)
Šis tikslas atitinka mogiškj ištekli pltros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim“ 2.2 udavin „Gerinti mokymosi vis gyvenim paslaug kokyb“ bei Valstybins švietimo strategijos 2003–2012 met nuostat gyvendinimo programoje nustatyt prioritetin krypt „personalo tobulinimas“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Specifiniai Programos tikslai (4)
Šis tikslas atitinka mogiškj ištekli pltros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim“ 2 udavin „Gerinti mokymosi vis gyvenim paslaug kokyb“ ir 3 udavin „Didinti mokymosi vis gyvenim prieinamum“, taip pat Sanglaudos pltros veiksm programos 2 prioriteto „Paslaug kokyb ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialin infrastruktra“ 2 udavin „Utikrinti aukštesn švietimo ir studij sistemos paslaug kokyb bei prieinamum, gerinant vis amiaus grupi asmen dalyvavim mokymosi vis gyvenim sistemoje“ bei Valstybins švietimo strategijos 2003–2012 met nuostat gyvendinimo programoje nustatytas prioritetines kryptis „paramos tobulinimas“ ir „infrastruktros tobulinimas“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Programos udaviniai
2. 11 konkursini komponent 75,14 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (1)
gyvendintojai:
3. Švietimo pltots centras
5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
6. Nacionalinis egzamin centras
7. Švietimo aprpinimo centras
Valstybins projekt atrankos komponentai (2)
Nacionalin mokykl vertinimo agentra:
1. Mokykl sivertinimo instrument krimas ir diegimas (5 mln. Lt.);
2. Apskrities ir savivaldybi švietimo padalini specialist ekspertini gebjim stiprinimas (2 mln. Lt.).
Viso staigai: 7 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (3)
Švietimo informacini technologij centras :
1. Regionini švietimo valdymo informacini sistem (ŠVIS) pltra ir ŠVIS bei Švietimo politikos analizs specialist kompetencijos tobulinimas (5 mln. Lt.);
2. eAplanko taikymas mokytoj kompiuterinio raštingumo vertinime (3 mln. Lt.);
3. Nuotolinio mokymo kuratori (kaimo vietovse) kompetencijos tobulinimas (3 mln. Lt.);
4. Mokyklos bibliotek darbuotoj kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones (3 mln. Lt.).
Viso staigai: 14 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (4)
Švietimo pltots centras:
2. Standartizuot mokini pasiekim vertinimo ir sivertinimo ranki bendrojo lavinimo mokykloms krimas (6 mln. Lt.);
3. Pradini klasi ir specialiojo ugdymo pedagog kompetencij taikyti inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas (17 mln. Lt.);
4. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokini pagrindini kompetencij ugdymas (10 mln. Lt.).
Viso staigai: 43 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (5)
Pedagog profesins raidos centras:
Viso staigai: 12 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (6)
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras:
1. Iškritusi iš mokyklos mokini grinimas (10 mln. Lt.);
2. Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybs pltra (9 mln. Lt.);
3.Specialij mokymo priemoni rengimas (10 mln. Lt.);
4.Specialij poreiki asmen ugdymo(si) form pltra (10 mln. Lt.).
Viso staigai: 39 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (7)
Nacionalinis egzamin centras:
1. Pagrindinio ugdymo pasiekim ir brandos egzamin sistemos tobulinimas (7 mln. Lt.);
2. Pagrindinio ugdymo pasiekim patikrinimo ir brandos egzamin vertinimo sistemos infrastruktros pltra (4 mln. Lt.).
Viso staigai: 11 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (8)
Švietimo aprpinimo centras (1):
2. Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje (10 mln. Lt.);
3. Lyderi laikas (20 mln. Lt.);
4. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pltra (30 mln. Lt.);
5. Universali daugiafunkcini centr kaimo vietovse steigimas (98,14 mln. Lt.);
6. Bendrojo lavinimo mokykl bibliotek modernizavimas (22,44 mln. Lt.);
7. Specialij mokykl pertvarka, metodini centr steigimas (20 mln. Lt.);
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Valstybins projekt atrankos komponentai (9)
Švietimo aprpinimo centras (2):
9. Jaunimo mokykl aplinkos pritaikymas (23,37 mln. Lt.);
10. Technologij, gamtos moksl bei men mokymo infrastruktra (88,79 mln. Lt.);
11. Bendrojo lavinimo mokykl modernizavimas (34,20 mln. Lt.).
Viso staigai: 379,85 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Konkursiniai komponentai (1)
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Konkursiniai komponentai (2)
Remtinos veiklos (1) :
2. Usienio kalbos ir dalyko integruoto mokymo“ bendrojo lavinimo mokyklose pltra (5 mln. Lt.);
3. Sukurti, diegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones (1 mln. Lt.);
4. Aplinkos ankstyvajam usienio kalbos mokymui sukrimas (6 mln. Lt.);
5. Psichologins pagalbos prieinamumo didinimas (3 mln. Lt.);
6. Usieniei vaik Lietuvoje ir lietuvi vaik usienyje ugdymo organizavimas (4 mln. Lt.);
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Konkursiniai komponentai (2)
Remtinos veiklos (2) :
7. Gabi vaik ir jaunuoli ugdymo kokybs gerinimas (5 mln. Lt.);
8. Inkliuzijos technologij teikimo paslaug teisins ir technins dokumentacijos parengimas (11 mln. Lt.)
9. Neformalaus vaik švietimo koncepcijos gyvendinimas (7 mln. Lt.);
10. Gamtos moksl mokytoj kompetencij ugdymas (4 mln. Lt.);
11.Vaik ir jaunimo socializacijos centruose dirbani mokytoj ir pagalbos specialist kompetencij ugdymas (1,1 mln. Lt.).
Iš viso konkursiniams komponentams: 75,14 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Programos lšos:
2. LR bendrafinansavimo lšos – 87,15 mln. Lt.
3. Projekt vykdytoj lšos – 4,95 mln. Lt
Viso: 580,99 mln. Lt.
Programos pltros Planas (1)
NMVA
5,0
NMVA
2,0
Regionini švietimo valdymo informacini sistem (ŠVIS) pltra ir ŠVIS bei Švietimo politikos analizs specialist kompetencijos tobulinimas
ŠITC
5,0
ITC
3,0
ITC
3,0
ITC
3,0
ŠPC
10,0
ŠPC
6,0
ŠPC
17,0
Programos pltros planas (2)
PPRC
12,0
PPRC
30,0
SPPC
10,0
SPPC
9,0
SPPC
10,0
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokini pagrindini kompetencij ugdymas
ŠPC
10,0
NEC
7,0
Programos pltros planas (3)
ŠAC
98,14
ŠAC
11,22
ŠAC
20,0
ŠAC
25,91
ŠMM, ŠAC
NEC
4,0
Programos pltros planas (4)
ERPF
30,0
Usienio kalbos ir dalyko integruoto mokymo“ bendrojo lavinimo mokyklose pltra
ESF
5,0
ESF
1,0
ESF
6,0
ESF
4,0
ESF
5,0
ESF
11,0
ESF
5
ESF
4,0
VADOVAS, Arnas Plikšnys
KOORDINATOR, Vitalija Jacknait
4. eAplanko taikymas pedagog kompetencijos pltojime, nagrinjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvej 3mln. Lt.
5. Nuotolinio mokymo kuratori (kaimo vietovse) kompetencijos tobulinimas 3mln. Lt.
1. Mokykl sivertinimo instrument krimas ir diegimas 5mln. Lt.
17. Pagrindinio ugdymo pasiekim patikrinim ir brandos egzamin sistemos tobulinimas 7mln. Lt.
10. Ugdymo turinio naujovi sklaidos modelis 12mln. Lt
12. Iškritusi iš mokyklos mokini grinimas 10mln. Lt.
13. Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybs pltra 9mln. Lt.
14. Specialij mokymo priemoni rengimas 10mln. Lt.
15. Specialij poreiki asmen ugdymo(si) form pltra 10mln. Lt.
11. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pltra 30mln. Lt.
19. Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje 10mln. Lt
20. Universali daugiafunkcini centr steigimas ir pltra 98,14mln. Lt.
21. Bendrojo lavinimo mokykl bibliotek modernizavimas 22,44mln. Lt
22. Specialij mokykl pertvarka, metodini centr steigimas 20mln. Lt.
24. Jaunimo mokykl aplinkos pritaikymas 23,37 mln.Lt.
25. Technologij, men ir gamtos moksl mokymo infrastruktra 88,79mln. Lt.
26. Bendrojo lavinimo mokykl modernizavimas 34,20mln. Lt.
ŠPC
9. Pradini klasi mokytoj ir specialiojo ugdymo pedagog kompetencij taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas 17mln. Lt.
16. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas 10mln. Lt.
7. Mokymosi krypties pasirinkimo galimybi didinimas 14-19 met mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybs, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui 10mln. Lt.
PRIEIROS KOMITETAS
Dainius Numgaudis
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
18. Besimokani mokykl tinklai 7mln. Lt.
29. Integruoto dalyko ir usienio kalbos mokymo pltra ugdymo procese 5mln. Lt.
30. Sukurti, diegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones 1 mln. Lt.
31. Aplinkos ankstyvajam usienio kalbos mokymui sukrimas 6mln. Lt.
32. Psichologins pagalbos prieinamumo didinimas 3mln. Lt.
33. Usieniei vaik Lietuvoje ir lietuvi vaik usienyje ugdymo organizavimas 4mln. Lt.
34. Gabi vaik ir jaunuoli ugdymo kokybs gerinimas 5mln. Lt.
35. Investicijos ikimokyklinio ugdymo staigas 28,04mln.Lt.
36. Inkliuzijos technologij teikimo paslaug sistemos sukrimas 11mln. Lt.
37. Neformaliojo vaik švietimo koncepcijos gyvendinimas 7mln.Lt.
38. Gamtos moksl mokytoj kompetencij ugdymas 4mln. Lt.
39. Vaik ir jaunimo socializacijos centruose dirbani mokytoj ir pagalbos specialist kompetencij ugdymas1,1mln 11,1mln. Lt
ESPKS
27. Pagrindinio ugdymo pasiekim patikrinimo ir brandos egzamin vertinimo sistemos infrastruktros pltra 4mln. Lt.
3. Regionini švietimo valdymo informacini sistem (ŠVIS) pltra ir ŠVIS bei švietimo politikos analizs specialist kompetencijos tobulinimas 5mln. Lt.
2. Apskrities ir savivaldybi švietimo padalini specialist ekspertini gebjim stiprinimas 2mln. Lt.
Komponentai finansuojami iš ESF
Komponentai finansuojami iš ERPF
Komponentai finansuojami iš ERPF
ir atrenkami region lygiu
BUD PROGRAMOS “MOKYMO IR MOKYMOSI VEIKSMINGUMO DIDINIMAS, ATITINKANTIS RINKOS POREIKIUS“ GYVENDINIMO VALDYMO SCHEMA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
25 komponentas
Rodikliai (1)
Veiksm programa
Rodiklio tipas
Informacijos šaltinis
-*
?
?
Rezultato
-*
?
?
Rodikliai (2)
2006
2006
2006
-
-
?
Ypatingai svarbu, kad Programa ypa prisideda prie Valstybins švietimo strategijos 2003-2012 met nuostat gyvendinimo, kompleksiškai tobulinant bendrojo ugdymo valdym, infrastruktr, turin, personal ir param mokiniui. Programos gyvendinimo priemoni visuma utikrina, kad 2015 metais:
šalies švietimo valdymas keisis diegiant paangius valdymo metodus ir visapusiškai panaudojant informacini komunikacini technologij galimybes;
atnaujintas ugdymo turinys bus orientuotas mokini esmini kompetencij ugdym, didelis dmesys bus kreipiamas ugdymo individualizavim ir diferencijavim, mokymosi krypties pasirinkimo galimybi didinim;
taikydamiesi prie darbo rinkos pokyi šalies bendrojo ugdymo švietimo specialistai patobulins savo kvalifikacijas ir pasirengs diegti naujas ir paangias ugdymo formas;
specialij poreiki mokiniams bus utikrintos lygios mokymosi galimybs bei socialinis teisingumas;
bus utikrintas kokybišk švietimo paslaug prieinamumas socialins atskirties grupms, o bendrojo ugdymo dalyviai (mokiniai ir švietimo specialistai) mokysis ir dirbs laikmeio reikalavimus atitinkanioje aplinkoje.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Ai u dmes!