Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimuikurklt.lt › wp-content › uploads › 2017 › 09 › Pasiulymai... · 1 Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos

1

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui

Aleksandras Jocius

El. p. [email protected]

Įvadas

Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas – paskatinti Vidaus reikalų ministeriją rengti institucinės sąrangos koncepciją

vertinant ne vien viešojo administravimo klausimus, tačiau atspindėti platesnį institucinės sąrangos modelį,

atsižvelgiant ir į teikiamas paslaugas, ir į komercines operacijas, ir į koncepcijos įgyvendinimo užtikrinimą.

Šiuo metu panašiausiu egzistavusiu dokumentu į institucinės sąrangos koncepciją laikomos „Vykdomosios

valdžios sistemos sandaros tobulinimo gairės“, kurios yra patvirtintos Vyriausybės protokolu (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2016-08-11 pasitarimo protokolas Nr. 47.), tačiau viešai, internete, prieinamos

nėra1.

Pagrindinė informacija, kurios pagrindu rengiami pasiūlymai – Ūkio ministerijos sudarytos darbo grupės

diskusijos (VĮ teisinės formos pagrįstumo vertinimo ir Valstybės dalyvavimo Valstybės valdomose bendrovėse

pagrįstumo klausimais), taip pat EBPO, Pasaulio banko, Valstybės kontrolės rekomenduojamos gerosios

praktikos pagrindu.

Taip pat yra aktualu pažymėti „Rekomendacijas kaip atlikti Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų

peržiūrą ir programų vertinimą“ bei „Socialinių sąnaudų-naudos analizės gaires“. Šios gairės minimos

tolesniame aptarime, tačiau verta akcentuoti, kad metodinių priemonių parengta yra, jos yra išsamios, tačiau

retai naudojamos. Gali būti, kad tai yra pasekmė jų akademiško aprašymo – detalumas, nuoseklumas, griežti

metodologiniai principai gali atgrasyti nuo taikymo, būtent dėl laiko sąnaudų reikalingų įsigilinti ir naudoti.

Naujoji Zelandija, teikdama metodinę informaciją kaštų naudos analizės atlikimui, yra parengusi tiek trumpą

aprašymą kaip vykdyti pirminę (angl. vadinama: rough cost benefit analysis) kaštų naudos analizę (KNA)2, tiek

pateikia ir pavyzdį3. Šių gairių pagrindiniai akcentai:

Svarbūs sprendimai turi būti lydimi kokios nors KNA;

Pirminė (grubi) KNA yra geriau nei jokios KNA;

Svarbiausias KNA akcentas – pateikti prieinamą informaciją logiškai ir metodologiškai;

(Socialinė) KNA vertina poveikį visuomenei apskritai. Tai turėtų būti daroma ne vertybiniu pagrindu,

t. y. metodai turėtų būti taikomi įvertinti pasekmes, tačiau sprendimų priėmėjas jau vertina šias

pasekmes tikslų ir politiniais aspektais;

Sistematiškas metodas nebūtinai reiškią kompleksišką, brangų ir detalų metodą. Ir pirminė (grubi)

KNA gali būti logiška ir nuosekli, kuri vėliau būtų naudojama spręsti dėl pilnos KNA rengimo.

Kitaip tariant, rengiant koncepciją (kuri, priklausomai nuo reglamentavimo pobūdžio, gali būti

rekomendacinė arba privaloma), turėtų būti atsižvelgiama į pritaikomumą, t. y. reikia siekti suteikti

supaprastintą, aiškų, logišką ir, tuo pačiu, metodologiškai teisingą sprendimų priėmimo kelią. Kaip jau

minėta, grubus įvertinimas, geriau nei jokio, o sudėtingas įvertinimas dažniausiai „jokio“ būtent ir reiškia.

1 Rekomenduojama atsinaujinti ministerijos svetainės turinį. http://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesasis-administravimas

informacija apie vakokybe.vrm.lt puslapį, taip pat ir kita informacija, nėra atnaujinta, nuorodos – neveikia. Puslapis tikrintas 2017 m. rugpjūtį. Remiantis skelbiama informacija paskutinį kartą informacija atnaujinta 2015 m. 2 http://www.treasury.govt.nz/publications/guidance/planning/costbenefitanalysis/guide/38.htm

3 62 psl., http://www.treasury.govt.nz/publications/guidance/planning/costbenefitanalysis/guide/cba-guide-jul15.pdf

http://www.treasury.govt.nz/publications/guidance/planning/costbenefitanalysis/guide/38.htm

http://www.treasury.govt.nz/publications/guidance/planning/costbenefitanalysis/guide/cba-guide-jul15.pdf

2

Taigi šiuose pasiūlymuose siekiama pateikti kriterijus, kurie turėtų nepasimesti ir kurie galėtų būti aktualūs

atitinkamose sprendimų priėmimo proceso dalyse, konkrečiai – vertinime. Pateikiami pasiūlymai yra didžiąja

dalimi orientuoti į VVĮ vaidmens nustatymą bendroje institucinėje sąrangoje, tačiau nemaža dalis principų,

vertinimo elementų, galėtų būti taikomi universaliai, įskaitant tiek viešąsias įstaigas, tiek biudžetines įstaigas.

Šiuose siūlymuose argumentuojama, kad tam tikros viešosios paslaugos vykdymas turėtų, pagrįstai, būti

vertinamas socialine KNA (toliau – SKNA), dėl savo tiesioginės ir netiesioginės įtakos visuomenei. Tačiau

akcentuojamas skirtumas tarp SKNA ir privačios KNA taikymo: paslaugų (funkcijų ar funkcijų grupių) SKNA

aktuali įvertinimui, ar ją verta vykdyti visų mokesčių mokėtojų sąskaita; tuo tarpu sprendžiant dėl konkrečios

įgyvendinimo formos, ypač jei ši paslauga yra artima komercinei (pvz. įvairios sporto skatinimo paslaugos –

infrastruktūra, treniravimas, varžybų organizavimas), galėtų būti pasirinkti tiek biudžetinės įstaigos, tiek

viešosios įstaigos, tiek valstybės valdomos įmonės (VVĮ), tiek viešųjų pirkimų (VP) būdu perkamos paslaugos

kelias ir turėtų būti taikoma (ir) privati KNA, siekiant tinkamai įvertinti alternatyvų kainas prieš priimant

galutinį politinį sprendimą. Tai turėtų padėti asocijuoti funkcijų (veiklos) tikslus ir joms vykdyti reikalingas

sąnaudas, leis kelti adekvačius veiklos rodiklius ir taip efektyvinti biudžetų lėšų naudojimą.

Pastaruoju pavyzdžiu, biudžetinė įstaiga veikiausiai būtų pasirenkama dalinei veiklai ir biudžeto asignavimų

valdymui; viešoji įstaiga, kuomet būtų teikiamos treniravimo, varžybų organizavimo paslaugos, pilnai ar

reikšminga dalimi finansuojant biudžeto lėšomis ir taip suteikiant lengvatines kainas. Tuo tarpu VVĮ arba VP

savaime turėtų būti vienas ir tas pats kelias, su itin retomis išimtimis. Renkantis VVĮ/VP kelią siekiama,

bendrąja prasme, kainų aukciono, kas už mažiausią kainą pilnai vykdytų atitinkamas paslaugas. Pastaruoju

atveju pagrindinis scenarijus turėtų būti VP. Tuomet kokiais atvejais rinktis VVĮ (kurti įmonę ar priskirti jau

esančiai įmonei specialiuosius įpareigojimus), kaip paslaugos teikėją, ne VP būdu? Kuomet konkurencija nėra

pakankama – yra iškreipta rinkos situacija.

Greta minėtųjų teisinės formos pasirinkimų derėtų paminėti, kad ne

vien viešojo administravimo įgaliojimai yra aktualūs (pvz. ir VšĮ

galėtų būti asignavimų valdytoja), tačiau yra gausu ir kitų veiksnių,

tarp kurių ypač aktualūs veiklos lankstumo ir atlyginimų politikos

klausimai. Norint galėti samdyti profesionalius specialistus (mokėti

konkurencingus atlyginimus, bent 50-70 proc. privataus sektoriaus

dydžio) pasirenkamos ne tos formos, kurių yra siekiama

koncepciškai (žr. iliustraciją dešinėje4): VĮ Registrų centro, bemaž

visų viešųjų įstaigų, dirbančių ekspertinės analitikos, ES lėšų

administravimo, investicijų skatinimo ir pritraukimo srityse,

pavyzdžiai.

Kitaip tariant, veikti gali tik realistiški funkciniai kriterijai. Kitais atvejais tai bus naujos, mažai naudojamos ir

viešai neskelbiamos gairės, neturinčios laukto poveikio.

Valstybės mastu įmonių ir įstaigų nėra tiek daug (prieduose pateikiami sąrašai), kiekvienu atveju yra tam

tikros specifikos, todėl visuomet kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai, tad siūloma siekti ne sudaryti

baigtinį taisyklių sąrašą, kas yra šiuo metu vyraujanti praktika (pasekmės žr. iliustraciją), tačiau siekti logiškos

vertinimo ir pagrindimo sekos. Sprendžiant, kieno rūpestis galėtų ir turėtų būti atskirų sąrangos elementų

priežiūra, verta prisiminti, kad VVĮ sritis yra reikšmingai pasistūmėjusi į priekį: reikėtų siekti įgyvendinti

pradžiai bent VšĮ vertinimą ir skaidrinimą analogišką VVĮ (galbūt net vykdomą to paties Valdymo

koordinavimo centro, žr. Valstybės kontrolės ataskaitas VVĮ, VšĮ ir SKĮ srityse5).

4Iliustracija: https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/originals/da/7b/01/da7b01a93fd378d249a38beeb37826b9.png

5 http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23195

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/originals/da/7b/01/da7b01a93fd378d249a38beeb37826b9.png

http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23195

3

Pastaba: Kriterijai „Atliekama pilna kaštų naudos analizė“ yra išskirtinai orientuoti į Valstybės valdomas įmones, tad pritaikomumas

viešųjų ir biudžetinių įstaigų pasirinkimui yra sąlyginis.

4

SKNA: “Ar reikalinga vykdyti funkciją (funkcijų grupę)?“

Atsižvelgiant į tai, kad socialinių sąnaudų – naudos analizės (arba socialinių kaštų – naudos analizės, SKNA)

metodinė medžiaga yra išsamiai parengta ir prieinama, šiuose pasiūlymuose metodai nebus išsamiai

detalizuojami. „Socialinių sąnaudų-naudos analizės metodinės gairės ir Sprendimų poveikio baigiamojo

vertinimo gairės“ buvo parengtos vykdant 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4

prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę

VP1-4.2-VRM-01-V „Veiklos valdymo tobulinimas“. Šios gairės6 yra prieinamos Finansų ministerijos

puslapyje. Tad siūlymuose dėmesys yra skiriamas paaiškinti vietą loginėje modelio (pasirinkimų medžio, žr. 3

psl.) struktūroje. Tuo pačiu metu reikalinga pabrėžti, kad SKNA yra laikoma metodine priemone, bet ne tikslu

savaime, t.y. atsižvelgiant į santykinę reikšmę, dažniausiai turėtų užtekti tik bendrinio pirminio įvertinimo,

remiantis SKNA principais (žr. Įvade minimą Naujosios Zelandijos pavyzdį).

Sprendimo priėmimo medžio kontekste, loginė struktūra galėtų būti taikoma tiek funkcijų ar jų grupių, tiek

institucijos veiklai ar jos procesams vertinti. Pvz. galėtų būti vertinami atskiri specialieji įpareigojimai taikomi

VVĮ ar politikos formavimo (priežiūros ar kt.) veiklos. SKNA turėtų leisti identifikuoti tiek jau vykdomų, tiek

svarstomų pradėti vykdyti, funkcijų ar jų grupių atžvilgiu, ar kuriama nauda yra adekvati sąnaudoms, kokios

yra tikslinės visuomenės grupės, kurioms siekiama teikti naudą. Darant prielaidą, kad SKNA pagalba

vertinama nauda yra pakankamai reikšminga, siūloma siekti vertinti alternatyvas požiūriu, būdingesniu

privačiai KNA. Analizių panašumai ir skirtumai plačiau aptariami sekančioje dalyje.

Tiek SKNA, tiek KNA metodų taikymas yra subjektyvus: prielaidos, kintamųjų dydžių pasirinkimas,

netiesioginių aspektų atskleidimas yra rizikingas. Rezultatai gali būti iškreipti dėl metodologinio sudėtingumo

arba sąmoningų siekių. Į tai atsižvelgiant, turėtų būti įvardinta (-os) institucijos, kurios turi (ar kauptų)

atitinkamą patirtį ir galėtų tiek teikti pagalbą (konsultuoti), tiek verifikuoti atliktas analizes pačiais

svarbiausiais atvejais. Vertinant, kurios (-ių) institucijos funkcijos tai galėtų būti, rekomenduojama

bendradarbiauti su Vyriausybės kanceliarija.

Preliminari KNA: funkcijų kaštai ir alternatyvos

Funkcijų kaštų ir alternatyvų įvertinimas galėtų būti atliekamas tiek SKNA, tiek privačios KNA būdu,

pagrindinis siekis yra atskleisti visas pagrindines potencialiai įgyvendinamas alternatyvas. Tuo pačiu

pabrėžtina, kad SKNA ir KNA išskyrimas yra orientuotas į efektyvesnį sprendimų priėmimą, sprendžiant

alternatyvų pasirinkimus: t.y. ne vien skaičiuojant ar apsimoka tiltą statyti ir taip sutaupyti aplink

važiuojančiųjų laiką ir kitas sąnaudas, tačiau vertinant konkrečias statybos alternatyvas – įprastas pirkimas

viešaisiais pirkimais, viešo – privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelio taikymas, ar pavedimas

specialiuoju įpareigojimu tai atlikti Valstybės valdomai įmonei (VVĮ). Argumentai, taikomi diskusijose, galėtų

ir turėtų atsispindėti jau preliminarioje KNA: susijusios rizikos, būsimos sąnaudos ir kt. kaip preliminarūs

elementai jau gali būti numatomi. Tais atvejais, kai svarstoma jau vykdoma funkcija, turėtų būti vertinama

generuojama nauda, ją lyginant su funkcijos nutraukimu (atitinkamai išteklius perskirstant kitoms sritims) ar

masto apribojimu. Nors nuolatinis vertinimas ir yra įtvirtintas teisės aktuose, rekomendacijose ar

metodologiniuose leidiniuose, nesant atsakingai institucijai (asmeniui), šis vertinimas bus tik formalus.

Susijusios institucijos turėtų būti įvertinamos ir įtraukiamos į koncepciją, siekiant nuoseklumo ir koncepcijos

įgyvendinimo užtikrinimo. Pagal sritis, atsakingos (vertinimus inicijuojančios, vykdančios ar prižiūrinčios)

institucijos, preliminariai vertinant, galėtų būti:

VVĮ atveju Valdymo koordinavimo centras (nuo š.m. liepos 1 d. VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra,

toliau – VKC arba SIPA), Valstybės kontrolė (toliau – VK);

VšĮ atveju siūloma vertinti VKC tolesnį įtraukimą į vertinimą ir priežiūrą, analogiškai VVĮ;

6 https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/sanaudu_gaires.pdf

https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/veiklos-efektyvumo-tobulinimas/socialiniu-sanaudu-naudos-analize

https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/sanaudu_gaires.pdf

5

VP atveju, be Viešųjų pirkimų tarnybos, turėtų būti akcentuojamas vidaus ir išorės auditorių

įsitraukimas ir atsakomybė, lėšas skiriančių institucijų atsakomybė. Pilnos KNA atveju, svarstant VP ir

VVĮ alternatyvas siūlomas ir Konkurencijos tarybos (Konkurencijos tarybos) įtraukimas, be to, šis

įtraukimas matomas ne kaip aktyvi KT funkcija, tačiau kaip reaktyvi, po kitos įstaigos kreipimosi;

Dėl biudžetinių įstaigų: potencialiai didžiausias vaidmuo galėtų būti VK, tačiau galima įžvelgti riziką,

kad VK yra nukreipta į teisės aktų laikymosi priežiūrą, nei pačių teisės aktų adekvatumo ir tinkamumo

vertinimą (teigti, kad viena ar kita funkcija neadekvati ir nereikalinga dažniausiai yra pernelyg

subjektyvu); tad potencialiai galima būtų svarstyti klausimų kėlimą ir visuomenės įtraukimą, tačiau ar

tuo turėtų užsiimti VK ar kitos institucijos dar turi būti atsakyta.

Įvardinant šias potencialias atsakingas institucijas siekiama pateikti pavyzdžius, siekiant ne sudaryti baigtinį

ar įtvirtintiną sąrašą, tačiau akcentuoti suinteresuotųjų įstaigų (institucijų) įvardinimo poreikį, tęstinei

peržiūrai ir efektyvumo siekiui užtikrinti. Kitaip tariant, jei pačios įstaigos yra suinteresuotos veikti, turėti kuo

didesnį skaičių funkcijų, kieno tiesioginis suinteresuotumas ir iniciatyva yra (ar, veikiau, remiantis koncepcija

turėtų patapti) kritiškai vykdyti peržiūrą.

Pilna KNA analizė

Po pirminio politinio pritarimo turėtų būti rengiama tolesnė ir detalesnė alternatyvų analizė, siekiant tiksliau

atskleisti susijusias sąnaudas ir rizikas. Pirminei KNA taikytini principai išlieka aktualūs ir šiuo atveju – analizės

ir poveikio mastas turėtų būti adekvatus, analizė turėtų būti priemone, tačiau ne tikslu (ir administracine

našta) savaime. Kaip minėta ir kitose pasiūlymų dalyse, koncepcija turėtų adresuoti biudžetinių įstaigų –

viešųjų įstaigų – viešųjų pirkimų/VVĮ pasirinkimo klausimus, vertinant įstaigos perspektyvą. Turėtų būti

peržiūrėti ir susisteminti pagrindiniai iš teisės aktų kylantys efektai pasirinkimui skirtingų teisinių formų.

Preliminariai galima būtų teigti, kad pagrindinis įprastas scenarijus, funkcijos priskyrimo atveju, yra priskirti

vykdomą funkciją jau atitinkamoje srityje veikiančiai biudžetiniai įstaigai. Tais atvejais kai atitinkamų

kompetencijų įstaigoje nėra arba funkcijos vykdymas nenuolatinis, tačiau reikalaujantis specialių įgūdžių

pasirenkamas VP variantas (studijų, strategijų ir kt. medžiagos rengimas); blogiau, kai tai pasirenkama daryti

tik tais sumetimais, kad pasiekti formalaus objektyvumo įvaizdį, didžiąją darbo dalį parengiant iš anksto ir

perduodant išorės konsultantui. Jeigu atitinkamoje srityje veikia valstybės valdoma įmonė, tokio pobūdžio

darbai kartais būna perduodami vykdyti jai – dėl didesnio išteklių kiekio, kompetencijos (atsirandančios dėl

geresnių darbo sąlygų ir pan.), kas yra ydinga praktika ir kuriai turėtų būti užkertamas kelias (visų pirma

sprendžiant tokių pasirinkimų motyvus – išteklių ir darbo sąlygų klausimus institucijose).

Kitu atveju, jei atitinkamoje srityje veikia valstybei priklausanti viešoji įstaiga, funkcija gali būti perduodama ir

jai. Priklausomai nuo aplinkybių ir institucijos – savininkės „lankstaus“ požiūrio į viešojo administravimo

įgaliojimų reglamentavimą, kartais šioms papildomoms funkcijoms nebesiimama keisti įstatymų, dėl ne

visuomet aiškaus administracinių įgaliojimų apibrėžimo ar išskirtinai griežto jų interpretavimo, kuomet,

galbūt, atitinkamas funkcijas galima būtų laikyti viešosiomis paslaugomis ar interpretuoti ir kitaip. Tačiau šiuo

atveju aktualus ir kitas aspektas – viešųjų įstaigų steigimo priežastys. Didelė tikimybė, kad pirminės VšĮ

teisinės formos pasirinkimo priežastys, lyginant su biudžetinėmis įstaigomis, yra susijusios su veiklos

lankstumu, jos reglamentavimo ir atsakomybės aspektais, platesniais atlyginimų rėžiais ir pan.

Šiuo atveju siekiama akcentuoti, kad kokybiška KNA įtrauks ydingus sistemos aspektus ir skatins sprendimus,

kurie yra įgyvendinami, optimalūs, tačiau besikertantys su nustatytais principais. Tuo tarpu principų

laikymasis (pvz. kad viešasis administravimas turėtų būti vykdomas tik biudžetinių įstaigų) kiekvienu

individualiu atveju bus mažiau naudingas (reikš tiesioginį nuostolį) visuomenei. Individualus atvejis išskirtas

todėl, kad iki bus išspręstos esminės sisteminės problemos, vadovavimasis individualiais atvejais dominuos ir

tai bus optimaliausias sprendimas, iki kol bus pasiektos krizinės situacijos nesprendžiamose srityse.

6

Valstybės valdomos įmonės: požiūris ir vertinimas

Tuo tarpu valstybės valdomų įmonių atveju, veiksnys iškreipiantis neformalias KNA yra tai, kad VVĮ vykdomos

funkcijos „nieko nekainuoja“. Tai iškreipia alternatyvas ir kalia aibę problemų, kurios keliamos tiek EBPO, tiek

Valstybės kontrolės, tiek valdymo koordinavimo centro, tiek ir pačių įmonių. Šiuose pasiūlymuose siekiama

akcentuoti, kad fundamentaliai funkcijų parinkimas įsigyti viešųjų pirkimų ir specialiųjų įpareigojimų VVĮ keliu

turi būti sugretintas – paslaugos privalo būti įkainojamos, įskaitant adekvačias pelno maržas, net ir tuo

atveju, kuomet paslaugas įpareigojamos teikti VVĮ. Tai skatins nuosekliai vertinti sprendimus KNA atžvilgiu ir

priimti mažiau neapgalvotų sprendimų.

Tokiu atveju, sugretinant VP ir VVĮ variantus, turėtų kilti klausimas, kam VVĮ reikalingos valstybės

nuosavybei? Šis klausimas gana plačiai nagrinėtas EBPO bei Ūkio ministerijos kuruotose darbo grupėse. Nors

iš EBPO perspektyvos pasirinkimas ir motyvacija yra laikoma valstybės prerogatyva (tad interpretacijos ir

motyvacija užsienio šalyse gana reikšmingai skiriasi) ir aiškios rekomendacijos nenurodomos, yra

formuluojamos pagrindinės gairės7:

Valstybė privalo veikti kaip profesionalus, aktyvus ir informuotas, savininkas:

o Įmonės turėtų veikti teisinėje aplinkoje, analogiškoje privataus kapitalo įmonėms;

o Įmonių kolegialūs valdymo organai turi galėti vykdyti savo pareigas nepriklausomai;

o Turi būti užtikrinamas sprendimų, susijusių su VVĮ valdymu, skaidrumas ir kt.

VVĮ reglamentavimas privalo leisti užtikrinti lygias konkurencines sąlygas: politiniai tikslai, keliami

atitinkamai VVĮ turi būti aiškiai apibrėžti ir įkainoti, taigi turi būti suteikiamos analogiškos veiklos

galimybės kaip ir privataus sektoriaus įmonėms; tuo pačiu metu, turi būti reikalaujama įmonių

grąžos, efektyvumo ir kitų kriterijų atitikimo privačiam sektoriui – VVĮ sektoriui, tiek kiek įmanoma,

neturi būti taikomos išskirtinės sąlygos.

Taip pat keliami kiti lūkesčiai, kaip smulkiųjų akcininkų interesų užtikrinimas (itin aktualu

listinguojamų įmonių atžvilgiu), skaidrumo reikalavimų formulavimas ir laikymosi užtikrinimas ir pan.

EBPO taip pat apžvelgia ir vyraujančią praktiką sprendimuose, susijusiuose su įmonių privatizavimu ar

išlaikymu valstybės nuosavybėje. Įmonių privatizavimas, kaip ir įstaigų likvidavimas, yra tiesiogiai susijęs su

apsisprendimu dėl funkcijų vykdymo. Todėl verta apžvelgti, kokie principai yra išryškinti EBPO8:

Remiantis Kanados ir Jungtinės karalystės informacija apibendrinama, kad valdžios institucijos turėtų

spręsti ne kokiais atvejais turėtų būti vykdomas VVĮ privatizavimas (ar likvidavimas), tačiau turėti tai

vykdyti, kuomet nėra aiškaus pagrįstumo, kodėl privatizavimas neturėtų būti vykdomas;

Pripažįstama, kad viešasis sektorius negali idealiai „korporatizuoti“ įmonių, tačiau valdysenos

priartinimas prie būdingo pavyzdinei valdysenai būdingai privataus kapitalo įmonėms, gali reikšti,

kad ekonominis skirtumas tarp valstybės nuosavybėje esančios įmonės ir privatizacijos yra santykinai

ribotas;

Švedija, esanti vienu geriausiu VVĮ valdysenos pavyzdžiu, argumentuoja, kad pasiekus valdysenos

priartinimą prie privačiam sektoriui būdingos valdysenos, tinkama alternatyva yra oportunistiškas

deinvestavimas, privatizuojant dalį įmonių akcijų, tačiau nesiimant pilnų įmonių pardavimų;

Vokietijos atveju pateikiami pagrindiniai kriterijai, kuomet turėtų būti dalyvaujama VVĮ: kuomet

keliami tikslai negali būti pasiekiami geriau ar ekonomiškiau kitomis alternatyviomis priemonėmis;

kuomet valstybės finansinė atsakomybė už atitinkamą VVĮ yra ribota; kuomet valstybė gali būti

7https://www.oecd.org/daf/ca/OECD-Guidelines-Corporate-Governance-SOEs-2015.pdf

8http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/CA/PRIV(2008)8/FINAL&docLanguage

=En

https://www.oecd.org/daf/ca/OECD-Guidelines-Corporate-Governance-SOEs-2015.pdf

http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/CA/PRIV(2008)8/FINAL&docLanguage=En

http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/CA/PRIV(2008)8/FINAL&docLanguage=En

7

atstovaujama kolegialiuose valdymo organuose; ir kuomet užtikrinami skaidrumo, audito ir kiti

reikalavimai būdingi didžiausioms privataus sektoriaus įmonėms;

Su nuosavybe susijusių sprendimų priėmimas yra įprastai siejamas su vykdomomis KNA, ar kitais

metodais atliekamu poveikio vertinimu.

Tad, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas ir užsienio šalių praktiką, darbo grupių diskusijų rezultatus ir

ekspertų komentarus, siūlomas VVĮ vertinimo modelis, išskiriant tokias pagrindines VVĮ nuosavybės

pasirinkimo kriterijų grupes (įskaitant ir funkcijų priskyrimą VVĮ specialiaisiais įpareigojimais):

Svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonės (objektai);

Ekonominiai motyvai - rinkos ydų (angl. market failure) konkurencijos srityje atvejai, sietini su:

o Didelio masto infrastruktūra. Šiai daliai priskirtinos įmonės dažniausiai būtų priskiriamos

infrastruktūra paremtos natūraliosios monopolijos, pvz. geležinkeliai, uostą valdanti įmonė ir

pan., kuomet monopolis yra suformuojamas teisės aktų arba išskirtinai didelių investicijų

reikalaujančios infrastruktūros (pvz. SGD terminalas). Didelės investicijos į infrastruktūrą

įprastai reiškia itin didelę riziką, lemiančią konkurencijos sumažėjimą, ir, įprastai, gali taip pat

būti siejama su rinkos dydžio, reguliacinės aplinkos ar politinės rizikos prielaidomis. Šiuo

atveju dažniausiai taikytina prielaida, kad privatus monopolio paslaugų užtikrinimo kokybė

arba reguliatoriaus įtaka kainų kontrolei būtų nepakankama;

o Rinkos dydžiu. Tam tikrais atvejais specifinių paslaugų paklausa gali būti pernelyg maža, kad į

tą pačią rinką imtų pretenduoti kitas dalyvis, dėl sąlyginai riboto grąžos potencialo, lyginant

su konkurencinėmis rizikomis (konkurencija sumažintų maržas ir tokiu atveju dalyvavimo

rinkoje iniciavimas gali būti komerciškai nenaudingas). Pavyzdžiu galėtų būti konkuravimo su

Smiltynės perkėla iniciavimas ar masto ekonomijos reikalaujančių paslaugų teikimas, pvz.

pašto paslaugose. Tokio pobūdžio paslaugas teikiant privataus kapitalo įmonei, ji galėtų

turėti monopolinę poziciją ir, potencialiai, kokybės, kainų, reguliacinės aplinkos priežiūros

sąnaudos valstybei būtų reikšmingai didesnės, nei rizika susijusi su paslaugų teikimo

patikėjimu VVĮ;

o Reguliacine aplinka. Šiuo atveju išskirtini du pagrindiniai aspektai – viešųjų pirkimų trūkumai,

kuomet adekvati konkurencija negali būti pasiekta ir užtikrinta; ir licencijų, reikalingų veiklai

vykdyti ir konkuruoti, suvaržymai. Pastarieji gali būti arba orientuoti į sudėtingą procesą visų

rinkos dalyvių atveju (licencijos gavimas yra sudėtingas, ilgas ir, galimai, neskaidrus), arba tik

užsienio įmonių atžvilgiu (kuomet kitų ES šalių licencijos nėra pripažįstamos ir reikalaujama

visas licencijas gauti Lietuvoje, tokiu atveju ir rinkos dydžio veiksnys gali būti aktualus

paaiškinant, kodėl rinkoje susiformavusi vieno ar poros dalyvių dominuojanti padėtis);

o Politine rizika. Veikla, turinti aukštą politinę riziką, turi turėti atitinkamą grąžą, atspindinčią

riziką. Tokiais atvejais formuojasi didelė korupcinių veiksmų apraiškos tikimybė, siekiant

sumažinti atitinkamą politinę riziką ir taip turėti aukštesnį pelningumą, nei adekvatus, pagal

esamą riziką. Tokiu atveju PPP projektų organizavimas ir įgyvendinimas potencialiai gali būti

patikimas VVĮ, valdant korupcijos apraiškų ir kitas įgyvendinimo rizikas.

Kiti, išskirtiniai, atvejai, kuomet BĮ ir VšĮ teisinės formos nėra tinkamos (jei VVĮ nuosavybės

argumentacija grindžiama šiuo pasirinkimo motyvu, tai turi būti traktuojama kaip indikatorius,

reikalaujantis spręsti atitinkamus trukdžius reguliacinėje sistemoje).

Šių kriterijų taikymas yra subjektyvus. Taigi kriterijų atitikimo įvertinimas negali būti vienareikšmiškai

privalomas, tačiau tuo pat metu, kilus nesutarimams ir skirtingoms interpretacijoms, turėtų būti aiškiai

identifikuotos institucijos, kurių nuomonė šių kriterijų įvertinimo klausimais turėtų būti svariausia, dėl turimų

kompetencijų. Dėl tiesioginių įvertinimų nacionalinio saugumo klausimais – Krašto apsaugos ministerija, kitos

atitinkamos institucijos. Tuo tarpu konkurencinių rinkos ydų atveju aiškumas yra mažesnis: turėtų būti

8

išnaudojama Konkurencijos tarybos specializacija situacijos rinkoje (atitinkamose rinkos dalyse) analizėje,

tačiau ypač politinės rizikos pasekmių vertinimo atveju, turėtų būti svarstomas įtraukimas Specialiųjų tyrimų

tarnybos (korupcijos rizikos vertinimo aspektu) bei Viešųjų pirkimų tarnybos (dėl galimybės vertinti viešųjų

pirkimų būdo alternatyvą). Visais šiais atvejais nurodytos institucijos galėtų arba pačios vykdyti analizę bei

pateikti išvadas; arba tai potencialiai galėtų būti vykdoma VKC, šioms institucijoms teikiant metodinę pagalbą

bei potencialiai pateikiant verifikacinę išvadą. Tokiu būdu būtų skatinamas tarpinstitucinis

bendradarbiavimas, geriau išnaudojant specializuotas kompetencijas, pasiekiant didesnį veiklos efektyvumą.

Tuo atveju, kuomet pagal atitinkamus kriterijus įmonė turėtų būti valstybės nuosavybėje, tiek kiek tai yra

įmanoma, valstybė turėtų veikti kaip profesionalus akcininkas. Tai apima depolitizacijos, nesikišimo į vidaus

veiklą, tačiau rezultatų stebėseną ir bendrujų veiklos rodiklių priežiūrą, gerosios valdysenos principų taikymą

kolegialių organų atžvilgiu (pvz. valdymo organų atsakomybės klausimai civiliniu pagrindu) ir kitus principus.

Valstybės įmonės teisinė forma turėtų nebūti laikoma legitymia alternatyva ir turėtų būti naikinama, tiek

praktikoje, tiek teisinėje bazėje. Pagrindiniai iššūkiai yra „Regitra“, „Registrų centras“ ir „Turto bankas“

vykdomos viešojo administravimo veiklos, neleidžiančios keisti teisinės formos į bendroves, arba,

alternatyviai vertinant, biudžetinių įstaigų reglamentavimų trūkumai, neleidžiantys keisti teisines formas į

biudžetines įstaigas. Papildomos teisinės formos (kaip valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė) reiškia rinkos

iškraipymus, didesnę teisinę bazę ir didesnį biurokratinį aparatą, iškreipia ir užkerta kelią skaidrumui

institucinėje sąrangoje; šios teisinės formos trūkumai akcentuojami EBPO, valstybės kontrolės, ekspertų ir

pačių valstybės įmonių.

9

Apibendrinimas

Rengiant institucinės sąrangos koncepciją rekomenduojama atsižvelgti į poreikį vertinti sistemą

kompleksiškai, ne vien apžvelgti institucijų tarpusavio ryšių formavimo principus. Turi būti

bendradarbiaujama su Vyriausybės kanceliarija, Ūkio ministerija ir atsižvelgiama į Valstybės kontrolės

rekomendacijas9:

Sistemiškai žvelgti ne vien į VVĮ, tačiau vykdyti ir VšĮ bei BĮ veiklos efektyvumo vertinimą, funkcijų

pagrįstumo ir poreikio vertinimą ir kt.

Įvardinti atsakingas institucijas, tiek peržiūrų ir tobulinimo iniciatores, tiek analitines išvadas

verifikuojančias (ar teikiančias metodinę pagalbą) institucijas. Pvz. jei daroma prielaida, kad yra tam

tikroje nišinėje rinkoje susiformavusi dominuojanti ūkio subjektų padėtis, Konkurencijos taryba

galėtų pareikšti galutines išvadas, įvertindama susiklosčiusią padėti rinkoje. Šios išvados turėtų

padėti priimti sprendimus tais atvejais, kuomet svarstoma specialiaisiais įpareigojimais paskirti

funkcijas vykdyti atitinkamai VVĮ. Įprastai tokie siūlymai (pavesti vykdyti funkcijas VVĮ) yra sutinkami

gana neigiamai – privataus sektoriaus atstovai, kuriems tai tiesiogiai nenaudinga (pvz. kurie

alternatyviai teiktų savo paslaugas viešaisiais pirkimais), siekia pakeisti šiuos sprendimus. Įvardinimas

galimybės pasitelkti Konkurencijos tarybos išvadas leistų efektyviau išnaudoti institucijų

kompetencijas, efektyviau bendradarbiauti ir priimti optimalius sprendimus.

Taip pat, rengiant koncepciją – sąrangos principus, turėtų būti atsižvelgiama į principų laikymosi motyvus ir

tikėtinumą. Remiantis esama situacija, aiškios tendencijos, kad teisės aktų aplinka, Vykdomosios valdžios

sistemos tobulinimo gairės, nepasiekia savo tikslų. Ir tam yra įvairių priežasčių, tokių kaip:

Mažai įstaigų yra standartinės – dažnai tai netelpa į siaurus nurodytus apibrėžimus (apima kelių

ministrų sritis, veikia tiek administracinės, tiek civilinės teisės aplinkoje ir pan.)

Yra biudžetinių įstaigų instituto trūkumų, neleidžiančių veikti sistemai (ją iškreipiančių), pvz.:

o Atlyginimų sistema

o Veiklos lankstumas

Tarp kitų priežasčių galėtų būti sudėtingas VVĮ privatizavimo procesas: bankroto/likvidavimo

procedūra yra kur kas tikėtiniau įgyvendinama, nei privatizavimas, kuriam reikalingas Seimo

pritarimas. To pasekmė – nestabdoma veikla, nes privatizavimo sėkmė itin mažai tikėtina, o

likvidavimo finansinė nauda yra neadekvati politinei rizikai (net jei pelningos veiklos potencialas yra

niekinis). Priežasčių sąrašas nėra baigtinis.

Todėl reikalinga koncepcijoje apžvelgti ir pagrindinius klausimus, kurie šiuo metu iškreipia sistemą dėl įvairių

motyvų. Nepaisant idealiausio modelio, esant neišspręstoms ydoms, modelis neveiks taip, kaip planuota.

Kartu reikėtų pabrėžti, kad įstaigų skaičius – baigtinis, protu suvokiamas. Taip, kaip vertinamos ir

apžvelgiamos VVĮ, turėtų vykdoma ir viešųjų bei biudžetinių įstaigų atžvilgiu. Šiuo metu ketinama vystyti

valstybės turto efektyvaus naudojimo vertinimą (VĮ Turto bankas, VTIPS sistemos pagrindu), tačiau

efektyvumą galima ir siūloma būtų vertinti plačiau – lyginti, ypač panašias, institucijas tarpusavyje, sukurti

bendrą institucijų paveikslą, žvelgiant į visumą spręsti dėl adekvataus institucinio modelio ir tikslų.

Taigi, pagrindiniai pasiūlymai, kuriuos norėta akcentuoti, yra SKNA ir KNA taikymo įtraukimas, dalį siaurų

principų keičiant modelių taikymu; atsakingų institucijų nustatymas; VVĮ srities gairės ir kriterijai funkciniam

pasirinkimui ir tęstinumui vertinti.

9 http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23195

http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23195

10

Priedai

Įstaigų (biudžetinių) sąrašas

Valstybės tarnybos departamento 2017-07-26 duomenimis,

pagal http://portalas.vtd.lt/lt/4/vtd-web-servisai/vtdistaigusarasas-328.html

Įstaigų grupė Įstaiga

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos

atskaitingos Vyriausybei

Kauno regioninis valstybės archyvas 1

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

3

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 4

Lietuvos ypatingasis archyvas 5

Lietuvos literatūros ir meno archyvas 6

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 7

Lietuvos statistikos departamentas 8

Lietuvos valstybės istorijos archyvas 9

Lietuvos valstybės naujasis archyvas 10

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 11

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 12

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 13

Šiaulių regioninis valstybės archyvas 14

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

15

Valstybės tarnybos departamentas 16

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 17

Vilniaus regioninis valstybės archyvas 18

Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnyba 19

Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 20

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 21

Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnyba 22

Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 23

Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba 24

Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnyba 25

Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnyba 26

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba 27

Ministrų sritims nepriskirtos įstaigos

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 28

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 29

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 30

Viešųjų pirkimų tarnyba 31

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 32

Prezidento kanceliarija ir įstaigos atskaitingos

Prezidentui

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 33

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 34

11

Ministerijos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 35

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 36

Lietuvos Respublikos finansų ministerija 37

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 38

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 39

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 40

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 41

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 42

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 43

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 44

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 45

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 46

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 47

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos

Seimui

Etninės kultūros globos taryba 48

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 49

Lietuvos mokslo taryba 50

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

51

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 52

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 53

Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių įstaiga 54

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 55

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 56

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 57

Nacionalinė sveikatos taryba 58

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 59

Valstybinė kultūros paveldo komisija 60

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 61

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 62

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 63

Teismai, prokuratūros

Akmenės rajono apylinkės teismas 64

Alytaus rajono apylinkės teismas 65

Anykščių rajono apylinkės teismas 66

Biržų rajono apylinkės teismas 67

Druskininkų miesto apylinkės teismas 68

Ignalinos rajono apylinkės teismas 69

Jonavos rajono apylinkės teismas 70

Joniškio rajono apylinkės teismas 71

Jurbarko rajono apylinkės teismas 72

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 73

Kauno apygardos administracinis teismas 74

Kauno apygardos prokuratūra 75

Kauno apygardos teismas 76

Kauno apylinkės teismas 77

Kelmės rajono apylinkės teismas 78

12

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 79

Klaipėdos apygardos prokuratūra 80

Klaipėdos apygardos teismas 81

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 82

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 83

Kretingos rajono apylinkės teismas 84

Kupiškio rajono apylinkės teismas 85

Lazdijų rajono apylinkės teismas 86

Lietuvos apeliacinis teismas 87

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 88

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 89

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 90

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 91

Marijampolės rajono apylinkės teismas 92

Mažeikių rajono apylinkės teismas 93

Molėtų rajono apylinkės teismas 94

Nacionalinė teismų administracija 95

Pakruojo rajono apylinkės teismas 96

Palangos miesto apylinkės teismas 97

Panevėžio apygardos administracinis teismas 98

Panevėžio apygardos prokuratūra 99

Panevėžio apygardos teismas 100

Panevėžio miesto apylinkės teismas 101

Pasvalio rajono apylinkės teismas 102

Plungės rajono apylinkės teismas 103

Prienų rajono apylinkės teismas 104

Radviliškio rajono apylinkės teismas 105

Raseinių rajono apylinkės teismas 106

Rokiškio rajono apylinkės teismas 107

Skuodo rajono apylinkės teismas 108

Šakių rajono apylinkės teismas 109

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 110

Šiaulių apygardos administracinis teismas 111

Šiaulių apygardos prokuratūra 112

Šiaulių apygardos teismas 113

Šiaulių apylinkės teismas 114

Šilalės rajono apylinkės teismas 115

Šilutės rajono apylinkės teismas 116

Širvintų rajono apylinkės teismas 117

Švenčionių rajono apylinkės teismas 118

Tauragės rajono apylinkės teismas 119

Telšių rajono apylinkės teismas 120

Trakų rajono apylinkės teismas 121

Ukmergės rajono apylinkės teismas 122

Utenos rajono apylinkės teismas 123

13

Varėnos rajono apylinkės teismas 124

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 125

Vilniaus apygardos administracinis teismas 126

Vilniaus apygardos prokuratūra 127

Vilniaus apygardos teismas 128

Vilniaus miesto apylinkės teismas 129

Vilniaus rajono apylinkės teismas 130

Visagino miesto apylinkės teismas 131

Zarasų rajono apylinkės teismas 132

Aplinkos ministerija 51 įstaiga (parkų direkcijos, teritoriniai aplinkos apsaugos departamentai ir kt.)

133

Energetikos ministerija 1 įstaiga (valstybinė energetikos inspekcija) 184

Finansų ministerija 16 įstaigų (reikšmingą dalį sudaro muitinės) 200

Krašto apsaugos ministerija

50 įstaigų (batalionai, rinktinės, ramovės ir kt.) 250

Kultūros ministerija 7 įstaigos 257

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

30 įstaigų (teritorinės darbo biržos, Sodros skyriai ir kt.) 287

Susisiekimo ministerija 7 įstaigos 294

Sveikatos apsaugos ministerija

13 įstaigų (teritorinės ligonių kasos ir kt.) 307

Švietimo ir mokslo ministerija

3 įstaigos 310

Teisingumo ministerija 22 įstaigos (probacijos tarnybos, pataisos namai ir kt.) 332

Ūkio ministerija 4 įstaigos 336

Užsienio reikalų ministerija

Įstaigų neturi 336

Vidaus reikalų ministerija

47 įstaigos (policijos komisariatai, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos)

383

Žemės ūkio ministerija 5 įstaigos 388

Viso: 388 įstaigos

14

Viešųjų įstaigų, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė (be savivaldybių VšĮ), sąrašas

Valstybės kontrolės preliminari informacija, 2017 m. birželis

Eil.

Nr.

Įkūrėjo,

turinčio/įgyvendinančio

savininko teises pavadinimas

Steigėjas valstybės statutas

įstaigoje

Įstaigos veiklos

pobūdis pagal sritį

Įstaigos

kodas Viešosios įstaigos pavadinimas

1 Aplinkos ministerija valstybė savininkė

kitos paslaugos

(daugiabučių

modernizavimas) 303004035 Būsto energijos taupymo agentūra

2 Aplinkos ministerija valstybė savininkė aplinkos apsaugos 124010840 Grunto valymo technologijos

3

Aplinkos ministerija

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba prie

AM kartu su Valstybinių parkų ir

rezervatų asociacija)

valstybė dalininkė kitos paslaugos (ekošvietimas,

turizmo paslaugos) 155633636 Turizmo centras „Palūšė“

4 Finansų ministerija valstybė savininkė viešasis

administravimas 126125624 Centrinė projektų valdymo agentūra

5 Kultūros ministerija valstybė dalininkė kultūros paslaugos 300090303 Vilniaus keistuolių teatras

6 Kultūros ministerija valstybė dalininkė kultūros paslaugos 224248390 Teatras Meno fortas

7 Kultūros ministerija valstybė dalininkė kultūros paslaugos 124015969 Kultūros vertybių globos tarnyba

8

Kultūros ministerija,

Švietimo ir mokslo

ministerija,, transliuotojų bei

retransliuotoj ų

asociacijos, meno

kūrėjų, ţurnalistų bei

leidėjų organizacijos

valstybė dalininkė kultūros paslaugos 123819458 Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

9

Lietuvos liaudies

buities muziejus kartu

su Lietuvos suaugusiųjų švietimo

asociacija

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 158982479 Rumšiškių muziejaus dvaro akademija

10

Tautinių maţumų

departamentas prie LRV kartu su Vilniaus

m. savivaldybe,

Lietuvos vaikų fondu, Lietuvos čigonų

bendrija

valstybė dalininkė kultūros paslaugos 125607735 Romų visuomenės centras

11

Tautinių maţumų departamentas prie

LRV kartu su Kauno

m. savivaldybe

valstybė dalininkė kultūros paslaugos 300022409 Kauno įvairių tautų kultūrų centras

12

Tautinių maţumų

departamentas prie

LRV kartu su Vilniaus rusų folkloro centru

valstybė dalininkė kultūros paslaugos 300601694 Lietuvos tautinių maţumų folkloro ir etnografijos

centras

13 Tautinių maţumų departamentas prie

LRV

valstybė savininkė kultūros paslaugos 125293277 Tautinių bendrijų namai

14 Kultūros ministerija valstybė dalininkė kultūros paslaugos 134972359 Baltijos cirkas

15 Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija valstybė dalininkė

viešasis

administravimas 192050725 Europos socialinio fondo agentūra

16 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

valstybė savininkė socialinės ir teisinės pagalbos

125015947 Valakupių reabilitacijos centras

17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

valstybė savininkė viešasis administravimas

188637485 Technikos prieţiūros tarnyba

18 Susisiekimo ministerija valstybė savininkė kitos paslaugos

(interneto tinklas) 300149794 Plačiajuostis internetas

15

19 Susisiekimo ministerija valstybė savininkė viešasis

administravimas 302824137 Kelių ir transporto tyrimo institutas

20

Susisiekimo ministerija

ir Anykščių r. savivaldybė

valstybė dalininkė kultūros paslaugos 148418882 Aukštaitijos siaurasis geleţinkelis

21 IVPK, kartu su 13 dalininkų

valstybė dalininkė mokymo ir mokslinė veikla

126090582 Visorių informacinių technologijų parkas

22 Sveikatos apsaugos ministerija

valstybė dalininkė

sveikatos

prieţiūros

paslaugos 124364561 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

23 Sveikatos apsaugos

ministerija valstybė dalininkė

sveikatos prieţiūros

paslaugos 191744287 Vilniaus universiteto ligoninės Ţalgirio klinika


ministerija valstybė savininkė


paslaugos 124247526 Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė



sveikatos

prieţiūros paslaugos

135163499 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė

Kauno klinikos



sveikatos


191340088 Respublikinė Klaipėdos ligoninė


valstybė savininkė

sveikatos

prieţiūros

paslaugos 173222266 Rokiškio psichiatrijos ligoninė



sveikatos

prieţiūros

paslaugos 126413338 Nacionalinis kraujo centras




paslaugos 135042056 Respublikinė Kauno ligoninė




paslaugos 152682464

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos

gintaras“




paslaugos 190273081 Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė



sveikatos


124368392 Vilniaus gimdymo namai



sveikatos


245386220 Respublikinė Šiaulių ligoninė



sveikatos

prieţiūros

paslaugos 152696784 Palangos reabilitacijos ligoninė



sveikatos

prieţiūros

paslaugos 124243848 Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė




paslaugos 191340120 Respublikinė Panevėţio ligoninė




paslaugos 191340469 Klaipėdos jūrininkų ligoninė




paslaugos 302583800 Kauno klinikinė ligoninė



sveikatos


181221235 Reabilitacijos centras „Aušveita“



sveikatos


302475739 Priklausomybės ligonių psichologinės ir socialinės

reabilitacijos centras „Nugalėtojų akademija“

41 Švietimo ir mokslo

ministerija valstybė dalininkė švietimo paslaugos 191176774 Alantos technologijos ir verslo mokykla

42 Švietimo ir mokslo ministerija

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 190961010 Daugų technologijos ir verslo mokykla


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 190976966 Elektrėnų profesinio mokymo centras


valstybė savininkė švietimo paslaugos 111965327 Alytaus kolegija

16


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111965284 Kauno kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111967869 Kauno technikos kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111968056 Klaipėdos valstybinė kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111968437 Panevėţio kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111968241 Šiaulių valstybinė kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111965850 Utenos kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111965131 Vilniaus kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111968394 Ţemaitijos kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111967673 Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 211967140 Marijampolės kolegija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111967716 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija


ministerija valstybė dalininkė švietimo paslaugos 111961649 Kauno mechanikos mokykla

57

Švietimo ir mokslo

ministerija, UAB ,,Ortopedijos klinika;

Lietuvos jėzuitų provincija

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 111961453 Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras

58

Švietimo ir mokslo

ministerija, UAB

,,Vakarų santechnika“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 193180433 Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla

59

Švietimo ir mokslo

ministerija, Šiaulių

prekybos, pramonės ir amatų rūmai; Kelmės

savivaldybė, UAB

,,NCCtitanas“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 111964759 Kelmės profesinio rengimo centras

60 Švietimo ir mokslo ministerija, Kretingos

savivaldyb

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 190804938 Kretingos technologijos ir verslo mokykla

61 Švietimo ir mokslo ministerija, UAB

,,Gvijus“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 190087881 Kuršėnų politechnikos mokykla


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 190968670 Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

63

Švietimo ir mokslo

ministerija, Panevėţio

prekybos, pramonės ir amatų rūmai

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 111963995 Panevėţio profesinio rengimo centras


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 147178142 Panevėţio darbo rinkos mokymo centras

65 Švietimo ir mokslo ministerija, Raseinių

savivaldybė

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 190805997 Raseinių technologijos ir verslo mokykla

66 valstybė dalininkė švietimo paslaugos 190807514 Telšių regioninis profesinio mokymo centras

67

Švietimo ir mokslo

ministerija, UAB,,Andova“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 111963657 Vilniaus statybininkų rengimo centras

68

Švietimo ir mokslo

ministerija, Asociacija

,,Linpra“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 300039337 Alytaus profesinio rengimo centras


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 190804742

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo

centras

70

Švietimo ir mokslo ministerija, UAB

,,Petrašiūnų darbo

rinkos mokymo centras“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 190972373 Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111964563 Jonavos politechnikos mokykla

72 Švietimo ir mokslo valstybė savininkė švietimo paslaugos 290972940 Kauno informacinių technologijų mokykla

17

ministerija


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 111965099 Utenos regioninis profesinio mokymo centras


valstybė savininkė švietimo paslaugos 190971467 Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 191851780 Druskininkų amatų mokykla


valstybė savininkė švietimo paslaugos 140199874 Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 144132264 Šiaulių darbo rinkos mokymo centras


valstybė savininkė švietimo paslaugos 120404485 Vilniaus Ţirmūnų darbo rinkos mokymo centras

79

Švietimo ir mokslo

ministerija, UAB ,,Arginta Engineering“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 120091738 Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 110060274 Vaikų poilsis

81

Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos

krepšinio federacija;

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras,

AB,,Preventa“

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 125726593 Lietuvos moksleivių krepšinio lyga


ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 110058056 Valstybės institucijų kalbų centras

83

Švietimo ir mokslo ministerija, Panevėţio

m. savivaldybė, KTU,

Panevėţio kolegija ir kiti

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 248505060 Panevėţio mechatronikos centras

84

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio

ministerija, Pramoninkų

konfederacija

valstybė dalininkė viešasis

administravimas 110066875 Lietuvos inovacijų centras

85

Švietimo ir mokslo

ministerija ir VšĮ Atviros Lietuvos

fondas) Spaudos, radijo

ir televizijos rėmimo fondas ir kiti

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 124861378 Švietimo kaitos fondas

86

Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba Pavaldi teisingumo

ministerijai)


300102549 Europos vartotojų centras

87

Uţsienio reikalų

ministerija kartu su

Vilniaus universitetu


kitos paslaugos

(bendradarbiavimas su kaimynėmis

šalimis)

300590785 Rytų Europos studijų centras

88 Ūkio ministerija valstybė savininkė viešasis

administravimas 125447177 Lietuvos verslo paramos agentūra

89

Ūkio ministerija, Kauno technologijos

universitetas, Vytauto

Didţiojo universitetas

valstybė dalininkė mokymo ir

mokslinė veikla 303562022 Kauno mokslo ir technologijų parkas

90 Ūkio ministerija, UAB

„Start Vilnius“ valstybė dalininkė

mokymo ir

mokslinė veikla 125967014 Šiaurės miestelio technologijų parkas

91 Ūkio ministerija, Klaipėdos universitetas


142105464 Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

92 Ūkio ministerija valstybė savininkė viešasis administravimas

302454111 Versli Lietuva

93 Ūkio ministerija,

Visagino savivaldybė valstybė dalininkė

mokymo ir

mokslinė veikla 155987923

Ignalinos atominės elektrinės regiono verslo

inkubatorius

94

Ūkio ministerija,

Kauno regiono

smulkaus ir vidutinio

verslo asociacija


mokslinė veikla 135193528 Verslininkų namai

18

95 Ūkio ministerija,

Skuodo r. savivaldybė valstybė dalininkė

mokymo ir

mokslinė veikla 174585733 Skuodo informacijos centras

96

Ūkio ministerija,

Šiaulių rajono savivaldybė


mokslinė veikla 145799054 Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras

97

Ūkio ministerija,

Pakruojo rajono

savivaldybė


168290365 Pakruojo verslo informacijos centras

98

Ūkio ministerija,

Vilkaviškio rajono

savivaldybė


300038616 Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras

99 Ūkio ministerija, Kaišiadorių rajono

savivaldybė


mokslinė veikla 159421118 Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras

100 Ūkio ministerija, Joniškio rajono

savivaldybė


mokslinė veikla 300053529 Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras

101

Ūkio ministerija,

Rietavo savivaldybė, Lietuvos verslo

darbdavių

konfederacija


mokslinė veikla 171675271 Rietavo verslo informacijos centras

102

Ūkio ministerija, Šakių

rajono savivaldybė,

asociacija Šakių verslo klubas


mokslinė veikla 174817719 Šakių verslo informacijos centras

103 Ūkio ministerija valstybė dalininkė mokymo ir mokslinė veikla

145470016 Šiaulių verslo inkubatorius

104 Ūkio ministerija valstybė dalininkė mokymo ir mokslinė veikla

166090889 Kazlų Rūdos verslo inkubatorius

105

Ūkio ministerija , Lietuvos

standartizacijos departamentas


mokslinė veikla 300076307 LST Sert

106 Ūkio ministerija ir kiti dalininkai


300563603 Pranciškonų namai

107 Ūkio ministerija valstybė savininkė mokymo ir mokslinė veikla

110068011 Stebėsenos ir prognozių agentūra


administravimas 302913276 CPO LT


administravimas 124013427 Investuok Lietuvoje

110

Vidaus reikalų

ministerija, Turto valdymo ir ūkio

departamentas prie

VRM

valstybė dalininkė kultūros paslaugos 191007094 Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai

111 Vidaus reikalų


viešasis

administravimas 300075874 Jungtinis techninis sekretoriatas

112 Vidaus reikalų ministerija

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 152054598 Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“

113 Vidaus reikalų


sveikatos


188713890 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“

114 Vidaus reikalų

ministerija valstybė savininkė švietimo paslaugos 124629643 Lietuvos viešojo administravimo institutas

115 Vidaus reikalų ministerija, Kauno

miesto savivaldybė

valstybė dalininkė švietimo paslaugos 300117533 Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla/

licėjus

116

Kūno kultūros ir sporto

departamentas prie LRV

valstybė savininkė sporto plėtojimo 125452929 Sportas ir poilsis

117



valstybė savininkė sporto plėtojimo 159730673 Nemuno ţiedas

118


departamentas prie

LRV


300133110 Lietuvos antidopingo agentūra

19

119



valstybė savininkė sporto plėtojimo 121544910 Lietuvos sporto informacijos centras

120

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie

LRV, Lietuvos sporto

draugija „Ţalgiris“

valstybė dalininkė sporto plėtojimo 155515118 Lietuvos ţiemos sporto centras .

121


departamentas prie LRV, Kultūrizmo

federacija ir kiti

valstybė dalininkė sporto plėtojimo 236034120 Sporto olimpas

122


departamentas prie

LRV, VšĮ Promokartas

valstybė dalininkė sporto plėtojimo 171115415 Plytinės kartodromas

123


departamentas prie LRV, Lietuvos

sklandymo sporto

federacija

valstybė dalininkė sporto plėtojimo 171115415 Lietuvos aukštojo sportinio meistriškumo sklandymo

centras

124

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie

LRV, 1 akcija, UAB

,,Teniso pasaulis“ 10 PVA, Vilniaus m.

savivaldybė

valstybė dalininkė sporto plėtojimo 300058519 Vito Gerulaičio vardo teniso akademija

125



valstybė savininkė sporto plėtojimo 133748212 Respublikinis buriavimo centras

126



valstybė savininkė sporto plėtojimo 152819639 Olimpinis irklavimo centras

127

Lietuvos Respublikos

Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas,

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas, Lietuvos

savivaldybių asociacija, Vilniaus miesto

savivaldybė


kitos paslaugos

(nusikalstamumo

prevencija) 124015435 Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras

128 Ţemės ūkio ministerija valstybė savininkė viešasis administravimas

259925770 Ekoagros

129

Ţemės ūkio ministerija,

Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos

ţemės ūkio bendrovių

asociacija

valstybė dalininkė viešasis

administravimas 110057335 Lietuvos ţemės ūkio konsultavimo tarnyba

130

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

(pavaldi Ţemės ūkio

ministerijai), VšĮ Vilniaus kolegija ir

fiziniai asmenys

valstybė dalininkė kitos paslaugos (veterinarines

paslaugos) 186705681 Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinika

131

Nacionalinis maisto ir

veterinarijos rizikos

vertinimo institutas (pavaldus Ţemės ūkio

ministerijai)


kitos paslaugos (maisto ir

veterinarijos

kontrolė)

300009785 Konsultavimo ir ekspertizių centras

20

„Valstybės valdomų įmonių veikla 2016 m.“ 6 mėn. tarpinė ataskaita, 36-39 psl., VKC

21

22

23

Documents

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimuikurklt.lt › wp-content › uploads › 2017 › 09 › Pasiulymai... · 1 Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos