Click here to load reader

PAVASARIO SEZONAS

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of PAVASARIO SEZONAS

monms ne draudim, o slyg reikia Kad ir kur Europoje gyventume, norime teisingumo ir vienod galimybi. Kad to nra, daniausiai skundiasi ms kininkai, jie priversti su senosiomis Europos šalimis konkuruoti nevienodomis slygomis. Pasak europarlamentaro Valentino MAZURONIO, turime bti rytingesni atstovaudami šalies interesams. O nacionalin valdia visuomenei turi padti ne tik išgyventi, bet ir gyventi. Deja, kol kas skmingiausiai sekasi drausti, neleisti, grmoti.
- Bendrosios ems kio po- litikos gairse po 2020 met nu- matoma mainti tiesiogini išmo- k kininkams skirtumus, kurie akivaizds tarp šali. Kodl ne- kalbama apie paramos vienodi- nim ir sining konkurencij?
- Esu sitikins, kad ES parama ems kiui yra politinis klausimas. Mano nuomone, ems kis yra to- kia pati verslo sritis, kaip ir kitos ša- lyje, tad ES paramos jai klausimas nra vienareikšmis. Todl, ar remti tik vien verslo srit, paliekant be paramos kitas, - taip pat diskusij klausimas. Kitas klausimas - ar vi- soms ES šalims turi bti lygios s- lygos teikiant param ems kiui, t.y. arba turi bti išmokos visiems emdirbiams vienodos, arba j ne- bti išvis. Ms politikai laikosi po- zicijos: gal patrupins daugiau, gal maiau. Viena vertus, kuo daugiau duos, tuo geriau, taiau mes turtu- me kelti klausim, kad visiems ES emdirbiams slygos bt vienodos. Suprasiau, kad parama bt dides- n naujai ES atjusioms šalims, ku- rios pagal ems kio išsivystymo lyg turt pasivyti sensias nares.
- Europos Parlamente nra silym, kad arba remiame vie- nodai visus, arba neremiame išvis?
- Europos Sjunga, Taryba ir Par- lamentas yra doms tuo, kad iš išo- rs atrodo labai demokratiška siste- ma. Visi gali išsakyti savo nuomon, taiau valstybi balsai yra nevienodi. Pranczija, Vokietija vykdo politik, kuri joms naudinga ir reikalinga. tokias maesnes valstybes, kaip Lie- tuva, poiris akivaizdus - pakents. Ms pozicija turi bti rytingesn, turtume ieškoti sjunginink su vi- somis valstybmis, kurioms išmokos yra maesns. Svarbu lygybs prin-
cipas. Dabar yra dvejopi standartai. Iki šiol esu girdjs ms ems kio ministr kalbas, „kad mes pra- šome, mums duoda; gal duos dar pa- ramos u potvynius“ ir panašiai. M- s kininkai, nepaisant išmok dy- dio, konkuruoja, stengiasi.
- K ms emdirbiai galt daryti geriau? Nuolat kalbama, jog blogai, kad smulkieji nesikoo- peruoja, ar ia esmin prob- lema?
- Smulks kiai po vien negali išsilaikyti. O kas draudia monms sukurti slygas, kad jie kooperuot- si? Suprast, kad tai naudinga. Ban- krutuoja koks kis, paskui koks nors koncernas nuperka emes. Štai ir viskas.
- Ne visi nori (ir gali) miest, smulkus kis regione yra pragy- venimo šaltinis, vadinasi, tai ga- rantas, kad mogus neemigruos.
- Norint, kad mons pradt versl, produkcijos, gyvuli augini- m, reikia sukurti slygas. Bet sly- gos nekuriamos.
- Utat viešojoje erdvje ma- tome, kaip aukšiausi politikai reklamuojasi su skmingais jau- naisiais verslininkais, kininkais, kurie emigracijoje ilgus metus lenk nugar, usidirbo ir gr Lietuv sukr darbo viet.
- Aukštieji valdios atstovai daro šou spektaklius su skmingais vers- lininkais, kininkais, sportininkais. Fotografuojasi su jais. Galt su ban- krutavusiais nusifotografuoti.
Nebijau to odio, kad mones jau „ukniso“ skurdas, nelygyb, ekonomikos vystymosi klausimai. Problemos bus išsprendiamos tada, kai ms valstyb taps iš ties pat- raukli pirmiausia savo pilieiams gy- venti ir dirbti; paskui tiems, kurie ruošiasi grti iš emigracijos; ir in- vesticijoms. Dabar turime didjant skurd, baims ir melo atmosfer, moni išvarymo politik. Reikia iš esms keisti atmosfer ms vals- tybje. irkite, kaip atšvstas at- kurtos valstybs šimtmetis? Situa- cij išgelbjo mons, kurie nuošir- diai diaugsi ir t parod išeidami gatves su tautine atributika, vals-
tybs vliava. Valstybs lygmeniu atkurtos valstybs šimtmetis pasi- tiktas su grivaniu Gedimino kalnu, nacionalinio stadiono griauiais.
- Kas valstybje negerai ir nuo ko reikia pradti?
- Pirmiausia reikia atkurti mo- ni pasitikjim valstybe. Šiandien valstybje einama draudim bei gsdinim keliu. Iki anekdot - iki urnal puslapi plšymo (nes ten alkoholio reklama, - aut. past.); iki to, kad rkyti prie kavini norima udrausti, net vaist negalime pirkti toki, koki norime. Ar gali bti patraukli draudim ir gsdini- m valstyb? Tas kvailas visuome- ns smaugimas neduoda rezultato. Tai absurdas.
- Taiau jums bnant aplinkos ministru btent draudimais buvo paaboti brakonieriai.
- Aš iš ties miausi griet prie- moni, ir jos buvo orientuotos gam- tos interesus, nes gamtos ištekliai yra visos visuomens ištekliai. mo- ns suprato ir tos priemons dav gerus rezultatus. Jie dkoja iki šiol. Paklauskite moni apie dabartinius absurdiškus draudimus. Pasikalb- kite su verslininkais, kininkais, kas- dien vis nauji varymai, biurokratinis smaugimas. Gydytojai nebeturi laiko su pacientais bendrauti, mokytojai mokyti vaik, nes biurokratija ir draudimai baigia juos usmaugti.
- Prabilote apie valstybs at- krimo šimtmet, tai paklausiu apie idj Lietuvai, kaip vertina- te idj padti jaunoms šeimoms sigyti bstus?
- Tai šou elementas, kur pasi- dar valdia, pradedant nuo paios aukšiausios. Manau, kad iš graios idjos padaryta visiška parodija, ir nieko daugiau. Ir tos trys (1 - dvigu- bos pilietybs teisinimas; 2 - mo- kytojo profesija iki 2025 met turi tapti prestiine; 3 - pagalba jaunoms šeimoms sigyti bstus ir mainti biurokratij skaitmenizuojant pas- laugas, - aut. past.) yra absurdas. Manau, tai makaron kabinimo prie- mon. Pavyzdiui, parama jaunoms šeimoms bstui regionuose, sivaiz- duokite, k darys mogus, gavs pa- ram bstui Didiasalyje, š od var- toju kaip sinonim region, kur dar- bo viet nra. Jeigu norime atgai- vinti regionus, turt bti komplek-
siniai sprendimai. monms turi bti slygos dirbti ir usidirbti. Kai mons usidirbs, turs ir bst. Kiek kart kalbama apie tai, kad in- vesticijoms regionuose bt sukur- tos ekonomins paskatos. Tai labai nesunku padaryti per mokestinius dalykus ir panašiai. Turi bti ne tik darbo vietos, turi bti sukurta visa infrastruktra - mokyklos, dareliai.
- monms ne tik bsto rei- kia, bet pirmiausia maisto, kodl niekaip negalime sumainti PVM maisto produktams? Argu- mentuojama, kad vartotojai vis tiek nepajus kain kritimo.
- Išmetamas burbulas, kad suma- inus PVM iš to pralobs prekybinin- kai. Mano supratimu, PVM maini- mas ar didinimas priklauso nuo kon- kreios situacijos aplinkinse vals- tybse. Lenkai turi kur kas maesn PVM maisto produktams, o mes u- sispyr laikome 21 proc. Todl lietu- viai ir vaiuoja Lenkij apsipirkti ir ten „pumpuoja“ pinigus.
- Kodl js, bdamas politi- kas, nesirenkate odi, o sako- te visk, k galvojate. Nebijote, jog reitingai kris?
- Šventajame Rašte buvo parašy- ta, jog „pirmiausia buvo odis“. Ma- nau, pokyiai prasideda nuo kalbji- mo, nuo tiesos sakymo, nuo diskusi- jos. Nebijokime ginti savo nuomons ir interes. O mes tik irime, ku- ri pus vjas puia, neduokdie, kaip ia neišsišokus. Blogiausia yra savi- cenzra. Mus privert bijoti. Galvo- jame: o jeigu aš k nors pasakysiu ir kakam tai nepatiks? ia yra vidinio apsisprendimo klausimas. Aš apsi- sprendiau kitaip. Sakau tiesiai švie- siai - kaip valstyb esame pelkje.
- Kas iš jos ištrauks? Reikia tinkam moni?
- Pirmiausia reikia kalbti, nuga- lti baim savyje, bet svarbiausia - kad atsirast moni, kurie suvokt, jeigu mes nieko nekeisime valstyb- je, nekovosime u j, prarasime ne tik mones. Mes valstyb prarasime.
Kalbjosi Edita SIAVRIS
Valentinas Mazuronis Europarlamentaras
Jeigu mes nieko nekeisime valstybje, prarasime ne tik mones. Mes valstyb prarasime
Va le
nt in
o M
az ur
on io
a sm
en in
io a
rc hy
vo n
uo tr.
PAVASARIO SEZONAS
„Respublikos“ leidinys kininkams, darininkams, sodininkams
R E K l A M O s s K y R I U s - t e l . : ( 8 - 5 ) 2 6 1 - 7 2 - 2 8 , ( 8 - 5 ) 2 1 2 - 1 9 - 8 4 , ( 8 - 5 ) 2 1 2 - 3 1 - 0 0 , r e k l a m a @ r e s p u b l i k a . n e t
Plaiau 5 p.
Plaiau 4 p.
Plaiau 12 p.
Kaip išsirinkti tinkam idin, kuris ne tik šildyt, bet ir papuošt namus?
Kokie augalai geriausiai prigyja Lietuvoje ir kada juos sodinti?
Plaiau 10 p.
Plaiau 11 p.
2018 m. kovo 17 d., šeštadienis2 2018 m. kovo 17 d., šeštadienis 3Naudinga inotiPaangus kininkavimas
Prisiimdami atsakomyb auginti gyvnus, tampame atsakingi ne tik u j šrim ar gard valym, bet ir sveikat, saug. ligos nepaiso valstybi sien, todl atsakingai rengta gyvn laikymo vieta ir kinink kasdieniai proiai kyje turi svarbi reikšm lig prevencijai. lietuvoje siauiant afrikiniam kiauli marui (AKM) btent biologins saugos reikalavim laikymsis padeda apsaugoti kinink kiaules nuo pavojingo viruso.
Edita siaVris
Paršiukus pirkite tik su sigijimo dokumentais
Europos ar kit šali gyventojai gali ne- varomai keliauti po pasaul, pamatyti vai- rius kraštus, atrasti kultras. Gyventoj mig racija šiais laikais itin aktyvi, vis dlto su šiuo reiškiniu ateina ne tik patirtis, at- radimai, bet ir moni bei gyvn ligos. Kol 2013 metais per Baltarusij Lietuv neat- jo afrikinis kiauli maras, apie j daugelis ms gyventoj n nebuvo girdj. Kai ku- rie kiauli augintojai net kalbjo, kad afri- kinis kiauli maras - išgalvota liga, nes „anksiau tokios nebdavo Lietuvoje“. Anksiau nebdavo ir tokios aktyvios gy- ventoj ir produkt mig racijos po pasaul. Jau 5 metus Lietuvoje sigaljs afrikinis kiauli maras, kuris pratingas šernams ir naminmis kiaulms, neada trauktis. Juo labiau ir vakcinos nuo šio viruso dar niekas nesukr, nors pasaulio mokslininkai nir- tingai bando.
Lietuva afrikinio kiauli maro atvilgiu nra unikalioje situacijoje, mat ši liga papli- tusi ir Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, taip pat Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijo- je ir kitose šalyse. Kaimynini Estijos ir Lat- vijos teritorijos visos yra apimtos AKM. Ta- iau ir tos Lietuvos teritorijos, kurios dar nra apimtos viruso, yra atsidrusios didels rizikos zonoje.
Valstybins maisto ir veterinarijos tarny- bos direktorius Darius Remeika pabria, kad VMVT siekis veikti taip, kad ir kininkai, ir valstyb patirt kuo maesnius ekonomi- nius nuostolius (kiaulienos eksporto apribo- jimai ms šaliai; kiauli utilizavimas, tyri- mai ir pan.), kuriuos sukelia afrikinis kiauli
maras. Valstybin maisto ir veterinarijos tar- nyba vykdo smulki ir stambi kiauli ki patikras. irima, kaip kiauli laikytojai lai- kosi biologins saugos reikalavim. Pasta- rieji išlieka pagrindine afrikinio kiauli maro ukardymo priemone. VMVT atkreipia d- mes, kad biologinio saugumo priemoni rei- kalavimai nus tato minimalias biologinio sau- gumo priemones, taikomas gyvn laikymo vietose ir skirtas apsaugoti gyvnus nuo u- kreiamj lig suklj; pareigas gyvn savininkams ir laikytojams bei asmenims, dirbantiems ar besilankantiems gyvn lai- kymo vietose, ir reikalavimus gyvn laiky- mo vietoms.
Pasak VMVT direktoriaus D.Remeikos, biologins saugos reikalavimai smulkiesiems ar stambiesiems kiauli laikytojams nra su- dtingi: btina, jog tvarto ar komplekso du- rys, langai bt sandars, kad nepatekt pa- šaliniai gyvnai; prieš jim tvart bt dezobarjeras avalynei dezinfekuoti; einant tvart pasikeisti drabuius, apav, btinai plauti rankas, nusimaudyti po dušu (smul- kiesiems šis reikalavimas liberalesnis). Taip pat kiauli laikytojai turi utikrinti, kad tvar-
t nepatekt pašaliniai asmenys, nes jie gali mechaniškai (per avalyn, drabuius, trans- port) pernešti afrikinio kiauli maro virus. Labai svarbu, jog kiauli laikytojai j nešer- t švieia, neplikyta ole, maisto atliekomis, nes per jas virusas irgi gali plisti. „Ši vasa- r bus atliekami moksliniai tyrimai siekiant nustatyti, ar kraujasiurbiai vabzdiai neturi takos afrikinio kiauli maro pernešimui. Ka- dangi mes pastebjome, kad daugiausia pro- trki naminse kiaulse pasitaiko liepos ir rugpjio mnesiais, t.y. kariausiu met lai- ku“, - teig D.Remeika.
Šalies praktika rodo, kad daugiausia af- rikinio kiauli maro atvej nustatoma smul- kiuose kiuose. Pernai Lietuvoje buvo u- fiksuoti 28 šios ligos protrkiai smulkiuose kiuose ir 2 atvejai kiauli kompleksuose. Kodl tokia statistika? - klausiame D.Remeikos. Atsakymas labai paprastas: kiauli kompleksai usiima komercine kiau- lininkyste, nordami parduoti kiaules priva- lo laikytis grietos savikontrols - šeria kiau- les tik specializuotais pašarais; kontroliuo- jamas asmen, transporto patekimas kom- pleks; paršaveds jauniklius veda paiame
komplekse, todl išnyksta rizika sigyti u- krstus paršiukus; nuolat vykdomos kiauli sveikatos patikros.
Tuo tarpu smulkieji augintojai kiaules laiko savo reikmms, ia auginimo kultra skiriasi. Veterinarijos inspektoriai smul- kiuose kiauli kiuose fiksuoja atvej, kai paršiukus mons sigyja be sigijimo do- kument; pasitaiko, kad kiauls šeriamos neplikyta ole ar maisto atliekomis - tai daryti grietai draudiama, nes per gyv- nins kilms atliekas plinta afrikinis kiauli maras. Taip pat pasitaiko, jog kininkai kas ketvirt nedeklaruoja kiauli, neteikia in- formacijos apie j siveim arba išveim, todl VMVT specialistai neturi tikslios in- formacijos, kuri yra btina norint vykdyti efektyvi kov su afrikiniu kiauli maru. VMVT direktorius atkreip gyventoj d- mes, jog sigyjant paršiukus be sigijimo dokument gali bti taikomas ne tik sp- jimas, bauda, bet ir dalies ES paramos ne- išmokjimas (jei kiauli laikytojas yra pa- ramos gavjas).
Reikt aktyviau reguliuoti šern populiacij
VMVT diaugiasi, kad kiauli augintoj švietimas afrikinio kiauli maro klausimais ir bendradarbiavimas dav akivaizdi re- zultat. Gyventojai vis labiau suvokia savo kaip kiauli augintoj atsakomyb kovoje su afrikiniu kiauli maru. Nuo augintoj atsa- kingumo, operatyvumo pranešant apie ta- riamos ligos atvejus, priklauso šio viruso kontrol ir valdymas. „kininkai ino, kad ne dl inspektoriaus, o vis pirma dl savo pai interes reikia pranešti privaiam ve- terinarui ar teritorinei VMVT, jei j kiaul nebeda, tapo vangi, atsirado paraudim odoje. Specialistai imasi vis priemoni, kad bt paimti mginiai, o nustaius afrikin kiauli mar, kiaul bt nugaišinta ir tin- kamai utilizuota ukertant tolesn viruso plitimo rizik“, - kalbjo D.Remeika.
kininkai rpinasi namini kiauli gero- ve per biologins saugos reikalavim vykdy- m ukirsdami keli kiaulms usikrsti af- rikiniu kiauli maru, todl šios ligos idini kiuose nustatoma nepalyginti maiau nei laukinje faunoje. Pernai afrikinio kiauli ma- ro virusas buvo ufiksuotas net 2456 šernuo- se (2146 šerno gaišenose ir 310 sumediot šern). „Siekiant mainti šern populiacij aktyviai bendradarbiaujame su mediotojais. Kuo maesn šern populiacija, tuo maiau usikrtusi šern ir maesn afrikinio kiau- li maro rizika patekti kiauli kius. Tiesa, iš mediotoj laukiame, kad jie dar aktyviau pradt reguliuoti šern populiacij. Yra rei- kalavimas, jog šern pateli bt sumeio- jama ne maiau 50 proc., taiau praktika ro- do, jog mediotojai 60 proc. sumedioja šer- n patin“, - pasakojo D.Remeika.
Labai svarbu, kad ir mediotojai laikyt- si biosaugos reikalavim nuo pat šerno nu- šovimo vietos iki šernienos suvartojimo (jei šernas sveikas). Privalu dorojant šern nau- dotis vri dorojimo aikštelmis, kurios yra aptvertos; yra galimyb naudotis vandeniu, dezinfekavimo priemonmis. O jeigu me- diotojas yra dar ir kiauli laikytojas, jis tu- ri bti itin budrus ir dar aktyviau laikytis biologins saugos reikalavim. Nes virusas iš miško gali bti pernešamas, kaip minta, mechaniškai - per rbus, avalyn, neplautas rankas, transporto priemones.
Atsakingai biologins saugos reikalavi- m privalo laikytis ir vadinamieji šern gai- šen ieškotojai. Tai mons, specialiai ei- nantys miškus ieškoti šern gaišen, mat u j suradim ir pranešim teritoriniams VMVT skyriams valstyb teikia išmokas. VMVT atstovai viet atvyksta su medio- tojais, imami šerno mginiai, utilizuojama gaišena, kad virusas neplist aplink.
Parengta bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba
Gyvno sveikata yra kininko garbs reikalas
Šiais metais Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba planuoja kartu su ems kio informavimo ir kaimo verslo centru kiauli laikytojus apie afrikinio kiauli maro idinius informuoti sMs inute. Laikytojas inos, kokiu spinduliu nuo jo kiauli laiky- mo vietos ufiskuotas ligos idinys. Kartu taps dar budresnis laikydamasis biologins saugos reikalavim savo kyje.
VMVT, bendradarbiaudama su pasienio kontrols punktais, vykdo griet keleivi bagao kontrol, kad keleiviai, vaiuojantys Lietuv, neturt gyvnins kilms, ypa kiaulienos, produkt. afrikinio kiauli maro virusas plinta per ukrstus msos produktus. Toks „maisto keliavimas“ yra puiki slyg afrikinio kiauli maro plitimui sudarymas. Per metus pasienio kontrols punktuose konfiskuojama daugiau kaip 4 tonos gyvnins kilms produkt.
Biologins saugos reikalavim privalo laikytis ne tik kiauli, bet ir paukši laikytojai. Mat nuo vasario pabaigos vyksta laukini paukši migracija, kuri tsis iki balandio pabaigos. Kyla paukši gripo rizika.
nelaikykite namini paukši atvirai lauke, ypa budrs bkite tie paukši augintojai, kurie kius turi netoli vandens telkini. ia didesn rizika naminiams paukšiams turti kontakt su laukiniais vandens paukšiais (gulbmis, antimis, simis), kurie paukši gripo virusui itin imls. Paukši auginimo kompleksuose yra nustatyti specials, ne maiau grieti nei kiauli laikytojams, biologins saugos reikalavimai.
Šiuo metu paukši gripo virusas nusta- tomas laukiniuose paukšiuose Jungtinje Karalystje, airijoje, olandijoje, Pranczi- joje. neseniai apie didelio patogeniškumo H5n8 tipo paukši gripo idinius praneš ir Bulgarija, italija. Šiose šalyse paukši gri- pas ufiksuotas naminiuose paukšiuose, išgaišo tkstaniai višt.
Kai paukši gripas patenka paukši kius, tenka sunaikinti visus kyje laikomus paukšius. Liga aktuali ir smulkiems paukš- i laikytojams. Tiesa, Lietuvoje pernai paukši gripas buvo nustatytas kelioms gulbms. Šmet VMVT dar nefiksavo n vie- no paukši gripo atvejo, taiau gyventojai aktyvs pranešdami apie nugaišusius lauki- nius sparnuoius. Teritoriniai VMVT skyriai ima mginius, siunia tirti laboratorijas.
domu
Re da
kc jo
Šiais laikais bet kuris kininkas ar kaimo sodybos šeimininkas pasakys, kad skminga veikla priklauso nuo to, kaip efektyviai išnaudojamas laikas ir pinigai. Pavasar prasidjus darbymeiui ypa aktualus tampa degal snaud klausimas, galingais traktoriais dirbant paprastesnius darbus prarandama daugiau degal. Todl vis daugiau moni renkasi alternatyv - naudotus japoniškus nedidelio galingumo traktoriukus, spariai populiarjanius tarp vairaus lygio kinink, kaimo sodyb savinink, uoginink, darinink.
Edita siaVris
Patvarumas ir ekonomiškumas Jau 20 met gyvuojantys
www.traktoriukai24.lt silo gana plat japonišk naudot (nuo 10 iki 30 arklio gali) traktoriuk pasirin- kim. Bendrovs direktoriaus Egidi- jaus Geseviiaus teigimu, naudoti traktoriukai kainos atvilgiu lietu- viams prieinamesni, todl bend rov pasirinkusi btent toki verslo kryp- t vis dlto prekiauja tik japoniška technika. „Jau seniai japoniška tech- nika vertinama u patvarum ir ko- kyb, todl klientams norime pasi- lyti tik kokybišk daikt. Per tiek met atsirinkome part nerius, sekasi neblogai, manau, kad mus mons vertina ne tik u kokybišk naudot
technik, bet ir u nuoširdius pata- rimus, konsultacijas. mogus atva- iavs gali traktori išbandyti, pava- inti, - pasakojo E.Geseviius. - Ja- poniški traktoriukai - kaip japoniški magnetofonai, juos turintys nuo sen laik ino, kad muzika iki šiol groja. Šie traktoriukai labai patikimi, netu- ri jokios elektronikos, jokios kiber- netikos, padaryti tvirti, ilgaamiai.“
Dalis emdirbi apskaiiuoja, kad išlaikyti sen „belarus“ ir arkl neapsimoka finansiškai, taigi renka- si naudot japonišk traktoriuk, ku- ris nei st prašo, nei greit genda.
Platus pasirinkimas Noriniuosius išsirinkti tinka-
miausi traktoriuko variant pagal
turim ems plot ir veiklos kryp- t konsultuoja technikos inovas Paulius Geseviius. Sandlyje vi- suomet yra 100-200 japonišk mi- ni traktori, todl iš ko išsirinkti gals ir noringi klientai, ir skai- iuojantieji kiekvien eur. P.Ge- seviiaus tikinimu, populiariausi yra KUBOTA ir YANMAR trakto- riai, - jie mini traktori gamyboje pasaulyje laikomi patikimiausiais.
Mintos bendrovs direkto- riaus pavaduotojas Edgaras e- kauskas pridr, kad šio patikimu- mo rodymas - ir grtantys klientai, yra toki, kurie sigij vien trak- toriuk atvaiuoja ir kito pirkti, tai itin pastebima tarp uog augintoj.
Daniausi klientai - kininkai,
turintys galingus traktorius, taiau vien su jais neišsiveriantys. sigy- ti japoniški traktoriukai puikiai pra- veria sandliavimo darbams, taip pat veikloms sode ir dare.
Kaimo sodyb savininkai šiuos traktoriukus pamgo dl manevrin- gumo ir patvarumo. ols pjovimas, pakrani šienavimas, iem sniego stumdymas - be ši darb neapsi- eina n viena kaimo sodyba, norin- ti reprezentuoti save graia, tvar- kinga aplinka. Juolab kad galingi traktoriai dl didelio svorio labiau sumina em, mini traktoriukai „draugiškesni“ emei, aplinkai; su- naudoja gerokai maiau degal.
Egidijus Geseviius atviravo, kad kasmet traktoriuk prekyba tik
auga, pats pardavimo pikas - vasaris, mons nelaukia paskutins minu- ts ir pavasariui ruošiasi anksiau.
Pastaraisiais metais mini trakto- riukus labai pamgo šiltnami tur- tojai, gyvuli augintojai, pastarieji diaugiasi, kad tokia technika patogu vaiuoti/išvaiuoti iš fermos. Tai itin aktualu, kai yra siauresni išva- iavimai. Traktoriukai taip pagamin- ti, kad klientai, bna, net nustemba, kad toks nedidelis traktoriukas iš- traukia masyv krovin.
Sv et
ai n
s w w w .tr ak to riu ka i2 4. lt
nu ot
Informacija
www.traktoriukai24.lt Egidijus Geseviius silo japonišk kokyb
2018 m. kovo 17 d., šeštadienis4 2018 m. kovo 17 d., šeštadienis 5ParamaKalendorius
Padedame ir smulkiesiems kininkams
su ems kio paskol garantij fon- du bendradarbiaujame jau seniai, kai tik atsirado nari poreikis kreditams, kuriems nepakako ustato. Be to, ieškojome gali- mybi kreditus suteikti palankesnmis slygomis, siekme kreditavimo rizikos mainimo. nors bendradarbiavimo laiko- tarpiu keitsi ems kio paskol garan- tij fondo suteikiam garantij taisykls, skmingai naudojams šia paslauga ir
toliau. Pastebime, kad kartais garantija pradjusiam kininkauti ar smulkiam ki- ninkui leidia imtis ir didesni projekt, nes kreditai su garantija dar leidia tiktis dalins palkan kompensacijos. Malonu, kad ems kio…

Search related