51
Jau džiaugiamės pavasariu...

pavasariu - zemynos.panevezys.lm.ltSuomių „Kalevalos“ epe dainuojama taip: ... metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Jau džiaugiamės pavasariu...

Kokios čia pasislėpusios PAVASARIO ŠVENTĖS?

8

VELYKOS - didžioji pavasario šventė Šiose skaidrėse:

• Velykų reikšmė• Papročiai• Margučių marginimo būdai • Ornamentų simboliai• Žaidimai, burtai, spėjimai• Mįslės ir minklės apie kiaušinius• Kryžiažodžiai apie Velykas ir pavasarį

Suomių „Kalevalos“ epe dainuojama taip:

Iš vienos kiaušinio pusėsŽemė motina išėjo,Iš kitos kiaušinio pusės –Mėlynas padangių skliautas;Iš dalies geltono trynioSaulė šviečianti pakilo,O iš baltymo padangėjPilnas mėnuo pasirodė.Iš margos kiaušinio luobosAukštos žvaigždės pasidarė.

Kokia šios šventės reikšmė?

Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė.

Ji turi gilias tradicijas. Vieni kalbininkai mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė.

Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Margučiai

Kiaušinių marginimo tradicija siekia dar Senovės Egipto laikus ir yra būdinga ne tik lietuviams, bet ir įvairioms slavų tautoms (lenkams, ukrainiečiams, baltarusiams, čekams), iš kurių greičiausiai mūsų protėviai šią liaudies kūrybos sritį ir perėmę.

Dar iki Kristaus gimimo senovės egiptiečiai, žydai ir romėnai kiaušinį laikė ne tiek gamtos atgimimo pavasario simboliu, kiek kiekvieno gyvio pradžios simboliu.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, gamtos pabudimo simboliai.

Lietuvoje yra populiariausi trys kiaušinių marginimo būdai:

Dažymas Marginimas vašku

Skutinėjimas

Dažytinis margutis

Kai kiaušinis yra tiesiog nudažomas viena spalva, jis taip ir vadinamas – dažytiniu.

Iki XIX a. kiaušiniai būdavo įmerkiami į augalų pagrindu pagamintus dažus, kad įgautų norimą spalvą:

iš ąžuolo ar juodalksnio žievės – juodą;

raugintų burokėlių ar svogūnų lukštų – raudoną, vyšninę;

samanų – žalią;

ramunėlių – geltoną…

Dažytiniai margučiai

Dažytiniai margučiai

Dažytiniai margučiai

Skutinėjimas

Skutinėjimas yra gana sudėtingas kiaušinių marginimo būdas, kai raštas daromas ant kokia nors viena spalva jau nudažyto kiaušinio, praskutant raštus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus.

Išskutinėti margučiai

Išskutinėti margučiai

Išskutinėti margučiai

Marginimas vašku

Sudėtingesnis, kūrybiškumo reikalaujantis užsiėmimas yra marginimas vašku. Ant trumpos lazdelės (pvz., pieštuko) yra pritaisomas skardos vamzdelis arba įkalamas smeigtukas su galvute ar maža vinutė. Šiuo įtaisu paimamas tirpdytas vaškas ir juo kiaušinio paviršius padengiamas raštais.

Taip išmargintą kiaušinį dedame į dažus. Jie nudažo tik nepadengtas vašku vietas, tad išryškėja balti vašku išpiešti raštai pasirinktos dažų spalvos fone.

Kaip piešti vaškuReikalingos priemonės: medinis pieštukas, metalinis smeigtukas plokščia

galvute (lyg vinutė), mažiausio dydžio kapinių žvakė su plokščiu metaliniu dangteliu, „arbatinė“ žvakutė (tabletė) su metaliniu indeliu, gabalėlis vaško, geriausia bičių, bet galima naudoti ir paprastą žvakės gabalą (bičių vaško dažniausiai galima gauti ten, kur prekiaujama medumi), kiaušiniai, geriausia virti ir dar šilti (jeigu kiaušiniai šilti, rezultatas bus daug gražesnis).

Veiksmas. Uždegame kapinių žvakę ir tvirtai uždedame jos dangtelį, kad nejudėtų. Arbatinę žvakutę išimame iš indelio – mums reikalingas tik jos indelis, į kurį dedame gabalėlį vaško ir statome ant kapinių žvakės dangtelio. Saugokitės, nes metalinės dalys netrukus įkais! Smeigtuką įsmeigiame į pieštuko galą, kad tvirtai laikytųsi. Kai metaliniame indelyje vaškas ištirpsta, į jį mirkome smeigtuką ir braukiame juo per kiaušinį. Tradiciniai lietuviški margučių raštai sudaromi iš taškelių ir brūkšnelių. Kadangi vaškas greitai vėsta, vienu pamirkymu ant kiaušinio galima nubrėžti vieną brūkšnelį arba taškelį.

Išpiešus kiaušinį reikia nudažyti. Vaizdo instrukcija, kaip vaškuoti: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/namai/tradicinis-kiausiniu-

marginimas-vasku-detali-vaizdo-instrukcija-1034-494149

Kaip nudažyti vašku išpieštą kiaušinįReikalingos priemonės: kiaušinių dažai (naudoju paprastus miltelius ar

tabletes – tai, ką rasite artimiausioje parduotuvėje), vanduo, actas arba druska (skaitykite dažų instrukcijas), indelis, kurio jums nebūtų gaila sugadinti (dažniausiai naudoju plastmasinius indelius nuo jogurto), popieriniai rankšluosčiai arba servetėlės, guminės pirštinės.

Veiksmas. Dažus ištirpiname vandenyje, įpilame acto arba druskos (vadovaukitės dažų instrukcija). Dažus išmaišome, kad tikrai ištirptų, ir rankomis atsargiai panardiname vašku margintą kiaušinį. Nepamirškite guminių pirštinių! Po minutės pabandykite ištraukti ir patikrinkite, ar spalva jums jau patinka. Jeigu ne, palikite dažytis dar truputį. Kai jau esate patenkinti spalva, ištraukę kiaušinį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu arba servetėle. Netrinkite, tik švelniai nuspauskite dažų perteklių. Palikite kiaušinį nudžiūti ir mėgaukitės savo šedevru!

Vaizdo instrukcija, kaip dažyti:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/namai/tradicinis-kiausiniu-marginimas-vasku-detali-vaizdo-instrukcija-1034-494149

Vašku išmarginti margučiai

Vašku išmarginti margučiai

Margučių ornamentai

Ypač populiarūs iš brūkšnių išrašyti saulutes primenantys raštai – jie kartais apvedžiojami taškučių eilėmis arba rūtų šakelėmis – tai saulės ir kitų dangaus šviesulių simbolis, kartais virstantis gėlės žiedeliu.

Apskritimas taip pat yra amžinybės, nesibaigiančio gyvybės ciklo ženklas.

Margučių ornamentai

driežiukai, žalčiukai, žiedeliai, vabaliukai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, rūtelės, vištos kojelės, paukščio pėdelės, spiralės, kryžiukai, saulutės, trikampėliai, rombeliai...

Tokie raštai tolimoje praeityje turėjo magišką prasmę ir išsaugojo daug senųjų lietuvių tikėjimų simbolių.

Įvairiausių ženklų margučiuose vartojama daug: saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kt.Darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai vaizduoja dangaus šviesulius.

Raštų simboliai• Pasaulio medžio simbolis – pasaulio medis (dar vadinamas kosminiu arba gyvybės

medžiu), būdingas daugeliui pasaulio tautų. Pasaulio medis jungia atskiras pasaulio dalis į visumą: medžio viršuje – dangaus šviesuliai, kamienas – žemė, šaknys –požemis. Pasaulio medis gali būti vaizduojamas įvairių augalų motyvais.

• Rombas – Aktyvumo simbolis. Romas su taškeliu viduje simbolizuoja vaisingumą.

• Taško simbolis – simbolizuoja visa ko pradžią, kilmę. Dantyti ir taškuoti ratai, supantys saulę, simbolizuoja žemę, suartą, įdirbtą dirvą. Suartos dirvos simbolis –dievaitės Žemynos ženklas. Besisukantis spiralė simbolizuoja vandenį arba teliūskuojančias marias

• Dvi persikertančios linijos (pliuso ženklas) simbolizuoja keturis metų laikus arba keturias mėnulio fazes. Mėnulis buvo augmenijos globėjas, laiko dievaitis.

• Stilizuota raidė S yra žalčio arba gyvatės ženklas – gyvybės, energijos ir nemirtingumo simbolis, tikima, kad šis simbolis suteikia stiprybę. Žaltys gali būti papuoštas pėdutėmis ir saulės karūna.

• Korys – deivės Austėjos, o eglutės raštas – deivės Laimės (Laimos) simboliai.

• Kryžius – magiškas ir religinis ugnies simbolis.

• Trikampis (ar jų eilė) simbolizuoja vandenį, lietų, žaibą, derlių.

Margutis kokiu nors ornamentu (dažnai paukščio pėdutėmis) dailinamas pusiau.

Tai tarsi laiko juosta, nes diena keičia dieną, mėnesis mėnesį, o metai metus – tai besikartojantis ciklas.

Viršutinė margučio dalis – tai dangus, o apačioje žemė, požemis, marios.

Margučio dalijimą į dieną ir naktį patvirtina ir paprotys pirmąją Velykų dieną daužti tik smailųjį kiaušinio galą, antrąją dieną – bukąjį.

Kodėl svarbus žalčio simbolis?

O kodėl žaltys apsivijęs margutį? Žaltys mitologijoje labai svarbus, jis saugojo požemį, jo vandenį, reikalingą gyvybei, nes vien saulės šilumos gyvybei nepakanka.

Senovėje tikėta: jei sutiksi žaltį, bus vestuvės arba gims kūdikis. Taip, žaltys, vaizduotas spirale, – gyvybės davėjas ir saugotojas. Net giesmelė išlikusi: "Va šitas žmogus tik gimęs, o jau pamatė tave, gyvate!"

Kodėl piešiamas paukščio pėdutės simbolis?

Mūsų protėviams paukštis buvo labai svarbus, jis skelbdavo pavasarį, ir kartu išgelbėdavo nuo šalčio ir bado, todėl paukštis buvo sudievintas. Viena iš svarbiausių dievybių buvo deivė Paukštė, ji valdo visus paukščius, todėl pirmąjį margutį reikia paaukoti jai. Kiaušinis buvo dažomas raudona spalva (aukos spalva) ir pažymimas Paukštės deivės ženklu – pėdute (tai vienas seniausių ornamentų).

Apskritimo simbolis

Saulės simboliai – apskritimas, skritulys, kartais apsuptas spindulių. Apskritimas įkūnija amžiną gyvenimą, besisukantį gyvybės ratą.

Apskritimas „įlūžo“ ir virto svastika – vienu seniausių ženklų. Svastika –saulės judėjimo, šviesos simbolis, besisukanti saulė, keliaujanti dangumi. Šis simbolis žinomas visiems indoeuropiečiams. Senovės Indijoje svastika buvo sėkmės ir klestėjimo simbolis. Lietuvių kalboje yra nemažai giminiškų žodžių su žodžiu svastika: švęsti, švaistyti, pašvaistė. „Svasti“ sanskrito kalba reiškia laimę. Baltai ši ornamentą siejo su laime, šviesa ir gėriu.

Apskritimas gali virsti ir šešiakampe žvaigžde – saulės simbolis, skaičius šeši simbolizuoja pasaulio sandarą: šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, žemė ir dangus.

Apskritimas su stipinais (rato simbolis) padeda kovoti su blogiu ir piktosiomis dvasiomis, tačiau pritraukia Perkūną.

Margučių spalvos

žalia – pavasaris, augmenija, javų daigai, viltis ir ramybė;

geltona – derlius, subrendę javai;

raudona – gyvybė, šiluma;

juoda – žemė.

Burtai, spėjimai

Per Velykas Lietuvoje buvo mėgstama spėti ateitį ne tik iš oro, saulės, vėjo, bet taip pat ir iš kiaušinių, žiūrint, kur bus pramušto kiaušinio duobutė.

• Jei viršuje – geri metai, jei šone ir dar neapvali – lauk negandų.

• Margutį galima pasukti ir žiūrėti, į kurią pusę sustojus atsisuks jo smaigalys: jei į pietus – bus šilta, jei į šiaurę –šalta, jei į rytus – sausa, į vakarus – drėgna.

• Kieno margutis stipresnis, tam ir metai laimingesni, tas ilgiau gyvens.

• Kai kuriose Lietuvos vietose pirmąjį kiaušinį visi išsidalydavo po skiltelę – tai reiškė, kad vėl visa šeima sulauks kitų Velykų.

Velykų bobutė

Velykė – tai bobutė, kurios niekas nematė, bet žino, kad tokia buvo. O nematė todėl, kad ji labai anksti rytą vaikams atnešdavo margučių ir palikdavo juos už durų ar ant palangės. Kartais juos vežimaityjeatveždavo zuikutis.

Vaikai jau Velykų šeštadienį po pietų pradėdavo laukti Velykų bobutės, ruošti vietelę margučiams — darželiuose prie medžių, medžiuose įrengdavo gūžteles, ant palangių, stalų, prie lovos dėdavo pintinėles.

Velykų rytą vaikams rūpėjo kuo anksčiau atsikelti —Velykės dovanėles, o gal ir ją pačią pamatyti. Paruoštose vietose vaikai paprastai rasdavo po du margučius, kartais įdėtus batus, o kartais padėtus visai greta, prie pagalvės lovoje. Bet ne visiems būdavo įdėta vienodai — geresniems daugiau, blogiems mažiau, o kiti ir visai nerasdavo.

Kokius žaidimus žaisti per Velykas?

Kiaušiniavimas

• Kaip žaidžiama? Tokį žaidimą žaisdavo kaimuose –vaikas ateidavo į trobą, padainuodavo dainelę ar pasakydavo eilėraštuką ir į burną įsikišdavo pirštą. Vienas pirštas – vienas kiaušinis. Du pirštukai - du kiaušiniai. Jeigu vaikas įsikišdavo burnon daugiau pirštukų, tai jį iš trobos išvarydavo, kad nebūtų godus.

• Kas laimi žaidimą? Žinoma, kad tas, kuris prisikiaušiniavo daugiausiai!

Kiaušiniavimaspievoje

• Kaip žaidžiama? Smagiausia šį žaidimą žaisti lauke, bet jei oro sąlygos netinka, galima ir didesnėje patalpoje. Išdėliokite kuo daugiau kiaušinių kuo didesniame plote. Žaidimo tikslas - surinkti kuo daugiau kiaušinių.

• Kas laimi žaidimą? Žaidimą laimi tas, kuris margučių surenka daugiausiai.

Margučių slėpynės

• Kaip žaidžiama? Nėra žinoma, ar lietuviai seniau žaidė tokį žaidimą, tačiau užsienyje gan populiaru margučius slėpti – vaikai jų ieško, o žaidimo vedėjas sako „šilta“ arba „šalta“. Jei tik orai leidžia, šį žaidimą smagiausia žaisti lauke, tačiau margučius galima išslapstyti ir namuose.

• Kas laimi žaidimą? Žaidimas baigiamas likus keturiems žaidėjams, laimi tas, kuris surenka daugiausia kiaušinių.

Margučių bukynės

• Kaip žaidžiama? Šį žaidimą tikrai žinote ir žaidžiate, tik tradicinis pavadinimas mažiau žinomas. Bukynių metu tikrinamas kiaušinio stiprumas – vienas laiko kiaušinį delne, o kitas daužia.

• Kas laimi? Laimi tas, kurio kiaušinis neskyla arba lieka sveikiausias. Beje, seniau šį žaidimą žaisdavo beveik vien vyrai.

Margučių ridenimas

• Kaip žaidžiama? Margučius ridename nuo iškelto medinio (arba kitokio) lovelio. Jeigu ridenant jūsų kiaušinis liečia kitus margučius, šie margučiai atitenka ridenančiam. Buvo tikima, kad taip pažadinami žalčiai, gyvatės. Jie pradeda šliaužioti, kutena žolę bei kitus augalus ir taip juos pabudina. Šis žaidimas gali tęstis iki begalybės, tad galite susigalvoti jums tinkančią varžybų sistemą: riboti „kėlinių“ trukmę, rengti atkrentamąsias varžybas vienas prieš vieną (ar du prieš du).

• Kas laimi žaidimą? Laimi tas, kuris susirenka daugiausiai margučių. Tas, kurio margutis nurieda toliausiai ir lieka kitų nepaliestas, gali gauti specialų prizą.

Margutis šaukšte

• Kaip žaidžiama? Pasidalijama į komandas, kurios dalyvauja velykinių kiaušinių nešimo estafetėje. Galima nešti tiek margutį, tiek žalią kiaušinį. Kiaušinis nešamas įdėtas į šaukštą – tai ne menkos koordinacijos reikalaujanti užduotis! Kiekvienas komandos narys turi kuo greičiau nuo starto linijos iki kitame gale esančio krepšio nunešti kiaušinį, kuo greičiau grįžti atgal ir perduoti šaukštą („estafetės lazdelę“) kitam komandos nariui.

• Kas laimi žaidimą? Laimi greičiausiai įveikę estafetę, tačiau užduotį galite pasunkinti: skirti po tašką už kiekvieną sveiką margutį, plius vieną tašką už greitį. Tokiu atveju laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.

Velykiniai sekliai

• Kaip žaidžiama? Šis žaidimas tinka, kai vaikų būrys yra didesnis. Žaidžiama tiek turų, kiek yra vaikų, kiekvienas po kartą pabūna Sekliu. Žaidėjai sustoja į eilutę, o rankas laiko už nugaros. Žaidimo vedėjas eidamas už žaidėjų nugaros, vienam įduoda į rankas margutį. Tuomet į kambarį įeina Seklys ir bando atspėti, kas turi kiaušinį. Jei atspėja iš pirmo karto - gauna tris taškus, jei iš antro - du, jei iš trečio - vieną. Jei atitinkamas spėjimas neteisingas, taškai atitenka įvardintam vaikui.

• Kas laimi žaidimą? Žaidimą laimi tas, kuris po visų turų turi daugiausiai taškų.

Velykinio kiškio gaudynės

• Kaip žaidžiama? Žaidimas panašus į paprastas gaudynes, bet reikia ne bėgioti, o šokinėti. Be to, kiekvienas vaikas turi po kiaušinį. Pagavusiam atitenka pagautojo kiaušinis.

• Kas laimi žaidimą? Likus trims žaidėjams, laimėtoju skelbiamas tas, kuris sugavo daugiausiai zuikių, kiti du atitinkamai pasidalija antrą ir trečią vietas.

Deda-nededa

• Kaip žaidžiama? Kad vištos deda kiaušinius, žino kiekvienas. Bet kiaušinių yra pačių įvairiausių, o juos deda ne tik paukščiai, bet ir ropliai, žuvys ir net žinduoliai (ančiasnapis ir echidna)! Tai proga vaikams ne tik pažaisti, bet ir sužinoti šį tą naujo! Vaikai sustoja eilute, nubrėžiama starto linija, finišo linija, ir tarpiniai finišai (geriausia iki 10). Žaidimo vedėjas sako skirtingus gyvūnus ir paukščius, jei įvardintas gyvūnas, vaiko nuomone, deda kiaušinius, jis pakelia ranką. Žingsnį į priekį žengia tie, kas atsakė teisingai. Atsakę neteisingai žengia žingsnį atgal (bet ne toliau starto linijos).

• Kas laimi žaidimą? Žaidimas laimi tas, kuris pirmas kerta finišo liniją.

Margučių sukimas

Kaip žaidžiama? Kad vištos deda kiaušinius, žino kiekvienas. Bet kiaušinių yra pačių įvairiausių, o juos deda ne tik paukščiai, bet ir ropliai, žuvys ir net žinduoliai (ančiasnapis ir echidna)! Tai proga vaikams ne tik pažaisti, bet ir sužinoti šį tą naujo! Vaikai sustoja eilute, nubrėžiama starto linija, finišo linija, ir tarpiniai finišai (geriausia iki 10). Žaidimo vedėjas sako skirtingus gyvūnus ir paukščius, jei įvardintas gyvūnas, vaiko nuomone, deda kiaušinius, jis pakelia ranką. Žingsnį į priekį žengia tie, kas atsakė teisingai. Atsakę neteisingai žengia žingsnį atgal (bet ne toliau starto linijos).Kas laimi žaidimą? Žaidimas laimi tas, kuris pirmas kerta finišo liniją.

Mįslės ir minklės apie kiaušinius

Kryžiažodžiai apie pavasarį

Kryžiažodis apie Velykas

Tekstas, kuriame galima surasti

atsakymus kryžiažodžiui

Saulėtų ir smagių Jums Velykų!