PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO …darbai.taurage.lt/media/editor/Galimybių_studija.pdf · konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis

1

PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO

SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS MIESTE STUDIJA

UŢSAKOVAS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJA

RENGĖJAS UAB „AUSVITAS“

2016 m.

2

T U R I N Y S LENTELIŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................................... 3

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................................ 4

ĮVADAS .......................................................................................................................................................................... 5

SANTRAUKA ................................................................................................................................................................. 6

1. TAURAGĖS APLINKOS ANALIZĖ .................................................................................................................... 8

1.1. GEOGRAFINĖ APŢVALGA ................................................................................................................................ 8 1.2. DEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ APŢVALGA ........................................................................................................... 9 1.3. SOCIALINIŲ RODIKLIŲ APŢVALGA ................................................................................................................ 13 1.4. EKONOMINĖ PADĖTIS ................................................................................................................................... 16

2. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS UŢIMTUMO APŢVALGA .................................................................. 17

2.1. SPORTO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS ................................................................................. 17 2.2. SPORTO SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR VEIKLOS RODIKLIAI .............................................................................. 20 2.3. SPORTO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪRA ...................................................................................................... 27 2.4. SVARBIAUSIŲ SPORTO SEKTORIAUS PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS .............................................................. 28 2.5. SPORTO SEKTORIAUS SSGG ANALIZĖ .......................................................................................................... 29

3. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRITAIKYMAS SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS RAJONO

SAVIVALDYBĖJE ....................................................................................................................................................... 31

3.1. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRISTATYMAS ...................................................................................... 31 3.2. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PASIRINKIMAS ..................................................................................... 34 3.3. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ .............................................................................................................................. 34 3.4. NUMATOMI DARBAI PASIRINKTOJE ALTERNATYVOJE ................................................................................... 41 3.5. PASIRINKTOS ALTERNATYVOS ĮGYVENDINIMO DARBŲ APIMTYS .................................................................. 44

4. ALTERNATYVOS ĮVERTINIMAS ................................................................................................................... 46

4.1. FINANSINIS ALTERNATYVOS VERTINIMAS .................................................................................................... 46 4.2. PROJEKTO SUKURIAMA NAUDA .................................................................................................................... 48 4.3. PROJEKTO ĮYVENDINIMAS ............................................................................................................................ 50 4.4. PROJEKTO RIZIKOS ....................................................................................................................................... 51 4.5. PROJEKTO TĘSTINUMAS ............................................................................................................................... 52

IŠVADOS ...................................................................................................................................................................... 53

3

LENTELIŲ SĄRAŠAS

LENTELĖ NR. 1. NATŪRALI GYVENTOJŲ KAITA 2012 M. – 2016 M. PRADŢIOJE (TŪKST. GYVENTOJŲ). 9 LENTELĖ NR. 2. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS PAGAL AMŢIAUS GRUPES TAURAGĖS R. SAV. 2012

M. – 2015 M. ............................................................................................................................. 10 LENTELĖ NR. 3. NEDARBO RODIKLIAI, 2012 M. – 2015 M. ............................................................... 14

LENTELĖ NR. 4. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO POLITIKĄ FORMUOJANTYS IR ĮGYVENDINANTYS

SUBJEKTAI BEI JŲ KOMPETENCIJA ............................................................................................. 17 LENTELĖ NR. 5. TAURAGĖS R. SAV. VEIKIANTYS SPORTO KLUBAI 2016 M. ....................................... 21 LENTELĖ NR. 6. TAURAGĖS R. SAV. SPORTUOJANČIŲJŲ SKAIČIUS 2013 M. – 2014 M. ....................... 24 LENTELĖ NR. 7. TAURAGĖS R. SAV. SPORTO VEIKLOS RODIKLIAI 2013 – 2014 M. ............................ 25

LENTELĖ NR. 8. TAURAGĖS R. SAV. SPORTO SPECIALISTŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS 2013 M. –

2014 M. .................................................................................................................................... 26

LENTELĖ NR. 9. TAURAGĖS R. SAV. SPORTUOJANČIŲ MOKSLEIVIŲ VEIKLOS RODIKLIAI 2013 M. –

2014 M. .................................................................................................................................... 26 LENTELĖ NR. 10. VIEŠOJI SPORTO INFRASTRUKTŪRA TAURAGĖS R. SAV. ........................................ 27 LENTELĖ NR. 11. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS SSGG ANALIZĖ ................................................. 29

LENTELĖ NR. 12. INVESTICIJOS Į ALTERNATYVĄ .............................................................................. 46 LENTELĖ NR. 13. SĄLYGOS FINANSINIAM VERTINIMUI ..................................................................... 47

LENTELĖ NR. 14. FINANSINĖS ANALIZĖS RODIKLIAI ......................................................................... 47 LENTELĖ NR. 15. DARBŲ ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS ........................................................................ 50 LENTELĖ NR. 16. PROJEKTO RIZIKOS APRAŠYMAS ........................................................................... 51

4

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

PAVEIKSLAS NR. 1 TAURAGĖS REGIONO ADMINISTRACINIS IR REGIONINIS SUSKIRSTYMAS................ 8 PAVEIKSLAS NR. 2 TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS PASISKIRSTYMAS ..................... 9 PAVEIKSLAS NR. 3. GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL AMŢIAUS GRUPES, 2015 M. PRADŢIA .................. 11 PAVEIKSLAS NR. 4. DEMOGRAFINĖS SENATVĖS KOEFICIENTAS TAURAGĖS APSKRITYJE 2012 M. –

2015 M. .................................................................................................................................... 11 PAVEIKSLAS NR. 5. GIMUSIŲ ŢMONIŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2014 M. ................................................. 12 PAVEIKSLAS NR. 6. IŠVYKUSIŲ ŢMONIŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2015 M. .............................................. 13 PAVEIKSLAS NR. 7. NETO MIGRACIJA (ASMENYS) 2012 M. – 2015 M. .............................................. 13 PAVEIKSLAS NR. 8. LIGONINĖSE GYDYTAS LIGONIŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2014 M.. .......................... 14

PAVEIKSLAS NR. 9. NEPILNAMEČIŲ PADARYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKLŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2015 M.

................................................................................................................................................. 15

PAVEIKSLAS NR. 10. TIESIOGINĖS UŢSIENIO INVESTICIJOS TAURAGĖS APSKRITYJE (MLN. EUR) ..... 16 PAVEIKSLAS NR. 11. PRIPUČIAMA ORO KONSTRUKCIJA ................................................................... 31 PAVEIKSLAS NR. 12. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS VIDAUS ĮRENGIMAS ................................. 32 PAVEIKSLAS NR. 13. PROJEKTINIS SPORTO AKŠTELĖS VIDAUS IŠDĖSTYMAS..................................... 33

PAVEIKSLAS NR. 14. ALTERNATYVOS NR. 1 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 35 PAVEIKSLAS NR. 15. ALTERNATYVOS NR. 2 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 36

PAVEIKSLAS NR. 16. ALTERNATYVOS NR. 3 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 37 PAVEIKSLAS NR. 17. ALTERNATYVOS NR. 4 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 38 PAVEIKSLAS NR. 18. ALTERNATYVOS NR. 5 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 38

PAVEIKSLAS NR. 19. ALTERNATYVOS NR. 6 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 39

PAVEIKSLAS NR. 20. ALTERNATYVOS NR. 7 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 41 PAVEIKSLAS NR. 21.SIŪLOMAS PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS BEI PARKAVIMO VIETOS

IŠDĖSTYMAS IR GATVĖS PRATĘSIMO PERSPEKTYVA .................................................................. 43

5

ĮVADAS

Galimybių studija yra bendro projekto dalis. Pristatomos galimybių studijos paskirtis –

optimalaus sprendimo pasiūlymo pateikimas, įrengiant sporto infrastruktūrą, kuri sudarys

palankias sąlygas skatinti nepertraukiamą sportinę veiklą visais metų laikais.

Bendras šio projekto tikslas – skatinti nepertraukiamą sportinės veiklos įvairovę,

gyventojų aktyvumą ir uţimtumą Tauragės rajono savivaldybėje.

Pagrindinės projektu sprendţiamos problemos:

Infrastruktūros trūkumas;

Sporto infrastruktūros sezoniškumas;

Dalies lauko sporto infastruktūros nusidėvėjimas.

Šios galimybių studijos tikslas – pasiūlyti optimalų sprendimą sporto infrastruktūros

įrengimui, leidţiančiam skatinti nepertraukiamą sportinę veiklą visais metų laikais.

Galimybių studijos tikslui pasiekti yra iškelti toliau išvardinti uţdaviniai.

Galimybių studijos uţdaviniai:

Atlikti Tauragės rajono savivaldybės aplinkos analizę;

Pateikti bendrą Tauragės rajono savivaldybės sporto sektoriaus uţimtumo esamą

situaciją;

Identifikuoti Tauragės rajono savivaldybės. sporto sektoriaus svarbiausias problemas;

Aprašyti pripučiamą konstrukciją ir pateikti jos pastatymo galimybę;

Atlikti pripučiamos konstrukcijos pastatymo alternatyvų analizę pagal skirtingas vietas

Tauragės mieste;

Įvertinti investicijas, eksploatacines sąnaudas būtinas investicijas techninei būklei

palaikyti į analizuojamą alternatyvą;

Įvertinti alternatyvos įtaką bendram sporto ir uţimtumo sektoriui;

Pateikti investicijų struktūrą;

Pateikti alternatyvos įgyvendinimo grafiką;

Aprašyti galimas rizikas.

Galimybių studijos rengimas. Buvo vadovaujamasi viešai prieinama ir Uţsakovo

pateikta informacija. Taip pat buvo naudojamasi ekspertų bei įrangos tiekėjų konsultacijomis

rengiant galimybių studiją.

6

SANTRAUKA

Tauragės apskritis yra viena iš maţiausiai apgyvendintų apskričių. Šiai apskričiai būdingas

maţėjantis gyventojų skaičius, išskirtinai jaunimo tarpe, ko viena iš prieţasčių yra augantis

emigracijos rodiklis. Taip pat sparčiai augantys sergamumo rodikliai Tauragės rajono

savivaldybėje gyventojų tarpe bei nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veiklų augimas.

Pasireiškusios problemos Tauragės rajono savivaldybėje iššaukia gyventojų kokybės gerinimo

poreikio skatinimą.

Įvertinus Tauragės sporto sektoriaus uţimtumo esamą situaciją, buvo identifikuotos

svarbiausios susidariusios sporto sektoriaus problemos: sporto infrastruktūros trūkumas, esamos

sportinės bazės sezoniškumas bei dalies lauko sporto infrastruktūros nusidėvėjimas. Ko pasėkoje

Tauragės rajono savivaldybės nepertraukiamam gyventojų sportiniam aktyvumui ir uţimtumui

skatinti pasireiškia fizinės sporto bazės trūkumas.

Infrastruktūros atnaujinimui buvo pasirinkta pripučiama oro konstrukcija kaip optimalus ir

efektyviausias sprendimo būdas sporto reikmėms tenkinti atrinktoje alternatyvoje.

Atlikus vietos parinkimo analizę, buvo nustatyta, kad vienintelė tinkma vieta pirpučiamos

oro konstrukcijos statybai yra “Šaltinio” progimnazijos stadionas. Pasirinkta vieta patogi tiek

miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Netoli yra visos reikiamos lauko inţinerinės sistemos.

Yra daug vietos automobilių parkavimo aikštelei įrengti.

Yra siūloma projektą įgyvendinti skirstant finansavimą į dvi dalis: 1) pripučiamos oro

konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui,

tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis; 2) automobilių stovėjimo

aikštelės įrengimas ir Prezidento g. pratęsimas. Viską siūloma įgyvendinti lygiagrečiai.

Skaičiuotina investicijų suma pripučiamos oro konstrukcijos įrengimui yra 999 719 Eur (su

PVM). Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir Prezidento g. pratęsimo investicijos šioje

galimybių nebuvo vertinamos.

Planuojama, kad projektas negeneruos teigiamos finansinės naudos (siūloma kainodarą

grįsti sąnaudomis), tačiau projektas sukurs didelę socialinę ekonominę naudą:

Pagerės sportuojančių sąlygos (profesionalių ir mėgėjų);

Bus sukurta sporto infrastruktūra, kuria bus galima naudotis visus metus, kas ypatingai

aktualu tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis.

7

“Šaltinio” progimnazijos bendruomenei bus sukurta nauja sporto infrastruktūra, kas išspręs

esamas problemas dėl patalpų sportinei veiklai trūkumo;

Įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė dalinai išspręs aplinkinių gyventojų

parkavimo problemą;

Naujos infrastruktūros sukūrimas skatins jaunimo uţimtumą, kas gali teigiamai įtakoti

nusikalstamumo maţėjimą;

Modernios sporto bazės įkūrimas didins gyvenimo kokybę mieste, kas teigiamai įtakos

emigracijos bei gyventojų sveiktingumo rodiklius;

Padidės nekilnojamo turto vertė.

8

1. TAURAGĖS APLINKOS ANALIZĖ

1.1. Geografinė apţvalga

Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į 10 apskričių. Viena iš jų, Tauragės

apskritis, – administracinis vienetas, kurį sudaro – Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės, bei

Tauragės rajono savivaldybės. Tauragės rajono savivaldybėje yra 2 miestai – Tauragė ir

Skaudvilė, bei 4 miesteliai – Batakiai, Gaurė, Pagramantis ir Ţygaičiai. Tauragės rajono

savivaldybę sudaro 8 seniūnijos – Batakių, Gaurės, Lauksargių, Maţonų, Skaudvilės, Tauragės,

Tauragės miesto, Ţygaičių.(ţr. 1 pav.).

Paveikslas Nr. 1 Tauragės regiono administracinis ir regioninis suskirstymas

Šaltinis: Laisvoji enciklopedija- Vikipedija

Savivaldybės teritoriją kerta geleţinkelis Radviliškis – Tilţė, autostrada Klaipėda –

Vilnius, krašto keliai: Maţeikiai – Tauragė, Pašventys – Tauragė, Vainutas – Tauragė.

Savivaldybės teritorija teka Jūra su savo intakais Akmena, Šunija, Šešuvimi, Eţeruona ir

daugelis kitų jų intakų ir intakėlių. Rajone yra 10 eţerų, 5 dideli tvenkiniai, didţiausias jų –

Balskų, 10 pagal dydį Respublikoje ir daug maţesnių. Didţiausi miškai – Karšuvos girios dalis,

Tyrelio, Tauragės – Batakių miškai. Yra dalis Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, Jūros

ichtiologinio draustinio1.

1 Šaltinis: Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Taurag%C4%97s_

rajono_savivaldyb%C4%97

https://lt.wikipedia.org/wiki/Taurag%C4%97s_%20rajono_savivaldyb%C4%97

https://lt.wikipedia.org/wiki/Taurag%C4%97s_%20rajono_savivaldyb%C4%97

9

Bendras Tauragės rajono savivaldybės teritorijos plotas yra 1179 km2, iš kurių 592 km

2

uţima ţemės ūkio naudmenos, miškai – 452 km², keliai – 26 km², uţstatytos teritorijos – 23

km², vandens telkinių – 24 km² ir kita ţemė – 63 km² (ţr. pav. 2).

Paveikslas Nr. 2 Tauragės rajono savivaldybės teritorijos pasiskirstymas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

1.2. Demografinių rodiklių apţvalga

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Tauragės rajono savivaldybėje

2016 m. pradţioje gyveno 40 790 gyventojų. Tai sudarė 40,29 proc. visų Tauragės apskrities

gyventojų. Gyventojų skaičius nuo 2012 m. pradţios iki 2016 m. pradţios sumaţėjo 5,41 proc.

arba 2 334 gyventojais. Šios maţėjimo tendencijos nagrinėjamu laikotarpiu vyravo visoje

Lietuvoje (ţr. lentelę 1).

Lentelė Nr. 1. Natūrali gyventojų kaita 2012 m. – 2016 m. pradţioje (tūkst. gyventojų)

Met

ai

Ka

un

o

ap

skri

tis

Kla

ipėd

os

ap

skri

tis

Ma

rija

m-

po

lės

ap

skri

tis

Pa

nev

ėţio

ap

skri

tis

Šia

uli

ų

ap

skri

tis

Ta

ura

gės

ap

skri

tis

Tel

šių

ap

skri

tis

Ute

no

s

ap

skri

tis

Aly

tau

s

ap

skri

tis

Vil

nia

us

ap

skri

tis

2012 599,64 334,74 159,27 246,30 295,82 108,13 149,84 149,00 154,98 805,92

2013 592,82 331,55 156,46 242,34 290,47 106,34 147,73 145,76 152,14 806,31

2014 587,24 329,01 154,08 238,75 285,76 104,62 145,48 142,56 149,85 806,11

2015 583,05 327,30 151,79 235,39 281,63 103,08 143,51 140,17 147,81 807,52

2016 577,22 324,63 149,13 231,06 276,41 101,25 141,36 137,26 145,13 805,14 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

10

Pastebėta, kad spartus gyventojų skaičiaus maţėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo

uţfiksuotas ir Tauragės apskrityje 6,36 proc. Šalyje tuo pačiu laikotarpiu gyventojų skaičius taip

pat maţėjo, bet didţiosiose Lietuvos apskrityse maţėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo ţenklai

maţesnis. Atitinkamai Vilniaus apskrityje – 0,1 proc., Kauno 3,74 proc., Klaipėdos 3,02 proc.

Gauti duomenys, kurie parodo gyventojų maţėjimo tendenciją, leidţia daryti prielaidą, jog

Tauragės apskrityje nėra sukurta pakankamai sąlygų gyventojų išlaikymui apskrityje.

2012 m. – 2015 m. laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybėje buvo uţfiksuotas visų

amţiaus grupių gyventojų skaičiaus maţėjimas (ţr. lentelę 2).

Lentelė Nr. 2. Gyventojų skaičiaus pokytis pagal amţiaus grupes Tauragės r. sav. 2012 m. – 2015

m.

Tauragės

r. sav.

Gyventojai (0–15 metų

amţiaus)

Darbingo amţiaus

gyventojai

Pensinio amţiaus

gyventojai

2012 6 910 26 145 10 069

2013 6 635 25 896 9 963

2014 6 478 25 629 9 732

2015 6 354 25 426 9 561 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pastebėta, kad Tauragės rajono savivaldybėje analizuojamu laikotarpiu netoli dešimtadalio

8,05 proc. sumaţėjo vaikų (0 – 14 m.) skaičius, 5,05 proc. – pensinio amţiaus. Darbingo amţiaus

gyventojų skaičius nebuvo toks spartus ir siekė 2,75 proc. panašios tendencijos pastebimos ir

Tauragės apskrityje (vaikų sumaţėjo 8,85 proc., pensinio amţiaus gyventojų – 5,62 proc.,

darbingo amţiaus gyventojų – 3,27 proc.).

Tauragės rajono savivaldybė – apskrities ir visos šalies kontekste išsiskiria maţiausiu

vaikų bei didţiausiu pensinio amţiaus gyventojų skaičiumi (ţr. pav. 3).

11

Paveikslas Nr. 3. Gyventojų skaičius pagal amţiaus grupes, 2015 m. pradţia Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Gyventojų senėjimo tendenciją patvirtina ir demografinės senatvės koeficientas, kuris

parodo, kiek vyresnių nei 60 metų asmenų tenka 100 vaikų iki 15 metų. Tauragės apskrities

demografinio senėjimo koeficientas visu analizuojamu laikotarpiu augo (ţr. pav. 4).

Paveikslas Nr. 4. Demografinės senatvės koeficientas Tauragės apskrityje 2012 m. – 2015 m.


Senstanti visuomenė yra įtakojama gimstamumo maţėjimo ir emigrantų skaičiaus

didėjimo. Šie rodikliai yra sietini su gyventojų uţimtumu Tauragės apskrityje. Didţiausias

dėmesys turėtų būti skiriamas šių demografinių procesų valdymui. Uţtikrinant darbingo amţiaus

gyventojams aktyvų laisvalaikį bei prieinamą ir patrauklią sporto infrastruktūrą būtų skatinamas

šios amţiaus grupės demografinių rodiklių gerėjimą.

2012 m. – 2014 m. laikotarpiu Tauragės apskrityje uţfiksuotas gimstamumo maţėjimas.

Šiuo laikotarpiu gimė 1,28 proc. maţiau vaikų nei ankstesniais metais (ţr. pav. 5). Atlikta analizė

12

parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu maţiausiai gimusiųjų uţfiksuota 2014 m., daugiausiai – 2012

m., atitinkamai 1092 ir 1078 gimusių kūdikių.

Paveikslas Nr. 5. Gimusių ţmonių skaičius 2012 m. – 2014 m.


Darytina išvada, kad Tauragės r. sav. būtina ieškoti galimybių, norint pritraukti naujus

gyventojus su šeimomis ar jaunas amţiaus grupes, kurios uţtikrintų mieste gimusių ţmonių

skaičiaus augimą. Vienas iš būdų yra miesto sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, jos

modernizavimas, įrengimas naujos. Jaunoms šeimoms bei darbingo amţiaus grupėms yra svarbus

aktyvus gyvenimo būdas, kuris turi būti uţtikrintas mieste.

Dar viena prieţastis, kuri įtakoja gyventojų maţėjimą yra migracija. 2012 m. – 2015 m.

laikotarpyje iš Tauragės rajono savivaldybės išvyko 6 495 asmenys, o bendrai iš visos apskrities

15 960 asmenų (ţr. pav. 6). 2015 m., lyginant su 2012 m., išvykusių gyventojų skaičius Tauragės

rajono savivaldybėje ir visoje apskrityje sumaţėjo, atitinkamai: 4,25 proc. ir 5,31 proc. Tačiau

atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m., lyginant su 2015 m., išvykusių gyventojų skaičius ţenkliai

padidėjo, atitinkamai: 3,84 proc. ir 4,67 proc. Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad išvykstančių

gyventojų srautai sumaţinti.

13

Paveikslas Nr. 6. Išvykusių ţmonių skaičius 2012 m. – 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Bendras neto rodiklis, kuris nurodo atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiaus skirtumą,

analizuojamame laikotarpyje buvo neigiamas (ţr. pav. 7). Nors gyventojų skaičius maţėja visoje

Lietuvoje, visgi reikia pastebėti, kad Tauragės apskrityje gyventojų skaičius maţėja kiek sparčiau

nei vidutiniškai šalyje. Tauragės apskrityje, neigiamas neto santykis padidėjo 7,20 proc., kaip tuo

tarpu Lietuvoje – 5,39 proc.

Paveikslas Nr. 7. Neto migracija (asmenys) 2012 m. – 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kaip matyti iš pateiktų demografinių rodiklių, situacija Tauragėje yra blogėjanti. Ši

situacija leidţia daryti prielaidą, jog darbingo amţiaus gyventojų kokybės uţtikrinimui mieste

reikalingas laisvalaikio ir sportinio aktyvumo infrastruktūros prieinamumas, kaip viena iš

svarbiausių sudedamųjų gyvenimo kokybės dalių.

1.3. Socialinių rodiklių apţvalga

Tiek Tauragės rajono savivaldybėje, tiek Tauragės apskrityje 2012 m. – 2015 m.

laikotarpiu buvo uţfiksuotas kasmetinis registruotų bedarbių skaičiaus maţėjimas (ţr. lentelę 3).

Analogiška tendencija pastebima analizuojant registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus

gyventojų santykį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, registruotų bedarbių skaičius

2012 m. – 2015 m. laikotarpiu maţėjo visoje apskrityje.

14

Lentelė Nr. 3. Nedarbo rodikliai, 2012 m. – 2015 m.

2012 2013 2014 2015

Registruoti bedarbiai | tūkst. Tauragės apskritis 9,1 8,8 8,0 7,3

Registruoti bedarbiai | tūkst. Tauragės r. sav. 4,0 3,9 3,4 3,0

Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus

gyventojų santykis | proc. Tauragės apskritis 14,0 13,5 12,5 11,5

Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus

gyventojų santykis | proc. Tauragės r. sav. 15,3 14,8 13,4 11,9


Maţėjant bedarbių skaičiui kartu auga ir kokybiško laisvalaikio praleidimo poreikis, o tai

sąlygoja infrastruktūra. Sporto infrstruktūros plėtra padėtų visiškai ar dalinai patenkinti šį poreikį.

Tauragės rajono savivaldybėje ligoninėse gydytų ligonių skaičius 2014 m. siekė 10 200

asmenų (ţr. lentelę 4). Lyginant su Tauragės apskritimi tai sudarė 38,37 proc. visų gydytų ligonių.

Lyginant Tauragės apskrities 2014 m. rodiklį pagal 1000-iui suaugusiųjų tenkantį susirgimų

skaičių, pastebima, kad apskrityje jis buvo didesnis nei vertinant bendrą Lietuvos rodiklį.

Atitinkamai: Tauragės apskrityje – 255,9, Lietuvoje – 249,1. Vertinant rodiklius kurie yra didesni

nei bendrai šalyje – darytina išvada, kad Tauragės apskrities gyventojų sergamumą gali įtakoti

nepakankamas fizinis aktyvumas. Gyventojų fizinis aktyvumas – neatsiejamas nuo sveikatingumo

rodiklių gerėjimo.

Paveikslas Nr. 8. Ligoninėse gydytas ligonių skaičius 2012 m. – 2014 m.. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

15

Remiantis vyrų ir moterų mirties prieţasčių struktūra2, pastebima, kad pagal pateiktus

duomenis Lietuvoje didţiausia dalis visų mirčių lemia kraujotakos sistemos ligos. Dėl šių

prieţasčių 2013 m. mirė: 47,6 proc. – vyrų, 65,0 proc. – moterų. Remiantis viešai prieinama

informacija3, gyventojų pasyvus gyvenimo būdas ir nepakankamas fizinis aktyvumas prilyginamas

padidėjusio kraujospūdţio ir padidėjusių kraujo lipidų ţalai, o tai tiesiogiai didina grėsmę

kraujotakos ligų sergamumui.

Gyventojų fizinis aktyvumas (sportas ir aktyvus laisvalaikis) – viena iš prevencijos

priemonių, kuri gali maţinti nusikalstamumą. Dėl didėjančio vaikų ir jaunimo neuţimtumo, gatvės

įtakos, vaikų ir jaunimo problema tampa ir narkotikai ir nusikalstamumo didėjimas.

Tauragės rajono savivaldybėje 2015 m. nepilnamečiai įvykdė 54 nusikalstamas veiklas (ţr.

pav. 9).

Paveikslas Nr. 9. Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veiklų skaičius 2012 m. – 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2012 m. – 2015 m. laikotarpyje Tauragės rajono savivaldybėje nepilnamečių įvykdytos

nusikalstamos veiklos padidėjo 10,20 proc. Vertinant paskutinių (2014 m. – 2015 m.) duomenis

nusikalstamumas padidėjo – 38,46 proc. Sportinio aktyvumo skatinimas yra viena iš

veiksmingiausių priemonių maţinant nepilnamečių nusikalstamumą.

2 Šaltinis: Vyrų ir moterų mirties prieţasčių struktūra, prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-

pranesimai?articleId=2929584

3 Šaltinis: Lietuvos širdies asociacija, prieiga internete: http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923

https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=2929584

https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=2929584

http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923

16

1.4. Ekonominė padėtis

Tauragės apskrityje sukurtas BVP to meto kainomis 2014 metais siekė 724,5 mln. EUR.

2012 m. – 2014 m. laikotarpyje Tauragės apskrityje BVP padidėjo 6,0 proc. Apskrityje sukurtas

BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2014 metais siekė 7,0 tūkst. EUR ir buvo ţenkliai maţesnis

nuo šalies vidurkio (12,4 tūkst. EUR).

Tiesioginės uţsienio investicijos Tauragės apskrityje 2012 m. – 2014 m. laikotarpyje

nuosekliai augo ir per analizuojamą laikotarpį padidėjo 59,37 proc. (ţr. pav. 10).

Paveikslas Nr. 10. Tiesioginės uţsienio investicijos Tauragės apskrityje (mln. EUR)


Registruotų ūkio subjektų skaičius Tauragės rajono savivaldybėje ir lyginamose teritorijose

nuolat auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. – 2016 m. pradţios

laikotarpiu savivaldybėje registruotų subjektų skaičius išaugo 13,8 proc., apskrityje – 11,96 proc.,

šalyje – 21,84 proc. Verslumo lygio augimas Tauragės apskrityje sąlygoja naujų darbo vietų

kūrimą, aukštesnį pajamų lygį o kartu ir auganti poreikį aukštesnei gyvenimo kokybei.

17

2. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS UŢIMTUMO APŢVALGA

2.1. Sporto politikos formavimas ir organizavimas

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas4 nustato kūno kultūros ir sporto

principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto

srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo

įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno

kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varţybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir

sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varţybų ir renginių

organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus.

Lentelė Nr. 4. Kūno kultūros ir sporto politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai bei jų

kompetencija

Institucija Kompetencijos

LR Seimas

nustato strategines sporto politikos kryptis;

tvirtina valstybinę sporto strategiją;

tvirtina valstybės biudţeto asignavimus sporto priemonėms finansuoti;

ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto

tarptautines sutartis;

vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

LR Vyriausybė

tvirtina prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtros kryptis ir

programas;

sudaro Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą ir tvirtina jos

reglamentą;

nustato rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką;

nustato premijų didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems

rinktinių nariams dydţius.

Nacionalinė kūno

kultūros ir sporto

taryba

propaguoja kūno kultūrą ir sportą;

siekia, kad kūno kultūros ir sporto plėtra neprieštarautų tarptautiniams

kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams.

Lentelės Nr. 4 tęsinys kitame puslapyje

4 Šaltinis: Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas Nr. I-1151, aktuali redakcija, prieiga internete:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.791BF9249C9C

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.791BF9249C9C

18

Lentelės Nr. 4 tęsinys

Kūno kultūros ir

sporto

departamentas

dalyvauja formuojant Lietuvos Respublikos politiką kūno kultūros ir

sporto srityje ir ją vykdo;

rengia kūno kultūros ir sporto ilgalaikę strategiją ir plėtros programas,

institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;

tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;

disponuoja valstybės biudţeto asignavimais, Lietuvos Respublikos

kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis ir kitomis teisėtai gautomis

lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

koordinuoja kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų veiklą kūno

kultūros ir sporto srityje;

bendradarbiauja kūno kultūros ir sporto srityje su lietuvių

bendruomenėmis uţsienyje;

nustato kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų

kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, kūno

kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo tvarką;

skatina kūno kultūros ir sporto informacinės sistemos ir sporto mokslo

plėtrą;

kaupia ir analizuoja kūno kultūros ir sporto statistinę informaciją;

vadovaudamasis Vyriausybės nutarimais, nustato biudţetinių kūno

kultūros ir sporto įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo

tvarką;

Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos centrų ir kitų iš

valstybės biudţeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų biudţetinių įstaigų

savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko (savininko) turtines ir

neturtines teises.

Ministerijos

Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos sistemos

institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja ir uţtikrina karių fizinį

parengtumą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varţybose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą

ir sportą kaip integravimosi į visuomenę priemonę, remia šeimos ir

bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas.

Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir

specialistų kvalifikacijos, skrydţių saugos, orlaivių techninės būklės

kontrolės, skrydţių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto

organizavimo ir valdymo klausimus.

Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus,


19


rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia

teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus, dalyvauja

sprendţiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus, nustato

sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus.

Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją formuoja ir

vykdo kūno kultūros ir sporto politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo

programas vykdančiose įstaigose.

Vidaus reikalų ministerija rūpinasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų

fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti

sporto varţybose.

Kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją

dalyvauja formuojant kūno kultūros ir sporto politiką, įgyvendina ją ir

sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą.

Savivaldybės

Kūno kultūros ir sporto politiką savivaldybėje formuoja savivaldybės

taryba.

Savivaldybių tarybos steigia ir likviduoja kūno kultūros ir sporto

įstaigas, savo nustatyta tvarka gali finansuoti sportininkų ugdymo centrų,

sporto klubų ir kitų nevyriausybinių teritorijoje veikiančių sporto

organizacijų, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, veiklą.

Savivaldybių tarybos gali nustatyti stipendijų, kurios būtų mokamos iš

savivaldybių biudţetų, skyrimo sportininkams kriterijus ir tvarką, taip pat

premijų, kurios būtų mokamos iš savivaldybių biudţetų, skyrimo

savivaldybių rinktinių nariams kriterijus ir tvarką.

Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas

savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga,

įgyvendindami kūno kultūros ir sporto politiką savivaldybės teritorijoje:

įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo savivaldybėje

priemones, numatytas savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės

strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;

įgyvendina sporto bazių plėtros strategiją savivaldybėje,

uţtikrina jų prieinamumą gyventojams;

savivaldybių tarybų nustatyta tvarka finansuoja rinktinių

dalyvavimą šalies ir tarptautinėse varţybose;

vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja jų teritorijoje gyvenančių

ţmonių pozityvų poţiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę sveikatai;

tvirtina miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines.

Šaltinis: LR kūno kultūros ir sporto įstatymas

Tauragės rajono savivaldybėje kūno kultūros ir sporto politiką formuoja Savivaldybės

taryba. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Tauragės Sporto

centras įgyvendindami Kūno kultūros ir sporto politiką uţtikrina sporto bazių plėtros strategiją

savivaldybėje, bei jų prieinamumą gyventojams.

20

2.2. Sporto sektoriaus subjektai ir veiklos rodikliai

Tauragės rajono savivaldybėje yra veikiantys viešojo ir nevyriausybinio sporto sektoriaus

subjektai, kurie skatina gyventojus bei sudaro sąlygas uţsiimti sportine veikla.

Viešojo sporto sektoriaus subjektai. – tai visuma sporto institucijų, kurios išlaikomos iš

valstybės ir savivaldybės biudţetų. Viešojo sektoriaus veiklą organizuoja ir koordinuoja Tauragės

rajono savivaldybės biudţetinė įstaiga – Sporto centras. Pagrindiniai Sporto centro tikslai: ugdyti

ir lavinti sveiką asmenybę; auklėti ir skatinti vaikus, jaunimą tapti dorais ir sąţiningais savo šalies

piliečiais; organizuoti ir vykdyti kūno kultūros ir sveikatingumo renginius, įvairių sporto šakų

varţybas rajone ir Tauragės mieste; taip pat rūpintis valstybinių ir rajoninių kūno kultūros ir sporto

programų įgyvendinimu; ieškoti talentingų sportininkų; rūpintis jų rengimu rajono ir Lietuvos

Respublikos rinktinėms.

Įgyvendinant pagrindinius Sporto centro tikslus Tauragėje, fizinis uţimtumas ir sportinė

veikla skatinama Tauragės rajono savivaldybėje 2015 – 2016 mokslo metais veikiančiose 18

bendrojo ugdymo mokyklų – 4 gimnazijose, 1 vidurinėje mokykloje, 7 pagrindinėse mokyklose, 3

progimnazijose, 1 mokykloje – daugiafunkciniame centre, 1 suaugusiųjų mokymo centre ir 1

specialiojoje mokykloje. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančiose 3 savivaldybės

ikimokyklinio ugdymo įstaigose, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas teikiančiose 3 mokyklose.

Svarbu paminėti, kad fizinis uţimtumas ir sportinė veikla ugdymo įstaigose yra privaloma bei

reglamentuota LR Švietimo ir mokslo ministerijos programų.

Plėtojant sportinę veiklą labai svarbus vaidmuo tenka informacijos sklaidai ir

prieinamumui. Tauragės rajono Sporto centras turėdamas savo internetinę svetainę uţtikrina

informacijos sklaidos galimybes ir pasiekiamumą tikslinėms vartotojų grupėms. Atkreiptinas

dėmesys, kad informacinė sklaida susijusi su sporto plėtra turi būti pritaikyta prie tikslinės

vartotojų grupės, šiuo atveju jaunimo.

Nevyriausybinio sporto sektoriaus subjektai. Nevyriausybinė organizacija yra laisva

piliečių valia įkurta formali ar neformali organizacija, kuri siekia tarnauti visuomenės labui,

nesiekiant pelno, ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę. 2016 m. duomenimis5, Tauragės

rajono savivaldybėje veikė 51 nevyriausybinė organizacija – sporto ir aktyvaus laisvalaikio klubai

(registruoti kaip asociacijos , viešosios įstaigos ar uţdarosios akcinės bendrovės). Savivaldybėje

veikiantys ir sportinę veiklą vykdantys sporto klubai prisideda prie visuomenės gyvenimo

5 Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybė, prieiga internete: http://www.taurage.lt/go.php/Visuomenines-

organizacijos76178

http://www.taurage.lt/go.php/Visuomenines-organizacijos76178

http://www.taurage.lt/go.php/Visuomenines-organizacijos76178

21

kokybės, sportinio uţimtumo ir sportavimo sąlygų gerinimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog

nevyriausybinės organizacijos savarankiškai atstovauja atskirų grupių interesus įvairiose sporto ir

aktyvaus laisvalaikio srityse bei varţybose.

Lentelė Nr. 5. Tauragės r. sav. veikiantys sporto klubai 2016 m.

Eil.

Nr. Sporto klubas

Teisinė

forma

Kultivuojama

sporto šaka

Sporto šakos

tipas Seniūnija

1 Automobilių sporto

klubas ,,Gralis“ Asociacija

Automobilių

sportas Individualus

Tauragės

sen.

2 Atletinės gimnastikos

klubas ,,Viktorija“ Asociacija

Atletinė

gimnastika Individualus

Tauragės

sen.

3 Badmintono klubas

,,Volanas“ Asociacija Badmintonas

Kolektyvinis ir

individualus

Tauragės

sen.

4

Dvikovinių sporto

šakų klubas SC

,,Kova“

Asociacija Kovos menai Individualus ir

kolektyvinis

Tauragės

sen.

5 Futbolo klubas

,,Tauras“ Asociacija Futbolas Kolektyvinis

Tauragės

sen.

6 Imtynių klubas

,,Tauras“ Asociacija Imtynės Individualus

Tauragės

sen.

7 Jėgos trikovės klubas

,,Uraganas“ Asociacija Jėgos trikovė Individualus

Skaudvilės

sen.

8 Kyokushin karate

klubas ,,Taurus“ Asociacija Kovos menai Individualus

Tauragės

sen.

9 Krepšinio klubas

,,Bremena“ Asociacija Krepšinis Kolektyvinis

Tauragės

sen.

10 Moterų sporto

asociacija Asociacija Sveika gyvensena Individualus

Tauragės

sen.

11 Rankinio klubas

,,Šiltaura“ Asociacija Rankinis Kolektyvinis

Tauragės

sen.

12 Rankos lenkimo

klubas ,,Antėjas“ Asociacija Rankos lenkimas Kolektyvinis

Tauragės

sen.

13 Sveikuolių klubas

,,Harmonija“ Asociacija Sveika gyvensena Kolektyvinis

Tauragės

sen.

14 Šachmatų klubas

,,Tauragis“ Asociacija Šachmatai Individualus

Tauragės

sen.

15 TSK ,,Stragutės

mėsa“ UAB

Techninės sporto

šakos Individualus Gaurės sen.

16 Tauragės krepšinio

klubas Asociacija Krepšinis Kolektyvinis

Tauragės

sen.

17 Tauragės tinklinio

sporto klubas „Šilas“ Asociacija Tinklinis Kolektyvinis

Tauragės

sen.

18

Tauragės senjorų

futbolo klubas

„Tauras“

Asociacija Futbolas Kolektyvinis Tauragės

sen.


22


19 Visureigių klubas “4

x 4 Tauragė” Asociacija

Automobilių

sportas Individualus Tauragės sen.

20 Sporto klubas

“Klasik” Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

21

Tauragės ţmonių su

negalia sporto klubas

“Kibirkštis”

Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

22 Tauragės bėgimo

mėgėjų klubas Asociacija Bėgimas Individualus Tauragės sen.

23 Tauragės aeroklubas Asociacija Aviacija Individualus Ţygaičių sen.

24 Tauragės pilotų

klubas Asociacija Pilotavimas Individualus Tauragės sen.

25 Motokroso klubas

“Tauragė” Asociacija Motokrosas Individualus Tauragės sen.

26 Sporto klubas

”Tauro svarstis” Asociacija Sporto klubas Individualus Batakių sen.

27

Sporto klubas

,”Senvagė ir

kompanija”

Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

28 Sporto klubas ”STK

Taurus” Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

29 Asociacija "Sportas

plius sveikata" Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

30 Viešoji įstaiga

“Tauragės futbolas” VŠĮ Futbolas Kolektyvinis Tauragės sen.

31 SEAT Klubas Asociacija Automobilių


32

Sporto klubas

“ABDK Racing

Team”

Asociacija Automobilių


33

Viešoji įstaiga

“Tauragės lauko

teniso kortai”

VŠĮ Tenisas Kolektyvinis Tauragės sen.

34 Sporto klubas “HC

Tauragė” Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

35

Asociacija

“Aerobikos mėgėjų

draugija”

Asociacija Aerobika

Kolektyvinis

ir

individualus

Tauragės sen.

36 Lietuvos profesinės

sveikatos asociacija Asociacija Sveika gyvensena Individualus Tauragės sen.

37 VšĮ Tauragės

automobilių klubas VŠĮ

Automobilių

sportas Individualus Tauragės sen

38 Sporto klubas

"Primos" Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

39 Sporto klubas

"Taurris" Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.

LentelėsNr.:5 tęsinys kitame puslapyje

23

Lentelės Nr.:5 tęsinys

40 VšĮ "MSC' Matula

Sports Consulting"

Viešoji

įstaiga Sporto klubas Individualus

Tauragės

sen.

41 Jėgos klubas

"Uraganas" Asociacija Sporto klubas Individualus

Tauragės

sen.

42 Tauragės apskrities

imtynių federacija Asociacija Imtynės

Kolektyvinis ir

individualus

Tauragės

sen.

43 Tauragės rajono

krepšinio federacija Asociacija Krepšinis Kolektyvinis

Tauragės

sen.

44

Sporto klubas

"Fortūnos

laisvalaikio centras"

Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės

sen.

45 Tauragės sporto

klubas "Taurus" Asociacija Sporto klubas Individualus

Tauragės

sen.

46 Rankinio klubas

"Tauragis" Asociacija Rankinis Kolektyvinis

Tauragės

sen.

47 Tauragės apskrities

futbolo federacija Asociacija Futbolas Kolektyvinis

Tauragės

sen.

48 Tauragės futbolo

mokykla Asociacija Futbolas Kolektyvinis

Tauragės

sen.

49 Sporto klubas

"Eţeruona X" Asociacija Sporto klubas Individualus

Tauragės

sen.

50

Sporto techninis

klubas "Tauro

krosas"

Asociacija Automobilių

sportas Individualus

Tauragės

sen.

51 Klubas "Tmk Ratai" Asociacija Motokrosas Individualus Gaurės sen. Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybė

Remiantis lentelės Nr. 5 duomenimis, didţioji dalis Tauragės rajono savivaldybėje

veikiančių sporto klubų veiklą vykdo Tauragės ir Tauragės miesto seniūnijose. Atkreiptinas

dėmesys, kad Lauksargių bei Maţonų seniūnijose sporto klubų vykdančių veiklą neregistruota.

Tauragės rajono savivaldybėje nevyriausybinio sporto sektoriaus didţioji dauguma

kultivuojamų sporto šakų yra individualaus tipo. Tuo tarpu darytina prielaida, kad kolektyvinio

sporto šakų maţesnį skaičių įtakoja nepakankami finansiniai ištekliai nevyriausybinėse

organizacijose. Kolektyvinio sporto šakoms, tokioms kaip krepšinis, tinklinis, rankinis ir pan.

labai svarbi sporto infrastruktūra ir jos modernumas atitinkantis sportuotojų poreikius.

Kolektyvines sporto šakas kultivuoti turėtų vyriausybinės organizacijos, didindamos jų

prieinamumą gyventojams, pritaikant tinkamą sporto infrastruktūrą ir taip uţtikrinant

nepertraukiamą gyventojų sportinį uţimtumą ir sportinių veiklų pasiūlos pakankamumą Tauragės

mieste. To pasėkoje būtų daroma teigiama įtaka sportuojančiųjų gyventojų rodiklių gerėjimui.

24

Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. ţmonių ir tai yra 9 vieta iš visų

Europos Sąjungos valstybių narių6.Darytina prielaida, jog gana didelis nesportuojančiųjų skaičius,

turi įtakos tiek visos šalies, tiek Tauragės miesto gyventojų socialinei padėčiai. Fizinio aktyvumo

interesų neturėjimas yra priklausomas nuo sportinės aplinkos, kurioje teikiamos, organizuojamos

sportinės veiklos.

Lentelė Nr. 6. Tauragės r. sav. sportuojančiųjų skaičius 2013 m. – 2014 m.

Veiklos rodiklis/Metai 2013 m. 2014 m.

Sportuojančiųjų skaičius 1676 1611

Iš jų moterų: 328 326

Iš jų vyrų: 1348 1285

Šaltinis: Tauragės r. sav. administracijos kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto informacijos statistikos

metraštis

Tauragės rajono savivaldybėje, analizuojamu 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu bendras

sportuojančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog sportuojančiųjų moterų

skaičius yra ţenkliai maţesnis negu vyrų. Darytina prielaida, jog viena iš maţo sportuojančių

moterų skaičiaus lėmusių prieţasčių gali būti nekomfortabili ir nusidėvėjusi sporto infrastruktūra.

Siekiant uţtikrinti visų lyčių poreikius, rekomenduotina atnaujinti sporto infrastruktūrą, kuri leis

įtraukti daugiau visuomenės narių į įvairesnes sportines veiklas.

Tauragės rajono savivaldybėje yra organizuojami įvairūs su sportine veikla susieti

renginiais, kurie aktyvina visuomenę ir skatiną uţimtumą. Tai tradiciniai sporto renginiai, sporto

šventės, turnyrai7 (pvz.:sporto šventė ,,Mes uţ Tauragę“, bėgimas Lietuvos karių dienai paminėti,

,,Šokio, sporto ir sveikatingumo konvencija“, autoslalomas Nepriklausomybės dienai paminėti,

tarptautinės bekelės sporto varţybos). Aktyviai sportinio aktyvumo ir uţimtumo veikloje

dalyvauja VšĮ „Aktyvi Tauragė“ (vidutiniškai per metus organizuoja 22 sporto ir aktyvaus

laisvalaikio renginius) ir Tauragės Ekstremalų asociacija (vidutiniškai per metus organizuoja 10

sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginių). Daroma išvada jog sportinių veiklų intensyvumas įtakoja

toliau nagrinėjamus gyventojų sporto veiklos rodiklius.

Toliau pateikiami ir analizuojami. sporto veiklos rodikliai apimantys profesionalaus sporto,

sporto visiems ir sportuotojų veiklas Tauragės rajono savivaldybėje.

6 Šaltinis: Eurobarometro apklausa, prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_412_en.pdf

7 Šaltinis:Tauragės rajono savivaldybės strateginis veiklos planas 2016 m. – 2018 m. prieiga internete:

http://www.taurage.lt/go.php/Planavimo-dokumentai41663.

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_412_en.pdf

http://www.taurage.lt/go.php/Planavimo-dokumentai41663

25

Lentelė Nr. 7. Tauragės r. sav. sporto veiklos rodikliai 2013 – 2014 m.

Veiklos rodiklis/Metai 2013 m. 2014 m.

Surengta sporto varţybų

Varţybų skaičius: 539 375

Dalyvių skaičius: 3042 3772


Surengta sporto visiems renginių*8

Varţybų skaičius: 40 41

Dalyvių skaičius: 1768 2586


Parengta sportininkų:

Olimpinės rinktinės narių: - -

Olimpinės rinktinės kandidatų: - -

Nacionalinės rinktinės narių: 4 3

Jaunimo rinktinės narių: 9 7

Jaunių rinktinės narių: 13 13

Šaltinis: Tauragės r. sav. administracijos kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto informacijos statistikos

metraštis

Analizuojami Tauragės r. sav. sporto veiklos rodikliai 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu

atspindi tiek profesionalaus sporto, tiek sporto visiems renginių*9 dalyvių bei parengtų sportininkų

skaičiaus pokyčius. Tauragės r. sav. profesionalaus sporto varţybų skaičius 2013 m. – 2014 m.

laikotarpiu padidėjo – 730 . Darytina išvada, kad paklausumas sporto renginiams Tauragės mieste

yra augantis. Tačiau, tuo pačiu laikotarpiu sporto varţybų skaičius sumaţėjo -164. Darytina

prielaida, jog Tauragės r. sav. šio rodiklio maţėjimą tiriamu laikotarpiu galėjo įtakoti dalis

nusidėvėjusios sporto infrastruktūros, kuri apsunkina galimybes sporto varţybų organizavimui.

Sporto visiems renginiai Tauragės mieste aktyvina visuomenę ir įtraukia į sportinę veiklą.

Vertinant sporto visiems renginių rodiklius, pastebėta, kad varţybų skaičius 2013 m. – 2014 m.

beveik nekintantis, o dalyvių skaičius augantis. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu moterų dalyvių

skaičius sumaţėjo. Darytina prielaida, jog moterų skaičiaus maţėjimą dalinai įtakoja nusidėvėjusi

ir nekomfortabili sporto infrastruktūra. Labai svarbu, jog sporto renginiams suteikiamos sąlygos

uţtikrintų ir visų lankytojų komfortabilumą.

Komfortabili sporto aplinka taip pat labai svarbi jauniesiems Tauragės sportininkams, kaip

viena iš sudedamųjų motyvacijos sportui dalių. Jaunieji sportininkai Tauragės miestui yra svarbūs

kaip miesto vardo garsintojai ir motyvatoriai jaunimo aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013

m. – 2014 m. laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybėje išskyrus jaunių rinktinės narius, kurių

skaičius liko nepakitęs, profesionalių sportininkų sumaţėjo (ţr. lentelę Nr. 7). Darytina prielaida,

jog profesionalūs jaunieji sportininkai, būdami nepilnamečiais yra viena iš paţeidţiamiausių

8 * - sporto visiems renginiai: tai mėgėjų sporto varţybos, sporto festivaliai, sporto šventės, bei sporto konkursai.

9 * - sporto visiems renginiai: tai mėgėjų sporto varţybos, sporto festivaliai, sporto šventės, bei sporto konkursai.

26

amţiaus grupių, todėl lengvai paveikiami socialinės aplinkos, galimos nusikalstamumo įtraukties,

kuri Tauragės r. sav. nepilnamečių tarpe yra auganti. Maţinti negatyviam socialinės aplinkos

poveikiui rekomenduojama suteikiant komfortabilumo sąlygas sportuojant, t.y. uţtikrinant

atnaujintą ir modernią sporto infrastruktūrą, bei motyvuojančius sporto trenerius.

Lentelė Nr. 8. Tauragės r. sav. sporto specialistų kvalifikacinės kategorijos 2013 m. – 2014 m.

Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos

metraštis

Analizuojamu 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu Tauragės mieste padaugėjo tik neturinčių

kvalifikacinės kategorijos trenerių10

, o kvalifikuotų sporto trenerių remiantis lentelės Nr.8

duomenismis pastebėtas sumaţėjimas. Viena iš maţėjimo tendencijų yra emigracija, sietina su

geresnių darbo sąlygų ieškojimu kitose šalyse. Svarbu išsaugoti kvalifikuotus sporto trenerius

Tauragės r. sav, suteikiant jiems modernias ir komfortabilias sąlygas dirbti, taip uţtikrinant

jaunimo kvalifikuotą ugdymą ir motyvavimą.

Kvalifikuotas jaunimo ugdymas Tauragės r. sav. pasireiškia per įvairias kultivuojamas

sporto šakas. Jų pasirinkimas yra gana platus ir pritaikytas jaunimui. Moksleiviams

rekomenduojamos ir labiausiai paplitusios sporto šakos yra būtent kolektyvinės, kurios jaunimą

įtraukia į sportinę veiklą per komandinius sportinius uţsiėmimus. Toliau yra aptariami

sportuojančių moksleivių veiklos rodikliai.

Lentelė Nr. 9. Tauragės r. sav. sportuojančių moksleivių veiklos rodikliai 2013 m. – 2014 m.

Sporto šaka Metų pradţioje Iš jų merginų Metų pabaigoje Iš jų merginų

Badmintonas 48 21 46 24

Boksas 42 3 60 1

Futbolas 128 17 144 18

Graikų – romėnų

imtynės 109 58 86 9

Krepšinis 101 17 148 16

Lengvoji atletika 163 99 93 43

Lentelės Nr.9 tęsinys kitame puslapyje

10

Neturintys kvalifikacinės kategorijos treneriai - neturintys aukštojo kūno kultūros išsilavinimo ar veiklos

paţymėjimo, ar neįgiję kvalifikacinės kategorijos. Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos sporto metraštis

Kūno kultūros ir sporto specialistai pagal kategorijas 2014 m. 2013 m.

Neturintys kvalifikacinės kategorijos 11 7

Sporto treneriai 6 7

Lietuvos sporto treneriai 3 3

Nacionalinio sporto treneriai 9 10

Lietuvos nusipelniusio treneriai 0 0

Kūno kultūros mokytojai, dėstytojai, lektoriai 104 107

27

Lentelės Nr.9 tęsinys

Rankinis 136 44 116 48

Šaudymas 16 3 16 9

Tinklinis *11

**12

32 12

Kiokušin karatė 24 6 52 15

Šachmatai 60 15 54 19

Iš viso 2014 m.: 827 225 847 214

Iš viso 2013 m.: 845 234 827 225 Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos

metraštis

Išanalizavus lentelės Nr. 9 duomenis, 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu sportuojančiųjų

moksleivių tarpe populiariausios sporto šakos: krepšinis, futbolas, rankinis, lengvoji atletika

graikų – romėnų imtynės, boksas, badmintonas, šachmatai, kurios sulaukia daugiausiai sportuotojų

dėmesio bei kt. sporto šakos. Siekiant uţtikrinti sporto šakų veiklos rodiklių augimą, Tauragės

rajono savivaldybėje rekomenduojama pritaikyti sporto šakoms komfortabilią ir modernizuotą

sporto infrastruktūrą.

2.3. Sporto sektoriaus infrastruktūra

Tauragės miesto viešoji sporto infrastruktūra sudaryta iš ugdymo ir privataus sektoriaus

valdomos sporto infrastruktūros. Viešoji sporto infrastruktūra yra pateikiama ţemiau esančioje

lentelėje Nr. 10.

Lentelė Nr. 10. Viešoji sporto infrastruktūra Tauragės r. sav.

Sporto infrastruktūra 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Stadionai (iš viso). Iš jų: 12 12 17

Bendrojo lavinimo mokyklų 10 10 14

Sporto salės (iš viso). Iš jų: 17 17 17


Privataus sektoriaus 2 2 2

Lauko krepšinio aikštelės (iš viso). Iš jų: 22 20 20


Lauko tinklinio aikštelės (iš viso). Iš jų: 8 10 13


Privataus sektoriaus 1 2 3


11

*- nėra pateiktų duomenų, Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius,

Lietuvos sporto statistikos metraštis.

12 * - nėra pateiktų duomenų, Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius,

Lietuvos sporto statistikos metraštis.

28


Bendruomenių 1 2 4

Riedutininkų aikštelė 1 1 1

Kilnojama ledo aikštelė 0 0 1

Lauko rankinio aikštelės 2 2 2

Lauko teniso aikštelės 2 2 2

Lauko treniruokliai 1 1 1

Uţdaras Tauragės kartodromas 0 1 1

Aerodromai 1 1 2

Šaudyklos 1 1 2

Motokroso trasa 0 1 1

Autokroso trasa 1 1 1

Kūno rengybos klubai 1 1 2

-Privataus sektoriaus valdoma sporto infrastruktūra

Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybė

Kaip matyti iš lentelės, viešąją Tauragės miesto sporto infrastruktūrą sudaro: stadionai,

sporto salės, lauko krepšinio aikštelės, lauko tinklinio aikštelės, riedutininkų aikštelė, kilnojama

ledo aikštelė, lauko rankinio aikštelės, lauko teniso aikštelės, lauko treniruokliai bei kt. privataus

sektoriaus valdoma sporto infrastruktūra.

Dalis sporto infrastruktūros yra atnaujinta.

Pagrindinė esamos sporto insfrastruktūros problema – tik maţa dalis jų pritaikyta sportui

šaltuoju metų laiku. Ši problema sukelia sekančias pasėkmes:

sudaro didelius nepatogumus sportuojantiems dėl patalpų trūkumo šaltuoju periodu;

maţina laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimą šaltuoju periodu;

patalpų trūkumas apsunkina nepilnamečių ir neprofesionaliai sportuojančių

prieinamumą prie esamos infrastruktūros.

Šios problemos išsprendimas leistų ţenkliai pagerinti tiek sporto prieinamumo, tiek

laisvalaikio praleidimo kokybę Tauragės mieste ir rajone.

2.4. Svarbiausių sporto sektoriaus problemų identifikavimas

Svarbiausios sporto sektoriaus problemos, kurias planuojama keisti, galima aprašyti taip:

Infrastruktūros trūkumas: maţina Tauragės rajono savivaldybės galimybes didinti

sportuojančiųjų, sporto varţybų bei sporto visiems renginių skaičių. Taip pat maţina profesionalių

jaunimo sportininkų galimybes treniruotis bei apsunkina galimybes uţtikrinti profesionalių sporto

trenerių veiklos rodiklių augimą.

29

Sporto infrastruktūros sezoniškumas: maţina Tauragės rajono savivaldybės. gyventojų

galimybes sporto ir laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimui, neįtakojamam oro ar metų laikų

kaitos. Šiuo metu dalis sporto infrastruktūros yra priklausoma nuo oro sąlygų, lauko sporto

infrastruktūra prieinama tik šiltuoju periodu. To pasėkoje, Tauragės rajono savivaldybei reikalinga

šalinti susidariusią problemą ir sudaryti sąlygas gyventojams sportuoti nepertraukiamai.

Dalies lauko sporto infastruktūros nusidėvėjimas: maţina galimybes Tauragės rajono

savivaldybėje didinti bendrą sportuojančiųjų bei sportuojančiųjų moterų, kuris išskirtinai maţas

skaičių uţtikrinant komfortabilumą. Taip pat maţina galimybes didinti profesionalaus sporto bei

sporto visiems renginių skaičių Tauragės rajono savivaldybei uţtikrinant gyventojų sportinės

veiklos prieinamumą ir uţimtumą.

Neatnaujintoje lauko sporto infrastruktūroje šiandien tampa vis sudėtingiau skatinti

gyventojų sportinę veiklą bei uţimtumą. Įvertinus ir pasiūlius identifikuotų sporto sektoriaus

problemų sprendimo būdus, bus uţtikrintas Tauragės rajono savivaldybės nepertraukiamas

gyventojų sportinės veiklos ir uţimtumo skatinimas.

2.5. Sporto sektoriaus SSGG analizė

Siekiant įvertinti svarbiausias problemas Tauragės miesto sporto sektoriuje buvo atlikta

stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, kuri pateikiama ţemiau esančioje lentelėje Nr.

11.

Lentelė Nr. 11. Tauragės sporto sektoriaus SSGG analizė

Stiprybės Silpnybės

Šiuo metu yra didelis sportuojančių

aktyvumas rajone, įsisteigę daug sporto klubų;

Didelis rajono savivaldybės dėmesys

sportinio aktyvumo skatinimui;

Aktyvi Tauragės r. sav. Sporto centro

veikla;

Platus kultivuojamų sporto šakų

pasirinkimas.

Tauragės miesto sporto infrastruktūra yra

nepakankamai pritaikyta sportuoti šaltuoju metų

laiku;

Tauragės mieste dalis lauko sporto

infrastruktūros yra pasenusi ir neatitinka

vartotojų poreikių;

Trūksta komfortabilios sporto

infrastruktūros, kuri atitiktų moteriškos lyties ir

vidutinės ir aukštesnės pajamų klasės

sportuojančių poreikius.

Galimybės Grėsmės

Viešojo sektoriaus lėšų panaudojimas

sporto infrastruktūros vystymui;

Ekonominės situacijos gerėjimas

Tauragės rajone;

Sportinės veiklos poreikio didėjimas.

Gyventojų, ypatingai darbingo amţiaus,

maţėjimas.

30

Atlikus SSGG analizę, darytina tokia išvada:

Tauragės rajono savivaldybei, siekiant minimizuoti grėsmes ir panaikinti silpnybes, būtina

išnaudoti esamas galimybes, t.y.: panaudojant viešojo sektoriaus lėšas sporto infrastruktūros

vystymui bus panaikintas sporto infrastruktūros sezoniškumas ir uţtikrinamas gyventojų skaičiaus

didėjimas.

31

3. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRITAIKYMAS SPORTO

REIKMĖMS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

3.1. Pripučiamos oro konstrukcijos pristatymas

Įvertinus Tauragės rajono savivaldybės sporto sektoriaus problemas ir siekiant jas pašalinti

yra rekomenduojama pripučiama oro konstrukcija pritaikoma sporto reikmėms. Pasitelkus

pripučiamos oro konstrukcijos pastatymo galimybes būtų pašalinta

infrastruktūros trūkumo problema,

dalies nusidėvėjusios infrastruktūros problemą,

sporto infastruktūroje identifikuoto sezoniškumo problema.

Pripučiama oro konstrukcija pasaulyje paplito prieš 23 metus. Šios kontrukcijos

populiarios ir pripaţintos visame pasaulyje: Europoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir

Pietų Amerikoje dėl funkcionalumo, energijos taupymo, aplinkos saugojimo bei labai greito

pastatymo. Pripučiama oro konstrukcija, kurios paviršius pagamintas iš didelės perdangos

(specialaus audinio), įtvirtinama į ţemę laikančiomis konstrukcijomis ir pripildoma suslėgtu oru.

Paveikslas Nr. 11. Pripučiama oro konstrukcija Šaltinis: internetinė prieiga:http://www.duol.eu/gallery.html

Pripučiama oro konstrukcija yra pastatoma labai greitai, vos paruošiant pamatus ir

inţinerinius prievadus. Lyginant su įprastomis statybomis, pripučiama oro konstrukcija –

optimaliausias sprendimo būdas. Lyginant su naujo pastato statybomis laiko atţvilgiu – tai labai

greitas pastatymo būdas, kuomet prie paruoštų pamatų yra primontuojama pristatoma konstrukcija

32

ir pripučiama suslėgtu oru. Taip pat finansiniu atţvilgiu, lyginant su įprastomis naujomis

statybomis, tai sąlyginai pigu. Šie palyginimai uţtikrina efektyviausią ir greičiausią sporto

infrastruktūros paruošimą ir pritaikymą gyventojų poreikiams.

Įvertinus Tauragės mieste sporto sektoriaus uţimtumą ir populiariausias sporto šakas

rekomenduojama įrengti pripučiamos oro konstrukcijos statinį su 2 universaliomis aikštelėmis,

pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio

aikštelėmis. Pagal lankytojų poreikius bus pritaikomi ir įrengiami sanitariniai mazgai bei

persirengimo kabinos. Pateikiamas projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas (ţr.pav 13).

Pasirinkta pripučiama oro konstrukcija pasiţymi funkcionalumu ir pritaikomumu įvairioms

sporto šakoms (krepšinis, tinklinis, rankinis ir kt. pagal aikštelių parametrų išmatavimų

pritaikomumą). Vienu metu gali būti įrengta po vienu stogu kelių rūšių sporto aikštelės. Ši

galimybė suteikia galimybes didinti sporto uţsiėmimų pasiūlą sportuotojams. Pavyzdţiai

pateikiami ţemiau esančiose vizualizacijose

Paveikslas Nr. 12. Pripučiamos oro konstrukcijos vidaus įrengimas Šaltinis: internetinė prieiga:http://www.duol.eu/gallery.html

33

Paveikslas Nr. 13. Projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas

34

3.2. Pripučiamos oro konstrukcijos pasirinkimas

Pripučiama oro konstrukcija sporto reikmėms yra parenkama remiantis pasauline patirtimi

ir įvertinus jos naudingumą, funkcionalumą, greitą pastatymo trukmę, sąlyginai nebrangų

pastatymą bei įrengimą lyginant su įprastomis naujų pastatų statybomis.

Naujo pastatato statybos darbai toliau nėra svarstomi ir yra atmetami dėl iš anksto ţinomų

prieţasčių:

Ilgai trunkantis statybų procesas lyginant su pripučiamos konstrukcijos pastatymo

trukme. Privataus kapitalo pritraukimas būtų procesas prailginantis projekto įgyvendinimo trukmę.

Finansiniu atţvilgiu per brangus sprendimo būdas spręsti susidariusias sporto

infrastruktūros problemas Tauragės rajono savivaldybei. Tuo tarpu, jei ir būtų pritrauktos

privataus kapitalo investicijos – sporto paslaugos taptų prieinamos tik aukštesnes pajamas

gaunantiems gyventojams.

Esamos sporto infrastruktūros modernizavimas alternatyvose taip pat nėra svarstomas ir iš

anksto yra atmetamas dėl šių prieţasčių:

Esamos infrastruktūros atnaujinimas neišspręs visų susidariusių Tauragės rajono

savivaldybės identifikuotų sporto sektoriaus problemų.

Esama sporto infrastruktūra yra įveiklinta ir uţimta.

3.3. Alternatyvų analizė

Alternatyvų palyginimui buvo atrinktos tos Tauragės miesto vietos, kurios yra labiausiai

prienamos piestiesiems (dauguma sportuojančių bus jaunimas) bei kur jau yra išvykstyta sporto

infrastruktūra.

Atlikus analizę, pasirinktos šios galimų įrengimo vietų alternatyvos:

1. Tauragės sporto centro, Bastilijos komplekso teritorija;

2. Tauragės “Tauro” stadiono teritorija;

3. Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos teritorija;

4. Tauragės „Versmės“ gimnazijos teritorija;

5. Tauragės „Jovarų“ pagrindinės mokyklos teritorija;

6. Tauragės „Vytauto“ stadiono teritorija;

35

7. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos teritorija.

Atliekant pasirinktų alternatyvų analizę, buvo vertinami šie kriterijai:

Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai – reikalinga bent 60 m pločio ir 130 m ilgio

laisvas ţemės plotas;

Geografinė padėtis - atstumas nuo didţiausią gyventojų koncentraciją turinčių miesto

vietų;

Inţinerinių komunikacijų prieinamumas – ar netoli sklypo ribos yra privestos

pagrindinės inţinerinės komunikacijos.

Neatitikus vienam iš vertinimo kriterijų, alternatyvos toliau nebus nagrinėjamos, dėl

alternatyvos nepritaikomumo.

Alternatyva Nr.1. Tauragės sporto centro, Bastilijos komplekso teritorija, esanti adresu:

Gaurės g. 27A, Tauragė.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai. Reikalingos laisvos ţemės ploto sklype nėra.

Norint paruošti reikiamą vietą, reikėtų iškirsti daug medţių bei lyginti reljefą, kas sąlygotų labai

didelius kaštus.

Goegrafinė padėtis. Kompleksas yra pramoninėje miesto zonoje. Privaţiavimas yra geras,

tačiau kompleksas nutolęs apie 2 kilometrus nuo didiţiausią gyventojų koncentraciją turinčių

miesto vietų, kas apsunkintų patekimą pestiesiems. Būtų sudėtinga įrengti didesnį parkavimo vietų

skaičių. Sunku rasti miesto svečiams.

Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra.

Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra.

Alternatyvos Nr. 1. vizualizacija:

Paveikslas Nr. 14. Alternatyvos Nr. 1 vietos vizualizacija.

36

Išvada – alternatyva netinkama dėl nepkankamai laisvos vietos objekto įrengimui bei

apsunkinto prieinamumo gyventojams.

Alternatyva Nr. 2. Tauragės „Tauro“ dirbtinės dangos stadiono teritorijoje esantis

sklypas, esantis adresu: Kudirkos g. 66, Tauragė.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai. Laisvos vietos nėra. Šalia stadiono esančios pievos

nepakanka pripučiamos konstrukcijos įrengimui.

Geografinė padėtis. vertinama prastai dėl nepatogaus privaţiavimo nuo V. Kudirkos g., o

nuo Dariaus ir Girėno g. nėra įrengtos parkavimo aikštelės. Taip pat privaţiavimas iki stadiono –

grįstas ţvyru, siauras, be galimybės platinti ir pritaikyti transporto srautui (apsodintas medţiais,

šalia karo aukų kapinių). Įvertinus teritorijos esamą būklę, priimtas sprendimas, kad teritorija,

kurioje galima infrastruktūros plėtra yra atmetama, dėl neišspręstų susisiekimo ir parkavimo

problemų.





Išvada – alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo bei neišvystytų

susisiekimo komunikacijų.

Alternatyva Nr. 3. Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos teritorija, lauko sporto

aikštė esanti adresu: Prezidento g. 27.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: papildomos vietos lauko sporto infrastruktūros

plėtrai, naujiems statiniams nėra. Pripučiamos oro konstrukcijos statinys esančioje teritorijoje

pagal gamyklinius parametrus nepritaikytinas.

37

Geografinė padėtis: loakacinė vieta gera, tačiau neišspręstos privaţavimo problemos.

Kelias duobėtas, grįstas ţvyru.

Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra




Išvada – alternatyva atmetama dėl reikiamos laisvos vietos nebuvimo.

Alternatyva Nr. 4. Tauragės „Versmės“ gimnazijos teritorija, lauko sporto aikštynas

esantis adresu: J. Tumo -Vaiţganto g. 10.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: sklypo plotas uţimtas ir įveiklintas. Laisvos vietos

Pripučiamos oro konstrukcijos statiniui sporto reikmėms nėra, dėl šios prieţasties alternatyva nėra

pritaikoma.

Geografinė padėtis: Privaţiamas prie objekto, susisiekimo galimybės vertinamos gerai

tačiau objekto parkavimo aištelė nėra pritaikoma dideliam srautui lankytojų.

Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: Inţinerinės komunikacijos yra.

Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra


38


Išvada – alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo.

Alternatyva Nr. 5. Tauragės „Jovarų“ pagrindinės mokyklos teritorija, esanti adresu:

Laisvės g. 19.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: nėra pakankamai vietos pripučiamos oro

konstrukcijos statiniui.

Geografinė padėtis: nepatogi ir nepritaikytina didesniam srautui lankytojų. Nėra vietos

automobilių parkavimo aikštelės įrengimui.





39

Išvada – alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo.

Alternatyva Nr. 6. Tauragės „Vytauto“ stadiono teritorija, esanti adresu : Vytauto g. 140.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: laisvos vietos stadiono teritorijoje nėra, teritorija

įveiklinta. Pietinėje stadiono teritorijos dalyje lauko aikštelių vietoje įrengti objektą trūksta vietos.

Šioje vietoje įrengimas būtų įmanomas tik panaikinant dalį medţių bei pesčiųjų takų, kas sąlygotų

didelius kaštus.

Geografinė padėtis. Stadionas yra nutolęs apie 2 kilometrus nuo didiţiausią gyventojų

koncentraciją turinčių miesto vietų, kas apsunkintų patekimą pestiesiems. Privaţiavimai geri,

tačiau yra ribotos galimybės įrengti daugiau parkavimo vietų.

Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: Nėra.

Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: Tauragės rajono savivaldybės administracija

įgyvendino projektą ,,Tauragės miesto Vytauto stadiono rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas”.

Šis projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007-2013 metams

lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto ,,Vietinė ir urbanistinė plėtra,

kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę VP3-1.1-

VRM-01-R ,,Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ bei valstybės ir savivaldybės biudţeto

lėšomis. Remiantis šiais duomenimis, artimiausiu laikotarpiu sporto infrastruktūros plėtros ir

modernizacijos darbai alternatyvoje Nr.5 nėra tikėtini bei teisiškai apriboti. ir pripučiamos oro

konstrukcijos pastatymo galimybė šioje teritorijoje yra teisiškai apsunkinta.

Alternatyvos Nr. 6 Vizualizacija:


Išvada – alternatyva atmetama dėl nepakankamos vietos pripučiamos konstrukcijos

įrengimui, nepatogios geografinės padėties ir galimų teisinių apribojimų rekonstruoti statinį.

40

Alternatyva Nr. 7. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos teritorija, lauko sporto aikštynas

esantis adresu: J.Tumo – Vaiţganto g 123.

Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: progimnazijos teritorijoje yra stadionas, asfaltuota

4000 kv. nenaudojama aikštė, kelios lauko aikštelės krepšiniui ir futbolui. Pripučiama konstrukcija

galėtų būti sumontuojama ant stadiono teritorijos. Esamo stadiono būklė yra bloga: stadiono

paviršius yra duobėtas, futbolo vartai seni, būtina viso stadiono modernizacija. Panaikinus

stadioną, mokiniai, esant poreikiui, galėtų naudoti Ţalgirių mokyklos stadionu, esančiam uţ 500

m. (būtinas suderinimas su Ţalgirių mokykla). Šalia Šaltinio progimnazijos stadiono esančioje

4000 kv. m aikštelėje galėtų būti įrengta apie 200 parkavimo vietų, kas pilnai patenkintų tiek

pripučiamos konstrukcijos lankytojų poreikius, tiek dalinai išspręstų šalia esančio mikrorajono

parkavimo problemą.

Geografinė padėtis: gera, patogus susisiekimas, ypatingai miesto svečiams, šalia

daugiabučių namų kvartalas, uţ 500 m Ţalgirių mokykla, uţ 550 m Maţvydo mokykla.




41


Išvada - optimali alternatyvą. Siūloma įgyvendinti.

3.4. Numatomi darbai pasirinktoje alternatyvoje

Pateikiama alternatyvos įrengimo ir statymo darbų detalizacija. Pasirinktoje vietoje yra

siūlomas pripučiamos oro konstrukcijos statinį sporto reikmėms įrengti prie Tauragės „Šaltinio“

progimnazijos. Statinio numatyta vieta yra progimnazijos stadionas. Esant poreikiui,

progimnazijos mokiniai galėtų naudotis Ţalgirių mokyklos stadionu. Tam būtina pasiekti

susitarimą su Ţalgirių mokykla dėl naudojimo grafiko.

Įvertinus Tauragės mieste sporto sektoriaus uţimtumą ir populiariausias sporto šakas

rekomenduojama įrengti pripučiamos oro konstrukcijos statinį su 2 universaliomis aikštelėmis,

pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio

aikštelėmis. Pagal lankytojų poreikius bus pritaikomi ir įrengiami sanitariniai mazgai bei

persirengimo kabinos. Projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas pateikiamas paveiksle Nr. 13.

Pripučiama oro konstrukcija yra dalinai standartizuotas gaminys. Šis gaminys

sumontuojamas kartu su visomis inţinerinėmis sistemomis, tačiau gamintojai turi privalomuosius

reikalavimus rangovams, tai:

Turi būti įrengti pamatai;

42

Turi būti įrengtos grindys;

Turi būti iki nurodytų vietų atvesti inţinerinių sistemų (šildymo, vandentiekio,

nuotekų, eletros) prievadai;

Turi būti sutvarkytas gerbūvis.

Asfaltuotoje aikštelėje siūloma įrengti automobilių parkavimo aikštelę. Ši aikštelė galės

patenkinti tiek pripučiamos konstrukcijos lankytojų poreikius, tiek spręsti šalia esančio

mikrorajono parakavimo problema.

Siekiant uţtikrinti sklandų automobilių judėjimą, yra siūlomą pratęsti įvaţiavimą link

pripučiamos konstrukcijos nuo J. Tumo-Vaiţganto gatvės bei įrengti naują įvaţiavimą nuo

Bernotiškių gatvės. Taip pat yra siūloma įrengti Prezidentos gatvės pratęsimą į Bernotiškių gatvę.

Taip būtų uţtikrintas sklandus automobilių judėjimas, esant dideliam automobilių srautui.

Projektinis sklypo planas pateikimas paveiksle Nr.19

43

Paveikslas Nr. 21.Siūlomas pripučiamos oro konstrukcijos bei parkavimo vietos išdėstymas ir gatvės pratęsimo perspektyva

44

3.5. Pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo darbų apimtys

Siūlomos alternatyvos įgyvendinimas apims šiuos darbus:

Pamatų įrengimas. Darbai apima: grunto iškasimą ir transportavimą, pagrindų

posluoksnių po pamatais įrengimą, pamatų armavimą, juostinių pamatų įrengimą, cokolio

šiltinimą, hidroizoliaciją, uţpylimą smėliu, gelţbetoninių laiptų ir metalinių turėklų įrengimą. Taip

pat posluoksnių ir betoninių grindų įrengimą įrenginiams.

Sklypo sutvarkymas. Darbai apima: betoninių tinkelių, įskaitant pasluosnius,

įrengimas aplink sporto pripučiamą oro konstrukciją, sklypo planiravimas mechaniniu būdu,

dirvos paruošimas ir gazonu uţsėjimas.

Grindų įrengimas. Darbai apima: asfaltininės dangos išardymas ir grunto iškasimas,

pasluosnių įrengimas, grindų hidroizoliacijos įrengimas, armatūros tinklo sudėjimas grindų

dangoje, grindų betonavimas, grindų išlyginamojo sluoksnio uţdėjimas.

Pripučiamos oro konstrukcijos montavimas. Darbai apima: pripučiamos oro

konstrukcijos montavimas, įskaitant durų montavimą, šildymo – vėdinimo sistemų pajungimą,

šviestuvų sumontavimą (montuoja įrangos gamintojas).

Tribūnų montavimas. Darbai apima: gamintojo pateiktų tribūnų sumontavimą,

tvirtinant prie grindų.

Sportinės dangos įrengimas. Darbai apima: pagrindo išlyginimą, dangos įrengimas,

linijų nudaţymą.

Vidaus elektros įrengimas. Darbai apima: signalinių ţibintų montavimą, kabelių

tiesimą, šviestuvų atramų sumontavimą, skydelių ir jungiklių montavimą, laidų ir kabelių

pajungimą, įţeminimo laidininkų montavimą, kitos būtinos instaliacijos montavimą ir varţų

matavimą.

Elektroninių ryšių įrengimas. Darbai apima: kompiuterinių tinklų įrengimą.

Apsauginės signalizacijos įrengimas. Darbai apima: apsauginės signalizacijos

įrengimą.

Lauko inţinerinių tinklų (šilumos trasos) įrengimas. Darbai apima: Darbai apima:

tranšėjų iškasimą, šilumos tiekimo vamzdţių paklojimą, sujungimo armatūros sumontavimą,

tranšėjų uţkasimą, prievado sumontavimą.

Lauko inţinerinių tinklų (elektros) įrengimas. Darbai apima: tranšėjų iškasimą, kabelio

apsauginiuose vamzdţiuose tiesimą, tranšėjų uţpylimą, valdymo spintos montavimas.

45

Lauko inţinerinių tinklų (vandentiekis ir kanalizacija) įrengimas. Darbai apima:

tranšėjų iškasimą, vandentiekio ir nuotekų vamzdţių paklojimą, sujungimo armatūros

sumontavimą, tranšėjų uţkasimą, prievado sumontavimą.

Persirengimo patalpų, WC, dušų įrengimas. Darbai apima: gamintojo pateiktų

konteinerių su integruotais WC, dušais ir persirengimo kabinomis sumontavimas.

Automobilių parakavimo aikštelės įrengimas ir Prezidento gatvės pratęsimas yra

neįtrauktas į šių darbų apimtis bei siūloma lygiagrečiai tai finansuoti kitomis lėšomis.

46

4. ALTERNATYVOS ĮVERTINIMAS

4.1. Finansinis alternatyvos vertinimas

Šios galimybių studijos objektas yra pripučiamo oro konstrukcija, skirta sporto reikmėms.

Prezidento gatvės pratęsimui ir automobilių stovėjimo aikštelei įrengti reikalingos investicijos

nėra įtrauktos projekto biudţetą ir turės būti finansuojamos atskirai.

Įvertinus reikiamų darbų apimtis alternatyvos įgyvendinimui pateikiamos investicijos į

pasirinktą alternatyvą.

Lentelė Nr. 12. Investicijos į alternatyvą

Eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas

Vieneto kaina,

Eur be PVM

Suma Eur,

be PVM PVM,Eur

Suma Eur,

su PVM

1. Projektavimas bei inţinerinės

paslaugos 39.343,53 8.262,14 47.605,67

1.1 Techninis darbo projektas 28.327 28.327,34 5.948,74 34.276,08

1.2 Techninio projekto ekspertizė 2.754 2.754,05 578,35 3.332,40

1.3 Statinio projekto vykdymo

prieţiūra 2.754 2.754,05 578,35 3.332,40

1.4 Darbų techninė prieţiūra 5.508 5.508,09 1.156,70 6.664,79

2. Statybos rangos darbai

786.871 165.243 952.113

2.1 Pamatai 45.470 45.470,05 9.549 55.018,76

2.2 Grindys 154.041 154.041,38 32.349 186.390,07

2.3 Konstrukcijos montavimas ir

įrenginiai 237.281 237.281,45 49.829 287.110,56

2.4 Sportinės dangos įrengimas 169.728 169.727,60 35.643 205.370,40

2.5 Tribūnų montavimas ir įrenginiai 87.181 87.180,77 18.308 105.488,73

2.6 Elektrotechnikos darbai 3.760 3.760,08 790 4.549,69

2.7 Persirengimo patalpos, WC, dušai 55.835 55.835,40 11.725 67.560,83

2.8 Šildymas 8.014 8.014,31 1.683 9.697,32

2.9 Elektroniniai ryšiai 2.012 2.012,31 423 2.434,90

2.10 Apsauginė signalizacija 2.479 2.479,39 521 3.000,06

2.11 Lauko inţineriniai tinklai (Elektra) 2.462 2.461,65 517 2.978,60

2.12 Lauko inţineriniai tinklai

(Vandentiekis ir kanalizacija) 2.404 2.404,06 505 2.908,92

2.13 Sklypo sutvarkymas 16.202 16.202,05 3.402 19.604,48

Iš viso:

826.214,03 173.504,95 999.718,97

Finansinės analizės tikslas – atsiţvelgus į projektui skiriamų grynųjų pinigų srautus,

įvertinti projekto finansinį stabilumą, apskaičiuoti projekto finansinę vidinės grąţos normą

(FVGN), projekto finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV). Finansinis projekto vertinimas

47

atliekamas pagal VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodţio 31 d.

įsakymu Nr. 2014/8-337 patvirtintą Investicijų projektų metodiką.

Finansiniam projekto įvertinimui naudojamos sąlygos pateikiamos lentelėje Nr.13.

Lentelė Nr. 13. Sąlygos finansiniam vertinimui

Siūlomas ataskaitinis laikotarpis - 15 metų (kiti sektoriai)

Projektui numatoma naudoti Tauragės raj. savivaldybės biudţeto lėšas

Nustatant investicijų likutinę vertę bus atsiţvelgiama į projekto investicijų sumą ir pagrįstą

ilgalaikio turto naudojimo trukmę

Taikoma finansinė diskonto norma – 4,0 proc.

Taikoma socialinė diskonto norma – 5,0 proc.

Nustatant investicijų likutinę vertę, atsiţvelgiama į 2009 m. birţelio 10 d. LR Vyriausybės

nutarimu Nr. 564 „ Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto

nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus

subjektams patvirtinimo“ surenkamiems, išardomiems ir kitiems pastatams taikomą 20 metų

maksimalaus nusidėvėjimo laikotarpį. Atsiţvelgiant, kad sukurtas materialusis turtas nusidėvės

vėliau nei pasibaigs ataskaitinis laikotarpis, reinvesticijos nenumatytos. Likutinė investicijų vertė

apskaičiuojama balansinės vertės metodu (kadangi numatytas objektas grynųjų pajamų negeneruos

ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turto neketinama parduoti), t.y. 2031 m. jų likutinė vertė bus

297 772 EUR.

Pagrindiniai projekto finansinės analizės rodikliai pateikti lentelėje Nr. 14.

Lentelė Nr. 14. Finansinės analizės rodikliai

Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms - FGDV(I) -841 117

Finansinė vidinė grąţos norma investicijoms - FVGN(I) -8,01%

Konvertuota investicijų (A.) GDV 904 412

Konvertuota investicijų likutinės vertės (B.) GDV 137 395

Finansinis naudos ir išlaidų santykis - FNIS 0,00

Finansinis gyvybingumas (realiąja išraiška) Ne

FGDV (I) rodiklis parodo projekto naudą, išreikštą dabartine pinigų verte. Projekto atveju

FGDV yra <0, diskontuoti projekto grynųjų pajamų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir

projektas per projekto ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka, todėl jį įgyvendinant finansinė

nauda nebus gauta.

48

FVGN (I) – diskonto norma, kuriai esant investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos

pajamų ir veiklos išlaidų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. Jeigu FVGN didesnė uţ

rinkoje esančią palūkanų normą, projektas duos didesnę naudą uţ lėšų skolinimosi išlaidas. Šio

projekto įgyvendinimo atveju FVGN (I) yra neigiama, tačiau tai nereiškia, kad projektas

neefektyvus – jis duos socialinę ekonominę naudą.

FNIS rodiklis skaičiuojamas, kai iš projekto gaunama pajamų.

Projekto tikslas nėra pajamų generavimas. Yra siūloma naujos arenos bilietų kainodarą

grįsti sąnaudomis, todėl finansinės naudos neplanuojama gauti. Projektas generuos didelę

netiesioginę naudą, kuri aprašoma kitame poskyryje.

4.2. Projekto sukuriama nauda

Įgyvendinus projektą, bus sukuriamos šios pagrindinės naudos:

Nauda profesionaliems sportininkams dėl naujos sporto infrastruktūros.

Įgyvendinus projektą, profesionaliems sportininkams bus sukurtos geros salygos

nepertraukiamai visus metus treniruotis bei pasiekti geresnių rezultatų. Sezoniškumo panaikinimas

ypatingai aktualus tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis. Šiuo metu sportininkai vyksta

į kitus miestus treniruotis, o pastačius objektą, bus galima ne tik vietiniams sportininkams

treniruotis Tauragėje, bet ir iš kitų miestų pritraukti sportininkus.

Nauda sportuotojams mėgėjams.

Įgyvendinus projektą bus skatinamas šios visuomenės grupės uţimtumas. Taip pat sukurta

komfortabili sporto ir laisvalaikio praleidimo vieta Tauragės mieste uţtikrins renginių poreikio

tenkinimą, aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimą.

Nauda „Šaltinio“ progimnazijai.

Šiuo metu „Šaltinio“ progimnazijos patalpose yra keletas veikiančių sporto klubų. Tai

sąlygoja vietos trūkumą ir iššaukia konfliktą su progimnazijos bendruomėne. Progimnazijos rūsyje

įsikūrusiam kovos menų sporto klubui esamos patalpos yra nepakankamos, todėl norima persikelti

į tame pačiame pastate esančią „Modulio“ salę, kuri yra aktyviai naudojama mokinių. Naujos

pripučiamos oro konstrukcijos pastatymas leistų moksleiviams perkelti savo veiklą į naujas

patalpas, o „Modulio“ salę perleisti kovos menų klubui.

Nauda gyventojams dėl parkavimo vietų didėjimo.

Įgyvendinus projektą, bus įrengta parkavimo aikštelė, kuri dalinai išspręs tankiausiai

Tauragės miesto apgyvendinto mikrorajono parkavimo vietų trūkumo problemą. Gyventojams

būtų sudarytos sąlygos naudotis dalimi automobilių stovėjimo aikštelės.

Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl gyventojų pagerėjusios gyvenimo kokybės.

49

Įvykdţius numatytus darbus pagerės Tauragės rajono savivaldybės gyventojų gyvenamoji

aplinka, prasiplės laisvalaikio praleidimo galimybės, kurios tiesiogiai įtakos socialinės atskirties

maţinimą, aktyvesnę sporto veiklą, gyventojų uţimtumą. Taip pat pabrėţtina, kad gyventojų

fizinis aktyvumas – neatsiejamas nuo sveikatingumo rodiklių gerėjimo.

Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl sumaţėjusio nusikalstamumo.

Gyvenamosios aplinkos pagerinimas pasitelkus sporto infrastruktūros atnaujinimą skatins

gyventojų, ypatingai nepilnamečių fizinį uţimtumą. Atsiţvelgiant į tolydţiai augantį nepilnamečių

nusikalstamumą, paauglių fizinio uţimtumo uţtikrinimas – viena iš prevencijos priemonių, kuri

gali uţtikrinti nusikalstamumo maţėjimą.

Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl sumaţėjusios emigracijos.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris formuoja migracijos aplinką – uţimtumo lygis.

Augantis uţimtumo ligmuo uţtikrina galimybę gyventi aktyvioje, integruotoje ir sveikoje

visuomenėje, maţina atskirtį lyginant su didesniais šalies miestais. Visa tai įtakoja neto migracijos

rodiklio maţėjimą. Pagerėjusi gyventojų gyvenimo kokybė maţina emigraciją bei pritraukia

naujus gyventojus su šeimomis. Įgyvendintas projektas taps traukos centru, taip dalinai

prisidėdamas prie gyventojų emigracijos maţinimo.

Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl nekilnojamo turto vertės.

Atlikus darbus pagerės Tauragės rajono savivaldybės gyvenamoji aplinka, pagerės

gyvenimo kokybė, maţės nusikalstamumas ir neto migracija, todėl didės Tauragės raj.

savivaldybės nekilnojamojo turto vertė.

50

4.3. Projekto įyvendinimas

Planuojama, kad visi pagrindiniai darbai bus įgyvendinti 2016 – 2017 metais, t. y. per 1

metus.

Lentelė Nr. 15. Darbų įgyvendinimo grafikas

2016 2017 I Q II Q III Q IV Q I Q II Q III Q IV Q

1. Projektavimas bei inţinerinės

paslaugos

1.1. Techninis darbo projektas

1.2. Techninio projekto ekspertizė

1.3. Statinio projekto vykdymo prieţiūra

1.4. Darbų techninė prieţiūra

2. Statybos rangos darbai

2.1. Pamatai (lauko darbai)

2.2. Grindys (laukodarbai)

2.3. Oro konstrukcijos montavimas ir

įrenginiai

2.4. Sportinės dangos įrengimas

2.5. Tribūnų montavimas ir įrenginiai

2.6. Elektrotechnikos darbai

2.7. Persirengimo patalpos, WC, dušai

2.8. Šildymas (lauko darbai)

2.9. Elektroniniai ryšiai

2.10. Apsauginė signalizacija

2.11. Lauko inţineriniai tinklai (Elektra)

2.12. Lauko inţineriniai tinklai (Vandentiekis

ir kanalizacija)

2.13. Sklypo sutvarkymas

2.14. Automobilių stovėjimo aikštelės

įrengimas*

2.15. Prezidento g. pratęsimas*

* – Darbai nėra įtraukti į projekto biudţetą, turi būti finansuojami atskirai.

Numatomi darbai apims projektavimo bei ininerinių ir statybos rangos darbus. Darbų

apimtys yra aptartos ir numatytos anksčiau, esančiame 4.4. “Numatomi darbai alternatyvoje”

poskyryje.

51

4.4. Projekto rizikos

Svarbiausios rizikos grupės ir rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos projekto sėkmingam

įgyvendinimui, pateikiami lentelėje Nr. 16.

Lentelė Nr. 16. Projekto rizikos aprašymas

Rizikos rūšių

pavyzdţiai Rizikos aprašymas Rizikos maţinimo priemonės

Investicijų ir jų finansavimo rizika

Investicijų vertės

išaugimas

Investicijų vertė

įgyvendinant projektą gali

būti didesnė nei numatyta

skaičiavimuose

Atliktos paslaugų tiekėjų apklausos,

išanalizuoti įrangos tiekėjų

kainininkai, atlikta analogų analizė

Ekonominė rizika

Maţesnė potenciali

sukuriama ekonominė

nauda

Projekto nauda gali

pasinaudoti maţiau

potencialių naudos gavėjų,

nei planuojama

Ekonominės naudos prielaidos

daromos remiantis atlikta socialinės –

ekonominės aplinkos analize .

Techninė/technologinė rizika

Investicijų

kokybiškumas

Tiekėjai gali patiekti

nekokybišką įrangą,

nekokybiškai atlikti darbus

Patikimų tiekėjų parinkimas. Bus

numatyti garantiniai reikalavimai

tiekimo sutartyse. Projekte numatyta

pirkti projekto techninės įrangos

ekspertizės ir statinio projekto

vykdymo prieţiūros paslaugas, kurios

bus perkamos iš atitinkamą patirtį

turinčių įmonių

Įrangos suderinamumas Diegiama sistema gali

iškelti nesuderinamumo

problemas ir sistemos

veikimo trikdţius ar

paslėptus defektus

Naudojimasis visuotinai pripaţintais

standartais. Sprendimų įvertinimas

pasitelkiant ekspertus. Galutinio

apmokėjimo atidėjimas po

bandomosios eksploatacijos

Tiekimo vėlavimai Projekto įgyvendinimo

plane numatyti veiksmai

(veiklos) dėl įvairių

prieţasčių gali vėluoti

Sutartyse numatytos sankcijos.

Projekte numatytas realus ir pagrįstas

darbų planas.

Kita rizika

Administravimo Paskirtų projektui

administruoti patyrusių

darbuotojų išėjimas iš darbo

Paskirtiems darbuotojams pakeitus

darbovietes, Pareiškėjas, remiantis šia

sutartimi, turėtų skirti naujus

kvalifikuotus darbuotojus

52

4.5. Projekto tęstinumas

Projektas yra tęstinis tiek nuosavybės, tiek infrastruktūros palaikymo poţiūriu.

Įgyvendinus projektą, pripučiamos oro konstrukcijos nuosavybė bus Tauragės rajono

savivaldybės ir ji nebus perleistą kitiems asmenims.

Infrastruktūros išlaikymo kaštai bus dengiami iš nuomos pajamų.

Sukurta infrastruktūra galės naudotis visi Tauragės sporto klubai, sportininkai, miesto

gyventojai bei, esant galimybei, miesto svečiai.

53

IŠVADOS

Pagrindinės Tauragės sporto sektoriaus problemos yra sporto infrastruktūros trūkumas,

esamos sportinės bazės sezoniškumas bei dalies lauko sporto infrastruktūros nusidėvėjimas. Ko

pasėkoje Tauragės rajono savivaldybės nepertraukiamam gyventojų sportiniam aktyvumui ir

uţimtumui skatinti pasireiškia fizinės sporto bazės trūkumas. Nebuvimas galimybės sprotuoti

nepertraukiamai visus metus ypatingai įtakoja tokias sporto šakas kaip paplūdimio tinklinis.

Optimalus sprendimas infrastruktūros atnaujinimui yra pripučiama oro konstrukcija. Šis

sprendimas pasirinktas kaip ekonomiškai naudingiausias ir greičiausiai įgyvendinmas.

Atlikus vietos parinkimo analizę, buvo nustatyta, kad vienintelė tinkma vieta pirpučiamos

oro konstrukcijos statybai yra “Šaltinio” progimnazijos stadionas. Pasirinkta vieta patogi tiek

miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Netoli yra visos reikiamos lauko inţinerinės sistemos.

Yra daug vietos automobilių parkavimo aikštelei įrengti.

Yra siūloma projektą įgyvendinti skirstant finansavimą į dvi dalis: 1) pripučiamos oro

konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui,

tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis; 2) automobilių stovėjimo

aikštelės įrengimas ir Prezidento g. pratęsimas. Viską siūloma įgyvendinti lygiagrečiai.

Skaičiuotina investicijų suma pripučiamos oro konstrukcijos įrengimui yra 999 719 Eur (su

PVM). Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir Prezidento g. pratęsimo investicijos šioje

galimybių nebuvo vertinamos.

Planuojama, kad projektas negeneruos teigiamos finansinės naudos (siūloma kainodarą

grįsti sąnaudomis), tačiau projektas sukurs didelę socialinę ekonominę naudą:

Pagerės sportuojančių sąlygos (profesionalių ir mėgėjų);

Bus sukurta sporto infrastruktūra, kuria bus galima naudotis visus metus, kas ypatingai

aktualu tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis.

“Šaltinio” progimnazijos bendruomenei bus sukurta nauja sporto infrastruktūra, kas išspręs

esamas problemas dėl patalpų sportinei veiklai trūkumo;

Įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė dalinai išspręs aplinkinių gyventojų

parkavimo problemą;

Naujos infrastruktūros sukūrimas skatins jaunimo uţimtumą, kas gali teigiamai įtakoti

nusikalstamumo maţėjimą;

Modernios sporto bazės įkūrimas didins gyvenimo kokybę mieste, kas teigiamai įtakos

emigracijos bei gyventojų sveiktingumo rodiklius;

54

Padidės nekilnojamo turto vertė.

Siūloma projektą įgyvendinti iki 2017 metų rudens

Projekto rizikingumas yra maţas.

Projektas yra tęstinis tiek finansiniu, tiek instituciniu poţiūriu.

Documents

PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO …darbai.taurage.lt/media/editor/Galimybių_studija.pdf · konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis