Pavasario sesijà parlamentas baigë átemptais ginèais tarp

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13332002. 07. 08

SeimoKronika

Savaitinis þurnalasLeidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d.

ISSN 1392-1568

Nr.21 (227)2002 m. liepos 8 d.

Pavasario sesijà parlamentas baigë átemptais ginèais tarp opozicijos ir pozicijos.IV sesijoje ávyko 75 plenariniai posëdþiai, ið viso priimta 219 ástatymø, 66 nutarimai, 8 rezoliucijos

„Esu ásitikinæs, kad poilsis toliau nuo ðiø aistrø pritvinkusios salës padës mums visiems atgauti þmogiðkàorumà, o rudená sugráþus á ðià nuo politinës átampos iðsivëdinusià salæ vël pasijusti vienos ðeimos, kuriàiðrinko Lietuva, nariais.´

Ið Artûro Paulausko kalbos (þr. p. 1387)

1334 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Seimo Kronika Nr. 21 (227) 2002 m. liepos 8 d.Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ. Þurnalas platinamas Lietuvos savivaldybëms, Vyriausybës institucijoms, bankams,

atstovybëms, mokslo ástaigoms, visuomeninëms organizacijoms

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPAUDOS TARNYBAGedimino pr. 53, 2002 Vilnius. www.lrs.lt

Vadovas Andrius Vaiðnys, tel.: 396201vyriausioji konsultantë Laima Ðandarienë, tel.: 396202; dizainerë Stanislava Autukienë, tel.: 396204;

fotografas Henrikas Gaièevskis, tel.: 396205; vyresnieji konsultantai: Jolanta Anskaitienë, tel.: 396508; Vida Nacickaitë, tel.: 396206;Valdas Sinkevièius, tel.: 396211 („Seimo Kronikos´ redagavimas);

konsultantai: Artûras Zeleniakas, tel.: 396666 (ekskursijos á parlamentà);Aigustë Vykantë Bartkutë, tel.: 396210; Marius Gedutis, tel.: 396203; Jurgita Jelinskaitë, tel.: 396208;

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos´ spaustuvë. 9,5 leid. apsk. l. Tiraþas 380 egz.

TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS

POLITINË PUBLICISTIKA ........................................................................................................................ 1335A.Kunèinas. Strateginiai informacinës visuomenës plëtros uþdaviniai

PLENARINIAI POSËDÞIAI ....................................................................................................................... 1338Vyriausybës valanda birþelio 27 d. posëdyje ............................................................................................... 1346Liepos 1 d. neeilinis posëdis ......................................................................................................................... 1355Liepos 2 d. posëdis ........................................................................................................................................ 1359Liepos 3 d. neeilinis posëdis ......................................................................................................................... 1367Liepos 4 d. posëdis ........................................................................................................................................ 1372Liepos 5 d. neeilinis posëdis ......................................................................................................................... 1383

KOMITETAI ................................................................................................................................................. 1389

KOMISIJOS .................................................................................................................................................. 1396Komisija Ignalinos atominës elektrinës regiono problemoms

VALDYBA ...................................................................................................................................................... 1397

SEIMO PIRMININKAS............................................................................................................................... 1399Pasitarimas su profesiniø sàjungø rëmëjais ir profsàjungø atstovaisSusitikimas su Europos Sàjungos komisaruNaujai paskirti Korëjos ir Venesuelos ambasadoriaiParlamento politiniø partijø atstovai pritaria susitarimui dël kovos su nusikalstamumu ir korupcija stiprinimoSusitikimas su Hamburgo þemës parlamento PirmininkeSusitikimas su Seimo Pirmininku „numalðino´ þemdirbiø streikàTransliuotojai sunerimæ dël jø veiklà reglamentuojanèiø ástatymøParlamento vadovas atsipraðo uþ kolegas

PRIIMAMAJAME ........................................................................................................................................ 1403

SPAUDOS KONFERENCIJOS ................................................................................................................... 1405

PARODOS ..................................................................................................................................................... 1408

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13352002. 07. 08

POLITINË PUBLICISTIKA • POLITINË PUBLICISTIKA • POLITINË PUBLICISTIKA

STRATEGINIAIINFORMACINËSVISUOMENËSPLËTROSUÞDAVINIAI

Dr.doc. Algirdas KUNÈINAS,Seimo Informacinës visuomenësplëtros komiteto pirmininkas

Pasaulinës raidos pokyèiai neið-vengiamai veikia ir mûsø ðalies visuo-menës plëtrà, informacinës technolo-gijos sparèiai skverbiasi á visas gyve-nimo sritis. Neturint kryptingos infor-macinës plëtros politikos bei sàmo-ningo informaciniø technologijø val-dymo ðalyje mastu, Lietuvos visuome-në susiduria su papildomais sociali-nio-ekonominio plëtojimo sunku-mais, didëja jos atsilikimas ir informa-cinë atskirtis, maþëja mûsø valstybëstarptautinis konkurencingumas. To-dël pastaruoju metu siekiama pareng-ti strateginius dokumentus, panaudo-jant tarptautinæ ir kitø ðaliø patirtá, su-formuluoti konkreèius Lietuvos infor-macinës visuomenës plëtros politikospagrindus. Ðiuo metu Seime yra svars-toma Nacionalinë informacinës visuo-menës plëtros strategija, kuri apimavisuomenës suvokimo, informacinëskompetencijos, organizacinës ir tech-ninës informacinës infrastruktûrosplëtros elementus. Ðiai strategijai sëk-

mingai ágyvendinti, ji turi bûti patvir-tinta visø parlamentiniø partijø ben-dru sutarimu. Tikiuosi, kad Seimasdar ðiais metais priims ðá svarbø do-kumentà, nustatantá ilgalaikes gairesinformacinës visuomenës (þiniø vi-suomenës) plëtrai bei su ja susijusiøir bûtinø struktûriniø socialiniø-eko-nominiø pertvarkymø ágyvendinimuiLietuvoje.

Norëèiau bent trumpai supaþin-dinti su pagrindiniais ðios strategijossiekiniais.

Mokslo ir technologijø plëtra,spartinanti ekonomikos augimà. Ðissiekinys strategijoje iðkeltas á pirmàvietà, kadangi jis apima inovacinæplëtrà, skatinanèià visø kitø visuo-menës srièiø raidà. Informaciniø irskaitmeniniø technologijø plëtra –tai ðiuolaikinis mokslo ir technolo-gijø plëtros variklis, skatinantismokslo ir verslo sàveikà. Greitavei-kiø skaitmeninës komunikacijos tin-klø, jungianèiø akademines moksloir studijø institucijas, sukûrimas irplëtra atvers naujas efektyvaus ben-dradarbiavimo galimybes moksliniøtyrimø ir studijø srityje. Lietuvosmokslo ir studijø institucijø tinkloplëtra pagal GEANT programà tu-ri bûti sparèiau plëtojama, kad dariki ástojimo á Europos Sàjungà jamebûtø pasiekti europinius standartusatitinkantys akademinio informaci-nio tinklo (LITNET) duomenø per-davimo greièiai (tam yra galimybiøpanaudoti palydovinio ir plaèiajuos-èio bevielio ryðio technologijas).Greitas tarptautinis akademinis in-tranetas skatins þiniomis pagrástosvisuomenës sukûrimà. Tai, kas da-bar atsiranda ðioje integruotoje þi-nojimo erdvëje, rytoj ras pritaikymàkasdieniniame gyvenime, o kartu –tai pagrindinis plaèiosios visuome-nës kompetencijos atnaujinimo ðal-tinis. Intensyvesnis informaciniøtechnologijø pritaikymas tiesiogiaiátakos ir spartesnæ kitø aukðtøjøtechnologijø plëtrà.

Lietuva turi realiø galimybiø kaikuriose srityse (biotechnologijø, la-zeriniø technologijø, informaciniøtechnologijø, tiksliosios mechanikos

ir kt.) pasiekti aukðèiausià Europosmokslinio meistriðkumo rangà ir vi-savertiðkai dalyvauti formuojant Eu-ropos moksliniø tyrimø strategijà beimoksliniø produktø panaudojimoprogramose.Tuo paèiu bus sudarytagalimybë sparèiau plëtoti ir kitasmokslo sritis, uþtikrinant ir spartes-næ bendrà technologinæ paþangà beiûkinës brandos perspektyvas. Taèiauðá strateginá tikslà pavyks pasiekti tikágyvendinus gilià mokslo ir studijø re-formà, tinkamai koncentruojant vals-tybinius asignavimus, siejant moksloir studijø turiná bei struktûrines kryp-tis su nacionalinës plëtros ir konkre-èiais ûkio poreikiais.

Visuomenës iðsilavinimas – ga-limybës visiems (tæstinio ir nuotoli-nio lavinimosi sistemø plëtra). Lie-tuvos informacinës kompetencijosperspektyvas nulems iðplëtota naujavisuomenës organizacinë infrastruk-tûra, skatinanti gyventojus nuolatsiekti naujø þiniø, sudaranti realiassàlygas mokytis ir siekti þiniø, nepri-klausomai nuo gyvenamosios ir dar-bo vietos, laiko ir besimokanèiojoamþiaus. Europos komisija Lisabo-nos nutarime patvirtino, kad Euro-pa eina á þiniø amþiø, o nuolatinis,visà gyvenimà trunkantis mokymasisyra pagrindinis sëkmingo perëjimo áþiniomis grástà ekonomikà ir visuo-menæ garantas. Todël bûtina gyven-tojams suteikti galimybæ nuolat to-bulintis ir palaikyti savo konkuren-cingumà darbo rinkoje, kuri tampaglobalia, neribojama ðalies sienø.

Realizuodama ðiuos tikslus, vals-tybë privalës sukurti vienodà infor-macinæ aplinkà, integruotà á pasau-linius tinklus, leidþianèià elektroni-nëje aplinkoje kurti, kaupti þinias irkeistis jomis. Todël bus plëtojamavientisa infrastruktûra, telkianti visasintelektualinio bei kultûros paveldoinformacijos kaupimo bei skleidimoinstitucijas (bibliotekas, muziejus irkultûros paveldo ástaigas ir kt.), pa-laikanti lietuviø kalbos vartojimà irvisiems ðalies gyventojams garantuo-janti laisvà prieigà prie informacijosir lavinimosi galimybiø. Þiniø visuo-menëje ypaè svarbu kiekvienam gy-

1336 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08


ventojui uþtikrinti galimybæ gautioperatyvià ir kokybiðkà informacijà.Ið esmës pakis bibliotekø veiklos tu-rinys, jos kompiuterizuosis ir tapsprieinamomis per visuotinius tinklus.E. bibliotekø ir e. leidyklø integravi-mo procesas skatins virtualiø þiniøkûrimo, saugojimo ir platinimo tin-klø sukûrimà, o visa tai bus siejamair derinama su atitinkama ðvietimoir sistemos reforma bei kvalifikaci-jos keitimo galimybëmis.

Valstybës ir privaèiø investici-jø pagrindu bus tæsiamos visuome-nës lavinimo ástaigø informacinësrenovacijos programos, tobulina-mos tæstinio ir nuotolinio lavinimo-si sistemos. Valstybë ypaè skatinsvalstybiniø mokyklø bei privaèiastæstinio ir nuotolinio lavinimosi sis-temas, turinèias tarptautinæ akredi-tacijà, pripaþinimà ir pasitikëjimà.Bûtina siekti, kad visose ðalies vidu-rinëse ir aukðtosiose mokyklose tei-

kiamø þiniø lygis leistø mokslei-viams ir studentams tæsti studijaspasaulio mokymo ir mokslo cen-truose, bûti lygiaverèiais konkuren-tais tarptautinëje darbo rinkoje.Tam bûtina derinti mokslo ir studi-jø programas su analogiðkomis ESprogramomis, skatinti nuolatiniusstudentø, mokslininkø mainus.

Lietuvos kultûros ir lietuviøkalbos iðsaugojimas ir skleidimaspasaulio informacinëje visuomenë-je. Nacionalinis kultûros paveldasper kryptingas ir nuoseklias pastan-gas turi bûti iðsaugotas, nepaisantpasaulinio kosmopolitizmo, jis turibûti prieinamas pasaulio informa-cinëje aplinkoje ir kûrybingai prista-tomas bei plëtojamas. Ðie uþdaviniaisietini su greitai auganèia Europosekonomikos ðaka – turinio indust-rija, kurios augimo perspektyvas nu-lems intensyvus skaitmeniniø tech-nologijø ásisavinimas. Kultûros tu-

rinio áskaitmeninimas turi lemiamàreikðmæ sparèiai e. verslo plëtrai, beiskatinimui naudotis internetu ir ki-tomis globalaus tinklo sistemomis.Áskaitmeninant mûsø ðalies kultûrosreiðkinius, tikslinga bendradarbiautisu bendrojo lavinimo ástaigomis, de-rinti ðá siekiná su specialiomis bib-liotekø ir muziejø kompiuterizavi-mo ir „virtualizavimo´ programo-mis.

Turi bûti plëtojamos ir specialiosprogramos, skatinanèios lietuviø kal-bos vartojimà skaitmeninëje aplinko-je, ástatymais nustatomos palankiossàlygos plëtoti lietuviø kalbà globa-lioje elektroninëje, kompiuteriø ter-pëje, diegiamos ðiuolaikinës informa-ciniø technologijø priemonës, pritai-kytos ðalies vartotojui dirbti su jomislietuviø kalba. Artimiausiu metu rei-kia iðplësti lietuviø kalbos automati-zuoto atpaþinimo, sintezës bei verti-mo ið lietuviø kalbos mokslinius ir tai-

Baltijos ðaliø moksleiviø informatikos olimpiados atidarymas parlamento rûmuose

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13372002. 07. 08


komuosius tyrimus, visapusiðkai ska-tinti ðiø tyrimø rezultatø diegimà. Iðpradþiø dëmesys bus sutelkiamas á ju-ridiniø tekstø vertimà, vëliau bus ska-tinama aktualios mokslinës, kultûri-nës, reklaminës, mokomosios me-dþiagos rengimo ir e. leidyba lietu-viø kalba.

Ypaè svarbus kompiuteriø pro-graminës árangos lietuvinimas, su-lietuvintos vartotojø sàsajos su kom-piuteriais palaikymas. Ðalyje turi bû-ti priimtas strateginis sprendimaskompiuterinæ lituanizacijà (kompiu-teriniø programø lokalizavimà) de-rinti su vieðojo kodo kompiuteriniøprogramø plataus diegimo ðalyjeprioritetu. Panaudojant informaci-niø ir telekomunikaciniø technolo-gijø galimybes uþsienio ðalims turibûti platinama aktuali informacijaapie Lietuvà. Strategiðkai mumssvarbiose uþsienio ðalyse bus kuria-mi centrai, ar joms pritaikyti virtua-lûs centrai informacijai apie Lietu-và platinti, bus skatinamas duome-nø keitimasis ir kooperacija tarptau-tiniu mastu.

Visuomenës sanglauda (suba-lansuota ðalies raida, naujø sociali-nës integracijos ir pagalbos sistemøplëtra). Tik per nuoseklià ir kryp-tingà politikà informacinës visuo-menës plëtros procese ámanoma ið-vengti socialinës poliarizacijos ir in-frastruktûros plëtojimo netolygumø,iðkylanèiø ágyvendinant esminiusstruktûrinius visuomenës pertvarky-mus. Bûtina veiksmingai panaudotiinformaciniø technologijø bei nau-josios visuomeninës infrastruktûrosteikiamas galimybes, kuriant tele-darbo sàlygas, persikvalifikavimosistemas, nuotolinius konsultaciniusir socialinës pagalbos centrus. Ati-tinkamai turi bûti numatomas þval-gomøjø investiciniø projektø ágy-vendinimas, kad bûtø ávertintas nuo-tolinio darbo, nuotolinës medicinosir nuotolinio mokymosi technologi-jø efektyvumas sveikatos apsaugosir socialiniams klausimams spræsti.Turi bûti parengta naujø darbo vie-tø kûrimo skatinimo sistema, ypa-tingà dëmesá skirianti neágaliems vi-

suomenës nariams, pilieèiams, gyve-nantiems nutolusiose nuo centrøvietovëse, negalintiems pakeisti gy-venamosios vietos ar dirbti visà dar-bo dienà, vyresniojo amþiaus þmo-nëms. Naudojant technologijas, ku-riose bus kuriama daugiau pridëti-næ vertæ turinèios produkcijos, augsèia dirbanèiø aukðtesnës kvalifika-cijos darbuotojø gyvenimo kokybë,didës socialinë poliarizacija, todëlturi bûti parengtos ir kasmet papil-domos specialios valstybës progra-mos, maþinanèios tokià poliarizaci-jà. Bus siekiama darbo vietø, profe-sijø vieningos valstybinës informa-cinës sistemos bei privaèiø („virtu-aliø´) darbo birþø, konsultavimo,ádarbinimo centrø ir pan. privaèiøstruktûrø pusiausvyros.

Vieðojo administravimo efekty-vumas ir demokratijos plëtra(„e. valdþia´ – nauja vieðøjø paslau-gø organizacinë infrastruktûra, nau-ja politiniø sprendimø priëmimo ap-linka). Ágyvendinant ðá siekiná, buskuriama lanksti ir optimali vieðojoadministravimo struktûra, per infor-macines technologijas didinant tie-sioginæ visuomenës átakà politi-niams sprendimams. Vykdant e. val-dþios ágyvendinimo programà, kaipvienà ið þiniø visuomenës elemen-tø, bus didinamas valstybës ir savi-valdos institucijø priimamø strate-giniø sprendimø efektyvumas – ska-tinamas sprendimø ir veiklos skaid-rumas, remiantis informacinës vi-suomenës resursais atlikta analize.Toliau bus tobulinamas integruotøvalstybiniø informaciniø sistemø irregistrø, vaidinanèiø lemiamà vaid-mená ðalies ûkio tvarkymui, funkcio-navimas, plëtojamas efektyvus pa-þangiø duomenø tvarkymo techno-logijø panaudojimas, statistikos in-formaciniø sistemø, duomenø sau-gumo sistemø diegimas.

Plëtojant informacinæ visuome-næ bus siekiama padidinti pilieèiø ak-tyvumà, iðpleèiant jø komunikavimosu valdþios institucijomis galimybes,sudarant realias sàlygas visiems ða-lies gyventojams naudoti visuomenësinformacinæ infrastruktûrà. Uþtikri-

nant dialoginá kompiuteriná ryðá tarpgyventojø ir valstybës institucijø nuo-lat plësis visuomeninis dialogas, vi-suomenës procesø dinamiðkumas irinteraktyvumas bei didës visuomenësátaka politiniams sprendimams.Taikels visiðkai naujus reikalavimus vie-ðojo administravimo vadybinei kom-petencijai, valdininkø elektroniniamraðtingumui.

Noosfera – tikrovë ar svajonë?Globali informaciniø technologijøplëtra atveria ið esmës naujas þmo-niø bendravimo ir sàveikos galimy-bes – pasaulio komunikacinëje erd-vëje nebeliko áprastø laiko ir atstu-mo suvarþymø. Kinta gyvenimo bû-das, darbo ir ûkinës veiklos sàlygos,darbo, prekiø ir paslaugø rinkos tam-pa vis atviresnës pasaulinei konku-rencijai, áveikdamos ne tik politinius-teisinius ir kultûrinius, bet ir natûra-lius geografinius bei laiko barjerus.Pasikeitimus galima sugretinti su rað-to kultûros atsiradimu , taèiau jøsparta – nepalyginamai didesnë.Fundamentalioji þmogaus savybë –perkelti ir organizuoti savo veiklàsimboliø pasaulyje – ágavo naujà ma-terialià iðraiðkà: skaitmeniniu bûduvaldomus elektroninius procesus.Skaitmeninës technologijos suteikiaþmogaus màstymui neiðsemiamus ið-teklius kaupti, tvarkyti ir perduotiávairiausiø rûðiø bei apimties duome-nis ir þinias. Elektroniniø, elektro-magnetiniø ir optiniø informacijoskaupimo, apdorojimo ir perdavimolaikmenø bei priemoniø visuma su-daro vis reikðmingesnæ materialià so-cialiniø procesø terpæ, sudarydamagalimybes sujungti atskirø individøgalimybes á visumà. Ði dinamiðka ter-pë, aprëpdama vis daugiau visuome-ninio gyvenimo srièiø, sudaro sàlygastradicinei raðto kultûrai bûdingiemsribotumams áveikti. Ji kokybiðkaiprapleèia kiekvieno þmogaus protogalias, formuodama kokybiðkai nau-jà visuomenës raidos pakopà – no-osferà, apie kurià dar raðë þymus XXamþiaus prancûzø màstytojas P.Teja-ras de Ðardenas. Ji atveria naujas ci-vilizacijos plëtros bei reprodukcijosgalimybes.

1338 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Birþelio 27 d.RYTINIS POSËDIS

DISKUSIJA APIEDERYBAS DËLNARYSTËS ES

Posëdþio metu surengta disku-sija apie derybas dël narystës Euro-pos Sàjungoje.

Uþsienio reikalø ministras Anta-nas Valionis pasidþiaugë, kad parla-mento plenariniame posëdyje disku-sijos apie derybø dël narystës Euro-pos Sàjungoje (ES) eigà rengiamoskiekvienà eilinæ Seimo sesijà. Jis pa-brëþë, kad ðiø derybø darbotvarkëjeliko du svarbiausi klausimai – þemësûkis ir Ignalinos atominës elektrinës(AE) uþdarymo finansavimas. Taippat Seimui rekomendavus Vyriausy-bei siekti pereinamojo laikotarpionustatymo þemës ir miðkø ûkio pa-skirties þemei ásigyti ES valstybiø pi-

lieèiams, Vyriausybei reikëtø vël ati-daryti preliminariai uþdarytà 4-àjáderybiná skyriø „Laisvas kapitalo ju-dëjimas´, kuriame Lietuva ðiuo me-tu nepraðo pereinamøjø laikotarpiøar iðimèiø. Uþsienio reikalø minist-ro teigimu, 2003 m. pradþioje Lietu-va turëtø pasiraðyti Stojimo sutartá.

Vyriausiojo derybininko dël Lie-tuvos narystës ES Petro Auðtrevièiausnuomone, jau ðá rudená bus daromisprendimai dël ES plëtros apimtiesir datø. Jis akcentavo, jog svarbø in-dëlá á Lietuvos sëkmæ derantis dël na-rystës ES áneðë Seimas, laiku priim-damas teisës aktø derinimo grafikenumatytus ástatymus. Pasak P.Auðt-revièiaus, 2002 m. pirmàjá pusmetáLietuva iðsiderëjo 6 pereinamuosiuslaikotarpius (ið viso jø suderëta 10).Derybos dël pereinamøjø laikotarpiøið esmës baigtos, nors dar turbût busderamasi dël pereinamøjø laikotar-piø dël Lietuvos ámokø á ES biudþe-tà, dël leidimo ES valstybiø pilie-

èiams ásigyti þemës ir miðkø ûkio pa-skirties þemës.

Þemës ûkio ministras JeronimasKraujelis informavo, jog derybø su ESmetu bus deramasi dël didesniø kvo-tø ir tiesioginës paramos þemdir-biams negu Lietuvai pasiûlyta. Lie-tuvai reikia tinkamai vykdyti derybømetu jau prisiimtus ásipareigojimus,kad bûtø galima ateityje pasiekti ge-resniø rezultatø.

Ûkio ministro Petro Èësnos teigi-mu, ðalys donorës Ignalinos AE eks-ploatavimo nutraukimui skyrë 216mln. eurø, Tarptautiniame IgnalinosAE eksploatavimo nutraukimo fon-de yra 199,6 mln. eurø, Lietuvos su-kurtame panaðiame Ignalinos AEeksploatavimo nutraukimo fonde yraapie 197 mln. Lt. Visos ðios lëðos buspanaudotos parengiamiesiems elek-trinës uþdarymo darbams. Anot ûkioministro, birþelio 11 d. 14-ajame de-rybiniame skyriuje „Energetika´ Lie-

Birþelio 27 rytiniame posëdyje

PLENARINIAI POSËDÞIAI • PLENARINIAI POSËDÞIAI • PLENARINIAI POSËDÞIAI

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13392002. 07. 08

tuva ásipareigojo Ignalinos AE I blo-kà uþdaryti iki 2005 m., II blokà –2009 m. (su sàlyga, kad ES skirs rei-kiamà finansinæ pagalbà uþdarymui).

Finansø ministrë Dalia Grybaus-kaitë akcentavo, kad ES struktûrinësparamos Lietuvai lëðos bus investuo-jamos á þemës ûká, infrastruktûrà, ap-linkos apsaugà. Tuo tarpu socialinissektorius (sveikatos apsauga, ðvieti-mas ir mokslas ir t.t.) turës bûti fi-nansuojamas ið nacionalinio biudþe-to. Planuojama, kad ES skiriamos pa-ramos Lietuvai suma 2006 m. turëtøsiekti apie 4 proc. ðalies bendrojo vi-daus produkto.

Seimo Pirmininko pavaduotojo,Europos reikalø komiteto pirmininkoVytenio Povilo Andriukaièio teigimu,svarbu, kad numatyta, jog ES para-ma Ignalinos AE uþdarymui bus nu-matyta atskira eilute ES biudþete. Jispasidþiaugë, jog parlamentas jau pri-ëmë Konstitucijos 119 straipsnio pa-taisas, taèiau pabrëþë, kad sudëtingapadëtis, svarstant Konstitucijos 47straipsnio pataisø projektà. Seimo Pir-mininko pavaduotojas akcentavo, joglydinèiajame pastarojo projekto kon-stitucinio ástatymo projekte po svars-tymo pritarta nustatyti, kad ámanomaspereinamasis laikotarpis uþsienio sub-jektams dël teisës ásigyti nuosavybësteise þemës ûkio paskirties þemæ,esant tai nustatanèioms Lietuvos sto-jimo á Europos Sàjungà sutarties sà-lygoms. V.P.Andriukaièio ásitikinimu,eurointegraciniai klausimai parla-mente turëtø bûti iðspræsti per pratæs-tà pavasario sesijà, neeilinæ sesijà irpavasario sesijà iki spalio mën.

Valstieèiø ir Naujosios demokra-tijos frakcijos seniûnë Kazimira Da-nutë Prunskienë apgailestavo, kadSeimo nutarimas dël pereinamojolaikotarpio terminø uþsienio subjek-tams ásigyti þemës ir miðkø ûkio pa-skirties þemæ Lietuvoje tikslingumoir terminø turëjo bûti priimtas anks-èiau, prieð kelis mënesius. Taèiau jipaþymëjo, jog jos vadovaujama frak-

cija palaikys ðiandien numatomà pri-imti tokio Seimo nutarimo projektà.

Jungtinës frakcijos vardu kalbëjæsEgidijus Vareikis dþiaugësi, kad Lie-tuva jau uþdarë 28 derybinius skyriusið 31. Jis ragino nelaikyti pereinamø-jø laikotarpiø pasiekimu, nes tai ro-do ðalies nepasirengimà narystei ES.

Tëvynës sàjungos–-konservatoriøfrakcijos seniûno Andriaus Kubiliausásitikinimu, reikëtø atidþiai paþiûrë-ti á kai kuriuos politinius procesus,ypaè á Airijos referendumà dël pri-tarimo Nicos sutarèiai. A.Kubiliusabejojo diskusijos apie derybø dël na-rystës ES eigà reikalingumu, nes dëlto atimama nemaþai plenarinio po-sëdþio laiko.

Seimo narys Julius Veselka teigëesàs euroskeptikas. Jis stebëjosi, kad

nesant direktyvos, kuria bûtø drau-dþiama branduolinë energetika, Lie-tuva ES buvo priversta ásipareigotiuþdaryti Ignalinos AE. Jo nuomone,derybos dël narystës ES nëra dery-bos, o besàlyginës kapituliacijos ak-tas. Jis kritikavo parlamento geguþës14 d. priimtà nutarimà, kuriuo Vy-riausybei buvo pasiûlyta derëtis suES dël Ignalinos AE uþdarymo ter-minø ir finansavimo, nenustatantgrieþtø uþdarymo terminø intervalø.

Liberalø frakcijos seniûno pava-duotojo Klemenso Rimðelio nuomo-ne, nemaþai pasiekta derantis su ES,uþdaryti 28 derybiniai skyriai. Taèiaujis kritikavo parlamento priimtà eu-rointegraciná Darbo kodeksà, kurisvarþo laisvà darbo rinkà, svarstomusKonstitucijos 47 straipsnio pataisosprojekto lydinèiuosius ástatymø pro-jektus.



Priimtas ástatymas, Seimo nutarimas, rezoliucija

PATVIRTINTAS VALSTYBËS TARNAUTOJØSUVIENODINTØ PAREIGYBIØ SÀRAÐAS

Akcizø ástatymo 8, 10, 12 ir 13straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymas (projektas Nr.IXP-1726(2).Balsavo: uþ – 70, susilaikë 1.

Ypatingos skubos svarstytu irpriimtu ástatymu nustatoma, kad, jei-gu vienas savininkas turi kelis akci-zais apmokestinamø prekiø sandë-lius, kuriuose vykdoma maþmeninëprekyba skirtais naudoti kaip dega-lai (varikliø kuras) naftos dujomis irdujiniais angliavandeniliais, akcizødeklaracija uþ kiekvienà sandëlá at-skirai pateikiama tam vietos mokes-èio administratoriui, kurio teritorijo-je ðis savininkas yra áregistruotas mo-kesèio mokëtoju. Taip pat átvirtina-ma, kad tokio savininko uþ mokesti-ná laikotarpá mokëtina akcizø sumaturi bûti sumokëta á to vietos mokes-èio administratoriaus surenkamàjàsàskaità, kurio teritorijoje jis yra áre-

gistruotas mokesèio mokëtoju. Átei-sinama, kad, kai akcizais apmokesti-namos prekës (naftos dujos ir duji-niai angliavandeniliai, skirti naudotikaip degalai) gabenamos á akcizaisapmokestinamø prekiø sandëlius,kuriuose vykdoma maþmeninë pre-kyba skirtais naudoti kaip degalai(varikliø kuras) naftos dujomis ir du-jiniais angliavandeniliais, vietos mo-kesèio administratoriaus ágalioti as-menys akcizais apmokestinamø pre-kiø gabenimo dokumento egzem-plioriaus pasiraðytinai netvirtina. At-sisakoma reikalavimo akcizø dekla-racijos priede pateikti duomenis apievisus per mokestiná laikotarpá ávyku-sius akcizais apmokestinamø prekiøiðgabenimo atvejus, nes ðià informa-cijà mokesèiø administratorius ir taipgaus visais atvejais, kai bus iðraðomitokiø prekiø gabenimo dokumentai.

1340 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Be to, átvirtinama, kad importo ak-cizø suma gràþinama arba akcizas pa-naikinamas uþ prarastà prekiø kiekádël natûralios netekties normø, irprekes, prarastas dël nenugalimos jë-gos (force majeure) aplinkybiø bei uþiðsiøsto ir faktiðkai gauto kiekio skir-tumus, kurie nevirðija teisës aktø nu-statytø matavimo prietaisø leistinøpaklaidø.

Ástatymas parengtas, atsiþvel-giant á tai, kad Akcizø ástatyme, ku-ris ásigalios nuo liepos 1d., numa-tyta, kad akcizais apmokestinamøprekiø sandëlius privaloma steigtivisais atvejais, kai vykdoma maþ-meninë prekyba naftos dujomis irdujiniais angliavandeniliais, skir-tais naudoti kaip degalai. Ágyven-dinant ðià nuostatà, preliminariaisskaièiavimais, akciziniais sandëliaisturës tapti daugiau nei 300 degali-niø. Todël, palengvinant naujø ak-ciziniø sandëliø (degaliniø) veiklàbei supaprastinant ðios veiklos admi-nistravimà, priimtos ðios Akcizø ásta-tymo pataisos.

Seimo nutarimas „Dël Seimopolitinio (asmeninio) pasitikëjimovalstybës tarnautojø pareigybiø,Seimo kanceliarijos ir Seimui at-skaitingø institucijø, RespublikosPrezidento institucijos ir Respub-likos Prezidentui atskaitingø insti-tucijø, Nacionalinës teismø admi-nistracijos, teismø, prokuratûros irsavivaldybiø institucijø valstybëstarnautojø suvienodintø pareigybiøsàraðo patvirtinimo´ (projektasNr.IXP-1621(3). Balsavo: uþ – 57,prieð – 5.

Seimo nutarimu, ágyvendinant ba-landþio 23 d. priimto naujos redakci-jos Valstybës tarnybos ástatymo nuosta-tas, patvirtintas ðiø institucijø valsty-bës tarnautojø suvienodintø pareigy-biø sàraðà. Valstybës tarnautojø pa-reigybës suskirstytos á 20 kategorijø,aukðèiausia laikant 20 kategorijà, þe-miausia – 1 kategorijà. Be to, valsty-bës ir savivaldybiø institucijos ir ástai-gos suskirstytos á 6 grupes, aukðèiau-sia laikant I grupæ, þemiausia – VIgrupæ.

Seimo rezoliucija „Dël Lietuvos derybø dël narystës Europos Sàjungo-je vertinimo bei Seimo darbo organizavimo´ (projektas Nr.IXP-1745). Bal-savo: uþ – 55, prieð – 1, susilaikë 11.



LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJADËL LIETUVOS DERYBØ DËL NARYSTËS

EUROPOS SÀJUNGOJE VERTINIMOBEI SEIMO DARBO ORGANIZAVIMO

Lietuvos Respublikos Seimas,teigiamai vertindamas derybose dël narystës Europos Sàjungoje Lie-

tuvos pasiektà paþangà;kviesdamas visas atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas susi-

telkti likusiems svarbiausiems derybø klausimams spræsti ir Lietuvos in-teresams uþtikrinti;

ragindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybæ derybose siekti kuopalankesniø stojimo á Europos Sàjungà sàlygø;

pabrëþdamas, kad artëjant derybø pabaigai, Stojimo sutarties rati-fikavimui ir Lietuvos Respublikos narystei Europos Sàjungoje Seimuiiðkyla realûs, neatidëliotini uþdaviniai, sieks ágyvendinti ðias priemones:

1) ásteigti Seimo Europos Sàjungos informacijos centrà ir uþtikrintisëkmingà jo veiklà;

2) Seimo 2002 m. rudens sesijoje spræsti Seimo nariø (stebëtojø)paskyrimo á Europos Parlamentà klausimà;

3) skirti 25 Seimo narius dalyvauti specialioje deðimties dienø mo-kymo programoje Europos Parlamente;

4) tobulinti Seimo administracinius gebëjimus bei gerinti galimybesdirbti narystës Europos Sàjungoje sàlygomis tinkamai organizuojant Sei-mo kanceliarijos struktûrà bei funkcijas, nuo 2002 m. spalio 1 d. ákurtiSeimo biurà Europos Parlamente ir organizuoti jo darbà;

5) uþtikrinti Stojimo sutarties bei Europos Sàjungos teisyno lietuviøkalba iðspausdinimà nustatytais terminais;

Lietuvos Respublikos Seimas pabrëþia bûtinybæ, kad kitø metø Sei-mo kanceliarijos iðlaidø sàmatoje bûtø numatytos ðioms priemonëmsreikalingos lëðos ir skirti bûtini etatai;

Lietuvos Respublikos Seimas siûlo Lietuvos Respublikos Vyriausy-bei:

1) 2002 m. liepos mën. pateikti 2002 m. II pusmetá bûtinø priimti suintegracija á Europos Sàjungà susijusiø ástatymø sàraðà;

2) kartu su 2003 m. valstybës ir savivaldybiø biudþetø finansiniø ro-dikliø patvirtinimo ástatymo projektu pateikti Seimui iðvadà dël Lietuvospasirengimo narystei Europos Sàjungoje darbø finansavimo 2003 m.;

3) 2002 m. rudens sesijoje pateikti Seimui tinkamam Lietuvos daly-vavimui Europos Sàjungos institucijø veikloje reikalingø finansiniø irþmogiðkøjø iðtekliø analizæ.

LIETUVOS RESPUBLIKOSSEIMO PIRMININKAS ARTÛRAS PAULAUSKAS

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13412002. 07. 08

Padaryta priëmimo per-trauka iki vakarinioplenarinio posëdþioAzartiniø loðimø ástatymo 2, 3,

5, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 21, 28straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymo projekto Nr.IXP-915A(3).

Azartiniø loðimø mokesèio ásta-tymo 3 ir 5 straipsniø pakeitimo ásta-tymo projekto Nr.IXP-916A(2).

Pritarta po svarstymoSeimo nutarimo „Dël pereina-

mojo laikotarpio terminø uþsienio

subjektams ásigyti þemës ir miðkøûkio paskirties þemæ Lietuvoje tiks-lingumo ir terminø´ projektuiNr.IXP-1405(4).

Padaryta svarstymopertrauka iki vakarinio

plenarinio posëdþioValstybës paramos, ásigyjant þe-

mës ûkio paskirties þemæ, laikinojoástatymo projekto Nr.IXP-1709.

Þemës ástatymo 35 straipsnio pa-pildymo ástatymo projekto Nr.IXP-1710.

Azartiniø loðimø ástatymo 2, 3,5, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 21, 28straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymas (projektas Nr.IXP-915A(3). Balsavo: uþ – 42, prieð – 14,susilaikë 16.

Ástatymu siekiama uþtikrinti vi-suomenës nariø bei investicijø á azar-tiniø loðimø verslà saugumà, ádiegtiunifikuotà Vakarø Europos valstybiøloðimo modelá. Ávedama loðimo au-tomatø klasifikacija. VadovaujantisEuropos loðimø asociacijos reko-mendacijomis, loðimo automatai su-skirstomi á A kategorijos (su neri-botu iðloðimu) ir B kategorijos (suribotu iðloðimu). Nustatoma, kadneriboto iðloðimo automatai turi bû-ti statomi iðimtinai loðimo namuo-se (kazino), o riboto iðloðimo auto-matai – loðimo salonuose. Tad loði-mai ir loðimo automatai suskirsto-mi á aiðkias kategorijas, kurios turiskirtingà kontrolæ, taisykles, mokes-èius ir pastatymo vietas. Tai turëtølabiau apsaugoti vartotojø teises beiatskirø visuomenës sluoksniø eko-nominius, socialinius ir kitus teisë-tus interesus. Atsiþvelgiant á tai, kadloðimø verslas yra valstybës reguliuo-jamas, aiðkiai nustatomi loðimo na-mø minimalûs dydþiai, árengimø kie-kiai loðimo ástaigose, ploto normosvienam loðimo árenginiui; techninësárenginiø, naudojamø Lietuvoje, cha-rakteristikos. Átvirtinama, kad ben-drovës, organizuojanèios loðimus Bkategorijos automatais, apmokëtas irástatuose nurodytas ástatinis kapita-las turi bûti ne maþesnis kaip 0,5 mln.Lt (galiojanèioje Azartiniø loðimøástatymo redakcijoje – bendrovës, or-ganizuojanèios loðimus automatø sa-lonuose, apmokëtas ir ástatuose nu-rodytas ástatinis kapitalas turi bûti nemaþesnis kaip 2 mln. Lt). Ástatymasásigalios nuo rugsëjo 1 d. Be kita ko,áteisinama, kad bendrovës, gavusioslicencijas ir leidimus atidaryti auto-matø ir bingo salonus, loðimo namus(kazino) pagal ástatymà, galiojusá ikiðiø Azartiniø loðimø ástatymo patai-sø priëmimo, savo veiklà pagal ðiaspataisas pertvarko per metus nuo ðiøpataisø ásigaliojimo.


Birþelio 27 d.vakariniame posëdyje

VAKARINIS POSËDIS

Priimti ástatymai, Seimo nutarimai

PATVIRTINTAS BAUSMIØ VYKDYMOKODEKSAS

PRIIMTOS AZARTINIØ LOÐIMØ ÁSTATYMOPATAISOS

Bausmiø vykdymo kodekso pa-tvirtinimo ástatymas (projektasNr.IXP-1526(3)ES). Balsavo: uþ –55, susilaikë 5.

Ástatymu patvirtinamas Bausmiøvykdymo kodeksas, kurio ásigaliojimoir ágyvendinimo tvarka nustatoma at-skiru ástatymu. Priimto ástatymo pro-jektà pateikusio teisingumo vicemi-nistro Gintaro Ðvedo teigimu, ðiuokodeksu reglamentuojami visi nauja-jame Baudþiamajame kodekse átvirtin-ti kriminaliniø bausmiø vykdymo prin-cipai, tvarka ir sàlygos. Atsisakomakai kuriø nereikalingø nuteistøjø tei-siø ir laisviø ribojimø, numatomadaugiau pozityviø pareigø, kurios tu-rëtø leisti nuteistiesiems daryti átakàsavo teisinei padëèiai bausmës atli-kimo metu. Tiksliau reglamentuoja-mas nuteistøjø teisiø ir laisviø apsau-gos mechanizmas, nustatant skundø

padavimo, nagrinëjimo ir sprendimøapskundimo procedûras. Be to, kei-èiama nuteistøjø laisvës atëmimu kla-sifikavimo tvarka ir pagrindai. Nu-teistieji pataisos namuose suskirsto-mi á tris grupes – paprastàjà, lengvà-jà ir drausminæ. Áteisinama, jog kiek-vienos grupës nuteistøjø teisinë pa-dëtis yra skirtinga (lengvojoje grupëjeteisinë padëtis ðvelniausia, drausmi-nëje – ðvelniausia).

Kodeksas parengtas atsiþvelgiantá Konstitucijos, Baudþiamojo kodek-so, Seimo patvirtintø Teisinës siste-mos reformos metmenø, tarptautiniødokumentø, tarp jø Europos Sàjun-gos, nuostatas. Jis keièia 1971 m. pri-imtà Pataisos darbø kodeksà. Jo ási-galiojimas planuojamas kartu su nau-jaisiais Baudþiamuoju ir Baudþiamo-jo proceso kodeksais nuo 2003 m.sausio 1 d.

1342 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Azartiniø loðimø mokesèio ásta-tymo 3 ir 5 straipsniø pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-916A(2).Balsavo: uþ – 48, prieð – 3, susilaikë24.

Ðiuo ástatymu diferencijuojamimokesèiai uþ skirtingø kategorijø lo-ðimo automatus bei iðskiriamas mo-kestis uþ pavieniø automatø eksplo-atavimà. Ástatymas ásigalios nuo rug-sëjo 1 d.

Darbuotojø saugos ir sveikatosástatymo 45 straipsnio pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-1549(2). Balsavo: uþ – 46, susilaikë5.

Ástatymu tikslinamos Darbuotojøsaugos ir sveikatos ástatymo straipsnionuostatos, atsiþvelgiant á daugkartiniusdarbdaviø organizacijø ir profesiniøsàjungø praðymus nustatyti ilgesná nei8 val. per parà naktiniø pamainø dar-buotojø darbo laikà ir Europos Sàjun-gos dokumentus. Átvirtinama, kadkolektyviniuose susitarimuose ar ko-lektyvinëse sutartyse gali bûti numa-tytos iðimtys, jog nepertraukiamaidirbanèiose ámonëse naktiniø pamai-nø darbuotojø darbo laikas gali bûtiilgesnis kaip 8 val. per parà, taèiauper 4 mënesius neturi virðyti viduti-niðkai 8 val. per parà. Nustatoma,kad, kai virðijama normali darbo lai-ko trukmë per savaitæ (40 darbo va-landø), naktiniø pamainø darbuoto-jams per 4 savaites privalo bûti su-teikiamas tokios trukmës poilsio lai-kas, kiek valandø per paeiliui einan-èias 4 savaites buvo virðyta normalidarbo laiko trukmë. Be kita ko, átei-sinama, jog invalidai, jeigu jiems ne-draudþia invalidumà nustatanti ko-misija, nëðèios moterys, neseniai pa-gimdþiusios moterys, krûtimi maiti-nanèios moterys; darbuotojai, augi-nantys vaikà iki trejø metø; darbuo-tojai, vieni auginantys vaikà iki ke-turiolikos metø arba vaikà invalidàiki ðeðiolikos metø, gali bûti skiriamidirbti naktá tik jø sutikimu. Regla-mentuojama, jog, kai nustatoma, kaddarbas naktá pakenkë arba gali pa-kenkti darbuotojo sveikatai, darbda-vys, vadovaudamasis sveikatos prie-

þiûros ástaigos iðvada, privalo perkeltidarbuotojà dirbti tik dienà.

Akciniø bendroviø ástatymo 79straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-1477(2). Balsavo: uþ –39, prieð – 3, susilaikë 4.

Ástatymas priimtas dël to, kad ga-mybiniø ir inþinerinës infrastruktû-ros objektø, socialiniø objektø, pasta-tø (jø daliø) perdavimas valstybës arsavivaldybiø nuosavybën yra sudëtin-gas ir nemaþai laiko reikalaujantisprocesas, nes reikia suðaukti bendro-viø visuotinius akcininkø susirinki-mus. Kadangi perdavimo áformini-mui reikia atlikti daug derinimo pro-cedûrø, dalis bendroviø turto nusta-tytu laiku nebuvo perduota valstybësar savivaldybiø nuosavybën jø funk-cijoms vykdyti. Todël nustatoma, jogiki 2003 m. gruodþio 31 d. (galiojan-èioje Akciniø bendroviø ástatymo re-dakcijoje – iki 2001 m. gruodþio31 d.) bendrovë gali maþinti ástatinákapitalà, kad bûtø Vyriausybës nusta-tyta tvarka iðtaisytos ástatinio kapitalosudarymo ar didinimo metu padary-tos klaidos (jei akcininkai, kuriø ak-cijø skaièius maþinamas, su tuo rað-tiðkai sutinka), taip pat kad gamybi-nës inþinerinës infrastruktûros objek-tai, socialiniai objektai, pastatai (jø da-lys) bûtø perduoti valstybës ar savival-dybiø nuosavybën jø funkcijoms vyk-dyti (tokiu atveju atitinkamai suma-þinamas valstybei ar savivaldybeinuosavybës teise priklausanèiø akci-jø skaièius).

Ástatymo „Dël specialios paskir-ties bendroviø ir jø veiklos srièiø´pripaþinimo netekusiu galios ástaty-mas (projektas Nr.IXP-854(4). Bal-savo: uþ – 37, prieð – 1, susilaikë 1.

Ástatymu pripaþástamas netekusiugalios Ástatymas „Dël specialios paskir-ties bendroviø ir jø veiklos srièiø´. Nu-statoma, kad specialios paskirtiesbendrovës nuo priimto ástatymo ási-galiojimo dienos netenka specialiospaskirties bendrovës statuso ir yraakcinës bendrovës ar uþdarosios ak-cinës bendrovës. Áteisinama, jog bu-vusiø specialios paskirties bendroviø

ástatai turi bûti pakeisti ir áregistruo-ti teisës aktø nustatyta tvarka per 18mënesiø nuo priimto ástatymo ásiga-liojimo dienos. Átvirtinama, kad ikipakeistø ástatø áregistravimo esamiástatai galioja tiek, kiek neprieðtarau-ja ástatymams.

Priimtas ástatymas parengtas, at-siþvelgiant á tai, kad Ástatymo „Dëlspecialios paskirties bendroviø ir jøveiklos srièiø´ nuostatos prieðtarau-ja Civilinio kodekso nuostatoms, ne-numatanèioms iðimtiniø teisiø vals-tybei ir savivaldybëms, dalyvaujantámoniø valdyme. Priimto ástatymoprojektà pateikusio Ûkio ministeri-jos valstybës sekretoriaus GediminoMiðkinio teigimu, Europos Sàjungosámoniø teisë taip pat nenumato ið-imtiniø teisiø valstybei, dalyvaujantámoniø valdyme, todël ir ðiuo poþiû-riu jis yra progresyvus.

Lietuvos Respublikos teritorijo-je galiojanèiø ástatymø, priimtø iki1990 m. kovo 11 d., galiojimo laiki-no pratæsimo ástatymo 1 straipsniopakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-1736). Balsavo: uþ – 38.

Ástatymu Tautiniø maþumø ástaty-mo, priimto 1989 m. lapkrièio 23 d.,galiojimas laikinai pratæsiamas iki2003 m. sausio 1 d. (galiojanèiojeástatymo redakcijoje – iki ð.m. liepos1 d.).

Seimo nutarimas „Dël Aukð-èiausiosios Tarybos nutarimo „DëlLietuvos Respublikos ordinø, meda-liø ir kitø pasiþymëjimo þenklø ásta-tymo taikymo tvarkos´ pripaþinimonetekusiu galios´ (projektas Nr.IXP-1667). Balsavo: uþ – 38, prieð – 1, su-silaikë 1.

Seimo nutarimu pripaþinti nete-kusiais galios AukðèiausiosiosTarybos–Atkuriamojo Seimo nutari-mai „Dël Lietuvos Respublikos or-dinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimoþenklø ástatymo taikymo tvarkos´,„Dël Lietuvos Aukðèiausiosios Tary-bos nutarimo „Dël Lietuvos Respub-likos ordinø, medaliø ir kitø pasiþy-mëjimo þenklø ástatymo taikymotvarkos´ pakeitimo ir papildymo´ ir



SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13432002. 07. 08

Seimo nutarimas „Dël LietuvosAukðèiausiosios Tarybos nutarimo„Dël Lietuvos Respublikos ordinø,medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenkløástatymo taikymo tvarkos´ pakeitimoir papildymo´.

Seimo nutarimas „Dël Valstybi-nës paminklosaugos komisijos 2001metø veiklos ataskaitos´ (projektasNr.IXP-1515). Balsavo: uþ – 27.

Seimo nutarimu pritarta ðios ko-misijos 2001 metø veiklos ataskaitai.Kultûros ministerijai pasiûlyta imtiskonkreèiø veiksmø, racionaliai admi-nistruojant paveldo apsaugos siste-mà, ir pareikalauti atsakomybës iðKultûros vertybiø apsaugos departa-mento direktoriaus uþ paþeidimus,padarytus saugant kultûros vertybes.Vyriausybei pasiûlyta, atsiþvelgiant áValstybinës paminklosaugos komisi-jos rekomendacijas, ásteigti valstybëságaliotinio kultûros paveldui uþsienyjeinstitucijà, kuri rûpintøsi Lietuvos pa-veldo ir jo vertybiø uþsienyje reikalais,

jø integravimu á Lietuvos kultûrà irmokslà. Kultûros ministerijos ir Vals-tybinës paminklosaugos komisijospapraðyta nustatyti, ar á UNESCOPasaulio paveldo sàraðà áraðyto Vil-niaus senamiesèio tvarkymas atitin-ka Pasaulinio kultûros ir gamtos pa-veldo globos konvencijos bei Lietu-vos kultûros paveldo apsaugà regla-mentuojanèiø teisës aktø reikalavi-mus ir iki rugsëjo 1 d. pateikti parla-mentui ðio senamiesèio paveldo bûk-lës ávertinimà bei ðios bûklës gerini-mo priemoniø planà.

Padaryta priëmimopertrauka iki liepos 2 d.

Teisëjø valstybiniø pensijø ásta-tymo projekto Nr.IXP-1422(3).

Valstybës politikø, teisëjø ir vals-tybës pareigûnø darbo apmokëjimoástatymo 2 straipsnio ir ástatymo prie-dëlio pakeitimo ir papildymo ástaty-mo projekto Nr.IXP-1423(2).

Valstybës tarnybos ástatymo 2, 4,8, 14, 17, 19, 58 straipsniø ir 2 prie-dëlio papildymo ástatymo projektoNr.IXP-1424(2).

Valstybiniø pensijø ástatymo 1 ir3 straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymo projekto Nr.IXP-1425(2).

Teismø ástatymo 97 ir 100 straips-niø pakeitimo ástatymo projektoNr.IXP-1661(2).

