Click here to load reader

Post Scriptum Nr.15: Miestas

  • View
    227

  • Download
    2

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Nr 15, Miestas

Text of Post Scriptum Nr.15: Miestas

  • nr. 15 VU TSPMI student laikratis

    2009m. birelis

    post scriptum

    nukelta 2 psl.

    Miesto gyventojo portretas ................4

    Europos kultros sostin miesto prisiklimas? ........................ 5

    Atsitvrimas nuo visuomens ............6

    Tranzitins vietos: nerimo zonos ir aidimo aiktels ..... 7

    Grinti viesias erdves ...................8

    Kas yra miestas ................................ 10

    Miestas, kuris jungia. Ar gali miest planavimas padti sprsti etninius konfliktus? ....11

    Globalus miestas ir jo politin reikm ........................ 12

    Gatvs meno akiratyje ir Renesansas, ir Dordas Buas.... 14

    In urbe et in orbe. Arba iuolaikinio miesto vieta pasaulyje ..15

    Vilniaus vaizdis iuolaikinje lietuvi poezijoje ......... 16

    Batuotas katinasarba pasaka apie emlapi braiym

    MARIJA DAUTARTAIT

    Teritorija jokiu bdu nra tik geo-grafinis reikinys ar emlapio dalis. Suvokti teritorij tai vienu metu ma-nipuliuoti svokomis globalus ir loka-lus, kultrinis ir natralus, pavaldus ir priklausomas. Todl ir teritorijos miesto, regiono, valstybs, kontinento formavimo procesas vis pirma yra politinis veiksmas.

    Teritorijos krimas

    Pasak Zygmunto Baumano, gamtos kartografavimas, emlapi, o su jais ir sien, barjer, apibri krimas, nra tik bandymas pavaizduoti gamt, taigi esamyb. Prieingai, kartografavimo procesas tai idj ir vaizdini perklimas i mogaus galvos tikrov, tai aplinkos susisteminimas pagal mogaus matym, tai valstybi ir visuomens krimo bdas. Renesanse prasidjusi manija kurti pasaulio emlapius kartu yra pirmas enklas, kad pradedama formuoti moderni visuomen. Moderni, vadinasi, valdoma jos funkcionavim reguliuojani taisykli ir norm, kurios priklauso nuo valstybs valios ir jos biurokratinio aparato veiksmingumo. Moderni vadinasi, gebanti identifikuotis su nacionaliniais ir globaliais simboliais (reflektyvi priklausomyb valstybei, kontinentui, civilizacijai etc.). Moderni vadinasi, taip pat ir segreguota, sukartografuota, idalinta ir suskirstyta visose srityse nuo miest planavimo iki savivaldos teisi, nuo region savarankikumo iki nacionalins valstybs princip.

    Kunigaiktysi Europa

    Nors emlapi bta dar Romos imperijos laikais, analizuojant modernios valstybs gimim, domiausias laikotarpis yra XIXVI ms eros amiai, o valstybs krim remiantis emlapi braiymu puikiai iliustruoja Pranczijos pavyzdys.

    brandiuosius viduramius Europos kontinentas

    Toni Schneiders, Veidrodis. 1952

  • 2 2009 m. birelis nr. 15miestas post scriptum

    bos efektyvus bdas keisti senjoro ir vasalo ryius, perimant vasalin em, taigi silpninant vasal nepriklausom kunigaikt.

    Kitas svarbus momentas religiniai karai, kurie pratsia vedybini sutari tradicij ir prie Pranczijos karalysts prijungia Navar. Kar metu sukuriama ir stipri kariuomen, padaugja karini post ir jungini, maja karin opozicijos galia smulkioji diduomen renkasi tarnyb karaliui, o ne ems kunigaikiui. Tiesa, opozicija t.y. diduomen, daniausiai valdanti nemaas teritorijas, kurios pasiymi istoriniu ir etniniu identitetu dar bando spardytis per Frondos maitus, kovodama prie karnos bandym kurti valstyb su vienu valdovu, t.y. su maa didik taka. Kovos finalas Versalio rmai ir juose udaryta nugalta diduomen, vestas tiesioginis karaliaus valdymas jiems priklausaniose emse, lokalaus, su konkreia teritorija susieto gyventoj mstymo pasikeitimas mes esame kunigaikio valdiniai keiia mes esame karaliaus valdiniai.

    Ne pro al prisiminti ir pasak Batuotas katinas, kuri galime suvokti kaip absoliutizmo alegorij: alies karalius, vaiuodamas pro graiai dirbtus laukus turi klausti, kieno jie yra, nuolatos igirsdamas atsakym markizo Karabaso. Pasakoje laimingo atsitiktinumo dka markizo Karabaso ems vedyb bd atitenka karalystei, o jas dirbantys mons jau priklauso karaliui, kuris pagaliau tampa tikru valdovu savo paties karalystje.

    Centralizuota valstyb nuo braiymo iki krimo

    Apvelgus istorin kontekst, belieka klausti, koki viet kar ir vedyb istorijoje uima teritorijos krimas, ems kartografavimas, utopij perklimas i popieriaus tikrov. Naudokime faktus: kartografijos suklestjimu laikoma Liudviko XIV valdymo pradia, kada Pranczijos emlapyje kunigaiktysts ir regionai virsta provincijomis (odyno pasikeitimas yra labai svarbus provincija suponuoja priklausomyb nuo centro, tuo tarpu em, teritorija, kunigaiktyst yra atskiri nepriklausomi vienetai). Tuo pat metu karaliaus skiriami atstovai ir jam pavaldi biurokratija i didik perima emi valdym. Centralizuojamos teisins ir pinigins sistemos, tarp atskir provincij atsiranda virs daugiau sistemini panaum atskaitomyb centrui, mokesi sistema, valdymo modelis. Kelioni apraymus, bene vienintelius informacijos apie karalysts pakraius altinius, keiia statistika centrui reikalingos inios apie provincij gyventojus ir j pajamas, kurios sistemingai renkamos ir naudojamos kuriant emlapius. Senieji dariniai kunigaiktysts suardomi, braiant emlapius, kuriami nauji teritoriniai vienetai su jiems priskiriama administracija. Paradoksalu, bet vyksta domus lokalaus ir globalaus poiri susidrimas: tapatinimasis su savo miestu, kaimu ilieka, taiau ems identitet bandoma pakeisti nacionaliniu, t.y. centralizuotos valstybs, identitetu nauji dariniai tam turt pasitarnauti, taiau ia emlapi braiymas susiduria su problemomis.

    engia kaip ma valstybli, kunigaiktysi, suvereni region rinkinys. Nors formaliai egzistuojantys ryiai tarp senjor ir vasal (daniausiai tarp karaliaus ir didik) preziumuoja egzistuojant ir j valdomas valstybes, didik ems greiiau primena atskiras karalystes, nei centrui pavaldias provincijas. Prie imtamet kar tuometinje Pranczijoje dominuoja regionai druska turtinga galikoji Bretan, stipri Normandija, su Anglijos karna susieta Akvitanija, nedideli, taiau gilias tradicijas turintys Viduremio pakrants teritoriniai vienetai kunigaiktysts. ios teritorijos save suvokia kaip suverenius darinius (ryiai su Pranczijos karna nra pareigojantys, lengvai ikeiiami kit karn vasal titulus), kurie skiriasi savo kalba (normin prancz kalba visoje Pranczijos teritorijoje mokyklas patenka tik XIX amiuje, iki tol daugelyje kratini region vartotos vietins kalbos), kultra ir tradicijomis.

    Atskir emi identitetas leidia kalbti apie etninius skirtumus todl tuo metu neegzistuoja nei nacionalin Pranczija, nei prancz tauta. Atskir emi gyventoj pasaulis apsiriboja j kaimo, artimiausio miesto teritorija, vyrauja lokalus mstymas. Net ir diduomen pirmiausia save sieja su regionu, vliau su karna (Pranczijos, Anglijos, Ispanijos), taiau niekada nesitapatina su kitais regionais, apie kuriuos inios gaunamos tik netiesiogiai, danai yra kelioni ura ar memuar tipo. Tad bet koks vidurami Pranczijos emlapis vaizduot tik atskiras, savaip turtingas emes ir j ryius su karna, taiau tai jokiu bd nebt valstybs emlapis. Todl ir t emi gyventojai gyvenamj erdv suvokia lokaliai (apie dingstant lokalumo pojt daug rao postmodernistiniai autoriai) egzistuoja vietins vents, mokesi sistemos, teisynai ir net karai krato kariuomeni dalyvavimas didiuosiuose konfliktuose (Kryiaus ygiuose, imtameiame kare) kyla i asmeninio kari turto ir garbs siekimo, o ne lojalumo karnai.

    Vedyb ir Versalio emlapiai

    Pokyiai ateina kartu su absoliuios monarchijos uuomazgomis (Henriko IV valdymas). Pirmiausia reikt atsisakyti supaprastinto mokyklinio absoliutizmo supratimo, kuris remiasi valstybs ido (i)naudojimu Versalio statyboms karaliaussauls Liudviko XIV valdymo metais. I tikrj Versalio rmai ir valdovo kultas yra rezultatas centralizuotos valstybs, kuri negalima ir be teritorij svokos keitimo, o kartu ir stipraus centralizuoto valstybs valdymo aparato atsiradimo.

    Keli istoriniai momentai yra btini, bandant suvokti, kaip marga kunigaiktysi Pranczija tapo vientisa nacionaline centralizuota valstybe. Svarbus veiksnys karalikos vedybos: nuotaka kaip krait karnai atnea savo kunigaiktyst ( jos dal), taip panaikinant jos suverenum ir teritorij padarant tiesiogine valdovo valda. Tokiu bdu Pranczijai atiteko u dabartins Lietuvos teritorij didesn Bretans kunigaiktyst. Karalikos vedy

    post scriptumTeminis VU TSPMI student laikratis, leidiamas du kartus per metus nuo 2002 05 01ISSN 18224695Leidjas: VU TSPMI student korporacija RePublica www.republica.lt

    REDAKCIJA:

    Adresas: Vokiei g. 10-403, LT-01130 Vilnius

    Telefonai: 2514146, 8 675 32108

    El.patas: [email protected]

    Vyriausioji redaktor: Inga esnulaitytRedaktoriaus pavaduotojai: Marija Dautartait, Antanas ManstaviiusKalbos redaktors: Rosita Garkait, Egl Maliukeviit, Goda Klumbyt, Monika KoktaitPlatinimo koordinator: Egl IgnataviitRedakcijos nariai: Ieva Baubinait, Marija Dautartait, Ignas Krasauskas, Giedrius Krupauskas, August MekytMaketavo: Ona LozuraitytSpaudai reng ir spausdino: UAB Versus aureus leidykla, Rdnink g. 10, LT-01135 VilniusTiraas: 3000Post Scriptum dkoja Laurynui Komai

    Post Scriptum remia:

    Straipsni autori nuomon nebtinai sutampa su redakcijos pozicija

    www.postscriptum.lt

    PASAKA APIE EMLAPI BRAIYMatkelta i 1 psl. Redakcijos odis

    Gavinas Turkas, menininkas, prisimindamas paskutinio dvideimto amiaus deimtmeio London, teig: kuomet devyniasdeimtaisiais Sarah Lucas, Damienas Hirstas ir Tracey Emin atsidr pirmuosiuose urnal bei laikrai puslapiuose, mei suprasti, jog kakas vyksta. Min-tis, jog menininkai ities gali padti parduoti urnalus buvo netiktina.

    Nuo 1980 j politikos formuotoj diskurse m sitvirtinti kultrins krybins iniomis grstos ekonomikos, turjusios skatinti regionin pltr, vizija. Tai reik, jog miesto politikos formuotojai turjo nauj tiksl atrasti, isaugoti bei padaryti atpastamomis ar, kitais odiais tariant, ubrandinti krybingas/krybines erdves. Po keli deimtmei krybingas Londonas (Creative London), teprajus trum-pam laikui, sukl krybingais virstani miest atsak

Search related