Programos įgyvendinimo

LIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d.

PROGRAMOSĮGYVENDINIMAS

3

Sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai simboliškai žymi mūsų narystės dešimtmetį. Susitelkę ir būdami vieningi įrodėme, kad galime pri-siimti įsipareigojimus ir būti Europos lyderiai. Sėkmingo pirmininkavimo dėka ta-pome labiau matomi, girdimi ir gerbiami, o Lietuva tarptautinės bendruomenės akyse dar labiau siejama su patikimos, darbščios ir modernios valstybės vardu. Laimėjome dvigubą pasitikėjimą – ne tik Europos Sąjungos partnerių, bet ir, svar-biausia, pačių savimi.

Lietuva pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai iškėlė tikslą sutelkti visas vals-tybes nares, kuriant patikimą, augančią ir atvirą Europą. Šiandien galime drąsiai teigti, kad atlikome visus darbus, kuriuos turėjome, ir net daugiau, nei tikėtasi. Tai yra unikali iš visų Lietuvos institucijų sudarytos pirmininkavimo komandos ben-dro ir sunkaus darbo sėkmės istorija.

Tikiuosi, kad Jūsų rankose laikoma Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Ta-rybai 2013 m. ataskaita bus ne tik dokumentas, parodantis mūsų atliktus darbus, ir išsamus informacijos šaltinis su Europos Sąjungos reikalais dirbantiems profesi-onalams bei visuomenei, bet ir priminimas, kad privalome būti stiprūs ir vieningi tam, kad Europa ir toliau išliktų patikima, auganti ir atvira.

Lietuvos Respublikos Prezidentė

Dalia Grybauskaitė

4 5LIETUVOS PIRMININKAVIMO ES TARYBAI 2013 m. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

TURINYS

ĮVADAS 8

I. PIRMININKAVIMO PROGRAMOS PARENGIMAS 10

1. Programos klausimų sąvadas ir derybiniai aprašai 12

2. Pirmininkavimo Trejeto programa 13

3. Nacionalinė pirmininkavimo programa 14

II. PIRMININKAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 16

A. Bendrieji reikalai 16

A1. Daugiametė finansinė programa 16

A2. Sanglaudos politika 18

A3. Europos semestras 21

A4. Makroregioninės strategijos 21

A5. Atokiausi regionai 22

A6. Plėtra 23

A7. Instituciniai klausimai 26

A8. Integruota jūros politika 28

A9. Branduolinė sauga 28

B. Užsienio reikalai 30

B1. Bendroji saugumo ir gynybos politika 30

B2. Europos kaimynystės politika 33

B3. Bendroji prekybos politika 37

B4. Santykiai su Vakarų Europos šalimis 47

B5. Vystymosi politika 49

B6. Humanitarinė pagalba 52

C. Ekonomikos ir finansų reikalai 54

C1. 2014 metų ES biudžetas 54

C2. Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas 55

C3. Bankų sąjunga 56

C4. Finansų rinkų reguliavimo stiprinimas 58

C5. Mokesčiai 60

C6. Kova su kontrabanda ir kitų formų neteisėta prekyba 62

C7. Europos Sąjungos atstovavimas G20 62


D. Teisingumas ir vidaus reikalai 63

D1. Teisingumas 66

D2. Vidaus reikalai 73

E. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai 83

E1. Didesnės užimtumo galimybės – dėmesys jaunimui 83

E2. Darbuotojų teisės 84

E3. Socialinės investicijos 86

E4. Socialinis Ekonominės ir pinigų sąjungos matmuo 87

E5. Moterų ir vyrų lygybė 87

E6. Nediskriminavimas 88

E7. Europos Sąjungos atstovavimas G20 88

E8. Sveikata 89

F. Konkurencingumas 91

F1. Bendroji rinka 91

F2. Intelektinė nuosavybė 95

F3. Sumanus reglamentavimas bei mažosios ir vidutinės įmonės 95

F4. Pramonė 97

F5. Viešojo administravimo modernizavimas 97

F6. Bendrovių teisė 98

F7. Vartotojų teisės 100

F8. Muitinių bendradarbiavimas 101

F9. Turizmas 101

F10. Moksliniai tyrimai 102

F11. Kosmosas 104

G. Transportas, telekomunikacijos ir energetika 105

G1. Transportas 105

G2. Bendroji skaitmeninė rinka 110

G3. Energetika 113

H. Žemės ūkis ir žuvininkystė 116

H1. Žemės ūkis 116

H2. Žuvininkystė 119

H3. Veterinarija, maisto sauga ir fitosanitarija 122

H4. Miškai 124

I. Aplinka 124

I1. Efektyvi aplinkosauga 124

I2. Klimato kaita 128

I3. Tarptautinis bendradarbiavimas 131

J. Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas 134

J1. Švietimas ir mokymas 134

J2. Jaunimas 136

J3. Kultūra ir audiovizualiniai klausimai 137

J4. Sportas 140

III. RYTŲ PARTNERYSTĖS PRIORITETO ĮGYVENDINIMAS 142

1. Veiklos koordinavimo struktūra 142

2. Rytų partnerystės renginiai 143

3. Darbas su Rytų partnerystės šalimis ir ES valstybėmis narėmis 145

4. Darbas Briuselyje 146

5. Rytų partnerystės komunikacija 149

PRIEDAI 152

Dokumentų, baigtų pirmininkaujant Lietuvai, sąrašas 152

SANTRUMPŲ SąRAšAS 176


ĮVADAS

Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai ekonomiškai visai ES nelengvu bei dėl artėjančių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) intensyviu laikotarpiu, vadovavo deryboms dėl teisės aktų, reikalingų ekonominiams, fi-nansiniams, socialiniams, energetiniams bei kitiems iššūkiams spręsti. Lietuva aktyviai dir-bo, kad būtų pasiekta glaudesnė ES ir jos Rytų partnerių integracija, o ES plėtros bei prekybos politikai būtų suteiktas naujas postūmis. Pirmi-ninkavimo metu Lietuva atstovavo ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, telkė šalis nares glaudžiam darbui, siekiant tvarių finansų, ekonomikos atsigavimo ir didesnio konkurencingumo, darbo vietų kūrimo, taip pat – atviros ir saugios aplinkos savo piliečiams bei kaimynams.

Lietuvos pirmininkavimo komandos pasiekti rezultatai rodo, kad intensyvi ES Tarybos darbo-tvarkė 2013 m. antrąjį pusmetį buvo įgyvendi-nama ypač efektyviai. Lietuvos pirmininkavimo metu pavyko su EP suderėti dėl 2014–2020 m. ES finansinės programos bei patvirtinti 2014 m. ES biudžetą. Padėti pagrindai Bankų sąjungai, pasiekta pažangos skaitmeninės darbotvarkės srityje bei kuriant ES energijos vidaus rinką, taip pat pristatytas pirmasis ES bendrojo intereso energetikos infrastruktūros projektų sąrašas. Lietuvos vadovaujami ES ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl makroregioninių strategijų (tokių kaip Baltijos jūros regiono strategija) pri-dėtinės vertės. Lietuvos pirmininkavimo metu buvo suteiktas postūmis ES narystės derybose su Turkija, Serbija, Juodkalnija. Svari pažanga pasiekta ir derantis dėl prekybos sutarties su

JAV, baigtos ES ir Kanados laisvosios prekybos derybos, suteiktas mandatas deryboms su Ki-nija dėl investicijų susitarimo. Vilniuje sureng-tame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime buvo sutelktas politinis ES dėmesys Rytų Euro-pos regionui ir jo šalims, įtvirtinta virtinė nuo-seklaus ES darbo su Rytų partneriais rezultatų ir nubrėžtos ambicingos šios politikos ateities gairės.

Lietuvos institucijų susitelkimas ir anksti pradė-tas pasirengimas lėmė sėkmingą pirmininka-vimą ir nacionalinės programos įgyvendinimą bei teigiamus partnerių įvertinimus. Pirminin-kaujanti valstybė sugebėjo baigti derybas dėl 147 teisėkūros dokumentų (įskaitant bendrus požiūrius, pasiektus dėl 31 dokumento) – o tai beveik tris kartus daugiau nei įprastai per vie-ną pirmininkavimo pusmetį. Pirmininkaujanti Lietuva taip pat baigė 234 įstatymo galios ne-turinčius teisės aktus ir priėmė 47 Tarybos išva-das įvairiais klausimais. Iš viso pirmininkaujanti valstybė dirbo su 428 teisėkūros ir įstatymo ga-lios neturinčiais teisės aktais.

Šioje knygoje apžvelgiama pirmininkavimo programos parengimo eiga ir detaliai prista-toma, kokią pažangą pavyko pasiekti dėl visų į pirmininkavimo programą įtrauktų ir kai kurių kitų, svarbesnių iniciatyvų. Atskira knygos dalis skiriama veikloms ES Rytų partnerystės srityje Lietuvos pirmininkavimo metu, kaip vienam iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Ta-rybai prioritetų, pristatyti. Knygos prieduose pateikiamas išsamus ES dokumentų, baigtų pirmininkaujant Lietuvai sąrašas.


1 2006 m. balandžio 12 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 359 „Dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2006–2009 metų veiksmų plano“ 2008 m. redakcija Nr. 867.2 2010 m. gegužės 25 d. Seimo nutarimas Nr. XI-846 „Dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis“.3 2010 m. gegužės 26 d. Vyriausybės pasitarimas, protokolo Nr. 38.4 2011 m. lapkričio 10 d. Seimo nutarimas Nr.XI-1561 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.“.

I. PIRMININKAVIMO PROGRAMOS PARENGIMAS

Siekiant užtikrinti ES Tarybos veiklos tęstinumą ir nuoseklų pirmininkavimo perėmimą, 2009 m. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi įtvirtinta pir-mininkavimo ES Tarybai grupėmis po tris šalis tvarka. Vadinamojo Trejeto valstybės užsibrėžia ilgalaikius pirmininkavimo tikslus, parengda-mos bendrą 18 mėnesių Trejeto programą. Lietuva pirmininkavo Trejete kartu su Airija ir Graikija (2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. birže-lio 30 d.). Kiekviena pirmininkaujanti valstybė atskirai parengia nacionalines 6 mėnesių pir-mininkavimo programas.

Pasirengimo rengti Lietuvos pirmininkavimo programą uždavinys įtvirtintas Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, patvirtinus pasirengimo pirminin-kauti veiksmų planą.1 Plane nurodyta kaupti ir analizuoti informaciją apie ES prioritetines sritis, kurioms Lietuva pirmininkaudama turės skirti daugiau dėmesio. Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 25 d. nutarime Vyriau-sybės paprašyta iki 2011 m. kovo 31 d. pateikti Seimui siūlymus dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių.2

2010 m. gegužės 26 d. Vyriausybės pasitarime patvirtintos Lietuvos pasirengimo pirmininkau-ti ES Tarybai 2013 m. gairės, kuriose pažymima, kad 18 mėnesių pirmininkavimo programa turi būti parengta ir pristatyta iki 2012 m. gruodžio mėnesio, o iki 2013 m. liepos mėnesio – pa-rengta 6 mėnesių Lietuvos pirmininkavimo pro-grama.3 Gairės taip pat apibrėžė šias nuostatas:

• Į programos rengimą įtraukiamos visos ES teisėkūros procese dalyvaujančios institu-cijos pagal kompetenciją, organizuojamos reguliarios konsultacijos su pirmininka-

vimo Trejeto šalimis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo institucijomis ir kitomis žinybomis.

• Siekiant identifikuoti galimus užprogra-muotų veiklų terminus ir pateikti siūly-mus dėl galimų Lietuvos pirmininkavimo klausimų prioritetų, atitinkamos Lietuvos Respublikos ministerijos ir žinybos atlieka savo srities ES teisėkūros analizę.

• Šalia detalaus užprogramuotos darbotvar-kės planavimo, Trejeto programoje dera-mas dėmesys turi būti skiriamas ir priorite-tinėms Lietuvai ES politikos sritims.

• Atsižvelgiant į kitų mažesnių ES valstybių narių patirtį, pirmininkavimo ES Tarybai programos įgyvendinimo koordinavimas paskirtas Lietuvos nuolatinei atstovybei ES.

Prioritetinės pirmininkavimo sritys

2011 m. lapkričio 10 d. Seimo nutarime šalia įtvirtinto pagrindinio pirmininkavimo uždavi-nio užtikrinti sklandų ES Tarybos darbą ir vei-klos tęstinumą, pabrėžti nuolatinio ES ekono-minio augimo ir konkurencingumo prioritetai. Taip pat pritarta šioms Lietuvos pirmininkavi-mo ES Tarybai prioritetinėms sritims: energeti-nio saugumo stiprinimas ir ES vidaus energijos rinkos kūrimas, ES Baltijos jūros regiono strate-gijos įgyvendinimas, Rytų partnerystės valsty-bių suartėjimas su ES ir ES išorės sienų apsauga. Seimo nutarime nurodoma Vyriausybei pateik-ti atskirų politikos sričių aktualiausių klausimų pirmininkavimo programoje sąvado projektą ir sąvade numatytų klausimų aprašus ir šiuos dokumentus perduoti svarstyti Seimo speciali-zuotiems komitetams.4


1. Programos klausimų sąvadas ir derybiniai aprašaiAtsižvelgusi į Seimo patvirtintus Lietuvos pir-mininkavimo ES Tarybai prioritetus bei Euro-pos Komisijos (EK) darbo programą, Užsienio reikalų ministerija (URM), bendradarbiaudama su šakinėmis ministerijomis ir Nuolatine atsto-vybe ES, parengė pirminį Lietuvos pirminin-kavimo ES Tarybai klausimų sąvado projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. pasitarime.5 Sąvadas apibrėžė ES politinės darbotvarkės metmenis, apim-damas visas iniciatyvas, kurios galimai bus svarstomos ES lygiu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Iniciatyvos buvo struktū-ruotos pagal ES Tarybas. Šis dokumentas leido suprasti ne tik konkretaus klausimo esmę, bet ir Lietuvai teksiantį pirmininkavimo krūvį. Pradi-niame sąvado projekte buvo identifikuoti 368 galimi klausimai ES darbotvarkėje.

Kiekvienai į sąvadą įtrauktai iniciatyvai buvo parengti derybiniai aprašai (dosjė). Derybinis aprašas – dokumentas, kurio pagrindu Seimo Europos reikalų komitetas suteikė išankstinį mandatą ir iš anksto nustatė derybinio lanks-tumo ribas ES Tarybos darbo organų pirmi-ninkams visam Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiui. Derybiniame apraše buvo pateikiamas išsamus kiekvieno klausimo (ini-ciatyvos) pavadinimas, esmė, aktualumas Lie-tuvai, iniciatyvos kontekstas, svarstymo būklė ir planuojami veiksmai, taip pat apibrėžti Lie-tuvos pirmininkavimo tikslai, Lietuvos pozici-ja ir derybinis lankstumas, galimos grėsmės, kitų proceso dalyvių pozicija ir kita informacija (įvardinamas darbo grupės vadovas, politinio lygmens pareigūnas, kuruojantis konkretų klausimą). Pirmasis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai klausimų derybinių aprašų projektų paketas buvo patvirtintas Vyriausybės ES komi-sijos (VESK) 2012 m. kovo 6 d. posėdyje6 ir jam pritarta Vyriausybės kovo 12 d. pasitarime.

Atnaujinimas ir tvirtinimas

2012 m. liepos 18 d. Vyriausybės pasitarime buvo patvirtintas atnaujintas sąvado projektas, kuriame iniciatyvų skaičius padidėjo iki 518. Šis atnaujintas ir patvirtintas pirmininkavimo ES

5 2011 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės pasitarimas, protokolo Nr. 92.6 2012 m. kovo 6 d. Vyriausybės ES komisijos posėdis, protokolo Nr. 102.7 2012 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 923.8 Pažymėtina, kad Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose sąvadas ir derybiniai aprašai jau buvo svarstyti 2012 m. birželio 13 d. ir gruodžio 12 d. 9 Tiesioginis nuolatinio atstovo ES (atstovo Coreper II komitete) padėjėjas.10 Tiesioginis nuolatinio atstovo ES pavaduotojo (atstovo Coreper I komitete) padėjėjas.11 2012 m. įvyko 202 Lietuvos institucijų atstovų komandiruotės. Dalis vizitų buvo organizuojami, įgyvendinant Europos socia-linio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas“.12 2012 m. rugsėjo – 2013 m. birželio mėnesiais, įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas“, Lietuvoje įvyko 26 trišaliai Lietuvos institucijų susitikimai / konsultacijos su Trejeto valstybėmis ir ankstesnio pirmininkavimo Trejeto (Lenkijos, Danijos, Kipro), taip pat kitomis anksčiau pirmininkavusiomis vals-tybėmis bei ES institucijų atstovais.

Tarybai programos klausimų sąvado projektas tapo Lietuvos indėlio į bendrą Trejeto pirminin-kavimo programą pagrindu. Sąvadas ir derybi-niai aprašai kaip „gyvi“ dokumentai buvo dar kartą atnaujinami 2012 m. gruodžio ir 2013 m. birželio mėnesiais.

Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti sklandų pirminin-kavimą ES Tarybai ir efektyviai įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo programą, priimtas Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas7 „Dėl Lietuvos Res-publikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programos įgyvendinimo koordinavimo taisyklių pa-tvirtinimo“. Minėtos taisyklės reglamentuoja Lietuvos atstovų, kurie atliks su pirmininkavimu ES Tarybai su-sijusias funkcijas, veiklą Lietuvos pirmininkavimo lai-kotarpiu. Taisyklėse apibrėžiama, kas pirmininkaus ES Tarybos darbo grupėms, komitetams ir ministrų lygio susitikimams, kas ES teisėkūros procese (trišaliuose dia-loguose ir taikinimo komitetuose) atstovaus ES Tarybai santykiuose su EP. Nutarime taip pat pateikiama Lietu-vos pirmininkavimo ES Tarybai dokumentų (posėdžių darbotvarkių, kompromisinių pasiūlymų, ES Tarybos išvadų projektų) rengimo, derinimo ir pristatymo, su-tarimo tarp ES valstybių narių paieškos posėdžių metu tvarka.

Siekiant užtikrinti trumpojo laikotarpio (vienerių metų) Lietuvos ES politikos planavimą, VESK 2012 m. gruodžio 18 d. posėdyje ir Vyriausybės gruodžio 19 d. pasitarime buvo patvirtintas 2013 m. Lietuvai aktualiausių ES po-litikos klausimų sąvadas, atsižvelgiant į 2013 m. EK tei-sėkūros ir darbo programą. Bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų 2013 m. sausio 23 d. posėdyje priimta išvada labai aktualiems ir aktualiems klausimams priskirti EK pasiūlytas 43 iniciatyvas.

2013 m. sausio 8 d. VESK posėdyje ir Vyriausy-bės sausio 9 d. pasitarime pritarta dar kartą at-naujintam Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programos klausimų sąvadui ir derybiniams aprašams. Vyriausybei pritarus, pirmininkavimo programos klausimų sąvadas ir derybiniai ap-rašai buvo perduoti svarstyti specializuotiems Seimo komitetams.8

Derybinių aprašų tvirtinimas Seime vyko dviem dalimis. Neprioritetiniai derybiniai ap-rašai buvo apsvarstyti Seimo komitetuose 2013 m. sausio, kovo ir balandžio mėn. ir buvo patvirtinti Seimo Europos reikalų komiteto ba-landžio 10 d. posėdyje; likusieji buvo svarstomi Seimo specializuotuose komitetuose iki birželio vidurio.

Bendrame 2013 m. sausio 23 d. Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje aptarus kituose Seimo komitetuose vykusias diskusijas dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Ta-rybai programos klausimų sąvado ir derybi-nių aprašų, priimta Seimo išvada įvardinti 152 iniciatyvas prioritetinėmis pirmininkavimo ES Tarybai klausimų sąvade. Taip pat nuspręsta iniciatyvas, kurios neišskirtos kaip prioritetinės bei jų derybinius aprašus Seimo komitetuose patvirtinti iki 2013 m. kovo 31 d. ir pateikti iš-vadas Seimo Europos reikalų komitetui, vėliau daugiau dėmesio skiriant labai aktualiems ir aktualiems pasiūlymams. Toje pačioje išvado-je Vyriausybės paprašyta iki 2013 m. gegužės mėnesio pabaigos pateikti Seimui atnaujintą sąvadą, peržiūrėtą, atsižvelgiant į tarpinius Ai-rijos pirmininkavimo rezultatus.

Galutinis sąvadas ir derybiniai aprašai Vyriausy-bėje ir Seime patvirtinti 2013 m. birželio mėn. 26 d. Galutiniame sąvade buvo 560 iniciatyvų, iš kurių 140 – prioritetinės.

2. Pirmininkavimo Trejeto programaVyriausybės patvirtinto sąvado projekto versija anglų kalba 2012 m. liepos mėnesį pateikta ES Tarybos Generaliniam sekretori-atui (TGS). Savo indėlius bendrai programai taip pat pateikė Airija bei Graikija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). TGS, naudo-damasis pateikta informacija, parengė 18 mėnesių Trejeto pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. programos projektą.

Pirmasis Trejeto programos projektas Trejeto valstybėms buvo pateiktas 2012 m. spalio mėn. pradžioje, antrasis – spalio mėn. pabaigoje, tre-čiasis – lapkričio mėn. pabaigoje. Prieš patei-kiant atnaujintus Trejeto programos projektus, vyko Airijos, Lietuvos, Graikijos konsultacijos ir derybos dėl Trejeto programos.

18 mėnesių pirmininkavimo Trejeto programos rengimo procesą koordinavo URM ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES. Trejeto bendradarbia-vimas prasidėjo 2011 m. antroje pusėje. Ben-dradarbiavimas vyko Trejeto valstybių Antici9, Mertens10, specialiųjų atašė, Nuolatinių atstovų ES ir jų pavaduotojų lygiu, o taip pat už Euro-pos reikalus atsakingų ministrų, viceministrų, užsienio reikalų ministrų, šakinių ministerijų lygiu. Atsižvelgiant į bendros Trejeto pirminin-kavimo ES Tarybai programos rengimo tvarka-raštį, 2012 m. pradėtos organizuoti intensyvios valstybės institucijų atstovų konsultacijos su kolegomis iš Trejeto valstybių, ES Tarybai pir-mininkavusių valstybių atstovais, dirbusiais tų valstybių pirmininkavimo komandose, EP, TGS, EK, EIVT atstovais. Suorganizuoti valstybės ins-titucijų atstovų vizitai pirmininkavimo progra-mos rengimo klausimais į Airiją, Daniją, Kiprą, Lenkiją11, organizuotos trišalės konsultacijos Lietuvoje.12

Reikia pažymėti, kad Trejeto programa buvo suderinta techniniu lygiu, ir politinių konsul-tacijų nereikėjo. Tai reiškia, kad Airija, Lietuva ir Graikija sugebėjo dėl šios programos susitarti greitai ir efektyviai. 18 mėnesių Trejeto pirmi-ninkavimo ES Tarybai programa buvo patvir-tinta ES valstybių narių Europos reikalų minis-trų 2012 m. gruodžio 11 d. Bendrųjų reikalų tarybos metu.


1 lentelė. Lietuvos pirmininkavimo 6 mėnesių programos rengimo eiga 2013 metais.

SAUSIS Patvirtintas programos rengimo tvarkaraštis; sutarta dokumento struktūra; parengtos rekomendacijos ministerijoms.

VASARIS VESK pristatyti pirmininkavimo prioritetai kiekvienoje iš ES Tarybos sudėčių. Gauti pirminiai ministerijų indėliai.

KOVAS Parengtas pirmasis programos projektas; neformalios konsultacijos dėl struktūros su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Ministro Pirmininko kabinetu, Seimo Europos reikalų komitetu.

BALANDIS Užsienio reikalų ministerija tęsia programos rengimą.

GEGUŽĖ Pirmasis programos projektas pateiktas peržiūrėti visoms ministerijoms ir Nuolatinei atstovybei ES.

BIRŽELIS Antrasis programos projektas pateiktas peržiūrėti visoms ministerijoms ir Nuolatinei atstovybei ES; 26 d. programa patvirtinta VESK, Vyriausybėje ir Seimo Europos reikalų komitete.

LIEPA 3 d. Lietuvos pirmininkavimo programa ir prioritetai pristatyti EP plenarinėje sesijoje Strasbūre. Programa paskelbta oficialiame pirmininkavimo interneto puslapyje eu2013.lt.

Trejeto programos struktūra

Pirmininkavimo Trejeto programą sudarė dvi dalys. Pirmojoje išdėstyti strateginiai progra-mos pagrindai, pateikiant platesnį programos kontekstą, ypač atsižvelgiant į ilgesnio laiko-tarpio tikslų perspektyvą, kuri apima vėlesnį kitų trijų valstybių narių pirmininkavimą. Todėl pagal ES Tarybos darbo tvarkos taisykles dėl šio skirsnio konsultuotasi su vėliau pirminin-kausiančiomis valstybėmis narėmis – Italija, Latvija ir Liuksemburgu. Antroje dalyje pateik-ta veiksmų programa, joje išdėstyti klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami per 18 mėnesių. Pagal ES Tarybos darbo tvarkos taisykles ši dalis buvo parengta kartu su Užsienio reikalų tary-bos pirmininku, kiek tai susiję su šios sudėties ES Tarybos veikla tuo laikotarpiu, ir glaudžiai bendradarbiaujant su EK ir Europos Vadovų Ta-rybos (EVT) pirmininku.

Lietuvai pavyko pasiekti, kad Trejeto progra-moje būtų atspindėti visi keturi nacionaliniai prioritetai (Rytų partnerystė, energetika, Bal-tijos jūros regiono klausimas bei išorės sienų apsauga). Reikia pažymėti, kad tiek daug refe-rencijų į Rytų partnerystę (tarp jų – į ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, preky-bos susitarimus su Ukraina, Moldova, Gruzija) nebuvo nė vienoje Trejeto programoje. Joje taip pat paminėtos tokios Lietuvai svarbios nuostatos: Sanglaudos politikos svarba, preky-bos politika, parama žemės ūkiui bei konkre-čios iniciatyvos Europos ekonomikos konku-rencingumui gerinti.

3. Nacionalinė pirmininkavimo programaRemiantis Trejeto programa, buvo parengta Lie-tuvos nacionalinė 6 mėnesių pirmininkavimo ES Tarybai programa13. Jai Vyriausybė ir Seimo Eu-ropos reikalų komitetas pritarė 2013 m. birželio 26 d.

Programoje pabrėžta, kad daugiausia Lietuvos pastangų bus skirta ES galimybėms tinkamai reaguoti į ekonominius, finansinius, socialinius ir energetinius iššūkius stiprinti. Todėl pirmiau-sia bus siekiama įgyvendinti jau prisiimtus įsi-pareigojimus ES piliečiams. Daugiausia dėme-sio sutelkta tolesniam finansiniam stabilumui 13 Su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. programa susipažinti galite: http://www.eu2013.lt/lt/pirmininkavimas-ir-es/

programa-ir-prioritetai

bei Europos konkurencingumui stiprinti, taip pat Augimo darbotvarkei įgyvendinti. Pažy-mėta, kad gilesnė ES integracija ir bendrosios rinkos stiprinimas, įskaitant ir energetiką, su-kurs naujų galimybių nedarbui mažinti, ypač jaunimo, ir stiprins Europos ekonominį ir so-cialinį modelį. ES atvirumas naujoms narėms, kaimynams ir prekybos partneriams ne tik su-stiprins ES ekonomiką, bet ir patvirtins ES pa-skirtį – kurti turtingą, taikią, demokratinę, laisvą ir atvirą Europą.

Pirmininkavimo programoje pasižadama, kad Lietuva nešališkai ir sąžiningai tarpininkaus ir bendradarbiaus su ES valstybėmis narėmis ir institucijomis. Pabrėžiama aktyvaus dialogo ir glaudžios partnerystės su EP ir EK svarba, sie-kiant sėkmingo pirmininkavimo darbotvarkės įgyvendinimo, taip pat ES darbotvarkės tęsti-numo užtikrinimas, aktyviai bendradarbiaujant su Trejeto partnerėmis ir remiantis 18 mėnesių programa.

6 mėnesių programoje išskirti Lietuvos pirmi-ninkavimo tikslai kiekvienoje ES Tarybos sudė-tyje ir pabrėžta, kad Lietuva pirmininkavimas metu sieks:

• patikimos Europos su stabiliu finansų sek-toriumi ir viešaisiais finansais, efektyviu, į augimą orientuotu ES ekonomikos valdy-mu ir tvirtesniu socialiniu matmeniu;

• augančios Europos per didesnes investici-jas į mokslinius tyrimus ir technologinę plė-trą, gilesnę vidaus rinkos integraciją, dides-nes užimtumo galimybes ir tvarią socialinę apsaugą;

• atviros Europos, gebančios efektyviai kovoti su globaliais iššūkiais, skleidžiančios demo-kratines vertybes, kuriančios saugią aplinką ir aktyviai ginančios ES piliečių teises.

Programos rengimo eiga

Nacionalinė programa buvo pradėta rengti 2013 m. sausio mėnesį. Jos parengimą koordi-navo URM. Šakinės ministerijos prisidėjo prie URM pateiktos programos projekto. Pirminis programos projektas parengtas 2013 m. kovo mėnesį, galutinis – parengtas ir patvirtintas birželio pabaigoje, įvertinus paskutinės birželio EVT sprendimus.


II. PIRMININKAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

14 Kartu su DFP reglamentu ir IIA buvo priimtos tokios deklaracijos: Bendra deklaracija dėl nuosavų išteklių; Bendra deklaracija dėl viešųjų išlaidų efektyvumo didinimo srityse, susijusiose su ES veiksmais; Bendra deklaracija dėl lyčių lygybei jautrių elemen-tų įtraukimo į biudžetą; Bendra deklaracija dėl ES Tarybos reglamento, nustatančio 2014-2020 m. DFP, 15 straipsnio; Europos Komisijos deklaracija dėl nacionalinių valdymo deklaracijų ir Europos Komisijos deklaracija dėl peržiūros / tikslinimo.

A. Bendrieji reikalaiA1. Daugiametė finansinė programa

Horizontalieji daugiametės finansinės programos (DFP) teisės aktai

1) Tarybos reglamentas, nustatantis 2014–2020 m. DFP (toliau – DFP reglamentas); 2) EP, Tarybos ir EK tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdy-mo (toliau – IIA)14.

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti galu-tinį susitarimą su EP

2013 m. vasario mėn. EVT valstybių ir vyriausybių vadovai pasiekė susitarimą dėl 2014–2020 m. DFP. Politinis susitarimas su EP (dalyvaujant pir-mininkaujančios Airijos ministrui pirmininkui, EP, EK ir EVT pirmininkams) buvo pasiektas bir-

želio 27 d. Pagrindiniai susitarimo elementai: iš-plėstas DFP lankstumas (sukurta bendroji mo-kėjimų asignavimų marža, numatytos naujos lankstumo priemonės, inter alia, numatančios išlaidų kovai su jaunimo nedarbu, moksliniams tyrimams, ERASMUS, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) paankstinimą ir sutelkimą lai-kotarpio pradžioje; numatyta privaloma DFP vidurio laikotarpio (2016 m.) peržiūra / tiksli-nimas, siekiant įvertinti, ar DFP atitinka ekono-minę padėtį ir naujausias makroekonomines projekcijas; įtvirtinti biudžeto vieningumo ir skaidrumo principai – į ES biudžetą bus įtrau-kiamos visos ES pajamos ir išlaidos; sutarta dėl aukšto lygio darbo grupės ES nuosavų išteklių klausimu (angl. High Level Group on Own Re-sources, toliau – HLGOR) sukūrimo (darbo gru-pę sudarys EP, EK ir Tarybos paskirti atstovai, ji turės įvertinti ES nuosavų išteklių sistemos vei-kimą, o jos darbo rezultatai bus aptarti 2016 m. vyksiančioje tarpinstitucinėje konferencijoje).

Sutarimo dėl DFP kontekste Taryba įsipareigojo ne vėliau kaip liepos 9 d. Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN) patvirtinti dalį 2013 m. taisomojo biudžeto Nr. 2 (DAB 2 / 2013) – 7,3 mlrd. EUR iš EK prašytų 11,2 mlrd. EUR papildo-mų mokėjimų asignavimų. Taip pat patvirtintas įsipareigojimas nedelsiant priimti sprendimą dėl papildomo taisomojo biudžeto (vadina-mojo DAB 2 / 2013 bis), kai rudenį EK pateiks naujausią informaciją apie mokėjimų poreikį, kad būtų išvengta jų trūkumo ES biudžete.

2013 m. liepos 3 d. plenariniame posėdyje EP teigiamai įvertino birželio 27 d. susitarimą ir nurodė esąs pasirengęs surengti balsavimą dėl pritarimo DFP ankstyvą rudenį, jei bus įvykdy-tos kelios, EP nuomone, svarbiausios sąlygos: bus priimtas Tarybos sprendimas dėl DAB 2/2013 bis, kuriuo būtų padengti trūkstami mokėjimų asignavimai 2013 m. ES biudžete; bus pasiektas politinis sutarimas dėl su DFP susijusių sektorinių teisės aktų; HLGOR bus su-šaukta formalaus DFP reglamento tvirtinimo metu.

Taryba, laikydamasi birželio 27 d. susitarimo, liepos 9 d. ECOFIN Taryboje patvirtino DAB 2 / 2013 pirmąją dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad ki-tos sąlygos nebuvo išpildytos, EP balsavimą dėl DFP reglamento ir IIA perkėlė iš rugsėjo mėn. EP plenarinės į spalio mėn. antrąją plenarinę sesiją. Be to, rugsėjo 10 d. Europos liaudies par-tijos (EPP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos pateikė bendrą de-klaraciją, nustatančią tolesnes sąlygas EP bal-suoti dėl DFP. Šioje deklaracijoje greta liepos 3 d. EP rezoliucijoje keltų sąlygų numatytas reikalavimas pradėti konsultacijas dėl HLGOR mandato ir struktūros. Deklaracijoje taip pat

išreikštas EP susirūpinimas Tarybos pozicija dėl 2014 m. ES biudžeto projekto.

Rugsėjo mėn. EK taip pat pateikė pasiūlymą dėl DAB 8 / 2013 (arba DAB 2 / 2013 bis, kuris sudarė 3,9 mlrd. EUR). Tai nebuvo vienintelis svarstytinas taisomasis biudžetas – buvo pa-teikti pasiūlymai dėl DAB 6 / 2013 (nuosavų išteklių patikslinimo), DAB 9/2013 (Solidarumo fondo) ir susijusio asignavimų perkėlimo Nr. DEC 26 / 2013, todėl klausimai svarstyti kaip paketas. Politinis valstybių narių sutarimas dėl trijų taisomųjų biudžetų projektų pagal pirmi-ninkaujančios Lietuvos kompromisinį pasiūly-mą pasiektas spalio 14 d. Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje. Kartu valstybės narės sutarė susieti poziciją dėl DAB 8 / 2013 su pozicija dėl DAB 9 / 2013 ir EP balsavimu dėl DFP, nurodydamos, kad Tarybos sprendimas dėl DAB 8 / 2013 įsigalios nuo tada, kai EP for-maliai patvirtins susitarimą dėl DFP ir Tarybos poziciją dėl DAB 9 / 2013.

EP išreiškė nepritarimą Tarybos iškeltoms sąly-goms. Lapkričio 5 d. EP Biudžeto komiteto po-sėdyje balsuota už Tarybos pozicijos dėl DAB 9 / 2013 pakeitimą (atmestas Tarybos pasiūly-mas DAB 9 / 2013 finansuoti, panaudojant asi-gnavimų perkėlimo Nr. DEC 26 / 2013 lėšas, ir pritarta pirminiam EK pasiūlymui DAB 9 / 2013 finansuoti „šviežiais pinigais“), taip pat atmestos Tarybos sąlygos dėl DAB 8 / 2013 ir DAB 9 / 2013 susiejimo. Posėdyje taip pat pažymėtas pažan-gos kuriant HLGOR trūkumas.

Derybų dėl 2014 m. ES biudžeto kontekste buvo pasiektas sutarimas su EP dėl DAB 9 / 2013 fi-nansavimo. Be to, lapkričio 14 d. EP išsiųstas pir-mininkaujančios šalies laiškas, informuojantis apie Tarybos diskusijas HLGOR klausimu bei pabrėžiantis Tarybos pasiryžimą kuo greičiau

1 pav. Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pirmininkauja Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiui. ES Tarybos nuotr.


pradėti HLGOR grupės darbą. Pasiektas su-tarimas dėl 2013 m. taisomųjų biudžetų bei pažanga dėl HLGOR tapo lemiamu paskatini-mu EP balsuoti dėl 2014–2020 m. DFP.

DFP reglamentą ir IIA, taip pat ir 2013 m. tai-somuosius biudžetus EP formaliai patvirtino lapkričio mėn. plenarinėje sesijoje (lapkričio 19 d.), Taryboje dokumentai priimti gruodžio 2 d.

DFP įtvirtina ilgalaikius ES politikos prioritetus ir nustato didžiausias išlaidų sumas, skirtas jiems įgyvendinti. Ji užtikrina planingą ES išlaidų plė-tojimą, neviršijant nuosavų ES išteklių ribų, ir biu-džetinę drausmę. Atsižvelgdami į DFP, EP ir Tary-ba kasmet turi susitarti dėl kitų metų ES biudžeto.

2014–2020 m. DFP numatytos investicijos į tokias prioritetines sritis: ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, Europos infras-truktūros tinklų plėtrą, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tvarų gamtinių išteklių nau-dojimą, taip pat didesnį Europos piliečių saugu-mą, reikšmingesnį Europos vaidmenį pasaulyje.

Kiti klausimai

Teisės aktų dėl nuosavų išteklių 2014–2020 m. rinkinys

Pakeisti siūlymai: 1) dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, 2) dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės ir 3) dėl Tarybos re-glamento dėl tradicinių, pridėtinės vertės mo-kesčiu (PVM) ir bendru nacionaliniu produktu (BNP) pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų bei tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pini-gų poreikiui patenkinti (nauja redakcija).

Teisės aktai dėl ES nuosavų išteklių sudaro vie-ną iš DFP dalių. Pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuva aktyviai siekė vieningo sutarimo tarp valstybių narių dėl Nuosavų išteklių teisės aktų rinkinio. Pasiūlymai buvo svarstyti Nuosavų iš-teklių darbo grupės posėdžiuose (rugsėjo 16 d., spalio 7 d. ir lapkričio 18 d.) ir Coreper susiti-kimuose (gruodžio 3–4 d. ir gruodžio 11 d.). Lie-tuvai pavyko pasiekti esminę pažangą. Vienin-gam sutarimui ES Taryboje pasiekti sutrukdė dviejų valstybių narių išreikštas nepritarimas, susiejant nuosavų išteklių klausimą su Vienin-go pertvarkymo mechanizmo finansavimu.

Asta Kuniyoshi

Nuosavų išteklių darbo grupės pirmininkė

„Lietuvos pirmininkavimo metu ES Taryboje buvo pradėtos ir iš esmės baigtos diskusijos dėl Nuosavų ište-

klių teisės aktų rinkinio. Iš pirmo žvilgsnio atrodžiusi paprasta užduotis – perkelti 2013 m. vasario 8 d. EVT išvadų nuostatas dėl nuosavų išteklių į teisės aktus – vienu tarpsniu nebeatrodė tokia. Diskusijos ir vėl iškėlė į paviršių nuo seno tarp valstybių narių egzistuojan-čius giluminius nesutarimus ES biudžeto finansavimo klausimu (vienos palaiko esamą sistemą ir nenori jos keisti, kitos norėtų esminės reformos). Intensyvaus dar-bo dėka buvo rastos tokios formuluotės, kurios tenkino visas valstybes nares. Vieningas sprendimo priėmimas atrodė yra ranka pasiekiamas, deja, nuosavų išteklių klausimo siejimas su kitu finansų srities klausimu užkir-to kelią vieningam sutarimui Lietuvos pirmininkavimo metu.“

A2. Sanglaudos politika

Sanglaudos politikos teisės aktų rinkinys

1) EP ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustato-mos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui (SF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvi-ninkystės fondui (EJRŽF) bendros nuostatos, ir ERPF, ESF, SF ir EJRŽF taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamen-tas Nr. 1083 / 2006 (BNR); 2) EP ir Tarybos regla-mentas dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą susijusių nuos-tatų, kuriuo panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1080 / 2006; 3) EP ir Tarybos reglamentas dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas regla-mentas Nr. 1084 / 2006 (SF); 4) EP ir Tarybos re-glamentas dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas Nr. 1081 / 2006 (ESF); 5) EP ir Tarybos reglamentas dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavi-mo tikslui nuostatų (ETB); 6) EP ir Tarybos regla-mentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas

(EB) Nr. 1082 / 2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), atsižvel-giant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas.


1) Pirmininkaujanti Lietuva klausimą perėmė iš pirmininkavusios Airijos ir tęsė trišales derybas su EP. Liepos–spalio mėn. (liepos 2, 3, 11 d., rug-sėjo 4, 10, 17, 18, 24 d., spalio 2, 10, 14, 17, 21, 23 d.) įvyko 14 trišalių derybų dėl BNR. Pagrin-diniai politiniai klausimai, dėl kurių buvo dera-masi Lietuvos pirmininkavimo metu: 1) makro-ekonominės sąlygos; 2) veiklos lėšų rezervas; 3) išankstiniai išmokėjimai; 4) procentinis bendro finansavimo dydis. Su BNR susijusius klausimus COREPER aptarė 11 kartų (liepos 24 d., rugsėjo 25 d., spalio 2, 9, 14, 16, 17, 29 d., lapkričio 6, 14, 18 d.). Bendrųjų reikalų taryboje (BRT) ap-tarimas įvyko rugsėjo 30 d. Susitarimas dėl pa-grindinių likusių klausimų su EP buvo pasiektas paskutiniųjų trišalių derybų metu spalio 23 d. Spalio 29 d. rezultatus patvirtino COREPER. EP Regioninės plėtros (REGI) komitetas balsavo lapkričio 7 d., tačiau atliko makroekonominių sąlygų straipsnio pakeitimų. Lapkričio 14 d. EP REGI balsavimo rezultatai buvo svarstomi CO-REPER. Nuspręsta pasitarti su EP dėl nedidelių EP pasiūlyto teksto pakeitimų. Pasikonsultavus su EP, susitarimas buvo pasiektas ir patvirtintas lapkričio 18 d. neeiliniame COREPER. Galutinis EP balsavimas įvyko lapkričio 20 d. plenarinia-me posėdyje. Teisės akto priėmimui COREPER pritarė gruodžio 11 d., Taryba – gruodžio 16 d.

2), 3), 5), 6) teisės aktai. Baigiant pirmininkauti Airijai, teisės aktų leidėjai pasiekė politinį susi-tarimą dėl ERPF, SF, ETB ir ETBG reglamentų. Vis dėlto patvirtinti kompromisinius tekstus buvo įmanoma tik pabaigus derybas dėl BNR. Todėl galutinis EP balsavimas įvyko lapkričio 20 d. plenariniame posėdyje. Teisės aktų priėmimui COREPER pritarė gruodžio 11 d., Taryba – gruo-džio 16 d.

4) Paraleliai deryboms dėl BNR įvyko 5 trišalės derybos dėl ESF (liepos 4 d., rugsėjo 4, 12, 18 d. ir spalio 1 d.). BRT rugsėjo 30 d. aptarė šiuos du pagrindinius politinius klausimus: 1) jaunimo užimtumo iniciatyvos tinkamumo kriterijai (EP – 22,8 proc., Taryba – 25 proc.) ir 2) minimali ESF

skirtinų lėšų dalis (EP – 25 proc., Taryba – 23,1 proc.). Pastarasis klausimas buvo aptartas ir tar-pinstitucinis susitarimas priimtas BNR trišalėse derybose dar birželį, Airijos pirmininkavimo metu. Spalio 1 d. trišalėse derybose buvo susi-tarta dėl tinkamumo kriterijų. COREPER spalio 17 d. patvirtino trišalių derybų rezultatus, o lap-kričio 14 d. – galutinį kompromisinį tekstą. EP galutinis balsavimas įvyko lapkričio 20 d., Tary-ba teisės aktui pritarė gruodžio 11 d. COREPER ir gruodžio 16 d. Tarybos posėdžiuose.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, dėl įsipareigojimų panaikinimo taisyklių tam tikroms valstybėms narėms, dėl galutinio likučio mokėjimo taisyklių iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083 / 2006


Įgyvendindama 2013 m. vasario mėn. priimtas EVT išvadas dėl DFP, EK 2013 m. gegužės mėn. pasiūlė iš dalies pakeisti Bendrąjį reglamentą Nr. 1083 / 2006. Tai buvo susiję su Rumunijos ir Slovakijos 2011–2012 m. įsipareigojimų pa-naikinimo laikotarpio pailginimu vieneriais metais (taisyklė n+3) ir galimybių suteikimu valstybėms narėms, kurioms teikiama ES finan-sinė pagalba, ir toliau gauti didesnį ES bendrąjį finansavimą. COREPER klausimą aptarė liepos 24 d. posėdyje ir rašytine procedūra liepos 25 d. pasiekė bendrąjį požiūrį. EP REGI komite-tas dėl EP pozicijos balsavo rugsėjo 30 d. Spalio 23 d. trišalėse derybose buvo susitarta dėl n+3 klausimo. Dėl didesnio bendrojo finansavimo klausimo EP reikalavo priimti pakeitimą, kuriuo suteikiama galimybė jį taikyti atgaline data (lyginant su Tarybos pozicija, tai reikštų 2 mlrd. EUR papildomų išmokų 2014–2015 m.). Lapkri-čio 6 d. COREPER posėdyje buvo aptariamas naujas pirmininkaujančios šalies parengtas kompromisas, kuris nesulaukė pakankamai paramos, todėl antrajame trišaliame dialoge (lapkričio 6 d.) Taryba derėjosi liepos mėn. pa-tvirtintos Tarybos pozicijos pagrindu, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Lapkričio 13 d.

Nuosavų išteklių teisės aktais perkeliamos 2013 m. vasario 8 d. EVT metu patvirtintos išvados dėl ES biudžeto pajamų.


COREPER diskusijoms buvo pateiktas naujas kompromisinis pasiūlymas dėl galimybės tai-kyti didesnį bendrąjį finansavimą retroaktyviai, tačiau Taryba jam nepritarė. Lietuva informavo EP, kad susitarimas galimas tik liepos mėn. Tary-bos pozicijos pagrindu ir gavo EP pritarimą to-kiam pasiūlymui. Lapkričio 14 d. COREPER pa-tvirtino galutinį susitarimą. EP balsavo lapkričio 20 d. plenariniame posėdyje, COREPER teisės aktui pritarė lapkričio 27 d. Gruodžio 5 d. teisės aktą patvirtino Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryba.

Šiuo pasiūlymu Rumunijai ir Slovakijai 2011–2012 m. Sanglaudos politikos fondų lėšų įsisavi-nimas pratęstas nuo 2 iki 3 metų, taip pat finan-sinės pagalbos programose dalyvaujančioms valstybėms leista padidinti bendro finansavimo normą nuo 85 iki 95 proc.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl finansinių asignavimų tam tikroms valstybėms narėms iš Europos socialinio fondo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas Nr. 1083 / 2006

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti susi-tarimą su EP

Įgyvendindama 2013 m. birželio mėn. priimtas EVT išvadas, EK 2013 m. liepos mėn. pasiūlė iš dalies pakeisti Bendrąjį reglamentą Nr. 1083 / 2006. Tai buvo susiję su papildomu ESF lėšų skyrimu tam tikroms valstybėms narėms. Rug-sėjo 25 d. COREPER pasiekė bendrąjį požiūrį. EP REGI komitetas dėl EP mandato balsavo rugsėjo 30 d. Nei Taryba, nei EP nepateikė EK pasiūlymo pataisų. EP balsavo lapkričio 20 d. plenariniame posėdyje, COREPER teisės aktui pritarė lapkričio 27 d. Gruodžio 5 d. dokumentą patvirtino TTE taryba.

Programos uždavinys (tikslas): tęsti diskusijas dėl stipresnio ekonomikos valdymo 2013 m. Europos semestro metu

Rugsėjo 25 d. COREPER atkreipė dėmesį į EK informaciją valstybėms narėms dėl dvišalių konsultacijų su EK dėl konkrečiai šaliai skirtų re-komendacijų 2013 m. Europos semestro metu tvarkaraščio. Po COREPER susitikimo pirminin-kaujanti valstybė pradėjo tartis su valstybėmis narėmis dėl konsultacijų su EK laiko. Sutarta konsultacijas rengti dviem etapais: spalio 21–25 d. konsultuoti euro zonai nepriklausančias valstybes nares ir finansinėse programose da-lyvaujančias valstybes nares, o lapkričio 21, 26, 28 ir 29 d. – euro zonai priklausančias valstybes nares. Remiantis spalio mėn. EPSCO ir ECOFIN tarybose vykusiomis diskusijomis, apibendri-namoji ataskaita, 2013 m. Europos semestro pamokos ir tolesni veiksmai buvo aptarti ir ati-tinkamiems dokumentams pritarta spalio 22 d. BRT.

Europos semestras koordinuoja valstybių narių ekonominę ir fiskalinę politiką ir leidžia susidaryti horizontalųjį požiūrį, kaip valstybės narės įgyven-dina struktūrines reformas bei joms konkrečiai skirtas rekomendacijas.

A4. Makroregioninės strategijos

Pridėtinė makroregioninių strategijų vertė (labiau integruotos, klestinčios ir konkurencingesnės Europos link)

Programos uždavinys (tikslas): priimti Tary-bos išvadas

Tarybos išvados pirmiausiai buvo grįstos EK ataskaita dėl pridėtinės makroregioninių stra-tegijų vertės (2013 m. birželio 27 d.); taip pat EK ataskaita dėl ES Baltijos jūros regiono strate-

ES sanglaudos politika prisideda prie ekonomi-nių, socialinių ir teritorinių skirtumų ES regionuo-se mažinimo ir sykiu teigiamai veikia ekonominį augimą ir užimtumą visoje ES. Reformuota san-glaudos politika užtikrins veiksmingesnį ir labiau į rezultatą orientuotą išteklių naudojimą, o regio-ninių prioritetų įgyvendinimas prisidės prie strate-gijos „Europa 2020“ tikslų įvykdymo.

Neformalus už Sanglaudos politiką atsakin-gų ministrų susitikimas įvyko lapkričio 26 d. Vilniuje. Jo metu ministrai aptarė inovacijas, ku-rias atneš Sanglaudos politikos reforma. Jomis siekiama gerinti įgyvendinimo efektyvumą ir kokybę, kartu mažinant administracinę poten-cialių paramos gavėjų naštą. Aptartos 4 temos: teminė paramos koncentracija; išankstinės są-

Darius Trakelis

Struktūrinių priemonių darbo grupės pirmininkas

„Susitarimas dėl 2014–2020 m. San-glaudos politikos reformos yra pa-galiau pasiektas. Diskusijos dėl EK

pasiūlymų prasidėjo 2011 m. spalį. Deryboms užbaigti prireikė daugiau nei dvejų metų arba penkių pirminin-kavusių valstybių narių pastangų. Reforma įvedė daug svarbių elementų politikos efektyvumui didinti. Susti-printas strateginis programavimas pagerins sinergiją ir koordinavimą tarp atskirų finansinių instrumentų. Padidinta tematinė investicijų koncentracija į pagrindi-nes ES prioritetines sritis išryškins Sanglaudos politikos indėlį į ES2020 strategijos tikslus. Ex-ante sąlygų taiky-mas pareikalaus užtikrinti tinkamą strateginę ir teisinę terpę investicijoms. O sustiprinti investicijų rezultatyvu-mo reikalavimai paskatins nustatyti realistinius ir kartu ambicingus tikslus. Dabar valstybės narės ir EK pagrin-dinį dėmesį skirs naujos kartos programiniams doku-mentams, kurie suteiks galimybę praktiniam reformos įneštų elementų taikymui, užbaigti.“

Osvaldas Šmitas

Konkurencingumo ir augimo darbo grupės (pramonė) pirmininkas

„Diskusijų dėl 2014 m. Metinės augi-mo apžvalgos organizavimu įvairiais ES Tarybos formatais Lietuva praktiš-

kai pradėjo 2014 m. Europos semestro ciklą. Jis baigsis 2014 m. birželio mėn. patvirtintomis naujomis EK re-komendacijomis valstybėms narėms. Paskutinėje Me-tinėje augimo apžvalgoje stebėjome aiškiai sudėliotus akcentus ES vidaus rinkai stiprinti. Belieka tikėtis, kad šie akcentai atitinkamai atsispindės ir rekomendacijų vals-tybėms narėms pakete“.

lygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, siek-damos pagerinti investicijų efektyvumą; geres-nė orientacija į rezultatus ir geresnis investicijų koordinavimas.

A3. Europos semestras

Programos uždavinys (tikslas): pradėti 4-ąjį Europos semestro ciklą

Lapkričio 19 d. BRT susitikime pradėtas 4-asis Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. BRT aptarė Lietuvos ir pirmininka-vimą perimsiančios Graikijos parengtą planą, EK pristatė 2014 m. Metinę augimo apžvalgą (MAA). MAA taip pat pristatyta šiose ES Tary-bose: Konkurencingumo (COMPET; gruodžio 2–3 d.), ECOFIN (gruodžio 10 d.), Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reika-lų (EPSCO; gruodžio 9–10 d.) bei Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR; gruodžio 5–6 d.), kartu ati-tinkamai prisidedant prie ateinančių EVT susi-tikimų. ES lygiu teminės diskusijos dėl struktū-rinių reformų įgyvendinimo įvyko Ekonominės politikos, Ekonomikos ir finansų, Socialinės ap-saugos, Užimtumo komitetuose, Konkurencin-gumo ir augimo aukšto lygio darbo grupėje.


Programos uždavinys (tikslas): surengti 4-ąjį metinį Baltijos jūros regiono strategijos forumą

Forumas įvyko 2013 m. lapkričio 11–12 d. Vil-niuje. Jį rengiant glaudžiai bendradarbiauta su EK bei Baltijos jūros valstybių tarybos se-kretoriatu ir „INTERACT Point Turku“. Forumas pritraukė daugiau kaip 700 dalyvių. Jame buvo siekiama rasti būdų geriau išnaudoti ES Baltijos jūros regiono strategijos teikiamas galimybes, keliant regiono gyventojų gerovę. Renginy-je, pavadintame „Už švaresnę Baltijos jūrą, už spartesnį regiono augimą, už tvaresnę aplinką“, buvo susitelkta ties iššūkiais, kylančiais įgyven-dinant aplinkos apsaugos reikalavimus, ir kaip juos paversti ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir regiono konkurencingumo galimy-bėmis. Buvo surengtos keturios plenarinės se-sijos, kuriose aptartos aktualios temos (pridė-tinė makrostrategijų vertė, aplinkos apsaugos aspektų integravimas į sektorių politikos sritis, privataus sektoriaus įsitraukimas, vietos val-džios vykdomas tvaraus augimo skatinimas), 10-yje teminių seminarų aptartas aplinkosau-gos problemų integravimas į kitas politikos sritis: tvarų žemės ūkį, mėlynąjį augimą, žalią-sias inovacijas, švarų atnaujintos infrastruktūros laivų eismą. Surengta iki 20 paraleliai vykusių susitikimų, „Project Village“ pristatė 40 stendų su geriausiais regioninio bendradarbiavimo projektais.

A5. Atokiausi regionai

Programos uždavinys (tikslas): iš dalies pa-keisti atitinkamus teisėkūros aktus, įtraukiant nuostatas dėl atokiausio Prancūzijos regiono Majoto

1)Tarybos direktyva, iš dalies keičianti direktyvą 2010 / 18 / ES dėl pasikeitusio Majoto statuso (toliau – Tarybos direktyva); 2) Tarybos direkty-va, iš dalies keičianti tam tikras aplinkos, žemės ūkio, socialinės politikos ir visuomenės sveika-tos direktyvas dėl pasikeitusio Majoto statuso ES atžvilgiu (toliau – Bendroji direktyva); 3) Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis tam tikras žvejybos ir gyvūnų sveikatos direktyvas dėl pasikeitusio Majoto statuso ES atžvilgiu (to-liau – Bendrasis reglamentas).

Teisės aktai įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Įvyko 3 Atokiausių regionų darbo grupės susitikimai

Tarybos reglamentas, kuriuo 2014–2020 m. leidžiama naudoti tam tikrų į Kanarų salas importuojamų žuvininkystės produktų autonomines Sąjungos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas

Programos uždavinys (tikslas): galutinis susitarimas

Teisės aktas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Visi 3 Atokiausių regionų darbo grupės susitikimai buvo surengti tam, kad būtų išnagrinėtas pirmi-

(liepos 23 d., rugsėjo 13 d., gruodžio 12 d.). Rugsėjo 25 d. COREPER sutarė pakeisti teisinį teisės aktų pagrindą Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 349 straipsniu (Bendrosios direktyvos ir Bendrojo reglamento atveju tai reiškė įpras-tos teisėkūros procedūros pakeitimą specialia, Tarybos direktyvos atveju – ne teisėkūros pro-cedūros pakeitimą specialia teisėkūros proce-dūra). Apsvarstytus tekstus COREPER patvir-tino spalio 2 ir 9 d. Gruodžio 12 d. EP priėmė pirmojo skaitymo teisėkūros rezoliucijas dėl Bendrosios direktyvos ir Bendrojo reglamento pagal įprastąją ir savo poziciją dėl Tarybos di-rektyvos pagal specialiąją teisėkūros procedū-ras. Gruodžio mėn. darbo grupei apsvarsčius EP pakeitimus, vienbalsiai nutarta COREPER lygiu susitikimuose spalio mėn. jau patvirtin-tus pasiūlymus pateikti galutiniam priėmimui. Bendrąją direktyvą, Bendrąjį reglamentą ir Tary-bos direktyvą COREPER priėmė gruodžio 13 d., BRT – gruodžio 17 d.

Darius Trakelis

Pirmininkaujančios valstybės narės draugų darbo grupės (makroregioninių strategijų klausimai) pirmininkas

„Diskusijos parodė, kad makroregioninių strategijų pridėtinė vertė yra akivaizdi. Remiantis Baltijos jūros ir Dunojaus makroregioninių strategijų įgyvendini-mo patirtimi matyti, kad stiprėja bendradarbiavimas tarp regiono valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis, mobilizuojami turimi finansiniai ištekliai, siekiant finansuojamų projektų suderinamumo ir didesnės sinergijos, bei gerėja viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo kokybė. Sėkmingas makroregioninių strategijų įgyvendinimas skatina diskusijas apie ma-kroregioninio bendradarbiavimo koncepcijos taiky-mą ir kitose ES dalyse.“

gijos įgyvendinimo (2011 m. birželio 22 d.); ko-munikatu, skirtu ES Baltijos jūros regiono stra-tegijos (BJRS) peržiūrai (2012 m. kovo 23 d.); EK ataskaita dėl ES Dunojaus regiono strategijos (2013 m. balandžio 8 d.).

Pirmininkaujančios valstybės narės draugų gru-pė klausimą aptarė 5 kartus (liepos 19 d., rugsė-jo 6 ir 20 d., spalio 4 ir 11 d.). Rengiantis spalio 22 d. BRT susitikimui, COREPER klausimą aptarė spalio 16 d. ir patvirtino darbo grupės susitari-mą. Spalio 22 d. BRT metu buvo priimtos Tary-bos išvados. Pagrindiniai išvadų elementai: 1) aiškesnė makroregioninių strategijų koncepci-ja; 2) pripažinta pridėtinė makroregioninių stra-tegijų vertė; 3) pabrėžtas poreikis finansavimo šaltinius suderinti su makroregioninių strategi-jų uždaviniais; 4) pabrėžta suinteresuotųjų vals-tybių narių atsakomybės ir nuosavybės svarba, gerai struktūruotas valdymas, vadovaujamasis EK vaidmuo strateginiame koordinavime ir laikantis daugiapakopio valdymo principo; 5) pabrėžtas poreikis bendradarbiauti su ES ne-priklausančiomis šalimis atitinkamose bendrų interesų srityse; 6) pristatyti konkretūs kriterijai naujoms makroregioninėms strategijoms.

Makroregioninėmis strategijomis siekiama ska-tinti naują regioninio bendradarbiavimo lygį ir spręsti tarpvalstybinius sunkumus (nuo aplinkos problemų iki vidaus rinkų ryšių), jos gali prisidėti siekiant labiau integruotos, klestinčios ir konku-rencingesnės Europos.

Vaida Vilimaitė-Zubrickienė

Atokiausių regionų darbo grupės pirmininkė

„Lietuvos pirmininkavimas atokiau-sių regionų srityje išsiskyrė tuo, kad jo metu buvo patvirtinti pirmieji teisės

aktai, numatantys išimtis įvairiose srityse naujam (jau devintajam) ES atokiausiam regionui Majotui (Prancū-zija). Svarbiausios diskusijos ES Taryboje vyko dėl teisinio šių teisės aktų pagrindo pakeitimo. Vadovaudamasi ES Tarybos Teisės tarnybos rašytine nuomone (turimomis žiniomis, tai – ypač retas atvejis atokiausių regionų sri-tyje), ES Taryba nusprendė pakeisti teisinį teisės aktų pa-grindą į Sutarties dėl ES veikimo 349 straipsnį (tai kartu reiškė, kad įprasta teisėkūros procedūra buvo pakeista į specialiąją). Lietuvos pirmininkavimo metu ES Taryboje taip pat buvo patvirtinti du teisės aktai, numatantys iš-imtis mokesčių srityje Kanarų saloms (Ispanija).“

nis EK pasiūlymas ir EP nuomonė (rugsėjo 13 d., lapkričio 18 d. ir gruodžio 12 d.). EP nuomonę priėmė 2013 m. gruodžio 10 d. COREPER Ta-rybos reglamentą priėmė gruodžio 13 d., BRT – gruodžio 17 d.

Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002 / 546 / EB dėl jo taikymo laikotarpio

Programos uždavinys (tikslas): galutinis susitarimas

2 Atokiausių regionų darbo grupės susitikimai buvo surengti tam, kad būtų išnagrinėtas pir-minis EK pasiūlymas ir EP nuomonė (lapkričio 18 d. ir gruodžio 12 d.). EP nuomonę priėmė 2013 m. gruodžio 11 d. COREPER Tarybos sprendimą priėmė gruodžio 13 d., BRT – gruo-džio 17 d.

A6. Plėtra

Pirmininkaujanti valstybė tęsė darbą pagal plėtros darbotvarkę ir siekė tolesnio ES plė-tros politikos įgyvendinimo, pagrįsto tvirtais įsipareigojimais, sąlygomis ir aiškia komunika-cija. Lietuva užtikrino derybų su Juodkalnija ir Turkija tęstinumą, parengė gaires stojimo de-ryboms su Serbija, užtikrino europinės pers-pektyvos Vakarų Balkanams tęstinumą ir pri-ėmimui parengė Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso.

Lietuvos pirmininkavimo pradžioje 28-ąja ES valstybe nare tapo Kroatijos Respublika. Tai parodė tvirtą ES ryžtą tęsti plėtros procesus, remiantis sutartais principais. Pirmininkavimo metu surengtas 31 ES plėtros darbo grupės (COELA) susitikimas, įskaitant 2 sostinių for-mato susitikimus (spalio 23 d., lapkričio 21 d.). Neformalus COELA susitikimas įvyko rugsėjo 11–12 d. Vilniuje, jo diskusijose susitelkta ties esama kiekvienos plėtros šalies, aktyviai daly-vaujančios derybose, situacija, tolesnėmis gali-mybėmis ir ES plėtros proceso iššūkiais.

Pirmininkaujanti valstybė sėkmingai baigė de-rybas su EP dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II; susiję su DFP) reglamen-to, kuriuo nustatomos pasirengimo narystei pagalbos plėtros šalims gairės kitos finansinės perspektyvos laikotarpiu (numatyta daugiau


Užbaigus pažangos tikrinimą ir Tarybai įver-tinus, jog atidarymo kriterijai (Juodkalnijos veiksmų planų parengimas) yra įvykdyti, Juod-kalnija buvo pakviesta pateikti derybines pozi-cijas (pateikė spalio 9 d.). Remiantis jomis, EK parengė bendrųjų ES pozicijų projektus, jie buvo aptarti ir atnaujinti 7 darbo grupės susiti-kimuose (lapkričio 20, 22, 26 ir 29 d., gruodžio 3, 6 ir 10 d.) ir gruodžio 11 d. patvirtinti COREPER. Derybų skyrių atidarymas įvyko gruodžio 18 d. tarpvyriausybinės konferencijos su Juodkalnija metu – tai buvo derybų dėl stojimo lūžio mo-mentas. Buvo atidaryti 5 skyriai: 23 („Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės“), 24 („Teisingu-mas, laisvė ir saugumas”), 5 („Viešieji pirkimai“), 6 („Bendrovių teisė“) ir 20 („Verslo ir pramonės politika“).

Paraleliai tarpvyriausybinei konferencijai pirmi-ninkaujanti Lietuva drauge su EK pasirašė pa-pildomą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) su Juodkalnija protokolą, atsižvelgusi į Kroatijos įstojimą į ES. Lietuvos pirmininkavi-mo metu 23–uose iš 35 derybinių skyrių buvo pasiekta pažangos, užbaigtas 13–os derybų su Juodkalnija skyrių patikros procesas.

Programos uždavinys (tikslas): užtikrinti de-rybų su Turkija tęstinumą

Spalio 22 d. BRT priėmė sprendimą atidaryti 22 skyrių („Regioninė politika ir struktūrinių prie-monių koordinavimas“) ES derybose su Tur-kija. Jis oficialiai atidarytas tarpvyriausybinės konferencijos metu lapkričio 5 d. (tai pirmasis daugiau kaip po trejų metų pertraukos atida-rytas skyrius). Be to, po metų derybų gruodžio 16 d. Turkija pasirašė readmisijos susitarimą ir pradėjo dialogą dėl vizų liberalizavimo. Taryba gavo galutinę Turkijos 31 skyriaus („Užsienio, saugumo ir gynybos politika“) patikros ataskai-tą, kurią užbaigė EIVT. Ataskaita buvo išplatinta valstybėms narėms ir pristatyta gruodžio 13 d. Taip buvo užbaigtas pirmasis Turkijos stojimo proceso etapas – visos patikros proceso atas-kaitos (patikros procesas pradėtas 2006 m.) buvo pateiktos Tarybai.

Programos uždavinys (tikslas): plėtoti europi-nę Vakarų Balkanų perspektyvą

Serbija ir Kosovas

Pirmininkaujanti valstybė dirbo, įgyvendinda-ma 2013 m. EVT priimtą sprendimą dėl stoji-mo į ES derybų su Serbija atidarymo, taip pat dėl derybų su Kosovu dėl SAS. Lietuva taip pat atidžiai sekė Belgrado ir Prištinos dialogo susi-tarimų įgyvendinimą.

2013 m. liepos 13 d. EK pateikė EVT pasiūlymą dėl derybų su Serbija nuostatų. Siekiant išna-grinėti pasiūlymą dėl derybų nuostatų, sureng-ti 6 COELA darbo grupės susitikimai (liepos 23 d., rugsėjo 3, 10, 17, 24 d. ir spalio 1 d.), įskai-tant 6 susitikimus dėl lydinčių dokumentų – įžanginės kalbos pirmojoje tarpvyriausybinėje konferencijoje / bendros ES pozicijos ir vidaus tvarkos dėl stojimo derybų su Serbija (lapkričio 12, 15, 19, 22, 26 d. ir gruodžio 3 d.). Šis klau-simas svarstytas ir dviejuose COREPER susitiki-muose (gruodžio 4 ir 16 d.). BRT gruodžio 17 d. priėmė bendrą ES poziciją ir derybų nuostatas drauge su vidaus tvarka dėl stojimo derybų su Serbija. Kitas svarbus žingsnis kokybiškesnių ES santykių su Serbija link – 2013 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs SAS. Pirmoji SAS taryba tarp ES ir Ser-bijos buvo surengta 2013 m. spalio 21 d.

Sėkmingi vietos valdžios rinkimai Kosove – es-minis balandį patvirtinto susitarimo elementas – parodė didžiulį žingsnį negrįžtamo Belgra-do ir Prištinos dialogo susitarimų įgyvendini-mo link. Serbijos ir Kosovo santykių normali-zavimosi pažanga buvo pabrėžta gruodžio 16 d. Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai laiške, informavusiame, kad abi šalys iš pagrindų įgyvendino visus balan-džio mėnesio susitarimo elementus. Spalio 28 d. pradėtos derybos su Kosovu dėl SAS. Tęsėsi diskusijos dėl pasiūlyto Tarybos sprendimo pa-sirašyti ir užbaigti susitarimo projektą dėl daly-vavimo ES programose.

Birželio 25–26 d. įvyko oficialus užsienio rei-kalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas Belgra-de ir Prištinoje. Ministras susitiko su Serbijos Parlamento Pirmininku, Ministru Pirmininku ir užsienio reikalų ministru, taip pat su Kosovo Ministru Pirmininku ir užsienio reikalų ministru. Šie susitikimai suteikė gerą progą aptarti Euro-pos integracijos proceso pažangą bei Belgrado ir Prištinos dialogo rezultatus.

Gruodžio mėn. BRT pasveikino teigiamą susita-rimų, pasiektų dalyvaujant ES tarpininkaujama-me dialoge, įgyvendinimo įvertinimą ir toliau atidžiai stebės tolesnę Serbijos ir Kosovo veiklą normalizuojant santykius.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM)

Vakarų Balkanų regiono darbo grupė (COWEB) 3 susitikimuose (liepos 1, 4 ir 8 d.) parengė ben-dros pozicijos dėl ES stabilizacijos ir asociacijos (SA) tarybos su FYROM projektą. Jį COREPER patvirtino liepos 18 d. Dešimtoji SA taryba įvy-ko liepos 23 d., kur Lietuva vadovavo ES dele-gacijai, atstovaudama Vyriausiajai įgaliotinei C. Ashton. SA tarybos susitikime buvo įvertin-ta bendra šalies pažanga ir pasveikinta žinia, jog šalis ir toliau vykdo pagal SAS prisiimtus įsipareigojimus.

Spalio 6–7 d. įvyko oficialus užsienio reikalų mi-nistro L. Linkevičiaus vizitas Skopjėje. Ministras

Programos uždavinys (tikslas): užtikrinti de-rybų su Juodkalnija tęstinumą ir siekti atida-ryti naujus derybinius skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių bei teisingu-mo, laisvės ir saugumo

Pirmininkaujanti valstybė sėkmingai veikė, lai-kydamasi naujojo požiūrio principo derybose su Juodkalnija bei susitelkusi ties 23 skyriaus („Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės“) bei 24 skyriaus („Teisingumas, laisvė ir saugu-mas“) atidarymu, lemiančiu visų derybų tempą.

Lina Rukštelienė

Plėtros ir dėl narystės ES besiderančių šalių reikalų sostinių formato darbo grupės pirmininkė

„Pirmininkavimui rengėmės nuodu-gniai ir iš anksto planavome būsimą

darbą, tačiau gyvenimas įvairesnis nei galima supla-nuoti. Taip atsitiko ir su pasirengimu tęsti derybas su ES plėtros šalimi Islandija. Kelerius metus sėkmingai vyk-džiusi stojimo derybas, atidariusi 27 skyrius, po 2013 m. rinkimų naujoji Islandijos Vyriausybė nusprendė įšaldyti derybų procesą ir išformuoti derybininkų komandas. Lietuvos pirmininkavimo metu derybos buvo sustab-dytos. Nepaisydama to, ES išsakė pozityvią nuostatą Is-landijos atžvilgiu ir paliko „duris atviras“, jei ji nuspręstų derybas atnaujinti.“

Robertas Bružilas

Plėtros ir dėl narystės ES besiderančių šalių reikalų darbo grupės pirmininkas

„Džiugu, kad Lietuvos pirmininkavi-mo laikotarpiu pavyko užtikrinti ES

plėtros proceso dinamiką ir tęstinumą bei po vieną solidų žingsnį pirmyn pastūmėti visas su ES dėl narys-tės besiderančias valstybes. Atvėrėme penkis esminius derybinius skyrius derybose su Juodkalnija. Po daugiau nei trejų metų pertraukos atvėrėme naują derybinį skyrių derybose su Turkija bei užbaigėme Turkijos tei-sės peržiūros procesą. Parengėme derybinį mandatą ES deryboms su Serbija. Svarbiausia – sėkmingai už-baigėme daugiau nei dvejus metus trukusias derybas su EP dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, taip užtikrindami nenutrūkstamą finansavimą ES plė-tros procesui 2014-2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu“.

kaip 11 mlrd. EUR). Tai buvo plačiai aptarta CO-ELA susitikime, įvyko 4 neformalios trišalės de-rybos (rugsėjo 18 d., spalio 3 ir 15 d.; lapkričio 19 d.), įskaitant 13 techninių susitikimų su EP (liepos 10 d., rugsėjo 5, 16 ir 26 d., spalio 2, 9, 14, 18, 21 ir 25 d., lapkričio 6, 14 ir 19 d.), kurie buvo surengti siekiant galutinai susitarti su EP. Rezultatai buvo patvirtinti COREPER gruodžio 3 d. EP Užsienio reikalų komitetas (AFET) bal-savo gruodžio 5 d., EP balsavo gruodžio 11 d. plenarinėje sesijoje. PNPP II priemonė suteiks pagalbos priemonėms lankstumo, tikslingumo ir glaudesnio ryšio su esmine reformų pažan-ga, ypač susitelkiant ties teisine valstybės for-ma ir pagrindinėmis teisėmis.


A7. Instituciniai klausimai

Programos uždavinys (tikslas): peržiūrėti EIVT organizavimą ir veiklą

2013 m. liepos mėn. buvo pristatyta ES Vyriau-siosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugu-mo politikai C. Ashton ataskaita dėl EIVT funk-cionavimo. Rotacijos būdu pirmininkaujanti Lietuva perėmė atsakomybę už valstybių narių diskusijų šiuo klausimu moderavimą. Įvyko nemažai neformalių pristatymų ir konsultacijų (neformaliame užsienio reikalų ministrų, „Gym-nich”, užsienio reikalų ministerijų generalinių sekretorių, COREPER ir Politikos ir saugumo ko-miteto susitikimuose), skirtų aptarti peržiūros apimčiai ir gairėms. Buvo sutarta, kad COREPER atliks pagrindinį vaidmenį diskusijose, ir galuti-nis rezultatas bus BRT išvadų parengimas. Per spalio ir lapkričio mėn. COREPER penkis forma-lių diskusijų raundus paskyrė konkretiems per-

žiūros trumpų ir vidurinių laikotarpių rekomen-dacijų blokams (spalio 2, 9, 16 ir 29 d., lapkričio 7 d.). Kiekvienai diskusijų sesijai pirmininkau-janti valstybė parengė darbinius dokumentus bei išplatino diskusijų išvadas raštu. Remdama-si diskusijų išvadomis, COREPER Antici grupei paskyrė užduotį parengti Tarybos išvadų pro-jektą. Antici grupė surengė 3 susitikimus (lapkri-čio 19 ir 26 d., gruodžio 5 d.), kuriuose iš esmės buvo pasiektas susitarimas dėl Tarybos išvadų projekto, išskyrus ES delegacijų vaidmens kon-suliniame bendradarbiavime klausimą. Šiuo klausimu sutarimo buvo ieškoma COREPER su-sitikime gruodžio 11 d. Galiausiai buvo sutarta gruodžio 17 d. BRT susitikime, kuriame buvo patvirtintos Tarybos išvados. ES Tarybos išva-dose nurodyta, jog prie EIVT peržiūros klausi-mo bus grįžtama 2015 m. pabaigoje, ir naujas Vyriausiasis įgaliotinis bus pakviestas pristatyti EIVT organizacijos ir funkcionavimo įvertinimą ir, jei reikia, pateikti atitinkamus pasiūlymus, įskaitant Tarybos sprendimo 2010 / 427 / ES peržiūrą. Taryba taip pat pakvietė Vyriausiąją įgaliotinę toliau dirbti ties peržiūra ir reguliariai informuoti Tarybą apie pasiektą progresą.

EIVT turėtų būti veiksminga institucija, ginanti ES valstybių narių ir jų piliečių interesus, laiku ir veiks-mingai pateikti atsaką saugumo – tiek regioni-nio, tiek pasaulinio – iššūkiams, ir sykiu stiprinti ES vaidmenį pasaulyje.

Kiti klausimai

ES Teisingumo Teismo reforma

2011 m. kovą Teisingumo Teismas (TT) EP ir Tarybai pateikė pasiūlymą dėl Bendrojo Teismo reformos, kuriuo iš dalies keičiamas TT statutas. Pataisose inter alia siūloma didinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, jį papildant 12 teisė-jų. Keturi anksčiau pirmininkavusių valstybių bandymai rasti sprendimą nebuvo sėkmingi. Valstybės narės išreiškė skirtingą požiūrį dėl papildomų teisėjų poreikio, konkretaus reika-lingo papildomų teisėjų skaičiaus, jų rotavi-mo sistemos, finansinio poveikio ir kt. Rugsėjo 26–28 d. Vilniuje pirmininkaujanti Lietuva ne-formaliai pasiūlė teisėjų skaičių Bendrajame Teisme didinti etapais per kelis dešimtmečius, atsižvelgiant į bylų skaičiaus didėjimo tenden-cijas ir sprendžiant papildomos kompetencijos priskyrimo Bendrojo Teismo klausimą, kol jų skaičius išaugs dvigubai, kad kiekviena valsty-bė narė baigiamajame etape galėtų skirti po du Bendrojo Teismo teisėjus. Kandidatų pasi-rinkimo kriterijais buvo pasiūlyti nuopelnai ir kvalifikacija. 2013 m. birželio mėn. Teisės rei-kalų komitetas priėmė rezoliuciją, palaikančią Teismo idėją, jog 12 papildomų teisėjų reikia rinktis, remiantis išimtinai tik jų nuopelnais. Be kita ko, komitetas teigiamai atsiliepė apie Lie-tuvos pasiūlymą, neformaliai aptartą Vilniuje.

ES Teisingumo Teismo reforma padės išspręsti vil-kinimo problemą, kylančią dėl didelių Bendrojo Teismo darbo krūvių.

Vieša prieiga prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentų

Reglamentas

Rezoliucija, kurią EP priėmė liepos mėn., ragina „nedelsiant atnaujinti diskusijas dėl reglamento Nr. 1049 / 2001“ ir „tęsti derybas“. EP siekia, kad EK atšauktų savo 2008 m. pateiktą pasiūlymą, ir EP galėtų tęsti derybas, remdamasis 2011 m. pasiūlymu, tačiau EK jį atšaukti atsisako. Pirmi-ninkaujanti Lietuva siekė atnaujinti diskusijas ir vystyti jas taip, kad būtų pasiektas sprendimas, priimtinas visoms suinteresuotoms šalims. Buvo surengti 3 darbo grupės susitikimai (rug-sėjo 13 d., spalio 28 d. ir lapkričio 22 d.). Visos

susitiko su Prezidentu, Ministru Pirmininku ir užsienio reikalų ministru bei aptarė numatomą FYROM Europos integraciją.

Gruodžio mėn. BRT nutarė grįžti prie stojimo į ES derybų atidarymo klausimo 2014 m., kai EK pateiks informaciją apie tolesnį reformų įgy-vendinimą pagal aukšto lygio dialogą stojimo klausimais, įskaitant kovo 1 d. politinio susita-rimo įgyvendinimą, veiksmus skatinant geres-nius kaimynystės ryšius ir siekiant derybose ap-tarto ir bendrai priimto sprendimo pavadinimo klausimu.

Bosnija ir Hercegovina (BiH)

BiH turi sutarti dėl būdų įgyvendinti 2009 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Sejdić-Finci bylos, taip pat sutarti dėl ES koor-dinavimo priemonių modalumų. Konstituci-nės pataisos, reikalingos siekiant įgyvendinti sprendimą dėl Sejdić-Finci bylos, yra būtinos, kad įsigaliotų SA, ir BiH galėtų pateikti tinkamą paraišką narystei ES.

Aukšto lygio dialogas stojimo klausimais buvo surengtas Briuselyje spalio 1 ir 10 d., tačiau tokių susitarimų pagrindiniais klausimais pa-siekta nebuvo. Gruodžio mėn. BRT vėl išreiškė savo vienbalsį pritarimą dėl BiH galimybių ES ir išreiškė rimtą susirūpinimą, kad integracijos į ES procesas vilkinamas, stokojant politinės va-lios. Išvadose taip pat nustatyta, kad tolesnės diskusijos dėl PNPP II atidedamos, nes nėra ES reikalų koordinavimo priemonių.

Albanija

2013 m. birželio mėn. šalyje surengti Parlamen-to rinkimai, kurių sėkmingas organizavimas ir sklandus valdžios perdavimas kartu su vidinių reformų įgyvendinimu buvo sąlyga kandida-tės į ES nares statusui suteikti. Gruodžio mėn. BRT paragino Albaniją ir toliau tęsti vykdomą pažangą.

Spalio 7–8 d. įvyko oficialus užsienio reikalų mi-nistro L. Linkevičiaus vizitas Tiranoje. Ministras susitiko su Prezidentu, Ministru Pirmininku, už-sienio reikalų ir Europos integracijos ministrais bei aptarė numatomą Albanijos integraciją į ES.

Programos uždavinys (tikslas): priimti Tary-bos išvadas dėl ES plėtros proceso

2013 m. spalio mėn. EK pateikė ES plėtros pa-ketą. Buvo surengti 7 COELA (spalio 18, 23, 29 d., lapkričio 5, 11, 12 ir 21 d.) darbo grupės susi-tikimai, 7 COWEB susitikimai (spalio 23 ir 28 d., lapkričio 4, 11, 25 ir 27 d., gruodžio 2 d.), kuriuo-se buvo aptartas plėtros paketas ir parengtas Tarybos išvadų dėl plėtros, stabilizacijos ir aso-ciacijos projekto rinkinys. COREPER šį klausimą sprendė 4 susitikimuose (gruodžio 4, 11, 13 ir 16 d.). Tarybos išvados buvo priimtos gruodžio 17 d. BRT , EVT jas pasveikino ir patvirtino gruo-džio 19–20 d. susitikimo metu.

Giedrė Geleževičienė

Lietuvos atstovė Vakarų Balkanų regiono darbo grupėje

„Gruodžio mėnesį, kuomet buvo bai-giamas rengti kasmetinis ES Tarybos išvadų projektas dėl plėtros ir stabili-

zacijos ir asociacijos proceso, aiškiai pasijautė glaudžių kontaktų su šalimis narėmis svarba. Pirmiesiems suži-noti besikeičiančias šalių narių pozicijas ir laiku pajaus-ti atsiveriančias kompromiso galimybes didele dalimi pavyko dėl įgyto šalių narių atstovų pasitikėjimo darbo grupėje ir grįžtamojo ryšio. Kalbėti, klausti, tartis svarbu viso proceso metu.“

Nerijus Aleksiejūnas

Antici darbo grupės pirmininkas

„EIVT peržiūra buvo numatyta dar 2010 metais. Lietuvos pirmininkavi-mo tikslas buvo priimti BRT išvadas. Po tematinių diskusijų COREPER

posėdžiuose, ES Tarybos išvadų projektas buvo disku-tuojamas Antici darbo grupėje (Politikos ir saugumo komitetas pateikė savo indėlį Bendrosios saugumo ir gynybos politikos klausimais). Išryškėjus skirtingoms šalių narių pozicijoms (ypač dėl EIVT pirmininkavimo Tarybos darbo grupėms bei galimybių ES delegacijoms teikti konsulinę pagalbą ES šalių piliečiams trečiose ša-lyse), vienbalsiškumą pasiekti atrodė iš tiesų sudėtinga. Vis dėlto Antici posėdžiuose pavyko sutarti dėl visų svar-biausių klausimų, diskusiniu elementu 2013 m. gruodžio mėnesio BRT posėdžiui liko tik konsulinės pagalbos klausimas. Šiame posėdyje ir buvo priimtos Tarybos išvados.“


A9. Branduolinė sauga

Branduolinės saugos direktyvos peržiūra

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): pradėti dery-bas Taryboje

Nors Branduolinės saugos direktyvos peržiū-ros pasiūlymą EK planavo pateikti dar 2013 m. pavasarį, minėto dokumento projektas buvo pristatytas 2013 m. birželio 13 d., o galutinis pasiūlymas, remiantis Euratom sutartyje numa-

tytomis procedūromis po konsultacijų su Euro-pos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, pateiktas tik 2013 m. spalio 18 d. Toks tvarka-raštis padiktavo ir pirmininkaujančios Lietuvos tikslus bei darbo su direktyvos projektu tvarka-raštį. Pasiūlymas nagrinėtas devyniuose Bran-duolinių klausimų darbo grupės posėdžiuose (liepos 24 d., rugsėjo 11 ir 25 d.; spalio 18 ir 30 d., lapkričio 13 ir 27 d., gruodžio 4 ir 18 d.), kurių metu siekta sutarimo dėl daugumos straipsnių principų. Šiuo tikslu pirmininkavimo metu buvo parengtos trys peržiūrėtos teksto versijos, kon-solidavusios derybų metu pasiektą progresą.

Iniciatyva skirta stiprinti nacionalinių branduo-linės saugos reguliavimo institucijų nepriklauso-mybę, didinti skaidrumą, gerinti stebėjimo ir tar-pusavio peržiūros priemones, siekiant užtikrinti nuolatinį ES branduolinės saugos tobulinimą.

Bendrijos radioaktyviųjų medžiagų vežėjų registracijos sistema

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): tęsti diskusijas Taryboje

Reikšmingai išsiskyrus nuomonėms Branduo-linių klausimų darbo grupėje dėl reglamento tikslo dar Kipro ir Airijos pirmininkavimo metu bei Tarybos Teisės tarnybai pateikus teisinę analizę, kurioje teigiama, kad EK pasiūlytas teisi-nis pagrindas netinkamas, sukurta Prancūzijos vadovaujama techninė darbo grupė, per kurią derybos dėl šio reglamento vyko ir Lietuvos pirmininkavimo metu. Techninės grupės tiks-las buvo suformuluoti galimas išeitis, siekiant įveikti susidariusią svarią grupės valstybių na-rių opoziciją, abejojančią pridėtine pasiūlymo verte bei poveikio vertinimo tinkamumu pa-keistam pasiūlymui. Net ir pateikus tris galimas išeitis, nemažai delegacijų nepakeitė pozicijos dėl menkos šio pasiūlymo pridėtinės vertės bei poreikio turėti atnaujintą poveikio vertinimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pirmininkau-janti Lietuva paskelbė apmąstymų laikotarpį bei pakvietė EK įvertinti galimybes atnaujinti poveikio vertinimą.

Šios iniciatyvos tikslas – sukurti visą Europą api-mančią registracijos sistemą radioaktyviųjų me-džiagų vežėjams.

Kiti klausimai

Reglamentas dėl Sąjungos paramos Bulgarijos ir Slovakijos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programoms, kuriuo panaikinami reglamentai (Euratomas) Nr. 549/2007 ir (Euratomas) Nr. 647/2010 bei reglamentas dėl Sąjungos paramos Lietuvos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1990/2006

Vadovaujantis vieningu Taryboje priimtu suta-rimu eksploatavimo reglamentą padalinti į du atskirus teisės aktus (tam pritarė ir EP), gruo-džio 13 d. Taryba patvirtino reglamentą dėl Sąjungos paramos branduolinių reaktorių eks-ploatavimo nutraukimo pagalbos programai Lietuvoje ir Sąjungos paramos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programoms Bulgarijoje ir Slovakijoje. Dery-bų metu buvo pasiekta, kad reglamento dėl Ignalinos programos teisiniu pagrindu būtų laikomas Protokolas Nr. 4, o pagalbos laikotar-pis pratęstas iki 2020 m. (vietoj 2017 m., kaip iš pradžių buvo numatyta EK pasiūlyme).

teisinės ir institucinės galimybės įveikti šią akla-vietę buvo kruopščiai išnagrinėtos Lietuvos pirmininkavimo metu ir padėjo gerą pagrindą tolesniems klausimo svarstymams.

Politinių partijų statutas

Reglamentas

2012 m. spalio mėn. EK pristatė savo pasiūly-mą. Remdamasi Airijos pirmininkavimo metu pasiekta pažanga, pirmininkaujanti valstybė tęsė trišales derybas su EP. Bendrųjų reikalų darbo grupė parengė peržiūrėtą kompromisi-nį tekstą dėl institucinių klausimų, finansavimo ir kontrolės. Lapkričio 13 d. COREPER pritarė orientaciniam dokumentui. Tai įgalino pirmi-ninkaujančią valstybę toliau tęsti diskusijas su EP dėl II, IV skyrių ir dalies V skyriaus (kontrolė). Gruodžio 17 d. laikydamosi principo „kol nesu-tarta viskas, nesutarta niekas“, EP ir Taryba ad re-ferendum sutarė dėl kompromisinio pirminin-kaujančios valstybės pasiūlymo dėl Europos politinių partijų / politinių fondų registravimo, patikros ir išregistravimo institucinės archi-tektūros (remiantis EK posėdžio dokumentu, keičiančiu pirmininkaujančios valstybės kom-promisinį tekstą dėl II skyriaus 5a–7a straips-nių). Pirmininkaujanti valstybė taip pat vykdė darbus, kad Europos teisinis statusas atitiktų nacionalinius įstatymus.

Pagrindiniai pasiūlymo elementai: Europos teisi-nio statuso Europos politinėms partijoms / fon-dams įsteigimas, siekiant didinti jų matomumą, atpažįstamumą, skaidrumą bei veiksmingumą, ir didesnis Europos politinių partijų / fondų finansa-vimo lankstumas.

A8. Integruota jūros politika

Jūrų erdvės planavimo sistema

Direktyva

Programos uždavinys: pasiekti bendrą požiū-rį Taryboje

2013 m. kovo mėn. EK pateikė pasiūlymą. Pirmi-ninkaujančios valstybės narės draugų grupė 7 susitikimuose svarstė pasiūlymą (liepos, rugsė-jo, spalio ir lapkričio mėnesiais). Opiausias klau-simas kilo dėl valstybių narių kompetencijos

pakrančių zonų planavime. Švedijos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, Lietuvos ir Suomijos naci-onaliniai parlamentai paskelbė galimai nesilai-kysią subsidiarumo principo, tačiau tai nebuvo pakankama priežastis išduoti geltoną kortelę. Paskutinis Pirmininkaujančios valstybės narės draugų grupės susitikimas įvyko lapkričio 25 d., jame buvo pasiektas susitarimas dėl teksto. CO-REPER dokumentą patvirtino gruodžio 4 d. Dėl bendrojo požiūrio sutarta gruodžio 17 d. BRT, tai leido pirmininkavimą perėmusiai Graikijai pra-dėti derybas su EP.

Pasiūlymas prisideda prie „Europa 2020“ stra-tegijos įgyvendinimo, juo siekiama sukurti jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistemą ES valstybėse narėse – tai ska-tins tvarų jūrų erdvės augimą ir pakrančių zonos veiklas bei tausų pakrančių ir jūrų erdvės išteklių naudojimą (Mėlynasis augimas).

Jurgita Skritaitė

Pirmininkaujančios valstybės narės draugų darbo grupės (integruotos jūrų politikos klausimai) pirmininkė

„Derybos dėl Jūrų erdvės planavimo sistemos direktyvos buvo vienos sudėtingesnių. Valsty-bės narės buvo pasidalinusios į du blokus, atstovaujan-čius kardinaliai skirtingoms nuomonėms, bei skeptiškai nusiteikusios šios direktyvos atžvilgiu. Kaip pirmininkė turėjau ne tik padėti atrasti abiem pusėms tinkantį kompromisą, bet ir, pirmiausia, paskatinti diskusijas darbo grupėje, kad du skirtingi blokai išgirstų vienas kitą. Galiausiai atvirumas, Lietuvos, kaip pirmininkau-jančios valstybės, neutralumo užtikrinimas, sukurtas pasitikėjimas, kiekvienos valstybės išgirdimas ir jos nuo-monės atspindėjimas kompromisiniame sprendime – visa tai padėjo pasiekti sėkmingą rezultatą.“

Ieva Kuodė

Branduolinių klausimų darbo grupės pirmininkė

„Kadangi branduolinės saugos direk-tyvos projektas buvo pateiktas vėliau nei planuota, Lietuvai teko užduotis

pradėti derybas ir pasiekti kuo didesnio progreso, suar-tinant valstybių narių pozicijas dėl straipsnių principų. Nepaisant kritikos pasiūlymui (kaip pernelyg ankstyvo, kol nėra pateiktas esamos direktyvos perkėlimo įverti-nimas bei, anot kai kurių valstybių narių, jo pateikimo priežasčių, visų pirma, EK patogiu politiniu klimatu, o ne realiu poreikiu), tiek valstybės narės, tiek ir EK buvo nusiteikusios bendradarbiauti.

Dėl kito Lietuvai itin svarbaus sprendimo, reglamen-tuojančio ES paramą Ignalinos atominei elektrinei 2014-2020 m. laikotarpiu, įtemptos derybos vyko dar 2012-2013 m. Lietuvos pirmininkavimo metu teko už-duotis išlaikyti ES Taryboje vienbalsiai pasiektą sutari-mą - turėti atskirus reglamentus Lietuvos ir Slovakijos bei Bulgarijos branduolinių jėgainių eksploatavimo nu-traukimo programoms, su tuo nenorėjo sutikti EK. Po nelengvų derybų ir intensyvių neformalių konsultacijų pavyko šio tikslo pasiekti.“


Reglamentas dėl bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės nustatymo (susiję su DFP)

Reglamentas Taryboje buvo priimtas gruodžio 13 d.

Bendradarbiavimo branduolinės saugos srity-je priemone siekiama finansuoti veiklas, skirtas aukštam branduolinės ir radiacinės saugos lygiui bei branduolinio ginklo ir branduolinių medžiagų neplatinimo (angl. safeguards) priemonių taiky-mui trečiosiose šalyse skatinti.

B. Užsienio reikalaiB1. Bendroji saugumo ir gynybos politika

Programos uždavinys (tikslas): aktyviai prisidėti prie pasirengimo diskusijai saugumo ir gynybos klausimais, numatytai 2013 m. gruodžio mėn. EVT

Tolesnė Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) plėtra ir stiprinimas buvo vienas iš ES

Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos priorite-tų. Pasirengimas EVT buvo pagrindinė tema formaliuose ir neformaliuose ES gynybos ir už-sienio reikalų ministrų susitikimuose, taip pat ir gynybos politikos bei saugumo politikos direk-torių susitikimuose.

2013 m. spalio 10 d. ES Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ash-ton pateikė ataskaitą su siūlymais dėl tolesnių veiksmų stiprinant BSGP. 2013 m. liepos 24 d. EK išleido komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sekto-riaus kūrimas“, kuriame pateikiama svarbių re-komendacijų. Abu dokumentai tapo pagrindu Tarybos išvadoms dėl BSGP, priimtoms 2013 m. lapkričio 25 d., ir 2013 m. gruodžio 19–20 d. EVT išvadoms.

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva prisidėjo prie pasirengimo EVT, inicijuodama ir rengda-ma diskusijas dėl ES saugumo strategijos, ko-vinių grupių, BSGP pajėgumo ir partnerysčių plėtros, bendradarbiavimo su NATO, energeti-nio saugumo ir sienų saugumo. Po šių diskusijų

2 pav. Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir ES VĮ C. Ashton pasitinka JAV valstybės sekretorių J. Kerry. Neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas (Gymnich) Vilniuje.

pritarta ES koncepcijai dėl BSGP paramos inte-gruotam sienų valdymui. Šie renginiai labai pa-dėjo, siekiant bendro sutarimo dėl šių sudėtin-gų klausimų, ypač svarbių tolesnei ES civilinių ir karinių pajėgumų plėtrai bei ES vaidmeniui, užtikrinant saugumą kaimynystėje ir pasaulyje.

Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos indėlį vykdo-moms civilinėms ir karinėms BSGP misijoms bei operacijoms – jos pirmininkavimo metu gerokai sustiprėjo. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva svariai prisidėjo prie BSGP krizių valdy-mo pajėgumų plėtros, palengvindama ir orga-nizuodama specialius mokymus su Europos saugumo ir gynybos koledžu: BSGP įvadinius kursus drauge su Austrija, ES vyriausiųjų misijų vadovų kursus, surengtus kartu su Švedijos Fol-ke Bernadotte akademija ir Jungtine Karalyste, strateginių BSGP misijų planavimo kursus, su-rengtus su Austrija.

EVT išvadų projektas buvo derinamas CORE-PER ir BRT Lietuvos pirmininkavimo ES Tary-bai metu ir priimtas gruodžio 19–20 d. EVT susitikime.

EVT išvados pasitarnaus kaip gairės tolesniam ES darbui BSGP srityje.

Programos uždavinys (tikslas): glaudesnis bendradarbiavimas su NATO, JT ir JAV, kovojant su tarptautinėmis krizėmis, ES kovinių grupių veiksmingumo didinimas

Pirmininkaujanti Lietuva skatino ES bendradar-biavimą su kitomis svarbiausiomis veikėjomis: NATO, JT ir JAV. Bendro Lietuvos, Lenkijos, Itali-jos ir Nyderlandų neoficialaus dokumento dėl bendradarbiavimo su ES strategine partnere NATO stiprinimo ir transatlantinės vakarienės tikslas buvo toliau stiprinti partnerystę ir plėsti glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą krizių valdymo srityje. Svarbios gairės šiuo klausimu buvo įtrauktos į lapkričio 25 d. ES Tarybos išva-das ir gruodžio EVT išvadas. Siekiant gerinti ci-vilinį bei karinį bendradarbiavimą ir įgyvendinti visapusį požiūrį dėl ES įsitraukimo į operacijas, reikia daug pastangų. ES pastangos Afrikos ky-šulyje šiuo požiūriu bus pirmasis išbandymas.

ES kovinės grupės

Pirmininkaujanti Lietuva aktyviai skatino disku-sijas dėl ES kovinių grupių ateities. Šį klausimą liepos mėn. aptarė ES gynybos politikos direk-toriai, o rugsėjo mėn. – ES gynybos ministrai. Pirmininkaujanti valstybė drauge su Jungtine Karalyste ir EIVT surengė kovinių grupių semina-rą Londone. Šios diskusijos palengvino Tarybos išvadų dėl ES kovinių grupių ateities priėmimą. Gruodžio mėn. išvadas patvirtino EVT. Sykiu ES dar kartą patvirtino savo ambicijas išsaugoti pa-jėgumą greitai reaguoti pagal dabartinę kovinių grupių koncepciją.

Išvadose pritarta moduliniam metodui, kuris pirmą kartą buvo pristatytas bendrame neofici-aliame Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Latvijos dokumente. Šis metodas ateityje turėtų kovi-nėms grupėms suteikti lankstumo ir efektyvu-mo krizės sąlygomis.

Deklaracija dėl bendro ES kovinių grupių dis-lokavimo finansavimo buvo pratęsta dar vie-neriems metams, iki 2014 m. pabaigos. Šis klausimas bus aptartas už ES bendrųjų išlaidų karinėms operacijoms administravimą atsakin-go Specialiojo komiteto (toliau – ATHENA) vei-klos peržiūros kontekste.

Programos uždavinys (tikslas): skatinti dialogą ir stiprinti praktinį bendradarbiavimą su ES Rytų kaimynėmis BSGP srityje

Pirmininkaujanti Lietuva organizavo daug rengi-nių bendradarbiavimui su Rytų partnerystės ša-limis BSGP srityje stiprinti. Tarp jų buvo 2 aukšto lygio seminarai, drauge subūrę ekspertus ir vy-riausiuosius pareigūnus iš ES valstybių narių, Eu-ropos institucijų ir Rytų partnerystės (RP) šalių. Šių seminarų metu RP valstybės dar kartą patvir-tino, kad yra suinteresuotos bendradarbiauti su ES BSGP srityje. Nemažai partnerių išreiškė norą teikti savo pajėgas ES misijoms ir operacijoms.

Lietuva pasveikino 2013 m. spalio mėn. Vyriausio-sios įgaliotinės BSGP ataskaitoje ir lapkričio mėn. Tarybos išvadose pabrėžtą poreikį toliau stiprinti partnerystes BSGP srityje. Lietuva pasiryžusi ir to-liau aktyviai dalyvauti šios srities veikloje.


Tolesnei plėtrai ypač reikšmingas žingsnis buvo pirmasis BSGP forumo susitikimas 2013 m. rug-sėjo mėn., surengtas RP teminio bendradarbia-vimo platformoje „Demokratija, geras valdymas ir stabilumas“. Taigi įkūrus BSGP srities instituciją ji teisiškai gali gauti RP finansavimą iš EK. Be to, Lietuva inicijavo patikos fondo, remsiančio prak-tinį bendradarbiavimą su RP šalimis BSGP srityje, įkūrimą.

Pirmininkaujanti Lietuva surengė mokymus eks-pertams iš 6 RP šalių ir pasiūlė jiems dviejų mo-dulių kursus BSGP misijų ir operacijų tema: „Nuo planavimo ir paleidimo iki priėmimo ir disloka-vimo“ (drauge su Lenkija ir Švedijos Folke Ber-nadotte akademija) ir specialiai užsakytus BSGP įžanginius kursus (drauge su Europos saugumo ir gynybos koledžu bei Austrija). Be to, buvo surengtos aukšto lygio diskusijos dėl civilinių pajėgumų, jose dalyvavo visų RP šalių atstovai ir ekspertai iš ES valstybių narių, institucijų bei agentūrų. Tai turėtų padėti suinteresuotoms RP šalims siūlyti kvalifikuotus kandidatus ES ci-vilinėms misijoms.

Pirmininkaujanti valstybė padėjo surengti ES politinės ir karinės grupės (PMG) vizitą į Moldo-vą ir Krizių valdymo civilinių aspektų komiteto (CIVCOM) vizitą į Ukrainą. Be to, Lietuva rėmė Moldovos prašymą dėl ES saugumo sektoriaus reformos misijos. Siekdama prisidėti prie sau-gumo ir gynybos bendradarbiavimo su suinte-resuotomis RP šalimis, Lietuva pasiūlė nemo-kamai deleguoti nacionalinį ekspertą į ES krizių valdymo ir planavimo direktoratą.

Energetinis saugumas

Pirmininkaujanti Lietuva suorganizavo daug renginių, susijusių su skirtingais energetinio saugumo – dar vienos prioritetinės srities – as-pektais. Pirmininkaujanti valstybė pasveikino ir parėmė Europos gynybos agentūros darbą šioje srityje bei paragino glaudžiau bendradar-biauti su NATO energetinio saugumo kompe-tencijos centru Vilniuje.

Energijos vartojimo efektyvumo svarbą gin-kluotosioms pajėgoms pabrėžė ne tik ES vals-

B2. Europos kaimynystės politika

Tolesnis Europos kaimynystės politikos stiprini-mas ir plėtra buvo vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Aktyviai remdama EVT Pirmininko, EIVT ir EK veiklas, pirmininkau-janti Lietuva kaimynystės darbotvarkei suteikė prioritetą įvairiose Tarybos darbo grupėse ir komitetuose, prisidėjo prie daugelio svarbių kompromisų COREPER lygmeniu (pvz., ES ir Gruzijos Asociacijos susitarimo preambulės, laikinojo ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo taikymo apimties (kaip modelio kitoms analo-giškoms sutartims), Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje deklaracijos, bevizio režimo Moldovos Respublikai, 2013–2017 m. Europos kaimynystės politikos veiksmų planui dėl Ma-roko). Be to, pirmininkaujanti Lietuva organi-zavo įvairius renginius Europos kaimynystės politikos tema, tarp jų – Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos susitiki-mus ir ypač svarbų RP viršūnių susitikimą. Taip Europos kaimynystės politikai buvo suteikta tiek politinio dėmesio, tiek naujo impulso.

Pirmininkaujanti valstybė baigė derybas su EP dėl Europos kaimynystės priemonės, apiman-čios 16 valstybių partnerių ir nubrėžiančios gaires pagalbai Europos kaimynėms (tiek Pietų, tiek Rytų) daugiametėje finansinėje progra-moje (paramos dydis – 15 mlrd. EUR). Ši nau-ja diferencijavimo ir paskatų principais grįsta priemonė leis tikslingiau ir lanksčiau teikti ES pagalbą kaimynystės šalims bei glaudžiau su-sieti ją su esmine reformų kaimynystės šalyje pažanga ir santykių su ES ambicijų lygiu, ypač susitelkiant ties stiprios ir tvarios demokratijos siekio įgyvendinimu.

Rytų partnerystė

Programos uždavinys (tikslas): stiprinti Rytų partnerių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES

Baigus derybas dėl Asociacijos susitarimo su Moldovos Respublika (birželio 25 d.), Lietuvos pirmininkavimo metu buvo baigtos ES ir Gru-zijos (liepos 22 d.) bei ES ir Armėnijos (lie-pos 24 d.) derybos dėl Asociacijos susitarimų, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA) sudarymo. Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje buvo parafuoti Asociacijos susitarimai su Gru-zija ir Moldovos Respublika (įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sudarymo) – taigi buvo paruošta dirva abiem sutartims pasirašyti, kai tik bus baigtos techninės procedūros. EVT gruodžio 20 d. iš-vadose dar kartą patvirtino, jog ES pasirengusi sutartis pasirašyti kuo greičiau.

Pirmininkaujant Lietuvai ES visiškai baigė tech-ninius ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo (įskaitant nuostatas dėl DCFTA sudarymo) pa-sirašymo darbus. Rugsėjo 23 d. COREPER suta-rė dėl subalansuoto ir kuo platesnio laikino šios sutarties taikymo, skatinančio pokyčius ir sutei-kiančio naudą Ukrainos žmonėms bei verslui dar prieš ES baigiant ratifikavimo procedūras. Lapkričio 14 d. COREPER baigė darbą dėl ati-tinkamų ES Tarybos sprendimų. Viršūnių susiti-kimo metu Asociacijos susitarimas su Ukraina nebuvo pasirašytas, nes Ukrainos Vyriausybė paskutinę minutę nusprendė stabdyti sutarties pasirašymą. Kijeve prasidėjusios didžiausios ša-lies istorijoje Europos šalininkų demonstracijos

3 pav. Krašto apsaugos ministras J. Olekas pasitinka Vyriausiąją įgaliotinę C. Ashton atvykusią į neformalų ES gynybos ministrų susitikimą Vilniuje.

Robertas Šapronas

Specialiojo komiteto ATHENA pirmininkas

„Iki šiol ES neskyrė tiek daug dėmesio saugumo ir gynybos klausimams, kaip per pastarąjį pusmetį. Belieka ti-

kėtis, kad sprendimai, priimti Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, bus iki galo įgyvendinti, o išaugęs Lietuvos karių dalyvavimas ES operacijose ir misijose nepasi-baigs su pirmininkavimo pabaiga.“

tybės narės – tai akcentuojama ir EK komunika-te. Tolesnius darbus šioje srityje paskirstė EVT.

Specialusis komitetas ATHENA patvirtino bendrų išlaidų ES karinėms operacijoms 2014 m. biudžetą. ES šiuo metu vykdo 4 karines operaci-jas ir mokymo misijas: ALTHEA (ES karinė ope-racija Bosnijoje ir Hercegovinoje), ATALANTA (ES kovos su piratavimo misija Somalyje), EUTM Somalia (ES mokymų misija Somalyje) ir EUTM Mali (ES mokymų misija Malyje). Be to, Specia-lusis komitetas pradėjo pirmines diskusijas dėl ATHENA tarybos sprendimo apžvalgos. Apž-valga turi būti parengta iki 2014 m. pabaigos.


buvo pats ryškiausias įrodymas, jog Ukrainos žmonės renkasi Europą. ES pasiūlymas pasira-šyti susitarimą dėl glaudesnės politinės aso-ciacijos ir ekonominės integracijos Ukrainai tebegalioja.

Gruodžio 19–20 d. EVT dar kartą patvirtino, jog ES yra pasirengusi pasirašyti derybose sutar-tą Asociacijos susitarimą (įskaitant nuostatas dėl DCFTA sudarymo), kai tik Ukraina bus pa-sirengusi, ir dar kartą pabrėžė visų suverenių valstybių teisę pačioms priimti užsienio poli-tikos sprendimus, nepatiriant perdėto išorinio spaudimo.

Lietuvos pirmininkavimo metu buvo tęsiamas darbas dėl Asociacijos susitarimo su Azerbai-džanu, pasiekta pažanga dėl ES ir Azerbaidža-no strateginės modernizacijos partnerystės.

Armėnijai paskelbus apie ketinimą prisijungti prie Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos Mui-tų Sąjungos ir dalyvauti formuojant Eurazijos ekonominę sąjungą, ES Asociacijos susitarimas (įskaitant nuostatas dėl DCFTA sudarymo) su Armėnija nebuvo parafuotas, tačiau sutartas tekstas išsaugotas. Kadangi Asociacijos susi-tarimo, įskaitant DCFTA, sudarymas yra nesu-derinamas su naujais Armėnijos tarptautiniais įsipareigojimais, ES ir Armėnija kartu sieks at-rasti sprendimą dėl teisinių ateities santykių pagrindo.

Asociacijos susitarimų, įskaitant nuostatas dėl DCFTA sudarymo, pasirašymas ir tolesnis jų įgy-vendinimas žymi kokybiškai naują etapą dviša-liuose ES santykiuose su suinteresuotomis vals-tybėmis partnerėmis. Tai paskatins reformas ir modernizacijos procesus, suteiks prekybos laisvę, didins investicijų apimtis ir skatins ekonominį au-gimą, privers reformuotis viešąjį administravimą. Šių pokyčių naudą pajus tiek verslas, tiek gyven-tojai, ateityje bus sudarytos sąlygos dar glaudes-niems dvišaliams Rytų partnerių ir ES santykiams.

Programos uždavinys (tikslas): lapkričio 28–29 d. Vilniuje surengti trečiąjį Rytų partnerys-tės viršūnių susitikimą

Trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje buvo svarbiausias ES užsienio politi-kos renginys Lietuvos pirmininkavimo metu.

Rengdamasi jam, Lietuva glaudžiai dirbo su EVT Pirmininku, EK ir EIVT. Susitikime dalyvavo visos 6 valstybės partnerės, o ES valstybėms narėms atstovavo itin aukšto lygio pareigūnai. Nepaisant paskutinę minutę priimto Ukrai-nos sprendimo stabdyti Asociacijos sutarties pasirašymą, šio susitikimo dėka Rytų partne-rystės programa sulaukė išskirtinio politinio dėmesio. Tęsiant darbą ES politinės asociacijos, ekonominės integracijos ir mobilumo srityse, kuris prasidėjo Prahos ir Varšuvos viršūnių su-sitikimuose, Vilniaus viršūnių susitikimas buvo svarbus žingsnis tolesnei Rytų partnerystės politikos plėtrai. Jo metu pasiekta apčiuopia-mų rezultatų: parafuoti Asociacijos susitarimai su Gruzija ir Moldovos Respublika; pasirašytas susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo su Azerbaidžanu; pasirašytas susitarimas su Gru-zija dėl dalyvavimo ES vadovaujamose krizių valdymo operacijose bendrųjų sąlygų; para-fuotas susitarimas dėl bendrosios aviacijos er-dvės su Ukraina; patvirtintas Rytų partnerystės transporto tinklas ir transporto ministrų su-tartas prioritetinių projektų sąrašas; Baltarusija pagaliau pareiškė esanti pasirengusi priimti ES siūlymą pradėti derybas dėl vizų režimo supa-prastinimo ir readmisijos susitarimų; priimta bendra Rytų partnerystės viršūnių susitikimo deklaracija.

Bendroje deklaracijoje Rytų partnerystės vir-šūnių susitikimo Vilniuje dalyviai dar kartą at-kreipė dėmesį į tam tikrų šalių partnerių euro-pinius lūkesčius, pasirinkimą ir jų įsipareigojimą siekti stiprios, tvarios demokratijos. Pažymėtas ypatingas Rytų partnerystės programos vai-dmuo remiant šalis, siekiančias glaudesnių santykių su ES. Pasveikinti svarbūs žingsniai šia linkme – suderėti ir parafuoti Asociacijos susitarimai, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės suda-rymo. Aiškiai išdėstyta, jog pagarba bendroms vertybėms ir Asociacijos susitarimų įgyvendini-mas prisidės prie tolesnės pažangios santykių su partnerėmis plėtros. Be to, Europos kaimy-nystės politikos ir Rytų partnerystės programos kontekste susitikimo dalyviai dar kartą patvir-tino suverenią kiekvienos partnerės teisę lais-vai pasirinkti ambicijų lygį ir tikslus, kurių siekia santykiuose su ES.

Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje buvo įvertinta pažanga, pasiekta po Varšuvos viršūnių susitikimo 2011 m., nubrėžti ambicingi tikslai iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje 2015 m. ir nustatytos strateginės tolesnės veiklos gairės.

Programos uždavinys (tikslas): vizų režimo supaprastinimo ir liberalizavimo procesų pažanga

Mobilumo srityje buvo užregistruota nemažai svarbių laimėjimų. Moldovos Respublika tapo pirmąja Rytų partnere, sėkmingai užbaigu-sia vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano (VLAP) įgyvendinimą. Vadovaujantis penktąja EK parengta pažangos ataskaita ir tolesniu jos pasiūlymu iš dalies pakeisti reglamentą 539 / 2001, gruodžio 20 d. COREPER pritarė pasiūly-mui Moldovos Respublikos piliečiams, keliau-jantiems į ES, taikyti bevizį režimą. Ukraina ir Gruzija tęsia darbus, įgyvendindamos pirmąjį savo VLAP etapą. Trečioji EK parengta Ukrainos ir Gruzijos pažangos ataskaita parodė, jog abi valstybės padarė labai didelę pažangą, tačiau kai kuriuos svarbius pirmojo etapo reikalavi-mus dar reikia įgyvendinti. Pirmininkaujant Lie-tuvai buvo priimti ir svarbūs ES Tarybos spren-dimai dėl vizų režimo supaprastinimo bei ES ir Armėnijos readmisijos susitarimų sudarymo. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus susitarimams, Ar-mėnijos piliečiai pradėjo naudotis supaprastin-

Vaidotas Verba

Ambasadorius ypatingiems pavedimams Rytų partnerystei

„Rytų partnerystė – gražus žodžių sąskambis, buvo mažai žinomas tiek Rytų partnerystės šalyse, tiek ES vals-tybėse. Lietuva, paskelbdama Rytų

partnerystę vienu iš savo pirmininkavimo prioritetų, prisiėmė milžinišką atsakomybę: paversti Rytų partne-rystę ES politikos prioritetu. Dabar galime didžiuotis rezultatais ir laimėjimais, kurių nebūtų be talentingų, žinančių ir pasišventusių žmonių, žiūrinčių viena krypti-mi ir gebančių vesti paskui save kitus. Dabar galėtume tik spėlioti, kaip atrodytų Rytų partnerystė, jei būtume pradėję iš pozicijų, kuriomis baigėme pirmininkavimą. Tačiau esu tikras, kad didžiausios permainos partnerys-tėje visuomet bus siejamos su Lietuvos vardu.“

to vizų režimo su ES privalumais. Atitinkamos derybos su Azerbaidžanu buvo baigtos ir su-sitarimas parafuotos liepos 29 d.; vizų režimo supaprastinimo susitarimas su Azerbaidžanu buvo pasirašytas Rytų partnerystės viršūnių su-sitikime Vilniuje. ES ir Azerbaidžano susitarimas partnerystės judumo srityje buvo pasirašytas ir įsigaliojo gruodžio 5 d. Rytų partnerystės vir-šūnių susitikime Vilniuje Baltarusija paskelbė esanti pasirengusi priimti ES pasiūlymą pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir rea-dmisijos susitarimų.

Programos uždavinys (tikslas): daugiašalio Rytų partnerystės aspekto ir sektorių bendradarbiavimo plėtra bei stiprinimas

Itin daug dėmesio skirta ES ir partnerių sek-toriniam bendradarbiavimui bei dvišalėms ir daugiašalėms Rytų partnerystės galimybėms. Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje buvo baigtos derybos ir parafuotas ES ir Ukrai-nos Bendrosios aviacijos erdvės susitarimas. Buvo tęsiamas darbas, siekiant atverti Rytų partnerėms galimybes dalyvauti ES agentūrų veiklose ir programose. Netrukus turi įsigalioti protokolas, įgalinantis Armėniją dalyvauti ES programose; atitinkamas protokolas su Gruzija buvo pasirašytas gruodžio 12 d. Rytų partne-rystės viršūnių susitikimo Vilniuje metu Gruzi-ja pasirašė ir susitarimą dėl dalyvavimo BSGP bendrųjų sąlygų, leidžiantį Gruzijai dalyvauti ES vadovaujamose krizių valdymo operacijo-se. Pirmininkaujant Lietuvai įvyko du formalūs Rytų partnerystės ministrų susitikimai: teisin-gumo ir vidaus reikalų (spalio 7–8 d.) ir trans-porto (spalio 9 d.). Abu surengti Liuksemburge atitinkamų ES Tarybų posėdžių metu. Šių susi-tikimų metu vyko ministrų diskusijos apie platų valstybių partnerių reformų spektrą ir paramą, kurią teikia ES ir jos valstybės narės. Be to, Rytų partnerystės transporto ministrai sutarė dėl ES transeuropinio transporto tinklo TEN-T išplė-timo į 6 Rytų partneres prioritetinių krypčių ir projektų, kurių tolesnis įgyvendinimas atvers naujus kelius tiek prekių srautui, tiek žmonių kontaktams. Nemažai kitų sektorinių susitiki-mų, konferencijų ir seminarų, susijusių su Rytų partneryste, buvo surengta aukštesniųjų parei-gūnų ir ekspertų lygmeniu.


getikos ministrų susitikimai, kuriais siekta iš naujo pradėti rengti Viduržemio jūros regiono sąjungos susitikimus bei po Arabų pavasario įvykių toliau stiprinti ES bendradarbiavimą su Viduržemio jūros valstybėmis partnerėmis. Pirmininkaujanti Lietuva skyrė daug dėmesio deklaracijos projektų rengimui atitinkamose darbo grupėse, užtikrino aukšto lygio dalyvavi-mą visose 3 ministrų konferencijose, prisidėjo prie diskusijų, koordinuodama intervencijos priemones visose trijose konferencijose.

Spalio 3–4 d. Lietuva surengė vyresniųjų pa-reigūnų susitikimą, skirtą pasirengti ministrų susitikimui. Jame dalyvavo 42 Viduržemio jūros regiono sąjungos narės. 2013 m. lapkričio 14 d. transporto ministrai iš 43 Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aptarė su transportu su-sijusių teisės aktų ir infrastruktūros Viduržemio jūros regione klausimus. 2013 m. gruodžio 11 d. Briuselyje buvo surengtas Viduržemio jūros re-giono energetikos ministrų susitikimas. Disku-sijose susitelkta ties regioniniu bendradarbiavi-mu energetikos srityje, tvariu energijos tiekimu ir efektyvesniu energijos vartojimu Viduržemio jūros baseine.

Spalio 4 d. Vilniuje pirmininkaujanti Lietuva surengė 41-ąjį Annos Lindh fondo (ALF) val-dytojų tarybos susitikimą – šis renginys Balti-jos šalyse vyko pirmą kartą. Valdytojų taryboje daugiausia dėmesio skirta dabartinėms ALF veikloms pritaikyti ir 2014 m. darbo planui pa-rengti. 2013 m. lapkričio 20–25 d. pilietinės vi-suomenės atstovai iš 43 Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susirinko Vilniuje: ALF tinklo vadovai pasidalijo patirtimi skatinant tarpkul-tūrį dialogą ir gerosiomis praktikomis regione, aptarė „EuroMed“ apdovanojimo darbą, finan-sus, dešimtojo ALF gimtadienio šventę kitais metais ir narių perskirstymą į temines grupes.

Pirmininkaujanti Lietuva surengė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos direktorių darbinius pietus, ku-rių metu buvo siekiama rasti bendrą pagrindą toliau stiprinant ryšius su ALF – po Arabų pava-sario svarbiausiu veikėju regione.

Bendradarbiavimas su Maroku

Gruodžio 16 d. ES ir Maroko asociacijos taryba patvirtino veiksmų planą 2013–2017 m., kuris

pradės naują etapą, siekiant privilegijuotos ES ir Maroko partnerystės. Susitikimui pirmininka-vo ir atstovaudamas ES veiksmų planą pasirašė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

B3. Bendroji prekybos politika

Pirmininkaujanti Lietuva siekė užtikrinti ES bendrosios prekybos politikos tęstinumą, didžiausią dėmesį skirdama prekybos santy-kiams stiprinti ir deryboms su pagrindinėmis ES strateginėmis partnerėmis, prekybiniams ir ekonominiams santykiams su Rytų kaimynys-tės valstybėmis gilinti, daugiašalei prekybos darbotvarkei ir svarbioms teisėkūros iniciaty-voms. Pirmininkavimo metu buvo sušauktas 31-as Prekybos politikos komiteto (PPK) po-sėdis Briuselyje (PPK Narių pogrupio – 5, PPK Pakaitinių narių pogrupio – 13, PPK Paslaugų ir investicijų pogrupio – 10, PPK Plieno, teksti-lės ir kitų pramonės sektorių pogrupio – 3) ir 1 PPK Narių pogrupio posėdis Balyje, Indone-zijoje, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) IX ministrų konferencijoje (vyko 4 šio posėdžio sesijos). Prekybos politikos klausimai taip pat buvo nagrinėjami 8-iuose Prekybos klausimų darbo grupės posėdžiuose, 5-iuose Prekių dar-bo grupės posėdžiuose, 1-ame Bendrųjų tarifų lengvatų darbo grupės posėdyje ir 1-ame Mui-tų Sąjungos darbo grupės posėdyje.

Rytų partnerystės klausimai ir pasirengimas PPO IX ministrų konferencijai buvo išsamiai diskutuojami neformaliame PPK posėdyje, vy-kusiame Vilniuje spalio 3–4 dienomis.

PPK Paslaugų ir investicijų pogrupio nefor-maliame posėdyje, vykusiame Vilniuje liepos 11–12 d., buvo siekiama apibrėžti ES interesus fizinių asmenų teikiamų paslaugų srityje bei aptarti galimybes dėl procedūrų, susijusių su trečiųjų šalių paslaugų teikėjų įvažiavimu į ES teritoriją, palengvinimo ir didesnio skaidrumo užtikrinimo. Minėtame susitikime vyko diskusi-ja ir dėl ES investicijų politikos ateities, siekiant įvardinti valstybes, su kuriomis aktualiausia ateityje derėtis dėl investicinių susitarimų. Taip pat buvo aptartas ES investicijų apsaugos trečiosiose šalyse tinkamas įgyvendinimas ir stiprinimas.

Prekybos klausimų darbo grupės neformaliame posėdyje, vykusiame Vilniuje spalio 17–18 d.,

pagrindinė diskusija vyko apie prekybos ap-saugos priemonių taikymo praktiką trečiosiose šalyse.

Siekiant geriau informuoti socialinius partne-rius apie ES rinkų prieigos gerinimo strategiją ir jos instrumentus, spalio 11 d. Vilniuje buvo surengta konferencija trečiųjų šalių rinkų priei-gos ES eksportuotojams gerinimo klausimais.

a) ES strateginės partnerės: JAV, Japonija, Kinija ir Rusija

Programos uždavinys (tikslas): pažanga de-rybose dėl laisvosios prekybos susitarimų su JAV ir Japonija

ES ir JAV

ES ir JAV derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) oficialiai buvo pradėtos Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių su-sitikime 2013 m. birželio 17 d. Lietuvos pirmi-ninkavimo metu surengti 3 derybų raundai (liepos 8–12 d., lapkričio 11–15 d.; gruodžio 16–20 d.). Pirmininkaujanti Lietuva ir valstybės narės daug dėmesio skyrė pasirengimui TPIP derybų raundams ir jų rezultatų aptarimui, siekiant užtikrinti, kad būsimasis susitarimas atitiktų aukštą derybų ambiciją, dėl kurios ren-giantis deryboms buvo susitarta dvišalėje ES ir JAV Aukšto lygio darbo grupėje. Pasirengimas pirmajam derybų raundui vyko neeiliniame PPK narių posėdyje liepos 5 d., PPK Paslaugų ir investicijų pogrupyje liepos 3 d., o antra-jam ir trečiajam raundui pasirengimas vyko PPK Pakaitinių narių bei Paslaugų ir investicijų pogrupiuose rugsėjo 25, 27 d., lapkričio 8 d., gruodžio 11 ir 13 d. Pirmųjų trijų TPIP derybų raundų metu buvo aptarti ES ir JAV reguliavi-mo sistemų panašumai ir skirtumai, apsikeista dokumentais su pradinėmis pozicijomis skir-tingais klausimais, aptarti būsimi TPIP skyriai, įskaitant prekybą prekėmis bei paslaugomis, investicijas, viešuosius pirkimus, energetiką ir žaliavas, reguliacinį suartinimą, sektorinį ben-dradarbiavimą, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, techninių prekybos barjerų klau-simus, horizontalias prekybos taisykles ir kt. Šie raundai buvo įvertinti kaip sėkmingi: trečiaja-me buvo užbaigtas pradinis derybų etapas ir atverta galimybė kituose raunduose pereiti

Be Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vil-niuje, sėkmingai surengta nemažai susijusių renginių, įtraukusių daug dalyvių, išplėtusių bendradarbiavimą už vyriausybinių kontaktų ribų ir padėjusių užtikrinti gilią ir integruotą partnerystę bei iniciatyvų tęstinumą: Rytų par-tnerystės Pilietinės visuomenės forumo meti-nis susitikimas (spalio 4–5 d. Moldovoje, pirmą kartą rengtas Rytų partnerystės šalyje); Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios ins-titucijų konferencija (rugsėjo 3 d.), antrasis Rytų partnerystės verslo forumas (lapkričio 28 d.), padėjęs užmegzti naujų kontaktų, pasidalinti patirtimi, aptarti galimybes investuoti valstybė-se partnerėse bei įgyvendinti konkrečius Rytų partnerystės projektus; pilietinės visuomenės konferencija „Rytų partnerystės vertinimai: po-litiniai iššūkiai ir ateities darbotvarkė pilietinei visuomenei“, kurios metu buvo susitelkta ties pagrindiniais iššūkiais, su kuriais susiduria pi-lietinė visuomenė Rytų partnerystės šalyse, ir būdais ją paremti. Pirmininkaujanti Lietuva su-rengė pirmąjį Rytų partnerystės jaunimo foru-mą (spalio 22–25 d. Kaune), skatinantį dirbti su jaunimu ir neformalaus mokymo pripažinimą, keitimąsi gerąja darbo su jaunimu praktika tarp Rytų partnerystės ir programos „Veiklus jauni-mas“ šalių.

Iniciatyva leidžia bendradarbiavimui plėstis už vyriausybinio sektoriaus ribų ir užtikrinti gilią bei integruotą partnerystę tarp daugybės mūsų vi-suomenių dimensijų.

Pietų kaimynystė

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažan-gos, rengiant derybų nuostatų projektą dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimo su kai kuriomis pietinėmis Vidur-žemio jūros regiono šalimis

Žr. D.2 Vidaus reikalai e) Vizų politika, ES ir Ma-roko susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo

Bendradarbiavimas su Viduržemio jūros regiono sąjunga

Įvyko 3 Viduržemio jūros regiono sąjungos skir-tingų sektorių ministrų susitikimai: moterų vai-dmens visuomenėje tema, transporto ir ener-


prie derybų dėl konkrečių susitarimo nuostatų ir rinkos atvėrimo pasiūlymų.

Siekiama, kad TPIP užtikrintų ambicingą ES ir JAV prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimą, abipusį rinkos atvėrimą investicijoms ir viešie-siems pirkimams, reguliavimo suartinimą, taip pat nustatytų visapusiškas su prekyba susijusias horizontaliąsias taisykles – taip būtų reikšmingai paskatinti ES ir JAV prekybiniai ir ekonominiai santykiai.

ES ir Japonija

ES ir Japonijos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) oficialiai prasidėjo 2013 m. kovą – pirmieji du derybų raundai įvyko Airijos pirmininkavimo metu. Antrojo rezultatai ir pa-sirengimams kitiems derybų raundams buvo aptarti PPK Pakaitinių narių pogrupio posėdyje liepos 12 d. ir spalio 10 d. bei PPK Paslaugų ir investicijų pogrupio posėdžiuose liepos 24 d. ir spalio 9 d. Buvo sutarta, jog ES ateinančiuo-se raunduose turi nuosekliai siekti ambicingų ir subalansuotų rezultatų. PPK Pakaitinių narių bei Paslaugų ir investicijų pogrupių posėdžiuo-se (lapkričio 8 ir 13 d.) aptardamos trečiojo derybų raundo (vykusio spalio 21–25 d.) rezul-tatus, valstybės narės išreiškė susirūpinimą lėta derybų pažanga ir bendra Japonijos gynybine pozicija derybose, įskaitant pažangos dėl vie-šųjų pirkimų ir netarifinių kliūčių pašalinimo stoką. Derybų eiga taip pat buvo aptarta ES ir Japonijos viršūnių susitikime, vykusiame Toki-juje lapkričio 19 d. ES ir Japonijos vadovai išreiš-kė norą pamatyti ryškų progresą iki formalios derybų eigos peržiūros po vienerių metų nuo derybų pradžios.

Siekiama, kad LPS užtikrintų ambicingą prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimą, abipusį investicijų ir viešųjų pirkimų rinkos atvėrimą, ne-tarifinių kliūčių pašalinimą ir taip palengvintų ES ir Japonijos tarpusavio prekybą.

ES ir Kinija

Programos uždavinys (tikslas): siekti geresnių rinkos prieigos sąlygų Kinijoje bei susitelkti ties būsimomis derybomis dėl ambicingo in-vesticijų susitarimo

2013 m. gegužės mėn. EK pateikė pasiūlymą dėl ES Tarybos sprendimo, įgaliojančio pradėti derybas su Kinijos Liaudies Respublika dėl in-vesticijų susitarimo, kartu pateikdama derybi-nių nurodymų projektą. Po išsamių diskusijų PPK Paslaugų ir investicijų pogrupyje (liepos 3 d., rugsėjo 11 ir 27 d.) ir PPK Narių pogrupy-je (liepos 19 d., rugsėjo 20 d.) pirmininkaujan-čios Lietuvos pateikto kompromiso pagrindu parengtam derybų mandatui buvo pritarta Užsienio reikalų tarybos (URT (Prekyba)) posė-dyje, vykusiame spalio 18 d. Derybų mandatas įpareigoja siekti ambicingo susitarimo, kuris užtikrintų ne tik investicijų apsaugą, bet ir abi-pusį investicijų rinkos atvėrimą. Derybos buvo pradėtos ES ir Kinijos vadovų susitikime, vyku-siame lapkričio 21 d. Pekine.

Derybų dėl pirmo atskiro ES investicijų susitarimo pradžia buvo svarbus politinis ES ir Kinijos vadovų susitikimo rezultatas. Toks susitarimas paskatintų investicijų srautus, suteikdamas investicijoms tei-sinę apsaugą ir sukurdamas naujų rinkos galimy-bių investuotojams.

ES ir Rusija

Programos uždavinys (tikslas): prekybos sąly-gų su Rusijos Federacija gerinimas, pirmiau-sia siekiant tinkamo Rusijos prisiimtų PPO įsipareigojimų įvykdymo ir, esant galimybei, postūmio derybose dėl ambicingos naujojo susitarimo prekybos ir investicijų dalies

Perėmusi pirmininkavimą Lietuva tęsė disku-sijas dėl Rusijos taikomų prekybos barjerų ir netinkamo PPO įsipareigojimų įgyvendinimo. Iki 2013 m. liepos pradžios nepavykus sutarti su Rusija dėl importuojamiems automobiliams taikomo diskriminacinio perdirbimo mokesčio, PPK pakaitiniai nariai liepos 5 d. posėdyje pri-tarė PPO ginčų sprendimo procedūros inicija-vimui. Atsižvelgdama į šį sprendimą, 2013 m. liepos 9 d. ES paprašė konsultacijų dėl minėto Rusijos Federacijos mokesčio, taip pradėdama formalią PPO ginčų sprendimo procedūrą. Gin-čo šalims konsultacijose taip pat nepavykus sutarti, 2013 m. spalio 10 d. PPO Ginčų spren-dimo tarybai ES pateikė prašymą sukurti speci-alią ad hoc Ginčų sprendimo grupę šiam klausi-mui nagrinėti. Ji įsteigta 2013 m. lapkričio 13 d.

Prie ginčo trečiųjų šalių teisėmis prisijungė JAV, Japonija, Indija, Kinija, Korėja, Norvegija, Turkija ir Ukraina.

2013 m. rudenį Rusijai pradėjus taikyti diskri-minacines muitinės procedūras Lietuvos ve-žėjams ir nuo spalio 8 d. uždraudus Lietuvos pieno produktų importą į Rusiją, šiuos preky-bos barjerus 2013 m. spalio 11 d. svarstė PPK pakaitiniai nariai ir pritarė EK siūlymui Rusijos taikomų diskriminacinių prekybos priemonių klausimą iškelti 2013 m. spalio 18 d. PPO Preky-bos prekėmis taryboje.

Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu jokių veiks-mų derybose dėl Naujojo susitarimo prekybos ir investicijų dalies nebuvo, jau kelerius metus Rusijai stokojant ambicijų tęsti šias derybas.

Būdama PPO narė, Rusija turėtų atsisakyti protek-cionistinių priemonių. Rusijos nevykdomi įsiparei-gojimai PPO išlieka rimta problema.

b) ES kaimynystės politikos šalys

Rytų kaimynystė

Programos uždavinys (tikslas): gilinti preky-binius ir ekonominius ES santykius su Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gru-zija, Armėnija), siekiant išsamios ir visapusiš-kos laisvosios prekybos erdvės sudarymo

Po intensyvių diskusijų PPK Narių ir pakaitinių narių pogrupiuose liepos 5, 19 ir 26 d., ir nefor-malių konsultacijų su valstybėmis narėmis bei EK, liepos 26 d. buvo pasiektas kompromisas dėl DCFTA išankstinio taikymo Ukrainai. CO-REPER jį patvirtino rugsėjo 23 d., sudarydamas reikiamas sąlygas iš anksto taikyti beveik visas DCFTA nuostatas po Asociacijos susitarimo pasirašymo.

Birželį buvo sėkmingai baigtos derybos dėl DCF-TA sudarymo su Moldova, o liepą - ir su Gruzija. Su šiomis partnerėmis Asociacijos susitarimai, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl DCFTA sudary-mo, buvo parafuoti lapkričio 29 d. Vilniuje vyku-sio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu.

Derybos dėl DCFTA nuostatų, kurios įtrauktos į rengiamą Asociacijos susitarimą su Armėnija, buvo užbaigtos liepos 24 d., tačiau vos kelios

savaitės prieš Rytų partnerystės viršūnių su-sitikimą Vilniuje Armėnija pareiškė ketinanti prisijungti prie Eurazijos Muitų Sąjungos, todėl DCFTA sudarymas su Armėnija tapo nebeįma-nomas, ir sutartas tekstas nebebuvo rengiamas parafuoti.

PPK pakaitinių narių posėdyje spalio 11 d. ir URT (Prekyba) spalio 18 d. buvo svarstomas pasirengimas Rytų partnerystės viršūnių susi-tikimo Vilniuje prekybos aspektams. ES Taryba išreiškė tvirtą paramą DCFTA nuostatų išanks-tiniam taikymui pasirašius Asociacijos susitari-mą su Ukraina, taip pat pabrėžė kuo greitesnio DCFTA nuostatų, kaip sudedamųjų ES Asoci-acijos susitarimų su Gruzija ir Moldova dalių parafavimo svarbą. ES Taryba taip pat pabrėžė, kad Rusijos spaudimas, taikant prekybą ribo-jančias ir apsunkinančias priemones Rytų par-tnerėms ir Lietuvai, yra nepriimtinas, ir priminė, jog išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sudarymas nenukreiptas nė prieš vieną trečiąją šalį.

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį Moldovai dėl rugpjūčio mėn. Rusijos įvestų apribojimų vyno importui, buvo nuspręsta liberalizuoti Moldovos vynų importą į ES. PPK pakaitinių narių posėdžiuose rugsėjo 27 d., spalio 11 d. ir lapkričio 22 d. buvo svarstomas Moldovos Respublikai taikomų ES autonominių prekybos lengvatų išplėtimo klausimas. 2013 m. lapkri-čio 29 d. PPK pakaitiniai nariai patvirtino pirmi-ninkaujančios valstybės pateiktą kompromisą, atsižvelgdami į pataisas, pasiūlytas EP Tarptau-tinės prekybos komiteto. COREPER reglamen-tą, nustatantį visišką Moldovos kilmės vynų importo į ES liberalizavimą ir išplečiantį kitas ES autonomines lengvatas Moldovai, priėmė gruodžio 4 d., ES Taryba – gruodžio 16 d.

2013 m. lapkričio 28 ir 29 d. Vilniuje įvykęs Rytų partnerystės viršūnių susitikimas atnešė konkre-čių rezultatų prekybos srityje, vedančių į išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės kūrimą su Rytų partnerėmis artimiausioje ateityje. De-rybų dėl DCFTA nuostatų, kaip sudedamųjų ES Asociacijos susitarimų su Gruzija ir Moldova da-lių, užbaigimas leidžia numatyti procedūrų dėl Asociacijos susitarimų pasirašymo užbaigimą, nustatant DCFTA išankstinį taikymą iki 2014 m. pabaigos.


Pietų kaimynystė

Programos uždavinys (tikslas): toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius

2011 m. gruodžio mėn. ES Taryba patvirtino derybų mandatą dėl DCFTA sudarymo su ke-turiomis Pietų kaimynystės valstybėmis – Ma-roku, Tunisu, Jordanija ir Egiptu. Susitarimais siekiama reikšmingai išplėsti dabartinį laisvos prekybos režimą tarp ES ir minėtų Pietų kai-mynystės valstybių, papildomai įtraukiant prekybą paslaugomis, viešuosius pirkimus, intelektinės nuosavybės teises, investicijų ap-saugą. Pirmininkaujant Lietuvai, vyko derybų procesas su Maroku bei pasirengimas dery-boms su Jordanija ir Tunisu. Lapkričio 22 d. PPK buvo informuotas, kad parengiamasis proce-sas deryboms su Jordanija yra baigiamas, tad artimiausioje ateityje atsiras galimybė pradėti derybas dėl DCFTA sudarymo.

Susitarimų dėl DCFTA tarp ES ir Pietų partnerių sudarymas užtikrins gilesnį tarpusavio prekybos liberalizavimą ir partnerių prekybą reglamen-tuojančių teisės aktų priderinimą prie ES acquis, atveriant galimybes glaudesniems prekybiniams ir ekonominiams santykiams plėtoti.

c) Kanada, Indija, ASEAN15, MERCOSUR16, Afrikos ir Karibų regiono ir kitos šalys

ES ir ASEAN derybos dėl laisvosios prekybos sutarčių (LPS)

Programos uždavinys (tikslas): vykstančių de-rybų pažanga

ES ir Singapūro derybos dėl LPS (išskyrus inves-ticijų dalį) buvo baigtos 2012 m. gruodžio 16 d., o sutartas tekstas buvo parafuotas 2013 m. rugsėjo 20 d. Derybos dėl šio susitarimo inves-ticijų dalies prasidėjo vėliau, todėl dar buvo tę-siamos, o jų eiga buvo išsamiai svarstoma PPK Paslaugų ir investicijų pogrupyje spalio 23 d. ir lapkričio 27 d.

Derybų su Tailandu antrojo raundo apžvalga ir pasirengimas trečiajam PPK Paslaugų ir investi-cijų bei Pakaitinių narių pogrupiuose vyko spa-lio 9 d. ir lapkričio 29 d.

Pasirengimas penktajam derybų su Vietnamu raundui buvo išsamiai aptartas PPK Paslaugų ir investicijų bei Pakaitinių narių pogrupių posė-džiuose spalio 9 ir 23 d., o šio raundo rezultatai buvo nagrinėjami PPK Paslaugų ir investicijų pogrupyje lapkričio 27 d.

Pirmininkavimo laikotarpiu buvo siekiama pa-žangos derybose dėl LPS su kylančios ekonomi-kos Pietryčių Azijos valstybėmis, planuojant vė-liau dvišalius susitarimus apjungti į tarpregioninį susitarimą. Šie prekybos susitarimai padėtų reali-zuoti tarpusavio prekybos potencialą.

ES ir ASEAN derybos dėl investicijų apsaugos

Programos uždavinys (tikslas): vykstančių derybų pažanga

EK pasiūlymas dėl ES mandato deryboms su ASEAN šalimis pakeitimo, įtraukiant įgaliojimus derėtis dėl investicijų apsaugos nuostatų, buvo

15 Pietryčių Azijos šalių asociacija.16 Bendroji pietinių Lotynų Amerikos šalių rinka.

išsamiai svarstytas PPK Paslaugų ir investicijų pogrupyje (liepos 24 d., rugsėjo 11 ir 25 d.) ir PPK nariai jį aptarė rugsėjo 20 d. Atsižvelgdama į diskusijų rezultatus Lietuva parengė kompro-misinius pasiūlymus, kurių pagrindu pareng-tam derybų mandatui buvo pritarta spalio 18 d. vykusiame URT (Prekyba) posėdyje. Tai sudarė sąlygas pradėti derybas investicijų apsaugos srityje su Vietnamu ir Tailandu jau vykstančių derybų dėl LPS kontekste.

Investicijų apsaugos nuostatų įtraukimas į LPS su ASEAN regiono valstybėmis padidintų teisinį užtikrintumą, suteikiantį geresnę užsienio inves-tuotojų ir jų investicijų apsaugą, kartu teigiamai veiktų abipusius investicijų srautus.

ES ir Kanada

Programos uždavinys (tikslas): vykstančių de-rybų pažanga

Derybos dėl išsamaus ES ir Kanados ekono-mikos ir prekybos susitarimo buvo pradėtos 2009 m. rudenį ir po ilgo bei sunkaus derybų proceso 2013 m. spalio 18 d. buvo pasiektas politinis susitarimas. ES prekybos ministrai pa-sveikino susitarimą URT (Prekyba) posėdyje, vykusiame spalio 18 d. PPK (nariai, pakaitiniai nariai bei Paslaugų ir investicijų pogrupis) šio politinio laimėjimo rezultatus įvertino spalio 23 d. ir lapkričio 15 d. posėdžiuose. Diskusijos su Kanada buvo toliau tęsiamos, siekiant iš-spręsti likusius techninius ir teisinius klausimus ir parengti susitarimą parafavimui.

ES ir Kanada susitarė dėl labai išsamaus ir ambi-cingo LPS. Juo bus pašalinta apie 99 proc. muitų tarifų, atvertos naujos galimybės plėsti bendra-darbiavimą paslaugų, investicijų ir viešųjų pirki-mų srityse - tokiu būdu bus paskatintas ekono-minis augimas ir darbo vietų kūrimas tiek ES, tiek Kanadoje.

ES ir Indija

Programos uždavinys (tikslas): vykstančių derybų pažanga, atsižvelgiant į partnerių pasirengimą

Atsižvelgiant į žemą Indijos ambicijų lygį ir ša-lies politinę vidaus situaciją (artėjančius rinki-mus) esminio proveržio LPS derybose su Indija nebuvo galima pasiekti. Derybose išlieka ne-aiškumų dėl kai kurių esminių ES ekonominių interesų (paslaugų sektoriaus, viešųjų pirkimų, jautrių sektorių (automobilių, automobilių da-lių, alkoholinių gėrimų) tarifų).

LPS sudarymas su Indija, viena didžiausių pasau-lio ekonomikų, atvertų naujų galimybių plėtoti dvišalius prekybos ir investicijų srautus, skatintų abiejų šalių ekonomikų augimą.

ES ir MERCOSUR šalių derybos dėl LPS


Derybos buvo atnaujintos 2004 m. ir nuo tada vyksta labai lėtai. Abi pusės sutinka, kad sie-kiant atgaivinti derybas, reikia apsikeisti rinkos atvėrimo pasiūlymais. Tą padaryti iki metų pa-baigos sutarta 2013 m. sausio 26 d. Santjage vykusiame MERCOSUR ir ES ministrų susitiki-me. Vis dėlto MERCOSUR šalys iki sutarto ter-mino negalėjo pateikti rinkos atvėrimo pasiū-lymų, ir lieka neaišku, kada ir kokios ambicijos pasiūlymai galėtų būti pateikti. Spalio 30 d. PPK pakaitiniai nariai, o lapkričio 13 d. ir gruo-džio 11 d. PPK Paslaugų ir investicijų pogrupis aptarė pasirengimą pasikeisti pasiūlymais su MERCOSUR.

ES ir MERCOSUR LPS padėtų realizuoti neišnau-dotą regionų tarpusavio prekybos potencialą, tačiau MERCOSUR turi pademonstruoti pasiren-gimą tęsti derybas, pateikdamos ES ambicijų lygį atitinkančius rinkos atvėrimo pasiūlymus.

Rasa Adomaitienė

Prekybos politikos komiteto Tikrųjų narių pogrupio pirmininkė

„Prekybos politikos komitete daug dėmesio skyrėme prekybiniams ir ekonominiams santykiams su Rytų

partnerystės šalimis gilinti. Svarbus Lietuvos pirminin-kavimo rezultatas - kompromisas, leisiantis laikinai tai-kyti praktiškai visas išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės nuostatas, pasirašius Asociacijos susi-tarimą su Ukraina, kai ji bus tam pasirengusi.“


ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono šalys


PPK Pakaitinių narių ir Paslaugų ir investicijų po-grupiuose buvo aptariama situacija derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (PAVB), Rytų Afrikos bendrija (RAB), Vakarų Afrika (VA). Lietu-vos pirmininkavimo metu buvo pasiektas pro-gresas derybose su šiais regionais, tačiau dėl politinių jautrumų jos nebuvo užbaigtos.

EPS yra skirti užtikrinti palankias sąlygas prekybai tarp ES ir atskirų Afrikos, Karibų ir Ramiojo van-denyno (AKR) regionų, pasibaigus ES vienašalių prekybos lengvatų, nustatytų pagal Kotonu susi-tarimą, taikymui.

ES ir Meksika

Programos uždavinys (tikslas): vykstančių derybų pažanga atsižvelgiant į partnerių pasirengimą

PPK pakaitiniai nariai aptarė pirmojo bendros ES ir Meksikos darbo grupės prekybos ir in-vesticijų klausimais susitikimo, vykusio 2013 m. lapkričio 22 d., rezultatus. Šio susitikimo tiks-las buvo aptarti galimybes modernizuoti ES ir Meksikos LPS, kuris yra laikomas senos kartos susitarimu ir apima tik rinkos atvėrimą pra-moninėms ir iš dalies žemės ūkio prekėms bei paslaugoms, tačiau turi tik labai silpnas nuosta-tas viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės ir konkurencijos srityse bei visai neapima preky-bos palengvinimo, energetikos, darnaus vysty-mosi klausimų.

Dabartinio ES ir Meksikos LPS apimtis yra ribota ir neapima daugelio svarbių sričių, tarp jų ir žemės ūkio prekių liberalizavimo, reguliacinio bendra-darbiavimo, investicijų, intelektinės nuosavybės apsaugos, energetikos, konkurencijos ir pan. Ambicinga ir plati šio susitarimo modernizacija, įtraukiant ES aktualias sritis, padidintų galimybes ES eksportuotojams.

ES ir kitos šalys (Centrinės Amerikos regionas ir Andų bendrijos šalys)


Liepos 19 d. PPK nariai priėmė sprendimą ES ir Centrinės Amerikos Asociacijos susitarimo prekybos dalį iš anksto taikyti Hondūrui, Nika-ragvai ir Panamai nuo rugpjūčio 1 d. Išanksti-nis prekybos nuostatų taikymas Kosta Rikai, El Salvadorui ir Gvatemalai buvo atidėtas iki to laiko, kol šiose šalyse bus įvykdytos sąlygos, reikalingos ES geografinių nuorodų apsaugai. Šios sąlygos vėliau buvo įvykdytos, taigi rugsė-jo 20 d. PPK nariai nutarė prekybos nuostatas iš anksto taikyti Kosta Rikai ir El Salvadorui nuo spalio 1 d., o lapkričio 8 d. PPK pakaitiniai nariai priėmė sprendimą nuo gruodžio 1 d. prekybos nuostatas iš anksto taikyti ir Gvatemalai.

Liepos 19 d. PPK nariai priėmė sprendimą ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimą pra-dėti taikyti Kolumbijai nuo rugpjūčio 1 d. Su-sitarimas Peru taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d.

Ekvadorui išreiškus norą prisidėti prie ES ir Ko-lumbijos bei Peru prekybos susitarimo, lapkri-čio 8 ir 13 d. PPK Pakaitinių narių bei Paslaugų ir investicijų pogrupiai pritarė derybų atnauji-nimui ir aptarė ES rinkos atvėrimo pasiūlymo Ekvadorui rengimą.

Visiškai įgyvendinti LPS atvers abiejų pusių rinkas ir sudarys geresnes sąlygas prekybiniams ryšiams plėtoti.

d) Daugiašalės prekybos derybos

PPO IX ministrų konferencija

Programos uždavinys (tikslas): tęsti paren-giamuosius darbus, siekiant tarpinių Dohos vystomosios darbotvarkės derybų rezultatų, pirmiausia – prekybos lengvinimo

Pagrindinis 2013 m. gruodžio 3–6 d. Balyje vykusios PPO ministrų konferencijos rezul-tatas – susitarta dėl Prekybos lengvinimo

sutarties. Tai – pirmasis daugiašalis prekybos susitarimas PPO istorijoje nuo jos įkūrimo 1995 m. Jame numatomos priemonės supaprastins muitinės procedūras, mažins biurokratinius su-varžymus, kovos su korupcija ir mažins verslo išlaidas. Prekybos išlaidas sumažinus bent 1 procentu, pasaulio pajamos padidėtų daugiau nei 30 milijardų eurų.

Konferencijos metu PPO ministrai taip pat pri-ėmė sprendimus dėl maisto saugos, žemės ūkio produktų tarifinių kvotų administravimo tvarkos, eksporto rėmimo disciplinų, taip pat dėl konkrečių priemonių besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims remti. Konfe-rencijos metu įvyko ir PPO Viešųjų pirkimų su-sitarimo dalyvių ministrų posėdis, kurio metu ES formaliai paskelbė apie prisijungimą prie atnaujinto susitarimo. Šis pareiškimas buvo padarytas, kai pirmininkaujanti šalis ratifikavo protokolą, išplečiantį PPO Viešųjų pirkimų su-sitarimą, bei jį deponavo PPO.

Rengiantis PPO IX ministrų konferencijai, pa-grindinis pirmininkaujančios šalies tikslas buvo suformuoti vieningą ES poziciją. Jis buvo įgy-vendinamas, PPK bei koordinaciniuose ES po-sėdžiuose Ženevoje reguliariai svarstant dery-bų eigą ir svarbiausius klausimus. Pasirengimas konferencijai ir ES pozicijos derybų klausimais išsamiai aptarti spalio 18 d. URT (Prekyba) metu. Lapkričio 26 d. COREPER patvirtino pir-mininkaujančios valstybės pateiktą kompro-miso projektą dėl ES pozicijos IX PPO ministrų konferencijoje. Konferencijos metu (gruodžio 2–6 d.) vykę PPK nuolatinių narių susitikimai buvo skirti operatyviai ES reakcijai į postūmius derybose užtikrinti, o dviejų URT (Prekyba) po-sėdžių metu (gruodžio 3 ir 6 d.) sutarta dėl ES pozicijos derybų klausimais.

IX ministrų konferencijoje buvo pasiektas istorinis susitarimas dėl Prekybos lengvinimo susitarimo, taip pat priimti papildomi sprendimai kai kuriais žemės ūkio ir vystymosi klausimais. Sėkmingi konferencijos Balyje rezultatai stiprina PPO siste-mą ir yra reikšmingas žingsnis, įgyvendinant Do-hos vystymosi darbotvarkę.

Programos uždavinys (tikslas): prisidėti prie ES strateginių prekybos politikos tikslų įgy-vendinimo, stiprinant daugiašalę, taisyklė-mis grindžiamą pasaulinės prekybos sistemą

Koordinuodama ES veiklą PPO ir rengdama ES pozicijas bei derindama specifinius pasisa-kymus PPO komitetuose bei darbo grupėse, pirmininkaujanti valstybė surengė apie 160 ES koordinacinių susitikimų Ženevoje, taip pat atstovavo ES šalims narėms riboto formato su-sitikimuose. PPO reguliariosios veiklos klausi-mai taip pat buvo aptariami PPK posėdžiuose.

Pirmininkaujanti šalis 2013 m. spalio 21 d. ES vardu pasirašė tarpusavio supratimo memo-randumą su JAV, pratęsiantį leidimą kasmet importuoti į ES 45 tūkst. tonų aukštos kokybės hormonais neapdorotos jautienos. Juo įgy-vendinamas PPO ginčų sprendimo mechaniz-mo nutarimas JAV Europos Sąjungai iškeltoje byloje dėl hormonais apdorotos jautienos draudimo.

Programos uždavinys (tikslas): skirti dė-mesį stojimo į PPO procese pažengusioms valstybėms

Buvo tęsiamos diskusijos dėl Kazachstano, Azerbaidžano, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbi-jos, Jemeno ir Afganistano stojimo į PPO, klau-simus svarstant PPK bei ES koordinaciniuose posėdžiuose Ženevoje. Ypač daug dėmesio skirta Kazachstano stojimui į PPO, siekiant užti-krinti reikšmingus Kazachstano įsipareigojimus

Rasa Adomaitienė

Prekybos politikos komiteto Tikrųjų narių pogrupio pirmininkė

„Pasaulio prekybos organizacijos IX ministrų konfe-rencijoje, vykusioje Balyje, konsolidavome ES pozici-ją dėl pritarimo vadinamajam Balio paketui, kurio vienas iš elementų – susitarimas dėl prekybos len-gvinimo – atneš apčiuopiamos naudos ES ekspor-tuotojams: EBPO tyrimų duomenimis, įgyvendinus šį susitarimą, ES prekybos su besivystančiomis šalimis kaštai sumažės iki 10 proc.“


importo tarifų, sanitarijos ir fitosanitarijos, eks-porto muitų mažinimo bei žemės ūkio vidaus paramos srityse, taip pat jų suderinamumui su kitos Muitų Sąjungos narės – Rusijos – įsiparei-gojimais PPO. Iki IX PPO ministrų konferencijos buvo baigtos Jemeno stojimo derybos, pa-rengtas stojimo dokumentų paketas, o gruo-džio 3 d. priimtas Tarybos sprendimas leido ES pritarti Jemeno įstojimui į organizaciją specia-lioje konferencijos sesijoje.

Programos uždavinys (tikslas): daugiau dė-mesio skirti deryboms dėl PPO Informacinių technologijų susitarimo peržiūros, tikintis jas baigti iki IX PPO ministrų konferencijos

2013 m. buvo intensyviai tęsiamos derybos dėl PPO Informacinių technologijų susitarimo per-žiūros. Pirmininkaujanti šalis rengė ES koordi-nacinius susitikimus Ženevoje, klausimas buvo reguliariai svarstomas PPK posėdžiuose. Dery-bų nepavyko baigti iki IX PPO ministrų konfe-rencijos dėl Kinijos žemo lygio ambicijų jose.

ES–25 / ES–27 įsipareigojimų pagal PPO Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) konsolidavimas

ES GATS įsipareigojimų konsolidavimo klausi-mas buvo aptartas keturiuose PPK Paslaugų ir investicijų pogrupio posėdžiuose spalį ir lap-kritį. Remiantis EK pasiūlymais dėl ES Tarybos sprendimų dėl ES-27 GATS susitarimų pasira-šymo ir užbaigimo (pasiūlymai pateikti spalio 11 d.) ir vėlesniais valstybių narių komentarais bei pasibaigus supaprastinai rašytinei procedū-rai, lapkričio 4 d. pogrupis pritarė kompromisi-niam pirmininkaujančios valstybės pasiūlymui. COREPER sprendimą patvirtino gruodžio 11 d., o ES Taryba – gruodžio 16 d.

Tikslas – užbaigti ES vidines procedūras dėl ES ir jos valstybių narių paslaugų įsipareigojimų kon-solidavimo PPO kontekste dėl ES plėtros 1995, 2004 ir 2007 m.

Derybos pagal GATT XXIV straipsnį, susijusios su PPO įsipareigotų muitų tarifų pasikeitimais, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą

Rugsėjo 9 d. Briuselyje Lietuvos nuolatinis at-stovas ES Raimundas Karoblis ir Kinijos ministe-rijos Europos reikalų departamento direktorius Yongfu Sunas pasirašė ES ir Kinijos Liaudies Res-publikos susitarimą, kuriuo Kinijai kompensuo-jamas jos eksportą paveikęs Rumunijos ir Bulga-rijos tarifų padidėjimas, šioms šalims įstojus į ES.

Pasirašydama susitarimą su Kinija, ES užbaigė derybas su suinteresuotomis PPO šalimis dėl kompensacijų, susijusių su Bulgarijos ir Rumuni-jos tarifų pasikeitimais, joms įstojus į ES ir perė-mus ES išorinį tarifą.

Prekybos paslaugomis susitarimas (TiSA)

TiSA derybose, oficialiai pradėtose 2013 m. kovą, dalyvauja 23 valstybės. Pasirengimas trečiajam ir ketvirtajam derybų raundams ir jų pažanga buvo išsamiai aptarta PPK Paslaugų ir investicijų pogrupio posėdžiuose bei ES koor-dinaciniuose susitikimuose Ženevoje. Ženkliai prisidėjus ES, ketvirtojo derybų raundo metu rugsėjo mėn. buvo susitarta dėl pagrindinių susitarimo teksto elementų, sudarant sąlygas apsikeisti pradiniais pasiūlymais dėl įsiparei-gojimų. Pasirengimas penktajam TiSA derybų raundui ir jo pažanga buvo išsamiai aptarta dviejuose PPK Paslaugų ir investicijų pogrupio posėdžiuose spalį ir lapkritį. Pirminis ES pasiū-lymas dėl įsipareigojimų derybų partnerėms buvo pateiktas lapkričio 5 d. Gruodžio mėne-sio susitikime PPK aptarė derybų dėl TiSA ki-tus žingsnius, rengiantis vasario mėn. derybų raundui.

Derybos dėl daugiašalio prekybos paslaugomis susitarimo buvo pradėtos, siekiant įveikti akla-vietę PPO Dohos vystymosi darbotvarkės raunde. TiSA - pirma reali galimybė liberalizuoti prekybą paslaugomis nuo Dohos derybų raundo pradžios.

Tarptautinės prekių organizacijos

2013 m. liepos mėn. Prekių darbo grupei (PRO-BA) buvo pateiktas pasiūlymas dėl ES Tarybos sprendimo, įgaliojančio EK pradėti derybas dėl ES stojimo į Tarptautinį medvilnės pramo-nės patariamąjį komitetą (ICAC). 2013 m. rug-sėjo 23 d. PROBA svarstė mandatą ir priėmė pirmininkaujančios valstybės kompromisinį pasiūlymą.

2013 m. spalio mėn. PROBA darbo grupei buvo pateiktas pasiūlymas dėl ES Tarybos sprendi-mo, įgaliojančio EK derėtis ES vardu dėl naujo tarptautinio Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių susitarimo. Po ilgų PROBA diskusijų ir dviejų papildomų susitikimų 2013 m. lapkri-čio 7 d. supaprastinta rašytine procedūra pir-mininkaujančios valstybės pasiūlymas buvo priimtas. ES poziciją lapkričio 13 d. patvirtino COREPER, lapkričio 19 d. ją priėmė ES Taryba.

Dalyvaudama tarptautinių prekybos tam tikra preke organizacijų veikloje ES siekia užtikrinti pre-kybos ir darnaus vystymosi tikslus.

e) Geresnis išorinės prekybos teisinis reglamentavimas

Finansinė atsakomybė, susijusi su investuotojo ginčų su valstybe sprendimo procedūromis

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažan-gos, svarstant reglamento projektą

Kipro ir Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu vyko išsamios diskusijos, siekiant ES Tarybos pozicijos, tačiau rezultato pasiekti nepavyko. Lietuvos pastangų dėka pirmininkavimo ES Tarybai metu, po daugiau nei metų svarstymo buvo pasiektas kompromisas tarp ES valstybių narių, kuriam buvo pritarta COREPER II posėdy-je spalio 9 d. bei URT (Prekyba) spalio 18 d. – tuo suteikiant mandatą pradėti trišales derybas su EP. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu lapkričio ir gruodžio mėnesį buvo surengtos trejos trišalės teisės aktų leidėjų derybos, taip pat ir papildomi techniniai susitikimai. ES Tary-bos ir EP pozicijos išsiskyrė dėl esminių regla-

mento straipsnių, t. y. dėl teisinio reglamento pagrindo, atsakovo statuso, valstybės narės veiksmų arbitražo proceso atžvilgiu bei taikos sutarties sudarymo aspektų.

Reglamento tikslas – sukurti mechanizmą, lei-džiantį paskirstyti finansinę atsakomybę tarp ES ir valstybės narės, pralaimėjus investicinį ginčą pa-gal ES investicines sutartis su trečiosiomis šalimis dėl tam tikroje valstybėje narėje taikyto reguliavi-mo. Svarbu, kad reglamentas tinkamai apibrėž-tų, kas bus atsakovas investiciniame ginče (ES ar valstybė narė) ir kas mokės kompensaciją (ES ar valstybė narė).

ES teisių, įtvirtintų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, įgyvendinimas

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): ženkli pažan-ga, svarstant reglamento projektą ir siekiant jį priimti

2012 m. gruodžio mėn. EK pateikė pasiūlymą dėl efektyvaus ES teisių pagal tarptautinius prekybos susitarimus įgyvendinimo. Doku-mento svarstymas formaliai inicijuotas dar Ai-rijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, tačiau Lietuvos pirmininkavimo metu pradėtos inten-syvios tematinės diskusijos, leidusios parengti kompromisinį Pirmininkaujančios šalies pasiū-lymą. Jame atspindėti ir subalansuoti itin jau-trūs ES valstybių narių interesai dėl reglamento taikymo apimties (viešieji pirkimai, paslaugos ir pan.) ir kompetencijų pasiskirstymo. Regla-mentas svarstytas 8-iuose Prekybos klausimų darbo grupės posėdžiuose, o lapkričio 13 d. šį klausimą nagrinėjo COREPER ir patvirtino man-datą pradėti derybas su EP. Siekiant teisės aktų leidėjų susitarimo buvo surengtos dvejos triša-lės derybos (lapkričio 19 d. ir gruodžio 17 d.), ku-rių metu pasiektas esminis progresas, suartinat skirtingas ES institucijų vizijas dėl reglamento pobūdžio ir taikymo srities, bei žengtas didelis žingsnis, siekiant tarpinstitucinio susitarimo.

Pasiūlymu siekiama nustatyti greitą ir efektyvią prekybos politikos priemonių ėmimosi prieš pre-kybos partnerius, nesilaikančius tarptautinių pre-kybos taisyklių ir įsipareigojimų, procedūrą.


Prekybos apsaugos priemonių (PAP) modernizavimas

Reglamentas ir gairės

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažan-gos ES Taryboje

2013 m. balandžio mėn. EK priėmė pasiūlymą (jį sudaro komunikatas, teisėkūros pasiūlymas ir gairės), kurio tikslas – gerinti ES PAP veiks-mingumą. Remdamasi Airijos pirmininkavimo metu pasiekta pažanga, pirmininkaujanti Lie-tuva tęsė pasiūlymo nagrinėjimą. Išsamiose diskusijose, vykusiose šešiuose Prekybos klau-simų darbo grupės posėdžiuose, buvo aptar-tos svarbiausios temos, susijusios su teisiniais ir neteisiniais modernizacijos įgyvendinimo pokyčiais, pristatyti ir aptarti viešųjų konsulta-cijų dėl PAP modernizavimo paketo rezultatai. Užtikrinta, kad EK nepriims teikiamų gairių anksčiau nei bus sutarta dėl teisinių prekybos apsaugos sistemos pakeitimų.

PAP modernizacijos klausimas buvo aptar-tas ir neformaliame Prekybos klausimų darbo grupės susitikime, vykusiame spalio 17–18 d. Vilniuje.

Pasiūlymu siekiama įgyvendinti PAP moderniza-vimą, užtikrinant sistemos veiksmingumą ir sti-prinant sąžiningos konkurencijos sąlygas.

ES bendrųjų tarifų lengvatų sistema (BLS)

Deleguotieji reglamentai

Programos uždavinys (tikslas): pasirengti nuo 2014 m. sausio 1 d. sklandžiai įgyven-dinti reformuotą BLS

2013 m. rugsėjo 2 d. EK pateikė ES Tarybai ir EP 2 deleguotuosius reglamentus, kuriuos Ben-drųjų tarifų lengvatų sistemos darbo grupė ap-tarė rugsėjo 10 d. Valstybės narės neturėjo pas-tabų deleguotajam reglamentui, nustatančiam laikino bendrųjų tarifų lengvatų atšaukimo ir bendrųjų apsaugos priemonių priėmimo pro-cedūras, tačiau dėl deleguotojo reglamento, kuriuo į BLS+ lengvatomis besinaudojančių ša-lių sąrašą įtraukiamos dešimt gavėjų (Armėnija, Bolivija, Žaliasis Kyšulys, Kosta Rika, Ekvadoras, Gruzija, Mongolija, Pakistanas, Paragvajus ir Peru), klausimų kėlė nemažai delegacijų – tiek dėl reglamento priėmimo procedūrų, tiek dėl jo turinio. Supaprastintos rašytinės procedūros, nustatytos iki spalio 2 d., metu 7 valstybės na-rės prieštaravo deleguotajam reglamentui, su-teikiančiam BLS+ dešimčiai gavėjų, tačiau jos nesudarė kvalifikuotos daugumos. ES Tarybos sprendimai neprieštarauti abiem deleguotie-siems reglamentams buvo patvirtinti spalio 16 d. COREPER ir spalio 22 d. BRT.

Spalio 30 d. EK priėmė deleguotąjį reglamen-tą, iš dalies keičiantį BLS reglamento (Nr. 978 / 2012) I, II ir IV priedus. ES Tarybos sprendimą nepareikšti prieštaravimo šiam deleguotajam aktui COREPER patvirtino gruodžio 11 d., o Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba gruodžio 16–17 d.

ES taiko BLS nuo 1972 metų. Pagal šią sistemą yra suteikiamos vienašalės ES muitų tarifų lengva-tos importui iš besivystančių šalių, skatinant šių šalių ekonominį vystymąsi ir mažinant skurdą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. taikoma reformuota BLS, pagal kurią tarifų lengvatos sukoncentruojamos toms besivystančioms valstybėms, kurioms šios lengvatos yra labiausiai reikalingos.

Kiti klausimai

Prioritetinio ekonomikos sektoriaus apžvalga

2013 m. lapkričio 19 d. PPK Tekstilės, plieno ir kitų pramonės sektorių darbo grupė patvirtino

pirmininkaujančios Lietuvos iniciatyva pareng-tą atnaujintą ES tekstilės sektoriaus apžvalgą.

Prioritetinio ekonominio sektoriaus apžvalgos tikslas – svarbių ES pramonės sektorių prekybinių aspektų analizė, t.y. potencialių eksporto rinkų bei jų atvėrimo galimybių įvertinimas.

Dvejopo naudojimo prekių reglamentas

Nagrinėjant pasiūlymą surengti du darbo grupės susitikimai (liepos 8 d. ir spalio 23 d.). Liepos 18 d. COREPER suteikė mandatą pirmi-ninkaujančiai valstybei pradėti derybas su EP, siekiant išankstinio susitarimo per antrąjį svars-tymą. Įvyko dvejos trišalės derybos (rugsėjo 5 d. ir gruodžio 17 d.). Paskutinėse teisės aktų leidėjai pasiekė preliminarų susitarimą, kuris re-miasi bendru trijų ES institucijų ir dviem papil-domais EK pareiškimais dėl EP siūlymų išplėsti reglamento taikymo sritį.

Dabartinis reglamentas (EB) Nr. 428 / 2009 nu-stato dvejopo naudojimo prekių eksporto, perkė-limo, perpardavimo ir tranzito Bendrijoje režimą. Reglamento I priedas turi būti reguliariai atnau-jinamas, kad atitiktų tarptautinius įsipareigoji-mus. Nuostatos dėl deleguotųjų aktų įtrauktos į reglamentą.

B4. Santykiai su Vakarų Europos šalimis

Programos uždavinys (tikslas): toliau plėtoti glaudžius ES santykius su Vakarų Europos kaimynėmis, siekiant užtikrinti vidaus rinkos homogeniškumą ir plėsti bendradarbiavimą bendros svarbos srityse

Saulius Kolyta

Dvejopo naudojimo prekių darbo grupės pirmininkas

„Derybos su EP buvo vienu iš di-džiausių iššūkių pirmininkavimo laikotarpiu. Kitaip nei ES Taryboje, čia neturėjome jokios praktinės pa-

tirties ir šiuo požiūriu mūsų startinės pozicijos buvo žy-miai prastesnės negu EP. Situaciją apsunkino nelanksti EP pozicija, kai į labai techninio pobūdžio reglamentą buvo bandyta įtraukti naujų politinio pobūdžio nuos-tatų dėl žmogaus teisių. Nepaisant sudėtingo pirmojo derybinio susitikimo, antrasis vyko konstruktyviai ir pa-vyko susitarti per pusvalandį.“

Antanas Venckus

Prekybos klausimų darbo grupės pirmininkas

„Daugėjant ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis bei plečian-tis jų turiniui, svarbu užtikrinti, kad juose įtvirtintos ES teisės būtų grei-

tai ir efektyviai įgyvendinamos. Šis ES teisių įgyvendini-mo reglamentas dėl savo kompleksiškumo, naujumo ir ES valstybių narių pozicijų išsiskyrimo pareikalavo didžiulių pastangų, ieškant bendro vardiklio ES Tary-bos pozicijai. Tematinių diskusijų taktika padėjo mak-simaliai optimizuoti darbo grupės veiklą, o trišalėse derybose su EP pavyko pasistūmėti tiek, kad kolegoms iš Graikijos beliko formaliai užbaigti mūsų kompromiso pagrindu pasiektą tarpinstitucinį susitarimą. Akivaizdu, kad intensyvus komunikavimas darbo grupės lygmeny-je, glaudūs kontaktai ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis bei tikėjimas savo pastangomis padėjo žengti svarų žingsnį teisinio ES prekybos politikos įgy-vendinimo reglamentavimo procese“.

Finansiniai EEE / ELPA valstybių įnašai

ES Tarybos sprendimas, kuriuo EK įgaliojama pradėti ES ir Islandijos, Norvegijos bei Lich-tenšteino derybas dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių finansinių įnašų nau-jam laikotarpiui

2013 m. balandį EK pateikė ES Tarybai pasiū-lymą dėl įgaliojimų deryboms su EEE ELPA šalimis, siekiant naujų jų įnašų ekonominei ir socialinei sanglaudai EEE didinti. Tęsdama Ai-rijos pirmininkavimo metu pradėtas diskusijas ir siekdama rasti kompromisinį susitarimą, pir-mininkaujanti Lietuva svarstė mandato pro-jektą trijuose ELPA darbo grupės posėdžiuose (liepos 9 ir 25 d., rugsėjo 5 d.), dviejuose kon-sultaciniuose ELPA darbo grupės atstovų susi-tikimuose ir COREPER (rugsėjo 18 d.) posėdyje. Pirmininkaujančios Lietuvos kompromisinio pasiūlymo pagrindu parengtas derybų man-datas COREPER buvo patvirtintas rugsėjo 25 d., o TVR taryboje – spalio 7 d., taip sudarant ga-limybes pradėti derybas, kai tik EEE ELPA šalys bus pasirengusios.

EEE ELPA ir Norvegijos finansiniai įnašai – tai Is-landijos, Lichtenšteino ir Norvegijos indėlis, ma-žinant ekonominę ir socialinę nelygybę tarp EEE šalių ir stiprinant santykius su ES valstybėmis narėmis Centrinėje ir Pietų Europoje. EEE šalys skiria finansinį mechanizmą nuo pat EEE su-kūrimo 1994 m., o Norvegija nuo 2004 m. skiria dar ir papildomą dvišalę paramą. Šiems abiem finansiniams mechanizmams 2004–2009 metų laikotarpiu šalys donorės skyrė 1,17 mlrd. eurų, o 2009–2014 m. – 1,8 mlrd. eurų.

Brigita Lapaitė

Europos laisvosios prekybos asociacijos darbo grupės pirmininkė

„Pastarieji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniai mechanizmai galioja iki 2014 m.

balandžio 30 d., todėl buvo labai svarbu užtikrinti, kad derybos dėl naujų finansinių mechanizmų prasidėtų laiku. Po ilgų ir daug pastangų pareikalavusių diskusijų Europos laisvosios prekybos asociacijos darbo grupėje, Lietuvos parengto kompromisinio pasiūlymo pagrindu ES Taryboje buvo patvirtintas ES mandatas deryboms su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu dėl finansinių įnašų naujam laikotarpiui.“


2004 m. Šveicarijos Federacija nutarė skirti finan-sinę paramą socialinei ir ekonominei nelygybei ES valstybėse mažinti. 2007 m. į ES įstojus Bul-garijai ir Rumunijai, Šveicarija skyrė papildomą finansinę paramą šioms naujoms ES valstybėms narėms, o Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu buvo baigtos derybos su Šveicarija dėl papildo-mos paramos skyrimo 2013 m. liepos 1 d. ES nare tapusios Kroatijos naudai.

ES Tarybos sprendimas, įgaliojantis EK pradė-ti derybas dėl ES ir Šveicarijos Konfederacijos horizontalaus susitarimo, nustatančio insti-tucinę tarpusavio santykių sąrangą

2013 m. lapkričio mėn. EK / EIVT pateikė pa-siūlymą ES Tarybai dėl mandato pradėti dery-bas dėl ES ir Šveicarijos Konfederacijos hori-zontalaus susitarimo, nustatančio institucinę tarpusavio santykių sąrangą, taikytiną visiems galiojantiems ir būsimiems susitarimams. Pir-mininkaujanti Lietuva surengė diskusijas EK parengto pasiūlymo pagrindu trijuose ELPA darbo grupės posėdžiuose (lapkričio 28 d., gruodžio 6 ir 16 d.) ir pateikė pirmininkaujan-čios šalies siūlymus dėl mandato projekto, kuris toliau buvo svarstomas pirmininkaujant Graikijai.

Naujasis ES ir Šveicarijos Konfederacijos hori-zontalus susitarimas reikalingas todėl, kad eg-zistuojančiuose sektoriniuose ES ir Šveicarijos susitarimuose esantys ginčų sprendimo mecha-nizmai nebeveiksmingi. Naujame susitarime bus numatytas teisiškai privalomas mechanizmas, susijęs su susitarimų priderinimu prie plėtojamo ES acquis.

ES santykiai su mažas teritorijas turinčiomis Vakarų Europos valstybėmis – Andora, Monaku ir San Marinu

2013 m. lapkričio mėn. EK / EIVT pateikė ES Tarybai ataskaitą „ES santykiai su Andoros Ku-nigaikštyste, Monako Kunigaikštyste ir San Ma-rino Respublika. Jų dalyvavimo vidaus rinkoje galimybės“. Ataskaita diskutuota ELPA darbo grupėje lapkričio 20 d. Diskusijų pagrindu pirmininkaujanti Lietuva parengė ES Tarybos išvadų dėl ES santykių su Andoros, Monako Kunigaikštystėmis ir San Marino Respublika projektą. Gruodžio 16 d. URT priėmė ES Tary-

bos išvadas, kuriose, atsižvelgiant į EIVT ir EK parengto komunikato dėl ES santykių su šio-mis valstybėmis rekomendacijas, prašoma EK ir EIVT iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos pateikti ES Tarybai rekomendacijas pradėti derybas su minimomis mikrovalstybėmis dėl vieno (ar kelių) Asociacijos susitarimo (-ų) su ES projekto.

Andoros Kunigaikštystė, Monako Kunigaikštystė ir San Marino Respublika nori aktyviau dalyvau-ti ES vidaus rinkoje, todėl reikalingos derybos dėl vieno (ar kelių) Asociacijos susitarimo (-ų) su ES, kuriuose būtų atsižvelgiama į mažas teritorijas turinčių valstybių specifiką.

B5. Vystymosi politika

Europos Parlamento ir ES Tarybos reglamentas, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę 2014–2020 metams (DCI)

Programos uždavinys (tikslas): siekti galuti-nio susitarimo su EP

EK reglamento pasiūlymą pateikė 2011 m. 2012 m. birželio 25 d. ES Taryba priėmė dali-nį bendrą požiūrį, o rugsėjo 12 d. EP pateikė pasiūlymus (iš viso – 288 pataisas). 2013 m. EP buvo sustabdęs derybas dėl reglamento, kol nebus išspręsti horizontalūs politiniai klausimai dėl visų DFP išorės instrumentų (daugiausia – dėl deleguotųjų aktų). Todėl iki Lietuvos pirmi-ninkavimo pradžios techniniu lygiu buvo ras-tas sutarimas tik maždaug dėl 5 % reglamento teksto. Vystomojo bendradarbiavimo darbo grupė (CODEV) buvo atsakinga už trišales de-rybas su EP Vystymosi komitetu (DEVE) ir EK. Per Lietuvos pirmininkavimą įvyko 11 techni-nio lygio bei 4 politinio lygio trišalės derybos. Paskutinių derybų metu buvo patvirtintas po-litinis kompromisas. Susitarimui pasiekti taip pat prireikė nuolatinių kontaktų ir neformalių susitikimų su EP, EK ir EIVT atstovais.

Reglamentu apibrėžiamas ES vystomojo bendra-darbiavimo paramos finansavimas 2014–2020 m. Didžiausio ES išorės finansinio instrumento (apie 20 mlrd. eurų) prioritetai – žmogaus teisės, demo-

kratija ir geras valdymas, aplinkosauga ir klimato kaitos poveikio mažinimas bei tvarus ekonomi-kos augimas. Dvišalę paramą ES teiks mažiausiai išsivysčiusioms šalims, tarp kurių yra Centrinės Azijos šalys ir Afganistanas.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės

Programos uždavinys (tikslas): tęsti ES pozi-cijos rengimą

Itin kruopščiai rengtasi 2013 m. rugsėjo 25 d. įvykusiam JT Generalinės Asamblėjos specialia-jam renginiui, skirtam Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) peržiūrai bei Aukšto lygio politiniam forumui, kurio inauguracinis posėdis įvyko 2013 m. rugsėjo 24 d. Surengta 10 bendrų CONUN17, CODEV ir WPIEI (Global)18 darbo grupių po-sėdžių. Specialiojo renginio metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad vystymosi po 2015 m. darbotvarkė turi būti paremta lygybės ir tei-singumo, demokratijos ir gero valdymo princi-pais, teisės viršenybe ir atskaitingumu; turi būti mobilizuoti visi ištekliai (vieši ir privatūs, vidaus ir tarptautiniai) ir panaudoti inovatyviu būdu, sutelkiant dėmesį į taiką ir saugumą, lyčių ly-gybę ir moterų teisių stiprinimą. Gruodžio 12 d. Vystomojo bendradarbiavimo taryboje

EEE taryba

40-ajai EEE tarybai buvo rengiamasi penkiuose ELPA darbo grupės posėdžiuose, siekiant su-formuoti ES poziciją, kurios būtų laikomasi EEE tarybos metu ir su ELPA sekretoriatu suderinti išvadų projektą. EEE taryba, kuriai pirmininkavo Islandijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, akcentavo EEE susitarimo svarbą, siekiant to-liau stiprinti unikalią ES ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių ekonominę ir rinkų integraciją. EEE tarybos politiniame dialoge ministrai (Is-landijos, Norvegijos, Lichtenšteino, Lietuvos) aptarė su Rytų partneryste, Sirija ir Egiptu susi-jusius klausimus. EEE taryboje taip pat buvo su-rengti tematiniai debatai dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos.

EEE taryba renkasi kas pusę metų ir aptaria EEE susitarimo funkcionavimą ir bendros svarbos klausimus.

ES ir Šveicarijos santykiai

Susitarimas dėl Šveicarijos finansinio įnašo Kroatijai

Baigus derybas su Šveicarija dėl jos finansinio įnašo skyrimo Kroatijai, jai tapus ES valstybe nare, ELPA darbo grupėje spalio 15 ir 23 d. vykusiuose posėdžiuose buvo parengtos ES Tarybos ir joje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados, įgaliojančios ES Tarybos pirmininką pasirašyti 2006 m. vasario 27 d. ES Tarybos pirmininko ir Šveicarijos Su-sitarimo memorandumo priedėlį, kuriuo ski-riamas Šveicarijos finansinis įnašas Kroatijai. ES Taryba išvadas priėmė lapkričio 19 d. Be to, ELPA darbo grupė parengė ES Tarybos pozici-ją, kurioje išreikštas nepritarimas EK vienaša-liškai priimtam sprendimui įgalioti EK atsto-vus pasirašyti 2006 m. vasario 27 d. ES Tarybos pirmininko ir Šveicarijos Susitarimo memo-randumo priedėlį ES vardu. Valstybės narės paprieštaravo EK sprendimui visų pirma todėl, jog EK neprašė ES Tarybos pritarti vykusių de-rybų rezultatams ir nepaisė valstybių narių vai-dmens šioje srityje. ELPA darbo grupė nuspren-dė, kad šiuo EK sprendimu pažeistas įgaliojimų pasiskirstymas tarp ES institucijų ir taip pat tarp ES bei jos valstybių narių, todėl pritarė tam, kad TT būtų pateiktas ieškinys dėl šio EK sprendimo panaikinimo. Ieškinys pateiktas gruodžio 13 d., prie jo prisijungė 10 ES valstybių narių.

Aistė Bertulytė-Žikevičienė

Vystomojo bendradarbiavimo darbo grupės pirmininkė

„Trišalės derybos dėl vystomojo ben-dradarbiavimo priemonės (DCI) reglamento pareikalavo daugiausia laiko ir pastangų. Kasdieniai pasitari-

mai ir nuo ryto iki vakaro trunkančios diskusijos, naktiniai posėdžiai ir įkyrėję sumuštiniai pietums, 6 valandos pir-myn ir 6 valandos atgal kelionėje traukiniu į derybas su EP Strasbūre, daugybė kiekvienos institucijos kompromisų bei pažabotos derybininkų ambicijos - visa tai atsipirko su kaupu. Mums pavyko susitarti laiku. Todėl šiandien, Vystomojo bendradarbiavimo komisaro A. Piebalgso žo-džiais tariant, „pasaulis yra geresnė vieta gyventi.“ ES dar kartą patvirtino sugebanti rasti konsensusą tarp skirtingų interesų ir imtis atsakomybės už darnų pasaulio vystymą-si, rūpintis pačiais skurdžiausiais ir mažiausiais, o kartu ginti pamatines demokratijos vertybes.“

17 Jungtinių Tautų klausimų darbo grupė.18 Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupė.


buvo priimtos ES Tarybos išvados dėl skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi po 2015 m. finansavimo ir įgyvendinimo priemonių.

Vystymosi po 2015 m. darbotvarkė turėtų pakeisti prieš 14 metų patvirtintus Tūkstantmečio vysty-mosi tikslus.

Užjūrio šalių bei teritorijų ir ES asociacija

ES Tarybos sprendimas

Programos uždavinys (tikslas): pritarti ES Ta-rybos sprendimui

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. rugsėjo mėn. Remdamasi prieš tai pirmininkavusių šalių Ki-pro ir Airijos pažanga, Lietuva tęsė pasiūlymo nagrinėjimą AKR šalių darbo grupėje, kol pasie-kė visų valstybių narių sutarimą dėl ES Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir ES asociacijos. Dėl šio sprendimo surengti keturi AKR darbo grupės susitikimai (liepos 9 d., rug-sėjo 10 ir 24 d. ir spalio 8 d.), kuriuose buvo svarstyti keturi pirmininkaujančios šalies pa-rengti kompromisiniai pasiūlymai. ES Tarybos sprendimo tekstas buvo sutartas ir priimtas supaprastinta rašytine procedūra spalio 11 d. Lapkričio 20 d. COREPER patvirtino susitarimą, pasiektą darbo grupės lygiu, ir lapkričio 25 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto reikalų taryba (EYCS) priėmė ES Tarybos sprendimą, kuris buvo pristatytas gruodžio 5 d. Briuselyje vykusio 12-ojo Užjūrio šalių bei teritorijų ir ES forumo metu.

Naujasis sprendimas užtikrina ES ir užjūrio šalių bei teritorijų bendradarbiavimą, kaip nurodyta SESV. Vienas iš svarbiausių asociacijos tęstinu-mo elementų yra užjūrio šalims ir teritorijoms suteiktų prekybos lengvatų išsaugojimas. Užjūrio šalių bei teritorijų ir ES asociacija buvo įkurta pa-sirašius Romos sutartį 1958 m. Užjūrio šalis ir teri-torijas sudaro salos Atlanto, Antarkties ir Arkties vandenynuose ir Karibų jūros, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionai. Šios šalys nėra suverenios – priklauso keturioms ES valstybėms narėms: Da-nijai, Prancūzijai, Olandijai ir Jungtinei Karalystei.

Europos plėtros fondas (EPF) (susijęs su DFP)

11-ojo EPF įgyvendinimo reglamentas

ES Tarybos reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): pradėti dery-bas ir daryti pažangą, rengiant reglamentą

Buvo surengta 16 AKR darbo grupės susitikimų EK pasiūlymui dėl ES Tarybos reglamento na-grinėti (liepos 5 ir 16 d., rugsėjo 6, 10, 17, 20 ir 24 d., spalio 1, 8 ir 15 d., lapkričio 5, 8 ir 22 d. ir gruodžio 3, 10 ir 17 d.). Pirmininkavimo metu buvo padaryta didelė pažanga derybose: baig-tas pirmasis pasiūlymo skaitymas, paruošti ke-turi kompromisiniai pasiūlymai ir susitarta dėl didžiosios dalies straipsnių, liko tik keli neiš-spręsti klausimai (3, 4, 7, 9 ir 15 straipsniai).

Reglamentu nustatomos ES pagalbos AKR šalims ir regionams įgyvendinimo taisyklės, įskaitant programų sudarymo ir lėšų skyrimo nuostatas, pagal 11-ojo EPF Vidaus susitarimą ir Kotonu susitarimą.

11-ojo EPF finansinis reglamentas


Programos uždavinys (tikslas): pradėti dery-bas ir daryti pažangą, rengiant reglamentą

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. rugsėjo mėn. Buvo surengti aštuoni AKR darbo grupės susi-tikimai pasiūlymui nagrinėti (spalio 1 ir 22 d., lapkričio 5, 8, 12 ir 15 d. ir gruodžio 3 ir 17 d.). Pirmininkavimo metu padaryta didelė pažan-ga: išnagrinėti visi pasiūlymo straipsniai, pa-rengti kompromisiniai pasiūlymai ir susitarta dėl didžiosios dalies straipsnių, išskyrus 21, 27, 35, 40, 42, 44 ir 58.

Finansiniame reglamente nustatomos 11–ojo EPF lėšų skirstymo, sąskaitų pateikimo ir audito taisyklės. Reglamentas yra įstatyminių doku-mentų rinkinio, kurį sudaro vidaus susitarimas dėl 11–ojo EPF, sprendimas dėl užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos, ir 11–ojo EPF įgyvendinimo reglamentas, reglamentuojantis EPF veiklą, dalis.

EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonės nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios 11-asis EPF

ES Tarybos sprendimas

Programos uždavinys (tikslas): sprendimo priėmimas

EK, laukdama kol įsigalios Vidaus susitarimas tarp valstybių narių vyriausybių atstovų dėl ES pagalbos finansavimo 2014–2020 m., AKR ša-lims bei užjūrio šalims ir teritorijoms ir norėda-ma išvengti šios finansinės pagalbos nutrauki-mo iki įsigalios 11–asis EPF, 2013 m. spalio mėn. pateikė pasiūlymą dėl EPF valdymo pereina-mojo laikotarpio priemonių nuo 2014 m. sau-sio 1 d. Buvo surengti penki AKR darbo grupės susitikimai naujajam pasiūlymui nagrinėti (spa-lio 8, 15 ir 22 d. ir lapkričio 8 ir 12 d.). Lapkričio 20 d. COREPER patvirtino pasiektą susitarimą, ir ES Tarybos sprendimas buvo priimtas gruodžio 12 d. įvykusiame URT (vystymosi klausimams) susitikime.

Sprendimo tikslas – užtikrinti lėšų, skirtų vysto-majai paramai AKR šalimis ir užjūrio šalimis ir teritorijomis, prieinamumą bei galimybę teikti nenutrūkstamą finansinę pagalbą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas dėl

Kiti klausimai

Reformų laikotarpio patirties panaudojimas ES vystomajame bendradarbiavime

Užtikrinant 2012 m. spalio 3 d. EK komunika-to ir 2013 m. sausio 31 d. ES Tarybos išvadų dėl „ES paramos tvariems pokyčiams prie de-mokratijos pereinančiose šalyse“ tęstinumą, 2013 m. lapkričio 26–27 d. Briuselyje vykusiose Europos vystymosi dienose surengtos aukšto lygio diskusijos dėl pereinamojo laikotarpio patirties panaudojimo, taip pat vyko ekspertų susitikimas dėl privataus sektoriaus įtraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą. Renginių metu besivystančių šalių atstovai patvirtino, kad iš valstybių donorių tikisi ne tik finansinės para-

Edita Razmėnaitė

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių darbo grupės pirmininkė

„Mums teko išspęsti likusius sun-kiausius klausimus, dėl kurių per metus vis nepavykdavo susitarti.

Nuo liepos mėnesio Užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos sprendimas tapo prioritetu ir dėl laiko faktoriaus – rei-kėjo, kad asociacija įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d., tad sutarimą darbo grupėje turėjome pasiekti vėliausiai spalį. Lūžis pagaliau įvyko po daugelio neformalių de-rybų, kai spalio 8 d. posėdžiui pateikėme kompromiso pasiūlymus, kuriems pritarė visos suinteresuotos valsty-bės narės ir EK.“

Edita Razmėnaitė

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių darbo grupės pirmininkė

„Šie teisės aktai būtini ES daugiametei finansinei programai įgyvendinti - jie reglamentuoja finansinės paramos iš EPF skyrimą 79 Afrikos, Karibų ir Ramio-jo vandenyno šalims. Atskiru ES Tarybos sprendimu dėl pereinamojo laikotarpio EPF valdymo priemonių užtikrinome, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. bendradar-biavimo finansavimas nenutrūktų – juo leista nau-doti ankstesnių EPF lėšas, kol įsigalios 11 EPF. Nors 11 EPF įgyvendinimo ir finansų reglamentus ES Taryba galės priimti tik valstybėms narėms ratifikavus 11 EPF Vidaus susitarimą, mums pavyko organizuoti skaidrų pasiūlymų nagrinėjimo ir kompromisų paieškos pro-cesą ir pasiekti pažangos derybose.“

11–ojo EPF. Bendradarbiavimas bus finansuoja-mas naudojant pereinamojo laikotarpio priemo-nę, kurią sudaro ankstesniųjų EPF nepaskirstyti likučiai ir nepanaudotos lėšos, vykdant EPF pro-jektus ar programas. Ši pereinamojo laikotarpio priemonė taip pat apima palūkanų normos subsidijų ir su projektų įgyvendinimu susijusios techninės pagalbos, kurią finansuoja Europos investicijų bankas, vadovaujantis AKR ir ES par-tnerystės susitarimo II priedo 1, 2 ir 4 straipsniais ir naujuoju sprendimu dėl užjūrio šalių asociacijos, lėšų valdymą.


mos bet ir ekspertinių žinių, siekiant efektyvių reformų įgyvendinimo.

ES Tarybos išvados dėl Skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi po 2015 m. finansavimo ir įgyvendinimo priemonių

Remiantis 2013 m. liepos 16 d. EK komunika-tu dėl „Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo veiksmų ir darnaus vysty-mosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“ bei 2013 m. ES vystomojo bendradarbiavimo fi-nansavimo metine ataskaita, CODEV bendruo-se posėdžiuose su CONUN ir WPIEI darbo gru-pėmis parengė ES Tarybos išvadas, kurios buvo patvirtintos 2013 m. gruodžio 12 d. Vystomojo bendradarbiavimo taryboje. ES Tarybos išva-dose įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais ES turėtų vadovautis, formuodama savo poziciją derybose dėl vystymosi po 2015 m. finansavi-mo ir įgyvendinimo.

ES Tarybos išvados dėl Politikos suderinamumo vystymosi labui (PCD)

2013 m. spalio mėnesį EK pateikė kas dvejus metus rengiamą PCD ataskaitą, kurioje įverti-namas skirtingų ES politikos sričių (prekyba ir finansai; apsirūpinimas maistu; klimato kaita; migracija ir saugumas) poveikis vystomajam bendradarbiavimui. CODEV parengtos ir gruo-džio 12 d. patvirtintos atitinkamos ES Tarybos išvados. Jose suformuluotos rekomendaci-jos dėl tolesnio PCD taikymo vystomajame bendradarbiavime.

ES Tarybos išvados dėl 2013 m. ataskaitos dėl ES vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2012 metais

2013 m. rugsėjį EK pateikus kasmetinę ataskai-tą, CODEV darbo grupė parengė išvadas, kurio-se akcentuota būtinybė tobulinti atsiskaitymą už komunikato ir ES Tarybos išvadų dėl ES „Po-kyčių darbotvarkės“ bei „Dėl paramos biudže-tui“ įgyvendinimą, siekiant geriau parodyti,

kaip ES parama prisidedama prie žmogaus tei-sių propagavimo, gero valdymo ir tvaraus bei integracinio ekonomikos augimo; siekiant už-tikrinti, kad bent 20 % ES paramos būtų skiria-ma socialinei atskirčiai mažinti bei prisidedant prie ES klimato kaitos įsipareigojimų. Išvados patvirtintos Vystomojo bendradarbiavimo ta-ryboje gruodžio 12 d.

ES Tarybos išvados dėl ES paramos demokratiniam valdymui

Remiantis EK ataskaita dėl „ES paramos demo-kratiniam valdymui, remiantis gero valdymo iniciatyvos įgyvendinimo rezultatais“, CODEV parengė ir gruodžio 12 d. patvirtinto ES Tary-bos išvadas. Jose akcentuota, kad parama ge-ram valdymui veiksminga, jei ji yra bendros ES politinės strategijos ir politinio dialogo šalyje partnerėje dalis, kad būtina nustatyti indikato-rius, kurie leistų naudoti skatinamąsias priemo-nes šalims, pasiekiančioms gerų rezultatų, kad reikėtų efektyviau dalintis ES turima reformų patirtimi, išplėsti dvynių programų taikymą pa-sauliniu lygiu.

ES Tarybos ir Europos Parlamento sprendimas dėl 2015 metų paskelbimo Europos vystymosi metais

2013 m. liepą EK pateikė sprendimo pasiūlymą, kuriuo 2015 m. būtų paskelbti Europos vysty-mosi metais. Taip siekiama įtraukti ES valstybes nares į vystomojo bendradarbiavimo komu-nikacijos kampaniją, siekiant parodyti Euro-pos piliečiams vystomojo bendradarbiavimo paramos naudą. Gruodžio 12 d. patvirtinta ES Tarybos pozicija, o pirmasis politinio lygio triša-lis susitikimas su EP DEVE komitetu įvyko gruo-džio 19 d.

B6. Humanitarinė pagalba

Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (EVHAC) (susiję su DFP)

Reglamentas


EK pateikė pasiūlymą 2012 m. rugsėjo mėn. Buvo surengti penki Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu (COHAFA) darbo grupės su-sitikimai paruošti pagrindus susitarimui (lie-pos 10 d., rugsėjo 17 ir 30 d., lapkričio 25 d. ir gruodžio 11 d.). COREPER nagrinėjo pasiūlymą du kartus (liepos 18 d. – įgaliojimas, gruodžio 11 d. – susitarimo patvirtinimas). Įvyko ke-tverios neformalios trišalės derybos (rugsėjo 4 d., spalio 16 d., lapkričio 14 d. ir gruodžio 3 d.) ir šeši techniniai trišaliai susitikimai (rugsėjo 2 ir 19 d., spalio 2 d. ir lapkričio 6, 13 ir 26 d.) galutiniam susitarimui su EP pasiekti. Ketvirtų-jų, neformalių trišalių derybų metu teisės aktų leidėjai pasiekė laikiną susitarimą dėl galutinio kompromiso. Rezultatai buvo patvirtinti gruo-džio 11 d. vykusio COREPER susitikimo metu. EP DEVE komiteto nariai balsavo dėl teksto pa-tvirtinimo gruodžio 18 d.

Pasiūlymo tikslas – sukurti savanoriškos Europos humanitarinės pagalbos korpusą, kuriame Euro-pos savanoriai galėtų prisidėti prie ES humanita-rinės pagalbos.

Kiti klausimai

Išorinių finansinių priemonių paketas (susiję su DFP)

1) Reglamentas, nustatantis bendrąsias įgy-vendinimo taisykles (CIR); 2) reglamentas, nustatantis Europos kaimynystės priemonę (ENI); 3) reglamentas dėl pasirengimo narys-tei pagalbos priemonės (IPA II); 4) reglamen-tas, nustatantis partnerystės instrumentą (PI) bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis; 5) re-glamentas, nustatantis stabilumo priemonę (IfS); 6) reglamentas, nustatantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje fi-nansavimo priemonę (EIDHR); 7) reglamentas, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo prie-monę (DCI).

Pasiūlymai buvo pateikti 2011 m. gruodžio mė-nesį. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva ėmėsi

aktyvaus vaidmens užtikrinti, kad derybos su EP būtų baigtos laiku. Įvyko 12 trišalių derybų, skirtų rasti bendrą požiūrį į ES prioritetus, ska-tinti teigiamus pokyčius kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje ir pasiekti galutinį susitarimą (du dėl partnerystės instrumento; keturi dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės; vie-nas dėl Europos kaimynystės priemonės; vienas dėl stabilumo priemonės; keturi dėl pasiren-gimo narystei pagalbos priemonės). Įvyko 47 techniniai trišaliai susitikimai (12 dėl bendrųjų įgyvendinimo taisyklių; šeši dėl partnerystės instrumento; keturi dėl Europos kaimynystės priemonės; 11 dėl vystomojo bendradarbia-vimo priemonės; du dėl stabilumo priemo-nės; 13 dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės), 13 Pirmininkaujančios valstybės narės draugų grupės H4 susitikimų ir daugiau nei 60 neoficialių konsultacijų su valstybėmis narėmis, EK ir EP. Teisės aktų leidėjų susitarimas buvo patvirtintas gruodžio 3 d. įvykusiame CO-REPER susitikime. EP nariai balsavo plenarinia-me posėdyje gruodžio 11 d.

Paketas nustato daugiau nei 50 mlrd. EUR sky-rimo padėti vystytis, pasirengti narystei, kaimy-niniams ir strateginiams partneriams, žmogaus teisėms remti ir reaguoti į krizes 2014–2020 m. fi-nansiniu laikotarpiu taisykles. Jis užtikrina, kad ES ir toliau bus visame pasaulyje matoma ir įtakin-ga partnerė, skirianti daugiausiai lėšų vystymuisi ir teikianti priemones, remiančias demokratiją, teisės viršenybę, reformas ir mažinančias skurdą.

Rugsėjo 16 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Lie-tuva kartu su EK surengė konferenciją „ES pa-galbos savanoriai sugrįžo“, kurioje buvo aptarta patirtis, įgyta savanoriško Europos humanita-rinės pagalbos korpuso bandomųjų projektų metu.

Lapkričio 26–27 d. Briuselyje vykusių Europos vystymosi dienų metu Lietuva surengė aukšto lygio ekspertų diskusijas apie pereinamojo lai-kotarpio panaudojimą vystymosi metu. Šalys partnerės pavirtino, kad reikia keistis kompe-tencija ir žiniomis reformų srityje. Diskusijos šiuo klausimu taip pat vyko EP.


3 pav. Finansų ministras R. Šadžius pirmininkauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžiui. ES Tarybos nuotr.

C. Ekonomikos ir finansų reikalaiC1. 2014 metų ES biudžetas

Programos uždavinys (tikslas): laiku priimti 2014 m. ES biudžetą

Siekiant sutarimo dėl 2014 m. ES biudžeto lie-pos–lapkričio mėn. buvo surengtas 21 ES Ta-rybos Biudžeto komiteto posėdis, 3 trišalės derybos su EP ir 2 Taikinimo komiteto susitiki-mai. Susitarimas dėl ES Tarybos pozicijos buvo pasiektas liepos 18 d. COREPER posėdyje ir ga-lutinai patvirtintas rugsėjo 2 d. pasibaigusios ra-šytinės procedūros metu (142,23 mlrd. EUR įsi-pareigojimams ir 135 mlrd. EUR mokėjimams). EP spalio 23 d. vykusioje plenarinėje sesijoje nepritarė ES Tarybos pozicijai ir pateikė jos pa-keitimus (143,08 mlrd. EUR – įsipareigojimams ir 136,44 mlrd. EUR – mokėjimams). Spalio 24 d. buvo pradėta 21 dienos trukmės taikinimo pro-cedūra. Galutinis biudžeto valdymo institucijų susitarimas buvo pasiektas Taikinimo komitete, kuris vyko ECOFIN (biudžeto klausimai) metu lapkričio 11 d. (142,64 mlrd. EUR – įsipareigo-jimams ir 135,50 mlrd. EUR – mokėjimams). ES

C2. Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas

Programos uždavinys (tikslas): toliau stiprin-ti ekonominę ir pinigų sąjungą (įskaitant ES Tarybos tolesnius veiksmus, patvirtintus 2013 m. birželio mėn.)

Liepos mėn. ECOFIN pritarė ES Tarybos spren-dimui leisti Latvijai prisijungti prie euro zonos nuo 2014 m. sausio 1 d. Tai labai svarbus žings-nis Latvijai ir visai ES, kadangi tvari euro zonos plėtra yra tinkamos ekonominės ir pinigų są-jungos veiklos pagrindas. Tarptautinėms finan-sų rinkoms buvo nusiųsta aiški žinia, kad euras ketina išsaugoti patikimos valiutos reputaciją ateityje.

Spalio ir gruodžio mėn. ECOFIN pasidalijo nuomonėmis dėl rodiklių ir politikos krypčių sustiprintai ekonominės politikos koordina-cijai užtikrinti. Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens klausimas buvo paliestas neformalios EPSCO tarybos, įvykusios liepos 11–12 d. ir spalio 15 d., susitikimų metu (labiau EPSCO iniciatyva). Po diskusijos ES Taryboje ECOFIN ir EPSCO pirmininkai išsiuntė laišką EVT Pirmininkui, kuriame informavo apie diskusi-jos rezultatus. Gruodžio 19–20 d. EVT aptarė sutartinio pobūdžio susitarimų sąlygas ir so-lidarumo mechanizmą: jis apims daug įvairių politikos krypčių, susijusių su darbo ir gaminių rinkų, viešojo sektoriaus, švietimo ir profesinio mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, užim-tumo ir socialinės įtraukties sričių veiklos re-zultatais. EVT nusprendė, kad EVT Pirmininkas, bendradarbiaudamas su EK Pirmininku, turi toliau dirbti šiuo klausimu, kad 2014 m. spalio mėn. EVT būtų priimtas bendras požiūris dėl sutartinio pobūdžio susitarimų ir solidarumo mechanizmo.

Ekonominės ir pinigų sąjungos reformos turėtų suteikti daugiau stabilumo ir užtikrinti Europos ekonominę ir socialinę gerovę.

Programos uždavinys (tikslas): pažanga dis-kusijose dėl pagrindinių ekonomikos refor-mų ex ante koordinavimo

Lapkričio 20 d. Ekonominės politikos komitete vyko pirmasis ex ante koordinavimo pilotinis susirinkimas, kurio metu šalys savanorės (Ny-derlandai, Čekija, Belgija ir Ispanija) pristatė savo vykdomas struktūrines reformas (darbo, prekių ir paslaugų rinkos bei mokesčių srity-se) ir tikėtiną šių reformų poveikį. Gruodžio 10 d. ECOFIN gavo naujausią informaciją apie šioje srityje atliekamus darbus. ECOFIN pirmi-ninkas laišku perdavė gautąją informaciją EVT Pirmininkui.

Programos uždavinys (tikslas): veiksmingas su-stiprinto ekonomikos valdymo įgyvendinimas

Liepos mėn. ECOFIN patvirtino konkrečioms ša-lims skirtas rekomendacijas ir užbaigė 2013 m. Europos semestro ciklą.

Spalio mėn. ECOFIN aptarė įgytą patirtį ir ga-limus būdus tęsti 2013 m. Europos semestro metu atliktus darbus. Lapkričio 13 d. EK pateikė 2014 m. Metinę augimo apžvalgą ir 2014 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, pradėdama 2014 m. Europos semestrą.

Euro zonos narės (nedalyvaujančios finansinės paramos programose) pirmą kartą turėjo pa-teikti 2014 m. nacionalinių biudžetų projektus

Eglė Misevičiūtė

ES Tarybos Biudžeto komiteto pirmininkė

„Derybų dėl 2014 m. ES biudžeto kulminacija įvyko lapkričio 11 d. ECOFIN metu. Sudėtingos diskusi-jos užsitęsė iki 3 valandos ryto. Už

biudžetą atsakingų ministrų diskusijas keitė Taikinimo komiteto sesijos, kuomet posėdžių salėje prie valstybių narių atstovų prisijungdavo EP derybininkų komanda ir buvo pristatomos bei derinamos abiejų institucijų po-zicijos. Tik artėjant kitos dienos rytui buvo rastas trapus balansas tarp abiejų institucijų pozicijų – sutarimas dėl pirmojo 2014-2020 m. daugiametės finansinės progra-mos biudžeto buvo pasiektas.“

Justinas Juknys

Ekonomikos ir finansų tarybos koordinatoriaus pavaduotojas

„Diskusijos dėl ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo stiprinimo paro-dė, kad po konkrečių sprendimų, sti-prinančių euro zonos viešųjų finan-

sų ir finansų sektoriaus priežiūrą, kurių logika visoms valstybėms narėms buvo labai aiški globalios finansų krizės akivaizdoje, konsensuso paieškos, kaip stiprinti kitą, ekonominės politikos koordinavimo ramstį euro zonoje, užtruks. Valstybių narių požiūriai kol kas per daug skirtingi: kokiu laipsniu arbitražo mandatą šiais klausimais suteikti ES institucijoms, kokiu lygiu sociali-niai rodikliai turėtų būti integruoti į valstybių narių vyk-domos ekonominės politikos vertinimus, neprieita ben-dros išvados dėl bendro solidarumo mechanizmo euro zonoje pridėtinės vertės. Naują impulsą diskusijoms šioje srityje suteiks EP rinkimai bei pasikeitusi EK sudėtis.“

Taryba oficialiai patvirtino susitarimą lapkričio 19 d. EP metinį biudžetą patvirtino plenarinėje sesijoje lapkričio 20 d.

Laiku priimtas 2014 m. ES biudžetas užtikrins iš-teklius, būtinus ES prioritetams inter alia augimo, užimtumo, konkurencingumo ir sanglaudos sri-tyse įgyvendinti.


4, 11 ir 18 d.), ECOFIN aptarė pasiūlymą tris kar-tus (lapkričio 11 d. ir gruodžio 10 ir 18 d.).

Bendrasis požiūris buvo pasiektas gruodžio 18 d. ECOFIN neeilinio posėdžio metu. Buvo nuspręsta, kad bendras pertvarkymo mecha-nizmas apims tuos pačius bankus, kaip ir ben-dras priežiūros mechanizmas, t. y. visus euro zonos bankus ir tuos euro zonai nepriklau-sančių valstybių narių bankus, kurių buveinės valstybės narės nuspręs prisijungti prie šio me-chanizmo. Fondas būtų finansuojamas bankų įmokomis, surenkamomis nacionaliniu lygiu. Nacionalinės įmokos palaipsniui per 8 metus būtų pervedamos į bendrą fondą. Sprendimus dėl bankų pertvarkymo priimtų Bendra per-tvarkymo valdyba, kurią sudarytų vykdomasis direktorius, keturi visu etatu dirbantys nariai ir visų dalyvaujančių valstybių narių atstovai. Bendros pertvarkymo valdybos buveinė bus Briuselyje. Bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų pradėti veikti nuo 2015 m. sausio 1 d.

Naujasis mechanizmas turėtų suteikti bendrą ir nuoseklų metodą Bankų sąjungoje dalyvaujan-čių valstybių narių bankams pertvarkyti.

Bendras priežiūros mechanizmas

Susitarimas dėl bendro bankų priežiūros me-chanizmo, kurį sudaro du reglamentai: 1) re-glamentas, kuriuo Europos centriniam bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų prie-žiūros politika ir 2) reglamentas, kuriuo iš da-lies keičiamos reglamento (ES) Nr. 1093 / 2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su specialių uždavinių, susijusių su ri-zikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiū-ros politika, pavedimu ECB, buvo pasiektas Ai-rijos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Lietuvos pirmininkavimo metu šis susitarimas oficialiai priimtas spalio 15 d. ECOFIN metu ir paskelbtas ES oficialiajame leidinyje spalio 29 d. (pirmasis Bankų sąjungos ramstis).

Lietuvos pirmininkavimo metu vyko derybos dėl susitarimo tarp ES Tarybos ir ECB dėl ben-dradarbiavimo ir keitimosi informacija. 2013 m. gruodžio 2 d. ES Taryba patvirtino ES Tarybos ir ECB Susitarimo memorandumą dėl bendra-darbiavimo ir procedūrų, susijusių su bendru bankų priežiūros mechanizmu, ir mandatą Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai valstybei, jį pasirašyti. Memorandumą pasirašė ECOFIN pir-mininkas, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir ECB pirmininkas Mario Draghis.

Kadangi stambiausi ES bankai bus prižiūrimi ECB, geresnis ir griežtesnis bankų balansų valdymas turėtų didinti ES finansinį stabilumą.

19 Pagal dviejų teisės aktų rinkinį (angl. two pack), kuris įsigaliojo 2013 m. gegužės mėn., euro zonos šalys privalo biudžeto pro-jektus pateikti EK iki einamųjų metų spalio 15 d.20 Ispanija, Malta, Prancūzija, Slovėnija ir Nyderlandai.

EK, prieš priimdamos juos nacionaliniuose par-lamentuose19. Lapkričio 15 d. EK pateikė savo nuomonę, kurioje buvo nurodoma, kad nė vie-name biudžeto projekte nebuvo aptikta neati-tikimų Stabilumo ir augimo paktui. Kalbėdama apie visą euro zoną, EK pabrėžė, jog ekonomi-kos stiprinimo priemonės buvo įgyvendintos pakankamai sėkmingai, tačiau būtina tęsti struktūrines reformas.

2013 m. spalio mėn. pirmą kartą euro zonos valstybės narės20, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, pristatė ekonominės par-tnerystės programas, kuriose yra apibūdintos struktūrinės reformos. Įgyvendinus jas planuo-jama sumažinti valdžios sektoriaus deficitą že-miau 3,0 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.

Griežtas fiskalinės ir ekonominės priežiūros taisy-klių laikymasis yra svarbi Europos ateities plano pasiekti didesnį ekonominį, politinį ir socialinį tvarumą ir integraciją dalis.

C3. Bankų sąjunga

Bankų gaivinimas ir pertvarkymas

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): galutinis susitarimas su EP

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. birželio mėn. Buvo surengti devyni Finansinių paslaugų dar-bo grupės susitikimai, daugiau nei 30 techni-nių diskusijų, du COREPER susitikimai ir 11 po-litinių trišalių derybų, siekiant galutinio teisės aktų leidėjų susitarimo. Gruodžio 10 d. ECOFIN pakeitė savo poziciją, atsižvelgdama į derybų su EP rezultatus. Galutinis teisės aktų leidėjų susitarimas buvo pasiektas paskutinių trišalių derybų, įvykusių gruodžio 11 d. metu, ir patvir-tintas gruodžio 20 d. įvykusio COREPER susiti-kimo metu.

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą, apsaugant mokesčių mokėtojus nuo būtinybės gelbėti su finansiniais sunkumais susidūrusius

bankus. Taip pat pasiūlymas valstybėse narėse sukuria bendrą sistemą ir priemones žlungan-tiems bankams ir investavimo įmonėms gaivinti ir pertvarkyti.

Indėlių garantijų sistemos

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): galutinis susi-tarimas su EP

EK pateikė pasiūlymą 2010 m. liepos mėn. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva atnaujino derybas 2013 m. liepos mėn., sustabdytas be-laukiant susitarimo dėl kitų susijusių teisėkūros iniciatyvų. Buvo surengti penki Finansinių pas-laugų darbo grupės susitikimai, du COREPER susitikimai, šešerios politinės trišalės derybos ir septyni techniniai susitikimai su EP, siekiant galutinio susitarimo tarp teisės aktų leidėjų. Gruodžio 10 d. ECOFIN pakeitė savo pozici-ją, atsižvelgdama į derybų su EP rezultatus. Galutinis teisės aktų leidėjų susitarimas buvo pasiektas paskutinių trišalių derybų, įvykusių gruodžio 17 d., metu ir patvirtintas gruodžio 20 d. įvykusio COREPER susitikimo metu.

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti didesnį finansinį stabilumą, apsaugant indėlius banke, kad būtų išvengta masinio indėlių atsiėmimo, geriau fi-nansuojant indėlių garantijų sistemas, apimant daugiau bankų, užtikrinant greitesnes išmokas ir geresnį indėlininkų informavimą.

Bendras pertvarkymo mechanizmas

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): daryti pažan-gą, nagrinėjant pasiūlymą, pasiekti susitari-mo prieš 2014 m. EP rinkimus

Pasiūlymas buvo pateiktas 2013 m. liepos mėn. Kad pasiūlymas būtų sėkmingai nagrinėjamas, liepos 10 d. COREPER sutiko pavesti jo nagrinė-jimą ad hoc darbo grupei. Darbo grupė susitiko 10 kartų, COREPER nagrinėjo šį klausimą ketu-riuose susitikimuose (lapkričio 7 d. ir gruodžio

Eivilė Čipkutė

Bendro pertvarkymo mechanizmo ad hoc darbo grupės ir Finansinių paslaugų darbo grupės (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva; Indėlių garantijų sistemų direktyva) pirmininkė

„Bankų sąjungos sukūrimas yra laikomas kitu svarbiau-siu po euro įvedimo ekonominės ES integracijos žings-niu, todėl Lietuvos prisidėjimas prie jo sukūrimo yra itin reikšmingas. Sugebėjome pasiekti maksimalių rezulta-tų, rasdami susitarimus dėl visų trijų klausimų: bankų gaivinimo ir pertvarkymo, indėlių garantijų sistemų ir bendro pertvarkymo mechanizmo. Visais klausimais derybos buvo sunkios - reikėjo suderinti Europos pieti-nių valstybių, linkusių į didesnį išlaidavimą ir mažesnę finansų drausmę, bei šiaurės šalių (pirmiausia Vokie-tijos), kurios nepasiryžusios lengvai dalintis savo mo-kesčių mokėtojų pinigais, interesus. Esminiai faktoriai, nulėmę mūsų sėkmę - tai didelis sprendimų priėmimo greitis, glaudūs kontaktai su kertinėmis sostinėmis ir pasitikėjimas savo jėgomis.“


pasiekimus analizuojant direktyvą. ES Taryba patvirtino, jog siekia greitai susitarti dėl ben-drojo požiūrio, kad būtų pasiektas susitarimas su EP iki jo kadencijos pabaigos. ES Taryba taip pat paragino savo darbo grupę tęsti darbą, kad bendrasis požiūris būtų pasiektas kuo greičiau. Vadovaudamosi paskutiniojo darbo grupės su-sitikimo rezultatais, valstybės narės buvo papra-šytos pateikti komentarus dėl Lietuvos parengto 2 kompromisinio pasiūlymo.

Teisės aktų rinkinio tikslas – nustatyti griežtesnes taisykles kovoti su pinigų plovimo ir teroristų finan-savimo keliamomis grėsmėmis, siekiant užtikrinti finansų sistemos ir visuomenės stabilumą.

Mokėjimo sąskaitos (susiję su II Bendrosios rinkos aktu)

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): daryti pažangą ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. gegužės mėn. Fi-nansinių paslaugų darbo grupė susitiko penkis kartus. Po 2013 m. gruodžio 11 d. darbo grupėje įvykusių svarstymų ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva peržiūrėjo savo naujausią kompromisą ir atliko vienos dienos supaprastinto rašytinio priėmimo procedūrą. Dėl bendrojo požiūrio, leidžiančio pradėti derybas su EP, buvo susitar-ta gruodžio 20 d. įvykusio COREPER susitikimo metu. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) priėmė savo ataskaitą 2013 m. lapkričio 19 d.

Pasiūlymo tikslas – stiprinti vartotojų apsaugą ir bendrosios rinkos integraciją mokėjimo sąskaitų srityje, taikant priemones, gerinančias informa-cijos apie su mokėjimo sąskaitomis susijusius mokesčius skaidrumą ir palyginamumą, palen-gvinančias mokėjimo sąskaitų perkėlimą ir sutei-kiančias galimybę ES turėti mokėjimo sąskaitą su būtiniausiomis savybėmis.

Struktūrinės banko reformos

Teisinis dokumentas

Programos uždavinys (tikslas): pradėti diskusi-ją ES Taryboje

EK nepateikė pasiūlymo, todėl pirmininkaujan-ti valstybė negalėjo imtis jokių veiksmų.

Atsižvelgiant į visas šiuo metu vykstančias ES fi-nansų sektoriaus reformas, kuriomis siekiama griežtesnės reguliavimo sistemos, šio struktūrinių reformų ES bankų sektoriuje pasiūlymu būtų sie-kiama padidinti finansinio stabilumo lygį.

Kiti klausimai

Hipotekiniai kreditai

Direktyva

Rugsėjo 10 d. EP atidėjo plenarinį balsavimą, kad pasiektų susitarimą su ES Taryba dėl savo pasiūlymo, kuriuo vadovaujantis valstybės na-rės turės pateikti aiškinamuosius dokumentus apie hipotekinių kreditų direktyvos įgyvendini-mą Europos bankininkystės institucijai papra-šius. Finansinių paslaugų darbo grupė susitiko lapkričio 13 d. svarstyti pasiūlymą. Lapkričio 27 d. COREPER priėmė galutinį kompromisinį susitarimą su EP. EP balsavo plenarinėje sesijoje 2013 m. gruodžio 10 d.

Direktyva apims naujas taisykles, padėsiančias užtikrinti atsakingesnį skolinimą (pvz., išankstinis kredito grąžinimas ir įvairių scenarijų vertinimas prieš suteikiant kreditą), sustiprinti vartotojų ap-saugą bei konkurenciją ES.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai

Direktyva

Įvyko 3 Finansinių paslaugų darbo grupės po-sėdžiai. Paskutiniojo darbo grupės susitikimo, kuris įvyko lapkričio 28 d., metu buvo susitarta dėl bendrojo požiūrio, kurį gruodžio 4 d. patvir-tino COREPER.

Pakeistosios direktyvos tikslas – stiprinti inves-tuotojų apsaugą, taikant aiškesnes kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius po-pierius subjektų valdytojų atlygio taisykles, tiksles-nes depozitoriumų, veikiančių kolektyvinio inves-tavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų vardu, atsakomybės ir pareigų apibrėžtis ir bendrąją sankcijų sistemą.

C4. Finansų rinkų reguliavimo stiprinimas

Finansinių priemonių rinkos


Siekiant susitarimo su EP, įvyko 13 Finansinių paslaugų darbo grupės susitikimų, 12 politinių trišalių derybų, ir 20 techninių trišalių susitiki-mų su EP. Nors paskutiniajame gruodžio 18 d. nebuvo pasiektas politinis sutarimas, Lietuvos pirmininkavimo metu derybose padaryta es-minė pažanga ir sutarta dėl pagrindinių poli-tinių klausimų.

Direktyva ir reglamentas užtikrins veiksmingas ir patikimas rinkos struktūras, atsižvelgs į rinkos naujoves, užtikrins didesnį rinkos skaidrumą, sti-prins investuotojų apsaugą ir suteiks daugiau galių kompetentingoms institucijoms efektyviai vykdyti rinkos priežiūrą.

Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): daryti pažan-gą derybose

Finansinių paslaugų darbo grupė susitiko šešis kartus dėl bendrojo požiūrio deryboms su EP

pradėti. Susitarta rugsėjo 25 d. vykusio COREPER susitikimo metu. Įvyko ketverios politinės trišalės derybos teisės aktų leidėjų susitarimui pasiekti. Galutinis politinis susitarimas buvo pasiektas pa-skutinių trišalių derybų metu gruodžio 18 d.

Pasiūlymas užtikrins didesnį tarptautinių mokė-jimo operacijų saugumą ir veiksmingumą bei su-kurs vienodas sąlygas teikti paslaugas centrinių vertybinių popierių depozitoriumų srityje, paša-lindamas nacionalinius neatitikimus, atvers rinką centrinių vertybinių popierių depozitoriumų pas-laugoms bei didins vertybinių popierių atsiskaity-mo sistemos saugumą ir efektyvumą.

Antroji bendroji direktyva

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): atnaujinti derybas

Finansinių paslaugų darbo grupė susitiko pen-kis kartus, buvo surengtos ketverios trišalės de-rybos pasiūlymui nagrinėti. Politinis teisės aktų leidėjų susitarimas buvo pasiektas lapkričio 13 d., įskaitant greito sprendimo direktyvą, ku-rioje nustatomas direktyvos „Mokumas II“ perkė-limo į nacionalinę teisę terminas – ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d., o taikymo pradžios data – 2016 m. sausio 1 d. EP balsavo dėl di-rektyvos „Mokumas II“ lapkričio 21 d., o COREPER patvirtino susitarimo rezultatus lapkričio 27 d.

Direktyvos tikslas – suteikti įgaliojimus naujoms fi-nansų priežiūros institucijoms prižiūrėti draudimo ir vertybinių popierių sritis ir sukurti pereinamąjį laikotarpį direktyvai „Mokumas II“ įgyvendinti, nu-matyti priemones, leidžiančias atsižvelgti į ilgalai-kių draudimo produktų su garantijomis specifiką.

Kova su pinigų plovimu

Direktyva ir reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): daryti pažangą derybose

Pasiūlymas buvo pateiktas 2013 m. vasario mėn. Finansinių paslaugų darbo grupė susitiko aš-tuonis kartus, COREPER nagrinėjo pasiūlymą lapkričio 7 d., o lapkričio 15 d. ECOFIN įvertino

Vilma Mačerauskienė

Finansinių paslaugų darbo grupės pirmininkė

„Lietuvos pirmininkavimo ES Tary-bai metu pavyko pasiekti esminio postūmio, svarstant ir sutariant ES Taryboje ir su EP dėl ypač plataus

įvairių finansų sektoriaus srities reguliavimo iniciatyvų spektro. Svarstyti teisės aktai apėmė ne tik visus finansų subsektorius – bankų ir mokėjimo paslaugų, draudimo, vertybinių popierių, bet ir rinkos infrastruktūros stabilu-mo didinimo priemones bei priemones, skirtas finansų sistemos apsaugai nuo jos panaudojimo sukčiavimui. Svarbu pabrėžti, kad šiais teisės aktais ne tik griežtina-mi veiklos reikalavimai finansų sektoriaus subjektams (pvz., draudimo įmonėms), bet ir nustatomi aukštesni finansinių bei draudimo paslaugų vartotojų interesų apsaugos standartai. Minėtų priemonių visuma prisi-dės prie finansų sektoriaus stabilumo stiprinimo.“


Direktyvos tikslas – įgyvendinti tvirtesnį bendra-darbiavimą finansinių sandorių mokesčio srityje, siūlant įvesti ir suderinti šį mokestį tvirtesnio bendra-darbiavimo procedūroje dalyvaujančiose ES valsty-bėse narėse

Energinių produktų apmokestinimas

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažangos ES Taryboje

Surengti 3 darbo grupių susitikimai, kuriuose buvo nagrinėjami parengti kompromisiniai pa-siūlymai dėl direktyvos teksto, orientuojantis į technines diskusijas dėl šio siūlymo ryšių su kitais teisės aktais, į ES apyvartinių taršos leidimų preky-bos sistemą patenkančių įrenginių apmokestini-mu ir kt. elementais.

Direktyvos tikslas – energinių produktų apmokesti-nimo akcizais struktūroje išskirti du elementus, t. y. su CO

2 susijusį apmokestinimą ir bendrojo energijos

suvartojimo apmokestinimą, atsižvelgiant į tai, kad dabartinė apmokestinimo sistema neskatina ūkio subjektų orientuotis į alternatyvių energijos šaltinių, ne tik taupančių energijos vartojimą, bet ir išskirian-čių mažesnį CO

2 kiekį, naudojimą, ir neleidžia iki

galo išnaudoti biokuro naudojimo privalumų.

Kuponų apmokestinimas PVM

Direktyva


Pirmininkavimo metu buvo surengti 3 darbo grupių susitikimai, orientuojantis į technines dis-kusijas dėl kuponų apibrėžimų ir jų platinimo. Parengtas kompromisinis tekstas tolimesnėms diskusijoms.

Direktyvos tikslas – užtikrinti sandorių, kuriuos vyk-dant naudojami kuponai, apmokestinimo tvar-kos nuoseklumą, taip pat išvengti konkurencijos iškraipymo, dvigubo apmokestinimo arba visiško neapmokestinimo.

Dvigubas neapmokestinimas


Elgesio kodekso grupės Verslo apmokestinimo pogrupis susitiko du kartus. Valstybės narės aptarė galimas gaires, numatančias priemones dvigubo neapmokestinimo, susidarančio dėl skirtingo tų pačių įmonių ar nuolatinių buvei-nių traktavimo mokesčių tikslais pagal atskirų valstybių narių teisės aktus (vadinamųjų hibri-dinių bendrovių ir nuolatinių buveinių), panai-kinimui. Nors valstybės narės iš esmės jau buvo sutarusios dėl hibridinių įmonių gairių, susitiki-mų metu EK pristatė savo teisinę nuomonę dėl šių įmonių gairių projekto, nurodydama, kad atsižvelgiant į ES TT praktiką jos galimai neati-tinka ES teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms reikėjo laiko įvertinti EK pateiktus argumentus, buvo nutarta galutinį sprendimą dėl gairių priimti po papildomų dis-kusijų. Taip pat reikia papildomų diskusijų dėl hibridinių nuolatinių buveinių gairių (ypač dėl taikymo srities ir dėl to, kurios nuolatinės bu-veinės turėtų būti laikomos hibridinėmis). Šios pogrupio išvados atsispindėjo ir Elgesio kodek-so grupės (verslo apmokestinimo) ataskaitoje ECOFIN. Gruodžio 10 d. ECOFIN priėmė išvadas dėl Elgesio kodekso grupės (verslo apmokesti-nimo) ataskaitos ir paragino grupę toliau nagri-nėti šį klausimą.

Ataskaitos tikslas – pateikti veiksmų, kurių galima imtis siekiant sumažinti galimybes ir sąlygas at-sirasti dvigubam neapmokestinimui, susidaran-čiam dėl skirtingo tų pačių subjektų traktavimo atskirose valstybėse narėse.

Ekonomikos ir finansų tarybos ataskaita Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais

ECOFIN pateikė EVT ataskaitą įvairiais minė-tais mokesčių klausimais, ypač atsižvelgdama į 2012 m. kovo ir birželio bei 2013 m. gegužės 22 d. ir spalio 25 d. EVT išvadas. Ataskaitoje ap-tartas Lietuvos pirmininkavimo metu įvairiuose

C5. Mokesčiai

Administracinis bendradarbiavimas

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): pradėti disku-sijas ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. birželį. Darbo grupė susitiko 3 kartus, pasiūlymas taip pat buvo nagrinėjamas rugsėjį vykusiame nefor-maliame ECOFIN. Valstybės narės iš esmės pritarė tokiam teisėkūros pasiūlymui, pagal kurį užtikrinama būtina direktyvos atitiktis tarptautiniams standartams automatinių infor-macijos mainų srityje, kartu laukdamos, kada Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros or-ganizacija (EBPO) pateiks galutinį dokumentą dėl pasaulinių standartų. Spalio 10 d. Valstybės narės išsiuntė EBPO sekretoriatui bendrą laiš-ką, siekdamos informuoti apie darbo grupės diskusijas. Siekdama išlaikyti kuo didesnį skai-drumą su mokesčiais susijusių klausimų srityje, EVT paragino ES Tarybą priimti bendrą politinį sprendimą dėl administracinio bendradarbia-vimo direktyvos.

Tikimasi, kad įsigaliojus direktyvai, kurios taikymo sritis išplečiama įtraukiant tokias pajamas, kaip dividendai, kapitalo prieaugis ir kitos finansinės veiklos pajamos bei sąskaitose laikomi pinigai, bus pagerintos automatinių informacijos mainų priemonės.

Taupymo pajamų apmokestinimas

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitari-mo ES Taryboje

2013 m. gegužę EVT paragino dalinius direk-tyvos pakeitimus priimti iki metų pabaigos. ECOFIN taryba bandė pasiekti kompromisą per rugsėjį vykusį neformalų susitikimą bei lapkri-tį ir gruodį kituose šios Tarybos susitikimuose. Per diskusijas ES Taryboje buvo patvirtintas daugelio jos narių pritarimas. Tačiau tam nepri-tarė Liuksemburgas ir Austrija. Atsižvelgdama

į pateiktas pastabas pirmininkaujanti Lietuva 2013 m. gruodį pranešė EVT, kad iš dalies pa-keista direktyva negali būti priimta iki nustaty-tos datos. Gruodį EVT paragino paspartinti de-rybas su Europos trečiosiomis šalimis ir paprašė EK pristatyti pažangos ataskaitą. Ji taip pat pa-ragino iki 2014 m. kovo priimti iš dalies pakeis-tą direktyvą dėl santaupų apmokestinimo.

Pasiūlymo tikslas – pagerinti valstybių narių au-tomatinio keitimosi informaciją apie ES gyvento-jų uždirbtas pajamas ir gautą kapitalą, įtraukiant tokias sritis, kaip investicijos, pensijos ir naujoviš-kos finansinės priemonės.

Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė

Direktyva


Pirmininkaujančiai Lietuvai pavyko pasistūmė-ti į priekį: surengti 3 darbo grupės susitikimai, kuriuose buvo nagrinėjamas pasiūlymas ir pa-rengtas kompromisinis pasiūlymas dėl direk-tyvos teksto. Išnagrinėjus Lietuvos parengtą kompromisinį pasiūlymą, padaryta išvada, kad nors tam tikrais bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės klausimais pasistūmėta gali-mų kompromisų link, daugeliu klausimų būti-nos tolesnės diskusijos.

Direktyvoje siūloma sukurti bendrą ES veikian-čių įmonių apmokestinamo pelno skaičiavimo sistemą.

Tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje

Direktyva


Pirmininkavimo metu buvo surengti 3 darbo grupės susitikimai, baigtas pirmasis pasiūlymo nagrinėjimas pastraipsniui.


Ekonomikos ir finansų komitetui, kurio susitiki-mas vyko spalio 3−4 d., parengti ir priimti G20 šalių ministrų ir centrinių bankų valdytojų su-sitikimo Vašingtone techninę užduotį. Susitiki-mo Vašingtone darbotvarkę sudarė tokie klau-simai: finansų sistemos reforma, pasaulinės ekonomikos plėtra ir investicijų finansavimas. Pranešime ministrai ir valdytojai pakartotinai patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti reformas, būtinas užtikrinti stabilų ir integracinį augimą, skatinti ilgalaikio finansavimo plėtrą, stebėti kaip laikomasi apmokestinimo tvarkaraščio, siekiant sukurti bendrus pasaulinius automa-tinių informacijos mainų standartus ir vykdyti reformas, kad finansų sistema taptų stabili.

Kiti klausimai

Europos investicijų banko (EIB) išorinio skolinimo įgaliojimas

Sprendimas

EK pasiūlymą pateikė 2013 m. gegužę. Sureng-ti 4 Patarėjų finansų klausimais darbo grupės susitikimai, siekiant apsvarstyti pasiūlymą (lie-pos – spalio mėnesiais). COREPER nagrinėjo klausimą 4 kartus (spalio 9 d. bei gruodžio 11, 13 ir 20 d.). Surengtos 3 trišalės derybos su EP. Gruodžio 17 d. buvo pasiektas politinis teisės aktų leidėjų susitarimas, kurį gruodžio 20 d. pa-tvirtino COREPER.

Šis teisės aktas yra labai svarbus siekiant užti-krinti tinkamą EIB finansavimą investiciniams projektams ES nepriklausančiuose regionuose 2014−2020 m. DFP laikotarpiu. Finansuodamas projektus už ES valstybių narių ribų EIB skatina šių šalių ekonominę plėtrą ir prisideda prie ES išorės politikos tikslų įgyvendinimo.

Mokėjimų balanso pagalbos priemonė, skirta euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms

Reglamentas

Pasiūlymas pateiktas 2012 m. birželį. Pirminin-kaujanti Lietuva surengė diskusijas dėl doku-mento penkiuose Patarėjų finansų klausimais darbo grupės susitikimuose liepos − lapkričio mėnesiais (rugsėjo 3 ir 24 d., spalio 30 d., lapkri-

čio 19 ir 25 d.). Taip pat dėl jo buvo diskutuojama Ekonomikos ir finansų komiteto ir ECOFIN susi-tikimuose spalio ir lapkričio mėnesiais. Po CO-REPER diskusijų gruodžio 4 d. klausimas buvo įtrauktas į ECOFIN gruodžio 4 d. darbotvarkę. Ministrai nurodė, kad reikalingos papildomos diskusijos, siekiant gauti reikalingą vienbalsį palaikymą dėl pateikto pasiūlymo ES Taryboje, prieš teisės aktą pateikiant EP.

Teisės akto tikslas – iš dalies pakeisti esamą mokė-jimų balanso priemonę, taikomą euro zonai nepri-klausančioms valstybėms narėms, suderinant ją su atnaujinta ES ekonomikos valdysenos sistema euro zonai bei joje taikomais finansinės paramos mechanizmais.

D. Teisingumas ir vidaus reikalaiTeisingumo ir vidaus reikalų srities ateitis pasibaigus Stokholmo programai


EVT 2013 m. birželio 27–28 d. išvadose įgaliojo ateityje pirmininkausiančias valstybes inicijuoti diskusijas dėl strateginių gairių laisvės, saugu-mo ir teisingumo srityse. EK buvo pakviesta tinkamai prisidėti prie šio proceso. Lietuva, pirmininkauti ES Tarybai pradėjusi netrukus po išvadų priėmimo, inicijavo pirmąją disku-siją, kuri vyko 2013 m. liepos 18–19 d. nefor-malaus teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo Vilniuje metu. Atsižvelgiant į šio su-sitikimo metu pateiktus pasiūlymus, tolesnės diskusijos ES Taryboje buvo sutelktos į keturis horizontaliuosius parengiamuosius organus - Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginį ko-mitetą (SCIFA), Operatyvinio bendradarbiavi-mo vidaus saugumo srityje nuolatinį komitetą (COSI), Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komite-tą (CATS) ir Civilinės teisės (bendrųjų klausimų) darbo grupę. Diskusijos strateginių gairių lais-vės, saugumo ir teisingumo srityse klausimais vyko SCIFA posėdyje rugsėjo 22–23 d., CATS − lapkričio 12 d., COSI − lapkričio 21 d. Spalio 29 d. Civilinės teisės (bendrųjų klausimų) darbo gru-pė aptarė ateities perspektyvas civilinės teisės srityje. Be to, siekdama diskusijos tęstinumo

mokestiniuose dosjė pasiektas progresas, taip pat nurodytos probleminės sritys bei pasiū-lymai dėl tolesnių diskusijų poreikio. ECOFIN ataskaitos EVT dėl mokesčių klausimų projek-tas buvo aptartas Aukšto lygio darbo grupės susitikime lapkričio 19 d. ir patvirtintas CORE-PER lapkričio 27 d. Jis buvo priimtas ECOFIN su-sitikime gruodžio 10 d. ir perduotas EVT. Gruo-džio 19−20 d. EVT susitikime susipažino su ES Tarybos ataskaita EVT dėl mokesčių klausimų.

Finansų ministrų ataskaita mokesčių klausimais pagal paktą „Euro plius“

2011 m. gruodžio 9 d. EVT išvadose dėl pakto „Euro plius“ reikalaujama vesti diskusijas mo-kesčių politikos klausimais. Finansų ministrų ataskaita dėl pakto „Euro plius“, kurioje trumpai pateikta informacija apie pažangą diskusijose mokesčių klausimais, buvo patvirtinta Aukšto lygio darbo grupės 2013 m. lapkričio 19 d. po-sėdyje. Lapkričio 27 d. ataskaitą patvirtino CO-REPER, o gruodžio 10 d. priėmė ECOFIN.

Kiti klausimai

PVM deklaracijų standartizavimas

Direktyva

Pasiūlymas pateiktas 2013 m. spalio pab. Su-rengtas 1 darbo grupės susitikimas, kurio metu pasiūlymas pristatytas ir pradėtos diskusijos dėl pagrindinių pasiūlymo elementų.

Direktyvos tikslas – siekiant mažinti administra-cinę naštą standartizuoti PVM deklaracijas ES mastu, išsprendžiant su standartiniu jų turiniu, teikimu (kada ji turi būti teikiama ir kaip) ir taisy-mu susijusius klausimus.

C6. Kova su kontrabanda ir kitų formų neteisėta prekyba

EK komunikatas „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“

Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos išvados

Liepos 3 d. EK pateikė darbo grupei komunika-tą, kuriame nurodomi neteisėtos tabako preky-bos ES mastai, pobūdis ir prie šios problemos prisidedantys veiksniai ir siūloma strategija, kaip su šia problema kovoti. Įvyko keturi dar-bo grupės susitikimai aptarti ES Tarybos išvadų projekto tekstą (po vieną rugsėjį ir spalį ir du lapkritį). Lapkričio 27 d. COREPER patvirtino darbo grupės lygiu pasiektą susitarimą, ir ES Ta-rybos išvados buvo priimtos ECOFIN susitikimo metu, kuris įvyko gruodžio 10 d.

Iniciatyvoje nurodomos priemonės stiprinti kovą su nelegalia prekyba tabako gaminiais (pir-miausia cigarečių kontrabanda) ir kelios nacio-nalinio, ES ir tarptautinio lygio koordinuotosios priemonės.

2013 m. spalio mėn. Lietuvos muitinė koordi-navo tarptautinę muitinių operaciją „Warehou-se“, kurios tikslas buvo nustatyti tarptautinius sukčiavimo mechanizmus, gabenant akcizines prekes – naftos produktus, tabaką ir alkoholį – tarp ES valstybių. Operacija inicijuota bendra-darbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija, koordinuota kartu su Europos kovos su sukčia-vimu tarnyba (OLAF).

C7. Europos Sąjungos atstovavimas G20

Programos uždavinys (tikslas): prisidėti prie bendros ES pozicijos koordinavimo ir pritarimo

Pirmininkaujanti Lietuva su EK ir ECB dalyva-vo Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitiki-muose, kurie vyko liepos 19−20 d. Maskvoje ir spalio 10−11 d. Vašingtone. Liepos 19−20 d. susitikime ES pritarė bendram G20 komunika-tui. Maskvoje daugiausiai dėmesio buvo skiria-ma tvaraus ekonomikos augimo programai, investicijų finansavimo, finansų rinkos reformų ir mokesčių slėpimo klausimams. Ministrai ir valdytojai pabrėžė būtinybę vykdyti ryžtingas mokesčių ir bankų reformas, gerinti finansavi-mo sąlygas, ypač finansuojant infrastruktūrą ir MVĮ, nustatyti pasaulinius automatinio kei-timosi informacija standartus. Neformaliame susitikime rugsėjį ECOFIN suteikė įgaliojimus


Teisingumo srities finansiniai reglamentai (susiję su DFP)

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitari-mo su EP

1) Reglamentas, nustatantis 2014−2020 m. Tei-singumo programą; 2) reglamentas, nustatan-tis 2014−2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą.

EK pateikė pasiūlymus 2011 m. lapkritį. Su-rengtos 2 trišalės derybos (rugsėjo 4 d., lapkri-čio 5 d.), Pirmininkaujančios valstybės narės draugų grupės susitikimas (spalio 2 d.) ir TVR patarėjų susitikimas (spalio 23 d.), kuriame buvo siekiama galutinio bendro susitarimo tarp teisės aktų leidėjų. Susitarimas buvo pa-siektas per paskutines trišales derybas lapkričio

5 d., o rezultatus COREPER patvirtino lapkričio 6 d. susitikime. Gruodžio 10 d. plenariniame posėdyje EP balsavo už šį susitarimą. Teisės ak-tai buvo priimti gruodžio 16−17 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Priėmus pasiūlymus bus užtikrinta nuolatinė fi-nansinė parama priemonėms, kuriomis įgyven-dinami bendros teisminės erdvės tikslai, kuriais siekiama kovoti su smurtu prieš vaikus, skatinti gerbti piliečių teises, vaikų teises, taip pat skatinti nediskriminavimą, lyčių lygybę, asmens duome-nų ir vartotojų apsaugą bendrojoje rinkoje.

Bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis stiprinimas

Programos uždavinys (tikslas): surengti pir-mąjį ES Rytų partnerystės teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimą

Pirmasis Rytų partnerystės teisingumo ir vi-daus reikalų ministrų susitikimas, siekiant ap-tarti glaudesnį bendradarbiavimą, įvyko spa-lio 7−8 d. Liuksemburge. ES valstybių narių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, EK ir Europos Tarybos atstovai aptarė bendradarbiavimą ir ateities perspekty-vas teisingumo ir vidaus reikalų srityje (teisin-gumo srityje: teismų reforma Rytų partnerystės šalyse, teisinis bendradarbiavimas ir naujausi teisės aktų ir politikos pakeitimai duomenų apsaugos ir narkotikų srityje; vidaus reikalų sri-tyje: migracija ir judumas, kova su organizuotu nusikalstamumu, nusikaltimais internetinėje erdvėje ir korupcija). Ministrai sutarė regulia-riai rengti susitikimus, siekiant stebėti pažangą ir parengti bendradarbiavimo gaires. Ministrų susitikimo metu priimta bendra deklaracija. Tuo taip pat prisidėta prie pasirengimo Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje.

bei užtikrinti, kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų valstybių narių nuomones, ES Tarybai pir-mininkaujanti Lietuva pakvietė valstybes nares pateikti pastabas raštu iki 2013 m. gruodžio 2 d. Pagrindinių teisių klausimas buvo aptartas gruodžio 11 d. vykusiame Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupės (FREMP) posėdyje. Gruodžio 5−6 d. vykusioje TVR taryboje buvo aptartas teisin-gumo ir vidaus reikalų srities plėtros ateityje klausimas, siekiant informuoti valstybes nares, kokios pirminės išvados gairėms dėl horizon-taliųjų principų buvo pateiktos diskusijų metu. Pirmininkavimo pabaigoje Lietuva parengė raštą dėl teisingumo ir vidaus reikalų srities plė-tros ateityje, kuris gali būti naudingas, siekiant bendrojo požiūrio dėl teisingumo ir vidaus rei-kalų srities ateities ir rengiant EK komunikatą, kuriame būtų atspindėtos ir valstybių narių iš-sakytos pozicijos.

Vidaus reikalų srities finansiniai reglamentai (susiję su DFP )

1) Reglamentas, kuriuo nustatomos Prieglobs-čio ir migracijos fondo ir policijos bendradar-biavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (Horizonta-lusis reglamentas); 2) reglamentas, įsteigiantis Prieglobsčio ir migracijos fondą (PMF); 3) re-glamentas, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė (VSF (sienos, vizos); 4) re-glamentas, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė (VSF (policija)).

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti susi-tarimą su EP

Pasiūlymai buvo pateikti 2011 m. lapkričio mėn. Lietuvos pirmininkavimo metu buvo tęsiamos derybos ES Taryboje ir su EP. Surengta 20 tei-singumo ir vidaus reikalų patarėjų posėdžių vi-siems keturiems pasiūlymams nagrinėti (liepos 15, 16 ir 22 d., rugsėjo 3, 12, 20 ir 23 d., spalio 1, 17 (neoficialus), 18, 28 ir 30 d., lapkričio 6, 11, 14, 22 ir 28 d. ir gruodžio 2, 10 ir 16 d.). Dvie-jų COREPER susitikimų metu (rugsėjo 18 d. (VSF sienos, vizos, VSF policija) ir spalio 2 d. (PMF) buvo diskutuojama dėl fondų biudžeto nuostatų ir susitarta dėl ES Tarybos įgaliojimo pradėti derybas su EP dėl jų. Lapkričio 7 d. CO-REPER susitarta dėl Horizontaliojo reglamento 19 (d), 33 ir 45 straipsnių nuostatų. Surengta 15 politinių trišalių derybų (ketverios dėl PMF (rugsėjo 18 d., spalio 17 d., lapkričio 19 d. ir gruodžio 4 d.), ketverios dėl VSF (sienos, vizos) (rugsėjo 24 d., spalio 15 d., lapkričio 7 ir 19 d.), dvejos bendros trišalės derybos, kurių metų buvo nagrinėjami horizontalieji klausimai (de-leguotieji / įgyvendinimo aktai) (rugsėjo 4 d. ir spalio 17 d.), ketverios dėl Horizontaliojo regla-mento (lapkričio 6 ir 13 d. ir gruodžio 3 ir 12 d., dvejos dėl VSF (policija) (lapkričio 19 d. ir gruo-džio 5 d.)). Įvyko aštuoni techniniai susitikimai su EP (2 dėl PMF (rugsėjo 5 ir 25 d.) ir šeši dėl Horizontaliojo reglamento (rugsėjo 26 ir 30 d., spalio 3 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 3 ir 12 d.)).

Lapkričio 27 d. COREPER patvirtino galutinį kompromisinį tekstą (kaip buvo susitarta lap-kričio 19 d. įvykusių trišalių derybų su EP metu) dėl VSF (sienos, viza). Konsoliduotą tekstą pa-tvirtino COREPER gruodžio 4 d. Gruodžio 5 d. įvykusių politinių trišalių derybų metu buvo pasiektas politinis susitarimas dėl VSF (policija), kurį patvirtino COREPER gruodžio 11 d. Gruo-džio 20 d. COREPER patvirtino galutinį susitari-mą su EP dėl PMF ir Horizontalaus reglamentų.

Priėmus pasiūlymus bus užtikrinta tęstinė finan-sinė parama priemonėms vidaus reikalų srities politikos tikslams įgyvendinti.

Jurgita Trakimavičienė

Teisingumo ir vidaus reikalų patarėjų darbo grupės pirmininkė

„Buvo ypač svarbu kuo anksčiau užbaigti derybas dėl keturių Vidaus reikalų politikos priemonių finan-

savimo tvarką 2014-2020 m. nustatančių reglamentų, tuo užtikrinant sklandų vidaus reikalų srities priemonių finansavimą naujoje finansinėje perspektyvoje bei su-darant sąlygas teikti finansinę pagalbą ištikus krizėms. Deja, derybų procesas nebuvo toks spartus ir sklandus. Daug pastangų kainavo institucinių klausimų spren-dimas: EP siekė kuo daugiau kontrolės svertų paimti į savo rankas, o valstybės narės siekė išlaikyti laisvę nu-statyti savo politikos kryptis, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės specifinę situaciją. Nepavyko išvengti karštų diskusijų, netikėtų posūkių, kliūčių ir iššūkių, kuriuos pavyko įveikti tik paskutinę pirmininkavimo savaitę. Tik pasibaigus gruodžio 20 d. COREPER posėdžiui, paga-liau patikėjau, kad derybas pavyko užbaigti - susitarta dėl visų keturių finansinių reglamentų.“


Dialogas su JAV, Vakarų Balkanų šalimis ir Rusija

Programos uždavinys (tikslas): tęsti politinį dialogą dėl teisingumo ir vidaus reikalų klausimų

Rusija

Rugsėjo 24 d. Briuselyje įvyko ES ir Rusijos vy-riausiųjų pareigūnų susitikimas teisingumo ir vidaus reikalų klausimais. Susitikimo metu buvo apžvelgta veiksmų plano teisingumo ir vidaus reikalų srityse įgyvendinimo pažanga, žmogaus teisių ir teisinės valstybės klausimai, atkreiptas dėmesys į pokyčių PNR informacijos mainų srityje klausimą.

JAV

Liepos 24 d. Vilniuje įvyko ES ir JAV vyriausių-jų pareigūnų susitikimas (SOM), kurio metu diskutuota bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje klausimais. Teisingumo srityje akcentuota asmens duomenų apsau-ga, bendradarbiavimas kovojant su nelegalių narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų plati-nimu, teismų bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nusikaltimų aukų teisių klausimai, geriausioji praktika ir tolesni veiksmai, plėtojant neįgaliųjų politiką. Vidaus reikalų srityje − mobilumas, sienų valdymas, migracijos problemos, kibernetinis saugumas ir kova su kibernetiniais nusikaltimais, kovos su terorizmu problemos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Šiuo susitikimu pasirengta ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susiti-kimui, įvykusiam lapkričio 18 d. Vašingtone. Pa-sibaigus ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimui, paskelbtas viešas bendras JAV atstovų, EK ir pirmininkaujančios Lietuvos pareiškimas dėl bendradarbiavimo ateityje prioritetų.

Vakarų Balkanai

Gruodžio 19–20 d. Budvoje, Juodkalnijoje, įvy-ko ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus rei-kalų ministrų forumas. Jame pateikta naujausia informacija apie plėtros proceso teisingumo ir vidaus reikalų aspektus ir aptartos aktualios

4 pav. Teisingumo ministras J. Bernatonis ir EK vicepirmininkė V. Reding spaudos konferencijoje po Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio. ES Tarybos nuotr.

Europos jaunimui skirto renginio metu Estijos, Vengrijos, Latvijos teisingumo ministrai, taip pat aukšti pareigūnai iš Kroatijos, Kipro, Čekijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos ir Ispanijos dalyvavo žvakučių uždegimo ceremonijoje bei konferencijoje. Renginio metu parengta jauni-mo deklaracija, kuriai pritarė dalyvavusių šalių atstovai. 2014 m. panašaus pobūdžio renginys numatomas Latvijoje.

Pagrindinis renginio tikslas – didinti jaunimo informuotumą apie bendras Europos vertybes, supažindinant jaunimą su istorine Europos atmintimi.

Spalio 18 d. Vilniuje surengtas seminaras ne-apykantos nusikaltimų tema „Totalitarinių re-žimų paveldas neapykantos nusikaltimuose“. Seminare buvo atkreiptas ES valstybių narių ir institucijų dėmesys į istorinę totalitarinių reži-mų atmintį, taip pat surengtos diskusijos tota-litarinio režimo paveldo dabartiniame pasau-lyje, totalitarinių režimų nusikaltimų neigimo, didelio jų menkinimo, totalitarinių režimų aukų teisių, atviros tolerancijos bei kovos su neapy-kantos nusikaltimais klausimais.

Lapkričio 12−13 d. Vilniuje surengta aukšto lygio pagrindinių teisių konferencija „Kova su neapykantos nusikaltimais ES“. Joje dalyvavo daugiau kaip 400 politikų ir praktikų, skirtingų šalių vyriausybių, tarptautinių organizacijų, pi-

bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje problemos: stebėjimo mechanizmas po vizų režimo liberalizavimo ir vizų režimo libera-lizavimo dialogas, nelegalių migrantų kontrolė, užsienio kovotojai, kova su nelegalia prekyba ginklais, teismų sistemos plėtojimas, teismų bendradarbiavimas, kova su korupcija. Minis-trų susitikimo metu patvirtinta bendra deklara-cija, kuria pratęstas ES ir Vakarų Balkanų kovos su narkotikais veiksmų plano (2009–2013 m.) galiojimas. Susitikime dalyvavo teisingumo ir vidaus reikalų ministrai iš Vakarų Balkanų šalių − Albanijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercego-vinos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Ma-kedonijos, Kosovo, Serbijos). ES atstovavo ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva, dvi pirminin-kausiančios valstybės (Graikija ir Italija) bei EK, TGS ir EIVT atstovai. Forume taip pat dalyvavo įvairių regioninių agentūrų atstovai.

D1. Teisingumas

Programos uždavinys (tikslas): siekti stiprinti pasitikėjimą ES ir jos institucijomis, daugiau dėmesio skirti piliečių interesams ginti ir po-reikiams tenkinti, diskutuoti pagrindinių tei-sių ES plėtimo klausimais, įskaitant būtinybę puoselėti istorinę kolektyvinę atmintį

2013 m. gegužės 8 d. EK pristatė savo antrąją ES pilietybės ataskaitą, kuri buvo aptarta Pa-grindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupės 2013 m. liepos 9 d. po-sėdyje. Atsižvelgdama į posėdžio diskusijų re-zultatus bei į tai, kad 2013-ieji buvo paskelbti Europos piliečių metais, taip pat į artėjančius 2014 m. vyksiančius EP rinkimus, pirmininkau-janti ES Tarybai Lietuva parengė Tarybos išvadų projektą. Projektas rengtas dviejų darbo gru-pės posėdžių metu (spalio 3 d. ir lapkričio 6 d.) ir priimtas TVR taryboje gruodžio 9 d.

Ataskaitos tikslas – aptarti, kokia pažanga buvo pasiekta, 2010 m. paskelbus ES Pilietybės ataskai-tą, ir nustatyti, kokių kitų žingsnių rekomenduo-tina imtis, siekiant pašalinti kliūtis naudotis ES piliečių teisėmis, numatytomis ES sutartyje.

Tęsdama 2011 m. ES Tarybai pirmininkavusios Lenkijos pradėtą tradiciją (ją 2012 m. tęsė pir-mininkavusi Vengrija) pirmininkaujanti Lietuva rugpjūčio 23 d. Vilniuje surengė Europos totali-tarinių režimų aukų atminties dienos minėjimą.

lietinės visuomenės, ES institucijų ir kitų orga-nizacijų atstovų. Konferencijoje diskutuota, re-miantis Pagrindinių teisių agentūros ataskaita „Padaryti neapykantos nusikaltimus matomus Europos Sąjungoje: nukentėjusiųjų teisių pri-pažinimas“ ir „Mažumos, kaip nukentėjusieji nuo nusikaltimų“, taip pat Pagrindinių teisių agentūros ES LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) ir Antisemitizmo apžvalgos paste-bėjimais. Konferencijos tikslas − apsikeisti idė-jomis ir gerąja praktika bei parengti konkrečius pasiūlymus dėl tolesnių kovos su neapykantos nusikaltimais veiksmų. Pagrindinių teisių agen-tūros nuomone, būtina imtis priemonių ir rasti veiksmingus ir įgyvendinamus sprendimus, kaip kovoti su neapykantos nusikaltimais ES ir valstybių nariu lygmenyje. Konferencijos išva-dose ES institucijos raginamos naudotis SESV 83 straipsnyje 1 dalyje nurodytomis priemo-nėmis, siekiant išplėsti nusikaltimų apibrėžtis ir įtraukti nusikaltimus, kuriais kurstoma neapy-kanta ir smurtas bei nusikaltimų neigimą, api-brėžtą Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir kse-nofobijos 1 straipsnio 1 dalyje, įtraukiant visų formų diskriminaciją, nurodytą Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, taip pat į įvairių kriminalizuotos diskriminacijos formų grupę įtraukti visus ketinimus atgaivinti autoritarinę arba totalitarinę ideologiją. Pasibaigus kon-ferencijai pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva parengė Tarybos išvadų projektą dėl kovos su


neapykantos nusikaltimais, kuris buvo aptartas lapkričio 21 d. Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupės posė-dyje, priimtas – gruodžio 6 d. TVR taryboje.

2013 m. liepą EK pateikė ataskaitą dėl ES Pa-grindinių teisių agentūros išorės vertinimo ir rekomendacijas. Siekdama prisidėti prie EK svarstymų pirmininkaujanti ES Tarybai Lietu-va įsipareigojo parengti Tarybos išvadas dėl Pagrindinių teisių agentūros reglamento dali-nio keitimo. ES Tarybos išvadų projektas buvo aptartas dvejuose darbo grupės posėdžiuose (rugsėjo 13 d., lapkričio 6 d.) ir priimtas TVR ta-ryboje gruodžio 6 d.

a) Teisingumas augimui

Bendroji Europos pirkimo ir pardavimo sutarčių teisė

Reglamentas


EK pateikė pasiūlymą 2011 m. spalio mėn. Pir-masis teksto straipsnių skaitymas įvyko keturių Civilinės teisės klausimų darbo grupės po-sėdžių metu (liepos 1–2 d., rugsėjo 2 ir 18 d. ir lapkričio 18 d.). Pažanga, kurios pasiekta ES Tarybos darbo grupių posėdžių metu, aptarta su EP Teisės reikalų komiteto (JURI) pranešėjais spalio 1 d. Gruodžio 5–6 d. įvykusio TVR tary-bos susitikimo metu pirmininkaujanti Lietuva informavo ES Tarybą apie esamą padėtį.

Teisės akto tikslas – didinti vidaus rinkos konku-rencingumą, kad būtų sumažintos kliūtys suda-ryti tarpvalstybines pirkimo ir pardavimo sutartis.

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti ben-drąjį požiūrį ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2011 m. liepos mėn. Įvyko septyni darbo grupės posėdžiai (liepos 24–25 d., rugsėjo 3–4 ir 27 d., spalio 3–4 ir 15–16 d., lap-kričio 5–6 d. ir gruodžio 18 d.). Du TVR patarėjų

Geresnis nemokumo bylų reglamentavimas (antrasis Bendrosios rinkos aktas)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti esminės pažangos derybose

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. gruodžio mėn. Įvyko aštuoni Civilinės teisės klausimų darbo grupės susitikimai pasiūlymui nagrinėti (lie-pos 22–23 d., rugsėjo 6 ir 24–25 d., spalio 2, 11 ir 30–31 d. ir lapkričio 8 ir 15 d.). TVR patarė-jai aptarė šį klausimą lapkričio 28 d. Gruodžio 5–6 d. TVR taryboje įvyko diskusija dėl gairių tolesniam darbui, kurios metu ministrai patei-kė savo pozicijas keliais svarbiais pasiūlymo

Legalizavimo formalumų panaikinimas

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): tęsti derybas ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. balandžio mėn. Įvyko trys darbo grupės susitikimai (liepos 5 d., rugsėjo 30 d. ir gruodžio 2 d.).

Pasiūlymo tikslas – sumažinti piliečiams ir įmo-nėms tenkančią naštą ir panaikinti šiuo metu taikomą reikalavimą legalizuoti (tvirtinti apos-tile) kitoje valstybėje narėje išduotus oficialius dokumentus.

b) Duomenų apsauga

Duomenų apsaugos paketas

1) Reglamentas dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų ap-saugos reglamentas); 2) direktyva dėl fizinių asmenų apsaugos, kompetentingoms instituci-joms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų

susitikimai įvyko lapkričio 13 ir 21 d. Diskusijos COREPER - du kartus (lapkričio 20 ir 27 d.). Ben-drasis požiūris pasiektas TVR taryboje gruodžio 6 d., suteikiant ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai mandatą pradėti derybas su EP. Pirmo-sios trišalės derybos įvyko gruodžio 17 d., kons-tatuojamosioms dalims aptarti gruodžio 18 d. surengtas papildomas darbo grupės susitikimas.

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas padės efektyviau išieškoti tarpvalstybines skolas.

Dalia Baležentė

Civilinės teisės klausimų darbo grupės pirmininkė

„Nepaisant didelių pastangų Airi-jos pirmininkavimo metu bendra-sis požiūris dėl šio dosjė nebuvo pasiektas, ir Lietuvai teko užduotis

iš naujo siekti sutarimo dėl bene visų pasiūlymo nuos-tatų. Naujosios pasiūlymo versijos svarstymas užtruko gerokai ilgiau nei tikėtasi, tačiau tekusi galimybė kartu su kolegomis airiais aktyviai dalyvauti naujojo kom-promiso paieškose leido pateikti reikalingus paaiškini-mus, apginti siūlomus sprendimus ir pelnyti delegacijų pasitikėjimą. Pateikus dar vieną atnaujintą dokumen-to tekstą derybose įvyko lūžis. Galiausiai Nuolatiniams atstovams teliko apsispręsti dėl dviejų politiškai jau-tresnių klausimų, o gruodžio TVR tarybai jau galėjo-me pateikti bendrąjį požiūrį, kuriam prieštaraujančių nebuvo. Kaip vėliau paaiškėjo, EP taip pat buvo iš es-mės priimtinas mūsų pasiektas kompromisas - graikai nesunkiai baigė trišales derybas.”

klausimais – nemokumo bylų jurisdikcija, ne-mokumo registrų funkcionavimas ir duomenų apsauga, teismų ir nemokumo bylų specialistų bendradarbiavimas, nagrinėjant pagrindines ir šalutines nemokumo bylas.

Pasiūlymo tikslas – didinti tarpvalstybinių fizinių asmenų ir įmonių nemokumo bylų procedūrų efektyvumą ir sukurti sąlygas apsaugoti ir išgel-bėti finansinių sunkumų turinčias ir ant bankroto ribos esančias įmones.

Arūnas Želvys

Teisingumo atašė Nuolatinėje atstovybėje ES

„Diskusijos darbo grupėje buvo gana sudėtingos jau vien dėl to, kad pasiūlymas susijęs su gana skirtingu reglamentavimu naci-

onaliniu lygiu. Darbo grupėje pavyko išgryninti ir mi-nistrų politinei diskusijai pateikti pačius jautriausius pasiūlymo klausimus.“

veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar trau-kimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

Programos uždavinys (tikslas): siekti esminės pažangos derybose

EK pateikė pasiūlymus 2012 m. sausio mėn. Pirmasis apsikeitimas nuomonėmis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu įvyko nefor-malioje TVR taryboje Vilniuje liepos 18–19 d. Susitikimo metu dauguma ministrų pabrė-žė reformos svarbą ir sutarė, jog dirbti reikia greitai, nepamirštant kokybės svarbos. Buvo surengti devyni Keitimosi informacija ir duo-menų apsaugos (DAPIX) darbo grupės susiti-kimai (liepos 3–4 ir 22–23 d., rugsėjo 9–10 ir 23–24 d., spalio 4 ir 28–29 d., lapkričio 7–8 ir 20 d. ir gruodžio 10 d.), du Pirmininkaujančios valstybės narės draugų grupės susitikimai (rug-sėjo 16 d. ir spalio 17–18 d.) ir trys TVR patarėjų susitikimai (rugsėjo 30 d., lapkričio 25 d. ir gruo-džio 2 d.), kurių metu dėmesys buvo skiriamas vieno langelio ir nuoseklumo mechanizmams, sankcijų režimui ir duomenų perdavimo trečio-sioms šalims klausimui. Įvyko antrasis direkty-vos straipsnių skaitymas. TVR taryba nagrinėjo šį klausimą du kartus: spalio 7–8 d. surengė išsamią diskusiją, siekdama sutarti dėl toles-nių veiksmų, susijusių su vieno langelio me-chanizmu, gruodžio 5–6 d. ministrai diskutavo dėl vieno langelio mechanizmo koncepcijos ir teisminės gynybos priemonių. EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) balsavo spalio 21 d., patvirtinti įgaliojimai pradėti derybas su ES Taryba.

Pasiūlytosios reformos tikslas – reaguoti į globali-zacijos procesus ir sparčią informacinių technolo-gijų plėtrą (socialinių tinklų, debesų kompiuterijos atsiradimą), sudaryti tinkamas sąlygas vartoto-jams geriau kontroliuoti savo asmens duomenis skaitmeninėje erdvėje. Didesnis pasitikėjimas elektroninėmis paslaugomis turėtų paskatinti šių paslaugų ir inovacijų plėtrą ir tiesiogiai prisidėti prie Europos skaitmeninės ekonomikos augimo.


c) Baudžiamoji teisė

Kova su sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): pradėti dery-bas su EP

Liepą įvyko neformalus pirmininkaujančios valstybės ir dviejų atsakingų EP komitetų se-kretoriatų susitikimas. EP dar neparengė pra-nešimo dėl šio pasiūlymo, todėl derybos su EP nebuvo pradėtos.

Šiuo pasiūlymu siekiama įpareigoti valstybes na-res apibrėžti nusikalstamą veiką ir taikyti sankci-jas už sukčiavimą, turintį įtakos finansiniams ES ir mokesčių mokėtojų interesams, taip pat už kitas su sukčiavimu susijusias nusikalstamas veikas.

Europos prokuratūra (EPPO)

Reglamentas

Europos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūra (Eurojustas)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): pradėti nagri-nėti pasiūlymus ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymus 2013 m. liepos mėn. Įvy-ko keturi Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupės (COPEN) posėdžiai (spalio 1–2 d., 24–25 d., lapkričio 5–6 d., gruodžio 16–17 d.). Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komi-tetas (CATS) sprendė šį klausimą dviejuose po-sėdžiuose (rugsėjo 23 d. ir lapkričio 12 d.). Pa-siūlymas taip pat buvo aptartas konferencijoje „Europos prokuratūra: konstruktyvus požiūris į teisės sistemą“, organizuotoje ES Tarybai pirmi-ninkaujančios Lietuvos, bendradarbiaujant su EK ir Europos teisės akademija, rugsėjo 16–17 d Vilniuje. Remiantis Sutarties protokolu Nr. 2, 14 pagrįstų nacionalinių parlamentų nuomonių dėl subsidiarumo principo nesilaikymo buvo pateikta iki galutinio termino 2013 m. spalio 28 d. (buvo pradėta geltonosios kortelės pro-cedūra). Reaguodama į pagrįstas nacionalinių parlamentų nuomones, 2013 m. lapkričio 27 d. EK paskelbė Komunikatą, kuriame pažymėta, kad priimtas sprendimas išlaikyti pasiūlymą. TVR taryba sprendė šį klausimą dviejuose po-sėdžiuose (spalio 7 d. – pristatymas, gruodžio 6 d. – pagrįstų nacionalinių parlamentų nuo-monių įvertinimas). Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu buvo užbaigtas prelimi-narus 1–12 straipsnių nagrinėjimas, diskutuota struktūros, įgaliojimų, funkcijų, vykdomosios kompetencijos ir kitais klausimais.

Dėl Eurojusto reglamento įvyko du COPEN po-sėdžiai (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 13–14 d.), ku-rių metu išnagrinėti pirmieji trys bei apsikeista nuomonėmis dėl IV skyriaus.

Pasiūlymu dėl EPPO siekiama Eurojusto pagrindu įkurti Europos prokuratūrą, kuri bus atsakinga už tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir teisingumo vykdymą, patraukiant atsakomybėn asmenis (arba jų bendrininkus), padariusius ES finansi-niams interesams kenkiančius nusikaltimus.

Pasiūlymu dėl Eurojusto siekiama suteikti jam atnaujintą teisinį pagrindą, nustatant Europos ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojustą formas, jis taip pat yra glaudžiai susijęs su pasiūlymu dėl EPPO.

Euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo užtikrinimas baudžiamosiomis teisės priemonėmis

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti ben-drą požiūrį ES Taryboje

Pasiūlymas pateiktas 2013 m. vasario mėn. Įvy-ko 4 Materialinės baudžiamosios teisės darbo grupės posėdžiai (liepos 11 ir 22 d.; rugsėjo 3 ir 20 d.), TVR patarėjai aptarė pasiūlymą rug-sėjo 25 d. COREPER sprendė šį klausimą spalio 2 d. Spalio 7–8 d. TVR taryba pasiekė bendrą požiūrį, suteikiantį pagrindą būsimosioms de-ryboms su EP.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti efektyvesnę ne tik banknotų ir monetų, kurie jau yra apyvartoje, bet ir tų, kurie dar neišleisti, bet skirti apyvartai kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, apsaugą; nustatomi valiutos padirbinėjimo nusikaltimai, kuriems turi būti taikoma baudžiamoji atsako-mybė. Ši priemonė suteikia veiksmingas, atgra-sančias ir proporcingas baudžiamąsias sankcijas, įveda veiksmingus mechanizmus, skirtus kovoti su valiutos klastojimo nusikaltimais, pavyzdžiui, specialius tyrimo metodus, taip pat leidžia identi-fikuoti suklastotą valiutą, ją analizuoti ir perduoti baudžiamojo proceso metu.

Nusikalstamu būdu įgytų pajamų įšaldymas ir konfiskavimas

Direktyva


EK pateikė pasiūlymą 2012 m. kovo mėn. Įvyko septyni darbo grupės posėdžiai (Baudžiamo-sios teisės darbo grupės (DROIPEN) − liepos 5 d., Pirmininkaujančios valstybės narės draugų gru-pės – liepos 24 d., rugsėjo 25–26 d., spalio 17 d., lapkričio 27 d.; TVR patarėjų – spalio 21 d., lapkri-čio 11 d.). Įvyko ketverios trišalės derybos (lie-pos 10 d.; rugsėjo 4 d.; spalio 2, 24 d; lapkričio 27 d.) ir aštuoni techniniai susitikimai su EP (lie-pos 15, 16 d., rugsėjo 16, 18, 19 d., spalio 3, 14 d., lapkričio 6 d.). COREPER sprendė šį klausimą

Povilas Drižas

Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grupės Duomenų apsaugos pogrupio pirmininkas

„Prasidedant pirmininkavimo etapui, nepaisant didelio EK ir EP

spaudimo, siektini rezultatai buvo vertinami realiai, nežadant to, ko negalima pasiekti. Tačiau, supranta-ma, siekta geriausio rezultato – kuo didesnės pažan-gos ar net sutarimo dėl probleminių klausimų. Kaip parodė laikas, duomenų apsaugos reformos paketas buvo ir yra ypač dinamiškas projektas, kurio tam tikros nuostatos keičiamos, kuriamos ar trinamos iš teksto, kartais reaguojant į naujausią teismų praktiką. Todėl sunku buvo planuoti siektinus rezultatus kelis mėne-sius į priekį. Derybose susikoncentravome ties keliais tuo metu didžiausias diskusijas kėlusiais klausimais: vieno langelio mechanizmu, duomenų perdavimu į trečiąsias šalis, Europos duomenų apsaugos valdybos kūrimu. Visi sutiko, kad pažanga pasiekta, tačiau kon-kretiems sprendimams priimti reikia daugiau diskusijų, nes valstybių narių pozicijos vis dar iš esmės skiriasi.“

dviejuose posėdžiuose (spalio 16 d. ir gruodžio 3 d.). Galutinis visų teisės aktų leidėjų susitari-mas buvo pasiektas trišalių derybų metu lap-kričio 27 d., gruodžio 3 d. COREPER patvirtino susitarimą su EP.

Pasiūlymu siekiama nustatyti minimalias taisy-kles dėl nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymo ir jo paskesnio konfiskavimo, taikant tiesioginį konfiskavimą, atitinkamos vertės turto konfiska-vimą, išplėstinį konfiskavimą, ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą (tam tikrais atvejais) ir konfiskavimą iš trečiųjų asmenų. Nu-stačius bendras minimalias taisykles dėl turto įšaldymo ir konfiskavimo ES lygiu, pagerės ben-dradarbiavimas baudžiamosiose bylose, nusikal-tėliams bus sunkiau išvengti turto konfiskavimo.

Europos tyrimo orderis baudžiamosiose bylose

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti esminės pažangos derybose su EP

Septynių valstybių narių grupė pateikė pasiū-lymą 2010 m. balandžio mėn. Pirmininkau-jančios valstybės narės draugų grupė susitiko keturis kartus (liepos 1 ir 25 d.; rugsėjo 18 d.; spalio 9 d.; lapkričio14 d.). Įvyko šešerios trišalės derybos (liepos 10 d., rugsėjo 11 ir 24 d, spalio 16 ir 23 d., lapkričio 26 d.) ir penki techniniai susitikimai (liepos 11 d., rugsėjo 12 ir 25 d., spalio 17 d., lapkričio 19 d.). COREPER svarstė pasiūlymą dviejuose posėdžiuose (spalio 29 d. ir gruodžio 3 d.). Galutinis visų teisės aktų lei-dėjų susitarimas buvo pasiektas trišalių derybų metu lapkričio 26 d. ir patvirtintas COREPER posėdyje gruodžio 3 d. EP LIBE komitetas bal-savo dėl kompromisinio teksto gruodžio 5 d.

Iniciatyva siekiama gerinti teisminį bendradar-biavimą baudžiamosiose bylose, sukuriant visa-pusišką sistemą, skirtą gauti įrodymų tarpvalsty-binėms byloms.


d) Narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo politika

Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas

Reglamentas


EK pateikė pasiūlymą 2013 m. rugsėjo 17 d. Įvyko trys Narkotikų horizontaliosios darbo grupės posėdžiai pasiūlymui nagrinėti pas-traipsniui (spalio 16–17 d., lapkričio 16–17 d., gruodžio 9 d.). 2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES vyko neformalus visų suinteresuotųjų valstybių narių ir EK susiti-kimas, kurio metu buvo diskutuojama likusiais bendrais ir techniniais klausimais, susijusiais su pasiūlymo projektu.

Pasiūlymas nustato laisvo naujų psichoaktyviųjų medžiagų judėjimo vidaus rinkoje ribojimo taisy-kles. Šiuo tikslu pasiūlymu sukuriamas mecha-nizmas, skirtas keistis informacija, rizikai vertinti ir naujoms psichoaktyviųjų medžiagų judėjimo vidaus rinkoje ribojimo priemonėms pateikti ES lygiu.

Kiti klausimai

Narkotikų pasiūlos rodikliai

ES Tarybos išvados dėl narkotikų pasiūlos stebėsenos gerinimo ES

Trijų Narkotikų horizontaliosios darbo grupės posėdžių (liepos 17 d., rugsėjo 12 d., spalio 16 d.) metu buvo suderintas ir parengtas ES Tarybos išvadų projektas. Išvadomis siekiama patobulinti narkotikų pasiūlos ES stebėseną. ES Tarybos išvados buvo priimtos ECOFIN tarybos posėdyje 2013 m. lapkričio 15 d. (A punktu).

Išvadose nustatomi pagrindiniai narkotikų tieki-mo daliniai rodikliai, valstybės narės skatinamos nustatyti duomenų, surinktų narkotikų tiekimo srityje, palyginamumo ir kokybės pagerinimo prioritetus, taip pat pateikti turimų duomenų rinkinius atitinkamoms agentūroms, naudojant esamas pranešimų teikimo priemones. Tikslūs, patikimi, palyginami ir aukštos kokybės duome-nys apie narkotikų pasiūlą padėtų įvertinti jų pa-siūlą ir paklausą, narkotikų rinkos dinamiką, su

narkotikais susijusių nusikaltimų mastą ir į pasiū-lą orientuotos politikos veiksmingumą.

ES ir III šalių ekspertų dialogai narkotikų klausimais

Rytų partnerystė

ES Rytų partnerystės dialogas narkotikų klau-simais vyko 2013 m. liepos 16 d. Briuselyje. Susitikimo metu Lietuvai pirmą kartą kons-truktyviam dialogui prie vieno stalo pavyko surinkti visas 6 šio regiono šalis. Delegacijos pasikeitė informacija apie politikos pokyčius ir esamą padėtį narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityje. Delegacijos diskutavo apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir piktnau-džiavimo receptiniais kontroliuojamais vaistais problemas. Susitikimo metu taip pat aptartas ES Tarybos išvadų dėl ES ir Rytų Europos ben-dradarbiavimo narkotikų srityje įgyvendinimas bei tolesni veiksmai šioje srityje.

Rusija

ES ir Rusijos dialogas narkotikų klausimais vyko 2013 m. rugsėjo 10 d. Briuselyje. Susitikimo metu delegacijos pasikeitė informacija apie narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo aktu-alijas, taip pat aptarė ES Tarybos išvadų dėl ES ir Rytų Europos bendradarbiavimo narkotikų srityje įgyvendinimą. Teminėmis diskusijomis pasirinktos naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir piktnaudžiavimo receptiniais kontroliuojamais vaistais keliamos problemos. Dėmesio buvo skirta situacijai Afganistane ir pabrėžta dides-nio bendradarbiavimo regione būtinybė.

Techninis ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų ša-lių sąjungos (CELAC) narkotikų mechanizmo komitetas

2013 m. rugsėjo 12 d. komiteto posėdyje Briu-selyje Ekvadoro delegacija apžvelgė 2013 m. birželio 13−14 d. Kite vykusio ES ir CELAC narkotikų koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmo XV aukščiausio lygio susitikimo ir 2013 m. birželio 11–12 d. Kite vykusios Trečio-sios metinės Policijos ir teisminio bendradar-biavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo

komiteto (COPOLAD) konferencijos rezultatus. Taip pat buvo aptarta ES ir CELAC bendradar-biavimo veikla (Kokaino kelio programa, CO-POLAD veikla) bei piktnaudžiavimo recepti-niais kontroliuojamais vaistais klausimas.

JAV

ES ir JAV dialogas narkotikų klausimais vyko telekonferencijos būdu spalio 17 d. Susitikimo metu buvo aptarta esama padėtis ir aktualūs pokyčiai narkotikų pasiūlos ir paklausos maži-nimo klausimais. Delegacijos pateikė naujausią informaciją apie vykdomą veiklą regionuose (Vakarų Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Vidurio Azijoje ir Rytų partnerystės šalyse) ir aptarė būsimos JT Narkotinių medžiagų kontrolės komisijos (CND) aukšto lygio sesijos 2014 m. ir JT Generalinės asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) 2016 m. koordinavimą.

Vidurinė Azija

ES ir Vidurinės Azijos vyresniųjų pareigūnų dia-logas narkotikų klausimais vyko lapkričio 12 d. Briuselyje. Susitikimo metu buvo patvirtintas 2014–2020 m. ES ir Vidurinės Azijos kovos su narkotikais veiksmų planas, kuris yra ES politi-kos ir ilgalaikio bendradarbiavimo su Vidurinės Azijos partneriais tąsa, siekiant toliau jiems padėti stiprinti nacionalinę politiką narkotikų paklausos mažinimo ir kovos su neteisėtų nar-kotikų pasiūla bei susijusiu organizuotu nusi-kalstamumu srityse. Veiksmų plano projektas buvo patvirtintas BRT posėdyje spalio 22 d. (A punktas).

Piktnaudžiavimas receptiniais kontroliuojamais vaistais

Nacionalinių kovos su narkotikais koordinato-rių posėdyje, kuris vyko Vilniuje 2013 m. rugsė-jo 18−19 d., daugiausia dėmesio skirta piktnau-džiavimo receptiniais kontroliuojamais vaistais temai. ES Tarybai pirmininkavusi Lietuva atliko 28 ES nacionalinių kovos su narkotikais koor-dinatorių elektroninę apklausą, siekdama nu-statyti, kokia padaryta pažanga, sprendžiant piktnaudžiavimo receptiniais kontroliuojamais vaistais problemą. Diskusijos pateikė daug įro-

dymų, kokį žalingą poveikį sveikatos ir ekono-miniu požiūriu daro piktnaudžiavimas vaistais, kurių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kurie gali sukelti priklausomybę ir net mirtis. ES Tarybai pirmininkavusi Lietuva pabrėžė būtinybę užtikrinti balansą, siekiant receptinių kontroliuojamų vaistų prieinamu-mo (kai jie būtini pacientams gydyti), tuo pat metu užkertant kelią piktnaudžiavimui jais, pažymėdama, kad vaistų prieinamumas ne-turėtų būti ribojamas baimės, kad jais bus pik-tnaudžiaujama, o pagrindė būtinybę parengti politikos priemones ES lygiu, neleidžiančias piktnaudžiauti šiais vaistais. Lietuva atliko si-tuacijos analizę ir parengė specialius leidinius: Problematikos apžvalgą bei Sąvokų sąvadą (prieinami ir elektroninių knygų pavidalu), pa-ruošta ir pristatyta išmaniesiems telefonams ir planšetėms skirta programėlė bei elektroninis reklaminis skydelis interneto svetainėms, lei-džiantis žengti pirmą žingsnį, rengiant sąveikųjį forumą šiuo klausimu, apibrėžiant dažniausiai naudojamus terminus ir padedant geriau su-prasti šią problemą.

Narkotikų horizontaliojoje darbo grupėje taip pat intensyviai rengtasi JT Aukšto lygio narko-tinių medžiagų komisijos (CND) 57-ajai sesijai 2014 m. – parengtos derybinės gairės ES vals-tybių narių diplomatams Vienoje dėl Bendrojo ministrų pareiškimo dėl 2009 m. Politinės de-klaracijos ir Narkotikų veiksmų plano aukšto lygio peržiūros teksto, derėtasi dėl bendros ES pozicijos ir parengtas Bendrojo ES pareiški-mo projektas, atstovauta ES ir jos valstybėms narėms tarpsesiniuose CND susitikimuose Vienoje.

D2. Vidaus reikalai

a) Sienų kontrolė

Pažangaus sienų valdymo paketas

Reglamentai

Programos uždavinys (tikslas): siekti kuo di-desnės pažangos ES Taryboje

1) EP ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuria-ma atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami ES valstybių narių išorės sienas kertančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir


išvykimo duomenys; 2) pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Regis-truotų keliautojų programa; 3) pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atvykimo ir išvykimo sistemos ir Registruotų keliautojų programos naudojimo iš dalies keičiamas re-glamentas (EB) Nr. 562 / 2006.

EK pateikė pasiūlymus 2013 m. vasario mėn. Įvyko šeši Sienų darbo grupės posėdžiai (liepos 24–25 d., rugsėjo19 d., spalio 2 ir 21 d., lapkri-čio 5 d., gruodžio 3 d.), SCIFA komitetas (spalio 24 d., lapkričio 21 d. posėdžiuose) nagrinėjo pasiūlymų probleminius aspektus ir sutarė dėl tolesnės derybų eigos. Pirmasis pasiūlymo dėl AIS svarstymas darbo grupėje buvo užbaigtas, taip pat pasiekta pažanga dėl pasiūlymo dėl Registruotų keliautojų programos (RKP), ap-svarstyta didžioji dauguma straipsnių.

Pasiūlymais siekiama stiprinti ES išorės sienų ap-saugą, pasitelkiant pažangiąsias technologijas. AIS sistema leis nustatyti trečiųjų šalių piliečių bu-vimo trukmę ES valstybėje narėje. Sistema fiksuos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo datas, vietą, tai padės nustatyti, ar šie piliečiai laikosi teisėtų buvimo šalyje terminų. AIS taip pat leis ES valstybėms narėms veiksmingai keistis duome-nimis, užtikrinant duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi. RKP iniciatyva siekiama palengvinti ES išorės sienų kirtimo sąlygas dažnai keliaujan-tiems, iš anksto ES valstybių narių kompetentin-gų institucijų įvertintiems ir patikrintiems trečiųjų šalių piliečiams. Ši iniciatyva registruotiems ke-liautojams sutrumpintų laukimo laiką pasienio kontrolės punktuose bei supaprastintų pasienio kontrolės procedūras.

Pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo, vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą, taisyklės (FRONTEX operacijų prie jūros sienų taisyklės)

Programos uždavinys (tikslas): siekti esminės pažangos

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. balandžio mėn. Įvyko keturi Sienų darbo grupės posėdžiai (rug-sėjo 3 d., spalio 2 d., lapkričio 22 d., gruodžio

b) Migracija

Per neoficialų TVR ministrų susitikimą Vilniuje liepos 17–18 d. įvyko politinė diskusija migraci-jos klausimais, atsižvelgiant į Ketvirtąją metinę EK imigracijos ir prieglobsčio ataskaitą. Dele-gacijos pareiškė savo nuomonę apie tai, kaip ES migracijos politika galėtų prisidėti prie eko-nomikos augimo ir atgaivinimo. Buvo pareikšta nuomonė, kad turėtų būti skatinama teisėta migracija, bet taip pat turėtų būti naudojama ES jau esanti darbo jėga. Buvo nurodyta, kad ES migracijos politika turi būti grindžiama darbo rinkos poreikiais. Pabrėžta, kad sukūrus Bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, būti-na užtikrinti tinkamą prieglobsčio teisės aktų įgyvendinimą. Valstybių narių solidarumas

turi būti toliau skatinamas, taip pat turi būti užtikrinta veiksminga grąžinimo politika, įskai-tant tinkamą esamų readmisijos susitarimų įgyvendinimą.

Trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti sezoniniais darbuotojais, atvykimo ir buvimo sąlygos

Direktyva


EK pateikė pasiūlymą 2010 m. liepos mėn. Lietu-vos pirmininkavimo ES Tarybai metu įvyko dve-jos trišalės derybos (liepos 8 d., spalio 23 d.), taip pat penki techniniai susitikimai su EP (liepos 11 d., rugsėjo 16 ir 25 d., spalio 16 ir 26 d.). TVR pata-rėjai svarstė šį klausimą trijuose susitikimuose (rugsėjo 11 ir 23 d., spalio 3 d.). COREPER nagri-nėjo klausimą keturiuose posėdžiuose (spalio 9, 16 ir 29 d., lapkričio 6 d.). Susitarimas su EP buvo pasiektas spalio 23 d., derybų rezultatai patvirtinti COREPER posėdyje spalio 29 d.). Konsoliduotą tekstą patvirtino COREPER lap-kričio 6 d. Balsavimas LIBE vyko lapkričio 14 d.

Pasiūlymu siekiama nustatyti teisingas ir skai-drias taisykles, taikomas trečiųjų šalių sezoninių darbuotojų atvykimui ir apsigyvenimui, taip pat bendrosioms teisėms.

Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo dėl perkėlimo bendrovės viduje sąlygos

Direktyva


2010 m. liepą EK pateikė pasiūlymą. Lietuvos pirmininkavimo metu įvyko 8 TVR patarėjų po-sėdžiai (liepos 5 d., rugsėjo 11 d., spalio 25 d., spalio 8 ir 22 d., lapkričio 7 d; gruodžio 6 d.). COREPER pasiūlymą svarstė lapkričio 14 d. ir su-tarė dėl mandato. Surengtos 2 neformalios tri-šalės derybos su EP (lapkričio 26 d. ir gruodžio 17 d.). Sutarta dėl daugelio techninių klausimų, tačiau šie politiniai klausimai išlieka neišspręsti: paralelinės nacionalinės sistemos, procedū-riniai terminai, socialinės garantijos, judumo

3 d.) ir TVR patarėjų posėdis (gruodžio 9 d.). 9 ir 10 straipsnių (paieškos bei gelbėjimas ir išlaipi-nimas) aptarimas vyko SCIFA komitete (spalio 22 d.). COREPER gruodžio 13 d. pritarė kompro-misiniam paketui, leista pradėti derybas su EP. Pirmos trišalės derybos su EP įvyko gruodžio 17 d.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti vienodų taisyklių taikymą, vykdant jūros sienų stebėjimą, kurį at-lieka valstybės narės, dalyvaujančios operacijose, kurias koordinuoja Europos operatyvaus bendra-darbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra.

Agnė Vereškienė

Sienų darbo grupės pirmininkė

„Įgyvendinant vieną iš Lietuvos prioritetų, teko stipriai didinti dar-bo grupės posėdžių skaičių. Dar-bo grupėje buvo svarstomi net 4 reglamentų siūlymai, kurie buvo

labai didelės apimties ir sudėtingi. Derybos dėl jūrinio reglamento buvo ypač sudėtingos, spaudimas dėl artėjančių rinkimų buvo tiek iš EP, tiek iš EK, nors pats teisės akto pasiūlymas buvo pateiktas tik prieš Lietuvos pirmininkavimą. Kai kurios valstybės nepritarė tokiam reglamento siūlymui ir sudarė ES Taryboje blokuojan-čią mažumą. ES Taryboje tvyrojo slogios nuotaikos dėl šio teisės akto, vilties susitarti buvo mažai, tačiau atkaklaus pirmininkaujančios valstybės darbo, derybų įvairiuose formatuose vykdymas lėmė mūsų sėkmę. Pirmininkavimo pabaigoje buvo įvykdytos pirmosios trišalės derybos su EP.“

problemos (nors buvo pasiektas susitarimas laikytis principo, kad ši sistema nepriklausoma nuo Šengeno teisyno).

Pasiūlymu siekiama ES mastu sukurti sistemą, pritraukiančią aukštos kvalifikacijos vadovus, specialistus ir darbuotojus stažuotojus iš ne ES valstybėje narėje esančios įmonės perkeliant į ES valstybėje narėje įsteigtą tos pačios įmonės subjektą.

Evelina Gudzinskaitė

Teisingumo ir vidaus reikalų patarėjų darbo grupės, Integracijos, migracijos ir išsiuntimo darbo grupės pirmininkė

„Susiderėjome dėl politiškai sudė-tingų klausimų, keičiančių nusistovėjusią praktiką. Se-zoninių darbuotojų direktyva - pirmasis ES teisės aktas, reglamentuojantis nekvalifikuotų migrantų įleidimą į ES. Bendrovės viduje perkeliamų asmenų direktyvoje nustatėme naują darbuotojų judumo ES viduje sche-mą, kuri skiriasi nuo Šengeno taisyklių. ES Tarybos išvadomis dėl ES tarptautinių sankcijų užsieniečiams efektyvesnio įgyvendinimo – tai buvo Lietuvos inicia-tyva – susitarėme dar glaudžiau koordinuoti valstybių narių veiksmus šioje srityje. To nebūtume pasiekę be puikaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, EK, EP, ES Tarybos generaliniu sekretoriatu, akcentuo-jant bendrus ES siekius.“

Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, mokinių mainų, atlyginamo ir neatlyginamo stažavimosi, savanoriškos tarnybos ir dalyvavimo „Au Pair“ programoje tikslais sąlygos

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti esminės pažangos ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. kovo mėn. Įvyko šeši Integracijos, migracijos ir išsiuntimo darbo grupės posėdžiai (liepos 16 d., rugsėjo 12 d.; spalio 1 ir 14 d.; lapkričio 29 d. ir gruodžio 19 d.) ir vienas neoficialus SCIFA susitikimas (liepos 9–10 d. vykusio susitikimo metu buvo spren-džiamas klausimas dėl trečiųjų šalių piliečių privalomų kategorijų). Pirmininkavimo metu buvo parengti ir aptarti trys kompromisiniai pa-siūlymai. EP LIBE balsavimas įvyko lapkričio 5 d.


Pasiūlymu bus siekiama padidinti ES, kaip mokslo ir kultūros centro, patrauklumą, skatinti tarptau-tinį akademinį bendradarbiavimą ir gerinti ES konkurencingumą.

Nelegali migracija

Programos uždavinys (tikslas): tęsti diskusijas dėl migracijos į ES spaudimo bei atnaujinti ES veiksmų planą

ES veiksmai dėl nelegalios migracijos spau-dimo – strateginis atsakas – buvo aptartas 3 SCIFA posėdžiuose (rugsėjo 24 d.; spalio 22–23 d.; lapkričio 21 d.). Lietuva per savo pirmininka-vimą tęsė plano atnaujinimą. Buvo parengtas atnaujintas veiksmų planas, apsvarstytas lap-kričio 21 d. SCIFA posėdyje, ir jam buvo pritarta.

Išorės santykiai

Programos uždavinys (tikslas): užtikrinti nuo-seklų ir visapusišką požiūrį į išorės santykius migracijos srityje

Pirmininkaujanti valstybė narė daug dėme-sio skyrė judumo partnerysčių (angl. mobility partnership – MP) steigimui. Gruodžio 5 d. pa-sirašyta bendra deklaracija dėl Azerbaidžano Respublikos ir ES bei jos dalyvaujančių valsty-bių narių partnerystės judumo srityje. Prie šios judumo partnerystės, kurios tikslas – plėtoti tarpvalstybinius ryšius aktualiais migracijos klausimais, prisijungė ir Lietuva. Lietuva pirmi-ninkavimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo ir pa-siekė žymaus progreso derybiniame procese dėl judumo partnerysčių sudarymo su Tunisu ir Jordanija. Lapkričio 13–14 d., vykstant dery-bų misijai Tunise, buvo sėkmingai užbaigtos derybos dėl Tuniso ir ES MP deklaracijos. Prie-globsčio ir migracijos aukšto lygio ES Tarybos darbo grupėje (PMALDG) pasiekus susitarimą dėl derybinių veiksmų pradžios steigiant MP su Jordanija, gruodžio 11 d. MP deklaracijai pritarė COREPER. Deklaracija buvo patvirtinta gruodžio 17 d. BRT.

Nemažai dėmesio skirta ES bendradarbiavimui stiprinti, vystant regioninius procesus: 2013 m. spalio 9–10 d. Tokijuje (Japonija) vyko Azijos ir Europos šalių (ASEM) imigracijos generalinių

direktorių 12–oji konferencija „Migracijos poli-tika kaip ekonomikos augimo strategija“; lap-kričio 26 d. ES ir CELAC aukšto lygio susitikimas migracijos ir judumo klausimais; lapkričio 27 d. ES ir Afrikos vyresniųjų pareigūnų susitikimas migracijos judumo ir užimtumo formatu; gruo-džio 9–10 d. Stambule organizuotos vyresniųjų pareigūnų strateginės diskusijos Budapešto proceso rėmuose.

2013 m. birželį EK pristatyto komunikato pa-grindu buvo parengtas ES Tarybos išvadų pro-jektas dėl bendros ES pozicijos 2013 m. rudenį vykusiam JT aukšto lygio dialogui dėl migraci-jos ir vystymo, kuris po sudėtingų derybų buvo suderintas PMALDG ir patvirtintas rugsėjo 23 d. ES Taryboje. Remiantis šiomis išvadomis buvo parengtas kitų ES Tarybos išvadų projektas bendram ES pranešimui (angl. Statement) bei jo pristatymo tvarkos pagal priskirtą kompe-tenciją. Šios išvados patvirtintos rugsėjo 26 d. ES Taryboje.

2013 m. spalio 3 d. Niujorke vykusiame JT Ge-neralinės Asamblėjos aukšto lygio dialoge dėl migracijos ir vystymo EK narė C. Malmström kartu su Lietuvos vidaus reikalų ministru Dailiu Alfonsu Barakausku pristatė bendrą poziciją ES ir jos valstybių narių vardu. Minėtam susitikimui taip pat buvo suderinta ir patvirtinta bendra ES ir jos valstybių narių ir AKR šalių deklaracija.

c) Geresnis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas

Pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento dėl ES teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros (Europolo) ir sprendimų 2009 / 371 / TVR ir 2005 / 681 / TVR panaikinimo

Reglamentas


EK pateikus pasiūlymą 2013 m. kovo mėn., jau birželio 6–7 d. TVR tarybos posėdyje surengti pirmieji politiniai debatai dėl reglamento pro-jekto, kurių metu ministrai apsikeitė nuomo-nėmis dėl siūlomos naujosios ES teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymų architektūros ir teisinio šios srities reglamentavimo po Lisabo-

nos sutarties įsigaliojimo. Daugumai delegaci-jų nepritarus EK siūlomam dviejų teisėsaugos srityje veikiančių ES agentūrų – Europos polici-jos kolegijos (CEPOL) ir Europos policijos biuro (Europolas) – jungimui, ES Taryba pavedė eks-pertams nagrinėti teksto nuostatas, susijusias su teisėsaugos bendradarbiavimu ir Europolo veikla, paliekant dalis, susijusias su agentūrų jungimu ir teisėsaugos mokymu, nenagrinėto-mis. Be to, EK buvo paprašyta persvarstyti savo poziciją šiuo klausimu ir surasti kitą sprendimą dėl teisinio CEPOL pagrindo keitimo.

Vykdant ES Tarybos įpareigojimą, reglamento projekto tekstas buvo analizuojamas pastraips-niui ES Tarybos Teisėsaugos darbo grupėje (LEWP). Iš viso per Lietuvos pirmininkavimą suorganizuoti 5 posėdžiai (liepos 11 d.; rugsėjo 4–5 d.; spalio 9–10 d.; lapkričio 19–20 d; gruo-džio 11 d.), kurių metu atliktas viso EK pasiūlyto teksto pirmasis svarstymas, parengti ir aptarti I, II skyrių ir 1 priedo bei V, VI skyrių ir 2 priedo kompromisiniai pasiūlymai bei parengti IV ir X skyrių kompromisiniai pasiūlymai. Viso proce-so metu glaudžiai bendradarbiauta su EK, TGS bei Europolu. Siekiant užtikrinti sklandų dosjė svarstymo perdavimą, šiose veiklose aktyviai dalyvavo ir Trejeto partnerė Graikija.

Daugiausiai ekspertų dėmesio susilaukę jau-trūs klausimai, ypač dėl Europolui taikomo duomenų apsaugos režimo bei Europolo vei-klos išorės aspekto, pateikti svarstyti aukštesnio lygmens parengiamajam komitetui. ES Tarybos Policijos ir teisminio bendradarbiavimo bau-džiamosiose bylose koordinavimo komitetas (CATS) 2013 m. rugsėjo 23 d. aptarė Europolo bendradarbiavimo susitarimų su III šalimis su-darymo galimybes ateityje, taip pat 2013 m. lapkričio 12 d. komitetas apsikeitė nuomonė-mis apie Europolo duomenų apsaugos priežiū-rą vykdysiančios įstaigos pasirinkimą.

Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu taip pat vyko aktyvus darbas EP LIBE komitete, kuris buvo paskirtas atsakingu už reglamento pro-jektą. Pristatyti du atsakingo pranešėjo pareng-ti raportai dėl EK pasiūlymo. Siekiant palaikyti ryšius tarp ES Tarybos ir EP šiuo klausimu, 2013 m. spalio mėn. suorganizuotas neforma-lus LEWP pirmininkės ir atsakingo LIBE prane-šėjo susitikimas.

EK pasiūlymu iš esmės siekiama įgyvendinti Lisa-bonos sutarties reikalavimus dėl Europolo veiklos reglamentavimo, pakeičiant galiojantį agentū-ros teisinį pagrindą (sprendimą) nauju (regla-mentu). Užuot techniškai perkėlus galiojančias nuostatas, pasiūlyta optimizuoti esamą regla-mentavimą, kad visų pirma būtų sudarytos prie-laidos kurti dar stipresnį Europolą, kuris veiktų tiek kaip ES teisėsaugos bendradarbiavimo, tiek kaip mokymo agentūra. Taip pat siekiama sustiprinti Europolo veiklos parlamentinę priežiūrą, sukurti teisines prielaidas naujam Europolo keitimosi in-formacija modeliui bei nustatyti griežtą duome-nų apsaugos režimą, kuris derėtų tiek su bendra ES politika ES agentūrų veiklos priežiūros srityje, tiek su Europolo veiklos specifika. Manoma, kad priėmus siūlomus pakeitimus būtų užtikrinta dar efektyvesnė Europolo parama valstybių narių tei-sėsaugos institucijoms, kovojančioms su sunkiu tarptautiniu ir organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu.

Keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimas teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažan-gos derybose su EP

EK pateikė pasiūlymą 2010 m. vasario mėn. 2012 m. balandžio 26–27 d. TVR taryba susitarė dėl bendro požiūrio. 2013 m. birželio 12 d. EP plenariniame posėdyje nuspręsta grąžinti LIBE komitetui svarstyti pasiūlymą, tačiau Lietuvos pirmininkavimo metu LIBE darbotvarkėje šio klausimo nebuvo. EK kartu su pirmininkaujan-čia valstybe nare pradėjo rinkti ir rengti įrody-mais grįstą dokumentą, siekdamos parodyti ir įtikinti EP keleivio duomenų įrašo sistemos tei-kiama pridėtine verte.

Pasiūlymu siekiama nustatyti bendrąsias sąlygas ir įsipareigojimus oro vežėjams, vežantiems ke-leivius tarp trečiosios šalies teritorijos ir valstybės narės (įskaitant ES teritorijoje) ir perduoti keleivio duomenų įrašus kompetentingoms teisėsaugos institucijoms. Pasiūlymas sustiprintų policijos


ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavi-mą, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir sunkiems nusikaltimams.

Finansinės programos „Herkulis III“ ir „Periklis 2020“ (susijusios su DFP)

Reglamentai


„Herkulis III“ – įvyko trys techniniai susitikimai su EP (rugsėjo 5, 23 ir 27 d.), trišalės derybos (spalio 15 d.) ir du Kovos su sukčiavimu darbo grupės posėdžiai (spalio 10 d., lapkričio 8 d.), skirti išna-grinėti ir galiausiai susitarti dėl teksto. COREPER lapkričio 13 d. patvirtino galutinį kompromisi-nį tekstą, siekiant susitarimo su EP per pirmąjį svarstymą. Lapkričio 26 d. įvyko EP Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto balsavimas.

„Periklis 2020“ – EK pateikė pasiūlymą 2011 m. gruodžio mėn. 2013 m. vasario–lapkričio mėn. surengtų trišalių derybų rezultatas buvo EP ir ES Tarybos susitarimas dėl galutinio kompro-misinio teksto. Jis buvo patvirtintas Kovos su sukčiavimu darbo grupės posėdyje lapkričio 8 d., galutinis kompromisinis tekstas buvo pa-tvirtintas COREPER lapkričio 20 d. Balsavimas EP plenariniame posėdyje vyko gruodžio 11 d.

„Periklis 2020“ programos išplėtimas, apimant nedalyvaujančias valstybes nares

Pasiūlymas buvo nagrinėtas keliuose Kovos su sukčiavimu darbo grupės posėdžiuose 2012 m. ir 2013 m. Patvirtintas COREPER gruodžio 4 d. ir BRT gruodžio 10 d.

Šių programų tikslas yra užtikrinti tolesnę ES pa-ramą EK ir valstybių narių veiklai, kovojant su sukčiavimu, euro padirbinėjimu; korupcija ir kito-mis neteisėtomis veikomis; žala ES finansiniams interesams, įskaitant kontrabandą ir cigarečių padirbinėjimą; formuojant geresnį supratimą; atliekant tyrimus; organizuojant mokymus ir tei-kiant techninę bei mokslinę pagalbą.

Kiti klausimai

Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos iniciatyva dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005 / 681 / TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL)

Reglamentas

Jungtinei Karalystei vienašališkai nusprendus nuo 2014 m. kovo mėn. nebeskirti CEPOL da-bartinių patalpų Bramshile (Jungtinė Karalys-tė), ES Tarybai teko skubiai ieškoti naujos vietos CEPOL, siekiant užtikrinti sklandų šios ES agen-tūros veiklos tęstinumą.

2013 m. liepos mėn. neformalaus TVR ministrų susitikimo metu Vilniuje pirmininkaujančiai Lietuvai pakvietus teikti paraiškas CEPOL būsti-nei perkelti, iš viso paraiškas pateikė 7 valstybės narės: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Vengrija, Nyderlandai ir Suomija. Išnagrinėjusios paraiš-kas, 2013 m. spalio 8 d. TVR tarybos susitikime valstybės narės pasiekė bendrą susitarimą, kad atėjus laikui iškelti CEPOL iš Bramshilo (Jungti-nė Karalystė) jo būstinė turėtų būti Budapešte (Vengrija). ES Tarybai pirmininkaujanti šalis šį sprendimą pristatė EP LIBE komitetui 2013 m. spalio 17 d.

2013 m. lapkričio 13 d. ES Tarybai pateikta valstybių narių iniciatyva dėl EP ir ES Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Spren-dimas 2005 / 681 / TVR, įsteigiantis CEPOL. Ji buvo perduota EP bei nacionaliniams parla-mentams. CEPOL būstinės klausimas svarstytas 2013 m. gruodžio 16 d. EP LIBE komitete.

Pirmininkaujanti šalis siekė užtikrinti, kad šį tei-sėkūros procedūra priimamą aktą būtų galima priimti dar per šią EP kadenciją. Taip CEPOL būtų sudarytos sąlygos iki 2014 m. rugsėjo mėn., t. y., iki datos, iki kurios Jungtinė Karalys-tė pratęsė CEPOL nuomos sutartį, persikelti į Budapeštą.

d) Kibernetinis saugumas

Programos uždavinys (tikslas): siekti sklan-daus ES kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimo

Neoficialiai buvo apsikeista nuomonėmis ne-formaliame TVR tarybos susitikime Vilniuje liepos 18–19 d. Ministrai pabrėžė, kad reikėtų siekti, jog tarptautiniu ir tarpinstituciniu lygiu būtų sustiprintas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Žmogaus teisės ir asmens duomenys turi būti apsaugoti kibernetinio saugumo srityje. Atsižvelgiant į vykusias dis-kusijas, pozicijas ir nuomones, kurias pareiškė valstybės narės, Pirmininkaujančios valstybės narės draugų grupei kibernetinio saugumo klausimais buvo pavesta parengti pasiūlymus ir rekomendacijas sėkmingai įgyvendinti ES kibernetinio saugumo strategiją. Grupės posė-dis įvyko spalio 30 d. Pirmininkaujanti Lietuva parengė planą, kaip įgyvendinti ES Tarybos iš-vadas dėl kibernetinio saugumo strategijos ES, kuri buvo priimta BRT birželio 25 d. ir pristatyta per šį susitikimą. Grupė iš esmės pritarė pateik-tam planui. Gruodžio 3 d. posėdį ji skyrė pra-monės ir technologijos sričiai nagrinėti, įskai-tant „big data“21 duomenų ir debesies temas.

Loreta Poliakaitė

Teisingumo ir vidaus reikalų patarėjų darbo grupės, Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto patarėjų grupės pirmininkė

„CEPOL būstinės perkėlimo klausimas nebuvo įtrauk-tas į Lietuvos pasirengimo pirmininkauti darbotvarkės kalendorių, tačiau jau liepos mėnesį tapo akivaizdu, kad ES Taryba turi imtis veiksmų. Tai pavirto gana sudėtingu bei kartu įdomiu klausimu tiek instituciš-kai, tiek procedūriškai. Turėjome ne vieną sudėtingą dialogą su EP, aiškinantis, kuri vis dėlto ES institucija iš esmės turi priimti politinį sprendimą dėl ES agentūros būstinės. Teko tvirtai ginti ministrų spalio mėnesį TVR taryboje priimtą politinį apsisprendimą dėl Budapešto. Procedūriškai tai buvo pirmas kartas, kuomet įsigalio-jus Lisabonos sutarčiai, policijos bendradarbiavimo srityje pateikta valstybių narių teisėkūros iniciatyva pagal SESV 76 straipsnį.“

Kadangi grupės įgaliojimai turėjo baigtis lapkri-čio 7 d., COREPER lapkričio 6 d. sutiko juos pra-tęsti 3 metams. Taip pat buvo patvirtinta grupės veiklos nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. spa-lio mėnesio ataskaita. Kibernetinių nusikaltimų klausimai taip pat buvo iškelti Rytų partnerystės TVR ministrų susitikime spalio 7–8 d.

Strategija siekiama užtikrinti tinklų bei informa-cinių sistemų išorės ir vidaus saugumą, stiprinti kovą su nusikaltimais elektroninėje erdvėje, taip pat stiprinti informacinių technologijų pramo-nės ir saugių paslaugų konkurencingumą ir taip prisidėti prie ES skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo.

e) Vizų politika

Programos uždavinys (tikslas): skirti daug dėmesio dabartinėms deryboms dėl vizų re-žimo ir readmisijos susitarimų supaprastini-mo, taip pat vizų režimo liberalizavimo pro-cesams, apimantiems trečiąsias šalis

ES ir Azerbaidžano Respublikos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo

Derybos su Azerbaidžano Respublika dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimo buvo pra-dėtos Baku 2012 m. kovo 1 d. Remiantis pa-žanga, susitarimas ir jo pataisytas tekstas buvo apsvarstytas Vizų darbo grupės posėdyje lie-pos 9 d., galutinis tekstas buvo patvirtintas TVR patarėjų ir parafuotas liepos 29 d. Spalio 29 d. EK pateikė ES Tarybos sprendimo dėl pasirašy-mo ir derybų užbaigimo projektą, kuris buvo svarstytas TVR patarėjų posėdyje lapkričio 11 d. Lapkričio 20 d. COREPER sutiko perduoti spren-dimą ES Tarybai patvirtinti. Sprendimas dėl pa-sirašymo buvo priimtas Švietimo, jaunimo, kul-tūros ir sporto tarybos posėdyje lapkričio 25 d. Susitarimas buvo pasirašytas 2013 m. lapkričio 28–29 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu ir apie jį paskelbta ES oficialia-jame leidinyje lapkričio 25 d.

Susitarimu numatoma supaprastinti vizų išda-vimo taisykles arba įvesti bevizį režimą tam tikrų kategorijų asmenims.

21 Labai dideli duomenų kiekiai ir jų valdymas.


ES ir Azerbaidžano Respublikos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos

ES Taryba oficialiai įgaliojo EK derėtis dėl ES ir Azerbaidžano readmisijos susitarimo sudary-mo 2011 m. gruodžio 19 d. Tekstas, dėl kurio buvo susitarta, parafuotas liepos 29 d. Briusely-je. EK spalio 29 d. pateikė sprendimą dėl pasi-rašymo bei sudarymo. Pasiūlymas patvirtintas TVR patarėjų posėdyje gruodžio 3 d.

ES ir Armėnijos Respublikos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo

Susitarimas buvo pasirašytas 2012 m. gruo-džio mėn. EP plenariniame posėdyje balsavo 2013 m. spalio 9 d. COREPER spalio 16 d. patvir-tino susitarimą, pasiektą dėl sprendimo suda-ryti susitarimą, kuris oficialiai buvo patvirtintas BRT posėdyje spalio 22 d. (A punktas). Spren-dimas dėl susitarimo sudarymo ir susitarimas buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje spalio 31 d. (OJ L 289) ir įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.

Susitarimu numatoma supaprastinti vizų išda-vimo taisykles ir sumažinti prašymo išduoti vizą tvarkymo mokestį, taip pat įvesti bevizį režimą tam tikrų kategorijų asmenims.

ES ir Armėnijos Respublikos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos

Susitarimas buvo pasirašytas 2013 m. balan-džio mėn. EP pateikė savo sutikimą dėl susitari-mo sudarymo spalio 9 d. COREPER spalio 16 d. patvirtino susitarimą, pasiektą dėl sprendimo sudaryti susitarimą, kuris oficialiai buvo patvir-tintas BRT posėdyje spalio 22 d. (A punktas). Sprendimas dėl susitarimo sudarymo ir susita-rimas buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje spalio 31 d. (OJ L 289) ir įsigaliojo 2014 m. sau-sio 1 d.

Pagrindinis šio susitarimo tikslas yra, remiantis abipusiškumo principu, nustatyti greitas ir efek-tyvias be leidimo gyvenančių asmenų grąžinimo procedūras.

ES ir Žaliojo Kyšulio susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo

EP dėl šio susitarimo priėmimo teigiamai bal-savo 2013 m. rugsėjo 11 d. COREPER rugsėjo 25 d. patvirtino pasiektą susitarimą dėl spren-dimo dėl susitarimo sudarymo teksto. Jis ofici-aliai buvo patvirtintas TVR taryboje spalio 7 d. Sprendimas dėl susitarimo sudarymo ir susita-rimas buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje spalio 24 d. Žaliasis Kyšulys dar turi pranešti ES, kad jis užbaigė vidaus procedūrą.


ES ir Žaliojo Kyšulio susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos

EP dėl šio susitarimo priėmimo teigiamai bal-savo 2013 m. rugsėjo 11 d. COREPER rugsėjo 25 d. patvirtino pasiektą susitarimą dėl spren-dimo dėl susitarimo sudarymo teksto. Jis ofici-aliai buvo patvirtintas TVR taryboje spalio 7 d. ir paskelbtas ES oficialiajame leidinyje spalio 24 d. Žaliasis Kyšulys dar turi pranešti ES, kad jis už-baigė vidaus procedūrą.

ES ir Maroko susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo

EK pateikė pasiūlymą ES Tarybai pradėti ES ir Maroko derybas dėl susitarimo supaprastinti trumpalaikių vizų išdavimo procedūras 2013 m. spalio mėn. Šis klausimas buvo svarstomas Vizų darbo grupės posėdyje spalio 18 d. ir TVR pata-rėjų posėdyje lapkričio 11 d. COREPER lapkričio 27 d. patvirtino susitarimą, pasiektą dėl ES Tary-bos sprendimo teksto. Jis oficialiai priimtas TVR tarybos posėdyje gruodžio 5–6 d., atsižvelgiant į ES ir Maroko Asociacijos susitarimą gruodžio 16 d.


ES ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo

TVR patarėjai sprendė šį klausimą ES Tarybos posėdyje liepos 23 d. Delegacijos ir toliau pa-brėžia susirūpinimą dėl saugos, susijusį su Ru-sijos Federacijos tarnybiniais pasais.


ES ir Baltarusijos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir asmenų, gyvenančių be leidimo, readmisijos

2011 m. vasario 28 d. EK buvo įgaliota pradė-ti derybas. 2011 m. birželį Baltarusijai išsiųs-tas oficialus kvietimas pradėti derybas, tačiau Baltarusija ilgą laiką į jį neatsakė. Rengdamiesi pirmininkavimui ir jo metu Lietuvos atstovai dvišalių kontaktų su Baltarusijos atstovais metu ne kartą kėlė šį klausimą. Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje, įvykusio lapkričio 28–29 d., metu Baltarusija paskelbė apie savo pasirengimą pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų.


EP ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas ES Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539 / 2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

Programos uždavinys (tikslas): tęsti derybas

EK pateikė pasiūlymą 2011 m. gegužės mėn. Lietuva tęsė derybas dėl šio pasiūlymo, kuris buvo intensyviai diskutuotas Lenkijos, Danijos, Kipro ir Airijos pirmininkavimo metu. Politinis sutarimas su EP pasiektas birželio 25 d. ir ga-liausiai jis buvo formaliai patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo metu. COREPER lapkričio 27 d.

bei TVR taryba gruodžio 5 d. patvirtino galu-tinį kompromisinį tekstą. Reglamento tekstas paskelbtas ES oficialiajame leidinyje gruodžio 20 d.

Reglamento 539 / 2001 pakeitimai sukuria me-chanizmą, kuriuo laikinai stabdomas bevizio reži-mo galiojimas trečiųjų šalių piliečiams, jei yra tam tikros reglamente nustatytos sąlygos. Taip pat šiuo reglamentu nustatytas vizų režimo abipusišku-mo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo įtvirtina-mos nuostatos, leidžiančios imtis priemonių, jei trečioji šalis, kuriai galioja bevizis režimas, įveda vizų reikalavimą vienai ar kelioms ES valstybėms narėms.

EP ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas ES Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539 / 2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (priedų pakeitimai)

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti pa-tvirtinimą Taryboje

2012 m. lapkričio mėn. EK pasiūlė pakeisti šio reglamento II priedą, įtraukiant į sąrašą dau-giau kaip 16 šalių, kurių piliečiai gali keliauti į ES be vizų. Klausimas buvo svarstomas keturiuo-se Vizų darbo grupės posėdžiuose (liepos 9 d., rugsėjo 23 d., spalio 18 d.), TVR patarėjų posė-dyje lapkričio 11 d. ir 3 COREPER posėdžiuose (lapkričio 27 d., gruodžio 4 ir 13 d.). Politiniu po-žiūriu aktualiausias klausimas buvo papildomų šalių įtraukimas į sąrašą, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų, Peru ir Kolumbijos, kurias pa-siūlė kai kurios valstybės narės. Spalio 21 d. EP LIBE pritarė pasiūlymui, siūlant į sąrašą įtraukti minėtas tris šalis, kurių piliečiai gali keliauti be vizų. Galutinis susitarimas dėl EK pasiūlymo ir dėl dar trijų šalių buvo pasiektas gruodžio 13 d. COREPER posėdyje, taip minėtas sąrašas buvo papildytas iš viso 19 šalių.

Atsižvelgus į naujausią informaciją apie trečiąsias šalis, EK siūlymu valstybių, kurių piliečiams netaiko-mas vizų režimas, sąrašas reguliariai peržiūrimas.


Pranešimas dėl pasiūlymo dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 539 / 2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Moldova)

Atsižvelgdama į teigiamą Moldovos pažangos, įgyvendinant vizų liberalizavimo veiksmų pla-ną, vertinimą, EK 2013 m. lapkričio 27 d. pateikė pasiūlymą įtraukti Moldovą į sąrašą šalių, kurių piliečiams taikomas bevizis režimas. COREPER posėdyje gruodžio 20 d. buvo pritarta EK pa-siūlymui be pakeitimų.

f) Šengeno informacinė sistema

ES tarptautinių sankcijų taikymas ir asmens duomenų įvedimo į Šengeno informacinę sistemą praktikos patobulinimas

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitari-mo dėl ES Tarybos išvadų

Lietuvos iniciatyva buvo iškeltas klausimas dėl duomenų, įvedamų į Šengeno informacinę sistemą, kokybės gerinimo. Lietuva parengė ir suderino ES Tarybos išvadas. Jos svarstytos spa-lio 31 d. Šengeno klausimų darbo grupės (SIS / SIRENE pogrupio) ir išorės patarėjų (Relex (sank-cijos)) posėdžiuose, taip pat du kartus (lapkričio 19 ir 25 d.) aptartos TVR patarėjų susitikimuose. Gruodžio 5 d. TVR taryba priėmė išvadas dėl per-spėjimų pagal reglamento (EB) Nr. 1987 / 2006

dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sis-temos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 26 straipsnį.

ES Tarybos išvadų priėmimas leis užtikrinti efekty-vesnį ES tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

g) Civilinė sauga

ES civilinės saugos mechanizmas (susijęs su DFP)

EP ir Tarybos sprendimas

Programos uždavinys (tikslas): siekti susita-rimo su EP

Remdamasi Danijos, Kipro ir Airijos pirminin-kavimo metu pasiekta pažanga, ES Tarybai pirmininkavusi Lietuva toliau siekė galutinio susitarimo su EP. Įvyko keturi ES Tarybos civili-nės saugos darbo grupės (PROCIV) posėdžiai (liepos 9 d., rugsėjo 9, 10 ir 24 d.), dvejos ne-formalios trišalės derybos (liepos 8 d. ir rugsėjo 17 d.) ir keturi trišaliai susitikimai techniniais klausimais (liepos 10, 11 d.; rugsėjo 6, 13 d.), sie-kiant parengti galutinį sutarimą su EP. Rugsėjo 17 d. trišalių derybų metu buvo pasiektas su-sitarimas su EP, derybų rezultatai buvo patvir-tinti COREPER posėdyje spalio 9 d. Balsavimas EP plenariniame posėdyje įvyko gruodžio 11 d. Pasiūlymas priimtas ES Žemės ūkio ir žuvinin-kystės tarybos posėdyje gruodžio 16–17 d.

Pasiūlymu siekiama stiprinti ES ir valstybių narių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje ir pa-gerinti prevenciją, parengtį ir reagavimą į gamti-nes ir žmogaus sukeltas nelaimes ES ir už jos ribų. Mechanizmui įgyvendinti 2014–2020 m. skirta 368 428 000 EUR.

ES Tarybos išvadų dėl masinio evakavimo nelaimių atveju ES projektas

Programos uždavinys (tikslas): priimti ES Ta-rybos išvadas

ES Tarybos išvadų projektas buvo parengtas, re-miantis 2013 m. liepos 16–18 d. Vilniuje sureng-to pirmininkaujančios valstybės narės praktinio seminaro dėl masinio evakavimo ištikus ne-laimėms rezultatais. ES Tarybos išvadų projektas nagrinėtas Civilinės saugos darbo grupėje tris kartus (rugsėjo 9–10 d., spalio 8 d. ir lapkričio 5 d.)

ir priimtas gruodžio 5 d. TVR tarybos posėdyje (A punktas).

ES Tarybos išvadose bus pateiktos kryptys, skirtos pagerinti masinio gyventojų evakavimo orga-nizavimą ES šalyse narėse, atkreipiant dėmesį į būtinas planavimo ir pasirengimo priemones, apimančias tarpvalstybinius aspektus, taip pat plėtoti ir tobulinti masinio evakavimo, evakuotų gyventojų priėmimo ir grąžinimo procedūras.

Kiti klausimai

ES Tarybos reglamentas, nustatantis ES išduodamų laissez-passer formą

EK pateikė pasiūlymą 2007 m. Pareigūnų tar-nybos nuostatų darbo grupėje svarstymas sustabdytas (įskaitant tam tikras technines konsultacijas su ES Tarybos Vizų darbo grupe ir Mišriu komitetu) 2009 m. Lietuvos pirmininka-vimo ES Tarybai metu buvo siekiama atnaujinti svarstymą ir rasti sprendimą. COREPER posėdy-je spalio 2 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Lie-tuva paskelbė apie ketinimą suaktyvinti Pirmi-

5 pav. Socialinės apsaugos ir dabo ministrė A. Pabedinskienė su Prancūzijos darbo ministru M. Sapinu neformaliame už socialinę apsaugą ir užimtumą atsakingų ES ministrų susitikime Vilniuje.

ninkaujančios valstybės narės draugų grupę, kad būtų aptartas ES Tarybos reglamento dėl laissez-passer projektas. Įvyko penki Pirminin-kaujančios valstybės narės draugų grupės po-sėdžiai (spalio 11 ir 23 d.; lapkričio 4, 19 ir 26 d.), kuriuose buvo pasiektas susitarimas. COREPER gruodžio 4 d. patvirtino darbo grupės lygiu pasiektą susitarimą ir sutiko, kad ES Tarybos re-glamento projektas būtų pateiktas ES Tarybai priimti. Pasiūlymas buvo priimtas BRT posėdyje gruodžio 17 d. (A punktas).

E. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalaiE1. Didesnės užimtumo galimybės – dėmesys jaunimui

Jaunimo garantijų iniciatyva (susijusi su DFP)

Programos uždavinys (tikslas): didelis politinis dėmesys jaunimo garantijoms įgyvendinti

Jaunimo nedarbo lygis buvo politinis priorite-tas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laiko-

Dainius Šriubša

Vizų darbo grupės pirmininkas

„COREPER lygiu pasiektas bendras sutarimas dėl Moldovos perkėlimo į bevizį reglamento 539 / 2001 są-rašą – neabejotinai išskirtinis pir-mininkavimo laimėjimas, geriau-

sias veiksmų koordinavimo ir Lietuvos diplomatinių gebėjimų panaudojimo labai konkrečiam tikslui per nepaprastai trumpą laiką pasiekti pavyzdys.

Lietuva taip pat pasiekė kompromisą ir sėkmingai už-baigė anksčiau pirmininkavusių Lenkijos, Danijos, Ki-pro ir Airijos pradėtą darbą dėl reglamente 539 / 2001 įtvirtinto abipusiškumo ir suspendavimo mechanizmo taikymo trečiosioms šalims, jei jos atsisakytų taikyti bevizį režimą bent vienai ES šaliai nariai. Europa paga-liau turi mechanizmą.“


muose (rugsėjo 18 d., spalio 4 ir 10 d., lapkričio 29 d.). Spalį EPSCO taryba nesulaukė palaikymo, būtino priimti bendrą požiūrį, tačiau dėl dide-lių pirmininkaujančios ES Tarybai Lietuvos ir kitų delegacijų pastangų tai pavyko padaryti gruodį vykusiame EPSCO susitikime. Bendro kompromiso susitarimas suteikia galimybę pradėti derybas su EP, siekiant gauti jo pritari-mą jau per pirmąjį svarstymą. Gruodį EVT para-gino teisės aktų leidėjus greičiau priimti susita-rimą dėl pasiūlymo.

Šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti tinkamą mini-malią komandiruojamų darbuotojų teisių apsau-gą tarpvalstybinių paslaugų teikimo sistemoje, taip pat suteikti paslaugų teikėjams laisvės teikti paslaugas ir skatinti teisingą konkurenciją tarp paslaugų teikėjų.

tarpiu. Veiksmai nacionaliniu ir Europos lygiu, ypač susiję su jaunimo garantijų įgyvendinimu, buvo aptariami EPSCO tarybos posėdžiuose ir kituose renginiuose (lapkričio 14–15 d. vyku-sioje ESF konferencijoje „Mažinant jaunimo nedarbą Europoje: geresnės ateities jaunimui kūrimas“, kuri buvo surengta Vilniuje). Pirmi-ninkaujanti ES Tarybai Lietuva taip pat vedė derybas dėl tinkamumo kriterijų dėl lėšų jau-nimo užimtumo iniciatyvai įgyvendinti. Įvyko penkerios trišalės derybos dėl Jaunimo užim-tumo iniciatyvos (liepos 4 d., rugsėjo 4, 12, 18 d. ir spalio 1 d.). Pasiektas susitarimas su EP buvo patvirtintas COREPER posėdyje spalio 17 d.

Jaunimo garantijų iniciatyva padės valstybėms narėms spręsti jaunimo nedarbo problemą ir iš-vengti skaudesnių pasekmių, atsirandančių dėl il-galaikio nedarbo ir socialinės atskirties didėjimo.

Europos gamybinės praktikos (pameistrystės) aljansas

Programos uždavinys (tikslas): priimti Tary-bos deklaraciją

Europos gamybinės praktikos aljanso veikla buvo pradėta liepos 2 d., paskelbus Europos socialinių partnerių, EK ir ES Tarybai pirminin-kaujančios valstybės narės bendrą deklaraciją. Neformalaus susitikimo Vilniuje liepos mėn. metu ES užimtumo ir socialinių reikalų minis-trai ir socialiniai partneriai pasidalijo mintimis apie Europos gamybinės praktikos aljansą, ku-rios atsispindėjo ES Tarybos deklaracijos pro-jekte. Deklaracijos projektą du kartus apsvarstė Socialinių klausimų darbo grupė, bendradar-biaudama su Švietimo komitetu bei Jaunimo darbo grupe (liepos 25 d. ir rugsėjo 11 d.). Spa-

lio 4 d. šis klausimas svarstytas COREPER posė-dyje, siekiant pasiruošti EPSCO tarybos susitiki-mui. Deklaracija buvo priimta EPSCO tarybos susitikime spalio 15 d.

Gamybinė praktika yra vienas iš pagrindinių Jaunimo garantijų sistemos elementų. Europos aljansas už gamybinę praktiką vienija suintere-suotąsias šalis: nacionalines valdžios institucijas, socialinius partnerius, profesinio švietimo ir mo-kymo teorijos bei praktikos specialistus ir jaunimo atstovus, prisidedančius prie aukštos kokybės gamybinės praktikos ir darbo įgūdžių formavimo profesinio mokymo metu. ES Tarybos deklaracijos priėmimas padės užtikrinti, kad aljanso tikslai būtų įgyvendinami valstybėse narėse.

Valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo stiprinimas

ES Tarybos ir EP sprendimas

Programos uždavinys (tikslas): bendras po-žiūris ir susitarimas su EP

Surengti keturi Socialinių klausimų darbo grupės susitikimai (liepos 4 ir 25 d., rugsėjo 11 d., spalio 10 d.). Lapkričio 27 d. COREPER baigė nagrinėti pasiūlymą dėl likusių klausimų dėl teisinio pagrin-do. Gruodžio 9 d. EPSCO taryba pasiekė bendrą požiūrį. Susitarimas ES Taryboje suteikė galimy-bę pradėti trišales derybas šių metų pradžioje.

Pagerinus valstybių narių valstybinių įdarbinimo tarnybų, kurios vaidina itin svarbų vaidmenį pa-dedant darbo neturintiems europiečiams susiras-ti darbą, bendradarbiavimą galima būtų geriau patenkinti bedarbių ir verslo įmonių poreikius, taip pat prisidėti prie jaunimo nedarbo klausimo sprendimo visoje ES.

E2. Darbuotojų teisės

Darbuotojų komandiravimas (susiję su I Bendrosios rinkos aktu (I BRA))

Direktyva


Surengti trys Socialinių klausimų darbo grupės susitikimai (liepos 23 d., rugsėjo 13 ir 27 d.). CO-REPER klausimą nagrinėjo keturiuose susitiki-

Teisių į papildomą pensiją įgijimas ir išsaugojimas

Direktyva


Pasiūlymas pateiktas ES Tarybai 2005 m. spalio mėn. Birželio 20 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija susitarė dėl bendro požiūrio šiuo klausi-mu, sudarydama mandatą ES pirmininkaujan-čiai Lietuvai pradėti derybas su EP. COREPER nagrinėjo klausimą keturis kartus (spalio 16 d. ir lapkričio 6 d. – mandatų atnaujinimą, gruo-džio 4 d. – susitarimo patvirtinimą, gruodžio 11 d. – politinį sutikimą). Įvyko ketverios triša-

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas 2014–2020 m. (susijęs su DFP)

Reglamentas


Socialinių klausimų darbo grupė aptarė pakei-timus, kuriuos pasiūlė EP liepos 22 d. Įvyko ke-tverios trišalės derybos (liepos 9 d., rugsėjo 5, 17 ir 30 d.). Galutinis įstatymų leidėjų susi-tarimas buvo pasiektas paskutinių trišalių de-rybų metu rugsėjo 30 d. Spalio 11 d. COREPER patvirtino kompromisinį tekstą. Balsavimas EP plenariniame posėdyje vyko gruodžio 11 d. Tei-sės aktas buvo priimtas ES Žemės ūkio ir žuvi-ninkystės tarybos posėdyje gruodžio 16–17 d.

Kęstutis Zaura

Socialinių klausimų darbo grupės pirmininkas

„Dar prieš Lietuvos pirmininkavimą daugelis patyru-sių kolegų, diplomatų ir pareigūnų direktyvą vadino žlugusiu reikalu ir siūlė ją padėti į stalčių visam laikui. Tačiau toks iššūkis tik dar labiau paskatino dirbti, ne-gailint nei jėgų, nei laiko. Kadangi oficialios valstybių narių pozicijos buvo aiškios kaip krištolas, pasirinkome neformalių posėdžių ir derybų taktiką, taip pasiekda-mi, kad valstybės iš dviejų oponuojančių stovyklų vėl užmegztų dialogą. Nors pirmos ES Tarybos metu pri-trūko labai nedaug ir blynas prisvilo, bet antrojoje, po visos dienos ministrų diskusijų, sprendimas buvo ras-tas. Džiugu, nes direktyva padės tiek įmonėms, tiek ir jų siunčiamiems darbuotojams, o tai politikai derybų metu kartais pamiršdavo.“

Kęstutis Zaura

Socialinių klausimų darbo grupės pirmininkas

„Jaunimo užimtumas – neišsemia-ma ES tema. Nors pagrindinį darbą ir atsakomybę kovoje su jaunimo nedarbu turi prisiimti valstybės

narės, tačiau ypač ES Tarybos priimami dokumentai paskatina konsoliduotą Europos darbą šioje srityje. Todėl ir Lietuvos atlikti veiksmai pirmininkavimo ES Tarybai metu padėjo žengti dar vieną žingsnį į priekį sprendžiant šią opią problemą.“

lės derybos (rugsėjo 25 d., spalio 7 ir 24 d. ir lapkričio 26 d.). Per paskutinįjį trišalių derybų susitikimą lapkričio 26 d. buvo pasiektas pre-liminarus susitarimas, galutinis kompromisinis tekstas buvo patvirtintas COREPER posėdy-je gruodžio 4 d., politinis sutikimas COREPER buvo duotas 2013 m. gruodžio 11 d. Tą pačią dieną EP Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) komiteto pirmininkas patvirtino, kad komitetas galėtų sutikti paremti institucijų tarpusavio susitarimą. Politinis sutikimas buvo duotas ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje gruodžio 16 d.

Šia iniciatyva siekiama sumažinti kliūtis darbuoto-jų mobilumui, užtikrinti sąžiningą elgesį, susijusį su teisės į papildomą pensiją įgijimu ir išsaugojimu.

Audronė Morkūnienė

Socialinių klausimų darbo grupės pirmininkė

„Pagrindines šios direktyvos nuos-tatas jau buvome netgi perkėlę į nacionalinę teisę, nes ji buvo svars-toma nuo 2005 m. Tačiau tik mums

pirmininkaujant ją galų gale priėmė. Beje, vienu metu buvome praradę viltį – EP norėjo ją taikyti kitaip nei ES Taryba, tad sutarimas atrodė negalimas. Džiau-giuosi, kad pavyko. Abi pusės kiek nusileido, prisidėjo ir laiko spaudimas, nes tai buvo bene paskutinė proga turėti tokią direktyvą. Užbaigėme didžiulį, ilgai trukusį darbą.“


Pasiūlymu siekiama pareikšti solidarumą su dar-buotojais, atleistais dėl struktūrinių pokyčių, vyks-tančių pasaulio pramonės sektoriuose, kuriuos sukelia globalizacija arba krizė, ir palaikyti akty-vią jų reintegraciją į darbo rinką. Fondas ir toliau bus finansuojamas ne iš ES biudžeto. Numatoma finansavimui skirta didžiausia metinė suma yra 150 milijonų EUR (2011 m. kainomis).

Priemonės, palengvinančios darbuotojų naudojimąsi laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitari-mo ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą dėl priemonių, lengvi-nančių naudojimąsi darbuotojams suteiktomis teisėmis laisvai judėti, 2013 m. balandžio mėn. Nors tikslas buvo pasiekti susitarimą ES Tarybo-je, pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva sugebė-jo pasiekti susitarimą su EP. Pasiūlymas buvo nagrinėtas penkiuose Socialinių klausimų dar-bo grupės posėdžiuose (liepos 4 d., rugsėjo 4 d.; spalio 9 d. ir lapkričio 11 ir 19 d.). COREPER nagrinėjo klausimą tris kartus (lapkričio 22 d. ir gruodžio 20 d. – mandatai, gruodžio 20 d. – su-sitarimo patvirtinimas). Įvyko ketverios trišalės derybos su EP (gruodžio 2, 4, 12 ir 16 d.). Susi-tarimas su EP buvo pasiektas gruodžio 16 d. ir gruodžio 20 d. patvirtintas COREPER.

Pasiūlymu siekiama kovoti su diskriminacija dėl pilietybės ir pagerinti laisvo darbuotojų judėjimo įgyvendinimą.

E3. Socialinės investicijos

Socialinių investicijų paketas

EK komunikatas ir kartu pateikiami doku-mentai

Programos uždavinys (tikslas): organizuoti neoficialias ES Tarybos diskusijas

Neformalaus EPSCO susitikimo liepos 11 d. metu įvyko atskiras Trejeto valstybių narių (Lietuvos, Graikijos, Italijos) ir EK bei socialinės platformos atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptarta EK rekomendacija – „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios so-cialinės padėties“. Vienas iš neformalaus EPSCO susitikimo seminarų buvo skirtas socialinių in-vesticijų veiksmingumui.

Socialinės investicijos bus naudojamos, siekiant suteikti tinkamą aplinką ekonomikos augimui ir struktūriniams pokyčiams.

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (susijęs su DFP)

Reglamentas


Tęsiant pirmininkavusios ES Tarybai Airijos pra-dėtą darbą, klausimą du kartus (rugsėjo 6 ir 17 d.) svarstė Socialinių klausimų darbo grupė. CO-REPER svarstė klausimą tris kartus (liepos 17 d. ir spalio 4 d. – mandatai, gruodžio 11 d. – su-sitarimo patvirtinimas). Įvyko ketverios trišalės derybos su EP (spalio 16; lapkričio 5, 21 ir 28 d.). Lapkričio 28 d. buvo pasiektas susitarimas, rezultatai buvo patvirtinti COREPER posėdy-je gruodžio 11 d. EP EMPL komitetas balsavo gruodžio 17 d., priimdamas tekstą ir patvirtin-damas finansavimą.

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems as-menims fondo tikslas yra kova su skurdu, socia-linės sanglaudos skatinimas ir nepertraukiamas paramos labiausiai nepasiturintiems asmenims teikimas. Finansiniai ištekliai, kurie beveik siekia 3,5 mlrd. EUR, bus paskirstyti visoms valstybėms narėms septyneriems metams (2014–2020) pro-gramos įgyvendinimo laikotarpio pradžioje.

E4. Socialinis ekonominės ir pinigų sąjungos matmuo

Programos uždavinys (tikslas): diskusija ES Taryboje

Diskusijos dėl tolesnio socialinio ekonominės ir pinigų sąjungos matmens stiprinimo vyko įvairiais formatais: neformalus EPSCO susitiki-mas Vilniuje liepos 12 d., EPSCO tarybos po-sėdžiai spalio 15 d. ir gruodžio 9 d. ir trišalis socialinių reikalų aukščiausio lygio susitikimas spalio 24 d. Šios diskusijos padėjo, žengiant konkrečius žingsnius tikro socialinio ekonomi-nės ir pinigų sąjungos matmens link: EPSCO taryba gruodžio 9 d. patvirtino užimtumo ir so-cialinių rodiklių suvestinę, kuri bus pirmą kartą įtraukta į Europos semestro ciklą.

2013 m. spalio 2 d. EK pateikė komunikatą dėl socialinio matmens stiprinimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuriame akcentuojama, kad reikia: stiprinti užimtumo ir socialinės priežiū-ros koordinavimą; didinti solidarumą ir imtis veiksmų, didinant užimtumą ir darbo rinkos mobilumą; stiprinti socialinį dialogą.

Tolesnė socialinio ekonominės ir pinigų sąjungos matmens plėtra atitinka tvaraus ekonomikos au-gimo ir ES konkurencingumo didinimo tikslus.

Audronė Morkūnienė

Socialinių klausimų darbo grupės pirmininkė

„Reglamento projektas buvo pateiktas ES Tarybai svarstyti 2012 m. pabaigoje. Tikėjomės, kad derybos vyks greitai, ir sprendimai atsiras iki Lietuvos pirminin-kavimo, nes fondas turėjo veikti nuo 2014 m. pradžios. Nemažai valstybių manė, kad toks fondas apskritai ne-reikalingas. Kitoms jo labai reikėjo. ES Taryboje atsirado priešprieša. Maža to, paaiškėjo, kad ir asignavimai bus skiriami iš pačios valstybės struktūrinių fondų. Teko praplėsti Fondo taikymo sritį – finansuojama ne tik pagalba maistu, bet ir socialinės įtraukties priemonės, o asignavimus skirstėme, atsižvelgdami į kiekvienos valstybės pageidavimą. Sutarėme, nors nebuvo len-gva. Pavyko įtikinti ir EP. Dabar turime gerą instrumen-tą, leidžiantį panaudoti ES pinigus taip, kaip atrodo tinkamiausia jo tikslams pasiekti.“

Robertas Lukaševičius

Socialinių klausimų darbo grupės, Jaunimo darbo grupės pirmininkas

„Kai ketvirtųjų trišalių derybų metu, 12 valandą nakties, po tą vakarą jau vykusių 4 valandų derybų, EP

delegacija, kelis kartus pareiškusi nepasitenkinimą nelanksčia ES Taryba, įsakmiai paprašė mus palikti salę, nebuvo minčių, kad susitarimas įmanomas. Pra-ėjus valandėlei ir pakvietus mus sugrįžti, EP pasiūlė tokį kompromisą, kuris praktiškai visiškai tenkino ES Tarybos reikalavimus... Be abejo, su juo sutikome. Nuo-seklus ir tvirtas argumentuotos pozicijos laikymasis palenkė EP į ES Tarybos pusę.“

E5. Moterų ir vyrų lygybė

De facto lyčių lygybė

Programos uždavinys (tikslas): surengti mi-nistrų lygio konferenciją Vilniuje ir priimti ES Tarybos išvadas

Rugsėjo 11–12 d. Vilniuje įvyko Aukšto lygio grupės lyčių lygybei aukštesniųjų ES lyčių lygy-bės pareigūnų posėdis, kuriame svarstytos pa-grindinės ES Tarybos išvadų nuostatos. Rugsė-jo 13 d. Vilniuje įvyko aukšto lygio konferencija „Faktinė lyčių lygybė kaip įnašas siekiant strate-gijos „Europa 2020“ tikslų: institucinių mecha-nizmų efektyvumas“. Konferencijoje išsamiau diskutuoti esminiai lyčių lygybės institucinių mechanizmų efektyvumo momentai. ES Ta-rybos išvadų projektas buvo lydimas Europos lyčių lygybės instituto parengta studija apie ES valstybių narių lyčių lygybės institucinių me-chanizmų padėtį. ES Tarybos išvados du kar-tus buvo aptartos Socialinių klausimų darbo grupėje (spalio 4 ir 29 d.). Kompromisinis do-kumentas buvo patvirtintas COREPER lapkričio 27 d. ir ES Tarybos išvados priimtos EPSCO tary-boje gruodžio 9 d.

Veiksmingesni instituciniai mechanizmai pagrei-tins de facto lyčių lygybę.

Vanda Juršėnienė

Aukšto lygio lyčių lygybės darbo grupės kopirmininkė

„Nuo teisės praktikos link: ar efekty-viai veikia lyčių lygybės institucijos stebėsenos sistema, atsiskaitomy-bė, kiti gerojo valdymo elementai,

kad konkretūs rezultatai sparčiau taptų realybe? Toks požiūris nulėmė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai moterų ir vyrų lygybės srityje prioritetus ir veiklų turinį. Tai buvo įtvirtinta ir bendroje Airijos, Lietuvos, Graikijos pirmininkavimo programoje bei Trejeto lyčių lygybės ministrų pasirašytoje deklaracijoje. Neskaičiavome lai-ko, visą skyrėme tikslui pasiekti. Susitelkėme, pasisten-gėme suprasti, priimti ir vieni kitus, ir partnerius prie derybų stalo, vienodai pripažinti ir moterų, ir vyrų įvai-rių gebėjimų ir įnašų svarbą. Dirbome kūrybiškai, be stereotipų. Siekėme rasti bendrą kalbą su išlaikančiais negatyvias išlygas iki paskutinės nakties prieš posėdį. Ir rezultatai yra – pavyzdžiui, sutarti dėl ES Tarybos išva-dų teprireikė 1,5 posėdžio.”


Lyčių balansas bendrovių valdybose

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): tęsti derybas ES Taryboje

Pirmininkaujanti Lietuva siekė maksimalios pažangos derybose ES Tarybos lygiu dėl EK pasiūlymo dėl direktyvos, kuri pagerintų lyčių pusiausvyrą biržinių bendrovių valdybose. Įvy-ko keturi Socialinių klausimų darbo grupės po-sėdžiai (liepos 18 d., rugsėjo 20 d., spalio 18 d. ir lapkričio 18 d.). EPSCO taryba susipažino su pažangos ataskaita gruodžio 9 d.

Šiuo pasiūlymu numatoma pagerinti moterų atstovavimą ekonominių sprendimų priėmimo srityje.

E6. Nediskriminavimas

Nediskriminavimo (vienodo požiūrio į asmenis) direktyva

Programos uždavinys (tikslas): tęsti diskusi-jas ir siekti pažangos

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva pastebimai prisidėjo prie techninio darbo, rengiant pasiū-lymą, įskaitant diskriminacijos sąvokos ir apim-ties pagrindimą. Įvyko du Socialinių klausimų darbo grupės posėdžiai (spalio 18 d. ir lapkri-čio 7 d.), tačiau reikalingi tolesni veiksmai tam, kad ES Taryboje būtų pasiektas vieningas po-žiūris į EK pasiūlymą. EPSCO taryba susipažino su pažangos ataskaita gruodžio 9 d.

Iniciatyva siekiama įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis principą, pasireiškiantį tuo, kad neat-sižvelgiama į asmens religiją ar tikėjimą, nega-lią, amžių ar seksualinę orientaciją srityse, kurios nėra susijusios su darbo rinka.

Romų integracija

ES Tarybos rekomendacija

Programos uždavinys (tikslas): priimti ES Ta-rybos rekomendacijas

Rekomendacijų projektas buvo pateiktas EK ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. kontekste. Jis buvo nagrinėtas ketu-riuose Socialinių klausimų darbo grupės posė-

džiuose (liepos 18 d., rugsėjo 16 d., spalio 7 d. ir lapkričio 7 d.). Po intensyvių derybų techniniu lygiu, EPSCO taryba gruodžio 9 d. priėmė re-komendaciją dėl romų integracijos veiksmingų priemonių valstybėse narėse.

Pirmoji ES lygmens teisinė priemonė romų inte-gracijai įgyvendinti įpareigoja valstybes nares imtis tikslingų veiksmų, siekiant įveikti atotrūkį tarp romų ir kitų gyventojų. Ji pagrįsta specialistų patarimais, kaip padėti valstybėms narėms sti-printi jų pastangas ir paspartinti pokyčius romų integracijos politikos srityje.

E7. Europos Sąjungos atstovavimas G20

Programos uždavinys (tikslas): prisidėti prie ES bendrosios pozicijos koordinavimo ir už-tikrinti tinkamą atstovavimą ES interesams G20 susitikime

Nepaisant visų pastangų, ES Tarybai pirminin-kaujančiai Lietuvai nepavyko įtikinti EK, kad reikia atstovauti valstybėms narėms G20 darbo ministrų susitikime liepos 18–19 d. Sankt Peter-burge, Rusijos Federacijoje.

Kiti klausimai

Užimtumo ir socialinių inovacijų programa 2014–2020 m. (ankstesnė Socialinių pokyčių ir inovacijų programa) (susijusi su DFP)

Klausimas nebuvo įtrauktas į pirmininkaujan-čios valstybės narės programą pagal socialinės politikos kategoriją, tačiau ji priskirtina ben-driesiems pirmininkaujančios valstybės narės prioritetams įgyvendinti visas su DFP susijusias teisėkūros iniciatyvas. Susitarimas tarp visų tei-sės aktų leidėjų iš esmės buvo pasiektas Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu. COREPER lie-pos 10 d. patvirtino susitarimą su EP, EP balsavi-mas vyko lapkričio 21 d., programa priimta TTE tarybos gruodžio 5 d.

Ši programa, kurios biudžetas yra 815 milijonų EUR, apima tris esamas programas: PROGRESS (Užimtumo ir socialinio solidarumo programa), EURES (Europos užimtumo tarnyba) ir Europos mikrofinansų priemonę, ir prisidės prie valstybių narių pastangų kurti ir įgyvendinti užimtumo ir socialines reformas Europos, nacionaliniu, taip pat regionų ir vietos lygmenimis.

E8. Sveikata

Modernios, atviros ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos

Programos uždavinys (tikslas): patvirtinti ES Tarybos išvadas

Spalio 15, 31 d., lapkričio 11 d. įvyko Visuomenės sveikatos darbo grupės posėdžiai, kurių metu buvo aptartas ES Tarybos išvadų projektas dėl modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų. COREPER patvirtino susitarimą, pasiek-tą lapkričio 29 d. darbo grupėje, o gruodžio 10 d. buvo priimtos EPSCO tarybos išvados.

Išvadose įvertinta pažanga, pasiekta nuo 2011 m. birželio, kai buvo pradėtas svarstymų procesas, ir pateiktos būsimos modernios, prieinamos ir tva-rios sveikatos sistemos vykdymo darbų gairės.

Tabako gaminių direktyvos peržiūra

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitarti su EP

Birželio 21 d. EPSCO taryboje buvo priimtas ben-dras požiūris, todėl Lietuva galėjo pradėti de-

6 pav. Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis pirmininkauja Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir varto-tojų reikalų tarybos posėdžiui. ES Tarybos nuotr.

rybas su EP. Surengti 6 Visuomenės sveikatos darbo grupės susitikimai pasiūlymui aptarti (liepos 24 d., spalio 31 d., lapkričio 7, 21 ir 26 d., gruodžio 5 d.). EP balsavo dėl direktyvos dalinių pakeitimų ir suteikė mandatą spalio 8 d. pra-dėti trišales derybas. COREPER klausimą svarstė septyniuose posėdžiuose (spalio 30 d., lapkri-čio 13 ir 29 d., gruodžio 4, 6 ir 11 d.). Sureng-tos 5 trišalės derybos, siekiant susitarimo per pirmąjį svarstymą (spalio 23 d., lapkričio 12 d., gruodžio 3, 11 ir 16 d.). Per paskutinį trišalių derybų susitikimą gruodžio 16 d. buvo pasiek-tas susitarimas su EP, kurį galiausiai patvirtino ES Taryba per COREPER susitikimą gruodžio 18 d.

Pasiūlymo tikslas – mažinti skirtumus tarp vals-tybių narių teisės aktų, suderinti tabako gami-nių ženklinimą įspėjamaisiais ženklais dėl žalos sveikatai, didinti vartotojų informuotumą apie tabako gaminių sudėtį, suvienodinti teisės aktus dėl pavojingų sveikatai ir patrauklumą didinan-čių medžiagų tabako gaminiuose apribojimo, ir reglamentuoti tabako gaminių prieinamumą rinkoje.


Klinikiniai tyrimai

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro požiūrio ES Taryboje

Surengta 17 Farmacijos produktų ir medici-nos prietaisų darbo grupės susitikimų (lie-pos 2 ir 22 d., rugsėjo 3, 9 ir 26 d., spalio 2, 3, 14, 21−22, 28 d., lapkričio 8, 12, 18, 25 d., gruodžio 3 ir 6 d.)šiam dokumentui svarstyti. COREPER svarstė pasiūlymą penkiuose susiti-kimuose (spalio 30 d. – įgaliojimas, lapkričio 19 d. – įgaliojimas, gruodžio 4 ir 11 d. – įgaliojimas, gruodžio 20 d. – susitarimo patvirtinimas). Su-rengtos ketverios trišalės derybos (lapkričio 6 ir 13 d., gruodžio 4 ir 12 d.). Gruodžio 12 d. trišalių derybų metu buvo pasiektas susitarimas, kurį gruodžio 20 d. patvirtino COREPER.

Iniciatyvos tikslas – imtis priemonių stabdyti šiuo metu mažėjančių klinikinių tyrimų, atliekamų ES, skaičių. Remiantis šia iniciatyva bus supapras-tinta klinikinių tyrimų paraiškų pateikimo ir lei-dimų išdavimo tvarka, siekiant suderinamumo ES lygmeniu, užtikrinti aukšti pacientų įtraukimo į klinikinį tyrimą saugumo ir etikos standartai, nustatytos papildomos apsaugos priemonės pa-žeidžiamoms asmenų grupėms, išsamiau regla-mentuotos informuoto asmens sutikimo gavimo sąlygos, patikslinti ir supaprastinti klinikinių tyri-mų metu patirtos žalos tiriamiesiems asmenims atlyginimo principai, atnaujinta ir modernizuota saugumo pranešimų pateikimo tvarka, aiškiau apibrėžta klinikinio tyrimo užsakovo atsakomy-bė. Reglamentu taip pat bus užtikrintas visapu-siškas visuomenės informavimas apie vykdomus klinikinius tyrimus ir jų rezultatus.

Martynas Pukas

Visuomenės sveikatos darbo grupės pirmininkas

„Rūkymas – tai žala sau, aplin-kiniams, privatiems ir valstybės finansams. ES valstybės narės po ilgo derybų proceso pagaliau pa-

žabos galingą tabako pramonę tam, kad mes būtume sveikesni ir laimingesni. Būtent Lietuvai pirmininkau-jant ES Tarybai buvo žengti sunkiausi ir kartu tvirčiausi žingsniai, atnaujinant Tabako gaminių direktyvą.“

Medicinos ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisai

Reglamentai

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažan-gos derybose

Pasiekta pažangos dėl daug laiko reikalaujan-čių ir sudėtingų pasiūlymų. Surengti šeši Far-macijos produktų ir medicinos prietaisų darbo grupės (liepos 16 d, rugsėjo 18 d., spalio 17 d., lapkričio 19 d., gruodžio 2 ir 16 d.), 6 neforma-lūs techninių ekspertų susitikimai (spalio 16 ir 18 d., lapkričio 20, 21 ir 22 d., gruodžio 3 d., siekiant aptarti kai kurių priedų techninius as-pektus), COREPER susitikimas lapkričio 29 d. ir ministrų susitikimas, kuriame buvo apsikeista nuomonėmis dėl tolesnių gairių. Pagal susita-rimą su 2014 m. pirmą pusmetį pirmininkau-jančia ES Tarybai Graikija, Lietuvos pirmininka-vimo grupė pasirengė užbaigti pradėtą darbą dėl priedų.

Šių pasiūlymų tikslas – panaikinti šiuo metu ga-liojančių teisės aktų trūkumus ir spragas, sugriež-tinti medicinos prietaisų paskelbtųjų įstaigų prie-žiūrą, klinikinio vertinimo taisykles ir sugriežtinti nuostatas dėl rinkos priežiūros ir budrumo, didinti medicinos prietaisų atsekamumą ir pagerinti sis-temos valdymą, nustatant veiksmingo institucijų bendradarbiavimo būdus.

Priemonių, reglamentuojančių vaistų kainas, skaidrumas

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažangos

Dėl didelių darbo krūvių su kitomis vykstančio-mis teisėkūros iniciatyvomis pirmininkaujant Lietuvai žmonėms skirtų medicinos produktų kainų reguliavimo skaidrumo direktyvos pro-jektas nebuvo nagrinėjamas ES Tarybos Far-macijos produktų ir medicinos prietaisų darbo grupės posėdžiuose. Tačiau Lietuvos pirminin-kavimo metu įvyko 3 darbiniai susitikimai su EK ir TGS atstovais, kurių metu buvo aptarta dokumento svarstymo eiga. Buvo parengti kompromisiniai siūlymai ES Tarybos Farmacijos produktų ir medicinos prietaisų darbo grupės posėdžiui.

Iniciatyva siekiama užtikrinti, kad kainų ir kom-pensavimo nustatymo sprendimai būtų atlieka-mi laiku ir skaidriai.

Kiti klausimai

2014−2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ (susijusi su DFP)

Dokumentų rinkinys nebuvo įtrauktas į Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai programos sveikatos klausimų dalį, tačiau pirmininkaujan-čios Lietuvos bendras prioritetas buvo užbaigti visas su DFP susijusias teisėkūros iniciatyvas. Surengti keturi Visuomenės sveikatos darbo grupės posėdžiai, siekiant aptarti pasiūlymą (rugsėjo 5, 12 ir 20 d. bei spalio 10 d.). CORE-PER svarstė pasiūlymą dviejuose posėdžiuose (spalio 16 d. – mandato suteikimas, lapkričio 13 d. – susitarimo patvirtinimas). Per lapkričio 6 d. trišales derybas teisės aktų leidėjai pasiekė bendrą susitarimą, kurį lapkričio 13 d. patvirti-no COREPER.

Programa skirta remti ir papildyti valstybių narių darbą, kuriuo jos siekia šių keturių tikslų: kurti pa-žangią ir tvarią sveikatos sistemą, didinti piliečių galimybes gauti geresnę ir saugesnę sveikatos priežiūrą, stiprinti sveikatą ir skatinti ligų preven-ciją bei apsaugoti piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai.

Farmakologinio budrumo mokesčių, mokėtinų Europos vaistų agentūrai, nustatymas

Reglamentas

EK pasiūlymą pateikė 2013 m. liepos 1 d. Lietu-vos pirmininkavimo metu surengti 8 Farmaci-jos produktų ir medicinos prietaisų darbo gru-pės susitikimai (liepos 19 d., rugsėjo 2 ir 25 d., spalio 7 ir 18 d., lapkričio 18 ir 28 d., gruodžio 13 d.). 2013 m. gruodžio 13 d. posėdyje rastas sutarimas ES Tarybos Farmacijos produktų ir medicinos prietaisų darbo grupėje dėl viso re-glamento teksto.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti Europos vaistų agentūrai mokėtinas rinkliavas, susijusias su far-

makologinio budrumo veikla. Jomis bus padeng-tos Europos vaistų agentūros ir valstybių narių agentūrų pranešėjų, atliekančių farmakologinio budrumo vertinimus, veiklos sąnaudos.

F. KonkurencingumasF1. Bendroji rinka

Programos uždavinys (tikslas): užbaigti pir-mojo Bendrosios rinkos akto (BRA) teisės aktų priėmimą ir paspartinti antrojo BRA pri-oritetinių iniciatyvų svarstymą

Remdamasi Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu pasiekta pažanga, Lietuva toliau siekė paspartinti su BRA susijusias iniciatyvas įvairio-se ES Tarybos sudėtyse. Liepos mėn. COREPER patvirtino susitarimus su EP dėl Viešųjų pir-kimų paketo ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (priimtas gruodį), pasiektus pirmi-ninkaujant Airijai, o lapkritį pasiektas susitari-mas su EP dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų (TEN-TELE) gairių. Pasiektas bendrasis ES Tarybos požiūris į darbuotojų komandiravimą, e. sąskaitas vykdant viešuosius pirkimus, pa-grindinių mokėjimų sąskaitas ir Geležinkelių saugos direktyvą (dalis Ketvirtojo geležinkelių transporto teisės aktų paketo). Lietuva taip pat pradėjo nagrinėti pasiūlymą dėl Europos geležinkelių agentūros. Tolesnės pastangos buvo dedamos nagrinėjant pasiūlymus dėl e. identifikavimo, ES nemokumo taisyklių ir di-delės spartos plačiajuosčio ryšio diegimo. Įgy-vendinant EVT raginimą siekti pažangos dėl ES vidaus energetikos rinkos sukūrimo iki 2014 m., buvo parengta ES Tarybos ataskaita dėl Vidaus energijos rinkos kūrimo veiksmų plano, kurią patvirtino ES Taryba ir gruodį teigiamai įverti-no EVT. Derybose dėl Produktų saugos ir rinkos priežiūros teisės aktų paketo padaryta esminė pažanga, siekiant atspindėti daugelio valstybių narių pozicijas, tačiau dėl vieno neišspręsto po-litinio teisės aktų paketo klausimo – privalomo kilmės šalies ženklinimo – nebuvo galimybės pasiekti sutarimo ir gauti mandatą deryboms su EP. Lietuva skyrė daug laiko, siekdama pa-žangos dėl Bankų sąjungos teisės aktų, todėl ji negalėjo pradėti darbo, susijusio su likusiomis II BRA iniciatyvomis – pasiūlymais dėl priei-gos prie ilgalaikių investicijų, mokėjimų pas-


laugų direktyvos ir daugiašalių tarpbankinių mokesčių.

Programos uždavinys (tikslas): siekti Paslau-gų direktyvos įgyvendinimo

ES Tarybos išvados dėl bendrosios rinkos poli-tikos buvo priimtos gruodžio 2 d. COMPET ta-ryboje. ES Tarybos išvados suskirstytos į tris pa-grindines dalis, kurių viena, kaip atsakas į EVT spalio mėn. išvadas, skirta paslaugų sektoriui ir nustatanti ambicingą darbotvarkę šioje srityje su konkrečiais terminais. ES Tarybos išvadose dėl bendrosios rinkos politikos pabrėžiama, kad EK turėtų valstybėms narėms parengti pa-pildomas rekomendacijas dėl proporcingumo koncepcijos, taip pat sutelkti tolesnius veiks-mus į proporcingumo vertinimą ir paslaugų teikimo laisvės nuostatos taikymą. Remiantis išvadomis, valstybės narės įpareigojamos pro-porcingai įvertinti likusius nepagrįstus arba ne-proporcingus reikalavimus, taikomus paslaugų teikėjams. COMPET tarybai rezultatai turėtų būti pateikti iki 2014 m. pabaigos, bei vėliau kiekvienais metais. Išvadose taip pat raginama šiame procese atsižvelgti į kumuliacinį apribo-jimų, kylančių dėl profesijų reglamentavimo, poveikį ir kuo greičiau įgyvendinti peržiūrėtą Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvą,

ypač jos straipsnį dėl reglamentuojamų pro-fesijų vertinimo. Išvadose taip pat pritariama Kontaktinių centrų chartijai, kurioje nustatomi kriterijai ir tikslai antrosios kartos kontaktiniams centrams, valstybės narės skatinamos pateikti pirmuosius Chartijos įgyvendinimo rezulta-tus iki 2014 m. pabaigos. Galiausiai išvadose pritariama EK veiksmams pagal Europos maž-meninės prekybos veiksmų planą toliau siekti pašalinti nepagrįstas kliūtis tarpvalstybinėms internetu ir ne internetu vykdomoms mažme-ninės prekybos operacijoms, įskaitant komer-cinio pobūdžio įsisteigimą, ir EK raginama pa-teikti ataskaitas ir pasiūlymus dėl veiksmų 2015 m. pavasarį.

Spalio 24−25 d. EVT išvadose akcentuojama paslaugų sektoriaus svarba, valstybės narės skatinamos pagerinti Paslaugų direktyvos įgy-vendinimą, o tai greičiau atvertų paslaugų rin-kas. Taip pat EVT paragino EK ir Tarybą pateikti metines ataskaitas apie nacionalinių reformų paslaugų sektoriuje, įskaitant atskirus sektorius, pažangą, ir paragino EK pateikti pasiūlymus iki 2014 m. kovo mėn. Taip pat išvadose atkreiptas dėmesys į proporcingumo vertinimą ir bendrą reglamentuojamų profesijų abipusį įvertinimą.

Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio

7 pav. Ūkio ministras E. Gustas pirmininkauja Konkurencingumo tarybos posėdžiui. ES Tarybos nuotr.

darbo grupėje buvo surengta diskusija dėl 2013 m. spalio 2 d. EK komunikato dėl regu-liuojamų profesijų peržiūros ir akcentuota, kad jame numatytas reguliuojamų profesijų peržiūros planas yra ambicingas, tačiau jį įma-noma įgyvendinti. Apsikeista nuomonėmis, kaip geriau organizuoti peržiūros procesą, sie-kiant užtikrinti sklandų įgyvendinimą, kaip nu-matyta EVT išvadose.

Tinkamai veikianti ES bendroji rinka – tai kon-kurencingų Europos įmonių, konkurencingos ES ekonomikos augimo pamatas.

Programos uždavinys (tikslas): priimti ES Ta-rybos išvadas dėl bendrosios rinkos valdymo gerinimo

Surengti trys Konkurencingumo ir augimo darbo grupės posėdžiai (spalio 15 ir 22 d. bei lapkričio 7 d.), siekiant parengti ES Tarybos iš-vadų dėl Bendrosios rinkos politikos projektą, apimantį tris pagrindines dalis (bendrosios rin-kos valdymas, paslaugos ir visiškai elektroniniai viešieji pirkimai).

Lapkričio 20 d. COREPER patvirtino išvadų projektą, kuris buvo priimtas gruodžio 2 d. COMPET taryboje. Išvadose, kuriose nustatyti konkretūs bendrosios rinkos stiprinimo veiks-mai bei jų įgyvendinimo terminai, įtvirtintas susitarimas dėl šių pagrindinių aspektų: nusta-tyti visapusišką Bendrosios rinkos taisyklių įgy-vendinimo stebėseną per Europos semestrą ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kai šios taisyklės prisideda prie struktūrinių reformų; kviesti iki 2014 m. pabaigos parengti kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį, siekiant reguliariai įvertinti Bendrosios rinkos taisyklių taikymo ekonominį poveikį; sustiprinti politinę abipusio pripažinimo principo taikymo kon-trolę ir kviesti EK identifikuoti jo įgyvendinimo problemas tiek prekių, tiek ir paslaugų srity-je bei pateikti ataskaitą Tarybai iki 2015 m. vidurio; kviesti EK iki 2015 m. vidurio atlikti likusių – reguliavimo ir su reguliavimu nesusi-jusių – kliūčių, trukdančių paslaugų bendrosios rinkos veikimui, analizę; patvirtinti EK rekomen-daciją dėl SOLVIT22 ir susitarti dėl būtinos pa-

galbos ir specialių žinių nacionaliniams SOLVIT centrams; remti savanorišką mažmeninės pre-kybos sektoriaus įmonių iniciatyvą dėl tiekimo grandinės, skirtą gerajai prekybos praktikai, ir paraginti pateikti ataskaitą apie jos įgyvendini-mą 2015 m.; sutarti bendradarbiauti, pereinant prie visiškai elektroninių viešųjų pirkimų visoje ES ir raginti pateikti ataskaitą Tarybai šiuo klausi-mu iki 2015 m. pabaigos.

Martynas Barysas

Konkurencingumo ir augimo darbo grupės (vidaus rinka) pirmininkas

„Visi metai, dar iki Lietuvos pirmi-ninkavimo ES Tarybai investuoti į darbą su valstybėmis narėmis ir

asocijuotomis verslo struktūromis, siekiant paramos, atsipirko su kaupu. ES Tarybos išvadose atspindėjome viską, kas jautriausia Vidaus rinkos srityje, nurodydami konkrečius darbus ir terminus. Dabar įdomu stebėti, kaip vyksta įgyvendinimas, ypač paslaugų sektoriuje ir dėl abipusio pripažinimo principo.“

22 Nemokamai paslaugas teikiančių tarnybų tinklas šalyse narėse, kurių paskirtis – padėti ES piliečiams ir įmonėms greitai ir praktiškai išspręsti su vidaus rinka susijusias problemas.

Viešųjų pirkimų teisės aktų paketas (susiję su I BRA)

1) Viešųjų pirkimų direktyva; 2) direktyva dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energeti-kos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų; 3) direktyva dėl koncesijos sutarčių sudarymo.

Programos uždavinys (tikslas): pasiekti suta-rimą su EP

Galutinis susitarimas su EP buvo pasiektas Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžioje. EP ir pirmininkavusiai Airijai birželio pabaigoje pa-skelbus apie politinį sutarimą, dėl didelės pa-siūlymų apimties ir techninio sudėtingumo bei siekio parengti tekstą pirmininkaujančiai Lietu-vai teko surengti keturis papildomus techninius susitikimus su EP (liepos 1, 2, 3 ir 4 d.). Liepos 17 d. COREPER patvirtino galutinius kompromisinius tekstus.

Pasiūlymų tikslas – viešųjų pirkimų veiksmingu-mo didinimas ir jų tvarkos supaprastinimas bei


galimybės pereiti prie elektroninių viešųjų pirki-mų numatymas. Taip bus užtikrintos geresnės sąlygos MVĮ ir viešojo sektoriaus institucijoms siekti, kad viešieji pirkimai būtų veiksmingesni ir skaidresni.

Techninis motorinių transporto priemonių derinimas

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): tęsti darbą, siekiant galutinio susitarimo su EP

Pasiūlymas pateiktas 2012 m. balandį. Techni-nio derinimo darbo grupė ES Tarybai pirminin-kaujant Lietuvai susitiko penkis kartus (liepos 10 d., rugsėjo 13 d., spalio 11 d., lapkričio 4 d., gruodžio 9 d.).

EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas balsavo liepos 22 d. Pagrindiniai likę klausimai: registracijos mokestis, teisinės formos keitimas; apmokestinimo klausimai; perregistravimo terminai ir fizinis priemonės patikrinimas; atsisakymas priemonę regis-truoti; apsikeitimas duomenis tarp valstybių narių; transporto priemonės registracija; naci-onaliniai kontaktų centrai, baudos, perkėlimas. Gruodžio 18 d. COREPER šį klausimą nagrinėjo siekdama susitarimo dėl teisinės formos keiti-mo ir sutarė dėl dalinio mandato deryboms su EP (neįskaitant 3 straipsnio klausimų).

Priimtas pasiūlymas supaprastintų motorinių transporto priemonių, užregistruotų kitoje vals-tybėje narėje, perkėlimą bendrosios rinkos ribose.

Kiti klausimai

Naujosios teisės aktų sistemos suderinimo paketas, produktų gaminių direktyvas suderinant su sprendimu 768 / 2008 (techninis derinimas)

Devynių pasiūlymų paketas buvo aptartas dvi-dešimt trijose Techninio derinimo (NLF) darbo grupėse ir keturiuose atašė susitikimuose nuo 2011 m. rudens. Pirmininkaujanti ES Tarybai Ai-rija pasiekė susitarimą su EP dėl Pirotechnikos gaminių direktyvos. Dėl likusių aštuonių direk-tyvų buvo pasiektas preliminarus susitarimas su EP per 2013 m. birželio 5 d. trišalių derybų

susitikimą. Tačiau dėl kai kurių valstybių narių susirūpinimo dėl galutinių derybų su EP rezul-tatų pirmininkaujančiai Airijai nepavyko gauti vienbalsio valstybių narių pritarimo patvirtinti rezultatus COREPER. Pirmininkaujanti ES Tary-bai Lietuva toliau siekė gauti vienbalsį valsty-bių narių pritarimą ir susitarti su EP dėl likusių aštuonių direktyvų, siekdama išspręsti likusius horizontaliojo pobūdžio klausimus, kurie turi įtakos visoms institucijoms (susijusioms su EP vaidmeniu). Pirmininkaujanti Lietuva suor-ganizavo daugybę neformalių susitikimų su konkrečiomis valstybėmis narėmis ir EP bei sėkmingai baigė derybas dėl paketo. Galutinis susitarimas vienbalsiai buvo patvirtintas per spalio 11 d. COREPER.

Remiantis pasiūlymais aštuonių produktų direk-tyvos suderinamos su sprendimu 768 / 2008 / EB, pagal kurį nustatoma bendra produktų pa-teikimo bendrojoje rinkoje sistema. Įgyvendinus pasiūlymus, būtų supaprastinti ūkio subjektų ir rinkos priežiūros institucijų veiklos procesai, su-mažėtų administracinė našta ir būtų užtikrinta geresnė vartotojų apsauga.

Techninis derinimas – radijo įrenginių teikimas rinkai

Direktyva

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. lapkričio mėn. Airijos pirmininkavimo metu pasiūlymas buvo svarstomas 3 ES Tarybos Techninio derinimo (Radijo įrenginiai) darbo grupės posėdžiuose, buvo surinkti pirminiai šalių narių pasiūlymai (apie 200 pasiūlymų). Pirmininkaujant Lietuvai, buvo surengti 8 darbo grupės posėdžiai, siek-dama susitarimo, Lietuva parengė kompromi-sinį direktyvos tekstą. Pirmininkavimo metu po intensyviai vykusio formalaus (įvyko 2 trišalės derybos) ir neformalaus bendradarbiavimo su ES valstybių narių, EP ir EK atstovais, parengtas ir suderintas direktyvos tekstas. 2013 m. gruo-džio 20 d. trišalių derybų metu Lietuva pasie-kė politinio ES Tarybos, EP ir EK susitarimo dėl direktyvos. Jis patvirtintas COREPER 2014 m. sausio mėn.

Esminės direktyvos nuostatos ir nauda rinkos dalyviams bei vartotojams: aiškiau apibrėžta tai-kymo sritis, direktyva bus taikoma tik radijo įren-giniams (netaikoma laidiniams telekomunikacijų

galiniams įrenginiams); numatytos efektyvesnės rinkos priežiūros ir aukštesnio radijo įrenginių, teikiamų ES rinkai, atitikties lygio priemonės, su-mažinta administracinė našta ūkio subjektams, nustatytas teisinis pagrindas, kad kai kurioms radijo įrenginių grupėms (pvz., mobiliesiems tele-fonams) būtų kuriamos vienodos įkrovimo įren-ginių sąsajos.

F2. Intelektinė nuosavybė

Kolektyvinis autorių teisių administravimas ir daugiateritoris autorių teisių licencijavimas

Direktyva


COREPER nagrinėjo klausimą keturis kartus ( lie-pos 4 d., spalio 16 ir 30 d. bei lapkričio 6 d.). EP Teisės reikalų komitetas balsavo liepos 9 d. Su-rengtos trejos trišalės derybos (rugsėjo 24 d., spa-lio 17 d. ir lapkričio 4 d.). Lapkričio 4 d. teisės aktų leidėjams pavyko pasiekti susitarimą, kuris patvirtintas lapkričio 6 d. COREPER susitikime. Lapkričio 26 d. vyko balsavimas EP Teisės rei-kalų komitete. Gruodžio 3 d. COMPET taryba atkreipė dėmesį į laikinąjį susitarimą su EP.

Pagal direktyvą bus nustatyti visų ES veikiančių kolektyvinių teisių administravimo organizaci-jų standartai ir patvirtintos sąlygos dėl muzikos kūrinių naudojimo internete licencijų išdavimo. Direktyva yra orientuota į teisių turėtojų interesus ir ES vartotojų poreikius. Gerai subalansuotas re-glamentavimas padės užtikrinti kolektyvinio val-dymo organizacijų veiklos skaidrumą ir našumą, o patobulinta daugiateritorio licencijų naudoti muzikos kūrinius internete suteikimo sistema pri-sidės prie bendrosios internetu teikiamų muzikos paslaugų rinkos. ES vartotojai turės didžiausią įmanomą prieigą prie gausaus muzikos įrašų re-pertuaro. Ši direktyva yra svarbus ES teisės aktas, kuriant vieningą ES skaitmeninę rinką iki 2015 m.

Europos prekių ženklų sistemos paketas

Direktyva ir reglamentas


Surengta vienuolika darbo grupės susitikimų, siekiant išnagrinėti pasiūlymus (liepos 11−12 d. ir 18 d., rugsėjo 4 ir 18 d., spalio 4, 11 ir 21 d., lapkričio 6 ir 25 d., gruodžio 4 ir 18-19 d.). Baig-tas pirmasis pasiūlymų dėl direktyvos ir regla-mento nagrinėjimas, pradėtas kompromisinio direktyvos teksto antrasis nagrinėjimas. Pagrin-diniai neišspręsti klausimai: teisių gynimo sti-prinimas (tranzito taisyklės ir pan.), pusiausvyra tarp nacionalinės ir Bendrijos prekių ženklų sistemos, nacionalinės prekių ženklų registra-vimo tvarkos suderinimo lygis, instituciniai ir valdymo klausimai. Gruodžio 2 d. COMPET ta-ryba atkreipė dėmesį į iki šiol pasiektą pažangą, nagrinėjant šį dokumentų rinkinį.

Pasiūlymu siekiama modernizuoti prekių žen-klų sistemą ES ir nacionaliniu lygmeniu, sukurti Vidaus rinkos derinimo tarnybos ir nacionalinių prekių ženklų tarnybų bendradarbiavimo struk-tūrą bei suderinti prekių ženklų tarnybų praktiką.

Arūnas Želvys

Teisingumo atašė Nuolatinėje atstovybėje ES

„Pasiūlymas dėl ES prekių ženklų sistemos reformos buvo pateiktas gana vėlai, 2013 m. kovo mėnesį, todėl dauguma valstybių narių pa-

sisakė už išsamios ekspertinės diskusijos poreikį ir ne-pritarė ankstyvam klausimo svarstymui politiniu lygiu. O EK įžvelgė galimybę pasiekti susitarimą dėl paketo dar iki EP kadencijos pabaigos. Suplanuotas posėdžių skaičius buvo padidintas dvigubai. Taip ekspertinės diskusijos gerokai pasistūmėjo į priekį ir darbo grupėje buvo padėti tvirti pagrindai tolesniems sprendimams“.

F3. Sumanus reglamentavimas bei mažosios ir vidutinės įmonės

Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos išvados dėl sumanaus reglamentavimo iniciatyvų

Siekiant parengti Tarybos išvadas dėl sumanaus reglamentavimo, surengti trys Konkurencingu-mo ir augimo darbo grupės posėdžiai (spalio 4 ir 21 d. bei lapkričio 4 d.). Išvados, kuriomis siekiama sumažinti bendrą reglamentavimo naštą verslui, svarstytos lapkričio 20 d. CORE-PER ir priimtos gruodžio 2 d. COMPET taryboje. Išvadose EK raginama, bendradarbiaujant su


Saulius Kolyta

Konkurencingumo ir augimo (geresnis reglamentavimas) darbo grupės pirmininkas

„Įtemptos derybos vyko ne tik su atskiromis valstybėmis narėmis, darbo grupėje, COREPER, bet ir

Konkurencingumo tarybos posėdyje, kuriame netgi prireikė padaryti pertrauką papildomoms neforma-lioms deryboms. Viena iš didžiųjų valstybių narių iki pat paskutinės minutės priešinosi vienam išvadų punktui. Nepadėjo netgi aiškinimai, kad jų ministras jau du kartus ankstesniais metais priimtose išvadose buvo pritaręs analogiškoms nuostatoms. „Mums tų išvadų nereikia, čia Jums reikia,“ – gavau tokį nelabai diplomatišką atsakymą. Nepaisant tos priverstinės nuolaidos, pavyko priimti tikrai gerą išvadų tekstą, kuris, sakyčiau, netgi viršijo valstybių narių - geresnio reglamentavimo entuziasčių – lūkesčius.“

Programos uždavinys (tikslas): ES Taryboje inicijuoti diskusijas dėl Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo

Rugsėjo 26 d. COMPET taryboje vykusiuose politiniuose debatuose dėl MVĮ konkurencin-gumo skatinimo ir Smulkiojo verslo akto įgy-vendinimo ministrai pabrėžė MVĮ finansavimo galimybių gerinimą, pasiuntinių tinklo stiprini-mą bei jo vaidmens didinimą Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo stebėjimo procese. Diskusi-

jų rezultatai buvo apibendrinti EVT Pirmininkui skirtame laiške.

Lapkričio 25 ir 26 d. Vilniuje vyko 2013–ųjų metų MVĮ asamblėja. Joje daugiausia dėmesio buvo skirta MVĮ prieigos prie finansų, verslo aplinkos gerinimo, atsakingo verslumo, žalio-sios ekonomikos, skaitmeninių technologijų įtakos, pažangaus reglamentavimo ir admi-nistracinės naštos įmonėms mažinimo klau-simams aptarti. Taip pat buvo įteikti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimai už geriausias visuomenines iniciatyvas bei viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, skatinant verslo plėtrą ir verslumą, vyko Europos MVĮ sa-vaitės baigiamasis renginys.

Smulkiojo verslo aktas yra labai svarbus doku-mentas, kuriuo remiantis skatinamas MVĮ augi-mas ir tvarumas. 2013 m. paminėta 5 metų Smul-kiojo verslo akto priėmimo sukaktis.

Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa COSME (susijusi su DFP)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti, kad naujoji programa būtų įgyvendinama nuo 2014 m. sausio 1 d.

Derybos su EP dėl dokumentų rinkinio vyko Ai-rijos pirmininkavimo ES Tarybai metu. 2013 m. birželį iš esmės pavyko pasiekti kompromisą. EP balsavo lapkričio 21 d. plenariniame po-sėdyje. Pasiūlymas priimtas gruodžio 5 d. TTE (Transporto) taryboje.

COSME programa nustatomi naujojo finansinio laikotarpio finansavimo prioritetai ir priemonės, kuriomis siekiama didinti įmonių, pirmiausia MVĮ, konkurencingumą ir tvarumą. Programos įgyven-dinimo finansinis paketas – 2 298,243 mln. EUR, iš kurių ne mažiau kaip 60 proc. skiriama finansi-nėms priemonėms. Konkretūs COSME programos tikslai: didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma; didinti galimy-bes patekti į rinkas, pirmiausia ES viduje, taip pat pasaulio lygiu; gerinti pagrindines įmonių, visų pirma MVĮ, įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas; propa-guoti verslumą ir verslumo kultūrą.

Osvaldas Šmitas

Konkurencingumo ir augimo darbo grupės (pramonė) pirmininkas

„Siekėme platesnės diskusijos ir sutarimo dėl pramonės konku-rencingumo prioritetų ir konkre-

čių atsakymų į verslui rūpimus klausimus. Abejingų šiai diskusijai nebuvo nei tarp ES valstybių narių, nei asocijuotų verslo struktūrų ar Briuselio analitinių ty-rimų centrų. Šiandien galime drąsiai apibendrinti, kad būtent tokios platesnės diskusijos organizavimas nemažai prisidėjo prie bendro sutarimo šiuo svarbiu klausimu“.

F5. Viešojo administravimo modernizavimas

Programos uždavinys (tikslas): apsikeisti nuomonėmis ES Taryboje

Liepos 22–23 d. neformaliame COMPET tary-bos ministrų, atsakingų už vidaus rinką ir pra-monę, susitikime buvo aptarti klausimai, susiję su viešojo administravimo modernizavimu: sumanieji viešieji pirkimai, įskaitant inovatyvius ir elektroninius viešuosius pirkimus, valstybės valdomų įmonių (VVĮ) įtaka ekonomikos au-gimui ir konkurencingumui, į MVĮ poreikius reaguojantis viešasis administravimas ir prak-tinis principo „Pirmiausia galvokime apie ma-žuosius“ taikymas. Susitikimo metu ministrai pabrėžė perėjimo prie visiškai elektroninių viešųjų pirkimų svarbą, būtinybę toliau plėtoti inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie didintų inovatyvių prekių ir paslaugų paklausą rinkoje. Diskutuojant valstybės valdomų įmonių tema apsikeista nuomonėmis dėl VVĮ skaidrumo, at-skaitomybės ir poreikio keistis gerąja valstybių narių praktika šioje srityje. Susitikimo dalyviai taip pat akcentavo, jog viešasis administravi-mas turi atitikti MVĮ poreikius ir kad principas ,,Visų pirma galvokime apie mažuosius“ visuo-tinai turi būti taikomas valstybių narių viešojo administravimo institucijoms priimant spren-dimus, lemiančius MVĮ veiklą.

E. sąskaitos vykdant viešuosius pirkimus (susiję su II BRA)

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti sutari-mo ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. liepą. Surengti ke-turi darbo grupės posėdžiai (rugsėjo 9 ir 24 d., spalio 9 ir 21 d.). Lapkričio 13 d. bendrasis po-žiūris patvirtintas COREPER ir gruodžio 2 d. – COMPET taryboje.

Remiantis pasiūlymu bus didinamas įmonių konkurencingumas, mažinamos įmonių, vals-tybinių institucijų viešųjų pirkimų rengimo išlai-dos bei skatinamas automatizuotų procedūrų, susijusių su sąskaitomis, taikymas. Naudojant e. sąskaitas viešuosiuose pirkimuose, visoje ES gali-ma būtų sumažinti išlaidas iki 2,3 mlrd. EUR per

suinteresuotomis šalimis, nustatyti sritis, kurio-se reguliavimo našta yra didžiausia, ir parengti 5 metų naštos reguliavimo mažinimo planą. EK taip pat kviečiama tobulinti teisės aktų ex-post vertinimą, o poveikio vertinimo srityje – užti-krinti geresnį konkurencingumo bei MVĮ testų taikymą. Valstybės narės raginamos ES direkty-vas perkelti į nacionalinę teisę, vengiant perte-klinio reglamentavimo ir kuo mažiau apsunki-nant įmones. EK kartu su valstybėmis narėmis kviečiama keistis ir skleisti informaciją apie geriausią ES ir nacionalinę praktiką sumanaus reglamentavimo srityje.

Veiksmingai taikant sumanaus reguliavimo prin-cipus ES ir nacionaliniu lygmeniu, politikos tikslų galima pasiekti mažesnėmis įgyvendinimo są-naudomis. Sumanaus reglamentavimo principai taikomi horizontaliai visose ES teisėkūros srityse.

F4. Pramonė

Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos iš-vados dėl pramonės konkurencingumo

Pirmoji diskusija dėl konkurencingos pramonės Europoje vyko rugsėjo mėn. COMPET taryboje, kurioje buvo akcentuota 2010 m. patvirtintų ES pramonės konkurencingumo prioritetų tolesnio įgyvendinimo svarba. 2013 m. liepos 24 d. EK pateikus Komunikatą dėl gynybos ir saugumo pramonės, rugsėjo ir gruodžio mėn. COMPET taryboje vyko diskusijos šiais klausi-mais. ES Tarybos išvados buvo svarstytos ketu-rių Konkurencingumo ir augimo darbo grupės posėdžių metu (spalio 14 ir 28 d., lapkričio 5 ir 12 d.), lapkričio 20 d. COREPER ir patvirtintos gruodžio 2 d. COMPET taryboje. ES Taryboje vykusių diskusijų rezultatai buvo pateikti laišku EVT Pirmininkui.

ES Tarybos išvadose pabrėžtas horizontalusis požiūris į Europos pramonės konkurencingumą ir pateikti siūlymai jam stiprinti, akcentuojant inovacijas, finansavimo galimybių gerinimą, palankių rinkos sąlygų sudarymą (vidaus rinkos stiprinimas, nepertraukiamo energijos tiekimo užtikrinimas, bendrosios energetikos rinkos už-baigimas) ir žmogiškąjį kapitalą.


metus. Šiuo metu Europoje naudojama nedaug e. sąskaitų – tik maždaug nuo 4 iki 15 proc. visų sąskaitų.

F6. Bendrovių teisė

Audito paketas

1) Reglamentas dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikala-vimų; 2) direktyva, kuria iš dalies keičiama di-rektyva 2006 / 43 / EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoli-duotos finansinės atskaitomybės audito.


2011 m. gruodį buvo pateiktas pasiūlymas. Surengti trys darbo grupės susitikimai (liepos 5, 24 ir 30 d.) ir keturi atašė darbo grupės po-sėdžiai (liepos 11 d., rugsėjo 2, 3 ir 18 d.). EP Teisės reikalų komitetas balsavo balandžio 25 d. COREPER klausimą svarstė septyniuose su-sitikimuose (liepos 17 d. – konsultacija, rugsė-jo 25 d. – prašoma įgaliojimo, spalio 4 ir 27 d. – įgaliojimas, lapkričio 27 d. – įgaliojimas, gruo-džio 4 d. – įgaliojimas, gruodžio 18 d. – susi-

Kęstutis Straigis

Viešųjų pirkimų darbo grupės, Techninio derinimo darbo grupės pirmininkas

„Viešųjų pirkimų tema užėmė nemažą dalį konkurencingumo dalies darbotvarkės: nuo pirmosio-

mis liepos dienomis tekusio išbandymo – galutinio su-sitarimo su EP dėl viešųjų pirkimų direktyvų paketo – ir vėliau sekusio valstybių narių palaikymo užsitikrinimo pasiektam rezultatui COREPER posėdyje iki ministrų diskusijų neformalioje Taryboje, skirtoje viešojo admi-nistravimo modernizavimui, ir derybų darbo grupėje dėl Elektroninių sąskaitų naudojimo viešuosiuose pir-kimuose direktyvos. Manau, kad pasiekti rezultatai yra puikūs, jais galime didžiuotis. Įgyvendinta teisėkūra tikrai prisidės prie modernesnio viešo administravimo, skaidresnių ir veiksmingesnių viešųjų pirkimų, geresnių sąlygų verslui.“

Ingrida Muckutė

Bendrovių teisės darbo grupės (auditas) pirmininkė

„Vienas iš svarbiausių Bendrovių teisės dosjė buvo Audito reformos paketas. Išsikėlėme ambicingą tikslą – po ilgai trunkančio šio

paketo svarstymo ES Tarybos darbo grupėje ne tik parengti tokį kompromisą, kuriam pritartų dauguma valstybių narių, bet ir užbaigti derybas su EP dėl šių tei-sės aktų pasiūlymų. Nuo pirmininkavimo pradžios iki rugsėjo vidurio parengėme net 4 kompromisinius pa-siūlymus, kol spalio pradžioje gavome pirmąjį manda-tą deryboms su EP. Siekdami rasti daugumai priimtiną kompromisą, susidūrėme su neįtikėtinai dideliu lobistų susidomėjimu. Sunkumus kėlė ne tik skirtingos valsty-bių narių pozicijos, bet ir ambicinga, dažnai nelanksti EK laikysena, EP nuomonės išsiskyrimas jo viduje. Su-tarimą pavyko pasiekti dramatiškų paskutinių trišalių derybų metu“.

Nefinansinės informacijos atskleidimas

Direktyva


Surengti penki darbo grupės susitikimai (liepos 12 d., rusėjo 17 d., spalio 22 d., lapkričio 26 d. ir gruodžio 4 d.). Dėl įgaliojimo pradėti derybas su EP buvo pritarta gruodžio 13 d. COREPER.

Pasiūlymu siekiama didinti informacijos, ku-rią teikia didelės Europos įmonės apie aplinkos apsaugos, socialinius ir su darbuotojais susiju-

sius dalykus, pagarbą žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu aspektus, taip pat asmenis valdymo organuose, skaidrumą ir palyginamumą.

ES programa, skirta specifinei veiklai finansinės atskaitomybės ir audito srityje remti 2014–2020 m. (susijusi su DFP)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): Bendras po-žiūris ir susitarimas su EP

Surengti keturi darbo grupių susitikimai (liepos 12 d., rugsėjo 17 d., spalio 22 d. ir lapkričio 26 d.). COREPER keturis kartus nagrinėjo šį klausimą (spalio 2 d. – įgaliojimas, lapkričio 20 d. – pra-šoma įgaliojimo, lapkričio 29 d. – įgaliojimas ir gruodžio 11 d. – susitarimo patvirtinimas). Surengtos trejos trišalės derybos (spalio 15 d., lapkričio 6 d., gruodžio 3 d.). Gruodžio 3 d. pa-siektas susitarimas su EP, o COREPER patvirtino, kad gruodžio 11 d. su EP suderintas galutinis kompromisinis tekstas.

Reglamento tikslas – remti skaidrų ir nepriklauso-mą tarptautinės finansinės atskaitomybės ir au-dito standartų rengimą, įgalinant tiesioginį Eu-ropos finansinės patariamosios grupės (EFRAG), Tarptautinio finansinės atskaitomybės standartų fondo (TFAS) ir Viešojo intereso priežiūros tarny-bos (PIOB) finansavimą iš ES biudžeto.

Europos fondo statutas

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): tolesnė disku-sija ES Taryboje

Surengti du darbo grupės posėdžiai (rugsėjo 9 d. ir gruodžio 6 d.), kiekvienam iš jų parengti kompromisiniai tekstai, ir vienas COREPER (lap-kričio 8 d.). Siekiant pažangos ir valstybių narių sutarimo nagrinėjant pasiūlymą darbo grupė-je, 2013 m. lapkričio 8 d. COREPER buvo vien-balsiai priimtas susitarimas pasiūlyme atsisa-kyti mokestinių nuostatų. Lietuva tęsė derybas

tarimo patvirtinimas). Surengtos trejos trišalės derybos (spalio 22 d., lapkričio 18 d., gruodžio 16-17 d.). Gruodžio 16–17 d. teisės aktų leidėjai pasiekė susitarimą trišalėse derybose, o susita-rimo rezultatai buvo patvirtinti gruodžio 18 d. COREPER.

Pasiūlymų tikslas – stiprinti ES vidaus audito rin-kos konkurencingumą, gerinti audito kokybę ir prisidėti prie auditorių ir audito įmonių nepriklau-somumo, ypač per privalomą audito įmonių ro-taciją, taip pat įgyvendinti audito rinkos priežiūrą ES lygmeniu.

gruodžio 9 d. darbo grupės susitikime, kuriame buvo analizuojamas trečiasis kompromisinis tekstas.

Pasiūlymo tikslas – sukurti naują Europos lygmens juridinio asmens teisinę formą – Europos fondą (FE), kuria šiems fondams būtų sudarytos palan-kesnės sąlygos steigtis ir veikti bendrojoje rinkoje bei išvengti problemų, su kuriomis tarpvalstybi-niu mastu susiduria nacionaliniai fondai.

Kiti klausimai

Ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir ES konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

Direktyva

Surengti septyni darbo grupės susitikimai (lie-pos 10 d., rugsėjo 2 ir 24 d., spalio 15 ir 31 d., lapkričio 13 ir 14 d.), įskaitant neformalų atašė susitikimą lapkričio 19 d. COREPER klausimą nagrinėjo lapkričio 22 d. Gruodžio 2 d. COM-PET taryba sutarė dėl bendro požiūrio, kuris su-teikė galimybę Lietuvai pradėti derybas su EP, remiantis bendru požiūriu ir siekiant susitarimo per pirmąjį svarstymą.

Iniciatyva siekiama visoje ES sukurti veiksmingus mechanizmus, kurie užtikrintų žalos kompensa-vimą visiems nukentėjusiems – vartotojams ir įmonėms – dėl ES konkurencijos taisyklių pažei-dimo. Ja bus nustatyta sąveika tarp, viena vertus, būtinybės tęsti konkurencijos pažeidimų tyrimus ir, kita vertus, nukentėjusiųjų nuo konkurencijos pažeidimų teisės gauti visą kompensaciją – patir-tus tiesioginius nuostolius ir prarastą pelną.

13-oji Europos bendrovių valdymo konferencija

Bendrovių valdymo problemos aptartos per 13-ąją Europos bendrovių valdymo konferen-ciją, kuri vyko Vilniuje spalio 8−9 d. Daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skiriama akty-viam akcininkų dalyvavimui bendrovių valdy-senoje, skatinant ilgalaikį jų įsitraukimą, institu-cinių investuotojų elgsenai ir akcininkų vertės


kūrimui valstybės valdomose bendrovėse. Taip pat konferencijos metu buvo aptarta vis dides-nę reikšmę įgyjanti į biržų sąrašus neįtrauktų bendrovių valdysenos tema.

F7. Vartotojų teisės

Produktų saugos ir rinkos priežiūros paketas (susiję su II BRA)

1) Produktų saugos reglamentas; 2) rinkos prie-žiūros reglamentas.

Programos uždavinys (tikslas): esminė pa-žanga ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymus 2013 m. vasarį. Pro-duktų saugos ir rinkos priežiūros teisės aktų paketas buvo iš esmės patobulintas, siekiant atspindėti daugelio valstybių narių pozicijas, tačiau dėl vieno neišspręsto politinio teisės aktų paketo klausimo – privalomo kilmės ša-lies ženklinimo – nepavyko pasiekti sutarimo ir gauti mandato deryboms su EP. Surengti aštuoni Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupės posėdžiai, kurių metu buvo na-grinėjamas Pasiūlymas dėl vartotojų produktų saugos reglamento (liepos 5 ir 19 d., rugsėjo 6 ir 18 d., spalio 7, 25 ir 28 d., lapkričio 21 d.) ir septyni Konkurencingumo ir augimo darbo grupės posėdžiai, kurių metu buvo nagrinė-jamas Pasiūlymas dėl rinkos priežiūros regla-mento (liepos 4 d., rugsėjo 5 ir 19 d., spalio 8−9 ir 29 d., lapkričio 11 ir 18 d.). COREPER du kartus svarstė paketą (rugsėjo 25 d. ir lapkri-čio 15 d.). Pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva pasiekė esminės pažangos, tačiau valstybių na-rių pozicijos dėl Produktų saugos reglamento 7 straipsnio (vadinamosios „pagaminta šalyje“ nuostatos (kilmės šalies)) buvo itin skirtingos, todėl Lietuva negalėjo siekti tolesnės pažangos. Gruodžio 2 d. COMPET taryboje pateikta infor-macija apie pažangą nagrinėjant dokumentus. Spalio 17 d. vyko balsavimas EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete.

Pasiūlymų tikslas – atnaujinti bendrus produktų saugos reikalavimus, supaprastinti rinkos priežiū-ros procedūras ir numatyti priemones veiksmin-gesniam rinkos priežiūros institucijų darbo koor-

2014–2020 metų vartotojų programa (susijusi su DFP)

Reglamentas


EK pateikė pasiūlymą 2011 m. lapkritį. Susita-rimas su EP pasiektas per Airijos pirmininkavi-mą, tačiau nebuvo išspręsti finansinio paketo ir deleguotųjų (įgyvendinimo) aktų klausimai. Surengti 2 darbo grupės susitikimai (rugsėjo 11 ir 20 d.). COREPER du kartus svarstė klausimą (spalio 11 d. – įgaliojimas, spalio 23 d. – susi-tarimo patvirtinimas). Spalio 15 d. vyko trišalės derybos, per kurias buvo pasiektas sutarimas, o rezultatai patvirtinti per spalio 23 d. COREPER susitikimą.

Programos tikslas – sudaryti vartotojams dau-giau galimybių saugumo, informavimo ir švieti-mo, teisių, teisių gynimo ir įgyvendinimo veiksmų srityse. Taip pat siekiama, kad bendrojoje rinkoje

Algis Baležentis

Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupės pirmininkas

„Produktų saugos reglamento nu-matoma taikymo sritis labai plati – apimami visi vartotojams skirti

ne maisto gaminiai, taip pat ir tie produktai, kuriais naudojamasi vartotojams teikiant paslaugas. Nefor-malus, glaudus bendradarbiavimas su kolegomis ai-riais leido sklandžiai perimti atsakomybę už šio dosjė svarstymą. Derybose pavyko išspręsti visus iš esmės sudėtingus klausimus: atsargumo principo poveikį, reglamento taikymą paslaugų atžvilgiu, reglamento santykį su ES sektoriniais teisės aktais, ekonominės veiklos vykdytojų (gamintojų, importuotojų, platin-tojų) pareigas, susijusias su produktų sauga, taip pat elektroninių produktų saugos atsekamumo sistemų taikymą bei Europos standartų priėmimą. Deja, de-rybas teko įšaldyti dėl produktų kilmės šalies privalo-mo ženklinimo klausimo, dėl kurio smarkiai išsiskyrė Šiaurės ir Pietų Europos valstybių narių požiūriai ir dėl kurio EK nebuvo pasirengusi lankstiems politiniams sprendimams.“

daugiausia dėmesio būtų skiriama vartotojams, suteikiant jiems galimybę aktyviai dalyvauti rin-koje ir kad rinka jiems dirbtų.

Kelionių paketų ir kelionės paslaugų rinkinių direktyva

Direktyva


Pasiūlymas pateiktas 2013 m. liepos mėn. Su-rengti keturi Vartotojų apsaugos ir informa-vimo darbo grupės susitikimai (rugsėjo 13 d., spalio 16 d. lapkričio 29 d. ir gruodžio 13 d.), per kuriuos buvo nagrinėjamas pasiūlymas.

Pasiūlymo tikslas – gerinti vartotojų teisių ap-saugą, didinant skaidrumą ir modernizuojant ES atostogų paketo taisykles. Reformos tikslas – užtikrinti, kad visi tokie pagal užsakymą perkami atostogų pasiūlymai būtų tinkamai apsaugoti arba kaip paketai, arba naujos formos apsaugo-tas susitarimas.

Feliksas Petrauskas

Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupės pirmininkas

„Pasiūlymas buvo pateiktas jau prasidėjus Lietuvos pirmininkavi-mui ES Tarybai, tad reikėjo ypač

atidžiai ir atsakingai planuoti darbo grupės posėdžius, siekiant kuo didesnės pažangos jį svarstant. Vienas iš iššūkių buvo EK atlikto Pasiūlymo nuostatų poveikio vertinimo aptarimas. Viso pirmininkavimo laikotarpiu daug dėmesio skirta darbui su EK atstovais, taip pat su-rengti susitikimai su verslo ir vartotojų asociacijomis.“

dinavimui ir bendradarbiavimui, taip didinant vartotojų saugumą.

F8. Muitinių bendradarbiavimas

Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos iš-vados dėl bendradarbiavimo su Rytų kaimy-nėmis muitinės veiklos srityje pažangos

Rugsėjo 19 d. EK informavo Muitų Sąjungos darbo grupę dėl bendradarbiavimo su Rytų kaimynėmis visose prioritetinėse srityse. Re-miantis EK pažangos ataskaita, lapkričio 27 d.

darbo grupei buvo pateiktas 1-asis ES Tarybos išvadų projektas. Darbo grupė tekstą nagrinė-jo per gruodžio 4 ir 16 d. susitikimus ir pasiekė susitarimą. COREPER patvirtino gruodžio 18 d. pasiektą susitarimą ir pasiūlė ES Tarybai priimti išvadas viename iš savo artimiausių susitikimų.

Iniciatyvoje numatytos prioritetinės bendradar-biavimo su Rytų kaimynėmis muitinės veiklos, siekiant plėtoti saugius ir sklandžius prekybos ke-lius, remiant rizikos valdymą ir kovą su apgaule, skatinant muitinių modernizavimą. Taip pat joje išreikštas didelis susirūpinimas dabartine ir būsi-ma padėtimi dėl tranzito operacijų Rusijoje, dėl kurių neįmanoma tinkamai įgyvendinti 1975 m. TIR konvencijos ir kurios neigiamai veikia prekybą tarp ES ir Rusijos.

Arūnas Adomėnas

Muitų Sąjungos darbo grupės pirmininkas

„2013 m. sausio mėnesį susitikime su EK atstovais aptarėme pažan-gos ataskaitos, aukšto lygio semi-naro ir ES Tarybos išvadų rengimo

detales. Buvo akivaizdu, kad išvadų patvirtinimui liks tik 1–2 darbo grupės posėdžiai pačioje Lietuvos pir-mininkavimo pabaigoje. 2013 m. lapkričio pabaigoje, kuomet EK pažangos ataskaitos patvirtinimas vėlavo apie mėnesį, atrodė, kad išvadų patvirtinti nesuspėsi-me. Tačiau mums pavyko - Muitinės departamento kolegų, parengusių išvadų projektą, patirties ir profe-sionalumo dėka. Išvadose numatyta surengti bando-mąjį duomenų mainų projektą su kaimyninių šalių muitinėmis – tai leis žengti žingsnį pirmyn, ieškant tinkamiausios išeities šioje srityje. Labai svarbu ir tai, kad išvadose išreikštas ES Tarybos susirūpinimas Ru-sijos muitinės veiksmais, pažeidžiančiais TIR konven-ciją. Rusijos muitinės veiksmai buvo aptariami beveik kiekviename Muitų Sąjungos darbo grupės posėdyje Lietuvos pirmininkavimo metu.“

F9. Turizmas

Programos uždavinys (tikslas): prisidė-ti prie 12-ojo Europos turizmo forumo organizavimo

Spalio 17−18 d. Vilniuje vyko 12-asis Europos turizmo forumas, kuriame diskutuota apie tu-rizmo naudą ES ekonomikai ir konkurencingu-mui, tarptautinio turizmo plėtros tendencijas


ir turizmo produktų įvairovę. Privačiojo sekto-riaus atstovai pasirašė Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Pasaulio turizmo etikos kodeksą, skirtą privačiam sektoriui, kurį jau pasirašė per 150 turizmo verslo asociacijų. Prieš forumą Europos turizmo ministerijos ir aukšto lygio delegatai dalyvavo neformalioje diskusijoje dėl trijų svarbių iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti darbo vietų kūrimą ir eko-nominę gerovę šiame sektoriuje: supaprastin-ti trumpalaikių vizų režimą, siekiant pritraukti daugiau turistų iš besivystančių šalių; skatinti pagyvenusių žmonių turizmą, dėl kurio užim-tumas gali padidėti ne turistinio arba vidutinio intensyvumo turistinio sezono metu; suderinti būsimąsias turizmo iniciatyvas su prioritetais, nustatytais Europos finansiniams metams nuo 2014 m. iki 2020 m., siekiant užtikrinti šio sek-toriaus finansavimą, augimo ir konkurencingu-mo skatinimą.

Forumas sieks numatyti tolesnius veiksmus ir priemones prisidėti prie Europos, kaip kelionių krypties, patrauklumo didinimo, aptarti būsimą-sias turizmo tendencijas ir turizmo finansavimo galimybes 2014−2020 metais.

Europos turizmo kokybės ženklas

Direktyva / reglamentas


EK pasiūlymo nepateikė.

Iniciatyva siekiama didinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą turizmo produktais, taip pat skatinti turizmo profesionalus, kurie stengiasi gerinti pas-laugų kokybę.

F10. Moksliniai tyrimai

Paketas „Horizontas 2020“ (susijęs su DFP)

Programos uždavinys (tikslas): laiku pradėti programą „Horizontas 2020“

Programą „Horizontas 2020“ sudaro šeši teisės aktai – keturi iš jų yra priimami pagal bendro sprendimo procedūrą:

1) reglamentas, nustatantis bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.); 2) reglamentas, nustatantis da-

8 pav. Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis ir komisarė M. Geoghegan-Quinn neformalioje Konkurencingumo tary-boje (mokslinių tyrimų dalis) Vilniuje.

lyvavimo programoje „Horizontas 2020“ ir sklai-dos taisykles; 3) reglamentas, iš dalies keičian-tis reglamentą (EB) Nr. 294 / 2008, įsteigiantį Europos inovacijų ir technologijų institutą; 4) pasiūlymas dėl EP ir ES Tarybos sprendimo dėl Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. 5-asis teisės aktas – ES Tarybos sprendimas dėl spe-cialios programos, įgyvendinančios „Horizontą 2020“ – yra konsultacinės procedūros doku-mentas, tačiau EP jį laikė derybų paketo dalimi.

Liepos 17 d. COREPER patvirtino su EP per Airijos pirmininkavimą ES Tarybai pasiektus kompromisinius susitarimus dėl viso paketo. Bendrosios programos ir Dalyvavimo taisyklių konstatuojamosios dalies straipsniai dar buvo papildomai svarstyti viename darbo grupės su-sitikime. Per kitus penkis darbo grupės ir vieną COREPER susitikimą buvo derėtasi ir rasti kom-promisai dėl svarbių specialiosios programos nuostatų apie programos administravimo išlai-das, komitologijos struktūrą ir konstatuojamąją programos dalį. Lapkričio 21 d. EP plenarinia-me posėdyje buvo balsuota dėl penkių progra-mos teisės aktų, kurie buvo galutinai patvirtinti gruodžio 3 d. COMPET tarybos susitikime.

Dėl 6-ojo teisės akto – ES Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014−2018 m.), papildančios „Horizontas 2020“, buvo surengti penki darbo grupės susitikimai. Lapkričio 19 d. plenariniame posėdyje EP priėmė savo nuomo-nę dėl Europos atominės energetikos bendrijos (EURATOM) programos. Gruodžio 11 d. CORE-PER posėdyje buvo patvirtintas galutinis teksto kompromisas, kurį ES Taryba priėmė gruodžio 16 d.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo ES lėšo-mis programa „Horizontas 2020“, kuriai skirta 70,2 mlrd. EUR, sustiprins Europos mokslo ir technolo-gijų bazę ir nuties kelią ekonomikos augimui bei sukurs naujų darbo vietų Europoje. Investicijos šioje srityje ir inovatyvių produktų ir paslaugų rė-mimas sukurs naujų verslo galimybių.

Karina Firkavičiūtė

Mokslinių tyrimų darbo grupės pirmininkė

„Pasirengimo pirmininkauti ir jo metu buvo nepaprastai įdomu iš vidaus patirti ES tarpinstitucinio darbo procesus bei gebėti juos

veikti. Panaudojome įvairias derybines taktikas ir taip išsprendėme kelis svarbius, paskutinei minutei atidė-tus probleminius klausimus dėl naujausių mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“. Ši patirtis padėjo ir tolesniuose darbuose su kitais teisės aktais. Džiaugiuosi, kad pavyko programą „Horizontas 2020“ priimti laiku, tad ji galėjo pradėti veikti nuo 2014 m., toks ir buvo svarbiausias mokslinių tyrimų srities Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslas.“

1) EK pasiūlymas dėl Jungtinių technologijų iniciatyvų, nustatytų pagal SESV 187 straipsnį (5 ES Tarybos reglamentai dėl biotechnologijų pramonės, dėl „Švarus dangus 2“, dėl ECSEL23, dėl „Kuro elementų ir vandenilio 2“, dėl Naujoviškų vaistų iniciatyvos 2 bendrųjų įmonių; 2) EK pasiūlymai, įkuriantys viešojo sektoriaus partnerystes pagal SESV 185 straipsnį (4 EP ir Tarybos sprendimai metrologijos, MVĮ, klinikinių tyrimų, aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo tyrimų srityje)

Visi 9 pasiūlymai buvo pateikti 2013 m. liepą. Su-rengta aštuoniolika Mokslinių tyrimų darbo gru-pės ir vienas COREPER posėdis, kuriuose vyko derybos dėl pasiūlymų. Gruodžio 3 d. COMPET tarybos susitikime buvo priimtas bendras požiū-ris dėl visų 9 teisės aktų.

Devynios naujausios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės suteiks galimybę vykdyti didelio mas-to ir ilgalaikę inovacijų veiklą pagal programą „Ho-rizontas 2020“.

23 ES Tarybos reglamentas dėl Elektronikos komponentų ir sistemų.


Pasiūlymas dėl ES Tarybos sprendimo, kuris iš dalies keičia Sprendimą 2007 / 198 / Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatų

Pasiūlymas pateiktas 2013 m. rugpjūtį. Surengti keturi darbo grupės ir vienas COREPER susitiki-mas. Politinis sutarimas buvo pasiektas gruodžio 3 d. per COMPET tarybos susitikimą, gruodžio 13 d. ES Taryba galutinai priėmė šį jau ir teisinin-kų lingvistų peržiūrėtą teisės aktą.

Iš dalies pakeistas sprendimas buvo būtinas, sie-kiant sukurti geresnį tokios bendros įmonės veiklos finansavimo pagrindą nuo 2014 m. iki 2020 m. pa-gal Euratomo sutartį. Tarptautinis termobranduo-linis eksperimentinis reaktorius (ITER) yra pirmasis tokio tipo pasaulinio bendradarbiavimo projektas, kurio tikslas – atskleisti taikiems tikslams naudoja-mas mokslines ir technologines branduolio sinte-zės energijos galimybes.

Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE)

Programos uždavinys (tikslas): diskusijos ES Taryboje

EVT nustatė politines gaires dėl EMTE užbai-gimo iki 2014 metų. Rugsėjo 24 d. EK pateikė EMTE pažangos ataskaitą – pirmąją išsamią analizę apie mokslinių tyrimų bendrosios rinkos būklę. Ataskaitoje atskleista, kad pasiekta tam tikros EMTE pažangos, tačiau taip pat nurodyta, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų intensyvumas Europoje yra labai netolygus, bei nurodytos kliū-tys pasiekti vieningai EMTE, kurioje laisvai judėtų tyrėjai, mokslinės žinios ir technologijos. Politi-nės diskusijos vyko COMPET tarybos susitikime rugsėjo 27 d. Vėliau Lietuva parengė diskusijos santrauką, kuri buvo išsiųsta EVT Pirmininkui kaip indėlis spalio EVT, skirtai inovacijoms ir skai-tmeninei darbotvarkei.

F11. Kosmosas

Kosmoso stebėjimo ir sekimo programa (SST)

Sprendimas


Pasiūlymas pateiktas 2013 m. kovą, vėliau dar-bo grupėje vyko aktyvios diskusijos dėl teisinio programos statuso. Trys Kosmoso darbo gru-pės posėdžiai (lapkričio 8 ir 14 d. bei gruodžio 10 d.) buvo skirti šiam klausimui. Lapkričio 20 d. COREPER, o gruodžio 3 d. COMPET taryboje buvo pristatyta pažangos ataskaita kartu su galimybe nukrypti nuo EK pasiūlymo, siekiant sukurti Kosminės erdvės stebėjimo ir sekimo paramos sistemą.

Iniciatyva užtikrins ilgalaikį bei saugų Europos ir nacionalinės kosminių erdvių infrastruktūros ir teikiamų paslaugų naudojimą. Nustačius Euro-pos kosminių erdvių stebėjimo ir sekimo paramos sistemą bus didinamas kosmoso infrastruktūros saugumas, kurioje vis dažniau kyla susidūrimo grėsmė dėl didėjančio palydovų skaičiaus ir kos-minių šiukšlių. Ekonominiai nuostoliai, kuriuos patiria Europos palydovų operatoriai dėl susidū-rimų arba brangių ir rizikingų manevrų, siekdami išvengti susidūrimų, šiuo metu sudaro maždaug 140 mln. EUR ir toliau didėja.

Europos žemės stebėjimo programa („Copernicus“) (susijusi su DFP)

Reglamentas


Pasiūlymas pateiktas 2013 m. gegužę. Surengti devyni Kosmoso darbo grupės posėdžiai (lie-pos 11 d., rugsėjo 4 ir 19 d., spalio 1 ir 17 d., lapkričio 8 ir 14 d., gruodžio 4 ir 10 d.). CORE-PER klausimą nagrinėjo tris kartus (lapkričio 20 d. – bendrojo požiūrio projektas, gruodžio 13 d. – įgaliojimas, gruodžio 20 d. – galutinis patvirtinimas). EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) balsavo lapkri-čio 28 d. Gruodžio 3 d. COMPET taryboje buvo priimtas bendrasis požiūris, suteikęs galimybę Lietuvai pradėti derybas su EP. Surengti du techniniai ir du politiniai trišalių derybų susiti-

kimai (gruodžio 5, 13, 16 ir 18 d.). Gruodžio 18 d. per trišales derybas buvo pasiektas susitarimas tarp teisės aktų leidėjų, kurį gruodžio 20 d. pa-tvirtino COREPER.

Programos tikslas – suteikti Europai nuolatinę, nepriklausomą ir patikimą prieigą prie žemės ste-bėsenos duomenų ir informacijos. Ji suskirstyta pagal šešias skirtingas paslaugas: jūrų, atmos-feros, žemės paviršiaus ir klimato kaitos stebė-sena bei pagalba ekstremalių situacijų atveju ir saugumo klausimais. Įgyvendinant programą „Copernicus“ įvairiais būdais stiprinamas saugu-mas, pavyzdžiui, greičiau reaguojant, geriau val-domos stichinės nelaimės ir išvengiama žmonių aukų bei materialinės žalos. Pagal šią iniciatyvą taip pat teikiama patikima informacija klimato kaitai stebėti ir nuspėti. „Copernicus“ padeda ge-rinti gamtos išteklių valdymą, stebėti atmosferos bei vandenynų kokybę, optimizuoti žemės ūkio veiklą ir skatinti naudoti atsinaujinančiąją ener-giją. Naudojant šią programą geriau planuojami miestai, nes prižiūrimas jų plėtimasis ir mažinami transporto srautai. „Copernicus“ yra ne tik prie-monė Europos piliečių gyvenimo kokybei gerinti, ji taip pat gali daug prisidėti prie Europos augimo ir užimtumo strategijos tikslų įgyvendinimo. „Co-pernicus“ nepakeičia esamų Europos pajėgumų, bet juos papildo, kad būtų patenkinti naudotojų poreikiai ir užtikrintas tvarumas bei ilgalaikis Eu-ropos savarankiškumas.

G. Transportas, telekomunikacijos ir energetikaG1. Transportas

a) Įvairiarūšis transportas

Alternatyvių degalų infrastruktūros diegimas

Direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro požiūrio

Pasiūlymas pateiktas 2013 m. sausį. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai buvo surengti de-vyni darbo grupės susitikimai (liepos 10 ir 19 d., rugsėjo 13 ir 25 d., spalio 23 ir 30 d., lapkričio 15, 20 ir 27 d.) ir vienas COREPER susitikimas (lap-kričio 27 d.), per kurį buvo pasirengta gruodžio mėn. TTE tarybos susitikimui. Bendras požiūris buvo pasiektas per gruodžio 5 d. TTE tarybos

susitikimą, per kurį buvo atvertas kelias Lietu-vai pradėti derybas su EP. EP Transporto ir tu-rizmo (TRAN) komitetas balsavo lapkričio 14 d. Deryboms su EP pasirengta papildomame gruodžio 10 d. darbo grupės susitikime, pirmo-sios trišalės derybos įvyko gruodžio 17 d., kurio metu teisės aktų leidėjai pirmą kartą apsikeitė nuomonėmis.

Tai pirmasis tokios rūšies ES taikomas teisės aktas, nustatantis reikalavimus elektrinių transporto priemonių, suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), suspaustomis gamtinėmis dujomis ir van-deniliu varomų transporto priemonių bei laivų infrastruktūros plėtrai. Priėmus šią direktyvą, ji nustatys pagrindinius Europos transporto inf-rastruktūros plėtros reikalavimus ir prisidės prie Europos bendrosios rinkos veikimo. Pasiūlymo tikslas – mažinti priklausomumą nuo naftos, kur-ti švaresnę aplinką gyventojams ir didinti Europos ekonomikos konkurencingumą.

Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūros funkcijų peržiūra

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro požiūrio

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. vasarį. ES Tary-bai pirmininkaujant Lietuvai surengti aštuoni darbo grupės susitikimai, siekiant parengti bendrojo požiūrio projekto pagrindą (liepos 5 ir 12 d., rugsėjo 20 ir 27 d., spalio 18 d., lapkričio 6 ir 19 d.). COREPER klausimą svarstė spalio 2 d., siekdamas pasirengti spalio mėn. TTE tarybos susitikimui. Spalio 10 d. TTE tarybos susitikime buvo pasiektas bendras požiūris, atvėręs kelią deryboms su EP.

Dėl sėkmingos pažangos siekiant bendro po-žiūrio, Lietuva toliau tęsė darbus ir pasiekė galutinio susitarimo su EP. Spalio 14 d. EP ITRE komitetas patvirtino ataskaitą dėl pasiūlymo. Lapkričio 27 d. COREPER susitikime buvo pa-tvirtintas įgaliojimas. Spalio 28 d., 31 d. ir lap-kričio 13 d. vyko trišalės derybos su EP, kurių metu buvo pasiektas kompromisas dėl dauge-lio klausimų, o gruodžio 5 d. įvyko paskutinis ir politinis trišalių derybų susitikimas, per kurį buvo pasiektas susitarimas su EP. Gruodžio 13 d. COREPER patvirtino galutinį susitarimą su EP.


5 d. buvo pateikta TTE tarybai. EP TRAN balsavo gruodžio 17 d.

Pasiūlyme aptarta funkcijų, kurias atlieka ERA, peržiūra, susijusi su geležinkelio sauga ir gele-žinkelių sistemos sąveika. Pagrindinis peržiūros tikslas – suteikti ERA galių, būtinų koordinuoti ir spręsti klausimus, susijusius su geležinkelių sauga ir sąveika ES. Pasiūlymo tikslas – peržiūrėti ir, kur reikia, suderinti funkcijas, kurias vykdo nacionali-nės saugos institucijos.

Tinkamumo važinėti keliais paketas (saugios transporto priemonės)

1) Reglamentas dėl periodinės motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros, kuriuo panaikinama direktyva 2009 / 40 / EB; 2) reglamentas dėl ES keliuose važinė-jančių komercinių transporto priemonių tech-ninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama direktyva 2000 / 30 / EB; 3) direktyva, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999 / 37 / EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų.


Pasiūlymai pateikti 2012 m. liepą. Kipro ir Airijos pirmininkavimo metu pasiekti bendrieji požiū-riai. Surengta 12 darbo grupės susitikimų sie-kiant parengti susitarimo pagrindą (liepos 9 ir 17 d., rugsėjo 10 d., spalio 1, 15, 22 ir 29 d., lap-kričio 5, 12, 19, 25 ir 29 d.). COREPER klausimą nagrinėjo penkis kartus (spalio 23 d. ir lapkričio 20 d. – įgaliojimai, lapkričio 22 d. – konsultacija, gruodžio 4 d. – įgaliojimas, gruodžio 18 d. – su-sitarimo patvirtinimas). Surengtos penkerios trišalės derybos su EP (spalio 16 ir 24 d., lap-kričio 27 d., gruodžio 9 ir 16 d.). Galutinis su-sitarimas su EP dėl paketo buvo pasiektas per paskutinį trišalių derybų susitikimą gruodžio 16 d., patvirtintas – gruodžio 18 d. per CORE-PER susitikimą.

Pritaikius pirmiau minėtas tinkamumo važinėti keliais priemones, bus nustatytos vienodos peri-odinės techninės apžiūros ir būklės patikrinimo

Pasiūlymu siekiama užtikrinti Europos palydo-vinės navigacijos sistemų saugumą. Šiuo regla-mentu įsteigiama Europos pasaulinės palydovi-nės navigacijos sistemos (GNSS) agentūra, kuri atsakinga už saugumo akreditavimą sistemų ir GALILEO saugumo centro veikimą bei prisideda vykdant pasirengimą sistemų pardavimui, kad būtų užtikrintas jų sklandus veikimas, nenutrūks-tamas paslaugų teikimas ir didelio masto pateki-mas į rinką.

Kiti klausimai

Reglamentas dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų (GALILEO) įgyvendinimo ir eksploatavimo

Reglamentas yra susietas su GNSS agentūros reglamentu. Airijos pirmininkavimo ES Tary-bai metu buvo pasiektas susitarimas su EP dėl GALILEO reglamento, tačiau nebuvo nustatyta konkreti finansavimo suma. Rugsėjo 6 d. dar-bo grupė svarstė klausimą dėl GNSS finansavi-mo, o susitarimas buvo pasiektas rugsėjo 11 d. COREPER susitikime. EP balsavo lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio metu. Reglamentas buvo priimtas gruodžio 5 d. TTE tarybos susitikime.

GALILEO programos tikslas – nustatyti ir eksplo-atuoti pirmąją pasaulinę palydovinę navigaciją ir vietos nustatymo infrastruktūrą, kuri sukurta taikiems tikslams ir kurią gali naudoti įvairūs Eu-ropos ir pasaulio viešieji ir privatūs subjektai. Pa-gal ją nustatyta sistema funkcionuoja, nepriklau-somai nuo kitų esamų arba galimų sistemų, taip prisidėdama prie strateginės ES autonomijos.

b) Sausumos transportas

Ketvirtasis geležinkelių transporto paketas (susiję su II BRA)

1) Sąveikos direktyva; 2) geležinkelių saugos direktyva; 3) reglamentas dėl ES geležinkelio agentūros; 4) direktyva, kuria sukuriama ben-dra Europos geležinkelių erdvė; 5) reglamen-tas dėl vidaus keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų.

Paketo tikslas – didinti geležinkelių transporto sektoriaus veiksmingumą ir konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ES transporto erdvės kūrimo.

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro požiūrio dėl Geležinkelių saugumo direktyvos

Surengti aštuoni darbo grupės susitikimai, siekiant parengti bendro požiūrio projekto pagrindą (liepos 2, 12, 16 ir 17 d., rugsėjo 3, 4, 17 ir 24 d.). Rengdamasis spalio mėn. TTE tary-bos susitikimui, COREPER spalio 2 d. klausimą nagrinėjo du kartus ir priėmė susitarimą dėl bendro požiūrio projekto. Spalio 10 d. TTE ta-ryba patvirtino susitarimą, pasiektą COREPER lygmeniu. EP TRAN balsavo gruodžio 17 d.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti bendrą požiūrį į saugą, siekiant padidinti visoje ES veikiančių geležinkelio įmonių masto ekonomiją, taip pat supaprastinti ir pertvarkyti administracines pro-cedūras dėl saugos sertifikatų išdavimo, taip pa-naikinant ES galiojančių taisyklių skirtumus.

Reglamentas dėl Europos Sąjungos geležinkelio agentūros

Dėl sėkmingo Geležinkelių saugos direktyvos taikymo Lietuva pradėjo vykdyti darbus, susi-jusius su reglamentu dėl Europos geležinkelio agentūros (ERA). Surengti penki darbo grupės susitikimai, siekiant išnagrinėti pasiūlymus (spa-lio 22 ir 29 d., lapkričio 5 ir 25 d., gruodžio 12 d.), per kuriuos buvo apsvarstytos I–V antraštinės dalys. Pagrindiniai neišspręsti klausimai: ERA dar-bo grupių delegavimas ir skyrimas, ES naciona-linių kalbų vartojimas. Lapkričio 27 d. COREPER aptarė pažangos ataskaitą, kuri vėliau, gruodžio

Jurgita Skritaitė

Transporto (intermodalinių klausimų ir tinklų) darbo grupės pirmininkė

„Paprastai procesas nuo doku-mento pristatymo ES Taryboje iki susitarimo su EP trunka metus ir

ilgiau, tačiau su reglamentu dėl GNSS agentūros virši-jau savo lūkesčius, nes tai sėkmingai pavyko padaryti per 6 Lietuvos pirmininkavimo mėnesius. Susitarimas pasiektas ne tik tarp valstybių narių, bet ir su EP. Žino-ma, daug ką lėmė susiklosčiusios aplinkybės ir visų 3 institucijų siekis susitarti. Džiaugiuosi, kad pirminin-kaudama turėjau galimybę patirti visų teisėkūros eta-pų skonį. Tai yra neįkainojama derybinio meno patirtis, kur svarbu išmanyti turinį ir kūrybiškai ieškoti kompro-misinių sprendimų, tačiau dar svarbiau išlaikyti šaltą protą ir nepasiduoti emocijoms.“

9 pav. Susisiekimo ministras R. Sinkevičius pirmininkauja Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos (transpor-tas ir telekomunikacijos) posėdžiui. ES Tarybos nuotr.


c) Oro transportas

Oro transporto keleivių teisės

Reglamentas


EK pateikė pasiūlymą 2013 m. birželį. Surengta trylika darbo grupės susitikimų, siekiant išna-grinėti pasiūlymą (liepos 1, 8, 15 ir 22 d., rug-sėjo 2, 9, 12, 19 ir 30 d., spalio 18 ir 21 d., lap-kričio 4 ir 18 d.). Įvadinė diskusija vyko spalio 10 d. per TTE tarybos susitikimą. Remdamasi pasiekta pažanga ir siekdama bendro požiūrio, Lietuva ėmėsi tolesnių veiksmų, tačiau valsty-bėms narėms reikėjo daugiau laiko. Gruodžio 5 d. pažangos ataskaita buvo pateikta per TTE tarybos susitikimą.

Pasiūlymu didinama vartotojų apsauga ir stipri-namos oro transporto keleivių teisės į tinkamą informaciją, pagalbą kelionėje ir deramą kom-pensavimą skrydžių atšaukimo, vėlavimo ar atsi-sakymo vežti atvejais.

Pranešimas apie civilinės aviacijos įvykius

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): inicijuoti derybas su EP

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. gruodį. Remda-masi per ankstesnius pirmininkavimus pasiekta pažanga, Lietuva toliau tęsė pasiūlymo nagri-nėjimą, norėdama pasiekti galutinį susitarimą su EP. Surengti septyni darbo grupės susitikimai (spalio 14, 18, 21 ir 31, lapkričio 4, 7 ir 11 d.). CO-REPER svarstė pasiūlymą dviejų susitikimų metu (spalio 23 d. – įgaliojimas, lapkričio 20 d. – susi-tarimo patvirtinimas). Surengtos dvejos trišalės derybos su EP (lapkričio 4 ir 25 d.). Susitarimas su EP pasiektas paskutinio trišalio derybų susitiki-mo metu lapkričio 25 d., susitarimas patvirtintas lapkričio 29 d. per COREPER susitikimą.

Reglamentas nustato pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius arba kitos su saugumu susijusios informacijos pateikimo nuostatas, kai tokie įvy-kiai kelia pavojų arba kurie, nesiėmus taisomųjų veiksmų, gali sukelti pavojų orlaiviui, jame esan-tiems žmonėms ar bet kokiam kitam asmeniui, įrangai arba įrenginiui, turinčiam įtakos orlaivio veiklai. Pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius tikslas – avarijų ir incidentų prevencija. Šiuo re-glamentu siekiama padėti valstybėms narėms, Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA) ir organizacijoms valdyti aviacijos saugos riziką. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – padėti mažinti orlaivių avarijų ir susijusių mirčių skaičių, ge-rinant esamas sistemas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, ištaisyti saugos trūkumus, re-miantis civilinės aviacijos įvykiais, ir neleisti jiems pasikartoti.

Bendro Europos dangaus (SES) II plius paketas (susiję su II BRA)24

Programos uždavinys (tikslas): inicijuoti diskusijas ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. birželį. Pirmą kartą nuomonėmis apsikeista Vilniuje per neformalų Transporto tarybos susitikimą rugsėjo 15–16 d.

24 Bendras dangus II plius: SES ir EASA reglamentai.

Valstybėms narėms apsikeitus nuomonėmis paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis pritaria naujam pasiūlymui. Tačiau nepaisant skirtingų nuomo-nių dėl kelių naujausių EK pasiūlytų sudeda-mųjų dalių, paaiškėjo, kad tolesnis SES kūrimas išlieka bendru tikslu. Ministrai sutarė, kad svar-biausi SES iniciatyvos tikslai lieka nepakitę: bū-tina gerinti skrydžių saugą, didinti oro erdvės pralaidumo pajėgumus, mažinti oro navigaci-jos paslaugų kainą, taip pat neigiamą orlaivių taršos poveikį aplinkai. Neformalaus Transpor-to tarybos susitikimo Vilniuje metu valstybėms narėms išreiškus tokias svarias nuomones, EK nusprendė neplėtoti šio pasiūlymo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Paketo tikslas – išspręsti likusius klausimus dėl SES kūrimo, įskaitant oro navigacijos paslaugas, ins-titucinės sistemos nustatymas ES lygmeniu, kada turi būti nustatytos skirtingų organizacijų atsako-mybės ribos.

Jungtinės įmonės Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemai (SESAR) sukurti (susijusi su DFP bei „Horizontas 2020“)


Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos pozicijos patvirtinimas

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. liepą, siekdama pratęsti SESAR JU gyvavimą iki 2024 metų. Avi-acijos reikalų darbo grupė pasiūlymą nagrinėjo penkiuose susitikimuose (liepos 22 d., rugsė-jo 9, 12, 19 ir 30 d.). Rengdamasis spalio mėn. TTE tarybos susitikimui, COREPER spalio 2 d. iš esmės pritarė ES Tarybos pozicijos projektui. Remiantis SESV 188 straipsniu 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo konsultuojamasi su EP Ekonominių ir socialinių reikalų komitetu. ES Tarybos pozi-cijai buvo pritarta per spalio 10 d. TTE tarybos susitikimą.

SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo vady-bos mokslinių tyrimų) programos tikslas – sukurti naujos kartos Europos oro eismo valdymo siste-mą. Programoje numatyta orientacinė 600 mln. EUR suma, skiriama pagal „Horizontas 2020“

Nerijus Kaučikas

Sausumos transporto darbo grupės pirmininkas

„Tinkamumo važinėti keliais trijų teisės aktų paketas apėmė itin politiškai jautrius klausimus: ar pradėti visose ES šalyse privalo-

mą reguliarią motociklų techninę apžiūrą, ar daryti apžiūras visoms transporto priemonėms dažnesnes, ar taupymo kontekste įsipareigoti inspektoriams pa-tikrinti didesnį kiekį krovininių transporto priemonių ir kitus. Įgijome delegacijų pasitikėjimą, kas leido sė-kmingai „laviruoti“ tarp ES Tarybos ir EP derybininkų. Derantis su EP, gruodžio 16 d. vakare trumposiomis žinutėmis (SMS) pateikėme EP pranešėjams „ultimatu-mą“ – arba pritariate kompromisui, arba teks pradėti derybas su kita ES Tarybos pirmininke beveik nuo nulio. Panašu, kad sveikas protas, nuovargis ir kartu nueito derybinio kelio vertinimas nugalėjo.“

Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (2014–2020 m.).

d) Jūros transportas

Laivų įrenginių direktyva

Programos uždavinys (tikslas): pradėti dery-bas su EP

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. gruodį. EP TRAN balsavo dėl dalinių pakeitimų liepos 9 d. Lai-vybos darbo grupė pasiūlymą nagrinėjo du kartus (liepos 18 d. ir lapkričio 21 d.). Taip pat buvo surengti techniniai susitikimai su EP, per kuriuos EP pareiškė, kad yra pasirengęs priimti didelę dalį ES Tarybos bendro požiūrio teksto. Siekdamas susitarimo su EP per pirmąjį svarsty-mą, gruodžio 9 d COREPER pritarė įgaliojimams pradėti trišales derybas. Pirmasis trišalių dery-bų susitikimas vyko gruodžio 11 d.

Laivų įrenginių direktyvos tikslas: didinti saugą jūroje ir apsaugoti jūrą nuo taršos, vienodai tai-kant tarptautinius dokumentus (Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijas, rezoliucijas, aplinkraščius ir svarbius tarptautinius tikrinimo standartus), susijusius su konkrečia įranga, užti-krinti laisvą įrangos judėjimą EEE, kurią sudaro ES ir ELPA valstybės narės.

ES jūrų uostų politika

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažangos

2013 m. spalio 3 d. EK pristatė reglamentą, kuriuo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką ir finansinio uostų skaidrumo sistema kartu su poveikio įvertinimu, pateikiamu su pa-siūlymu darbo grupei, kuri svarstė reglamentą trijuose susitikimuose (spalio 3, 25 ir 31 d.) ir dėmesį sutelkė į pasiūlymo poveikio vertinimą.

Pasiūlymo tikslas – leisti uostams veiksmingiau tvarkyti didėjančius krovinių srautus, tai skatins sklandesnius logistinius procesus.

kelyje režimo ES teritorijoje taisyklės, padidintas saugumas kelyje ir sumažinta administracinė vairuotojų našta.


Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) veiksmų finansavimas (susiję su DFP)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro požiūrio ir susitarimo su EP

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. balandį. Sureng-ti keturi darbo grupės susitikimai, siekiant pa-rengti Bendro požiūrio projektą (liepos 4, 11 ir 18 d., rugsėjo 4 d.). COREPER klausimą nagrinė-jo rugsėjo 25 d. Spalio 10 d. TTE tarybos susi-tikime buvo pasiektas bendras požiūris, kuris suteikė galimybę pirmininkaujančiai ES Tarybai Lietuvai pradėti derybas su EP.

Surengti trys darbo grupės (spalio 14 ir 28 d. bei lapkričio 21 d.) ir trys COREPER (spalio 30 d. ir lapkričio 27 d.) susitikimai, per kuriuos buvo aptarti įgaliojimai ir parengtas galutinio susita-rimo su EP pagrindas. Taip pat surengtos trejos neformalios derybos su EP (spalio 15 d., lapkri-čio 7 d. ir gruodžio 3 d.). Laikinasis teisės aktų leidėjų susitarimas buvo pasiektas per paskuti-nį trišalių derybų susitikimą gruodžio 3 d. CO-REPER patvirtino laikinojo kompromiso tekstą gruodžio 13 d., tačiau su EP pasiektas susita-rimas dėl šiek tiek pakeisto teksto. Pasibaigus konsultacijoms su EP išaiškėjo, kad EP nepasi-rengęs paremti naujojo dalinio keitimo.

Pasiūlymo tikslas – atnaujinti daugiametį EMSA reagavimo į taršą veiklos finansavimą 2014–2020 m., įskaitant naują užduotį stebėti ir reaguoti į taršą, kurią sukelia jūros naftos ir dujų įrenginiai.

G2. Bendroji skaitmeninė rinka

Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo paslaugos (susiję su I BRA)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): pradėti derybas su EP

EK pateikė pasiūlymą 2012 m. birželį. Atsižvelg-dama į anksčiau pirmininkavusių šalių pažan-gą, pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva toliau tęsė pasiūlymo nagrinėjimą. Surengta trylika darbo grupės susitikimų (liepos 4, 11 ir 18 d.,

ramą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) – transeuropinių tinklų (TEN) finansavimo transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityje priemonės.

Tinklų ir informacijos saugumas

Direktyva


2013 m. vasarį EK pateikė pasiūlymą, kuris yra ES kibernetinio saugumo strategijos dalis. Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo surengti septyni darbo grupės susitikimai, sie-kiant išnagrinėti pasiūlymą (liepos 11 d., rugsė-jo 26 d., spalio 8, 22 ir 29 d., lapkričio 5 ir 19 d.). COREPER išnagrinėjo klausimą ir lapkričio 27 d. ES Tarybai pateikė pirmininkaujančios Lietuvos pažangos ataskaitą, kurioje aprašyti pagrindi-niai diskusijų dėl direktyvos per Lietuvos pirmi-ninkavimą rezultatai. Gruodžio 5 d. TTE taryba atkreipė dėmesį į pirmininkaujančios Lietuvos parengtą pažangos ataskaitą.

Iniciatyvos tikslas – apibūdinti pagrindinę riziką ir iššūkius bei ekonomines ir geopolitines gali-mybes; palyginti su „parengtimi“ arba politiniu dėmesiu, skiriamu šiai temai kitose trečiosiose šalyse; nustatyti pagrindinius iškilusius klausimus arba problemas, kurias reikia spręsti; įvertinti, kur ir kada atliekami nuolatiniai arba planuojami veiksmai, taip pat nurodyti sritis, kuriose ES turėtų imtis daugiau veiksmų.

Didelės spartos plačiajuosčio ryšio diegimas

Direktyva (pirmininkaujanti Lietuva pasiūlė reglamentą keisti į direktyvą)


EK pasiūlymą pateikė 2013 m. kovą. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu surengti šeši darbo grupės susitikimai (rugsėjo 9 d., spalio 3 ir 22 d., lapkričio 5 ir 12 d., gruodžio 12 d.), siekiant išnagrinėti pasiūlymą. Remiantis darbo grupės diskusijomis parengta pažangos atas-kaita. Ji buvo aptarta lapkričio 27 d. COREPER ir gruodžio 5 d. pateikta TTE tarybos susitikime.

EP ITRE balsavo dėl šio pasiūlymo lapkričio 28 d. susitikime.

Pasiūlymo tikslas – įgyvendinti 2020 m. ES stra-tegijos tikslus, susijusius su plačiajuosčiu ryšiu. Jis taip pat padidins ir racionalizuos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimo finansavimą, nau-dojant ES lėšas.

Žiniatinklio prieinamumo reglamentas


Dėl riboto laiko pirmininkaujanti valstybė dar-bo ES Taryboje dėl šio pasiūlymo nepradėjo. Atsižvelgdama į EVT spalio susitikimo rezulta-tus, pirmininkaujanti valstybė pradėjo dirbti ties nauju, rugsėjo 19 d. EK pateiktu pasiūlymu dėl žemyno ryšių infrastruktūros.

Pasiūlymu siekiama padidinti naujo elektroninio (angl. Connected Continent) turinio prieigą žmo-nėms su negalia.

Bendroji telekomunikacijų rinka (žemyno ryšių infrastruktūra)

Reglamentas

2013 m. rugsėjį EK pateikė pasiūlymą, siekda-ma baigti kurti bendrą telekomunikacijų rinką ir žemyno ryšių infrastruktūrą. Spalį EVT pasiū-lė greičiau išnagrinėti pasiūlymą, siekiant, kad jis būtų priimtas laiku. Jis buvo išnagrinėtas ir aptartas penkiose darbo grupės susitikimuose per Lietuvos pirmininkavimą (rugsėjo 19 d., spa-lio 29 d., lapkričio 14 ir 21 d., gruodžio 12 d.). Diskusija vyko gruodį per TTE tarybos susitiki-mą, per kurį valstybės narės daug prisidėjo prie tolesnio pasiūlymo nagrinėjimo. Diskusijos metu paaiškėjo, kad valstybės narės sutinka, jog turi būti sprendžiama daugybė klausimų: investavimo paskatos, biurokratinė operatorių našta, veiksmingas radijo spektro paskirstymas, prieiga prie tinklų, galutinių vartotojų teisės ir tinklo neutralumas. Taip pat valstybės narės iš-reiškė susirūpinimą, kad pusiausvyra tarp suin-teresuotųjų šalių interesų dar nepasiekta ir kad dėl rinkų sujungimo, kurio gali prireikti priėmus pasiūlymą, kai kurios rinkos ir operatoriai gali patirti žalą.

rugsėjo 26, spalio 3, 8 ir 17 d., lapkričio 5, 12, 14 ir 19 d., gruodžio 2 ir 6 d.). EP ITRE balsavo dėl šio dokumento spalio 14 d. susitikime. CORE-PER du kartus suteikė įgaliojimus deryboms su EP (lapkričio 20 d. ir gruodžio 11 d.). Surengti du trišalių derybų susitikimai (lapkričio 26 d. ir gruodžio 16 d.). Lietuvos pirmininkavimo ES Ta-rybai metu nagrinėti 1–19 skyriai.

Šiuo reglamentu nustatomos elektroninės at-pažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo taisyklės. Jo tikslas – nustatyti elek-troninio parašo, elektroninių spaudų, elektroninių dokumentų, elektroninio pristatymo paslaugų, svetainės tapatumo nustatymo teisinę bazę, ir užtikrinti abipusį elektroninės atpažinties ir tapa-tumo nustatymo pripažinimą valstybėse narėse.

Transeuropinių telekomunikacijų tinklų infrastruktūros (TEN-TELE) gairės (susiję su I BRA)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): baigti derybas su EP

EK pateikė pasiūlymą 2011 m. spalį. EP ITRE bal-savo 2013 m. liepą. Darbo grupė klausimą nagri-nėjo 10 susitikimų (liepos 4, 11 ir 18 d., rugsėjo 12 ir 19 d., spalio 3, 17, 22 ir 29 d.). COREPER du kartus suteikė įgaliojimus deryboms su EP (rugsėjo 25 d. ir spalio 30 d.). Surengti du tri-šalių derybų susitikimai (spalio 2 d. ir lapkričio 5 d.). Susitarimas tarp teisės aktų leidėjų buvo pasiektas paskutinio trišalių derybų susitikimo metu lapkričio 5 d., o rezultatai buvo patvirtinti lapkričio 8 d. per COREPER susitikimą.

Ši iniciatyva įtvirtinta pažangaus, tvaraus ir in-tegracinio augimo strategijoje „Europa 2020“, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas skaitme-ninėms infrastruktūroms, kaip pavyzdinės inicia-tyvos „Skaitmeninė Europos darbotvarkė“ daliai. Naujuoju reglamentu nustatomi kriterijai, atsi-žvelgiant į tai, kokius veiksmus šioje srityje turėtų finansuoti ES, ir finansavimo prioritetai. Regla-mentas apima skaitmeninių paslaugų infrastruk-tūros ir plačiajuosčio ryšio tinklų projektus, kurie atitinka bendrus tikslus prisidėti prie augimo, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ bei kitas sąlygas. Tokie projektai gali gauti techninę pa-


Kiti klausimai

Stiprinti ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis

Spalio 9 d. šalia Transporto tarybos įvyko pir-masis formalus Rytų partnerystės transporto ministrų susitikimas, kurio metu buvo siekiama didinti integraciją tarp ES ir jos Rytų šalių par-tnerių – Armėnijos, Azerbaidžiano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Ministrų de-klaracijoje įtvirtinta rekomendacija EK įtraukti regioninį Rytų partnerystės transporto tinklą į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) regla-mentą, taip TEN-T tinklą pratęsiant į ES Rytų partnerystės šalis. Ministrai taip pat patvirtino Rytų partnerystės transporto infrastruktūros tinklą, kuris užtikrins nuoseklią ir ilgalaikę ES transporto politiką Rytų partnerių atžvilgiu. Jame nustatytos svarbiausios ES ir jos Rytų

šalių partnerių transporto jungtys. Transporto ministrai taip pat patvirtino prioritetinių infras-truktūros projektų sąrašą šešiose Rytų Europos šalyse partnerėse.

Per lapkričio 28 d. Vilniuje vykusį Rytų partne-rystės aukščiausiojo lygio susitikimą ES ir Ukrai-na inicijavo išsamų oro susisiekimo paslaugų susitarimą. Juo atveriama galimybė plėtoti bendrą ES ir Ukrainos aviacijos erdvę, remiantis bendrais ir patikimais aviacijos saugumo ir oro eismo valdymo standartais. Susitarimas palen-gvins patekimą į rinką ir suteiks naujų galimy-bių tiek klientams, tiek oro linijoms.

Konkurencingumo tarybos indėlis į spalio mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimą

Skaitmeninė ekonomika, inovacijos ir paslau-gos – pagrindinė spalį vykusio EVT susitikimo tema. Į tai atsižvelgdama pirmininkavusi ES Tarybai Lietuva rugsėjo 26–27 d. surengė dis-kusiją COMPET taryboje dėl geresnės Bendros skaitmeninės rinkos tikslų ir politikos sąsajos su Europos MVĮ veiklos aplinka. Diskusijos re-zultatai buvo pateikti EVT Pirmininkui laiško forma. Jame nurodyta, kad tokios iniciatyvos, kaip e. identifikavimas, e. sąskaitos ir adminis-tracinės procedūros bei informacijos teikimas (vieno langelio sistemos pagal Paslaugų direk-tyvą), yra labai svarbios, skatinant e. prekybą ir paslaugas bei prisidedant prie skaitmeninės Europos tikslų įgyvendinimo.

Konferencija „ICT 2013“

2013 m. lapkričio 6–8 d. Lietuva kartu su EK su-rengė tarptautinę konferenciją „ICT2013: kurti, jungti, augti“, kurioje buvo diskutuojama apie skaitmeninių technologijų ir naujovių kūrimo galimybės ES. Renginyje dalyvavo apie 5 000 dalyvių, tarp kurių – aukšto lygio ES pareigū-nai, garsūs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) tyrėjai, jaunieji mokslininkai ir studentai iš viso pasaulio. „ICT2013“ subūrė geriausius ir gabiausius Europos IRT sektoriaus tyrėjus, ilgai rinkoje veikiančias ir naujas įmones, pradedan-čias interneto įmones, skaitmeninių technolo-gijų strategus, siekiant sudaryti galimybes kurti Europos IRT tyrimų politiką. „ICT2013“ – tai jau

20-asis tokios srities renginys, tačiau Rytų Euro-poje jis organizuotas pirmą kartą. Tai – vienas iš reikšmingiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių.

Aukšto lygio e. valdžios konferencija „Kur mes esame, kur mes einame“

Lietuva, kaip pirmininkaujanti ES Tarybai vals-tybė, 2013 m. lapkričio 14-15 d. surengė jau tradicine ES tapusią e. valdžios konferenciją. Konferencijoje, kurią atidarė Lietuvos Ministras Pirmininkas ir kuri sutapo su Europos e. valdžios veiksmų plano 2011–2015 m. vidurio perž-valga, buvo apsikeista nuomonėmis viešojo administravimo modernizavimo IRT priemo-nių pagalba, e. valdžios sąveikumo, atvirų duo-menų, tarpvalstybinių e. paslaugų, e. valdžios kibernetinės saugos temomis.

G3. Energetika

Energijos vidaus rinka (susiję su II BRA)

Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos pažangos pranešimas

Siekdama sukurti energijos vidaus rinką ir nu-statyti prioritetines sritis, kuriose reikia įdėti daugiau pastangų sukurti energijos vidaus rin-ką iki 2014 m. pabaigos, ir tęsdama per EVT susitikimą 2013 m. gegužės 22 d. pradėtus dar-

Svarbiausias tikslas – sukurti sujungtą, konku-rencingą žemyną ir tvarias skaitmenines darbo vietas ir pramonės sektorius; gerinti gyvenimą, suteikiant galimybę vartotojams naudotis jiems patinkančiais skaitmeniniais prietaisais ir paslau-gomis; padėti Europos įmonėms ir verslininkams, kad jiems būtų lengviau ateityje kurti darbo vietas.

Tomas Jakimavičius

Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės darbo grupės pirmininkas

„Bendroji skaitmeninė rinka – tai viena progresyviausių ir inovato-riškiausių teisėkūros sričių, todėl, siekdamas sėkmingo sprendimų

priėmimo, kaip pirmininkas turėjau panaudoti labai platų žinių, diplomatinių bei derybinių įgūdžių spek-trą. Turėjau unikalią galimybę vadovauti deryboms, ieškant kompromisinių sprendimų tarp ES valstybių narių, taip pat atstovauti ES Tarybai derybose su EP, siekiant susitarimų dėl visai ES svarbių bendros skai-tmeninės rinkos klausimų. Pirmininkavimas ES Tarybai - nepaprastai didelis iššūkis. Manau, kad raktas į sė-kmingą pirmininkavimą susidėjo iš daugelio elemen-tų, tarp kurių svarbiausi – atvirumas, ES tarpkultūrės aplinkos perpratimas, dėmesys visiems derybų daly-viams ir didelis noras eiti į priekį, siekiant užsibrėžto tikslo ir tuo noru uždegant visus derybų dalyvius.“

10 pav. Energetikos ministras J. Neverovičius ir komisaras G. Oettingeris spaudos konferencijoje po Transporto, teleko-munikacijų ir energetikos tarybos (energetika). ES Tarybos nuotr.

bus, ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva paren-gė pažangos pranešimo projektą. Pranešimo projektas ir teminiai pirmininkaujančios Lietu-vos parengti neoficialūs dokumentai, susiję su energijos vidaus rinka, buvo aptarti dešimtyje ES Tarybos Energetikos darbo grupės susitiki-mų (liepos 9 ir 23 d., rugsėjo 10 d., spalio 1, 15 ir 29 d., lapkričio 12, 19, 26 ir 29 d.), kurių metu daugiausia dėmesio buvo skiriama šiems su energijos vidaus rinkos sukūrimu susijusiems klausimams: tinklo kodeksams, vartotojų tei-sėms ir pažeidžiamiems vartotojams, energijos kainoms, kainų reguliavimui, technologijoms ir inovacijoms, bendros svarbos energetikos infrastruktūros projektams. Pranešime pateik-tos rekomendacijos siekti spartesnio Trečio-jo energetikos paketo įgyvendinimo, vystyti energetikos infrastruktūrą (įgyvendinti bendro intereso projektus) bei aktyviau taikyti ir ska-tinti ES taisykles rinkos integracijai bei ener-gijos efektyvumui didinti. Pranešime taip pat skatinama didinti bendradarbiavimą, taikant paramos schemas atsinaujinantiems energijos ištekliams, teikiant valstybės pagalbą ir taikant pajėgumų mechanizmus bei siekti vienodos veiklos sąlygų (angl. level playing field) įmo-nėms, veikiančioms ES ribose, kainų politikoje. Gruodžio 12 d. pranešimą vienbalsiai patvirtino TTE (Energetikos) taryba. Gruodžio 19–20 d. EVT pasveikino ES Tarybos pranešimą dėl energijos vidaus rinkos ir paragino toliau dirbti pagal nu-brėžtas gaires.


Energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimas taip pat buvo aptartas rugsėjo 19–20 d. Vilniuje vykusiame neformaliame energetikos minis-trų susitikime. Ministrai pabrėžė būtinybę dėti daugiau bendrų pastangų, norint iki 2014 m. užbaigti kurti energijos vidaus rinką.

2013 m. lapkričio 4–5 d. Lietuva kartu su EK surengė aukšto lygio konferenciją „Užbaigiant energijos vidaus rinką: kuriant integruotą Euro-pos energetikos tinklą“. Renginyje aptarti mo-dernios ES energetikos infrastruktūros kūrimo klausimai, oficialiai pristatytas pirmasis bendro intereso projektų sąrašas, vyko diskusija dėl jo įgyvendinimo ES mastu.

Užbaigta ES energijos vidaus rinka padidins Eu-ropos konkurencingumą ir skatins ekonomikos augimą. Visa tai taip pat užtikrins stabilesnį ir saugesnį Europos piliečių aprūpinimą energija prieinamomis ir konkurencingomis kainomis.

ES energetikos politikos išorės dimensija

Programos uždavinys (tikslas): 2011 m. ES Tarybos išvadų peržiūra

2013 m. gegužės 22 d. EVT įpareigojo ES Tarybą iki 2013 m. pabaigos „peržvelgti savo 2011 m. lap-kričio mėn. išvadas ir peržiūrėti, kaip plėtojama ES išorės energetikos politika“. 2013 m. rugsėjo 13 d. EK pristatė ataskaitą „Komunikato dėl energi-jos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradar-biavimo ir 2011 m. Energetikos tarybos išvadų įgyvendinimas“. Atsižvelgdama į EK ataskaitą ir

valstybių narių indėlius, įskaitant neformalaus rugsėjo mėn. energetikos ministrų susitikimo diskusijas, ir siekdama įvertinti ES išorės energi-jos politikos pažangą bei laimėjimus nuo 2011 m. pasaulinės energetikos raidos perspektyvo-je ir nustatyti kelias naujas arba esamas sritis, kurios turi būti toliau plėtojamos, pirmininkau-janti Lietuva parengė ES Tarybos pranešimo projektą. Surengti penki Energetikos darbo grupės susitikimai, siekiant aptarti pranešimo projektą ir patikslintus tekstus (rugsėjo 17 d., spalio 1 ir 15 d., lapkričio 12 ir 19 d.). Praneši-me pabrėžiamas poreikis ES kalbėti vienu balsu tiek viduje, tiek išorės santykiuose, pažymimas vienodų veiklos sąlygų su trečiomis šalimis poreikis, akcentuojamas esminis reguliavimo konvergencijos vaidmuo, plečiant ES energijos vidaus rinką į kaimynines šalis. ES valstybės na-rės kartu patvirtino įsipareigojimą diversifikavi-mo politikai, išskiriant vietinių energijos šaltinių bei infrastruktūros reikšmę. Pranešime taip pat pripažįstamas ES lygmens derybų su strategi-niais tiekėjais potencialas bei prašoma akty-vaus EK vaidmens jautriose derybose, kur pas-taroji, prašant susijusioms valstybėms narėms, imtųsi jų pozicijų koordinavimo, veikdama kaip pagrindinė derybininkė ir užtikrindama ES tei-sės laikymąsi. Parengtas ir priimtas aukštesnio lygmens dokumentas (ne pirmininkaujančios šalies, bet ES Tarybos pranešimas). Gruodžio 12 d. pranešimą vienbalsiai patvirtino TTE (Ener-getikos) taryba. Gruodžio 19–20 d. EVT pasvei-kino ES Tarybos pranešimą.

ES Tarybos pranešimas įvertina ES išorės energeti-kos politikos taikymo pažangą ir laimėjimus nuo 2011 m. bei nurodo tolesnius žingsnius.

Išorinės ES energetikos politikos dimensijos klausimai buvo intensyviai aptariami įvairiais formatais. Per Lietuvos pirmininkavimą kartu su EK surengti 2 Strateginės grupės tarptau-tiniam bendradarbiavimui energetikos srityje susitikimai (liepos 10 d. ir lapkričio 14 d.), ku-riuose atitinkamai aptarti energetiniai Rytų partnerystės ir santykių su Rusija aspektai. 2013 m. liepos 10 d. Vilniuje surengtas 9-asis Rytų partnerystės energetinio saugumo plat-formos susitikimas, kuriame daugiausiai dė-mesio skirta energetiniam bendradarbiavimui

25 Pasiūlymas dėl EP ir Tarybos direktyvos dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais.

Ona Kostinaitė-Grinkevičienė

Energetikos darbo grupės pirmininkė

„ES Tarybos pranešimas dėl energijos vidaus rinkos buvo rengiamas pirmą kartą ES ener-getikos politikos istorijoje. Be to, šis pranešimas buvo rengiamas

pagal Europos vadovų pavedimą, o parengtas doku-mentas buvo jiems pateiktas vertinti 2013 m. gruodžio susitikime. Pirmininkaujanti Lietuva parengė tokį do-kumentą, kuris ne tik įvardina status quo, bet ir brėžia gaires, perspektyvas, ateities darbus. Labai svarbu, kad dokumentas buvo vienbalsiai remiamas visų ES vals-tybių narių.“

su ES Rytų kaimynėmis. Gruodžio 9 d. Lietuva surengė neformalią Politinio ir saugumo komi-teto diskusiją instituciniam koordinavimui ES energetikos politikos išorės aspektu gerinti.

Kuro kokybės ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (ILUC)25

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažan-gos derybose su EP

Pirmininkaujanti Lietuva siekė pažangos šiuo klausimu, atsižvelgdama į itin trumpą laiką, kuomet šis pasiūlymas turėtų būti taikomas ir duotų praktinės naudos (10 proc. atsinauji-nančios energijos transporte tikslas turi būti pasiektas iki 2020 m.). Rugsėjo mėn. EP pa-tvirtino savo pirmojo skaitymo poziciją, tačiau nesuteikė įgaliojimo pradėti trišales derybas. Taip neliko galimybės susitarti per pirmąjį skai-tymą. Todėl, remdamasi procedūromis, ES Ta-ryba pradėjo savo pirmojo skaitymo pozicijos formavimą. Atsižvelgdama į Airijos pirminin-kavimo metu atliktą darbą, pirmininkaujanti Lietuva surengė devynis specialios ad hoc ILUC darbo grupės posėdžius (liepos 16 ir 23 d., rug-sėjo 10 ir 24 d., spalio 8, 22 ir 29 d., lapkričio 19 ir 26 d.), įskaitant ES ekspertų susitikimą rugsė-jo 17 d. COREPER klausimą nagrinėjo tris kar-tus (spalio 16 d., lapkričio 13 ir 29 d.). Pirmojo skaitymo poziciją svarstė gruodžio 12 d. TTE (Energetikos) taryba. Ministrai detaliai aptarė kompromisinį pasiūlymą ir nusprendė tęsti svarstymą toliau, nepaisant daugumos valsty-bių narių pritarimo tekstui.

Europoje ganyklos ar žemės ūkio paskirties že-mės, anksčiau naudotos maisto, pašarų ir pluoš-to rinkų reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai. Minėtų ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta, intensy-vinant dabartinę gamybą arba gamybos rei-kmėms pradedant naudoti kitą, ne žemės ūkio paskirties žemę. Pastarasis atvejis reiškia netie-sioginį žemės paskirties keitimą, dėl to gali labai padidėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išme-timas. EK šiuo pasiūlymu siekia įvertinti netiesio-ginio žemės paskirties keitimo poveikį šiltnamio

efektą sukeliančių dujų išmetimui ir pasiūlyti, kaip jį sumažinti, kartu paisant esamų investicijų į bio-degalų gamybą, kadangi šiltnamio dujų kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties kei-timo, naudojant įvairias žaliavas, gali labai skirtis.

Reglamentas dėl pranešimo apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitari-mo su EP (pirmu skaitymu)

Atsižvelgusi į TT sprendimą dėl netinkamo teisi-nio pagrindo panaikinti ES Tarybos reglamentą 617 / 2010, 2013 m. kovo mėn. EK pateikė nau-ją pasiūlymą, pagal kurį teisiniu pagrindu būtų laikomas SESV 194 straipsnis (taikoma bendro sprendimo su EP procedūra). Pirmininkaujanti Lietuva surengė EK pasiūlymo ir EP siūlomų pakeitimų aptarimą ES Tarybos Energetikos darbo grupėje. Mandatas trišalėms deryboms su EP suteiktas COREPER spalio 11 d. EP ITRE bal-savo rugsėjo 26 d. Surengti du Energetikos dar-bo grupės susitikimai, kurių metu išnagrinėtas pasiūlymas (spalio 1 ir 8 d.). COREPER klausimą nagrinėjo du kartus (spalio 11 d. – įgaliojimas, spalio 23 d. – susitarimo patvirtinimas). Teisės aktų leidėjų susitarimas pirmu svarstymu pa-siektas pirmajame trišaliame derybų susitikime spalio 16 d. Spalio 23 d. COREPER formaliai pa-tvirtino sutartą su EP reglamento tekstą.

Reglamentu nustatoma bendroji sistema, pagal kurią valstybės narės turi EK pranešti duomenis ir informaciją apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus, kurių statybos arba eks-ploatavimo darbai pradėti arba dėl kurių priim-tas galutinis sprendimas. Duomenys apie naftos, gamtinių dujų, elektros energijos (įskaitant elek-tros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, anglies, taip pat kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją ir naudingąją šilumą) projektus, taip pat apie investicinius projektus, susijusius su biokuro gamyba ir šiuose sektoriuose susidarančio an-glies dioksido surinkimu, transportavimu ir sau-gojimu, turi būti teikiami kas dvejus metus.


Biomasės darnumo kriterijus

Programos uždavinys (tikslas): esminė pa-žanga, nagrinėjant pasiūlymą

EK nepateikė pasiūlymo, todėl pirmininkavusi ES Tarybai Lietuva neturėjo galimybių dirbti ties šiuo klausimu.

Tvarumo kriterijų nustatymas ES lygiu kietai ir dujinei biomasei padėtų užtikrinti vienodą reika-lavimų taikymą visose šalyse narėse. Individualūs valstybių narių nustatyti kriterijai gali iškreipti vi-daus rinką bei neigiamai veikti tolesnį sektoriaus vystymąsi. Pasiūlymu taip pat būtų siekiama ap-saugoti saugotinas teritorijas bei tvariai naudoti biomasę iš miškų.

2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategija

Programos uždavinys (tikslas): organizuoti diskusijas

2013 m. kovo mėn. EK pristatė Žaliąją knygą dėl „2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos“, o su tuo susijusi viešoji konsultaci-ja inicijavo diskusijas dėl būsimosios politikos. Pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva ėmėsi dis-kusijos tarpininkės ir nuomonių apsikeitimo forumo organizatorės bei pozicijų derintojos vaidmens. Pirmininkaujanti Lietuva inicijavo keturias aukšto lygio diskusijas šia tema: rugsė-jo 17 d. bendras ES Tarybos Energetikos ir aplin-kos darbo grupių susitikimas, rugsėjo 19–20 d. energetikos ministrų diskusija Vilniuje, lapkričio 14 d. energetikos generalinių direktorių susiti-kimas, gruodžio 12 d. ministrų diskusija. Jose

valstybės narės keitėsi nuomonėmis bei teikė pasiūlymus dėl būsimos strategijos elementų bei tvarkaraščio. Pirmininkaujanti Lietuva glau-džiai bendradarbiavo su EK, kad pastarosios rengiami pasiūlymai tinkamai atspindėtų vals-tybių narių nuomones.

ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategija 2030 m. siekiama numatyti ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą, kurios užtikrintų energijos tiekimo saugumą, stabilumą, energetinių išteklių kainų prieinamumą, išsaugant pramonės konkuren-cingumą, ir skatintų investicijas į mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos plėtrą. ES klimato ir energetikos politikos pokyčiai turės įtakos daugu-mai valstybės sričių.

H. Žemės ūkis ir žuvininkystėH1. Žemės ūkis

Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma (susijusi su DFP)

Pagrindiniai BŽŪP reformos reglamentai (įprasta teisėkūros procedūra):

1) Reglamentas, nustatantis tiesioginių išmokų ūkininkams pagal bendros žemės ūkio politi-kos paramos schemas taisykles; 2) reglamen-tas, nustatantis bendrą žemės ūkio produktų rinkų organizavimą (bendras BRO reglamen-tas); 3) reglamentas dėl Žemės ūkio fondo kai-mo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai; 4) reglamentas dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (Horizon-talusis reglamentas).

Programos uždavinys (tikslas): reglamentų priėmimas

Lietuva privalėjo derėtis dėl Airijos pirmininka-vimo metu likusių neišspręstų klausimų, susi-jusių su DFP, ir užtikrinti, kad laiku būtų priimti BŽŪP reformos paketo reglamentai. Surengtos dvejos trišalės derybos (rugsėjo 17 d. ir 24 d.). Rugsėjo 23 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tary-boje atnaujinus ES Tarybos derybinį mandatą, rugsėjo 24 d. trišalėse derybose pasiektas ES Tarybos, EP ir EK politinis susitarimas dėl visų li-kusių neišspręstų su DFP susijusių klausimų. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI)

šį politinį susitarimą patvirtino rugsėjo 30 d. ES Tarybos konsoliduoti reglamentų tekstai patvirtinti Specialiajame žemės ūkio komitete (SCA) spalio 7 d.

Kaip BŽŪP paketo dalis Lietuvos pirmininkavi-mo metu taip pat buvo priimtas reglamentas, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio pro-duktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės. Šis ES Tarybos reglamentas buvo priimamas pagal SESV 43.3 str., t. y., nedalyvau-jant EP. Dėl reglamento iki paskutinės stadijos ES Taryboje išliko blokuojanti mažuma. Lapkri-čio 11 d. SCA po intensyvių ir sudėtingų dery-bų su nepritariančiomis valstybėmis narėmis pavyko pasiekti politinį kompromisą.

Lapkričio 20 d. visi BŽŪP reformos paketo re-glamentai buvo galutinai patvirtinti EP plena-rinėje sesijoje Strasbūre. Žemės ūkio ministrai BŽŪP reformos paketo reglamentus patvirtino gruodžio 16 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės ta-ryboje, prieš tai juos atitinkamai patvirtinus ir gruodžio 16 d. SCA. Reglamentų tekstai pasira-šyti gruodžio 17 d., publikuoti ES oficialiajame leidinyje gruodžio 20 d.

Teisės aktų pasiūlymai parengti taip, kad BŽŪP būtų veiksmingesnė, padedant ūkininkams pri-sitaikyti prie kintančios rinkos paklausos, užti-krinant aprūpinimą maistu, aplinkos apsaugą ir tvarų kaimo ekonomikos augimą. BŽŪP refor-mos teisės aktais nustatomos tiesioginių išmokų, bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės, paramos kaimo plėtrai ir BŽŪP finansavimo, val-dymo ir stebėsenos taisyklės.

Pereinamosios BŽŪP nuostatos 2014 metams (Pereinamųjų nuostatų reglamentas)

Reglamentas kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl para-mos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fon-do kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies kei-čiamos EP ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305 / 2013 nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami ES Tarybos reglamento (EB) Nr. 73 / 2009 ir EP ir Tarybos

Ona Kostinaitė-Grinkevičienė

Energetikos darbo grupės pirmininkė

„Derybos su EP – tai kompromisų paieškos, todėl trun-ka ilgai, reikalauja kantrybės ir žaidimo pagal įprastas taisykles. Džiaugiuosi, kad derantis dėl reglamento dėl pranešimo apie energetikos infrastruktūros investici-nius projektus pavyko būti gerąja išimtimi – susitarti pavyko per pirmąsias ir vieninteles trišales derybas. Tokį rezultatą lėmė parengiamasis darbas tiek ES Ta-ryboje, tiek su EK, tiek su EP.“

11 pav. Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna pirmininkauja neformalaus žemės ūkio ministrų susitikimo posėdžiui.

reglamentų (ES) Nr. 1307 / 2013, (ES) Nr. 1306 / 2013 ir (ES) Nr. 1308 / 2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m.

Programos uždavinys (tikslas): Pereinamųjų nuostatų reglamento priėmimas

Pirmininkavusiai Airijai spėjus surengti tik įva-dinį EK pasiūlymo pristatymą ES Tarybos darbo grupėse, Lietuva turėjo nueiti visą teisėkūros kelią ir užtikrinti, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą laiku būtų priimtas reglamentas. Jis nagrinėtas liepos 8 d., rugsėjo 9 d. ir spalio 7 d. SCA posėdžiuose. Spalio 14 d. SCA buvo patvir-tintas ES Tarybos derybinis mandatas trišalėms deryboms. Surengtos dvejos trišalės derybos (spalio 17 d. ir spalio 23 d.), kurių metu pavyko pasiekti ES Tarybos, EP ir EK politinį susitarimą. Kompromisinis reglamento tekstas patvirtintas spalio 28 d. SCA. EP AGRI politinį susitarimą patvirtino lapkričio 4 d. Lapkričio 20 d. regla-mento tekstas buvo patvirtintas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre. Žemės ūkio ministrai regla-mentą patvirtino gruodžio 16 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, prieš tai jį atitinkamai


patvirtinus ir gruodžio 16 d. SCA. Reglamento tekstas pasirašytas gruodžio 17 d., publikuotas ES oficialiajame leidinyje gruodžio 20 d.

Teisės akto pasiūlymo tikslas – užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų poreforminių BŽŪP nuostatų ir išvengti teisinio ir finansinio vakuumo 2014 m. (tiesioginių išmokų, kaimo plėtros ir kt. srityse).

Žemės ūkio produktams skirtos informavimo ir skatinimo priemonės

Reglamentas


EK pateikė pasiūlymą 2013 m. lapkričio 21 d. Pasiūlymo pristatymas ir pradinė diskusija dar-bo grupėje įvyko lapkričio 28 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje pasiūlymas pristatytas gruodžio 16−17 d.

Atsižvelgiant į didėjantį tarptautinės prekybos liberalizavimą ir stiprėjančią konkurenciją preky-bos žemės ūkio produktais pasaulio rinkose bei įvertinant poreikį geriau informuoti vidaus rinkos ir trečiųjų šalių vartotojus apie didelę pridėtinę vertę turinčius, kokybiškus ir sveikus ES žemės ūkio maisto produktus, pasiūlymu bus siekiama nustatyti tikslingą ir ambicingą šių produktų atei-ties pardavimų skatinimo strategiją.

Vaisių ir daržovių sektorius

1) EP ir Tarybai skirta EK ataskaita dėl ES reži-mo vaisių ir daržovių sektoriuje įgyvendinimo; 2) pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas ES Tarybos reglamentas dėl vaisių ir daržovių bei perdirbtų vaisių ir daržovių sekto-rių bendros rinkos organizavimo.

Programos uždavinys (tikslas): pradėti disku-sijas ES Tarybos darbo grupėse ir siekti esmi-nės pažangos

EK ataskaita bei pasiūlymas Lietuvos pirminin-kavimo metu nebuvo pateikti.

Pasiūlymu siekiama geresnio vaisių ir daržovių sektoriaus priemonių administravimo ir įgyvendi-

nimo, susijusio su gamintojų organizacijomis, jų veiklos fondais ir programomis.

Kiti klausimai

Medaus direktyva

Direktyvos tikslas – nurodyti žiedadulkių, kaip medui būdingos sudedamosios, o ne kaip pridėtinės dalies, statusą, atsižvelgiant į TT sprendimą byloje C - 442 / 09, nepažeidžiant reglamento (EB) Nr. 1829 / 2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų taikymo medaus, kuriame yra genetiškai modifikuotų (GM) žie-dadulkių, atžvilgiu. Lietuvos pirmininkavimo metu įvyko dvi darbo grupės. Sutarimas dėl direktyvos nuostatų ES Tarybos lygmenyje pa-siektas, tačiau išsiskyrus nuomonėms EP nepa-vyko pradėti trišalių derybų.

Finansų drausmė

EK pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento dėl koregavimo koeficiento pateikė kovo 25 d. ES Tarybai ir EP nepavykus pasiekti susitarimo iki birželio 30 d., šį koregavimo koeficientą nustatė pati EK reglamentu (ES) Nr. 964 / 2013. Tačiau, atsižvelgdama į 2014 m. biudžeto projektą, EK turėjo koreguoti finansų drausmės sumą, tie-sioginėms išmokoms nustatydama kitą korega-vimo koeficientą. Atitinkamą ES Tarybos regla-mento pasiūlymą EK pateikė spalio 16 d. Lietuva turėjo užtikrinti, kad laiku būtų susitarta dėl šio reglamento pagal SESV 43.3 str. (nedalyvaujant EP) ir ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d. publikuoti jį. Politinis kompromisas pasiektas spalio 28 d. SCA posėdyje. Pasiūlymas priimtas lapkričio 19 d. BRT.

Cukraus produkcijos mokesčių nustatymas


Priimtame pasiūlyme nustatytos perskaičiuo-tos papildomosios kainos, kurias valstybių na-rių cukraus gamintojai turėtų grąžinti cukrinių runkelių augintojams. Šis teisės aktas priima-mas pagal SESV 43.3 str., t. y., nedalyvaujant EP.

Politinis kompromisas pasiektas lapkričio 11 d. SCA. Pasiūlymas priimtas gruodžio 2 d. COM-PET taryboje.

2013 m. rugsėjo 8–10 d. Vilniuje vyko neforma-lus Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susi-tikimas, kuriame dėmesys buvo skiriamas šei-mos ūkiams, jų problemoms ir perspektyvoms globalizacijos kontekste. Daugiausia buvo kei-čiamasi nuomonėmis apie tai, kaip ES naciona-linio ir regioninio lygmens politika galėtų su-stiprinti šeimos ūkių tvarumą, sukurti palankią aplinką kooperatyvų ir gamintojų organizacijų plėtrai. Sunkumai, kuriuos patiria maži arba vi-dutiniai šeimų ūkiai – ribota galimybė patekti į rinką, mažėjanti ūkininkų pridėtinė vertė mais-to grandinėje, nedidelė derybinė galia, – taip pat buvo aptarti. Neformalios diskusijos sutei-kė tvirtą pagrindą tęsti diskusijas ES instituci-jose, visuomeninėse ir ūkininkų organizacijose bei patvirtino, kad šeimos ūkiai yra pagrindinė kaimo visuomenės ir ekonomikos atrama, kon-kurencingo, tvaraus, į rinką orientuoto Europos žemės ūkio modelio pagrindas. Diskusija apie šeimos ūkius, jų problemas ir perspektyvas su-rengta pačiu laiku, nes Jungtinių Tautų Genera-linė Asamblėja 2014 metus paskelbė Tarptauti-niais šeimos ūkininkavimo metais, o EK pradėjo konsultacijas apie šeimos ūkių reikšmę, siekda-ma nustatyti svarbiausius uždavinius ir ateities prioritetus.

Bendradarbiavimas aplink Baltijos jūrą: ES Baltijos jūros regiono strategija ir kaimo plėtra

2013 m. lapkričio 13 d. Vilniuje vyko tarptauti-nė konferencija, skirta ES Baltijos jūros regiono strategijai ir konkrečiam veiksmui pagal šią strategiją – „Stiprinti bendrą kaimo plėtros pro-gramų poveikį“, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 dalyvių. Šis renginys vyko iš karto po 4–ojo metinio ES Baltijos jūros regiono strategijos forumo, siekiant pasidalinti patirtimi, žiniomis, įžvalgomis, rengiant 2014–2020 m. programas kaimo plėtros srityje. Pagal veiksmo „Stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį“ pro-

gramą buvo parengtos rekomendacijos, „kaip kaimo plėtros programos priemones ir veiks-mus susieti su ES Baltijos jūros regiono strate-gijos tikslais“, ir šis įvykis tapo platforma reko-mendacijoms pristatyti bei apie jas diskutuoti ir keistis nuomonėmis.

H2. Žuvininkystė

Bendroji žuvininkystės politika (BŽP)

Reglamentas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) (susijęs su DFP)

Programos uždavinys (tikslas): galutinai susitarti su EP

2013 m. gegužę EP ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl BŽP paketo. Pirmininkaujanti Lietuva jėgas sutelkė į EJRŽF pasiūlymą. Darbo grupės susitikime liepos 4 d. ir COREPER susiti-kime liepos 10 d. buvo paruoštas bendrojo po-žiūrio projektas. Bendras požiūris buvo pasiek-tas Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje liepos 15 d. Tai leido pirmininkaujančiai Lietuvai pra-dėti derybas su EP. EP Žuvininkystės komitetas balsavo dėl pataisų, o spalio 23 d. balsavus plenariniame posėdyje EP buvo leista pradėti derybas su ES Taryba.

EP pataisos aptartos ir trišalėms deryboms rengtasi šešiuose darbo grupės susitikimuose (lapkričio 6–7, 14–15, 21–22 ir 28–29 d., gruo-džio 4, 6 ir 13 d.). COREPER klausimą nagrinė-jo du kartus (gruodžio 4 ir 18 d. – mandatai). Buvo surengtos šešerios neformalios trišalės derybos (lapkričio 13, 19 ir 26 d. bei gruodžio 5, 12 ir 19 d.). Nors buvo pasiekta didelės pažan-gos, nepaisant visų teisės aktų rengėjų pastan-gų derybos gruodžio 19 d. buvo sustabdytos. Pagrindiniai nesutarti politiniai klausimai: kaip paskirstyti biudžetą bendrai ir tiesiogiai valdo-moms priemonėms, kokius įgaliojimus suteikti EK (deleguoti ir įgyvendinantys teisės aktai), kokia apimtimi remti žvejybos laivų variklių keitimą ar modernizavimą.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti reformuotos BŽP ir integruotos jūrų politikos 2014–2020 m. įgyvendinimą.


Daugiamečiai žuvų išteklių valdymo planai

Programos uždavinys (tikslas): siekti tarpins-titucinio sprendimo

2013 m. gegužės mėn. ES Taryba pasiūlė orga-nizuoti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri susi-tartų dėl tolesnių darbų taip, kad būtų gerbia-mos tiek EP, tiek ES Tarybos teisinės pozicijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prioriteto pagrindu parengti ir įdiegti daugiamečius pla-nus pagal naują BŽP. ES Tarybai pirmininkaujan-čios Lietuvos iniciatyva buvo sudaryta tarpins-titucinė EP, EK ir ES Tarybos (kuriai atstovavo pirmininkaujanti Lietuva) specialios paskirties darbo grupė. Ji 2013 m. susitiko penkis kartus (rugsėjo 23 d., spalio 3, 15 ir 23 d., lapkričio 28 d.) ir aptarė galimus tolesnės plėtros ir daugia-mečių planų diegimo būdus, atsižvelgiant į EK parengtus klausimų dokumentus. Šios darbo grupės sudarymas ir klausimų dokumentai taip pat buvo aptarti septyniuose ES Tarybos darbo grupės susitikimuose (rugsėjo 12 d., 26, 27 d., spalio 9, 10, 15, 24 ir 30 d., lapkričio 6, 7 d.). Metų pabaigoje tarpinstitucinė specialios paskirties darbo grupė parengė tarpinę ataskaitą apie daugiamečius žuvų išteklių valdymo planus, kurioje buvo pateiktas siūlomas sprendimas dėl vienos rūšies išteklių planų. Šią ataskaitą COREPER priėmė gruodžio 4 d.

Pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva sukūrė tvir-tą pagrindą tarpinstitucinei specialios paskir-ties darbo grupei tęsti daugiamečių mišrios žvejybos valdymo planų darbus.

Daugiamečiai valdymo planai – vertinga priemo-

nė, siekiant tausios žuvininkystės tikslų, palengvi-nant numatytų žuvų išteklių atkūrimą saugiose biologinėse ribose ir nustatant valdymo sistemas pagal apsaugos atskaitos taškus. Daugiamečiai planai taip pat yra esminė bendros žuvininkystės politikos reformos dalis, nes jais turėtų būti nusta-tyta atsargų ir jūrų ekosistemų tausaus naudoji-mo sistema bei aiškiai apibrėžiami nenumatytų įvykių terminai ir apsaugos mechanizmai.

Metinės žvejybos Baltijos, Juodojoje jūrose ir kituose ES ir ne ES vandenyse kvotos

Programos uždavinys (tikslas): politinis susitarimas

Žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2014 m.

Pasiūlymas dėl ES Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio mėn. Baltijos jūros regiono žuvininkystės fo-rumas „Baltfish“ susitiko rugpjūčio 26−27 d. Rygoje ir rugsėjo 30 d. Vilniuje, siekdamas su-formuoti bendrą regioninę poziciją dėl minė-to pasiūlymo. Surengti trys ES Tarybos darbo grupės susitikimai diskutuoti dėl pasiūlymo (rugsėjo 5, 19 ir 26–27 d.). Taip pat spalio 8 d. surengti septyni techniniai trišaliai derybiniai kiekvienos iš suinteresuotų valstybių, EK ir Ta-rybai pirmininkaujančios Lietuvos susitikimai. COREPER klausimą nagrinėjo spalio 1 d., o po-litinis susitarimas buvo pasiektas spalio 17 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti žvejybos Baltijos jūroje 2014 m. galimybes (bendrą leidžiamą su-žvejoti kiekį ir žvejybos pastangas) ir priskirti jas valstybėms narėms, siekiant užtikrinti, kad ES žu-vininkystės sektoriaus veikla yra ekologiškai, eko-nomiškai ir socialiai tausi pagal BŽP principus.

Žvejybos galimybės kituose ES vandenyse ir ES nepriklausančiuose vandenyse 2014 m.

Surengti septyni darbo grupės susitikimai ap-tarti pasiūlymą dėl ES Tarybos reglamento, ku-riuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų ište-klių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir kai kuriuose ES ne-priklausančiuose vandenyse (Atlanto vandeny-

ne ir Šiaurės jūroje) (spalio 30 d., lapkričio 6–7, 14–15, 21–22 ir 28–29 d., gruodžio 4, 6 ir 13 d.). Gruodžio 9 d. surengta vienuolika techninių tri-šalių kiekvienos iš suinteresuotų valstybių, EK ir Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos derybų. COREPER gruodžio 11 d. pritarė pirmininkau-jančios Lietuvos gairėms dėl galimo kompro-miso. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba gruo-džio 16–17 d. po vienuolikos politinių trišalių derybų ir dviejų kompromisinių pasiūlymų pa-teikimo vienbalsiai priėmė politinį susitarimą dėl šio pasiūlymo.

Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti žvejybos kituo-se ES vandenyse ir ES nepriklausančiuose van-denyse 2014 m. galimybes (bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir žvejybos pastangas) ir priskirti jas valstybėms narėms, siekiant užtikrinti, kad ES žuvininkystės sektoriaus veikla yra ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausi pagal bendros žu-vininkystės politikos principus.

Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė

Vidaus ir išorės žuvininkystės politikos darbo grupės pirmininkė

„Gruodžio 19 d. trišalės derybos dėl EJRŽF nutrūko visiems neti-kėtai. Visi į jas susirinko nusiteikę

derėtis, kiek reikės (net per naktį) tam, kad būtų pa-siektas politinis sutarimas. Ir šis tikslas visoms pusėms atrodė netgi labai įvykdomas, kadangi didžioji teksto dalis jau buvo sutarta, kompromisiniai siūlymai tekstui parengti techniniuose susitikimuose. Vis dėlto neradus visus tenkinančio sprendimo dėl biudžeto paskirstymo, EP paliko derybų salę.“

Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė

Vidaus ir išorės žuvininkystės politikos darbo grupės pirmininkė

„Gruodžio 16-17 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba tapo išskirtine ir turbūt ilgam išliks visų atmintyje. Jau buvo tapę įprasta, kad vadinamosios žuvų kvotų ES Tarybos gruodžio mėnesį vyksta iki paryčių. Todėl, kai 2013 m. gruodžio 17 d., 18 val. 24 min., Lietuvos minis-tras paskelbė politinį sutarimą ir užbaigė posėdį, šiai ES Tarybai akimirksniu buvo suteiktas rekordininkės vardas. Išskirtine ES Taryba tapo ir todėl, kad pirmą sykį po kelerių metų pertraukos pavyko rasti kompromisą, kuris sulaukė vienbalsio valstybių narių palaikymo ir EK pritarimo .“

Žvejybos Juodojoje jūroje galimybės 2014 m.

Pasiūlymas dėl ES Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūro-je galimybės, buvo pateiktas 2013 m. lapkritį. Darbo grupė susitiko vieną kartą (lapkričio 28–29 d.). COREPER klausimą išnagrinėjo gruodžio 11 d., techninės trišalės Bulgarijos, Rumunijos, EK ir Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos dery-bos įvyko gruodžio 13 d., politinės trišalės dery-bos – gruodžio 16 d. Gruodžio 16–17 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje priimtas politinis susitarimas.

Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti žvejybos Juo-dojoje jūroje 2014 m. galimybes ir priskirti jas valstybėms narėms, siekiant užtikrinti, kad ES žuvininkystės sektoriaus veikla būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausi pagal BŽP principus.

Protokolai prie žuvininkystės partnerystės susitarimų (FPA) su trečiosiomis šalimis

Programos uždavinys (tikslas): ES pozicijos koordinavimas ir atstovavimas derybose

Per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai buvo parengti penki derybiniai įgaliojimai pradėti derybas dėl naujų protokolų prie žuvininkys-tės partnerystės susitarimų: ES deryboms su Kuko salomis (mandatas patvirtintas liepos 10 d. COREPER ir liepos 15 d. ES Taryboje); ES dery-boms su Žaliuoju Kyšuliu (mandatas aptartas darbo grupėje rugsėjo 5 d., patvirtintas rugsėjo 11 d. COREPER ir spalio 17 d. ES Taryboje); ES deryboms su San Tome ir Prinsipe (mandatas aptartas darbo grupėje rugsėjo 5, 12 d., patvir-tintas rugsėjo 25 d. COREPER ir spalio 7–8 d. ES Taryboje); ES deryboms su Seišeliais (mandatas aptartas darbo grupėje rugsėjo 19 d., patvirtin-tas spalio 16 d. COREPER ir spalio 22 d. ES Ta-ryboje); ES deryboms su Senegalu (mandatas aptartas darbo grupėje lapkričio 28-29 d., pa-tvirtintas gruodžio 11 d. COREPER ir gruodžio 16–17 d. ES Taryboje).

Per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai buvo pasiruošta šioms deryboms dėl naujų proto-kolų prie žuvininkystės partnerystės susitari-mų: 1-ajam ES ir Kuko salų derybų ratui (darbo grupė susitiko liepos 9 d.); ES ir San Tomės ir Prinsipės deryboms (spalio 9–10 d.); ES ir Seiše-lių deryboms dėl žvejybos Seišelių vandenyse susitarimo (anksčiau sudaryta su Majotu; spalio 24 d.).

Per Lietuvos pirmininkavimą buvo pasireng-ta šiems aštuoniems Jungtinio komiteto susitikimams pagal žuvininkystės partnerys-tės susitarimus: ES ir Kiribačio (darbo grupė susitiko liepos 9 ir 11 d.), ES ir Mauritanijos (rugsėjo 12 d.), ES ir Dramblio Kaulo Kranto (rugsėjo 19 d.); ES ir San Tomės ir Prinsipės (susitiko spalio 9–10 d.); ES ir Gabono (spalio 15 d.); ES ir Mozambiko (spalio 24 d. ir lapkričio 21–22 d.); ES ir Grenlandijos (lapkričio 21–22 d.); ES ir Madagaskaro (lapkričio 28–29 d.).


Metiniai regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ir tarptautinių organizacijų susitikimai

Programos uždavinys (tikslas): ES pozicijos koordinavimas

Pasirengimas metiniam Žvejybos šiaurės va-karų Atlante organizacijos (NAFO) susitikimui (Halifakse, Kanadoje, 2013 m. rugsėjo 23–27 d.) vyko rugsėjo 12 d. darbo grupėje. Toliau ES poziciją NAFO susitikime Halifakse koordinavo taip pat ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva.

Pasirengimas Pietinio mėlynojo tuno apsau-gos komisijos (CCSBT) Atitikties komiteto ir metiniam susitikimui vyko darbo grupėje rug-sėjo 26–27 d.

Pasirengimas Žvejybos šiaurės rytų Atlante organizacijos (NEAFC) metinei sesijai (Lon-done 2013 m. lapkričio 11–15 d.) vyko darbo grupėje lapkričio 6–7 d. Pasirengimas 32-ajam Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ko-misijos (CCAMLR) metiniam susitikimui vyko darbo grupėje spalio 4 d. Toliau ES poziciją ko-ordinavo pirmininkaujanti Lietuva koordinavi-mo susitikimuose vietoje.

Pasirengimas Susitarimo dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos (AIDCP) me-tiniam susitikimui (La Joloje, JAV, 2013 m. spa-lio 10–11 d.) vyko darbo grupėje spalio 9–10 d.

Pasirengimas Amerikos tropinių tunų komi-sijos (IATTC) neeiliniam susitikimui (La Joloje, JAV, 2013 m. spalio 14–15 d.) vyko darbo gru-pėje spalio 9–10 d.

Pasirengimas Susitarimo dėl žvejybos pi-etinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) metiniam susitikimui (Melburnas, Australija, 2013 m. spalio 18–19 d.) vyko darbo grupėje spalio 9–10 d.

Pasirengimas Konvencijos dėl aliaskinių ru-dagalvių menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo (virtualus, 2013 m. lapkričio 4–15 d.) susitikimui vyko dar-bo grupėje spalio 15 d.

Pasirengimas 23-iajam eiliniam Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) su-sitikimui vyko darbo grupėje spalio 9-10, 30 d. ir lapkričio 6–7 d. Ministrų lygyje nuomonėmis apsikeista spalio 17 d. Žemės ūkio ir žuvininkys-

tės taryboje. Pirmininkaujanti Lietuva ES poziciją koordinavo ir pačiame ICCAT susitikime.

Pasirengimas Regioninės žvejybos pietų Ra-miajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) metiniam susitikimui (Mantoje, Ekva-dore, 2014 m. sausio 21–31 d.), siekiant patvir-tinti ES pateiktus pasiūlymų projektus, vyko darbo grupėje lapkričio 14–15, 21–22 d. Lie-tuva pirmininkaujančios Graikijos vardu koor-dinavo ES poziciją SPRFMO susitikime 2014 m. sausio mėn.

Pasirengimas Vakarų ir vidurio Ramiojo van-denyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) (Kairnse, Australijoje, 2013 m. gruodžio 2–6 d.) susitikimui vyko darbo grupėse lapkričio 14–15 d.

Pasirengimas Žvejybos pietryčių Atlante or-ganizacijos (SEAFO) metiniams susitikimui (Namibijoje, 2013 m. gruodžio 9–13 d.) vyko darbo grupėse lapkričio 21–22 d.

ES pozicija dėl JT Generalinės Asamblėjos re-zoliucijos dėl tausios žuvininkystės buvo ap-tarta darbo grupėje rugsėjo 19 d. ir 26–27 d. bei lapkričio 6–7 d.

Pasirengimas JT Maisto ir žemės ūkio orga-nizacijos (FAO) Akvakultūros pakomitečiui (Sankt Peterburge, Rusijos Federacijoje, 2013 m. spalio 7–11 d.) vyko darbo grupėje rugsėjo 26–27 d. bei spalio 4 d..

Pasirengimas 12-ajam Ekonominio bendra-darbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Žuvininkystės komiteto susitikimui (Paryžiuje, 2013 m. spalio 23–25 d.) vyko darbo grupėje spalio 15 d.

H3. Veterinarija, maisto sauga ir fitosanitarija

Žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų paketas

1) Gyvūnų sveikatos reglamentas; 2) Augalų sveikatos reglamentas; 3) reglamentas dėl ofi-cialios kontrolės veterinarijos ir fitosanitarijos srityse; 4) Augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai reglamentas; 5) re-glamentas dėl išlaidų, susijusių su žemės ūkio maisto produktų grandine, gyvūnų sveikata ir gerove, ir susijusių su augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga valdymo nuostatų.


1) Pažanga dėl Gyvūnų sveikatos reglamen-to – surengti penki Veterinarijos ekspertų (Gyvūnų sveikatos) darbo grupės susitiki-mai ir užbaigtas pirmas techninis pasiū-lymo 262 straipsnių nagrinėjimas (liepos 11−12 d., rugsėjo 16−17 d., spalio 21−22 d., lapkričio 27−28 d. ir gruodžio 16 d.).

2) Pažanga dėl Augalų sveikatos regla-mento – surengti keturi Augalų sveika-tos darbo grupės (Apsaugos ir tikrinimo pogrupio) susitikimai išnagrinėti pasiū-lymą (liepos 9 d., spalio 16., lapkričio 6−7 ir 21−22 d.) Pažangos ataskaita pristatyta paskutiniame Vyriausiųjų augalų sveikatos pareigūnų (COPHS) darbo grupėje gruo-džio 11 d. Lietuvai pirmininkaujant buvo išnagrinėti 8-61 šio pasiūlymo straipsniai.

3) Pažanga dėl oficialios kontrolės veteri-narijos ir fitosanitarijos srityse – Jungtinė veterinarijos ekspertų (Visuomenės svei-katos) ir fitosanitarijos darbo grupė anali-zavo pasiūlymą penkiuose susitikimuose (liepos 10 d., rugsėjo 10−11 d., spalio 14 d., lapkričio 4−5 d. ir gruodžio 9 d.).

4) Pažanga dėl Augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai reglamento – surengti šeši Žemės ūkio darbo grupės (sėklų ir dauginamosios me-džiagos) susitikimai (liepos 17 d., rugsėjo 4 ir 18 d., spalio 3−4 d., lapkričio 11−12 d. ir gruodžio 4 d.), kurių metu vyko pirmasis EK pateikto pasiūlymo dėl EP ir Tarybos re-glamento dėl augalų dauginamosios me-džiagos auginimo ir tiekimo rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas) techninis 9–104 straipsnių nagrinėjimas. Pirmininkaujanti Lietuva pakvietė delega-cijas pateikti rašytines pastabas dėl I, II ir III pasiūlymo dalių. Valstybės narės iš esmės pritarė pasiūlymo tikslui, tačiau nustatant papildomus reikalavimus per deleguo-tuosius ir įgyvendinimo aktus, delegaci-jos buvo tos nuomonės, kad šiame etape būtų sunku iki galo suprasti pasiūlymo poveikį ir pasekmes. Daugelis delegacijų norėjo tam tikras nuostatas nustatyti pa-grindiniame reglamente arba pakeisti de-leguotuosius aktus į įgyvendinimo aktus.

Pasirengimas EBPO Miško sėklų ir augalų schemos techninės darbo grupės ir kas-metiniam susitikimui (Paryžiuje, Prancūzi-joje, 2013 m. rugsėjo 24–26 d.) vyko rug-sėjo 18 d. darbo grupėje.

5) Pažanga dėl reglamento dėl išlaidų, su-sijusių su žemės ūkio maisto produktų grandine, gyvūnų sveikata ir gerove, ir susijusių su augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga valdymo nuos-tatų – surengti keturi Jungtinės veteri-narijos ekspertų (Visuomenės sveikatos) ir fitosanitarijos darbo grupės susitikimai (liepos 18−19 d., rugsėjo 13 ir 30 d., spalio 1 d.). Vėliau pasiūlymas nagrinėtas trijuose Žemės ūkio atašė darbo grupės susitiki-muose (Veterinarijos / Fitosanitarijos) (spa-lio 17 d., lapkričio 19 d. ir gruodžio 2 d.). EP AGRI komitetas balsavo lapkričio 26 dieną. COREPER klausimą nagrinėjo du kartus (gruodžio 13 d. – įgaliojimas, gruodžio 20 d. – susitarimo patvirtinimas). Sureng-tos dvejos trišalės derybos su EP (gruodžio 10 ir 17 d.). Gruodžio 20 d. COREPER patvir-tino kompromisą. Pirmininkaujanti Lietuva parengė pažangos ataskaitą dėl „Gyvūnų, augalų ir kontrolės paketo: pažangesnės taisyklės rūpintis maisto sauga“, kuri buvo pristatyta Žemės ūkio ir žuvininkystės tary-boje gruodžio 16−17 d.

Pasiūlymų paketo tikslas – supaprastinti, mo-dernizuoti ES teisinį pagrindą ir sistemą bei juos padaryti skaidresnius gyvūnų ir augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos, pašarų priedų ir maisto, oficialios kontrolės ir finansinės programos srityse.

Veterinarinių vaistų direktyva; Gydomųjų pašarų direktyva; Zootechninė teisėkūra


Pasiūlymai nebuvo pateikti Lietuvos pirminin-kavimo metu, todėl ji negalėjo pasiekti pažan-gos šiais klausimais.

Pasiūlymais siekiama supaprastinti veterinarinių vaistų patvirtinimą ir kontrolę; peržiūrėti dabar-tinius teisės aktus dėl šėrimo gydomaisiais pa-šarais, kad būtų užtikrintas aukščiausias gyvūnų


Miglė Masaitytė

Aplinkos darbo grupės pirmininkė

„Nors EK pasiūlymą pateikė 2012 m. rudenį, Lietuva šį klau-simą paveldėjo mažai apdorotą. Pirmoje pirmininkavimo pusėje intensyviai dirbome, siekdami

suformuoti ES Tarybos poziciją. Tai buvo nemenkas iššūkis, nes valstybės narės laikėsi savo šalies planuo-jamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo sistemos modelio ir teisinio reglamentavimo. Ryškų progresą pajutome, pasiūlę strateginį principą – nustatyti mini-malius kokybinius reikalavimus poveikio aplinkai verti-nimo procedūroms ir dokumentacijai ES lygmeniu, ku-ris pasirodė priimtinas ne tik valstybėms narėms, bet, kaip parodė trišalės derybos, ir EP bei EK. Džiaugiuosi, kad darbas su EP ir EK vyko konstruktyviai. Pavyko įti-kinti EP atsisakyti siūlymų keisti direktyvos veiklos rūšių sąrašus, neatlikus tokių pakeitimų poveikio įvertinimo.“

sveikatos lygis, gerovė ir visuomenės sveikata; su-paprastini ir aiškiau išdėstyti higienos nuostatas, sumažinti administracinę naštą, nekeičiant pa-grindinių principų; stiprinti dabartinės zootechni-nės teisėkūros, išdėstytos vienuolikoje ES Tarybos aktų, darną, visišką įgyvendinimą, prieinamumą ir teisinį aiškinimą.

H4. Miškai

Tvarus miškų valdymas; Naujoji ES miškų strategija

Programos uždavinys (tikslas): parengti ir pritaikyti ES Tarybos išvadas

2013 m. rugsėjį EK išleido komunikatą dėl nau-jos ES Miškų strategijos ir šią strategiją pristatė Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susitikime rugsėjo 23 d. Remiantis šio ES Tarybos susitiki-mo diskusijomis ir siekiant parengti ES Tarybos išvadų projektą, buvo surengti trys ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupės susitikimai (spalio 2 ir 30 d.; gruodžio 3 d.). Mėginant sujungti priešta-ringus valstybių narių požiūrius pasiekta didelė pažanga, tačiau dėl naujų pasiūlymų išvadų projektui Lietuvai pirmininkaujant išvados ne-buvo priimtos.

Naujoji ES miškų strategija yra skirta koordinuoti su miškais susijusios politikos kryptis ir užtikrinti jų derėjimą, sudaryti sąlygas sinergijai su kitais miškų ūkiui poveikį darančiais sektoriais. Be to, tai – pagrindinis dokumentas, įtvirtinantis darnaus miškų ūkio principus ES lygmenyje.

Teisiškai privalomas susitarimas dėl miškų Europoje

Programos uždavinys (tikslas): tinkamai pristatyti ES ir jos valstybes nares ketvirtojoje atnaujintoje Tarpvyriausybinio derybų komiteto (INC) sesijoje dėl teisiškai privalomo susitarimo dėl miškų Europoje

Siekiant rasti bendrą poziciją buvo surengti keturi ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupės susitikimai (liepos 17 d., rugsėjo 6 d., spalio 2 ir 30 d.). Parengti keturi kompromisiniai pa-

siūlymai, tačiau dėl kai kurių valstybių narių prieštaringų pozicijų ir nepakankamo lanks-tumo minėtų susitikimų metu dėl bendrosios ES pozicijos nesutarta. Baigiamoji atnaujinta „INC-Forest4“ sesija vyko Ženevoje lapkričio 7–8 d. Sesijos metu ES Tarybai pirmininkaujan-ti Lietuva ir EK, kaip derybų partnerės, suren-gė dešimt ES koordinacinių susitikimų, kurių metu nuolat derino ES ir valstybių narių pozi-ciją, kurią pristatė plenariniuose posėdžiuose.

Po ilgų diskusijų dėl nesutampančių šalių po-zicijų „INC-Forest4“ sesijoje susitarimo pasiekti nebuvo įmanoma. Todėl INC nutarė derybų teksto projektą svarstymui ir tolesniems veiks-mams perduoti neelinei Europos miškų minis-trų konferencijai. „INC–Forest4“ sesijos rezul-tatas buvo aptartas Miškų ūkio darbo grupės susitikime gruodžio 3 d. Buvo nutarta prie šio klausimo grįžti vėliau ir imtis tolesnių veiksmų po ekspertų lygmens susitikimo.

Šiuo susitarimu dėl miškų Europoje siekiama pir-mą kartą istorijoje darnaus miškų ūkio principus įtvirtinti teisiškai privalomu dokumentu ir taip užtikrinti, kad visi regiono miškai būtų tvarkomi, vadovaujantis šiais principais.

I. AplinkaI1. Efektyvi aplinkosauga

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE reglamentas) (susijusi su DFP)


Liepos 17 d. COREPER patvirtino derybų su EP rezultatus, kuriuos pavyko pasiekti Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu surengtuose penkiuose trišalių derybų susitikimuose. EP balsavo lapkričio 21 d. plenariniame posėdyje, o teisės aktas buvo priimtas gruodžio 5 d. TTE taryboje.

Ši programa yra priemonė greitesniam aplinkos apsaugos ir klimato kaitos kontrolės tikslų įgy-vendinimui ir jų integravimui į sektorines politikas skatinti. 2014–2020 m. aplinkos apsaugos projek-tams numatyta skirti 3,4 mlrd. EUR.

Poveikio aplinkai vertinimo direktyva

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitarti su EP

Remiantis Kipro ir Airijos pirmininkavimo metu padaryta pažanga, surengta vienuolika darbo grupės susitikimų aplinkos apsaugos klausimais, siekiant toliau nagrinėti pasiūlymą ir spręsti po-veikio aplinkai vertinimo procedūros problema-tinius aspektus (liepos 9 ir 24 d., rugsėjo 3, 11, 17 ir 30 d., spalio 1, 10, 17, 18 ir 25 d.). EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetas balsavo liepą, o galutiniai EP siūlyti pakeitimai ir įgaliojimai pradėti derybas priimti spalio 9 d. per EP plenarinę sesiją. COREPER klau-simą nagrinėjo penkiuose susitikimuose (spalio 30 d. – įgaliojimas, lapkričio 22 d. – įgaliojimas, gruodžio 6 d. – įgaliojimas, gruodžio 13 d. – ben-dra situacija, gruodžio 20 d. – susitarimo patvir-tinimas). Surengtos septynerios trišalės derybos (lapkričio 5, 11, 15 ir 26 d., gruodžio 2, 11 ir 18 d.). Susitarimas pasiektas per paskutines trišales derybas gruodžio 18 d., o rezultatai pa-tvirtinti gruodžio 20 d. COREPER susitikime.

Peržiūros tikslas – spartinti PAV26 procesą ir ge-

26 Nacionalinių teršalų išmetimo ribų direktyva.

12 pav. Aplinkos ministras V. Mazuronis pirmininkauja paskutiniam Aplinkos tarybos posėdžiui. ES Tarybos nuotr.

rinti jo kokybę, pašalinti trūkumus, atsižvelgti į aplinkos ir socialinius ir ekonominius pokyčius, supaprastinti PAV procesą ir pagerinti jo kokybę, didinti politikos darną, kuriant sąveiką su kitomis ES teisėkūros priemonėmis.


Inga Semeškaitė


„EK pasiūlymą pateikė tik rugsėjo mėnesį. Nepaisant to, Lietuva per itin trumpą laiką sugebėjo pasiekti esminės pažangos ir sukurti pakankamą pagrindą kolegoms graikams pradėti ankstyvas derybas su EP bei rasti sutarimą dėl šio labai laukto teisinio instrumento per rekordiškai trumpą laiką. Praktinį teigiamą šio regla-mento įgyvendinimo efektą pajus visi ES piliečiai, nes tikriausiai nėra tokios ES valstybės narės, kuri neturėtų problemų dėl invazinių svetimų rūšių. Lietuvoje pavyz-džiu galėtų būti Sosnovskio barštis - opi ir itin aktuali problema. Džiugu, kad ES lygiu jau turime teisinį ins-trumentą, padėsiantį kovoti su šia problema, o Lietuva turėjo galimybę reikšmingai prisidėti prie jo atsiradimo.“

Dalinis reglamento dėl atliekų vežimo pakeitimas


EK pateikė pasiūlymą 2013 m. liepą. Surengti šeši Aplinkos darbo grupės susitikimai, kurių metu diskutuota dėl pasiūlymo ir poveikio įvertinimo (rugsėjo 6 ir 19 d., spalio 10 ir 21 d., lapkričio 21 d. ir gruodžio 9 d.). Spalio 14 d. Aplinkos taryboje ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl pasiūlymo taikymo srities ir pusiausvyros tarp būtinų reika-lavimų ir lankstumo bei pateikė politines gaires tolesniam darbui. Pirmininkaujant Lietuvai buvo išnagrinėtas kiekvienas pasiūlymo straipsnis ir parengti svarstyti kompromisiniai tekstai.

Siūlomais pakeitimais bus numatyti reikalavimai atliekų vežimų tikrinimui, siekiant tinkamai kon-troliuoti atliekų vežimą ir užtikrinti Atliekų vežimo reglamento įgyvendinimą ir vykdymą valstybėse narėse.

Švaraus oro politikos rinkinys


EK vėlai (2013 m. gruodžio 18 d.) pateikus pa-siūlymų rinkinį27, pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva negalėjo inicijuoti diskusijų Taryboje.

Pasiūlymų rinkiniu siekiama įvertinti ambicin-gesnius teršalų atmosferoje ribojimo tikslus, taip pat papildomų taršos mažinimo priemonių tai-kymo sektoriuose, kuriuose tarša iki šiol mažinta mažiausiai, ir aplinkos oro kokybės pagerinimo, siekiant sumažinti neigiamą jos poveikį žmonių sveikatai ir ekosistemoms.

Kiti klausimai

Reglamento dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo pakeitimas

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. gegužę. Pasiū-lymą nagrinėjo Aplinkos darbo grupė trijuose

27 EK komunikatą EP, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švaraus oro programa“; pasiūlymą dėl EP ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybės narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuriai iš dalies keičiama direktyva 2003 / 35 / EB; pasiūlymą priimti EP ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo; pasiūlymą dėl ES Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo.

susitikimuose (liepą ir lapkritį). Spalio 17 d. EP ENVI komitetas priėmė savo poziciją ir taip suteikė galimybę pradėti derybas su Taryba. COREPER klausimą nagrinėjo lapkričio 15 d. ir susitarė dėl įgaliojimo pirmininkaujančiai Lie-tuvai pradėti derybas su EP. Per trišales derybas gruodžio 2 d. buvo pasiektas teisės aktų leidėjų susitarimas. Gruodžio 11 d. COREPER patvirtino susitarimą, pasiektą su EP.

Pasiūlymo tikslas – pašalinti nenumatytas rinkos kliūtis, su kuriomis susiduria naujų biocidiniais produktais apdorotų gaminių ir daugelio biocidi-nių veikliųjų medžiagų tiekėjai, taip pat nustatyti duomenų, susijusių su palankiausio rizikos profi-lio produktais, apsaugos laikotarpį ir ištaisyti kitus dabartinio reglamento neatitikimus.

Saulius Majus

Aplinkos darbo grupės pirmininkas

„Reglamento (ES) Nr. 528 / 2012 pakeitimo projektas skirtas ne-numatytoms neigiamoms jo taikymo pasekmėms ištaisyti. Svarstydami projektą, valstybės

narės ir EP nariai pateikė daugiau kaip 50 papildomų pasiūlymų. Suderinti pasiūlymai, didinantys sveikatos saugą, mažinantys administracinę naštą valstybėms narėms ir verslui. Svarstymas dar kartą įrodė, kokie svarbūs neformalūs kontaktai (šiuo atveju – su EP nariais, valstybių narių ekspertais, EK, pramonės orga-nizacijų atstovais, Europos cheminių medžiagų agen-tūra), įskaitant aptarimus dar prieš oficialų projekto pateikimą ES Tarybai ir EP.“

ES Tarybos sprendimas dėl 2009 m. Honkongo tarptautinės konvencijos dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo ratifikavimo valstybėse narėse arba valstybių narių prisijungimo prie jos, atsižvelgiant į ES interesus

EK pasiūlymą pateikė 2012 m. kovo 27 d., tačiau ES Taryboje buvo nuspręsta, kad dėl šio spren-dimo bus diskutuojama pasiekus sutarimą dėl

Inga Semeškaitė


„Derybos buvo sudėtingos, o greitas sutarimas - gyvybiškai svarbus. Buvo būtina susitarti iki 2013 m. pabaigos, kad valstybės narės ir ES galėtų ratifikuoti Na-

gojos protokolą ir 2014 m. antroje pusėje dalyvauti pir-majame Nagojos protokolo šalių susitikime. Jo metu bus sprendžiami svarbūs klausimai: finansavimas, balsavimo teisių pasiskirstymas, sprendimų priėmimo procesas. Būtų buvusi tikra katastrofa, jeigu ES ir vals-tybės narės pirmajame susitikime negalėtų dalyvauti kaip pilnateisės narės. Lietuvos pirmininkavimo metu pasiektas sutarimas dėl ABS reglamento svarbus ne tik ES lygiu, bet ir tarptautiniu mastu, nes parodo ryžtingą ES siekį užkirsti kelią biopiratavimui, sukurti saugią ir patikimą ES teisinę aplinką tiek genetinių išteklių tiekė-jams, tiek naudotojams bei siunčia stiprią žinutę tarp-tautiniams partneriams – ES yra pasirengusi prisiimti Nagojos protokolo įsipareigojimus.“

ABS reglamentas – teisingas ir nešališkas genetinių išteklių naudojimas

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitarimo ES Taryboje ir EP

Surengti penki Aplinkos darbo grupės susitiki-mai (liepos 8, 15 ir 22 d., rugsėjo 20 d. ir spalio 18 d.). EP balsavo dėl ataskaitos liepos 4 d. ir EP plenariniame posėdyje rugsėjo 12 d., patvir-tindamas įgaliojimą pradėti derybas. COREPER svarstė pasiūlymą keturiuose susitikimuose (spalio 11 ir 31 d. – įgaliojimas, lapkričio 22 d. – įgaliojimas ir gruodžio 11 d. – susitarimo pa-tvirtinimas). Surengtos trejos trišalės derybos (spalio 16 d., lapkričio 5 ir 28 d.), įskaitant pen-kis techninius susitikimus su EP, kuriuose buvo siekiama bendro teisės aktų leidėjų susitarimo. Galutinį kompromisinį tekstą COREPER patvir-tino gruodžio 11 d.

Susitarimas dėl ABS numato ES veiklą teisingo ir nešališko genetinių išteklių naudojimo srityje ir veiksmingai prisideda prie Nagojos protokolo įgy-vendinimo ES. Reglamentas įpareigos vartotojus (pašarų ir maisto pramonės, biotechnologijų sek-toriaus ir pan.) tikrinti ir pavirtinti, kad genetiniai ištekliai ir susijusios tradicinės žinios buvo įvertin-tos pagal kilmės šalyje taikomus teisinius reika-lavimus (išsamaus patikrinimo prievolė) ir kad nauda dalinamasi teisingai ir nešališkai abipusiai sutartomis sąlygomis.

Reglamentas dėl invazinių svetimų rūšių

Programos uždavinys (tikslas): pradėti diskusi-jas ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. rugsėjį. Surengti aštuoni Aplinkos darbo grupės susitikimai išana-lizuoti pasiūlymą (rugsėjo 11 d., spalio 7 d., lapkri-čio 11, 12, 18 ir 27 d., gruodžio 2 ir 3 d.). Siekdamas nustatyti bendras politikos gaires ir palengvinti tolesnį darbą ES Taryboje, COREPER lapkričio 27 d. pavirtino klausimus ministrų diskusijai, kuri vyko gruodžio 13 d. Aplinkos taryboje. Ministrų diskusija apėmė reglamento taikymo sritį, ypač invazinių svetimų rūšių sąrašo sudarymo prin-cipus bei galimo regioninio bendradarbiavimo nuostatų įtraukimą į reglamentą. Per diskusiją paaiškėjo, kad visos delegacijos iš esmės sutarė, kad šioje srityje ES reikia teisės akto, ir daugelis delegacijų pabrėžė būtinybę ES turėti veiksmin-gą sistemą kovoti su invazinėmis svetimomis rūšimis. Taip pat daugelis valstybių narių atkrei-pė dėmesį į rūšis, būdingas vienai ES daliai, bet invazines kitose. Taip pat pripažinta regioninio bendradarbiavimo svarba, nes koordinuojant veiksmus, regionuose galima padidinti taikomų priemonių efektyvumą, išvengti pastangų du-bliavimosi, sumažinti administracinę naštą ir pa-lengvinti dalinimąsi gerąja patirtimi. Diskusijos, kurios vyko darbo grupėje ir Aplinkos taryboje, sukūrė tvirtą pagrindą, ieškant kompromiso ES Taryboje Graikijos pirmininkavimo metu.

Pasiūlymo tikslas – panaikinti politikos spragas dėl invazinių svetimų rūšių ir užtikrinti, kad yra sukurta darni ES programa veiksmingai spręsti problemą. Pagrindinis politikos tikslas – mažinti neigiamą in-vazinių svetimų rūšių poveikį ES biologinei įvairovei.


pasiūlymo dėl laivų perdirbimo reglamento. Airijai pasiekus šį sutarimą, kuris įgyvendina ir Honkongo konvencijos nuostatas, diskusijos dėl šio sprendimo buvo atnaujintos Lietuvos pirmi-ninkavimo metu. Pirmininkaujant Lietuvai ES Ta-rybos sutarimas dėl sprendimo buvo pasiektas ir tekstas pateiktas EP.

Šiuo sprendimu valstybės narės yra įgaliojamos išimtinei ES kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu ratifikuoti 2009 m. Honkongo tarptautinę konvenciją dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo arba prie jos prisijungti. ES Taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. peržiūrės ratifikavimo eigą.

I2. Klimato kaita

JT bendroji klimato kaitos konvencija (COP19 / CMP9)

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro-sios ES pozicijos patvirtinimo

Surengti penki ES Tarybos Tarptautinių aplinkos (klimato kaitos) klausimų darbo grupės susiti-kimai (liepos 8,15 d., rugsėjo 19 d., spalio 16 d., lapkričio 4 d.), siekiant parengti ir apsvarstyti pirminį ES Tarybos išvadų dėl pasirengimo Var-šuvos konferencijai projektą, taip pat parengti ir suderinti ES valstybių narių pozicijas dėl mi-nėtos konferencijos darbotvarkės klausimų bei parengti ir suderinti ES teikimus JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoria-tui. Darbo grupės susitikimuose parengti ir pa-tvirtinti 88 ES pozicijų dokumentai dėl minėtos JT klimato kaitos konferencijos darbotvarkės klausimų; parengtas ir JTBKKK sekretoriatui pa-teiktas 21 ES teikimas.

Svarstant ES Tarybos išvadų projektą, susitarimas pasiektas beveik dėl visų klausimų, išskyrus šiuos tris: siekis (įsipareigojimo lygmuo) sušvelninti klimato kaitą; 2014–2015 m. procesas, siekiant įrašyti klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus į 2015 m. susitarimą; pasiūlytų klimato kaitos švelninimo įsipareigojimų vertinimo kriterijai. COREPER klausimą dėl pasiūlytų klimato kaitos švelninimo įsipareigojimų vertinimo kriterijų na-grinėjo spalio 2 d. Dėl likusių neišspręstų klau-simų buvo susitarta Aplinkos tarybos susitikime spalio 14 d.

19–oji JT bendrosios klimato kaitos konvenci-jos šalių konferencija (COP19) vyko lapkričio

Vitalijus Auglys

Tarptautinių klimato kaitos klausimų darbo grupės pirmininkas

„Siekiant bendros nuomonės dėl tarptautinių klimato kaitos dery-bų, Aplinkos taryboje kaip visada išryškėjo dvi kraštutinės pozicijos

dėl tarptautinio klimato kaitos proceso ambicingumo: tradiciškai Vakarų ES šalys (pavyzdžiui, Jungtinė Kara-lystė) nori didesnių ambicijų arba greitesnio rezultato (dažnai neatsižvelgiant į paralelinę labai sudėtingą ir klampią tarptautinių derybų dinamiką) ir Rytų bei Centrinės Europos šalys (pvz., Lenkija), kurios laikosi atsargesnės ir nuosaikesnės pozicijos. Tarybos išvados buvo patvirtintos, tik suteikus šalims narėms tam tikrą „nuosavybę“ – galimybę minėtiems oponuojantiems blokams pasiūlyti kompromisinį tekstą. Tarptautinėse derybose Varšuvoje buvo siekiama laikytis Aplinkos tarybos suteikto mandato, tačiau po varginančių de-rybų paskutinėmis naktimis buvo galutinai sutartas švelnesnis tekstas. Kitos išeities nebuvo, siekiant pro-ceso tęstinumo, kad 2015 m. būtų pasirašytas naujas pasaulinis visa apimantis Klimato kaitos susitarimas.“

11–22 d. Varšuvoje, kur pirmininkaujanti Lie-tuva atliko bendros ES pozicijos koordinatorės vaidmenį, atstovavo ES ir pasisakė ES vardu įvairiose tarptautinėse derybose, organizavo dvišalius ES susitikimus su trečiųjų šalių derybi-niais partneriais, vykdė kitas funkcijas. Dėl pir-mininkaujančios Lietuvos ir dalyvaujančių šalių pastangų pasiektas kompromisas dėl tolesnių teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo rengi-mo etapų, tikintis šį susitarimą priimti 2015 m. JT klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje. Varšu-vos konferencija buvo viena iš didžiausių (8300 dalyvių iš visų pasaulio šalių), kurioje Lietuvos pirmininkavimo komanda turėjo derinti ir pri-statyti bendrą ES poziciją derybose su kitomis šalimis. Iš viso šio renginio metu pirmininkavi-mo komanda organizavo 257 ES posėdžius ir susitikimus, 22 iš jų buvo ministrų lygmens.

2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategija

Komunikatas

Programos uždavinys (tikslas): tęsti diskusijas ES Taryboje

Žr. G3. Energetika

Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (F-dujos)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitarimo su EP

Surengti aštuoni Aplinkos darbo grupės susi-tikimai, siekiant išanalizuoti pasiūlymą (liepos 1, 5, 19 ir 26 d., rugsėjo 13, 16, 23 ir 25 d., lap-kričio 7 d.). COREPER svarstė pasiūlymą penkis kartus (spalio 4 ir 30 d. – įgaliojimas, lapkričio 22 d. – įgaliojimas, gruodžio 6 d. – įgaliojimas, gruodžio 18 d. – susitarimo patvirtinimas). Su-rengtos ketverios trišalės derybos (spalio 7 d., lapkričio 6 ir 27 d., gruodžio 16 d. – susitarimo patvirtinimas). Per paskutinį trišalių derybų su-sitikimą gruodžio 16 d. pasiektas susitarimas su EP, o rezultatai patvirtinti gruodžio 18 d. CORE-PER susitikime.

Reglamento tikslas yra apsaugoti aplinką, maži-nant išmetamų F-dujų kiekį. Reglamentas apima priemones, kurios padėtų įgyvendinti ES klimato tikslus, ir skatina pramonės atstovus laipsniškai atsisakyti naudoti tam tikras F-dujas įrangoje ir jas keisti alternatyviomis dujomis, kurios nedaro įtakos klimato kaitai.

Monika Biraitė–Juodvalkienė


„Nors EK pasiūlymas pateiktas 2012 m. lapkritį ir Airijai pirmi-ninkaujant pasiekta pažangos, vis dėlto klausimas Lietuvai per-duotas, neišsprendus esminių

problemų. Po daug posėdžių ir dvišalių susitikimų su valstybių narių ir pramonės atstovais iš esmės pakei-tėme kai kurias pirminio EK pasiūlymo nuostatas ir galiausiai pasiekėme sutarimą su EP. Jis svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, sutarimu nustatomos aiškios fluorintų dujų naudojimo sąlygos ir apribojimai, taip nubrėžiant aiškias kryptis pramonės investicijoms. Antra, sutarimas yra teigiamas signalas tarptautinei bendruomenei, kuris, tikėtina, paskatins tarptautines derybas dėl pasaulinio susitarimo mažinti fluorintų dujų naudojimą. Trečia, JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos kontekste valstybių narių veiksmai, įgy-vendinant sutartą reglamentą bus traktuojami, kaip ES papildomos pastangos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.“

Jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas

Reglamentas


ES jūrų transportas išmeta 180 mln. tonų an-glies dioksido – 4 proc. viso ES išmetamų šių dujų kiekio. Atsižvelgdama į galimybę su-mažinti jūrų transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį, EK pateikė pasiūlymą stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti laivybos sek-toriaus išmetamus anglies dioksido kiekius. Surengti aštuoni Aplinkos darbo grupės susi-tikimai, siekiant aptarti kiekvieną pasiūlymo straipsnį, įskaitant jo poveikio vertinimą ir gali-mus kompromisus (liepos 5 ir 19 d., rugsėjo 2 ir 27 d., spalio 11 d., lapkričio 22 ir 28 d., gruodžio 4 d.). Gruodžio 13 d. Aplinkos taryba apsikeitė nuomonėmis dėl minimalių vienodų sąlygų ir būtino lankstumo, siekiant sumažinant admi-nistracinę naštą, taikymo srities ir pusiausvyros tarp jų. Remiantis šiomis diskusijomis pareng-tas atnaujintas pirmininkaujančios Lietuvos projekto tekstas.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti jūrų transporto iš-metamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, atas-kaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant vėles-niame etape sumažinti šio sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį.

Kuro kokybės direktyva ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva (ILUC)

Programos uždavinys (tikslas): siekti pažangos EP

Žr. G3. Energetika

Kiti klausimai

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) išaiškinimas (atidėjimas)

Sprendimas

Dėl ekonominės krizės ES apyvartinių taršos leidimų kainos gerokai sumažėjo (nuo 30 iki 4 EUR), todėl sumažėjo paskatos investuoti į eko-logiškas technologijas. 2012 m. liepą EK patei-


kė pasiūlymą keisti ETS direktyvą ir suteikti galių EK užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, išskirtiniais atvejais nustatyti aukciono tvarkaraštį bei 2013–2015 m. pašalinti iš rinkos apyvartinius taršos leidimus (atidėti) ir sugrąžinti į rinką 2019–2020 metais, taip didinant jų kainą. Liepos 3 d. EP plenariniame posėdyje priėmė EK pasiūlymo pakeitimą, nustatydamas teisę EK vieną kartą per laikotarpį išimti iš rinkos apyvartinius taršos leidimus. Aplinko darbo grupė aptarė pasiūlymą liepos 19 d., o COREPER pasiūlymą svarstė trijuo-se susitikimuose (rugsėjo 11 d. – įgaliojimas, lap-kričio 8 d. – įgaliojimai; lapkričio 20 d. susitarimo patvirtinimas). Susitarimas buvo pasiektas per pirmą svarstymą, todėl trišalės derybos nebuvo organizuotos. Galutinis susitarimas buvo patvir-tintas COREPER susitikime lapkričio 20 d. Teisės aktas priimtas gruodžio 17 d. Žemės ūkio ir žuvi-ninkystės taryboje.

ES Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) yra rinkos pagrindu veikiantis mechanizmas, skirtas skatinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ekonomišku ir veiksmingu būdu. Šis mechanizmas apima daugiau kaip 11 000 energi-jai imlių ir gamybos pramonės įrenginių 28 ES vals-tybėse narėse. Šie subjektai išmeta apie 45 proc. viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio.

Naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių ir keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekis

1) Pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento, ku-riuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 510 / 2011 ir nustatomi būdai, kaip pasiekti tikslą iki 2020 m. sumažinti naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį; 2) pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 443 / 2009 ir nustatomi būdai, kaip pasiekti tikslą iki 2020 m. sumažinti naujų keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį.

Teisės aktų leidėjų susitarimas buvo pasiektas Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, tačiau dėl daugumos delegacijų prašymo skirti dau-giau laiko vidinėms procedūroms baigti, Taryba susitarimo nepatvirtino. Paketas buvo pateiktas COREPER rugsėjo 18 d., tačiau dėl kai kurių de-legacijų išreikšto susirūpinimo, kad pasiūlymas

dėl iš automobilių išmetamo CO2 kiekio nėra pakankamai lankstus, COREPER negalėjo pa-tvirtinti tekstų, kuriems EP pritarė. Dėl paketo buvo toliau diskutuojama COREPER susitiki-me, kuriame priimtas galutinis kompromisinis tekstas dėl lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio, tačiau pasiū-lymui dėl automobilių išmetamo CO2 kiekio priimti pritrūko balsų, reikalingų kvalifikuotai daugumai pasiekti. Aplinkos taryba spalio 14 d. susitikime apsvarstė tekstą dėl automobilių iš-metamo CO2 kiekio ir dar kartą pabrėžė didelį norą pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą ir sutiko suteikti įgaliojimą pirmininkaujančiai Lietuvai susisiekti su EP ir siekti tam tikro lygio lankstumo, išlaikant pusiausvyrą tarp visų šio susitarimo nuostatų. Atsižvelgdama į suteiktą įgaliojimą, pirmininkaujanti Lietuva surengė trejas neformalias derybas su EP (spalio 22 d., lapkričio 5 ir 26 d.). Per lapkričio 26 d. susitikimą teisės aktų leidėjams pavyko pasiekti susitari-mą, kuris patvirtintas lapkričio 29 d. COREPER susitikime.

Pasiūlymo tikslas – įgyvendintas principas, kuriuo siekiama iki 2020 m. pasiekti tikslo, kad nauji ke-leiviniai automobiliai neviršys 95 g CO2 / km, o mikroautobusai – 147 CO2 / km.

Inga Semeškaitė


„Tai buvo neplanuotas klausimas Lietuvos pirmininka-vimo darbotvarkėje. Klausimas jautrus ir turintis įtakos tiek vartotojams, tiek pramonei. Derybos buvo sudė-tingos ir, atrodė, kad niekada nesibaigs, jog bendras sprendimas beveik neįmanomas. Visą laiką buvo jau-čiamas didelis spaudos, nevyriausybinių organizacijų ir pramonės susidomėjimas. Buvo analizuojamas, ver-tinamas ir komentuojamas kiekvienas sprendimas ar veiksmas. Vis dėlto dėl tinkamai pasirinktos strategijos įvyko derybinis lūžis - Aplinkos tarybos metu ministrai vienareikšmiškai pasisakė, kad reikia sutarimo. An-trasis lūžio taškas įvyko tada, kai visos derybose daly-vaujančios institucijos parodė reikiamą lankstumą dėl kompromiso. Lietuvos pirmininkavimo metu pasiektas sutarimas buvo priimtinas visoms valstybėms narėms, nes užtikrino skirtingų interesų balansą bei suteikė tei-sinį tikrumą pramonei, planuojant investicijas ir tobu-linant technologijas, o vartotojams – efektyvesnį kuro išteklių naudojimą.“

I3. Tarptautinis bendradarbiavimas

Diplomatinė gyvsidabrio konferencija

Programos uždavinys (tikslas): koordinuoti bendros ES pozicijos rengimą ir pasirašyti Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio

Derybų procesas sėkmingai užbaigtas, ir pa-saulinis teisiškai privalomas dokumentas dėl gyvsidabrio parengtas 2013 m. sausį. Kadangi ES yra pagrindinė tarptautinių derybų dėl gyv-sidabrio proceso iniciatorė, jai itin svarbu tin-kamai užbaigti galutinį šio proceso etapą, pa-rengti ir priimti priemonių, skirtų pereinamojo laikotarpio veiklai užtikrinti ir pasiruošti kon-vencijos ratifikavimui, paketą, užtikrinti aukšto lygio ES atstovavimą ir diplomatinėje konfe-rencijoje pasirašyti Minamatos konvenciją.

Tarybos sprendimas suteikti įgaliojimus pasi-rašyti ES vardu buvo užbaigtas rengti Aplinkos darbo grupės posėdyje liepos 8 d., patvirtintas COREPER susitikime rugsėjo 11 d. ir priimtas Že-mės ūkio ir žuvininkystės taryboje rugsėjo 23 d.

Diplomatinė konferencija, kurioje ES ir 21 vals-tybė narė, įskaitant Lietuvą, pasirašė Minama-tos konvenciją dėl gyvsidabrio, vyko 2013 m. spalio 9−11 d. Japonijoje (Kumamoto mieste). Konvenciją ES vardu pasirašė pirmininkaujanti Lietuva (aplinkos ministras) ir EK (už aplinką at-sakingas EK narys). Konferencijoje taip pat buvo priimtas rezoliucijų, kurios nustato priemones pereinamajame laikotarpyje iki Minamatos konvencijos įsigaliojimo, ir užtikrina spartų ir efektyvų konvencijos įsigaliojimą, paketas. Dėl šių rezoliucijų projektų buvo susitarta diploma-tinės konferencijos parengiamosiose derybose (parengiamasis susitikimas spalio 7–8 d.).

Pasirengimas Diplomatinei konferencijai vyko trijuose ES Tarybos Tarptautinių aplinkos klau-simų (Cheminių medžiagų pogrupio) darbo grupės susitikimuose (liepos 18 d., rugsėjo 10 ir 23 d.), kuriuose buvo parengta ir priim-ta bendra ES pozicija dėl rezoliucijų projektų paketo. Dokumentų projektus parengė pirmi-ninkaujanti Lietuva kartu su EK. Norint išvengti sunkumų derybose ir pasiekti bendrą požiūrį į probleminius klausimus, pasirengimo laikotar-pyje surengtos trys telekonferencijos su ne ES šalimis ir NVO.

Per Lietuvos pirmininkavimą surengti keturi ES koordinaciniai susitikimai Japonijoje, siekiant atnaujinti ES poziciją, remiantis naujausiais de-rybų pokyčiais, įskaitant ryšius su ne ES šalimis ir regioninėmis grupėms. Konferencijoje / pa-rengiamajame susitikime nagrinėti klausimai ir užduotys, iškilusios iš priimtų rezoliucijų, toliau buvo svarstomi lapkričio 14 d. Tarybos darbo grupės posėdyje.

Konferencija sutelkė tarptautinės bendruome-nės pastangas ir priėmė rezoliucijų, kurios turė-tų padėti imtis išankstinių tarptautinių veiksmų apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo antro-pogeninės teršalų ir gyvsidabrio bei jo junginių taršos prieš įsigaliojant Konvencijai ir tinkamai pasiruošti Minamatos konvencijos šalių susitiki-mams tolesniems sprendimams priimti, paketą.

Monrealio protokolas (MOP25)

Programos uždavinys (tikslas): pasirengti ES dalyvavimui 25-ajame Monrealio protokolo šalių susitikime

25-asis Monrealio protokolo šalių susitikimas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų vyko 2013 m. spalio 21–25 d. Bankoke, prieš tai, spalio 19 ir 20 d. vyko ES koordinaciniai posė-džiai. 2013 m. gegužės 29 d. (per Airijos pirmi-ninkavimą ES Tarybai) COMPET taryba priėmė ES Tarybos sprendimą suteikti įgaliojimą EK derėtis ES vardu, Monrealio protokolo dalinius pakeitimus ir papildymus. Pirmininkaujanti Lie-tuva ėmėsi tolesnių pasirengimo MOP25 eta-po veiksmų: ES pasiūlymų dokumentams dėl finansavimo mechanizmo ir Monrealio proto-kolo įgyvendinimo variantų rengimo; ES dery-binės pozicijos ir taktikos rengimo, dokumentų dėl finansavimo mechanizmų techninės už-duoties projektų aptarimas ir ES bendros pozi-cijos formavimas laikotarpiu tarp ekspertų po-sėdžių ir Nacionalinių ekspertų susitikime, kuris vyko rugsėjo 26 d. Briuselyje; ES ekspertų gru-pės per MOP25 veiklos koordinavimas (sureng-ta dešimt susitikimų, per kuriuos atnaujinta ES pozicija, atsižvelgiant į sunkiai vykusių derybų eigą bei naujausius pokyčius); ES ir valstybių narių pareiškimo rengimas (kartu su EK) ir jo pristatymas MOP25 plenariniame posėdyje; ES


veiklos koordinavimas, kartu su kitomis šalimis siekiant bendro požiūrio ir kompromisų.

Monrealio protokolo šalys aptarė derybas dėl pasaulinių veiksmų, siekiant apsaugoti ozono sluoksnį ir sumažinti jį ardančių medžiagų ga-mybą bei naudojimą. ES aktyviai rėmė iniciatyvą papildyti Monrealio protokolą, įtraukiant į juris-dikciją fluorintas medžiagas ir siekti saugesnių alternatyvų diegimo. Taip pat buvo pasiektas kompromisinis sprendimas dėl techninės užduo-ties dėl 2015–2017 m. daugiašalio fondo, skirto Monrealio protokolui įgyvendinti, papildymo.

„Rio + 20“

Programos uždavinys (tikslas): koordinuoti ES pasirengimą dalyvauti Aukšto lygio poli-tiniame forume (ALPF)

ES pozicija ALPF rėmėsi pagrindiniais praneši-mais, kuriuos rugsėjo 10 d. priėmė jungtinėje Vystomojo bendradarbiavimo, Jungtinių Tautų klausimų ir Tarptautinių aplinkos klausimų dar-bo grupėje suformuluotomis gairėmis. Steigia-moji aukšto lygio politinio forumo sesija vyko rugsėjo 24 d. Niujorke. Joje buvo patvirtinta, kad, įgyvendinant „Rio+20“ susitarimus, tarp-tautinė bendruomenė patvirtina skurdo maži-nimą ir darnų vystymąsi, šiuos klausimus įtrau-kiant į 2015 m. darbotvarkę kaip svarbiausius.

2013 m. vasario 27 d. EK priėmė komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems: skurdo panai-kinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ ir pasiūlė bendrą požiūrį į „Rio+20“ prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, ypač darnaus vysty-mosi tikslų įgyvendinimą ir tūkstantmečio vys-tymosi tikslų peržiūrą. Remdamasi tokiu po-žiūriu 2013 m. birželio 25 d. ES Taryba priėmė išvadas „Pagrindinė darbotvarkė po 2015 m.“. Laukdama jų gyvendinimo, 2013 m. gruodžio 12 d. Taryba priėmė išvadas „Skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi finansavimas po 2015 m.“.

ALPF, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti 2012 m. vykusios JT konferencijos „Rio+20“ rezultatus dėl darnaus vystymosi, siekia tapti politiniu lyderiu ir stebėti, kaip įgyvendinami numatyti tikslai.

11-oji Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferencija

Programos uždavinys (tikslas): koordinuoti ES atstovavimą

Surengti trys Tarptautinių aplinkos klausimų (Dykumėjimo pogrupio) darbo grupės susiti-kimai, siekiant susitarti dėl ES veiksmų plano 11-ojoje JT Konvencijos dėl kovos su dykumė-jimu šalių konferencijos sesijoje (COP11), pa-rengti pozicijas ir nustatyti vadovaujančių šalių atsakomybę (liepos 25 d., rugsėjo 2 ir 3 d.). JT Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu COP11 vyko Vindhoeke (Namibijoje) 2013 m. rugsėjo 16−27 d. COP11 priėmė 42 sprendimus, kaip sustiprinti Konvencijos dėl dykumėjimo vai-dmenį; kaip sustabdyti dirvožemio degradavi-mo procesus sausose teritorijose ir kaip sukurti veiksmingą pasaulinę ir nacionalinę politiką kovai su dykumėjimu. Pirmininkaujanti ES Tary-bai Lietuva atliko koordinatorės vaidmenį.

Konferencijoje buvo siekiama prisidėti prie kovos su dykumėjimu, kurį Europoje sukelia sausros ir miškų nykimas.

2-oji tarpvyriausybinė platforma dėl bioįvairovės ir ekosistemų paslaugų (IPBES-2)


Siekiant pasirengti IPBES-2 rugsėjo 25 ir 26 d., lapkričio 20 d. sesijoms, surengti trys Tarptau-tinių aplinkos klausimų (Bioįvairovės pogrupio) darbo grupės susitikimai, kuriuose buvo svars-tomas pirmininkaujančios ES Tarybai Lietuvos veiksmų planas ir derybinių gairių dėl klausi-mų, kurie bus nagrinėjami IPBES-2, projektas. 2013 m. II pusmetį Lietuva ir Austrija tapo IP-BES narėmis (18 ES valstybių narių jau yra narės). IPBES-2 sesija, kuri 2013 m. 9−14 d. vyko Antali-joje, Turkijoje, buvo nutiestas kelias platformos veiklos pradžiai. Priimta 2014–2018 m. platfor-mos darbo programa, finansavimo ir biudžeto sudarymo priemonės ir jos veikimo taisyklės bei procedūros, taip pat įsteigta Tarpdisciplini-nė ekspertų komisija.

IPBES siekia suteikti informacijos ir patarti, for-muojant pasaulinę aplinkosaugos politiką dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų.

Nuolatinis Berno konvencijos komitetas


33-iajam Konvencijos nuolatinio komiteto dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo (Berno konvencija) susitikimui, kuris vyko Strasbūre 2013 m. gruodžio 3−6 d., buvo pasirengta Tarptautinių aplinkos klau-simų (Bioįvairovės pogrupio) darbo grupėje, kuri susitiko tris kartus (rugsėjo 25 ir 26 d., lap-kričio 20 d.). Nuolatinis Berno konvencijos ko-mitetas priėmė rekomendacijas dėl laukinių paukščių apsaugos, invazinių svetimų rūšių kontrolės ir sprendimo dėl būsimojo Berno konvencijos finansavimo.

Konvencijos tikslas – išsaugoti laukinę florą ir fauną bei jų natūralias buveines ir skatinti Euro-pos bendradarbiavimą šioje srityje.

Kiti klausimai

8-asis darbo grupės susitikimas dėl 8j straipsnio (Biologinės įvairovės konvencija)

Pasirengimas 8-ajam darbo grupės susitiki-mui dėl 8j straipsnio 2013 m. spalio 7–11 d. Monrealyje vyko dviejuose Tarptautinių aplin-kos klausimų (Bioįvairovės pogrupio) darbo grupės susitikimuose (liepos 25 d., rugsėjo 25–26 d.) ir spalio 4 d. COREPER, kurių metu buvo aptartas ES ir valstybių narių pozicijos projektas.

Už 8j straipsnį atsakinga darbo grupė patvirtino veiksmų planą dėl darnaus paprotinio biologi-nės įvairovės naudojimo, nusprendė toliau plė-toti geros praktikos gaires dėl tradicinių žinių, svarbių siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ją tausiai naudoti, pritaikymo, dirbti dėl sui generis sistemų, siekiant apsaugoti, išlaikyti ir skatinti tradicines žinias, taip pat dėl Nagojos protokolo įgyvendinimo.

17-asis mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinės tarnybos (SBSTTA) susitikimas (Biologinės įvairovės konvencija)

Pasirengimas 17-ajam SBSTTA susitikimui, vy-kusiam Monrealyje 2013 m. spalio 14–18 d., vyko dviejuose Tarptautinių aplinkos klausimų (Bioįvairovės pogrupio) darbo grupės susitiki-muose (liepos 25 d., rugsėjo 25–26 d.), kuriuose buvo svarstomas ES ir valstybių narių derybinių gairių projektas.

17-asis SBSTTA nustatė mokslinių tyrimų ir tech-nologijų, susijusių su 2011–2020 m. Strateginio biologinės įvairovės plano įgyvendinimu, būtiny-bę, pabrėžė SBSTTA ir IPBES bendradarbiavimo būtinybę.

Tarptautinis susitikimas dėl parengimo techninių sąlygų specialiosios programos nacionaliniams instituciniams gebėjimams stiprinti, siekiant įgyvendinti Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo konvencijas, būsimąją Minamatos konvenciją ir SAICM

Tarptautinis susitikimas vyko Bankoke 2013 m. rugpjūčio 27−30 d. Susitikimo tikslas – pateikti atsakymą į JT Aplinkos apsaugos programos (UNEP) sprendimą GC–27 / 12 dėl cheminių medžiagų ir atliekų valdymo, kuris buvo priim-tas per Valdančiosios tarybos / Pasaulio valsty-bių aplinkos ministrų forumo pirmąją visuoti-ną sesiją, kuri vyko Nairobyje 2013 m. vasario 18−22 d. Pastarasis sprendimas nurodė, kad techninės sąlygos turi apimti šiuos elementus: institucinio stiprinimo sąvokos apibrėžtį; speci-aliosios programos trukmę; kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybės, norinčios gauti paramą; praktines priemones ir mechanizmus, kurie užtikrintų efektyvų Specialiosios programos funkcionavimą.

Pasirengimas šiam tarptautiniam susitikimui vyko neformaliame ES valstybių narių ir EK eks-pertų (cheminių medžiagų ir atliekų sektorių finansavimo klausimais) bei Tarybos tarptau-tinių aplinkos klausimų (Cheminių medžiagų pogrupio) darbo grupės posėdžiuose atitinka-


mai liepos 17 ir 18 d., per kuriuos buvo pareng-ta ir sutarta ES derybinė pozicija ir ES Specialios programos techninių sąlygų projekto versija. Dokumentų projektus parengė pirmininkau-janti Lietuva, bendradarbiaudama su EK. Pir-mininkaujanti Lietuva kartu su EK taip pat ben-dradarbiavo su ne ES šalimis ir UNEP (surengtos keturios telekonferencijos). Per tarptautinį susi-tikimą pirmininkaujanti Lietuva koordinavo ES valstybių narių dalyvavimą derybose (surengti aštuoni ES / valstybių narių delegacijų pasitari-mai), siekiant surasti sprendimus probleminiais klausimais (nenukrypstant nuo Tarybos darbo grupėje sutartos ES pozicijos). Pirmininkaujanti Lietuva taip pat dalyvavo trijuose dvišaliuose susitikimuose (su JUSSCANNZ28, Kinija, Brazili-ja ir ne ES šalimis ir besivystančiomis šalimis), siekdama sutarimo tarp šalių. Nepaisant to, kad buvo susitarta ne dėl visų techninių sąlygų elementų, buvo pasiekta pažanga (ypač turint mintyje, kad UNEP neparengė jokių bazinių derybinių dokumentų).

Šis tarptautinis susitikimas užbaigė nuo 2009 m. vykusią aktyvią veiklą cheminių medžiagų ir atlie-kų sektorių finansavimo tobulinimo klausimais ir parengė technines Specialios programos sąlygas. Tolesnis delsimas būtų buvęs labai nenaudingas. Suderėtos techninės sąlygos apima 4 elementus, nurodytus GC–27 sprendime ir yra pakankamai detalios, įgalinančios Specialiąją programą pra-dėti veikti nedelsiant po šio dokumento pateiki-mo ir patvirtinimo UNEA 2014 m. birželio mėn. Pagal šią programą bus teikiama parama stiprin-ti nacionalinius institucinius gebėjimus tinkamai valdyti chemines medžiagas ir atliekas per visą jų būvio ciklą ir užtikrinti tinkamą Bazelio, Roterda-mo ir Stokholmo konvencijų, naujos Minamatos konvencijos ir Tarptautinės cheminių medžiagų valdymo strategijos (SAICM) įgyvendinimą.

Pirmasis konsultacinis susitikimas dėl iššūkių ir galimybių toliau stiprinti ilgalaikį cheminių medžiagų ir atliekų sektorių bendradarbiavimą ir koordinavimą

Pirmasis Konsultacinio proceso susitikimas dėl iššūkių ir galimybių (būdų) toliau stiprinti ilgalaikį cheminių medžiagų ir atliekų sektorių bendradarbiavimą ir koordinavimą vyko Preto-rijoje, Pietų Afrikoje, 2013 m. lapkričio 19−20 d. Lapkričio 14 d. surengtas Tarptautinių aplinkos

klausimų (Sinergijų pogrupio) darbo grupės susitikimas (Roterdamo / Stokholmo / Bazelio konvencijos), kuriame buvo sutartos gairės ES valstybėms narėms, dalyvaujančioms šiame tarptautiniame susitikime. Per tarptautinių si-nergijų susitikimą pirmininkaujanti Lietuva už-tikrino, kad ES (EK) ir valstybių narių atstovai iš-sakytų nuomones, remdamiesi ES prioritetais ir gairių dokumentu. Organizuoti du ES / valstybių narių pasitarimai, siekiant priimti bendrą požiū-rį dėl tolesnio konsultacinio proceso (susijusio su 2-uoju tarptautinių sinergijų susitikimu) ir imtis tolesnių veiksmų ES Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupėje prieš 2-ąjį UNEP (tarp-tautinį susitikimą). Remiantis plenariniame ir atskirose grupėse vykusiomis diskusijomis, buvo parengtas susitikimo bendrapirmininkių dokumento „Cheminių medžiagų ir atliekų val-dymo stiprinimas ilgalaikėje perspektyvoje po 2020 m.“ projektas. Po šio susitikimo pirminin-kaujanti Lietuva kartu su EK parengė suderin-tus ES ir valstybių narių pasiūlymus dėl Preto-rijos susitikimo bendrapirmininkių dokumento projekto ir gruodžio 19 d. pateikė UNEP. Re-miantis šiuo dokumentu, planuojama parengti antrojo sinergijų susitikimo darbo dokumentą.

1-ojo susitikimo tikslas – siekti bendro sutari-mo dėl konsultacinio proceso tikslo ir apimties, įskaitant dėl bendradarbiavimo ir koordinavimo cheminių medžiagų ir atliekų grupėse stiprinimo proceso, siekiant užtikrinti tinkamą cheminių medžiagų ir atliekų valdymą nacionaliniu, regio-niniu ir tarptautiniu lygmenimis.

J. švietimas, jaunimas, kultūra ir sportasJ1. švietimas ir mokymas

„Erasmus+“: švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa (susijusi su DFP)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): siekti užbaigti procedūras ir pradėti oficialų priėmimą

Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigoje buvo pasiektas dviejų teisės aktų leidėjų su-sitarimas, kuris buvo patvirtintas COREPER susitikime birželio 26 d. Naująją ES programą „Erasmus+“ EP Kultūros ir švietimo komitetas 28 Regioninė grupė, kurią sudaro Japonija, JAV, Šveicarija, Kanada, Australija, Norvegija, Naujoji Zelandija.

(CULT) patvirtino lapkričio 5 d., o EP – lapkričio 19 d. plenariniame posėdyje. Teisės aktas buvo priimtas gruodžio 3 d. COMPET taryboje ir pa-skelbtas oficialiajame ES leidinyje gruodžio 21 d. Programa įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.

2014–2020 m. programa „Erasmus+“ pakeis anksčiau galiojusias iniciatyvas švietimo, moky-mo ir jaunimo srityse ir integruos sporto iniciaty-vas. Pagal programą bus užtikrintas veiksminges-nis programos valdymas ir finansavimas, siekiant strategijos „Europa 2020“ bei strateginės progra-mos „ET 2020“ ir Jaunimo strategijos įgyvendini-mo tikslų.

Milda Špėlytė–Letulienė

Švietimo komiteto pirmininkė

„Nors dėl ,,Erasmus+” susitari-mas buvo pasiektas pačioje Ai-rijos pirmininkavimo pabaigoje, Lietuvos pirmininkavimo metu turėjome parengti bei su EK, EP ir valstybėmis narėmis sude-

rinti kelis techninio pobūdžio naujosios programos reglamento papildymus, kurie buvo svarbūs, siekiant, kad programa įsigaliotų, kaip planuota, nuo 2014 m. sausio 1 d. Po vykusių konsultacijų ir diskusijų Lietu-vos pasiūlytiems papildymams vienbalsiai pritarta spalio 22 d. Švietimo komiteto posėdyje. Tai leido pra-dėti programos tvirtinimo procedūras, kurias atlikus ,,Erasmus+” pradėjo veikti laiku. Programos biudžetas siekia 14,7 mlrd. eurų, jai skirtas 40 proc. didesnis nei anksčiau finansavimas. Parama teikiama studijoms, mokymuisi, darbui ar savanoriškai veiklai užsienyje, atveriamos platesnės akademinių mainų ir partnerys-čių galimybės su viso pasaulio šalimis.“

Efektyvi lyderystė švietime

Programos uždavinys (tikslas): ES Tarybos iš-vadų patvirtinimas

Tarybos išvadų projektas buvo nagrinėjamas keturiuose Švietimo komiteto susitikimuose (rugsėjo 18 d., spalio 3–4, 22, 29–30 d.), kuriuo-se susitarta dėl teksto. Siekdamas pasirengti lapkritį įvyksiančiam Švietimo, jaunimo, kul-tūros ir sporto tarybos susitikimui, COREPER klausimą išnagrinėjo lapkričio 13 d. Išvados buvo priimtos 2013 m. lapkričio 25 d. Švietimo,

jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime.

Tarybos išvadomis siekiama parodyti efektyvios lyderystės švietime (apimant mokyklų, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo lygmenis) svar-bą, užtikrinant aukštesnę mokymo kokybę, ge-resnius mokymosi rezultatus, efektyviau valdant žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kartu api-brėžiant efektyvią autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyrą.

Pasaulinė Europos aukštojo mokslo dimensija


Tarybos išvadų projektas buvo nagrinėjamas trijuose Švietimo komiteto susitikimuose (rug-sėjo 18 d., spalio 3–4 ir 22 d.), kuriuose buvo pa-siektas susitarimas dėl teksto. Siekdamas pasi-rengti lapkritį įvyksiančiam Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikimui, COREPER klausimą išnagrinėjo lapkričio 13 d. Tarybos išvados buvo priimtos 2013 m. lapkričio 25 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime.

Išvadose daugiausia aptariama, kokiais būdais Europos aukštojo mokslo sektorius galėtų įveikti globalizacijos iššūkius, išlaikyti konkurencingu-mą ir patrauklumą globalioje aukštojo mokslo erdvėje, kartu siekti įgyvendinti strategijos „Euro-pa 2020“ tikslus.

Atvirieji švietimo ištekliai ir skaitmeninis mokymasis

Programos uždavinys (tikslas): politinė disku-sija ES Taryboje

EK komunikatas „Švietimo sistemų atvėrimas“ buvo paskelbtas rugsėjo 25 d. Po konsultacijos su Švietimo komitetu spalio 29−30 d., pirmi-ninkaujanti Lietuva parengė diskusijų doku-mentą, skirtą ministrams aptarti, kurį COREPER patvirtino lapkričio 13 d., siekdamas pasirengti ES Tarybos susitikimui. Politinės diskusijos vyko 2013 m. lapkričio 25 d. Švietimo, jaunimo, kul-tūros ir sporto tarybos susitikime.


Atvirieji švietimo ištekliai tampa dar viena po-puliaria priemone skatinti virtualų akademinį judumą ir žinių mainus, užtikrinant tarpkultūrį bendravimą švietimo srityje, kartu siekiant tvarios socialinės plėtros ir ekonomikos augimo. Atviri švietimo ištekliai ir skaitmeninis mokymasis su-teikia ne tik galimybių, bet ir kelia iššūkių, svars-tant kokybės užtikrinimo, tokiomis priemonėmis įgyto mokymosi pripažinimo ir patvirtinimo, įta-kos mokytojams ir jų rengimui ir pan. klausimus. Tarybos posėdžio metu politinėje diskusijoje daly-vavę ES valstybių narių švietimo ministrai palai-kė glaudesnio bendradarbiavimo europiniame lygmenyje poreikį, siekiant, kad Europos švietimo sistemos neatsiliktų nuo svarbių pokyčių ir liktų konkurencingos.

Kiti klausimai

Rugsėjo 5−6 d. Vilniuje vyko tarptautinė kon-ferencija „Europos aukštasis mokslas pasau-lyje“. Konferencijos, subūrusios daugiau nei 150 aukštojo mokslo sektoriaus atstovų iš ES ir pasaulio, metu buvo aptartos pagrindinės tendencijos ir iššūkiai aukštojo mokslo tarptau-tinimo srityje, diskutuota apie bendros europi-nės aukštojo mokslo tarptautinimo strategijos naudą ES aukštojo mokslo sistemoms, aptartos skirtingos tarptautinimo prieigos ir Europos universitetų užimamų pozicijų globalioje aukš-tojo mokslo rinkoje klausimai. Konferencijos metu išsakytos idėjos ir vykusios diskusijos prisidėjo prie ES Tarybos išvadų dėl pasaulinės Europos aukštojo mokslo dimensijos rengimo.

Rugsėjo 9−10 d. Vilniuje vyko konferencija „Lyderystė švietime“. ES valstybių narių atsto-vai, šalių kandidačių ir EEE šalių atstovai dis-kutavo apie lyderystės įtaką švietimo sistemų kokybei ir efektyvumui, lyderiams reikalingas kompetencijas, lyderių parengimą ir kvalifikaci-jos tobulinimą, jų įtaką moksleivių mokymosi laimėjimams, mokyklų valdymui. Konferencija suteikė galimybes pasidalinti geriausia lyde-rystės švietime politikos ir praktikos patirtimi, o konferencijos metu parengtos rekomendaci-jos prisidėjo prie būsimų ES Tarybos išvadų dėl efektyvios lyderystės švietime rengimo.

Spalio 24–25 d. Kaune vyko „Erasmus+“ progra-mos informacinė diena Rytų partnerystės šalių universitetams. Tarptautinėje konferencijoje, suorganizuotoje glaudžiai bendradarbiaujant su EK, buvo pristatyti naujosios programos „Erasmus+“ elementai ir pagrindiniai principai, naujai atsiveriančios bendradarbiavimo gali-mybės ir schemos.

J2. Jaunimas

Nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių (NEET) socialinė įtrauktis


ES Tarybos išvadų projektų rinkinys buvo na-grinėjamas trijuose Jaunimo komiteto susitiki-muose (rugsėjo 23 d., spalio 7 ir 31 d.), kuriuose buvo pasiektas susitarimas dėl tekstų. Siekda-mas pasirengti lapkritį įvyksiančiam Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikimui, COREPER klausimą išnagrinėjo lapkričio 13 d. Tarybos išvados buvo priimtos 2013 m. lap-kričio 25−26 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime.

Atsižvelgiant į tai, jog jaunų žmonių, kurie ne-dirba, nesimoko, neturi veiklos ir nepriklauso jo-kioms organizacijoms, įtraukimas į aktyvų visuo-meninį socialinį gyvenimą, tampa vis svarbesnė užduotis daugelyje valstybių, ES Tarybos išvadose bus pateiktos politinės gairės dėl jaunų žmonių socialinės įtraukties didinimo.

Bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalių jaunimu

Programos uždavinys (tikslas): organizuoti pirmąjį Rytų partnerystės Jaunimo forumo susitikimą

2013 m. spalio 22−25 d. Kaune Lietuva kartu su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agen-tūra surengė Rytų partnerystės jaunimo foru-mą. Jis organizuotas pirmą kartą ir buvo vienas iš svarbiausių jaunimui skirtų renginių per Lie-tuvos pirmininkavimą ES Tarybai, po kurio vyko Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitiki-

mas. Apie du šimtus jaunųjų lyderių, jaunimo organizacijų darbuotojų ir jaunimo politikos atstovų iš ES programos „Veiklus jaunimas“ ir šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – dalyvavo Rytų partnerystės jauni-mo forume. Forume buvo diskutuojama apie neformaliojo ugdymo reikšmę ir svarbą darbo rinkai, dalinamasi sėkmingais projektų įgyven-dinimo pavyzdžiais. Taip pat buvo parengtos išvados dėl neformaliojo ugdymo pripažinimo, nes dabartinei darbo rinkai reikia tokių kompe-tencijų, kurių trūksta formaliojo švietimo pro-gramose. Forume EK atstovai pristatė naująją ES programą jaunimui „Erasmus+“, pagal kurią bus finansuojami jaunimo bendradarbiavimo pro-jektai tarp ES ir Rytų partnerystės šalių.

Forumas siekia skatinti bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis, stiprinti neformalaus ugdy-mo pripažinimo svarbą, didinti jaunimo darbo pripažinimą, skatinti geros praktikos mainus tarp Rytų partnerystės šalių ir programos „Veiklus jauni-mas“ šalių.

J3. Kultūra ir audiovizualiniai klausimai

2014–2020 m. programa „Kūrybiška Europa“ (susijusi su DFP)

Reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): susitarimas su EP

Susitarimas pasiektas per Airijos pirmininkavimą ES Tarybai. Liepos 17 d. COREPER patvirtino ga-lutinį kompromisinį tekstą. Lapkričio 5 d. buvo balsuojama EP CULT, o lapkričio 19 d. – EP plena-riniame posėdyje. COREPER EP poziciją patvirti-no gruodžio 4 d., o teisės aktą TTE taryba priėmė gruodžio 5 d.

2014–2020 m. programa „Kūrybiška Europa“ ap-jungs anksčiau galiojusias kultūros ir kūrybinių sektorių paramos programas „Kultūra“, MEDIA ir MEDIA Mundus į bendrą programą, ir sukurs visiš-kai naują finansinę paskolų garantijų priemonę, skirtą sudaryti geresnes sąlygas kultūros ir kūrybi-nių sektorių mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms organizacijoms gauti finansavimą. Programa pa-dės didinti kultūros ir kūrybinių sektorių, kurie yra

svarbus Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo šaltinis, konkurencingumą bei atliks svar-bų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi teisi-nio ES įsipareigojimo saugoti ir puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę.

2014–2020 m. programa „Europa piliečiams“ (susijusi su DFP)

Tarybos reglamentas

Programos uždavinys (tikslas): baigti priėmimo procedūras

2011 m. gruodį EK pateikė pasiūlymą, dėl kurio susitarimas su EP buvo pasiektas per Airijos pir-mininkavimą ES Tarybai. Po teisinės ir lingvisti-nės peržiūros ir remiantis SESV 352 straipsniu, rugsėjo 18 d. COREPER ir rugsėjo 23 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba susitarė perduoti galutinį tekstą EP, siekdamos gauti jo pritarimą (gautas rugsėjo 25 d.). EP balsavo plenariniame posėdyje lapkričio 19 d.

2014–2020 m. programa „Europa piliečiams“ sie-kiama padėti geriau suprasti ES, skatinti išsaugoti atminimą, gerinti ES istorijos, tapatybės ir tikslo suvokimą, rengiant debatus, skatinant mąstyti ir kurti tinklus, siekiant, kad nenugrimztų į užmarštį nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai, skatinti de-mokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą ES lygmeniu, gerinant visuomenės supratimą apie ES politinių sprendimų priėmimo procesą ir visuo-menės įsipareigojimo ir savanorystės ES lygmeniu galimybes.

2020−2033 m. Europos kultūros sostinės

Sprendimas


Liepos 12 d. Kultūros reikalų komitetas pasiekė susitarimą, kurį kartu su įgaliojimu derėtis su EP rugsėjo 6 d. patvirtino COREPER. Surengtos dvejos trišalės derybos (rugsėjo 17 d. ir spalio 16 d.). Pirmininkaujančiai Lietuvai pavyko pa-siekti susitarimą su EP dėl viso teksto, išskyrus vieną neišspręstą klausimą dėl ES institucijos, kuri turėtų paskirti Europos kultūros sostines


13 pav. Kultūros ministras Š. Birutis pasisako spaudos konferencijoje po Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto reikalų tarybos (kultūra) posėdžio. ES Tarybos nuotr.

(ES Taryba ar EK). ES Taryba siekė išlaikyti esamą sistemą, pagal kurią sostines paskiria ji, o EP pa-laikė EK pasiūlymą jį paskirti skiriančiąja institu-cija. Gruodžio 6 d. COREPER paprašė valstybių narių suteikti daugiau lankstumo dėl galimo kompromiso, pagal kurį miestus skirtų valsty-bės narės, bet oficialiai priimtų EK, taip baigiant derybas su EP. EP balsavo per gruodžio 12 d. EP plenarinį posėdį.

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti vienos iš žinomiau-sių Europos kultūros iniciatyvų tęstinumą po 2019 m., sukuriant naują Europos kultūros sosti-nių skyrimo teisinį pagrindą, kuriame būtų api-brėžti nauji paraiškų vertinimo kriterijai, atrankos ir stebėsenos taisyklės bei chronologinis valstybių narių, kurioms suteikta teisė siūlyti Europos kul-tūros sostines 2020–2033 m., sąrašas, ir įsteigti Europos nepriklausomų ekspertų grupę, kuri vyk-dytų sostinių atrankos ir stebėsenos procedūras.

Tarybos direktyvos 93 / 7 / EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo peržiūra

Programos uždavinys (tikslas): siekti bendro požiūrio ES Taryboje

EK pateikė pasiūlymą 2013 m. gegužę. Pasiū-lymas buvo nagrinėjamas penkiuose Kultūros reikalų komiteto susitikimuose (liepos 12 d.,

rugsėjo 5 ir 20 d., spalio 1 ir 23 d.). Siekdamas pasirengti lapkritį įvyksiančiam Švietimo, jau-nimo, kultūros ir sporto tarybos susitikimui, COREPER neišspręstus klausimus išnagrinėjo lapkričio 13 d. ir sulaukė daugelio delegatų palaikymo. Bendrasis požiūris buvo pasiektas Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime 2013 m. lapkričio 25−26 d.

Pasiūlymo tikslas – didinti mechanizmų veiks-mingumą, siekiant užtikrinti kultūros objektų sugrąžinimą, kurie pagal SESV 36 straipsnio nuostatas klasifikuojami kaip nacionalinis tur-tas, neteisėtai išvežtas iš vienos valstybių narių po 1993 m. sausio 1 d. ir laikomas kitos valstybės narės teritorijoje.

Europos skaitmeninė biblioteka – „Europeana“

Programos uždavinys (tikslas): skatinti „Euro-peanos“ plėtrą

Audiovizualinių reikalų darbo grupės susiti-kime liepos 8 d. valstybės narės kartu su EK ir „Europeanos“ atstovais surengė diskusiją apie „Europeanos“ perspektyvas. Nurodyta, kad ji padeda įgyvendinti skaitmeninę Europos dar-botvarkę, todėl pabrėžė būtinybę sukurti tva-rų jos finansavimo modelį. 2012 m. išvadose ES Taryba pripažino, kad „Europeana“ kartu su valstybėmis narėmis ir jų kultūros instituci-

jomis atliko vertingą darbą. Politinis lygmuo sukūrė didelius ES piliečių lūkesčius dėl „Eu-ropeanos“. Ji taip pat yra vertingas kultūros ir kūrybos sektoriaus šaltinis, prisidedantis prie bendros dinamiškos rinkos kūrimo. Audiovizu-alinių reikalų darbo grupė nurodė, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė turi sudaryti galimybes „Europeanai“ toliau plėtoti savo vei-klą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl Audiovizua-linių reikalų darbo grupės pirmininkas parengė ataskaitą apie nuolatinį „Europeanos“ finansa-vimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės kontekste, kuri padėjo rasti tinkamą poziciją dėl „Europeanos“ derybose dėl transeuropinio telekomunikacijų gairių reglamento. Ataskaita išsiųsta suinteresuotoms šalims.

Plėtojant „Europeaną“, bus siekiama tolesnio ben-dradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir skai-tmeninės kultūros paveldo sklaidos bei prisidėti prie skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo.

Europos kinas skaitmeniniame amžiuje – skaitmeninimo rekomendacijos, prieiga ir kino paveldo sklaida

Programos uždavinys (tikslas): rekomendaci-jų priėmimas

EK pasiūlymo nepateikė, todėl ES Tarybai pir-mininkaujanti Lietuva neturėjo galimybės im-tis šios iniciatyvos veiksmų.

Rekomendacijos užtikrins: 1) deramą kino pa-veldo išsaugojimą; 2) kino pramonei reikalingą technologijų vystymą; 3) pasiūlymus dėl kino produkcijos platinimo, atsižvelgiant į kintančius vartotojų poreikius ir naujus verslo modelius. Taip pat bus prisidėta prie skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo.

Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užtikrinimas skaitmeninėje aplinkoje

Programos uždavinys (tikslas): siekti priimti ES Tarybos išvadas

Rugsėjo 11 d. Audiovizualinių reikalų darbo grupėje EK pristatė aukšto lygio Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo grupės ataskaitą. Spalio 2 d. vykusioje neformalioje ES kultūros ir au-diovizualinių reikalų ministrų Taryboje ministrai aptarė žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užti-

krinimo iššūkius besikeičiančiose audiovizua-linėje ir žiniasklaidos srityse. Pirmininkaujanti ES Tarybai Lietuva diskusijų rezultatų pagrindu parengė Tarybos išvadas, kurios buvo aptartos trijuose Audiovizualinių reikalų darbo grupės susitikimuose, siekiant juos priimti lapkričio mėn. vyksiančioje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje. Lapkričio 13 d. COREPER buvo išspręsti likę klausimai, o Tarybos išvados buvo patvirtintos lapkričio 25−26 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime.

Tarybos išvadose pasisakoma už būtinybę užti-krinti ES valstybių narių audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijų nepriklausomumą, taip pat skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės srityje bei im-tis atitinkamų priemonių, užtikrinant žurnalistų teisę apsaugoti savo šaltinius ir apsaugant žurna-listus nuo netinkamos jiems įtakos.

Laimonas Ubavičius

Audiovizualinių reikalų darbo grupės pirmininkas

„Po 2013 m. spalio 2 d. Vilniuje įvykusios neformalios kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų diskusijos šia tema, Lietuva pa-rengė ir pateikė svarstyti pirmąjį

ES lygmens dokumentą šiuo klausimu. Daugiausia diskusijų kėlė ES valstybių narių bei EK kompetencijų šioje srityje niuansai, tačiau pabaigoje buvo rastos visoms pusėms priimtinos formuluotės, o valstybės narės pasisakė už būtinybę užtikrinti valstybių au-diovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijų ne-priklausomumą, taip pat skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės srityje bei imtis atitinkamų priemonių, užtikrinant žurnalistų teisę apsaugoti savo šaltinius ir apsaugant žurnalistus nuo netinkamos jiems įta-kos. Savo ruožtu EK prašyta toliau remti žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos iniciatyvą, taip pat toliau teikti paramą projektams, kuriais siekiama stiprinti žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugą, bei stiprinti ES audiovizualinio sektoriaus reguliuotojų bendradarbiavimą.“

Audiovizualinės žiniasklaidos aplinka


Remiantis Žaliąja knyga „Pasirengti visiškai in-tegruotai audiovizualinei aplinkai: augimas, kūrimas ir vertybės“, politinė diskusija vyko lapkričio 25−26 d. Švietimo, jaunimo, kultūros


ir sporto tarybos susitikime. Politinės diskusijos tema „Susiję piliečiai: kintantis žiūrovų elgesys integruotoje žiniasklaidos aplinkoje“.

Politinė diskusija prisidėjo prie skaitmeninės dar-botvarkės įgyvendinimo, ministrai diskutavo apie žiniasklaidos ir audiovizualinės rinkos pokyčius bei jų reikšmę veikiančios reguliavimo sistemos kontekste.

Kiti klausimai

Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios ES turi laikytis Bendradarbiavimo kultūros klausimais komitete, nustatytame ES bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimu, dėl Bendradarbiavimo kultūros klausimais komiteto įsteigimo ir jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo

2012 m. rugpjūtį EK pateikė ES Tarybai pasiū-lymą dėl jos sprendimo. Įsteigti Bendradar-biavimo kultūros klausimais komitetą numa-tyta Protokolo dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais, kuris yra ES bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos su-sitarimo dalis, 3 straipsnyje. Laisvosios prekybos susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. spalio 6 d. ir laikinai taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d. pa-gal Tarybos sprendimą 2011 / 265 / ES. Siekiant, kad komitetas turėtų galimybę vykdyti savo užduotis, kurios apima, inter alia Protokolo dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais įgyven-dinimo priežiūrą, jis pirmame posėdyje turi priimti savo darbo tvarkos taisykles. Kultūros reikalų komitetas EK pasiūlymą nagrinėjo nuo 2012 m. antrojo pusmečio. Lietuvos pirminin-kavimo ES Tarybai laikotarpiu Kultūros reikalų komitetas teksto nagrinėjimą užbaigė 2013 m. liepos 12 d., Korėjai paprašius atlikti dar vieną pakeitimą, 2013 m. rugsėjo 6 d. posėdyje Kul-tūros reikalų komitetas jam pritarė. Rugsėjo 18 d. COREPER ir rugsėjo 23 d. Žemės ūkio ir žu-vininkystės taryba pritarė Tarybos sprendimui.

Spalio 1–2 d. Vilniuje Lietuva surengė tarptauti-nę konferencija „Ateities scenarijai: kultūros at-sakas į Europos Sąjungos socialinės ir ekonomi-nės raidos iššūkius“. Konferencija siekė stiprinti kultūros prioritetą, sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius, aptarti įrodymais grin-

džiamos kultūros politikos kaitą bei sklandžią sąveiką su kitais sektoriais, atitinkamų viešųjų investicijų poreikį, įvertinti kultūros politikos efektyvumą ES ir nacionaliniu lygiu. Konferen-cijoje dalyvavo per 200 delegatų iš ES valstybių vyriausybinių institucijų, atsakingų už kultūros politikos formavimą. Parengtos konferencijos rekomendacijos, tapusios pirmininkaujančios šalies pareiškimo pagrindu, parengtu neforma-liam kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų susitikimui, vykusiam spalio 2 d. Vilniuje.

Lapkričio 13–14 d. Vilniuje Lietuva surengė tarptautinę konferencija „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020“ – siekiant integruo-to požiūrio. Konferencijos tikslas – pradėti dis-kusijas Europos lygmeniu apie kultūros paveldo vaidmenį, siekiant ES strategijos „2020“ tikslų, pabrėžti kultūros paveldo įvairiapusiškumą ir jo sąveiką su kitais sektoriais (aplinkos, žemės ūkio, regionų plėtros), įtraukiant kultūros pa-veldą į tų sektorių politiką. Konferencijoje daly-vavo per 250 delegatų iš ES valstybių vyriausy-binių institucijų, atsakingų už kultūros paveldo politiką, taip pat EK, Europos Tarybos, „Europa nostra“, Europos kultūros paveldo vadovų foru-mo ir kitų Europos paveldo organizacijų, pilieti-nės visuomenės organizacijų atstovai, kultūros paveldo ekspertai, tyrėjai. Konferencijos metu buvo priimta rezoliucija, kurioje pabrėžiamas kultūros paveldo tarpsektorinės politikos ak-tualumas, būtinybė užtikrinti kultūros paveldo įtraukimą į kitas ES politikas ir programas ir į viešosios politikos darbotvarkę.

J4. Sportas

Sveikatą stiprinanti fizinė veikla (HEPA)

Programos uždavinys (tikslas): siekti susitari-mo dėl ES Tarybos rekomendacijos

EK rekomendacija ES Tarybai buvo pristaty-ta 2013 m. rugpjūtį ir iki spalio 29 d. svarstyta Sporto reikalų darbo grupėje, kurioje buvo pa-siektas svarbus susitarimas dėl teksto. Lapkričio 6 d. COREPER išnagrinėjo likusius klausimus ir tekstą perdavė ES Tarybai priimti. Jos rekomen-dacija buvo priimta 2013 m. lapkričio 25−26 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime.

Šios rekomendacijos tikslas – didinti ES gyventojų fizinį aktyvumą, skatinant tarpsektorinio fizinio aktyvumo programų įgyvendinimo stebėseną (pagal Rekomendacijoje patvirtintą klausimyną šalys narės EK teiks ataskaitas).

Sporto indėlis į ekonomikos augimą

Programos uždavinys (tikslas): siekti priimti ES Tarybos išvadas dėl sporto indėlio į eko-nomikos augimą ir užimtumą

Surengti 5 Sporto reikalų darbo grupės susitiki-mai (liepos 12d., rugsėjo 17 d., spalio 9–10, 21 ir 29 d.), siekiant suderinti ES Tarybos išvadų dėl sporto indėlio į ekonomiką, ypač sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties proble-mas, projekto tekstą, įskaitant ir vėlesnes ne-formalias konsultacijas su valstybėmis narėmis. Spalio 1 d. Vilniuje vyko neformalus ES sporto ministrų susitikimas, kuriame buvo aptarta di-džiųjų sporto renginių įtaka šalių ekonomikai bei bendrasis sporto indėlis į ES ekonomiką. Diskusijos rezultatai taip pat buvo naudojami rengiant išvadų projektą. Lapkričio 6 d. COREPER išnagrinėjo likusius klausimus ir sutarė dėl kom-promisinio 27 paragrafo varianto. Išvados buvo priimtos 2013 m. lapkričio 25−26 d. Švietimo,

14 pav. Vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas pirmininkauja Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto reikalų tarybos (sporto reikalai) posėdžiui. ES Tarybos nuotr.

jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime.

Iniciatyva atkreipia dėmesį į sporto, kaip sekto-riaus potencialą, sprendžiant ekonominės krizės padarinius (ypač jaunimui suteikiant tam tikrų įgūdžių ir žinių, reikalingų darbo rinkoje) bei susti-prina sporto sektoriaus vaidmenį ES ekonomikoje.

Gero valdymo principai sporte


ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva, remdamasi ES Tarybos įsteigtos Gero valdymo ekspertų gru-pės išvadomis, parengė politinei diskusijai skirtą diskusijų dokumentą. Diskusija vyko 2013 m. lapkričio 25−26 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime. Prieš Tarybos posėdį šia tema įvyko struktūrinio dialogo pietūs su eu-ropinėmis sporto organizacijomis.

Politinė diskusija atkreipė dėmesį, jog gero valdy-mo principai (skaidrumas, demokratija, atskai-tomybė, vadovavimas, vadyba ir kt.) yra būtina sporto organizacijų autonomijos ir savireguliacijos sąlyga. Ši tema svarbi gerinant sporto šakų fede-racijų vadybinius gebėjimus, etiką sporte, siekiant išsaugoti sporto sąžiningumą ir integralumą.


III. RYTŲ PARTNERYSTĖS PRIORITETO ĮGYVENDINIMAS

Rytų partnerystė, kaip vienas iš galimų priori-tetų pirmininkavimo metu, buvo minimas nuo pat pasirengimo pirmininkavimui pradžios. Dė-mesys Rytų partnerystei žymiai išaugo artėjant ir prasidėjus Lenkijos pirmininkavimui 2011 m. antroje pusėje. Po 2011 m. rugsėjo 29–30 d. įvykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo ir jos metu patvirtintoje deklaracijoje pažymėjus, kad kitas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas įvyks 2013 m., Lietuvos pirmininkavimo metu Vilniuje, susiformavo poreikis įtvirtinti natūraliu Lietuvos užsienio prioritetu esančius santykius su rytiniais kaimynais kaip vieną iš svarbiausių būsimo pirmininkavimo akcentų.

2011 m. rudenį Vyriausybės parengtame „Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. 2012–2014 m. veiklos plano“ projekte Rytų partnerystė ir santykiai su ES rytiniais kaimy-nais buvo pasiūlyta įtraukti į prioritetines sritis. O vėliau pasirinkimą įtvirtino Seimas, 2011 m. lapkričio 10 d. priimdamas nutarimą29, kuriame kaip prioritetinė pirmininkavimo ES Tarybai sritis nurodomas „Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su Europos Sąjunga, įgyvendinant reformas ir sudarant numatytus susitarimus su Europos Sąjunga“. Po šio nutarimo priėmimo prasidėjo pasirengimo pirmininkauti ir veiklos Rytų partnerystės srityje planavimo etapas, institucinių ir žmogiškųjų pajėgumų didinimas, Lietuvos institucijų bendradarbiavimo struktū-ros kūrimas.

Iki 2012 m. pradžios daugiausia dėmesio buvo skiriama pirmininkavimo tikslams formuluoti, veiklai planuoti, tarpinstituciniam koordinavi-mui, Lietuvos institucijų ir kitų partnerių ren-ginių sąrašui Rytų partnerystės srityje parengti, renginių programoms ir finansavimui užtikrinti.

1. Veiklos koordinavimo struktūra Atsižvelgiant į tai, kad Rytų partnerystė tapo vie-nu iš pirmininkavimo prioritetų, buvo priimtas sprendimas sustiprinti žmogiškuosius URM pa-jėgumus, paskiriant ambasadorių ypatingiems

pavedimams Rytų partnerystei, ir pagerinti Rytų kaimynystės politikos departamento (RKPD) pajėgumą, įsteigiant Rytų partnerys-tės skyrių. Ambasadoriumi Rytų partnerystei tapo Vaidotas Verba, kuris savo veiklą pradė-jo nuo 2011 m. rugsėjo, o skyrius oficialiai įkurtas 2012 m. spalio pradžioje, nors jau nuo 2011 m. pradžios departamente Rytų partnerystę, glaudžiai derinantis su Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Rytų Europos ir Vi-durinės Azijos darbo grupės (COEST) koman-da, kuravo du diplomatai. Naujai įsteigtame Rytų partnerystės skyriuje viso pirmininkavi-mo metu dirbo 5 darbuotojai (3 diplomatai, 2 specialistai, įdarbinti įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projek-tą „Lietuvos įsitinklinimo ES skatinimas“). Nuo 2013 m. birželio mėn. URM RKPD dirbo Latvijos URM deleguota diplomatė Ginta Dailidėnaitė, siekusi perimti pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo patirtį Rytų partnerystės sri-tyje, rengiantis Latvijos pirmininkavimui 2015 m. I pusėje ir Rygoje įvyksiančiam 4-ajam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

Likus metams iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios, buvo galutinai suformuota Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komanda. Į Lietuvos nuolatinę atstovybę ES pirmininkavi-mo funkcijoms vykdyti buvo paskirti papildo-mi darbuotojai, sustiprinę iki tol joje dirbusių diplomatų ir specialiųjų atašė gretas.

Įgyvendinant Rytų partnerystės prioritetą, vienaip ar kitaip įsitraukė absoliuti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komandos narių dauguma. Procesui vadovavo Lietuvos nuola-tinis atstovas ES, Lietuvos atstovas Coreper II, ambasadorius Raimundas Karoblis, jo priešaky-je – visi 3 Lietuvos nuolatinio atstovo ES pava-duotojai (kiekvienas pagal savo kompetenciją): ambasadorius ypatingiems pavedimams, Lie-tuvos atstovas Politikos ir saugumo komite-te (PSK) Darius Pranckevičius, ambasadorius ypatingiems pavedimams, Lietuvos atstovas Coreper I Arūnas Vinčiūnas, taip pat Nuolatinės 29 Seimo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. XI-1651.

atstovybės ES administracijos vadovas Ričardas Šlepavičius. Daug dėmesio Rytų partnerystei teikė ir koordinavimo funkcijas atlikusios Antici, Mertens ir Nicolaidis komandos. Rytų partne-rystės klausimų koordinavimas reikalavo pasto-vaus Nuolatinės atstovybės ES vadovų dėme-sio, buvo kviečiami pasitarimai probleminiams klausimams ar sprendimams aptarti, rengiami operatyvūs susitikimai su ES institucijų parei-gūnais ar kitų valstybių atstovais.

Ekspertiniame lygmenyje su politiniais Rytų partnerystės aspektais darbavosi COEST ko-manda (3 diplomatai, iš kurių 2 buvo paskir-ti papildomai), taip pat Lietuvos nuolatinės atstovybės ES diplomatai ir specialieji atašė, dirbantys užsienio prekybos politikos, ben-dros saugumo ir gynybos politikos, vystomojo bendradarbiavimo, energetikos, teisingumo ir vidaus reikalų, transporto, muitinių bendradar-biavimo, švietimo, mokslo ir kultūros, jaunimo ir kitose srityse.

Tuo pat metu (nuo 2012 m. vasaros) Lietuva delegavo vieną URM diplomatę dirbti EIVT, Rytų partnerystės daugiašalio bendradarbia-vimo skyriuje. Eglė Norvaišienė tapo savotiška pirmininkaujančios Lietuvos ryšio pareigūne su EIVT, prisidėjusia prie sklandesnės Vilniaus ir Briuselio komunikacijos užtikrinimo.

Atskirai pabrėžtinas nuolatinis veiklos derini-mas tarp LR Prezidentūros, Vyriausybės ir URM, kaip pirmininkavimą ir pasirengimą jam kuruo-jančios institucijos.

Pasirengimo Vilniaus susitikimui Tarpinstitucinė darbo grupė

Stiprinant Lietuvos institucijų bendradarbiavimą ir didinant veiklos Rytų partnerystės srityje efek-tyvumą, 2011 m. spalio mėn. – 2012 m. kovo mėn. ambasadorius Rytų partnerystei V. Verba,

dalyvaujant kitiems URM darbuotojams, su-rengė daugelį susitikimų su ministerijomis ir institucijomis, kurių metu buvo derinami vei-klos Rytų partnerystėje prioritetai ir tikslai. At-sižvelgiant į šių susitikimų rezultatus ir kitų mi-nisterijų išsakytus poreikius bei pageidavimus, pritarus VESK, 2012 m. liepos 2 d. buvo įsteig-ta Tarpinstitucinė darbo grupė pasirengimui 3-iajam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje 2013 m. lapkričio mėnesį koordinuoti. Šios grupės susitikimų metu buvo suderintas bendras Lietuvos institucijų renginių Rytų par-tnerystėje sąrašas, renginių rengimo principai. Atsižvelgiant į didelę Tarpinstitucinės darbo grupės sudėtį, įvyko tik du susitikimai, po kurių buvo nuspręsta visus klausimus, susijusius su pasirengimu pirmininkauti ir Rytų partneryste, derinti tikslinių – ekspertinių URM ir suintere-suotų institucijų susitikimų metu.

Į renginių sąrašą taip pat buvo įtraukti ir nevy-riausybinių bei socialinių partnerių renginiai, vyko nuolatinis ypač sėkmingas ir efektyvus koordinacinis darbas su jais, pagrįstas dideliu šių organizacijų suinteresuotumu dalyvauti pirmininkavimo renginiuose bei nemaža vei-klos Rytų partnerystės valstybėse patirtimi.

2. Rytų partnerystės renginiai Lietuvos pirmininkavimo Rytų partnerystės srityje renginių sąrašas buvo pradėtas rengti, remiantis Tarpinstitucinėje darbo grupėje ap-tartu mechanizmu, nuolatos derinamas ir pri-statomas VESK posėdžiuose. Atsižvelgiant į Sei-mo nutarime apibrėžtą prioritetą ir susitikimų su institucijomis metu išgrynintomis veiklos sritimis, galutiniame sąraše buvo patvirtinta 20 renginių, skirtų Rytų partnerystei. Tarp šių ren-ginių svarbiausias – lapkričio 28–29 d. Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas ir ketu-ri lydintys Viršūnių susitikimo renginiai: 2-oji


Vietos ir regionų valdžios konferencija, rengta bendradarbiaujant su ES Regionų komitetu (Vilniuje), 5-asis Pilietinės visuomenės forumas, rengtas kartu su Rytų partnerystės Pilietinės visuomenės forumu (ir pirmą kartą vykęs Rytų partnerystės šalyje partnerėje – Kišiniove (Mol-dova)), 1-asis Jaunimo forumas, rengtas kartu su Tarptautine jaunimo bendradarbiavimo agentūra ir tarptautiniais partneriais (Kaune), 2-asis Verslo forumas, rengtas bendradarbiau-jant su Europos investicijų banku ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (Vilniuje), Pilieti-nės visuomenės konferencija, rengta kartu su Rytų Europos studijų centru (Vilniuje).

Reikia pažymėti, kad viso pasirengimo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama pasiren-gimui Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. Pasirengimo metu aiškiai atskirtos susitikimo turinį ir darbotvarkę formuojančio URM RKPD ir už praktinį ir logistinį pasirengimą atsakin-go Pirmininkavimo ES Tarybai departamento (PESTD) kompetencijų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Lietuvos pirmininkavimo renginių sąraše buvo aukščiausias ir svarbiausias politinio lygio su-sitikimas Vilniuje, pasirengimas pasižymėjo dideliu ne tik vidinės koordinacijos lygiu tarp Lietuvos institucijų, bet ir su ES institucijomis, EIVT ir jos vadovės kabinetu, EVT Pirmininko ir Europos plėtros ir kaimynystės politikos komi-saro kabinetais.

Su kiekvienu iš lydinčių renginių organizato-riumi ar organizatoriais buvo siekiama ben-drauti tiesiogiai, kad būtų efektyviai išnaudoti žmogiškieji ir finansiniai resursai, orientuojantis į probleminių klausimų sprendimą ir rezulta-tą, taip sutrumpinant sprendimų priėmimo grandinę, efektyvinant veiksmų koordinaciją ir proceso valdymą. Visi lydintys renginiai buvo finansuojami iš kelių šaltinių, todėl labai svar-bu buvo koordinuotai ir laiku suderinti rengi-nių koncepcijas, sąmatas ir darbotvarkes ne tik tarp organizatorių, bet ir su ES institucijomis. Šiuo požiūriu išskirtinai sėkminga ir daugiausia dėmesio sulaukė kartu su Rytų Europos studijų centru lapkričio 28–30 d. surengta Pilietinės vi-suomenės konferencija, 2-asis Rytų Partnerys-tės verslo forumas, kuriame pirmą kartą pavyko sutelkti verslo, politikos ir tarptautinių finansų institucijų atstovus, ir Lietuvos iniciatyva su-

15 pav. Akimirka iš Jaunimo forumo. Eglės Gendrėnaitės nuotr.

16 pav. Diskusija Pilietinės visuomenės konferencijoje. Eduardo Bareikos nuotr.

17 pav. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pasisako antrajame Rytų partnerystės verslo forume. BFL nuotr.

rengtas pirmasis Rytų partnerystės jaunimo forumas. Didelė šių renginių sėkmė slypi spren-dime į organizavimą įtraukti, o kai kuriais atve-jais – perleisti išorinius partnerius, veikiančius ir dirbančius atitinkamose srityse. Rytų Europos studijų centro, Lietuvos pramonininkų konfe-deracijos kartu su Europos investicijų banku ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agen-tūros indėlis į kiekvieną iš lydinčių renginių buvo neįkainojamas ir lemiantis išskirtinius tei-giamus atsiliepimus apie jų kokybę. Svarbu tai, kad į svarbiausių lydinčių renginių organizavi-mą įtraukus išorės partnerius, išaugo renginių nauda jų dalyviams dėl tikslingai atrinktų dis-kusijų temų ir pranešėjų. Be to, renginiai tapo tęstiniais, nes jų nauda ir teikiamomis galimy-bėmis yra suinteresuotos tiek valstybinės, tiek europinės institucijos.

Atskiru iššūkiu buvo tapęs Viršūnių susitikimo programos suderinimas su minėtų tuo pačiu metu Vilniuje vykusių gretutinių renginių – Vers-lo forumo ir Pilietinės visuomenės konferen-cijos – programomis, siekiant užtikrinti aukštų svečių dalyvavimą visuose renginiuose ir atitin-kamą renginių matomumą viešojoje erdvėje. Galutinis rezultatas viršijo lūkesčius – Verslo forumas ir Pilietinės visuomenės konferencija sulaukė aktyvaus dalyvavimo ir didelio žinias-klaidos dėmesio, suteikė Viršūnių susitikime dalyvaujantiems politikams papildomų tribū-nų savo vizijoms dėl Rytų partnerystės išsaky-ti, įgalino politikų ir Rytų partnerystės verslo ir pilietinių visuomenių, opozicinių jėgų lyderių nuomonių pasikeitimą, tuo sustiprindami pa-ties Vilniaus viršūnių susitikimo idėjinį turinį.

Lietuvos iniciatyva ir glaudžiai bendradarbiau-jant su EK ir jos šakiniais komisarais išskirtinis dėmesys skirtas pirmą kartą Liuksemburge rengtiems formaliems Rytų partnerystės vi-daus reikalų ir teisingumo (spalio 7–8 d.) bei transporto ministrų (spalio 9 d.) susitikimams, kurie ateityje turi tapti reguliariais ir prisidėti prie daugiašalio Rytų partnerių ir ES bendra-darbiavimo stiprinimo, konkrečiose srityse vykdant bendrus projektus ir įgyvendinant susitikimų deklaracijose priimtas nuostatas. Šie susitikimai pasižymėjo didele Lietuvos institu-cijų (URM, Susisiekimo, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų pareigūnų bei specialiųjų atašė Briuselyje) koordinacija ir intensyviu ben-

dradarbiavimu su atitinkamų EK generalinių direktoratų pareigūnais ir atstovais. Renginiai buvo sėkmingi, jų naudą ir būtinumą tęsti ak-centavo komisarai ir kiti EK bei Rytų partnerys-tės šalių atstovai.

Kitos Lietuvos institucijos ir šakinės ministeri-jos, bendradarbiaudamos su ES institucijomis surengė per 18 renginių daugiašaliam Rytų partnerystės valstybių ir ES bendradarbiavimui skatinti, taip prisidėdamos prie bendro proce-so ir Vilniaus viršūnių susitikimo sėkmės.

3. Darbas su Rytų partnerystės šalimis ir ES valstybėmis narėmisPlanavimo ir pasirengimo metu galutinai išryš-kėjo, kad, atsižvelgiant į naujai besiformuojan-čią praktiką dėl ES veiklos užsienio politikos sri-tyje (po Lisabonos sutarties ir EIVT sukūrimo), valstybės narės turi ribotas galimybes veikti ir formuoti ES užsienio politiką ir jos kryptis. Tačiau priklausomai nuo pirmininkaujančios valstybės aktyvumo, galima daryti įtaką ES ir Rytų partnerystės valstybių bendradarbiavimui kitose srityse, naudojantis jau egzistuojančiais formatais arba siūlant naujus. Ypač pirminin-kaujančios valstybės iniciatyva yra matoma ir skatinama sektoriniame bendradarbiavime,


dėl šios priežasties buvo pasiūlyti ir surengti du minėti ministrų lygio susitikimai transporto bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Įtvirtinant Lietuvos ekspertinį įvaizdį ir suge-bėjimus veikti efektyviai, ambasadorius Rytų partnerystei kartu su URM ar kitų institucijų at-stovais, Lietuvos nuolatinės atstovybės ES dar-buotojais vykdė nuolatines konsultacijas ir ak-tyvų koordinacinį darbą su Rytų partnerystės ir ES valstybių narių atstovais, rengiantis Vilniaus viršūnių susitikimui ir jį lydintiems renginiams. Darbu Rytų partnerystės šalyse buvo siekia-ma padėti šalims susikoncentruoti ties joms svarbiausiais Rytų partnerystės programos įgyvendinimo aspektais, skatinti jų dalyvavimą daugiašaliame bendradarbiavime joms aktua-liausiose srityse.

Vien tik per 2013 m. buvo surengta daugiau kaip 58 ambasadoriaus Rytų partnerystei ir kitų URM pareigūnų vizitų į Rytų partnerystės šalis ir ES valstybes. Šių susitikimų metu buvo siekiama kelių tikslų: 1) sukurti ir svarbiausia išlaikyti dėmesį Rytų partnerystei, kaip proce-sui; 2) įtraukti ES valstybes nares į įvairius Rytų partnerystės projektus, iniciatyvas, parodant jų naudą konkrečiai šaliai; 3) išgirsti konkrečius ES valstybių narių planus Rytų partnerystės šalyse ir pačiame procese ir juos pritaikyti Lietuvos Rytų partnerystės prioriteto įgyvendinimo programai.

Analogiškų tikslų, tik išlaikant natūralias kom-petencijų ribas, buvo siekiama organizuojant vizitus trečiosiose šalyse (JAV, Japonijoje), kurių užsienio ir vidaus politikos tikslai sutampa su Rytų partnerystės. Dideliu aktyvumu išsiskyrė Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, keliais lygiais vykdydama aktyvų koordinacinį darbą su vals-tybėmis narėmis ir Rytų partnerystės šalimis: 1) užsienio reikalų ministro arba politiniu lygiu – šalia URT susitikimų buvo rengiamos darbinės vakarienės ir susitikimai su kitų ES valstybių na-rių užsienio reikalų ministrais, siekiant aptarti sudėtingiausius, su Rytų partneryste susijusius klausimus; 2) ambasadorių lygiu – rengiant tiek individualius, tiek ir grupinius susitikimus su ki-toms ES valstybėms narėms atstovaujančiais jų atstovais Briuselyje; 3) ekspertiniu lygiu – kas-dien vykę įvairiausi pasitarimai ir susitikimai. Visų šių susitikimų metu pavyko paruošti dirvą ne vienam vėliau atsiradusiam kompromisui,

kitų probleminių klausimų sprendimui.

2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Lietuvos inici-atyva buvo surengta COEST darbo grupės dar-binė išvyka į Ukrainą (Kijevą, Lvovą). Briuselyje daug laiko ir pastangų skirta ir šalims partne-rėms. Viena vertus, padedant joms geriau per-prasti Briuselio veikimo mechanizmus ir nuo-taikas, o tai leido kiekvienai jų pasiekti didesnių rezultatų Vilniaus viršūnių susitikime. Iš kitos pusės, šių kontaktų metu buvo įsiklausoma ir į pačių partnerių pozicijas bei argumentus, tai savo ruožtu padėjo geriau suvokti jų interesus vieno ar kito europinio sprendimo požiūriu.

Koordinavimuisi su ES šalimis dėl pasirengimo Vilniaus viršūnių susitikimui išnaudoti ir vei-kiantys formatai. 2012 m. dalyvauta vadinama-jame ES bendraminčių (angl. like-minded) šalių URM politikos direktorių susitikimuose Berlyne, Bratislavoje, Varšuvoje. 2012 m. gruodžio 4 d. toks susitikimas surengtas Vilniuje. 2013 m. spalio 14 d. URM politikos direktorius dalyvavo Vilniaus viršūnių susitikimui skirtame bendra-minčių susitikime Prahoje.

Atskiru elementu reikėtų laikyti darbą su nevy-riausybinėmis organizacijomis ir tyrimų cen-trais. URM pareigūnai siekė aktyviai pasinaudo-ti tyrimų centrų rengiamomis konferencijomis, seminarais ar diskusijomis (ar net patys jas inicijuodavo), kaip papildomu kanalu formuo-jant didesnį dėmesį Rytų partnerystei, Lietuvos pirmininkavimo tikslams Rytų partnerystėje ir ypač Rytų partnerystės viršūnių susitikimo svarbai pabrėžti.

4. Darbas BriuselyjeBriuselio ir sostinės komandų darbas

Tiek rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Ta-rybai, tiek ir paties pirmininkavimo metu buvo palaikomas itin glaudus kasdieninis (24 / 7) dar-binis Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ir URM diplomatų, dirbančių Rytų partnerystės klausi-mais, ryšys. Kartą per savaitę, o, esant reikalui, ir dažniau, buvo rengiami teletiltai, jų metu ap-žvelgiant tą savaitę vykstančius svarstymus ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose, taip pat kituose Briuselyje vykstančiuose susitikimuose, aptariami artimiausių savaičių planai. Greta po-litinės darbotvarkės klausimų buvo aptariami

ir įvairiausi logistiniai aspektai – tiek rengian-tis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, tiek ir kitiems mažesniems renginiams. Kiekvieno pasitarimo metu būdavo identifikuojami iki kito pasitarimo spręstini klausimai, apie jų įgy-vendinimo rezultatus vėliau informuojant visus suinteresuotus pareigūnus. Be šių kassavaitinių teletiltų taip pat buvo rengiami ir teminiai pasitarimai konkretiems probleminiams klau-simams ar kitoms susijusioms veikloms (pvz., Rytų partnerystės komunikacijai) aptarti.

Abipusė veiklų koordinacija leido pasiekti op-timalių rezultatų tiek Briuselio, tiek ir sostinių lygiais. Tada, kai reikėdavo sostinės įsitraukimo, padedant norima vaga pakreipti vieną ar kitą Briuselyje svarstomą klausimą, apie tai būdavo informuojamas Vilnius. Reaguojant į tai, daž-nu atveju būdavo operatyviai kontaktuojama tarp sostinių arba formuluojamos atitinka-mos instrukcijos kitose ES valstybėse narėse ir šalyse partnerėse veikiančioms Lietuvos ambasadoms.

Bendradarbiavimas su ES institucijomis

Pirmininkavimo metu pavyko užtikrinti efekty-vų bendradarbiavimą su visomis pagrindinė-mis ES institucijomis ir joms atstovaujančiais bei už Rytų partnerystės įgyvendinimą atsa-kingais pareigūnais: EVT ir EK pirmininkų H. Van Rompuy‘aus ir J. M. Barroso, ES Vyriausiosios įgaliotinės bendrai užsienio ir saugumo politi-kai C. Ashton, komisarų, atsakingų už Europos kaimynystės ir plėtros politiką bei prekybos politiką, Š. Fulės ir K. De Guchto kabinetų atsto-vais, EIVT padalinių, atsakingų už Rytų partne-rystės daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą, atsakingų EK generalinių direktoratų30 atsto-vais, Regionų komitetu.

Prasidėjus pirmininkavimui ir rengiantis Viršū-nių susitikimui buvo sukurta neformali ope-ratyvios informacijos aptarimo grupė: amba-sadorius Rytų partnerystei, EIVT atsakingas pareigūnas ir atsakingas H. Van Rompuy‘aus kabineto atstovas. Ambasadorius Rytų partne-rystei taip pat neformaliai buvo kviečiamas ir

30 Vystomojo bendradarbiavimo, Švietimo ir kultūros, Vidaus reikalų, Teisingumo, Transporto ir kitų generalinių direktoratų atstovais.

dalyvaudavo koordinaciniuose ES institucijų vyresniųjų pareigūnų posėdžiuose. Siekiant koordinuoti Rytų partnerystės viešųjų ryšių kampaniją, buvo sukurta ir efektyviai veikė bendra ES institucijų ir Lietuvos, kaip pirminin-kaujančios šalies, Viešųjų ryšių darbo grupė. Lietuvos ambasadorius Rytų partnerystei taip pat reguliariai dalyvavo EP Europos liaudies partijos (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljanso (S&D) frakcijų organizuotuose klausymuose ir konferencijose EP AFET komitete.

Sėkmingo bendradarbiavimo su ES institucijo-mis pagrindai buvo padėti gerokai prieš pra-sidedant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Visų pirma, tai lėmė asmeninis Lietuvos diplo-matų ir specialiųjų atašė įdirbis. Antra, gerokai iš anksto pradėtas parengiamasis darbas – tik pasibaigus Rytų partnerystės Varšuvos viršūnių susitikimui (2011 m. rugsėjo 27–28 d.), buvo pradėtas konkretus pasirengimo kitam Viršū-nių susitikimui Vilniuje procesas. Dar derinant Varšuvos viršūnių susitikimo jungtinės deklara-cijos projektą (2011 m. vasara), buvo bandoma identifikuoti galimus atskirų politikos sričių lai-mėjimus Vilniuje, jiems pasiekti būtinus žings-nius, galinčias kilti grėsmes ir jų neutralizavimo būdus, vėliau nuolatos prižiūrint, kaip šis pro-cesas vystosi.

2011 m. pabaigoje ir 2012 m. buvo sureng-ti keli užsienio reikalų ministro, viceministrų, Prezidento kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnybos pareigūnų vizitai ir konsultacijos Briu-selyje. Visos šios veiklos kur kas aktyvesnėmis tapo 2013 m. Tai lėmė su būsimomis ES Tary-bos pirmininkėmis rengiami tarpinstituciniai susitikimai (pvz., Lietuvos Vyriausybės vizitas į Briuselį, susitikimas su EK kolegija ir individua-lūs atitinkamų Lietuvos ministrų bei ES komisa-rų susitikimai 2013 m. balandžio mėn., EK vizi-tas į Lietuvą pirmininkavimo pradžioje).

Tačiau kartu būta ir tikslinių iniciatyvų. Pvz., 2013 m. sausio mėn. Lietuvos iniciatyva Briu-selyje buvo surengtos pirmos plačios pasiren-gimo Vilniaus viršūnių susitikimui konsultacijos (angl. vadinamosios kick-off), trukusios visą darbo dieną. Jų metu buvo aptartas visas ak-


tualių klausimų spektras (pagrindiniai siektini rezultatai politinėje ir ekonominėje srityse, procesas iki jų; pagrindiniai rezultatai vizų re-žimo supaprastinimo ir visiško jų liberalizavimo srityse; galimos grėsmės Rytų partnerystei ir jų neutralizavimo būdai; sektorinio bendradar-biavimo stiprinimo iniciatyvos – pirmieji Rytų partnerystės teisingumo ir vidaus reikalų bei transporto ministrų susitikimai, pasirengimas jiems ir galimi jų rezultatai; daugiašalio Rytų partnerystės bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvos; logistiniai pasirengimo Vilniaus viršūnių susitikimo ir kitų gretutinių renginių aspektai). Lietuvos delegacijai vadovavo už-sienio reikalų viceministras, į jos sudėtį įėjo už Rytų politiką atsakingi Prezidentės ir Ministro Pirmininko patarėjai, URM pareigūnai (tiek dir-bantys su politiniais klausimais, tiek ir su logis-tika), Lietuvos nuolatinės atstovybės ES vado-vai, diplomatai ir specialieji atašė (iš viso – per 20 pareigūnų). ES institucijoms atstovavo visų pagrindinių ES vadovų ir atsakingų pareigūnų (EVT ir EK pirmininkų, Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, Euro-pos kaimynystės ir plėtros politikos bei preky-bos politikos komisarų) kabinetų atstovai, atsa-kingų EK generalinių direktoratų pareigūnai. 31

Tokios Lietuvos inicijuotos konsultacijos visiš-kai pateisino joms keltus lūkesčius. Pirma, pa-vyko suformuoti sisteminį pasiruošimo Vilniaus viršūnių susitikimui koordinacinį darbą su ES institucijomis ir jo laikytis iki pat jam įvykstant. Antra, ankstyvas visų pagrindinių žaidėjų su-sėdimas aplink vieną stalą leido laiku išryškinti problemines vietas bei imtis atitinkamų veiks-mų galimoms komplikacijoms neutralizuoti. Pvz., šių konsultacijų metu buvo aptiktos itin ilgai trunkančios ES procedūros, rengiantis pa-rafuoti ir pasirašyti ES ir Rytų partnerystės vals-tybių Asociacijos susitarimus, tai atitinkamai lėmė vėliau atsiradusį konkretų šio proceso kalendorių ir jo griežto laikymosi drausmę.

2013 m. liepos mėn. pradžioje buvo sureng-tos antrosios tokios konsultacijos Briuselyje. 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje Lietuvoje ap-silankius EIVT direktoriui, atsakingam už Rytų politiką, G. Wiegandui, susitikus su užsienio reikalų viceministru A. Krivu buvo atliktas jų pratęsimas.

Ekspertiniame lygmenyje taip pat užtikrintas maksimalus Lietuvos COEST komandos ir EIVT 31 Ibid.

bei EK atitinkamų ekspertų bendradarbiavi-mas. Lietuvos COEST komandos nariai palaikė nuolatinius darbinius ryšius su atitinkamais EIVT ir EK pareigūnais, tai leido operatyviai iš-spręsti ne vieną probleminį klausimą. Be to, pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvos atstovė COEST darbo grupėje dalyvavo parengiamuo-siuose koordinaciniuose šios grupės pasitari-muose, esant reikalui, atliko tarpininko (ar pa-galbininko) vaidmenį tarp ES institucijų (viena jų – EIVT – pirmininkauja šiai darbo grupei) ir valstybių narių atstovų joje. Jei reikėdavo (pvz., greitinant Moldovos pažangos, Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo galutinės ataskaitos svarstymus atitinkamose Tarybos darbo grupėse), ES institucijos visuo-met teigiamai ir greitai reaguodavo į pirminin-kaujančios Lietuvos prašymus padėti.

Bendros veiklos su Briuselyje veikiančiais tyrimų centrais

Pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo laikotarpiu buvo suaktyvintas darbas su Briuse-lyje veikiančiais ir Rytų partnerystės problema-tika besidominčiais tyrimų centrais (angl. think-tank), visų pirma – Jungtinių Amerikos Valstijų Germano Marshallo fondo (German Marshall Fund of the United States (GMF)) Briuselio sky-riumi ir Europos politikos centru (European Po-licy Center(EPC)).

2013 m. kovo mėn. Briuselyje vykusiame GMF organizuotame kasmetiniame forume dalyva-vo bei Rytų partnerystės klausimu vienoje iš jo sesijų kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų mi-nistras L. Linkevičius. Dar 3 renginiai-diskusijos Rytų partnerystės politikai aktualiais klausimais buvo surengti kartu su EPC:

1) 2013 m. liepos 22 d. surengtoje diskusijoje „Vilniaus link: svarbus etapas Rytų partne-rystei“ („Heading towards Vilnius – a Miles-tone for the Eastern Partnership“) kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministru dalyva-vo Gruzijos ir Moldovos užsienio reikalų ministrės M. Panjikidzė ir N. Gherman.

2) 2013 m. spalio 24 d. surengta diskusija „Rytų partnerystė po Vilniaus: galimybės ir iššūkiai“ („The Eastern Partnership beyond Vilnius – Opportunities and Challenges“). Jos metu buvo pristatyta Vilniuje veikian-

5. Rytų partnerystės komunikacija Rytų partnerystės komunikacijai buvo skirta daug dėmesio. Ruošiantis trečiajam Rytų par-tnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, siekta informuoti visuomenę ne tik apie susitikimo tikslus ir rezultatus, bet ir apie Rytų partnerystę, kaip ES kaimynystės politikos dalį. Nustatant tikslines grupes ir formuluojant joms skirtas

žinutes, pasitelkti įvairūs informacijos sklaidos kanalai ir priemonės, aktyviai vykdyta tarpinsti-tucinė komunikacija su atsakingomis instituci-jomis Lietuvoje ir Briuselyje.

Komunikacines veiklas Lietuvoje koordinavo už Rytų partnerystės viršūnių susitikimo organiza-vimą atsakingų institucijų atstovų grupė (URM PESTD, RKPD ir Ministro kabineto darbuotojai, Lietuvos nuolatinės atstovybės ES darbuotojai, kuruojantys Rytų partnerystę bei Prezidento kanceliarijos atstovai). Reguliariai vykusių su-sitikimų rezultatas – išsamus komunikacijos planas, labai prisidėjęs prie Rytų partnerystės programos žinomumo didinimo.

Rytų partnerystės komunikaciją galima skelti į dvi dalis:

• informacija apie artėjantį (vykstantį) Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje;

• informacija apie Rytų partnerystę.

Komunikacinės žinutės

Siekta komunikacines žinutes apie Rytų par-tnerystę taikyti tikslinėms auditorijoms. Ben-draujant ES formatu, akcentuota aktyvios ES pozicijos reikšmė visai Rytų partnerystės poli-tikos sėkmei užtikrinti.

Artėjant trečiajam Rytų partnerystės viršūnių susitiki-mui neturi kilti abejonių, kad Rytų partnerystė yra svarbi visai ES, todėl svarbus proaktyvus ES valstybių narių įsi-traukimas. ES turi siųsti žinutę šalims Rytų partnerėms kad ji pasirengusi paremti tas šalis, kurios ieško stipres-nio ekonominio, politinio, kultūrinio bendradarbiavimo su ES galimybių. Pati ES yra suinteresuota, kad Rytų partnerės pasirinktų europinės transformacijos kelią ir diegtų europines vertybes.

O politiniuose pasisakymuose, skirtuose šalims Rytų partnerėms, pagrindinė žinutė buvo nu-kreipta į jų pačių apsisprendimą dalyvauti Rytų partnerystės programose. Taip skatintas sąmo-ningas ir ryžtingas šalių Rytų partnerių apsis-prendimas artėti ES link.

18 pav. 2013 m. spalio 24 d. Briuselyje surengtoje disku-sijoje „Rytų partnerystė po Vilniaus: galimybės ir iššūkiai“ pasisakė užsienio reikalų viceministras A. Krivas.

čio Rytų Europos studijų centro (RESC) parengta studija „Rytų partnerystė po Vilniaus: misija įvykdyta, dar didesnės už-duotys priešaky“ („Eastern Partnership after Vilnius: a Mission Accomplished, Mounting Tasks Ahead“).

3) 2013 m. gruodžio 17 d. surengta diskusija „Taika ES Rytų kaimynystėje: iššūkiai, pers-pektyvos ir galimybės ESBO ir ES“ („Brin-ging Peace to the EU’s Eastern Neighbourho-od: Challenges, Prospects and Opportunities for the OSCE and the EU“).

Kiekviename iš šių renginių dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių. Tai prisidėjo prie didesnio ES Tarybai pirmininkavusios ir 3-ąjį Rytų partne-rystės viršūnių susitikimą rengusios Lietuvos matomumo užtikrinimo.


Čia jau pačios šalys Rytų partnerės turi rodyti savo apsisprendimą, kokį – europinį ar ne – transformaci-jos kelią pasirinkti. Rytų partnerystė siūlo labai įvairių programų – energetinius ir transporto infrastruktūros projektus, švietimo ir kultūros mainų programas, supa-prastintą arba bevizį režimą, tačiau jų vykdymas turi būti abipusis.

Pats Vilniaus viršūnių susitikimas – svarbus etapas Rytų partnerystės programoje, nes būtent jame brėžiamos tolesnės Rytų partnerystės politikos gairės. Sprendžiant iš to, kad Vilniaus viršūnių susitikime dalyvaujama aukš-čiausiu lygmeniu, galima tikėtis, kad tai bus ambicingos tolesnės Rytų partnerystės politikos pradžia.

Vidaus auditorijai skirtos komunikacinės ži-nutės akcentavo, kodėl svarbu palaikyti Rytų partnerystės politiką ir kokią konkrečią naudą ji duoda Lietuvos visuomenei. Tam pasitelkta ir gretutinių Rytų partnerystės viršūnių susitiki-mo Vilniuje renginių (Rytų partnerystės verslo forumo, Jaunimo forumo) komunikacija.

Ne mažiau svarbu buvo akcentuoti tiesioginę Rytų partnerystės programų naudą visoms programoje dalyvaujančioms šalims – tiek ES valstybėms, tiek šalims Rytų partnerėms, todėl siekiant plačiau pristatyti Rytų partnerystės te-matiką, šalių Rytų partnerių žiniasklaidai orga-nizuoti žurnalistų vizitai.

Komunikacijos planas

Komunikacijos intensyvumas ir priemonės priklausė ir nuo plane nustatytų komunikaci-jos etapų ir jiems keliamų tikslų. Intensyviau-siame – aktyvaus komunikavimo etape – dau-giausiai dėmesio buvo skirta Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, o pasirengimo etapuose akcentuota Rytų partnerystės politikos svarba, pristatytos sektorinės politikos pavyzdžiai, gre-tutiniai šalia Rytų partnerystės viršūnių susitiki-mo vykstantys Rytų partnerystės renginiai. At-kreiptinas dėmesys, kad į komunikacijos planą įtraukti renginiai ne visada buvo tiesiogiai or-ganizuojami ES Tarybai pirmininkaujančios Lie-tuvos, tačiau jie buvo naudojami kaip priemo-nė informuoti apie Rytų kaimynystės politiką.

Parengiamosios komunikacijos etapuose daug dėmesio skirta aiškiai ir suprantamai pristatyti sektorines Rytų partnerystės politikos dalis ir jų

konkrečią naudą transporto, švietimo, kultūrinių mainų srityse. Nuspręsta informacijos sklaidai naudoti pagrindinį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos kanalą – oficialią pir-mininkavimo svetainę eu2013.lt. Rengiantis viršūnių susitikimui svetainėje buvo publikuoti 5 teminiai straipsniai, pristatantys svarbiau-sius Rytų partnerystės projektus. Ypač daug dėmesio skirta jaunimo mainų programos „Erasmus+“ privalumams viešinti: parengti du teminiai straipsniai, du vaizdo filmukai, taip pat į bendraamžių informavimą apie Rytų partne-rystę įtraukti ir Lietuvos jaunųjų žurnalistų klu-bo nariai, kurie aktyviai siuntė straipsnius apie jiems aktualius Rytų partnerystės politikos as-pektus. Geriausi straipsniai buvo publikuojami portale delfi.lt ir svetainėje eu2013.lt. Lietuvoje vykę gretutiniai Rytų partnerystės viršūnių su-sitikimo renginiai – Rytų partnerystės jaunimo forumas, Verslo forumas, Pilietinės visuomenės konferencija – buvo atskiri ir turėjo individua-lias komunikacines užduotis ir strategijas, ta-čiau jų organizatoriai geranoriškai derino pra-nešimus spaudai ir kitas komunikacines veiklas su URM. Pabrėžtina, kad URM aktyviai prisidėjo prie šių renginių viešinimo: parengti renginius pristatantys vaizdo klipai, teminiai straipsniai, derintos komunikacinės žinutės.

Aktyvi komunikacija vykdyta ir socialiniame tin-kle „Twitter“, kuriame buvo dalinamasi svetainė-je eu2013.lt publikuojamu turiniu, primenama apie svarbiausius renginius. Vienas pagrindinių komunikacijos „Twitter“ tinkle aspektų buvo ak-centuoti Vilnių, kaip trečiojo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo vietą. Todėl tiek susitikimui naudotame logotipe, tiek „Twitter“ žinutėse re-komenduota naudoti junginį „Vilnius Summit“ (#VilniusSummit).

Nereiktų pamiršti, kad Rytų partnerystė yra vie-na iš ES politikų, todėl ir politinė komunikacija turėjo būti bendra visoje ES. Rengiantis Vilniaus viršūnių susitikimui komunikacinės veiklos buvo derinamos su ES Tarybos atstovais – rengti reguliarūs susitikimai Briuselyje, kuriuo-se siekta suderinti komunikacines žinutes.

Vykdant komunikacines veiklas pasitelktos ir kitos tradicinės priemonės – aukštų pareigū-nų interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai, trumposios ir spaudos konferencijos, teminiai straipsniai ir vaizdo klipai – jais buvo nuolat

atnaujinamas ir pildomas svetainėje eu2013.lt esančios Rytų partnerystės skilties turinys.

Aktyviausias Rytų partnerystės viršūnių susi-tikimo komunikacijos etapas prasidėjo likus mėnesiui iki susitikimo. Tuomet daugiausiai dėmesio skirta pačiam Vilniaus viršūnių susi-tikimui pristatyti ir susitikimo darbotvarkei – šalių Rytų partnerių Asociacijos sutartims su ES pasirašyti ir parafuoti. Informacijos srautas buvo didelis, todėl labiausiai girdimi šiuo klau-simu galėjo būti tik valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai – būtent lapkričio mėnesį buvo ak-tyviausiai dalinami interviu.

Prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje vaizdo žinutes, primenančias Rytų partnerystės svarbą, parengė ir šio susitikimo šeimininkė Prezidentė D. Grybauskaitė bei su-sitikimui pirmininkaujantis EVT Pirmininkas H. Van Rompuy‘us.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimo komuni-kacijos planą bei komunikaciją tiesiogiai veikė geopolitinės reikšmės įvykiai Ukrainoje ir visoje Europoje. Reaguojant į greitai besikeičiančius

19 pav. ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje.

32 Socialinė akcija, atkreipianti dėmesį į Rusijos vykdomą lietuviškų pieno produktų blokadą, diskriminacines prekybos priemones.

procesus, siekta pateikti aktualią informaciją ir žinutes, pristatant ir Lietuvos, ir visos ES pozi-ciją. Šalies viduje Rytų partnerystės temą veikė netikėti informacinio karo ar vidaus politikos posūkiai (nutekinti Lietuvos diplomatų pokal-biai, lietuviškų pieno produktų eksporto į Rusi-ją draudimas, Lietuvos vežėjų ribojimai). Viena vertus, šių temų aktualumas leido atsirasti ne-planuotoms, bet efektyvioms komunikacinėms iniciatyvoms (pvz., akcija „Freedomcheese“32), kita vertus, reikėjo nuolat dėti papildomų pa-stangų Rytų partnerystės pozityvumui išlaikyti.

Rytų partnerystės komunikacija tęsėsi ir pasi-baigus Viršūnių susitikimui. Šiame etape buvo akcentuojami pagrindiniai susitikimo laimė-jimai, jų politinė ir praktinė reikšmė. Taip pat buvo nuolat reaguojama į besitęsiančius pro-testus Ukrainoje, kurie, viena vertus, didino susidomėjimą Rytų partneryste, kita vertus, siaurino ją į vieną šalį. Todėl turėjo būti deda-ma papildomų pastangų pristatyti visą pilną ES partnerysčių paveikslą, konkrečiai – kitų valsty-bių laimėjimus, problemas bei siūlymus dėl ES partnerystės programos ateities.


PRIEDAI

Dokumentų, baigtų pirmininkaujant Lietuvai, sąrašas

I. TEISĖS AKTAI

A. PIRMOJO SVARSTYMO PROCEDŪRA SU EUROPOS PARLAMENTU

Nr. Pavadinimas

Nuolatinių atstovų komitetas COREPER I

1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl programos „Kūrybiška Europa“

Viešųjų pirkimų dokumentų rinkinys:

2. 1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešųjų pirkimų

3. 2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų

4. 3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl koncesijos sutarčių skyrimo

5. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111 / 2005, nustatantis prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Ben-drijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles

Išmetamo CO2 kiekis:

6. 1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 443 / 2009 ir nustatomi būdai, kaip pasiekti tikslą iki 2020 m. sumažinti naujų keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį

7. 2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510 / 2011, kuriuo nustatomi būdai, kaip pa-siekti tikslą iki 2020 m. sumažinti naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį

Naujoji teisės aktų sistema – derinamųjų teisės aktų rinkinys:

8. 1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su civiliniam nau-dojimui skirtų sprogmenų tiekimu rinkai ir priežiūra, nuostatų suderinimo

9. 2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo

10. 3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo

11. 4) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo prie-monių tiekimu rinkai, suderinimo

12. 5) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų slė-ginių indų tiekimu rinkai, suderinimo

13. 6) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftų ir lifto sau-gos įtaisų tiekimu rinkai, suderinimo

14. 7) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagne-tiniu suderinamumu, suderinimo

15. 8) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtam-pos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo

16. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo

17. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Vartotojų programos 2014–2020 m.

18. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje

19. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravi-mo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje

20. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių (TEN-TELE)

21. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo patvirtinama trečioji daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“

22. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl variklinių transporto priemonių garso lygio

23. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo

24. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius

25. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria, siekiant suderinti su reglamentu (EB) Nr. 1272 / 2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 92 / 58 / EEB, 92 / 85 / EEB, 94 / 33 / EB, 98 / 24 / EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004 / 37 / EB

26. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti, gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą

27. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl tam tikrų patekimo į rinką sąlygų iš dalies keičia-mas reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo

28. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos nustatymo 2014–2020 m. laikotarpiui

29. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant Sąjungoje, pasidalijimo

30. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo

31. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

32. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, regla-mentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo

Tinkamumo važinėti keliais teisės aktų rinkinys:

33. 1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama direktyva 2009 / 40 / EB

34. 2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama direktyva 2000 / 30 / EB


35. 3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999 / 37 / EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų

Audito teisės aktų rinkinys:

36. 1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006 / 43 / EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finan-sinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (pirmasis svarstymas) (teisės aktų leidėjų svarstymai)

37. 2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nu-statyto audito reikalavimų (pirmasis svarstymas) (teisės aktų leidėjų svarstymai)

38. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujos)

39. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis

40. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011 / 92 / ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo

41. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“

42. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekia-ma užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą

43. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų

44. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo ryšio įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo

45. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl 2014–2018 m. finansinės programos iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 1166 / 2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo (2013 / 0367 COD)

Specialiojo žemės ūkio komiteto bylos

BŽŪP reformos dokumentų rinkinys ir susiję teisės aktai:

46. 1) Tiesioginių išmokų reglamentas

47. 2) Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas (BRO)

48. 3) Kaimo plėtros reglamentas

49. 4) Horizontalusis reglamentas (finansinis reglamentas)

50. 5) Pereinamojo pobūdžio taisyklės 2014 m.

51. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš per-dirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms

52. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžimo, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos

53. Bendrasis prekybos pasiūlymas dėl alyvuogių aliejaus importo iš Turkijos: a) Europos Parlamento ir Ta-rybos reglamentas, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo Komisijai iš dalies kei-čiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2008 / 97, (EB) Nr. 779 / 98 ir (EB) Nr. 1506 / 98, susiję su alyvuogių aliejaus ir kitų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Turkija, importu (2011 / 0453 COD)

54. Bendrasis prekybos pasiūlymo reglamentas dėl tam tikrų Bendrijos tarifinių kvotų: b) Europos Parla-mento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 774 / 94, atida-rantis tam tikras Bendrijos tarifines aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotas bei numatantis tokių kvotų administravimą

Nuolatinių atstovų komitetas COREPER II

55. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Eu-ropos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socia-liniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083 / 2006

56. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081 / 2006

57. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl finansinių asignavimų tam tikroms valstybėms narėms iš Europos socialinio fondo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083 / 2006

58. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, dėl įsipareigojimų panaikinimo taisyklių tam tikroms valstybėms narėms, dėl galutinio likučio mokėjimo taisyklių iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083 / 2006

59. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų prie-monių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (CIR)

60. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (VBP)

61. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma stabilumo priemonė (SP)

62. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (EKP)

63. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II)

64. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma partnerystės priemonė bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis (PP)

65. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (EDŽTRP)

66. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (EVHC)

67. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215 / 2009 nuostatos, susijusios su tarifinėmis vyno kvotomis

68. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55 / 2008, kuriuo įvedamos autonominės prekybos lengvatos Moldovos Respublikai

69. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428 / 2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavi-mo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą

70. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl Grenlandijos dalyvavimo Kimberlio proceso ser-tifikavimo schemoje iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2368 / 2002

71. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gai-vinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77 / 91 / EEB bei 82 / 891 / EB, direktyvos 2001 / 24 / EB, 2002 / 47 / EB, 2004 / 25 / EB, 2005 / 56 / EB, 2007 / 36 / EB bei 2011 / 35 / EB ir reglamentas (ES) Nr. 1093 / 2010

72. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (IGS) (išankstinis antrasis svarstymas)

73. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003 / 71 / EB ir 2009 / 138 / EB nuostatos dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų (Antroji bendroji direktyva)


74. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009 / 138 / EB dėl draudi-mo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) nuostatos dėl perkėlimo į nacionali-nę teisę ir taikymo pradžios datų ir dėl tam tikrų direktyvų panaikinimo datos

75. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Jordanijos Ha-šimitų Karalystei

76. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansinių operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti

77. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Są-jungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama direktyva 98 / 26 / EB

78. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 99 / 2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (2013 / 0249 COD)

79. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos demografinės statistikos

80. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu

81. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu

82. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

83. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais, naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka (MAD)

84. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Austrijos Respubli-kos, Slovėnijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyva siekiant priimti Europos Parlamento ir Tary-bos direktyvą dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose

85. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatomas policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo komponentas

86. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

87. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas

88. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo ben-drosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

89. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų

90. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Periklis 2020“)

91. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl programos „Heraklis III“, skirtos Europos Sąjungos finan-sinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti

92. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

93. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Tarybos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Par-lamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikros Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Res-publikos stabilizacijos ir Asociacijos susitarimo taikymo tvarkos (2011 / 0465 COD) (išankstinis antrojo svarstymo susitarimas)

94. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų

95. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir inves-ticijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas regla-mentas (EB) Nr. 1080 / 2006

96. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Sanglaudos fondo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1084 / 2006

97. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. liepos 5 d. Europos Par-lamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082 / 2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgy-vendinimo sąlygas

B. BIUDŽETO SUDARYMO PROCEDŪRA (SUSITARIMAS SU EUROPOS PARLAMENTU)

C. BENDRAS POŽIŪRIS

Nr. Pavadinimas

1. 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas

2. 2013 m. bendrojo biudžeto taisomasis biudžetas Nr. 6




Nr. Pavadinimas

Nuolatinių atstovų komitetas COREPER I

1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl geležinkelių saugumo (ketvirtasis geležinkelių dokumentų rinkinys)

3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo, vykdant viešuo-sius pirkimus

4. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo

Komisijos pasiūlymai, kuriais pagal SESV 185 straipsnį siekiama sudaryti viešojo sektoriaus subjektų par-tnerystės susitarimus su valstybėmis narėmis, kad būtų galima bendrai įgyvendinti nacionalines moks-linių tyrimų programas:

5. 1) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programoje;

6. 2) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyven-dinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje remti mokslinius tyrimus ir plėtrą vykdan-čias mažąsias ir vidutines įmones

7. 3) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje antrojoje Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje programoje;


8. 4) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje.

9. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacio-nalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurenci-jos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

10. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

11. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo

12. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl direktyvos 96 / 71 / EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo

13. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama direktyvos 2013 / 34 / ES nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (gautas COREPER mandatas pradėti derybas su EP)

14. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo supaprastinamas kitoje valstybėje narėje įregistruo-tų variklinių transporto priemonių perkėlimas bendrojoje rinkoje (gautas COREPER mandatas pradėti derybas su EP)

15. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama direktyva 96 / 98 / EB (gautas COREPER mandatas pradėti derybas su EP)

16. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patiki-mumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (gautas dalinis COREPER mandatas pradėti derybas su EP)

17. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiks-mų, reaguojant į laivų keliamą taršą ir į naftos bei dujų įrenginių keliamą jūrų taršą finansavimo (gautas Tarybos mandatas pradėti derybas su EP, bet derybos neužbaigtos)

18. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. (gautas COREPER mandatas pradėti derybas su EP, bet derybos nebaigtos)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendri-joje (gautas dalinis COREPER mandatas pradėti derybas su EP, bet derybos neužbaigtos) – į rezultatus neįskaičiuota

Nuolatinių atstovų komitetas COREPER II

19. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo sistema

20. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka

21. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą

22. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos vystymosi metų (2015 m.)

23. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009 / 65 / EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, susijusios su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (KIPVPS V)

24. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamu-mo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (PAD)

25. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093 / 2010

26. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriamas Europinio sąskaitos blokavimo įsaky-mas, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose

27. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1215 / 2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Brussels I)

28. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžia-mosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000 / 383 / TVR

29. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo, vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą, taisyklės

30. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539 / 2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Moldova)

31. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos Reglamentas Nr. 539 / 2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (priedų pataisos)

D. TARYBOS TEISĖS AKTAI

Nr. Pavadinimas

1. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 219 / 2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo ir bendros įmonės veiklos pratęsimo iki 2024 m.

2. Tarybos sprendimas, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

3. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007 / 198 / Euratomas, įsteigiantis Euro-pos ITER gyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas

4. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (teisinės)

5. Tarybos sprendimas dėl Majoto, kaip naujo atokiausio regiono, ypatingos socialinės ir ekonominės struktūros padėties, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 2010 / 18 / ES

6. Tarybos reglamentas, kuriuo dėl Majoto statuso Europos Sąjungos atžvilgiu pakeitimo iš dalies keičiami tam tikri žuvininkystės ir gyvūnų sveikatos srities reglamentai

7. Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006 / 112 / EB ir 2008 / 118 / EB, kiek tai susiję su atokiausiais Prancūzijos regionais ir pirmiausia – Majotu

8. Tarybos direktyva, kuria dėl Majoto statuso Europos Sąjungos atžvilgiu pakeitimo iš dalies keičiamos tam tikros aplinkos, žemės ūkio, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos srities direktyvos

9. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2002 / 546 / EB dėl jo taikymo laikotarpio

10. Tarybos reglamentas, kuriuo 2014–2020 m. leidžiama naudoti tam tikrų į Kanarų salas importuojamų žuvininkystės produktų autonomines Sąjungos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas


11. Tarybos sprendimas dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)

12. Tarybos reglamentas dėl Sąjungos paramos Lietuvos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programai

13. Tarybos reglamentas dėl Sąjungos paramos Bulgarijos ir Slovakijos branduolinių reaktorių eksploatavi-mo nutraukimo pagalbos programai

14. Tarybos reglamentas, nustatantis Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (INSC)

II. TARYBOS REGLAMENTAI, DIREKTYVOS, SPRENDIMAI, REKOMENDACIJOS IR DEKLARACIJOS

Nr. Pavadinimas

1. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 1259 / 2012 dėl žvejybos gali-mybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimą

2. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi korekciniai koeficientai, nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. bir-želio 30 d. ir nuo 2012 m. liepos 1 d. taikytini trečiosiose šalyse dirbančių Europos Sąjungos pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams

3. Tarybos reglamentas dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Gabono Respu-blikos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

4. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 994 / 98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims

5. Tarybos reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsa-mias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles

6. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal direktyvos 2008 / 98 / EB dėl atliekų 6 straipsnio 1 dalį (COREPER – 09/11)

7. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statis-tinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas

8. Tarybos deklaracija dėl Europos gamybinės praktikos aljanso

9. Tarybos reglamentas dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

10. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

11. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (EB) Nr. 754 / 2009, (ES) Nr. 1262 / 2012, (ES) Nr. 39 / 2013 ir (ES) Nr. 40 / 2013 nuostatos dėl tam tikrų žvejybos galimybių

12. Tarybos rekomendacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo (HEPA) įvairiuose sektoriuose

13. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies taisomas reglamentas (EB) Nr. 723 / 2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo

Komisijos pasiūlymai dėl bendrų technologijų iniciatyvų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį:

14. 1) Tarybos reglamentas dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės

15. 2) Tarybos reglamentas dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“

16. 3) Tarybos reglamentas dėl bendrosios įmonės ECSEL

17. 4) Tarybos reglamentas dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės

18. 5) Tarybos reglamentas dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės

19. Tarybos rekomendacija dėl veiksmingų romų integravimo priemonių valstybėse narėse

20. Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658 / 87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, siekiant sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą reaktyviniams degalams, klasifikuojamiems priskiriant KN kodą 2710 19 21

21. Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658 / 87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, siekiant sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą higienos priemonėms

22. Tarybos reglamentas, kuriuo nuo 2012 m. liepos 1 d. taikomas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tar-nautojų įmokos į pensijų sistemą patikslintas tarifas

23. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 7 / 2010, kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas

24. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 1344 / 2011, sustabdantis autono-minių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems žemės ūkio ir pramonės produktams ir panai-kinamas reglamentas (ES)

25. Tarybos reglamentas dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“


27. Tarybos reglamentas, kuriuo patikslinami ir nuo 2013 m. liepos 1 d. taikomi Europos Sąjungos pareigū-nų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio ir pensijų korekciniai koeficientai

28. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi korekciniai koeficientai, nuo 2013 m. liepos 1 d. taikytini trečio-siose šalyse dirbančių Europos Sąjungos pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams

29. Tarybos reglamentas, kuriuo 2014 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuo-se vandenyse žvejojantiems ES laivams

30. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

31. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73 / 2009 numatytų tiesioginių išmokų už 2013 kalendorinius metus koregavimo koeficientas ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 964 / 2013

32. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi 2001–2002, 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metų cukraus sektoriaus gamybos mokesčiai, 2001–2002 ir 2004–2005 prekybos metų pa-pildomo mokesčio skaičiavimo koeficientas ir sumos, kurias cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams dėl susidariusio didžiausios mokesčių sumos ir priskaičiuotos 2002–2003, 2003–2004 ir 2005–2006 prekybos metų mokesčių sumos skirtumo

33. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos susitari-mo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo

34. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas Europos Sąjungos vardu dėl žuvinin-kystės sektoriaus partnerystės susitarimo su Kuko Salomis ir jo protokolo

35. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies pakeičiamas 2008 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimas dėl Bendri-jos pozicijos Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT)


36. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 97 / 836 / EB dėl Europos bendrijos prisi-jungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas)

37. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2000 m. sausio 31 d. Tarybos Sprendimas 2000 / 125 / EB dėl Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (Paralelus susitarimas), patvirtinimo

38. Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas Europos Sąjungos var-du dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje su Naująja Zelandija

39. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

40. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos vardu priimtinos pozicijos ES ir ELPA jungtiniame komitete dėl sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito pro-cedūros (su Kroatijos stojimu į Sąjungą susiję pakeitimai)

41. Tarybos sprendimas Europos Sąjungos vardu pasirašyti Minimatos konvenciją dėl gyvsidabrio

42. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susi-tarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais pasirašymo Europos Sąjungos vardu

43. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga turi laikytis ES ir Šveicarijos jungtiniame komi-tete, dėl atleidimo nuo Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl tikrinimų ir forma-lumų, gabenant prekes, supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytos prievolės perduoti duomenis atvejų nustatymo

44. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga laikysis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos susitarimu dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje įsteigtoje Dvišalėje priežiūros valdyboje dėl Sprendimo Nr. 0004, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimo 1 priedas

45. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendra-darbiavimo susitarimo dėl Europos palydovinės navigacijos programų pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

46. Tarybos sprendimas dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo (pataisos teisiniu pagrindu)

47. Tarybos sprendimas dėl naujo Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo ir naujo protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Mauricijaus Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo (pataisos teisiniu pagrindu)

48. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Bendradarbiavimo kultūros klau-simais komitete, nustatytame Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimu, dėl Bendradarbiavimo kultūros klausimais komiteto įsteigimo ir jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo

49. Tarybos sprendimas, kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai ES vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais, išskyrus klausimus, susijusius su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu

50. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) pasirašymo Europos Sąjungos vardu

51. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklės Nr. 41 dėl suvienodintų motociklų patvirtinimo nuostatų, atsižvelgiant į triukšmą, taikymo

52. Tarybos sprendimas dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir San Tomė ir Prinsipės Demo-kratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo

53. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Euro-pos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo sudarymo

54. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos pozicijos Energijos bendrijos ministrų taryboje nustatymo (Belgradas, 2013 m. spalio 24 d.)

55. Tarybos sprendimas leisti pradėti derybas tarp Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos dėl nau-jojo Žuvininkystės sektoriaus susitarimo ir protokolo

56. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos vardu priimtinos pozicijos ES ir ELPA jungtiniame komitete dėl sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito pro-cedūros (SS kodų ir pakuočių kodų keitimas)

57. Tarybos sprendimas leisti Europos Komisijai pradėti derybas Europos Sąjungos vardu dėl susitarimo su Seišelių Respublika dėl prieigos su Seišelių Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Europos Sąjungos vandenų ir biologinių jūros išteklių, ypač prie išskirtinės ekonominės zonos Majoto pakrantėje

58. Tarybos sprendimas dėl Sąjungos pozicijos, kurios ji turi laikytis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos administraciniame komitete, dėl suvienodintų nuostatų, susijusių su iš metalų kontrolės prie-taisų patvirtinimu sunkiosioms transporto priemonėms, žemės ūkio ir miško traktoriams ir ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems slėginio uždegimo variklį, taisyklės projekto

59. Tarybos sprendimas dėl Sąjungos pozicijos, kurios ji turi laikytis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos administraciniame komitete, dėl variklinių transporto priemonių perdirbimo suvienodintų nuostatų taisyklės projekto

60. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos komitetuose dėl siūlomų taisyklių Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 23, 31, 37, 38, 43, 48, 49, 50, 54, 67, 69, 70, 77, 83, 87, 91, 94, 95, 98, 99, 100, 101, 103, 107, 110, 112, 113, 115, 117, 119, 121, 123, 128, 129 ir Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R. E. 3) pakeitimų, taip pat dėl bendrojo techninio reglamento dėl šoninio smūgio į stulpą projekto

61. Tarybos sprendimas įgalioti Komisiją derėtis Europos Sąjungos vardu dėl Energijos bendrijos sutarties pakeitimų

62. Tarybos sprendimas dėl Sąjungos pozicijos sutikti su Komisijos prašymu leisti Energijos bendrijos vardu pradėti Gruzijos įstojimo į Energijos bendriją sąlygų

63. Tarybos sprendimas, kuriuo valstybėms narėms leidžiama pasirašyti ir ratifikuoti 2012 m. Keiptauno su-sitarimą dėl 1977 m. Tarptautinės Toremolinoso konvencijos dėl žvejybos laivų saugos 1993 m. Toremo-linoso protokolo nuostatų įgyvendinimo arba prie šio susitarimo prisijungti

64. Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės raginamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos interesus ra-tifikuoti 2009 m. Honkongo konvenciją dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo arba prie jos prisijungti

65. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimy-bės ir finansinis įnašas, sudarymo

66. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas Europos Sąjungos vardu dėl susitarimo, kuriuo nustatoma Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija (GFCM), GFCM procedūrų taisyklės ir finansinis GFCM reguliavimas, pataisų


67. Tarybos sprendimas dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, užbaigimui per dvejus metus

68. Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo leisti pradėti derybas dėl visapusio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo tarp Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicari-jos Konfederacija, įtraukiant Šveicarijos Konfederaciją į „Horizontas 2020“, mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (2014-2020) ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos programos (2014–2018 m.), papildančios programą „Horizontas 2020“; ir reguliuojant Šveicarijos daly-vavimą ITER projekte 2014–2020 m.

69. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios reikėtų laikytis aštuonioliktajame eiliniame Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (Barselonos konvencijos) Susitariančiųjų Šalių susiti-kime dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II ir III priedus ir pasiūlymo priimti Regiono kovos su jūros šiukšlinimu veiksmų planą

70. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susita-rimo dėl civilinės globalios navigacijos palydovinės sistemos (GNSS) sudarymo


72. Tarybos sprendimas pradėti derybas su Brazilijos Federacine Respublika dėl išsamaus susitarimo dėl oro transporto paslaugų

73. Tarybos sprendimas dėl Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos Proto-kolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu, ne-skaitant jo nuostatų dėl įpareigojimų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir policijos bendradarbiavimu

74. Tarybos sprendimas Europos Sąjungos vardu pasirašyti Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontro-lės pagrindų konvencijos Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su jo nuostatomis dėl įpareigojimų, susijusių su teisminiu ben-dradarbiavimu baudžiamosiose bylose, nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir policijos bendradarbiavimu

75. Tarybos sprendimas dėl Susitarimo, kuriuo nustatomi Europos Sąjungos ir Europos saugios oro naviga-cijos organizacijos tvirtesnio bendradarbiavimo bendrieji principai, sudarymo

76. Tarybos sprendimas dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo kon-vencijos 25 ir 26 straipsnių pataisos priėmimo Europos Sąjungos vardu

77. Tarybos sprendimas dėl žvejybos galimybių ir finansinio įnašo paskirstymo pagal Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolą

78. Tarybos reglamentas dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos bendrijos ir Seišelių Respubli-kos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolą

79. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimy-bės ir finansinė kompensacija, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo

80. Tarybos reglamentas dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

81. Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo leisti pradėti derybas tarp Europos Sąjungos ir Senegalo Respu-blikos dėl naujojo Žuvininkystės sektoriaus susitarimo ir protokolo

82. Tarybos reglamentas, iš dalies keičiančio 2012 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1258 / 2012 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

83. Tarybos sprendimas Europos Sąjungos vardu sudaryti Protokolą tarp Europos Sąjungos ir Maroko Kara-lystės, kuriuo nustatomos galiojančiame abiejų Šalių Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

84. a) Tarybos sprendimas, įgaliojantis pradėti derybas su Islandija dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių susitarimo su Islandija dėl Islandijos dalyvavimo bendrai įgyvendinant Europos Sąjungos, jos vals-tybių narių ir Islandijos įsipareigojimus antrajame įsipareigojimų laikotarpyje pagal Jungtinių Tautų ben-drosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą

b) Valstybių narių vyriausybių atstovų, susitinkančių Taryboje, sprendimas, įgaliojantis Europos Komisiją valstybių narių vardu derėtis su Islandija klausimais, priklausančiais jų kompetencijai, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių susitarimo su Islandija dėl Islandijos dalyvavimo bendrai įgyvendinant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus antrajame įsipareigojimų laikotarpyje pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą

85. Tarybos sprendimas, kuriuos skiriami du Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentū-ros Administracinės valdybos nariai ir trys pakaitiniai nariai.

86. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Peru Respublikos vyriausybės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir lakino taikymo

87. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto protokolo, kuriuo nustatomos da-bar galiojančiame abiejų Šalių Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

88. Tarybos direktyva, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis

89. Tarybos direktyva, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo joni-zuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų

90. Tarybos sprendimas, kuriuo duodami nurodymai Europos Komisijai derėtis dėl pasiūlytų Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) susitarimo 1-ojo ir 2-ojo protokolo dėl apsaugos priemonių taikymo remiantis Lo-tynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių branduolinio ginklo draudimo sutartimi, dalinių pakeitimų

91. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi laissez-passer, kuriuos išduoda Europos Sąjunga, formos

92. Tarybos reglamentas, kuriuo nuo 2013 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifas

93. Tarybos reglamentas, kuriuo nuo 2013 m. liepos 1 d. tikslinami korekciniai koeficientai, taikytini Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimui ir pensijai

94. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi nuo 2013 m. liepos 1 d. taikomi trečiosiose šalyse dirbančių Europos Sąjungos pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimų korekciniai koeficientai

95. XXX Tarybos sprendimas (ST 179690 / 13) dėl Tarybos generalinio sekretoriato paskyrimų tarnybos ir sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos nustatymo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011 / 444 / ES

96. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi korekciniai koeficientai, nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. bir-želio 30 d. ir nuo 2012 m. liepos 1 d. taikytini trečiosiose šalyse dirbančių Europos Sąjungos pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams

97. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 267 / 2012 dėl ribojamųjų priemo-nių Iranui

98. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 147 / 2003 dėl ribojamųjų priemo-nių Somaliui

99. Tarybos reglamentas, kuriuo įgyvendinamas reglamentas (ES) Nr. 267 / 2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui

100. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 36 / 2012 dėl ribojamųjų priemo-nių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje


101. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 329 / 2007 dėl ribojamųjų priemo-nių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

102. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 231 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Somaliui

103. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 573 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikomų Moldovos Respublikos Padnestrės regiono vadovybei

104. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 413 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui

105. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2013 / 255 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

106. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 638 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai

107. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 576 / BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) ir jos sąsajos su teisingumo sistema Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUPOL RD Congo) ir pratęsiamas jo galiojimas

108. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 565 / BUSP dėl Europos Sąjungos misijos teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUSEC RD Congo) ir pratęsiamas jo galiojimas

109. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo nustatoma Australijos dalyva-vimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

110. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2012 / 389 / BUSP dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR)

111. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Nigerio Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos mi-sijos Nigeryje statuso pasirašymo ir sudarymo (EUCAP Sahel Niger)

112. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2012 / 392 / BUSP dėl Europos Są-jungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger)

113. Tarybos sprendimas, kuriuos iš dalies keičiamas sprendimas 2012 / 173 / BUSP dėl bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms Somalio pusiasalyje skirto ES operacijų centro veiklos pra-džios ir pratęsiamas jo galiojimas

114. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis sprendimą 2013 / 34 / BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misi-jos, skirtos prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali)

115. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos paramos Tarptautinės atominės energijos agentūros veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platini-mu strategiją

116. Tarybos sprendimas, kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų neteisėtų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmas, siekiant sumažinti neteisėtos prekybos jais riziką

117. Tarybos sprendimas dėl paramos JT ST rezoliucijai 2118 (2013) ir gruodžio 1 d. CGUO vykdomosios tarybos sprendimui EB-M-33 / Dec 1 įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

118. Tarybos sprendimas dėl paramos SEESAC nusiginklavimo ir ginklų kontrolės veiklai Pietryčių Europoje pagal ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją

119. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2010 / 452 / BUSP dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje EUMM Georgia

120. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2011 / 72 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise

121. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES) 101 / 2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise

122. Tarybos sprendimas, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems tai-komi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/765/BUSP

123. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo įgyvendinamas reglamento (ES) Nr. 2580 / 2001 dėl specia-lių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1169 / 2012

124. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatoma Korėjos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

125. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamas sprendimas 2011 / 101 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei

126. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos susitarimo, kuriuo nustatoma Čilės Res-publikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

127. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų prie-monių Iranui

128. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2012 / 392 / BUSP dėl Europos Są-jungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP SAHEL Niger)

129. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo, kuriuo nustatoma Gruzijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

130. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2012 / 642 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai

131. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo įgyvendinamas reglamento (ES) Nr. 765 / 2006 8 straipsnio a dalies 1 punktas dėl ribojančių priemonių Baltarusijai

132. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2012 / 389 / BUSP dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR)

133. Tarybos sprendimas dėl paramos Pasaulio sveikatos organizacijos veiklai biologinės saugos ir biolo-ginio saugumo srityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

134. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2011 / 486 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Afganistane

135. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamento (ES) Nr. 753 / 2011 / dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Afganistane





140. Tarybos sprendimas, kuriuo Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas pradėti derybas Europos Sąjungos vardu siekiant iš dalies pakeisti Australijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl įslaptintos informacijos saugumo


141. Tarybos sprendimas, kuriuo skatinama Europos ginklų neplatinimo nepriklausomų mokslinių institu-tų tinklo, sukurto 2010 m., veikla remiant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimą

142. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2011 / 423 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sudanui ir Pietų Sudanui

143. Tarybos sprendimas, įgaliojantis pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos su-sitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos Sąjungos karinėje misijoje, skirtoje prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM MALI)

144. Tarybos sprendimas, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems tai-komi bendrosios pozicijos 2001 / 931 / BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas sprendimas 2013 / 395 / BUSP

145. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo įgyvendinamas reglamento (ES) Nr. 2580 / 2001 dėl specia-lių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 714 / 2013

146. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiami Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijos klausimais įgaliojimai

147. Tarybos sprendimas dėl ES veiklos, kuriuo remiamas Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimas atsi-žvelgiant į Europos saugumo strategiją

148. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 204 / 2011 dėl ribojamųjų priemo-nių, atsižvelgiant į padėtį Libijoje

149. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2011 / 137 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

150. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo įgyvendinama reglamento (ES) Nr. 204 / 2011 dėl ribojamų-jų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Libijoje, 16 straipsnio 2 dalis

151. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2013 / 255 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

152. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas sprendimas 2013 / 350 / BUSP, kuriuo iš dalies keičiami Euro-pos Sąjungos specialiojo įgaliotinio įgaliojimai Artimųjų Rytų taikos procese ir pratęsiamas jų terminas

153. Tarybos sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Centrinei Afrikos Respublikai

154. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2013 / 255 / BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

155. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2012 / 329 / BUSP, kuriuo pratęsiamas Euro-pos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimų terminas

156. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2013 / 382 / BUSP, kuriuo pratęsiamas Euro-pos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afganistane įgaliojimų terminas

157. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo XIII priedo dalinio pakeitimo

158. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Airijos, Norve-gijos ir Lichtenšteino susitarimo dėl būsimų EEE narėmis esančių ELPA valstybių finansinių įnašų ekono-minei ir socialinei sanglaudai Europos ekonominėje erdvėje didinti

159. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir San Marino Respublikos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir Muitų Sąjungos Protokolo dėl susitariančiosios šalies statuso suteikimo Kroati-jos Respublikai jai įstojus į Europos Sąjungą pasirašymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu ir laikino taikymo

160. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir San Marino Respublikos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir Muitų Sąjungos protokolo dėl susitariančiosios šalies statuso suteikimo Kroa-tijos Respublikai jai įstojus į Europos Sąjungą sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu

161. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, tyri-mai ir sertifikavimas) dalinio pakeitimo

162. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2007 / 641 / BUSP dėl Fidžio Respu-blikos ir pratęsiamas jo taikymo laikotarpis

163. Tarybos sprendimas dėl EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo

164. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių finansinių įnašų Europos plėtros fondui finansuoti 2013 m., įskai-tant antrąją 2013 m. įnašo dalį

165. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių finansinių įnašų Europos plėtros fondui finansuoti 2013 m. (tre-čiasis 2013 m. įnašas)

166. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių finansinių įnašų Europos plėtros fondui finansuoti, įskaitant 2015 m. sumos viršutinę ribą, 2014 m. įnašo sumą ir pirmąją 2014 m. įnašo dalį

167. Tarybos sprendimas, kuriuo pratęsiamas sprendimu 2011 / 465 / ES Gvinėjos Respublikai nustatytų atitinkamų priemonių taikymo laikotarpis ir iš dalies keičiamas tas sprendimas

168. Tarybos sprendimas, kuriuo pratęsiamas sprendimu 2011 / 492 / ES Bisau Gvinėjos Respublikai nustaty-tų atitinkamų priemonių taikymo laikotarpis ir iš dalies keičiamas tas sprendimas

169. Tarybos sprendimas, kuriuo pratęsiamas Zimbabvei taikomo sprendimo 2012 / 96 / ES galiojimas

170. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lygi-nimo lentoms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir panaikinamos importuojamoms Ukrainos kilmės lyginimo lentoms taikomos antidempingo priemonės, atlikus priemonių galiojimo termino per-žiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225 / 2009 11 straipsnio 2 dalį ir dalinę tarpinę peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225 / 2009 11 straipsnio 3 dalį

171. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos Kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrin-dinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas

172. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindi-nėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas

173. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo atlikus priemonių galiojimo peržiūrą pagal Tarybos regla-mento (EB) Nr. 1225 / 2009 11 straipsnio 2 dalį, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peroksosulfatams (persulfatams) nustatomas galutinis antidempingo muitas

174. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 791 / 2011 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tin-kliniams stiklo pluošto audiniams, taikymo sritis išplečiama tam tikriems iš Indijos ir Indonezijos siun-čiamiems importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, deklaruojamiems arba nedeklaruoja-miems kaip Indijos ir Indonezijos kilmės

175. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nutraukiama tam tikriems importuojamiems Kinijos Liau-dies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms taikomų antidempingo prie-monių, kurių taikymas išplėstas iš Malaizijos siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos kilmės, dalinė tarpinė peržiūra

176. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 405 / 2011, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms

177. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 857 / 2010, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nu-statytas tam tikram importuojamam polietileno tereftalatui, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Pakistanas


178. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzeli-nui nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

179. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal regla-mento (EB) Nr. 1225 / 2009 11 straipsnio 2 dalį, panaikinamos tam tikriems importuojamiems Rusijos Federacijos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams taikomos antidempingo priemonės

180. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vie-loms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

181. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vie-loms nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

182. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511 / 2010 nustatyto an-tidempingo muito importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės molibdeno vielai, kurios sudėtyje molibdenas sudaro ne mažiau kaip 99,95 % masės ir kurios didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1,35 mm, bet ne didesnis kaip 4,0 mm, taikymo sritis išplečiama taip, kad apimtų importuojamą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės molibdeno vielą, kurios sudėtyje molibdenas sudaro ne mažiau kaip 97 % masės ir kurios didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1,35 mm, bet ne didesnis kaip 4,0 mm

183. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo atlikus priemonių galiojimo peržiūrą pagal reglamento (EB) Nr. 1225 / 2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, nustatomas galutinis antidempin-go muitas

184. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurią Europos Sąjunga turi laikytis Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susiarimo dėl žemės ūkio ir maisto produktų geogra-finių nuorodų apsaugos 11 straipsnį, sprendžiant Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo klausimą

185. Tarybos sprendimas, kuriuo įgaliojama pradėti derybas dėl investavimo susitarimo su Kinijos Liau-dies Respublika, taip pat pasiūlymas dėl valstybių narių vyriausybių atstovų, susitinkančių Taryboje, sprendimo

186. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiami derybiniai nurodymai dėl Laisvosios prekybos susitarimo su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalimis ir įgaliojantis pradėti derybas dėl investicijų ap-saugos, taip pat pasiūlymas dėl valstybių narių vyriausybių atstovų, susitinkančių Taryboje, sprendimo

187. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Pasaulio prekybos organizacijos Generalinėje taryboje, dėl prašymo pratęsti atleidimo nuo įsipareigojimo PPO, atsižvel-giant į Sąjungos Moldovos Respublikai teikiamas papildomas autonomines prekybos lengvatas, terminą

188. Tarybos sprendimas dėl atnaujinto susitarimo memorandumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų pasi-rašymo Europos Sąjungos vardu

189. Tarybos sprendimas dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Sutartis dėl viešųjų pirkimų, sudarymo

190. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Komitete dėl viešųjų pirkimų dėl sprendimų, kuriais įgyvendinamas tam tikros Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų, nuostatos

191. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis 9-ojoje Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijoje dėl maisto saugumo, tarifinių kvotų administravimo ir stebėsenos mechanizmo

192. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Australijos Sandraugos, Brazilijos Federacinės Respubli-kos, Kanados, Kinijos Liaudies Respublikos specialaus administracinio regiono Honkongo, Indijos Res-publikos ir Japonijos susitarimų pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XXI straipsnį, susijusių su Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašų pakeitimais joms stojant į Europos Sąjungą, pasirašymo Europos Sąjungos vardu

193. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Australijos Sandraugos, Brazilijos Federacinės Respubli-kos, Kanados, Kinijos Liaudies Respublikos specialaus administracinio regiono Honkongo, Indijos Res-publikos ir Japonijos susitarimų pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XXI straipsnį, susijusių su Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašų pakeitimais joms stojant į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos vardu

194. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimu dėl tam tikrų Bendrijos teisės aktų taikymo Monako Kunigaikštys-tės teritorijoje įsteigtame jungtiniame komitete

195. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgaliojama po Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą pradėti derybas pagal 1994 m. Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį

196. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijoje, dėl moratoriumo dėl elektroninio perdavimo muitų (e. pre-kybos moratoriumas) ir moratoriumo dėl nepažeidimo bei situacijos skundų pratęsimo

197. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijoje, dėl Jemeno Respublikos įstojimo į PPO

198. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas ES vardu dėl naujo tarptautinio susita-rimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sudarymo

199. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgaliojama derėtis Europos Sąjungos vardu dėl ES prisijungimo prie Tarptautinio medvilnės pramonės patariamojo komiteto

200. Tarybos reglamentas, kuriuo dėl euro įvedimo Latvijoje iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 974 / 98

201. Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 2866 / 98 dėl Latvijai taikytino euro perskaičiavimo kurso

202. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamas sprendimas 2011 / 77 / BUSP dėl Sąjungos finansinės paramos suteikimo Airijai

203. Tarybos sprendimas dėl Sąjungos vidutinės trukmės prevencinės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo

204. Tarybos sprendimas dėl savitarpio pagalbos Rumunijai skyrimo

205. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Rumunijai leidžiama toliau taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo direktyvos 2006 / 112 / EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

206. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, leisti Liuksemburgui taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo direktyvos 2006 / 112 / EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio

207. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Italijos Respublikai leidžiama toliau taikyti specialią priemo-nę, kuria nukrypstama nuo direktyvos 2006 / 112 / EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio

208. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/441/EB, leidžiantis Ita-lijos Respublikai taikyti priemones, nukrypstančias nuo direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio

209. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Danijos Karalystei ir Švedijos Karalystei leidžiama pratęsti specialios priemonės, kuria nukrypstama nuo direktyvos 2006 / 112 /EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168, 169, 170 ir 171 straipsnių, taikymo laikotarpį

210. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Lenkijos Respublikai leidžiama nustatyti priemones, kurio-mis nukrypstama nuo direktyvos 2006 / 112 / EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio


211. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2007 / 884 /EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo direktyvos 2006 / 112 / EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių

212. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Prancūzijos Respublikos susitarimo, kuriuo numatoma Sen Bartelemio bendrijai taikyti Sąjungos teisės aktus, susijusius su taupymo pajamų apmokestinimu ir administraciniu finansinės srities bendradarbiavimu, pasirašymo Europos Sąjungos vardu

213. Tarybos sprendimas dėl Europos lankstumo priemonės mobilizavimo (Kipras)

214. Tarybos sprendimas dėl Europos lankstumo priemonės mobilizavimo

215. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011 / 344 / BUSP dėl Sąjungos finansinės paramos suteikimo Portugalijai

216. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinama atnaujinta Portugalijos makroekonominio ko-regavimo programa

217. Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį

218. Tarybos sprendimas dėl ES solidarumo fondo mobilizavimo

219. Tarybos rekomendacijos dėl valstybių narių 2012 m. Nacionalinių reformų programų su Tarybos nuo-mone dėl atnaujintų Stabilumo arba konvergencijos programų

220. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Lenkijos Respublikai leidžiama nustatyti priemones, kurio-mis nukrypstama nuo direktyvos 2006 / 112 / EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio

221. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euras, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo

222. Tarybos reglamentas, išplečiantis reglamento, kuriuo nustatoma mainų, paramos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo klastojimo, taikymas nedalyvaujančiose valstybėse narėse

223. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl be leidimo gyvenan-čių asmenų readmisijos sudarymo

224. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supa-prastinimo sudarymo

225. Tarybos sprendimas dėl Tarybos sprendimo 2007 / 124 / EB, Euratomas panaikinimo

226. Tarybos sprendimas dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Slo-vakija pradžios

227. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl vizų režimo su-paprastinimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

228. Tarybos sprendimas dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

229. Tarybos sprendimas dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo sudarymo Europos Sąjungos vardu

230. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisija įgalioja pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl trumpalaikių vizų režimo supaprastinimo sudarymo

231. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl kontrolės priemonių taikymo 5-(2-aminopropil)indolui

232. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl be leidimo gy-venančių asmenų readmisijos sudarymo

233. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos sudarymo

234. Tarybos sprendimas dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Suomijoje pradžios

TARYBOS IšVADOS

Nr. Antraštė

1. Tarybos išvados dėl Sąjungos siūlomų kandidatų, kuriuos arbitrais bendrai skirs Sąjunga ir Danija ir (arba) Farerų salos, sąrašo sudarymo

2. Tarybos išvados dėl Bendrojo pareiškimo dėl saugomų jūrų rajonų Pietų vandenyne, Antarktidoje, nustatymo

3. Tarybos išvados, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) 19-ąją šalių konferencijos sesiją (COP19) ir 9-ąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (CMP 9) (Varšuva, Lenkija, 2013 m. lapkričio 11−12 d.)

4. Tarybos išvados dėl specialiosios Europos Audito Rūmų ataskaitos „Ar Europos prisitaikymo prie globa-lizacijos padarinių fondas sukūrė ES pridėtinę vertę, į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus?“

5. Tarybos išvados dėl veiksmingos lyderystės švietime

6. Tarybos išvados dėl pasaulinio Europos aukštojo mokslo masto

7. Tarybos išvados dėl nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių sociali-nės įtraukties didinimo

8. Tarybos išvados dėl sporto indėlio į ES ekonomiką, ypač sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties problemas

9. Tarybos išvados dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje

10. Tarybos išvados dėl Europos pramonės politikos

11. Tarybos išvados dėl bendrosios rinkos politikos

12. Tarybos išvados dėl sumanaus reglamentavimo

13. Tarybos išvados dėl moterų padėties gerinimo ir lyčių lygybės propagavimo institucinių mechanizmų veiksmingumo

14. Tarybos išvados dėl modernių, prieinamų ir tvarių sveikatos sistemų svarstymų proceso

15. Tarybos išvados dėl ES ir Rytų kaimyninių šalių muitinių bendradarbiavimo su pastaba TBC

16. Tarybos išvados dėl specialiosios Europos Audito Rūmų ataskaitos Nr. 6 / 2013 „Ar valstybės narės ir Komisija pasiekė, kad kaimo ekonomikos įvairinimo priemonės būtų ekonomiškai naudingos?“

17. Tarybos išvados dėl specialiosios Europos Audito Rūmų ataskaitos Nr. 8 / 2013 „Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama ekonominei miškų vertei didinti“

18. Tarybos išvados dėl specialiosios Europos Audito Rūmų ataskaitos Nr. 3 / 2013 „Ar „Marco Polo“ progra-mos buvo veiksmingos perkeliant eismą iš kelių į kitas transporto rūšis?“

19. Tarybos išvados dėl pridėtinės makroregioninių strategijų vertės

20. Tarybos išvados dėl Europos išorės veiksmų tarnybos peržiūros

21. Tarybos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso

22. Tarybos išvados dėl specialiosios Europos Audito Rūmų ataskaitos Nr. 5 / 2013 „Ar ES sanglaudos politi-kos fondai tinkamai naudojami keliams?“

23. Tarybos išvados dėl specialiosios Europos Audito Rūmų ataskaitos Nr. 23 / 2012 „Ar ES struktūrinės prie-monės sėkmingai padėjo gaivinti apleistas pramonines ir karines vietoves?“

24. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų, susitinkančių Taryboje, išvados dėl 2006 m. vasario 27 d. Susitarimo memorandumo tarp Europos Sąjungos Tarybos pirmininko ir Šveicarijos Federalinės Tarybos papildymo (Šveicarijos finansinis įnašas, skiriamas Kroatijai)

25. Tarybos išvados dėl bendrosios saugumo ir gynybos politikos


26. Komisijos ataskaita dėl ES paramos demokratiniam valdymui, daugiausia dėmesio skiriant valdymo iniciatyvai

27. Tarybos išvados dėl skurdo mažinimo ir tvarios plėtros finansavimo po 2015 m.

28. 2013 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos vystymo ir išorės pagalbos politikos bei jos įgyvendini-mo 2012 m.

29. Tarybos išvados dėl 2013 m. ES ataskaitos (Politikos suderinamumas vystymosi labui)

30. Tarybos išvados dėl ES santykių su Andoros Kunigaikštyste, Monako Kunigaikštyste ir San Marino Respublika

31. Pirmasis Tarybos išvadų dėl 9-osios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos rinkinys

32. Antrasis Tarybos išvadų dėl 9-osios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos rinkinys

33. Ekonomikos ir finansų tarybos ataskaita Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais

34. Finansų ministrų ataskaita mokesčių klausimais pagal paktą „Euro plius“

35. Pasirengimas 2013 m. lapkričio 11−22 d. Varšuvoje vyksiančiai 19-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klima-to kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos sesijai

36. ES statistika

37. Tarybos išvados dėl kovos su cigarečių kontrabanda ir kitomis neteisėtomis prekybos tabako gaminiais formomis ES stiprinimo

38. Tarybos išvados dėl perspėjimų pagal reglamento (EB) Nr. 1987 / 2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 26 straipsnį

39. Tarybos išvados dėl masinės evakuacijos ištikus nelaimei ES

40. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų, susitinkančių Taryboje, išvados dėl 2013 m. JT aukšto lygio dialogo dėl migracijos ir vystymo bei migracijos ryšių plėtojimo; Pasirengimas JT aukšto lygio dialogui dėl migracijos ir vystymosi (Niujorkas, 2013 m. spalio 3–4 d.)

41. Tarybos išvados, kuriomis priimama 2014 – 2016 m. ES darbo programa dėl su sauga ir saugumu bei vie-šąja tvarka tarptautinio masto sporto renginiuose, ypač futbolo rungtynėse, susijusios rizikos mažinimo

42. Tarybos išvados dėl narkotikų pasiūlos stebėsenos gerinimo Europos Sąjungoje

43. Tarybos išvados dėl 2012 m. Eurojusto metinės ataskaitos

44. Tarybos išvados dėl kovos su neapykantos nusikaltimais

45. Tarybos išvados dėl 2013 m. ES pilietybės ataskaitos

46. Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros įvertinimo

47. Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose interneto svetainės ir e. teisingumo portalo bendradarbiavimas


SANTRUMPŲ SąRAšAS

ABS reglamentas Sąžiningas ir teisingas genetinių išteklių naudojimas

AFET Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas

AGRI Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

AGRIFISH Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba

AIDCP Susitarimas dėl tarptautinės delfinų išsaugojimo programos

AIS Atvykimo ir išvykimo sistema

AKR Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno šalys

ALDE Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

ALDG Aukšto lygio darbo grupė

ALF Annos Lindh fondas

ALPF Aukšto lygio politinis forumas

ALTHEA ES karinė krizių valdymo operacija Bosnijoje ir Hercegovinoje

ASEAN Pietryčių Azijos šalių asociacija

ASEM Azijos ir Europos šalių vadovų susitikimas

ATALANTA ES karinė operacija, prisidedanti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėši-mų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo

ATHENA ES karinių operacijų bendrųjų išlaidų administravimo specialusis komitetas

ATL Apyvartiniai taršos leidimai

AVWP Audiovizualinių reikalų darbo grupė

BiH Bosnija ir Hercegovina

BLS Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema

BNP Bendrasis nacionalinis produktas

BNR Bendrųjų nuostatų reglamentas

BRA Bendrosios rinkos aktas

BRO reglamentas Reglamentas, nustatantis bendrą žemės ūkio produktų rinkų organizavimą

BRT Bendrųjų reikalų taryba

BSGP Bendroji saugumo ir gynybos politika

BŽP Bendroji žuvininkystės politika

BŽŪP Bendroji žemės ūkio politika

CAMM Migracijos ir judumo bendroji darbotvarkė

CATS Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komitetas

CCAMLR Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija

CCSBT Pietinio mėlynojo tuno apsaugos komisija

CEF Europos infrastruktūros tinklų priemonės

CELAC Lotynų Amerikos ir Karibų šalių sąjunga

CEPOL Europos policijos koledžas

CIR Reglamentas, nustatantis bendrąsias įgyvendinimo taisykles

CIVCOM Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas

CND Narkotinių medžiagų kontrolės komisija

CODEV Vystomojo bendradarbiavimo darbo grupė

COELA ES plėtros darbo grupė

COEST Rytų Europos ir Vidurinės Azijos darbo grupė

COHAFA Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu darbo grupė

COMPET Konkurencingumo taryba

CONT Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas

CONUN Jungtinių Tautų klausimų darbo grupė

COP11 11-oji Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferencija

COP19 / CMP9 19-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 9-asis Kioto protokolo šalių susitikimas

COPEN Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupė

COPHS Vyriausiųjų augalų sveikatos pareigūnų darbo grupė

COPOLAD Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komitetas

COREPER Nuolatinių atstovų komitetas

COSI Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinis komitetas

COSME Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa

COWEB Vakarų Balkanų regiono darbo grupė

CULT Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas

DAB Taisomojo biudžeto projektas

DAPIX Keitimasis informacija ir duomenų apsauga

DCFTA Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvė

DCI Reglamentas, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo priemonę

DEVE Europos Parlamento Vystymosi komitetas

DFP Daugiametė finansinė programa

DROIPEN Baudžiamosios teisės darbo grupė

EASA Europos aviacijos saugos agentūra

EB Europos Bendrija

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija


ECB Europos centrinis bankas

ECOFIN Ekonomikos ir finansų reikalų taryba

ECON Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

ECSEL Tarybos reglamentas dėl elektronikos komponentų ir sistemų

EEE Europos ekonominė erdvė

EFRAG Europos finansinė patariamoji grupė

EIB Europos investicijų bankas

EIDHR Reglamentas, nustatantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansa-vimo priemonę

EIT Europos inovacijos ir technologijos institutas

EIVT Europos išorės veiksmų tarnyba

EYCS Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba

EJRŽF Reglamentas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

EK Europos Komisija

ELPA Europos laisvosios prekybos asociacija

EMPL Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

EMSA Europos jūrų saugumo agentūra

EMTE Europos mokslinių tyrimų erdvė

ENI Reglamentas, nustatantis Europos kaimynystės priemonę

ENVI Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

EP Europos Parlamentas

EPC Europos politikos centras (angl. European Policy Center)

EPF Europos plėtros fondas

EPP Europos Parlamento Europos liaudies partija

EPPO Europos prokuratūra

EPS Ekonominės partnerystės susitarimas

EPSCO Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba

ERA Europos geležinkelių agentūra

ERASMUS+ Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa

ERPF Europos regioninės plėtros fondas

ESF Europos socialinis fondas

ETBG Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė

ETS Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

EUCAP NESTOR ES regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misija

EUCAP SAHEL NIGER ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos misija Nigeryje

EUR Euras

EURATOM Europos atominės energetikos bendrija

EURES Europos užimtumo tarnyba

Eurojustas Europos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūra

Europolas Europos policijos biuras

EUTM ES mokymo misija

EVHAC Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas

EVT Europos Vadovų Taryba

EŽŪFKP Reglamentas dėl Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

FAO Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija

FYROM Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

FPA Žuvininkystės partnerystės susitarimai

FREMP Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupė

FRONTEX Europos išorės sienų valdymo agentūra

G20Didžiojo dvidešimtuko (Prancūzija, JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Vokietija, Rusija, Kanada, Ita-lija, PAR, Saudo Arabija, Argentina, Brazilija, Pietų Korėja, Turkija, Meksika, Indija, Indonezija, Japonija, Australija ir ES) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimas

G8 Didžiojo aštuoneto (Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija, Jungtinė Karalystė, JAV) viršūnių susitikimas

GATS Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis

GC-27 Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos sprendimas dėl cheminių medžiagų ir atliekų valdymo

GFCM Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija

GM Genetiškai modifikuotas

GMF Jungtinių Amerikos Valstijų Germano Marshallo fondas (angl. German Marshall Fund of the United States)

GNSS Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos

HDG Narkotikų horizontalioji darbo grupė

HEPA Sveikatą stiprinanti fizinė veikla (angl. health-enhancing physical activity)

HLGOR Aukšto lygio darbo grupė ES nuosavų išteklių klausimu

IATTC Amerikos tropinių tunų komisija

ICAC Tarptautinis medvilnės pramonės patariamasis komitetas

ICCAT Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija

IfS Reglamentas, nustatantis stabilumo priemonę

IIA Tarpinstitucinis susitarimas

ILUC Netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais direktyva (angl. Indirect Land Use Change Directive)

IMCO Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

IMO Tarptautinė jūrų organizacija

INC Tarpvyriausybinis derybų komitetas

IPA II Reglamentas dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės

IPBES Tarpvyriausybinė platforma dėl bioįvairovės ir ekosistemų paslaugų


IRT Informacinės ir ryšių technologijos

ITER Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius

ITRE Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

JTBKKK Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija

JURI Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas

JUSSCANNZ Regioninė grupė, kurią sudaro Japonija, JAV, Šveicarija, Kanada, Australija, Norvegija, Naujoji Zelandija

LEWP Teisėsaugos darbo grupė

LGBT Lesbietės, gėjai, biseksualai ir translyčiai

LIBE Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

LIFE Aplinkos ir klimato politikos programa

LPS Laisvosios prekybos susitarimas

MAA Metinė augimo apžvalga

MERCOSUR Bendroji pietinių Lotynų Amerikos šalių rinka

MME Migracijos, mobilumo ir užimtumo partnerystė

MOP25 25-asis Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių susitikimas

MP Monrealio protokolas

MVĮ Mažos ir vidutinės įmonės

NAFO Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija

NATO Šiaurės Atlanto sutarties organizacija

NEAFC Žvejybos šiaurės rytų Atlante organizacija

NEC Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

NEET Nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni žmonės

NLF Naujosios teisės aktų sistemos suderinimo paketas

OLAF Europos kovos su sukčiavimu tarnyba

PAP Prekybos apsaugos priemonės

PAV Nacionalinių teršalų išmetimo ribų direktyva (NEC direktyva)

PAVB Pietų Afrikos vystymosi bendrija

PCD Politikos suderinamumas vystymosi labui (angl. Policy Coherence for Development)

PESTD Pirmininkavimo ES Tarybai departamentas (Užsienio reikalų ministerija)

PI Partnerystės instrumentas

PIOB Viešojo intereso priežiūros tarnyba

PMF Prieglobsčio ir migracijos fondas

PMG Politinė ir karinė grupė

PNPP II Pasirengimo narystei pagalbos priemonė

PPK Prekybos politikos komitetas

PPO Pasaulio prekybos organizacija

PROBA DG Prekių darbo grupė

PSK ES Politikos ir saugumo komitetas

PTO Pasaulio turizmo organizacija

PVM Pridėtinės vertės mokestis

REGI Europos Parlamento Regioninės plėtros komitetas

Rio + 20 Poveikio aplinkai vertinimo direktyva

RKP Registruotų keliautojų programa

RKPD Rytų kaimynystės politikos departamentas (Užsienio reikalų ministerija)

RP ES Rytų partnerystės programa

SA Stabilizacijos ir asociacijos taryba

SAICM Strateginis požiūris į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą

SAS Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas

SBSTTA Mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinės tarnyba

SCA Specialusis žemės ūkio komitetas

SCIFA Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginis komitetas

SEAFO Žvejybos pietryčių Atlante organizacija

SES Bendras Europos dangus

SESAR JU Jungtinė įmonė Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemai sukurti

SESV Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SF Sanglaudos fondas

SGD Suskystintos gamtinės dujos

SIOFA Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje

SIS / SIRENE Darbo grupė Šengeno klausimais

SIS II Antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos

SOLVIT Nemokamai paslaugas teikiančių tarnybų tinklas šalyse narėse, kurių paskirtis – padėti ES piliečiams ir įmonėms greitai ir praktiškai išspręsti su vidaus rinka susijusias problemas

SOM ES ir JAV vyriausiųjų pareigūnų susitikimas

SPRFMO Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija

SPS Sanitariniai ir fitosanitariniai reikalavimai

SSM MoU Su bendru priežiūros mechanizmu susijusios procedūros

TATENA Tarptautinės atominės energetikos agentūra

TBT Techniniai prekybos barjerai

TDI Prekybos apsaugos priemonės

TEN Transeuropiniai tinklai

TEN-T Transeuropiniai transporto tinklai

TEN-TELE Transeuropiniai telekomunikacijų tinklai

TFAS fondas Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartų fondas

TGS Tarybos generalinis sekretoriatas

TiSA Prekybos paslaugomis susitarimas


TPIP Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės

TRAN Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas

TT Teisingumo Teismas

TTE Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba

TVR Teisingumo ir vidaus reikalų taryba

TVT Tūkstantmečio vystymosi tikslai

UNEA Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos asamblėja

UNEP Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa

UNGASS Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialioji sesija

URM Užsienio reikalų ministerija

URT Užsienio reikalų taryba

VESK Vyriausybės Europos Sąjungos komisija

VLAP Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas

VSF Vidaus saugumo fondas

VVĮ Valstybės valdomos įmonės

WCPFC Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija

WPIEI Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupė


Leidinys išleistas įgyvendinant projektą “Lietuvos Europos Sąjungos reikalų sistemos efektyvumo didinimas”

ISBN 978-689-5487-36-9© Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2014

Parengė:

Documents

Programos įgyvendinimo