Seimo nutarimo „Dël pereina-mojo laikotarpio terminø uþsieniosubjektams ásigyti þemës ir miðkøûkio paskirties þemæ Lietuvoje tiks-lingumo ir terminø´ projektoNr.IXP-1405(4).

Pritarta po svarstymoValstybës politikø, teisëjø ir vals-

tybës pareigûnø darbo apmokëjimoástatymo 7 straipsnio papildymo ásta-tymo projektui Nr.IXP-1415(2).



Seimo nariai Rimvydas Vaðtakas , Valentinas Greièiûnas, Vytautas Saulis

1344 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Branduolinës energijos ástatymo5 ir 9 straipsniø pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-1678(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 202(1), 259(1) straips-niø pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-1042(2).

Vieðøjø ir privaèiø interesø de-rinimo valstybinëje tarnyboje ástaty-mo 4, 5, 10, 15 ir 23 straipsniø pakei-timo ir papildymo ástatymo projek-tui Nr.IXP-1043(2).

Sveikatos draudimo ástatymo 32straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-1662(2).

Atliekø tvarkymo ástatymo pa-keitimo ástatymo projektui Nr.IXP-1584(2)ES).

Aplinkos apsaugos valstybinëskontrolës ástatymo projektui Nr.IXP-1306(3).

Baudþiamojo kodekso 54(2)straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-1713(2).

Visuomenës informavimo ástaty-mo III skyriaus 13 straipsnio papil-dymo ástatymo projektui Nr.IXP-1615.

Atmestas Branduolinës energi-jos ástatymo 5 straipsnio pakeitimoástatymo Nr.IXP-871 projektas (posvarstymo).

Padaryta pateikimopertrauka iki liepos 2 d.

Seimo nutarimo „Dël Seimo lai-kinosios tyrimo komisijos sveikatosapsaugos sistemoje susidariusiai pa-dëèiai iðtirti iðvados´ projektoNr.IXP-1731(2).

Seimo nutarimo „Dël Seimo lai-kinosios tyrimo komisijos sveikatosapsaugoje susidariusiai padëèiai ið-tirti iðvadø´ projekto Nr.IXP-1731A.

Nesvarstyti projektai(nustatytais terminais

neágyvendinus svarstymoskubos tvarka procedûriniø

reikalavimø)Valstybës paramos, ásigyjant þe-

mës ûkio paskirties þemæ, laikinojoástatymo projektas Nr.IXP-1709.

Þemës ástatymo 35 straipsnio pa-pildymo ástatymo projektas Nr.IXP-1710.

Pateikti projektaiRespublikos Prezidento patarë-

jas Audrius Penkauskas pateikë Sei-mo nutarimo „Dël A. Paðkevièiausskyrimo Vertybiniø popieriø komi-sijos nariu´ projektà Nr.IXP-1730.

Seimo nutarimo projekte teigia-ma, kad, vadovaudamasis Vertybiniøpopieriø rinkos ástatymo 51 straips-niu ir atsiþvelgdamas á RespublikosPrezidento birþelio 19 d. dekretà„Dël teikimo Lietuvos RespublikosSeimui skirti Vertybiniø popieriø ko-misijos nará´, parlamentas nutariaskirti Arvydà PAÐKEVIÈIØ Verty-biniø popieriø komisijos nariu 5 me-tams. Po pristatymo Seimo plenarinia-me posëdyje dabar kandidatûrà svars-tys frakcijos ir komitetai.

Nutarta Seimo nutarimo projek-tui po pateikimo pritarti ir pradëtijo svarstymo procedûrà. Prelimina-ri svarstymo ir priëmimo Seimo ple-nariniame posëdyje data – liepos 2 d.

Vidaus reikalø viceministrasEvaldas Gustas pateikë Susitarimodël neteisëtos prekybos jûra, ágyven-dinanèio Jungtiniø Tautø Organiza-cijos konvencijos dël kovos su netei-sëta narkotiniø ir psichotropiniømedþiagø apyvarta 17 straipsná, ra-tifikavimo ástatymo projektà Nr.IXP-1739ES.

Ðiuo ástatymo projektu siekiamaratifikuoti susitarimà, sudarytà 1995m. sausio 31 d. Strasbûre (Prancûzi-ja) ir Lietuvos pasiraðytà ð.m. kovo22 d., su pareiðkimais ir iðlygomis. Siû-loma, kad Seimas pareikðtø, kad Lie-

tuvos Respublika, veikdama kaip vei-kianèioji valstybë, savo ásikiðimui tai-kytø sàlygà, kad jos pilietybæ turin-tys asmenys, kurie yra perduoti vë-liavos valstybei ir ten pripaþinti kal-tais padaræ atitinkamà nusikaltimà,turëtø galimybæ bûti perkelti á vei-kianèiàjà valstybæ skirtai bausmei at-likti; Valstybës sienos apsaugos tar-nyba prie Vidaus reikalø ministeri-jos yra institucija, atsakinga uþ pra-ðymø, pateiktø pagal susitarimà,siuntimà ir atsakymà á juos; Genera-linë prokuratûra yra centrinë ástaiga,atsakinga uþ praneðimà apie pirmu-mo jurisdikcijos vykdymà ir uþ visusinformacinius ir kitokius praneðimuspagal susitarimà. Lietuvos iðlyga nu-matoma laikyti Lietuvos Respublikospasiliekamà teisæ reikalauti, kad jaisiunèiami praðymai, kiti informaci-niai praneðimai ir papildomi doku-mentai bûtø raðomi lietuviø kalba ar-ba siunèiami kartu su vertimu á lie-tuviø kalbà arba á vienà ið EuroposTarybos oficialiø kalbø, arba á vienàið jos nurodytø kalbø. Be to, Lietu-vos iðlyga teikiama nustatyti tai, kadLietuvos Respublika nelaiko savæsásipareigojusia laikytis 34 straipsnio4 dalies (susitarimo 34 straipsnio 5dalis).

Pagal susitarimà, ðalys, vadovau-damosi tarptautine teise, bendradar-biaus, kovodamos su neteisëta preky-ba narkotinëmis ir psichotropinëmismedþiagomis jûroje. Susitarime taippat numatyta jurisdikcija, spræstiniklausimai dël atitinkamø nusikalti-mø, valstybiø ágaliojimai ir teisës, at-liekant atitinkamas procedûras irveiksmus, ginèø sprendimas ir t.t. At-siþvelgiant á Europos Tarybos valsty-biø nariø teisiniø sistemø skirtumusir kiekvienos valstybës vidaus teisësypatumus, susitarime átvirtinta pa-reiðkimø ir iðlygø darymo galimybë.Todël Lietuva, atsiþvelgdama á kitøvalstybiø patirtá ir ávertindama galin-èius kilti susitarimo praktinius taiky-mo sunkumus, siekia pasinaudoti tei-se padaryti pareiðkimus ir iðlygas su-sitarimo ratifikavimo metu.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo



SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13452002. 07. 08

svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Nacionalinio saugumo ir gynyboskomitetas. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –liepos 2, 4 ar 5 d.

Sveikatos reikalø komiteto pir-mininkë Dangutë Mikutienë patei-kë:

– Valstybës tarnybos ástatymo17 straipsnio pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-1685(2).

Ástatymo projektu numatomaátvirtinti, kad tarp kitø atlyginimo ne-gu Valstybës tarnybos ástatymo nusta-tyto darbo uþmokesèio rûðiø, kuriasleidþiama gauti valstybës tarnautojui,bûtø áraðytas atlyginimas uþ vertimàsimedicinos praktika laisvu nuo valsty-bës tarnybos metu. D. Mikutienës tei-gimu, ðiuo metu daugelis sveikatosprieþiûros specialistø, dirbanèiø vals-tybës tarnyboje (apskrièiø, savivaldy-biø gydytojai, Valstybinës ir teritori-niø ligoniø kasø, taip pat kitø valsty-bës valdymo bei vietos savivaldos ins-titucijø, veikianèiø sveikatos prieþiû-ros srityje, darbuotojai), verèiasi me-dicinos praktika laisvu nuo valstybëstarnybos metu. Lietuvos gydytojø va-dovø sàjungos duomenimis (ðios sà-jungos Valdybos iniciatyva buvo at-likta anketinë apklausa), tokie valsty-bës tarnautojai sudaro apie 80 proc.valstybës tarnautojø–sveikatos prie-þiûros specialistø, ið jø 80 proc. turididesná nei 10 metø medicinos prak-tikos staþà. Pagal Gydytojo medicinospraktikos ástatymà, asmuo, kreipda-masis dël licencijos perregistravimo(licencija perregistruojama kas pen-keri metai), privalo pateikti doku-mentus, patvirtinanèius trejø metøvertimàsi medicinos praktika per pas-taruosius 5 metus bei tobulinimàsi pa-gal profesijà – 200 val. per pastaruo-sius 5 metus. Praneðëjos nuomone, ið-kyla potencialus minëtø valstybës tar-nautojø migracijos ið valstybës tarny-bos sektoriaus á sveikatos prieþiûrospaslaugø sektoriø pavojus (tai galimaprognozuoti, ávertinus darbo valstybëstarnyboje nepastovumà ir laikinumà,taip pat kitø ðaliø patirtá).

Uþdraudus medikams, esan-tiems valstybës tarnyboje (dirban-tiems sveikatos politikos formavimoir ágyvendinimo institucijose), vers-tis ir medicinos praktika, bûtø stip-riai sumaþintos galimybës medikamsdalyvauti formuojant ir ágyvendinantsveikatos politikà Lietuvoje, o taippat ir prisiimti atsakomybæ uþ svei-katos reformos eigà ir pasekmes.Taip susiformuotø atotrûkis tarpsveikatos reformos planuotojø ir joságyvendintojø.

– Valstybës tarnybos ástatymopakeitimo ástatymo ágyvendinimoástatymo 4 straipsnio pakeitimo ásta-tymo projektà Nr.IXP-1686.

Ðiuo lydinèiuoju ástatymo projek-tui Nr.IXP-1685(2) (þr. aukðèiau)ástatymo projektu siekiama atsisaky-ti nuostatos, kad valstybës tarnauto-jai, kurie verèiasi medicinos prakti-ka ir gauna uþ tai atlyginimà, privaloðià veiklà nutraukti per vienà mëne-sá nuo Valstybës tarnybos ástatymopakeitimo ástatymo ásigaliojimo. Ga-liojanèiame Valstybës tarnybos ásta-tymo pakeitimo ástatymo ágyvendini-mo ástatyme nustatyta, kad valstybëstarnautojai, per ðá nustatytà terminànenutraukæ valstybës tarnautojamsdraudþiamos veiklos, atleidþiami iðvalstybës tarnybos. Pasak D .Miku-tienës, ástatymø projektai Nr.IXP-1685(2)-1686 suderinti su Lietuvosgydytojø sàjunga ir Lietuvos gydyto-jø vadovø sàjunga.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-1685(2)-1686 po pateikimopritarti ir pradëti jø svarstymo pro-cedûrà. Pagrindiniu komitetu pro-jektams svarstyti paskirtas Valstybësvaldymo ir savivaldybiø komitetas.Preliminari svarstymo Seimo plena-riniame posëdyje data – rudens se-sija.

Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininkas Aloyzas Sakalas patei-kë Pataisos darbø kodekso 17, 18, 34,41, 43, 45, 45(3), 47, 80 ir 81 straips-niø pakeitimo ástatymo projektàNr.IXP-1714.

Ástatymo projekto tikslas – tobu-linti nuteistøjø laisvës atëmimu teisi-næ padëtá, laikymo sàlygas ir spræstiðiø asmenø uþimtumo teigiama vei-ka problemas. Norima áteisinti, kadnuteistuosius laisvës atëmimu, jø su-tikimu, bûtø galima palikti ponuosprendþiø ásiteisëjimo tardymoizoliatoriuose ir Laisvës atëmimovietø ligoninëje ûkio darbams, uþkuriø atlikimà jiems bûtø mokamasdarbo uþmokestis. Siekiama nusta-tyti tikslus, dël kuriø nuteistiesiemslaisvës atëmimo vietose taikomi at-skiro (izoliuoto) laikymo reikalavi-mai, bei patikslinti tokiø nuteistøjøkategorijas. Siûloma reglamentuo-ti, kad paimti ið nuteistøjø laisvës at-ëmimo vietose neteisëtai laikomi pi-nigai bei vertingi daiktai bûtø per-duoti á pataisos darbø ástaigoseesanèius socialinës paramos nuteis-tiesiems fondus (galiojanèioje ko-dekso redakcijoje – tokie neteisëtailaikomi objektai perduodami á vals-tybës biudþetà). Be kita ko, teikia-ma nustatyti, kad nuteistiesiemspataisos darbø ástaigose bûtø leidþia-mi ilgalaikiai (intymûs) pasimatymaine tiktai su þmonomis (taip yra da-bar), bet ir su kitais asmenimis, sukuriais nuteistieji turi bendrø vaikø,jeigu nuteistasis arba atvykæs pasima-tyti su juo asmuo nëra santuokoje sukitu asmeniu. Vaikai turëtø bûti tei-sës aktø nustatyta tvarka registruotikaip bendri nuteistojo, kuris nori pa-simatyti, ir asmens, atvykusio pas já ápasimatymà, vaikai. Taip pat planuo-jama suteikti teisæ pataisos darbøástaigø vadovams leisti tam tikrai ka-tegorijai nuteistøjø iðvykti be sargy-bos arba be palydovo uþ pataisos dar-bø ástaigø ribø ne tiktai dël dirbamodarbo pobûdþio (taip yra dabar), betir dël bendrojo lavinimo ar profesi-nio mokymo.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Teisës ir teisëtvarkos komitetas.Preliminari svarstymo Seimo ple-nariniame posëdyje data – rudenssesija.



1346 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Seimo nariø pareiðkimasPosëdþio pirmininkas Seimo

Pirmininko pavaduotojas GintarasSteponavièius perskaitë 4 parlamen-to frakcijø vadovø pareiðkimà, ku-riame, atsiþvelgiant á tai, kad nëraplataus politinio sutarimo dël Kon-stitucijos 47 straipsnio pataisø pro-jekto ir já lydinèiøjø teisës aktø pro-jektø, siûloma nukelti ðio Konstitu-cijos straipsnio pataisø projekto ir jálydinèiøjø teisës aktø projektø svars-tymà á rudens sesijà. Taip pat iðreið-

kiamas pageidavimas, jog minëtoKonstitucijos straipsnio pataisø pro-jektas ir já lydintieji teisës aktø pro-jektai bûtø svarstomi kartu. Pareið-kimà pasiraðë 4 frakcijø seniûnai: Li-beralø frakcijos – Eligijus Masiulis,Tëvynës sàjungos–-konservatoriøfrakcijos – Andrius Kubilius, Nepri-klausomos frakcijos – Eugenijus Mal-deikis ir Jungtinës Centro sàjungos,Moderniøjø krikðèioniø demokratø irLietuvos lenkø rinkimø akcijos frak-cijos – Virginijus Martiðauskas.


Vyriausybës valanda birþelio 27 d.vakariniame posëdyje

VYRIAUSYBËS VALANDA

PARLAMENTO VALDANÈIOSIOS KOALICIJOSVIENERIØ METØ SUKAKTIS

ÐVENTOSIOS UOSTO ATGAIVINIMOKONCEPCIJA

AR REALU SUMAÞINTI SENATVËS PENSIJOSAMÞIØ?

AR PAGERËS MOKSLEIVIØSVEIKATOS PRIEÞIÛRA MOKYKLOSE?

1 2001 m. birþelio 26 d. Lietuvossocialdemokratø partijos ir Naujosiossàjungos (socialliberalø) atstovaiparlamente pasiraðë susitarimà dëlbendro darbo principø, kuriamenurodoma, kad socialdemokratai siûloMinistro Pirmininko, socialliberalai –Seimo Pirmininko kandidatûrà.

K. RIMÐELIS. Gerbiamasispremjere, ðiandien tikrai yra áspûdin-ga diena ne tik valdanèiajai koalici-jai, bet tikiu, kad ir Seimui, ir ypaèpaprastam Lietuvos Respublikos pi-lieèiui, kuris ið tikrøjø jauèia, kas taiyra valdanèioji koalicija. Ta progaSeimo Liberalø frakcija sveikina Lie-tuvos socialdemokratø partijà ir Nau-jàjà sàjungà (socialliberalus) pirmø-jø bendradarbiavimo koalicinëje Vy-riausybëje metiniø proga.1 Prisidëda-ma prie premjero A.Brazausko ini-ciatyvos apdovanoti vardiniais gin-klais ministrus uþ ypaè sëkmingà dar-bà, Seimo Liberalø frakcija tæsia ðiàtradicijà ir apdovanoja kinietiðkaisvardiniais pistoletais „Revolver´pa-kartotinai: vidaus reikalø ministrà

J.Bernatoná – uþ sëkmingà KinijosPrezidento Dzian Dzeminio apsau-gà vizito Lietuvoje metu ir teisëtà tai-kiø demonstrantø muðimà ir sulaiky-mà, sveikatos apsaugos ministràK.R.Dobrovolská – uþ sëkmingà lë-ðø taupymà ligoniø sàskaita ir teisin-gumo ministrà V.Markevièiø – uþ ste-bëtinai sëkmingà kalëjimø prieþiûrà.

PIRMININKAS È. JURÐËNAS.Mielieji kolegos, að manau, ði cere-monija mus nuteiks visus geriau dirb-ti. Aèiû liberalams uþ iniciatyvà. Odabar jau imamës tikrosios Vyriau-sybës valandos.

A. KUBILIUS. Gerbiamieji ko-legos, að taip pat norëèiau prisidëtiprie sveikinimø ir, pasinaudodamasproga, paklausti K.Rimðelio, kodël

jis neapdovanojo premjero. Tuo pa-èiu [norëèiau] premjerui arba finan-sø ministrei pateikti vienà ðiek tiekkitoká klausimà. Ið tiesø prabëgæ me-tai pasiþymëjo daugeliu ádomiø da-lykø ir premjeras visà laikà deklara-vo vienà ið svarbiausiø tikslø – page-rinti mokesèiø surinkimà ir padidin-ti surenkamus á valstybës iþdà mokes-èius. Sakykite, ðiuo poþiûriu, kaip rei-këtø vertinti pasiekimus iki ðiol irkaip reikëtø vertinti perspektyvà?Kaip reikëtø vertinti tai, kad iki me-tø pabaigos yra planuojama perskirs-tyti tiktai 60 mln. Lt papildomai su-rinktø [lëðø] á valstybës biudþetà permokesèius, kai tuo tarpu valstybësbiudþetas buvo suplanuotas pagalbendrojo vidaus produkto (BVP) au-gimo prognozes praëjusiø metø pa-baigoje? Tose prognozëse buvo nu-matyta, kad BVP dabar augs tik 3proc., po to prognozës buvo priim-tos iki 4 proc., dabar jau prognozuo-jama 4,7 proc., o kiek að suprantu,Finansø ministerija slapèia tikisi, kadBVP augs iki 5,7 proc. Toks beveikdvigubas BVP prognoziø augimas tu-rëtø reikðti, kad prie biudþeto paja-mø prieaugis turëtø bûti taip pat kurkas didesnis negu 60 mln. Lt. Kodëlmes nematome to biudþeto pajamøprieaugio prognozavimo ir kodëlskirstome tik 60 mln. Lt? Gerbiama-sis premjere, kaþkur man nesueinaaritmetika ir atrodytø, kad taip geraisurenkant mokesèius, kaip Jûs dekla-ruojate, ir turint tokias geras BVP au-gimo prognozes, turëtume progno-zuoti kur kas didesná pajamø augi-mà á valstybës biudþetà.

A. M. BRAZAUSKAS. Pirmiau-siai dþiaugiuosi vien tik tuo, kad Jûspripaþástate, kad ekonomika auga.Þinoma, tai labai malonu ir glostomûsø savimeilæ. Jeigu kalbëti apie

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13472002. 07. 08



biudþetà, tai að norëèiau Jums pri-minti, kad, neþiûrint visø buvusiø vy-riausybiø pastangø, praëjusiais me-tais apie 260 mln. Lt biudþetas bu-vo neávykdytas. Ir buvo neávykdytasne vienerius metus, o kelerius me-tus ið eilës. Tai irgi turbût reikëtø pri-minti ir visiems labai gerai atsimin-ti. Biudþetas yra vykdomas. Mes pa-siûlëme perskirstyti. Niekuomet ne-uþteks, kadangi norø yra uþ 500 mln.Lt, o galimybiø perskirstyti – tiktaiuþ 100 mln. Lt. Taèiau tai yra þings-nis á prieká. Tai nëra þingsnis atgal.Tai nëra siûlymas, kaip buvo anks-èiau, sumaþinti investicijø finansa-vimà 100-200 mln. Lt. Mes praëjusiømetø liepos mën. gavome toká krai-tá ir reikëjo per 100 mln. Lt suma-þinti investicinæ programà. [Suma-þinti reikëjo] todël, kad buvo supla-nuota visiðka fikcija. Að nemany-èiau, kad nëra paþangos. Þinoma,Jûs galite þiûrëti visai kitomis aki-mis á ðiuos reiðkinius, èia – Jûsø as-meninis reikalas, að visiðkai nesi-stengsiu ir nedësiu dideliø pastan-gø, kad árodyèiau atvirkðèiai, patsgyvenimas árodo. Augimo tempaiyra didesni negu prognozuojami. Aðesu tikras, kad jie bus. Tarp mokes-èiø surinkimo padidëjimo ir BVPpadidëjimo yra tam tikras laiko at-silikimas ir neámanoma visiðkai sin-chronizuoti. Greièiausiai mes nie-kuomet to nepasieksime ir niekas tonepasiekia. Taèiau ávyko lûþis. Jûs –nei Biudþeto ir finansø komitetas,nei frakcijos – ðiais metais negirdë-jote, kad mokytojai, iðeidami atos-togø, negautø atostoginiø, kad ne-gautø atlyginimø. Koks buvo triukð-mas praëjusiais metais tuo paèiu lai-ku! Dabar – kur kas malonesnis gy-venimas. Að manau, kad ir opozici-ja turi su tuo sutikti.

A. KUBILIUS. Gerbiamasispremjere, niekas nesakome, kad mesnesidþiaugiame paþanga, bet mes sa-kome, kad paþangos þingsniai yra permaþi. Atsiþvelgiant á tas BVP prog-nozes, nepaisant Vyriausybës pastan-gø vykstantá ekonomikos augimà,biudþeto pajamos turëtø augti gero-kai sparèiau. Tai kodël nesimato to

augimo? Biudþeto pajamos yra prog-nozuojamos pagal BVP augimà ir pa-gal infliacijos dydá. Praëjusiø metøpabaigoje buvo suplanuota 3 proc.BVP augimas, o dabar jau planuoja-ma beveik 6 proc. Kur tai? Kodël ne-matome to pajamø augimo?

D. GRYBAUSKAITË. Gal að ga-lësiu pakomentuoti. Metø pabaigo-je buvo planuojama 4,0 proc. [BVPaugimas], dabar oficialiai – 4,7 proc.5,7 proc. – tai spaudos interpretaci-ja. Finansø ministerija oficialiai toneskelbia. Norëtume tikëtis, kad gal-bût prognozës bus geresnës. Jûs pui-kiai þinote, kad bet kuri mokestinëintervencija, ypaè ástatymø keitimas,reakcijà – áplaukø á biudþetà – sukeliapo metø pusantrø. Taigi yra norma-lus teorinis atsilikimas tarp BVP au-gimo ir mokesèiø surinkimo. Todëlnereikia skubëti, a priori galvojant,kad mes turësime 6 proc. [BVP au-gimà]. [Nereikia] dabar, nesulaukusmetø pabaigos, reikalauti, kad jau 6proc. turëtume padidintas pajamas.

A. KLIÐONIS. Að norëjau pa-klausti vidaus reikalø ministro, ta-èiau, jam nesant, galbût galëtø atsa-kyti arba premjeras, arba teisingumoministras. Gerbiamieji, að kreipiuo-si á Jus tokiu klausimu. Ganëtinaiskambiai nuaidëjo Kinijos Preziden-to vizitas, kurio pasekmes ilgai daratsimins visi, tiek politikai, tiek gy-ventojai, taèiau yra kasdienybë, ku-rioje gyvena mûsø þmonës. Tenka pa-stebëti, kad paskutinëse ataskaitosepastebime labai þymø nusikalstamu-mo kai kuriose srityse didëjimà, t.y.bûtent plëðimø daugëjimà. Kà numa-toma daryti toje srityje, nes visos mû-sø pastangos, gyvinant turizmà, gy-vinant kitas paslaugø sritis, tikraitampa beveik bevertës?

V. MARKEVIÈIUS. Ið tikrøjøstatistika domiuosi ne kiekvienà die-nà, o kartà per savaitæ. Jûs nesate vi-siðkai teisus, kad nusikalstamumasdidëja. Apskritai tos tendencijos yrapakankamai pastovios ir nëra taip,kad ypatingai bûtø padaugëjæ sunkiønusikaltimø, tai Jûs paminëjote. Plë-ðimai prie tokiø [nusikaltimø] ir pri-skiriami. Taèiau að noriu pasakyti,

kad iðaiðkinamumas taip pat yrapastovus. Esant tam paèiam finansa-vimui, tam paèiam kiekiui policijospareigûnø ir kitø operatyviniø tarny-bø pareigûnø, kurie uþsiima nusikal-timø iðaiðkinimu ir tyrimu, tai nero-do kriminogeninës padëties pablogë-jimo. Be jokios abejonës, Jûsø susi-rûpinimas dël tam tikro Lietuvosávaizdþio turistø atþvilgiu visada yrateisingas ir pagrástas. Bet kurioje ða-lyje, jeigu [bloga kriminogeninë pa-dëtis] plaèiai reklamuojama ar per þi-niasklaidos priemones, ar Seimo par-lamentarø opozicijos (tai Jûs dabardarote), aiðku, tai sudarytø neigiamàávaizdá. Að galiu pateikti Europos ða-liø pavyzdþiø, kuriose nusikalstamu-mas 100 tûkst. gyventojø yra gerokaididesnis ir nuo to turistø ávaizdis vi-siðkai nekenèia. Arba [galiu paminë-ti] JAV, kur deðimtimis kartø nusi-kalstamumas 100 tûkst. gyventojø yradidesnis, ir kaliniø, tarp jø nuteistø-jø laisvës atëmimu, irgi deðimtimiskartø daugiau tam gyventojø skaièiui.Todël að nemanau, kad tie Jûsø pa-minëti faktai átakoja bûtent Lietuvosávaizdþio turistø atþvilgiu blogëjimà.Að manau, kad apsilankantys Lietu-voje þmonës mato, kad tai yra tikraidemokratinë valstybë, kurioje yragerbiamos þmogaus teisës ir policijasavo darbà dirba pakankamai nor-maliai. Be jokios abejonës, mums vi-siems turbût reikia pasitempti ir ðian-dieninis Jûsø dëmesys man irgi ro-do, kad Jûs stebite ir padedate mantà darbà atlikti.

J. RAISTENSKIS. Mano klausi-mas bûtø gerbiamajam þemës ûkioministrui. Gerbiamasis ministre, jaukuris laikas, kai verda aistros dël gol-fo laukø steigimo Pilaitëje. Jau prieðporà mënesiø Seimo Aplinkos ap-saugos komitetas, Aplinkos ministe-rija iðreiðkë savo pozicijà, nepritar-dami golfo laukø steigimui Pilaitëje.Jûs, gerbiamasis ministre, esate vie-nas ið tarpþinybinës vyriausybinës ko-misijos sukûrimo iniciatoriø. Tai ko-misijai pirmininkauja Jûsø vadovau-jamos ministerijos aukðtas pareigû-nas. Taigi, gerbiamasis ministre, no-rëtøsi iðgirsti Jûsø, ir tuo paèiu Jûsø

1348 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08



2 Valstybiniø socialinio draudimo pensijøástatymo 17, 18, 23 ir 55 straipsniøpakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP-1619, kuriuo siûloma sumaþinti senatvëspensijos amþiø, parlamentas po pateiki-mo pritarë birþelio 13 d. plenariniameposëdyje (þr. SK, Nr. 18 (224), p. 1152).

vadovaujamos institucijos oficialiàpozicijà.

J. KRAUJELIS. Aiðku, Þemësûkio ministerijai yra daug didesniøir rimtesniø problemø. Deja, mies-tais uþsiimti tenka reèiau. Taip, Vy-riausybës pavedimu birþelio 4 d. aðpats pasiraðiau ásakymà ir sudariau[tarpþinybinæ vyriausybinæ komisijà].Buvo gautas Seimo Pirmininko rað-tas nurodytoms problemoms dël po-ilsio zonos iðsaugojimo Pilaitës ir Ka-roliniðkiø gyvenamuosiuose rajonuo-se spræsti. Komisija baigë darbà, nu-statë keturis paþeidimus, að jø dabarnevardinsiu. Komisijos iðvados ofi-cialiai yra áregistruotos ir komisijanutarë, kad inicijuotume Vyriausy-bës 1999 m. liepos 30 d. nutarimo dëlvalstybiniø þemës sklypø suteikimonaudotis Vilniaus miesto tarybai pa-keitimà ir kad atitinkamai patikslin-tume ankstesná nutarimà, pripaþin-dami netekusiu galios antrà punktà.Þemës ûkio ministerija, atsiþvelgda-ma á komisijos nuomonæ, parengëVyriausybës nutarimo projektà (tu-riu priminti, kad á komisijà áëjo nevien tik Þemës ûkio ministerijos at-stovai). Kità savaitæ [liepos 1-5 d.]mes derinsime ðá projektà ir teiksi-me Vyriausybei.

V. STANKEVIÈIUS. Norëèiaupaklausti susiekimo ministro. Poneministre, mano klausimas – dëlÐventosios uosto sutvarkymo. Ma-no manymu, jau kelerius metus ðisuostas yra apleistas ir niekam nepri-klauso. Vis dëlto, að manau, tai yravalstybinis objektas ir mes privalo-me juo rûpintis. Kaip Jûs þinote, ðisuostas labai reikalingas ir vietiniamsgyventojams. Jeigu mes pradëtumejá tvarkyti, sumaþëtø nedarbo lygisÐventojoje. Antra vertus, jis labaireikalingas þvejams, ið karto paleng-vëtø þvejø gyvenimas. O þvejai – taimûsø mokesèiø mokëtojai. Norë-èiau Jûsø komentaro dël minëtouostelio.

Z. BALÈYTIS. Ið tikrøjø Ðven-tosios uosto atgaivinimo koncepci-ja yra analizuojama, ko gero, kiek-vienoje Vyriausybëje, ir ypaè pasi-keitus Vyriausybei, todël, kad tai yra

klausimas, kuris yra susijæs su tamtikrais gyventojais. Að manau, kadir ðioje Vyriausybëje ðis klausimasbus gana ilgai diskutuojamas. Jeiguprisimintume Ðventosios uosto at-gaivinimo ávairius planus ir sugráþ-tume á praeitá, Jûs turbût puikiai þi-notumëte, kad mes esame nesusita-ræ dël keleto dalykø. Pirma, kiek iðviso Lietuvai reikia uostø, kokie jieturi bûti ir ar ið viso reikia Ðvento-sios uosto. Pareigûnai, politinës par-tijos, organizacijos diskutuoja,taèiau nesuranda bendros koncep-cijos ir bendro sutarimo. Jûs puikiaiprisimenate, kad Ðventosios [uostas]kaþkada buvo valstybinis, paskui Pa-langos merija priëmë tam tikràsprendimà, kad ákurtø municipali-ná. Taèiau, pradëjus kalbëti apie[tam reikalingus] pinigus kiekio,dabar yra norima ðá uostà perduotivalstybës reikmëms. Ið esmës [jis] iryra valstybinis, taèiau kaþkada Pa-langos savivaldybë buvo pasiðovusijá sutvarkyti. Taèiau esmë yra ne tai.Ðiuo metu, pagal mûsø Vyriausybëspatvirtintà programà, parengti duÐventosios uosto atgaivinimo va-riantai. Pagal pirmà variantà, tai bû-tø jachtø uþplaukimo uostas sukrantiniø áranga, su tam tikra basei-no ágilinimo iki tam tikrø metrøkoncepcija. Ðis pirmas – uosto ágili-nimo – variantas, pagal „Prampro-jekto´iðankstinius, preliminarius pa-skaièiavimus, kainuotø apie 32 mln.Lt. Yra parengta [antra] – naujo gi-liavandenio uosto sukûrimo – kon-cepcija, dël ko specialistai diskutuo-ja. Tai bûtø koncepcija su 3 mln. to-nø apyvarta, su galimybe stovëtiNATO karo laivams, taip pat, saky-sime, mûsø kreiseriams. Ðis malo-numas galëtø kainuoti iki 1,3 mlrd.Lt. Að manau, kad bet kuri koncep-cija priklausys nuo pinigø ir valsty-bës galimybës vienà ar kità koncep-cijà ágyvendinti. Taèiau að manau,kad ið tikrøjø reikia diskutuoti, ana-lizuoti. Susisiekimo ministerija sutuo sutinka. Mes ðias koncepcijasesame atidavæ visoms institucijoms,visoms ministerijoms, að manau, kadir Seimo nariai, ir suinteresuotos pu-

sës gali aktyviai diskutuoti. Að ma-nau, kad èia turi aktyviai dalyvautiir [Valstybinis] turizmo departamen-tas, nustatant, kiek planuojama, kadáplauks jachtø, koks bûtø turizmo,kaip verslo srities, pagyvinimas ðia-me regione. Að manau, kad ið tikrø-jø ateityje reikia galutinai susitartidël Ðventosios uosto atstatymo kon-cepcijos.

K. D. PRUNSKIENË. Manoklausimas adresuojamas ministreiV.Blinkevièiûtei. Nesenai Seime popateikimo mes pritarëme [Valstybi-niø socialinio draudimo] pensijø ásta-tymo pataisai, kurià pateikë kolegaV.Martiðauskas.2 Turiu mintyje bû-tent pensinio amþiaus prailginimà.Labai norisi suþinoti, kokià nuomo-næ formuoja ministerija, kaip ketinareaguoti, kokià iðvadà pateikti? Gal-bût tiktø kitoks variantas, jeigu ðis pa-sirodytø nepriimtinas? Að dël jo tu-riu taip pat rimtø abejoniø. Tai yraprieðlaikinë, dalinë pensija, kuri su-siaurintø, pretenduojanèiø á tai, þmo-niø ratà. Kitaip sakant, finansineprasme [dalinë pensija] bûtø kur kasekonomiðkesnis dalykas, nes tø þmo-niø likimà kaþkaip reikia padëti ið-spræsti.

V. BLINKEVIÈIÛTË. Ið tiesøSeime áregistruotas toks ástatymoprojektas. Jam antrina daug Lietu-vos gyventojø todël, kad dalis þmo-niø tikisi, kad pensija galëtø bûti jøvienintelis pragyvenimo ðaltinis. Iðtiesø dalis prieðpensinio amþiausþmoniø gyvena sunkiai ir sudëtingai,jeigu, bankrutavus ávairioms ámo-nëms, ar þemës ûkio bendrovëms, jieneturi darbo. Tai að labai puikiai su-prantu ir suprantu, kad prieðpensi-nio amþiaus þmoniø problemà reikiaspræsti, taèiau klausimas, kokiomispriemonëmis spræsti. Viena jø – pen-sinio amþiaus paankstinimas – uþre-

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13492002. 07. 08



gistruota. Taèiau mes visi turime su-vokti ir suprasti, ar tam yra pakan-kamas finansinis pagrindas, kad mo-terys Lietuvoje á pensijà iðeitø 55 me-tø, o vyrai 60 metø, kaip buvo iki ðiol.Að tam pritarèiau visomis keturiomisir kelèiau visas rankas, kiek turiu, jei-gu man pasakytø tie patys ástatymorengëjai, kurie áregistravo ðià patai-sà, ið kur mûsø valstybëje reikia pa-imti beveik 1 mlrd. Lt. Jeigu tuos pi-nigus kas nors suras, tada mes galë-sime kalbëti.

Toliau. Reikia labai gerai ávertin-ti dabartinæ „Sodros´bûklæ, nes„Sodros´biudþete pinigai ið niekurneatsiranda, tuos pinigus turi uþdirb-ti dabartiniai dirbantieji þmonës. Lie-tuvoje mes tø dirbanèiøjø turime 1,2mln. Apie 1 mln. turime pensininkø.Vadinasi, bet kokiu atveju tame„Sodros´katile turi atsirasti pinigø.Jø, kaip mes þinome, biudþete tvirti-name 4,5 mlrd. Lt, ið jø 3 mlrd. kas-met skiriame pensijoms. Dalies þmo-

niø pensijos ið tikrøjø yra maþos. Tai-gi kiltø klausimas, ar, paankstinæpensiná amþiø, mes galëtume laikuiðmokëti pensijas visiems dabarti-niams pensininkams, ar galëtumemokëti tokio dydþio, kokio dabar yra.Kartu atkreipiu dëmesá, kad nuolatið þmoniø gaunu klausimus, kaip ap-skritai iðgyventi ið 200 Lt ar 250 Ltpensijos, nors darbo staþas yra 40 irdaugiau metø ir þmogus nuoðirdþiaidirbo ir nebuvo valkata. Taèiau bû-tent mes turime ieðkoti lëðø, kaip pa-didinti pensijas tiems þmonëms, ku-riems jos yra pakankamai maþos.

Tiesa, á dar viena momentà no-riu atkreipti dëmesá. Yra atlikti ávai-rûs tyrimai, kokios bûtø tendencijos,þvelgiant á ateitá ir vertinant demo-grafinæ padëtá. Ji ið tiesø nëra dþiu-ginanti, todël, kad gyvenimo amþiusilgëja. Jeigu mes þiûrësime 10, 20, 30metø á prieká, maþdaug 10 metø pail-gës gyvenimo trukmë. Atlikti tokietyrimai ir jie nëra mûsø ekspertø at-

likti, galime mûsiðkiais netikëti.Gimstamumas, deja, sumaþës dvigu-bai. Bet kokiu atveju mes turime gal-voti, ið kur solidarumo principu pa-remtoje „Sodros´sistemoje atsiras pi-nigø, kiek reikia ir dar daugiau, jei-gu mes darysime tokius þingsnius.Kaip spræsti prieðpensinio amþiausþmoniø problemas? Mes vienà þings-ná jau padarëme, beje, padarëmekartu su Jumis, gerbiamieji Seimonariai, todël, kad nuo ðiø metø pa-keitëme Bedarbiø rëmimo ástatymà.Viena ið nuostatø yra be galo palan-ki prieðpensinio amþiaus asmenimstodël, kad, bûtent atsiþvelgiant á tàjø nedarbo problemà, buvo pasiûly-ta pratæsti laiko tarpà, kada prieðpen-sinio amþiaus asmenims mokama be-darbio paðalpa. Jeigu Jûs þinote, ben-dra tvarka bedarbio paðalpa bûtømokama pusæ metø, ðiuo atveju þmo-nëms, kuriems iki senatvës pensinioamþiaus dveji metai, pasiûlëme mo-këti visus dvejus metus, be to pridë-

Ministrai Vyriausybës loþëje

1350 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08



ti, jeigu jie gavo bedarbio paðalpà, iki8 mënesiø. Iki pensijos likus 2 me-tams ir 8 mënesiams, þmogus turi tei-sæ gauti bedarbio paðalpà. Beje, ádë-ti labai minimalûs reikalavimai ið-dirbti visà gyvenimà 15 metø. Kiekmes atsiklausëme paèiø þmoniø, jievisi sakë, kad iðdirbti 15 metø per vi-sà gyvenimà iki pensijos, tai tikrai në-ra didelis reikalavimas. Kartu, ma-nau, þinote, buvo mûsø ávairiø pa-màstymø, kad reikëtø pridëti 3, 4, 5metus. Að manau, kad palaipsniuiviskas yra mûsø rankose. Reikiaávertinti mûsø galimybes. Að eièiauprie bedarbio paðalpos, bet prie ið-ankstiniø pensijø gráþti tikrai nesiû-lyèiau, nes aplinkui mûsø kaimynainiekas neturi iðankstiniø pensijø,apie kurias mes kalbame. Mes sugrá-þimu á pensiná amþiø ir su iðanksti-nëmis pensijomis bûtume vieninte-liai.

D. GRYBAUSKAITË. Jeigu ga-lima, að labai trumpai apie EuroposSàjungos (ES) patirtá. Dabar ES ða-lys gráþta atgal, pavyzdþiui, Graiki-joje yra pasiûlymas didinti pensináamþiø, nes visos socialinës sistemosturi tas paèias problemas. Gyvento-jai sensta, ir socialinës sistemos ne-iðsilaiko visoje Europos Sàjungoje.Ta pati tendencija. Taigi mes negali-me iðkristi ið konteksto.

O. BABONIENË. Mano klausi-mas – sveikatos [apsaugos] ministrui.Þinome Jûsø didelá rûpestá, dëmesámoksleiviø sveikatai. Ðiuo metu, va-sarà, noriu padëkoti Jûsø srities gy-dytojams, medicinos seserims ir ki-tiems darbuotojams uþ labai rûpes-tingà darbà stovyklose. Taèiau vasa-ra praeis, ateis mokslo metai. Þino-me, kad buvo sudaryta darbo grupëmedicininei prieþiûrai analizuoti irproblemoms spræsti. Taigi kà pada-rë dël geresnës moksleiviø prieþiû-ros mokyklose rugsëjo mën.?

K. R. DOBROVOLSKIS. Tikraimoksleiviø ir jø sveikatos prieþiûrosproblema yra labai aktuali. Darbogrupë svarstë dël medicinos punktøir vis dëlto dabar mokyklose medici-nos punktai bus atstatomi. Ðvietimo[ir mokslo] ministerija yra ásiparei-

gojusi visø punktø materialinæ bazæatstatyti. O mûsø ásipareigojimas yraparengti medicinos darbuotojus to-se mokyklose, nes daugelio buvusiøjau nebëra. Normatyvas kol kas lie-ka tas pats: 800 moksleiviø – 1 medi-cinos darbuotojas, t.y. tose mokyk-lose, kuriose yra maþiau mokiniø,skiriama pusæ etato.

Dabar, kaip tik ðià savaitæ [bir-þelio 24-28 d.], ávyko Sveikatos ap-saugos ministerijos kolegijos pusëdis,kuriame buvo svarstoma ir mokslei-viø burnos prieþiûros problema. Tik-rai treji metai buvo parengta medþia-ga ir ji nebuvo analizuojama, nebu-vo ieðkoma galimybiø jà vykdyti. Da-bar vis dëlto nutarta 20 proc. lëðø,bendrai skiriamø burnos prieþiûrai,skirti moksleiviams. Dabar jau pra-dësime moksleiviø burnos profilak-tinius patikrinimus ir burnos sanaci-jà mokyklose. Vadinasi, mokyklosereikës árengti ir stomatologijos kabi-netus, ir kitas priemones.

P. GRAÞULIS. Að norëjau pa-klausti þemës ûkio ministro. Þemësûkio ministerija teikia Vyriausybeisprendimà subsidijuoti sviesto eks-portà. Bus paremta tik tam tikra da-lis pieno perdirbëjø, kurie gaminasviestà, bet nebus paremti visi pienogamintojai. Manau, kad tai nëra tei-singa politika. Kodël vis dëlto priim-tas toks sprendimas subsidijuoti tiksviesto eksportà?

Kitas mano klausimas bûtøpremjerui. Ðiandien spaudoje skai-èiau, kad Vyriausybë priëmë spren-dimà, jog mes miestuose, gyvenvie-tëse vaþinësime tik 50 kilometrø pervalandà greièiu. Kamðèiai padidës,visi vaþiuosime treèiu bëgiu, dujø ið-metimas tikrai padidës, kuro sunau-dojimas padidës. Nejaugi tokiu bû-du Vyriausybë nusprendë papildytibiudþetà? Tikrai policija daug dau-giau surinks baudø ir asmeniðkai sauá kiðenes prisirinks dar daugiau bau-dø. Ar tai yra protingas sprendimas?

A. M. BRAZAUSKAS. Visø pir-ma, mes dar nepriëmëme jokiosprendimo. Mes priëmëme visai ki-tus sprendimus, bet irgi susijusius sueismo reikalais. Lietuva yra padidin-

tos rizikos valstybë, nes kelyje avari-jose Lietuvoje yra, að labai tiksliai sta-tistikos dabar nepasakysiu, du kartusdaugiau þuvusiøjø, negu Skandina-vijoje, konkreèiai Ðvedijoje. Teigia,kad, jeigu sumaþintume greitá nuo 60iki 50 kilometrø per valandà, per me-tus bûtø galima iðsaugoti maþdaug100 þmoniø gyvybæ. Be abejo, gyvy-bæ pasverti pinigais galbût yra amo-ralu ir nelabai norëèiau tai daryti, bettai yra diskutuotinas klausimas. Pa-vyzdþiui, jeigu asmeniðkai þiûrëèiauá tà reikalà ir jeigu tai priklausytø vientik nuo manæs, að þiûrëèiau ðaliðkaiir nemaþinèiau vidutinio greièio. Yradaug ir kitø faktoriø, yra daug kitøpriemoniø, kuriø pagalba bûtø gali-ma sumaþinti avaringumà keliuose:vairuotojø parengimas, egzaminøkokybë, visø inspekcijø, keliø polici-jos veiksmai, jø nuolatinis budëjimaskeliuose. Dabar mes su Jumis gali-me pravaþiuoti per Lietuvà ir në vie-no posto nesutikti. Irgi faktas. Gal-bût turëtume imtis kitø priemoniø,kad apskritai sumaþintume mirtingu-mà arba nelaimingø atsitikimø skai-èiø Lietuvos keliuose. Taigi ðis klau-simas yra diskutuotinas, mes nesamekategoriðkai nusiteikæ, að manau,kad, galutinai svarstydami, jei mesávertinsime daugelá faktoriø, priim-sime atitinkamà sprendimà.

P. GRAÞULIS. Gerbiamasispremjere, noriu papildyti. Man atro-do, þmogø uþmuða vaþiuodami ne 60kilometrø per valandà greièiu, bet 90,100 ir daugiau. Tie, kurie vaþinëja 60kilometrø per valandà, tikrai þmoniøneuþmuða.

A. M. BRAZAUSKAS. Þinote,uþmuða vaþiuodami ir 30 kilometrøper valandà [greièiu], neatsargiai, ið-gëræ, neapðviestoje sankryþoje, neap-ðviestoje perëjoje, nepaþymëtoje per-ëjoje, yra ðimtas kitø prieþasèiø.

J. KRAUJELIS. Dël sviesto ga-mintojø eksporto subsidijavimo. Pir-miausia sprendimas yra nepriimtas.Prieð porà dienø susitikau su pienoperdirbëjø lyderiais, vis tiek reikiakokius nors sprendimus surasti, bentateièiai. Kadangi su Pasaulio preky-bos organizacija yra pasiraðyta [su-

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13512002. 07. 08



3 Apie Seimo Pirmininko ArtûroPaulausko ir Ministro PirmininkoAlgirdo Mykolo Brazausko spaudoskonferencijà „Bendri darbo metai´ (þr.SK 20(226) p. 1330).

tartis], subsidijø galimybës artimiau-siu metu mes neturime. Neturime ga-limybës ir pinigø. Taèiau buvo nagri-nëti variantai, kur yra giluminës prie-þastys, nes pasaulinë krizë vis dëltoyra jauèiama, ji palies Lietuvà ganaskaudþiai. Buvo sutarta, kad pagrin-dinës prieþastys yra vidinës, taèiau josyra dalinës. Pieno atleidimo kainos,lyginant su prieð dvejus metus buvu-siomis atleidimo kainomis, sumaþë-jo 20 proc., taèiau mûsø parduotu-vëse pieno produktai atpigo tik vos5 proc. Taèiau vis dëlto vasaros lai-kotarpiu 70 proc. pagaminto pienoir pieno produktø mums reikia eks-portuoti. O eksporto kainos yra nu-kritæ. Tuo labiau, kad kitos [ðalys]eksportà remia. Taigi ðios [subsidija-vimo] galimybës ámanomos ateityje,jeigu kur nors iðsiderëtume ir nu-spræstume koká nors produktà [sub-sidijuoti]. Paèiø perdirbëjø sutarimonebuvo. Taèiau mes ieðkome tø [sub-sidijavimo] modeliø, [juos] turësime.Jeigu 2004 m. mes bûtume EuroposSàjungos nariai, ten bûtø kiti daly-kai, tam turime parengti mechaniz-mus. Vis dëlto sprendimai dar nepa-rengti ir Vyriausybei nepateikti, nesið esmës mes neradome [sutarimo].Tokie variantai yra nagrinëjami.

A. MELIANAS. Mano klausimasbûtø gerbiamajai socialinës apsaugos[ir darbo] ministrei p.V.Blinkevièiû-tei. Koalicijos partneriø programo-se buvo áraðyta parama nevyriausy-binëms organizacijoms, partnerystëir bendradarbiavimas su jomis. De-ja, tam tikros tendencijos yra kito-kios. Pavyzdþiui, kalbant apie nese-niai priimtà þmoniø su negalia integ-racijos programà, mes matome, kadpriemoniø plane kaip atitinkamøprogramø vykdytojai ið esmës dingonevyriausybinës organizacijos, likotik valstybinës institucijos. Kita ver-tus, mes matome, kad ir Invalidø rei-kalø taryboje vis didesnæ átakà ágau-na valstybiniø institucijø atstovai, one nevyriausybininkai. Be to, tam tik-ri atsieti nuo vyriausybiniø organiza-cijø atstovai, kaip pavyzdþiui mûsøkolega Seimo narys V.Kvietkauskas,tikrai man kelia abejoniø, ar jie at-

stovauja daugiau nevyriausybinëmsorganizacijoms, ar Seimui. Kodël visdëlto taip yra, kad vyksta centraliza-cija ir maþinama nevyriausybiniø or-ganizacijø átaka?

V. BLINKEVIÈIÛTË. Tiesà pa-sakius, að nepastebëjau, kad yra ma-þinama átaka ar bendradarbiavimas,ar paslaugø pirkimas ið nevyriausy-biniø organizacijø ávairiø socialiniøgrupiø þmonëms. Tokiø nusiskundi-mø að nesu gavusi në ið vienos ne-ágaliøjø organizacijos, jeigu mes kal-bëtume apie Invalidø reikalø tary-bà, nors labai daþnai su jomis susi-tinku ir bendrauju. Kartu noriu pa-sakyti, kad Invalidø reikalø tarybo-je jokio átakos maþinimo nëra, nesmûsø Vyriausybë nepakeitë Invali-dø reikalø tarybos formavimo prin-cipø. Kaip yra numatyta, tarybojedirba 12 atstovø (6 ið jø – ið Vyriau-sybës pusës, ið vyriausybiniø institu-cijø, 6 – ið nevyriausybiniø organi-zacijø). Beje, tos lëðos, kurios yraskiriamos neágaliøjø integracijosprocesams ávairiuose lygiuose, ið es-mës daugiausiai dalimi (90 proc.)atitenka bûtent neágaliøjø organiza-cijoms, ar tai bûtø akløjø ir silpna-regiø, ar su fizine, ar psichine nega-lia, ar regëjimo negalia, ar klausosnegalia ir pan. Valstybë perka pagalðiø organizacijø pateiktus projektusir programas paslaugas tiems þmo-nëms, kurios jiems skiriamos. Að ne-galëèiau pasakyti, kad ðiø organiza-cijø átaka yra sumaþëjusi.

Kartu norëèiau pastebëti, kadjeigu tokie nuogàstavimai yra kamnors iðreikðti, bûtø gerai, kad ðiuosnuogàstavimus iðreikðtø man, kaipministrei, kuri tiesiogiai yra atsakin-ga uþ neágaliøjø socialinæ integracijàir uþ Invalidø reikalø tarybos veiklà.Að pasirengusi tai aptarti kartu su tøorganizacijø atstovais Invalidø reika-lø taryboje.

R. JUKNEVIÈIENË. Að norë-èiau paklausti premjero. Ðiandien ry-tà, kai klausiausi Jûsø spaudos kon-ferencijos3, iðgirdau, kad á klausimà,ar Lietuvà iki ðiol tenkino vizø leng-vatos kaliningradieèiams, Jûs atsakë-te: taip, að galiu atsakyti, kad mus

tenkina. Dvylika metø praëjo, nusi-stovëjo tvarka, nusistovëjo reþimas.Mes nematome jokiø nepatogumø irtoks reþimas galëtø bûti. Rusijos þi-niasklaida ðá kartà visai pagrástai pra-neðë, kad Lietuva keièia pozicijà irkad pritaria Rusijos politikø siûly-mams palikti bevizá koridoriø. Vy-riausybës spaudos tarnyba po ðiosspaudos konferencijos iðplatino ne-va patikslinantá praneðimà, taèiau èiairgi yra ádomus tekstas: „Jei EuroposSàjunga pasiûlys atidaryti ðá derybi-ná skyriø, mes tai darysime”. Ponepremjere, gal galëtumëte pasinaudo-ti proga, kad esate èia, Seime, ir la-bai aiðkiai iðdëstyti Vyriausybës po-zicijà ðiuo labai svarbiu klausimu. Artai, kà sakëte rytà, reiðkia, kad Lie-tuva tampa iniciatore persiderëti dëldar vieno skyriaus? Ir ar Lietuva de-rësis su Rusija prieð Europos Sàjun-gà, ar kartu su Europos Sàjunga ieð-kos geriausiø sprendimø?

A. M. BRAZAUSKAS. Ið eilës.Visø pirma, „Interfaksas´iðkraipëmano teiginá. Að turiu „Interfak-so´tekstà ir ið tikrøjø labai tikëjausi,kad Jûs man tà klausimà pateiksite.

Antras dalykas. 15.27 val. mes ið-platinome informacijà, kuria panei-gëme ðiuos gandus, kurie buvo per-duoti per „Interfaksà”, todël, kad jieperdavë vienà dalá ir nepasakë kitosmano teiginio dalies. Oficialus Vy-riausybës pareiðkimas yra èia, ir jei-gu Jûs tikrai norite susipaþinti su ori-ginalu, að Jums su malonumu po Vy-riausybës valandos perduosiu. Vy-riausybë nesirengia ir nesirengs ati-daryti jokio skyriaus, tai irgi yra ið-galvotas dalykas todël, kad netgi irðiame pareiðkime nëra tokiø dalykø,kuriuos Jûs tik kà pasakëte. To nëra.Derybos tarp Europos Sàjungos irRusijos, kaip Jûs þinote, dabar vyks-ta gana intensyviai. Að ne vienà kar-tà buvau oficialiai paklaustas, taippat ir Sankt Peterburgo virðûniø su-

1352 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08



4 Birþelio 10-11 d. Ministras Pirmininkaskartu su delegacija Sankt Peterburgedalyvavo IV Baltijos jûros valstybiøtarybos vyriausybiø vadovø susitikime.

5 Kinijos Liaudies Respublikos Preziden-to Dzian Dzeminio vizitas Lietuvojeávyko birþelio 16-17 d.

6 Birþelio 24 d. parlamentas antrà kartàpo svarstymo pritarë Konstitucijos 47straipsnio pakeitimo ástatymo projektui(þr. SK 20(226) p. 1279).

7 Su ðiuo Konstitucijos 47 straipsniopataisos projektu yra susijæ 5 teisës aktøprojektai – Konstitucijos 47 straipsnioantrojoje dalyje numatyto þemës sklypøásigijimo nuosavybën subjektø, tvarkos,sàlygø ir apribojimø konstitucinioástatymo pakeitimo ástatymo projektasNr.IXP-1119(2), Þemës ûkio paskirtiesþemës ásigijimo laikinasis ástatymoprojektas Nr.IXP-1120(3), Valstybësparamos, ásigyjant þemës ûkio paskirtiesþemæ, laikinojo ástatymo projektasNr.IXP-1709(2) ir Þemës ástatymo 35straipsnio papildymo ástatymo projektasNr.IXP-1710 ir Seimo nutarimo „Dëlpereinamojo laikotarpio terminøuþsienio subjektams ásigyti þemës irmiðkø ûkio paskirties þemæ Lietuvojetikslingumo ir terminø´ projektasNr.IXP-1405(4). Þr. Kaimo reikaløkomiteto pirmininko Gintauto Kniukðtosatsakymus á klausimus, pateiktus perSeimo Priimamàjá, SK, Nr. 19 (225),p.1252-1253.

sitikime4, ar Lietuva priimtø pakeis-tas sàlygas, kurios skirtøsi nuo su-derëtø, mums uþdarius ðá skyriø ir100 proc. priëmus Ðengeno reikala-vimus. Tai yra visiems gerai þinomasdalykas ir mes nesirengiame jo per-þiûrëti ir atidarinëti ið naujo. Jokiubûdu ne. Taèiau jeigu bûtø pasiek-tas koks nors ðiø derybø progresas,að manau, kad Lietuva turëtø teisæávertinti pasiektà progresà ir jeigujis bûtø priimtinas Lietuvai, mes ðásusitarimà galëtume akcentuoti. Pa-pildomai norëèiau pridurti, kad Ru-sijos pusë labai tikisi, kad tie reika-lavimai, kuriuos mes priëmëme, uþ-darydami skyriø, gali bûti suðvelnin-ti. Laikas parodys. Mes savo darbàatlikome – derybos baigtos, skyriusuþdarytas. Niekas nesikësina jo ati-daryti ið naujo.

A. VAZBYS. Að taip pat norëèiauklausti gerbiamojo premjero. Ger-biamasis Ministre Pirmininke, poskandalingai nuaidëjusio KinijosPrezidento vizito5 kaþkaip pasigedauJûsø pilietinës pozicijos dël ðio klau-simo, tuo tarpu, kai ir Prezidentas,ir Seimo Pirmininkas aiðkiai pasakë,kà mano apie tai. Taèiau po to, kaiáteikëte vardiná ginklà vidaus reika-lø ministrui J.Bernatoniui, supratau,kad klausimø, ko gero, ðia tema ir ne-beturiu. Todël mano klausimas busne apie Kinijà, bet ðiuo atveju apieKaliningradà, apie tai, kà praneða ra-dijas „Svoboda”. Teigiama, kad Ru-sija ðiuo metu yra skolinga Lietuvaiapie 600 mln. doleriø uþ teisæ nau-dotis oro erdve virð Lietuvos ir kadRusija tai naudoja kaip áranká spaustidël tranzitiniø teisiø Kaliningradosrities gyventojams. Norëèiau, kadJûs pakomentuotumëte, kiek tai ati-tinka tiesà.

A. M. BRAZAUSKAS. Þinoma,600 mln. doleriø yra kaþkokia utopi-ja. Jokiø panaðiø skaièiø nëra, bet aðmanau, kad ðtai ministras galëtø gal-bût konkreèiau atsakyti, kokia tai yraskola.

Z. BALÈYTIS. Ið tikrøjø ganaádomûs skaièiai – 600 mln. doleriø.Að manau, kad èia gali bûti ðiokia to-kia klaida, priraðyti gal kokie trys pa-

pildomi nuliai. Kai vyko oficialios de-rybos arba susitikimai su tam tikraisRusijos pareigûnais, mûsø valstybi-nës institucijos – tiek oro navigacija,tiek Valstybinis oro uostas – vis dël-to pateikë visiðkai kitokius skaièius.Skola uþ oro erdvës naudojimà ir t.t.yra apie 200-300 tûkst. Lt, bet jokiubûdu ne 600 mln. doleriø.

B. VËSAITË. Mano klausimas –finansø ministrei. Verslo ir uþimtumokomisijos nariams susitinkant su ver-slininkais, iðkyla klausimas dël mokes-èiø mokëjimo tvarkos iðaiðkinimo. Aðturiu omenyje du ástatymus – Pelnomokesèio ástatymà ir netrukus pradë-siantá veikti Pridëtinës vertës mokes-èio ástatymà. Jeigu tokius klausimuskeltø, tarkime, smulkus verslininkas,að dar suprasèiau, bet kai tokius klau-simus kelia dideliø ámoniø finansinin-kai, kurie yra ir Audito asociacijos na-riai, ið tikrøjø atrodo, kad nepakan-kamai padirbëta. Kaip, ministre, ga-lëtumëte atsakyti á ðá klausimà?

D. GRYBAUSKAITË. Tai naujiástatymai. Jie labai rimtai suderintiir ið esmës atitinka Europos standar-tus. Jie visiðkai nauji, radikaliai kei-èiantys sistemà. Prie jø priprasti në-ra lengva ir juos norint, be abejo, ga-lima perskaityti, bet nëra lengva juosiðstudijuoti. Tie, kurie nori, susiþinoir klausimø nekelia. Mes turime pa-klausimus, kuriuos peradresuojame[Valstybinei] mokesèiø inspekcijai,taip pat ir tà gaunamà kritikà. Ji yraágaliota ir ápareigota vykdyti tuos ið-aiðkinimus. Ir vykdomi seminarai, irleidþiama informacinë medþiaga –lankstinukai ir t.t. Taigi reikia tiktaisusisiekti su mokesèiø inspekcijomisir iðsiaiðkinti klausimus, bet yra nor-malu, kad kyla klausimai. Tai yra nau-ji ástatymai, kuriama visiðkai naujasistema ir prie jos prisitaikyti iki mû-sø narystës [Europos Sàjungoje] kaiptik yra pusantrø metø. Tam ir yra skir-tas tas laikotarpis. Tai, kad kyla klau-simø, yra normalu. Yra keturi didþiu-liai nauji ástatymai, kurie visiðkai kei-èia mokesèiø sistemà.

G. STEPONAVIÈIUS. Gerbia-masis premjere, ðiandien spaudoskonferencijoje, kalbëdamas apie

Konstitucijos 47 straipsnio galutinábalsavimà ir já lydinèiuosius ástaty-mus6, Jûs gana optimistiðkai minëjo-te, kad lyg ir nebus problemø, sekasijudëti á prieká. Taèiau debatai ðian-dien ir pastarosios dienos rodo, kadnëra taip lengva. Jûsø buvo minëta,kad Jûs nematote problemø, jeigu ly-dintieji ástatymai7 judës, kaip veþi-mas, priekyje arklio, prieð patá pa-grindiná Konstitucijos pakeitimà. Ta-èiau visa ástatymo priëmimo logikair apskritai sutarimas Seime rodo,kad tik paketas, dël kurio sutarta, galibûti sëkmingas.

Gerbiamasis premjere, ar Jûs ne-manote, kad nereikëtø skubëti ir taipoptimistiðkai prognozuoti, kad Kon-stitucija bus priimta, ypaè jeigu kon-

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13532002. 07. 08



traversiðki, lydintieji teisës aktai, at-sirandantys ðalia pereinamojo laiko-tarpio reikalavimo, bus tiesiog Sei-me stumiami. Galbût Jûs, kaip prem-jeras, galite aktyviau prisidëti prie toproceso, kad vis dëlto pozicijos tarppagrindiniø politiniø jëgø, atstovau-jamø Seime, [suderinimas] bûtø pa-siektas?

A. M. BRAZAUSKAS. Að steng-siuosi bûti aktyvus. Labai aèiû. To-dël að kvieèiu pirmadiená [liepos 1 d.](pakvietimà mes rytoj atsiøsime),antroje dienos pusëje, galbût 16.00val., susitikti. Kvieèiu á Vyriausybæ vi-sø pagrindiniø frakcijø vadovus taip,kaip mes susitikæ kalbëjome apie Ig-nalinos atominës elektrinës likimà.Að manau, kad ið tikrøjø reikia pasi-kalbëti atvirai visais ðiais klausimaisir priartinti mûsø visø nuomones. To-dël, kad klausimas ið tikrøjø labaisvarbus, labai aktualus ir atëjo patslaikas, kada mes já turime bendromispastangomis iðspræsti. Að esu tikras,kad mes galime iðspræsti ðá klausimà.

Dabar dël veþimo prieð arklá. Su-tikite, kad ne visi galimi ástatymai yrasusijæ su konstitucine pataisa. Mesturime daugiau tokiø problemø, ku-rias reikia spræsti ástatymine tvarka.Að turiu galvoje þemës pardavimolengvinimo, nuomos, prailgintosnuomos ir dar ávairius kitus klausi-mus. Tai irgi bûtø susijæ, ðie ástaty-mai bûtø viename pakete. Taèiau tainereiðkia, kad visø pirma turëtø bûtipriimta per jëgà, rizikuojant konsti-tucinë pataisa, o tik po to mes turë-tume pradëti diskutuoti ið naujo, ko-kie turëtø bûti lydintieji ástatymai,poástatyminiai aktai. Man atrodo,kad priartëjimo ir diskusijø kelias iðtikrøjø yra kur kas efektyvesnis.Mums visiems, ir dabartinei daugu-mai, koalicijai, ir opozicijai, nereikiaieðkoti kokiø nors naujø dalykø,mums reikia nuosekliai eiti á ðá tiks-là. Að manau, kad já ið tikrøjø galimapasiekti. O dël to, kada organizuotibalsavimà, að manau, kad mes, visospagrindinës parlamentinës partijos,galëtume susitarti, kaip tai geriau bû-tø galima padaryti.

G. MIKOLAITIS. Að norëèiaupaklausti finansø ministrës. Vaþinë-jant po Lietuvà, laukai jau keièiaspalvà, gelsvëja, taèiau prieð keletàdienø ið Baltarusijos á Lietuvà ávaþia-vo 5, 7 vagonai grûdø po 120 Lt uþtonà. Baltarusijoje dabar grûdai kai-nuoja apie 120 doleriø. Aiðku tai ap-muitinama po 40 proc., taigi tik 170Lt uþ tonà Lietuvoje. Kaip Jûs ma-note, ar dera toks gestas, ðiuos grû-dus veþti á Lietuvà, ar ne?

A. M. BRAZAUSKAS. Að, kaipir Jûs, manau, kad blogas reiðkinys.Taèiau reikia atsiminti, kad mes kolkas neturime teisiniø priemoniø su-stabdyti ðá srautà. Jeigu kalbëtumedël kainø, tai að esu tikras, kad mui-tiniø tarnyba turi ávertinti grûdà, kiekjis vertas.

D. GRYBAUSKAITË. Að galiupapildyti, kad ið tikrøjø, jeigu rinko-je yra perprodukcija, mes galime tai-kyti rinkos apsaugos priemones. Mesnegalime taikyti eksporto subsidijø,bet rinkos apsaugos priemones mesgalime taikyti, jeigu patikriname, kadtikrai tokios priemonës bûtinos. Dëlkainos, kurià Jûs minite, að labai abe-joèiau, nes aplinkiniuose regionuo-se, Europos Sàjungoje vidurkis yra350 Lt.

G. MIKOLAITIS. Að apie tà patáir kalbu.

D. GRYBAUSKAITË. 120 dole-riø.

J. RAZMA. Kadangi mano klau-simas yra vienas ið paskutiniøjø, aðnoriu gráþti prie tos temos, nuo ku-rios pradëjo liberalai, – valdanèiosiosdaugumos ir Vyriausybës metiniø pa-minëjimo. Ne visos normalios koali-cijos paprastai neformaliai paminitokias datas. Að neabejoju, kad ir Jû-sø Vyriausybë tai padarys ir kad taibus padaryta kultûringai. Todël pa-klausiu kultûros ministrës, ji gali at-skleisti, kaip numatyta neformaliaipaminëti ir kaip [numatyta] spræstivietos klausimà, nes, kiek þinau,„Draugystës´vieðbutis ðiuo metu re-montuojamas.

R. DOVYDËNIENË. Labai aèiû,ir kvieèiu visus Seimo narius liepos6-àjà dalyvauti valstybës ðventës ren-giniuose.

V. P. ANDRIUKAITIS. Manoklausimas – ûkio ministrui ir sociali-nës apsaugos [ir darbo] ministrei.Noriu paklausti dël Nacionalinësenergetikos strategijos pataisø, susi-jusiø su Ignalinos [atominës elektri-nës] II bloko uþdarymo problemati-ka. Tuo paèiu turi bûti pateiktas so-cialiniø garantijø Ignalinos atominëselektrinës darbuotojams ástatymas.Að manau, kad mums reikia pasku-bëti. Noriu suþinoti, kada tas kom-pleksas pasieks Seimà?

1354 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08



V. BLINKEVIÈIÛTË. Dël Igna-linos atominës elektrinës darbuoto-jø socialiniø garantijø ástatymo no-riu pateikti tokià informacijà. Ðioástatymo projektas parengtas. Jis bu-vo labai plaèiai aptartas ir paèioje Ig-nalinos atominëje elektrinëje, að da-lyvavau, mes susitikome su profesi-niø sàjungø, administracijos atsto-vais. Taip pat ðis ástatymo projektasbuvo aptartas ir mûsø Strateginiamekomitete. Vyriausybës Strateginiokomiteto posëdyje buvo iðreikðtostam tikros mintys, kà reikia dar pa-tvarkyti ir padaryti, kokioms darbuo-tojø kategorijoms taikyti, iki kokio ly-gio galime taikyti tam tikras sociali-nes garantijas ir ið kokiø lëðø, ið kurgauti lëðas socialinëms garantijomságyvendinti ir finansuoti. Taèiau að vi-siðkai su Jumis sutinku, kad toks ásta-tymas turëjo, ko gero, bûti priimtasdar pavasario sesijoje, kadangi ma-nau, kad Ignalinos atominës elektri-nës darbuotojai turi teisæ þinoti, kasjø laukia, jeigu bûtø priimtas vienasar kitas sprendimas dël tolesnio ato-minës elektrinës veikimo. Rytoj Vy-riausybës Strateginiame komitete,mes taip su premjeru aptarëme, darkartà iðnagrinësime jau pataisytàástatymo projektà, nes dar gavomepapildomai pastebëjimø ið Ûkio irFinansø ministerijø. Turbût aiðku,kokie pagrindiniai pastebëjimai, iðkur lëðos, arba, kad tø lëðø nëra pa-kankamai. Taèiau að manau, kad mesrasime tam tikrà sprendimà ir tikiuo-si dar ðià vasarà ðá ástatymo projektàatiduosime Seimui.

V. P. ANDRIUKAITIS. Ûkio mi-nistras – dël Nacionalinës energeti-kos strategijos.

A. M. BRAZAUSKAS. Man at-rodo, kad energetikos strategija sutuo ástatymu nelabai turi kà nors ben-dro. Tø dalykø nereikia suplakti á vie-nà vietà. Tai mano nuomonë.

V. MATUZAS. Mano klausimasbûtø finansø ministrei. Gerbiamojiministre, að norëèiau Jûsø poþiûrio átoká ûkiðkà dalykà. Ðiuo metu didþio-ji dalis rajonø, miestø savivaldybiø tu-ri virðplaniniø pajamø. Taèiau papras-tai jos visos turi ir didelius kreditori-

nius ásiskolinimus. Nepaisant tø ási-skolinimø, paprastai numatomos ki-tos iðlaidos ir didinami savivaldybiøbiudþetai. Jûsø poþiûris á ðiuo klausi-mus ir kokie bûtø Jûsø veiksmai?

D. GRYBAUSKAITË. Labai ge-ras klausimas. Ið tiesø ðiandien pasi-raðiau praneðimà spaudai, kuriame,pagal susitarimà su [Tarptautiniu] va-liutos fondu, esame ásipareigojæ kasmënesá publikuoti savivaldybiøpadëtá ir ávardinti konkreèiais pava-dinimais, kurios vykdo ásipareigoji-mus, o kurios nevykdo ástatymø. Ðiuometu praktiðkai penkios [savivaldy-bës] virðijo skolinius ásipareigojimus,tai numatyta ástatymuose. Maþdaugpusë [savivaldybiø], turëdamos virð-planiniø pajamø, didina kreditori-nius ásiskolinimus ir t.t. Tai bus vie-ðai publikuojama visai Lietuvai, kadþinotø, kas kaip dirba ir kas uþsiimaprieðrinkimine finansine netvarka.

V. POPOVAS. Taupydamas Vy-riausybës ir visø laikà atsisakau klau-simo.

Z. MAÈERNIUS. Að norëèiaupapraðyti ðtai ko. [Prisimename],kaip sunkiai mes skirstëme biudþe-

tà, ypaè þemës ûkiui. Tam, kad ðá biu-dþetà pasidalintø, buvo átrauktos vi-sos þemdirbiø organizacijos ir ið tik-røjø yra patvirtintas ðiø pinigø pa-skirstymas. Taèiau dabar dël kai ku-riø Finansø ministerijos darbuotojøuþsispyrimo ðie pinigai yra vilkinamiiðmokëti. Todël að norëèiau pasitei-rauti finansø ministrës, ar ji prisiim-tø atsakomybæ, jei ne dël pinigø sto-kos, o dël kai kuriø Finansø ministe-rijos kaprizø bûtø neiðmokëtos nu-matytos ir patvirtintos iðmokos?

D. GRYBAUSKAITË. Að norë-èiau tiesiog suþinoti, apie kà Jûs kon-kreèiai kalbate, nes toks dalykas, kaipvaldininko kaprizas nevykdyti ástaty-mo, neegzistuoja. Ástatymai vykdomiir, jeigu yra paraiðkos, ið karto sumo-kame, nes pinigø stygiaus nëra.

Z. MAÈERNIUS. Kadangi pro-cesas gali bûti ilgas, pateiksime kon-kretø raðtiðkà… [praðymà].

D. GRYBAUSKAITË. Mielai su-þinosiu, kokie þmonës Finansø mi-nisterijoje yra kaprizingi.

PIRMININKAS È. JURÐËNAS.Dar kartà su naujosios daugumos su-darymo metinëmis ir gero darbo!

Seimo nariai Gabrielis Janas Mincevièius ir Valdemaras Tomaðevskis

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13552002. 07. 08


Liepos 1 d.NEEILINIS RYTINIS POSËDIS

Priimtas Seimo nutarimas

VYRIAUSYBEI REKOMENDUOTA SIEKTIPEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUSTATYMOÞEMËS IR MIÐKØ ÛKIO PASKIRTIES ÞEMEIÁSIGYTI UÞSIENIO VALSTYBIØ ASMENIMS

buvusio Kaimo reikalø komiteto pir-mininko Gintauto Kniukðtos teigi-mu, priimto Seimo nutarimo tekstuibirþelio 28 d. pritarë Lietuvos þemësûkio rûmai, vienijantys 108 þemdirbiøsavivaldos organizacijas. Vadovaujan-tis priimtu Seimo nutarimu, Vyriausy-bei reikës vël atidaryti preliminariai uþ-darytà derybø dël narystës Europos Sà-jungoje 4-àjá derybiná skyriø „Laisvaskapitalo judëjimas´, kuriame Lietuvaðiuo metu nepraðo pereinamøjø laiko-tarpiø ar iðimèiø.

Posëdþio pirmininkas SeimoPirmininko pirmasis pavaduotojasÈeslovas Jurðënas praneðë, kad Sei-mo valdyba nusprendë nesvarstytiValstybës paramos, ásigyjant þemësûkio paskirties þemæ, laikinojo ásta-tymo projekto Nr.IXP-1709(2) irÞemës ástatymo 35 straipsnio papil-dymo ástatymo projekto Nr.IXP-1710, kol nebus gautos Vyriausybësiðvados.

Seimo nutarimas „Dël pereina-mojo laikotarpio terminø uþsieniosubjektams ásigyti þemës ir miðkøûkio paskirties þemæ Lietuvoje tiks-lingumo ir terminø´(projektasNr.IXP-1405(4). Balsavo: uþ – 74,prieð – 28, susilaikë 10.

Ypatingos skubos tvarka svarstytuSeimo nutarimu parlamentas, ávertin-damas Lietuvos þemës ir miðkø ûkioplëtros ir konsolidacijos perspekty-và Lietuvai tapus Europos Sàjungos

nare, nutarë rekomenduoti Vyriausy-bei, derantis dël stojimo á Europos Sà-jungà sàlygø, siekti nuo 7 iki 10 metøpereinamojo laikotarpio nustatymo þe-mës ir miðkø ûkio paskirties þemei ási-gyti uþsienio valstybiø asmenims, iðsky-rus Europos Sàjungos ðaliø nariø ûki-ninkus, kurie ne maþiau kaip 3 metusLietuvoje nuolat gyveno, buvo ásteigæûkininko ûká ir uþsiëmë þemës ûkioveikla. Ðio Seimo nutarimo projektopriëmimo stadijos metu praneðëju

Liepos 1 d. neeiliniame rytiniame posëdyje

Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai Alfonsas Pulokas, Artur Plokðto, Rimantas Sinkevièius ir Vytautas Saulis

1356 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Posëdyje priimtas Seimo nutari-mas, Konstitucijos 47 straipsnio ant-rojoje dalyje numatyto þemës sklypøásigijimo nuosavybën subjektø, tvar-kos, sàlygø ir apribojimø konstituci-nio ástatymo pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-1119(2) ir dar trys ásta-tymø projektai – Þemës ûkio paskir-ties þemës ásigijimo laikinasis ástaty-mo projektas Nr.IXP-1120(3), Vals-tybës paramos, ásigyjant þemës ûkiopaskirties þemæ, laikinojo ástatymoprojektas Nr.IXP-1709(2) ir Þemësástatymo 35 straipsnio papildymoástatymo projektas Nr.IXP-1710 – yrasusijæ su Konstitucijos 47 straipsniopakeitimo ástatymo projektu Nr.IXP-1118ES.

Ðiuo Konstitucijos pataisos pro-jektu siekiama Konstitucijos 47straipsnio nuostatas suderinti su Eu-ropos Sàjungos teise. Priëmus siû-lomà pataisà, bûtø panaikintas ðiuometu galiojantis draudimas savi-

valdybëms ir kitiems Lietuvos juri-diniams asmenims ásigyti nuosavy-bës teise þemës ûkio paskirties þe-mæ, vidaus vandenis, miðkus ir su-teikti teisæ Lietuvos juridiniams as-menims ásigyti þemæ nuosavybës tei-se tomis paèiomis sàlygomis kaip irLietuvos pilieèiams. Teisës ásigytinuosavybës teise þemës ûkio paskir-ties þemæ suteikimas juridiniams as-menims sudarytø vienodas galimy-bes fiziniams ir juridiniams asme-nims verstis komercine ûkine veik-la ir ûkininkauti. Be to, numatomanustatyti, kad uþsienio subjektai pa-gal konstituciná ástatymà galëtø ási-gyti nuosavybën þemës ûkio paskir-ties þemæ, vidaus vandenis ir mið-kus Lietuvoje.

Primename, kad dël ðio ástatymoprojekto priëmimo pirmà kartà Sei-mo buvo balsuota kovo 7 d., antràkartà po svarstymo buvo pritarta bir-þelio 24 d.

troliuoti. Ástatymas ásigalios nuo2003 m. sausio 1 d.

Aplinkos apsaugos valstybinëskontrolës ástatymas (projektasNr.IXP-1306(4). Balsavo: uþ – 74,prieð – 2, susilaikë 6.

Ástatymo tikslas – susisteminti tei-sës normas, reglamentuojanèias aplin-kos apsaugos valstybinæ kontrolæ beiuþpildyti esamas teisinio reguliavimospragas. Ástatymu apibrëþiamos pa-grindinës sàvokos, aplinkos apsaugosvalstybinës kontrolës turinys, aplin-kos apsaugos kontrolës institucijø sis-tema. Aplinkos apsaugos kontrolësfunkcijos aiðkiai atskiriamos nuo ap-linkosauginiø ir aplinkos apsaugosvaldymo funkcijø, nes tai, pasak ásta-tymo projektà teikusio Aplinkos ap-saugos komiteto pirmininko Alfon-so Macaièio, turëtø uþtikrinti aplin-kos apsaugos valstybinës kontrolësefektyvumà ir padëtø kurti vieningàkontrolës sistemà Lietuvoje.

Ástatymu iðsamiai reglamentuo-jamas aplinkos apsaugos valstybinëskontrolës procesas, nustatant, kaipávairiais atvejais turëtø elgtis aplin-kos apsaugos valstybinës kontrolëspareigûnai. Detalizuojami specifiniøaplinkosauginiø teisinio poveikiopriemoniø (privalomøjø nurodymø,aplinkai kenksmingos veiklos nusta-tymo), aplinkos apsaugà reglamen-tuojanèiø teisës aktø paþeidëjams tai-kymo atvejai ir procedûros. Tai turë-tø palengvinti ðiø priemoniø ir tei-sës aktø taikymà ir uþkirsti kelià ap-linkos apsaugos pareigûnams pik-tnaudþiauti jiems suteiktomis galio-mis dël teisiniø spragø. Be to, áteisi-namos aplinkos apsaugos valstybinëskontrolës pareigûnø socialinës garan-tijos, kurios iki ðiol yra tik tokios ap-imties, kaip valstybës tarnautojø, vyk-danèiø dokumentinæ analizæ ir prie-þiûrà, nors dauguma valstybiniø ap-linkos apsaugos inspektoriø kasdie-niniame darbe dël veiklos specifikosdaþnai rizikuoja savo sveikata ir gy-vybe. Reglamentuojamas visuomeni-niais pagrindais veikianèiø, neetati-niø aplinkos apsaugos inspektoriøstatusas, asmenø priëmimo á ðiuos



NEEILINIS VAKARINIS POSËDIS

Posëdþio pirmininkas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Èeslo-vas Jurðënas informavo, kad Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas gavoNepriklausomos frakcijos seniûno Eugenijaus Maldeikio raðtà, kuriuo pra-neðama, jog birþelio 24 d. ðios frakcijos nariai vienbalsiai nusprendë pakeistifrakcijos pavadinimà ið Nepriklausomos frakcijos á Liberaldemokratø frakcijà.

Priimti ástatymai

PRIIMTAS NAUJOS REDAKCIJOS ATLIEKØTVARKYMO ÁSTATYMAS

Atliekø tvarkymo ástatymo pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-1584(2)ES). Balsavo: uþ –69, prieð – 1, susilaikë 12.

Pagrindinis naujos redakcijos At-liekø tvarkymo ástatymo tikslas – su-derinti Atliekø tvarkymo ástatymo sà-vokas ir apibrëþimus su atitinkamo-mis Europos Sàjungos teisës aktønuostatomis bei nustatyti reikalavi-mus, padësianèius savivaldybëmsdiegti efektyvesnes atliekø tvarkymosistemas ir kontroliuoti ðià veiklà, taippat ágyvendinti principà „terðëjas mo-

ka´. Savivaldybëms nustatomas rei-kalavimas organizuoti komunaliniøatliekø tvarkymo sistemas, bûtinasjø teritorijose susidaranèioms ko-munalinëms atliekoms tvarkyti. De-talizuojamos galiojanèiame Atliekøtvarkymo ástatyme nustatytos savi-valdybiø funkcijos, nustatomi pa-grindiniai atliekø tvarkymo plana-vimo reikalavimai, kurie apibrëþti,atsiþvelgiant á ES teisës aktø nuo-statas, ir kurie turëtø sudaryti palan-kias sàlygas savivaldybëms diegti at-liekø tvarkymo sistemas bei jas kon-

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13572002. 07. 08

inspektorius tvarka. Ástatymas ásiga-lios nuo 2003 m. sausio 1 d. Ðiuo me-tu aplinkos apsaugos valstybinë kon-trolë ástatymiðkai dalinai reglamentuo-jama Aplinkos apsaugos ir Miðkø ásta-tymuose, kuriuose ðiai kontrolei skirtapo vienà straipsná. Kiti visuomeniniaisantykiai aplinkos apsaugos valstybi-nës kontrolës srityje reglamentuojamipoástatyminiais teisës aktais.

Pateikti projektaiUþsienio reikalø viceministras

Justas Paleckis pateikë Protokolo, iðdalies pakeièianèio Pasaulio preky-bos organizacijos sutarties dël pre-kybos civilinës aviacijos orlaiviaispriedà, ratifikavimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1732.

Ástatymo projektu siekiama ratifi-kuoti Protokolà, priimtà 2001 m. bir-þelio 6 d. Þenevoje (Ðveicarija). PasakJ.Paleckio, Pasaulio prekybos orga-nizacijos (PPO) sutartis dël prekyboscivilinës aviacijos orlaiviais regla-mentuoja prekybà civilinës aviacijosprekëmis, lëktuvø dalimis ir atitinka-mais árenginiais. 2001 m. lapkrièio21 d. PPO ðalys narës, tarp jø ir ESvalstybës, konsensuso bûdu pritarëProtokolui, ið dalies pakeièianèiamPPO sutarties dël prekybos civilinësaviacijos orlaiviais priedà, kuriameiðdëstyta 1992 m., 1996 m. ir 2002 m.Harmonizuotos prekiø sistemos, t.y.prekiø kodø ir prekiø pavadinimø,naujoji redakcija.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektuisvarstyti paskirtas Ekonomikos ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – lie-pos 4 d.

Vidaus reikalø ministerijos sek-retorius Anatolijus Rimkevièius pa-teikë:

– Administraciniø teisës paþei-dimø kodekso 200, 204, 225 straips-niø pakeitimo ir 203 straipsnio pri-paþinimo netekusiu galios ástatymoprojektà Nr.IXP-1741.

Ástatymo projektu siûloma atsi-þvelgti á tai, kad, ásigaliojus Asmenstapatybës kortelës ir Paso ástatymams(priimti 2001 m.), Lietuvos pilieèiopasà pakeis nauji asmens tapatybæpatvirtinantys dokumentai – asmenstapatybës kortelë ir pasas. Ástatymoprojekto tikslas – suderinti Administ-raciniø teisës paþeidimø kodekso nuo-statas su Asmens tapatybës kortelës beiPaso ástatymø nuostatomis ir nustaty-ti asmenø administracinæ atsakomy-bæ uþ administracinius teisës paþeidi-mus, susijusius su naujais asmens do-kumentais. Teikiama nustatyti, kad pi-lieèio, kuris privalo turëti asmens ta-patybës kortelæ, gyvenimas be asmenstapatybës kortelës arba su negaliojan-èia asmens tapatybës kortele uþtrauk-tø áspëjimà arba baudà iki trisdeðim-ties litø (galiojanèioje kodekso redak-cijoje tokios sankcijos numatytos uþpilieèio, kuris privalo turëti pasà, gy-venimà be paso arba su negaliojan-èiu pasu). Planuojama átvirtinti, kadðie veiksmai, padaryti asmens, baus-to du kartus per vienerius metus ad-ministracine nuobauda uþ gyvenimàbe asmens tapatybës kortelës arba sunegaliojanèia asmens tapatybës kor-tele, uþtrauktø baudà nuo penkias-deðimties iki vieno ðimto litø (galio-janèioje kodekso redakcijoje tokiabauda numatyta uþ pilieèio, kuris pri-valo turëti pasà, gyvenimà be paso ar-

ba su negaliojanèiu pasu, jei toks as-muo baustas du kartus per vieneriusmetus administracine nuobauda uþgyvenimà be paso arba su negaliojan-èiu pasu). Be kita ko, norima regla-mentuoti, kad neteisëtas asmens ta-patybës kortelës ar paso paëmimasuþtrauktø baudà nuo penkiasdeðim-ties iki vieno ðimtø litø (galiojanèio-je kodekso redakcijoje tokia baudanumatyta uþ neteisëtà paso paëmi-mà ar jo davimà kaip uþstato). Sie-kiama atsisakyti kodekso straipsnio„Paso praradimas ar tyèinis jo suga-dinimas´. Kaip pabrëþë A.Rimkevi-èius, ðis straipsnis pagal kodeksostruktûrà priskiriamas administraci-niø teisës paþeidimø, kuriais kësina-masi á nustatytà valdymo tvarkà, ins-titutui. Taèiau pagal ðios normos tu-riná abejotina, ar asmuo, praradæs pa-sà, pasikësino á nustatytà valdymotvarkà, be to, egzistuoja ir tyèinio pa-so sugadinimo árodinëjimo klausi-mas. Praneðëjo manymu, ðio straips-nio norma nebeatitinka ðiuo metuástatymams dël administraciniø tei-sës paþeidimø keliamø reikalavimøir turëtø bûti panaikinta. Be to, irpraktika rodo, kad daþniausiai uþ ðáadministracinës teisës paþeidimà –paso praradimà ar tyèiná jo sugadi-nimà – taikoma administracinë nuo-bauda yra áspëjimas (vidutiniðkaiapie 90 proc.). Todël, panaikinus ad-


Liepos 1 d. neeiliniame vakariniame posëdyje

Liberaldemokratø frakcijos seniûnas Eugenijus Maldeikis

1358 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

ministracinæ atsakomybæ uþ pasopraradimà, rinkliavø, mokamø á vals-tybës biudþetà, dydis neturëtø suma-þëti. Numatoma, kad ástatymo projek-tas ásigaliotø nuo 2003 m. sausio 1 d.

– Tarnybinio paso ástatymo 4straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1742.

Ðiuo ástatymo projektu norima nu-statyti, kad tarnybinis pasas turëtø 32puslapius. Duomenø rûðiø pavadini-mai bûtø spausdinami lietuviø, an-glø ir prancûzø kalbomis. Taèiauduomenys tarnybiniame pase bûtøáraðomi lietuviðkais raðmenimis. Sie-kiama átvirtinti, jog tarnybiniame pa-se bûtø áraðomi pilieèio vardas (-ai),pavardë, gimimo data, gimimo vietapagal galiojantá administraciná–teritoriná suskirstymà ir asmens ko-das. Tarnybiniame pase turëtø bûtipilieèio paraðas.

– Pilietybës ástatymo 1, 2, 17, 21,23, 28, 29, 31, 32 ir 35 straipsniø pa-keitimo ástatymo projektà Nr.IXP-1743.

Ástatymo projektu planuojamaáteisinti, kad Lietuvos pilietybæ patvir-tinantys dokumentai bûtø Lietuvos pi-lieèio pasas, asmens tapatybës kortelëir pasas (galiojanèioje ástatymo re-dakcijoje Lietuvos pilietybæ patvirti-nanèiu dokumentu laikomas Lietu-vos pilieèio pasas). Be kita ko, siûlo-ma átvirtinti, jog asmenims, kuriemsiðsaugoma teisë á Lietuvos pilietybæ,pagal jø praðymà Vyriausybës nusta-tyta tvarka bûtø iðduodami ðià teisæpatvirtinantys dokumentai (galiojan-èioje ástatymo redakcijoje nëra þo-dþiø „Vyriausybës nustatyta tvarka´).Siekiama atsisakyti ðiø ástatymo nuo-statø: „Ðie asmenys su savo ðeimosnariais gali atvykti á Lietuvos Respub-likà be vizø, gyventi Lietuvoje netai-kant jiems Imigracijos ástatymo rei-kalavimø bei ið jos iðvykti. Ástatymaigali nustatyti ir kitas ðiø asmenø tei-ses.´ Pasak A.Rimkevièiaus, ðios ásta-tymo nuostatos reglamentuoja uþsie-nieèiø atvykimà, kuris nëra Piliety-bës ástatymo reguliavimo sritis, be to,jos prieðtarauja Europos Sàjungos

acquis communautaire nuostatomsdël vizø. Numatoma ir atsisakyti nuo-statos, kad asmuo gali bûti pripaþin-tas netekusiu Lietuvos pilietybës, jei-gu jis ilgiau kaip trejus metus be per-traukos gyvena uþsienyje su negalio-janèiu Lietuvos pilieèio pasu. Nuo2003 m. sausio 1 d. Lietuvos pilieèiopasai nebus iðduodami. Lietuvos pa-sas Lietuvoje gyvenanèiam pilieèiuibus iðduodamas tik kelionei á uþsie-ná, o uþsienyje gyvenantiems Lietu-vos pilieèiams – tik jø praðymu. Beto, 1997 m. Europos Tarybos konven-cijoje dël pilietybës nenumatytas tokspilietybës netekimo pagrindas – gy-venimas su negaliojanèiu pasu.

– Ástatymo „Dël Lietuvos Res-publikos pilietybës ástatymo ágyven-dinimo tvarkos´1, 3, 4 ir 5 straips-niø pakeitimo ástatymo projektàNr.IXP-1744.

Ðiuo ástatymo projektu siûlomanustatyti, kad Lietuvos pilietybæ patvir-tinantys dokumentai bûtø Lietuvos pi-lieèio pasas, asmens tapatybës kortelëir pasas (galiojanèioje ástatymo re-dakcijoje Lietuvos pilietybæ patvirti-nanèiu dokumentu laikomas Lietu-vos pilieèio pasas). Teikiama atsisa-kyti pasiþadëjimo, reikalingo Lietu-vos pilieèio paþymëjimui ar paþymë-

jimui apie apsisprendimà dël Lietu-vos pilietybës gauti, pasiraðymo. Tad,A.Rimkevièiaus teigimu, iðduodantnaujus dokumentus – asmens tapa-tybës kortelæ ir pasà, – tokio pasiþa-dëjimo pasiraðyti nebus reikalauja-ma. Numatoma, kad ástatymø projek-tai Nr.IXP-1742-1744 ásigaliotø nuo2003 m. sausio 1 d.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-1741-1744 po pateikimo pri-tarti ir pradëti jø svarstymo proce-dûrà. Pagrindiniu komitetu projek-tui Nr.IXP-1741 svarstyti paskirtasTeisës ir teisëtvarkos komitetas, pro-jektams Nr.IXP-1742-1744 – Þmo-gaus teisiø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – rudens sesija.

Seimo nario pareiðkimas

Seimo narys Audrius Kliðonis per-skaitë pareiðkimà, kuriame kritikuo-jama tai, kad nuo ð.m. liepos 1 d. ási-galiojo pridëtinës vertës mokesèio(PVM) tarifas lietuviðkiems kom-pensuojamiesiems vaistams. Jis ste-bëjosi, kodël Sveikatos apsaugos mi-nisterija neparengë kompensuoja-møjø vaistø sàraðo, kuriems taikomasPVM.



Seimo nariai Eimundas Savickas ir Dailis Alfonsas Barakauskas

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13592002. 07. 08


Liepos 2 d.RYTINIS POSËDIS

Priimti ástatymai, Seimo nutarimas

PRIIMTAS GYVENTOJØ PAJAMØ MOKESÈIOÁSTATYMAS

Gyventojø pajamø mokesèio ástatymas (projektas Nr.IXP-1574(4). Bal-savo: uþ – 68, prieð – 18, susilaikë 21.

Ástatymo tikslas – remiantis tarptautine praktika reglamentuoti gyventojøpajamø apmokestinimà. Jame aiðkiai apibrëþiamos pagrindinës vartojamossàvokos – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, pajamøðaltiniai, pajamos natûra, pozityviosios pajamos, individuali veikla, nuolati-në bazë, susijæ asmenys, tikroji rinkos kaina, turtas, individualios veiklos tur-tas, kontroliuojamasis vienetas ir kt. Ástatymu, supaprastinant pajamø mo-kesèio administravimà ir vengiant iðskirtiniø apmokestinimo sàlygø taikymoatskiroms pajamø rûðims, maþinamas gyventojø pajamø mokesèio tarifø skai-èius, t.y. vietoje ðiuo metu taikomø aðtuoniø tarifø nustatomi du pajamø mo-kesèio tarifai – 33 ir 15 proc.

Áteisinama, jog pajamø mokesèio 15 procentø tarifas taikomas ðioms gy-ventojo pajamoms:

– pajamoms ið paskirstytojo pelno,

– jûrininkø, áraðytø á laivo, plau-kiojanèio ne su Lietuvos valstybës arEuropos Sàjungos narës valstybës vë-liava, águlos nariø sàraðà, uþ darbàlaivo reiso metu gautoms pajamoms,

– sportininkø pajamoms, – atlikëjø pajamoms, – honorarui, – gautoms pagal autorinæ sutar-

tá pajamoms ið kûrybos, – ne individualios veiklos turto

pardavimo ir kitokio perleidimo nuo-savybën pajamoms,

– nekilnojamojo turto, patalpønuomai, jeigu tai nëra gyventojo ver-slas,

– pensijø iðmokø, gautø bet ku-riuo Pensijø fondø ástatyme numaty-tu bûdu, daliai, lygiai sumokëtomspensijø ámokoms á ðá fondà, jei pen-sijø programos dalyvis pagal Pensijøfondø ástatymà yra ágijæs teisæ á pen-sijos iðmokas,

– iðmokø pagal gyvybës draudi-mo sutartá, kurioje numatyta, kad

Liepos 2 d. rytiniame posëdyje

Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai Nikolajus Medvedevas, Aloyzas Sakalas, Birutë Vësaitë ir Ona Babonienë

1360 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

draudimo iðmoka iðmokama ne tikávykus draudiminiam ávykiui, bet irpasibaigus draudimo sutarties galio-jimo terminui, daliai, lygiai sumokë-toms ámokoms pagal ðià sutartá, jei-gu sutarties terminas yra ne trumpes-nis kaip 10 metø arba jeigu iðmokàgaunantis gyventojas yra sulaukæspensinio amþiaus pagal Pensijø fon-dø ástatymo nuostatas.

Ástatymu nustatomas pagrindinisneapmokestinamasis pajamø dydis permënesá – 290 Lt (dabar ðis dydis yra250 Lt). Gyventojø pajamos pagalmokesèio mokëjimo tvarkà suskirs-tomos á dvi klases – A ir B. A klaseipriskiriamos pajamos, nuo kuriø pa-jamø mokestá apskaièiuoti, iðskai-èiuoti ir pervesti á biudþetà privaloiðmokas iðmokantys asmenys, kurieatitinkama tvarka taip pat privalo pa-teikti ir mokestá iðskaièiuojanèio as-mens deklaracijà. B klasei priskiria-mos pajamos, uþ kurias mokestá ap-skaièiuoja ir á biudþetà sumoka patsgyventojas arba jo ágaliotas asmuo.Be kita ko, reglamentuojama, kadmokesèio administratorius nuolati-nio Lietuvos gyventojo praðymu, mo-kestiniam laikotarpiui pasibaigus,Vyriausybës arba jos ágaliotos insti-tucijos nustatyta tvarka privalo per-vesti Lietuvos vienetams (juridi-niams asmenims, ásteigtiems teisësaktø nustatyta tvarka), pagal Labda-ros ir paramos ástatymà turintiemsteisæ gauti paramà, iki 2 procentø pa-jamø mokesèio sumos, sumokëtosnuo to nuolatinio Lietuvos gyvento-jo atitinkamo mokestinio laikotarpiopajamø.

Ástatymas ásigalios nuo 2003 m.sausio 1 d., jam ásigaliojus galios ne-teks nuo 1990 m. galiojantis Fiziniøasmenø pajamø mokesèio laikinasisástatymas.

Pelno mokesèio ástatymo 33straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-1575(3). Balsavo: uþ –57, susilaikë 17.

Ástatymu nustatoma tvarka, kaipiðmokami dividendai pajamø mokes-èio dydþiu, Pelno mokesèio ástatymonuostatas derinant su Gyventojø pa-

jamø mokesèio ástatymo nuostato-mis.

Mokesèiø administravimo ásta-tymo 5 straipsnio pakeitimo ir pa-pildymo ástatymas (projektasNr.IXP-1576(2). Balsavo: uþ – 53, su-silaikë 16.

Ástatymu á pagal Mokesèiø admi-nistravimo ástatymà administruoja-mø mokesèiø sàraðà áraðomas gyven-tojø pajamø mokestis, iðbraukiamasfiziniø asmenø pajamø mokestis irpatikslinamas pelno mokesèio pava-dinimas (iðbraukiamas juridiniø as-menø pelno mokestis, áraðomas pel-no mokestis).

Finansø ástaigø ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-514(3)ES). Balsavo:uþ – 46, prieð – 9, susilaikë 12.

Ðiuo ástatymu nustatoma, kokiospaslaugos laikomos finansinëmis pa-slaugomis; reikalavimai finansø ástai-gø steigëjams, dalyviams bei vado-vams, jø teisës ir pareigos; finansøástaigø steigimas, veikla, jos pasibaigi-mas ir pertvarkymas; finansø ástaigø,teikianèiø licencines finansines pa-slaugas, veiklos prieþiûros sàlygos,tvarka bei ypatumai. Ástatymas pa-rengtas atsiþvelgiant stojimo á Euro-pos Sàjungà deryboms bûtinø ásipa-reigojimø, numatytø derybinëje po-zicijoje „Laisvë teikti paslaugas´,vykdymà. Ðiuo metu atskirø rûðiø fi-nansø ástaigø steigimo, veiklos, prie-þiûros ir kitas nuostatas reglamen-tuoja specialieji ástatymai, taèiau në-ra bendro ástatymo, sujungianèio fi-nansø ástaigoms bûdingus ypatumus.

Seimo nutarimas „Dël LietuvosRespublikos Seimo laikinosios tyri-mo komisijos „Dël nuosavybës tei-siø á þemæ atstatymo tvarkos paþei-dimø Vilniaus apskrityje´ sudary-mo´(projektas Nr.IXP-1694). Balsa-vo: uþ – 74, susilaikë 1.

Ði Seimo laikinoji tyrimo komi-sija sudaryta 57 parlamentarø reika-lavimu, remiantis Seimo Statuto 73straipsnio 3 dalimi. nutarta, kad lai-kinoji tyrimo komisija tirs padëtá þe-mës gràþinimo klausimu Vilniaus ap-

skrityje. Laikinoji tyrimo komisijasudaryta, atsiþvelgiant á vilkinamàþemës gràþinimo procesà ir þemësreformà Vilniaus apskrityje ir norinttirti nuosavybës teisiø á þemæ atsta-tymo tvarkos paþeidimus ir susida-riusià padëtá ðioje apskrityje. Laiki-noji tyrimo komisija suformuota pa-gal Seimo frakcijø proporcinio at-stovavimo principà ið 9 Seimo na-riø: Irenos DEGUTIENËS, Vasili-jaus FIODOROVO, Jûratës JUO-ZAITIENËS, Juozo PALIONIO,Arturo PLOKÐTO, AleksanderioPOPLAVSKIO, Juozo RAISTENS-KIO, Valdemaro TOMAÐEVSKIOir Henriko ÞUKAUSKO. Nustaty-ta, kad ne vëliau kaip per 10 mënesiønuo jos sudarymo ji pateiks Seimuisavo parengtà iðvadà, kurià parla-mentas patvirtins, priimdamas nuta-rimà. Jos pirmininke paskirtaJ.JUOZAITIENË.

Bendru sutarimu priimtas pro-tokolinis nutarimas.



1 Þr. þemiau atmestà ir pateiktà ðiameposëdyje alternatyvius Seimo nutarimodël ðios laikinosios tyrimo komisijosiðvados projektus.

Gydytojai, kurie liudijo Sei-mo laikinojoje tyrimo komisijo-je sveikatos apsaugos sistemo-je susidariusiai padëèiai iðtirti,nebus persekiojami ir atleidþia-mi ið pareigø1.

Vyko 2002 metø valstybës biu-dþeto ir savivaldybiø biudþetø finan-siniø rodikliø patvirtinimo ástatymopakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1677(2) antrasis svarstymas.

Nutarta ástatymo projekto pri-ëmimà Seimo plenariniame posëdy-je paskirti liepos 4 d.

Atmestas projektas(nepritarus po pateikimo)

Seimo nutarimo „Dël Seimo lai-kinosios tyrimo komisijos sveikatos

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13612002. 07. 08

apsaugos sistemoje susidariusiai pa-dëèiai iðtirti iðvados´projektasNr.IXP-1731(2).

Seimo laikinosios tyrimo komi-sijos sveikatos apsaugos sistemoje su-sidariusiai padëèiai iðtirti pirminin-kës Rasos Juknevièienës teiktameSeimo nutarimo projekte buvo nu-matoma, kad parlamentas pritartøðios laikinosios tyrimo komisijos ið-

vadai ir pripaþintø, jog jos veikla nu-traukiama. Be to, buvo siûloma, jogSeimas, remdamasis Komisijos iðva-da ir vadovaudamasis Seimo Statuto76 straipsnio 3 dalimi ir 222 straips-nio 3 dalimis, pareikðtø nepasitikëji-mà sveikatos apsaugos ministru Kon-stantinu Romualdu Dobrovolskiu (þr.alternatyvø Seimo nutarimo projek-tà þemiau).

màjá semestrà studijø ámokos bûtøsumokëtos ið valstybës biudþeto, siû-lomas todël, jog papildomos lëðos,kurios numatytos 2002 m. rudens se-mestre studijuojanèiø studentø ámo-koms ið valstybës biudþeto mokëti,nëra pakankamos visø studentø ámo-koms sumokëti. 2002 m. priimamøstudentø skaièius neturëtø bûti ma-þinamas, palyginti su 2001 m., todëlsiûloma nustatyti, kad 2002 m. ru-dens semestre galëtø studijuoti as-menys, sutinkantys mokëti uþ studi-jas (vakariniø ir neakivaizdiniø stu-dijø) savo lëðomis pagal sutartis suaukðtosiomis mokyklomis.

Tad ástatymo projektu numatomaátvirtinti, kad Aukðtojo mokslo ástaty-mu nustatyta studijø ámokos mokëji-mo tvarka bûtø pradedama taikyti nuoð.m. rugsëjo 1 d. (galiojanèioje ásta-tymo redakcijoje áteisinta ðià tvarkàpradëti taikyti nuo 2003 m. sausio1 d.).

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektuisvarstyti paskirtas Ðvietimo, moksloir kultûros komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – liepos 4 d.

Sveikatos reikalø komiteto pir-mininkë Dangutë Mikutienë patei-kë Seimo nutarimo „Dël Seimo lai-kinosios tyrimo komisijos sveikatosapsaugoje susidariusiai padëèiai ið-tirti iðvados´projektà Nr.IXP-1731A(2).

Ðiuo Seimo nutarimo projektusiûloma nustatyti, jog parlamentas ne-pritartø ðios laikinosios tyrimo komi-sijos iðvadai ir pripaþintø, kad jos veik-la nutraukiama. Seimo nutarime, su-dariusiame ðià komisijà, átvirtinta,kad savo tyrimo iðvadà ir nutarimoprojektà komisija pateikia iki ð.m.birþelio 15 d.

Nutarta Seimo nutarimo projek-tui po pateikimo pritarti ir pradëtijo svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Sveikatos reikalø komitetas. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – liepos 4 d.


Pateikti projektai

PATEIKTI AUKÐTOJO MOKSLO ÁSTATYMOPATAISØ PROJEKTAI


Seimo narë Dalia Teiðerskytë pa-teikë Aukðtojo mokslo ástatymo 67straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1748.

Ástatymo projektu siekiama regla-mentuoti, kad Aukðtojo mokslo ásta-tyme numatytos neuniversitetiniø stu-dijø reglamentavimo tvarkos iðimtiniusatvejus spræstø Vyriausybë Ðvietimo irmokslo ministerijos teikimu. PasakD.Teiðerskytës, vykstant ðvietimo re-formai, atsiranda skubiai spræstinøproblemø, kurias Ðvietimo ir moks-lo ministerija turi spræsti neatidëlio-tinai, rengdama ástatymø projektus.Dël to problemos sprendimas gali uþ-sitæsti net metus, dvejus. Teikiamaástatymo pataisa turëtø suteikti ðiaiministerijai ðiek tiek daugiau sava-rankiðkumo, sprendþiant neatidëlio-tinus reikalus. Praneðëjos ásitikinimu,tai neturëtø sukelti neigiamø pasek-miø, nes Ðvietimo ir mokslo minis-terijos sprendimà turëtø patvirtintiVyriausybë.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektuisvarstyti paskirtas Ðvietimo, moksloir kultûros komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – liepos 4 d.

Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-miteto pirmininkas Rolandas Pavi-lionis pateikë Aukðtojo mokslo ásta-

tymo 59 straipsnio ir 67 straipsnio1 ir 3 dalies pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1747(3).

Ástatymo projektu siûloma nusta-tyti, kad valstybiniø aukðtøjø mokyk-lø visø formø pagrindiniø, vientisø-jø ir antrosios pakopos studijø stu-dentai kiekvienà semestrà aukðtajaimokyklai mokëtø studentø studijøámokà, kuri lygi Vyriausybës nusta-tyto minimalaus gyvenimo lygio 4 dy-dþiams (galiojanèioje Aukðtojomokslo ástatymo redakcijoje áteisin-ta, kad visø formø studijø studentaituri mokëti ðià studentø studijø ámo-kà kiekvienà semestrà, iðskyrus pir-màjá pagrindiniø studijø semestrà).Teikiama átvirtinti, jog ne maþiaukaip 50 procentø valstybiniø aukðtø-jø mokyklø studentø studijø ámokauþ pirmàjá dieninës formos pagrin-diniø ir vientisøjø studijø semestràbûtø mokama ið valstybës biudþeto(galiojanèioje ástatymo redakcijojenustatyta, kad studentø studijø ámo-ka uþ pirmàjá pagrindiniø studijø se-mestrà ið valstybës biudþeto moka-ma visiems studentams). Siekiamaáteisinti, kad Vyriausybë kasmet nu-statytø, kokiai daliai studentø pagalstudijø pakopas ir formas studijøámokos uþ pirmàjá studijø semestràapmokamos valstybës lëðomis.

R.Pavilionio teigimu, pakeiti-mas, kad ne visiems ástojusiems, o tikne maþiau kaip pusei valstybiniøaukðtøjø mokyklø studentø uþ pir-

1362 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

VAKARINIS POSËDIS

Priimti ástatymai, Seimo nutarimas

PRIIMTI TEISËJØ VALSTYBINIØ PENSIJØ,PAJÛRIO JUOSTOS ÁSTATYMAI

Teisëjø valstybiniø pensijø ástatymas (projektas Nr.IXP-1422(3). Bal-savo: uþ – 35, prieð – 13, susilaikë 13.

Ðis ástatymas parengtas, atsiþvelgiant á Teismø ástatymo naujà redakcijà,uþsienio valstybiø patirtá ir sprendþiant pensijø sistemoje esanèias problemasdël teisëjø pensijø. Priimtame ástatyme reglamentuojama teisëjø valstybiniøpensijø skyrimo ir (ne)mokëjimo tvarka, jø dydþiai ir indeksavimas; nustato-ma, kiek reikia turëti teisëjo darbo staþo, kad bûtø galima ágyti teisæ á teisëjovalstybinæ pensijà. Kai dël asmenø, kurie galëtø pretenduoti á ðià pensijà,priimto ástatymo projektà pateikusio Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmi-ninko Aloyzo Sakalo teigimu, jø skaièius nëra didelis (ne daugiau kaip 80teisëjø), dël to ástatymo ágyvendinimui reikës nedaug valstybës biudþeto lë-ðø. Ástatymas ásigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëjimo ásta-tymo 2 straipsnio ir ástatymo priedëlio pakeitimo ir papildymo ástatymas(projektas Nr.IXP-1423(2). Balsavo: uþ – 41, prieð – 5, susilaikë 16.

Ástatymu nustatomas Nacionalinës teismø administracijos direktoriaus dar-bo uþmokesèio dydis ir ðio pareigûno pareiginës algos koeficientas (12). Galio-

janèiame Valstybës politikø, teisëjø irvalstybës pareigûnø darbo apmokëji-mo ástatyme nenumatyta nei Nacio-nalinës teismø administracijos direk-toriaus pareigybë, nei ðios pareigybëspareiginës algos dydis, todël, pasky-rus Nacionalinës teismø administra-cijos direktoriø, nebûtø juridinio pa-grindo jam skirti pareiginës algos.

Valstybës politikø, teisëjø irvalstybës pareigûnø darbo apmokë-jimo ástatymo 7 straipsnio papildy-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-1415(2). Balsavo: uþ – 41, prieð – 6,susilaikë 18.

Ðiuo ástatymu siekiama suvieno-dinti prokuratûros pareigûnø ir teisëjødarbo uþmokesèio nustatymo princi-pus bei sistemà. Pasak ástatymo pro-jektà pateikusio A.Sakalo, norimapanaikinti ðiuo metu esantá labai di-delá atotrûká tarp lygiaverèiø gran-dþiø teisëjø ir prokurorø darbo uþ-mokesèio (teisëjø darbo uþmokestis30-35 proc. didesnis uþ prokurorø


Liepos 2 d. vakariniame posëdyje

Parlamentarai Gediminas Kirkilas, Mindaugas Bastys, Juozas Olekas

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13632002. 07. 08

darbo uþmokestá). Ástatyme nustato-ma, jog nuo liepos 1 d. sustabdomasdarbo uþmokesèio maþinimas proku-ratûros pareigûnams.

Valstybiniø pensijø ástatymo 1 ir3 straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymas (projektas Nr.IXP-1425(2). Balsavo: uþ – 42, prieð – 2,susilaikë 15.

Ástatymu valstybiniø pensijø sàra-ðas papildomas teisëjø valstybinëmispensijomis. Taip pat patikslinama, ko-kiø pensijø bendra suma vienam as-meniui negali virðyti uþpraeito ketvir-èio prieð tà mënesá, uþ kurá mokamavalstybinë pensija, Statistikos departa-mento prie Vyriausybës paskelbto ðaliesûkio vidutinio mënesinio darbo uþmo-kesèio 1,5 dydþio. Pagal ástatymà, ðiodydþio neturi virðyti nukentëjusiøjøasmenø valstybinës pensijos, pareigû-nø ir kariø valstybinës pensijos, moks-lininkø valstybinës pensijos ar teisëjøvalstybinës pensijos dydis bei kiekvie-nos ðiø valstybiniø pensijø dydþio irtam paèiam asmeniui paskirtos Vals-tybinës naðliø ir naðlaièiø pensijos (jigali bûti mokama tik viena su viena iðvalstybiniø pensijø) ar nukentëjusiøasmenø valstybinës naðlaièiø pensijosir valstybinio socialinio draudimopensijø bendra suma. Pagal galiojan-èià Valstybiniø pensijø ástatymo re-dakcijà, minëto dydþio turi nevirðytinukentëjusiøjø asmenø valstybinëspensijos, pareigûnø ir kariø valstybi-nës pensijos ar mokslininkø valstybi-nës pensijos dydis kiekvienos atskiraiar kartu su valstybine socialinio drau-dimo pensija. Ástatymas ásigalios nuo2003 m. sausio 1 d.

Teismø ástatymo 97 ir 100straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-1661(2). Balsavo:uþ – 44, prieð – 2, susilaikë 18.

Ðiuo ástatymu iðbraukiamos eg-zistuojanèios Teismø ástatymo nuo-statos dël teisëjo pensijos ir áteisina-ma, kad teisëjø pensiná aprûpinimànustato Valstybiniø socialinio drau-dimo pensijø ástatymas, Valstybiniøpensijø ástatymas bei Teisëjø valsty-biniø pensijø ástatymas.

Pajûrio juostos ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-1596(3). Balsavo: uþ –39, susilaikë 2.

Ástatyme apibûdinami pajûriojuostos nustatymo tikslai, jos sude-damosios dalys, nustatoma pajûriokraðtovaizdþio apsauga ir naudoji-mas, þemës ir jûros akvatorijos nau-dojimo sàlygos, ûkinës veiklos apri-bojimai. Pajûrio juosta laikoma sau-sumos (kopagûbris, klifas, paplûdi-mys) ir jûros akvatorijos (povande-ninis ðlaitas iki 20 m gylio izobatos)dalis, kurios apsaugos ir naudojimoreþimà nustato ástatymai ir kiti tei-sës aktai. Konkreèiau áteisinama, kadpajûrio juostai priskiriama ne siau-resnë kaip 100 m nuo jûros krantolinijos sausumos teritorija, á kurià áei-na kopagrûbis, klifas ir paplûdimys,besidriekianti nuo Latvijos valstybëssienos iki Klaipëdos uosto ðiauriniomolo; Kurðiø nerija iki Rusijos vals-tybës sienos; Lietuvos teritoriniø van-denø Baltijos jûros akvatorija iki 20m gylio izobatos. Pajûrio juosta beijos apsaugos ir naudojimo reþimasatskiru ástatymu nustatomas dël to,kad, racionaliai naudojant, bûtø ið-saugotas Kurðiø nerijos, áraðytos áUNESCO Pasaulio paveldo sàraðà,þemyninio pajûrio kraðtovaizdis, re-tø bei nykstanèiø augalø ir gyvûnø rû-ðiø buveinës ir kiti gamtos iðtekliai;uþtikrintas pajûrio juostos subalan-suotas naudojimas valstybës bei vi-suomenës reikmëms; uþtikrintaskraðtovaizdþio gamtos ir kultûrosvertybiø apsaugos priemoniø ágyven-dinimas; sudarytos sàlygos visuome-nei naudotis pajûrio juostos rekrea-ciniais iðtekliais. Be to, ástatyme api-brëþiamos pajûrio juostos statiniøstatybos sàlygos ir tvarka, krantotvar-kos metmenys, ástatymu nustatytøapribojimø kontrolë ir atsakomybëuþ paþeidimus.

Áteisinama, kad pajûrio juostaipriskirta valstybinë þemë bei jûrosakvatorija iðimtine nuosavybës teisepriklauso Lietuvos Respublikai. Sau-gant bûdingà pajûrio juostos kraðto-vaizdá, vengiant intensyvios urbani-zacijos, átvirtinama, kad ðioje juostojeprivaèios nuosavybës teise priklau-

santys þemës sklypai, suteikti iki ðioástatymo ásigaliojimo, yra nedalomidalimis parduodant, iðnuomojant,atidalinant, ákeièiant, dovanojant.Nustatoma, kad pajûrio juosta turibûti tvarkoma vadovaujantis Kurðiønerijos nacionalinio parko tvarkymospecialiuoju planu, pajûrio juostosþemyninës dalies tvarkymo specia-liuoju planu, Neringos miesto ben-druoju ir Kurðiø nerijos nacionalinioparko gyvenamojoje zonoje esanèiøgyvenamøjø vietoviø, Klaipëdos irPalangos miestø bei Klaipëdos rajo-no detaliaisiais planais. Ásigaliojuspriimtam ástatymui, galios neteksÁstatymas „Dël statybø Lietuvos Res-publikos pajûrio juostoje ir Kurðiønerijoje´.

Jûros aplinkos apsaugos ástaty-mo 53, 54, 56 ir 57 straipsniø pakei-timo ástatymas (projektas Nr.IXP-1597). Balsavo: uþ – 41.

Statybos ástatymo 23 straipsniopakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-1598). Balsavo: uþ – 42, su-silaikë 1.

Ástatymai yra lydintieji Pajûriojuostos ástatymui (þr. aukðèiau). Ásta-tyme (projektas Nr.IXP-1597) nusta-toma, kad, saugant jûros rajono pa-krantës aplinkà, yra dvi skirtingo ap-saugos reþimo teritorijos: pajûrio juos-ta ir jûros kranto zona. Áteisinama, jogpajûrio juostos ir jûros kranto zonosribos paþymimos bei jø naudojimo irapsaugos, kranto tvarkymo priemo-nës nustatomos visø lygiø ir visø rû-ðiø teritorijø planavimo dokumen-tuose, patvirtintuose Teritorijø pla-navimo ástatymo nustatyta tvarka.Tuo tarpu ástatymu (projektasNr.IXP-1598) áteisinama, kad leidi-mas statyti ar rekonstruoti statiná pa-jûrio juostoje iðduodamas Pajûriojuostos ástatymo nustatyta tvarka (ga-liojanèioje Statybos ástatymo redak-cijoje toks leidimas iðduodamas va-dovaujantis Ástatymu „Dël statybøLietuvos Respublikos pajûrio juosto-je ir Kurðiø nerijoje´).

Þvalgybos ástatymo 13 straips-nio pakeitimo ástatymas (projektas



1364 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Nr.IXP-1299(2). Balsavo: uþ – 34, su-silaikë 17.

Ástatymo tikslas – patobulinti þval-gybos tarnybø parlamentinës kontro-lës teisiná reglamentavimà. Nustato-ma, kad Valstybës saugumo depar-tamento ir Antrojo operatyviniø tar-nybø departamento prie Kraðto ap-saugos ministerijos þvalgybos tarny-bø veiklos parlamentinæ kontrolæ ati-tinkamai vykdo Nacionalinio saugu-mo ir gynybos komiteto Saugumo irGynybos pakomiteèiai (galiojanèiojeástatymo redakcijoje teigiama, kadtokià kontrolæ vykdo ðio komiteto pa-komitetis).

Antspaudø ir spaudø kontrolësástatymas (projektas Nr.IXP-1547(2). Balsavo: uþ – 50.

Ástatymu reglamentuojama ne tiklicencijuojama komercinës ûkinësveiklos sritis (antspaudø ir spaudø ga-myba), bet ir visa antspaudø ir spau-dø apyvarta. Nustatoma antspaudø irspaudø ásigijimo, naudojimo, saugo-jimo ir sunaikinimo tvarka; valstybësinstitucijø, kontroliuojanèiø ðià licen-cijuojamà komercinës ûkinës veiklossritá, teisës ir pareigos; taip pat fizi-niø ir juridiniø asmenø, norinèiøverstis ðia veikla, teisës ir pareigos.Átvirtinama, kad juridinis asmuo aruþsienio valstybës juridinio asmensfilialas, pageidaujantis verstis ant-spaudø gamyba, privalo gauti licen-cijà gaminti antspaudus ir spaudus.Tuo tarpu teisæ gaminti spaudus turiástatymø ir kitø norminiø teisës aktønustatyta tvarka áregistruoti juridiniaiasmenys bei uþsienio valstybiø juri-diniø asmenø filialai. Tikimasi, kadástatymas turës prevencinæ reikðmæantspaudø ir spaudø klastojimui, ne-teisëtai gamybai, realizavimui bei pa-naudojimui, bus geriau apsaugomiasmens, visuomenës ir valstybës in-teresai. Ástatymas ásigalios nuo2003 m. sausio 1 d. Ðiuo metu ant-spaudø ir spaudø gamybos neregla-mentuoja specialus ástatymas.

Branduolinës energijos ástatymo5 ir 9 straipsniø pakeitimo ástatymas

(projektas Nr.IXP-1678(2). Balsavo:uþ – 47, prieð – 2, susilaikë 3.

Ástatymo pagrindinis tikslas – su-daryti galimybæ pertvarkyti valstybësámonæ Ignalinos atominæ elektrinæ á ju-ridiná asmená, kurios vienintelis akci-ninkas bûtø valstybë, tuo paèiu iðspen-dþiant dabartinius teisinius prieðta-ravimus Civilinio kodekso ir kitø ásta-tymø bei Lietuvos tarptautiniø ásipa-reigojimø atþvilgiu, taip pat sudarantgalimybæ ámonei efektyviau spræsti fi-nansines, valdymo ir branduolinëssaugos problemas. Be to, Ignalinosatominës elektrinës pertvarkymas iðvalstybës ámonës á juridiná asmená tu-rëtø sudaryti palankesnes sàlygasámonei veikti kaip savarankiðkamûkio subjektui. Tai turëtø uþtikrintigalimybæ efektyviau spræsti ðios ámo-nës finansines ir valdymo problemas,atskirti ámonës nepagrindinæ veiklàbei perkelti jos darbuotojus á naujaisukurtas ámones. Be kita ko, atsisa-koma nuostatos, kad branduolinis ku-ras yra tik valstybës ámoniø nuosavy-bë, nes, pagal Civiliná kodeksà, Ámo-niø ástatymà, Valstybës ir savivaldy-bës ámoniø ástatymà, visas valstybësámonës turtas nuosavybës teise pri-klauso Lietuvos Respublikai, o ðá tur-tà ámonë valdo, naudoja ir juo dis-ponuoja turto patikëjimo teise. Átei-sinama, kad branduolinës ir radioak-tyviosios medþiagos nuosavybës teisegali priklausyti valstybei ir (ar) turin-tiems Branduolinës energijos ástatymonumatytas licencijas juridiniams as-menims.

Seimo nutarimas „Dël A.Paðke-vièiaus skyrimo Vertybiniø popieriøkomisijos nariu´(projektas Nr.IXP-1730). Balsavo: uþ – 53, susilaikë 9.

Seimo nutarime teigiama, kad,vadovaudamasis Vertybiniø popieriørinkos ástatymo 51 straipsniu ir atsi-þvelgdamas á Respublikos Preziden-to birþelio 19 d. dekretà „Dël teiki-mo Lietuvos Respublikos Seimuiskirti Vertybiniø popieriø komisijosnará´, parlamentas nutaria skirti Ar-vydà PAÐKEVIÈIØ Vertybiniø po-pieriø komisijos nariu 5 metams.

Bendru sutarimu priimtas pro-tokolinis nutarimas.


2 Þr. þemiau posëdyje svarstytus ðiøkodeksø pataisø projektus.

Pavesti Teisës ir teisëtvar-kos komitetui priëmimui pa-teikti Administraciniø teisëspaþeidimø kodekso pataisøbendrà projektà ir Baudþiamo-jo kodekso pataisø bendrà pro-jektà2.

Pritarta po svarstymoTelekomunikacijø ástatymo pa-

keitimo ástatymo projektui Nr.IXP-1707(2)ES).

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðli-kusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymo preambulës, 2, 10, 12, 13,15, 16, 20, 21 straipsniø pakeitimo irpapildymo ástatymo projektuiNr.IXP-1719(2).

Kompensacijø uþ valstybës iðper-kamà nekilnojamàjá turtà dydþio, ðal-tiniø, mokëjimo terminø bei tvarkos,taip pat garantijø ir lengvatø, numa-tytø pilieèiø nuosavybës teisiø á iðli-kusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatyme, ástatymo pakeitimo ástaty-mo projektui Nr.IXP-1720(2).

Religiniø bendrijø teisës á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo tvarkosástatymo 11 ir 15 straipsniø pakeiti-mo ástatymo projektui Nr.IXP-1721.

Valstybës saugumo departamen-to statuto patvirtinimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-1689(2).

Valstybës saugumo departamen-to ástatymo papildymo 6(1),8(1)straipsniais ir 3, 9, 12, 13, 17, 18, 19,20, 21, 27, 31, 35 straipsniø pakeiti-mo bei 14, 15, 16 ir 25 straipsniø pri-paþinimo netekusiais galios ástatymoprojektui Nr.IXP-1690(2).


SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13652002. 07. 08

Strateginiø prekiø ir technologi-jø importo, tranzito ir eksporto kon-trolës ástatymo pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-1703(2)ES.

Valstybës politikø, teisëjø ir vals-tybës pareigûnø darbo apmokëjimoástatymo 2, 3, 6 straipsniø pakeitimoir ástatymo priedëlio pakeitimo ir pa-pildymo ástatymo projektui Nr.IXP-1705(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 214(10), 259(1) straips-niø pakeitimo ir papildymo ástatymoprojektui Nr.IXP-392(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 172(1) straipsnio papil-dymo ástatymo projektui Nr.IXP-934(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 15 straipsnio papildymoástatymo projektui Nr.IXP-1693.

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso papildymo 51(12)straipsniu ir 242 straipsnio papildy-mo ástatymo projektui Nr.IXP-757(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 50(5) ir 262 straipsniøpapildymo ástatymo projektuiNr.IXP-1166(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 99(1), 99(3), 99(6), 222,235(1), 235(2), 259(1) straipsniø pa-keitimo ir papildymo bei 96, 97straipsniø pripaþinimo netekusiaisgalios ástatymo projektui Nr.IXP-1132(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 225, 262 straipsniø pa-pildymo ir Kodekso papildymo185(4) straipsniu ástatymo projektuiNr.IXP-1320(2).

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 173(12), 247(5), 259(1)ir 320 straipsniø pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-875(2).


Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 259(1) straipsnio papil-dymo ástatymo projektui Nr.IXP-1310(2).

Baudþiamojo proceso kodekso64(3) straipsnio pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-983(3).

Baudþiamojo proceso kodekso9(1), 9(2), 104(1), 426 straipsniø pa-keitimo ir Kodekso papildymo106(1) ir 414(1) straipsniais ástatymoprojektui Nr.IXP-1570(2).

Padaryta svarstymopertrauka

Baudþiamojo kodekso 142(1)straipsnio pakeitimo ir papildymoástatymo projekto Nr.IXP-234(3).

Baudþiamojo kodekso 142(1)straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jekto Nr.IXP-324.

Baudþiamojo kodekso papildy-mo 125(1) straipsniu ástatymo pro-jekto Nr.IXP-580.


(nepritarus pagrindiniokomiteto iðvadoms ir paskyrusástatymø projektams redaguoti

kità pagrindiná komitetà –Socialiniø reikalø ir darbo

komitetà)Kompensacijø uþ valstybës iðper-

kamà nekilnojamàjá turtà dydþio, ðal-

tiniø, mokëjimo terminø bei tvarkos,taip pat garantijø ir lengvatø, numa-tytø pilieèiø nuosavybës teisiø á iðli-kusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatyme, ástatymo 7 straipsnio 2 da-lies papildymo ástatymo projektoNr.IXP-1085.

Kompensacijø uþ valstybës iðper-kamà nekilnojamàjá turtà dydþio, ðal-tiniø, mokëjimo terminø bei tvarkos,taip pat garantijø ir lengvatø, numa-tytø pilieèiø nuosavybës teisiø á iðli-kusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatyme, ástatymo 7 straipsnio 2 da-lies papildymo ástatymo projektoNr.IXP-1085A.

Gràþintas pagrindiniamkomitetui tobulinti

(po svarstymo)Baudþiamojo kodekso 8(1)

straipsnio papildymo ir 226(1)straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-1052.

Atmestas projektas(priëmimo stadijos metu)

Valstybës tarnybos ástatymo 2, 4,8, 14, 17, 19, 58 straipsniø ir 2 prie-dëlio papildymo ástatymo projektasNr.IXP-1424(2).

Atmestas projektas(po svarstymo)

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 214(10), 259(1) straips-niø pakeitimo ir papildymo ástatymoprojektas Nr.IXP-233(2).


Pateikti projektai

PATEIKTI KONSTITUCIJOS 84 IR 118STRAIPSNIØ PATAISØ PROJEKTAI

Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininko pavaduotojas Raimon-das Ðukys pateikë Konstitucijos 84straipsnio 11 punkto papildymo ásta-tymo projektà Nr.IXP-1727 ir Kon-

stitucijos 118 straipsnio pakeitimoástatymo projektà Nr.IXP-1728.

Ástatymø projektais, kuriuos teikia62 Seimo nariai, siûloma áteisinti, kadRespublikos Prezidentas Seimo prita-

1366 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

rimu skirtø ir atleistø Generaliná pro-kurorà. Be to, ástatymo projektuNr.IXP-1728 siekiama iðspræsti pro-kuratûros konstitucinio statuso, pro-kuratûros vietos trijø valstybës val-dþiø (ástatymø leidþiamosios, vykdo-mosios ir teisminës) atþvilgiu proble-mà. Ástatymo projekte, t.y. Konstituci-jos 118 straipsnyje, teikiama nustatytitokias prokuroro funkcijas – ikiteismi-nio tyrimo organizavimo ir vadovavi-mo jam, valstybinio kaltinimo bau-dþiamosiose bylose palaikymo; as-mens, visuomenës ir valstybës teisiø beiteisëtø interesø gynimo (galiojanèia-me Konstitucijos 118 straipsnyje átei-sintos tokios prokuroro funkcijos –valstybinio kaltinimo baudþiamosio-se bylose palaikymas, baudþiamojopersekiojimo vykdymas ir kvotos or-ganø veiklos kontrolë).

Kaip paþymëjo R.Ðukys, dviejødabartiniø konstituciniø prokurorofunkcijø – baudþiamojo persekioji-mo vykdymo ir kvotos organø veik-

los kontrolës – reikia atsisakyti to-dël, kad naujajame Baudþiamojoproceso kodekse nustatyta, jog iki-teisminá tyrimà organizuoja ir jamvadovauja prokuroras. Ðiame ko-dekse nenumatyta, kad Lietuvojefunkcionuotø kvotos organai. Tenátvirtinta, kad jø procesinius uþda-vinius ágyvendina ikiteisminio tyri-mo ástaigos. Ikiteisminio tyrimo or-ganizavimas ir vadovavimas jam ap-imtø prokuroro pareigà kontroliuotiikiteisminio tyrimo ástaigø procesi-næ veiklà bei teisæ atlikti visà ikiteis-miná tyrimà ar jo dalá.

Ástatymo projektu numatoma at-sisakyti Konstitucijos 118 straipsnionuostatos, kad „parengtiná tardymàatlieka tardytojai´. Tai siûloma dël to,jog naujajame baudþiamajame pro-cese yra numatyta vienintelë nusi-kaltimø tyrimo forma – ikiteisministyrimas; parengtinio tardymo, tardy-mo organø ir tardytojo pareigybësnelieka.



Praneðëjo pastebëjimu, asmens,visuomenës ir valstybës teisiø bei tei-sëtø interesø gynimo konstitucinëfunkcija prokurorui suteiktina dël to,kad bûtø iðspræsta galima problema dëlto, ar prokuroras, atstovaudamas vals-tybei, turi atitinkamus ágaliojimus ir arjie neprieðtarauja Konstitucijai.

Be to, siekiama Konstitucijos 118straipsnyje átvirtinti Lietuvos prokura-tûros struktûrà – Generalinæ prokura-tûrà, teritorines ir specializuotas pro-kuratûras. Prokuratûros funkcionavi-mo praktinë veikla ðiuo metu yra su-siformavusi, todël, institucijai sutei-kiant faktinës ir perspektyvinës pa-dëties garantà, bûtina Konstitucijo-je áteisinti prokuratûros sistemà.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jø svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektams svarstyti paskirtas Tei-sës ir teisëtvarkos komitetas. Prelimi-nari svarstymo Seimo plenariniameposëdyje data – rudens sesija.

Miðrios Seimo nariø grupës nariai Stanislovas Buðkevièius ir Julius Veselka

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13672002. 07. 08


Liepos 3 d.NEEILINIS RYTINIS POSËDIS

Priimti ástatymai

ÁVEDAMAS 90 PROC. VAISTØ ÁSIGIJIMOIÐLAIDØ KOMPENSAVIMO LYGIS


Sveikatos draudimo ástatymo 9straipsnio pakeitimo ir 15 straips-nio papildymo ástatymas (projektasNr.IXP-1469(3). Balsavo: uþ – 55,prieð – 26, susilaikë 18.

Ástatyme nustatoma, kad 90 ir 50proc. bazinës kompensuojamøjø vais-tø ambulatoriniam gydymui kainoskompensuojama apdraustiesiems, ku-riems diagnozuotos ligos, sindromai irbûklës, áraðytos á Sveikatos apsaugosministerijos patvirtintus sàraðus (galio-janèioje ástatymo redakcijoje kalba-ma tik apie 50 proc. bazinës kompen-suojamøjø vaistø ambulatoriniam gy-dymui kainos kompensavimà ap-draustiesiems, kuriems diagnozuotosligos, sindromai ir bûklës, áraðytos áSveikatos apsaugos ministerijos pa-tvirtintà sàraðà). Taigi ástatymu áve-damas 90 proc. vaistø ásigijimo iðlai-dø kompensavimo lygis. Todël, pri-ëmus ðá ástatymà, Sveikatos draudi-mo ástatyme nustatyti keturi ligø (sin-dromø, bûkliø), kuriomis sergantkompensuojamos vaistø ásigijimo ið-laidos 100, 90, 80 arba 50 proc. vais-to bazinës kainos, sàraðai ir atitinka-mi vaistø sàraðai. Priimto ástatymoprojektà pateikusio Seimo nario Juo-zo Matulevièiaus teigimu, tokio kom-pensavimo lygio ávedimas turëtø leis-ti sumaþinti 100 proc. kompensuoja-møjø vaistø sàraðà, jame paliekant tikbûtinuosius vaistus gyvybei pavojin-gø ir kitø labai sunkiø ligø gydymuiir tuo paèiu turëtø sudaryti didesnesgalimybes, negu dabartinë kompen-savimo sistema, gyventojams ásigytiðiuos vaistus. 90 proc. kompensavi-mo lygio ávedimas tikslingas ir naujøvaistø átraukimo á kompensuojamø-jø vaistø sàraðà poþiûriu. Panaði vais-tø ásigijimo iðlaidø kompensavimosistema veikia ir kai kuriose Europosðalyse.

Be to, ástatymu Sveikatos drau-dimo ástatymas papildomas nuosta-tomis, kad á Privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudþetà pervedamosámokos vienam apdraustajam, drau-dþiamam valstybës lëðomis, dydþio ap-skaièiavimo metodikà tvirtina Vy-riausybë. Áteisinama, jog metinis ámo-kos dydis negali bûti maþesnis kaip 35procentai Valstybinio socialinio drau-dimo pensijø ástatymo nustatytø vidu-tiniø mënesiniø draudþiamøjø paja-mø, apskaièiuotø pagal metø duome-nis teisës aktø nustatyta tvarka. Kaippaþymëjo J. Matulevièius, galiojantisástatymas nenustato valstybës biudþe-to ámokos uþ valstybës draudþiamusasmenis dydþio ir jos apskaièiavimometodikos, tai sukelia problemø. Pri-imto ástatymo nuostatos dël á Privalo-mojo sveikatos draudimo fondo biu-dþetà pervedamos ámokos vienam ap-draustajam, draudþiamam valstybëslëðomis, dydþio ir jos apskaièiavimoásigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Sveikatos draudimo ástatymo 32straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-1662(2). Balsavo: uþ –48, prieð – 3, susilaikë 18.

Ðiuo ástatymu naikinama Sveika-tos draudimo ástatymo nuostata, kadkiekvienoje apskrityje steigiama terito-rinë ligoniø kasa ir taip vykdoma teri-toriniø ligoniø kasø organizacinë-st-ruktûrinë reforma. Átvirtinama, jog te-ritoriniø ligoniø kasø skaièiø bei jøteritorinës veiklos zonas nustatoValstybinë ligoniø kasa, suderinusi suSveikatos apsaugos ministerija. Nu-statoma, kad steigiama ne daugiaukaip 5 teritorinës ligoniø kasos.

Priimto ástatymo projektà patei-kusio sveikatos apsaugos ministroKonstantino Romualdo Dobrovolskioduomenimis, Valstybinë ligoniø kasa

parengs ir patvirtins teritoriniø ligo-niø kasø organizacinës–struktûrinësreformos planà. Ágyvendinus ðià refor-mà, tikimasi sutaupyti apie 1 mln. Lt.Pasak K.R.Dobrovolskio, maþinantteritoriniø ligoniø kasø administraci-jos, ûkinio ir techninio personalo skai-èiø, nenumatoma atsisakyti aukðtoskvalifikacijos specialistø pareigybiø,kurios bûtinos pagrindinëms ðiø kasøfunkcijoms vykdyti.

Be to, atsisakoma nuostatos,kad, turëdama sàskaitas bankuose,teritorinë ligoniø kasa bankà Lietu-voje privalo pasirinkti konkurso bû-du ið tø bankø, kuriuose valstybë tu-ri daugiau kaip 50 proc. akcijø. Átei-sinama, kad uþ savo veiklà teritori-nës ligoniø kasos atskaitingos tikValstybinei ligoniø kasai (pagal ga-liojantá ástatymà, jos atskaitingos Pri-valomojo sveikatos draudimo tarybaiir Valstybinei ligoniø kasai).

Visuomenës sveikatos stebëse-nos (monitoringo) ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-761(4). Balsavo: uþ –40, susilaikë 6.

Ástatymas nustato visuomenëssveikatos stebësenos (monitoringo)organizacinæ struktûrà, vykdymo tvar-kà ir su tuo susijusià atsakomybæ; re-guliuoja santykius, atsirandanèiusrenkant, kaupiant, apdorojant, sau-gant, analizuojant ir pateikiant duo-menis, susijusius su visuomenës svei-kata ir jà veikianèiais sveikatos rizi-kos veiksniais. Áteisinami tokie pagrin-diniai visuomenës sveikatos stebëse-nos (monitoringo) uþdaviniai: nuolatstebëti, analizuoti visuomenës sveika-tà, jà veikianèius veiksnius ir jø kiti-mo tendencijas; teikti valstybës insti-tucijoms, visuomenei informacijà apievisuomenës sveikatos bûklæ ir jos ki-timo prieþastis, reikalingà ûkio plët-ros, socialinës raidos, prevencinës(profilaktinës) medicinos, sveikatosapsaugos sistemos valdymo sprendi-mams priimti, mokslo ir kitoms reik-mëms; formuoti vieningà visuomenëssveikatos duomenø sistemà.

Reglamentuojama, kad, vykdantvisuomenës sveikatos stebësenà (mo-nitoringà), stebima, vertinama irprognozuojama visuomenës ir jos

1368 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08



grupiø sveikatos bûklë, jos kitimoduomenys; fizikiniai, cheminiai, bio-loginiai ir kiti fizinës aplinkos veiks-niai ir jø ryðys su sveikata; socialiniai,ekonominiai, psichosocialiniai veiks-niai ir jø ryðys su sveikata; gyvense-na ir jos ryðys su sveikata; sveikatosprieþiûros sistemos raida; kiti visuo-menës sveikatos stebësenos (moni-toringo) programoje numatyti objek-tai. Átvirtinama, kad valstybës visuo-menës sveikatos stebësenos (moni-toringo) programà rengia Sveikatosapsaugos ministerija kartu su kitomisvalstybës institucijomis, vykdanèio-mis valstybës visuomenës sveikatosstebësenà (monitoringà), o jà tvirti-na Vyriausybë. Ástatymas ásigalios nuo2003 m. sausio 1 d.

Padaryta priëmimopertrauka iki liepos 4 d.

Vieðøjø ir privaèiø interesø de-rinimo valstybinëje tarnyboje ástaty-mo pakeitimo ir papildymo ástatymoprojekto Nr.IXP-1043(2).

Pritarta po svarstymoPataisos darbø kodekso 17, 18,

34, 41, 43, 45, 45(3), 47, 80 ir 81straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-1714(2).


Stomatologø rûmø ástatymo pro-jekto Nr.IXP-1061(3).

Padaryta pateikimopertrauka

Seimo nutarimo „Dël 2002 me-tø savivaldybiø tarybø rinkimø´pro-jekto Nr.IXP-1760.

Pateikti projektai

PATEIKTI NAUJOSREDAKCIJOS

ÐVIETIMO,POLITINIØ PARTIJØ

IR POLITINIØORGANIZACIJØ

ÁSTATYMØPROJEKTAI

Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininkas Aloyzas Sakalas patei-kë:

– Baudþiamojo kodekso 45, 295,312, 321(2) straipsniø pakeitimo irpapildymo ástatymo projektàNr.IXP-1755.

Ástatymo projekto tikslas – pato-bulinti ðio kodekso normas, reglamen-tuojanèias baudþiamàjà atsakomybæuþ kontrabandà. Siûloma atsisakytiþemutinës sankcijos uþ kontrabandàribos. Numatoma suðvelninti bau-dþiamosios atsakomybës sankcijas uþpakartotinai padarytà kontrabandà,arba ðià veikà, padarytà grupës iðanksto susitarusiø asmenø (uþ tai siû-loma sankcija – laisvës atëmimas ikiaðtuoneriø metø ir bauda, galiojan-èioje kodekso redakcijoje – laisvës at-ëmimas nuo penkeriø iki deðimtiesmetø ir bauda). Taip pat siekiama pa-keisti sankcijà uþ kontrabandà, pa-darytà stambiu mastu, arba uþ dide-lio kiekio ðaunamøjø ginklø, ðaud-menø, sprogmenø ar sprogstamøjømedþiagø kontrabandà, tokia sank-cija turëtø bûti laisvës atëmimas nuodvejø iki deðimties metø ir bauda (ga-liojanèioje kodekso redakcijoje – lais-vës atëmimas nuo penkeriø iki de-ðimties metø ir bauda).

Be kita ko, ástatymo projektu tei-kiama padidinti prekiø, pinigø, me-

NEEILINIS VAKARINIS POSËDIS

Bendru sutarimu priimtas protokolinis nutarimas.

Sujungti 2002 m. liepos 2 d. Seimo priimtus Valstybës politikø,teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëjimo ástatymo 2 straipsnioir Ástatymo priedëlio pakeitimo ir papildymo ástatymà (projektasNr.IXP-1423(2) ir Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø dar-bo apmokëjimo ástatymo 7 straipsnio papildymo ástatymà (projektasNr.IXP-1415(2) á vienà dokumentà.

Sujungti 2002 m. liepos 3 d. Seimo priimtus Sveikatos draudimoástatymo 9 straipsnio pakeitimo ir 15 straipsnio papildymo ástatymà(projektas Nr.IXP-1469(3) ir Sveikatos draudimo ástatymo 32 straips-nio pakeitimo ástatymà (projektas Nr.IXP-1662(2) á vienà dokumentà.

Pritarta po svarstymoSeimo nutarimo „Dël privatizavimo komisijos´ projektui Nr.IXP-137(2).

Atmintinø dienø ástatymo 1 straipsnio pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-951(2).

Padaryta svarstymo pertraukaValstybës tarnybos ástatymo 17 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto

Nr.IXP-1685(2).

Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ástatymo ágyvendinimo ástatymo4 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1686.

Atmestas projektas (po svarstymo)Ðvenèiø dienø ástatymo 1 straipsnio papildymo ástatymo projektas

Nr.IXP-950.

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13692002. 07. 08



no vertybiø ar kitø privalomø pateiktimuitinei daiktø, kuriø neteisëtas ga-benimas per Lietuvos valstybës sie-nà uþtrauktø baudþiamàjà atsakomy-bæ, vertæ nuo 100 iki 250 minimaliøgyvenimo lygiø (MGL).

– Administraciniø teisës paþei-dimø kodekso 173 ir 210 straipsniøpakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-1756.

Ðiame ástatymo projekte siekia-ma áteisinti, kad administracinë at-sakomybë uþ vertimàsi neteisëta ko-mercine, ûkine, finansine ar profesi-ne veikla atsirastø, kai verèiamasi ko-mercine, ûkine, finansine ar profesi-ne veikla ástatymø numatytais atve-jais neásteigus ámonës ar kitokiu ne-teisëtu bûdu, uþdrausta komercine arûkine veikla ar neturint licencijos(leidimo) tokiai veiklai, kuriai reika-linga ástatymuose numatyta licenci-ja (leidimas), ir gaunamos pajamos(áplaukos) ar paskutiniøjø 12 mëne-siø pajamos (áplaukos), ar nustatytatvarka neátrauktø á apskaità prekiøvertë nevirðija 1000 minimaliø gyve-nimo lygiø (MGL) dydþio sumà (ga-liojanèioje kodekso redakcijoje ði su-ma nustatyta 500 MGL dydþio).

Be to, nustatyti, jog prekiø, pini-gø, meno vertybiø ar kitø privalomøpateikti muitinei daiktø, iðskyrus ðau-namuosius ginklus, ðaudmenis,sprogmenis, sprogstamàsias, radio-aktyviàsias ar kitas strategines pre-kes, nuodingàsias ir stipriai veikian-èias, psichotropines ar narkotinesmedþiagas, jø pirmtakus (prekurso-rius), gabenimas per Lietuvos vals-tybës sienà per muitinës postus, ne-pateikiant jø muitinei arba kitaip ið-vengiant muitinës kontrolës, arba ga-benant kitø pavadinimø prekes ardaiktus, nei nurodyta muitinës dekla-racijoje ar kituose dokumentuose,kai neteisëtai gabenamø prekiø, pi-nigø, meno vertybiø ar kitø daiktøvertë nevirðija dviejø ðimtø penkias-deðimties minimaliø gyvenimo lygiø(MGL) dydþio sumos, uþtrauktøbaudà nuo deðimties tûkstanèiø ikipenkiasdeðimties tûkstanèiø litø sukontrabandos daiktø, taip pat gabe-

nimo ir kitø priemoniø, skirtø kon-trabandos daiktams per Lietuvosvalstybës sienà gabenti arba jiemsslëpti, konfiskavimu, neatsiþvelgiantá jø suradimo laikà (galiojanèioje ko-dekso redakcijoje tokia bauda uþ mi-nëtø daiktø, kai jø vertë nevirðija vie-no ðimto MGL dydþio sumos, gabe-nimà).

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-1755-1756 po pateikimo pri-tarti ir pradëti jø svarstymo proce-dûrà. Pagrindiniu komitetu projek-tams svarstyti paskirtas Teisës ir tei-sëtvarkos komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – rudens sesija.

Seimo narys Julius Sabatauskaspateikë Buhalterinës apskaitos ásta-tymo 1 ir 10 straipsniø papildymoástatymo projektà Nr.IXP-1602, Vals-tybinio socialinio draudimo ástaty-mo 4 ir 34 straipsniø papildymo ásta-tymo projektà Nr.IXP-1604 ir Vals-tybiniø socialinio draudimo pensijøástatymo 2 straipsnio papildymoástatymo projektà Nr.IXP-1605.

Ástatymø projektø tikslas – papil-dyti galiojanèius Buhalterinës apskai-tos, Fiziniø asmenø pajamø mokes-èio laikinàjá, Valstybinio socialiniodraudimo ir Valstybiniø socialiniodraudimo pensijø ástatymus, uþtikri-nant jog, nuo 2003 m. sausio 1 d. ási-galiojant Antstoliø ástatymui, antsto-lio veiklà vykdantys asmenys tvarkytøbuhalterinæ apskaità ir bûtø apmokes-tinti ástatymø nustatyta tvarka. PagalAntstoliø ástatymo ásigaliojimo ir ágy-vendinimo ástatymà teismo antstoliøkontoros prie apylinkiø teismø savofunkcijas vykdo iki 2002 m. gruodþio31 d. Ásigaliojus Antstoliø ástatymui,ðios teismo antstoliø kontoros buslikviduotos, o teismo antstoliai busatleisti ið valstybës tarnybos ástatymonustatyta tvarka. Teismo antstoliøvietà nuo 2003 m. sausio 1 d. uþimsantstoliai–privatûs asmenys, kuriemsvalstybë suteikia vykdomøjø doku-mentø vykdymo, faktiniø aplinkybiøkonstatavimo, dokumentø perdavi-mo ir kitas ástatymø nustatytas funk-

cijas. Antstoliams uþ jiems priskirtøfunkcijø vykdymà bus apmokamaástatymø nustatyta tvarka. Ðiuo me-tu teismo antstoliø kontoros yra biu-dþetinës ástaigos, todël joms taikomibiudþetiniø ástaigø veiklà reglamen-tuojantys ástatymai. Pasikeitus ant-stolio statusui, atsiranda bûtinybë pa-pildyti dabar galiojanèius ástatymus,kurie nustato pajamas gaunanèiøsubjektø mokamus mokesèius beireglamentuoja kitus su jø veikla su-sijusius klausimus. Ásigaliojus Antsto-liø ástatymui, antstoliai, kaip advoka-tai ir notarai, bus profesines paslau-gas teikiantys asmenys, todël jiemsturëtø bûti sudarytos analogiðkos ap-mokestinimo bei kitos veiklos sàly-gos. Numatoma, kad ástatymø pro-jektai, kaip ir Antstoliø ástatymas, ási-galios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jøsvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui Nr.IXP-1602svarstyti paskirtas Biudþeto ir finan-sø komitetas, projektams Nr.IXP-1604-1605 – Socialiniø reikalø ir dar-bo komitetas. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –rudens sesija.

Ûkio ministerijos sekretoriusGediminas Rainys pateikë:

– Smulkaus ir vidutinio versloplëtros ástatymo pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-1734ES.

Naujos redakcijos ástatymo pro-jekto pagrindinis tikslas – suderintiLietuvos smulkaus ir vidutinio versloplëtros ástatyminá reglamentavimà,ypaè smulkaus ir vidutinio verslo api-brëþimà, su Europos Sàjungos teise,taip pat su Valstybës pagalbos ûkio sub-jektams kontrolës ástatymo nuostato-mis.

Palyginti su galiojanèiu Smul-kaus ir vidutinio verslo plëtros ásta-tymu, ástatymo projekte, apibrëþiantmaþas ir vidutines ámones, siûlomapapildomai taikyti maksimaliø me-tiniø pajamø ir ámonës turto kriteri-jus, maksimalø darbuotojø skaièiøpadidinti iki 249, maþø ámoniø – iki49, mikroámoniø – iki 9; patikslinti

1370 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08


maþø ir vidutiniø ámoniø savarankið-kumo reikalavimà, nustatant, kadámonë nelaikoma vidutine (ar maþa),jei 1/4 ar daugiau jos kapitalo ar bal-savimo teisiø joje priklauso subjek-tui, nesanèiam vidutine (ar maþa)ámone; ávertinti ne tik vidutinës (armaþos) ámonës, bet ir visø jos kon-troliuojamø ámoniø atitinkamus ro-diklius. G.Rainio teigimu, norimauþkirsti galimybæ valstybës paramanaudotis maþos ir vidutinës ámonëskriterijø neatitinkanèioms ámonëmstiek per jø dukterines ámones, tiekper jas kontroliuojanèias ámones.

Apibrëþiant valstybës paramossmulkiam ir vidutiniam verslui for-mas, numatoma jas klasifikuoti pa-gal paramos pobûdá, atsisakyti para-mos formø pateikimo. Be kita ko,siûloma atsisakyti valstybës uþsaky-mo preferencijos, nes ji, kaip vienaið smulkaus ir vidutinio verslo rëmi-mo priemoniø, nëra priimtina Euro-pos Sàjungos praktikos poþiûriu.

– Maþøjø ámoniø ástatymo pri-paþinimo netekusiu galios ástatymoprojektà Nr.IXP-1735.

Ástatymo projektu siekiama pripa-þinti netekusiu galios Maþøjø ámoniøástatymà ir panaikinti nesuderinamu-mà tarp ðio ástatymo nuostatø ir mo-kesèius bei smulkaus ir vidutinio ver-slo subjektus reglamentuojanèiø ásta-tymø nuostatø. G.Rainio pastebëji-mu, Maþøjø ámoniø ástatymas prak-tikoje jau keletà metø nëra taikomas.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-1734ES-1735 po pateikimopritarti ir pradëti jø svarstymo pro-cedûrà. Pagrindiniu komitetu pro-jektams svarstyti paskirtas Ekonomi-kos komitetas. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –rudens sesija.

Ðvietimo ir mokslo ministras Al-girdas Monkevièius pateikë Ðvietimoástatymo pakeitimo ástatymo projek-tà Nr.IXP-1740.

A.Monkevièiaus teigimu, pa-rengti naujos redakcijos Ðvietimoástatymo projektà paskatino sparti

ðvietimo kaita, bûtinybë kurti veiks-mingà, darnià, visiems prieinamà irmokymàsi visà gyvenimà laiduojan-èià ðvietimo sistemà, garantuoti sëk-mingo mokyklinio starto galimybes,uþtikrinti ðvietimo prieinamumà vi-siems visuomenës, iðsiskaidþiusiostautiniais, kultûriniais pagrindais,nariams, laiduoti ðvietimo paslaugøkokybæ. Numatoma áteisinti, kad ðvie-timas savo paskirtá geriausiai atliekatada, kai jo raida lenkia bendràjà vi-suomenës raidà, todël jis yra priorite-tiðkai valstybës remiama visuomenësgyvenimo sritis.

Ástatymo projekte siekiama nu-statyti ðvietimo tikslus, ðvietimo sis-temos principus, ðvietimo sistemossandaros, ðvietimo veiklos, ðvietimosantykiø pagrindus, valstybës ásipa-reigojimus Lietuvos pilieèiams ir gy-ventojams ðvietimo srityje. Ástatymoprojekte norima nurodyti, kad atski-ras ðvietimo sritis detaliau reglamen-tuoja Profesinio mokymo, Specialio-jo ugdymo, Neformaliojo suaugusiø-jø ðvietimo, Aukðtojo mokslo, Moks-lo ir studijø ástatymai. Ðvietimo irmokslo ministro manymu, priëmusnaujos redakcijos ástatymà, turëtøpagerëti ðvietimo prieinamumas, ko-kybë, ðvietimo valdymas turëtø taptiveiksmingesnis ir demokratiðkesnis,turëtø bûti uþtikrinta didesnë atski-rø ðvietimo sistemos elementø der-më.

Galiojantis Ðvietimo ástatymasneuþtikrino galimybës ðvietimo siste-mai sklandþiai veikti, jà tobulinti,ádiegti efektyvaus ðvietimo ástaigøvaldymo ir veiklos teisinius santykius,átvirtinti ðvietimo bendruomenëjevykstanèius pokyèius.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – ru-dens sesija.

Teisingumo viceministras Ginta-ras Ðvedas pateikë Politiniø partijøir politiniø organizacijø ástatymo pa-

keitimo ástatymo projektà Nr.IXP-1704.

Ðio naujos redakcijos ástatymoprojekto tikslas – suderinti Politiniøpartijø ir politiniø organizacijø ástaty-mo nuostatas su Civilinio kodeksonuostatomis.

Ástatymo projekte teikiama patiks-linti politinës partijos sampratà, nuro-dant, kad politinë partija bûtø vieða-sis juridinis asmuo, padedantis iðreikðtiLietuvos pilieèiø politinius interesus irsiekiantis ágyvendinti valstybinæ valdþiàir vietos savivaldà. Siûloma tokius ju-ridinius asmenis, kaip politinës parti-jos ir politinës organizacijos, apibrëþtikaip politines partijas, kadangi teisi-ne prasme politinës partijos ir poli-tinës organizacijos yra identiðki pi-lieèiø susivienijimai, turintys vieno-das teises; jø steigimà, veiklà, regist-ravimo klausimus reglamentuoja taspats ástatymas.

Planuojama naujai iðdëstyti po-litiniø partijø struktûriniø padaliniøsteigimo tvarkà ir veiklos pagrindus.Kadangi, pagal Civilinio kodeksonuostatas, juridinio asmens padali-niai nëra juridiniai asmenys, norimanurodyti, kad politiniø partijø ir po-litiniø organizacijø padaliniai, kuriebuvo áregistruoti kaip juridiniai as-menys, nuo ðio ástatymo projekto ási-galiojimo bûtø laikomi juos ásteigu-siø politiniø partijø ir politiniø orga-nizacijø filialais, nesanèiais juridi-niais asmenimis. Numatoma sudarytigalimybæ partijoms steigti ir kitokiuspadalinius, kurie, neturëdami juridi-nio asmens teisiø, veiktø pagal poli-tinës partijos ástatus. Siekiama atsi-sakyti galiojanèiø nuostatø dël poli-tiniø partijø veiklos sustabdymo beiveiklos nutraukimo. Siûloma regla-mentuoti tik politiniø partijø nariomokesèiø klausimà, kitus politiniøpartijø finansavimo ðaltinius, lëðø ga-vimo, tvarkymo ir panaudojimo klau-simus turëtø reglamentuoti specialusástatymas. G.Ðvedas pabrëþë, kad,rengiant ástatymo projektà Teisingu-mo ministerijoje, buvo kvieèiami da-lyvauti ir politiniø partijø atstovai, ta-èiau politinës partijos savo pasiûly-mø nepateikë.


SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13712002. 07. 08


Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektui svarstyti paskirtas Teisësir teisëtvarkos komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – rudens sesija.

Uþsienio reikalø viceministrasJustas Paleckis pateikë Europos su-tarties, steigianèios asociacijà tarpEuropos Bendrijø bei jø ðaliø nariø,ið vienos pusës, ir Lietuvos Respub-likos, ið kitos pusës, protokolo dëlpramonës gaminiø atitikties áverti-nimo ir pripaþinimo ratifikavimoástatymo projektà Nr.IXP-1752.

Ástatymo projektu numatoma ra-tifikuoti Protokolà, pasiraðytà gegu-þës 21 d. Briuselyje (Belgija), sëkmin-gai uþbaigus derybas su Europos Ko-misija dël abipusio atitikties ávertini-mo sertifikatø pripaþinimo. Protoko-

lu siekiama ágyvendinti Lietuvos ási-pareigojimus, iðdëstytus Europos(Asociacijos) sutartyje, pasiraðytoje1995 m. birþelio 12 d., – maþinti stan-dartø, techniniø reglamentø ir atitik-ties ávertinimo procedûrø skirtumus.Ðalinti technines prekybos pramo-nës gaminiais kliûtis tarp Lietuvosir Europos Sàjungos tikimasi, uþtik-rinant abipusá atitikties ávertinimosertifikatø pripaþinimà. Kaip pabrë-þiama aiðkinamajame raðte, remian-tis ekspertiniais ávertinimais, ásiga-liojus Protokolui, dël to, kad Euro-pos Sàjungoje bus pripaþástami Lie-tuvos atitikties ávertinimo ástaigø ið-duoti atitikties sertifikatai, Lietuvoseksportuotojai galës sutaupyti apie 35mln. Lt. Be to, Protokolas vertinti-nas kaip priemonë vystyti artimes-nius ryðius su Europos Sàjunga irkaip galimybë integruoti tam tikruspramonës sektorius á Vieningàjà rin-


kà dar prieð narystæ ðioje organiza-cijoje.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektuisvarstyti paskirtas Ekonomikos ko-mitetas. Preliminari svarstymo ir pri-ëmimo Seimo plenariniame posëdy-je data – liepos 5 d.

Balsuojant nuspræsta nesudary-ti Seimo laikinosios tyrimo komisi-jos Seimo lëðoms taupyti. Ði Seimolaikinoji tyrimo komisija turëjo bûtisudaryta 38 parlamentarø reikalavi-mu, remiantis Seimo statuto 73straipsnio 3 dalimi, taèiau, kai ku-riems Seimo nariams atsiëmus savoparaðus, sumaþëjo jos sudarymo rei-kalaujanèiø parlamentarø skaièius irnebeliko Seimo statute numatytoápareigojimo jà sudaryti.

Opozicinës Tëvynës sàjungos-konservatoriø frakcijos nariai Arvydas Vidþiûnas, Vitas Matuzas ir Rasa Juknevièienë

1372 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08


Liepos 4 d.RYTINIS POSËDIS

SURENGTA DISKUSIJA DËL EUROPOS ATEITIES

Seimo rytiniame plenariniame posëdyje buvo pristatytas Konvento darbas, pasikeista nuomonëmis apie ateitiesEuropà, apsvarstytas Seimo rezoliucijos projektas, kuriame atsispindi preliminarios principinës Lietuvos parlamen-to nuostatos Konvento diskusijoje dël Europos Sàjungos ateities.

Posëdþio metu praneðimà paskelbë Europos Sàjungos plëtros komisaras Giunteris Ferhoigenas (Günter Verheugen):

APIE PARLAMENTO VAIDMENÁ ES PLËTROS PROCESE


Pone pirmininke, garbieji Seimo nariai. Man didelëgarbë kreitis á ðá parlamentà ðios svarbios sesijos metu. Iðtikrøjø tai, kad ðis Seimo posëdis skirtas Europos atei-èiai, rodo pokyèius Europoje ir tai, kiek yra pasiekæ de-mokratiniai judëjimai Vidurio ir Rytø Europoje.

Deðimtmeèiais ðalys ðioje Europos dalyje þiûrëdavoá Vakarø Europà su tam tikru vilties elementu, tuo patmetu likdami uþ geleþinës sienos – sovietinëje sistemoje.Að esu tikras, kad stipri viltis bûti klestinèios demokra-tinës Europos dalimi buvo varomoji jëga siekti nepriklau-somybës ir priimti tuos dràsius sprendimus pereinamuojulaikotarpiu, ruoðiantis stojimui á Europos Sàjungà. Da-bar, ant Europos Sàjungos narystës slenksèio, Jûs jau da-

lyvaujate diskusijoje, kaip efektyviau, demokratiðkiau iratviriau Europos Sàjungoje nugalëti XXI amþiaus iððû-kius.

Að esu ásitikinæs, kad bûsimøjø valstybiø nariø atsto-vai turi aktyviai dalyvauti Konvento, skirto Europos Sà-jungos ateièiai, darbe. Manau, kad bûsimosios taisyklësneturëtø bûti svarstomos tik dabartiniø valstybiø nariø.Atvirkðèiai, bûsimøjø valstybiø nariø gyventojai turi þi-noti, kad jie ir jø atstovai gali pasisakyti dël to, kaip veiksEuropos Sàjunga, á kurià ateityje jie ástos, ir tai yra prie-þastis, kodël að pasisakau uþ dabartiniø valstybiø kandi-daèiø átraukimà á tarpvyriausybinæ konferencijà, kuri uþ-baigs dabartinio Konvento darbà.

Posëdyje

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13732002. 07. 08


Diskutuodami apie Lietuvos bûtinybæ dalyvauti Kon-vente, mes jauèiame, kad iðplësta Europos Sàjunga yranetoliese. Kas bûtø galëjæs pagalvoti, kai 1997 metais Eu-ropos Sàjungos durys Lietuvai dar buvo uþdarytos, kasgalëjo numatyti, kad 1999 jos bus atviros? Tada buvo vi-sai nedaug þmoniø, kurie, kaip ir mes, tikëjosi, kad Lie-tuva sugebës pasivyti kitas valstybes. Dabar Lietuva yratarp pirmaujanèiø ir turi gerà galimybæ ástoti su pirmo-siomis kandidatëmis. Parodþiusi nepaprastai didelæ pa-þangà rengdamasi narystei, Lietuva ið tikrøjø atsidûrë pui-kioje padëtyje ir gali ávertinti ðià evoliucijà.

Parlamentas vaidina svarbø vaidmená ðiame proce-se, ir að norëèiau atiduoti duoklæ ðiam parlamentui ir jonariams uþ tà didþiulá darbà rengiantis Europos Sàjun-gos narystei. Ir ypaè uþ dràsius sprendimus, kuriuos Jûspriëmëte. Dabar mes dràsiai galime pasakyti, kad turi-me ne tik bendras taisykles daugelyje srièiø, bet ir pasie-këme tam tikro savitarpio supratimo ir solidarumo. Tie-sà sakant, ir tam tikros partnerystës.

Ypaè að norëèiau paminëti Lietuvos ásipareigojimusderybose dël Ignalinos elektrinës uþdarymo, kas leidopreliminariai baigti energetikos derybø skyriø. Að esu ási-tikinæs, kad tarpusavio pasitikëjimas, kurio mes pasie-këme mûsø santykiuose, prisidëjo prie to sprendimo. Pri-imdama tà sprendimà, Lietuva rëmësi solidarumu ir jiteisingai pasielgë. Niekas Europos Sàjungoje negali ne-pripaþinti, kad tas sprendimas buvo priimtas dël Euro-pos interesø. Todël Europos Sàjunga jau ásipareigojo su-teikti papildomà paramà, kad Lietuvai bûtø palengvintanaðta jau ástojus á Europos Sàjungà. Per artimiausius më-nesius iki Kopenhagos susitikimo ðioje srityje mes turi-me baigti derybas. Að esu ásitikinæs, kad galutiniai ðiøderybø rezultatai átikins netgi tuos, kurie ðiuo metu daryra nusiteikæ skeptiðkai. Ið tikrøjø pati delikaèiausia de-rybø dël Ignalinos problema buvo diskusija, ar reikëtøLietuvai tapti branduoline valstybe. Reikia pabrëþti, kadtai yra Jûsø pasirinkimas, ar Jûs norësite toliau naudotisbranduoline energetika, ar ne, tai yra suverenios valsty-bës reikalas pasirinkti, kokios energetikos resursus ir jøkombinacijas ji nori naudoti. Jeigu Jûs manote, jog bran-duolinë alternatyva turi likti atvira, gerai. Europos Sà-junga èia nemato jokios problemos.

Ponai ir ponios, pati jautriausia stadija derybø, kuriosturi baigtis Kopenhagoje, vis dar yra ateityje. Kaip Jûs þi-note, spalio mënesá Briuselyje Europos Tarybai Komisijapateiks savo ávertinimà apie padëtá ir rekomenduos, sukuriomis ðalimis galima baigti derybas iki metø pabaigos.Tuo pagrindu Europos Taryba priims sprendimà, o Komi-sija, pateikdama ðá pasiûlymà, remsis tiktai derybas remian-èiais principais. Ðia prasme, ji neturi jokiø politiniø norø.Vëliausiai lapkrièio pradþioje mes jau turime turëti aiðkiàEuropos Sàjungos pozicijà dël paskutiniø nuostatø finan-sinio paketo prasme. Tai paliks pakankamai laiko baigtiderybas laiku. Dabar að matau, kad tik nedaug esminiødalykø mums liko ant derybø stalo. Kuomet mes apsispræ-sime dël bendrojo finansinio paketo, reikës paskirstyti já

tarp atskirø valstybiø kandidaèiø, ir tai jau daugiau ar ma-þiau yra paprasta matematika. Antra. Taip pat artimai su-sijæs su bendruoju paketu, yra biudþeto mechanizmo dy-dis ir jo forma. Ir treèia, gali bûti, kad atskiri þemës ûkioskyriaus dalykai, kaip kvotos ir tiesioginë parama, liks antderybø stalo iki paskutinës minutës. Taigi ateinantys de-rybø mënesiai bus sunkûs. Taèiau að esu ásitikinæs, kad,parodydami pakankamà supratimà ir politiná pragmatiz-mà, mes galësime rasti protingus sprendimus.

Antra. Abi ðalys sutinka, kad ið principo valstybësnarës neturëtø ástoti á Europos Sàjungà, mokëdamos dau-giau negu ið jos gauna.

Ir treèia. Abi ðalys sutinka, kad mes deramës dël vi-sos integracijos, o ne dël dalinës narystës.

Reikia pasakyti, kad Komisija stengiasi jokiais bû-dais nestabdyti bendrosios þemës ûkio politikos refor-mos, kuri dabar vyksta.

Dar norëèiau pridurti ir ketvirtà pamàstymà. Plëtra– tai ne vien kalba apie standartus ir kvotas. Tai strategi-nis pasirinkimas, kuris sustiprins taikà ir pastovumà, pa-ðalins vis dar egzistuojanèias skiriamàsias linijas Euro-poje. Todël plëtros reikia abiem pusëms. Að esu tvirtaiásitikinæs, kad istorinio proceso suvokimas padës mumssuartinti derybines pozicijas ir surasti abiem pusëms pri-imtinus kompromisus. Taip pat esu ásitikinæs, kad Lietu-va ir toliau dideliu greièiu rengsis deryboms ir laiku ið-spræs likusias problemas.

Mes suprantame, kad Bendrijos teisës ágyvendinimasyra vienas ið didþiausiø iððûkiø. Visi þino, kad ástatymøpriëmimo nepakanka. Reikia uþtikrinti, kad tie ástaty-mai bûtø laiku ir efektyviai ágyvendinami. Todël labaisvarbu garantuoti, kad bûtø sustiprinta Lietuvos admi-nistracinë geba.

Finansavimas, kurá Lietuva gaus ið Europos Sàjun-gos, nebus efektyvus, jeigu nebus pakankamai efektyviaivaldomas finansavimas. Todël gera administracija yrasvarbiausias elementas, kuris leis prisiimti narystës ási-pareigojimus laiku.

Þmonës turi pamatyti plëtros privalumus nuo pat pir-mosios narystës dienos, nors ir kur jie gyventø. EuroposSàjunga padeda pakeisti þmoniø gyvenimà á geràjà pusæ.Todël norëèiau paskatinti Jûsø parlamentà prisidëti stip-rinant Lietuvos administracinius gebëjimus.

Dar daugiau, tokie gebëjimai yra reikalingi ne tiktam, kad bûtø ágyvendinama ACQUIS. Tie gebëjimai taippat yra demokratiniø gyventojø teisiø ir laisviø ágyvendi-nimo garantas. Taigi atvira ir skaidri administracija pri-sideda sukuriant aplinkà, kuri yra patraukli verslui, ir taipprisideda prie ekonominës gerovës. Suprantu, kad yraproblemø dël biudþeto suvarþymø. Todël esami iðtekliaituri bûti protingai naudojami ir kontroliuojami.

Iðeidami á plëtros finiðo tiesiàjà, turime pripaþinti,kad visose pusëse plëtros skeptikai vis labiau kelia balsà,remdamiesi tam tikra baime, mitais, ir gali sutrukdyti pa-sinaudoti tuo galimybiø langu, kuris atsirado po LakenoEuropos Tarybos susitikimo. Mes turime tiesiai pasaky-


1374 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

ti, kad reikia bijoti ne Europos ir plëtros, bet nacionaliz-mo ir izoliacijos. Europa po Berlyno sienos þlugimo yratokia vieta, kuri kaip tik gali padëti iðspræsti problemas.Mums reikia taikos ir saugumo, kad bûtø galima iðnau-doti ekonominá potencialà, kad bûtø galima iðlaikyti mû-sø kultûros ávairovæ ir nacionaliná identitetà. Mes turi-me tiesiai sakyti: Europos integracija ir plëtra – ne pro-blema, o problemos sprendimas. Svarbiausi argumentaiyra mûsø pusëje. Ðia prasme Konventas turi svarbø vaid-mená. Kai kurios problemos jau yra aptartos Konvente,kitos dar bus aptariamos

Nesileisdamas á institucinës sandaros detales, norë-èiau pabrëþti vienà dalykà. Jeigu paþvelgsime á Europosintegracijos proceso istorijà ir jo laimëjimus siekiant tai-kos ir klestëjimo, svarbus vaidmuo visame ðiame proce-se tenka vadinamajam Bendrijos metodui. Ðis metodasleido atsirasti tikram suinteresuotumui ir apginti maþes-nes valstybes nuo didesniø valstybiø dominavimo. Að esuásitikinæs, kad bûtø pakeista Europos struktûra, kad jibûtø demokratiðkesnë ir efektyvesnë, mes privalome ið-laikyti Bendrijos metodà visomis mums prieinamomispriemonëmis. Esu ásitikinæs, kad Lietuva galës prisidëtiprie ðio uþdavinio ágyvendinimo, nes ji suinteresuota bû-ti lygiateisë narë su kitomis valstybëmis narëmis, didelë-mis ar maþomis.

Konventas taip pat pabrëþë, kad reikia palaikyti ge-rus ryðius ir su tomis valstybëmis, kurios nesiekia narystësEuropos Sàjungoje, bet liks Europos Sàjungos kaimynësir ateityje. Man regis, plëtra mums padës pasiekti ðá tikslà.Po plëtros penkios naujos Europos Sàjungos valstybës, tarpjø ir Suomija, kuri jau yra Europos Sàjungos narë,

Ribosis su Rusija. Rusija, be jokiø abejoniø, yra svar-biausia Europos Sàjungos kaimynë. Rusijà paveiks plëtraávairiais bûdais, yra ir tam tikras psichologinis elementas.Todël svarbu pabrëþti, kad Europos plëtra nëra nukreiptanë prieð vienà ið mûsø kaimyniø, o kaip tik galëtø prisidëtiprie geresnës partnerystës ir bendradarbiavimo.

Man regis, plëtra Rusijai atneða nemaþai privalumø.Konkreèiai dël Kaliningrado. Að ásitikinæs, kad tie pri-

valumai Rusijai bus greièiau juntami ir stipresni Kali-ningradui, jeigu abi ðalys to nuoðirdþiai norës.

Europos Sàjunga nieko neiðloð, izoliuodama Kali-ningradà nuo Rusijos. Nekyla jokiø problemø dël terito-rijos statuso. Taip pat nieko negalima iðloðti izoliuojantKaliningradà nuo jo kaimyniø. Ið tikrøjø plëtra turëtøduoti Kaliningradui galimybæ atsigauti, atgaivinti jo eko-nomikà ir iðspræsti daug savo problemø. Kol kas kalbosapie Kaliningradà apsiriboja vien tik kalbomis apie trans-portà.

Tai yra klausimas, kuris yra susijæs su Lietuvos irLenkijos suverenitetu, ir su Europos Sàjungos suvere-nitetu. Kaip Jûs þinote, Rusijos reikalavimai nevisiðkaiatitinka ACQUIS, ir Jûsø valstybë, ir Lenkija jiems prie-ðinasi. Taèiau að esu ásitikinæs, kad tranzito koridoriusið esmës yra praeities instrumentas. Jis nepriklauso ben-drajai idëjai, kad bûtø sukurta vieninga Europos erdvë.Dar daugiau, Europos Sàjunga niekada nesiderës dëljokio sprendimo, kuris liestø Lietuvos ir Lenkijos suve-renias teises ir teritorijà. Europos Sàjunga yra pasiren-gusi bûti tiek lanksti, kiek yra ámanoma. Tai buvo darkartà paminëta Sevilijoje. Taèiau tikroji Kaliningradogeografinës padëties problema yra ta, kaip besipleèiantiEuropos Sàjunga ir Rusija gali kartu uþtikrinti, kad ðioanklavo situacija pagerëtø, kad ta teritorija galëtø pa-justi rimtø ir ilgalaikiø privalumø dël jø kaimynø iðsi-vystymo lygio.

Gerbiamieji Seimo nariai, keletas paskutiniøjø pa-stabø. Pirmà kartà, kai að atvykau á Lietuvà, Lietuva bu-vo kà tik pakviesta derëtis. Tikiuosi, kad per mano kitàapsilankymà Jûs jau bûsite pasirengimo stadijoje ir reng-sitës ratifikuoti stojimo sutartá. Taèiau jau dabar reikiaaiðkinti þmonëms, kodël nëra geresnio pasirinkimo uþbendrà veiklà. Jau dabar reikia skatinti þmones raðyti pro-jektus ir tikëtis bei remtis Europos solidarumu.

Mûsø visø pastangø vaisiai pasirodys vëliau, kai uþ-augs dabartiniai Lietuvos vaikai, kurie jau priklausys Eu-ropai ir bus patenkinti tais sprendimais, kuriuos priëmëjø tëvai ir seneliai. Aèiû.


Seimo atstovo Europos ateitiesKonvente Alvydo Medalinsko nuomo-ne, derybø su Europos Sàjunga metuyra bûtina gera koordinacija tarp val-dþios institucijø, realios politiniø jë-gø konsultacijos. Taip pat svarbi yraatvira diskusija su Lietuvos þmonë-mis, pastangos, kad Lietuvoje daugë-tø gyventojø, palaikanèiø narystæ ES.

Pasak Seimo Europos reikalø ko-miteto pirmininko pavaduotojo Egidi-jaus Vareikio, „dabartinë Europos Sà-junga nëra kuo nors bloga, ji árodë ir

toliau rodo savo gyvybingumà ir su-gebëjimus. Nëra visiðka tiesa, kad Sà-jungai bus sunkiau dël iðaugusio ben-dro nariø skaièiaus. Sprendimø pri-ëmimas ir dinamika daþniausiaistringa dël visai kitø prieþasèiø – dëlinstitucijø sandaros netobulumo arpernelyg sudëtingo mechanizmo.Netiesa, kad reikia bijoti kokio norsbalanso tarp dideliø ir maþø ðaliø. Jodar niekada nebuvo, tiesà sakant, ne-matyti ir prieþasèiø, kodël jos galëtøkilti. Neteisingi yra ir daugelis kitømitø, bet diskusija dël Europos atei-

ties pradeda sklaidyti abejones ir dëldabarties. Tad ir ðiuo aspektu disku-sija naudinga. Tad stosime á gerà Sà-jungà ir mums tikrai nereikëtø konors atidëlioti, svarstant, kokia gi taSàjunga bus ateityje´.

Vyriausybës atstovas Europos at-eities Konvente Rytis Martikonis ak-centavo, kad Lietuvos dalyvavimasEuropos augimo ir tvirtëjimo etapeyra didelis mûsø ðalies laimëjimas.„Dalyvavimas Konvento veiklojemums yra Europos patirties labora-


SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13752002. 07. 08

torija. (…) Taip pat visapusiðkai pa-laikytina Lietuvos nevyriausybiniøorganizacijø forumo veikla siekiant,kad gyviau ásitrauktø Lietuvos pilie-tinë visuomenë. Bûtent pilietinës vi-suomenës ásitraukimas yra mûsø eu-ropëjimo matas.´, – teigë Vyriausy-bës atstovas.

Ekspertø darbo grupiø, rengian-èiø pasiûlymus Lietuvos RespublikosSeimo pozicijai Europos ateities

Konvente, narys prof. Vilenas Vada-palas pabrëþë, kad „tiek LietuvosRespublikos Konstitucija, tiek ga-liojanèios Europos bendrijos stei-gimo bei Europos Sàjungos sutar-tys pagrástos tomis paèiomis demo-kratinëmis ir humanistinëmis ver-tybëmis. Europos Sàjungos sutar-ties 6 straipsnis nustato: Sàjungayra ásteigta laisvës, demokratijos,pagarbos þmogaus teisëms ir pa-grindinëms laisvëms, teisinës vals-

tybës principø, kurie yra bendrivalstybëms narëms, pagrindu. Ðieprincipai yra átvirtinti ir LietuvosRespublikos Konstitucijoje.´

Europos Sàjungos ateities Lietu-vos forumo tikslus, darbà ir artimiau-sius uþdavinius aptarë minëto foru-mo prezidentas akad. Algirdas Gaiþu-tis. Europos jaunimo konvento dar-bà pristatë Lietuvos atstovë Jaunimokonvente Jurga Maciulevièiûtë.



SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS, EUROPOS REIKALØ KOMITETO PIRMININKAS VYTENISPOVILAS ANDRIUKAITIS RAÐTU PATEIKË ATSAKYMUS Á EUROPOS ATEITIES KLAUSIMYNÀ.

Rengdamas 2002 m. liepos 4 d. diskusijà dël Euro-pos ateities, Seimo Europos reikalø komitetas Seimo na-riams, komitetams, kitoms Lietuvos valstybinëms insti-tucijoms (LR ministerijoms ir departamentams), Lietu-vos nevyriausybinëms organizacijoms bei Lietuvos moks-lo ástaigoms iðdalino Europos ateities klausimynà. Res-pondentai turëjo pateikti savo atsakymus iki 2002 m. bir-þelio 27 dienos. Europos reikalø komitetas gavo 64 res-pondentø atsakymus.

Europos reikalø komitetas atliko preliminarià klau-simyno atsakymø analizæ, kuri atskleidþia tam tikras po-þiûriø á Lietuvos ir Europos ateitá tendencijas.

Reikia pastebëti, kad dauguma respondentø þiûri áEuropos vienijimàsi su pasitikëjimu (75 proc. responden-tø). Respondentai daugiausiai tikisi, kad Europos vieni-jimasis pasitarnaus ekonomikos augimui bei laisvam þmo-niø judëjimui tarp Europos ðaliø (69 proc.).

Respondentai pasisakë uþ tai, kad Europos Sàjungabûtø tautø ir valstybiø sàjunga, kurioje tautos ir valsty-bës iðsaugotø savo suverenitetà, bet tuos klausimus, dëlkuriø sutaria, ES valstybës narës sprendþia bendrai (73.4proc. respondentø). Kartu pastebima, kad ES yra postna-cionalinës teisës subjektas, turintis maþiau galiø nei na-cionalinës valstybës, bet daugiau nei tarptautinës orga-nizacijos, t.y. unikalus ir naujas tarptautinës teisës atve-jis (57.8 proc. respondentø). Daugumai respondentø pa-tinka dabartinis Europos Sàjungos pavadinimas (78.1proc. respondentø).

Respondentai vienareikðmiðkai pasisakë uþ tai, kadLietuvos stojimo á ES sutartis bûtø patvirtinta referen-dumu (73.4 proc. respondentø). Kartu dauguma pasisa-kë uþ tai, kad stojimo sutartyje butø numatyta ir iðstoji-mo ið ES galimybë (67.2 proc. respondentø).

Respondentai mano, kad iðsaugant nacionalinæ kon-stitucijà, vietoj dabartiniu metu Europos Sàjungoje vei-kianèiø ávairiø sutarèiø ir teisës aktø, reikëtø pasiraðytiEuropos Sàjungos Konstituciná susitarimà / Konstituci-næ Chartijà (62.5 proc. respondentø). Atsakovai konsti-tuciniame susitarime norëtø iðdëstyti bendràsias ES ver-

tybes (68.75 proc. respondentø) ir Sàjungos institucijøsandarà, vaidmená bei funkcionavimà (62.5 proc. respon-dentø). Bet Europos Sàjungos struktûra turi bûti lankstiir palaipsniui evoliucionuoti (71.8 proc. respondentø).

Nuomonës iðsiskyrë dël klausimo, susijusio su ES po-litinës Konstitucijos priëmimu. Pusë respondentø norë-tø, kad, jeigu tokia Konstitucija bûtø priimama, tai jàreiktø priimti Europos valstybiø vardu (35.9 proc.), kiti– Europos tautø ir valstybiø vardu (32.8 proc.).

Nëra vieningos nuomonës apie tai, kokios politikossritys turëtø bûti vykdomos nacionaliniame, o kokios Eu-ropos Sàjungos lygmeniu. Sutariama, kad migracijos po-litika (75 proc. respondentø), maisto produktø sauga(62.5 proc. respondentø) ir gynybos politika (71.8 proc.respondentø) bûtø perduota ES kompetencijai. Lietu-vos kompetencijai turëtø bûti palikta ðvietimo (62.5 proc.respondentø) ir visuomenës sveikatos politika (57.8 proc.respondentø). Dël kitø politikos srièiø vieninga nuomo-në neiðryðkëjo.

Daugumos respondentø nuomone geriausiai Lietu-vos interesams iðsiplëtusioje Europos Sàjungoje atsto-vautø nacionalinë vyriausybë (45.3 proc. respondentø)ir nacionalinis parlamentas (35.9 proc. respondentø).Kalbant apie nacionaliniø parlamentø darbà, manoma,kad parlamentai turëtø bûti kiek galima labiau átraukti áEuropos Sàjungos sprendimø priëmimo procesà (82.8proc. respondentø). Tai bûtø galima padaryti EuroposParlamente sukuriant antruosius rûmus (senatà) (60.9proc. respondentø). Kartu pabrëþiamas ir sustiprintasEuropos Komisijos (51.5 proc. respondentø) bei Euro-pos Parlamento (62.5 proc. respondentø) vaidmuo ESsprendimø priëmimo procedûroje.

Ryðkëja nuomonë, kad bûsimuose Europos Sàjun-gos plëtros etapuose dalyvausianèioms valstybëms ne-bûtø taikomi kiti kriterijai, nei yra taikomi dabartinëmsðalims kandidatëms (40.6 proc. respondentø). Daugu-ma respondentø teigia, kad jie gauna pakankamai infor-macijos apie Europos Sàjungos aktualijas (62.5 proc. res-pondentø).

1376 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Priimta rezoliucijaSeimo rezoliucija „Dël diskusijos dël Europos ateities“ (projektas Nr.IXP-1709(2)). Balsavo: uþ – 57, prieð – 1,

susilaikë 2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMASREZOLIUCIJA

DËL DISKUSIJOS DËL EUROPOS ATEITIESLietuvos Respublikos Seimas,iðklausæs: – Lietuvos atstovø Konvente dël Europos ateities informacijà apie Konvento dël Europos ateities veiklà; – informacijà apie pilietinës visuomenës diskusijas dël Europos ateities; – Lietuvos Respublikos Seimo frakcijø nuomones Konvento dël Europos ateities svarstomais klausimais;remdamasis Seimo 2001 m. gruodþio 19 d. rezoliucija „Dël Lietuvos derybø dël narystës Europos Sàjungoje´;susipaþinæs su Seimo valdybos sprendimu sudarytø ekspertø darbo grupiø pirminiais pasiûlymais;susipaþinæs su Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuostatø dël Europos Sàjungos ateities metmenimis,p a þ y m i ypatingà Konvento dël Europos ateities nagrinëjamø klausimø reikðmæ Lietuvos ateièiai ir bûsimai

jos narystei Europos Sàjungoje;a t k r e i p i a Lietuvos Respublikos Vyriausybës dëmesá á bûtinumà aktyviau informuoti visuomenæ apie Kon-

vento dël Europos ateities veiklà;s k a t i n a politines partijas, interesø grupes, nevyriausybines organizacijas ir visà pilietinæ visuomenæ aktyviau

dalyvauti diskusijoje dël Europos ateities;y r a á s i t i k i n æ s, kad Konvente dël Europos ateities reikëtø laikytis ðiø nuostatø:svarstant Europos Sàjungos Konstitucijos ar Konstitucinës sutarties tekstà, laikytis nuostatos, jog ðiuo metu

galiojanèios Europos Sàjungos steigiamosios sutartys yra vertinamos daugiau nei paprasti tarptautiniai susitarimai,ir Europos Sàjungos Konstitucija ar Konstitucinë sutartis turi bûti rengiama remiantis jau egzistuojanèiø sutarèiøstruktûra ir turiniu, bet nekuriant visiðkai naujos Europos Sàjungos Konstitucijos, galinèios tapti Europos Sàjungos,kaip supervalstybës, pagrindu;

svarstant Europos Sàjungos Konstitucijos ar Konstitucinës sutarties klausimà, turëtø bûti siekiama, kad Euro-pos Sàjunga veiktø tik srityse, kuriose jai veikti suteikia teisæ ði sutartis, o Europos Sàjungos valstybiø nariø iðimtinëkompetencija neturëtø bûti aiðkiai ávardyta, kad tai neapribotø valstybiø nariø suvereniteto bei jø veikimo laisvësnacionaliniø konstitucijø autonomijos poþiûriu;

siekiant tiksliau apibrëþti Europos Sàjungos statusà, Europos Sàjungos Konstitucijoje ar Konstitucinëje sutarty-je turëtø bûti aiðkiai nurodama, kad Europos Sàjunga turi savarankiðkà teisiná statusà, bei aiðkiau iðdëstyti EuroposSàjungos valstybiø nariø bendradarbiavimo pagrindai Europos Sàjungoje;

siekiant supaprastinti Europos Sàjungos sutartis, bûtina jas padaryti aiðkesnes, taèiau nepakeièiant jø teisinësprigimties ir prasmës;

svarstant ir tiksliau nustatant Europos Sàjungos institucijø kompetencijà, turëtø bûti iðskirtos ir sistemiðkai ið-dëstytos keturios Europos Sàjungos kompetencijos rûðys, atsispindinèios Konstitucinëje sutartyje: iðimtinë kompe-tencija, bendroji kompetencija, papildomoji kompetencija ir bendradarbiavimo koordinavimas (skatinimas) tamtikrose srityse. Taip pat turëtø bûti iðdëstyta ir vadinamoji “negatyvioji´ kompetencija, kai tam tikrø sprendimønegali priimti nei Europos Sàjungos institucijos, nei valstybës narës (pvz., pamatinës Europos Bendrijos steigimosutarties normos laisvo prekiø, kapitalo judëjimo, steigimosi laisvës, konkurencijos teisës srityse). Kartu turëtø bûtiiðlaikytas bendras principas, kad Europos Sàjunga veikia tik srityse, kuriose tokia teisë jai suteikta Konstitucinesutartimi;

apibrëþiant Europos Sàjungos pagrindiniø teisiø chartijos teisiná statusà, reikëtø pasisakyti uþ tai, kad ji turëtøprivalomà teisiná pobûdá ir bûtø integruota á bûsimàjà Europos Sàjungos Konstitucijà ar Konstitucinæ sutartá suminimaliais chartijos turinio ir Europos Sàjungos / Europos Bendrijø teisinës sistemos pakeitimais;

tikslinant Europos Sàjungos institucijø kompetencijà, bûtina siekti principo, kad Europos Sàjungos tolesnë rai-da vyktø iðsaugant ir tobulinant tai, kas esama, o ne radikaliai keièiant esamas institucijas. Naujos kompetencijosEuropos Sàjungai priskyrimo atveju turi bûti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principø, o nauja kompe-tencija neturi bûti prisiimama paminant valstybiø nariø solidarumo principà. Tik solidarumo, subsidiarumo ir pro-porcingumo principø iðsaugojimas ir jø efektyvios kontrolës sukûrimas uþtikrins Europos Sàjungos ðaliø nariø lygiasteises ir sanglaudos politikos sëkmæ;

svarstant Europos Sàjungos institucijø struktûrà, laikytis nuostatos, jog naujø institucijø (pvz., antrøjø parla-mento rûmø) kûrimas sudarytø papildomø biurokratiniø kliûèiø Europos Sàjungos pilieèiams ir vargu ar prisidëtø



SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13772002. 07. 08

prie Europos Sàjungos efektyvumo. Europos Sàjungos institucijø – Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parla-mento, Europos Teisingumo Teismo bei kitø – tarpusavio sàveika ir bendra veikla padëtø geriau ágyvendinti bendrusEuropos Sàjungos tikslus. Bendrijos metodo stiprinimas, stipresnis Europos Komisijos balsas reikðtø efektyvesnábendrø Europos Sàjungos tikslø ágyvendinimà;

svarstant nacionaliniø parlamentø vaidmená, reikëtø pasisakyti uþ nacionaliniø parlamentø stiprinimà tiek savovyriausybiø veiklos prieþiûros poþiûriu, tiek ir atliekant Europos Sàjungos institucijø veiklos nuolatiná stebëjimà.Nacionaliniai parlamentai turi bûti átraukti á subsidiarumo principo ágyvendinimo kontrolæ, ir prieð sprendimø Eu-ropos Sàjungos institucijose priëmimà, ir po jo. Turëtø bûti pasiraðytas daugiaðalis susitarimas tarp Europos Parla-mento ir nacionaliniø parlamentø dël parlamentiniø komitetø bendradarbiavimo, parlamentø vadovø reguliariøkonferencijø, COSAC vaidmens stiprinimo bei gerai organizuotos tarpparlamentinës informacinës ryðiø sistemossukûrimo. Siektina, kad ir nacionaliniuose parlamentuose bûtø svarstoma metinë Europos Komisijos darbø progra-ma. Siektina ir Europos virðûniø tarybos, ir Ministrø tarybos posëdþiø vieðumo bei skaidrumo, numatant galimybæ irnacionaliniams parlamentams susipaþinti su Ministrø tarybos posëdþiø protokolais;

svarstant Europos Sàjungos bendros rinkos kûrimo, Europos Sàjungos ekonominio augimo perspektyvas, siekti,kad prioritetà turëtø tos politikos sritys, kurios skatina Europos Sàjungos valstybiø nariø socialinæ ir ekonominæ san-glaudà bei maþina jø ekonominës ir socialinës raidos skirtumus. Naujø grësmiø ir iððûkiø akivaizdoje skatintinas nuo-seklesnis bendradarbiavimas Teisingumo ir vidaus reikalø, taip pat Bendros uþsienio ir saugumo politikos srityse,

rekomenduoja Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Konvente dël Europos ateities atsiþvelgti á Lietuvos Res-publikos Seimo valdybos sprendimu sudarytø ekspertø darbo grupiø pirminius pasiûlymus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS

Pritarta po svarstymoValstybës paramos, ásigyjant þemës ûkio paskirties þemæ, laikinajam ástatymo projektui Nr.IXP-1709(2). Nutar-

ta ástatymo projektà svarstyti skubos tvarka. Svarstymo Seimo plenariniame posëdyje data – liepos 5 d.Þemës ástatymo 35 straipsnio papildymo ástatymo projektui Nr.IXP-1710. Nutarta ástatymo projektà svarstyti

skubos tvarka. Svarstymo Seimo plenariniame posëdyje data – liepos 5 d.



Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas, Irena Ðiaulienë, Jûratë Juozaitienë, Jonas Jurkus

1378 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

VAKARINIS POSËDIS

Priimti ástatymai

Susitarimo dël laikinojo, impor-to muitais neapmokestinamo, medi-cinos, chirurgijos ir laboratorinësárangos, skirtos be atlygio skolinti-nai naudoti ligoninëse ir kitose me-dicinos ástaigose diagnostikai ar gy-dymui, áveþimo ir ðio susitarimo Pa-pildomo protokolo ratifikavimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-1711ES).Balsavo: uþ – 63.

Ástatymo projekto tikslas – rati-fikuoti ðá Europos Tarybos susitari-mà ir jo Papildomà protokolà, pri-imtus atitinkamai 1960 m. balandþio28 d. ir 1982 m. rugsëjo 29 d. ir abuLietuvos vardu pasiraðytus ð.m. ko-vo 8 d. Strasbûre (Prancûzija). Tei-kiant neatidëliotinà medicinos pagal-bà Lietuvos gyventojams, gali staigapritrûkti medicinos, chirurgijos ir la-boratorinës árangos, atitinkanèiosðiuolaikiná medicinos technologijølygmená. Esant tokiai padëèiai, ðis su-sitarimas bei jo Papildomas protoko-las leistø be atlygio pasiskolinti, netruk-domai áveþti laikino lengvatinio áveþi-mo tvarka ir naudoti ligoninëse bei ki-tose medicinos ástaigose medicinos,chirurgijos ir laboratorinæ árangà ðiuo-laikinio lygio sveikatos prieþiûros pa-slaugoms suteikti. Laikino lengvatinioáveþimo tvarka reikðtø reikalingø li-cencijø iðdavimà ir sàlyginá neapmo-kestinimà importo muitais bei mo-kesèiais (áskaitant visus muitus ir mo-kesèius, skiriamus importo atvejais).G.Èerniausko duomenimis, ðiuo me-tu prie susitarimo yra prisijungusios23 valstybës. Kaip pabrëþiama aiðki-namajame raðte, ðio susitarimo ir joPapildomo protokolo ratifikavimasprisidëtø prie Lietuvos ekonominësir socialinës paþangos.

Susitarimo dël neteisëtos preky-bos jûra, ágyvendinanèio JungtiniøTautø Organizacijos konvencijos dëlkovos su neteisëta narkotiniø ir psi-chotropiniø medþiagø apyvarta 17straipsná, ratifikavimo ástatymas

(projektas Nr.IXP-1739ES). Balsavo:uþ – 58, susilaikë 1.

Ðiuo ástatymo projektu siekiamaratifikuoti susitarimà, sudarytà1995 m. sausio 31 d. Strasbûre (Pran-cûzija) ir Lietuvos pasiraðytà ð.m. ko-vo 22 d., su pareiðkimais ir iðlygomis.Siûloma, kad Seimas pareikðtø, kadLietuvos Respublika, veikdama kaipveikianèioji valstybë, savo ásikiðimuitaikytø sàlygà, kad jos pilietybæ tu-rintys asmenys, kurie yra perduoti vë-liavos valstybei ir ten pripaþinti kal-tais padaræ atitinkamà nusikaltimà,turëtø galimybæ bûti perkelti á vei-kianèiàjà valstybæ skirtai bausmei at-likti; Valstybës sienos apsaugos tar-nyba prie Vidaus reikalø ministeri-jos yra institucija, atsakinga uþ pra-ðymø, pateiktø pagal susitarimà,siuntimà ir atsakymà á juos; Genera-linë prokuratûra yra centrinë ástaiga,atsakinga uþ praneðimà apie pirmu-mo jurisdikcijos vykdymà ir uþ visusinformacinius ir kitokius praneðimuspagal susitarimà. Lietuvos iðlyga nu-matoma laikyti Lietuvos Respublikospasiliekamà teisæ reikalauti, kad jaisiunèiami praðymai, kiti informaci-niai praneðimai ir papildomi doku-mentai bûtø raðomi lietuviø kalba ar-ba siunèiami kartu su vertimu á lie-tuviø kalbà arba á vienà ið EuroposTarybos oficialiø kalbø, arba á vienàið jos nurodytø kalbø. Be to, Lietu-vos iðlyga teikiama nustatyti tai, kadLietuvos Respublika nelaiko savæsásipareigojusia laikytis 34 straipsnio4 dalies (susitarimo 34 straipsnio 5dalis).

Pagal susitarimà, ðalys, vadovau-damosi tarptautine teise, bendradar-biaus, kovodamos su neteisëta preky-ba narkotinëmis ir psichotropinëmismedþiagomis jûroje. Susitarime taippat numatyta jurisdikcija, spræstiniklausimai dël atitinkamø nusikalti-mø, valstybiø ágaliojimai ir teisës, at-liekant atitinkamas procedûras irveiksmus, ginèø sprendimas ir t.t. At-siþvelgiant á Europos Tarybos valsty-biø nariø teisiniø sistemø skirtumusir kiekvienos valstybës vidaus teisësypatumus, susitarime átvirtinta pa-reiðkimø ir iðlygø darymo galimybë.

Todël Lietuva, atsiþvelgdama á kitøvalstybiø patirtá ir ávertindama galin-èius kilti susitarimo praktinius taiky-mo sunkumus, siekia pasinaudoti tei-se padaryti pareiðkimus ir iðlygas su-sitarimo ratifikavimo metu.

Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës ir Latvijos Respublikos Vyriau-sybës susitarimo dël valstybës sienoságaliotiniø veiklos ratifikavimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-1723). Bal-savo: uþ – 72.

Ástatymo projektu planuojamaratifikuoti susitarimà, pasiraðytà ð.m.kovo 1 d. Nidoje. Pagal ðá susitarimàabiejose ðalyse numatoma paskirtivalstybës sienos ágaliotinius, kurieanalizuotø ir tirtø padëtá Lietuvos irLatvijos pasienyje, derintø ir koor-dinuotø valstybës sienos apsaugosinstitucijø veiklà, siektø ágyvendintiprioritetines sienos apsaugos kryptiskovoje su organizuotu nusikalstamu-mu, tarptautiniu terorizmu, nelega-lia migracija, neteisëta narkotiniømedþiagø, ginklø, ðaudmenø beisprogstamøjø medþiagø apyvarta pervalstybës sienà; uþtikrintø glaudøbendradarbiavimà, spræstø klausi-mus, susijusius su visø rûðiø valsty-bës sienos perëjimo punktø veikla,taip pat nenutrûkstamu keitimusi in-formacija, kuri reikalinga normaliamðiø punktø funkcionavimui uþtikrin-ti. Be to, susitarime reglamentuota,kad valstybës sienos ágaliotiniai pa-gal kompetencijà uþtikrina valstybëssienos kirtimo kontrolæ, atlieka ben-drus tyrimus dël kitos susitarianèiosvalstybës teritorijos apðaudymo pervalstybës sienà, prievartos panaudo-jimo prieð kitos susitarianèios vals-tybës pilieèius, ávairaus pobûdþio ne-teisëtø kontaktø per valstybës sienà,gaisrø, epidemijø, epizootijø plitimoir kitø atsiradusiø problemø pasieny-je, nereikalaujanèiø priimti sprendi-mø diplomatiniu keliu. Taip pat su-sitarime ðiø ágaliotiniø bendradarbia-vimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës ir Latvijos Respublikos Vyriau-sybës susitarimo dël tikrinimo jung-



SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13792002. 07. 08

tiniuose valstybës sienos perëjimopunktuose pakeitimo ir papildymoprotokolo ratifikavimo ástatymas(projektas Nr. IXP-1724). Balsavo:uþ – 67.

Ðiuo ástatymo projektu siekiamaratifikuoti protokolà, pasiraðytà ð.m.balandþio 5 d. Vilniuje, kuriuo pakeis-tas ir papildytas 1995 m. spalio 17 d.Seimo nutarimu ratifikuotas LietuvosRespublikos Vyriausybës ir LatvijosRespublikos Vyriausybës susitarimasdël tikrinimo jungtiniuose valstybëssienos perëjimo punktuose. Protoko-lu, iðvengiant tekste vartojamø sàvo-kø skirtingo interpretavimo, ðis susi-tarimas papildytas sàvokomis „Kom-petentingos valstybinës institucijos´ ir„Tikrinimo tarnybos´. Taip pat pato-bulinta tikrinimo jungtiniuose valsty-bës sienos perëjimo punktuose tvar-ka, kad pasienio tikrinimà atliktø vie-nos ið valstybiø pareigûnas. Tai leistøsutaupyti lëðø, etatø, kuriuos galimapanaudoti bûsimø iðoriniø EuroposSàjungos sienø apsaugai. Protokolu,stiprinant bendradarbiavimà tarp ða-liø pasienio tarnybø, nustatytos infor-macijos, kuria keistøsi kompetentin-gos ðaliø institucijos, rûðys. Keitima-sis tokia informacija bûtø naudingasabiem valstybëms – tai palengvintø netik pasienio, bet ir kitø tarnybø dar-bà, leistø efektyviau uþkirsti kelià nu-sikaltimams ir teisës paþeidimams. Beto, protokolu sustiprinta vienos ðaliespareigûnø, atliekanèiø tikrinimà jung-tiniame valstybës sienos perëjimopunkte kitos valstybës teritorijoje, ap-sauga, taip pat apsauga kitø asmenø,esanèiø tokio punkto teritorijoje.

Protokolo, ið dalies pakeièianèioPasaulio prekybos organizacijos su-tarties dël prekybos civilinës aviaci-jos orlaiviais priedà, ratifikavimoástatymas (projektas Nr.IXP-1732).Balsavo: uþ – 75, susilaikë 1.

Ástatymo projektu siekiama ratifi-kuoti Protokolà, priimtà 2001 m. bir-þelio 6 d. Þenevoje (Ðveicarija). PasakJ.Paleckio, Pasaulio prekybos orga-nizacijos (PPO) sutartis dël prekyboscivilinës aviacijos orlaiviais regla-mentuoja prekybà civilinës aviacijos

prekëmis, lëktuvø dalimis ir atitinka-mais árenginiais. 2001 m. lapkrièio21 d. PPO ðalys narës, tarp jø ir ESvalstybës, konsensuso bûdu pritarëProtokolui, ið dalies pakeièianèiamPPO sutarties dël prekybos civilinësaviacijos orlaiviais priedà, kuriameiðdëstyta 1992 m., 1996 m. ir 2002 m.Harmonizuotos prekiø sistemos, t.y.prekiø kodø ir prekiø pavadinimø,naujoji redakcija.

Seimo statuto „Dël Seimo statu-to 59, 67, 94, 97, 107, 135 ir 138straipsniø pakeitimo´ projektas(Nr.IXP-1718(2)). Balsavo: uþ – 53,prieð – 8, susilaikë 5.

Statuto projektu siekiama Valsty-bës kontrolës parlamentinæ prieþiûràpavesti atlikti Seimo Biudþeto ir finan-sø komitetui. Atitinkamai numatomapatikslinti Seimo Teisës ir teisëtvar-kos komiteto, kuris ðiuo metu atlie-ka Valstybës kontrolës parlamentinæprieþiûrà, veiklos kryptis. Ðiuos pa-keitimus siûloma priimti, atsiþvel-giant á naujos redakcijos Valstybëskontrolës ástatymà. Be to, teikiamapatikslinti kai kurias parlamentinesprocedûras. Norima átvirtinti, kad bû-tø galima ne tik átraukti papildomusklausimus, bet ir iðbraukti klausimusSeimo posëdyje. Planuojama áteisin-ti, kad ketvirtadienio rytinio posëdþiodalis paprastai bûtø skiriama Vyriau-sybës valandai (galiojanèioje Statu-to redakcijoje – ketvirtadienio vaka-rinio posëdþio dalis). Norima nusta-tyti, jog kalbos dël balsavimo moty-vø trukmë Seimo posëdyje negalëtøvirðyti 2 minuèiø (galiojanèioje re-dakcijoje tokios kalbos trukmë ne-reglamentuojama). Siûloma átvirtin-ti, kad pilieèiai, Konstitucijos suteik-ta teise Seimui teikdami ástatymoprojektà, kartu su juo pateiktø ásta-tymo nustatyta tvarka surinktus pilie-èiø paraðus (galiojanèioje redakcijo-je nëra reikalavimo tokius paraðuspateikti ástatymo nustatyta tvarka).Taip siekiama, kad Konstitucijojeátvirtinta teisë bûtø realizuojama pa-gal specialø teisës aktà – Pilieèiø ásta-tymø leidybos iniciatyvos ástatymà.Bei teikiama nustatyti, jog Vyriausy-

bë iðvadas Seimui pateiktø per 4 sa-vaites (galiojanèioje redakcijoje – per2 savaites).

Valstybinio socialinio draudimoástatymo 34 straipsnio pakeitimo irpapildymo ástatymà (projektasNr.IXP-1437(2SP)). Balsavo: uþ – 72,prieð – 1, susilaikë 8.

Baudþiamojo proceso kodekso64(3) straipsnio pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-983(3SP)).Balsavo: uþ – 39, prieð – 5, susilaikë5.

Baudþiamojo proceso kodekso9(1), 9(2), 104(1), 426 straipsniø pa-keitimo ir Kodekso papildymo106(1), 414(1) straipsniais ástatymà(projektas Nr.IXP-1570(2SP). Balsa-vo: uþ – 58, prieð – 3, susilaikë 6.

Bendru sutarimu utarta priim-ti toká protokoliná nutarimà:



Sujungti Seimo priimtusBaudþiamojo proceso kodekso643 straipsnio pakeitimo ástaty-mà (projektas Nr.IXP-983(3) irBaudþiamojo proceso kodekso91, 92, 1041, 426 straipsniø pakei-timo ir Kodekso papildymo 1061

ir 4141 straipsniais ástatymà (pro-jektas Nr.IXP-1570(2) á vienàdokumentà.

2002 metø valstybës biudþeto irsavivaldybiø biudþetø finansiniø ro-dikliø patvirtinimo ástatymo pakei-timo ástatymas (projektas Nr.IXP-1677(2)).Balsavo: uþ – 59, prieð – 22,susilaikë 13.

2002 metø privalomojo sveika-tos draudimo fondo biudþeto rodik-liø patvirtinimo ástatymo pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-1715(2)). Balsavo: uþ – 78, prieð – 2,susilaikë 5.

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðli-kusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymo preambulës, 2, 10, 12,13,

1380 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

15, 16, 20, 21 straipsniø pakeitimoir papildymo ástatymas (projektasNr.IXP-1719(3SP)). Balsavo: uþ – 55,prieð – 25, susilaikë 6.

Ástatymo projektu siûloma atsisa-kyti nuostatos, kad pilieèiams neatku-riamos nuosavybës teisës á iðlikusá ne-kilnojamàjá turtà, jeigu ðis turtas buvoákeistas iki 1940 m. birþelio 15 d., nestai paþeidþia pilieèiø teises á nuosa-vybës teisiø atkûrimà bei asmenø ly-giateisiðkumo prieð ástatymà princi-pà. Kaip pabrëþiama aiðkinamajameraðte, Lietuvos prievolinëje teisëjeturto ákeitimas laikytinas vienu iðprievoliø ávykdymo uþtikrinimo bû-dø. Ákeisto turto savininkas nepra-randa nuosavybës teisës á ákeistà tur-tà, todël jis ákeistu turtu gali naudo-tis, gali já valdyti, taip pat juo dispo-nuoti (disponavimo teisë apribota).Vienu ið prievolës pasibaigimo pa-grindø laikytinas prievolës pasibaigi-mas dël juridiniø faktø, nepriklau-sanèiø nuo ðaliø (skolininko ir kre-ditoriaus) valios. Teigiama, jog kre-ditoriaus (banko), kaip vienos ið prie-volës ðalies, pasibaigimas, taip patlaikytinas vienu ið prievolës pasibai-gimo pagrindø. 1940 m. okupavusLietuvà ir nutraukus bankø, ið kuriøpilieèiai buvo paëmæ paskolas ir ákei-tæ jiems turtà, veiklà, minëti pilieèiai,nepriklausomai nuo jø valios, nega-lëjo gràþinti paskolø – ávykdyti ákei-timu uþtikrintos prievolës. Todël, nu-trûkus bankø veiklai ir nesant jø tei-siø perëmëjø, baigësi nekilnojamojoturto ákeitimu uþtikrintos prievolës,o tuo paèiu ir ákeitimas.

Teikiama datà, iki kada bûtø pa-teikiami dokumentai, patvirtinantys pi-lietybæ bei giminystës ryðá su savinin-ku, pratæsti iki 2003 m. liepos 1 d. (ga-liojanèioje ástatymo redakcijoje ði da-ta – ð.m. liepos 1 d.), kadangi valsty-biniai archyvai nepajëgûs iki dabarnustatytos datos aprûpinti visus no-rinèius paþymomis.

Be kita ko, numatoma nustatyti,kad valstybiniai miðkai, esantys 7 kmploèio juostoje nuo Baltijos jûros irKurðiø mariø bûtø priskirti prie vals-tybës iðperkamø. Pagal Miðkø ástaty-mà, Lietuvos Respublikai iðimtine

nuosavybës teise priklauso valstybi-nës reikðmës miðkai, esantys 7 kmploèio juostoje nuo Baltijos jûros irKurðiø mariø, á kuriuos neatkurtanuosavybës teisë pagal Pilieèiø nuo-savybës teisiø á iðlikusá nekilnojamà-já turtà atkûrimo ástatymà.Ástatymo projektu planuojama áteisin-ti gyvenamøjø namø, jø daliø, butø irþemës sklypø paëmimo visuomenësporeikiams tvarkà, procedûras; nusta-tyti institucijas, paimanèias turtà visuo-menës poreikiams. Siûloma priimtinuostatà, kad nuostoliai, atsiradæ dëlgyvenamøjø namø, jø daliø, butø beiþemës sklypø paëmimo visuomenësporeikiams, pagal Pilieèiø nuosavy-bës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá tur-tà atkûrimo ástatymà, bûtø neatlygi-nami. Norima apibrëþti nuomininkøteises á visuomenës poreikiams pa-imamas gyvenamàsias patalpas: ðiospatalpos bûtø nuomojamos jose gy-venantiems nuomininkams, ir nuo-mininkai ágytø teisæ jas iðsipirktilengvatinëmis sàlygomis Vyriausy-bës nustatyta tvarka.Kalbant apie atlyginimà pilieèiamsuþ valstybës iðperkamà nekilnoja-màjá turtà, siekiama nustatyti, kadvalstybë tik atlygintø pilieèiams uþvalstybës iðperkamus gyvenamuo-sius namus, jø dalis, butus, teisingaikompensuodama, ir kad nebeatskai-èiuotø jø pagerinimo ir pertvarky-mo iðlaidø. Tai pakoreguoti norimatodël, kad neaiðku, kà reikëtø laiky-ti pagerinimu, o kà ið esmës pablo-ginimu, kaip tai paskaièiuoti ir nuokada tai skaièiuoti. Taip pat planuo-jama nukelti terminà, iki kada pilie-tis gali pakeisti savo pareikðtà valiàdël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþiðperkamà nekilnojamàjá turtà, nuoð.m. liepos 1 d. iki 2003 m. sausio1 d.

Baudþiamojo kodekso 541, 542,141, 2261, 2273 straipsniø pakeitimoir papildymo bei Kodekso papildy-mo 2082 straipsniu ástatymui (pro-jektas Nr.IXP-1007(3) (sujungti pro-jektai Nr.IXP-1007(2),IXP-1056(2),IXP-1094, IXP-1713(2). Balsavo: uþ– 54, prieð – 0, susilaikë 4.

Kompensacijø uþ valstybës ið-perkamà nekilnojamàjá turtà dydþio,ðaltiniø, mokëjimo terminø bei tvar-kos, taip pat garantijø ir lengvatø,numatytø pilieèiø nuosavybës teisiøá iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkû-rimo ástatyme, ástatymo pakeitimoástatymas (nauja redakcija) (projek-tas Nr.IXP-1720(3)). Balsavo: uþ –52, prieð – 9, susilaikë 10.

Ðiuo naujos redakcijos ástatymoprojektu ástatymo paskirtá siekiama pa-pildyti nuostatomis dël gyvenamøjønamø, jø daliø, butø bei þemës skly-po paëmimo visuomenës poreikiamspagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á ið-likusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymà. Atsiþvelgiant á lëðø trû-kumà, numatoma pinigines kompen-sacijas uþ iðperkamà þemæ, miðkà, van-dens telkinius iðmokëti iki 2003 m. rug-pjûèio 1 d. tik I grupës invalidams ir1918-1920 m. nepriklausomybës kovøkariams savanoriams, visiems liku-siems – iki 2007 m. sausio 1 d. Ginantnuomininkø teises ir maþinant prieð-prieðà tarp nuomininkø ir savininkø,planuojama áteisinti, jog nuominin-kø teises ir pareigas perimtø savival-dybë, kuri butà Vyriausybës nustaty-ta tvarka ir sàlygomis nuomotø ðiosepatalpose gyvenantiems nuominin-kams. Pabrëþiama, kad ástatymo pro-jekto ágyvendinimui bûtø reikalingosvalstybës lëðos, kuriø konkretø dydábûtø galima nustatyti tik gavus ati-tinkamà informacijà ið valstybës ir sa-vivaldybiø institucijø.

Religiniø bendrijø teisës á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo tvar-kos ástatymo 11 ir 15 straipsniø pa-pildymo ástatymas (projektas Nr.IXP-1721). Balsavo: uþ – 50, prieð –1, susilaikë 8.

Ástatymo projektu numatoma nu-statyti, kad iki jo ásigaliojimo religinëmsbendruomenëms ar bendrijoms natûragràþintø gyvenamøjø namø, jø daliø,butø nuomininkø praðymu institucija,priëmusi sprendimà gràþinti religineibendruomenei ar bendrijai natûra gy-venamàjá namà, jo dalá, butà, o nesantðios institucijos – savivaldybës meras,privalëtø jiems iðduoti valstybës garan-



SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13812002. 07. 08

tiná dokumentà. Teikiama átvirtinti, jogvalstybës garantijas, jø ávykdymà, ga-rantijø turëtojø teises ir pareigas nu-statytø Kompensacijø uþ valstybës ið-perkamà nekilnojamàjá turtà dydþio,ðaltiniø, mokëjimo terminø bei tvar-kos, taip pat garantijø ir lengvatø, nu-matytø Pilieèiø nuosavybës teisiø á ið-likusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatyme, ástatymas. Tokiu teisiniu re-guliavimu norima sulyginti nuominin-kø, gyvenanèiø fiziniams asmenims irreliginëms bendrijoms gràþintuose gy-venamuosiuose namuose, jø dalyse,butuose, teisinæ padëtá, jiems suteiktivienodas teises gauti valstybës garan-tijà. Be to, atsiþvelgiant á didelá kiekáreliginiø bendrijø praðymø gràþinti ið-

likusá nekilnojamàjá turtà natûra (ypaètais atvejais, kai dël pasikeitusiø ap-linkybiø nekilnojamasis turtas jau ne-bepriskiriamas valstybës iðperkamamturtui, pavyzdþiui, pastatai nëra rei-kalingi mokslo, sveikatos prieþiûros,kultûros, ðvietimo ir ryðiø ástaigoms),pateiktø jau pasibaigus ástatymo nu-statytam terminui, siûloma nurodyti,kad minëtais atvejais – iðnykus aplin-kybëms, dël kuriø iðlikæs nekilnojama-sis turtas buvo priskirtas prie valsty-bës iðperkamo – praðymo pateikimoterminas bûtø netaikomas.

Valstybës tarnybos ástatymo pa-keitimo ástatymo ágyvendinimo ásta-tymo 4 straipsnio pakeitimo ástaty-

mà (projektas Nr.IXP-1686). Balsa-vo: uþ – 42, susilaikë 4.

Priimtas nutarimasSeimo nutarimas „Dël Seimo lai-

kinosios tyrimo komisijos sveikatosapsaugoje susidariusiai padëèiai ið-tirti iðvadø“ (projektas Nr. IXP-1731A(2)). Balsavo: uþ – 43, prieð –5, susilaikë 4.

Seimo nutarimas „Dël Seimo lai-kinosios tyrimo komisijos „Dël tarp-tautinio verslo bendrovës „JangilaIncorporated“ veiklos iðtyrimo´(projektas Nr.IXP-1759) nebuvosvarstomas, nes dalis Seimo nariø at-siëmë paraðus.



Priimta rezoliucijaSeimo REZOLIUCIJA „Dël 2001 metø Nacionalinio saugumo sistemos bûklës ir plëtros ataskaitos´ (projek-

tas Nr.IXP-1746). Balsavo: uþ – 41, prieð – 1, susilaikë 6.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMASREZOLIUCIJA

DËL 2001 METØ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BÛKLËS IR PLËTROS ATASKAITOSSeimas, apsvarstæs Vyriausybës pateiktà 2001 metø nacionalinio saugumo sistemos bûklës ir plëtros ataskaità,

paþymi, kad nacionaliná saugumà uþtikrinanèios institucijos nuosekliai veikë siekdamos Lietuvos integracijos á Eu-ropos ir transatlantines sàjungas. Lietuva iðliko stabili demokratinë valstybë, atitinkanti politiná narystës ES kriteri-jø. 2001 metais sëkmingai ágyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sàjungoje programos teisës derinimopriemoniø ir acquis ágyvendinimo priemoniø planai. Ir toliau buvo teikiama didelë reikðmë ðalies pasirengimuiprisiimti ásipareigojimus, susijusius su naryste NATO. 2001 metais pagal Narystës veiksmø planà parengta Lietuvospasirengimo narystei Aljanse programa, apimanti svarbiausias sritis: politinæ, ekonominæ, gynybos, iðtekliø, saugu-mo ir teisinæ. NATO teigiamai ávertino ðios programos vykdymà, paþangà ir laimëjimus visose penkiose srityse.

Seimui papildþius Ilgalaikiø valstybiniø saugumo stiprinimo programø rengimo ir ágyvendinimo planà Progra-ma prieð terorizmà, Vyriausybë parengë minëtos programos projektà. Jame ávardijo tarptautinio ir vidaus terorizmokeliamas grësmës valstybei, nustatë kovos su terorizmu kryptis bei pateikë neatidëliotinø kovos su terorizmu veiks-mø planà. Vyriausybë taip pat ëmësi kitø priemoniø stiprinant vidaus saugumà, parengë naujos redakcijos Baudþia-mojo proceso kodeksà, Operatyvinës veiklos, Korupcijos prevencijos ástatymø projektus bei Nacionalinæ kovos sukorupcija programà.

Taèiau Lietuva lieka paþeidþiama transnacionalinio pobûdþio grësmiø, didëjanèio neigiamo globalizacijos reið-kiniø poveikio, tarptautinio terorizmo ir kitø grësmiø.

Seimas taip pat paþymi, kad nacionalinio saugumo uþtikrinimo srityje lieka spræstinos ðios problemos:– turi bûti tobulinama nacionaliná saugumà uþtikrinanèiø institucijø sistema;– nors nusikalstamumas ðalyje kelia realià grësmæ nacionaliniam saugumui, nepakankamai dëmesio buvo skirta

efektyviai ir racionaliai teisësaugos institucijø veiklai uþtikrinti;– tik ið dalies ávykdyta Seimo 2001 m. liepos 5 d. priimta rezoliucija „Dël 2000 metø nacionalinio saugumo

sistemos bûklës ir plëtros ataskaitos“ – ne visos ministerijos ir kitos valstybës institucijos aktyviai dalyvavo pagal savokompetencijà sprendþiant nacionalinio saugumo uþtikrinimo problemas.

Seimas siûlo Vyriausybei ágyvendinti ðias Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbias priemones:1) nemaþinti pastangø ir spartos siekiant narystës NATO ir ES;2) imtis konkreèiø priemoniø prieð ðias stiprëjanèias grësmes ðalies nacionaliniam saugumui: didëjanèià migra-

cijà, blogëjanèià jaunø þmoniø fizinæ ir psichinæ sveikatos bûklæ, þmogaus imunodeficito viruso bei narkomanijosplitimà; neatidëliotinai spræsti nuodingøjø cheminiø medþiagø Lietuvos teritorijoje bei cheminio ginklo Baltijosjûroje neutralizavimo problemà;

1382 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

3) tiksliau apibrëþti visø ministerijø ir kitø valstybës institucijø funkcijas sprendþiant nacionalinio saugumouþtikrinimo problemas;

4) uþtikrinti stabilø teisësaugos institucijø finansavimà, siekti, kad racionaliau bûtø naudojami biudþetiniai asig-navimai.

Seimas taip pat atkreipia dëmesá, kad kai kurios ministerijos ir kitos valstybës institucijos Nacionalinio saugumobûklës ir plëtros ataskaitoje pateikia bendras savo veiklos ataskaitas, bet neiðskiria problemø, susijusiø su naciona-linio saugumo uþtikrinimu. Ataskaitoje turëtø bûti ne tik nurodomi atskirø institucijø veiklos rezultatai, bet ir patei-kiamas galimø grësmiø nacionaliniam saugumui vertinimas, prognozavimas. Ataskaitoje neatsispindi ilgalaikiø vals-tybës saugumà stiprinanèiø programø vykdymas ir rezultatai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTÛRAS PAULAUSKAS



Pritarta po svarstymoSeimo statuto „Dël Seimo Sta-

tuto papildymo dvideðimt aðtuntuo-ju (1) skirsniu´ projektui Nr.IXP-1722(2).

Bendru sutarimu nutarta priim-ti protokoliná nutarimà:

bûtø netaikomas sandëliams, kurievykdo intervencinius pirkimus ir ki-tas intervencines priemones. Licen-cijuotà sandëlá norima apibrëþti kaipLietuvos ámonæ arba uþsienio ámo-nës filialà, turintá licencijà ðio ástaty-mo projekto nustatyta tvarka verstissandëlio veikla. Siûloma átvirtinti, jogpagal ástatymo projektà sandëliuoja-mos prekiø rûðys bûtø varpiniø irankðtiniø augalø grûdai, áskaitant ku-kurûzus; aliejiniø augalø (rapsø, li-nø) grûdai, jø sëklos (sëmenys); dau-giameèiø ankðtiniø ir varpiniø þoliøsëklos, darþovës, vaisiai, kitos Vyriau-sybës ar jos ágaliotos institucijos nu-statytos prekës.

Valstybës tarnybos ástatymo 4,25 straipsniø pakeitimo ástatymuiprojektui Nr.IXP-1691(2) ir Valsty-bës politikø, teisëjø ir valstybës pa-reigûnø darbo apmokëjimo ástatymo2 straipsnio ir ástatymo priedëlio pa-keitimo ástatymui projektui Nr.IXP-1692(2).

Nutarta ðiuos projektus svarstytiypatingos skubos tvarka.

Atmesti projektaiValstybinio socialinio draudimo

ástatymo 34 straipsnio pakeitimo ásta-tymas projektà Nr.IXP-1412(3);

Valstybinio socialinio draudimoástatymo 34 straipsnio papildymoástatymo projektà Nr.IXP-1412A;

Valstybinio socialinio draudimoástatymo 34 straipsnio pakeitimo ásta-tymà projektà Nr.IXP-1427;

Valstybës tarnybos ástatymo 17straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1685(2).

Pritarta po pateikimo

Seimo nutarimui „Dël 2002 me-tø savivaldybiø tarybø rinkimø´ (pro-jektas Nr.IXP-1760). Pagrindiniu ko-mitetu ðiam projektui svarstyti pa-skirtas Valstybës valdymo ir savival-dybiø komitetas. Projekto svarstymoir priëmimo data – liepos 5 d.

Nepritarta

Seimo Etikos ir procedûrø komi-sijos iðvados dël Seimo nutarimo„Dël Seimo laikinosios tyrimo komi-sijos Seimo lëðoms taupyti sudary-mo“ projektui Nr.IXP-1702(2).

Padaryta priëmimopertrauka

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 15, 42, 43, 505, 5112, 912,991, 993, 996, 109, 163, 1631, 1632, 1639,16313, 1711, 1721, 17226, 17312, 1886,189, 2021, 205, 2072, 21412, 2461, 2467,2475, 2591, 262, 266, 267, 320, 339straipsniø pakeitimo ir papildymo,96, 97 ir 247 straipsniø pripaþinimonetekusiais galios bei Kodekso papil-dymo 439, 1854, 2394, 2413 straipsniaisástatymo (projektas Nr.IXP-757(3)(sujungti projektai Nr.IXP-757(2),Nr.IXP-857(2), Nr.IXP-934(2),Nr.IXP-1014(2), Nr.IXP-1042(2),Nr.IXP-1132(2), Nr.IXP-1166(2),Nr.IXP-1283(2), Nr.IXP-1310(2),Nr.IXP-1320(2), Nr.IXP-1380(3),Nr.IXP-1418, Nr.IXP-1430, Nr.IXP-1451(2), Nr.IXP-1502(3), Nr.IXP-1693)

Priëmimui sujungti Seimostatuto „Dël Seimo Statuto 59,67, 94, 97, 107, 135 ir 138straipsniø pakeitimo“ projektàNr.IXP-1718(2) ir Seimo statu-to „Dël Seimo statuto papildy-mo dvideðimt aðtuntuoju1 skir-sniu“ projektà Nr.IXP-1733(2).

Aukðtojo mokslo ástatymo 59 ir67 straipsniø pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-1747(4).

Aukðtojo mokslo ástatymo 67straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-1748.

Licencijuotø sandëliø ir sandë-liavimo dokumentø ástatymo projek-tui Nr.IXP-1717(3)).

Ðiuo ástatymo projektu siekiamareglamentuoti licencijuotø sandëliøveiklos sàlygas, prekiø sandëliavimojuose tvarkà, prekiø priëmimo á licen-cijuotà sandëlá, iðdavimo, sandëliavi-mo dokumentø iðdavimo, perleidimo,reikalavimø, pagrástø atitinkamaissandëliavimo dokumentais, tenkinimosàlygas ir tvarkà, kitas sandëliavimodokumentø turëtojø teises ir pareigas.Numatoma, kad ástatymo projektas

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13832002. 07. 08


Liepos 5 d.NEEILINIS POSËDIS

Priimti ástatymai, nutarimai

SAVIVALDYBIØ RINKIMAI – GRUODÞIO 22 d.

VSD PAREIGÛNAMS BUS SUTEIKIAMITARNYBINIAI RANGAI, O NE SUKARINTI

LAIPSNIAI

mas (projektas Nr.IXP-1689(3*).Balsavo: uþ – 58, prieð – 1, susilaikë7. Ðiuo ástatymu patvirtinamas Vals-tybës saugumo departamento statu-tas, kuris reglamentuoja pagrindiniustarnybos Valstybës saugumo depar-tamente principus, Saugumo depar-tamento organizacinæ struktûrà irvaldymà, Saugumo departamentopareigûnø priëmimo á tarnybà bei at-leidimo ið jos sàlygas ir tvarkà, jø tar-nybos eigà, saugumo pareigûnø ska-tinimà bei atsakomybæ, socialines ga-rantijas ir kitus jø statuso bei tarny-bos ypatumus. Pagal priimtà statutà,VSD pareigûnams turës bûti sutei-kiami tarnybiniai rangai, o ne suka-rinti laipsniai. Pavyzdþiui, vietoje lei-tenanto laipsnio bus saugumo kon-sultanto, vietoje kapitono – saugumoIII rango patarëjo, o vietoje pulkinin-ko – saugumo vyresniojo valstybëspatarëjo rangas.

Saugumo departamento genera-liniam direktoriui bus suteikiamassaugumo vyriausiojo valstybës pata-rëjo rangas. Nuo rangø priklausyssaugumo pareigûnams mokamø at-

Liepos 5 d. neeiliniame posëdyje

– Pataisos darbø kodekso 17, 18,34, 41, 43, 45, 45(3), 47, 80 ir 81straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-1714(2*). Balsa-vo: uþ – 63, susilaikë 2. Ástatymu sie-kiama pagerinti nuteistøjø laisvës at-ëmimu teisinæ padëtá, laikymo sàly-gas ir spræsti ðiø asmenø uþimtumoteigiama veika problemas.

– Europos sutarties, steigianèiosasociacijà tarp Europos Bendrijø beijø ðaliø nariø, ið vienos pusës, ir Lie-tuvos Respublikos, ið kitos pusës,

protokolo dël pramonës gaminiø ati-tikties ávertinimo ir pripaþinimo ra-tifikavimo ástatymas (projektasNr.IXP-1752). Balsavo: uþ – 64.

– Seimo nutarimas „Dël 2002metø savivaldybiø tarybø rinkimø“(projektas Nr.IXP-1760). Balsavo: uþ– 56, prieð – 20, susilaikë 2. Ðiuo nu-tarimu nustatyta savivaldybiø rinki-mø data 2002 m. gruodþio 22 d.

– Valstybës saugumo departa-mento statuto patvirtinimo ástaty-

Opozicinë Liberalø frakcija

1384 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

lyginimo priedø dydþiai. Rangusteiks VSD generalinis direktorius.Tarnybinius rangus VSD generali-niam direktoriui ir jo pavaduotojamssuteiks Respublikos Prezidentas.

Naujas statutas nuo 2002 metørugpjûèio 1 dienos pakeis iki ðiol ga-liojantá Vyriausybës nutarimu patvir-tintà VSD statutà.

– Valstybës saugumo departa-mento ástatymo papildymo 61, 81

straipsniais ir 3, 9, 12, 13, 17, 18, 19,20, 21, 27, 31, 35 straipsniø pakeiti-mo bei 14, 15, 16 ir 25 straipsniø pri-paþinimo netekusiais galios ástaty-mas (projektas Nr.IXP-1690(2*).Balsavo: uþ – 48, susilaikë 2.

Be kita ko, ástatymas papildytasnuostatomis, reglamentuojanèiomisteisæ gauti informacijà Saugumo de-partamentui pareikalavus. Valstybësir savivaldybiø institucijos, ástaigosbei ámonës privalës sudaryti sàlygasSaugumo departamentui neatlygin-tinai ir netrukdomai naudotis vals-tybës registrø, kadastrø, klasifikato-riø duomenø bankais bei kitais vals-tybës ir savivaldybiø institucijø irástaigø, ámoniø, kitø ástaigø, organi-zacijø ir fiziniø asmenø duomenøbankais.

– Valstybës tarnybos ástatymo 4,25 straipsniø pakeitimo ir papildy-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-1691(2*). Balsavo: uþ – 46, susilai-kë 5.

Pagal ðá ástatymà priedai uþ laips-ná arba tarnybiná rangà ir kvalifika-cinæ kategorijà gali bûti mokami tikstatutiniams valstybës tarnautojamsstatutuose nustatyta tvarka. Priedasuþ kvalifikacinæ klasæ nemokamasstatutiniams valstybës tarnautojams,iðskyrus valstybës tarnautojus, kuriøtarnybà reglamentuoja Diplomatinëstarnybos ástatymas.

– Valstybës politikø, teisëjø irvalstybës pareigûnø darbo apmokë-jimo ástatymo 2 straipsnio ir ástaty-mo priedëlio pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-1692(2*)). Balsa-vo: uþ – 49, susilaikë 4.

– Valstybës politikø, teisëjø irvalstybës pareigûnø darbo apmokë-jimo ástatymo 3 ir 6 straipsniø pa-keitimo ir Ástatymo priedëlio pakei-timo ir papildymo ástatymas (projek-tas Nr.IXP-1705(3*)). Balsavo: uþ –40, susilaikë 1.

Priimtas protokolinisnutarimas:

menys, turintys kvalifikaciná pasi-rengimà ûkininkauti. Teisæ á valsty-bës paramà ásigyjant þemës ûkio pa-skirties þemæ, pagal ástatymo nuo-statas, turës ir þemës ûkio bendro-vës bei kiti juridiniai asmenys, þemësûkio produkcijos gamintojai, kuriømetinës áplaukos ið prekinës þemësûkio produkcijos realizacijos sudarodaugiau kaip 50 procentø visø gautøpajamø.

Valstybinë þemës ûkio paskirtiesþemë bus parduodama iðsimokëtinaiper laikotarpá iki 15 metø, pradedantmokëti antraisiais metais ir sumo-kant ið karto tik 10 procentø þemëskainos. Atsiskaitymui uþ þemæ galibûti, asmens pageidavimu, áskaito-mos pagal Gyventojø santaupø at-kûrimo ástatymà atkurtos ir þemëspirkëjo atkuriamoje sàskaitoje ap-skaitomos santaupos.

Vyriausybë ástatymu ápareigotanustatyti tvarkà, kaip bus teikiamaparama ásigyjant privaèià þemæ. Ta-èiau parama galës bûti teikiama taisatvejais, jeigu perkant privaèià þemæbus sustambinti naudojamos þemëssklypai arba bus suformuota kom-paktiðka þemënauda.

Ástatyme taip pat numatyta pir-mumo teisë ásigyti valstybinæ þemësûkio paskirties þemæ asmenims, ku-rie naudojo ðià þemæ ne maþiau kaipdu metus ið eilës ir asmenims, kuriøþemë ribojasi su parduodamu þemëssklypu.

– Þemës ástatymo 35 straipsniopapildymo ástatymas (projektasNr.IXP-1710*). Balsavo: uþ – 45,prieð – 24, susilaikë 1.

Þemës ástatymo 35 straipsnispapildytas nuostata, kad þemës ûkiopaskirties þemës nuomos terminasnustatomas nuomotojo ir nuominin-ko susitarimu, taèiau ne trumpes-niam kaip 5 metø terminui. Tokianuostata, remiantis ðiuo Þemës ásta-tymo papildymu, turëtø sudarytiprielaidas ûkininkams, nuomojan-tiems ne tik valstybinæ þemæ bet irprivaèià, investuoti á þemæ, kurià jiegalës naudoti ne maþiau kaip 5 me-tus, t. y. taikyti agrotechnines prie-mones, pasëliø rotacijà. Be to, þemës



Sujungti Seimo priimtusValstybës politikø, teisëjø irvalstybës pareigûnø darbo ap-mokëjimo ástatymo 2 straipsnioir ástatymo priedëlio pakeitimoástatymà (projektas Nr.IXP-1692(2*)) ir Valstybës politikø,teisëjø ir valstybës pareigûnødarbo apmokëjimo ástatymo 3ir 6 straipsniø pakeitimo irÁstatymo priedëlio pakeitimo irpapildymo ástatymà (projektasNr.IXP-1705(3*)) á vienà doku-mentà. (bendru sutarimu).

– Licencijuotø sandëliø ir san-dëliavimo dokumentø ástatymas(projektas Nr.IXP-1717(3*)).Balsa-vo: uþ – 40.

SEIMAS PRIËMË DULIETUVOS

ÞEMDIRBIAMSSVARBIUS ÁSTATYMUS

– Valstybës paramos, ásigyjantþemës ûkio paskirties þemæ, laikina-sis ástatymas (projektas Nr.IXP-709(2)). Balsavo: uþ – 48, prieð – 18,susilaikë 7.

Valstybës paramos ásigyjant þe-mës ûkio paskirties þemæ laikinojoástatymo tikslas – sudaryti palankiassàlygas þemës ûkio paskirties þemeiásigyti, siekiant þemës konsolidavi-mo, racionaliø þemënaudø suforma-vimo bei sukurti, konkurencingà þe-mës ûká. Ástatyme nustatyta, kad tei-sæ á valstybës paramà ásigyjant þemësûkio paskirties þemæ turi ûkininkoûká áregistravæ asmenys, taip pat as-

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13852002. 07. 08

nuomininkas turës garantijà, kad ne-bus staiga nutraukta nuomos sutar-tis, kai þemë bus pagerinta.

Þemës ástatymo 35 straipsnyjenumatyta, kad valstybinë þemës ûkiopaskirties þemë kaimo vietovëje busiðnuomojama Vyriausybës nustatytatvarka ne aukciono bûdu ûkininko ûkááregistravusiems asmenims ir asme-nims, turintiems kvalifikaciná pasiren-gimo ûkininkauti paþymëjimà, o juri-diniams asmenims, – kurie didesnædalá pajamø gauna ið þemës ûkio pre-kinës produkcijos realizavimo.

– Administraciniø teisës paþei-dimø kodekso 15, 42, 43, 505, 5112,912, 991, 993, 996, 109, 163, 1631, 1632,1639, 16313, 1711, 1721, 17226, 17312,1886, 189, 2021, 205, 072, 21412, 2461,2467, 2475, 2591, 262, 266, 267, 320,339 straipsniø pakeitimo ir papildy-mo, 96, 97 ir 247 straipsniø pripaþi-nimo netekusiais galios bei Kodek-so papildymo 439, 1854, 2394, 2413

straipsniais ástatymas (projektasNr.IXP-757(3*)). Balsavo: uþ – 44,susilaikë 2.

RUGSËJO 1-OJIPASKELBTA MOKSLO

IR ÞINIØ DIENA

– Atmintinø dienø ástatymo 1straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-951(2*)). Balsavo: uþ– 30, prieð – 10, susilaikë 9. Ástatymurugpjûèio 31-oji skelbiama Laisvësdiena; rugsëjo 1-oji – Mokslo ir þi-niø diena (buvo Laisvës diena).

– Strateginiø prekiø ir techno-logijø importo, tranzito ir eksportokontrolës ástatymo pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-1703(3*)ES).Balsavo: uþ – 28, prieð – 1.

NUSTATYTA STUDIJØÁMOKØ MOKËJIMO

TVARKA

– Aukðtojo mokslo ástatymo 59straipsnio ir 67 straipsniø pakeiti-



sës ir Tarptautinës telekomunikacijøsàjungos konvencijos reikalavimus,reguliuoja santykius tarp telekomu-nikacijø operatoriø ir jø paslaugø ga-vëjø, radijo ryðio valdymà, naudoji-mà, kontrolæ ir elektromagnetinesbangas skleidþianèiø árenginiø áveþi-mà, gamybà, naudojimà bei prieþiû-rà, uþtikrina efektyvø radijo daþniøir telefono ryðio numeriø panaudo-jimà bei nustato sàlygas konkurenci-jai plëtoti telekomunikacijø srityje.Taèiau ðis ástatymas nenustato ra-dijo, televizijos programø transliuo-tojø veiklos licencijavimo, iðskyrustai, kad sukoordinuotos veiklos radi-jo ir televizijos stoèiø daþniø (kana-lø) bei telekomunikacijø tinklø, skir-tø radijo ir televizijos programomstransliuoti ir(ar) retransliuoti, pa-grindinës techninës sàlygos turi bûtipateiktos Lietuvos radijo ir televizi-jos komisijai.

– Geleþinkelio transporto kodek-so 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38,51, 57, 58, 62, 63, 64, 65, 68, 69straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymas (projektas Nr.IXP-17063*)ES). Balsavo: uþ – 28, susilaikë 1.

Bazinio ástatymo straipsniø pa-keitimais ir papildymais patikslintakroviniø, keleiviø ir bagaþo veþimotvarka, sutarties sudarymas ir ásipa-reigojimai.

– Seimo nutarimas „Dël Seimonutarimo „Dël Seimo Ðeimos ir vai-ko reikalø komisijos pirmininko irpirmininko pavaduotojo patvirtini-mo“ pakeitimo“ (projektas Nr.IXP-1133). Balsavo: uþ – 54, susilaikë 3.

VYTAUTAS SAULISVADOVAUS AUDITO

PAKOMITEÈIUI

– Seimo nutarimas „Dël Seimonutarimo „Dël Seimo komitetø pa-komiteèiø pirmininkø patvirtini-mo“ 1 straipsnio papildymo“ (pro-jektas Nr.IXP-1684(2)). Balsavo: uþ– 56, susilaikë 1. Ðiuo nutarimu Biu-dþeto ir finansø komiteto Audito pa-

mo ástatymas (projektas Nr.IXP-1747 (4*). Balsavo: uþ – 50, susilaikë18.

Valstybiniø aukðtøjø mokykløstudentai kiekvienà semestrà aukð-tajai mokyklai turës mokëti studen-tø studijø ámokà, kuri lygi Vyriau-sybës nustatyto minimalaus gyveni-mo lygio 4 dydþiams. Ne maþiau kaip50 procentø valstybiniø aukðtøjø mo-kyklø studentø studijø ámoka uþ pir-màjá dieninës formos pagrindiniø irvientisøjø studijø semestrà bus mo-kama ið valstybës biudþeto. Vyriau-sybë kasmet nustatys, kokiai daliaistudentø pagal studijø pakopas ir for-mas studijø ámokos uþ pirmàjá studi-jø semestrà apmokamos valstybës lë-ðomis.

Ðiame ástatyme nustatyta studi-jø ámokø mokëjimo tvarka pradeda-ma taikyti nuo 2002 m. rugsëjo 1 d.,o paskolø studijø ámokoms mokëtiteikimo tvarka – nuo 2003 m. sau-sio 1 d. Studijø ámokø mokëjimo irpaskolø studijø ámokoms mokëti tei-kimo tvarka taikoma tik studentams,pradedantiems studijas 2002-2003 irvëlesniais studijø metais.

– Aukðtojo mokslo ástatymo 67straipsnio papildymo ástatymas(projektas Nr.IXP-1748*. Balsavo: uþ– 60.

Priimtas protokolinisnutarimas:

– Telekomunikacijø ástaty-mo pakeitimo ástatymas (projek-tas Nr.IXP-1707(3*)ES). Balsa-vo: uþ – 80, susilaikë 6.

Naujos redakcijos ástatymasnustato Lietuvos telekomunika-cijø reguliavimo pagrindus atsi-þvelgiant á Europos Sàjungos tei-

Sujungti Seimo priimtus Aukð-tojo mokslo ástatymo 59 straipsnioir 67 straipsniø pakeitimo ástatymà(projektas Nr.IXP-1747 (4*) ir Aukð-tojo mokslo ástatymo 67 straipsniopapildymo ástatymà (projektasNr.IXP-1748*) á vienà dokumentà(bendru sutarimu).

1386 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

komiteèio pirmininku patvirtintasV.Saulis.

– Seimo nutarimas „Dël Seimonutarimo „Dël Seimo seniûnø suei-gos sudarymo“ pakeitimo“ (projek-tas Nr.IXP-1768). Balsavo: uþ – 60,susilaikë 4. Ðis nutarimo pakeitimaspriimtas atsiþvelgus á Nepriklauso-mos frakcijos pavadinimo pakeitimàá Liberaldemokratø frakcijà.

NUTRAUKTA DVIEJØKOMISIJØ VEIKLA

– Seimo nutarimas „Dël Seimolaikinosios tyrimo komisijos Valsty-bës turto fondo ir keliø fondo veik-lai, Valstybës investicijoms iki 2001-04-01, paskoloms, gautoms valstybësvardu ir su valstybës garantija, ið-tirti ir ávertinti darbo ataskaitos irjos vykdyto tyrimo tæstinumo“ (pro-jektas Nr.IXP-1213(4*)). Balsavo: uþ– 52, prieð – 1, susilaikë 5. Ðiuo nuta-rimu nutraukiama Komisijos veiklabei pavesta Seimo Ekonomikos ko-mitetui tæsti Valstybës turto fondo irKeliø fondo veiklos, valstybës inves-ticijø, paskolø, gautø valstybës var-du ir su valstybës garantija, skirtø in-vesticiniams projektams ágyvendinti,tyrimà.

– Seimo nutarimas „Dël Seimolaikinosios tyrimo komisijos Seimolaikinosios tyrimo komisijos Valsty-bës turto fondo ir keliø fondo veik-lai, Valstybës investicijoms iki 2001-04-01, paskoloms, gauto valstybësvardu ir su valstybës garantija, ið-tirti ir ávertinti veiklos atitikimo ásta-tymø reikalavimams iðtirti darbonutraukimo“ (projektas Nr.IXP-1623). Balsavo: uþ – 52, prieð – 1, su-silaikë 1. Ðiuo nutarimu taip pat nu-traukiama Komisijos veikla.

– Seimo nutarimas „Dël priva-tizavimo komisijos“ (projektasNr.IXP-137(2). Balsavo: uþ – 36,prieð – 2, susilaikë 4. Taip pat buvobalsuota dël Seimo frakcijø „maþu-mos“ ir opozicijos teikiamø kandi-

datø: nutarta pritarti Viktoro Rin-kevièiaus (teikia Valstieèiø ir Nau-josios demokratijos partijø frakcija),Eugenijaus Maldeikio (Liberalde-mokratø frakcijos kandidatas) irArûno Ðtaro (teikia Liberalø frak-cija) kandidatûroms. Protestuodamiprieð valdanèiosios daugumos ketini-mà savo balsais nuspræsti, kas turi at-stovauti maþumai Privatizavimo ko-misijoje, Liberalø ir Tëvynës sàjun-gos-konservatoriø frakcijø atstovaipaliko salæ.

Opoziciniø Liberalø ir Tëvynëssàjungos-konservatoriø frakcijø at-stovai siûlë patvirtinti jø pasirinktusdu kandidatus – Ramûnà Garbara-vièiø ir Arûnà Ðtarà, o dël treèiojokandidato, palikti apsispræsti liku-sioms Seimo maþumos frakcijoms irmiðrios Seimo grupës nariams.

Nesutarimai dël komisijos for-mavimo kilo, kai maþumai priklau-sanèios Valstieèiø ir Naujosios de-mokratijos partijø frakcijos seniûnëKazimira Prunskienë uþprotestavoopozicijos atstovø siûlymà dël kan-didatø balsuoti tik maþumos atsto-vams. K.Prunskienë pareiðkë, jogdël to turëtø apsispræsti visas Sei-mas.

Privatizavimo komisijos pirmi-ninku patvirtintas Romualdas Gine-vièius – Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto rektorius.

Pritarta po pateikimo

GYVÛNINËS KILMËSATLIEKØ TVARKYMÀ

REGLAMENTUOSTEISËS AKTAS

– Þemës ûkio ministras JuozasKraujelis pateikë Gyvûninës kilmësatliekø tvarkymo ástatymo projektàNr.IXP-1765. Nutarta ástatymo pro-jektui po pateikimo pritarti ir pradëtijo svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Aplinkos apsaugos komitetas, pa-pildomu – Kaimo reikalø ir Sveika-tos reikalø komitetai.

Ástatymo projekto tikslas – reg-lamentuoti gyvûninës kilmës atliekø,esanèiø Lietuvos teritorijoje, preven-cijà, surinkimà, saugojimà, veþimà,perdirbimà, ðalinimà, jø perdirbimoproduktø realizavimà, apskaità, nu-statyti atliekø tvarkymo finansavimoðaltinius, kad bûtø iðvengta jø neigia-mo poveikio aplinkai ir þmoniø beigyvûnø sveikatai.

Ðiuo metu specialaus ástatymo,reglamentuojanèio gyvûninës kilmësatliekø tvarkymà, nëra. Galiojanèia-me Veterinarijos ástatyme yra tik vie-na bendro pobûdþio nuostata dël gy-vûniniø atliekø tvarkymo – 15straipsnio 7 dalyje nurodoma, kadnugaiðæ gyvuliai, gyvuliø skerdimo at-liekos, iðskyrus to paties ástatymo 16straipsnio 10 dalyje nurodytus atve-jus, perduodama atliekø perdirbimoámonëms.

Ðiuo ástatymu gyvûninës kilmësatliekø tvarkymo ámonës bus áparei-gotos vykdyti perdirbamø ir naikina-mø atliekø apskaità laikantis nusta-tytos tvarkos.

VALSTYBË SKATINSTAUPYTI BÛSTUI

– Seimo narys Artur Plokðto pa-teikë Taupymo bûstui ir bûsto kre-ditavimo ástatymo projektà Nr.IXP-1766. Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu projektui svarstyti paskirtas Biu-dþeto ir finansø komitetas, papildo-mu – Ekonomikos, Socialiniu reika-lø ir darbo bei Valstybës valdymo irsavivaldybiø komitetai.

Ástatymo projekto tikslas – nusta-tyti teisinius pagrindus valstybës ska-tinamai taupymo bûstui ir bûsto kre-ditavimo sistemai ir sudaryti palan-kias sàlygas gyventojams sprendþiantaktualius bûsto pirkimo, statybos, re-konstravimo ir remonto klausimus.Numatomos sukurti taupymo bûstuiir bûsto kreditavimo sistemos daly-viais bus specializuoti bûsto taupo-mieji bankai, ðiø bankø klientai irvalstybë. Priimti taupomuosius bûs-



SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13872002. 07. 08

to indëlius ir teikti bûsto kreditus ga-lës tik specializuoti bûsto taupomie-ji bankai. Bûsto kredito dydis nega-lës pranokti 50 procentø taupymobûstui sutarties sumos. Palûkanos uþindëlá ir palûkanos uþ bûsto kreditàbus nustatomos taupymo bûstui su-tarties pasiraðymo metu ir negalësbûti keièiamos per visà ðios sutartiesgaliojimo terminà.

– Biudþeto ir finansø komitetopirmininkas Algirdas Butkevièius pa-teikë Vidaus kontrolës ir vidaus au-dito ástatymo projektà Nr.IXP-1767.Nutarta ástatymo projektui po patei-kimo pritarti ir pradëti jo svarsty-mo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektui svarstyti paskirtas Biu-dþeto ir finansø komitetas.

Ástatymo projekto tikslas – sude-rinti Lietuvos Respublikos teisæ suEuropos Sàjungos teisës reikalavi-mais, nustatyti pagrindinius vidauskontrolës sistemos ir vidaus auditofunkcionavimo vieðajame juridinia-me asmenyje, kuris disponuoja vie-ðuoju turtu, teisinius pagrindus, tiks-lus ir procedûras, didinti vidaus au-ditoriø nepriklausomumà, atsakomy-bæ bei numatyti jø teises ir pareigas,taip pat nustatyti vadovø pareigas,teises ir atsakomybæ uþ vidaus kon-trolës sistemos sukûrimà vieðajamejuridiniame asmenyje ir uþtikrintivieðajam juridiniam asmeniui skirtovieðojo turto (valstybës ir savivaldy-biø ilgalaikis materialusis, nemate-rialusis, finansinis, trumpalaikis ma-terialusis) panaudojimo kontrolæ.

Pagal ástatymo projektà, vidausaudito tarnybos turëtø bûti ásteigtosvisose ministerijose, apskrièiø virði-ninkø ir savivaldybiø administracijo-se. Kituose vieðuosiuose juridiniuo-se asmenyse vidaus audito tarnybà

siûloma ásteigti, kai juose yra patvir-tinta ne maþiau kaip 200 etatø, áskai-tant pavaldþiø arba reguliavimo sri-èiai priskirtø vieðøjø juridiniø asme-nø patvirtintus etatus.

– Sveikatos reikalø komiteto pir-mininkë Dangutë Mikutienë patei-kë Seimo nutarimo „Dël Nacionali-nës vaistø politikos nuostatø patvir-tinimo“ projektà Nr.IXP-1583(2).Nutarta ástatymo projektui po patei-kimo pritarti ir pradëti jo svarstymoprocedûrà. Pagrindiniu komitetuprojektui svarstyti paskirtas Sveika-tos reikalø komitetas, papildomais –Biudþeto ir finansø bei Socialiniø rei-kalø ir darbo komitetai.

Dokumentas parengtas, siekiantuþtikrinti geresná Lietuvos gyvento-jø aprûpinimà saugiais, kokybiðkaisir efektyviais vaistais.

Seimo nariø pareiðkimaiSeimo narys Aleksanderis Po-

plavskis perskaitë pareiðkimà dël pa-sitraukimo ið Seimo laikinosios ko-misijos nuosavybës teisiø á þemæ at-kûrimo tvarkos paþeidimams Vil-niaus apskrityje iðtirti nariø.

Seimo narys Eligijus Masiulisperskaitë pareiðkimà „Dël SeimoPirmininko pavaduotojo ArtûroSkardþiaus veiklos“:

„Seimo opoziciniø partijø Poli-tinio bendradarbiavimo taryba vaka-rykðtá Seimo vicepirmininko social-liberalo Artûro Skardþiaus elgesá Sei-mo plenariniø posëdþiø salëje laikonetoleruotinu. Uþ Seimo kanceliari-jos darbo ir lëðø panaudojimo kon-trolæ atsakingas Seimo vicepirminin-kas vakar, sprendþiant, ar leisti pra-dëti dirbti laikinajai tyrimo komisi-

jai Seimo lëðoms taupyti, dëkojo Sei-mo nariams, nepalaikiusiems opozi-cijos iniciatyvos.

Jeigu pareigûnas, atsakingas uþSeimo pinigus taip baiminasi, kad Sei-mo nariai domësis, kaip naudojamosparlamentui skirtos lëðos, kyla pagrás-tø abejoniø, ar ið tikrøjø Seimo biu-dþeto lëðos naudojamos efektyviai.

Todël Politinio bendradarbiavimotaryba reikalauja Seimo PirmininkàArtûrà Paulauskà pavesti Seimo lëðøpanaudojimo kuravimà kitam Seimovicepirmininkui arba paèiam prisiimtiatsakomybæ uþ ðià sritá.

Pagrástus átarimus dël neefekty-vaus Seimo lëðø naudojimo patvirti-na ir kai kuriø Seimo kanceliarijosvadovø darytas spaudimas Seimo na-riams atsiimti savo paraðus po inicia-tyva sudaryti laikinàjà tyrimo komi-sijà Seimo lëðoms taupyti.

Taip pat norime praneðti, jog ðian-dien opozicinës Seimo partijos sava-rankiðkai sudarë parlamentarø darbogrupæ, kuri tirs Seimo biudþeto lëðønaudojimo efektyvumà ir rudená sa-vo darbo rezultatus pateiks Seimui.“

Pareiðkimà pasiraðë Liberalø frak-cija, Tëvynës sàjungos-konservatoriøfrakcija, Jungtinë Centro sàjungos,Moderniøjø krikðèioniø demokratø sà-jungos ir Lietuvos lenkø rinkimø ak-cijos frakcija.

Seimo nariai sugiedojo LietuvosRespublikos himnà* ir baigë IV (pa-vasario) sesijos darbus.

*Opozicijos nariai iðëjo ið salës giedotihimno fojë.

Marius GEDUTIS,Jurgita JELINSKAITË,

Vida NACICKAITË



Pasibaigusià pavasario sesijà apþvelgë Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas:

Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai.

Þinau, kad esate pavargæ ir norisi kuo greièiau baig-ti sesijà, taèiau leiskite tarti keletà pabaigos þodþiø.

Pavasario sesija pabaigoje ágavo tokià átampà, o kaikurie Seimo nariai taip áelektrinti, kad kartais atrodë,

jog galime pamatyti tam tikrus vaizdus, kuriuos rodo te-levizija ið Azijos parlamentø. Taèiau gerai, kad viskas bai-gësi laimingai ir, kaip po ávairiø finiðø, átampa atslûgsta,o didþiausi varþovai neretai apsikabina ir vienas kità pa-sveikina ir paguodþia. Panaðiai turëtume elgtis ir mes.Susitiksime vasarà kur nors prie eþerø, prie jûrø ir, ma-

1388 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08



nau, kiekvienas stengsimës draugiðkai ðne-kuèiuotis, gal net apsikabinti ir tauræ pakelti,tiktai jokiu bûdu ne salëje, nes èia tikrai yratam netinkama vieta. Tokius veiksmus mesvisi vieningai turime smerkti. Juolab, kaþ-kokiø rimtø pykèiø vienas kitam ir neturë-tume jausti, nes ðiandien besibaigianti sesi-ja ir ðis netrumpas mûsø bendro gyvenimoetapas ið tiesø nebuvo toks jau ir blogas, kaipgalima pagalvoti stebint paskutinius mûsøplenarinius posëdþius.

Priimta gana daug rimtø ástatymø, kuriedavë gerà impulsà mûsø ekonomikai ir norstas impulsas þmogaus piniginëje dar vos ap-èiuopiamas, tai – geras þenklas, duodantis vil-ties, kad netrukus já pajus ne tik valstybë, betir kiekvienas. Ir tuomet galësime didþiuotisvisi, – ir tie, kurie balsavo uþ, ir tie, kurie bal-savo prieð. Nes tai buvo mûsø bendro darborezultatas. Ðioje sesijoje buvo jauèiamas di-delis Seimo nariø aktyvumas. Tai yra puiku.Taèiau itin intensyvus asmeniniø ir kolekty-viniø iniciatyvø srautas ástatymø leidyboje nevisada duoda laukiamø rezultatø. Ástatymøpriëmimo skubotumas neretai tampa pras-tai veikianèiø ástatymø prieþastimi, dël to juostenka ir, ko gero, dar teks „remontuoti´, pri-imant pataisas. Gerai, kad ástatymai taisomi, blogai, kadjuos reikia taisyti. Mums nepavyko ádiegti filtro arba fil-travimo mechanizmo, kuris padëtø ne tik nustatyti racio-nalø svarstymo eiliðkumà, bet ir iðvengti nereikðmingøklausimø svarstymo. Manau, apie tai mums reikia ben-drai pagalvoti ateinanèios rudens sesijos pradþioje.

Skubotas ástatymø svarstymas neretai buvo objekty-viø aplinkybiø padiktuotas. Mûsø eurointegraciniais in-teresais yra pagrástas noras ir bûtinybë kaip galima grei-èiau priimti visà ástatymø paketà, nes nuo to gali priklau-syti mûsø likimas bûti Lietuvai Europos Sàjungos narear ne. Tai ðtai dël ðio skubëjimo, manau, per daug grauþ-tis neturëtume. Ir vakar (07 04 d.) Europos Komisijoskomisaras G.Ferhoigenas pripaþino, kad tarp valstybiø,einanèiø á Europos Sàjungà, Lietuva gerokai ásiverþë áprieká ir tai – vël mûsø bendro darbo rezultatas. Pabrë-þiu – bendro, nes, ypaè svarstant eurointegracinius ásta-tymø projektus, mes turëdavome dþiaugsmo matyti Lie-tuvos Respublikos Seimà kaip niekada vieningà. Klai-dinga bûtø manyti, kad að esu uþ toká vieningumà svars-tant visus klausimus. Jokio dþiaugsmo ir jokios demo-kratijos nebus, jeigu visais klausimais balsuosime tiktaiuþ ir bûtinai vienbalsiai.

Taèiau lygiai tokio pat dþiaugsmo nekelia ir daþnaijokio racionalaus pamato neturintys pasisakymai… Ne-cenzûrinë konfrontacija, primenanti primityvø politinápriekabiavimà. Neretai – ypaè opozicija, – gaila, kad jos

nëra, bet að manau, ji girdi, – taip ásijauèia á priekabiau-tojø vaidmená, kad ið esmës ima trukdyti Seimo darbà,nes tampa jau ne opozicija valdanèiai koalicijai, o opozi-cija paèiam Seimui. Tiktai pamirðtama, dël ko esam ið-rinkti ir dël ko èia susirinkom dirbti. Ir, manau, ávykoblogas precedentas ðiandien, kai salæ palikæ mûsø kole-gos, sugiedojo himnà koridoriuje. Tai man kaþkuo pri-mena 1990 metus, kai vienas ið opozicijos veikëjø bandëkurti tokià alternatyviai dirbanèià Seimo grupæ. Að ma-nau, kad tokius veiksmus reikëtø pasmerkti ir pasisteng-ti, kad jie nesikartotø. Na, bet manykime, kad dël viso tokalta ne tik mûsø politinë kultûra, bet ir elementarusþmogiðkas nuovargis, kuris, neabejoju, baigiantis sesijaijau pradëjo imti virðø, iðstumdamas kartais net elemen-tarø þmogiðkàjá padorumà.

Esu ásitikinæs, kad poilsis toliau nuo ðiø aistrø pritvin-kusios salës padës mums visiems atgauti þmogiðkà oru-mà, o rudená sugráþus á ðià nuo politinës átampos iðsivëdi-nusià salæ vël pasijusti vienos ðeimos, kurià iðrinko Lietu-va, nariais. Ir manau, kad mes tikrai bûsime vieningi, spræs-dami aktualiausius, opiausius klausimus, turinèius lemia-mos reikðmës mûsø valstybei ir mûsø þmogui. Tik labaipraðyèiau per daug nenutolti, nes laukia pasiruoðimas bû-simai sesija, laukia tolesni darbai komitetuose ir, aiðku,rinkëjai. Linkiu jums visiems geros vasaros, – be liûèiø, beuraganø ir, aiðku, daugiau draugiðkø ðypsenø. Geros vi-siems jums vasaros, mieli bièiuliai! Aèiû.

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13892002. 07. 08

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

APLINKOS APSAUGA

Pajûrio regioninio parko tvarkymoplanus turëtø tvirtinti Vyriausybë arba

jos ágaliota institucija

Liepos 1 d. komitetas, susipaþinæs su Seimo kance-liarijos Teisës departamento pastabomis dël Aplinkos ap-saugos valstybinës kontrolës ástatymo (Nr.IXP-1306(3))ir Atliekø tvarkymo ástatymo pakeitimo ástatymo(Nr.IXP-1584(2)) projektø, nusprendë joms pritarti. Tei-sës departamentas pastebëjo prieðtaravimus tarp kai kuriøstraipsniø.

Liepos 2 d. komitetas pritarë Seimo kanceliarijos Tei-sës departamento pateiktoms pastaboms dël Pajûrio juos-tos ástatymo projekto Nr.IXP-1596(2).

Teisës departamentas pasiûlë komitetui suderintiprojektà su Saugomø teritorijø ástatymo nuostatomis, nu-rodant, kad Pajûrio regioninio parko tvarkymo planus(planavimo schemas) tvirtina Vyriausybë arba jos ágalio-ta institucija.

Be to, pastebëjo, kad ið projekto 7 straipsnio 1 dalies5 punkto formuluotës nëra aiðku, koká juridiná faktà nu-staèius buvusiø sodybø vietose galës bûti statomi naujiindividualûs gyvenamieji namai ir jø priklausiniai. De-partamentas siûlo patikslinti projekto nuostatas, nuro-dant, jog reikia nustatyti sodybos buvimo juridiná faktà.

BIUDÞETAS IR FINANSAI

Liepos 1 d. komitetas nusprendë daryti svarstymopertraukà:

– Licencijuotø sandëliø ir sandëliavimo dokumen-tø ástatymo projekto Nr.IXP-1717. Pagrindiniam – Kai-mo reikalø komitetui pasiûlyta praðyti Europos komisi-jos prie Vyriausybës iðvadø dël ðio projekto;

– Aukðtojo mokslo ástatymo 2, 3, 14, 15, 32, 39, 40,41, 42, 47, 49, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 67 straipsniøpakeitimo ir papildymo 151 straipsniu ástatymo projektoNr.IXP-1697;

– Aukðtojo mokslo ástatymo 2, 3, 14, 15, 32, 39, 40,41, 42, 47, 49, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 67 straipsniøpakeitimo ir papildymo 151 straipsniu ástatymo ágyven-dinimo ástatymo projekto Nr.IXP-1698.

Padidinti asignavimai Valstybineiligoniø kasai

Apsvarstytas 2002 metø privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudþeto rodikliø patvirtinimo ástatymo pa-keitimo ástatymo projektas Nr.IXP-1715. Atsiþvelgiant átai, kad Vyriausybës antrajam svarstymui teikiamame

2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø fi-nansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo pakeitimo ásta-tymo projekte Nr.IXP-1677(2) asignavimus Valstybineiligoniø kasai siûloma padidinti 2400 tûkst. Lt (Þmogausaudiniø ir organø transplantacijos programos priemo-nëms), nuspræsta teikti patobulintà ástatymo projektà, su-derintà su valstybës biudþeto projekte numatytais asig-navimais.

Ið esmës pritarta Pataisos darbø kodekso 17, 18, 34,41, 43, 45, 453, 47, 80 ir 81 straipsniø pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-1714.

Pritarta Seimo kanceliarijos Teisës departamentopastaboms dël Valstybinio socialinio draudimo ástatymo34 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1437– atkreiptas dëmesys á tai, kad Ástatymo 34 straipsnio 6dalis nuo 2003 metø liepos 1 dienos neteks galios, todëlreikëtø atitinkamai pataisyti 34 straipsnio 7 dalies for-muluotæ.

Gintauto Ðivicko ir Vaclovo Karbauskio parengtameValstybinio socialinio draudimo ástatymo 34 straipsnio pa-keitimo projekte atsisakoma ámokas papildomai pensijaiskaièiuoti nuo veiklos pelno ar pajamø. Ðá projektà pato-bulino Biudþeto ir finansø komitetas.

Apsvarstytos pataisos dël Gyventojøpajamø mokesèio ástatymo

Komitetas, apsvarstæs pasiûlymus dël Gyventojø pa-jamø mokesèio ástatymo projekto Nr.IXP-1574, nuspren-dë pritarti Raimundo Palaièio pataisai. Seimo narys pa-stebëjo, kad pagal esamà projekto redakcijà gyventojai,ásigyjantys trumpalaikius Vyriausybës vertybinius popie-rius, iðleistus vidaus rinkoje, yra diskriminuojami, paly-ginti su juridiniais asmenimis, t.y. palûkanos apmokesti-namos 15 proc. tarifu. Todël pasiûlë pakeisti 17 straips-nio 1 dalies 16 punktà.

Taip pat pritarta komiteto pirmininko Algirdo But-kevièiaus pasiûlymams dël Gyventojø pajamø mokesèioástatymo projekto Nr.IXP-1574(4). Kitø Seimo nariø pa-siûlymams nepritarta.

Áregistruotas Taupymo bûstui ir bûstokreditavimo ástatymo projektas

Liepos 3 d. komitetas, apsvarstæs Aukðtojo moksloástatymo 59 straipsnio ir 67 straipsnio 1 ir 3 dalies pakei-timo ástatymo projektà Nr.IXP-1747(3), nusprendë siû-lyti pagrindiniam – Ðvietimo, mokslo ir kultûros komite-tui tobulinti ástatymo projektà, atsiþvelgiant á komitetopirmininko Algirdo Butkevièiaus pasiûlymà.

Be to, pasiûlë pagrindiniam komitetui gràþintiAukðtojo mokslo ástatymo 67 straipsnio pakeitimo ásta-tymo projektà Nr.IXP-1748 iniciatoriams tobulinti, at-siþvelgiant á Seimo kanceliarijos Teisës departamentoiðvadas.

1390 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Komitetas, susipaþinæs su darbo grupës parengtaisTaupymo bûstui ir bûsto kreditavimo ástatymo bei Vi-daus kontrolës ir vidaus audito ástatymo projektais, nu-sprendë juos áregistruoti Seime.

EKONOMIKA

Liepos 1 d. komitetas nusprendë daryti Geleþinke-lio transporto kodekso 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38,51, 57, 58, 62, 63, 64, 65, 68, 69 straipsniø pakeitimo irpapildymo ástatymo projekto Nr.IXP-1706 ES svarsty-mo pertraukà.

Pritarë iniciatoriø pateiktam Strateginiø prekiø irtechnologijø importo, tranzito ir eksporto kontrolës ásta-tymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP-1703 ES. Pa-siûlyta pagrindiniam – Nacionalinio saugumo ir gynyboskomitetui iðnagrinëti ir ávertinti pasiûlymus, kuriemsEkonomikos komitetas pritarë: patikslinti karinës áran-gos apibrëþimà (3 str. 5 punktas) ir já iðdëstyti taip: „Ka-rinë áranga – technika ir jos komponentai, technologi-jos, programinë áranga, ginklai, amunicija bei jos dalys,sprogmenys, specialiai sukurti ar modifikuoti kariniamstikslams“.

Apsvarstyti pasiûlymai dël Vieðøjøástaigø ástatymo

Apsvarstyti Seimo narës Nijolës Steiblienës pasiûly-mai dël Vieðøjø ástaigø ástatymo pakeitimo ástatymo pro-jekto Nr.IXP-1490(3SP). Nuspræsta pritarti:

1) „numatyta nuostata, kad vieðajai ástaigai neleidþia-ma neatlygintinai perduoti vieðosios ástaigos turtà nuo-savybën, pagal patikëjimo ar panaudos sutartá vieðosiosástaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, taèiausuponuoja galimybæ valstybës ar savivaldybës vieðajaiástaigai perduotà turtà perduoti kitam fiziniam ar juridi-niam asmeniui (net nesusijusiam su tos vieðosios ástai-gos veikla). Todël ði nuostata ydinga antikorupciniu po-þiûriu.´

Komitetas siûlo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktà iðdës-tyti taip: „neatlygintinai perduoti vieðosios ástaigos turtà nuo-savybën, pagal patikëjimo ar panaudos sutartá, iðskyrus ðioÁstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytà atvejá.“

2) Antikorupciniu poþiûriu ydinga tai, kad „vieðo-sios ástaigos steigimo sutartyje nebûtina nurodyti vieðo-sios ástaigos veiklos sritis ir tikslus (projekto 5 straips-nis), kadangi bûtent steigimo sutartyje steigëjai (pvz. vals-tybës ar savivaldybës institucijos) prisiima tam tikrus tur-tinius ir neturtinius ásipareigojimus, steigiant vieðàjà ástai-gà. Todël nelogiðka ir valstybiniu poþiûriu ydinga, kadvalstybë ar savivaldybë prisiimtø tam tikrus ásipareigoji-mus steigiant vieðàjà ástaigà, nenurodant jos steigimo tiks-

lø ir veiklos srièiø.“ Seimo narë taip pat pastebëjo, kadgaliojanèioje Vieðøjø ástaigø ástatymo redakcijoje numa-tyta, kad steigimo sutartyje bûtina nurodyti vieðosiosástaigos veiklos sritis ir tikslus. Todël komitetas siûlo 5straipsnio 1 dalá iðdëstyti taip:

„1. Vieðosios ástaigos steigimo sutartyje turi bûti nu-rodyta:

1) steigëjai (fiziniø asmenø vardai, pavardës, asmenskodai ir adresai; juridiniø asmenø pavadinimai, buvei-nës, kodai, jø atstovø vardai ir pavardës);

2) vieðosios ástaigos pavadinimas;3) vieðosios ástaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai;4) steigëjø turtiniai ir neturtiniai ásipareigojimai, jø

vykdymo tvarka ir terminai;5) steigimo iðlaidø kompensavimo tvarka;6) ginèø tarp steigëjø sprendimo tvarka;7) asmenys, kurie turi teisæ atstovauti steigiamai vie-

ðajai ástaigai, jø teisës ir ágaliojimai;8) steigiamojo susirinkimo suðaukimo ir sprendimø

priëmimo jame tvarka;9) steigimo sutarties sudarymo data.´3) Seimo narës nuomone, 7 straipsnio 6 dalyje nu-

matyta nuostata, kad vieðosios ástaigos dalininkas turi tei-sæ perleisti kitiems asmenims dalininko teises yra taippat ydinga antikorupciniu poþiûriu. Teisës departamen-tas taip pat nurodë, kad ði nuostata suponuoja galimybævalstybës ar savivaldybës institucijø kaip ánaðà perduotàturtà, o tiksliau teises á já perleisti kitiems vieðosios ástai-gos dalininkams, pavyzdþiui, fiziniams asmenims. Komi-tetas pasiûlë nustatyti, kad „vieðosios ástaigos dalininkasturi teisæ ástatø ir ástatymø nustatyta tvarka perleisti ki-tiems asmenims dalininko teises, iðskyrus atvejus, kaidalininkas yra valstybë ar savivaldybë.“

4) Seimo narë pastebëjo, kad projekte nepagrástaiatsisakyta galiojanèiame Vieðøjø ástaigø ástatyme átvir-tintos nuostatos, kad valstybës ir savivaldybiø kontrolësinstitucijos turi teisæ ástatymø nustatyta tvarka tikrinti vie-ðosios ástaigos veiklà. Paþymëtina, kad, jei valstybë, savi-valdybë ar jos institucijos yra vieðosios ástaigos dalinin-kës, arba vieðajai ástaigai yra skirta valstybës ar savival-dybës biudþeto asignavimø, valstybë ar savivaldybë turikonstitucinæ teisæ tikrinti, ar teisëtai valdomas ir naudo-jamas jos turtas, panaudojamos jos biudþeto lëðos (tamyra ákurtos specialios kontrolës institucijos: Valstybëskontrolë, savivaldybës kontrolieriai). Valstybës ar savi-valdybës turto naudojimo kontrolës nebuvimas ydingasantikorupciniu poþiûriu.

Ekonomikos komitetas pritarë 11 str. 3 dalies pakei-timui ir siûlo nustatyti, kad Valstybës ir savivaldybiø kon-trolës institucijos turi teisæ ástatymø nustatyta tvarkatikrinti vieðosios ástaigos veiklà.

5) Projekto 16 straipsnyje numatyta, kad sprendi-mui pertvarkyti vieðàjà ástaigà á biudþetinæ ástaigà, iðlai-komà ið valstybës biudþeto, priimti reikalingas Finansøministerijos pritarimas, iðskyrus atvejus, kai sprendimà


SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13912002. 07. 08

vieðàjà ástaigà pertvarkyti á biudþetinæ ástaigà priima Sei-mas, Prezidentûra, Vyriausybë, Konstitucinis Teismas,Aukðèiausiasis Teismas. Paþymëtina, kad vieðosios ástai-gos reorganizavimas á biudþetinæ ástaigà yra susijæs su pa-pildomomis biudþeto lëðomis, o biudþeto ástatymo pri-ëmimo ir keitimo procedûrà detaliai reglamentuoja ásta-tymai (apie tai yra pasisakæs Konstitucinis Teismas). Biu-dþeto papildymui yra reikalingas Vyriausybës pritarimas,nebent Seimas pats nurodytø papildomo finansavimo ðal-tinius. Seimo narei nesuprantama, kodël Projekte iðskir-ta Prezidentûra (net ne Respublikos Prezidentas) bei teis-mai, kadangi jokie ástatymai nenumato, kad teismai ga-lëtø bûti vieðøjø ástaigø steigëjai (tai sunkiai suderinamasu jø statusu bei pagrindine funkcija – teisingumo vyk-dymu), bet nenurodyta savivaldybës taryba, kuri privaloturëti teisæ savarankiðkai apsispræsti dël jos ástaigø teisi-nio statuso. Seimo narë konstatuoja, kad dël ðios nuo-statos buvo Teisës departamento pastaba, bet á jà nebu-vo atsiþvelgta.

Nuspræsta 16 straipsnio 3 dalá iðdëstyti taip:„Sprendimui pertvarkyti vieðàjà ástaigà á biudþetinæ

ástaigà, iðlaikomà ið valstybës biudþeto, priimti reikalin-gas Finansø ministerijos pritarimas.“

Liepos 3 d. Ekonomikos komitetas pritarë: – Protokolo, ið dalies pakeièianèio Pasaulio preky-

bos organizacijos sutarties dël prekybos civilinës aviaci-jos orlaiviais priedà, ratifikavimo ástatymo projektuiNr.IXP-1703 ES;

– Seimo nutarimo „Dël privatizavimo komisijos“projektui Nr.IXP-137(2);

– Geleþinkelio transporto kodekso 3, 14, 19, 20, 22,32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63, 64, 65, 68, 69 straips-niø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP-1706 ES;

Ávyko Akciniø bendroviø ástatymo 29 straipsnio pa-pildymo ástatymo projekto Nr.IXP-1143 bei Turizmo ásta-tymo pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1653 klausymai.

KAIMO REIKALAI

Liepos 2 d. komitetas iðklausë Muitinës departamen-to informacijà apie þemës ûkio ir maisto produktø rin-kos apsaugà.

Muitinës departamentas informavo, kad Seimo Kai-mo reikalø komiteto sprendimas „Dël Muitinës depar-tamento prie Finansø ministerijos ir kitø institucijø, at-sakingø uþ valstybës sienø apsaugà, veiklos vykdant þe-mës ûkio ir maisto produktø importo kontrolæ“ ið esmësávykdytas.

Þemës ûkio ministerijos atstovai informavo apie ðiømetø derliaus grûdø supirkimà, deklaruotas þemës ûkio

naudmenas ir pasëlius Lietuvoje. Þemës ûkio ministrassakë, kad I klasës maistiniø kvieèiø intervencinë kainabus 400 Lt uþ tonà. Be to, bus mokama 20 Lt uþ tonàtiesioginë iðmoka.

Komiteto nariai, apsvarstæ patobulintà 2002 metøvalstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø ro-dikliø patvirtinimo ástatymo pakeitimo ástatymo projek-tà Nr.IXP-1677(2)) ir Lietuvos melioracijos asociacijosbei Þemës ûkio rûmø pasiûlymus dël ðio ástatymo pro-jekto, nusprendë nepritarti Vyriausybës siûlomam ásta-tymo projektui Nr.IXP-1677(2)) dël ðiø motyvø:

– neatsiþvelgta á Seimo 2001 m. gruodþio 13 d. pro-tokoliná nutarimà dël 2002 metø biudþeto ir savivaldy-biø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo.Ðiame nutarime átvirtinta, jog tikslinant 2002 m. biudþe-to rodiklius, vadovautis nuostata, kad þemës ûkis yra stra-teginis ðalies prioritetas ir skirti melioracijai ir kitomsÞemës ûkio ir kaimo plëtros strategijos ágyvendinimopriemonëms trûkstamus valstybës asignavimus;

– Þemës ûkio sferai priskirti jai nebûdingi asignavi-mai (10 mln. Lt), skirti atlyginti pilieèiams uþ valstybësiðperkamà þemæ, miðkà ir vandens telkinius;

– esant poreikiui 18 mln. Lt, þemës reformos dar-bams siûloma skirti tik 13 mln. Lt. Nepakankamas mi-nëtø darbø finansavimas stabdo þemës ûkio restruktûri-zavimà, þemës konsolidavimà, trukdo plëtotis þemës rin-kai ir siekti kitø labai svarbiø eurointegraciniø tikslø.

Komitetas siûlo Seimui atsiþvelgti á ðiuos Kaimo rei-kalø komiteto pasiûlymus:

– melioracijai ir rûgðèiø dirvø kalkinimui skirti pa-pildomai 10 mln. Lt,

– þemës reformos darbams skirti papildomai ne 13,o 18 mln. Lt,

– asignavimus Þemës ûkio rûmams padidinti 0,735mln. Lt.,

– lëðas, skirtas atlyginti pilieèiams uþ valstybës iðper-kamà þemæ, miðkà ir vandens telkinius, skirti tiesiogiaiapskritims, kaip kad skiriamos lëðos melioracijai.

Asignavimø didinimo ðaltinis – atitinkamas skolosaptarnavimo iðlaidø maþinimas.

Komitetas pritarë patobulintam Licencijuotø sandë-liø ir sandëliavimo dokumentø ástatymo projektuiNr.IXP-1717(3).

Komiteto posëdyje ávyko diskusija dël Lietuvos kai-mo instituto steigimo, kad bûtø iðplësti bei pagerinti kai-mo ekonominiø, socialiniø, aplinkosauginiø, kultûriniøproblemø tyrimai ir sprendimai. Diskusijoje iðryðkëjo to-kios alternatyvos:

• Steigti universitetiná kaimo institutà.• Steigti valstybiná kaimo institutà.• Reorganizuoti Lietuvos agrarinës ekonomikos ins-

titutà.


1392 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Kaimo reikalø komitetas nusprendë rekomenduotiÞemës ûkio ministerijai ir Ðvietimo ir mokslo ministe-rijai artimiausiu metu pateikti savo nuomonæ ir pasiû-lymus dël Kaimo plëtros instituto steigimo.

NACIONALINIS SAUGUMAS IRGYNYBA

Ástatymo pakeitimai liberalizuotøtranzito ir importo kontrolës tvarkà

Liepos 1 d. komitetas pritarë patobulintam Strate-giniø prekiø ir technologijø importo, tranzito ir ekspor-to kontrolës ástatymo pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-1703ES, kurio tikslas – suderinti ðiuo metu ga-liojantá Strateginiø prekiø ir technologijø importo, tran-zito ir eksporto kontrolës ástatymà su Europos Sàjungosteisës aktais ir liberalizuoti tranzito ir importo kontrolëstvarkà, kuri sudarytø analogiðkas verslo sàlygas kaip irEuropos Sàjungos ðalyse.

Europos Sàjungoje egzistuoja vieninga dvigubos pa-skirties prekiø, kurios gali bûti naudojamos tiek civiliams,tiek kariniams tikslams, eksporto kontrolës priemoniøsistema, kuri uþtikrina, jog Europos Sàjungos valstybësnarës laikosi tarptautiniø ásipareigojimø, ypaè dël masi-nio naikinimo ginklø neplatinimo. Labai svarbus ekspor-to kontrolës sistemos elementas yra bendri Europos Sà-jungos dvigubos paskirties prekiø sàraðai, kurie atnauji-nami, atsiþvelgiant á tarptautiniø neplatinimo reþimø beisutarèiø nuostatas.

Valstybës sienos ágaliotiniaikoordinuos valstybës sienos apsaugosinstitucijø veiklà Lietuvos ir Latvijos

pasienyje

Komitetas pritarë Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës ir Latvijos Respublikos Vyriausybës susitarimo dëlvalstybës sienos ágaliotiniø veiklos ratifikavimo ástatymoprojektui Nr.IXP-1723, kurá priëmus ásigaliotø 2002 m.kovo 1 d. Lietuvos ir Latvijos ministrø pirmininkø pasi-raðytas susitarimas dël valstybës sienos ágaliotiniø veik-los (toliau – susitarimas).

Pagal ðá susitarimà kiekvienoje ðalyje numatoma pa-skirti valstybës sienos ágaliotinius, kurie analizuos ir tirssituacijà Lietuvos ir Latvijos pasienyje, derins ir koordi-nuos valstybës sienos apsaugos institucijø veiklà, siekságyvendinti prioritetines sienos apsaugos kryptis kovojesu organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu,nelegalia migracija, neteisëta narkotiniø medþiagø, gin-klø, ðaudmenø bei sprogstamøjø medþiagø apyvarta per

valstybës sienà; valstybës sienos ágaliotiniai pagal kom-petencijà uþtikrins valstybës sienos kirtimo kontrolæ, at-liks bendrus tyrimus dël kaimyninës valstybës teritorijosapðaudymo per valstybës sienà, prievartos panaudojimoprieð kaimyninës valstybës pilieèius, ávairaus pobûdþioneteisëtø kontaktø per valstybës sienà, gaisrø, epidemi-jø, epizootijø plitimo ir kitø atsiradusiø problemø pasie-nyje, nereikalaujanèiø priimti sprendimø diplomatiniukeliu.

Taip pat pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybësir Latvijos Respublikos Vyriausybës susitarimo dël tikri-nimo jungtiniuose valstybës sienos perëjimo punktuosepakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo ástatymoprojektui Nr.IXP-1724, kuriuo bûtø patobulinta tikrini-mo jungtiniuose Lietuvos – Latvijos valstybës sienos per-ëjimo punktuose tvarka.

SOCIALINIAI REIKALAI IRDARBAS

Liepos 1 d. komitetas apsvarstë Seimo nariø pa-siûlymus dël Lietuvos Respublikos valstybës politikø,teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëjimo ásta-tymo 2,3,6 straipsniø pakeitimo ir ástatymo priedëliopakeitimo ir papildymo ástatymo projekto Nr.IXP-1705(2).

Nuspræsta nepritarti Seimo nariø Aloyzo Sakalo irRaimondo Ðukio pasiûlymams; pritarta Seimo nariøE. Maldeikio ir J. Liongino pasiûlymams (ið dalies), Sei-mo kanceliarijos Teisës departamento bei Seimo Teisës irteisëtvarkos komiteto iðvadoms: nustatyti pareiginës algoskoeficientà Mokestiniø ginèø komisijos prie Vyriausybëspirmininkui 12 (vietoj 9), nariams – 9,5 (vietoj 7).

Siûloma atsisakyti valstybiniønaðliø pensijø

Komitetas apsvarstë Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos pasiûlymus dël naðliø pensijø sistemos tobuli-nimo. Nutarta pasiûlyti Vyriausybei parengti naðliø pen-sijø sistemà reformuojanèius ástatymø projektus, atsiþvel-giant á komiteto ðiuos pasiûlymus:

– atsisakyti valstybiniø naðliø pensijø nuo 2003 m.sausio 1 d.;

– atsisakyti valstybiniø socialinio draudimo naðliøpensijø, iðskyrus naðliø pensijas ðiø pensijø gavëjams,auginantiems mirusio asmens vaikus-naðlaièius, beinaðliø pensijas ðiø pensijø gavëjams, slaugantiems na-muose I grupës invalidus nuo vaikystës;

– perþiûrëti ir suvienodinti jau mokamø valstybiniøsocialinio draudimo naðliø pensijø dydþius;

– naðliø pensijø sistemà reformuojanèius ástatymøprojektus pateikti Seimui V (rudens) sesijoje.


SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13932002. 07. 08

SVEIKATOS REIKALAI

Iðklausyta sveikatos institucijøinformacija apie kompensuojamøjø

vaistø kainodarà

Liepos 1 d. komiteto posëdyje dalyvavo sveikatos ap-saugos ministras K. R. Dobrovolskis, viceministras G. Èer-niauskas, Valstybinës ligoniø kasos direktorius S. J. Jano-nis, Prezidentûros atstovë R. Leonienë, Farmacijos depar-tamento prie SAM l. e. p. direktorius N. Steikûnas.

Komitetas, apsvarstæs pasiûlymà dël Sveikatos drau-dimo ástatymo 9 ir 15 straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jekto Nr.IXP-1469(3), nusprendë jam pritarti ið dalies:siûlyti, kad ástatymo 2 straipsnis ásigaliotø metais anks-èiau, negu pateikta pasiûlyme – nuo 2003 m. sausio 1 d.

Valstybinës ligoniø kasos direktorius S. Janonis pa-teikë informacijà apie vykdomas priemones Privalomo-jo sveikatos draudimo fondo biudþetui subalansuoti.Kompensuojamøjø vaistø kainodaros tobulinimas, sàra-ðø tikslinimas, receptø knygelës, ligoniniø restruktûriza-vimo planø rengimas jau davë teigiamus rezultatus.

Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugosministerijos l. e. p. direktorius N. Steikûnas informavoapie derybas su vaistø gamintojais dël kompensuojamø-jø vaistø kainø. Ðeði vaistø gamintojai leido sumaþinti 46preparatø kainas vidutiniðkai 19 procentø. Po ávykusiosdiskusijos Komiteto nariai papraðë pateikti Komitetui ofi-cialià Sveikatos apsaugos ministerijos derybinæ pozicijàbei derybø grafikus.

Komitetas apsvarstë keliø visuomeniniø organizaci-jø, vienijanèiø pacientus, praðymà átraukti jø atstovus áKomiteto neetatiniø ekspertø sàraðà. Komiteto nariai pa-þymëjo, kad Komiteto posëdþiai yra atviri ir vieði, juosegali dalyvauti bei savo nuomonæ pareikðti ávairiø visuo-meniniø organizacijø atstovai. Komitetas nutarë aktyviauinformuoti visuomenines organizacijas apie Komiteto po-sëdþius bei svarstomus klausimus, kviesti juos á savo ren-ginius, taèiau pasiûlytø atstovø nutarë netvirtinti eksper-tais, kadangi ðis sàraðas jungia specialistus – savo sritiesþinovus (ekspertus tam tikrais sveikatos prieþiûros orga-nizavimo aspektais).

Komiteto nariai apsvarstë Visvaldo Nekraðo praðy-mà ir pritarë jo kelionei á Ðvedijà.

Liepos 2 d. Sveikatos reikalø komiteto neeiliniameposëdyje Dangutë Mikutienë, Audrius Kliðonis, Kæstu-tis Kuzmickas ir Juozas Matulevièius apsvarstë Teisës de-partamento pasiûlymà dël Sveikatos draudimo ástatymo32 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto. Komiteto na-riai nepritarë pasiûlymui dël vëlesnës ástatymo ásigalio-jimo datos.

Taip pat nepritarë Seimo nario Algirdo Butkevièiauspasiûlymams dël Sveikatos draudimo ástatymo 9 straips-nio pakeitimo ir 15 straipsnio papildymo ástatymo pro-jekto Nr.IXP-1469(3): iðbraukti ástatymo projekto 2straipsná, kuriame áraðyta labai svarbi nuostata – kad me-tinis á Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþetàpervedamos ámokos vienam apdraustajam, draudþiamamvalstybës lëðomis, dydis negali bûti maþesnis kaip 35 pro-centai Valstybinio socialinio draudimo pensijø ástatymonustatytø vidutiniø draudþiamøjø pajamø, apskaièiuotøpagal metø duomenis teisës aktø nustatyta tvarka.

Pritarta Seimo nutarimo „Dël Seimo laikinosios ty-rimo komisijos sveikatos apsaugoje susidariusiai padë-èiai iðtirti iðvados“ projektui Nr.IXP-1731 A(2). Balsamspasiskirsèius po lygiai (2 „uþ´, 2 „prieð´), lëmë komitetopirmininkës balsas.

Komitetas dar kartà apsvarstësveikatos institucijø finansavimà

Komitetas apsvarstë 2002 metø valstybës biudþetoir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimoástatymo pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-1677(2) irnutarë siûlyti:

1. Papildomai skirti 29500 tûkst. Lt Valstybinei li-goniø kasai kaip papildomus valstybës biudþeto asig-navimus: 1500 tûkst.Lt vaistø serganèiøjø AIDS gydy-mui ásigijimo iðlaidø kompensavimui, 28000 tûkst. Lt pir-minës sveikatos prieþiûros paslaugø ákainio padidinimuiir ligoniniø restruktûrizavimo programai bei kreditori-niam ásiskolinimui uþ kompensuojamus vaistus ið daliespadengti. Lëðø ðaltinis – atitinkama suma papildomai ma-þinti valstybës skolos aptarnavimo iðlaidas.

2. Skirti 2000 tûkst. Lt Kauno medicinos universi-teto klinikø kardiochirurginiø skyriø rekonstrukcijai.Lëðø ðaltinis – atitinkama suma papildomai maþinti vals-tybës skolos aptarnavimo iðlaidas.

3. Siûlyti papildomai skirti 556 tûkst. Lt Sveikatosapsaugos ministerijos motinos ir vaiko investicinei pro-gramai Vilniaus universitetinës vaikø ligoninës opera-ciniø ir naujagimiø skyriø rekonstrukcijai uþbaigti. Lëðøðaltinis – maþinti Muitinës departamento programomsskiriamas papildomas lëðas.

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IRKULTÛRA

Aukðtojo mokslo ástatymo pataisassiûloma svarstyti rudens sesijoje

Liepos 1 d. komitetas apsvarstë Vyriausybës teikia-mà Aukðtojo mokslo ástatymo 2, 3, 14, 15, 32, 39, 40,


1394 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

41, 42, 47, 49, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 67 straipsniøpakeitimo ir papildymo 151 straipsniu ástatymo projek-tà Nr.IXP-1697. Atsiþvelgæs á Seimo Teisës departamen-to, Lietuvos mokslo tarybos, Laisvosios rinkos institu-to, Aukðtojo mokslo ástatymo projektà rengusios darbogrupës nariø siûlymus, komitetas nusprendë siûlyti Sei-mui svarstyti minëtà ástatymo projektà Nr.IXP-1697 ru-dens sesijoje kartu su 2003 m. valstybës biudþeto ásta-tymo projektu bei sudaryti darbo grupæ projektui tobu-linti.

Kultûros ministrë Roma Dovydënienë ir ministerijossekretorius Juozas Ðirvinskas pristatë Kultûros minis-terijos parengtà Lietuvos Respublikos teatrø ir koncer-tiniø ástaigø ástatymo koncepcijos projektà. Koncepci-joje apibrëþiama ástatymo reguliavimo sritis bei tikslai,analizuojami ðià sritá reguliuojantys Lietuvos ir kitø ða-liø teisës aktai, pateikiamos ðios srities visuomeniniø san-tykiø reguliavimo nuostatos, ástatymo finansinis ir eko-nominis pagrástumas, numatoma ástatymo struktûra, ga-limi numatomo teisinio reguliavimo padariniai. Rengiantprojektà buvo sukaupta ir iðnagrinëta gausi teisinë in-formacija, atlikti sociologiniai tyrimai. Atsiþvelgiant á tai,kad teatrø ir koncertiniø ástaigø veikla yra specifinë, esa-ma spragø jos teisiniame reguliavime. Neapibrëþtas na-cionaliniø teatrø ir koncertiniø ástaigø statusas, kuris fak-tiðkai ðiuo metu nesiskiria nuo valstybiniø ástaigø. Esa-ma specifikos ir vertinant bei reglamentuojant teatrø beikoncertiniø ástaigø turtà. Ástatyme bus apibrëþtos tokiosspecifinës sàvokos kaip meninis kolektyvas, kûrybinis dar-buotojas, repertuaras, trupë, gastrolës, rekvizitas ir kt.Bus nustatytos teatrø ir koncertiniø ástaigø teisës ir pa-reigos, reglamentuojamas jø valdymas, turto ir lëðø nau-dojimas.

Komiteto nariams pasidomëjus, kaip bus suregu-liuoti opûs teatralø bei muzikø darbø santykiø ir socia-liniø garantijø klausimai, prelegentai paaiðkino, kad ðiosnuostatos atsiras Meno kûrëjø ir jø organizacijø ástaty-mo pataisose, kurios ðiuo metu taip pat jau baigiamosparengti.

Komitetui pristatytaLietuvos mokslo tarybos nuostatø

nauja redakcija

Liepos 3 d. Ðvietimo ir mokslo viceministras Riman-tas Vaitkus pristatë komitetui ministerijos parengtà Lie-tuvos mokslo tarybos nuostatø naujos redakcijos projek-tà. Komitetas jam ið esmës pritarë. Nuspræsta sudarytidarbo grupæ ið komiteto, Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslø akademi-jos, Rektoriø konferencijos, Mokslo institutø direktoriøkonferencijos atstovø Lietuvos mokslo tarybos nuostatøprojektui tobulinti. Patobulintas projektas bus svarsto-mas 2002 m. rugsëjo mën.

TEISË IR TEISËTVARKA

Siûlomos pataisos pagerintønuteistøjø laisvës atëmimu teisinæ

padëtá, laikymo sàlygas ir spræstø ðiøasmenø uþimtumo problemas

Liepos 1 d. komitetas pritarë: – Seimo statuto „Dël Seimo Statuto 59, 67, 94, 97,

107, 135 ir 138 straipsniø pakeitimo” projektui Nr.IXP-1718;

– Seimo statuto „Dël Lietuvos Respublikos Seimostatuto papildymo dvideðimt aðtuntuoju (1) skirsniu“ pro-jektà Nr.IXP-1733;

– Pataisos darbø kodekso 17, 18, 34, 41, 43, 45, 45(3),47, 80 ir 81 straipsniø pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-1714, atsiþvelgæs á Teisës departamento ir komi-teto patarëjo, bei Teisingumo viceministro Gintaro Ðve-do pastabas. Taèiau komitetas nepritarë Seimo nario Jur-gio Razmos pasiûlymui, kad 18 straipsnio 4-oje pastrai-poje vietoj þodþiø „serganèius AIDS asmenis“ áraðyti þo-dþius „uþsikrëtusius AIDS virusu asmenis“.

Nusprendë daryti Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðliku-sá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 2, 10, 12, 13,15, 16 ir 21 straipsniø pakeitimo ástatymo projektoNr.IXP-1719 svarstymo pertraukà.

Geleþinkelio transporto kodeksonuostatas siûloma suderinti su

galiojanèiais teisës aktais

Komitetas pasiûlë pagrindiniam – Europos reikaløkomitetui tobulinti Geleþinkelio transporto kodekso 3,14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63, 64, 65,68, 69 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1706, atsiþvelgiant á Teisës ir teisëtvarkoskomiteto pastabas:

– ið projekto 5 straipsnio (Kodekso 22 str. 1 dalies)iðbraukti þodþius „bei sudariusi sutartá su geleþinkeliovaldytoju dël veþimo vieðojo naudojimo geleþinkeliu“kaip perteklinius, kadangi tai yra vieðoji sutartis, be to,ámonëms yra privaloma licencija ir saugos sertifikatas beivieðojo transporto ámoniø veiklà reglamentuojanèiø tai-sykliø laikymasis;

– papildyti 6 straipsnio 2 dalá – po þodþiø „veþti ke-leivius“ áraðyti „ir bagaþà“, atsiþvelgiant á Civilinio ko-dekso nuostatas bei straipsnio pavadinimà „Keleiviø irbagaþo veþimas“, kuris nustato bagaþo veþimo tvarkà.

– pripaþinti netekusiu galios projekto 8 str. (Kodek-so 34 str.) kaip pertekliná, kadangi jo nuostatos numaty-tos Civiliniame kodekse, Transporto lengvatø ástatymebei kituose teisës aktuose.


SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13952002. 07. 08

Pasiûlyta centralizuoti Lietuvosprieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo

valdymà

Komitete ávyko diskusija dël Prieðgaisrinës apsau-gos ir gelbëjimo departamento prie VRM problemø. Dis-kusijos metu nuspræsta, kad yra bûtina centralizuoti Lie-tuvos prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo valdymà, t.y.atsisakyti savivaldybiø funkcijos organizuoti atskiras sa-vivaldybiø prieðgaisrines apsaugos tarnybas.

Diskusijoje dalyvavo Prieðgaisrinës apsaugos ir gel-bëjimo departamento direktoriaus pavaduotojas E. Ul-dukis, bei ministerijos valstybës sekretorius M. Mikaila.

Liepos 3 d. komitetas apsvarstë pasiûlymus dël Ad-ministraciniø teisës paþeidimø kodekso 21412 straipsniopakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1014 (2SP).

Nuspræsta nepritarti Seimo nario Jurgio Razmos pa-siûlymui padidinti nuobaudas uþ informavimo produk-cijos, propaguojanèios nacionalinæ, rasinæ ar religinæ ne-santaikà, gaminimà, laikymà, vieðà demonstravimà arbaplatinimà (bazinio 21412 statymo projekto 2 dalyje vietojpenkiø tûkst. Lt nustatyti „deðimties“ bei 4 dalyje vietojdeðimties tûkst. litø nustatyti dvideðimties tûkst. litø bau-dà), kadangi komitetas apsisprendë dël kitokios, t.y. dëlðvelnesniø sankcijø.

Komitetas taip pat nepritarë Seimo nario Alvydo Sa-decko pasiûlymui, nes priëmus jo pasiûlymà ATPK 21412

straipsnis nenumatytø atsakomybës uþ informavimo pro-dukcijos, propaguojanèios nacionalinæ, rasinæ ar religi-næ nesantaikà, vieðà demonstravimà neturint tikslo josplatinti.

Komitetas pritarë: – Seimo Teisës departamento iðvadai bei Seimo na-

rio J. Sabatausko pasiûlymui dël 21412 straipsnio pavadi-nimo;

– Biudþeto ir finansø komiteto pirmininko A. But-kevièiaus pasiûlymui dël Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 1886, 2461 ir 2591 straipsniø pakeitimo ásta-tymo projekto Nr.IXP-1283(2SP): nustatyti ástatymo ási-galiojimo datà 2003 m. liepos 3 d. (vietoj sausio mën.);

– Seimo kanceliarijos Teisës departamento pasta-boms dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 2072

straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1418 (SP)ir Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 1632, 1711,2461 ir 2591 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymoprojekto Nr.IXP-1451(2SP);

– Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininko A. Sa-kalo pasiûlymui iðbraukti ið projekto Nr.IXP-1451(2) 5straipsná, nes jame siûloma ástatymo ásigaliojimo data„2002 m. liepos 1 d.“ yra praëjusi;

– Seimo Teisës departamento pastaboms bei ið da-lies Algirdo Butkevièiaus pasiûlymams dël Baudþiamo-jo kodekso 325 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto

Nr.IXP-1282 (2SP); komitetas siûlo Seimui ðio ástatymopriëmimà atidëti iki rudens sesijos.

Komitetas nepritarë Seimo Teisës departamento pa-staboms dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso21410, 2591 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymoprojekto Nr.IXP-392(2SP), nes formuluotës yra suderin-tos su pagrindiniu ástatymu Nr.IXP-232. Iðvadoje siûlo-ma suvienodinti projekto terminijà su Autoriø teisiø irgretutiniø teisiø ástatymo terminija, kad bûtø iðvengtaskirtingo teisës normø aiðkinimo. Komitetas siûlo Sei-mui atidëti projekto priëmimà rudens sesijai ir minëtusprojektus svarstyti kartu.

Komitetas siûlo Seimui daryti Baudþiamojo ko-dekso 1421 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástaty-mo projekto Nr.IXP-234 ir Baudþiamojo kodekso 1421

straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-324svarstymo pertraukà bei svarstyti juos rudens sesijosmetu.

UÞSIENIO REIKALAI

Liepos 1 d. komitetas pritarë: – Susitarimo dël laikinojo, importo muitais neap-

mokestinamo, medicinos, chirurgijos ir laboratorinësárangos, skirtos be atlygio skolintinai naudoti ligoninëseir kitose medicinos ástaigose diagnostikai ar gydymui, áve-þimo ir ðio susitarimo papildomo protokolo ratifikavi-mui (ástatymo projektas Nr.IXP-1711ES), kurá pristatëkomiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas bei Sveikatosapsaugos ministerijos Uþsienio ir Europos integracijosskyriaus virðininkas Viktoras Meiþius. Susitarimo bei jopapildomo protokolo ratifikavimas leistø be atlygio pa-siskolinti, netrukdomai áveþti ir naudoti ligoninëse beikitose medicinos ástaigose medicinos, chirurgijos ir la-boratorinæ árangà ðiuolaikinio lygio sveikatos prieþiûrospaslaugoms suteikti;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Latvijos Res-publikos Vyriausybës susitarimo dël valstybës sienos ága-liotiniø veiklos ratifikavimui (ástatymo projektas Nr.IXP-1723). Ðá susitarimà pristatë komiteto pirmininkas Ge-diminas Kirkilas, Vidaus reikalø ministerijos sekretoriusAnatolijus Rimkevièius bei Sienos apsaugos valdybos prieVidaus reikalø ministerijos teisës skyriaus virðininko pa-vaduotojas Jaroslavas Grinevièius. Pagal ðá susitarimàkiekvienoje ðalyje numatoma paskirti valstybës sienoságaliotinius, kurie analizuos ir tirs padëtá Lietuvos Res-publikos ir Latvijos Respublikos pasienyje, derins ir ko-ordinuos valstybës sienos apsaugos institucijø veiklà, ágy-vendins prioritetines sienos apsaugos kryptis kovoje suorganizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, ne-legalia migracija, neteisëta narkotiniø medþiagø, ginklø,ðaudmenø bei sprogstamøjø medþiagø apyvarta per vals-tybës sienà;


1396 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

– Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Latvijos Res-publikos Vyriausybës susitarimo dël tikrinimo jungti-niuose valstybës sienos perëjimo punktuose pakeitimoir papildymo protokolo ratifikavimui (ástatymo projek-tas Nr.IXP-1724). Ðiuo susitarimu bûtø patobulinta tik-rinimo jungtiniuose valstybës sienos perëjimo punktuo-se tvarka;

– Susitarimo dël neteisëtos prekybos jûra, ágyven-dinanèio Jungtiniø Tautø Organizacijos konvencijos dëlkovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþia-gø apyvarta 17 straipsná, ratifikavimui (ástatymo pro-jektas Nr.IXP-1739ES). Remiantis ðiuo susitarimu, ða-lys vadovautøsi tarptautine teise, bendradarbiautø, ko-vodamos su neteisëta prekyba narkotinëmis ir psichot-ropinëmis medþiagomis jûroje. Susitarime taip pat nu-matyta: jurisdikcija, spræstini klausimai dël atitinkamønusikaltimø, valstybiø ágaliojimai ir teisës atliekant ati-tinkamas procedûras ir veiksmus, ginèø sprendimas irpanaðiai.


Liepos 3 d. komitetas pritarë:Protokolo, ið dalies pakeièianèio Pasaulio prekybos

organizacijos sutarties dël prekybos civilinës aviacijosorlaiviais priedà, ratifikavimo ástatymo projektuiNr.IXP-1732, su kuriuo komiteto narius supaþindino ko-miteto iðvadø rengëjas Vytautas Landsbergis bei Uþ-sienio reikalø ministerijos tarptautiniø ekonominiø or-ganizacijø skyriaus vedëja Gitana Grigaitytë. 2001 m.lapkrièio 21 d. Pasaulio prekybos organizacijos ðalys na-rës, tame tarpe ir Europos Sàjunga, konsensuso bûdupritarë Protokolui, ið dalies pakeièianèiam Pasaulinësprekybos organizacijos Sutarties dël prekybos civilinësaviacijos orlaiviais priedà, kuriame iðdëstyti 1992 m.,1996 m. ir 2002 m. harmonizuotos prekiø sistemos, t.y.prekiø kodø ir prekiø pavadinimø, naujoji redakcija.

Ið komitetø iðvadø parengëVida NACICKAITË

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

LIETUVAI VISAPUSIÐKAI NAUDINGA NAUJØ VIENO AR DVIEJØATOMINIØ REAKTORIØ STATYBA VISAGINE,

TEIGIA TATENOS EKSPERTAS

Birþelio 27d. IGNALINOS ATOMINËS ELEKTRI-NËS REGIONO PROBLEMOMS KOMISIJA, dalyvau-jant Seimo nariams, ðalies mokslininkams ir respubli-kos vykdomosios valdþios atstovams, kartu suTATENOS ekspertais Hansu-Holgeriu Rogneriu irManfredu Strubegeriu seminare aptarë branduolinësenergetikos ateitá ðalyje bei elektros energetikos plët-ros scenarijus.

TATENA ruoðia techninës pagalbos projektà dël Ig-nalinos atominës elektrinës uþdarymo techniniø pasek-miø. Ruoðime talkina Ûkio ministerija ir Lietuvos ener-getikos institutas, nes darbas susijæs su elektros energe-tikos galingumø pakeitimu nutraukus jëgainës eksploa-tacijà bei kitais tyrimo darbais, kuriuos bus galima pri-taikyti formuojant naujà Nacionalinës energetikos stra-tegijà.

Seminare kalbëjæs TATENOS branduolinës energe-tikos departamento skyriaus vadovas H.H.Rogneris Lie-tuvos turimà potencialà – Ignalinos atominës elektrinësspecialistø sudëtá, jø rengimo galimybes ir veikianèià jë-gainæ konkreèioje teritorijoje – ávardijo kaip didelá tur-tà. „Ðis argumentas leidþia tvirtinti, kad Europos mastudidinant pajëgumus ir þinant atominës energetikos per-spektyvumà, kà aiðkiai patvirtino TATENA, Visaginas –pati priimtiniausia vieta jëgainei ekonomine ir socialine

prasme, leisianti á Europos rinkà tiekti pigiausià energi-jà´, – sakë H.H.Rogneris.

Pasak komisijos pirmininkës Kazimiros DanutësPrunskienës, tokias galimybes sudarys turimo potencia-lo panaudojimas, tam reikës maþiau investicijø ir jis uþ-tikrins greitesná naujø reaktoriø árengimà. Ji pabrëþë, kadseminare nuskambëjo jos nuomonæ patvirtinantysTATENOS ekspertø argumentai, jog Lietuvai visapusið-kai naudingesnë naujø vieno ar dviejø atominiø reakto-riø statyba Visagine esanèioje jëgainëje, negu ateityjenaujos, taèiau saugios jëgainës statymas „plyname lau-ke´. Jau ðiuo metu realiai galima kalbëti apie dalies in-frastruktûros, esanèios jëgainëje, panaudojimà statantnaujus reaktorius. Komisijos pirmininkë pabrëþë, kadLietuva jau ásipareigojo uþdaryti Ignalinos AE I reakto-riø iki 2005 metø, II – 2009 metais, todël patys svarbiau-si yra ekonominiai faktoriai, dël kuriø derybose su ESreikia „nenuleisti rankø´, siekti palankesniø sàlygø ir fi-nansiniø prielaidø, o II elektrinës bloko sustabdymo ter-minus sieti su naujais reaktoriais. Tik toks scenarijus yrarealus, teigë komisijos vadovë.

Liepos 4 d. Komisija kartu su Ekonomikos komite-tu priëmë „Standart bank London Ltd” atstovusM.O’Karolá, Dþ. Kaningemà (J. Cunningham), K.Maid-

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13972002. 07. 08

tanà (K.Midttun), H. Tornbergà (H.Thornberg), kuriepristatë banko veiklà ir kalbëjo apie elektros energeti-kos sektoriaus privatizavimo patirtá Europoje ir prielai-das Lietuvos energetikos sektoriaus privatizavimui.

Komisijos pirmininkë K. D. Prunskienë paþymëjo,kad toks susitikimas su banko specialistais, turinèiaisdarbo patirtá energetikos srityje ir dirbanèiais su ato-

VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

minës energetikos investicijø projektais yra naudingas,nes kà tik Seime yra priimtos Branduolinës energeti-kos ástatymo pataisos, kurios sudarys prielaidas dël pri-vataus kapitalo dalyvavimo branduolinës energetikosprojektuose.

Komisijos konsultantë Ada MACEÞINSKIENË

PRAËJUSIÀ SAVAITÆ SEIMASPOSËDÞIAVO KIEKVIENÀ DIENÀ

Birþelio 28 d. Seimo valdyba, vadovaudamasi Seimostatuto 99 straipsniu, nusprendë suðaukti Seimo neeili-nius posëdþius liepos 1 d. Posëdþiø pradþia 13 val.

SEIMO ÁSTAIGOS VADOVOPAVADUOTOJO PAREIGYBËSATSISAKYTA,PERTVARKANT

KANCELIARIJÀ

Seimo valdyba priëmë sprendimà panaikinti Seimokanclerio pavaduotojo pareigybæ, atsiþvelgusi á tai, kad2001m. buvo atskirtas Seimo kanclerio pavaduotojui pa-valdus Bendrøjø reikalø departamentas ir ávesta naujaðio departamento direktoriaus pareigybë.

Seimo valdyba atsiþvelgë á Seimo kanclerio argumen-tà, kad Lietuvos Seimo kanceliarijos restruktûrizavimoschemoje bûtina stiprinti teisës sprendimø rengimà ir dar-bà su þiniasklaida, todël steigtini tiems klausimams atskirivyriausiojo konsultanto etatai, o Kanclerio pavaduotojo(ástaigos vadovo pavaduotojo) pareigybës atsisakyti.

POLITIKØ ELGESIO KODEKSOPROJEKTAS TURËTØ BÛTI

PARENGTAS RUDENÁ

Liepos 1 d. Seimo valdyba pavedë darbo grupei po-litikø elgesio kodekso projektà parengti iki 2002 m. spa-lio 1 d. (pratæsdama darbo pabaigos terminà).

Darbo grupë politikø elgesio kodeksui sukurti suda-ryta 2002 m. balandþio 29 d. valdybos sprendimu, atsi-þvelgiant á tai, kad nëra pagrindinio politikø elgesá reg-lamentuojanèio sisteminio akto. Politikø elgesio kodek-sas padëtø politikams laikytis prisiimtø ásipareigojimø sa-vo rinkëjams ir visai bendruomenei, skatintø politikø sà-þiningumà ir jø veiklos skaidrumà, uþtikrintø pilieèiø pa-sitikëjimà valdþios institucijomis. Darbo grupës vadovas– Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas.

SUDARYTA DARBO GRUPËVYRIAUSIOSIOS

ADMINISTRACINIØ GINÈØKOMISIJOS VEIKLAI ÁVERTINTI

Seimo valdyba, atsiþvelgdama á Seimo Teisës ir tei-sëtvarkos komiteto praðymà, sudarë darbo grupæ iðva-doms dël Vyriausiosios administraciniø ginèø komisijosveiklos ir jos darbo efektyvumo parengti. Grupës vado-vas – Seimo narys Raimondas Ðukys (Liberalø frakcijosnarys). Nariai: Dailis Alfonsas Barakauskas (Nepriklau-soma frakcijos narys), Antanas Baura (Valstieèiø ir Nau-josios demokratijos partijø frakcijos narys), Julius Saba-tauskas (Socialdemokratinës koalicijos (LDDP-LSDP-LRS) frakcijos narys), Eduardas Ðablinskas (Naujosiossàjungos (socialliberalø) frakcijos narys); Saulius Ðvedas(Seimo kanceliarijos Teisës departamento vyresnysis kon-sultantas); teisingumo viceministras Gintaras Ðvedas.

Darbo grupë ápareigota iðanalizuoti bei parengti ið-vadas (esant reikalui ir ástatymø projektus) dël ðios insti-tucijos reikalingumo, jos darbo efektyvumo. Teisës ir tei-sëtvarkos komiteto nuomone, ji dubliuoja dalá funkcijø(t.y. sprendþia ginèus), kurios yra priskirtos administra-ciniø teismø kompetencijai (iðskyrus ástatymu numaty-tas iðimtis), o taip pat dubliuoja ir Seimo kontrolieriamspriskirtas funkcijas.

Darbo grupei pavesta iðvadas parengti iki 2002 m.spalio 1 d.

SEIMO RÛMUOSE STEIGIAMASSEIMO EUROPOS SÀJUNGOS

INFORMACINIS CENTRAS

Valdybos nariai iðklausë Europos reikalø komitetopirmininko Vytenio Povilo Andriukaièio informacijà dëlSeimo Europos Sàjungos informacinio centro ásteigimoSeimo rûmuose. Be to, Komiteto pirmininkas pasiûlë Sei-mo valdybai apsvarstyti galimybæ ásteigti du Informaci-nio centro etatus –1 patarëjo ir 1 padëjëjo.

1398 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

Informacinis centras Seimo rûmuose kuriamas Sei-mo kanceliarijos ir Jungtinës Didþiosios Britanijos ir Ðiau-rës Airijos Karalystës ambasados iniciatyva. Pagal susita-rimà Seimas ðiam centrui skiria patalpas ir apmoka jø ið-laikymo iðlaidas. Ambasada ásipareigoja apmokëti Infor-macinio centro árengimo darbus, aprûpinti informacinemedþiaga bei visokeriopai remti centro darbà.

SEIMO NARIAI DALYVAUSTARPTAUTINIUOSE FORUMUOSE

Seimo valdyba nusprendë komandiruoti Egidijø Va-reiká á Prahà (Èekijos Respublika) liepos 5-8 dienomisdalyvauti tarptautinëje konferencijoje NATO plëtrosklausimais bei Seimo naræ Kazimirà Danutæ Prunskie-næ – á Liuksemburgà (Liuksemburgo Didþioji Herco-gystë) liepos 10-14 dienomis dalyvauti tarptautiniame fo-rume „Uþsienio politika po rugsëjo 11-osios: JAV ir Eu-ropos perspektyvos“.

Valdybos nariai nutarë nekomandiruoti Seimo na-rës Jûratës Juozaitienës á Johanesburgà (Pietø AfrikosRespublika). Uþ sprendimo priëmimà balsavo 2 Valdy-bos nariai, prieð – 2, 1 susilaikë.

Seimo valdyba, atsiþvelgdama á Seimo Kaimo reika-lø komiteto siûlymà, nusprendë praðyti Vyriausybæ sku-biai pateikti Seimui iðvadas dël Valstybës paramos, ási-gyjant þemës ûkio paskirties þemæ, laikinojo ástatymo pro-jekto Nr.IXP-1709(2) ir Þemës ástatymo 35 straipsnio pa-pildymo ástatymo projekto Nr.IXP-1710.

Be to, pritarta siûlymui formuojant Privatizavimo ko-misijà tris Seimo narius deleguoti ið daugumos ir tris – iðopozicijos.

Liepos 2 d. Seimo valdyba, remdamasi Seimo sta-tuto 99 straipsniu, nusprendë suðaukti Seimo neeiliniusposëdþius liepos 3 d. Pradþia – 13 val.

Liepos 3 d. Seimo valdyba, remdamasi Seimo sta-tuto 99 straipsniu, nusprendë suðaukti Seimo neeiliniusposëdþius liepos 5 d. Posëdþio pradþia 9 val.

Nuspræsta komandiruoti ðiuos Seimo narius: Ka-zá Bobelá ir Vytautà Kvietkauskà – á Berlynà (Vokieti-jos Federacinë Respublika) liepos 5–10 dienomis da-lyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo orga-nizacijos Parlamentinës asamblëjos metinëje sesijoje;Dalià Kutraitæ-Giedraitienæ – á Briuselá (Belgijos Ka-ralystë) liepos 9-13 dienomis dalyvauti Konvento dëlEuropos ateities posëdþiuose; Onà Babonienæ ir Bi-rutæ Vësaitæ – á Varðuvà (Lenkijos Respublika) liepos14-16 dienomis dalyvauti konferencijoje „Seksualinëir reprodukcinë sveikata bei teisës Centrinëje ir RytøEuropoje – parlamentø vaidmuo“; Birutæ Vësaitæ – áVolà (Graikijos Respublika) liepos 19–22 dienomis da-lyvauti konferencijoje „Verslo ir verslininkø prisitai-kymo skatinimas“; Antanà Baurà, Jonà Èiulevièiø,Kæstutá Kuzmickà ir Valerijø Simulikà – á Kegumà,Kandavà ir Ventspilá (Latvijos Respublika) liepos 24–26 dienomis dalyvauti jungtiniame Baltijos Asamblë-jos Aplinkosaugos ir energetikos bei Komunikacijø irinformatikos komitetø posëdyje; Eimundà Savickà – áKiotà (Japonija) rugsëjo 11–23 dienomis dalyvautitarptautiniame forume „Uþ taikà ir draugystæ XXI am-þiuje; Visvaldà Nekraðà – á Jarfalà (Ðvedijos Karalys-të) rugsëjo 11–16 dienomis stebëti Ðvedijos parlamentorinkimus.

Vida NACICKAITË

VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

BENDRØJØ REIKALØ DEPARTAMENTUI VADOVAUJA A. DIMAITIS

Seimo kanceliarijos bendrøjø reikalø departamento direktoriaus pa-reigas nuo birþelio 17 d. eina Antanas Dimaitis (g. 1957). Surinkæs dau-giausia balø, jis laimëjo Seimo kanceliarijoje ávykusá vieðà konkursà ðiodepartamento direktoriaus vietai uþimti.

Eidamas ðias pareigas A. Dimaitis rûpinsis parlamento ûkio darbais,pastatø remontu. Pagal Valstybës tarnybos ástatymu numatytus reikalavi-mus, dokumentus dalyvauti konkurse Bendrøjø reikalø departamento di-rektoriaus vietai uþimti buvo pateikæ 4 pretendentai; konkurse dalyvavotrys kandidatai. A. Dimaitis surinko daugiausia balø ir nugalëjo.

Anksèiau A. Dimaitis dirbo akcinës bendrovës „Portalas´ komercijosdirektoriumi.

Komisijos pirmininkas A.Kregþdë, nariai: T. Jakutis, D. Petrauskienë,A. Vaiðnys, K. Virketis.

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 13992002. 07. 08

SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS

PASITARIMAS SU PROFESINIØ SÀJUNGØ RËMËJAIS IR PROFSÀJUNGØ ATSTOVAIS

Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas susitiko su Specialiojo fondo veikianèioms ir besisteigianèioms profesi-nëms sàjungoms remti vadovais ir profsàjungø atstovais. Susitikime taip pat dalyvavo Finansø ministerijos sekreto-rius Edmundas Þilevièius, Valstybinës mokesèiø inspekcijos atstovë Danuta Èiurlienë.

Specialiojo fondo direktorius Vaclovas Blaþevièius teigë, kad ðiuo metu labai svarbu iðspræsti Specialiojo fondostatuso klausimà. Profesiniø sàjungø interesus atstovaujantys kalbëtojai teigë, kad Fondui tikslinga suteikti valstybi-nës ámonës statusà, kadangi Fondas valdo valstybës jam patikëtà profsàjungø turtà. Pasak V. Blaþevièiaus, jei Fon-das turëtø valstybinës ámonës statusà, jam, pagal galiojanèius ástatymus, nebereikëtø mokëti nekilnojamo turto irþemës mokesèiø, kurie „fondo valdomas sanatorijas ir kità turtà varo á bankrotà´.

Susitikimo dalyviai parlamento vadovo teiravosi dël kompensacijø uþ valstybei perduotà profsàjungø turtà ið-mokëjimo, taip pat dël Fondo finansavimo 2002 m.

Seimo Pirmininkas, iðklausæs susitikimo dalyviø nuomoniø, pabrëþë, kad aptariamiems klausimas spræsti reika-linga Vyriausybës nuomonë bei papildoma informacija. A. Paulauskas paragino Specialiojo fondo bei profesiniøsàjungø atstovus parengti reikalingø ástatymø pataisø projektus, taèiau paþymëjo, kad tokiø dokumentø svarstymasgalimas tik rudená, nes liepos 5 d. Seimas baigia pratæstà pavasario sesijà.

Jolanta ANSKAITIENË,Seimo spaudos tarnybos vyresn. konsultantë

SUSITIKIMAS SU EUROPOS SÀJUNGOS KOMISARU

Liepos 4 d. Artûras Paulauskas parlamente priëmë Europos Sàjungos plëtros komisarà Giunterá Ferhoigenà(Gunter Verheugen). Susitikimo metu Seimo Pirmininkas pristatë ðiuo metu aktualiausià temà – Seimo sprendimàdël pereinamojo laikotarpio uþsienio valstybiø asmenims ásigyti þemës Lietuvoje. Pasak parlamento vadovo, Lietuvair Europos Sàjunga turëtø tai spræsti kuo greièiau, nes „nesinori, kad ðis klausimas bûtø naudojamas populistinedvasia gruodþio mënesá vyksianèiø rinkimø metu´. Rudens sesijoje tikimasi priimti pagrindinius sprendimus, susiju-sius su þemës pardavimo uþsienieèiams klausimu, teigë A. Paulauskas.

G. Ferhoigenas pastebëjo, kad yra susipaþinæs su Seimo sprendimu ir þadëjo já aptarti su Europos Sàjungaipirmininkavimà perëmusia Danija ir valstybëmis narëmis: Lietuva turëtø paraðyti oficialø laiðkà ir iðdëstyti pereina-mojo laikotarpio praðymo prieþastis. Pasak jo, ðá klausimà galima iðspræsti teigimai.

1400 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

NAUJAI PASKIRTI KORËJOS IR VENESUELOS AMBASADORIAI

Liepos 3 d. Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas susitiko su naujai paskirtu Korëjos ambasadoriumi Èai SankDuku (Choi Sang-duk). Ambasadorius teigë, kad Lietuva ir Korëja neturi jokiø politiniø problemø, taèiau norëtøplësti ekonominius dviðalius ryðius. „Ðiuo metu padarytume viskà, kad santykiai gerëtø´, – akcentavo Èai Sank Dukas.

Seimo Pirmininkas pastebëjo, kad Korëjos ir Lietuvos ekonominiai ryðiai galëtø bûti glaudesni. „Informaciniøtechnologijø patirtis Korëjoje mums yra ypaè ádomi´, – pabrëþë A. Paulauskas. Parlamento vadovas iðreiðkë pagei-davimà matyti Korëjos atstovus ðiø metø spalio mënesá Vilniuje vyksianèioje Tarptautinëje informacinës visuome-nës technologijø parodoje „Infobalt´.

A.Paulauskas, pasveikinæs ambasadoriø su puikiu Korëjos pasirodymu futbolo èempionate, teiravosi, koká dë-mesá futbolui skiria Korëjos vyriausybë.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta Lietuvos paþanga ES plëtros procese, artëjantys Prezidento ir savivaldy-biø rinkimai ir galimi jø rezultatai.

Tà paèià dienà Seimo Pirmininko kabinete ávyko susitikimas su naujai paskirtu Venesuelos ambasadoriumiChosë Euchenijumi Lopesu-Kontrerasu (Jose Eugenio Lopez-Contreras). Ambasadorius perdavë linkëjimus Artû-rui Paulauskui nuo Venesuelos Nacionalinës asamblëjos pirmininko Viljano Rafaelio Laros (Willian Rafael Lara),apþvelgë savo ðalies politinæ padëtá nuo pat 1811 m. Venesuelos nepriklausomybës paskelbimo.

Seimo vadovas domëjosi Venesuelos parlamento veikla, pristatë Seimo darbà.Jurgita JELINSKAITË

Seimo spaudos tarnybos konsultantë

PARLAMENTO POLITINIØ PARTIJØ ATSTOVAI PRITARIA SUSITARIMUI DËL KOVOSSU NUSIKALSTAMUMU IR KORUPCIJA STIPRINIMO


Seimo Pirmininko Artûro Paulausko iniciatyva lie-pos 2 d. parlamente ávyko Lietuvos parlamentiniø parti-jø pasitarimas kovos su nusikalstamumu ir korupcija stip-rinimui aptarti. Pasak parlamento vadovo, toká susitari-mà parengti paskatino verslininkø kreipimasis dël nusi-kalstamumo didëjimo bei akivaizdþiai nepakankamas tei-sësaugos struktûrø finansavimas.

Seimo Pirmininko A. Paulausko ir Seimo Naciona-linio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko AlvydoSadecko parengtame susitarimo projekte teigiama, kadpasiraðanèios parlamentinës partijos susitaria dël vienin-gø strateginiø tikslø kovoje su nusikalstamumu ir priori-tetø bei bûtinø prielaidø, tarp jø – ir finansiniø, efekty-viai teisësaugos institucijø veiklai.

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 14012002. 07. 08

Projekte siûloma susitarti nemaþinti biudþetiniø asig-navimø teisësaugos institucijoms; tobulinti teisës aktus,stiprinant kovà su nusikalstamumu, uþtikrinant asmenøteises ir laisves, vieðàjà tvarkà ir visuomenës saugumà; ko-ordinuoti valstybës institucijø pastangas efektyvesnei tei-sësaugos institucijø veiklai; netoleruoti valstybës tarnau-tojø, kuriø patikimumas bei lojalumas valstybei dël jø ko-rupciniø ir kriminaliniø ryðiø kelia pagrástas abejones beigrieþtai ir laiku reikalauti atsakomybës ið kiekvieno vals-tybës tarnautojo, kuris neteisëtais veiksmais padarë þalàvalstybës interesams; priimant valstybinius sprendimusávertinti kriminogeninius veiksnius; uþtikrinti nacionali-niø ir tarptautiniø kovos su nusikalstamumu programø vyk-dymà; vykdyti veiksmingesnæ parlamentinæ kontrolæ, uþ-tikrinti teisësaugos institucijø veiklos depolitizavimà beikadrø skaidrumà; skatinti ir remti pilieèiø bei visuomeni-niø organizacijø aktyvø dalyvavimà kovoje su nusikalsta-mumu bei pagalbà teisësaugos institucijoms.


Tokio susitarimo pasiraðymui pritarë visi, pasitarimedalyvavæ, parlamento politiniø partijø atstovai: Kazys Bo-belis (LKD), Stanislovas Buðkevièius („Jaunosios Lietu-vos´ ir Naujøjø tautininkø sàjunga), Kæstutis Glaveckas(LCS), Juozas Olekas (LSDP), Vytautas Ðustauskas (Lie-tuvos laivës sàjunga), Romanas Algimantas Sedlickas(LLS), Algimantas Ramanauskas (NS), Artûras Skardþius(NS), Kæstutis Grinius (Tautos paþangos partija).

Svarstant susitarimo projektà, buvo siûloma tekstàsukonkretinti. Parlamentaras K.Glaveckas pabrëþë, jogbûtina atkreipti dëmesá á pagrindines korupcijos prieþastis– verslo suvarþymus, Seimo Pirmininko pavaduotojo Ar-tûro Skardþiaus teigimu, bûtina atlikti iðsamià teisësau-gos institucijø veiklos efektyvumo analizæ. Pasitarimo da-lyviai taip pat svarstë, koks tai turëtø bûti dokumentas –susitarimas ar deklaracija.

Valdas SINKEVIÈIUS

SUSITIKIMAS SU HAMBURGO ÞEMËS PARLAMENTO PIRMININKE

Liepos 2 d. Artûras Paulauskas priëmë Hamburgo þemës parlamento Pirmininkæ Dorotëjà Ðtapelfeld (Dorot-hee Stapelfeld).

Seimo Pirmininkas pasidþiaugë parlamentiniu bendradarbiavimu ne tik su Vokietijos Bundestagu, bet ir suatskirø Vokietijos þemiø parlamentais.

Jis paragino vieðnià skatinti ir remti Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ir Hamburgo uosto dviðalius ryðius, kuriegalëtø tapti naudingi abiem pusëms. A.Paulauskas iðreiðkë viltá, kad Hamburgo parlamentas parems Lietuvos siekátapti ES nare.

D. Ðtapelfeld, padëkojusi uþ priëmimà, patikino, kad Hamburgo parlamente Baltijos valstybës turi daug rëmëjøir pasiûlë organizuoti Hamburge Lietuvos kultûrà, ekonomikà bei istorijà pristatantá renginá.

1402 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

SUSITIKIMAS SU SEIMO PIRMININKU„NUMALÐINO´ ÞEMDIRBIØ STREIKÀ

Liepos 2 d. Seimo Pirmininkas susitiko su þemdir-biø, grasinusiø surengti ilgalaiká mitingà prie Seimo rû-mø, atstovais.

A. Paulauskas dar kartà patvirtino, kad penktadienáávykusio jø susitikimo susitarimai galioja ir jau þengti pir-mieji þingsniai: pirmadiená [liepos 1 d.] priimtas Seimonutarimas, Vyriausybei rekomenduojantis pereinamàjálaikotarpá.

Susitikime þemdirbiai iðsiaiðkino kai kuriø minëtoSeimo nutarimo formuluoèiø esmæ ir liko patenkinti, kaduþsienieèiø, nuomosianèiø þemæ Lietuvoje, 3 metø nuo-mos laikas bus skaièiuojamos tik nuo Lietuvos priëmi-mo á Europos Sàjungà momento.

Kadangi, pasak Þemës ûkio rûmø vadovo Jono Ra-mono, Seimo Pirmininkas iðlaikë penktadiená þemdir-biams duotà þodá ir Konstitucijos 47 straipsnio svarsty-mas nukeltas á rudens sesijà, þemdirbiai atsisako bet ko-kiø protesto akcijø.

TRANSLIUOTOJAI SUNERIMÆ DËL JØVEIKLÀ REGLAMENTUOJANÈIØ

ÁSTATYMØ

Liepos 2 d. Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskassusitiko su Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pre-zidentu Pauliumi Kovu. Susitikime dalyvavo Seimo Pir-mininko pavaduotojas Artûras Skardþius, Informacinësvisuomenës plëtros komiteto pirmininkas Algirdas Kun-èinas, Seimo narys Vytautas Kvietkauskas, Ryðiø regu-liavimo tarnybos vadovas Tomas Barakauskas, Informa-cinës visuomenës plëtros komiteto direktorius Juozas Za-latorius ir Þurnalistø ir leidëjø etikos komisijos pirmi-ninkas Gintaras Songaila.

Aptarti aktualiausi transliuotojø veiklà reglamentuo-jantys teisës aktai ir jø pakeitimo projektai. P.Kovas irG.Songaila iðreiðkë savo nuogàstavimus dël Telekomu-nikacijø ástatymo naujos redakcijos projekto. Pagal ðiuometu galiojantá ástatymà Ryðiø reguliavimo tarnybos va-dovà skiria Respublikos prezidentas premjero teikimu,taèiau Vyriausybë yra pateikusi ástatymo pataisà, nusta-tanèià, kad ðios tarnybos vadovo skyrimas bûtø Vyriau-sybës prerogatyva. Tai, P.Kovo ir R.Songailos nuomoneáneðtø ir tam tikros sumaiðties ir prieðtarautø Europoskomisijos rekomendacijoms.

A.Kunèinas susitikimo dalyvius informavo, kad Sei-mo Informacinës visuomenës plëtros komitetas, prieð ke-letà dienø svarstæs ðià Vyriausybës pateiktà pataisos pro-jektà, nusprendë jam nepritarti ir Seimui siûlyti paliktitarnybos vadovo skyrimà Prezidento kompetencijai.


Aptarta Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komi-teto iniciatyva dekomercializuoti ir depolitizuoti Lie-tuvos radijà ir televizijà (LRT). Lietuvos radijo ir tele-vizijos asociacija pritaria tokiai komiteto nuostatai irkelia klausimà: ar turëtø visuomeninis transliuotojas da-lyvauti reklamos versle? Pasak G.Songailos, LRT atëji-mas á reklamos rinkà su ið valstybës biudþeto gauna-mais 35 milijonais, stato á nelygios konkurencijos sàly-gas komercines televizijas. Jo nuomone, LRT turi gautipakankamà valstybës finansavimà ir pasilikti sau tik rë-mimo reklamà. Europos praktika rodo, kad kai kurioseðalyse visuomeniniam transliuotojui komercinë rekla-ma draudþiama arba ribojama. LRT reklama ið esmësneturi jokiø apribojimø. Reikalavimas, kad reklama su-darytø ne daugiau 10 proc. LRT laidø trukmës, yra joksribojimas, nes net komercinës televizijos tokio rekla-mos kiekio netransliuoja.

Seimo Pirmininko nuomone, ðie klausimai yra susi-jæ su papildomus LRT finansavimu, tad galëtø bûti spren-dþiami tik gavus daugumos Seimo nariø pritarimà, todëljis paþadëjo visa tai aptarti su Seimo frakcijomis ir prem-jeru.

PARLAMENTO VADOVAS ATSIPRAÐO UÞKOLEGAS

Liepos 4 d. þiniasklaida iðplatino praneðimus, kadsavo penkiasdeðimtmetá ðvenèiantis Seimo narys Kæstu-tis Skamarakas per vakariná posëdá tiesiog plenariniø po-sëdþiø salëje siûlë vaiðintis kolegoms Seimo nariams al-koholiniais gërimais.

Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas, gavæs visàinformacijà, susijusià su ðiuo ávykiu, pareiðkë:

„Tai ið tiesø precedento neturintis faktas. Nebûda-mas ðio nemalonaus incidento liudininku, vis dëlto jau-èiu ir savo kaltæ, todël atsipraðau visø rinkëjø, visos Lie-tuvos.

Tai ne vien Alkoholio kontrolës ástatymo, draudþian-èio vartoti alkoholá valstybës valdþios ir valdymo institu-cijose, iðskyrus oficialius priëmimus, paþeidimas. Ðiuoprecedento neturinèiu faktu kai kurie Seimo nariai pa-þemino salæ, kurioje buvo paskelbtas Lietuvos nepriklau-somybës atkûrimas ir rinkëjus, kurie jais pasitikëjo rink-dami Seimo nariais.

Noriu uþtikrinti, kad visi parlamentarai, dalyvavæ is-torinæ salæ ir Seimo nario vardà paþeminusioje akcijoje,gaus tinkamà ávertinimà´.

Seimo Pirmininko sekretoriatas

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 14032002. 07. 08

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

Birþelio 26-liepos 2 dienomis Seimo Priimamajameuþregistruoti 243 laiðkai. Ið Vilniaus – 132, Kauno – 22,kitø miestø – 40, rajonø – 39, uþsienio valstybiø – 10.

Birþelio 26-liepos 2 dienomis daugiausiai laiðkø gautateisës ir teisëtvarkos klausimais – 51 (ið jø 15 dël teismøveiklos), ekonomikos – 50 (ið jø 13 dël ástatymø), sociali-nës apsaugos – 23, þemës ûkio – 22 (ið jø 10 dël þemësgràþinimo), ryðiø su uþsienio valstybëmis – 21, sveikatosapsaugos – 13.

DAUG PASTABØ GAUTA DËLVAISTØ KOMPENSAVIMO

IR SKYRIMO TVARKOS

Praëjusià savaitæ daugiausiai raðtø ir laiðkø gauta dëlástatymø. Daug pastabø dël vaistø kompensavimo ir sky-rimo tvarkos atsiuntë pacientø, vaistininkø, gydytojø or-ganizacijø atstovai. Pateikiami konkretûs siûlymai dëlsveikatos sistemos finansavimo, kompensuojamøjø vais-tø sàraðo, praðoma„parengti ástatymø papildymø projek-tus dël pensininkø organizacijø atstovø dalyvavimo insti-tucijose, sprendþianèiose pagyvenusiø þmoniø sveikatos irmedicininës pagalbos reikalus.“

Gautas Tarptautinio kongreso dalyviø kreipimasis dëlalkoholio, tabako, narkotikø vartojimo situacijos. „For-muojasi atlaidus visuomenës ir valdþios poþiûris á alkoho-lio ir tabako industrijos rengiamus jaunimo laisvalaikio ren-ginius, prisidengus þmogaus asmens laisve liberalizuojamasalkoholio prieinamumas. Propagandinës kovos priemonësprieð narkotikø vartojimà visiðkai neveiksmingos“ – teigia-ma kongreso rezoliucijoje. Siûloma stiprinti narkotikøkontrolës sistemà, numatyti ekonomines alkoholio ir ta-bako rinkos kontrolës priemones, pabrëþiama, kad á ðádarbà turëtø aktyviai ásitraukti ir savivaldos bei visuo-menës atstovai.

Siûlymai ir pastabos dël ástatymøAkløjø ir silpnaregiø sàjungos pirmininko O.Petraus-

ko – dël Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo projekto(Nr. IXP-1574).

Visuomeniniø organizacijø (9 paraðai) – dël Pilieèiønuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymo preambulës, 2, 10,12,13,15,16,20,21 straipsniøpakeitimo ir papildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-1719(2)).

Teisingumo viceministro G.Ðvedo – dël Administra-ciniø teisës paþeidimø kodekso 259, 260, 263, 269, 281,284, 286, 293 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástaty-mo, Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 163(7)

straipsnio pakeitimo ástatymo, Administraciniø teisës pa-þeidimø kodekso 56, 87, 87(3) straipsniø pakeitimo ir pa-pildymo ástatymo projektø (Nr. IXP-1558, 1472, 1334).

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikûno, Eu-ropos teisës departamento generalinio direktoriaus V.Va-dapalo, A/S „Amber Teleholding“ tarybos pirmininkoM.Ekbergo – dël Telekomunikacijø ástatymo pakeitimoástatymo projekto (Nr. IXP-1707).

Turizmo asociacijos prezidento J.Ignatonio – dël Tu-rizmo ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-1653)..

Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës draudimo biuro direktoriaus A.Kriþi-nausko – dël Transporto priemoniø savininkø ir valdyto-jø civilinës atsakomybës privalomojo draudimo ástatymopakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-1699).

UAB AK „Aviabaltika“ prezidento J.Borisovo – dëlStrateginiø prekiø ir technologijø importo, tranzito ir eks-porto kontrolës ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr.IXP-1703).

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentës R.Vainie-nës – dël Aukðtojo mokslo ástatymo 2, 3, 14, 15, 32, 39,40, 41, 42, 47, 49, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 67 straipsniøpakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu ástatymo pro-jekto (Nr. IXP-1697).

Finansø ministrës D.Grybauskaitës – dël Valstybëspolitikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëji-mo ástatymo 2, 3, 6 straipsniø pakeitimo ir ástatymo prie-dëlio pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-1705).

Teisingumo viceministro G.Ðvedo – dël Teisëjø vals-tybiniø pensijø ástatymo projekto (Nr. IXP-1422(3)).

Valstybës saugumo departamento generalinio direk-toriaus M.Laurinkaus, Konkurencijos tarybos l.e. pirmi-ninko pareigas J.Rasimavièiaus, Nacionalinës sveikatostarybos pirmininko J.Pundziaus – dël 2002 metø valsty-bës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliøpatvirtinimo ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr.IXP-1677).

Þemës ûkio rûmø agronomo A.Aleksyno, Lietuvosbanko valdybos pirmininko R.Ðarkino, Bankø asociaci-jos prezidento E.Vilkelio – dël Licencijuotø sandëliø irsandëliavimo dokumentø ástatymo projekto (Nr. IXP-1717).

Ekonomika, energetika, pramonëValstybës kontrolieriaus J.Liauèiaus pastabos dël

Valstybinio audito koncepcijos.

Statybininkø asociacijos prezidento A.Ðeðtakauskokreipimasis dël pridëtinës vertës mokesèio taikymo þe-mei statyboms.

1404 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

Kupiðkio rajono savivaldybës mero L.Apðegos rað-tas dël þemës nuomos mokesèio lengvatø.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentûrosspecialistø parengtas Lietuvos celiuliozës ir popieriauspramonës plëtros projektas.

Asociacijos Energetikø sàjunga prezidento prof.L.Aðmanto raðtas dël naftos gavybos Lietuvoje.

Nacionalinës gërimø gamintojø asociacijos atstovøkreipimasis dël cukraus ir kitø produktø, kuriuose yracukraus, apmokestinimo.

NSEL 30 indekso fondo pirmininko M.Zavanelio(M.Zavanellio) kreipimasis dël ástatymø átakos investi-cijoms Lietuvoje.

2002 m. pirmojo ketvirèio Lietuvos Respublikos mo-këjimø balansas.

Þemës ûkis Marijampolës apskrities þemdirbiø atstovø susirin-

kimo (2002 m. liepos 1 d.) atstovø (30 paraðø) kreipima-sis „Dël grësmingos situacijos Lietuvos kaime ir þemësûkyje“.

Þemës savininkø sàjungos ir Ðeimos ûkininkø sàjun-gos pirmininkø kreipimasis dël þemës ásigijimo bûdø.

Vilniaus miesto ir rajono gyventojø, þemës savinin-kø (302 paraðai) kreipimasis dël þemës gràþinimo ir þe-mëtvarkos tarnybø darbo.

Ðvietimas, mokslas, kultûraKaiðiadoriø rajono matematikos mokytojø (5 para-

ðai) kreipimasis dël matematikos mokyklinio brandos eg-zamino rengimo tvarkos.

Nevalstybiniø bendrojo lavinimo ástaigø ir asociaci-jø atstovø (8 paraðai) pastabos dël Ðvietimo ástatymo pro-jekto nuostatø.

Aplinkos apsaugaUAB „Baltijos þuvys“ direktoriaus A.Þiogo raðtas dël

græþtinio ðulinio vandenvietës eksploatavimo perspek-tyvø þvejybiniø laivø uoste, galimos þalos þvejams.

Þaliøjø judëjimo Alytaus þaliøjø bendrijos „Griaus-tinis“ pirmininko G.Bujakausko kreipimasis dël Specia-liøjø þemës ir miðko naudojimo sàlygø patvirtinimo dali-nio pakeitimo papildymo projekto.

Sveikatos apsaugaVðÁ Kauno medicinos universiteto Akiø ligø klini-

kos vadovo prof. V.Jaðinsko pastabos dël Glaukomos gy-dymo metodikos.

„Servier International“ atstovybës vadovo M.Papie-vio ir Pabaltijo ðaliø vadovo C.Heide raðtas dël kompen-suojamøjø vaistø sàraðo.

UAB „Fermentas“ generalinio direktoriaus prof.V.Butkaus raðtas dël ÞIV diagnozavimo paslaugø ir prie-moniø.

Pensininkø reikalø tarybos tarybos nutarimas „Dëlligoniø aprûpinimo kompensuojamais vaistais“.

Psichiatrø asociacijos viceprezidento prof.habil.dr.A.Dembinsko raðtas dël kompensuojamøjø vaistø skyri-mo tvarkos.

Vaistininkø sàjungos konferencijos (2002 m. birþelio19 d.) rezoliucija dël kompensuojamøjø vaistø antkainiønustatymo tvarkos, dël Vaistininkø rûmø steigimo, nuo-statø ir veiklos.

Socialinë apsaugair darbas

Ugniagesiø gelbëtojø profesiniø sàjungø susivieniji-mo pirmininko S.Dþiauto raðtas dël kolektyvinio susita-rimo pasiraðymo tvarkos.

VðÁ Vilniaus odos ir veneros ligø centro (12 paraðø)ir Vilniaus teritorinës muitinës Informatikos skyriaus ar-chyvo (5 paraðai) darbuotojø kreipimaisi dël atleidimo iðdarbo ir atlyginimø maþinimo pagrástumo.

Visuomeninësorganizacijos

Blaivybës draugijos „Baltø ainiai“ tarptautinio kon-greso (2002 m. birþelio 21 d.) rezoliucija dël alkoholio irtabako kontrolës bei narkomanijos prevencijos klausi-mø.

Vasario 16-osios klubo nariø (28 paraðai) kreipima-sis dël Nepriklausomybës signatarø namø reorganizavi-mo ir statuso.

Demokratinio judëjimo „Lietuvos kelias“ tarybos na-riø, Moterø lygos pirmininkës ir gyventojø ( (11 paraðø)kreipimasis dël birþelio 21 d. Rotuðës aikðtëje ávykusiobendrovës „Omnitel“ renginio kokybës ir poveikio jau-nimui.

Þmogaus teisiø stebëtojø sàjungos valdybos pirmi-ninko B.Graþulio raðtai dël praneðimo apie þmogaus tei-siø padëtá Lietuvoje rengimo ir policijos veiksmø Kini-jos Liaudies Respublikos Prezidento vizito Vilniuje me-tu.

Asta JANKAUSKIENË,Priimamojo konsultantë

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 14052002. 07. 08

Liepos 1 d.

„Lietuvos ir RF Kaliningrado srities parlamentarøforumas: iðvados ið II sesijos´. Alvydo MEDALINSKO(Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentiniø ryðiø suRusijos Federacija grupës ir Kaliningrado srities Dûmosforumo pirmininkas), Gediminas KIRKILAS (Uþsienioreikalø komiteto pirmininkas) ir Alfonsas MACAITIS (Ap-linkos apsaugos komiteto pirmininkas) informavo apieLietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentiniø ryðiø suRusijos Federacija grupës ir Kaliningrado srities Dûmosforumo II sesijà, vykusià Vilniuje birþelio 28-29 d.

„Europos Tarybos Parlamentinë asamblëja: aktua-lijos ir komentarai´. Sigita BURBIENË ir JonasÈEKUOLIS (Seimo nariai) informavo apie birþelio 23–28 dienomis Strasbûre vykusià Europos Tarybos Parla-mentinës asamblëjos sesijà, neeilinius debatus apie Þmo-gaus teisiø uþtikrinimà Kaliningrado srityje.

„Politinës aktualijos´. Vytautas LANDSBERGIS(Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos narys, TS(LK) pirmininkas) informavo apie birþelio 23-28 dieno-mis Strasbûre vykusià Europos Tarybos Parlamentinësasamblëjos sesijà, neeilinius debatus apie Þmogaus tei-siø uþtikrinimà Kaliningrado srityje.

„Politinës aktualijos´. Vytenis Povilas ANDRIU-KAITIS (Seimo Pirmininko pavaduotojas) komentavoKonstitucijos 47-tojo straipsnio pataisø ir jas lydinèiø ásta-tymø projektø svarstymo eigà.

„Politinës aktualijos´. Alvydas RAMANAUSKAS(Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos seniûnas)ir Dangutë MIKUTIENË (Naujosios sàjungos (socialli-beralø) frakcijos seniûno pavaduotoja, Sveikatos reika-lø komiteto pirmininkë) komentavo Konstitucijos 47-tojostraipsnio pataisø ir jas lydinèiø ástatymø projektø svars-tymo eigà bei Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveika-tos apsaugos sistemoje susidariusiai padëèiai iðtirti iðva-das. A.Ramanauskas pristatë Generalinës prokuratûrosávertinimà dël Teisës projektø ir tyrimo centro (TPTC)atlikto tyrimo, apie tarptautinio verslo bendrovës „Jan-gila incorporated´ ir jos partneriø veiklà. Generalinë pro-kuratûra TPTC iðvadas tyrë Seimo Pirmininko A.Pau-lausko praðymu.

Liepos 2 d.

„Gyventojø pajamø mokesèio ástatymas: nevykdo-mi Seimo daugumos paþadai´.

Eligijus MASIULIS (Liberalø frakcijos seniûnas),Raimundas PALAITIS (Liberalø frakcijos seniûno pa-vaduotojas) ir Saulius LAPËNAS (Liberalø frakcijos na-rys). Liepos 2 d. Seimas ketina priimti Gyventojø paja-mø mokesèio ástatymà, numatantá gyventojø pajamas ap-

mokestinti 33 proc. tarifu. Liberalai siûlys sumaþinti jáiki 29 proc., pareiðkë E.Masiulis. „Jeigu opozicijos pa-siûlymai bus ignoruojami, jau artimiausiu metu ruoðia-mës pradëti masinæ pilieèiø paraðø rinkimo akcijà, kadpatys þmonës pagaliau pasisakytø uþ mokesèiø maþini-mà ir Seimas privalomai svarstytø gyventojø iðreikðtà va-lià´, – sakë E.Masiulis.

„Dël þemës ûkio þlugdymo´. Petras GRAÞULIS (Sei-mo narys). Dalyvavo Lietuvos þemës ûkio universitetoprofesorius Vladas Vilimas. Iðplatino ir komentavo krei-pimàsi á Lietuvos Respublikos prezidentà Valdà Adam-kø „Dël Lietuvos Respublikos valstybës paramos besi-kuriantiems ûkininkams ástatymo panaikinimo´**.

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

„Moterø teisës – visuotinës þmogaus teisës´. Dan-gutë MIKUTIENË (Seimo narë). Dalyvavo Vilniaus Mo-terø namø Kriziø centro atstovë Lilija Vasiliauskienë,Nevyriausybiniø organizacijø koalicijos moterø teisëmsginti atstovë Liudmila Micajeva bei Ðeimos planavimoir seksualinës sveikatos asociacijos atstovë EsmeraldaKulieðytë. Pasak prelegenèiø, Seimo ir Jungtiniø Tautøiniciatyva rengiamo Praneðimo apie þmogaus teisiø pa-dëtá Lietuvoje dalis apie moterø teises neatspindi tikro-sios lyèiø galimybiø padëties Lietuvoje. L. Micajeva Sei-mui bei Jungtiniø Tautø Vystymo programai pristatë krei-pimàsi, kuriuo siekiama, kad bûtø atsiþvelgta ir á nedaly-vaujanèiø rengiant praneðimà nevyriausybiniø organiza-cijø pasiûlymus.

1406 SEIMO KRONIKA NR. 21 (227)2002. 07. 08

„Moterø ir vyrø lygiø galimybiø ástatymo pakeiti-mo ypatumai – pozityvi diskriminacija, prekiø ir paslau-gø sfera bei kitos naujovës. Kontrolieriaus mandato plët-ros galimybës – Jungtiniø Tautø Organizacijos Vysty-mo programos iniciatyva´. Dalyvavo Moterø ir vyrø ly-giø galimybiø kontrolierë Auðrinë Burneikienë, Seimonariai Birutë Vësaitë, Giedrë Purvaneckienë, GediminasDalinkevièius, Socialinës apsaugos ir darbo viceminist-ras Rimantas Kairelis, Moterø ir vyrø lygiø galimybiøkontrolieriaus tarnybos patarëjas Algirdas Meðkauskas,Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybosspecialistë Saulë Vidrinskaitë. Prelegentai kalbëjo apiebirþelio 18 d. Seime priimtas Moterø ir vyrø lygiø gali-mybiø ástatymo pataisas (þr. nuotr.).

Liepos 3 d.

„Referendumas dël Lietuvos stojimo á NATO´. Ro-landas PAVILIONIS (Seimo narys). Dalyvavo iniciaty-vinës grupës referendumui dël Lietuvos stojimo á NATOrengti nariai: Angelë Ambrazienë, Radviliðkio mokytoja;Algirdas Bastys,Vilniaus universiteto doc.; Marija Auð-rinë Pavilionienë, VU prof.; Kæstutis Grinius, Lietuvosnepriklausomos valstybës atstatymo Akto signataras. Ið-platino ir komentavo iniciatyvinës grupës, siekianèios,kad bûtø paskelbtas referendumas dël Lietuvos stojimoá NATO, kreipimàsi**.

„Bûti ar nebûti smulkiajam verslui Lietuvoje´. Bi-rutë VËSAITË (Verslo ir uþimtumo komisijos pirminin-kë) ir Saulius LAPËNAS (komisijos narys). DalyvavoKauno regiono smulkiøjø ir vidutiniø verslininkø valdy-bos pirmininkë Laima Mogenienë, Jurbarko rajono ver-slininkø organizacijos tarybos pirmininkas Jonas Iva-nauskas. Prelegentai kalbëjo apie liepos 2 d. priimtà ir2003 metø sausio 1-àjà ásigaliosiantá Gyventojø pajamømokesèio ástatymà, kuris numato individualiø ámoniøpajamas apmokestinti dar vienu – 15 proc. pajamø mo-kesèiu. Seimo Verslo ir uþimtumo komisija kreipësi á Vy-riausybæ, praðydama priimti nutarimà, leidþiantá indivi-dualioms ámonëms persiregistruoti á uþdaràsias akcinesbendroves, kurioms, pasak Seimo narës, mokesèiø naðtanëra tokia sunki.

„Dël kreipimosi á Vyriausybæ reikalaujant atðauktineteisëtus mokesèius´. Algis KAÐËTA (Seimo narys)kreipësi á Ministrà Pirmininkà Algirdà Brazauskà, pra-ðydamas atðaukti balandþio mënesá ávestà naujà þemësnuosavybës áregistravimo mokestá. Ðis mokestis, pasakparlamentaro, sukëlë gyventojø, atgavusiø nuosavybësteisæ á þemæ po 2002 m. balandþio 20 d., pagrástà nepasi-tenkinimà, nes iki minëto mokesèio ásigaliojimo uþ þe-mës nuosavybës áregistravimà apskrièiø administracijosmokëjo ið þemës reformai skirtø lëðø. A. Kaðëta teigia,gaunàs daug pagrástø gyventojø skundø, kad dël þemësreformà vykdanèiøjø institucijø darbuotojø kaltës buvo

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

SEIMO KRONIKA NR. 21 (227) 14072002. 07. 08

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

uþvilkintas nuosavybës gràþinimas, o dabar dël to þmo-nës patys turi sumokëti uþ nuosavybës áregistravimà.

„Politiniø partijø susitarimas dël kovos su nusikals-tamumu ir korupcija´. Alvydo SADECKO (Naujosios sà-jungos (socialliberalø) frakcijos nario, Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komiteto pirmininko) teigimu, Seime ti-kimasis pasiraðyti Seimo Pirmininko inicijuotà parlamen-tiniø partijø susitarimà dël kovos su nusikalstamumu irkorupcija stiprinimo. Liepos 2 d. pas Seimo Pirmininkàvykusiame pasitarime dalyvavo valdanèiøjø Lietuvos so-cialdemokratø partijos (LSDP) ir Naujosios sàjungos (NS,socialliberalø), bei opozicijai ir maþumai priklausanèiøLietuvos liberalø sàjungos (LLS), Lietuvos centro sàjun-gos (LCS), politinës partijos „Lietuvos krikðèionys demok-ratai´ (LKD), „Jaunosios Lietuvos´, naujøjø tautininkøir politiniø kaliniø sàjungos, Tautos paþangos partijos(TPP) bei Lietuvos laisvës lygos vadovai arba partijø at-

stovai. A.Sadecko teigimu, visi dalyvavusieji ið esmës pri-tarë susitarimui. Pasak A.Sadecko taip pat yra svarstomagalimybë pasiraðyti ne susitarimà, o deklaracijà dël kovossu nusikalstamumu ir korupcija. Taèiau, jo nuomone, su-sitarimas bûtø tinkamesnë forma átvirtinti parlamentiniøpartijø poþiûrá á vidaus saugumo problemà. „Susitarimasuþpildytø tam tikrà spragà dël nepakankamai vieningo po-þiûrio á vidaus saugumo problemas. Jeigu yra susitarimasdël gynybos politikos, tai susitarimas dël kovos su nusi-kalstamumu ir korupcija atspindëtø vidaus saugumo pro-blemà´, – paþymëjo NSKG pirmininkas.

Laima ÐANDARIENË

*Spaudos konferencijø áraðus galima rasti Seimo in-terneto svetainëje: www.lrs.lt.

**Su spaudos konferencijose platintais dokumentaisgalima susipaþinti Seimo spaudos tarnyboje.

PARLAMENTE – LIETUVIÐKOS MOKYKLOS MOKYTOJAIIR MOKSLEIVIAI

Liepos 5 d. Seime lankësi Maskvos vidurinës lietuviø etninës kultûros ir bendrojo lavinimo mokyklos direktorëSolveiga Valatkaitë su mokytojais ir keliais mokiniais.

Per susitikimà su Seimo nare Irena Ðiauliene vieðnios ið Maskvos papasakojo apie mokyklos veiklà, pristatë moky-tojø kolektyvà. Buvo akcentuota, kad kultûriniai ryðiai tarp Lietuvos ir Maskvos mokyklø – puiki proga artimiau susi-paþinti su ðalies kultûra, paproèiais bei tradicijomis. Lituanistinë mokykla Maskvoje kitais metais ðvæs deðimtmetá.

Mokytojø kolektyvà apsilankyti Lietuvoje pakvietë Pasaulio lietuviø kultûros ryðiø centras.

DZÛKIJOS MENININKØ PARODA

Liepos 2-àjà parlamente savo kûrybà pristatë Dzû-kijos nacionalinio parko menininkai – Varënos kraðto fo-tografai ir tautodailininkai, eksponuodami Dzûkijos krað-tovaizdþio nuotraukas, medþio droþinius, tautines juos-tas, verbas bei juodàjà keramikà, kurios senosios tradici-jos iðsaugotos tik ðiame kraðte.

Á parodos atidarymà per pratæstos sesijos posëdþiopertraukà susirinko Seimo nariai bei Kanceliarijos dar-buotojai. Jiems koncertavo tautinis dzûkø ansamblis „Ku-kumbalis´. Susirinkusius dzûkiðkai pasveikino Seimo na-rys Gediminas Jakavonis, o þemaièiø politikø vardu – Sei-mo narys Egidijus Skarbalius.

Bûtent Teresës Jankauskaitës juodosios keramikosdirbiniai yra „apkeliavæ´ daug ðaliø. Tarp originaliausiøjos darbø – porceliano þvyneliø suknelë (þr. nuotr.). Tau-todailininkë Saulë Lazarevièienë parlamento fojë papuo-ðë margaspalvëmis tautinëmis juostomis, sodais ir ver-bomis. Skulptoriaus Algirdo Juðkevièiaus medþio droþi-niuose ir Sauliaus Indraðiaus, Rûtos Indraðiûtës, Elvy-ros Petraitienës skulptûrose vyrauja tautiniai motyvai, ta-èiau juose aiðkiai atsispindi profesionalo poþiûris.

Fotografø Algimanto ir Mindaugo Èerniauskø, Eu-genijaus Drobelio ir Mindaugo Lapelës darbai skirti Dzû-kijos þmonëms, miðkams, gyvûnijai. Meistriðkai parinktivaizdai atskleidþia ðios Lietuvos dalies groþá.

Uþ galimybæ pajusti Dzûkijos dvasià autoriams padë-kojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Artûras Skardþius.

Laurynas CIBUTAVIÈIUS

Documents

Pavasario sesijà parlamentas baigë átemptais ginèais tarp