of 31 /31
Pasaulėžiūrų įvairovė klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas Vilija Zeliankienė, UPC metodininkė

Pasaul ėžiūrų įvairovė klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

  • Upload
    lixue

  • View
    42

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Pasaul ėžiūrų įvairovė klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas. Vilija Zeliankienė, UPC metodininkė. Kas yra pasaulėžiūra?. Pasaulėžiūra – tai: asmeninės pažiūros į pasaulį ir savo tapatybę; gyvenimo prasmės, tikslų ir vertybių suvokimas; - PowerPoint PPT Presentation

Citation preview

Page 1: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų įvairovė klasėje:pažinimo kompetencijos ugdymo

aktualumas

Vilija Zeliankienė, UPC metodininkė

Page 2: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Kas yra pasaulėžiūra?

Pasaulėžiūra – tai:

•asmeninės pažiūros į

pasaulį ir savo tapatybę;

•gyvenimo prasmės,

tikslų ir vertybių suvokimas;

•praeities, dabarties ir ateities perspektyva;

•mąstymo būdas;

•„akiniai“, kuriais matome

ir vertiname kitus;

•pasaulėvaizdis.

Page 3: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Kas ugdo pasaulėžiūrą?

Pasaulėžiūra – pažiūrų į pasaulį, į gyvenimą, į aplinką visuma. Šeima ir mokykla formuoja vaiko pasaulėžiūrą. (Lietuvių kalbos žodynas: http://lkz.lt)

Pasaulėžiūros principas. Ugdymas faktiškai ir principialiai neprivalo būti atpalaiduotas nuo pasaulėžiūros. Todėl yra nuoseklu ir tikslinga padėti į ugdymo sistemos pagrindą racionali pasaulėžiūra, kuri yra realinė savo blaiviu nusistatymu į tikrovę, idealinė savo intencijomis veikimo atžvilgiu ir universalinė integraline savo sinteze. (St. Šalkauskis)

Page 4: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų įvairovė – šiuolaikinis ugdymo principas ar problema?..

Page 5: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Globalus pasaulis, pokyčiai ir multikultūrinė tapatybė

•skirtingų asmens tapatybę formuojančių veiksnių (lyties, amžiaus, tautybės, religijos, socialinio, ekonominio statuso...); •žmonių mobilumo (keliautojai, turistai, imigrantai pažįsta skirtingas kultūras...);•globalaus interneto (komunikavimas ir keitimasis informacija, idėjomis, nuomonėmis, tekstais, vaizdais...);•naujų socialinių tinklų (naujos pažintys be tradicijų, virtuali žmonių komunikacija tarsi atstoja bendruomenės tarpasmeninius santykius...).

Įvairovė kyla iš…

Page 6: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų dimensijos (1): moralinė

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Lietuvos jaunimo tolerancijos rodikliai (dr. A. Sprindžiūnas, MRU)

Page 7: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Kohlbergo moralės raidos stadijos

Ikikonvencinis lygis Bausmės-paklusnumo orientacija

(1 pakopa)

Malonumo-naudos orientacija (2 pakopa)

Konvencinis lygis Gero berniuko / geros mergaitės orientacija (3 pakopa)

Teisėtumo orientacija (4 pakopa)

Pokonvencinis lygis Socialinės sutarties orientacija (5 pakopa)

Asmens sąžinės principų orientacija(6 pakopa)

Page 8: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Moralinio mąstymo raidos pakopos• Kohlbergo moralės psichologijos tyrimai parodė, kad

mūsų teisingumo ir moralės samprata keičiasi pagal amžių įgyjant socialinės patirties ir bendraujant su kitais žmonėmis.

• Mokiniai iki-konvencinio mąstymo lygmenyje suvokia moralinę problemą kaip konkretaus žmogaus interesų susikirtimo problemą konkrečioje situacijoje.

• Konvenciniame lygyje suvokia moralinę problemą kaip visuomenės nariai ir atsižvelgia į socialinę perspektyvą – ką grupė ar bendruomenė laiko tinkamomis elgesio normomis.

• Pokonvencinėje pakopoje moralės problema yra svarstoma iš universalios perspektyvos: asmens vertė iškyla aukščiau už visuomenės taisykles; mąstoma apie universalius principus, kiek jie gali būti taikomi ir naudingi visuomenei.

Page 9: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų dimensijos (2): etnokultūrinė

Pasaulėžiūra yra susijusi su kultūrų įvairove ir raiška. Papročiai ir tradicijos, simboliai,maistas, muzika,drabužiai gali išreikšti pasaulėžiūrą, bet šie kultūriniai elementai nėra vieninteliai pasaulėžiūros raiškos būdai.

Page 10: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūra

yra susijusi su

tautine tapatybe,

bet apima plačiau

nei asmeninį tapatumą. Kiekvienas žmogus įgyja daugialypį tapatumą. Panašios tapatybės asmenys nebūtinai laikosi vienodos pasaulėžiūros.

Page 11: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų apklausa

2010 m. vasarą Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai Lietuvos žmonės yra nepakantūs romams, iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims ir homoseksualams. Nepakantumas taip pat rodomas asmenims su psichikos negalia, Jehovos liudytojams, čečėnams, musulmonams, pabėgėliams ir kitų socialinių, religinių ir etninių grupių atstovams.

http://www.ces.lt/

Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių nuostatos kai kurių socialinių ir etninių grupių atžvilgiu pakito.„Tolerantiškiau vertinami sergantieji AIDS,homoseksualai, tačiau nuostatos žydų, čigonų, imigrantų atžvilgiu nepakito ar tapoRadikalesnės“ (T. Leončikas).

Page 12: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas
Page 13: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas
Page 14: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūros

formavimasis yra

komunikacijos ir

refleksijos

procesas.

Pasaulėžiūra gali būti stabili, ypač jei palaikoma „daugumos“.

Tačiau ji gali ir keistis, jei asmuo išgyvena kritines situacijas, iššūkius ir konfliktus.

Page 15: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų dimensijos (3): filosofinė

Hab. dr. Elvyda MartišauskienėPaauglių pasaulėžiūros nuostatos ir jų kaitos tendencijos

1 pav. Paauglių pasaulėžiūros nuostatų kryptingumas (proc.). 

Page 16: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

VII–IX klasių mokinių filosofinės pasaulėžiūros argumantacija

2 pav. Paauglių idealistinių pasaulėžiūros nuostatų pagrindimas (proc.)

3 pav. Paauglių materialistinės pasaulėžiūros nuostatų pagrindimas (proc.)

Page 17: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Paauglių pasaulėžiūros tyrimo išvados1.Trys ketvirtadaliai paauglių renkasi idealistinės pasaulėžiūros nuostatas, vienas– materialistines.

Išsiskiria maža grupė (4 proc.) mokinių, kurie taip negali apibrėžti savo pasaulėžiūros nuostatų.

2. Per dešimtmetį jaučiami nedideli poslinkiai materialistinės pasaulėžiūros link. 3. Idealistinės pasaulėžiūros nuostatos grindžiamos įvairiai. Dažniausia: a) asmeniniu santykiu,

rodančiu gilų tikėjimą Dievo ir antgamtinio pasaulio buvimu, Dievo teikiama pagalba, patiriamais išgyvenimais, sąsajomis su gyvenimo prasme; b) neapibrėžtu pozityviu nusiteikimu, kuris skleidžiasi kitų tikėjimo visuotinumo, Dievo pagalbos, tradicijų iškėlimu, apeliavimu į mokslo nepaaiškinamų reiškinių buvimą, egzistencijos prasmę, tėvų poveikį, mokymą (tikybos pamokas); c) nepaaiškintu arba nepakankamai aiškiu požiūriu.

4. Besiblaškančių yra apie penktadalis paauglių, kurie rodo abejones dėl pasirinkto požiūrio, tik kai kurių religinių dogmų pripažinimą, tikėjimą reinkarnacija. Tokios nuostatos tiesiogiai, ar per apibendrintą požiūrį dažnai siejamos su kritišku požiūriu į krikščionybę, bet ieškoma išlikimo po mirties variantų.

5. Materialistinės pasaulėžiūros nuostatos skleidžiasi tiesioginiu ar apibendrintu tikėjimo neigimu, dažnai pastiprintu ir neigiamomis emocijomis. Pabrėžiamos mokslo teorijos ir asmeninės patirtys.

6. Galima manyti, kad apie trečdalis paauglių sąmoningai, asmeniškai renkasi krikščionišką pasaulėžiūrą, dar apie ketvirtadalis ją laiko svarbia, nors ne visada savo požiūrį pagrindžia, o apie dešimtadalis aktyviai teigia materialistinę pasaulio sampratą. Likęs trečdalis paauglių blaškosi tarp įvairių požiūrių, ieškodami jiems tinkančio tikėjimo, bet be jo vis dėlto likti nenorėtų.

7. Pasaulėžiūros nuostatoms daro poveikį lytis (mergaitės vos ne du kartus dažniau renkasi idealistines nuostatas), mokyklos tipas (katalikiškojo ir humanitarinio profilio paaugliai dažniau renkasi idealistines nuostatas, o realinio ir menų profilio – materialistines nuostatas); pažangumas (aukščiausio pažangumo mokiniai dažniau renkasi idealistines nuostatas); šeimos sudėtis (gyvenantys su abiem tėvais dažniau renkasi idealistines nuostatas); savijauta namuose (kai namuose labai gerai jaučiamasi, dažniau renkamasi idealistinės nuostatos).

 

Page 18: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūra gali būti paveldėta, perduodama jaunajai kartai ir jos mokoma.

Gamtos mokslai, etika, tikyba, filosofija, kiti autoritetai daro įtaką mokiniams

ir padeda susiformuoti bei interpretuoti požiūrį į pasaulį.

Page 19: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų dimensijos (4): religinė

 

Diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimas (dr. A. Sprindžiūnas, 2007)

Diskriminacijos religiniu pagrindu apraiškų tyrimo Diskriminacijos religiniu pagrindu apraiškų tyrimo Lietuvoje pagrindas – Visuotinėje žmogaus teisių Lietuvoje pagrindas – Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Lietuvos Respublikos įstatymuose deklaracijoje ir Lietuvos Respublikos įstatymuose ginamos tikėjimo arba netikėjimo, savo religijos ginamos tikėjimo arba netikėjimo, savo religijos išpažinimo bei praktikavimo teisės.išpažinimo bei praktikavimo teisės.

Page 20: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

0% 20% 40% 60% 80% 100%

satanistams

musulmonams

krikščioniškos kilmės grupėms

gamtos jėgų garbintojams

naujiesiems krikščionims

rytų kilmės religinėms grupėms

dvasinio savęs tobulinimo grupėms

pagonims

ateistams

tradiciniams krikščionims

ne

abejoju

taip

Lietuvos visuomenės Lietuvos visuomenės palankumas minėtoms palankumas minėtoms grupėms gali būti išreikštas grupėms gali būti išreikštas santykinai: santykinai:

•Tradiciniams Tradiciniams krikščionims – 85,6%;krikščionims – 85,6%;•ateistams – 46,6%;ateistams – 46,6%;•pagonims – 39,2%;pagonims – 39,2%;•dvasinio savęs dvasinio savęs tobulinimo grupėms – tobulinimo grupėms – 36,9%;36,9%;•rytų kilmės religinėms rytų kilmės religinėms grupėms – 25,5%;grupėms – 25,5%;•naujiesiems krikščionims naujiesiems krikščionims – 24,5%;– 24,5%;•gamtos jėgų gamtos jėgų garbintojams – 22,1%;garbintojams – 22,1%;•krikščioniškos kilmės krikščioniškos kilmės grupėms – 20,7%;grupėms – 20,7%;•musulmonams – 20,3%;musulmonams – 20,3%;•satanistams – 5,3%satanistams – 5,3%

respondentų pripažino respondentų pripažino pagrindines pilietines teises.pagrindines pilietines teises.

Palankumo įvairioms religinėms grupėms bei pasaulėžiūriniams Palankumo įvairioms religinėms grupėms bei pasaulėžiūriniams judėjimams rodiklių procentinis pasiskirstymasjudėjimams rodiklių procentinis pasiskirstymas

Page 21: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje: aukos perspektyva (kokybinis tyrimas)

• Metodas – pusiau struktūruotas interviu.

• Vieta – Vilnius ir Kaunas.

• Laikas – 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesiai.

• Informantai – 17 religinės daugumos ir mažumų atstovai

(11 moterų ir 6 vyrai).

• Religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčia (3); Visos evangelijos bažnyčia “Tikėjimo žodis” (4), Krišnos Sąmonės organizacija (1); Susivienijimo judėjimas (2); Scientologijos bažnyčia (1); Ošo religinė bendruomenė (1), dzenbudistai (1); baptistai (1); sekmininkai (1); gotai (1).

Page 22: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Diskriminacija ir jos tipai (1)• Tiesioginė diskriminacija, t.y. elgesys su asmeniu, kai dėl jo amžiaus, lytinės

orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų taikomos prastesnės sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

„Dirbau vienoje nedidelio miestelio mokykloje. Kaip paprastai kiekvieną vasarą mūsų bažnyčia organizuoja krikščioniškas vasaros stovyklas vaikams. Pagalvojau, kiek suteiktų džiaugsmo ir mano mokyklos vaikams tokia stovykla. Taigi sudariau programą, vaikų tėvams anketas ir paprašiau mokyklos direktorės leidimo.

Tėvai ir direktorė, susipažinę su stovyklos programa, mielai išleido savo vaikus. Vėliau viena mama dėl tariamo dukros pasikeitimo po stovyklos apskundė mane kaip mokytoją direktorei. Atėjo pas direktorę ir sako: „Ką jinai padarė mano dukrai? Jeigu ji dar dirbs mokykloje, tai aš kreipsiuosi aukščiau, į Švietimą, į kur tiktai nori. Ir aš sieksiu, kad ji būtų pašalinta“. <...>

Vis dėlto buvau priversta parašyti pareiškimą, kad išeinu iš mokyklos savo noru. Direktorei neužteko drąsos apginti mane ir tiesą...“ (LG5).

Page 23: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Diskriminacija ir jos tipai (2)• Netiesioginė diskriminacija, t.y. veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo

kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų asmenims.

„Buvo, sakykime, tokios situacijos, bent jausmas kažkoks ar bent jau įtarimas, kad vienas ar kitas sprendimas dėl mano pareigų priimtas atsižvelgiant į buvusią mano religinę priklausomybė, ar kas nors galvoja, kad aš dabar esu „Tikėjimo žodyje“. <...> Dar neseniai aš ėjau tam tikras vadovaujančias pareigas, ir buvo atlikta tam tikra įstaigos reorganizacija pagal įsigaliojusį įstatymą, o man tebuvo pasiūlytos žemesnės pareigos nei turėjau. Na, motyvavo tuo, kad tiesiog, performavus tą skyrių, kuriame aš dirbau, reikia kitokio išsilavinimo vadovo. Vėliau aš sužinojau, kad tos įstaigos, kurioje dirbu, naujas vadovas apie mane kalba net beveik manęs nepažįstantiems žmonėms, kad esu prijaučiantis Rytų religijoms ir Tikėjimo žodžio narys. Na, man sunku pasakyti, ar tas pareigų pažeminimas susijęs su tuo, ką vadovas apie mane mano, bet labai gali būti. Tai lyg ir jaučiu”. (LG8)

Page 24: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Diskriminacija ir jos tipai (3)

• Priekabiavimas, t.y. nepageidaujamas elgesys (diskriminacija) dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, kada siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

„Viename darbe tiesiog tyčiodavosi, netgi provokuodavo. Jie pradėdavo mane žeminančias ir provokuojančias diskusijas. Vienoje darbovietėje viršininkas drausdavo laikyti man ant stalo Bibliją. Dėl to teko kreiptis į aukštesnį viršininką, nes aiškiai matėsi, kad mano viršininkas nesupranta, kas yra ta Biblija ir jos vertybių.“ (LG15)

Page 25: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Diskriminacijos priežastys • Neveikimas. Šiai tipologijos kategorijai priskirtini asmenys, kurie,

nedaro jokių sociokultūrinei aplinkai nepriimtinų veiksmų, o tiesiog duoda aplinkai žinoti apie kitokį savo tikėjimą. (11 atvejų)

• Neprovokuojantis veikimas. Šie informantai vienu ar kitu būdu savo tikėjimą išreiškia viešai, simboliškai ar per su tikėjimu susijusią veiklą, kuri iš principo nėra nepriimtina konkrečioje kultūrinėje aplinkoje (t.y., jie daro tai, ką yra įprasta daryti ir kitų, tradicinių tikėjimų asmenims toje sociokultūrinėje aplinkoje, ir kas paprastai nesukelia neigiamos reakcijos). (10 atvejų)

• Provokuojantis veikimas. Šie informantai daro tai, kas nėra įprasta toje sociokultūrinėje erdvėje, arba atlieka veiksmus, kurie nebūtinai susiję su tikėjimu, tačiau visuomet sulaukia neigiamos reakcijos. (1 atvejis)

Page 26: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Diskriminuojantieji

• Esami ir potencialūs darbdaviai – teisėsaugos įstaigos, švietimo įstaigos (8 atvejai).

• Mokslo įstaigos vadovybė – fakulteto ir vidurinės mokyklos (3 atvejai).

• Artimiausia aplinka – draugai ir šeima (3 atvejai).

• Žiniasklaida - televizija ir spauda (5 atvejai).

Page 27: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Pasaulėžiūrų

įvairovė - tai

iššūkis

švietėjams,

mokykloms

ir mokytojams.• Ar mes bijome priimti įvairovę? Ar tikime, kad pasaulėžiūra gali būti teisinga tik viena?

• Ar mes priimame įvairovę kaip pasaulėžiūros praturtinimą?

Ar suprantame, kad pasaulėžiūrų įvairovė praturtina pasaulio pažinimą?

Page 28: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Įvairovė – tai naujos galimybės...

• įgyti naują tapatybę ar naują tapatumo dimensiją;• komunikuoti įvairiais būdais;• mokytis iš įvairių kultūrų ir kontekstų;• sukurti naujų vertybių ir jomis dalytis.

Page 29: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Metodinė medžiaga mokytojams

• Kompetencijų ugdymo pavyzdžiai: www.upc.smm.lt

„Pasaulėžiūrų įvairovė: pažinimo kompetencijos ugdymas

mokant etikos“

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/dorinis/Pazi

nimoKompetencija.pdf

• Vertybių ugdymo pavyzdžiai: www.bakalaureatas.lt

http://www.bakalaureatas.lt/vertybiu-ugdymas-medziaga-mokytojui/

Page 30: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Etikos pamokų pavyzdžiai

Aptarimo metodas – durstinys

Refleksija: ką manote apie pristatytą pamoką:•šios pamokos privalumai;•trūkumai;•taikymo galimybės.

Ar tai padės mokiniams veiksmingai ugdytis mąstymą ir pažinimo kompetenciją?

Page 31: Pasaul ėžiūrų  įvairovė  klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas

Nuotraukos: Susan Sims Hillbrand: http://www.susansimshillbrand.com