Prekyba žmonėmis kaip nusikaltimas žmogaus laisvei

Parengė: Žilvinas Pleirė

Marek Mašaro

Prekybos žmonėmis kaip nusikalstamos veikos apibrėžimas LR BK

1961 m. LR BK 131-3 strp. Prekyba žmonėmis (1998 07 02)Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas ar asmens įgijimas turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija ar gauti materialinę ar kitokią naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į Lietuvą ar už jos ribų.Ta pati veika, padaryta pakartotinai ar nepilnamečio atžvilgiu , ar grupės iš anksto susitarusių asmenų, ar itin pavojingo recidyvisto, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 iki 12 m.

2000 m. LR BK 147 strp. Prekyba žmonėmisTas, kas turėdamas tikslą gauti turtinės as kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido ar įgijo asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 m.

2005 06 23 LR BK 147 strp. Nauja redakcijaTas, kas pardavė pirko ar kitaip perleido ar įgijo asmenį ar verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar panaudodamas apgaulę ar sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos ar jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų

Tarptautiniai teisės aktai

1910 m. Paryžiaus tarptautinė konvencija dėl kovos prieš baltųjų vergių prekybą 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl priverstinio darbo 1949 m. JT konvencija dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu

prostitucijos tikslams 1950 m. Niujorko konvencija dėl kovos prieš prekybą žmonėmis ir prostituciją 1966 m. JTO konvencija dėl prievartos prieš moteris panaikinimo 1995 m. Pekino deklaracija ir Pekino veiksmų platforma, priimta IV pasaulinėje

moterų konferencijoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Europos Tarybos valstybėms 2000 11 15 JTO konvencija prieš tarptautinį nusikalstamumą papildantis protokolas

“Dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei vertimąsi už ją”

Prekybos žmonėmis kaip nusikalstamos veikos apibrėžimas tarptautinės teisės kontekste

1910 m. Tarptautinis susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su prekyba baltosiomis vergėmis; baltosios vergės- amoraliniais tikslais moterų išnaudojimas kitų asmenų aistrai tenkinti. Siejama su prievarta apgaule, piktnaudžiavimu įgaliojimais

1921 09 30 Tarptautinė konvencija dėl kovos su prekyba moterimis ir vaikais-platesnė sąvoka asmuo

1933 10 11 Tarptautinė konvencija dėl kovos su prekyba pilnametėmis moterimis – amoraliniais tikslais moterų teikimas, suviliojimas, įtraukimas kitų asmenų aistrai tenkinti kitose šalyje, net jei tai daroma jų sutikimų

1926 m. Ir 1956 m. JT vergijos konvencijos – prie prekybos žmonėmis sampratos prideda vergija. Vergija – nuosavybės teisė

1995 m. Pekino konvencija – žmonių išnaudojimas ne tik prostitucijai, bet ir kitoms sritims

Europos institucijų apibrėžimas – prekyba žmonėmis pasireiškia visose srityse

Pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys prekybos žmonėmis sampratą tarptautinėje ir ES teisėje

2000 m. lapkričio 15 d. Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą

Šį Protokolą Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2003 m. balandžio 22 d.

2002 m. liepos 19 d. ES Tarybos pagrindų sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis adaptavo JT protokole pateiktą prekybos žmonėmis sampratą.

Prekybos žmonėmis apibrėžimas 2000 m. Jungtinių Tautų Protokole

a) "prekyba žmonėmis" - žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą;

b) prekybos žmonėmis aukos sutikimas iš anksto apgalvotam išnaudojimui, nurodytam šio straipsnio a) punkte, neturi reikšmės, jei buvo panaudota bet kuri iš a) punkte nurodytų priemonių;

c) vaiko verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas, siekiant jį išnaudoti, yra laikoma "prekyba žmonėmis", net jei tai neapima nė vieno iš šio straipsnio a) punkte nurodytų būdų;

d) "vaikas" - kiekvienas asmuo iki aštuoniolikos metų.

Prekybos žmonėmis samprata tarptautinėje ir ES teisėje

Prekyba žmonėmis – tai sandoris, kurio objektas yra žmogus, ir kuris sudarytas siekiant išnaudoti tą žmogų.

JT Protokole minimos šios sandorių rūšys: verbavimas, pervežimas, priėmimas, perdavimas ir slėpimas. ES Tarybos 2002 m. pagrindų sprendime papildomai minimi apsikeitimas kontrole kito asmens atžvilgiu ar jos perleidimas.

Prekybos žmonėmis samprata tarptautinėje ir ES teisėje

Išnaudojimo sritys gali būti įvairios – prostitucija ar kitoks seksualinis

išnaudojimas, priverstinis darbas, vergija ar į vergija panaši veikla, organų išėmimas. ES Tarybos 2002 m. pagrindų sprendime patikslinta, kad seksualinis išnaudojimas apima ir išnaudojimą pornografijai.

Prekybos žmonėmis samprata tarptautinėje ir ES teisėje

Prekyba žmonėmis gali pasireikšti kaip kaltininko sandoris tiek su pačiu išnaudojamu asmeniu (pvz., jo užverbavimas), tiek ir su trečiaisiais asmenimis (pvz., perdavimas, pervežimas ir kt.).

Neturi reikšmės, ar nukentėjusysis pagal sandorį išnaudojamas ar bus išnaudojamas užsienyje ar savo šalyje.

Prekybos žmonėmis samprata tarptautinėje ir ES teisėje

Prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, susijęs su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam, kuris leidžia šį asmenį įtraukti į išnaudojimą arba jį kontroliuoti. Šis poveikis gali pasireikšti fizine ir psichine prievarta, pagrobimu, o taip pat apima ir tokius neprievartinius būdus kaip apgaule, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar aukos pažeidžiamumu, sumokėjimas nukentėjusįjį kontroliuojančiam asmeniui už sutikimą išnaudoti.

ES Tarybos 2002 m. pagrindų sprendime patikslintas piktnaudžiavimo pažeidžiamumu požymis – kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Taigi, sutikimo būti išnaudojamam išgavimas iš asmens, esančio sunkioje socialinėje padėtyje (skolos, skurdas ir pan.) gali rodyti prekybos žmonėmis požymius.

Prekybos žmonėmis samprata tarptautinėje ir ES teisėje

Prekybos žmonėmis aukos sutikimas būti išnaudojamai nėra juridiškai reikšmingas, jeigu šis sutikimas išgautas naudojant jau minėtas poveikio priemones. O sandoris dėl vaiko, t.y. asmens iki 18 metų amžiaus, išnaudojimo pripažįstamas prekyba žmonėmis net ir tada, jei nebuvo anksčiau išvardyto poveikio.

Prekybos žmonėmis (LR BK 147 str.) nusikaltimo sudėties struktūra

Objektyvieji požymiai

Objektas – žmogaus laisvė (tiek fizinė, tiek ir valios laisvė) Nukentėjusysis – pilnametis asmuo Veika (alternatyvios veikos) bent 1:

a) žmogaus pardavimas arba kitoks perleidimas; b) pirkimas arba kitoks įgijimas; c) verbavimas; d) gabenimas; e) laikymas nelaisvėje

Veikos padarymo būdai (alternatyvūs) bent 1: a) fizinis smurtas; b) grasinimai; c) kitoks atėmimas galimybės priešintis; d) pasinaudojimas priklausomumu; e) pasinaudojimas pažeidžiamumu; f) apgaulė; g) sumokėjimas ar kitokios turtinės naudos suteikimas asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį

Subjektas - fizinis asmuo nuo 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Prekybos žmonėmis nukentėjusiojo laisvės pažeidimo ypatumai

Laisvės pažeidimo mechanizmą prekybos žmonėmis nusikaltime geriausiai atspindi sąvoka “laisvę varžanti kontrolė”. Ši sąvoka suponuoja tam tikrą tęstinį laisvės varžymo pobūdį, kuris yra tiesiog būtinas išnaudojimui.

Sandoris dėl žmogaus išnaudojimo yra priešingas aukos laisvei šiais atvejais: 1) Sandoris (pvz., pirkimo, pardavimo) sudaromas dėl jau kontroliuojamo, visiškai ar iš dalies nelaisvo asmens; 2) Sandoris sudaromas dėl laisvo žmogaus (pvz., užverbavimas, gabenimas), tačiau aplinkybės rodo, jog šio asmens laisvė bus varžoma vėliau, kai jis bus išnaudojamas.

Laisvę varžančios kontrolės samprata Tiesioginė kontrolė

Prekybos žmonėmis aukos laisvės kontrolė gali būti tiek tiesioginė (akivaizdi), tiek ir netiesioginė (užmaskuota).

Tiesioginė kito asmens laisvės kontrolė gali pasireikšti kaip kito asmens laikymas nelaisvėje arba kaip jo kontroliavimas naudojant psichinę prievartą, apgaulę, manipuliuojant vaiku, psichiškai nesveiku asmeniu. Fizinės ir valios laisvės pažeidimas tokioje kontrolėje yra akivaizdus, todėl jį lengviau įrodyti.

Laisvę varžančios kontrolės samprata Netiesioginė kontrolė

Netiesioginė laisvę varžanti kontrolė pirmiausia pažeidžia asmens valios laisvę, tačiau laisvės pažeidimo mechanizmas čia nėra akivaizdus ir sunkiau įrodinėjamas.

Netiesioginės kontrolės prievartinė esmė užmaskuota tam tikru kaltininko ir aukos susitarimu, kai auka sutinka būti kontroliuojama ir išnaudojama. Šis aukos sutikimas nepaneigia sandorio priešingumo žmogaus laisvei.

Laisvę varžančios kontrolės samprata Aplinkybės, rodančios užmaskuotos kontrolės buvimą

Netiesioginė (užmaskuota) laisvę varžanti kontrolė paprastai būna būdinga nelegalioms veiklos sritims, kuriose išnaudojami žmonės (prostitucijai, nelegaliam darbui ir pan.).

Svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis tokį užmaskuotą laisvės varžymą, yra tai, kad auka turi (ar turės ateityje) ribotas galimybes ištrukti iš išnaudojimo tinklo dėl to, kad apribojama jos judėjimo laisvė, pasisavinami tapatybės dokumentai, kontroliuojamas jos kasdienis gyvenimas, užblokuojami socialiniai kontaktai, darbo konfliktai sprendžiami neteisiniais būdais ir pan.

Išnaudojimo tikslai

Visos prekybą žmonėmis sudarančios veikos (įgijimas, perleidimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje) padaromos aukos išnaudojimo tikslais.

Išnaudojimo tikslai reiškia, kad sandoris, kurio objektas yra žmogus, sudaromas siekiant nelegaliai kontroliuoti ir pelnytis iš jo darbo arba žinant, kad tai darys kiti asmenys. 

Pagal LR BK 147 str. 1 dalį kvalifikuojamos veikos, padarytos išnaudojimo prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui tikslais.

Žmogaus įgijimo – perleidimo sandoris

Žmogaus įgijimas (pirkimas ar kitaip) – tai išnaudojimo tikslais sudarytas sandoris, kurio metu kaltininkas įgyja nukentėjusiojo kontrolę. Įgyti žmogų įmanoma jį pagrobus, užverbavus, gavus iš kito asmens kontrolės, paslėpus.

Žmogaus perleidimas (pirkimas ar kitaip) – tai išnaudojimo tikslais sudarytas sandoris, kurio metu kaltininkas perduoda nukentėjusįjį iš savo kontrolės į kito žmogaus kontrolę. Pvz., suteneris parduoda prostitutę kitam suteneriui.

 

Verbavimas

Verbavimas kaip prekybai žmonėmis būdinga veika – tai išnaudojimo tikslais kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) atlikti veiksmus (duoti sutikimą, pasirašyti sutartį, vykti į užsienį ir t.t.), kurie leis vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis.

Asmuo gali būti verbuojamas slepiant arba neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas.

Nusikaltimo baigtumui nustatyti nebūtina, kad nukentėjusysis būtų užverbuotas, pakanka paties verbavimo proceso.

 

Gabenimas

Gabenimas kaip prekybai žmonėmis būdinga veika – tai bet koks išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas iš vienos vietos į kitą (vežimas automobiliu, lydėjimas kelionėje traukiniu ar lėktuvu ir pan.).

Asmuo gali būti gabenamas ne tik į tą vietą, kur jis bus išnaudojamas, bet ir į kitą vietą, pvz., parodyti galimam pirkėjui, apgyvendinti prieš gabenant į užsienį ir pan.

Tai gali būti daroma vienos šalies ribose arba iš vienos šalies į kitą.

Veika baigta pradėjus gabenti asmenį.  

Laikymas nelaisvėje

Laikymas nelaisvėje kaip prekybai žmonėmis būdinga veika – tai išnaudojimo tikslais žmogaus laikymas tokiomis sąlygomis, kai jis neturi galimybių daryti fizinius judesius (pvz., žmogus surištas) arba judėti erdvėje (pvz., uždarytas kambaryje) ar pasirinkti savo buvimo vietos (pvz., apsauga neleidžia palikti namo teritorijos).

Nukentėjusysis gali būti laikomas nelaisvėje prieš jo valią arba jam sutinkant.

Veika laikoma baigta sudarius nukentėjusiajam nelaisvės būklę.  

Veikos ir jos padarymo būdo santykis

Veika (pirkimas, pardavimas, gabenimas, verbavimas ir t.t.) pripažįstama prekyba žmonėmis tik tada, jeigu nustatomas bent vienas 147 straipsnyje nurodytų būdų: fizinis smurtas, grasinimai ar kitoks atėmimas galimybės

priešintis; pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu; apgaulė; sumokėjimas ar kitokios turtinės naudos suteikimas

asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį

Veikos ir jos padarymo būdo santykis

BK 147 straipsnyje minimi poveikio būdai pagal normos prasmę naudojami siekiant užtikrinti nukentėjusiojo kontrolę, kuri leistų jį išnaudoti ar paversti sandorio objektu

Tačiau nėra būtina, kad pats pirkėjas, pardavėjas, verbuotojas ar gabentojas naudotų šiuos būdus. Pakanka žinojimo, kad bent vienas iš šių būdų buvo ar bus panaudotas prieš nukentėjusįjį ateityje.

Fizinis smurtas

Fizinis smurtas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos (atimama gyvybė, sukeliamas sveikatos sutrikdymas, skausmas ar kitos fizinės kančios, atimama laisvė, sukeliama bejėgiškumo ar kita nenatūrali būklė) .

Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.

Grasinimai

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Grasinimai gali būti išreikšti žodžiu, raštu ir kitu elgesiu (gestais, mimika, garsiu rėkimu, ginklo, peilio ar kito panašios paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, sistemingais naktiniais skambučiais, asmens atviru sekimu, baimę keliančios aplinkos sukūrimu ir kt.

 

Kitoks atėmimas galimybės priešintis

Analogiškas požymis yra išaiškintas LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose”.

Pagal šį LAT nutarimo 9 punktą, Kitoks atėmimas galimybės priešintis gali pasireikšti kaip nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę …  

Pasinaudojimas pažeidžiamumu

Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Pagal ES Tarybos 2002 m. pagrindų sprendimą piktnaudžiavimas pažeidžiamumu būna tada, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui.

Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimą į išnaudojimą kaip skolos likvidavimo būdą, kaip būdą ištrukti iš skurdo, asocialios šeimos ir pan.

Pasinaudojimas priklausomumu

Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norint išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko, nuo kurio priklauso, valiai.

Priklausomumas suponuoja tokius santykius tarp žmonių, kai vienos žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus geros valios.

Juridinę reikšmę turi tik teisinis priklausomumas

Apgaulė

Apgaulė – tai žmogaus suklaidinimas pranešant netikras žinias ar nutylint tiesą. Prekybos žmonėmis normos prasme, apgaule pripažintini ir įvairūs melagingi pažadai

Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti įtraukimą į išnaudojimą suklaidinant dėl busimo darbo pobūdžio arba sąlygų, atlyginimo dydžio ir pan.

 

Sumokėjimas ar kitokios turtinės naudos suteikimas asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, kaip prekybos žmonėmis

požymis

Šį požymį sunku paaiškinti turint galvoje ankstesnių požymių ir visos normos struktūrą. “Sumokėjimo” požymis tarsi iškrenta, nes jis labiau atitinka veiką nei jos padarymo būdą, nors paminėtas tarp poveikio aukai būdų.

Savo turiniu šis požymis sutampa su asmens pirkimo ar kitokio įgijimo požymiais.

Galima daryti išvadą, kad sumokėjimo ar kitokios naudos suteikimo fakto nustatymas atleidžia nuo pareigos įrodinėti byloje kokį nors papildomą poveikį aukai.

 

Prekybos žmonėmis (BK 147 str.) nusikaltimo sudėties struktūra

Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia:

1) Kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų,

2) žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui,

3) siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui arba kad ir to nesiekia, bet žino apie tai,

4) ir nori taip veikti;

Kvalifikuojamieji požymiai (LR BK 147 str. 2 d.)

Veika padaryta dviem ar daugiau nukentėjusiesiems; Veika padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje; Veika padaryta siekiant įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį

arba ląstelių.

Prekybos žmogaus normos santykis su kitom normomis

Anksčiau galiojusi prekybos žmonėmis norma galėjo būti inkriminuojama kartu (kaip idealioji sutaptis) su šiomis normomis. Dabar galiojanti prekybos žmonėmis norma apima:

Neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.), Pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str.), Įtraukimą į prostituciją (BK 308 str.), Žmogaus veiksmų laisvės varžymą (BK 148), Išnaudojimą priverstiniam darbui (BK 147-1 str.).

Kartu su prekybos žmonėmis norma gali būti inkriminuojami nusikaltimai, susiję su neteisėtu asmens gabenimu per valstybės sieną (BK 292, 293 str.)

Vaiko pirkimo arba pardavimo norma (BK 157 str.) yra speciali prekybos žmonėmis normos atžvilgiu.

Statistiniai duomenys

JT duomenimis, kasmet visame pasaulyje parduodama daugiau kaip 4 mln. žmonių ir tai nusikalstamo pasaulio sindikatui duoda iki 7 mlrd. dolerių.

Į Vakarų Europą kasmet parduodama 120 tūkst. moterų ir vaikų.

Kasmet apie 1000-1200, o kai kuriuomis duomenimis, net apie 2000 moterų išvežama prostitucijai iš Lietuvos į užsienį.

Ačiū už dėmesį